Skarulių Šv. Onos bažnyčios 1716 m. inventorius (aprašymas)

400

1716 M. SKARULIŲ BAŽNYČIOS BŪKLĖS INVENTORIUS

VERTIMAS

Pastaba. Lotyniškos originalaus teksto dalys vertime pažymėtos kursyvu. Originalo rankraštyje jos nebuvo išskirtos iš lenkiško teksto dalių.

215

Bažnyčios būklės inventorius, arba pastabos apie Skarulių bažnyčios papuošimą, pagal senąjį ir dabartinį registrą surašytos mano, kunigo Vladislovo Gekiečio Okmianskio,1 tuometinio Skarulių klebono, 1716 metų balandžio 15 dieną.

Pirmiausia apie materialius dalykus, tai yra apie šios bažnyčios pastatus.

Visas šventorius aplinkui apjuostas mūru, jau senas, prašosi restauracijos. Įeinant į šventorių iš bažnyčios priekio pusės, yra mediniai dvivėriai vartai su geležiniais vyriais, be spynos, uždaromi geležine rankena. Bažnyčios užpakalinėje pusėje, už didžiojo altoriaus, [šventoriaus tvoroje] yra nedidelė anga, [joje] vienvėrės medinės durelės su geležiniais vyriais, taip pat su geležiniu skląsčiu. Tame

1 Originale Władysław z Gieka Okmiański; žodžiai „z Gieka“ yra jo pavardės dalis. Kaip matyti iš leidinio Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. (Vilnius, 2001, 316–317 psl.), tokią pat pavardę turėjo ir XVIII amžiaus pabaigos Skarulių klebonas Adomas (Adam z Gieka Okmiański). Tame leidinyje jo pavardė lietuviškai rašoma Gekietis Okmianskis; dėl to ji taip rašoma ir čia. Galbūt būsimi tyrimai leis ką nors patikslinti. šventoriuje yra sena varpinė, varpai iškelti neaukštai ant atramų šalia gluosnių, skamba šiaudiniu stogeliu pridengti. Vienas didesnis, kitas mažesnis. Trečias bažnyčioje didžiausias. Bažnyčia mūrinė, visa dengta čerpėmis.Ant bažnyčios buvo šeši geležiniai kryžiai, o dabar tik penki: [vienas] pirmtakų laikais nukrito ir nebėra jo. Į bažnyčią veda dvivėrės dailidės darbo durys, dvigubai padarytos, iš abiejų pusių su geležiniais vyriais, tvirtai įtvirtinamos smailiais geležiniais kabliais, viduryje užrakinamos pakabinama spyna. Šešios mūrinės kolonos, iš vienos pusės trys, taip pat iš kitos pusės trys. Zakristijos dvi, viena dešinėje, o kita kairėje pusėje; toje, kuri dešinėje, yra krosnis, bet jau sena ir su kaminu.Abiejose zakristijose yra chorai,2 dešiniajame chore yra pozityvas,3 jau senas, bet vis dėlto gali groti. Prašosi restauracijos, nors ir ne visi balsai.

Į abu chorus veda mūriniai laiptai ir durys su geležiniais vyriais.

[215v] Bažnyčios skliautai kai kur suskeldėję. Langai taip pat iš dalies skylėti, turbūt nuo vėjų; jų yra 12,

2 Galerija, arba balkonas, bažnyčios viduje. 3 Nedideli vargonai.

zakristijose po vieną ir su geležinėmis grotomis. Rūsiai du, vienas didelis, kitas mažas, abu mūriniai. Kieno ir kuriais metais bažnyčia pašventinta, nežinoma, nėra dokumentų.

Apie Skarulių bažnyčios negautas pajamas restauravimui.

Šios bažnyčios restauravimui yra tokia legacija4 archyve, kurios aš neturiu, šviesiausiojo pono Aleksandro Skorulskio, amžiną atilsį Skarulių klebono, šios bažnyčios globėjo,5 kuris paliko Medžiočių6 nuosavybę, vertą septynių tūkstančių sumos, kad mokestis nuo tos sumos eitų bažnyčios taisymui, altarijai, vargonininkui ir visos bažnyčios poreikiams. O tą nuosavybę valdo jo malonybė ponas Jonas Skorulskis, Vilniaus vaivadijos vėliavininkas, kuris dalimis mokėdavo mano pirmtakui, kaip skelbia rašyti laiškai. Vis dėlto aš nuo 1711 metų negaunu mokėjimo iki pat šio laiko. Daug kartų esu rašęs jo malonybei, tai primindamas; tik atsakymu pamalonino. O ta nuosavybė, kaip sakoma, jau yra patekusi į kitas rankas, tai yra, jo malonybės pono vėliavininko amžinai perduota jo malonybei ponui Bronecui. O bažnyčia dėl to kenčia griuvimą iki pat šių 1716 metų.

Apie reikmenis ir rakandus bei šios bažnyčios papuošimą, tai yra apie paveikslus, maloningus ir kitus.

1. Didžiojo altoriaus pagrindas yra mūrinis, pats altorius senovinio drožėjo darbo. Didžiajame altoriuje yra šv. Onos, Viešpaties Jėzaus ir Švč. Mergelės paveikslas ir sakoma, kad bažnyčia dedikuota šv. Onos garbei; tam dokumentų neturiu. Aukščiau yra šv. Jurgio paveikslas, žemiau dešinėje drožtas šv.Andriejaus atvaizdas, o kairėje šv. Mikalojaus vyskupo.Aukščiau taip pat yra keturi drožti atvaizdai: šv. Sofijos, šv.Agnietės, šv. Kotrynos ir šv. Barboros.

4 Turto dovanojimas testamentu. 5 Originale collatoris, t. y. fundatoriaus teises turinčio bažnyčios globėjo. 6 Originalo rankraštyje raidės t ir ł beveik nesiskiria, todėl sunku pasakyti, ar ten parašyta Medziaty, ar Medziały. Vis dėlto panašiau į Medziaty, be to, Medžiočių kaimas egzistuoja ir dabar, o Medelių, Medilų ar pan. bent jau šiuolaikiniuose žemėlapiuose rasti nepavyksta. 216

Pačiame altoriaus viršuje yra drožtas šv. Mykolas, ciboriumas7 paprastas, dažytas įvairiomis spalvomis. Mažas medinis Nukryžiuotasis. Šiam altoriui yra dvylika medinių tekintų žvakidžių; dažytos. Portatilis8 šiam altoriui.Antependiumas9 medinis, paprastas, dažytas. Išganytojas viduryje, o iš abiejų pusių Švč. Mergelės atvaizdai. Ir procesinis kryžius prie to paties didžiojo altoriaus. 2. Dešinėje pusėje yra antras altorius, taip pat drožėjo darbo, dažytas, kai kur paauksuotas aukso dažais. Tame altoriuje yra didelis Išganytojo paveikslas, tapytas ant medinės lentos, kaip pasakojama, iš Romos pargabentas. Viršuje kitas paveikslas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apipjaustymo. Mažas medinis Nukryžiuotasis. Žvakidžių šiam altoriui, alavinių, jau senų yra dvi poros. Portatilis šiam altoriui.Altoriaus pamatas mūrinis.Antependiumas naujas, drožėjo darbo. 3. Trečiasis altorius yra kairėje pusėje, drožėjo darbo; toks pat nudažymas, kaip antrojo. Švč. Mergelės paveikslas, sakoma, maloningas, bet nėra aprobuotas.10 Du angelai, drožti, kurie laiko paveikslą, ir du aukštai, kurie laiko paauksuotą medinę karūną.Aukštai yra kitas paveikslas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančios. Nukryžiuotasis medinis, mažas portatilis. Du sietynai aukštai. Bronzinių11 žvakidžių dvi poros, žalvarinių dvi. To altoriaus pamatas iš medžio.Antependiumas drožėjo darbo, išdažytas vardas Maria. Procesijų paveikslas; [jame] iš abiejų pusių Švč. Margelės Škaplierinės atvaizdai, nes Šv. Škaplieriaus brolija buvo įkurdinta Skarulių bažnyčioje mano pirmtakų laikais.

7 Baldakimas virš altoriaus. 8 Nešiojamas altorėlis. 9 Altoriaus apatinės dalies užtiesalas. Kai kada vartojama forma antepedium (kildinant iš lotyniškų žodžių ante pedes, „priešais kojas“), bet iš įvairių šaltinių atrodo, kad forma antependium yra taisyklingesnė (o jos kilmė yra iš ante pendens, „priešais kabantis“). 10 Turima galvoje, kad tas paveikslas buvo laikomas malones teikiančiu (stebuklingu), bet tai nebuvo patvirtinta Bažnyčios vyresnybės. 11 Originale spizowych (dabartine rašyba būtų spiżowych). Nors iš lenkų kalbos skolintas lietuviškas žodis špižius dažniausiai reiškia ketų (geležį, lydytą su anglies priemaiša), bet lenkų kalboje žodis spiż reiškia vario, alavo ir cinko lydinį, taigi bronzos atmainą.

Procesijų [vėliavų] iš viso penkios. Viena gauruotos vilnos,12 raudona, jau nublukusi; iš vienos pusės Švč. Mergelės Mykoliškosios13 atvaizdas, o iš kitos pusės šv. Stanislovo vyskupo kankinio. Kita didelė, iš raudonos ir baltos šaržos.14 Iš vienos pusės Švč. Mergelės Škaplierinės paveikslas, o iš kitos šv. Barboros. Trečia mažesnė, sena, iš balto nankino,15 iš vienos pusės Švč. Margelės atvaizdas, o iš kitos šv. Vincento. Dvi raudonos mažesnės su atvaizdais.

[216v] Vėliavos ir vėliavėlės, kurios kabo bažnyčioje aukštai, visos yra senos ir nušiurusios nuo vėjo. Krikštykla paprasta ir maža, nors ir drožėjo darbo, bet jau sena. Katilėlį, naują, varinį aš parūpinau krikšto vandeniui, su spynele. Bažnyčios sienoje viduryje ratu dvylika drožtų apaštalų, drožėjo darbo, nudažytų paprastomis spalvomis. Sakykla medinė, dažyta įvairiomis spalvomis, taip pat nutapyti šventieji [Bažnyčios] daktarai.Ant sijos bažnyčios viduryje didelis Nukryžiuotasis, dešinėje pusėje Švč. Mergelės Sopulingosios atvaizdas, o kairėje šv. Jonas; tai yra drožtos statulos. Baldakimas aksominis, karmazininis16 su šilkiniais raudonais kutais, dugnas žydro nankino. Klausyklos dvi, nedažytos, paprastos, dailidės darbo. Trečia yra priešais zakristiją prie didžiojo altoriaus suolų. Suolai yra ištisi, iš abiejų pusių, dailidės darbo.

Lempos dvi, alavuotos skardos,17 viena priešais Išganytojo altorių, o kita priešais Švč. Mergelės. Didelė žvakidė priešais didįjį altorių kabo ant virvės su tekintojo darbo bumbuliukais, pati bronzinė ir turi dvylika mažų žvakidžių pavidalo raitytų šakelių. Prisikėlimas drožtas, dažytas, su vėliavėle. Mažų paveikslų ant drobės su paprastais rėmais yra keturi: vienas Viešpaties Kristaus Nukryžiuotojo, antras Švč. Mergelės Sopulingosios, trečias ir ketvirtas šv.Antano.

Mažų varpelių iš viso šeši: 1 signorėlis,18 antras prie zakristijos, o kiti prie altorių. Chorui priklauso knygos: didysis antifonalas19 senovinės spaudos, didysis diurnalas,20 taip pat ir didelis apeigynas, bet jau senas. Durys išeinant iš bažnyčios yra drožėjo darbo, su geležiniais vyriais, užrakinamos pakabinama spyna. Kitos durys išeiti į šventorių yra didžiojo altoriaus šone, irgi su geležiniais vyriais, pritvirtinamos aštriais geležiniais kabliais, abejų durų vyrių kilpos įmūrytos. Žalvarinis katiliukas vandeniui šventinti.

217

Durys įeiti į zakristiją yra medinės, drožėjo darbo, su geležiniais vyriais, spyna užrakinamos. Zakristijoje yra spinta su stalčiais monstrancijoms, taurėms, arnotams, kapoms ir t. t. laikyti.

Apie aukas, tai yra apie auksą ir sidabrą.

Monstrancija sidabrinė, iš vienos pusės paauksuota, nelabai gražaus darbo, vidus paauksuotas, ir melchizedekas;21 auksas jau nusitrynęs. Trys taurės,22 viena sena, viduje paauksuota, ir iš kraštų, ir aplinkui kai kur. Ir patena23 tai taurei paauksuota. Kitą taurę aš naujai restauravau; ji taip pat paauksuota viduje ir pakraščiuose ir aplinkui kai kur, ir patena nauja, paauksuota. Trečią įgijau naują; viduje paauksuota, ir iš kraštų, ir aplinkui kai kur; ir patena nauja, paauksuota.

12 Originale łudanowa; dabartine lenkų kalba būtų lodenowa. 13 Iš visko sprendžiant, turima galvoje garsaus paveikslo, dabar vadinamo „Sapiegų Madona“, kopija. Tais laikais „Sapiegų Madonos“ paveikslas kabėjo Vilniaus šv. Mykolo bažnyčioje; iš čia kilęs minėtas pavadinimas (dabar paveikslas yra Vilniaus Arkikatedroje). 14 Toks medvilnės audinys. 15 Originale kitayki (dabartine rašyba kitajki). 16 Raudonos spalvos atmaina. 17 Originale zesciane (dabartine rašyba żeściane). 18 Varpelis, kuriuo skambinant pranešama apie pamaldų pradžią. 19 Liturginis giesmynas. 20 Maldynas, brevijoriaus dalis. 21 Laikiklis Ostijai. 22 Liturginės taurės, dar vadinamos kielikais. 23 Lėkštutė Ostijai konsekruoti ir liturginei taurei (kielikui) uždengti.

Ketvirta patena sena; ir ji paauksuota; ją imu pas ligonius. Komuninė su dangteliu ir kryželiu, sidabrinė, nepaauksuota, bet pati komuninė viduje paauksuota, ir pakraščiuose, ir kai kur. Viena pora sidabrinių ampulių,24 mano rūpesčiu įgyta, viena viduje paauksuota, ir pakraščiuose, ir kai kur aplinkui. Smilkytuvas sidabrinis, nelabai didelis, vienas. Didžiajame altoriuje yra trys sidabrinės karūnos, viena ant Viešpaties Jėzaus, antra ant Švč. Mergelės, trečia ant šv. Onos galvos. Kitame altoriuje ant Išganytojo galvos yra sidabriniai spinduliai ir ant krūtinės sidabrinis papuošimas, ir širdis sidabrinė. Įgyta mano [klebonavimo] metu. Trečiajame altoriuje yra Švč. Mergelės karūnos, sidabrinės, dvi, paauksuotos. Viena širdis paauksuota. Pasaulis25 sidabrinis, skeptras sidabrinis. Įvairių sidabrinių lentelių yra šešios, rankų, kojų, mažų ir didelių skaičiumi yra šimtas dvidešimt. Mažų krištolinių žvakidžių su netikro aukso26 apkaustais: viena pora. Smulkių deimantinių papuošalų su metalo dalimis: 68.

Auskarų viena pora deimantinė, kita sidabrinė paauksuota. Sidabrinis portugalas,27 vienas. Grandinėlė paauksuota, dviejų uolekčių, 1. Kryželis mažas, krištolinis, kitas sidabrinis, maskvėniško darbo.

[217v] Žiedai: vienas auksinis, kitas sidabrinis paauksuotas, trečias sidabrinis.

Perlų vėriniai keturi, o du vėriniai su raudonais karoliais. Pacifikalas28 alavinis, jame Dievo Avinėlis. Alavinių ampulių dvi poros, mano rūpesčiu. Ąsotėlis rankoms plauti, alavinis, mano rūpesčiu. Keptuvė kalėdaičiams ir skriestuvas komunikantams.29

Apie reikmenis ir papuošimus.

Arnotas, baltas, atlasinis, siuvinėtas auksu ir sidabru, ir įvairiu šilku šiek tiek. Aplinkui sidabrinės karūnėlės. Prie jo stula ir manipulas. Antras arnotas baltas, tabininis,30 bantažeru31 išsiūtas, su skardelėmis ir su paprastais karoliukais; prie jo stula ir manipulas. Trečias arnotas raudonas, visas tabininis, aplink koloną bantažerinės karūnėlės, prie jo stula ir manipulas. Ketvirtas arnotas baltas, tabininis, kolona raudona, tabininė, aplinkui sidabrinės karūnėlės. Prie jo stula ir manipulas. Penktas tercinelinis,32 visas baltas, aplinkui raudonu nankinu apkraštuotas vietoj karūnėlių, tos pačiõs medžiagos stula ir manipulas. Šeštas arnotas aksominis, panašios į violetinę spalvos, senas, aplinkui koloną raudona šilkinė juostelė, tos pat medžiagos stula ir manipulas. Septintas raudonas, damastinis, kolona žalia, damastinė, prie jo stula ir manipulas. Aštuntas žalio tabino, iš medžiagos iškirptos gėlės, aplinkui apkraštuotas geltonu atlasu, prie jo stula ir manipulas tos pat medžiagos, mano rūpesčiu gautas. Devintas aksominis gedulingas, kolona balta, aplinkui sidabrinės karūnėlės, tos pat medžiagos stula ir manipulas, mano rūpesčiu gautas. Devintas aksominis, gedulingas, kolona balta, aplinkui sidabrinės karūnėlės, tos pat medžiagos stula ir manipulas, mano rūpesčiu gautas.

24 Liturginiai indai vynui ir vandeniui. 25 Iš visko sprendžiant, turimas galvoje pasaulio rutulys, vaizduojamas šventuose paveiksluose ir statulose. 26 Originale kontrifał (dabartine rašyba kontryfał); tai būdavo pigesnių metalų lydinys, panašus į auksą. 27 Taip vadinosi tam tikra moneta. 28 Relikvijorius, kuriuo laiminami tikintieji. 29 Komunikantais vadinami maži Ostijos paplotėliai, duodami tikintiesiems. Skriestuvas buvo naudojamas apvaliems paplotėliams išpjauti. 30 Storo šilko atmaina. 31 Mūsų laikais mažai žinomas audinys. 32 Šilko atmaina, gaminta Italijoje ir importuota į Lietuvą.

Dešimtas gedulingas, tercinelinis, kolona tabininė, balta su gėlėmis, jau senas, aplinkui koloną balta juostelė su juodu šilku sumaišyta, o pakraščiai neapkraštuoti, tos pat medžiagos stula ir manipulas.

218

Viena kapa tercinelinė, visa balta su įvairiomis gėlėmis. Antra kapa tabininė, žydra, su mažomis sidabrinėmis ir auksinėmis gėlytėmis, aplinkui apkraštuota žydra juostele.

[1.] Veliumas balto atlaso, siuvinėtas įvairiu šilku, viduryje išsiuvinėtas Jėzaus vardas. 2. Veliumas raudonas, tercinelinis, su auksinėmis gėlėmis. 3. Veliumas violetinis, gauruotos vilnos, išsiūtas baltas kryžius. 4. Veliumas raudonas, iš nankino, baltas kryžius. 5. Veliumas raudonas, šilkinis, su gėlėmis. 6. Veliumas raudono nankino, mano rūpesčiu įgytas. 7. Veliumas violetinis, gauruotos vilnos, mano rūpesčiu įgytas. 8. Veliumas gauruotos vilnos, žalias, mano rūpesčiu įgytas. 9. Veliumas tercinelinis, raudonas, mano rūpesčiu įgytas. 10. Veliumas iš nankino, gedulingas, mano rūpesčiu įgytas. [Iš viso] 10.

1. Bursa33 balta, ant kurios išsiuvinėta šv. Teresė. 2. Bursa raudona, kurioje įsiūtas pergamentinis Švenčiausiosios Mergelės atvaizdas. 3. Bursa raudona, kryžius baltas, mano rūpesčiu įgyta. 4. Bursa raudona, didelis kryžius išsiuvinėtas įvairiu šilku, jau sena. Iš kitos pusės gedulinga; mano rūpesčiu įgyta. 5. Bursa raudona, iš kitos pusės gedulinga. 6. Bursa žalia, iš kitos pusės violetinė.

33 Dėklas korporalui. O kiekvienoje bursoje yra korporalas.34 Tai sudaro 6. Palių35 įvairių spalvų: 11. Purifikatorių36 skaičiumi yra 30 ir daugiau. Bursa paprasta, raudona, su kuria važiuoju pas ligonius, su stula, su korporalu ir su pale, ir su varpeliu. Mano rūpesčiu įgytos dvi stulos, viena balta iš nankino, kita violetinė iš gauruotos medvilnės.37

Trys apdangalai komuninei, kurioje švenčiausiasis: vienas žalio atlaso, kryžius raudonas, kitas raudono aksomo, trečias citrinų spalvos damasto. Albos iš viso keturios. Kamžos dvi.

Mažos kamželės berniukams, dvi. Humerolų38 iš viso dešimt. Du balti diržai, kiti du raudoni, juostų pavidalo, albai susijuosti.

[218v] Rankšluosčių,39 išsiuvinėtų įvairiu šilku, kai kurie jau ir seni, dešimt. Rankšluosčių40 su įvairiomis karūnėlėmis, kai kurie jau ir seni, 12, o be karūnėlių šeši. Skarelės monstrancijai trys: viena plono audeklo,41 galai išsiuvinėti auksu, sidabru ir įvairiu šilku. Kita šilkinė su auksuotu galionu. Trečiosios galai irgi išsiūti šilku.

Rankšluosčiai42 altoriams šeši. Šilkinės, kitaip tariant tinklinės užuolaidėlės, baltos, trys. Ketvirta yra prijuostėlė43 kryžiui. Gedulingas krepinis šilkas trijų uolekčių.

34 Audeklas Ostijai suvynioti, kai ji nešama ligoniui. 35 Audeklai liturginei taurei uždengti. 36 Audeklas liturginei taurei šluostyti. 37 Originale łudanowa. 38 Liturginių kaklaskarių. 39 Originale towalnia (dabartinėje lenkų kalboje vartojama forma tuwalnia). Tai yra rankšluostis, kurį patarnautojai laiko priešais priimančius Komuniją tikinčiuosius. 40 Originale towalnia. 41 Originale rąbkowa. Tai buvo plonas lininis audinys. 42 Originale ręcznik. 43 Originale fartuszek.

Dvi juostos, raudonu šilku išsiuvinėtos, altoriams. Nankino užuolaidėlės prie visų trijų altorių, mano rūpesčiu gautos. Trys pagalvėlės mišiolams. Du mišiolai, abu seni, trečias gedulingas, vienas apeigynėlis ir viena Evangelijos skaitinių knyga. Šiai bažnyčiai priskirta kun. Fabijono Birkovskio pamokslų sekmadieniais ir per šventes knyga. Pakrikštytųjų ir susituokusiųjų knyga, kitaip tariant, metrika.

Ganytojiškas laiškas, reikalinga knyga.

Apie bažnyčios fundacijos būklę, apie nuosavybę.

Apie Skarulių bažnyčios fundaciją jokio dokumento nėra, nebent archyve. Vis dėlto yra tokia amžiną atilsį Mykolo Maigio, Skarulių klebono, pastaba, kad ponas Vincentas Skorulskis po šviesiausiojo garbingojo pono Skorulskio, Vilniaus kanauninko, Maigio pirmtako, mirties buvo gavęs skrynią su bažnyčios dokumentais, susijusiais su bažnyčios pastato išlaikymu, ir apie kitokios įrangos išlaikymą ir taisymą, teigdamas šiuos raštus kartu su kitais, rašytus savo senelio ranka ir įrištus, esant pas garbingąjį poną Joną Skorulskį, Vilniaus vėliavininką, tikrą brolį, taip pat ir tam tikrus dokumentus apie dvarą, vadinamą Medžiočiais, priklausantį šiai bažnyčiai. Aš tik vietoj dokumento turiu šviesiausiojo aukščiau minėto Vilniaus kanauninko Skorulskio inventorių. Visi dokumentai yra pas [bažnyčios] globėjus.44

Nuomojamos žemės valdos ir klebonijos žemės visos kaip laukeliai šachmatų lentoje, o ne vienoje vietoje, [kur būtų galima pasakyti, kad] čia klebonijos, čia dvaro, čia valstiečio dalis. [Dėl to] neįmanoma aprašyti [žemių] ribų.

219

Baudžiauninkų pagal senąjį inventorių buvo trijuose kaimuose, tai yra Kleboniškėse, Meškoniuose, Spanėnuose, šešiolika, o po Dievo rykštės45 liko tik Kleboniškėse trys:

44 Originale collatores, t. y. fundatoriaus teises turintys bažnyčios globėjai. 45 Turimas galvoje maras. 1. Mykolas ir Juozapas Mozūrai, tikri broliai, vienuose namuose gyvena vedę ir vieną tarnybą dvarui atlieka.

2. Kazimieras Graužas, vedęs, vaikai maži ir tai dukrelės.

3. Petras Gutpetris įsikėlė į namus ir apsigyveno. Jis tampa laisvas.

Tų trijų baudžiauninkų tokia tarnyba ir pareigos: nuo šv. Jurgio su antrininku dvi dienas vieną savaitę, o tris dienas be antrininko. Tai vieną savaitę, o kitą nėra nė vieno. Činšo moka 25 grašius ir 1 vištą, nuo priimtos žemės 1 auksiną ir 15 grašių; kiekvienas tiek moka. Du kaimai, Meškoniai ir Spanėnai, tušti; nė vieno nėra. Tie, kurie yra gyvi, privalo mokėti nuo šv. Mikalojaus iki šv. Jurgio 2 auksinus už verpalus, jei ne pinigais, tai bent per savaitę turi atiduoti vieną [suverptą] sruogą. Pajamų nei dešimtinės neturiu.

Apie legacijas

Jo malonybė ponas Karolis Prozoras, Kauno apskrities kardininkas, išeidamas iš šio pasaulio buvo palikęs Skarulių filijaiAukštadvario palivarką Kulvoje, ir su dirvonais. O tos legacijos dokumentai atiteko jo malonybei ponui Jonui Prozorui, Kauno apskrities teisėjo padėjėjui; šis mirė neįvykdęs legacijos. Liko jo sūnus; jis turi visus raštus, kaip ir dabartinio velionio, taip ir jo malonybės tėvo, kuris ir testamentu buvo įpareigojęs, kad ši legacija būtų įvykdyta. Kita legacija vėluoja pas jo malonybę ponąAndriejų Vnorovskį; jis nenori įvykdyti velionio pono Rapolo Jaselskio legacijos, kuris turėjo iš jo žemę pagal penkių šimtų auksinų vertės užstato teisę. Jis [Jaselskis] paliko šią žemę man, kunigui. Turiu velionio užstato teisę ir dekretą esu gavęs žemės teisme prieš jo malonybę poną Vnorovskį.

[219v] Dėl to ir išvarymą kenčiu nuo jo malonybės. Turėjau ketinimą įleisti žmogų, kad ten gyventų, bet uždraudė ir tai, ir visą namą įsakė sugriauti, naudodamas smurtą, ir mirusiųjų sielos kenčia skriaudą.

Yra nustatytos teisės, kurios plačiau tai aprašo. Bažnytinę pareigą vykdau kiekvieną sekmadienį ir už ją man neatlyginama pajamomis. Kitą pareigą vykdau jos malonybei poniai Teresei Skorulskienei, Kauno apskrities vėliavininkienei, už velionį jos malonybės amžiną atilsį jo malonybę poną Jurgį Skorulskį, Kauno apskrities vėliavininką. Kvota nuo tūkstančio auksinų kasmet siekia aštuoniasdešimt auksinų.

Apie kleboniją

Klebonija yra prie pat Neries, taigi toli nuo bažnyčios už gero ketvirčio mylios, o jos visi pastatai seni. Didžiajame pastate yra du seni kambariai su kamaromis, durys į visus su geležiniais vyriais, ir priemenė tam pastatui. Kepykla taip pat sena, kitapus kiemo prie įvažiavimo vartų, su priemene ir priešais esančia kepykla daržovėms sukrauti. Svirnas ir tas prašosi restauracijos.Arklidė sena. Jauja sena. Stoginės dvi senos ir bravoras senas. Savo klebonavimo metu pastačiau kambarėlį su kamara prie jo. Kambarėlyje ir virtuvė nauja, storlentėmis dengta, tvartas naujas, pirtį taip pat su nauja salykline pastačiau priešais bravorą, uždengiau storlentėmis. Stoginę naują taip pat pastačiau klojime ir naują svirnelį priešais didįjį. Kleboniją aplinkui aptvėriau naujai ir aplink bityną naują tvorą įrengiau. Pirmtako radau bičių tris avilius; mano klebonavimo metu jų jau daugiau, nes žiemą46 parsivežiau iš kelių avilių.

Apie Skarulių filiją

Kulvos koplyčia, Skarulių filija, yra mūrinė, prieangis47 didelis; visa medinė, buvo dengta šiaudais, tik stogas visai sugriautas vėjų. Skliautų virš sienų nėra, tik medinės sijos, o ant sijų supuvusios lentos. Langai šeši ir jau skylėti. Suolai sulūžę. Grindys lentų, jau supuvusios nuo lietaus. Mūrinis rūselis su geležinėmis grotomis.

220

Durys su geležiniais vyriais sienoje, vyrių kilpos įmūrytos, nėra jokio užrakto, vos uždarius iš karto atšoka. Prieangyje48 nėra nei durų, nei langų; pro stogą šviečia. Šioje koplyčioje tokie reikmenys: arnotas, stula ir manipulas margo nankino, 1 alba, 1 humerolas, 1 diržas, 1 mišiolas, 1 portatilis, 1 apeigynėlis, Evangelijos skaitinių knyga. Šventi aliejai su indeliais ir 1 varpelis, kitas signorėlis. Bursa, veliumas, korporalas, viskas iš Skarulių bažnyčios. Taurės49 ir patenos ten nelaikau, su savimi imu. O papuošimas toks: Švč. Mergelės su Viešpačiu Jėzumi paveikslas, jau labai senas; vietoj altoriaus didelis Nukryžiuotasis ant sienos kabo. Taip pat mažas Švč. Mergelės paveikslėlis, šv. Mykolo ir šv. Jono Evangelisto atvaizdai viename paveiksle. Mykolas aukščiau, kiti šventieji žemiau, su rėmais. Šv. Kazimiero paveikslas. Mano vargingo klebonavimo metu gautas didelis paveikslas su juodais rėmais: Dievo Tėvo asmuo ir Šv. Dvasios, apačioje Švč. Mergelės su Viešpačiu Jėzumi atvaizdas, dar žemiau iš vienos pusės šv. Roko atvaizdas, iš kitos pusės šv. Sebastijono. Trys vėliavėlės, vienoje Švč. Mergelės atvaizdas, iš kitos pusės šv. Kazimiero, kitoje šv. Jurgio atvaizdas ir šv. Mykolo; abi iš raudono bombasto.50 Trečia žydra, irgi iš bombasto; iš vienos pusės Viešpaties Kristaus atvaizdas, o iš kitos pusės Švč. Mergelės atvaizdas. Tą koplyčią sumūrijo velionis jo malonybė ponas Jonas Parcevskis ir tokią legaciją yra suteikęs tai koplyčiai, kad Skarulių kunigui klebonui kasmet būtų pajamų šimtas kapų [grašių], dvidešimt sidabro grivinų, žemės trys valakai. Tai koplyčiai priklauso karčiama. Baudžiauninkų, gyvenančių Bešių kaime, yra penki, tik ir čia negaunamos pajamos: tą turtą valdo jų malonybės ponai Mozė ir Bagdonas Blinstrubai, ir vienas valstietis eina į darbus iš Bešių į dvarą. Viską sąžiningai aprašęs, vadinuosi kunigas Vladislovas Okmianskis, Skarulių klebonas, savo ranka.

Transkripcija, redagavimas, lotyniško teksto vertimas – Mindaugo Strockio. Lenkiško teksto vertimas – Andriejaus Ancutos.

46 Šis žodis rankraštyje labai sunkiai įskaitomas. 47 Originale babiniec. Lietuviškai sakoma ir „bobinčius“. 48 „Bobinčiuje“. 49 T. y. liturginės taurės, dar vadinamos kieliku. 50 Lengvas pusiau vilnonis audinys. Originale vartojama forma bomba; dar paliudyti jo lenkiški pavadinimai bombazyn, bombast ir kt.