Naujausi leidiniai apie Jonavos kraštą ir žmones. Kraštiečių kūryba

Rimantė TARASEVIČIENĖ

Į ten, iš kur… : eilėraščiai / Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė (Egmilė). – Kaunas: RIDSALES kūrybinė spaustuvė [i.e. Termorenovacija], 2022. – 161 p.

Tai 20-oji kraštietės knyga. Joje sudėta priešmirtinė autorės poezija. Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė mirė 2022 m. rugpjūčio 8 d. Žinant šį faktą, knygos pavadinimas „Į ten, iš kur...“ skamba simboliškai, pranašaudamas gyvenimo kelio baigtį.

Leisiu žemėn rožių lietų… : [atsiminimai] / Aleksandra Čiurlienė. – Vilnius [i.e. Kaunas]: A. Čiurlys, 2022. – 78, [2] p.

Tai knyga, kurioje pateikiami kraštietės, kilusios iš Laukagalių kaimo, Aleksandros Baranauskaitės (Čiurlienės) (1928 07 30–2016 12 05) atsiminimai, autobiografija, jos mintys iš užrašų knygelės („Laisvė – teisė daryti visa, kas nekenkia kitiems“). Knygoje yra skyrelis, pavadintas „Mokytoja Adelė Dirsytė“, kuriame pateikiami A. Baranauskaitės prisiminimai apie pažintį su mokytoja Adele, apie jos gebėjimą palaikyti kitų žmonių dvasią, įkvėpti drąsos nepasiduoti baimei ir nevilčiai. Savo patarimais, globa, mokytoja padėdavo kitiems ir niekada nelaukdavo, kad kas atsilygintų.

Knygos leidėjas – kraštietės sūnus Algirdas Čiurlys sudėjo į knygą nuotraukas iš Čiurlių šeimos albumo, taip pat A. Baranauskaitės atsiminimus papildė „Google“ žemėlapių bei „Vikipedijos“ iliustracijomis. Publikuojamos ir rankų darbo svarbių asmeninių daiktų nuotraukos: A. Baranauskaitės užrašų knygelės ir dovanotos rankų darbo užrašų knygelės su A. Dirsytės įrašais bei medinio albumo. Knygoje supažindinama su baudžiamąja byla Nr. 1984 ir nuosprendžiu – paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Viršeliui panaudota lageryje padarytos rankų darbo užrašų knygelės nuotrauka.

Knyga išleista 80 egz. tiražu.

Siena: eilėraščiai / Ramūnas Čičelis. – Kaunas: VšĮ „Kauko laiptai“, 2022. – 68 p.

„Literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Ramūno Čičelio eilėraščių rinkinys „Siena“ – vientisa ir konceptuali knyga, ženklinanti asmens savasties ir dieviškumo (nušvitimo) paieškas.

Tai – sakrališkos poezijos knyga. Rinkinyje susitelkiama į asmens buvimą tarp šviesos ir tamsos, beprotybės ir dvasinio nuskaidrėjimo, išvengiant banalaus gėrio ir blogio supriešinimo, atskleidžiant žmogaus vidinius konfliktus ir įvairialypę prigimtį.

Eilėraščiams būdingas minimalizmas, aliuzijos į religinę simboliką ir ženklus, kurie sujungiami su asmeniniais išgyvenimais“, – rašoma knygelės anotacijoje.

Knyga išleista 60 egz. tiražu.

Meilės ir vienatvės filosofija: eilėraščiai / Petras Zlatkus. – Kaunas: Ridsales, 2022. – 126 p.

Tai dvyliktoji kraštiečio, poeto, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nario Petro Zlatkaus kūrybos knygelė. Eilėraščių rinkinyje, remdamasis tradicine eilėraščio forma, praturtinta šiuolaikinės metaforos kalba, poetas toliau vysto pagrindines savo kūrybos temas, apmąsto žmogaus vidinį pasaulį, amžiną meilės temą, vaizdžiai sutapatina kasdienį gyvenimą su lyriniais peizažais. Šį eilėraščių rinkinį poetas skiria Noriūnų aštuonmetei mokyklai, atvėrusiai duris jam į poezijos pasaulį. Poezija Petrui Zlatkui – ne pomėgis, tai – sielos būsena. Kūrėjas teigia, jog poezija mums padeda suprasti ir pažinti pasaulį, moko mylėti savo kraštą, papročius. Autorius viliasi, jog jo eilėraščiai atras savo skaitytojus, kurie taip pat mąsto, jaučia, myli ir sielojasi.

Knyga išleista 60 egz. tiražu.

Tango tyloje: novelės / Eitvydė Pranevičienė. – Kaišiadorys: Printėja, 2022.

Eitvydė Pranevičienė – dailininkė ir novelistė. Tapyti pradėjo 2003 metais, o nuo 2010 m. rašo noveles. Tai jau trečioji kraštietės novelių knyga, kurioje aprašomas motinos ilgesys, skausmingi veikėjų, atsidūrusių gyvenimo klystkeliuose, išgyvenimai, tragiškai pasibaigusių įvykių atsitiktinumai, kasdienybės paradoksai ir nenuspėjamos likimo išdaigos. Pagrindinė knygos „Tango tyloje“ mintis – kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis.

„Eitvydė Pranevičienė savo novelėse nedaugžodžiauja, jos moterys yra savarankiškos, laisvos, jų istorijos yra pristatomos punktyriškai, tačiau susitelkiama į esminius gyvenimo prasmės paieškos klausimus. Autorė geba kurti siužeto intrigą, kuri įtraukia skaitytoją į prieštarų ir jausmų kupiną moters pasaulį“, – teigia literatūrologė Dalia Kuizinienė.

Knyga išleista 500 egz. tiražu.

JONAVOS KRAŠTO JUBILIEJINĖS IR ŽYMIOS DATOS 2023 METAIS

Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyrius

1913 m. sausio 1 d.

1933 m. sausio 3 d.

1963 m. sausio 6 d.

1923 m. sausio 7 d.

1943 m. sausio 15 d.

1923 m. sausio 22 d.

1933 m. sausio 24 d. SAUSIS

Batėgaloje (Jonavos r.) gimė tautodailininkė, medžio drožėja, tapytoja Aldona MAČIULYTĖ. Sukūrė daug drožybos ir tapybos darbų, kurie yra išsibarstę po Lietuvos bažnyčias. Jos drožiniais išpuošta Kulvos bažnyčia. Dalyvavo rajoninėse parodose. 1997 m. Jonavos krašto muziejuje buvo suorganizuota visos Mačiulių šeimos paroda, kurioje eksponuoti ir Aldonos Mačiulytės darbai. Mirė 1989 m. rugsėjo 13 d. Palaidota Kulvos kapinėse. Sukanka 110 metų. Linksmėnų k. (Joniškio r.) gimė poetas, knygų autorius bei redaktorius, istorikas, dėstytojas Algimantas KATILIUS. Eilėraščių knygos „Kelias“ (2006 m.), garso įrašų „Kelias“ (2006 m.) ir „Riedėk, mano gyvenimo marguti“ (2009 m.) autorius, daugelio knygų bendraautoris. Mirė 2020 m. kovo 28 d. Sukanka 90 metų. Jonavoje gimė akrobatinio skraidymo pilotas instruktorius, sporto meistras, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas (1997 m.) Aloyzas CIBARAUSKAS. 1984 m. jis tapo Lietuvos čempionato prizininku, R. Pivnicko prizo laimėtoju, lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno taurės varžybų prizininku. Žuvo 1997 m. rugpjūčio 29 d. Kaune. Sukanka 60 metų. Labos k. (Radviliškio r.) gimė kunigas, monsinjoras, ilgametis Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas, vikaras ir altarista, Jonavos rajono garbės pilietis Vincas Algirdas PRANCKIETIS. Knygų „Baikalo žvejys“ (1998 m.), „Ne vien duona...“ (1999 m.), „Vynmedis ir jo šakelės“ (2005 m.), „Padraugaukime“ (2008 m.), „Pašaukti šviesos tarnystei“ (2012 m.), straipsnių rajono spaudoje autorius, knygos „Requiem: broliai kunigai – aukos dvasia“ (2001 m.) bendraautoris. Parengė fotografijų parodą „Tremtis“ (Jonavos krašto muziejuje, 1998 m.). Mirė 2016 m. gegužės 3 d. Jonavoje. Sukanka 100 metų. Jonavoje gimė mokytoja ekspertė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė Vita MACKIALAITĖ-KIVILIENĖ. Vadovėlio „Nėrimo pradmenys” (5–7 klasei, 1998 m., 2001 m.) autorė, kitų vadovėlių bei pratybų sąsiuvinių bendraautorė. Mirė 2019 m. gegužės 27 d. Kaune. Sukanka 80 metų. Lyviškių k. (Pagirio valsč., Ukmergės apskr.; dab. – Kėdainių r.) gimė medžio drožėjas, tapytojas Stanislovas RAILA. Drožė medžio skulptūrėles, kryžius. Dalyvavo parodose Jonavoje, Vilniuje, Rumšiškėse. Mirė 2005 m. balandžio 4 d. Jonavoje, palaidotas Jonavos kapinėse. Sukanka 100 metų. Kaune gimė biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja, Jonavos rajono garbės pilietė Teresė ŽIŽIENĖ. Ji įsteigė ir vadovavo Maltos ordino pagalbos tarnybos Bukonių filialui (1991–2004 m.), jos iniciatyva Jonavos rajone įgyvendintas kaimo mokyklų kompiuterizacijos projektas, įsteigė neįgaliųjų veiklos centrą „Gyvenimo namai“, vaikų dienos centrą Bukonyse, slaugos skyrių Jonavoje. Apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, ordinu „Maltos kryžius“, kitais apdovanojimais. Gyvena Birštone. Sukanka 90 metų.

1923 m. vasario 5 d.

1973 m. vasario 7 d.

1978 m. vasario 14 d.

1948 m. vasario 19 d.

1938 m. kovo 1 d.

1973 m. kovo 9 d.

1963 m. kovo 11 d.

1738 m. kovo 16 d.

1908 m. kovo 24 d. VASARIS

Butkūnų k. (Jonavos r.) gimė gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Jonas GRADAUSKAS. Jis vienas iš vaikų chirurgijos pradininkų Lietuvoje, Respublikinio vaikų chirurgijos centro steigėjas bei ilgametis jo vadovas (1978–1994 m.), pirmasis vaikų chirurgijos dėstytojas Vilniaus universitete. Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1984 m.) bei liaudies gydytojas (1989 m.). Leidinių „Mokėk teikti pirmąją pagalbą“ (1961 m.), „Vaikų ūminiai chirurginiai susirgimai“ (1973 m.), „Naujagimių chirurgija“ (su B. Siaurusaičiu, 1982 m.), „Vaikų peritonitas“ (1986 m.), „Vaikų chirurginių ligų semiotika ir diagnostika“ (1988 m.), „Vaikų chirurgija“ (1989 m.) ir kitų autorius. Mirė 2018 m. sausio 2 d. Vilniuje. Sukanka 100 metų. Toleikių k. (Utenos r.) gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas, Gynybos štabo karinio rengimo valdybos viršininkas Aleksiejus GAIŽEVSKIS. Knygos „Tarp dangaus ir žemės: taip gimsta kariai, 1991–1992“ autorius. Gyvena Jonavoje. Sukanka 50 metų. Jonavoje gimė treko ir plento dviratininkas, olimpietis Linas BALČIŪNAS. Dalyvavo 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse. 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse užėmė 11 vietą (trekas, komandinis persekiojimas) ir 9 vietą (trekas, individualus persekiojimas), 2004 m. Pasaulio treko taurėje iškovojo 1-ąją vietą (komandinis persekiojimas), 2005 m. Europos čempionate iškovojo 1-ąją vietą (trekas, omniumas). 7 kartus Lietuvos čempionas. Sukanka 45 metai.

Užpelkiuose (Kretingos r.) gimė ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, garbės pilietis (2022 m.), žemės ūkio vadybininkas Jonas Klemensas SUNGAILA. Beveik 20 metų dirbo Jonavos rajono savivaldoje, užėmęs aukščiausias pareigas. Mirė 2022 metų liepos 21 d. Sukanka 75 metai.

KOVAS

Čiūdų k. (Jonavos r.) gimė liaudies menininkė, tautodailininkė, medžio drožėja, akmens tašytoja Janina LISTVINA. Drožia skulptūras, kryžius, koplytstulpius, stogastulpius, tašo skulptūras iš akmens, tapo paveikslus. Meno parodose dalyvauja nuo 1965 m. Gyvena Jonavoje. Sukanka 85 metai.

Kaune gimė tautodailininkas, medžio drožėjas, Lietuvos kraštotyros draugijos Garbės kraštotyrininkas, kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ įkūrėjas ir pirmininkas Artūras NARKEVIČIUS. Nuo 1999 m. dalyvauja parodose ir pleneruose. Keliolikos tautodailės Lietuvos rekordų autorius. Leidinių „Žmonių apšvietai paaukočiau viską…“ (kartu su Gražina Mrazauskiene, 2004 m.), „Žeimiai – 650“ (2013 m.) sudarytojas, kitų leidinių apie Jonavos kraštą bendraautoris. Gyvena Žeimiuose. Sukanka 50 metų. Jonavoje gimė dailininkas, modernistas Virginijus RUSECKAS. Parodose dalyvauja nuo 1990 m.: „AL galerijoje“, galerijoje „Arka“ (Vilnius), „Rotušės“ galerijoje (Kėdainiai), galerijoje „Kauno langas“ (Kaunas), Čiurlionio meno galerijoje (Čikaga), taip pat parodose Jonavoje, meno forume „Homo Ludens“ (Jonava) ir kitur. Gyvena Kaune. Sukanka 60 metų. Šiluose (Jonavos r.) gimė vyskupas, Jonavos bažnyčios fundatorius, politinis veikėjas, teisės daktaras, rašytojas, Juozapas Kazimieras KOSAKOVSKIS. Dalyvavo Ketverių metų seime (1788–1792 m.). Reformatų ir gegužės 3 d. konstitucijos (1791 m.) priešininkas. Vienas Targovicos konfederacijos veikėjų Lietuvoje. Parašė romaną „Kunigas Klebonas“ (1786 m.), veikalą „Pilietis“ (1788 m.). 1786 m. anonimiškai išleido satyrines komedijas „Varšuvietis namuose“ (pastatyta 1784 m. Jonavoje, 1785 m. Varšuvoje), „Ponaitis ūkininkas“ (pastatyta 1784 m. Jonavoje, 1786 m. Varšuvoje), „Lenkas gudrus po laiko“, taip pat publicistinių apysakų, politinių brošiūrų, atsiminimų. Nuteistas mirties bausme ir pakartas 1794 m. gegužės 9 d. Varšuvoje kartu su kitais Targovicos konfederacijos šalininkais. Palaidotas Jonavos bažnyčios grafų Kosakovskių kriptoje. Sukanka 285 metai.

Žynių k. (Vilkaviškio r.) gimė kunigas jubiliatas, archeologijos mokslų daktaras, ilgametis Jonavos bažnyčios klebonas Pijus ČIŽAUSKAS. Nuo 1950 m. iki 1990 m. pabaigos dirbo Jonavoje: 1950–1952 m. – Jonavos parapijos klebonu, 1952–1974 m. – Jonavos katalikų bažnyčios ir jos Skarulių filijos klebonu, 1974–1990 m. – altarista vikaro teisėmis, Skarulių parapijos administratoriumi. Mirė 2000 m. spalio 8 d. Vilniuje. Palaidotas Jonavos bažnyčios šventoriuje. Sukanka 115 metų.

1958 m. balandžio 13 d.

1938 m. balandžio 20 d.

1928 m. gegužės 6 d.

1888 m. gegužės 8 d.

1948 m. gegužės 10 d.

1948 m. gegužės 28 d.

1983 m. birželio 4 d. BALANDIS

Kaune gimė dailininkė, pedagogė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 2009 m.) Janina CELIEŠIENĖ. Knygos „Meno istorijos ir dailės pagrindai“ (2000 m.) autorė, vadovėlių „Dailė: vadovėlis 7 [klasei]“ (2010 m., 2011 m., 2015 m.), „Dailė: mokytojo knyga 7 [klasei]“ (2010 m.) bendraautorė. Parodose dalyvauja nuo 1994 m. Surengė apie dvidešimt autorinių tapybos parodų, dalyvavo daugelyje bendrųjų parodų. 2013 m. jai suteiktas Jonavos krašto šviesuolės vardas. Gyvena Jonavoje. Sukanka 65 metai.

Gruzdžiuose (Šiaulių r.) gimė pirmasis rajono savivaldybės valdytojas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys Vincentas PRANEVIČIUS. Mirė 2022 m. birželio 25 d. Sukanka 85 metai.

GEGUŽĖ

Balanėlių k. (Pakruojo r.) gimė gydytojas onkologas, Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordininkas Antanas GABUŽIS. Politinis kalinys, Sausio 13-osios brolijos Jonavos skyriaus pirmininkas, LPKTS tarybos ir valdybos narys, ilgametis Jonavos ligoninės gydytojas onkologas. Apdovanotas žymenimis „Už nuopelnus Lietuvai“ (1991 m.), LPKTS 1-ojo laipsnio partizanų žvaigžde (1999 m.), Vyčio kryžiaus ordinu (2001 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) ir kitais apdovanojimais. Mirė 2008 m. rugpjūčio 29 d. Jonavoje. Palaidotas Jonavos kapinėse. Sukanka 95 metai.

Vareikiuose, Deltuvos vlsč. (Ukmergės r.) gimė pedagogas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, politinis ir visuomenės veikėjas Stasys TIJŪNAITIS. Išleido knygas „Lietuvos atgijimas“ (1911 m.), „Žemė ir dangus“ (1914 m.), „Trumpa profesinių sąjungų istorija“ (1921 m.) ir kt.; vadovėlius „Tarptautinė kalba esperanto“ (1912 m.), „Vidurinių amžių istorija“ (6 kn., 1912–1914 m.), tautosakos rinkinių. Tarpukario laikotarpiu išleido net septynias „Mūsų pasakų“ knygeles, pokario metais – po vieną pasakų ir mįslių knygelę. 1924–1928 m. gyveno ir mokytojavo Kulvoje, čia išvystė aktyvią lietuvybės veiklą. Mirė 1966 m. liepos 22 d. Pravieniškėse (Kaišiadorių r.), palaidotas Rumšiškių kapinėse. Sukanka 135 metai. Jonavoje gimė estrados dainininkė, nusipelniusi artistė Janina MIŠČIUKAITĖ-BRAZAITIENĖ. Išleido muzikinių įrašų: plokštelių, garsajuosčių, kompaktinių plokštelių. Pirmoji lietuviškos estradinės dainos jaunųjų atlikėjų konkurso „Vilniaus bokštai-68“ laureatė, pirmoji Lietuvoje Antano Šabaniausko premijos laureatė. Apdovanota 5-ojo laipsnio didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1998 m.). Mirė 2008 m. vasario 20 d. Vilniuje, palaidota Antakalnio kapinėse. 2009 m. Jonavos meno mokyklai suteiktas Janinos Miščiukaitės vardas. Sukanka 75 metai.

Truskavoje (Panevėžio r.) gimė pedagogė, poetė Stasė BILIENĖ. Eilėraščių knygos „Sielos veidrodis“ (1998 m.), straipsnių laikraštyje „Dialogas“, Jonavos rajono spaudoje autorė, Jonavos literatų leidinio „Provincijos balsai“ (1992 m.), „Laiko aidas“ (2000 m.) bendraautorė. Nuo 1976 m. gyveno ir dirbo Jonavoje. Mirė 2012 m. lapkričio 15 d. Panevėžyje. Sukanka 75 metai.

BIRŽELIS

Jonavoje gimė audiovizualinių menų ir kino režisierė Jūratė SAMULIONYTĖ. Sukūrė filmus: trumpametražį vaidybinį – „Nerutina“ (2007 m.), dokumentinį – „Šanxai Banzai“ (2010 m.), trumpametražį vaidybinį – „Laikinai“ (2011 m.), pilnametražį dokumentinį – „Močiute, Guten Tag!“ (2017 m.). 2013 m. debiutavo kaip prodiuserė su animaciniu filmu „Neeuklidinė geometrija“ (rež.: Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė), 2015 m. koprodiusavo dokumentinį pilnametražį filmą „Apie Joną“ (rež. Jokūbas Vilius Tūras). Taip pat dirba kaip pirmoji režisieriaus asistentė vaidybiniuose filmuose, reklamose, aktyviai dalyvauja kino edukaciniuose projektuose. Apdovanojimai: už vaidybinį filmą „Nerutina“ – „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už „Geriausią lietuvišką trumpametražį metų filmą 2008“, 2-osios vietos apdovanojimas Baltijos šalių filmų programoje Latvijos jaunimo festivalyje 2ANNAS, žiuri prizas Tarptautiniame Tbilisio studentų filmų festivalyje „Amirani 2008“ Gruzijoje, „Grand Prix“ apdovanojimas eksperimentinio kino festivalyje „Kansk 2009“ Rusijoje; už dokumentinį filmą „Šanxai Banzai“ – geriausio filmo apdovanojimas Baltijos šalių „Svečio balso“ konkurse Europos šalių kino forume „Scanorama 2010“, žiūrovų simpatijų prizas Tarptautiniame dokumentikos festivalyje „DOCUDAYS 2011“ Ukrainoje. Gyvena Vilniuje. Sukanka 40 metų.

1963 m. birželio 7 d.

1893 m. birželio 12 d.

1903 m. birželio 21 d.

1963 m. liepos 2 d.

1903 m. liepos 14 d.

1933 m. liepos 18 d.

1733 m. liepos 23 d.

1963 m. rugpjūčio 4 d.

1978 m. rugpjūčio 10 d.

Vilniuje gimė publicistas, vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Jonavoje įkūrėjų Vygaudas JUKNELIS. 1988 m. įsteigė neformalų kultūros klubą „Taurosta” (su Vidmantu Jankausku ir Valdemaru Bačiausku), buvo išrinktas klubo pirmininku. 1988 m. su Vidmantu Jankausku išleido pirmąjį nelegalų laikraštį „Taurosta“, buvo jo redaktorius (iki 1990 m.). Rašo noveles, pjeses, dirbo Oskaro Koršunovo teatre. Knygų „Kakalio istorijos“ (2019 m.), „Gėnijaus Eugenijaus nuotykiai“ (2020 m.) ir „Odė paauglystei“ (2020 m.) autorius. Gyvena Utenos rajone. Sukanka 60 metų. Konceptopolio dvare (Jonavos r.) gimė pulkininkas leitenantas, Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjas Juozas KARTANAS. Nuo 1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Už sąžiningą tarnybą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliu, Latvijos Nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliu. Mirė 1979 m. kovo 31 d. JAV. Sukanka 130 metų. Gaisrių k. (Pilviškių vlsč., Vilkaviškio apskr., dab. – Kazlų Rūdos sav.) gimė kunigas, vienuolis marijonas, teologijos mokslų daktaras, profesorius Juozas GRIGAITIS. Klebonaujant Pijui Čižauskui, 20 metų gyveno ir dirbo Jonavoje. Čia rašė ir leido asketinę literatūrą kunigams, vienuoliams ir vienuolėms. Svarbiausi iš jų: „Kas esi, kunige“ (1968 m.), „Kunigas gyvenime“ (1969 m.), „Per Kristų, su Juo ir Jame“ (1968 m.), „Aukime visais atžvilgiais Kristuje“ ir kt. Mirė 1974 m. liepos 24 d. Valkininkuose (Varėnos r.), palaidotas Marijampolėje. Sukanka 120 metų.

LIEPA

Jonavoje gimė poetas, kolekcininkas Arvydas JURKAITIS. Poezijos knygos „Kai dienos prausias...“ (1990 m.) autorius, daugelio poezijos almanachų bendraautoris, leidinių „...Iki pirmųjų gaidžių… arba Provincijos poezija“ (1992 m.), „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia…“ (1990 m.) sudarytojas. Utenos kolekcininkų klubo pirmininkas. Gyvena Utenoje. Sukanka 60 metų. Liepojoje (Latvija) gimė Jonavos pradžios mokyklos mokytoja Elena Marija SMETONAITĖ-RAŠTIKIENĖ. Jonavoje dirbo 1923–1927 m. Ruošė žydų mokytojus lietuvių kalbos egzaminui, statė saviveiklinius spektaklius ir pati juose vaidino. Apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu už darbą per pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos 10-metį. Mirė 1990 m. sausio 14 d. Los Andžele, Kalifornijoje (JAV). 1993 m. lapkričio 22 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinių panteone. Sukanka 120 metų. Kaune gimė šachmatininkas, kandidatas į sporto meistrus, šachmatų treneris, pedagogas Richardas BANAITIS. 1975–1995 m. dirbo Jonavos vaikų ir jaunimo sporto mokyklos šachmatų treneriu. Mirė 1997 m. sausio 14 d. Jonavoje, palaidotas Karmėlavos kapinėse. Nuo 1999 m. Jonavoje kasmet vyksta šachmatų turnyrai, skirti Richardui Banaičiui atminti. Sukanka 90 metų. Karaliaučiuje gimė LDK politinis veikėjas Mykolas KOSAKOVSKIS. Jis buvo vyriausias iš keturių Domininko Kosakovskio sūnų, kaip ir tėvas, rūpinosi ūkiniais reikalais, laivyba Nemunu, Šventąja, Nerimi. Politinę karjerą pradėjo 1776 m. tapęs LDK iždo raštininku. Buvo Lietuvos iždo komisijos narys ir komisaras. 1767–1774 m. prižiūrėjo Nemuno pritaikymo laivybai darbus, 1787 m. pritaikė laivybai Šventąją. Mirė 1798 m. sausio 18 d. Vaitkuškyje (Ukmergės r.). Sukanka 290 metų.

RUGPJŪTIS

Jonavoje gimė monsinjoras, dekanas, teologijos mokslų licenciatas, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos parapijos klebonas kunigas Vytautas GRIGARAVIČIUS. 1997–2002 m. dirbo Jonavos ir Ruklos parapijos klebonu ir dekanu. Buvo renkamas Jonavos rajono metų žmogumi (1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2001 m.). 2002–2022 m. buvo Kauno Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) bažnyčios klebonas, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos laikraščio „Prisikėlimas“ redaktorius. Gyvena Kaune. Sukanka 60 metų. Rūdaičiuose (Plungės r.) gimė teologijos mokslų licenciatas, Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonas, kunigas Audrius MIKITIUKAS. 2003–2005 m. buvo Žeimių parapijos klebonas, 2007–2018 m. – Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas, Jonavos dekanato dekanas. Apdovanotas arkivyskupo Šiluvos Dievo Motinos medaliu. Gyvena Kaune. Sukanka 45 metai.

1928 m. rugpjūčio 13 d.

1943 m. rugpjūčio 15 d.

1883 m. rugpjūčio 19 d.

1948 m. rugpjūčio 20 d.

1953 m. rugsėjo 14 d.

1938 m. spalio 8 d.

1943 m. spalio 16 d.

1963 m. spalio 21 d.

Paliečiuose (Pakruojo r.) gimė poetė Onutė BURŽAITĖ-NOVIKIENĖ. Eilėraščių knygų „Eilėraščiai“ (su Zita Buržaite-Vėžiene, 1996 m.), „Praeities šešėliai“ (1997 m.), „Balti svajonių tiltai“ (2005 m.), „Sidabrinės laiko gijos“ (2008 m.), „Gyvenimas – akimirka mažytė“ (2019 m.) autorė, rajono poezijos almanachų bendraautorė. Mirė 2018 m. lapkričio 14 d. Jonavoje. Palaidota Jonavos kapinėse. Sukanka 95 metai.

Jonavoje gimė regbininkas, tarptautinės kategorijos regbio teisėjas Alfonsas GRUMBINAS. 4 kartus Lietuvos regbio čempionas (1965 m., 1966 m., 1968 m., 1975 m.), 4 kartus Lietuvos taurės laimėtojas (1966 m., 1968 m., 1972 m., 1975 m.). Vadovėlių „Darbo apsauga radiotechnikos pramonės įmonėse“ (1975 m.), „Radijo siųstuvai“ (1979 m.), „Radijo siųstuvų moduliacija ir UTB generatoriai“ (1981 m.), „Radijo siųstuvų generatoriai“ (1983 m.) autorius. Parengė leidinį „Tarptautinės regbio varžybų taisyklės“ (1981 m.). Mirė 2018 m. kovo 17 d. Palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse. Sukanka 80 metų. Palolyčio viensėdyje (Tauragės apskr.) gimė farmacininkas, vaistininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas Jonavoje Steponas NASVYTIS. 1920–1925 m. buvo Jonavos miesto valdybos pirmininku, dalyvavo Tautininkų sąjungos veikloje, 1923–1927 m. ir 1930–1933 m. vadovavo Lietuvos vaistininkų draugijai, buvo „Farmacijos žinių“ redaktorius. Nasvyčių namai tapo savotiška lietuviškumo tvirtove Jonavos miestelyje. Jų dvare Barborlaukyje lankydavosi žymūs politikai, visuomenės veikėjai, menininkai. Mirė 1976 m. vasario 26 d. Klyvlende (JAV). Sukanka 140 metų. Kirovograde (Ukraina) gimė fotomenininkas, buvęs Jonavos rajono laikraščio „Naujienos“ fotokorespondentas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Valerijus BUKLAJEVAS. Išleistas jo atvirukų komplektas „Jonavai – 250“ (2000 m.), nuotraukos spausdinamos fotoalbumuose „Jonavos kraštas“ (2005 m.), „Jonavos kraštas: ten, kur teka Lietava…“ (2008 m.), poezijos almanachuose „Laiko aidas“ (2000 m.), „Tarp praeities ir ateities. Jonava“ (2009 m.), Jonavos krašto muziejaus bei Kultūros centro reklaminiuose lankstinukuose. Surengė meninės fotografijos parodas AB „Achema“, Jonavos krašto muziejuje, Jonavos kultūros centre. Gyvena Jonavoje. Sukanka 75 metai.

RUGSĖJIS

Kuodžių k. (Šakių r.) gimė pedagogė, poetė, menininkė Danguolė VASILIAUSKIENĖ. Eilėraščių rinkinių „Prieblandos lelija“ (2014 m.), „Rudens laiškai“ (2017 m.), „Upių takais“ (2021 m.) autorė, poezijos knygos „Keturiese“ (2017 m.) bendraautorė. Surengė kelias tapybos darbų parodas Upninkų bibliotekoje, Upninkų kultūros centre, Šakių viešojoje bibliotekoje (2017 m.). Gyvena Upninkuose (Jonavos r.) Sukanka 70 metų.

SPALIS

Plungėje gimė technikos mokslų daktaras, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Jonavos rajono garbės pilietis, Plungės garbės pilietis Bronislovas LUBYS. KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras, verslininkas, pramonininkas, mecenatas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Europos verslo kongreso prezidiumo narys, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino, Lenkijos Respublikos Komandoro laipsnio ordino, Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordino, Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordino kavalierius. Jonavoje gyveno ir dirbo nuo 1963 m., daug prisidėjo prie kultūrinio ir ekonominio miesto vystymosi. Mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. Palaidotas Plungės miesto kapinėse. Sukanka 85 metai. Čiūdų k. (Jonavos r.) gimė habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius Romualdas GUDONAVIČIUS. Išvertė iš vokiečių kalbos šias knygas: J. Giunther „Marketingas ir telekomunikacijos“ (1996 m.), J. Giunther „Telemokymas“ (1997 m.), A. Badach „ISDN technologijos“ (1999 m.). 70 mokslo darbų buvo išspausdinti šalies ir užsienio mokslo žurnaluose, yra 14 išradimų autorius. Mirė 2002 m. vasario 9 d. Kaune. Palaidotas Jonavos kapinėse. Sukanka 80 metų. Jonavoje gimė poetė, menininkė Svajūnė GRITKUVIENĖ. Eilėraščių knygų „Iš toli“ (1998 m.), „Ilgesio krantinė“ (2002 m.), „Skardis“ (2014 m.) autorė. Jos kūryba publikuota rinkiniuose, almanachuose. Kuria grafikos darbus, jais iliustruojamos knygos. Gyvena Mažeikiuose. Sukanka 60 metų.

1938 m. spalio 25 d.

1968 m. lapkričio 10 d.

1933 m. lapkričio 22 d.

1948 m. lapkričio 27 d.

Sklėriškyje (Biržų r.) gimė poetas, žurnalistas, knygų autorius, sudarytojas ir redaktorius, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Konstantinas FEDARAVIČIUS. Knygų „Man reikia tavęs“ (1992 m.), „Tu – moteris“ (1992 m.), „Ateik“ (1993 m.), „Vilniaus sonetai“ (1993 m.), „Atsisveikinimas gruody“ (1994 m.), „Mano tėviškė – rojaus kampelis“ (1998 m.), „Mielas bičiuli ir broli…“ (1998 m.), „Jonaviečiai“ (1999 m.), „Pasvalio molio grumstas“ (2005 m.), „Sklėriškio sonatos“ (2006 m.), „Tu – moteris“ (2007 m.), „Iš vasaros“ (2008 m.), „Abraomas Kulvietis“ (2010 m.), „Sklėriškio atžalos“ (2011 m.), „Martynas Mažvydas“ (2013 m.), „Stanislovas Rapolionis“ (2015 m.) autorius, daugelio almanachų, rinktinių ir kitų leidinių bendraautorius, Daugelio literatūrinių konkursų laureatas ir prizininkas, Jonavos krašto šviesuolis (2014 m.). Gyvena Jonavoje. Sukanka 85 metai.

LAPKRITIS

Utenoje gimė Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras, šachmatų olimpietis (2000 m.), Lietuvos vyrų šachmatų rinktinės narys Aidas LABUCKAS. Mirė 2013 m. kovo 17 d., palaidotas Jonavos kapinėse. 2015 m. įkurta Jonavos šachmatų draugija „Aidas“, organizuojami Aido Labucko atminimo šachmatų turnyrai. Sukanka 55 metai.

Užlieknio k. (Plungės r.) gimė dailininkas, poetas Apolinaras PAKALNIŠKIS. 2011 m. surengė personalinę dailės darbų parodą Jonavos viešojoje bibliotekoje. Išleido eilėraščių knygą „Vėlyvi drugiai“ (2015 m.). Eilėraščiai publikuoti rajono poetų almanache „Lyg krintantys lašai“ (2006 m.), rajono spaudoje. Mirė 2018 m. rugpjūčio 30 d. Jonavoje. Sukanka 90 metų. Kaune gimė technikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, dailininkas Jonas BUTKEVIČIUS. Leidinių „Keleivių vežimai“ (2002 m.), „Transportas: technologijos, ekonomika, aplinka, sveikata“ (su kitais, 2003 m.), „Transporto veiklos teisinis reguliavimas“ (2005 m.), „Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikis šalies transporto sistemai ir transporto sistemos plėtra“ (2008 m.), „Geležinkeliai“ (su kitais, 2009 m.) autorius. Kaip dalininkas surengė autorinių parodų. Savo tapyboje remiasi arsininkų, ekspresionistų ir abstrakcionistų tradicijomis. Šveicarijos bendruomenės herbo, tūkstantmečio koplytstulpio Šveicarijos gyvenvietėje autorius. Šveicarijos gyvenvietės bendruomenės garbės pilietis. Gyvena Vilniuje ir Dumsiškių k. (Jonavos r.). Sukanka 75 metai.

KITOS DATOS

• Sukanka 660 metų, kai (1363 m.) pirmą kartą „Livonijos kronikoje“ minimi Žeimiai. Istoriniuose šaltiniuose Žeimiai minimi ir 1384 m. bei 1402 m. • Prieš 650 metų (1373 m.) Jonavos vietovės paminėtos „Livonijos kronikoje“. • Sukanka 230 metų, kai (1793 m.) Jonavoje pastatyta Šv. Jokūbo bažnyčia. Architektas – Laurynas Gucevičius. • Sukanka 160 m. nuo 1863 m. sukilimo Lietuvoje. Jonavos apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko represijos, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, 1864 m. uždrausta lietuviška spauda. • Prieš 95 metus (1928 m.) prie kelio Jonava–Ukmergė buvo pastatytas Šaulių kryžius. Autorius – Domininkas Leparskis. (1951 m. kryžius buvo nugriautas, 1990 m. atstatytas. Atstatyto Šaulių kryžiaus autoriai – tautodailininkai Andrejus Kazlauskas ir Janina Listvina.)

Jei pastebėjote klaidų ar turite pasiūlymų, rašykite elektroniniu paštu: info@jonbiblioteka.lt

Skulptūrinė kompozicija. Arturo di Modicos. ,,Bebaimė mergaitė“.

MIELIEJI „TAUROSTOS“ BENDRAŽYGIAI, SKAITYTOJAI IR GERBĖJAI, BRANGŪS JONAVOS KRAŠTO ŽMONĖS,

gyvenimas – tarsi nesibaigianti pamoka: išsprendei vieną užduotį, žiūrėk, jau laukia kita lygtis su keliais nežinomaisiais. Pašėlusiu greičiu lekiantis laikas neleidžia sustoti ir žiūrėti, kol kažkas kitas parašys teisingą atsakymą. Sprendimų ieškome patys. Šv. Kalėdų ir ateinančių metų virsmo laukimas – pats tinkamiausias laikotarpis padėkoti tiems, kurie mums, rajono kultūros ir istorijos metraštininkams, pasiūlo naujų temų, primena primirštus faktus, rašo straipsnius ir domisi „Taurostoje“ publikuojamomis medžiagomis. Ačiū visiems. Norėtųsi, kad 2023-ieji būtų kūrybiškesni, dvasingesni ir pateiktų kuo mažiau skausmingai išsprendžiamų gyvenimiškų užduočių. Svarbiausia juk – žmogus. Tikėkime jo protu ir gebėjimu įveikti pasitaikančias kliūtis.

Jaukių ir malonių rytojaus akimirkų!

Redakcija