KUKLA Nr. 2

‘19 RUDUO SEZONO ĮKVĖPIMAI

MES ŽEMĖJE MADINGI. O JŪS?

ATEITIS IR TECHNOLOGIJOS. SPORTAS IR GROŽIS. KOSMOSAS IR KIČAS.

Tower Luxury – vienintelis naujai iškilęs dangoraižis mieste Apartamentai, išsidėstę nuo 18- o aukšto, dovanoja neprilygstamus miesto vaizdus, išskirtinę kokybę ir komfortą. Dėl aukštų lubų ir nuostabių vaizdų, jaučiama ypatinga erdvė ir įkvepiantis polėkis - kai priekyje matai horizontą, nusidažiusį vis kita saulės šviesa, kai prieš akis užsidega tūkstančiai miesto žiburių, kai savo lange matai miesto simbolius, tas jausmas ir paverčia namus ypatingais, tokiais, kuriuose gera būti.

KONSTITUCIJOS PR. 15, VILNIUS Išskirtiniai apartamentai miesto centre towerluxury.lt

©

GIEDRĖ SIMANONIENĖ Projekto pardavimų vadovė +370 616 08636 giedre@towerluxury.lt

DANGUOLĖ VALANTINIENĖ Pardavimai +370 610 02239 danguole@towerluxury.lt

MMXIX Sotheby's International Realty Affiliates LLC. All Rights Reserved. Sotheby's International Realty Affiliates LLC fully supports the principles of the Fair Housing Act and the Equal Opportunity Act. Each Office is Independently Owned and Operated. Sotheby's International Realty and the

Sotheby's International Realty logo are registered (or unregistered) service marks licensed to Sotheby's International Realty Affiliates LLC.

Redaktoriaus laiškas

Sveiki atvertę jau antrąjį žurnalo KUKLA numerį. Šį sezoną nusprendėme jį skirti pokalbiams apie... ateitį. Į pernelyg tolimas vizijas nesižvalgome, bet kviečiame mados, grožio, kultūros ir laisvalaikio naujienas išvysti per keletą intriguojančių prizmių.

Pirmoji – sportas. Ieškodami naujų laisvalaikio leidimo būdų, rudenį vėl prisimename per atostogas primirštą judėjimą. Matau, kaip draugai ir pažįstami ieško madingiausių sporto šakų it svarbiausio sezono must have.

Ir ne veltui – judėjimo, kūno priežiūros tendencijos kinta taip pat greitai, kaip ir sportinių drabužių mados. Pasirinkimų su kiekvienu sezonu tik daugėja, tad džiaugiamės galėdami rekomenduoti tai, kas atrodo įdomiausia mums.

Antroji kryptis – technologijos. Nuo išmaniųjų laikrodžių (kas galėjo pagalvoti, kad ant riešo šviečiantis Apple Watch verslo aplinkoje jau tampa blogo skonio simboliu?!) iki technologijų, kuriomis bus paremta ateities mada. Leidome sau pasvarstyti, ar viskas, kas dabar atrodo nauja ir perspektyvu, po penkerių ar dešimties metų iš tiesų gali tapti standartu.

Siurprizas akims – trečioji mūsų tema apie kosmosą ir kičą. Žmonės visada svajojo galvas užvertę į dangų, šiemet sukanka 50 metų nuo pirmojo išsilaipinimo Mėnulyje. Kodėl apie tai nepakalbėjus šiek tiek ironiškai? Neslėpsiu, žiūrėdamas į viršelį ir fotosesijos nuotraukas šypsausi: kažko panašaus ir siekiau – lengvesnio, žaismingesnio, laisvesnio požiūrio į tai, kaip gali atrodyti rytojaus mada. Net jei ji ir atsiranda Vilniaus Halės turguje, kur languota Balenciaga flanelė tarsi netyčia suskamba prie eurą kainuojančio turginio krepšio.

Rengdami šį numerį su komanda sakėme, kad ateitis pirmiausia yra svajonės. Atrodyti kitaip, gyventi kitaip. Kartais tomis svajonėmis verta ir sveikai suabejoti. Tebūnie ateitis – viena iš pokalbio temų rudens vakarais prie taurės gero vyno.

NUOTRAUKA – LUKAS GRICIUS

Gero skaitymo, Kęstas

LEIDĖJAS - „KUKLA Beauty Box“, VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Kęstas Rimdžius, REDAKTORĖ Daina Žemaitytė, MENO REDAKTORĖ Austėja Jablonskytė, KALBOS REDAKTORĖ Asta Demšienė, TEKSTŲ AUTORIAI Inga Bytautė, Deimantė Bulbenkaitė, Renaldas Gabartas, Lina Kalinauskaitė, Dalia Musteikytė, Vidas Rachlevičius, Laisvė Radzevičienė, LAISVI-LAIKAI Adomas Pečiukas, Taira Junusova, FOTOGRAFAI Tomas Kauneckas, Lukas Gricius, Monika Sed, Gediminas Žilinskas, DIZAINAS CRITICAL, REKLAMA Jelena Tyrilienė, jelena.tyriliene@gmail.com, +370 659 98 953, SPAUDA PRINTSTORM, Tiražas 2000 egz., Viršelis: NUOTRAUKA – Tomas Kauneckas, MODELIS – Kamilė Pranauskaitė („Ruta Model Management“), STILIUS – Austėja Jablonskytė, ASISTENTAS – Lukas Juodis, ŠUKUOSENA – Emilija Šimukauskaitė, MAKIAŽAS – Simona Broks, „Sportmax“ paltas, „Marni“ auskarai, „Saint Laurent“ akiniai nuo saulės

4

RUDUO ‘19

BOUTIQUE Vilniaus g. 9, Vilnius

AKROPOLIS Talino alėja Ozo g. 25, Vilnius

AKROPOLIS Rygos alėja Ozo g. 25, Vilnius

CUP Konstitucijos pr. 16, Vilnius

PANORAMA Saltoniškių g. 9, Vilnius

OZAS Ozo g. 18, Vilnius

COS 150 Eur www.cosstores.com ig: @cosstores

MAXMARA 159 Eur lt.maxmara.com ig: @maxmara

SAINT LAURENT 3990 Eur www.ysl.com ig: @ysl

Stilius ir galia

UNDERCOVER 360 Eur www.undercoverism.com ig: @undercover_lab

COMMANDO 120,27 Eur www.wearcommando.com ig: @wearcommando AMINA MUADDI 750 Eur kulniuko aukštis 9,5 cm www.aminamuaddi.com ig: @aminamuaddi

ANN DEMEULEMEESTER 730 Eur kulno aukštis: 7,5 cm www.anndemeulemeester.com ig: @anndemeulemeester_official

6

FUMparFUM ALCHEMIST CHARLATAN / CUIR DANDY 50 ml 150 Eur www.fumparfum.com parduotuvė: „FUMparFUM creative studio“, Subačiaus g. 19, Vilnius ig: @fumparfum

CELINE 290 Eur www.celine.com ig: @celine

Šį sezoną Ji rafinuota ir stilinga nuo batų padų iki plaukų galiukų. Lyg iš naujausio madų žurnalo ar ką tik nužengusi nuo podiumo, kur dėvima ir avima tik tai, kas šiandien yra ir rytoj bus geidžiamiausia, karščiausia, prabangiausia... Pradėkime nuo balto „,Saint Laurent“ palto – panašų kino juostoje apie bohemišką vampyrų meilę ,„Išgyvena tik mylintys“ („,Only Lovers Left Alive“) vilkėjo žavingoji Tilda Swinton. Taip, Jai tinka šį rudenį madingiausia neoninė suknelė su petnešomis ir Aminos Muaddi bateliai smėlio laikrodžio formos kulnais, kokius renkasi Gigi Hadid bei Rihanna, – visos beprotiškai stilingos ir įtakingos.

BURBERRY 990 Eur matmenys: 16 cm x 12 cm x 24 cm lt.burberry.com ig: @burberry

SPORTMAX 385 Eur lt.sportmax.com ig: @sportmax

STAUD 205 Eur staud.clothing ig: @staud LITTLE LIFFNER 491,9 Eur matmenys: 28 cm x 48 cm x 15 cm www.littleliffner.com ig: @littleliffner

BOYY 870 Eur 28 cm x 23 cm x 15 cm www.boyybag.com ig: @boyyboutique

RUDUO ‘19

Elegance is an attitude Kate Winslet

The Longines Master Collection

8

RUDUO ‘19

ŠIANDIEN DĖVĖTI RYTOJŲ TEKSTAS – DEIMANTĖ BULBENKAITĖ

NUOTRAUKOS – „VIDA PRESS“

Kai kalbama apie rytojaus mados santykį su moderniomis technologijomis, daugelis veikiausiai pagalvoja apie kostiumus transformerius iš mokslinės fantastikos filmų ar nematomais jutikliais bei liečiamaisiais ekranais papildytas medžiagas. Jei tiksliau – ateities mada dažnai iškeliama į utopinių idėjų aukštumas, bet... didžiausios aprangos inovacijos jau pamažu keliauja į mūsų spintas. O mes to dažniausiai net nepastebime.

RUDUO ‘19

9

„PETIT PLI“ – AUGANTYS DRABUŽIAI

Prigludę metalizuoti paviršiai, integruotos technologinės funkcijos, stichijoms atsparios medžiagos, minimalistinis dizainas ir absoliutus prisitaikymas ar net susiliejimas su kūnu – jeigu nesileisime į labai smulkias detales, maždaug taip stereotipiškai žmonija mato ateities apdarus ir turi suformuotą suvokimą, kad drabužis ne tik atliks pagrindinę apsaugos funkciją, bet ir taps tiesiogine prasme antra oda – nauju papildomu organu.

Tokie vaizduotę masinantys aprašymai mūsų kultūrinio lauko nepalieka jau bene septynias dešimtis metų (pamenate animacinį serialą „The Jetsons“ ar sagą „Star Wars“?) ir, kiekvieną kartą įkūnyti kino ekrane ar kompiuterinių žaidimų aplinkoje, atrodo kaip iš anksto nulemtas tolimos ateities scenarijus. Ir, drįstu spėti, jis mus seks dar bent kelis šimtmečius, kol gatvėmis iš tiesų pradės skraidyti automobiliai, o svečiuose imsime lankytis hologramų pavidalu. Tačiau realybėje mados inovacijos atsiranda iš visai kitų paskatų ir 2019-aisiais kažkodėl dar ieškome kostiumo, kuris nebūtų susiglamžęs dvi valandas praleidus lėktuve. Tad iš kur kils tikrieji mados ateities scenarijai, kurie galbūt ir neblizgės chromu, bet iš tiesų patobulins drabužio funkciją ir pakeis mūsų rengimosi įpročius?

NUO ADATOS IKI 3D SPAUSDINTUVO Pirmasis ir bene paprasčiausias žvilgsnis į ateities madą – per technologijų prizmę. Mados istorikų ir archeologų duomenimis, Homo sapiens siūti drabužius naudodami siūlą ir iš kaulo pagamintą adatą pradėjo prieš daugiau nei 50 tūkstančių metų. Ir... jokių ypatingų inovacijų, jei nekalbame apie metalinę adatą ar siūlo tvirtumą, siuvimo meistrai nematė iki pat XVIII amžiaus vidurio.

„ERMENEGILDO ZEGNA“ MADOS NAMAI PRADĖJO NAUDOTI „TECHMERINO“ VILNĄ, KURI LEIDŽIA KOSTIUMĄ IR MARŠKINIUS IŠSKALBTI, PAKABINTI IR APIE LYGINIMĄ IŠVIS PAMIRŠTI. TAI – VIENAS SVARBIAUSIŲ FUNKCINIŲ IŠRADIMŲ, YPAČ VYRIŠKŲ DRABUŽIŲ SEKTORIUJE.

Tik tuomet pradėta kurti siuvimo mašina, greičiu ir kartais net kokybe pralenkianti rankomis besidarbuojančius siuvėjus: žmogus per minutę gali pasiekti 40–50 dygsnių greitį, o pirmosios siuvimo mašinos galėjo pasiūlyti daugiau nei dvidešimt kartų spartesnį darbą – iki 900 dygsnių per minutę. 1851-aisiais žurnalas „The Economist“ rašė, kad siuvimo mašina – vienas svarbiausių ir labiausiai vėlavusių pramonės išradimų, nes „technologijos siuvėjų darbo nebuvo palietusios nuo pat civilizacijos atsiradimo“. Šiandien naują drabužį galime įsigyti kada tik panorėję, o greitosios mados įmonės gali keisti kolekcijas bene kas savaitę. Beveik visos didžiosios kompanijos naudoja 1978-aisiais pirmą kartą pristatytas kompiuteriu valdomas siuvimo mašinas (beje, jas pagamino daugeliui žinoma kompanija „Singer“), o rankų darbas reikalingas tik smulkioms detalėms užbaigti.

Kas ateityje laukia siuvimo pramonės? Kol kas vieningai sakoma, kad kitas didysis lūžis bus 3D spausdinimo technologija, kurią amerikietis inžinierius Chuckas Hullas sukūrė dar 1983-iaisiais. Pats autorius šį procesą juokais vadina sluoksniavimu, nes naujas objektas sukuriamas tiesiog lipdant vieną medžiagos sluoksnį po kito, kol baigiamas visas gaminys, arba, pavyzdžiui, detalė.

3D spausdinimo būdu sukurti drabužiai jau egzistuoja, tačiau tik ant aukštosios mados podiumo. Niujorke kuriantys dizaineriai „threeASFOUR“, kaip ir olandų avangardistė Iris van Herpen jau eksperimentuoja su naujomis technologijomis ir bando drabužį išspausdinti lyg skulptūrą. Nors ant podiumo tokie kūriniai atrodo įspūdingai, 3D spausdinti naudojamos medžiagos yra labai kietos, nelanksčios ir lengvai lūžta, tad drabužį tenka pristatyti kaip nejudinamą objektą. Jei manekenė prisėstų, apdaras iškart sulūžtų.

2011-aisiais pirmoji 3D spausdintuvu sukurta Iris van Herpen suknelė buvo paminėta tarp „Time“ žurnalo svarbiausių šių laikų išradimų. Smagu ir įdomu, bet kol neatrasime lengvai spausdinamų lanksčių ir tinkamų kasdien vilkėti medžiagų, tol ši technologija mados kontekste tiks nebent muziejų ekspozicijoms bei poros minučių pasivaikščiojimui ant podiumo.

10

MODELIS IŠ MADOS NAMŲ „THREEASFOUR“ 3D SPAUSDINIMO BŪDU PAGAMINTOS KOLEKCIJOS. VIEN TYRIMAI UŽTRUKO APIE DEVYNIS MĖNESIUS, O KIEKVIENĄ OBJEKTĄ REIKĖJO SPAUSDINTI MAŽIAUSIAI 40 VALANDŲ.

RUDUO ‘19

DRABUŽIS GALI AUGTI

ASMENINIS GARDEROBAS

Viena didžiausių funkcinių drabužių bėdų buvo ir yra ta, kad daugelis natūralių audinių arba visiškai netamprūs, arba labai lengvai ir greitai plyšta. Vadinasi, dėvint drabužį sunku judėti, o kiekvieną kartą apsirengti ir nusirengti – šioks toks iššūkis, nebent... apdaras pagamintas iš sintetinio pluošto, kurio savybės gerokai lenkia natūralių audinių.

Viena svarbiausių funkcinių mados inovacijų – XX amžiuje tarpukariu išrastas nailonas, pirma sukurtas kaip sintetinis šilko pakaitalas JAV rinkai.

Dėl politinių konfliktų amerikiečiai iš Azijos valstybių nebegalėjo parsivežti nei šilko, nei medvilnės, tad nuspręsta sukurti šį tą naujo, pigesnio ir plačiau pritaikomo. Pigesnis nei šilkas, gerokai tampresnis, rečiau plyštantis ir priglundantis prie kūno, nailonas greitai tapo karščiausia mados naujiena.

Bene didžiausią pokytį nailonas į moterų spintas atnešė pėdkelnių pavidalu – pristatytos 1939-aisiais Niujorko pasaulio išradimų parodoje, jos tapo sensacija, nes iki tol gamintos medvilninės ar šilkinės buvo brangios, sunkiai prižiūrimos ir visomis prasmėmis nepraktiškos.

Teigiama, kad per pirmą pardavimo dieną moterys nupirko virš 4 milijonų porų nailoninių pėdkelnių, o anglų kalboje žodis „nylon“ iki šiol neretai vartojamas kaip „stocking“ sinonimas.

Galima sakyti, kad nailonas pradėjo naują sintetinių audinių erą: netrukus po to pristatytas poliesteris, dar po kurio laiko – natūralaus ir sintetinio pluošto mišiniai. Stiprūs, patvarūs, plonyčiai, lengvi, elastingi – šiandieniai funkciniai audiniai naudojami bene visur – nuo apatinių drabužių gamybos iki atskiroms sporto šakoms tinkamų kostiumų kūrimo.

Dabar tamprūs drabužiai nieko nebestebina, tad ieškome dar įdomesnių inovacijų, kurios leistų juos prižiūrėti dar paprasčiau. Pavyzdžiui, lėktuve ar automobilyje nesusiglamžantis kostiumas ar marškiniai, kuriuos galima drąsiai skalbti ir pakabinus nebelyginti. Nors jau kurį laiką žinomi, neglamžūs audiniai dažnai kelia nepatogumų: dėvint iš jų pasiūtus drabužius pradeda niežėti oda, darosi tvanku. Viena naujausių inovacijų – „Techmerino“ audinys, gaminamas vandeniui nepralaidžiu sluoksniu padengus vilną. Tokį jau naudoja „Ermenegildo Zegna“ mados namai, panašių sprendimų ieško ir kiti vyriškų drabužių gamintojai.

Kokie funkciniai sprendimai laukia ateityje? Dabar pamažu kuriami vaikiški drabužiai, augsiantys kartu su vaiku, – Londone dirbanti inžinierių grupė 2017-aisiais pristatė projektą „Petit Pli“, kurio ašimi tapo itin lengvas, odai leidžiantis kvėpuoti, tamprus, sulankstomas audinys, idealiai tinkantis vaikiškai aprangai. Projekto autoriai sako, kad jų gaminiai skirti vaikams nuo 9 mėnesių iki 4 metų, tad taip ne tik išsprendžiama greitos drabužių kaitos problema, bet ir pasirenkama tvaresnė, protingesnė alternatyva.

TEIGIAMA, KAD PER PIRMĄ PARDAVIMO DIENĄ MOTERYS NUPIRKO VIRŠ 4 MILIJONŲ PORŲ NAILONINIŲ PĖDKELNIŲ, O ANGLŲ KALBOJE ŽODIS „,NYLON“ IKI ŠIOL NERETAI VARTOJAMAS KAIP ,„STOCKING“ SINONIMAS.

Žvelgiant iš dizaino prizmės, bene didžiausias ateities iššūkis – drabužių personalizacija. Pamažu turtėjant vidurinei klasei, vartotojai nori nebe tik greitosios mados drabužių, bet ir tokių, kurie būtų pasiūti tiksliai pagal individualius matmenis ir idealiai tiktų. Nors kadaise didžiulė inovacija buvo masinėje gamyboje pradėta taikyti S-M-L dydžių sistema, šiandien norima gerokai daugiau.

Ilgą laiką laikytas prabangos simboliu, šiandien pagal individualius matmenis pasiūtas drabužis – didžiulis iššūkis masinės gamybos verslams. Kol kas vienas sėkmingiausių bandymų – japonų „Zozo“ projektas. Pirkėjui į namus atsiunčiamas jutikliais nusėtas kostiumas-kojinė, išmaniuoju telefonu „nuskenuojantis“ tikslius žmogaus kūno matmenis. Paskui belieka pasirinkti, kokio drabužio reikia (džinsų, megztinio, marškinėlių), ir po kelių mėnesių sulaukti būtent pagal asmeninius matmenis pasiūto daikto.

Idėja skamba genialiai, tačiau atsiliepimai parodė, kad technologija visų problemų tikrai neišsprendžia – YouTube galima rasti gausybę „Zozo“ produktų apžvalgų, kuriose klientai parodo, kaip logiški kompanijos dizainerių sprendimai tikrovėje vis dėlto nepasiteisina. Ne veltui šiemet įmonė paskelbė projekto tęsti neketinanti.

Kiek sėkmingiau – nors ir lėčiau – dirba sportinės aprangos gamintojai, jau pritaikantys sportinius batelius pagal tiksliai nuskenuotus pėdos linkius. Drabužių modelius sparčiai tobulina ir greitosios mados gamintojai, samdantys tūkstančius skirtingo tipo figūras turinčių modelių ir kuriantys universaliausius sprendimus pasitelkdami technologijas.

IŠVIEN SU GAMTA

Mados industrijoje tampa vis labiau akivaizdus poreikis mažinti aplinkos taršą ir atsisakyti medžiagų, kurios yra itin netvarios. Medvilnės auginimas reikalauja daug vandens (WWF duomenimis, vienam marškinėlių ir džinsų deriniui reikia apie 20 tūkstančių litrų vandens), audinių dažymas bei cheminis apdorojimas nuodija šimtus upių, o greitai kintančios tendencijos veda į perprodukciją. Nors daugelis kompanijų neparduotų likučių pagaliau nebedegina, kol kas nėra efektyvių technologijų, kurios leistų tekstilę kokybiškai perdirbti.

Gana paprastas sprendimas – vadinamasis „upcycling“ procesas, kai persiuvami jau pagaminti ir nebereikalingi drabužiai. Kitas kelias – gaminti audinius iš specialiai apdirbto popieriaus ar netgi maisto pramonės atliekų (pavyzdžiui, sojų pupelių luobelių). Nemažai kompanijų atsisako plastiko ir lėtai yrančių sintetinių medžiagų, kurios sąvartynuose gali išbūti šimtus, jei ne tūkstančius, metų. Šiandien mados industrija žvalgosi į žurnale „Scientific American“ pristatytą inovaciją – drabužius, gaminamus iš gyvų organizmų ir vėliau lengvai perdirbamus. Tai iš ypatingų laboratorijoje sukurtų dumblių pagamintas pluoštas, kurį galima dažyti, o paskui išskaidyti natūraliomis bakterijomis. Nors šie tekstilės eksperimentai kol kas atliekami daugiausia mokslo įstaigose, gali būti, kad po dešimtmečio būtent jie pradės iš pagrindų keisti mados industriją. Kosmosas kol kas palauks.

RUDUO ‘19

11

Mes Žemėje madingi.

O jūs?

12

BARBARELA

VIRGINIJOS VALIEŠAITĖS PALTAS 800 EUR „BALENCIAGA“ AUSKARAI („MADOS LINIJA“) 515 EUR „SAMSONITE“ LAGAMINAS („KELIONIŲ OPERA“) 355 EUR

ATEIVIS

„SPORTMAX“ LIETPALTIS 1459 EUR „SAINT LAURENT“ AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON“) 292 EUR „MARNI“ AUSKARAI „MADOS LINIJA“) 230 EUR „SAMSONITE“ LAGAMINAS („KELIONIŲ OPERA“) 389 EUR

RUDUO ‘19

NUOTRAUKOS – TOMAS KAUNECKAS MODELIAI – KAMILĖ PRANAUSKAITĖ („RŪTA MODEL MANAGEMENT“), ALMANTĖ POCIŪTĖ STILIUS – AUSTĖJA JABLONSKYTĖ ASISTENTAS – LUKAS JUODIS ŠUKUOSENA – EMILIJA ŠIMUKAUSKAITĖ MAKIAŽAS – NERINGA ČUKINIENĖ, SIMONA BROKS VIETA - HALĖS TURGAVIETĖ, „FORUM CINEMAS AKROPOLIS“

RUDUO ‘19

Milijonai žmonių šiandien tiki ateiviais ir milžiniška minia (bent jau taip skelbiasi „Facebook“) rugsėjį ketina su jais susitikti Jungtinių Valstijų Nevados dykumoje... O mums kol kas pakaks ir kosmoso įkvėptos mados? Ji – gražuolė, lyg Jane Fonda, kurios herojė kultiniame Roger Vadimo filme „Barbarela“ buvo pasiųsta į tarpgalaktinę ekspediciją, – seksuali, pasitikinti savimi, mėgstanti odines sukneles ir paltus. Odą šį sezoną mielai renkasi ir viešnia (ar svečias) iš kosmoso.

Mada ta pati – danguje ir Žemėje.

13

<

ATEIVIS

„SANDRO“ MEGZTINIS 245 EUR „MAJE“ SIJONAS 195 EUR „MARNI“ AUSKARAI („MADOS LINIJA“) 230 EUR

BARBARELA

„GUCCI“ AKINIAI NUO SAULĖS („GLASSES ON“) 264 EUR „SANDRO“ MARŠKINIAI 225 EUR „MAJE“ TAMPRĖS 125 EUR „MAJE“ DIRŽAS 115 EUR „BALENCIAGA“ AUSKARAI („MADOS LINIJA“) 515 EUR

>

ATEIVIS

„MARNI“ LIETPALTIS („MADOS LINIJA“) 2500 EUR „MARNI“ AUSKARAI („MADOS LINIJA“) 230 EUR

RUDUO ‘19

15

ATEIVIS

„ACNE STUDIOS“ LIETPALTIS 950 EUR „MAXMARA“ KELNĖS 419 EUR „MARNI“ AUSKARAI („MADOS LINIJA“) 230 EUR

BARBARELA

„SANDRO“ KAILINIAI 1295 EUR „MAJE“ MARŠKINIAI 175 EUR „MAJE“ MARŠKINĖLIAI 95 EUR „SACAI“ TAMPRĖS („MADOS LINIJA“) 370 EUR

16

ATEIVIS

„BALENCIAGA“ MARŠKINIAI („MADOS LINIJA“) 990 EUR „MAXMARA“ KELNĖS 419 EUR „MARNI“ AUSKARAI („MADOS LINIJA“) 230 EUR

BARBARELA

„MAJE“ MEGZTINIS 275 EUR „#F6 CONCEPT“ LIETPALTIS 900 EUR

ELEKTROŠOKAS Neprisimenate, kada pastarąjį kartą kilstelėjote antakius išvydę visiškai be garso gatve sklendžiantį automobilį ar atsisukote žvilgsniu palydėti vidaus degimo variklio neturinčio „Jaguar“ visureigio?

Nebijokite – tai visiškai normalu.

Prieš gerą dešimtmetį automobilių parodose piešti futuristiniai eskizai, susiję su didžiosiomis technologinėmis transporto pasaulio rokiruotėmis ir visuotine elektrifikacija, pamažu tampa kasdienybe. Tačiau net šiame kontekste yra dalykų, kurie maloniai stebina. Vienas jų – rugsėjį oficialiai debiutuojantis „Porsche Taycan“.

TEKSTAS – RENALDAS GABARTAS

NUOTRAUKOS – „PORSCHE“

Dar neseniai žodžių junginys „Porsche“ elektromobilis“ rėžė ausį beveik taip pat, kaip „elektrinis turbomotoras“ ar „humaniškas garvežys“. Visgi kai prieš ketverius metus Frankfurto automobilių parodoje „Porsche“ nutraukė paslapties skraistę nuo koncepcinio modelio „Mission E“ – pritrenkiančios išvaizdos ir tik superautomobiliams būdingų techninių charakteristikų sedano, Elonas Muskas greičiausiai nulėkė už kampo parūkyti. Spręskite patys: „Tesla“ žudiku iš Vokietijos pakrikštyta mašina iki 100 km/val. įsibėgėja per mažiau nei 3,5 sekundės, viena įkrova gali nuvažiuoti per 500 kilometrų, o unikali 800-V elektros sistema vos per 4 minutes leidžia į baterijas įkrauti tiek energijos, kiek reikia 100 kilometrų atstumui įveikti.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pasistengęs „Model S“ gali pademonstruoti panašius sprinterio gebėjimus, bet „Porsche“ turi šį tą daugiau. Nuo 1931-ųjų gyvuojanti kompanija yra tapusi automobilių sporto ikona, didžiausia pasaulyje lenktynėms skirtos technikos gamintoja ir lig šiol itin sėkmingai pildo trofėjų kolekciją („Wikipedia“ nurodo, jog įvairiuose čempionatuose ir varžybose „Porsche“ yra pasiekusi per 28 tūkstančius pergalių).

Bene iškalbingiausias faktas, iliustruojantis Štutgarte gimusią inžinieriaus profesoriaus Ferdinando Porsche verslo idėją: keliuose iki šiol važinėja maždaug 70 proc. kada nors pagamintų „Porsche“ automobilių. Kartu tai leidžia tikėtis, kad naują kompanijos gyvavimo etapą pradedantis „Taycan“ turės visas svarbiausias ypatybes, pelniusias šlovę „Porsche“ mašinoms, o jų savininkų veidus kasdien papuošiančias šypsenomis.

Iki tos akimirkos, kai pasiekė serijinės gamybos finišo tiesiąją, naujasis superelektromobilis buvo testuojamas 30-yje skirtingų planetos kampelių. Nuo Jungtinių Arabų Emyratų iki Suomijos, nuo –35 laipsnių speigo iki +50 kaitros, nuo 20 iki 100 proc. santykinės oro drėgmės. „Taycan“ baterijos buvo išbandytos naudojant daugiau nei 100 tūkstančių įvairių įkrovimo technologijų, o visos važiavimo kokybę ir patikimumą lemiančios sistemos egzaminuotos labiausiai alinančiu režimu iš viso įveikiant apie 6 milijonus kilometrų.

18

Kadangi pastarieji bandymai iš esmės nesiskiria nuo rengiamų „Porsche“ modeliams su vidaus degimo varikliais, jau dabar galima lažintis, kad šis elektromobilis sužadins tokias pat emocijas, kaip ir klasikiniai sportiniai ratuočiai. „Porsche Carrera Cup Asia“ varžybų serijoje dalyvaujantys pilotai po pažinties su „Taycan“ lenktynių trasoje prisipažino buvę nustebinti, kaip vokiečių inžinieriams pavyko suderinti tokius priešinguose vertybiniuose poliuose esančius dalykus – sportinio bolido dinamiką bei valdymą ir limuzinams būdingą komfortą. Iki galo nuspaudus akceleratorių, didžiausia 600 AG jėga elektromobilio ratams perduodama beveik tiek pat, kiek palietus jungiklį užtrunka nušvisti svetainės palubėje kabantiems šviestuvams. Dėl žemo svorio centro posūkiuose jis juda tarsi bėgiais, o išmani užpakalinių vairuojamų ratų sistema padidina manevringumą važiuojant lėtai ir stabilumą lekiant žaibo greičiu.

Pabaigoje dar keli labai svarbūs dalykai. Nors serijinei gamybai paruoštas „Taycan“ vis dar saugomas nuo paparacų objektyvų ir viešose erdvėse pasirodo su bandomiems modeliams skirta kamufliažine maskuote, visgi net tai netrukdo konstatuoti, kad elektromobilis išsaugojo svarbiausius koncepcinio „Mission E“ bruožus bei proporcijas, todėl atrodo taip pat charizmatiškai.

,„TAYCAN“ BATERIJOS BUVO IŠBANDYTOS NAUDOJANT DAUGIAU NEI 100 TŪKSTANČIŲ ĮVAIRIŲ ĮKROVIMO TECHNOLOGIJŲ.

Antra – jei mokyklos laikais fizikos pamokas traktavote kaip savo humanitarinės sielos traumavimą ir šiandien apie elektronų judėjimą nenutuokiate nieko, jums pakaks žinoti, kad elektromobilio eksploatavimas toks pat sudėtingas kaip lygintuvo ar kavos virimo aparato. Tiesiog čia nėra daugybės dylančių ir gendančių detalių, dėl kurių konvencinių automobilių savininkams tenka mindyti servisų slenksčius. Elektravalgėms mašinoms pakanka gerų padangų, stabdžių trinkelių ir langų plovimo skysčio. Dar – nepamiršti įkrauti baterijų. Kad pastaroji procedūra keltų kiek įmanoma mažiau rūpesčių (viešose vietose esančių greitojo įkrovimo stotelių tinklas mūsų šalyje plečiasi gerokai lėčiau, nei auga elektromobilių skaičius), įsipareigojo rūpintis ir patys „Porsche“ atstovai Lietuvoje. Su keletu populiarių sporto klubų, restoranų, viešbučių ir kt. jau pasiekti susitarimai dėl 110 kW galios įkrovimo stotelių įrengimo – jos „Taycan“ energijos atsargas papildys greičiau, nei automobilių šeimininkai suvalgys porciją salotų. Be to, visiems šio modelio pirkėjams bus siūloma atitinkama įranga, leisianti įkrovimo stotelę įsirengti namuose.

Ir paskutinis dalykas – „Taycan“ kaina. „Porsche“ vietininkai mūsų šalyje patvirtino, kad superelektromobilis kainuos apie 85 tūkstančius eurų – mažiau nei „Panamera“. Nors liežuvis sunkiai verčiasi tokią sumą vadinti „nedidele“, visgi kalbama apie transporto priemonę iš ateities.

RUDUO ‘19

KUKLA: Laisvi-laikai KUKLA VAIZDAI

„,Rojus skirtas Meliuzinai“

LAISVYDĖ ŠALČIŪTĖ „MELIUZINOS PORTRETO“, FRAGMENTAS

KAS Laisvydės Šalčiūtės personalinė paroda „Rojus skirtas Meliuzinai“ KUR Galerija „Kairė-dešinė“, Latako g. 3, Vilnius KADA Atidarymas lapkričio 26 d. Paroda veiks iki gruodžio 21 d.

KODĖL „TAIP“ Nes, išvydę Laisvydės Šalčiūtės darbus Veronos meno mugėje, Italijos Palazzo Ducale di Mantova vadovai pakvietė juos eksponuoti šio muziejaus erdvėse. Laisvydės Šalčiūtės ir italų skulptoriaus Gehardo Demetzo paroda „Coming Out“ Mantujos kunigaikščių rūmų muziejuje veikė du mėnesius. Menininkės darbus pamatė daugiau nei 100 tūkstančių lankytojų.

Lapkritį iš kunigaikščių rūmų parkeliavusius Laisvydės Šalčiūtės darbus bus galima pamatyti Contour Art Gallery organizuojamoje, Laimos Kreivytės kuruojamoje parodoje „Rojus skirtas Meliuzinai“.

„,Neramus“

RAIMONDAS GAILIŪNAS „VIEŠAJAM SEKTORIUI“ FRAGMENTAS

KAS Raimondo Gailiūno personalinė paroda „Neramus“ KUR Galerija „Arka“, Aušros vartų g. 7, Vilnius KADA Atidarymas rugsėjo 19 d. Paroda veiks iki spalio 9 d.

KODĖL „TAIP“ Nes tai bus pirma tokia išsami Rokiškyje kuriančio, tačiau visoje Lietuvoje pripažinimą pelniusio paslaptingo menininko paroda Vilniuje. R. Gailiūno kūryba kalba apie šiuolaikinio žmogaus nerimą, neužtikrintumą, pasąmonės chimeras, kalba apie tai, ką neretai vengiama akcentuoti, bet daugelis jaučia – laviravimą ties beprotybės prieangiu, išėjimą už ribų. Tapydamas dailininkas į paveikslus perkelia ir tikras asmenines istorijas, ir šiuolaikinių medijų įpirštus vaizdus bei citatas iš senojo meno ar religijų paveldo. R. Gailiūno tapybos vaizdai ryškūs ir kūniški, labiau sarkastiški negu tragiški. Jie lengvai perskaitomi ir suprantami, tad tapytojo nerimas žiūrovo neišgąsdina.

Parodą organizuoja Contour Art Gallery, bendradarbiaudama su LDS galerija „Arka“, kurios patalpose ir veiks paroda. Kuratorė prof. Rasutė Žukienė.

„,Modeselektor“

KUKLA GARSAI

NUOTRAUKA ORGANIZATORIŲ ARCHYVAS

KAS „Loftas Fest’19“, „Modeselektor“ koncertas KUR Menų fabrikas „Loftas“, Švitrigailos g. 28, Vilnius KADA Rugsėjo 13 d.

KODĖL „TAIP“ Nes vienai nakčiai Vilnius gali virsti Berlynu. Tai bus naktis, pilna tamsos, ryškių neoninių blyksnių, spalvotų scenos dūmų ir ypatingos elektroninės muzikos. Pirmąją „Loftas Fest’19“ naktį į sceną žengs Gernoto Bronserto ir Sebastiano Szary duetas, žinomas kaip „Modeselektor“. Atrodo, kad jų kūryba yra visų įmanomų muzikos žanrų sintezė – netradicinė, intensyvi, kartais agresyvi, bet visada labai melodinga ir logiškai sudėliota.

1996 m. susikūręs duetas iškilo iš pogrindinių Berlyno hauso muzikos vakarėlių ir greitai pelnė pasaulinį pripažinimą. Nuolatinės kitokio skambesio paieškos jį suvedė su daugybe elektroninės (ir net tik) muzikos atstovų. „Modeselektor“ sujungus pajėgas su „Apparat“, 2009 m. atsirado projektas „Moderat“, kuris sulaukė pasaulinės sėkmės, o 2014 m. siautė ir sausakimšoje „Lofto“ salėje. „Radiohead“ vokalistas Thomas Yorke’as ne kartą „Modeselektor“ yra pavadinęs mėgstamiausia grupe, o bendri muzikantų kūriniai atsidūrė dviejuose „Modeselektor“ albumuose.

„,Nematoma“ (rež. Ignas Jonynas)

NUOTRAUKA PRESS OFFICE

„,Che si può Fare“

NUOTRAUKA - STEPHEN WHITE / COURTESY WHITECHAPEL GALLERY

KAS Max Mara Art Prize for Women nugalėtojos Helen Cammock personalinė paroda „Che si può Fare“ KUR „Whitechapel“ galerija, Londonas KADA Nuo spalio 13-osios iki 2020-ųjų vasario KODĖL „TAIP“ Ši paroda – šešių mėnesių rezidentūros, kuri buvo suteikta kaip meno konkurso prizas, rezultatas. Menininkė keliavo po Italiją – Boloniją, Florenciją, Veneciją, Romą, Palermą – ir ieškojo sąsajų tarp džiazo, bliuzo bei XVII a. baroko muzikos. H. Cammock sutikti istorikai, muzikantai, dainininkai atvėrė savo archyvus ir vedė jai dainavimo pamokas. Be to, menininkė išklausė migrantų, pabėgėlių, aktyvistų istorijų ir, naudodama vaizdo medžiagą, vinilo spaudinius bei trafaretinę spaudą, sukūrė unikalius darbus.

Max Mara Art Prize for Women yra bendras „Whitechapel“ galerijos, „Max Mara“ mados namų bei „Collezione Maramotti“ projektas, vykdomas nuo 2005 m. Jo tikslas – remti Jungtinės Karalystės menininkes moteris.

„,Fink“

NUOTRAUKA ORGANIZATORIŲ ARCHYVAS

KAS „Fink“ koncertas KUR Menų fabrikas „Loftas“ KADA Lapkričio 7 d.

KODĖL „TAIP“ Įsibėgėjus tikrajam Vilniaus rudeniui, mūsų laukia jaudinantis susitikimas su senu draugu. Jau trečiąkart klausysimės brito Fino Greenallo, dar žinomo kaip Fink, ritminio bliuzo, elektronikos, jautrių eilių ir hipnotizuojančio vokalo. „Fink“ komandai užlipus į sceną, atrodo, kad vyksta ilgas, nepertraukiamas, tačiau be galo gražus pokalbis. Melancholiški, pamažu progresuojantys kūriniai sukelia savotišką metamorfozę: sausakimša salė staiga tarsi ištuštėja, dingsta foninis baltasis triukšmas ir lieka tik švelnus ispaniškos gitaros motyvas, eilės, šilta šviesa, muzikantų siluetai bei vokalas – unikalus, mistinis, pavergiantis. Neapmirštamą įspūdį „Fink“ kuria melodija, poezija ir intymia prieblanda, tad čia nereikalingos ryškios dekoracijos ir fejerverkai.

NUOTRAUKA „,Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas) PRESS OFFICE

KUKLA EKRANAI Pirmoji Igno Jonyno juosta „Lošėjas“ tapo svarbiu įvykiu nacionaliniame kine – tai vienas pirmųjų filmų, kuriuo buvo ieškoma vidurio tarp arthauzinio ir mainstreaminio kino. Naujojo režisieriaus filmo „Nematoma“ centre – dviejų vyrų konfliktas ir pramogų pasaulis. Antrąsyk drauge su filosofu Kristupu Saboliumi filmo scenarijų rašęs režisierius sako, kad neo-noir estetikos persmelkta „Nematoma“ kalba apie įvairias aklumo formas šiandienos pasaulyje, kuris tarsi iškelia reikalavimą viską pamatyti ir visada būti matomam. Scenarijaus autoriai trilerio elementų turinčiai dramai suteikė ir simbolinį krūvį, jį perskaitys kine ieškantys daugiau nei tik herojų išgyvenimų. Filmo tarptautinė premjera rugsėjį įvyks prestižiniame San Sebastiano kino festivalyje.

20

Debiutinis Ernesto Jankausko filmas pasakoja apie jauną porą, nutarusią įsivaikinti mažą mergaitę, tačiau vietoj jos gavusią dvylikametį berniuką Sašą. Viena kartu praleista diena neatpažįstamai pakeičia visų trijų gyvenimus, jai baigiantis kiekvienas turi atsakyti į klausimą – kas gi iš tiesų yra šeima. Filme neprikišamai, bet labai nuoširdžiai keliami atsakomybės, meilės ir sudėtingo įvaikinimo klausimai. Kritikai itin palankiai vertina organišką aktorių Gabijos Siurbytės ir Valentino Novopolskio vaidybą bei ekrane tarp jų tvyrančią chemiją.

RUDUO ‘19

22

RUDUO â&#x20AC;&#x2DC;19

Ko trūksta, kai nebetrūksta nieko?

SPECIALIAI KUKLA IŠ LOCONVILLE (PRANCŪZIJA) – TOMAS KAUNECKAS (NUOTRAUKOS), AUSTĖJA JABLONSKYTĖ (STILIUS) IR YANN REBÉLO (MAKIAŽAS IR ŠUKUOSENA). TEKSTAS – DALIA MUSTEIKYTĖ

Mums kalbantis, Sen Tropeze lijo. Viena didžiausią karjerą pasaulyje pasiekusių lietuvių modelių Margarita ŠVĖGŽDAITĖ (40) sako, kad šis įžymybių dievinamas Žydrosios pakrantės kurortas, kuriame daug blizgesio ir garsios muzikos, jos nežavi. Tačiau Margaritos vyras prancūzas verslininkas Hervé Taiebas čia turi namą, užtat kasmet šeima su sūnumis – trejų Williamu Jonu ir pusantrų Edwardu Elie – atvyksta atostogų.

RUDUO ‘19

23

MARGARITA STENGIASI, KAD SU JUDRIAIS SMAGIAIS BERNIUKAIS – TREJŲ WILLIAMU JONU IR PUSANTRŲ EDWARDU ELIE – LEIDŽIAMAS LAIKAS BŪTŲ KUO KOKYBIŠKESNIS.

24

RUDUO ‘19

Sakau kaip kokia močiutė, bet pamačiusi dabartinius modelius nusivyliau: jos net nesišneka, nėra jokios energetikos.

ANKSČIAU TIKRAI NEBLOGAI JODINĖJUSI, ŠIUO METU MARGARITA TAM NEBEGALI SKIRTI DAUG LAIKO.

Užgriuvę netikėti svečiai su šeimininku žaidė biliardą, berniukai smagiai čiauškėjo su auklėmis, kol daugiau nei pusę gyvenimo – nuo devyniolikos – užsienyje gyvenanti Margarita gražia lietuvių kalba pasakojo apie kasdienybę Prancūzijoje, nuosavus žirgus, jodinėjimą bei prabangius akmenis, kuriais labiau mėgsta puošti kitus, nei puoštis pati. „Labai faina kurorte turėti namus, vis dėlto kartais būtų gera ir kitur išvykti. Bet pagalvoji: yra namas, kainuoja visus metus jį išlaikyti, tad kur nors važiuoti būtų neprotinga. Nors ir nesu Sen Tropezo fanė. Man nepatinka pliažai, kur groja muzika ir geriamas šampanas.

Nesakau, kad šampanas blogai, – jį mėgstu, bet čia per daug pompastiškumo. Niekas prie vandens net nesiliečia – tik sėdi, valgo, geria. Žinoma, vieniems reikia vieno, kitiems – kito“, – šypsosi Margarita, su savo berniukais automobiliu važiuojanti į atokesnius nuo centro paplūdimius.

Tačiau nieko nereiškiančia vieta Sen Tropezo nepavadinsi – būtent čia viename klube verslininkas, labdaros renginių ir audringų prancūziškų vakarėlių, į kuriuos susirinkdavo visas Paryžius, organizatorius Hervé ir sutiko dailią lietuvaitę. Pelenės istorija nekvepia nė trupučio. Iki 183 centimetrų išaugusi įsimenamos išvaizdos Margarita visai nepriminė trapios, kuklios mergaitės. Ji jau buvo dirbusi su garsiomis modelių agentūromis, tapusi „Swarovski“, „Chanel“ mados namų ir kitų žinomų kompanijų veidu, pristatė „,Christian Dior“, „Emanuel Ungaro“, „Armani“, „Fendi“ kolekcijas, žingsniavo podiumu su legendomis Naomi Campbell, Gisele Bündchen, Heidi Klum, puošė žinomiausių žurnalų viršelius.

Susitikę jiedu apsikeitė manieringomis žinutėmis, kurias pasirašė vardu ir pavarde, tada puolė informacijos ieškoti gugle.

Margarita, radusi Hervé nuotraukų su jojiko uniforma, pagalvojo, kad susipažino su profesionaliu sportininku. Netrukus paaiškėjo tiesa – jis išties jodinėja, dalyvauja šuolių per kliūtis varžybose, netoli Paryžiaus turi poilsio kompleksą su senoje pilyje įrengtu viešbučiu, restoranais, golfo laukais ir arklidėmis. Na, o Hervé, panaršęs internete, išsyk suprato sutikęs modelį, kuris yra dirbęs su „Victoria’s Secret“. „Draugė vėliau pasakojo, kad jis bėgo pasigirti bičiuliams, su kokia mergina susipažino“, – šiandien juokiasi Margarita.

Užpernai vasarą, kai laukėsi antro sūnaus, pora greta Paryžiaus Loconville miestelyje esančiame šeimos dvare iškėlė trankias ir „nurautas“ vestuves alternatyvaus meno festivalio „Burning Man“ tema. Jose 250 svečių stebino stiliaus išmone, jaunikis atriedėjo išpuoštu tanku, o nuotaka dabinosi milžiniškomis plunksnų karūnomis. Dabar kvietimus į šventes, vakarėlius, įvairius pristatymus juodu mieliau išmaino į ramius vakarus su vaikais Paryžiaus centre, prie Triumfo arkos, esančiuose namuose arba užmiesčio komplekse, greta žirgų ir golfo laukų.

Margarita, dėl darbų išmaišėte pasaulį. Kodėl likote gyventi būtent Prancūzijoje?

Kaip modelis dirbau įvairiose šalyse – Italijoje, Vokietijoje, kitose, bet daugiausia – Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje, todėl, galima sakyti, rinkausi tarp Niujorko ir Paryžiaus. Man patinka Niujorkas, bet neįsivaizdavau savęs senstančios ar turinčios šeimą jame. Niujorke gera gyventi tuo periodu, kai turi daug energijos dirbti.

RUDUO ‘19

25

DĖL KELIŲ PO GIMDYMŲ LIKUSIŲ PAPILDOMŲ KILOGRAMŲ MARGARITA NESTRESUOJA: „JUK NESIRUOŠIU POZUOTI MAUDYMOSI KOSTIUMĖLIŲ KATALOGUI.“

Paryžiuje leidau daug laiko nuo devyniolikos, kai atvažiavau pirmąsyk. Bet tada nuolat keliavau, o apsigyvenau, galima sakyti, prieš dešimt metų. Dabar man patogu, viskas aišku, žinoma, bet, pavyzdžiui, grįžusi į gimtąją Klaipėdą nebežinočiau, į kokį automobilių servisą kreiptis, jeigu sulūžtų mašina. Paryžiuje žinau, ką daryti panašiais atvejais, turiu visus reikalingus telefonus. Be to, čia mano šeima.

Kuo save šiandien laikote – lietuve ar prancūze? Žinoma, lietuve! Net kalbu, aišku, ne specialiai, su stipriu akcentu ir nesistengiu pamėgdžioti vietinių, šnekėti taip, kad visi sakytų: „O! Tu tikra prancūzė!“ Noriu išlaikyti lietuvišką identitetą, per rinkimus balsuoju Lietuvos ambasadoje ir nesiruošiu gauti prancūziško paso, nors galėčiau. Man labai gerai ir su lietuvišku. Sūnūs turi prancūziškus pasus – padaryti juos man buvo paprasčiau, su tokiais patogu keliauti. Bet jei tik Lietuvoje bus priimtas įstatymas dėl dvigubos pilietybės, būsiu pirma, kuri stos į eilę ir parūpins ją savo vaikams.

Kokia kalba šnekatės su sūnumis?

Bandau lietuviškai, bet prancūziškai jie bendrauja su tėvu, šią kalbą girdi gatvėje, darželyje, per televiziją, angliškai su jais kalba auklės. Sūnūs girdi tris kalbas, užtat Williamas dar gana sudėtingai šneka. Nesijaudinu dėl to, reikia laiko, kad kalbų kratinys galvelėje susidėliotų. Lietuviškai jis viską supranta, bet atsako prancūziškai. Edwardui dar tik pusantrų, visai mažiukas, nėra ko norėti, kad kalbas skirtų.

26

Beje, abu vaikai sveria tiek pat – po šešiolika kilogramų! Tokie lietuviški vyrai išėjo – aukšti, petingi, tvirti. Kai pediatras juos pamato, pradeda juoktis: „Išaugs iki kokių dviejų metrų – garantuoju!“ Dažnai emigrantai sako, jog Prancūziją atvykėliams jaukintis nėra lengva, žmonės svetimtaučius sunkiai prisileidžia. Kaip sekėsi jums?

Prancūzai įsileidžia lengvai, jei tik moki jų kalbą.

Gali kalbėti ir su klaidomis, netobulai, bet jie tai vertins, mielai bendraus. Nors ir bambekliai, amžini revoliucionieriai, bet draugiški žmonės.

Gal porą metų galvojau: angliškai kalbu gana gerai, visame pasaulyje kalbama šia kalba, kodėl dabar turiu mokytis prancūzų? Paskui supratau, kad dėl piktybiško nesimokymo kenčiu tik pati. Ėmiau atidžiau klausytis, įsiminti, užtat mano kalba buvo tokia pusiau gatvinė. Rašyti beveik nemokėjau. Nuėjau į pusmečio kursus Sorbonoje, ten susidėliojau visus taškus ant „i“, išmokau rašyti be klaidų, pasitaisė kalbos stilius. Iki šiol šnekėdama darau klaidų, vyras mane vis taiso. Kartais tai erzina. Pavyzdžiui, vyksta svarbus susitikimas, o jis ima ir pataiso artikelį. Tada norisi užrėkti, kad kur kas svarbiau tema, kuria kalbamės. Kad ir kaip tas taisymas erzino, vyro dėka dabar darau mažiau klaidų. Rašau gal net geriau, nei kalbu, nes rašydama galiu susikaupti, o plepėdama ką nors vis lepteliu. Universitete mokiausi švedų, anglų, bet, palyginti su šiomis kalbomis, prancūzų man atrodo labai sudėtinga.

Kai atsiverti vadovėlį, taisyklė būna parašyta

RUDUO ‘19

Ne, tikrai nėra viskas tobula, toli gražu.

Nors skųstis negalėčiau...

per tris eilutes, o toliau trys lapai – išimčių. Kad nebūtų per lengva. Tai labai prancūziška (juokiasi).

Kokia jūsų šiandiena? Dar dirbate modeliu?

Nebe. Pastarąjį kartą dalyvauti mados šou priprašė vienas pažįstamas. Užkulisiuose merginos, kurios pagal amžių man galėtų būti dukros, sėdėjo sulindusios į telefonus. O aš buvau pripratusi, kad kai dirbu, užkulisiuose būna linksma – visos pažįstamos, kalbamės, juokaujame, jaučiama faina energija. Į darbą eidavome kaip į šventę. Sakau kaip kokia močiutė, bet pamačiusi dabartinius modelius nusivyliau: jos net nesišneka, nėra jokios energetikos. Išėjusi ant podiumo tada labai negerai jaučiausi, galvojau, kad man nebereikia to daryti, nes, atrodė, kūnas tam priešinasi.

O ateityje, jei pasitaikys koks labai įdomus projektas ir galimybė pasifotografuoti – kodėl gi ne?.. Bet ant podiumo po pastarosios nekokios patirties nebenorėčiau grįžti. Tad su mada nebeturiu nieko bendra.

Pagrindinis mano darbas susijęs su papuošalais.

Turime su bičiule Giedre Rusyte-Haouzi bendrą įmonę „Maison Des Tresors“, lietuviškai tai reiškia „Brangenybių namas“. Aukcionuose, per įvairius bankų, kazino išpardavimus, iš privačių žmonių visoje Prancūzijoje superkame įdomius asmeninius papuošalus – dirbame lyg kokios lobių ieškotojos. Jei gražus mūsų rasto unikalaus dirbinio akmuo būna nevykusiai įstatytas, taisome. Ar tiesiog senas papuošalas dar gražus, bet reikia išvalyti ir nupoliruoti, tada atnaujiname ir parduodame.

Giedrė baigusi labai gerą gemologijos mokyklą Niujorke, aš, kad nesijausčiau iškritusi iš konteksto, irgi lankau gemologijos kursus, dar liko porą mėnesių rudenį pasimokyti. Esu dirbusi senuose prancūzų brangių papuošalų namuose „Mauboussin“, tad supratimą turiu.

O pati mėgstate puoštis?

Man gera turėti papuošalų, jais žaviuosi, bet kiekvieną dieną negaliu sau leisti įsisegti, pavyzdžiui, auskarų su deimantais ir eiti į parką žaisti su vaikais, nes jie man iš ausų juos išplėštų. Labai mėgstu papuošti drauges, kartais papuošalus skolinu, jei reikia ruoštis į kokį vakarėlį. Juk vienas daiktelis – grandinėlė,

RUDUO ‘19

pakabukas ar auskariukai – gali pakeisti įvaizdį. Bet pati tokia... Nei labai dažausi, nei puošiuosi. Ryte susišukuoju plaukus, bet darytis rimtesnę šukuoseną man – kančia. Aišku, tenka, kai reikia kur nors eiti, kad nepadaryčiau gėdos. Dažytis valandą prieš veidrodį – toks laiko gaišimas! Kai nueinu darytis manikiūro ir reikia ramiai sėdėti pusę valandos, atrodo, kad netekau pusvalandžio gyvenimo. Paskui, žinoma, smagu matyti sutvarkytas rankas. Kūno priežiūrai, manau, skiriu nepakankamai laiko.

Nors šiuo metu daug sportuoju.

Daug sportuojate dėl pakitusių formų po gimdymų?

Abu kartus man buvo atliktas cezario pjūvis, iš pradžių atrodo, kad pilvas susiūtas, dar nesportuosiu, bet pamatai save veidrodyje ir suvoki, kad reikia kažką daryti. Sulėtėjo medžiagų apykaita: anksčiau galėdavau vakare sukimšti didelę lėkštę pastos ir rytą visiškai nieko nejusdavau, o dabar, jei daugiau pavalgau, atrodau, lyg laukčiausi trečio lėliuko. Priaugusi svorio negerai jaučiuosi: sunkiau lipti laiptais, bėgioti su vaikais.Tai tiesiog nepatogu. Aš juk labai aukšta, sustorėjusi galiu atrodyti įspūdingai. Dėl to ir stengiuosi sportuoti.

Draugės davė visokiausių patarimų. Einu į vadinamąjį boot camp’ą – tai Amerikoje atsiradęs treniravimosi būdas, kai tamsoje, grojant energingai muzikai, su treneriu itin intensyviai 45 minutes sportuoji. Rezultatai labai geri, svoris krenta.

Nuo tada nesijaučiu saugi ir joti nebegaliu, nors man patinka būti tarp žirgų – galiu juos prausti, valyti kanopas, atnešti pašaro, mėgstu stebėti raitelius. Tiesiog pati praradau pasitikėjimą žirgu.

Mano vyras puikiai jodinėja, šokinėja su žirgu per kliūtis, turi draugų ir klientų, kuriems šis pomėgis svarbus. Kai laukiausi, buvau išprašiusi, kad Hervé nedalyvautų varžybose, nes mačiau, kaip porą sykių krito, ir buvo labai baisu. Dabar vėl tęsia. Toje srityje karjeros nesiruošia daryti, bet yra geras raitelis, su manimi nepalyginsi. Jis jodinėja nuo mažų dienų.

Namai, darbai, vaikai... Tikriausiai turite pagalbininkų, nes vienai visko spėti nebūtų įmanoma.

Man padeda dvi auklytes, jas labai mylim, gerai sutariam. Su vyru pasikalbėjome: man – keturiasdešimt, jam – šešiasdešimt, nesame pirmos jaunystės tėvai, tad auginti du pametinukus nelengva, reikia daug darbo ir kantrybės. Žinau, kad ne mes vieni auginame du mažus vaikus, kiti susilaukia dvynių ar penkių vaikų vienas po kito, labai žaviuosi tais žmonėmis. Be auklyčių, aišku, susitvarkyčiau ir aš, bet būtų labai sunku. Atsirastų daugiau įtampos, galbūt pyktumės su vyru – jis išeitų dirbti, o aš sėdėčiau namuose. Užtat vyrui sakau: man nereikia jokių dovanų gimtadienių, Naujųjų metų, Kalėdų progomis visą tolesnį gyvenimą, bet porą metų, kai vaikai visai mažiukai, noriu tokios pagalbos. Tai, kad Laukdamasi Williamo priaugau trisdešimt dabar turiu galimybių užsiimti, kuo noriu, yra kilogramų. Numečiau dešimt, paskui laukdamasi didžiausia dovana. Aišku, nėra taip, kad rytą Edwardo dvidešimt pridėjau. Turėjau po numetu vaikus, o vakare kokią dainelę jiems gimdymo jų atsikratyti. Reikia dar penkis sudainuoju ar pažiūrim filmuką, ir viskas. numesti, kad susigrąžinčiau ankstesnį svorį. Dėl Džiaugiuosi, kad auklytės nesiima iniciatyvos, to pernelyg nestresuoju, nesiruošiu pozuoti su vaikais veikia tai, ką aš pasakau, jei maudimosi kostiumėlių ar apatinių katalogui. berniukai nusikalsta, jų neauklėja, nebara – tai mano užduotys.

Tebemėgstate jodinėti?

Buvau pradėjusi neblogai jodinėti, turiu Pareigų namuose pakanka ir be vaikų kumelę, kuri atrodė labai paklusni. Kartą auklėjimo. atvažiavo draugai, pirmąsyk sėdo ant žirgų.

Tikrai taip. Mano darbas – nuvesti vaikus į Nežinau, kas man užėjo, bet užsimaniau mokyklą, darželį, pas gydytojus, tvarkyti su parodyti, kad daugiau moku negu jie. Išjojome jais ir mūsų įmone susijusius dokumentus. į mišką, mano kumelė norėjo greitai šuoliuoti, Tai padaryti biurokratija garsėjančioje aš vis prilaikiau, prilaikiau ir ji supyko – Prancūzijoje, patikėkit, yra reikalų. Norint permetė mane per save, skaudžiai plojausi. tiesiog atidaryti kompanijos banko sąskaitą kartais vos ne mėnesį tenka rinkti popierius.

27

NORS DAUG METŲ GYVENA SVETUR, PRANCŪZIJOJE – JOS ŠEIMA, NAMAI, DARBAI, MARGARITA NEKETINA GAUTI TOS ŠALIES PASO. SAKO, KAD VISIŠKAI PAKANKA LIETUVIŠKO, O ŠIRDYJE JAUČIASI IR VISADA JAUSIS LIETUVĖ.

Man patinka namuose pasirūpinti vakariene.

Galiu paprašyti auklyčių nulupti bulves, bet pagrindinis patiekalas – mano reikalas. Aš rūpinuosi, kad šaldytuve būtų maisto, o namai – švarūs. Taip pat prižiūriu vyro garderobą, nes pats tikriausiai vaikščiotų skylėtais drabužiais.

Jam išvaizda visai nesvarbi.

Jūs vietoje prabangaus rankinuko mieliau renkatės kelionę. Turėdama tokį požiūrį savo spintą lengvai pildote?

Būna, aukcionuose ką nors įsigyju. Nesu tokia, kuriai visiškai nesvarbu daiktai, bet nenoriu pirkti už didelę sumą. Įsigyti rankinę už pusantro tūkstančio eurų ir kitą dieną subraižyti? Arba saugoti, kad vaikas nepaimtų ir nesuteptų? Man būtų kančia.

Bet turiu gražių daiktų, kurie man patinka.

Spintoje chlamo pilna. Kartais pravalau, kaip ir visi. Mane žavi gražūs apatiniai, bet į juos jau žiūriu ramiau. Anksčiau labai mėgau aukštakulnę avalynę, o dabar, jei tokius batelius apsiaunu, būna sugadintas vakaras.

Svarbu, kad būtų patogu.

Hervé toliau turi daugybę darbų – nuo prekybos nekilnojamuoju turtu iki nerūdijančio plieno gamyklos ir golfo laukų?

Jis visada visko prisigalvoja. Dabar išties norėtųsi daugiau laisvės, kelionių. Golfo laukai ir kompleksas už Paryžiaus atima daug laiko, todėl ateityje galbūt viena kompanija taps partnere, o mes galėsime daugiau keliauti, nebūsime pririšti prie vienos vietos.

Kažkada jūsų vyras buvo garsus Paryžiaus vakarėlių liūtas ir organizatorius. Dabar į tokius renginius judu ištrūkstate?

Būna, dienos pradžioje atsikeliame ir pasikalbame: šį vakarą bičiulis labai gražioje vietoje švęs gimtadienį, draugai – vestuves, turime kvietimą į premjerą, koncertą.

Tikrai gauname daug kvietimų ir galėtume visur lankytis. Bet dažniausiai dienos pabaigoje abu liekame namuose su sūnumis ir įsijungiame vaikišką filmuką. Kartais kur nors išeiname, nesėdime visąlaik prie televizoriaus ar vakarienės stalo. Vyro draugai juokauja, kad susidėjęs su manimi jis tapo laukinis, bet pats pripažįsta, kad kartais smagiau su vaikais pažaisti lego, nei vaikščioti renginyje tarp nepažįstamų žmonių.

Jums vis reikėdavo gelbėti pasaulį: kažkada važiavote į Nepalą, paskui – į Ugandą padėti skurstantiems vaikams, Paryžiuje rengėte labdaros aukcionus. Tas noras nedingo?

Kaip tik galvojau skambinti savo draugei Giedrei Auclair, su kuria organizuodavome labdaros aukcionus, ir pasakyti, kad jau turiu jėgų. Toliau tęsime tą veiklą, bet po dviejų nėštumų visko buvau per daug prisirinkusi į lėkštę – reikėjo pertraukos.

Padėti kitiems, jeigu gali, – kodėl gi ne? Žiūrint iš šalies, gyvenate tobulą gyvenimą. Ko žmogui trūksta, kai, regis, visiškai nieko netrūksta?

Man atrodo, trūksta daug... Gemologijos žinių, kad tapčiau rimta specialiste. Kartais atrodo, kad nepakankamai gerai auklėju vaikus, nepakankamai dėmesio skiriu tam, kaip jie rašo raides, per mažai sportuoju, per ilgai nerengėme labdaros aukcionų, galėčiau labiau stengtis darbe, daugiau laiko skirti draugėms. Ne, tikrai nėra viskas tobula, toli gražu. Nors skųstis negalėčiau...

28

RUDUO ‘19

ABSOLIUTUS ŠILKO POJŪTIS ABSOLUTE SILK MICRO MOUSSE TREATMENT, CREAM, FLUID Pajuskite ABSOLUTE priemonių SENSAI galią.

Koishimaru šilku Royal ™ praturtintos kosmetikos priemonės – drėkinamasis putų pavidalo losjonas “MICRO MOUSSE TREATMENT”, lengvas drėkinamasis kremas “CREAM” ir tiršta drėkinamoji emulsija “FLUID” – absoliučiai darniai veikdamos kartu atkuria odą, mažina jos senėjimo požymius ir daro ją švytinčią bei glotnią lyg šilkas – kaip Kinuhada. sensai-cosmetics.com

@ sensaibeauty

„EVO Liqued Rollers“ garbanų balzamas, 25 Eur

„BALMAIN HAIR COUTURE Curl Cream“ drėkinamasis garbanų kremas, 25 Eur

Daugiau spalvų

„SACHAJUAN Color Protect Conditioner“ kondicionierius, 25 Eur

NUOTRAUKOS – MONIKA SED STILIUS – KĘSTAS RIMDŽIUS MAKIAŽAS – NERINGA ČUKINIENĖ MANIKIŪRAS – TAMARA KOZAK MODELIS – GINTARĖ LUČIŪNAITĖ, ŠUKUOSENA – „KUKLA BEAUTY BOX“ (KOTRYNA CHOTENOVIČIŪTĖ, MONIKA LEVICKIENĖ), „NIKE“ SPORTINĖ LIEMENĖLĖ, DŽEMPERIS, PIRŠTINĖS „LEO PIZZO“ APYRANKĖ, ILGAS KAKLO PAPUOŠALAS, „GIORGIO VISCONTI“ KAKLO PAPUOŠALAS, AUSKARAI, „LUCA CARATI“ ŽIEDAS.

30

RUDUO ‘19

“EVO Love Touch“ spindesio purškalas, 30 Eur

„BALMAIN HAIR COUTURE“ kvepalai, 89 Eur

„SACHAJUAN Intense Hair Oil” plaukų aliejus, 46 Eur

Kęstas Rimdžius: „Vasarą daugiausia dėmesio skyrėme plaukų tekstūrai (šlapi, šiaušti...), o rudenį neatsispirsime daugybei spalvų. Klasikos gerbėjos rinksis prigesintų lapų, kavos, plytų, medaus ar raudono dykumų smėlio. Drąsiausios – tamsią baklažanų, prisirpusių slyvų, raudonojo vyno ir visus raudonos tonus. Madingiausia kirpimo linija – vis dar žemiau raktikaulio.

Stilingiausioms būtini kirpčiai, lengvai iškarpyti, krintantys ant akių. Neišvengsime garbanų, o įkvėpimo semsimės iš devintojo ir dešimtojo dešimtmečių. Grįžta įvairių kuodelių ir plaukų, surištų į arklio uodegą, laikas.“ MODELIS – LAURA ALEKS, ŠUKUOSENA – „KUKLA BEAUTY BOX“ (LAURA SABALIAUSKIS, EMILIJA ŠIMUKAUSKAITĖ), „NIKE“ MARŠKINĖLIAI, „HUBLOT“ LAIKRODIS, „GIORGIO VISCONTI“ ŽIEDAI, KAKLO PAPUOŠALAI SU RAIDĖMIS, „LEO PIZZO“ ŽIEDAS SU DRUGELIU, KAKLO PAPUOŠALAS SU SAULE, APYRANKĖ

RUDUO ‘19

31

SENSAI visapusiškas lūpų blizgis „Cellular Performance Total Finish“, 51,95 Eur

SENSAI Lakstienų tušas „Lash Volumiser 38°C“, 36,95 Eur

SENSAI makiažo pagrindas „Flawless Satin“, 55,95 Eur

SENSAI lūpų dažai „The Lipstick“, 57,95 Eur

SENSAI skaistalai „Blooming“, 47,95 Eur

Neringa Čukinienė: „Rudenį nebijokite itin tamsių spalvų. Dūminiam makiažui rinkitės bronzinius, rudus, samaninius, sodrius pilkšvai mėlynus ar Burgundijos raudonos šešėlius.

Išlieka grafinės akių linijos, netikėtus kontrastus kuria neoninės rožinės, raudonos ar žalios detalės. Klasikos mėgėjoms tiks nude ar espresso atspalviai. Lūpų potėpiai varijuoja nuo neutralių kreminių iki sodrių raudonų, burgundiškų atspalvių.“ MODELIS – GODA KIVILYTĖ ADOMAVIČIENĖ , ŠUKUOSENA – „KUKLA BEAUTY BOX“ (MARTYNAS POZDNIAKOVIČIUS, ŽIVILĖ DIDIKIENĖ, ANŽELIKA WOJC.), „ZARA“ ŠVARKAS, MARŠKINIAI, „LEO PIZZO“ AUSKARAI, ŽIEDAS SU GĖLE, „GIORGIO VISCONTI“ ŽIEDAS

32

RUDUO ‘19

Svečių šalių jausmas LINA KALINAUSKAITĖ, DIZAINERĖ, „RETROFORMA“ ĮKŪRĖJA COLE & SON tapetų kolekcija MARTYN LAWRENCE BULLARD, skaitmeninis pano BAHIA, 510 x 137 cm, 494 Eur

COLE & SON tapetų kolekcija MARTYN LAWRENCE BULLARD, tapetai ZELLIGE, rit. 10 m x 52 cm, 117 Eur

Kelionių įspūdžiais visi dalijamės skirtingai. Ir parsivežame jų kaskart kitokių.

< COLE&SON tapetų kolekcija MARTYN LAWRENCE BULLARD,skaitmeninis pano BAHIA, 510 x 137 cm, 494 Eur

Skonis, kvapas, nuotaika, architektūra, vakaro ar dienos jausmas, cikadų svirpimas, gal – vandenyno ošimas. Lankyti kitas šalis šiais laikais galime kad ir instagrame, o kelionių įspūdžius, kaip interjero detales ar akcentus, ilgai išlaikyti gyvus savo namuose. Įvairių kultūrų interjero dekoravimo elementai Europą jau prieš šimtmečius pasiekdavo su pirmaisiais atradėjais, pirkliais, o vėliau – ir kolonistais. Taip iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų atkeliavo dekoratyvinės plytelės, dar vadinamos marokietiškomis.

Margintos islamiškais geometriniais raštais, primenančios mozaiką, bet gaminamos iš pilkojo molio ir įvairios glazūros, nuo Samarkando iki Marakešo jos puošia įspūdingus šventovių fasadus, jomis dekoruojamos namų ir įvairiausių pastatų sienos bei grindys. Matematinis islamiškų raštų tikslumas ir grožis įkvepia šiuolaikinius kūrėjus interpretuoti tradicinius raštus kuriant audinius ir tapetus.

Nuostabiais plytelių raštais ir jų istorija žavisi ne tik interjero dekoravimo žvaigždės – pavyzdžiui, Martynas Lawrence’as Bullardas, bet ir garsios Europos dizaino studijos „Osborne & Little“, „William Morris & Co.“ bei kt. Šiuolaikinės technologijos ir skaitmeninė spauda suteikia galimybių kurti labai menišką sienų ir tekstilės dekorą. O kai pastebi, kad marokietiškų plytelių raštai nuo grindų pakyla ant sienų, persikelia ant užuolaidų ir pagalvėlių, tampa akivaizdu: juk tai tendencija!

<< OSBORNE & LITTLE kolekcija ARIADNE VELVETS, audinys POPPEA, 165 Eur/m < OSBORNE & LITTLE kolekcija MANAROLA, tapetai CERVO, rit. 10 m x 52 cm, 104 Eur << MORRIS & CO. kolekcija MORRIS ARCHIVE V MELSETTER, tapetai WILHELMINA, rit. 10 m x 68,6 cm, 164 Eur

OSBORNE & LITTLE kolekcija MANAROLA, tapetai PORTOVENERE, rit. 10 m x 68,5 cm, 135 Eur

Mėgaukitės mano atrinktais gražiausiais raštais. Derinkite intensyvią geometriją su vienspalviais ir nuosaikesniais akcentais. Gal ši estetika jums bus prie širdies ir jūsų namai pražys naujais raštais bei spalvomis. O gal net pakvies jus į kelionę.

Norinčius pasitarti dėl gražesnio gyvenimo kviečiu užsukti į interjero salonus RETROFORMA Vilniuje ir Kaune arba www.retroforma.lt

34

RUDUO ‘19

DEEPIKA PADUKONE. TISSOT pr 100 lady.

TOP WESSELTON DIAMONDS.

#ThisIsYourTime TI S S OT WATC H E S .CO M TISSOT, INNOVATORS BY TRADITION

TEKSTAS – DALIA MUSTEIKYTĖ NUOTRAUKOS – GEDIMINAS ŽILINSKAS MODELIAI – AUSTĖJA JABLONSKYTĖ, ARNOLDAS MISIŪNAS STILIUS – LUKAS JUODIS MAKIAŽAS – JULIJA ESTKO ŠUKUOSENA – JOLITA ABASOVA VIETA – „CHAMPION’S HOUSE BY SERGEJ MASLOBOJEV“

Išpuoselėta damos ranka lakuotais nagučiais ir bokso pirštinė dera kaip sumo imtynininkas ir balerinos puantai? Žinomos Lietuvos bei pasaulio ponios ir panelės su tuo nė už ką nesutiktų. Nes joms boksas – tai naujoji aerobika, pilatesas ar kalanetika. Kodėl šis įprastai vyrišku laikomas ir dažnai žiauriu vadinamas sportas dabar yra ant bangos ir traukia į sales nuo trapių modelių iki įtemptai protiškai dirbančių verslininkių?

Kaip atrado? Stilistė Austėja Jablonskytė (32) lankyti kikbokso treniruotes pradėjo ankstyvą pavasarį, norėdama sustiprinti kūną prieš savo mėgstamiausio – vandenlenčių sporto sezoną. „Buvau prisiklausiusi, kad treniruotės geros ir grūdinančios.

Kai pabandžiau, supratau atradusi puikų sportą“, – prisipažįsta, nes bet kokia lėtesnė, susikaupti reikalaujanti veikla, pavyzdžiui, joga ar pilatesas, nusibosta po trijų minučių. Žinojo ir kitką: jokia grupinė mankšta netiks, nes tikrai ras būdų nusimuilinti, patingėti. Bokso treniruotės su asmeniniu treneriu Arnoldu Misiūnu tiko idealiai: nepasimuliuosi, nieko nenusuksi, nes tuoj gausi velnių ir viskas užsisuks iš naujo – nuo apšilimo iki smūgių pradžiamokslio ir fizinio pasirengimo pratimų.

36

„Buvo įtemptas laikas visomis prasmėmis, užtat atsirado poreikis išsikrauti. Ieškojau sporto, kuris padėtų tą padaryti, kartu – ir palaikytų formą“, – pasakoja renginių ir komunikacijos agentūros „Olive“ vadovė Agnė Grigaliūnienė (38). Boksą ir asmeninį trenerį Aleksandrą Baranovą pasiūlė ją kaip nuluptą pažįstantis bičiulis, neabejojęs, kad šis sportas įtrauks ilgam. „Važiavau labai susijaudinusi – ką aš ten veiksiu, kaip tai atrodys?

Patekau į pusrūsį kaip iš „Rokio“ filmo: padangos, krūva pirštinių ir Muhammado Ali plakatai“, – šypsosi prisiminusi. Tie, kuriems prie širdies vadinamasis elitinis sportas, pavyzdžiui, lauko tenisas su dailučiais baltais sijonukais, tikriausiai surauktų nosį, o Agnei ir patiko būtent tai, kad aplinka tokia nesterili ir nenučiustyta: „Viskas čia taip tikra – kaip rupi lietuviška duona. Girdėti

sakant, kad tai – kokių nors jėgos propaguotojų sportas? Nė velnio! Čia reikia daug galvoti.

Mano treneris teigia, kad moterys dažnai techniškesnės nei vyrai, nes jos uoliai aiškinasi visus niuansus.“ Ką gavo? Ir Austėja, ir Agnė pripažįsta, jog bokso treniruotės fiziškai nėra lengvos. „Kartais atrodo, kad mane teks už plaukų išvilkti iš salės, nes pati nebeišeisiu. Bet praeina truputis laiko ir užplūsta džiaugsmo bei pasitenkinimo banga, atsiranda jėgų, pakyla ūpas. Kitas dalykas – boksas grūdina ir ugdo ištvermę, o tai tikrai gali padėti patekus į stresines situacijas, skatina susikaupti, eiti į priekį. Ar sustiprėjau fiziškai? Kad galėtum smūgiuoti į bokso kriaušę ar trenerio laikomas vadinamąsias „lapces“, reikia turėti bent pusantro raumens. Beje,

smūgiuoju ir rankomis, ir kojomis, visi sako, jog kada nors galėsiu ir apsiginti, bet sportuoju tikrai ne dėl to ar perspektyvos patekti į ringą. Dėl savęs. Sportas tiesiog padeda geriau jaustis“, – pasakoja Austėja, į treniruotes lekianti du arba tris kartus per savaitę.

Dažniau, sako, neišeitų, nes kūnas reikalauja poilsio.

Agnė taip pat dažniausiai treniruojasi dusyk per savaitę, jei pavyksta tris – jaučiasi čempionė. „Man keista, kai šiais laikais vis dar tenka įrodinėti, kad moteris gali būti politikė, vadovė, gali boksuotis.

Ką moteris gali veikti bokse? Kuo puikiausiai – viską! Tai itin gera kardiotreniruotė, kuri moterims labai tinka. Taip pat tai puiki fizinė ir emocinė iškrova. Juokauju, kad po kiekvienos treniruotės natūraliai tampu geresniu žmogumi. Trečias man svarbus momentas – tikros kovos su savimi, ne su kokiu

priešininku. Kiek gali, kiek padarysi – tiek ir bus tavo“, – dėsto Agnė ir pusiau juokais priduria, jog į ringą (kol kas) neina, pakanka simuliuoti boksą be smūgių į priešininką, nors intensyviai mokosi visų pozicijų ir kompozicijų.

Rezultatai Abi pripažįsta – jaučiasi visomis prasmėmis tvirtesnės, dailesnės ir laimingesnės. Prieš renginius Austėja bokso treniruočių metu atsiradusias mėlynes ant kojų yra maskavusi pudra, bet tai nuo sporto neatgrasė. „Visada gali vietoj treniruotės sėsti ant sofos ir valgyti čipsus. Bet kažkodėl neinu“, – juokiasi.

Sofos bei čipsų nesirenka ir pasaulinės įžymybės. Britų dainininkė Ellie Goulding teigia, kad boksas ir kikboksas padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir jaustis tvirtesnei. Garsiam

modeliui Adrianai Limai bokso pamokos praverčia kasdien: „Gyvenime, kaip ir treniruotėse, eini, griūni, keliesi.“ Boksą pasirinkusios ir gražuolės Gigi Hadid, Khloé bei Kourtney Kardashian, Karlie Kloss ir daugybė kitų.

Kad šis jų pasirinkimas tinkamas, pritaria MMA kovotojas ir asmeninis treneris Arnoldas Misiūnas: „Sustiprėti, išsikrauti, sulieknėti, išmokti ko nors naujo, atitrūkti nuo rutinos. Dažniausiai to nori moterys, tą ir gauna atėjusios į boksą. Treniruočių tempas parenkamas individualiai, tačiau vis tiek jis didelis, tokio treniruoklių salėje nepasieksi, kalorijos dega itin greitai.“ Klienčių bangos pastaruoju metu sulaukęs treneris sako, kad matydamos progresą jos tampa dar motyvuotesnės ir dirba intensyviau nei vyrai.

RUDUO ‘19

Įtampos persmelktame šiandienos pasaulyje reikia ko nors, kas padėtų atkurti išblaškytą energiją ir paleistų į orą neigiamas emocijas. Laimi pasirinkusios sėkmingųjų receptą – jogą ir (ar) ultramadingą boksą. Dabar kaip niekad daug mados grandų kyšteli nosį į sporto sales. Rezultatai puikūs: pavyzdžui, itin stilingas jogos kilimėlis su „Burberry“ ženklu ar „Amiri“ kurtas džemperis. Šių dienų moteriai aktyvus laisvalaikis būtinas lyg oras, tačiau daug smagiau jo įkvėpti patogiai ir madingai.

OFF-WHITE 1200 Eur off---white.com ig: @off___white

KORAL 125 Eur koral.com ig: @koral

KORAL 140 Eur koral.com ig: @koral

„LIFORME X Burberry“ 350 Eur lt.burberry.com ig: @liforme

„Bang & Olufsen Beoplay E8 2.0“ 350 Eur bang-olufsen.com ig: @bangolufsen

AMIRI 645,79 Eur www.amiri.com ig: @amiri MINGLEMOOSE 15,99 Eur Talpa 900 ml minglemoose.lt igs: @minglemoose

OFF-WHITE 540 Eur off---white.com ig: @off___white

„NIKE X GYAKUSOU Zoom Pegasus 35 Turbo“ 200 Eur www.nike.com ig: @nike

KETTLER 2 vnt po 1 kg 23,15 Eur intl.kettler.net ig: @kettlersports Lietuvoje galima įsigyti winnersport.lt

RUDUO ‘19

VENUM CHALLENGER 3.0 54,98 Eur euro.venum.com ig: @venum

37

Jessica Chastain ir jos „Altiplano“. Šis itin plonas ir elegantiškas modelis yra „Piaget“ ikona nuo 1957 metų. © Piaget

Viena iš šiuolaikinių fortepijono muzikos fėjų Hélène Grimaud nesiskiria su savo elegantišku ir diskretišku „Rolex“. © Rolex

Taip gimsta „Hermès Arceau L’heure de la lune“. Tai kruopštus kolektyvinis dešimčių profesijų atstovų rankų darbas. © Lucas Vuitel

Ant vieno riešo – du skirtingi pasauliai SPECIALIAI „KUKLA“ IŠ LONDONO – VIDAS RACHLEVIČIUS

Anądien į mūsų parduotuvę užsuko moteris.

Pagrindinė prabangos prekybos taisyklė griežtai ir kategoriškai teigia – niekuomet nevertink žmogaus pagal išvaizdą ir aprangą, nes tai gali būti apgaulinga. Londone niekada nežinai, kas priešais tave stovi, kokie to žmogaus ketinimai bei finansinės galimybės. Tačiau profesinis įprotis visuomet trumpam įjungia skenerį. Tai buvo į penktą dešimtį įkopusi moteris, gana dailios figūros, klasikine paprasta, bet ne prasta tamsios smėlio spalvos suknele be jokių papildomų aksesuarų, panašios spalvos aukštakulniais.

Rankoje – juodas kompiuterio krepšys. Nei ryškaus makiažo, nei auskarų, sagės, nei skarelės ar kaklo vėrinio. Apranga ir laikysena nedviprasmiškai bylojo – dalykiška moteris, ne aukščiausios, bet tikrai vidutinės grandies vadovė, dirba privačiame sektoriuje, kompanijoje, kurioje galioja tam tikri aprangos kodai.

Originalus, solidus, elegantiškas, intriguojantis, romantiškas, tikras žvilgsnių medžiotojas „Hermès Arceau L’heure de la lune“.

Funkcijos – valandos, minutės, data, Mėnulio fazės Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose. Avantiūrino ir juodo lako arba meteorito ciferblatas.

Mėnuliai iš natūralaus perlamutro. 1978 m. dizainerio Henri d’Origny sukurtas baltojo aukso korpusas. Mechaninis automatinis „Hermès Manufacture H1837“ mechanizmas, 193 dalys, 28 akmenys. © Hermès

38

Visa tai įvertinau per kelias sekundes, tačiau visada daug atidžiau žvelgiu į potencialių klientų riešus, nes tai, kas yra ant jų, geriausiai apibūdina asmenį. Ant kairės jos rankos buvo du laikrodžiai – moteriško dydžio plieno ir baltojo aukso „Rolex Datejust“ bei išmanioji apyrankė pailgu korpusu. Ši kombinacija apie žmogų pasako daugiau nei tūkstantis žodžių.

Tą mano greitą vertinimą vėliau patvirtino trumpas pokalbis su ja.

Jūsų asmenybės veidrodis Šiuolaikiniame, daugybe įvairiausių jungčių susietame pasaulyje žmonių elgseną, vertinimus, stiliaus pojūtį ir vartojimą lemia galingas informacijos srautas, kuriamas įvairiausio lygio žurnalistų, ekspertų ir šarlatanų, stilistų ir apsimetėlių, tikrų ir tariamų influencerių bei tinklaraštininkų, kurie dažniausiai tik kopijuoja, tiražuoja arba tiesiog iš lubų žeria patarimus bei formuoja įvairias tendencijas. Šiame tikrų ir tariamų stiliaus bei gyvenimo būdo tendencijų raiste apie laikrodžius dažniausiai rašo tie, kurie nieko apie tai neišmano.

Tačiau turime suvokti esminį dalyką – laikrodis nėra paprastas daiktas, rodantis valandas. Kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje jis beveik prarado pirminę paskirtį, nes laiką pasitikrinti gali bet kur ir bet kada. Laiką rodo telefonas, su kuriuo jūs nesiskiriate, mikrobangų krosnelė, orkaitė, kompiuteris, automobilio prietaisų skydelis.

Savotiškas paradoksas – būtent šioje aplinkoje geri laikrodžiai dabar išgyvena tikrą renesansą.

Laikrodis – kaip joks kitas aksesuaras – yra jūsų asmenybės portretas. Jis kaip ir socialinio tinklo profilis negailestingai apnuogina tikrąjį jūsų stiliaus pojūtį, išduoda požiūrį į gyvenimą, vertybes, išsilavinimą, kartais – ir

turtinį bei socialinį statusą, bet ne visada. Kitaip tariant, tai yra asmenybės veidrodis, kuris siunčia labai aiškius signalus tam, kas bent šiek tiek išmano apie laikrodžius, moka girdėti jų pasakojamas istorijas ir suvokti siunčiamus ženklus. Deja, mūsų krašte tokių žmonių tikrai nedaug. Tačiau jei nesame viešosios erdvės pamaivos ir socialiniai ekshibicionistai (-ės), turbūt sutarsime, kad esminis gero stiliaus ir aksesuarų tikslas visų pirma – kurti vidinę harmoniją, teikti džiaugsmą jų šeimininkei.

Geras laikrodis gali atverti nemažai durų, per neįpareigojančius pokalbius padeda užmegzti naudingų kontaktų, be papildomų pastangų susirasti draugų bei partnerių ir tapti tam tikros bendruomenės nare arba nariu. Tačiau gali būti ir atvirkščiai – jums net nesuvokiant priežasties, netinkamas laikrodis gali nubraukti visas pastangas.

Suprantama, viskas priklauso nuo to, su kokia publika turite reikalų.

Taigi, jeigu jums svarbus įvaizdis – kelios esminės taisyklės.

Pirmiausia, laikrodis turi būti tik mechaninis. Vyrams ši taisyklė galioja be jokių išimčių ir išlygų, tačiau moterims taikoma kiek švelniau. Kaip bebūtų, prie dalykinės aprangos stenkitės pamiršti kvarcinius. Iš bėdos jie tiks grybauti, iškylauti, bet tikrai ne puošnioje, iškilmingoje ar rimtoje dalykinėje aplinkoje.

Vienintelė išimtis puošnioje aplinkoje gali būti prabangūs juvelyriniai laikrodžiai su kvarciniais mechanizmais.

Ne vieną amžių vyravo nuomonė, kad moterys yra ne tokios sumanios, žioplesnės už vyrus, todėl ir jų laikrodžiai turi būti paprastesni – ką jos ten terliosis su mechaniniais. Kvarcinio nereikia prisukti ir stebėti, kada baigiasi mechanizmo galios atsarga. Po dvejų ar trejų metų pakeitei bateriją, ir viskas.

Kai laikrodis jau visai nuvaro į lankas, kartais paprašai vyro, kad nustatytų valandas ar pakeistų datą. Tačiau dabar, kai moterys skraido į kosmosą, vadovauja valstybėms, tarptautinėms organizacijoms, mažiems ir globaliems verslams, dideliems karo laivams, požiūris pasikeitė iš esmės. Tai puikiai iliustruoja ir Šveicarijos horologijos grandų strategijos: anksčiau moteriški laikrodžiai iš esmės buvo sumažintos vyriškų modelių versijos, o dabar joms kuriamos visiškai naujos mechaninių laikrodžių linijos.

RUDUO ‘19

Antra, jis turi būti šveicariškas, su žymeniu „Swiss Made“ arba „Geneve“. Yra kelios vokiškos ir viena japoniška išimtis, bet esmės tai nekeičia. Jei neturi „Swiss Made“, laikrodis nėra „Premier“ lygos žaidėjas, kaip ir tas asmuo, kuris jį segi. Šie du punktai nėra derybų objektas, tiesiog taip yra ir su tuo reikia susitaikyti, o jei geroje kompanijoje bandysite juos užginčyti, pasirodysite esanti neišmanėlė.

technikas įvaldę menininkai. Kai kurie išskirtiniai laikrodžiai yra tikri mikromechanikos ir juvelyrikos šedevrai. Tačiau kiekvienas geras mechaninis laikrodis pagamintas bei surinktas rankomis. Tai itin išpuoselėtas rankų darbo produktas. Tokie laikrodžiai perkami ir dovanojami minint ypatingas progas ir gyvenimo pasiekimus, jie turi didžiulę emocinę vertę, todėl yra šeimos relikvija ir perduodami iš kartos į kartą.

Ir trečia: kaina tikrai nėra svarbiausias veiksnys, nes narystė „Premier“ lygoje prasideda nuo maždaug tūkstančio ar kelių tūkstančių eurų, o už du su puse ant jūsų riešo jau gali tiksėti „Rolex“. Su tinkamai pasirinktu laikrodžiu patogiai ir oriai jausitės bet kur, net ir šiek tiek pamišusių horologijos ar juvelyrikos entuziastų draugijoje.

O ar žinote, kur pagamintas jūsų išmanusis laikrodis? Kas ir kaip jį pagamino? Keliose pasaulio vietose buvo pagaminti komponentai, paskui kažkur Kinijoje – jūs net nežinote kur, – kažkokioje didelėje gamykloje, prie konvejerio jis buvo surinktas. Jį dėliojo ir pakavo visiškai abejingi žmonės, kuriems nei jis, nei jūs visiškai nerūpite.

Tik telefono priedėlis Tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir nuolat meta naujų iššūkių.

2015-ųjų pavasaris, didžiausia pasaulyje laikrodžių ir juvelyrikos paroda „Baselworld“. Vos įėjęs į jos prestižinę „Hall 1“ net nustėrau. Ten, kur tradiciškai įspūdingus stendus turi „Patek Philippe“, „Rolex“, „Audemars Piguet“, „Chopard“, „Omega“ ir kiti grandai, vienas greta kito kabojo trys didžiuliai logotipai – „TAG Heuer“, „Google“ ir „Intel“. Klasikinės horologijos šventovėje tai prilygo velnio portretui bažnyčioje. Tuomet „TAG Heuer“ jau reklamavo netrukus pasirodysiantį pirmąjį „TAG Heuer Connected“. Tačiau tamsiausi debesys slinko iš kitur: visa šveicarų laikrodžių pramonė su neslepiamu nerimu laukė už kelių savaičių pasirodysiančio pirmojo „Apple Watch“. Tačiau iš didelio debesies buvo mažai lietaus. „Apple“ išmanieji laikrodžiai yra populiarūs, jie rado savo vietą asmeninių elektroninių prietaisų krepšelyje, bet tikrai nėra klasikinių mechaninių laikrodžių konkurentai ar jų pakaitalas.

Pastaruoju metu nemažai žmonių svarsto: išmanusis ar tradicinis laikrodis? Ką rinktis šiuolaikiniam stilingam žmogui – brangų klasikinį laikrodį ar išmanųjį?

Visiškai netikęs klausimas, nes, kaip minėta, tai yra konceptualiai du visiškai skirtingi daiktai. Pirmiausia – apie formą. Geras tradicinis mechaninis laikrodis yra daiktas, kur susipina istorija, tradicijos, iš kartos į kartą perduodamas meistriškumas. Pavyzdžiui, aukščiausios klasės laikrodžius gaminanti Ženevos manufaktūra „Vacheron Constantin“ be pertraukų veikia nuo 1755 metų ir visas tas įspūdingas paveldas atsispindi jos laikrodžiuose. Savo akimis mačiau, kaip, žvelgiant pro mikroskopą, mažyčiu nusmailintu minkšto medžio pagaliuku ir deimantų dulkėmis šioje manufaktūroje rankomis poliruojama kiekviena net mažiausia laikrodžio mechanizmo detalė. Jos niekada nepamatysite, bet jūs žinote, kad tas mažytis dantratukas, tikras juvelyrikos šedevrėlis, ten yra. Tai – haute horlogerie (aukštosios horologijos) esmė.

Kai kuriose didžiosiose šveicarų manufaktūrose po vienu stogu dirba maždaug šimto specialybių aukščiausios klasės meistrai – nuo metalo apdirbėjų, laikrodininkų, juvelyrų iki graviruotojų – ir seniausias bei rečiausias emalio, mozaikos ar mikroskulptūros

RUDUO ‘19

Ir jums tai visiškai nerūpi. Jums rūpi tik to išmaniojo laikrodžio dizainas ir funkcijos. Beje, tai net ne laikrodis. Tai tik laikrodžio formos jūsų telefono priedėlis.

Dveji treji metai? Jis labai greitai morališkai pasens, bus nebe toks spartus arba suges ir jį išmesite.

Taigi, kokia jo išliekamoji ar emocinė vertė?

Elitinės šveicarų laikrodžių manufaktūros per metus pagamina iki 10 tūkstančių laikrodžių, didesnės – nuo 70 iki kelių šimtų tūkstančių, o vien rinkos lyderė „Apple“ (šiuo ženklu pažymėta maždaug pusė visų išmaniųjų laikrodžių) pernai pagamino daugiau kaip 30 milijonų tų ant riešo segimų įrenginių. Ar jie gali būti gero stiliaus dalis?

Išmanusis laikrodis su garsių mados namų logotipu? O ką manote apie paauksuotą telefoną? Ar tai keičia daikto esmę? Pavyzdžiui, „Apple Watch Hermès“. Tų laikrodžių kaina – nuo maždaug 980 iki 1350 Eur. Išskirtinumas? Tas pats „Apple“, tik su kokybiška „Hermès“ odine apyranke, o viena iš funkcijų – ekranas rodo „Hermès“ laikrodžio ciferblatą. Tačiau už kiek daugiau nei 2000 Eur galite nusipirkti ne virtualųjį, o tikrą mechaninį „Swiss Made“ ir visiškai originalaus dizaino „Hermès Arceau Automatic“, kuris nei fiziškai, nei morališkai nepasens daug dešimtmečių ir kurį dar galėsite padovanoti dukrai.

Vienas mano bičiulis dirba vyresniuoju liokajumi (angl. butler) labai turtinguose namuose Londono Meifero rajone. Tai milžiniškas trijų aukštų namas su sporto sale, baseinu, diskoteka, uždaru kiemu. Suprantama, šeimininkei surasti ir prisišaukti liokajų nėra taip parasta. Išeitis – išmanusis laikrodis. Jam tai yra nepakeičiamas darbo ir vidaus komunikacijos įrankis. Nėra jokių abejonių, kad specialių išmaniųjų laikrodžių funkcijos naudingos atliekantiems specifinius darbus, aktyviai sportuojantiems, keliaujantiems, bet šiuo atveju apie kokį nors stiliaus išskirtinumą ar madingą aksesuarą negali būti ir kalbos.

Tačiau grįžkime prie to, apie ką pradėjome, – moters su dviem laikrodžiais. Tai nėra koks nors išskirtinis atvejis, nes žmonių, seginčių du laikrodžius – klasikinį mechaninį ir išmanųjį, aš matau dažnai, net ir laikrodžių parodose Šveicarijoje. Tokia kombinacija – tiesiog akivaizdus įrodymas, kad tai yra du visiškai skirtingos koncepcijos bei paskirties daiktai, gyvenantys atskirus gyvenimus, ir vienas kito pakeisti negali.

Ženevoje kasmet susitinku su žmonėmis iš „MB&F“ („Maximilian Büsser and Friends“) ir kiekvieną kartą negaliu atsistebėti šių šiuolaikinės horologijos avangardistų kūrybiškumu. Regis, jis tikrai beribis.

Karščiausia kūrybinės grupės naujiena – pirmasis moteriškas laikrodis „Legacy Machine FlyingT“, tuos kūrybiškumo ir meistrystės horizontus kilstelintis į naujas aukštumas. Tai – tikras horologijos menas. Kupolo formos safyro kristalas gaubia asimetrišką vidaus architektūrą. Šis laikrodis turi visiškai originalų ir itin sudėtingą mechanizmą, kurio viršuje efektingai iškilęs skriejantis turbijonas. Per apatinį safyro dugnelį matomas saulės pavidalo prisukimo rotorius.

Yra trys šio laikrodžio ciferblato versijos – juodo lako, su apvaliais briliantais (iš viso 3,5 ct) arba bagetės formos deimantais (iš viso 8,2 ct).

Griežtų laikrodžių ir aprangos derinimo taisyklių nėra, todėl nereikia bijoti drąsių kombinacijų. Lady Gagos sportiškas „Tudor“ – nuosaikiai įkainotas jaunesnysis „Rolex“ brolis. Tokio stiliaus laikrodį galima segėti beveik prie bet kokios aprangos, suprantama, išskyrus black tie.

© MB&F

© Tudor

Išmanusis laikrodis su garsių mados namų logotipu? O ką manote apie paauksuotą telefoną?

Ar tai keičia daikto esmę?

Norite būti puošnaus priėmimo žvaigžde? Tuomet jums reikia segėti „Roger Dubuis Velvet by Massaro“.

Baltojo aukso korpusas, diametras – 36 mm, puoštas deimantais (iš viso 1,95 ct), automatinis mechanizmas – „RD821“, galios atsarga – 48 valandos. „Poinçon de Genève“ – spaudas, liudijantis išskirtinę laikrodžio mechanizmo ir išorės apdailą. Išskirties apyrankes jam pagamino Paryžiaus „La Maison Massaro“. Ribota serija – 88 laikrodžiai. © Roger Dubuis

Aukštosios horologijos chuliganizmo aukštasis pilotažas.

Elitinė šveicarų manufaktūra „H. Moser & Cie“ turi labai sėkmingą modelį „Swiss Alp Watch“, kuris išvaizda labai primena „Apple“, tačiau iš tiesų tai grynakraujis aukštosios horologijos šeimos atstovas. Šiemet ji pristatė prabangiausią šio laikrodžio versiją, kai kas ją vadina „antiApple Watch“. Laikrodis neturi nei logotipo, nei rodyklių.

Ciferblate matomas tik puošnus turbijonas (įrenginys, sumažinantis gravitacijos poveikį mechaninio laikrodžio mechanizmui, – aut. past.). Tai yra vadinamasis minutinis repetyras, laiką pranešantis garsu. Paspaudus mygtuką, esantį ant korpuso kairės briaunos, miniatiūriniai gongai „muša laiką“: viena tonacija – valandas, kita – ketvirčius, abiejų kombinacija – minutes. Čiupinėjau šį laikrodį Ženevos aukštosios horologijos salone SIHH. Jis gana nemažas – 45,8 x 39,8 x 11 mm, o kadangi yra iš platinos, tai ir pakankamai sunkus. Šį šedevrą varo manufaktūrinis ranka prisukamas mechanizmas „Caliber HMC 901“, kurio galios atsarga – 87 valandos.

© H. Moser & Cie

Nebijokime spalvų! Nors klasikinėje horologijoje madų vėjai beveik nepučia, bet kai kurios tendencijos – akivaizdžios. Šių metų šūkis – žalia yra naujoji juoda. Tokius laikrodžius pristatė daugelis garsių šveicarų gamintojų.

Visiškai klasikinis ir elegantiškas „IWC Schaffhausen“ modelis „Portofino“ su puikia odine apyranke. Išlavintą akį turintys žmonės iškart pastebi, kad tai – neeilinė apyrankė. Kai kuriems „IWC“ modeliams jas rankomis siuva aukštos klasės italų batų gamintojai „Santoni“. © IWC Schaffhausen

39

NATŪRALIAME GAMTOS AMFITEATRE ĮSIKŪRUSI „BISATE“ STOVYKLAVIETĖ UŽBURIA IR VAIZDAIS, IR ARCHITEKTŪROS BEI INTERJERO SPRENDIMAIS

© DAVID CROOKES / WILDERNESS SAFARIS

© DANA ALLEN / WILDERNESS SAFARIS

Atgal į gamtą INGA BYTAUTĖ, IŠSKIRTINIŲ KELIONIŲ ORGANIZATORĖ

© DANA ALLEN / WILDERNESS SAFARIS

40

Taip, prisimindama gamtą garbinusį prancūzų filosofą Jeaną-Jacques’ą Rousseau, pavadinčiau madingiausią pastarųjų metų kelionių tendenciją. Vis daugiau pasiturinčių keliautojų atostogoms renkasi ne Maldyvų paplūdimius, o Botsvanos savanas, Ruandos džiungles ar Namibijos dykumas.

gorilų šeimas, jaukiai šlamščiančias bambukų stiebus, ir į Akageros nacionalinį parką sugrąžintus liūtus bei juoduosius raganosius. Tiesa, norinčiųjų išvysti gorilas skaičius itin griežtai reglamentuojamas – vos 100 žmonių per dieną nedidelėmis, iki 8 asmenų, grupelėmis.

Laukinėje gamtoje statomos stilingos stovyklavietės laimi prestižinius architektūros ir interjero apdovanojimus, o turizmo kompanijos ne tik remia vietos bendruomenes, kuria darbo vietas, bet ir atsodina iškirstus miškus, grąžina į juos brakonierių išnaikintas žvėrių rūšis. Mokėdamas kartais net po 3500 JAV dolerių už naktį prabangioje palapinėje su dušu bei privačiu baseinu ir dar 1500–1700 dolerių už galimybę stebėti gorilas, kiekvienas turistas prisideda prie gamtosaugos projektų ir paramos vietos gyventojams. Tarsi atsidėkodama, gamta ją mylinčius keliautojus kas dieną nustebina vis kitokiais vaizdais.

Bene stilingiausiose Rytų Afrikos stovyklavietėse „Bisate“ (įkurta 2017 metais Virungos kalnuose) ir „Magashi“ (duris atvėrė šių metų liepą Akageros nacionaliniame parke) laisvų vietų nebelieka jau prieš pusmetį.

Nenuostabu, nes abiejose – vos po 6 „palapines“ (jeigu taip galima pavadinti 90 kvadratinių metrų namelius); jų interjerą kūrė talentingosios Caline Williams-Wynn ir Nilfah Adams iš interjero agentūros „Artichoke“.

Beje, patarčiau Ruandoje pagyventi abiejose stovyklavietėse, nes jos siūlo skirtingą gamtos stebėjimo patirtį: Akageros nacionalinio parko savanoje, be 500 rūšių paukščių, galėsite išvysti leopardų, begemotų, zebrų, liūtų ir juodųjų raganosių, o Virungos kalnuose matyti kalnų gorilų gyvenimą. Ne vienas Ruandoje buvęs keliautojas gyvūnų stebėjimą čia vadina gyvenimą keičiančia patirtimi.

Prieš 20 metų į genocido draskomą Ruandą nenorėjo vykti niekas. Šiandien situacija šioje Rytų Afrikos valstybėje absoliučiai pasikeitusi: kariavusios gentys susitaikė, mažų žavių miestelių gatvės prisipildė žmonių pokalbių, o ne pelno organizacijos „Afrikos parkai“ bei ekoturizmo kompanijos „Wilderness Safaris“ pastangomis Ugnikalnių nacionaliniame parke atsodintuose miškuose vėl galima išvysti kalnų

Daugiau informacijos: www.wilderness-safaris.com/our-camps/camps/bisate-lodge www.wilderness-safaris.com/our-camps/camps/magashi

RUDUO ‘19

© DAVID CROOKES / WILDERNESS SAFARIS

© THE ST. REGIS VENICE

Spalis Venecijoje 1908 metų spalį į Veneciją traukiniu atvykęs prancūzų impresionistas Claude’as Monet atsiduso: „Ji per graži, kad nutapyčiau“, ir išvyko... nutapęs 37 peizažus. Italai, be abejo, sutiktų – romantiška, rūko apgaubta Venecija be turistų ir yra tikroji Venecija. Pridurčiau dar keletą priežasčių, dėl ko verta aplankyti šį miestą rudenį: iki spalio 31-osios trečiadieniais ir šeštadieniais bus rodomas aukščiausią Venecijos bienalės apdovanojimą – Auksinį liūtą pelnęs lietuvių šiuolaikinės operos performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ (menininkės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė). Ir dar pasiūlyčiau užsukti į spalį atidaromą „The St. Regis Venice“ viešbutį. Elegantiškas ir rafinuotas viešbutis, įkurtas penkeriuose XVIII–XIX amžiaus rūmuose, yra vos kelios minutės kelio nuo Šv. Morkaus aikštės ir savo svečius apdovanoja Monet teptuko vertu vaizdu į Didįjį kanalą. Už viešbučio esančioje Calle Larga XXII Marzo gatvelėje meno gerbėjai galės pasižvalgyti po nedideles galerijas.

O mano mėgstamiausią suvenyrą – venecijietiškas gandolierių tapkutes – galėsite įsigyti Venecijos markizės parduotuvėlėje „Piedàterre“. Ir jos puikiai tiks tiek vyrams, tiek moterims, tiek namams, tiek išeiti į miestą.

La Biennale di Venezia www.labiennale.org/en/art/2019/information St. Regis Venice / San Marco 2159, Venezia www.stregisvenice.com Piedàterre | S. Polo, 60 – Rialto, Venezia www.piedaterre-venice.com/en/

© AMAN

Rudens spalvų šou Kiote Dauguma keliautojų trokšta aplankyti Japoniją žydint sakuroms. Tai tikrai stebuklingai gražus metas, nors žydėjimo laikas – nenuspėjamas ir trunka vos kelias savaites, o keliautojų eilės prie lankytinų vietų – lengvai prognozuojamos. Tad Japonijos žinovai ir mylėtojai verčiau pataria Kiotą, senąją imperatoriškąją sostinę, aplankyti rudenį, kai klevai parkuose ir prie šventovių nusidažo ryškiausiais atspalviais. Rudens spalvų šou Kiote prasideda spalio mėnesį ir trunka net iki gruodžio. O šį rudenį yra dar viena priežastis apsilankyti šiame mieste – lapkričio 1 dieną planuojamas prabangaus „Aman Kyoto“ viešbučio atidarymas.

Tai trečiasis „Aman“ viešbučių projektas Japonijoje po „Aman Tokyo“ ir „Amanemu“, esančio prie karštųjų versmių, pora valandų kelio nuo Tokijo. Maždaug 30 hektarų parko supamas naujasis viešbutis įkurtas šalia Kinkaku-ji šventyklos (Auksiniame paviljone) ir kitų UNESCO saugomų kultūros paveldo objektų. Dar pridėkite onsen – karštųjų versmių baseiną bei puikų SPA ir turėsite visą japoniško stiliaus viešbučio paveikslą, įrėmintą purpurinių rudens medžių fone.

„MAGASHI“ STOVYKLAVIETĖJE SUTEIKIAMA UNIKALI GALIMYBĖ VISIŠKAI SUSILIETI SU GAMTA IR JAUSTIS KOMFORTIŠKAI

RUDUO ‘19

© DANA ALLEN / WILDERNESS SAFARIS

Aman Kyoto 1, Okitayama Washimine-Cho, Kita-ku, Kyoto, 603-0000, Japonija Dviviečio kambario kaina lapkričio mėn. – nuo 2200 Eur už naktį www.aman.com/resorts/aman-kyoto

41

„,Gastronomika“ EKSPERIMENTAS, VIRTĘS RESTORANU

TEKSTAS – LAISVĖ RADZEVIČIENĖ NUOTRAUKOS – GEDIMINAS ŽILINSKAS IR MARTYNA JOVAIŠAITĖ-PAUKŠTĖ (MAISTAS) MAKIAŽAS – RIMUTĖ VEČERAITĖ

Lietuvos kulinarijos guru Liutaurui ČEPRACKUI visada tiko žodis „tobula“. Toji sąvoka begalinė, taigi Liutauras ir vėl pametęs galvą žingsniuoja šiuo keliu. Jo pabaigoje – naujasis restoranas „Gastronomika“ Vilniaus senamiestyje, Bokšto gatvėje. Japonijoje pagamintas veidrodinis stogas, iš Šveicarijos atgabenta langų sistema, tris šimtus kilogramų sveriančios durys, Nobelio premijos laureato sukurtos elektros lemputės, bet svarbiausia, žinoma, tai, kas lėkštėje – lietuviškos virtuvės transformacijos ir autorinis Liutauro Čepracko maistas. „Lietuvą restorano svečiams noriu pristatyti per savo prisiminimus.

Noriu, kad į mano restoraną atėjusi močiutė sakytų: taip, aš žinau, ką valgau, pažįstu tą skonį, tačiau kaip įdomiai tai atrodo!“ – kalba Liutauras. Svarbiausia jo užduotis naujame restorane – lietuvišką virtuvę pakelti į aukštosios virtuvės lygį, atskleisti jos šaknis, parodyti išskirtinumą ir pasakoti kitų šalių istorijas, be kurių ji nė neegzistuotų. „Turime suvokti, – sako jis, – kad modernioji lietuviška virtuvė istoriniu požiūriu sudėliota iš įvairiausių patiekalų, kuriems per amžius darė įtaką skirtingos kultūros ir patirtys. Tai žydų, vokiečių, lenkų, prancūzų, italų, rusų, totorių, karaimų, netgi graikų virtuvių miksas, tai mūsų šaknys, mūsų kasdienybė ir mūsų stiprybė.

Ieškoti, kuo galėtume nustebinti pasaulį, visai nereikia.“ Naujojo restorano pradžia tapo loftas „Gastronomika“, kuris Vilniaus Naujamiestyje veikė ketverius metus. „Tai buvo eksperimentinė vieta, – šiandien pripažįsta Liutauras. – Lofto virtuvėje galėjau džiazuoti kiek panorėjęs – mano fantazijos neįrėmino jokia stilistika. Mes dirbome dvi dienas per savaitę, keliavome per pasaulio virtuves, kūrėme įdomiausius meniu.

Mūsų svečiai visada galėjo tikėtis staigmenų – taisykles čia diktavome mes.“

42

Eksperimentinė vieta – įdomu, tačiau į išdaužytą loftų kiemą vargiai atkaukšėsi aukštakulniais ir su vakarine suknele. Ir šventinis smokingas gali susitepti...

Taigi reikėjo rinktis – arba „Gastronomikos“ loftas tęsia gyvavimą, arba virsta tikru restoranu. Įspūdingos patalpos Vilniaus senamiesčio Bokšto gatvėje buvo tai, ko reikia. O ir koncepciją Liutauras seniai nešiojosi galvoje. „Pagaliau turėsime iškabą, – šypsosi šefas ir žada, kad šioje vietoje bus lankytojams draugiškesnis, sąlygų nediktuojantis restoranas. – Suprantu, kad kurio nors pamėgto patiekalo žmonės net ir dvidešimt metų eina valgyti į tą pačią vietą. Pagaliau noriu turėti savo ištikimų svečių, kurie į restoraną užsuktų dažnai, ne tik paragauti naujienų. Tai nebus proginis restoranas, tai bus tiesiog gero maisto vieta.“ Liutaurui šypsnį kelia sklandančios kalbos, esą jis kuria „Michelin“ žvaigždučių vertą restoraną. „Na, žmonės greiti vertinti, tačiau tegu pirma „Michelin“ gido vertintojai pasiekia Lietuvą, tada ir kalbėsime.

Kad jie užsuktų į Lietuvą, reikia sumokėti labai daug pinigų, to padaryti mes, restoranų savininkai, nei galime, nei turime teisės.

Tikiuosi, tie, kas gali, kas turi teisę, tokį sprendimą priims“, – sako.

Labiau už „Michelin“ žvaigždutes jam dabar rūpi sukurti tokį restoraną, kuriame būtų gera dirbti visai komandai ir smagu laiką leisti svečiams. „Kartais atrodo, kad vystytojai šią vietą kuria iš idėjos, jie daro ne bet kaip, o geriausiai, kaip tik įmanoma. Mūsų užduotis – šioje vietoje sukurti geriausią restoraną. Tokia ir bus „Gastronomika“, – neabejoja geros virtuvės idėjų generatorius Liutauras Čeprackas.

RUDUO ‘19

Nauja limituoto leidimo Balmain kolekcija netrukus Balmain Paris Hair Couture Lithuania www.balmainhair.lt | beata@balmainhair.lt | +370 6599 7149