Maruscha Magyarosy
Iš vokiečių kalbos vertė INGA STANČIKAITĖ
Įvadas
S
akome TAIP, kalbėdami apie išgijimą – mūsų pačių išgijimą, – bet ar iš tiesų to norime? Ką apie tai sako mūsų
mintys, esančios už minčių, kurios slepiasi už dar kitų minčių? TAIP išgijimui atrodo toks savaime suprantamas, kaip „amen“ bažnyčioje. Kas gi garsiai ir savanoriškai ištartų NE savo paties gydymui, išgijimui nuo vėžio, AIDS ar kitų pavojingų ligų? Mūsų socialinio ir kultūrinio išsivystymo kontekste NE vertinamas kaip žingsnis atgal, kaip visų moderniosios medicinos pasiekimų – tiek konservatyvių, tiek alternatyvių gydymo būdų – atsisakymas. Be to, NE niekina ir tyčiojasi iš visų, kurie taip smarkiai mumis rūpinasi. Nenorime jūsų įžeisti, mūsų pagalbininkai ir gydytojai, taip pat nenorime, kad liautumėtės stengęsi mus išgydyti. Neištvertume, jei mus paliktumėte. 5
6
Maruscha Magyarosy
Taigi, pažaiskime žaidimą, kurio taisyklės yra tiesiog sakyti TAIP ir užsisklęsti nuo vidinių savo tiesų, nuo žinojimo, kad siela nori ir privalo eiti kitu keliu – tuo, kurio teisingumas niekaip negali būti mediciniškai pagrįstas. Štai tučtuojau pasijuntame į šalis plėšomi tarp TAIP ir NE. Būtina apsispręsti. Privalome išoriškai pasirinkti gydymą arba jo atsisakyti, viduje išlaikydami gydomąjį TAIP asmeniniam savo keliui. Jis kartais sutampa ir su keliu per ligą. Priimu dalykus tokius, kokie jie yra, nei daugiau, nei mažiau – pasileidžiu ir paneriu į gyvenimo upę. Lai išsipildo Tavo valia... Prisiimu atsakomybę už save patį. Kelyje, kuriuo iš tiesų nori eiti mano siela, ta atsakomybė maitinasi žiniomis ir intuicija. Tai asmeninės patirties kelias, kurio mano padėjėjai ir gydytojai dažnai neatpažįsta, juk gydytojui negali pasisekti, jei aš pats viduje to nenorėsiu, – mano sielai reikia kitokios patirties. Taigi, nebelieka kaltinimų, jokių JEI ar BET, lieka tik TAIP ir NE – kiekvienas su savomis pasekmėmis. Esame – tu ir aš – tikroji AŠ ESU patirtis, o laikui nepaklūstanti esybė leidžia veikti. Tik taip galime turėti pasirinkimą! Tuomet tampame nepriklausomi nuo aplinkybių, socialinio statuso, kaimynų, draugų ar tėvų... Tuomet galime pasirinkti laimę ar nelaimę, meilę arba baimę. Esame
Gydomasis taip
7
sukurti pagal Dievo paveikslą. Tik tokioje sąmonėje gimsta laisva valia rinktis gyvenimą iliuzijoje arba tikrąją patirtį. Tikroji patirtis reiškia priimti dalykus neapgaudinėjant savęs. Jie puikūs tokie, kokie yra. Kad tai iš tiesų suprastum, privalai pasinerti į gydomąjį TAIP. Tada – ir tik tada – iš tiesų pasveiksi. Medicinos mokslų daktarė Edelgard Böcker-Schröder Visuomenės sveikatos priežiūros ir darbo medicinos gydytoja, „Penkių tibetiečių“® skėtinės organizacijos prezidentė, trenerė ir narė
Įžanga: TAIP sau pačiam
M
iela skaitytoja, mielas skaitytojau, šia knyga kviečiu tave į kelionę. Tai – ypatinga
kelionė su penkiomis visiškai lygiavertėmis stotimis. Visos jos turi vieną tikslą: padėti tau ištarti TAIP sau pačiam, o tai didžiausia dovana, kurią gali pasidovanoti. Nežinau, kurioje asmeninės kelionės vietoje dabar esi. Nesvarbu, iš kur, į kur ar kada nuspręsi leistis į kelią, padedamas šios knygos: gali šokinėti į priekį, atgal, į vidurį, į pradžią arba iš karto į pabaigą (kurios iš tiesų nė nėra). Būdama kelionės palydovė leidžiu sau kreiptis į tave „tu“, nors asmeniškai nesame pažįstami. Norėčiau susitikti tavo sieloje, tavo širdyje. Man svarbu šiomis eilutėmis paliesti tai, kas susprogdintų tavo suvokimo ribas. Kitaip tariant, norėčiau sutikti tave pačioje esmėje. Man būtina užkalbinti tai, kas slepiasi už visų žodžių. Jei būsi pasiruošęs ir atviras, pajusi, kas yra tarp eilučių, ką noriu tau perduoti gilesniame lygmenyje. 9
10
Maruscha Magyarosy
Kiekviename knygos skyriuje galėsi eksperimentuoti su skirtingais pratimais. Galbūt kai kurie tave ypač paveiks. Gali būti, kad kai kurių skyrių temos atspindės dabartinę tavo gyvenimo situaciją. Tuomet to skyriaus pratimas padės geriau suvokti temą, priimti ir pažvelgti į ją kitu kampu. Patariu ypač paveikusius pratimus pakartoti tris, penkis, septynis, dvylika ar dvidešimt vieną kartą. Kodėl? Atsakymą rasi juos atlikdamas. Tai paprasti, bet atidžiai parinkti pratimai. Jie priskirti penkioms skirtingoms stotims ir jas atitinkančioms temoms. Kiekvieną iš jų sėkmingai esu išbandžiusi pati. Taip pat pastebėjau įstabų jų poveikį savo kursų, seminarų ir treniruočių dalyviams.
Tikrovė ar iliuzija Išsilaisvinama tada, kai protas pasineria į dvasinę širdį.
T
avo protas reaguoja į kreipinį „Jūs“. Jis supranta žodžius, skiria juos, analizuoja ir vertina. Kategorizuoja, kritikuo-
ja, dalija ir skiria. Tavo esybė, tavo intuicija atpažįsta žinutes už žodžių. Tavo širdis mato, mąsto ir girdi tai, kas yra tarp eilučių. Ji bendrauja kita kalba, pavyzdžiui, simboliais, vaizdais, spalvomis ir garsais. Kai pasieksi intymiausią savo paslaptį, žodžių nebeliks. Tai – jausmų, tyros patirties vieta. Ryšio pirmiausia su pačiu savimi, o paskui ir su viskuo, kas aplink, vieta. Čia viešpatauja meilė ir pripažinimas, čia nėra nei gero ar blogo, nei teisingo ar klaidingo. Neegzistuoja kaltės jausmas ir kaltinimai. Tai platesnio suvokimo ir tyros būties vieta, esanti už pirminio įspūdžio. Sakydama „iliuzija“, turiu omenyje ne tik sertifikatus, titulus, kvalifikacijas ir kitus formalumus, kuriuos iškovojai gyvenime, bet ir visą tavo asmenybę, kuri slepia tikrąją esybę. Jei bent sykį užsuksi į intymią savo erdvę, apie kurią kalbu, atrasi, 11
12
Maruscha Magyarosy
kad įspūdis susijęs su laiku ir erdve, todėl yra ribotas, o tavo esybė amžina, nepavaldi laikui, neturinti ribų ir visa apimanti. Jei turi drąsos, trokšti nuotykių ir – svarbiausia – jei sau, savo sielai ir širdžiai, leisi, noriu palydėti tave į neįprastą kelionę. Tai – mokomoji kelionė, kurioje išlavinsi jutiminę savo patirtį, taip pakeisi kasdienybę ir visą gyvenimą. Ar esi pasiruošęs sau tai leisti? Ar esi pasirengęs bent kurį laiką išsivaduoti iš senų, kasdienių įpročių ir priimti tai, kas tau nauja, neįprasta? Pakeliui gali kilti sunkumų lyginant vidinę ir išorinę tiesas. Gali būti ir taip, kad paliesi dimensijas, kuriose nėra nei atskyrimo, nei vertinimo, nei kritikos, nei smerkimo – dimensijas, kupinas laimės, vidinio saugumo, meilės ir išsipildymo.
Gydomasis TAIP Kol to nepatyrėme, žodžiai nieko nereiškia. Kai tai patiriame, žodžiai tampa nereikalingi. Žodžiai yra tam, kad įkvėptų tai patirti. Jausti – reiškia patirti, ir per tą patirtį mes vystomės...
Dr. Milton Trager
K
eliaujant per stotis gali nutikti taip, jog kai kas tave atras – ta tavo dalis, kurią seniai praradai. Gali būti, jog
staiga pats save atrasi ir suvoksi, jog daugiau nėra ko ieškoti, nes niekada nieko nesi pametęs. Tiesiog kai ką pamiršai – patį save, tikrąjį save. Tomis akimirkomis žinosi: visa tai čia buvo visuomet, dabar ir visada. Tavo širdis laisva ir pabudusi. Apibūdinti šiai jutiminei patirčiai, žinioms, iš kurių šaltinio tu bet kur ir bet kada vėlei galėsi atsigerti, daugiau žodžių nebėra. Tik labai stiprus išsivadavimo jausmas, spontaniškas džiaugsmas ir per kraštus besiliejantis dėkingumas – didžiulis TAIP, trokštantis ištrūkti iš tavęs. Tik atsargiai! Prieš kelionę noriu tave trumpai įspėti: prie kai kurių stočių slenksčio stovi užsimaskavęs sergėtojas. Tai – 13
14
Maruscha Magyarosy
persirengęs tavo protas, kuris nuolat viskuo abejoja, cenzūruoja ir kelia klausimus. Bijo prarasti kontrolę, todėl vis mėgina tave apsaugoti arba apriboti. Nieko nelaukdama patariu kartkartėmis duoti jam laisvę, bet kuo dažniau nutildyti. Už jo slepiasi baimė. Tai baimė prarasti viršenybę: protas žino, kad taip rasi šį tą didesnį, beribį, šį tą, siekiantį toli už proto ribų. Tai – gryna tavo esybė, vienintelė visur esanti, laikui nepavaldi būtis, vienintelė didžioji tiesa už proto ribų su mažytėmis savo tiesomis. Jei ypatingoje kelionėje tau pavyks juos abu sujungti, patirsi tikrą kvantinį šuolį. Tuomet ir suveiks gydomasis TAIP: vėl ištarsi TAIP sau pačiam, savo kolegoms, savo gyvenimui ir visai egzistencijai. Viską skaidantis tavo protas ir širdis susijungs į vienį. Tai – širdies intelektas, palaikantis pusiausvyrą tarp intelekto ir intuicijos, tarp vidaus ir išorės, tarp dangaus ir žemės. Tai ir yra galimas didysis išgijimas. Tūkstančio žiedlapių lotosas Atpalaiduok smegenis ir atsiverk kūrybinio savo intelekto įkvėpimui Norėčiau pasiūlyti ir paprastą pratimą, užtruksiantį vos keletą minučių. Jis padės retkarčiais „išjungti“ protą. Pratimas nuramins daugybę minčių, kurios vis laksto tavo smegenyse. Jei nuolat jį praktikuosi, pasieksi dar daugiau: įprastos, įsise-
Gydomasis taip
15
nėjusios mintys, kurios tave riboja ir neleidžia savęs peržengti, gali iš viso būti ištrintos. Dešinysis ir kairysis tavo smegenų pusrutuliai pasieks pusiausvyrą. Tai reiškia ryšį tarp intelekto ir intuicijos, proto ir jausmų harmoniją. Gali šį pratimą atlikti bet kada, tačiau bus paprasčiausia, kai turėsi kelias minutes vienatvės ir niekas tau netrukdys. 1. Gali pasirinkti, sėdėti ar stovėti, tačiau bet kuriuo atveju stuburas turėtų būti tiesus. Užsimerk. Įsivaizduok, kad kvėpuoji tik į viršų, trauki orą į smegenis. Pajusk, kaip drungnas oras pro šnerves plūsta į viršų. Jis atpalaiduoja visą galvą nuo didžiųjų iki mažųjų smegenų, nuo dešiniojo iki kairiojo smegenų pusrutulio, taip pat akis. Su kiekvienu įkvėpimu smegenys vis plečiasi, tampa šviesesnės, aiškesnės. Galvoje atsiranda daugiau erdvės, plinta visa apimantis atsipalaidavimas. 2. Įsivaizduok, kaip kaskart iškvepiant įkyrios mintys, visi įsitikinimai, įsišaknijusios sąvokos kyla iš smegenų į viršų ir pro kaukolę jas palieka. Pajusk, kaip oro gūsis įkvepiant plūsta į tolimiausius smegenų vingius ir neša naują, šviežią energiją. Iškvėpdamas vėl įsivaizduok, kaip iš slapčiausių užkampių ir nišų viskas, ko tau gyvenime nebereikia, išplūsta. Tai daryk dvi tris minutes. 3. Įsivaizduok, kad viršugalvyje atsiranda gležno lotoso žiedo pumpuras. Milimetras po milimetro jis ima vertis, kaskart
16
Maruscha Magyarosy
tau iškvepiant. Žiedas vis didėja, plečiasi į dešinįjį ir kairįjį smegenų pusrutulius. Vis daugiau žiedlapių skleidžiasi tavo smegenyse. Tegul žiedo spalva būna tokia, kokia tą akimirką tau atrodo tinkama. 4. Įsivaizduok, kaip subtili, bet stipri tau patinkančios spalvos žiedo jėga ištrina ir išgydo viską, kas per metų metus prisikaupė galvoje ir trukdė aiškiai matyti, atpažinti, atskirti, užgožė kelią kūrybinio intelekto tėkmei. Aukštyn prasivėrusi žiedo taurelė su auksinėmis žiedadulkėmis dabar pasiruošusi priimti būtiną įkvėpimą, įžvalgumą, kurie padės tau perkelti intuiciją ir kūrybingumą į kasdienybę. Jei pasitiki, gali žengti dar toliau: atverk save ir savo kūną aukštesniajam intelektui. Ribotą savo suvokimą perduok beribiam meilės ir išminties šaltiniui, visa apimančiai ir bet kada pasiekiamai kūrybinei galiai. Jei dvidešimt vieną dieną kartosi šį pratimą, gali nutikti taip, kad drauge su išoriniais savo aplinkos pokyčiais taip pat pajusi subtilų poveikį galvos srityje ir energijos lauke, esančiame aplink kūną. Trijų P pratimas Pasiek minčių, jausmų ir veiksmų darną Noriu tau patikėti dar vieną labai paprastą mokomosios kelionės pratimą. Jam prireiks vos trijų minučių brangaus
Gydomasis taip
17
tavo laiko bet kuriuo tau tinkamu metu ir taip dažnai, kaip panorėsi. Pratimas padės pasiekti minčių, žodžių, jausmų ir veiksmų pusiausvyrą. Kuo dažniau jį atliksi, tuo daugiau tvarkos, harmonijos, atsipalaidavimo galėsi pajusti savyje ir paskleisti aplinkoje. Visiems mums diena iš dienos kyla begalė įžvalgų, pastebėjimų, idėjų ir ketinimų. Kartais tai mus sujaudina, sukrečia ar sužavi. Bet kiek tų idėjų lieka nuošalėje, nes nėra išpildomos, paverčiamos veiksmais? Protas tėra viena dalis, nors ir labai svarbi. Labai dažnai atsiribojame nuo kitos ypač reikšmingos savo esybės dalies – širdies, jausmų pasaulio. Kaip dažnai mums iš tiesų pavyksta savo idėjas, įžvalgas ir ketinimus įvykdyti, jausmų ir veiksmų galia paleisti juos į pasaulį? Trijų P pratimas padės tau pasiekti proto, pojūčių ir poelgių darną. Gali jį atlikti bet kada ir bet kur, stovėdamas, sėdėdamas ar gulėdamas. Tam pakaks vos kelių minučių. Protas šiame pratime atitinka tavo mintis, pojūčiai – jausmus ir intuiciją, o poelgiai – kūrybinius veiksmus. 1. Priglausk vieną delną prie kaktos, kitą – prie krūtinės ląstos vidurio. Pats nuspręsk, kur dėsi kairį, o kur dešinį delną. Sutelk visą dėmesį į tas dvi vietas. Stebėk, kas ten vyksta. Kaip veikia nenutrūkstamas monologas tavo galvoje? Ramina? Ar krūtinėje darosi šilta? Galbūt po kurio laiko nebegalėsi atskirti, kur tavo delnai, o kur kūnas, ims
18
Maruscha Magyarosy
atrodyti, kad jie susilydė į vieną. Ar jautiesi minkštesnis, šiltesnis, sąmoningesnis? 2. Kai po kurio laiko atsipalaiduosi, kvėpuodamas sau į delnus gali pradėti garsiai, pašnibždomis ar tik mintyse kartoti šiuos teigiamus sakinius: „Mano mintys, žodžiai ir veiksmai pusiausviri. Mano protas ir jausmai pusiausviri. Mano intelektas ir intuicija pusiausviri.“
TAIP savo kūnui Kas, dar kūne būdamas, suvokia tikrąją savo esybę, gyvena nuolatinėje laimėje ir laisvėje, čia ir dabar.
Ramana Maharshi
L
eiskimės į kelionę po tavo kūną, nes jis yra matoma ir juntama išraiška to, kas esi. Norėčiau lydėti tave, kai sveikinsi
savo kūną, atidžiai ir sąmoningai jį liesi, tenkinsi, vertinsi. Tai gali būti neįprasta, bet užtikrinu, kad kūnas sureaguos. Pajusk jį dabar, šią akimirką, ir visuomet, apie tai pagalvojęs. Paklausk savęs: „Kaip aš rūpinuosi šiuo vertingu palydovu gyvenimo kelionėje, neįkainojamu gyvuoju savo namu? Sąmoningai ar nesąmoningai su juo keliauju? Kiek dėmesio ir pripažinimo skiriu šiai gyvajai skulptūrai, suformuotai iš milijono ląstelių? 19
20
Maruscha Magyarosy
Kiek laiko ir pinigų, kiek priežiūros – vidinės ir išorinės, – kiek pagarbos ir meilės investuoju į kūną, palyginti su savo mediniu, akmeniniu ar betoniniu namu, butu? Ar gali būti, kad dažnai pamirštu juo rūpintis? Ar liga, skausmas, nelaimės nesibeldžia į gyvojo mano namo iš kūno ir kraujo duris? Ar myliu ir priimu vertingiausią savo transporto priemonę, sielos ir dvasios šventyklą, sudarytą iš gyvų ląstelių, kaulų, raumenų, organų? Ar oriai elgiuosi su gyvuoju savo namu, keliaujančiu su manimi visur, kur tik prireikia? Ar sąmoningai gyvenu visame kūne? Gal geriausiai jaučiuosi išskirtinai siedamas save tik su galva ir smegenimis?“ Kūnas – praėjusio tavo gyvenimo balanso išraiška. Tai matoma ir juntama tavo esybės, gyvenusios ar negyvenusios sąmonės forma. Kūno konstitucija, sveikata, gyvybingumas atspindi tavo sąmonę ir požiūrį į save patį, į gyvenimą ir į visą kūriniją. Kūnas yra sielos, asmenybės, stiprybių ir silpnybių veidrodis. Kūnas – tai individualiausias tavo kūrinys. Jis niekada nemeluoja – nė nesugebėtų to, nes yra visiškai nekaltas ir autentiškas. Dėl to yra daug sąžiningesnis, nei kada nors galėtų būti geriausių draugų žodžiai. Sykį atsistok nuogas prieš veidrodį, sukaupk drąsą ir atidžiai save apžiūrėk. Gausi konkrečius ir sąžiningus atsakymus į visus klausimus, kurie tau kils tuo metu: „Koks aš? Kaip
Gydomasis taip
21
mąstau? Kaip jaučiuosi? Kaip kalbu? Ar gyvenu harmonijoje su savimi, savo širdimi, savo kūnu? Ar praradau ryšį su kūnu ir tyrąja esybe?“ Gyventi harmoningai su savo kūnu reiškia justi ryšį su visais tiesos aspektais, su savo esybe, su tuo, kas gyvena kūne, kas į jį prasiskverbia – su beribe, visa apimančia, aukščiausia kūrimo jėga, kuri egzistuoja visatoje. Kūnas į tavo klausimus atsakys savo paties kalba. Gali bet kada ir bet kur jo paklausti – kuo dažniau, tuo geriau. Taip išmoksi aiškiau išgirsti ir suprasti kartais paslaptingą intymiausio savo mokytojo kodą. Pateikiu penkis svarbiausius klausimus kūnui, kurie padės tau ištverti retkarčiais skausmingą atsiskyrimą nuo jo ir nuo paties savęs. Šitaip žingsnis po žingsnio taip pat galėsi išgydyti su tuo susijusią kūno, sielos ir dvasios disharmoniją, vėlei priartėsi prie savęs, pajusi, kaip tavo kūnas, dvasia ir siela susijungia į vieną. 1. Ar gerai jaučiuosi savo kūne? 2. Ar priimu savo kūną tokį, koks jis yra? 3. Ar myliu savo kūną? 4. Kokios būklės yra kūniškas ir dvasiškas mano lankstumas? Ar jie pusiausviri? 5. Kuo pasitikiu labiau: intuityviu savo kūno intelektu ir išmintimi ar aplinkinių žmonių nuomone?