3. KONSULTAVIMO INTERVENCIJOS „Pavojingi vaizdo įrašai ir nuotraukos“

3. KONSULTAVIMO INTERVENCIJOS „Pavojingi vaizdo įrašai ir nuotraukos“

Tikslai:

● pateikti žinių, ką reiškia „Pavojingi paveikslėliai“; ● susipažinti, kaip apsisaugoti nuo tokio pobūdžio kibernetinių patyčių „Pavojingi vaizdo įrašai ir nuotraukos“; ● sužinoti apie šio veiksmo neteisėtumą ir kitas subtilybes.

ATVEJO TYRIMO APRAŠYMAS Nr. 1

Įvairių situacijų su jaunuoliu filmavimas, fotografavimas ir viešinimas internete. Vaikai gali būti filmuojami sudėtingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, prastai atliekant užduotis per kūno kultūros pamokas, taip pat gali būti filmuojami ir į internetą įkeliami smurto veiksmai prieš vaiką.

Atvejis. Karolina – turinti specialiųjų ugdymosi poreikių 17 metų paauglė. Nuo pirmos klasės ji neturėjo daug draugų ir nebuvo populiari, nes jai nesisekė mokykloje. Septintoje klasėje prasidėjo elgesio problemos. Norėdama susirasti naujų draugų ir tapti populiari, ėmė bendrauti su mokiniais, kurie blogai elgėsi ir darė negerus dalykus. Mergaitės tėvai stengėsi sutelkti jos dėmesį į pozityvią veiklą, ragino sportuoti. Kartą vienas jos sporto draugų pasiūlė Karolinai paplūdimyje gerai praleisti laiką. Jai buvo pasiūlyta alkoholio, tačiau nepratusi mergina, jo paragavusi pirmą kartą, pasijuto blogai ir užmigo. ,,Draugai“ nufilmavo ir paskelbė socialiniuose tinkluose vaizdo įrašą, kuriame ji keistai elgiasi. Vaizdo įrašas buvo išplatintas visame mieste.

Kai vaikas įžeidinėjamas skaitmeninėje erdvėje, ypač viešai ar kitų žmonių akivaizdoje, patiria baimę ir gėdą. Dažnai socialinio tinklo profilį komentuojant rašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Tai vyksta apsimetinėjant kitu asmeniu ir kenkiant kito asmens reputacijai. Interneto erdvėse lengva išlikti anonimiškam ir paslėpti savo tapatybę, taip pat lengva apsimesti tuo, kuo nesame. Tarkim, kitos klasės mokinys, norėdamas pajuokauti, apsimeta jo / jos klasės draugu ir jo / josvardu rašo SMS žinutes kitoms klasės mergaitėms, vadindamas jas įvairiais negražiais žodžiais.

Pasitaiko, kad asmeninė informacija gaunama apgaulės būdu ir atskleidžiama kitiems asmenims. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo įrašai, prisijungimo duomenys ir kita vaikui svarbi informacija, kuria jis nenori dalytis su kitais. Pavyzdžiui, asmeniniu telefonu filmuota medžiaga. Įvairių su vaikais susijusių situacijų filmavimas, įkėlimas ir platinimas internete, taip pat žeidžia vaiko asmenybę, ypač kai vaikas filmuojamas jam nepalankiose situacijose. Pavyzdžiui, netinkamas atsakinėjimas prieš klasę, prastai atlikta užduotis kūno kultūros pamokoje, smurtiniai veiksmai prieš vaiką gali būti nufilmuoti ir paviešinti.

Patarimai ir pasiūlymai mokytojams, socialiniams darbuotojams, jaunimo darbuotojams ar tėvams

1. Pirmiausia svarbu kuo aiškiau suprasti, kas vyksta: iš ko vaikas patiria patyčias – iš pažįstamo ar nepažįstamo asmens; kokių komentarų ar kitokio agresyvaus elgesio sulaukia, kiek tai trunka. 2. Išsaugoti įrodymus. Kai drauge su vaiku atidarote socialinio tinklo paskyrą, privalote daryti įžeidžiančių komentarų, nuotraukų ar kitų patyčių apraiškų ekrane nuotraukas („print screen“). 3. Susisiekti su socialinio tinklo administracija. Kiekviename socialiniame tinkle yra galimybė pranešti apie netinkamą kitų naudotojų elgesį puslapio administracijai. Svarbu gilintis į konkretaus socialinio tinklo saugumo ir privatumo nustatymus ir kartu su vaiku pasirūpinti didesniu paskyros

saugumu. 4. Į paramos procesą įtraukti kitus vaikui svarbius suaugusiuosius. Jei vaikas apie patirtas patyčias pirmiausia pasipasakoja tėvams, gali prireikti mokyklos darbuotojų pagalbos, o mokytojams, priešingai, pravartu informuoti vaiko tėvus apie kibernetines patyčias.

Konsultavimo intervencija: nustatyti asmens norą veikti (priemonę gali naudoti psichologai, terapeutai). Aprašymas. Žmogaus smegenyse yra nervų sistema, atsakinga už emocinį apdorojimą ir reakcijas, susijusias su baime ir nerimu. Kalbame apie limbinę sistemą, esančią momeninėje skiltyje. Limbinėje sistemoje turime struktūrą, specialiai sukurtą pavojui aptikti ir apdoroti. Ši struktūra yra sujungta su įvairiomis smegenų sritimis ir gali inicijuoti greitą ir intensyvų elgesį. Kritiniais atvejais iš pradžių smegenys gali duoti komandą bėgti. Tai reiškia, kad smegenys mūsų neklaus, ar, mūsų nuomone, reikėtų bėgti, ar likti situacijoje. Dėl šios priežasties reagavimas pavojaus metu gali pabloginti situaciją, juk sprendimus priimame refleksiškai, neįvertinę galimų pasekmių.

Kitas galimas atsakas – kova, ir tai yra atsakas, kurio metu kiekvienas žmogus sutelkia visas jėgas arba pašalina pavojingus dirgiklius. Kai simpatinė sistema aktyvuoja šią kovą, kraujyje labai padidėja adrenalino kiekis ir pasireiškia ūmi streso reakcija. Tai reiškia didesnę jėgą. Galutinė reakcija gali būti paralyžius. Tai yra gebėjimo reaguoti praradimas, pasislėpimas ir negalėjimas nieko daryti. Paralyžius, kaip atsakas į pavojų, ištinka tam, kad grėsmė nepastebėtų mūsų buvimo. Taip pat labai svarbu atsiminti, kad jei šis atsakas išsilaisvina, asmuo neturi galimybės aktyvuoti savo judėjimo sistemos (raumenų judesių), todėl lieka nejudrus. 1. Aptarkite esamą padėtį ir nustatykite reakcijos lygį. 2. Nustatę asmens smegenų reakciją į psichologinę krizę, pasirinkite galimą pagalbą. Čia labai svarbu, kad dalyvautų psichologas. Trukmė: 40-60 minučių. Reikalingos medžiagos: saugi aplinka, popierius, rašikliai.

Priemonės panaudojimas, siejant su atvejo tyrimu:

1. Kai Karolina išgyvena minėtą situaciją, ji gali visiškai vengti bet kokio kontakto: neiti į mokyklą, su niekuo nesikalbėti, vengti kontaktų su artimaisiais, ištrinti visus kontaktus iš savo telefono. Svarbu žinoti, kad tokia reakcija nepadės išspręsti situacijos, nes problemą reikia spręsti: artimieji

nežino tikrosios padėties, o merginai reikia jų paramos ir pagalbos.

2. Kitu atveju Karolina gali bandyti išsiaiškinti savo santykius su visais konflikto dalyviais, taip pat su tėvais ir draugais. Tai gali tik dar labiau apsunkinti jos padėtį, nes gali sulaukti daugiau

puolimo nei paramos.

3. Trečiuoju atveju ji gali patirti emocijų paralyžių. Tuomet ji gali tapti neveiksni dėl pernelyg didelės baimės ar išgyvenamo streso lygio, t. y. nerodys jokių emocijų ir neatliks jokių veiksmų. Tokia reakcija gali padidinti jos problemas, susijusias su šia situacija. Paralyžiaus reakcija rodo Karolinos

bejėgiškumą. Merginos reakcija į situaciją būtina, Karolina turi ją išjausti ir išgyventi.

4. Nustatę Karolinos emocinę reakciją, skirkite jai tinkamą pagalbą. Trukmė: 45 minutės.

ATVEJO TYRIMO APRAŠYMAS Nr.2

Mergaitė, vardu Emily, būdama 8 metų, nufilmavo juokingus savo tėvų vaizdus, nufotografavo save ir įkėlė juos į „TikTok“ programėlę. Po 7 metų jos bendraklasiai internete rado jos senąją (vaiko) paskyrą ir ją išplatino, o iš anksčiau atskleistos informacijos kūrė „memus“ apie jos tėvus. Emilija patyrė daug psichologinių problemų. Patyčios prasidėjo mokykloje, mergaitė bijojo pasikalbėti su tėvais, nes jautėsi kalta dėl jos pačios paviešintos informacijos.

Konsultavimo intervencija: normalizavimas (šią priemonę gali naudoti mokytojai, socialiniai darbuotojai ir kiti pedagogai, tėvai). Aprašymas. Kritinėse situacijose žmonės puola į paniką, todėl svarbu ją suvaldyti ir išlaikyti aiškų protą, kad problema būtų išspręsta. Panika – tai staigus noras bėgti ir slėptis, kurį kelia „paralyžiuojanti“ baimė. Kad kiltų panika, visų pirma reikia tikros ar įsivaizduojamos grėsmės. Pavyzdžiui, įvykus nepalankiam įvykiui (patyčioms, neigiamų nuotraukų platinimui), aplinkinių neadekvati reakcija („dabar viskas baigta“, „tavo gyvenimas sugriautas“, „tau bus šakės“) dar labiau pablogina situaciją. Žmogus, patekęs į nepatogią situaciją, dar labiau pasimeta, todėl labai svarbu į patyčias reaguoti tinkamai ir padėti normalizuoti situaciją, taikant tam tikrus žingsnius.

Žingsniai:

1. Palaikyti. Kritinėje situacijoje labai svarbu stengtis išlikti ramiems. Tačiau kaip tai padaryti? Pirmiausia būtina stengtis kontroliuoti mintis. Panašaus pobūdžio mintys, tokios kaip „Siaubas, viskas baigta, viskas!“ greičiausiai nepadės, o tik pakenks, todėl geriau: • sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar, negalvojant apie tai, kas bus toliau: „Dabar situacija atrodo neišsprendžiama, bet visada galima rasti tinkamą sprendimą“; • motyvuoti ir psichologiškai palaikyti: „Aš (tu) galiu, man (tau) užteks jėgų“. 2. Vengti reikšti asmeninę nuomonę, kaltinimų ir gąsdinimų (pvz., „dabar tu užsidirbai pinigų“, „nežinau, kaip aš išgyvensiu“, „kaip tu galėjai tai padaryti?“). 3. Nurodykite pagrindines situacijos grėsmes (kokia tai grėsmė: psichologinė ar fizinė). Įvardiję probleminės situacijos grėsmes, nurodykite galimybes (būdus) išvengti tų grėsmių, kurios dar neįvyko.

4. Apibrėžkite visus su situacija susijusius kintamuosius (žmones, institucijas). Trukmė: 45 minutės.

Reikalingos medžiagos: konferencinė lenta, rašymo priemonės.

Priemonės panaudojimas, siejant su atvejo tyrimu:

1. pozicija, nerodant jokio asmeninio entuziazmo palaikyti Emiliją – išsakyti nuostatą, kad kiekviena situacija turi pabaigą, o krizė ne visada reiškia katastrofą, bet gali būti ir pamoka: • dabar tau sunku, bet tai baigsis; • esi stiprus, mes rasime būdą, kaip padėti; 2. nekaltinkite Emilijos dėl jos elgesio: paaiškinti jai, kad taip gali nutikti kiekvienam; 3. aptarkite, kas dabarties metu galėtų nutikti, kokių apčiuopiamų pasekmių galima tikėtis: nedidelė tikimybė, kad jai gresia pavojus, nes ji pateikė asmeninę informaciją skelbdama nuotrauką; taip pat išreikšta žmonių nuomonė ir reakcija, kaip jie tai vertins. 4. pasiruoškite aptarti žmonių (mokytojų, kaimynų, šeimos narių, bendraklasių ir pan.), kurie sužinos apie minėtą situaciją, galimą reakciją ir kaip ją vertinti; Institucinė pagalba: primenama, kad už nepilnamečių veidų platinimą be jų sutikimo gali būti taikoma teisinė atsakomybė (taikoma policijai, socialiniams pedagogams). Trukmė: 45 minutės.