KUKLA Nr.7 by KUKLAmag

‘21 vasara SEZONO ĮKVĖPIMAI

VASAROS ROKENROLAS Laisvė sprogsta spalvomis, formomis ir skoniais

VASARA ‘21

STUDIO 3D ARCHITECTS vizualizacija

Vital Perfection Moksliniu tyrimu proveržis Japonijoje. Sukurtas ritualas labiausiai matomiems senejimo požymiams pašalinti. Pagristas ReNeura Technology++TM Greitai pastebimas oda stangrinantis ir pakeliantis poveikis. NAUJAS Intensive WrinkleSpot Treatment NAUJAS LiftDefine Radiance Serum ir Uplifting and Firming Cream.

NAUJAS

VASARA ‘21

DOVANOS, KURIANČIOS ISTORIJĄ

KRIŠTOLAS | PORCELIANAS | SIDABRAS | NAMŲ KVAPAI

VASARAKĘSTUČIO ‘21 G. 26/24, VILNIUS

| LIETUVININKŲ A. 7, KLAIPĖDA | WWW.ARTABLE.LT

Redaktoriaus laiškas NUOTRAUKA - VAIDAS JOKUBAUSKAS

Kiekvienąkart rinkdamas mintis redaktoriaus žodžiui jaučiuosi rašantis savotišką dienoraštį (beje, jo niekada nerašiau ). Tik čia, kitaip nei dienoraštyje, į kelis sakinius reikia sudėti ne dienos, o viso sezono aktualijas. Labai džiaugiuosi, kad gyvenimas pamažu grįžta į senas vėžes, dar smagiau, jog neatsilieka ir mada. Vis labiau atsiveriančios galimybės išlįsti iš namų verčia prisiminti, kad spintose verkia dailūs daiktai ir juos tiesiog būtina pravėdinti. O gal laikas pasidairyti naujų? Prisipažinsiu, esu seno sukirpimo žmogus, kuriam moteris visgi gražiausia tada, kai avi aukštakulnius. Ir, pageidautina, derinamus ne prie treningo . Todėl taip smagu skaityti Ilonos interviu, kur ji sako, kad moterys tikrai pasiilgo puoštis. Vasarą galėsime paganyti akis ne tik Vilniaus gatvėse, bet ir Lietuvos pajūryje. Būtent ten neseniai įsigytuose namuose ketina atostogauti vis daugiau lietuvių. Ir neabejotinai turėsime kur skaniai pavalgyti bei išgerti aperityvo grožėdamiesi nuostabiais reginiais. Smagu, kad vis dažniau girdime ne tik apie užgriuvusį sunkmetį, bankrotus, bet ir apie atidaromas naujas traukos vietas. Viena jų atsiveria ne bet kur, o pas ponus Valiūnus privačiame kieme Užupyje, kur vaizdas – vertas milijono! Lietuviška vasara – lyg akimirka, tad nuoširdžiai linkiu bent trumpam pabėgti nuo pandeminio liūdesio ir pasinerti į grožio, gerų emocijų ir atostogų sūkurį. Tačiau prieš tai perversti mūsų komandos su meile parengtą naująjį numerį. Jis, kaip visada, sklidinas puikių vaizdų, įdomių istorijų ir svajonių. Gražios vasaros, Kęstas

LEIDĖJAS „KUKLA Beauty Box”, VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Kęstas Rimdžius, REDAKTORĖ Daina Žemaitytė, MENO REDAKTORĖ Austėja Jablonskytė, KALBOS REDAKTORĖ Asta Demšienė, TEKSTŲ AUTORIAI: Deimantė Bulbenkaitė, Renaldas Gabartas, Dalia Musteikytė, Gerda Peleckytė, Vidas Rachlevičius, Julė Šiurkutė, Ana Treščina, FOTOGRAFAI: Tomas Adomavičius, Markas Cechanovičius, Robertas Daskevičius, Vaidas Jokubauskas, Tomas Kauneckas, Reda Mickevičiūtė, DIZAINERIS Tadas Šaučiulis, REKLAMOS VADYBININKĖ Jelena Tyrilienė, jelena.tyriliene@gmail.com, +370 659 98 953, SPAUSDINO AB „Spauda”, TIRAŽAS 2 000 egz. Viršelyje: VAIDO JOKUBAUSKO NUOTRAUKA, MODELIAI: PATRICIJA MINELGAITĖ, MONIKA VAISOVA, MARIJA MATIUŠOVA, STILISTĖ VILTĖ KINDEREVIČIŪTĖ, UGNĖS EŽERINSKAITĖS MAKIAŽAS, EMILIJOS ŠIMUKAUSKAITĖS ŠUKUOSENOS, „VERSACE” AUSKARAI, „GUCCI” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), „ZARA” ŠVARKAI, „MANGO” BLEIZERIS

VASARA ‘21

BIG BANG ONE CLICK Stainless steel case set with diamonds. Self-winding movement. Interchangeable strap using patented One-Click system.

SAINT LAURENT, 305 Eur ysl.com @ysl

BOTTEGA VENETA, 450 Eur 12 cm x 19 cm x 33 cm bottegaveneta.com @newbottega

CHARLOTTE KNOWLES, 350 Eur charlotteknowles.com @charlotteknowleslondon

V2O, 440 Eur v2o.lt @v2o_juvelyrikos_namai

HALPERN, 1 160 Eur halpernstudio.com @halpernstudio

ATTICO, 150 Eur theattico.com @the_attico

Sveiki sugrįžę!

AZ FACTORY, 390 Eur azfactory.com @azfactory

Pagaliau sulaukus laisvės gurkšnio vienu metu norisi visko: puoštis, juoktis ir bendrauti lauko kavinėse, ieškoti naujo bikinio ir kitų pajūrio atributų, planuoti atostogas. Besivaikantys madų nepražiopsos „,Bottega Veneta“ paplūdimio rankšluosčio ar didelio oranžinio krepšio, tinkančio ir į barą, ir į pliažą. Tebus vasara labai ryški!

MUGLER, 490 Eur fashion.mugler.com @muglerofficial

BOTTEGA VENETA, 450 Eur 100 cm x 170 cm bottegaveneta.com @newbottega

TOD’S, 510 Eur boxboutique.lt @boxboutique_

DION LEE, 350 Eur dionlee.com @dionlee

CULT GAIA, 380 Eur cultgaia.com @cultgaia

SAINT LAURENT, 795 Eur ysl.com @ysl

VASARA ‘21

Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt

Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedo

Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt Vilniaus g. 9,Vilniaus Vilniusg. -9,www.auksinedovanele.lt Vilnius - www.auksinedovanele.lt

Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt Vilniaus g. 9, Vilnius Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt Vilniaus g. 9, Vilnius www.auksinedovanele.lt Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt Vilniaus g. 9, Vilnius - www.auksinedovanele.lt

www.auksinedo

Rytojaus klasika 16

NUOTRAUKOS – „VIDA PRESS” IR KOMPANIJŲ

Koks dizaineris sukurs rankinę, kuri taps naująja mados pasaulio „Birkin”? Kas šiame amžiuje sukels tokią mados revoliuciją, kokią praėjusiame sukėlė Gabrielle Chanel maža juoda suknelė ar Yves’o Saint Laurent’o smokingas? Dizaineriai visada ieško būdų naujai perteikti tai, ką jau gerai pažįstame, bet gerokai įdomiau stebėti kūrėjus, nebijančius smarkiau sudrebinti mados pamatų. Susipažinkite su penkiais ženklais, kurie turi daug potencialo tapti naująja mados klasika. TEKSTAS – DEIMANTĖ BULBENKAITĖ

”EÉRA” – DEIMANTAI XXI AMŽIUI Kartais jaunosios kartos nuomonės formuotojai iš tiesų gali sukurti šį tą įspūdingo. Kol Paryžiaus Vandomo aikštės milžinai „Boucheron”, „Piaget”, „Bvlgari”, „Van Cleef & Arpels” ar „Cartier” svarsto, kaip patraukti jaunesnės auditorijos dėmesį, iš Milano kilusios Chiara Capitani ir Romy Blanga įkūrė šiuolaikinės aukštosios juvelyrikos namus EÉRA ir mėgaujasi instagramo šlove. Pagrindinis EÉRA gaminių išskirtinumas – galimybė bene visus juos transformuoti savaip. Kiekvienas EÉRA auskaras, apyrankė ar kaklo papuošalas turi karabininį kabliuką, kuriuo įmanoma sujungti skirtingus dirbinius, prisegti ryškų elementą ar deimantų juostą. Kabliuko idėja Capitani ir Blangai kilo Tokijuje vaikštant po sendaikčių turgų. Šiandien EÉRA papuošalai vadinami millennials kartos „Cartier” ir lenkia klasikinius ženklus tiek novatorišku dizainu, tiek kaina.

”TELFAR” – DEMOKRATIŠKA IT RANKINĖ Veikiausiai nėra mados namų, nesvajojančių sukurti It rankinės – aksesuaro, kuris kone pernakt tampa kultinis. Iš Liberijos kilęs amerikiečių dizaineris Telfaras Clemensas nusprendė, kad ant It rankinės neprivalo kaboti keturženklės kainos etiketė, o jos dizainas neturi būti perdėm įmantrus. Svarbu, kad ji atliktų savo funkciją, būtų lengvai atpažįstama, unisex ir tiktų daugeliui, nepriklausomai nuo mėgstamo stiliaus. Ši idėja atskleidžia ir „Telfar” mados namų šūkį: „Tai ne tau – tai visiems” (It’s not for you – it’s for everyone). Iš veganinės odos gaminama „Telfar Shopping Bag” yra lygios spalvos trijų dydžių minimalistinė rankinė, dekoruota Telfaro Clemenso monograma, kainuoja nuo 150 iki 257 JAV dolerių. Pastaruoju metu visi šios rankinės variantai iš „Telfar” elektroninės parduotuvės dingsta per keletą minučių, o mados žiniasklaidoje dėl didelės paklausos ir prieinamos kainos ji vadinama Bušviko (rajonas Brukline, Niujorke) „Birkin”.

VASARA ‘21

”NANUSHKA” – TVARUMAS YRA MADINGAS Apie tvarumą šiandien kalba vis daugiau mados kūrėjų, tačiau tik vienam kitam pavyksta sąžiningai laikytis tvarios gamybos principų ir sulaukti mados kritikų bei pirkėjų pagyrų. Budapešte savo istoriją pradėję mados namai „Nanushka”, regis, sugebėjo rasti aukso vidurį. Romantiškai minimalistinį stilių sukūrusi dizainerė Sandra Sandor diktuoja tendencijas mados industrijai, sėkmingai naudodama alternatyvias veganines, perdirbtas ar naujai sukurtas įprastas medžiagas. Kad pavyktų išvengti CO2 emisijos, didžioji dalis „Nanushka” drabužių siuvama ne toliau nei 300 kilometrų nuo centrinės būstinės Budapešte, o mados namų komanda nuolat ieško būdų, kaip iš naujo panaudoti medžiagas ir sukurti atliekų beveik nepaliekančią gamybos grandinę. Nuo veganinės odos paltų iki tobulų vasarinių suknelių – „Nanushka” vizija pamažu kuria naujus mados dizaino ir tvarumo standartus.

”PETER DO” – NAUJA MIESTO UNIFORMA

AMINA MUADDI – RYŠKIAUSI INSTAGRAMO ŽINGSNIAI Nors „Christian Louboutin” raudonpadžiai, rodos, niekada neišeis iš mados, šiandien stilingiausių pasaulio moterų pėdoms geidžiamiausias puošmenas kuria jau ne besišypsantis prancūzas, o jauna iš Vidurinių Rytų kilusi dizainerė Amina Muaddi. Jos avalynė – tai odė laisvei ir žaidimams, tad beveik visos aukštakulnių poros dekoruotos netikėtomis – spalvotomis ir blizgiomis – detalėmis, o dizainerės braižą galima atpažinti iš truputį platėjančios kvadratinės pakulnės. Interviu leidiniui „Business of Fashion” Amina Muaddi sakė, kad jos batelių pardavimas augo net per karantiną – moterų troškimo prisiliesti prie dizainerės vizijos nenugesino nei nutilę vakarėliai, nei atšauktos kelionės. Turbūt padėjo tai, kad Muaddi kūrinius nuolat avi Rihanna, Rosie Huntington-Whiteley ir Kim Kardashian.

Kai mados savaičių kalendoriai darosi vis labiau perkrauti, o kas sezoną vis kita mados sostinė atrodo kaip aktualiausia, ką daryti jaunam, išgarsėti siekiančiam mados kūrėjui? Sunkiai dirbti, perimti geriausią didelių mados namų patirtį ir... nerti į instagramo vandenis. Iš Vietnamo kilęs dizaineris Peteris Do baigė Mados technologijų institutą Niujorke, laimėjo LVMH jaunojo kūrėjo prizą, dirbo pas dizainerius Dereką Lamą ir Phoebe Philo iš „Celine” ir 2018-aisiais įkūrė savo mados namus, skirtus modernios miesto uniformos idėjai. Įdomiausia, kad Peteris Do vietoj įprastos komunikacijos strategijos (viešųjų ryšių kampanijos, bandymai patekti į įtakingus žurnalus) nusprendė daugiausia kliautis socialinėmis medijomis. Tad pirma jo darbus pamėgo mados bendruomenė, o tik vėliau – įtakingiausi jos lyderiai, dažniausiai pirmieji sužinantys apie kylančius talentus. Šiandien gaminiais su ženklu „Peter Do” prekiauja mados salonai visame pasaulyje, o dizainerio braižas vadinamas senojo minimalistinio „Celine” stiliaus tęsiniu, pritaikytu šiam dešimtmečiui.

VASARA ‘21

NAUJI KVEPALAI JAI

VASARA ‘21

Man šiandien VISKO VISKO užtenka

FOTOGRAFAS TOMAS ADOMAVIČIUS STILISTĖ VIRGINIJA VALEIŠAITĖ AURELIJOS KREBSAITĖS MAKIAŽAS ŽANETOS KANAPKIENĖS ŠUKUOSENA

TEKSTAS – DALIA MUSTEIKYTĖ

Pagaliau sustoti, išsimiegoti, džiaugtis prisijaukintais namais, į juos grįžusiais vaikais ir naujomis jų idėjomis. To sekundes tarp darbų ir visokiausių reikalų skaičiavusiai Renatai Valiūnienei iki šiol labiausiai trūko. Ko gero, ji nustebtų, jei pirmąsyk bendraujantis žmogus nepavadintų jos visai netipiška garsaus vyro žmona. „Galėjau tik auginti vaikus ir būti namų šeimininke, investuojančia į save. Sakytų: kokia faina mama! Galima buvo apskritai negimdyti, tiesiog sėdėti namuose, keliauti po pasaulį”, – pati svarsto scenarijus, kurie tikrovėje Rolando Valiūno, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai” steigėjo ir vadovaujančio partnerio, sutuoktinei, keturių vaikų mamai ir pacienčių graibstomai gydytojai ginekologei tiesiog niekaip netiktų. Dar buvo galima ramiai gyventi svajonių name, esančiame parke su žibutėmis ir voverytėmis aplink, bet Valiūnai persikėlė į Užupį, atvėrė privatų muziejų – Lietuvos meno pažinimo centrą „Tartle”, o netrukus jų vaikai namų terasoje atidarys ir kokteilių barą „Residence”. Po trisdešimties metų, kai beprotišku tempu sukosi ligoninėje ir privačiose klinikose, Renata Valiūnienė teturi vieną darbovietę, kurioje pagaliau gali daryti, ką geriausiai moka: neskubėdama, skirdama dėmesio gydyti pacientes. Vaikai užauginti. Giedrius, kuriam jau per trisdešimt, Vilniaus universitete baigė teisę, BMI institute – verslą, turi šių specialybių magistro laipsnį, su partneriais yra įkūręs savo advokatų kontorą. Londono universitete verslo administravimo diplomą gavusi 26-erių Grytė liko Jungtinės Karalystės sostinėje, dirba kompanijoje „Accenture” strategijų konsultante verslui. Dvidešimtmetis Gabrielius

< „BOTTEGA VENETA” PALTAS („MADOS LINIJA”), „MAX MARA” SUKNELĖ, „GIMBUTIS” PAPUOŠALAI

VASARA ‘21

„,Auksinis“, „,deimantinis“ ar bet kuris kitas aukščiausią prabą reiškiantis žodis tiktų šiam Renatos VALIŪNIENĖS gyvenimo etapui apibūdinti. Žinoma gydytoja, garsaus vyro žmona, keturių vaikų mama, meno mecenatė ir kolekcininkė už daugybę pastarųjų permainų dėkinga... visų keikiamam karantinui!

studijuoja verslą Londono UCL universitete. Penkiolikos Elzė lanko Vilniaus jėzuitų gimnaziją ir sėkmingai įstojusi į Vilniaus licėjų nuo šių metų rudens mokysis ten, kur mokslus baigė broliai ir sesuo. Visą laisvą laiką ji skiria sportiniams šokiams, šioje srityje yra daug pasiekusi, dalyvauja konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Pandemijos laikas jums su kaupu atseikėjo permainų. Jos – netikėtos ar tokios, kurioms brendote ir anksčiau? Karantinas mano gyvenimą pakeitė labai smarkiai, nes visų pirma išėjau iš darbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (buvusi Greitosios pagalbos) ligoninėje, kur, įskaitant rezidentūrą, praleidau trisdešimt metų. Net nežinau, ar bėra žmonių, kurie tiek vienoje darbovietėje išbuvo. Darbą pakeičiau, nes dėl COVID-19 labai pasikeitė pati ligoninė. Panaikino mano skyrių, paliko tik kelias palatas, uždraudė planines operacijas, liko budėjimai dėl ekstrinių ligonių, o tie per gyvenimą atsiradę pacientai, kurie laukia tik tavęs, savo gydytojos, išvis nebegalėjo prisibelsti. Tai turėjo tęstis, kol pasibaigs pandemija, bet ji niekada nesibaigs, mes tik išmoksime gyventi su ja. Užtat ieškojau vietos, kur pirmiausia galėčiau priimti visus tuos, kurie veržėsi pas mane. Turiu telefone žinučių: „Daktare,

Keturias savaites leidau namuose ir pirmą kartą gyvenime taip išsiilsėjau – pajutau, kad pamiegojus aštuonias valandas savijauta visai kitokia.

VASARA ‘21

< „NANUSHKA” SUKNELĖ („MADOS LINIJA”), „GIMBUTIS” PAPUOŠALAI

VASARA ‘21

atsiklaupsiu prie ligoninės durų, melsiuosi ir lauksiu, kol mane priimsit. Galbūt vyr. gydytojas pamatys mane pro langą ir įleis pas jus. Bučiuoju jūsų auksines rankeles.” Išėjau į Baltijos ir Amerikos kliniką, kur buvau kviečiama daug metų. O dabar, kitų nuostabai, ėmiau dirbti visu krūviu. Norėjau pasilikti ligoninėje gal ketvirtį etato, bet prasidėjo diskusija, kaip dirbčiau, o dirbčiau per budėjimus – tai reiškia naktimis. Manau, duoklę tokiam darbui jau atidaviau. Mūsų ligoninėje būdavo daug skubių atvejų, naktimis dažnai operavome ir sunkiai dirbome. Ir tempas buvo didžiulis: vienu metu turėdavai priimti ligonį, kitą operuoti, trečią išrašyti namo, nes jis irgi kažkodėl labai skuba, o ketvirtos sunkiai sergančios pacientės vaikai norėdavo pašnekėti apie mamos sveikatą... Visi reikalai svarbūs. Jei po darbo koks renginys, persirengdavau prieš jį automobilyje. Pamenu, kai buvau motinystės atostogose, į mano vienos vietą dirbti puse etato buvo priimti du vyrai ginekologai ir jie ištempė gal kokius tris keturis mėnesius – pasirodė per sunku. Neatlaikė tų budėjimų, nes naktį visi darbai reikalauja dukart daugiau jėgų. Du vyrai neatlaikė krūvio, kurį pakėlė viena moteris, keturių vaikų mama? Taip (šypsosi). Tai labai gera mokykla, o sukaupta patirtis – didžiulė. Pamenu, kai 1997-aisiais buvau stažuotėje Švedijoje, kolegos, išgirdę, kur dirbu, sakė: „O, tokia ligoninė! Karjeros pradžiai – labai gerai, bet niekada visam gyvenimui.” Užtat dabar privačioje ligoninėje, kai reikia priimti sprendimus, įgyta patirtis duoda grąžos. Jaučiuosi užtikrintai, valdau situaciją. Darbe yra ir ambulatorinio gydymo, ir operacijų, bet nėra budėjimų! Turiu laisvas naktis, savaitgalius, švenčių dienas, o anksčiau dirbti tekdavo ir per Naujuosius, Kalėdas, Velykas. Daug švenčių praleista ligoninėje, tokia graži šeima namuose likdavo viena, be mamos. Ir kaip ta graži šeima su tuo taikėsi?! Viename interviu jūsų vyras yra prasitaręs: visas laikas ligoninėje, žmonos namuose visai nėra... Visą gyvenimą blaškiausi: kai esi darbe – gaila paliktų namų, o namuose visada galvodavau apie darbą, kad dar reikia

VASARA ‘21

ir tą, ir kita padaryti, galbūt anksčiau nuvažiuoti. Vaikai turėjo gerą pavyzdį: abu su vyru labai daug dirbome, jie matė, jog tam, kad ką nors turėtum ir dar būtum geras specialistas, reikia atiduoti daug savęs. Aišku, prisimenu ir kaip telefonu diktuodavau sriubos receptą, per šventes taip pat aiškindavau: žvakė – tenai, staltiesė – tenai. Atsimenu, per Kalėdas trys vaikai sukarščiavo, labai skaudėjo pilvus. Vyras skambino: „Grįžk.” Širdis plyšo, bet turėjau likti darbe. Tuo metu atrodė – pasaulio pabaiga, o dabar viskas prisimiršo. Vaikai užaugo savarankiški, tikrai daug daro, visko siekia. Žinoma, labai norėjosi prie jų būti, kai sirgdavo, o juk ir sirgo, ir ligoninėse gulėjo. Pamenu, naktį būnu palatoje su sūnumi, rytą turiu važiuoti į darbą operuoti, o jis: „Mama, pabūk dar.” Kitos mamos likdavo, o aš turėdavau važiuoti, naktį – vėl pas vaiką. Būdavo ir taip. Daugiau nei keturias valandas miegojau tik per karantiną. Jo pradžioje, pernai kovą, mane kartu su kitais gydytojais įrašė į COVID-19 rezervą. Tai reiškia, kad negalėjome dirbti tiesioginio darbo, turėjome būti namuose ir laukti, kol pakvies, negalima eiti į skyrių prie savų pacientų. Kadangi viruso atvejų tada buvo mažai, niekas iš rezervo gydytojų nekvietė, tad keturias savaites leidau namuose ir pirmą kartą gyvenime taip išsiilsėjau – pajutau, kad pamiegojus aštuonias valandas savijauta visai kitokia. Užauginti keturi vaikai ir daug daug budėta ligoninėje, todėl miego stygius buvo nuolatinis. Galėdavau miegoti visur – lėktuve, mašinoje, jei kelionė ilgesnė. Sykį net smigtelėjau automobilių spūstyje, degant raudonam šviesoforo signalui pakeliui į darbą – tada sirgo vienas iš vaikų, naktis buvo bemiegė, o pusę septynių jau važiavau į ligoninę. Pašokusi supratau, kad kažką gyvenime reikia keisti, bet tada dar nieko nepadariau (šypteli).

skiria laiko. O ginekologija – tokia sritis, kur reikia jautraus dėmesio, atskiro kabineto, nes klausimai – ir labai intymūs.

Gyvendama tokiu tempu prasiskolinote laiko ir sau, ir artimiesiems? Užtat dabar neatsidžiaugiu, kad vakarais ir naktimis turiu galimybę būti namuose. O darbas liko toks pats. Tik pacientui galiu skirti daugiau dėmesio – atsisėsti, kalbėtis, gilintis į situaciją, labai gerai išaiškinti, kas yra profilaktika. Net sunkią ligą žmogus priima visai kitaip, jei daktaras jam

Nė nežinau, kuriam iš vaikų per tuos vakarojimus namuose pirmiausia kilo mintis atverti barą. Gėrėdamiesi Vilniaus panorama visi kalbėjome, kad būtų smagu, jei žmonės galėtų ateiti čia, ramioje aplinkoje tuo reginiu taip pat grožėtis. Mūsų kiemas – privati, meno kūrinių pilna erdvė, be to, užsukus į barą galima aplankyti ir galeriją. Kai vaikai baro idėją sukonkretino, atsiklausė mūsų,

Karantinas jums ne tik suteikė kitokio darbo normaliu krūviu džiaugsmą, bet ir sugrąžino vaikus? Grytė ir Gabrielius iš Londono grįžo visai netyčia – į Elzės šokių čempionatą, pažiūrėti sesės pasiekimų. Jie atskrido pernai kovo 13-ąją, Londone dar nebuvo paskelbtas karantinas. Lietuvoje susirgimo atvejų buvo labai mažai, bet, matyt, žmonės buvo taip įbauginti žiniasklaidos, kad, pamatę praeivį gatvėje, pereidavo į kitą pusę. Sulaukusi vaikų pasakiau: „Nežinau, kaip pasaulis atrodys rytoj, bet išvažiuoti jūs negalite.” O jie ne tik turėjo bilietus atgal, bet ir maistą šaldytuve buvo palikę – juk tik trims dienoms atskrido... Dukra į Londoną grįžo po trijų mėnesių, o sūnus liko daugiau nei metams. Anksčiau, būdavo, jie parskrenda, dar skuba ir su draugais susitikti, o dabar – viskas uždaryta, visi namuose, tad per tą laiką turėjome apsčiai šeimos pietų, vakarienių – buvo labai smagu. Kartu ir su namais susigyvenome – čia atsikėlėme prieš dvejus metus, bet per pirmuosius net nespėjome normaliai dėžių iškrauti. Kita vertus, tada supratau, kiek mažai žmogui tereikia – džinsų į gatvę ir suknelės vakarienei. Per karantiną iškraustėme visas dėžes, apgyvendinome namų sienas, pasidarė gera ir jauku, nes visą laiką buvo daug žmonių. Taip smagiai visiems būnant, vaikams šovė idėja – kodėl gi neatidarius mūsų kieme „Residence” baro su geriausiu vaizdu Vilniuje, o gal net Lietuvoje? Kažkada vienas svečias čia lankydamasis pasakė: „Klausykit, jūs turite vaizdą už tiek pinigų, kiek neuždirbate!” Ir – tikrai taip, pagalvojau, kad jis labai labai teisus. Mums pasisekė.

ar vasarą galėtų naudotis kiemu. Tiesa, vyras entuziazmo rodė mažai, bet ar prieš mylimą žmoną ir mylimus vaikus atsilaikysi? Žinoma, kiek trikdė mintis, kad prarandamas privatumas. Tačiau vasaras bet kuriuo atveju leidžiame sodyboje. Bet prie to pratintis pradėjote jau atvėrę galeriją namuose. Tas tiesa. Nes mes labai norime dalintis viskuo ir jei tai patinka žmonėms, labai labai džiaugiamės. Draugai, pažįstami jau turi tradiciją aplankyti galeriją ir paskui eiti kur nors vakarienės. Taip ne tik prie stalo, bet ir apžiūrėdami meno kūrinius jie švęsdavo gimtadienius, minėdavo kitas progas. Kartais vasaromis leisdavome su užkandžiais pavakaroti ir pas mus – tai irgi paskatino baro idėją. Matydavome, kaip per Sostinės dienas, Muziejų naktį žmonėms patinka ateiti į mūsų kiemą, pasėdėti, pasibūti ir grožėtis Vilniaus vaizdu. Į barą bus patenkama taip pat kaip į galerijos kiemą – iš gatvės. Labai džiaugsiuosi, jei vaikams seksis. O kaip bus – tuoj pamatysim. Įdomu stebėti. Tegul patys ieško sprendimų, nudega, iš klaidų mokosi. Jei idėja pasiteisins, galbūt viską tęs. Nė vienas jų tiesiogiai nesusijęs su paslaugų sritimi, tačiau turi verslo, teisės žinių. Net jei nesiseks, man labai patinka tai, ką matau dabar – jų bendrystę. Visi pasidalinę veiklos sritis, būna konfliktų, pasibarimų, tačiau visi dirba

Mes labai norime dalintis viskuo ir jei tai patinka žmonėms, labai labai džiaugiamės.

Džiaugsmą teikia epizodiniai dalykai. Pavyzdžiui, ėjimas į teatrą, parodą, muziejų. Bet jei tas pats diena iš dienos?.. toliau būčiau dirbusi tiek pat daug, nepalikusi ligoninės. Net gimus vaikams ilgai namuose neužsibūdavau – kelis mėnesius, kad ir kaip buvo sunku – dirbdavau. Man to reikia kaip savirealizacijos. Jausmo, kad esu reikalinga, kad kasdien keliu savo IQ (šypsosi).

< „JIL SANDER” SUKNELĖ, „GIMBUTIS” PAPUOŠALAI

petys petin. Čia reikalų daug. Ne tik teisinės, draudimo sutartys, baldų pirkimas, bet ir, pavyzdžiui, priešgaisrinės saugos pažymėjimai – dukra penkias dienas nuo ryto iki vakaro to mokėsi, paskui laikys egzaminą. Jau nešneku apie darbuotojus, įvairias smulkmenas, tokias kaip dezinfekcija, tualetinis popierius, – juk jomis irgi reikia pasirūpinti. Visi susėdę diskutuoja, kaip ką padaryti geriau, nori iškart pradėti gerai, išlaikyti aukštą lygį, nes matę pasaulio, pagyvenę ar tebegyvena užsienyje. Broliams ir sesei padeda net mažoji Elzė. Ji labai užsiėmusi mokslais ir sportiniais šokiais, tačiau kai reikia, pavyzdžiui, parinkti baldų spalvas, taria savo žodį. Šokių pasaulyje labai daug estetikos, skonio lavinimo. Bare bus ir Elzės pasiūlytų nealkoholinių kokteilių. Šeimoje visada stengėmės būti vieningi. Jei kam nelaimė, prisistatome visi. Reikia nuvežti pas daktarą, nupirkti vaistų ar kitokios pagalbos – nieko netenka ilgai prašyti. Dabar žiauriai smagu matyti tokius savo vaikus – kaip vienos rankos kumštį.

Jūs pati gal irgi iš gausios šeimos? Turiu tik vieną brolį, bet šeimos kultas mūsiškėje buvo labai stiprus. Taip pat ir Rolando šeimoje. Kad judu – turėdami tokių pat vertybių, planų ir siekių – susitikote stovykloje tuometėje Čekoslovakijoje ir iki šiol gražiai gyvenate, šiais laikais atrodo kaip laimingas loterijos bilietas. Susituokėte studentai, prabėgus vos metams nuo pažinties? Rolandas gal po trijų savaičių pasakė, kad praėjus metams būsime vyras ir žmona. Ta frazė tada man atrodė labai keistai, nebuvau tikra, kad taip atsitiks. Bet paskui pamačiau, kad tas žmogus – mano, sutampa mūsų požiūris į daugybę sričių, mokslo, žinių siekis, smalsumas. Beje, po mokyklos svarsčiau, rinktis teisę ar mediciną. Tais laikais mokyklą baigus aukso medaliu atrodė, kad labai mažai tinkamų kelių. Teisė ar medicina? Pasirinkusi ją džiaugiuosi ir dėl to, kad darbas labai patinka. Kiekvienam svarbu jaustis reikalingam. O mes reikalingi būsime visada, net jei karas ar ši pandemija. Gydytojai visuomet atsiduria priešakinėse linijose. Ir visada turės duonos.

Bet kai vyras atsistojo ant kojų, ėmė uždirbti ir nebereikėjo rūpintis duona, kodėl nemetėte alinančio darbo ligoninėje, kur tekdavo nemiegoti naktimis? Tikriausiai jūsų visi to klausia. Turbūt nebuvo žmogaus, kuris šito nepasiteirautų. Tikrai daug sėkmingą verslą įsukusių vyrų žmonų nedirba arba sustabdė karjerą. Net ir gydytojos. Aš užaugau šeimoje, kurioje buvo mokoma imti iš gyvenimo maksimumą. Mano tėvai, jau įkopę į aštuntą dešimtį, dar dirba visu krūviu. Mačiau jų pavyzdį, tokia ir pati tapau. Antras dalykas, tiek laiko mokiusis, studijavus pasakyti „stop” ir prie puodų likti? Arba vaikščioti po parduotuves ir rankinukų gražių ieškoti? Tai tikrai smagu, bet tada, kai tam skiri valandą. Džiaugsmą teikia epizodiniai dalykai. Pavyzdžiui, ėjimas į teatrą, parodą, muziejų. Bet jei tas pats diena iš dienos?.. Turbūt kasdien valgomi juodieji ikrai ir juodasis šokoladas taip pat įsipyktų. Man atrodo svarbu visada žinoti savo vertę, save realizuoti, ko nors siekti. Įgijus daug žinių, patirties sustoti, viską išmesti į šiukšlių dėžę? Ne man. Jei ne pandemija, ir

Vieni investuoja į namus užsienyje, briliantus ir automobilius, o jūs su vyru pasirinkote meną. Investuojame į meną, vaikus ir mokslus. Manau, viską, ko imiesi, turi padaryti maksimaliai gerai. Su vyru trejus su puse metų lankėme someljė kursus. Pradėjau žinodama, kad vynas būna raudonas, baltas, skanus ir neskanus, dabar jau galiu apie jį diskutuoti. Taip pat – apie meną. Dar labai noriu pasimokyti fotografijos, nes daug keliaujant smagu tinkamai fiksuoti akimirkas. Idėjų man kyla daug – pavyzdžiui, namuose rengti susitikimus su įdomiais žmonėmis, tarkim, meno dėstytojais, kad jie padėtų gilinti meno istorijos, architektūros žinias. Šalia medicinos labai smagu turėti kitokios veiklos, nenustoti lavintis, imti viską pilnomis saujomis. Tai ir yra gyvenimo džiaugsmas. Šį savo etapą vadinu auksiniu, nes turiu galimybių ir save realizuoti profesinėje srityje, ir daryti, kas labai patinka, ir lydėti Elzę į šokių varžybas savaitgaliais, nes esu laisva ir galiu padėti, kol jai manęs reikia. Galų gale, net į sporto klubą dabar nueinu šviesia galva. Sportą myliu visomis prasmėmis, bet kai klubo duris praverdavau po paros darbo, klausdavau savęs: už ką dar tos kančios? Jėgų būdavo net ne nulis, bet minusas. O štai dabar ir sportuoju su džiaugsmu, ir su jumis šnekėdama nė karto nedirstelėjau į laikrodį! Per daug laiko neturiu, tačiau viską galiu sustyguoti, susidėlioti dienotvarkę. Šį pavasarį pagaliau pamačiau, kaip žydi kaštonai, obelys ir sakuros, – pirmąsyk jas apžiūrėjau nebe pro automobilio langą, stovėdama spūstyse. Kad tik to, ką turiu šiandien, neatimtų iš manęs, kad nieko neužpultų ligos, sakyčiau – man VISKO VISKO užtenka.

VASARA ‘21

STIPRESNĖ ODA, NEIŠSEMIAMA GALIA.

JAUNATVIŠKĄ SPINDESĮ SUTEIKIANTIS SERUMAS ATRODYKITE STULBINANČIAI JAUNATVIŠKAI

VASARA ‘21

< „L.G.R.” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 330 EUR

FOTOGRAFAS TOMAS KAUNECKAS @tomas_kauneckas KŪRYBOS VADOVĖ VIRGINIJA VALEIŠAITĖ @virginijavaleisaite ASISTENTĖ GIEDRĖ VALEIŠAITĖ @giedregiedre @dirtyblondevilnius UGNĖS EŽERINSKAITĖS MAKIAŽAS @ugne.ezer ANŽELIKOS WOJC ŠUKUOSENOS @anzelikawojc FOTOGRAFUOTA MEDELYNE „SOLTRA”, TRAKUOSE

VASARA ‘21

Mama, dukra, jų pudelis ir sodininkas. Vaizdelis lyg iš 1975-ųjų kultinio dokumentinio filmo „,Grey Gardens“, kurio veikėjos – motina ir duktė tuo pačiu Edith Beale vardu ir pavarde – sulaukė kino kūrėjų dėmesio ne tik dėl artimos giminystės su buvusia pirmąja JAV ledi Jacqueline Kennedy Onassis. Abi Edith prabangiajame Hamptone gyveno savitai – aukštuomenės atstumtos, apsileidusios, bet – ekstravagantiškos ir laimingos. Kartais viename kieme gali tilpti visas pasaulis.

Šventė

tavo kieme „SAINT LAURENT” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 318 EUR „ISABEL MARANT” SUKNELĖ („MADOS LINIJA”), 1 190 EUR <

VASARA ‘21

< „MAJE” SUKNELĖ, 295 EUR „CELINE” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 290 EUR „CROCS” BATAI (OPEN24.LT), 39,99 EUR

„L.G.R.” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 330 EUR

VASARA ‘21

„SANDRO” PALAIDINĖ, 225 EUR „SANDRO” ŠORTAI, 145 EUR „CROCS” BATAI (OPEN24.LT), 39,99 EUR

< „SANDRO” SUKNELĖ, 265 EUR „LINDA FARROW” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 375 EUR „CROCS” BATAI (OPEN24.LT), 39,99 EUR

VASARA ‘21

< „JACQUEMUS” AUSKARAI („MADOS LINIJA”), 220 EUR „BALENCIAGA” ŠVARKAS („MADOS LINIJA”), 2 190 EUR

VASARA ‘21

< „BOTTEGA VENETA” ŽAKETAS, 2 200 EUR „CELINE” RANKINĖ, 1 700 EUR

VASARA ‘21

< „MAJE” ŽAKETAS, 225 EUR „MAJE” PALAIDINĖ, 125 EUR „MAJE” SIJONAS, 225 EUR

VASARA ‘21

MADOS

duo

Spauda mus nuolat gąsdina, ypač kai turi pagrindo. Ir kalbos, koks juodas popandeminis ruožas laukia, – ne svaičiojimai. Net sunku nutaisyti ironišką šypsnį ir išspausti atodūsį: ,„O kam dabar lengva?“ Bet moderniame pasaulyje tiesiog nėra situacijų, kurios skandintų visus be išimties ir neleistų išplaukti. Bandysiu tai įrodyti. Objektas – mada. Kas jos laukia? TEKSTAS – JULĖ ŠIURKUTĖ

Savaime suprantama, mada niekur nedings. Bet keisis. Pasaulis ne pirmą kartą patenka į duobę: būta karų, ekonomikos krizių, kitų pandemijų. Jei skaičiuosime pinigus, mados namai per sunkmečius visada nukentėdavo. Jei kalbėsime apie stilių, jis tapdavo nuspėjamas. Kai žmogus nežino, kas laukia, galimas tik vienas scenarijus: jis perka muilą ir tokius drabužius, kurių kitą sezoną nereikės išmesti. Be to, drovisi atrodyti turtingesnis ar stilingesnis už kitus, nes – toks metas. Tačiau vos tik situacija pagerėja – grįžta noras gražiai vilkėti. Prašmatniausia šių laikų mada – neaprėpiami New Look sijonai – atsirado praėjus vos porai metų po Antrojo pasaulinio karo. Sunku lyginti pokarį su mūsų laikais, bet mada visada elgdavosi panašiai. Įvaryta į kampą, ji būdavo funkcionali, konservatyvi, minimalistinė, o paskui išsprogdavo kaip kartą metuose žydintis kaktusas... Per daugelio dar menamą pasaulinę finansų krizę (2007–2009) „Neiman Marcus” valdytojas Burtonas Tansky mestelėjo: „Kai mūsų klientai susiveržia diržus, tie diržai dažniausiai būna iš stručio ar krokodilo odos.” Ponas Tansky norėjo pasakyti, kad turtingi žmonės krizių nebijo.

NUOTRAUKOS – „VIDA PRESS”

Jis klydo. Net tie, kuriems niekas negrėsė, bijojo prarasti reputaciją: tai galėjo įvykti atvirai demonstruojant, kad visi aplinkui vargsta, o tu – ne. Todėl mados namai skubiai nuskabė visus matomus savo logus, kad klientai niekuo nerizikuotų. O kultinės „Hermès Birkin” pirkėjos išeidavo iš salonų nešinos neišvaizdžiais pirkinių krepšiais; tikrieji, oranžiniai, skirti tik šiai rankinei, buvo slepiami nuo pašalinių akių. Parinkau tokius pavyzdžius, kad būtų aišku, jog sunkmečiai, kaip ir ramūs laikai, turi daug atspalvių. Ir minėta finansų krizė neatsiribojo vaikiškais žaidimais, kad „Balenciaga” be etiketės tampa lyg ir ne „Balenciaga”. Tiesiog mados namai ir prabangos prekių platintojai keitė taktiką. Kitų permainų taip pat buvo daug: net tokių, kai startuoliai mikliai pasidarydavo milijonieriais, o vėtytos, mėtytos kompanijos nesudurdavo galo su galu... Suplakus į krūvą visas pasaulio negandas, užtikrintai galima pasakyti tik viena: mados iždas niekada katastrofiškai neištuštėdavo. Ir mados istorija nenuskursdavo, nes joje atsirasdavo naujų vardų, stilių, idėjų, strategijų.

„Marine Serre” pozicijos krizė nepakeitė – mados namai visada kūrė drabužius iš perdirbtų žaliavų; nuotraukoje 2021–2022 m. ruduo–žiema

Krizių apibendrinimas nėra toks paprastas kaip aforizmas apie sijonus: neva gerais laikais jie trumpėja, blogais – svyruoja

VASARA ‘21

uobės Pabrėžtinai stileiviška ir visiškai nekukli „Stella McCartney” 2021–2022 m. rudens–žiemos kolekcija

tarp midi ir maksi. Šiandien tas krizes matome iš toli, ir vaizdas kartais būna iškreiptas. Ypač to meto, kurio jau nesiekia mūsų atmintis. Tarkim, Didžiosios depresijos (1929–1933), kuri milijonus žmonių išmokė taupyti. Sakoma, kad tada madoje įsivyravo minimalizmas. Taip. Bet ar jis buvo naujiena? Svaigi džiazo epocha baigėsi anksčiau, kai 1927 metais žuvo šokėja Isadora Duncan – ją pasmaugė automobilio ratų įsuktas šalis. O Coco Chanel dar iki krizės sukūrė mažą juodą suknelę ir sėmėsi įkvėpimo iš žvejų, žokėjų, arklininkų. Jos drabužiai nebuvo pigūs, o Coco nebuvo idėjinė asketė: ji, bendravusi su rusų carų giminaičiais, turėjusi milžiniškų perlų ir žiedų su deimantais kolekciją, gynė tokią estetiką, nes puošnios suknios jos berniukiškai figūrai netiko. Taigi prielaida, kad minimalizmas buvo labiau madinga tendencija nei taupymo programa – visai galima. Taupymo teorija sušlubuoja ir pažiūrėjus, kaip per Didžiąją depresiją sekėsi kutiurjė.

Paryžietė Chanel darė karjerą Holivude, rengė to meto ikonas Marlene Dietrich ir Gretą Garbo. Siurrealistė Elsa Schiaparelli 1929 metais pristatė pirmąją savo kolekciją, o 1935-aisiais persikėlė į Vandomo aikštę – greta „Ritz” viešbučio atidarė pirmą istorijoje prêt-àporter saloną. Jeanas Patou gal ir pasniaukrodavo, kad klientų regimai sumažėjo, tačiau jo vardo kvepalai „Joy” (beje, labai brangūs) tapo tokia paklausia preke, kad maestro nesibaimino dėl ateities. Aukštosios mados kūrėja Madeleine Vionnet irgi nebadavo... Taigi būtų neteisinga sakyti, kad biržos krachas privertė madingą publiką atsisakyti prabangos prekių. Aišku, kiek pagudravau minėdama paryžiečius dizainerius, nes Prancūzijoje krizė buvo gana švelni. Tačiau Amerika orientavosi į prancūzų madą. Ir kaip tik tai rodo, ką pakeitė Didžioji depresija. JAV paryžietiškus drabužius žlugus biržai nuožmiai apmokestino, nors visada juos importavo.

Ansamblis, sukurtas per patį sunkmetį: „Balenciaga” 2009 m. pavasaris–vasara

Įvaryta į kampą, mada būdavo funkcionali, konservatyvi, minimalistinė, o paskui išsprogdavo kaip kartą metuose žydintis kaktusas...

VASARA ‘21

Tačiau leista be jokio muito įvežti toile – iš pigių audinių siūtas jų kopijas. Dabar tai būtų galima lyginti su greitąja mada, bet toile buvo geresnis atvejis. Drabužiai buvo parduodami pateikus detalią instrukciją, kaip juos kirpti ir siūti iš brangesnių ar ryškesnių medžiagų. Tad amerikietės, net gyvendamos pusbadžiu, galėjo vilkėti beveik tokias suknias, kokios Paryžiuje kainavo dešimtis tūkstančių frankų... O paskui iniciatyvą perėmė Holivudas, prasidėjo glamūrinės mados banga: įstrižai kirptos suknios, šilkai, leopardo kailiai. Imta prekiauti ekrane matytų suknių kopijomis. Šalis vis dar skausmingai jautė Didžiosios depresijos pasekmes, bet juk, blogiausiu atveju, buvo galima pasekti Skarlet O’Hara („Vėjo

nublokšti”) ir holivudinę suknią pasiūti iš senų užuolaidų... Žvelgiant iš paukščio skrydžio, istorijos kataklizmai madai nebuvo dramatiški. Kartais net kyla šventvagiška mintis, kad madai reikėjo tų sukrėtimų, nes jos tendencijos išsieikvodavo, atsidurdavo aklavietėje. O kai įkyrėdavo naujesnės, sąmoningesnės, praktiškesnės – mada vėl pasidarydavo godi ir nevaldoma. Minimalizmą keitė barokinis prašmatnumas, tariamą kuklumą – prabanga, kartūną – metalizuotos medžiagos. Nors visa tai būtų galima sudėlioti ir atvirkštine tvarka: kai mados savivalė pasiekdavo apogėjų, jai nori nenori tekdavo ieškoti disciplinuotų saviraiškos formų.

Finansų krizę (2007–2009) nuo Didžiosios depresijos skiria beveik šimtmetis. Pasaulis tapo modernesnis, bet nebuvo apsaugotas: milijonai žmonių vėl liko be darbo ir turėjo taupyti. Niujorko prekybos centrai, siūlantys liukso klasės prekes – „Saks”, „Barneys”, „Neiman Marcus”, buvo priversti 70 procentų nukainoti daiktus, kad atsikratytų sukauptų atsargų. Ir jiems nelabai sekėsi, nes pirkėjai, anksčiau vaikęsi mados, dabar rinkosi konservatyvius drabužius, laiko patikrintus aksesuarus. Todėl svaigiai brangi „Birkin” rankinė krizės metais regimai padidino „Hermès” mados namų pelną. Ne prasčiau sekėsi „Gucci”, sukūrusiems „New Jackie”: pirkėjai buvo tikinami, kad tai investicija, nesenstanti

Phoebe Philo santūri prabanga: „Celine” 2010 m. pavasaris–vasara

Prabangos prekių gamintojai adaptavosi virtualioje erdvėje, bet kuriuo paros metu yra prieinami, kuria savas programėles ir žurnalus, vis gražiau gundo pirkėjus. klasika, o ir – mistinis ryšys su Jacqueline Kennedy Onassis. Šioji odos rankinė kainavo dvigubai daugiau už krepšius su brendo logotipais ir supintomis G raidėmis, bet buvo perkama su didžiuliu entuziazmu. Gal – kaip tik dėl to, kad tik išrinktieji žinojo realią nepaženklinto daikto vertę. Vėl atėjo metas, kai pranokti kitus pasidarė uncool.

„Hermès Birkin” – rankinė, kuriai nebaisios jokios krizės

Pandemija pakeitė gatvės stilių, populiariausiu drabužiu tapo naminis sportinis kostiumas; nuotraukoje Elsa Hosk su „Alexander Wang” treningu ir „Chanel” sportbačiais

Krizės laikų mada bandė apsimesti, kad nejaučia permainų. Antai „Balenciaga” 2009-ųjų pavasario–vasaros kolekcija džiugino auksu, sidabru, plunksnomis ir įvairiaspalviais žvyneliais. Disko stiliaus drabužiai buvo viena iš ryškiausių to meto tendencijų. Nors tiksliau būtų sakyti – viso pirmojo šio amžiaus dešimtmečio, nes jis, tarsi nujausdamas bėdą, buvo besaikis: kukliai atrodė tik krokodilo odos rankinės, visa kita blizgėjo, net plebėjiški džinsai ir marškinėliai puošti krištolu. Tačiau geru žodžiu buvo minimi ne glamūro mėgėjai. Sunkmečio favorite tapo Phoebe Philo („Chloé” iškeitusi į „Celine”). Ji buvo minimalistė, santūrios prabangos (dar yra terminas „slepiama prabanga”) šalininkė; be to – netradiciškai mąstanti dizainerė. Philo ragino nesivaikyti sezono tendencijų, rinktis daiktus, kurie ilgam formuotų garderobą, būtų lengvai suderinami. Dabar

sunku patikėti, kad iki jos niekam tokių minčių nešovė į galvą. Todėl milijonai moterų neįpirko velniškai brangių „Celine” drabužių, bet priklausė philofilėmis vadinamų dizainerės gerbėjų armijai. Philo idėjos galiausiai įkvėpė normkoro tendenciją: nepretenzingą, tarsi beveidę aprangą. Aišku, madą bandė demokratizuoti ne vien dizainerė. Smagiai pasidarbavo svetainės Style Bubble ir Bryanboy, atsirado startuolių, kurie internetu prekiavo neapmokestinta gatvės uniforma – baltais marškinėliais, džinsais ir odos rankinėmis. Ar tai reiškia, kad liukso klasės prekės buvo pamirštos? Anaiptol. Per finansų krizę prabangos prekių sektorius nuvertėjo tik 9 procentais ir labai greitai atsigavo. Tačiau žmonės pamėgo laukti nukainojimų. Nors „Gucci” salonuose išpardavimų nebūna, o šių mados namų vadovas Alessandro Michele tapo ryškiausia pokrizinės dekados figūra... Kas bus pasibaigus pandemijai, sunku prognozuoti. Juolab ekspertai painioja skaičius ir žada tai pakilimus, tai nuosmukius. Teoriškai dabar situacija daug blogesnė nei finansinio kracho metais, nes žmonės ilgą laiką buvo izoliuoti, neveikė parduotuvės, strigo gamyba, o ir pagrindiniai

VASARA ‘21

Originalūs, išskirtiniai, skoningai prabangūs ir kartu – turintys užkoduotą emociją, šilumą, krislą amžinybės, kuris tarsi sukasi pasikartojančiuose ratukuose... Viktorijos Orkinės kolekcijos „Gyvenimas yra saldus“ papuošalai būtent tokie. Dėl to ir itin kruopštaus darbo šios autorės dirbinius taip vertina autorinės juvelyrikos mėgėjai.

Kas įkvėpė šią itin aiškiai „v2o“ juvelyrikos namų įkūrėjos Viktorijos Orkinės stilių ir braižą atspindinčią kolekciją? Juvelyrė juokiasi, jog stebuklo neįvyko – nebuvo taip, kad vienu prisėdimu ėmė ir nupiešė šiuos ypatingus žiedų, auskarų ar pakabučių modelius. Kolekcija atsirado organiškai, pamažu, jos kūrimas užtruko kelerius metus – gal todėl šiuose darbuose tiek daug pačios autorės?..

Nes gyvenimas yra saldus! Modelio fotografė: Grazinaart MUA: Birutė Pajėdienė Papuošalų fotografė: tiwid.pro

„Kolegos juokaudavo, kad piešiu negalvodama, kaip savo idėjas įgyvendinsiu, ir taip pati prisidarau iššūkių. Tačiau man atrodo, jog svarbiau žinoti, ką nori sukurti, o tada jau rasi ir kaip“, – sako Viktorija. Kažkada jos paprašė tuomet dar būsimo vyro tėtis sukurti žiedą su deimantu savo žmonai bendro gyvenimo trisdešimtmečio proga. „Nupiešiau eskizą, kuriame pavaizdavau daug ratukų, tarsi simbolizuojančių gyvenimo laiko tėkmę, įvykius, susipinančius ir sujungiančius du žmones. O tada reikėjo sugalvoti, kaip tą padaryti. Taip pirmiausia atsirado kolekcijai būdinga organiška ir gyva faktūra, jai išgauti dabar jau turime specialų įrankį“, – pasakoja Viktorija. Pirmąjį kolekcijos žiedą ji kūrė klientės, norėjusios papuošalo su safyru, rubinu ir dar kokiu nors akmenuku, kuris derėtų prie anų, užsakymu. Kai žiedas buvo pagamintas, juvelyrė jį ir pavadino „Gyvenimas yra saldus“ – toks jausmas apėmė žiūrint į papuošalą ir jį užsakiusią moterį. Į kolekciją sudėta daug jausmo ir ne mažiau darbo. Tai – begalė laiko ieškant idealių formų, proporcijų, blizgaus ir faktūrinio paviršiaus santykio, brangakmenių ir pusbrangių akmenėlių derinimo bei komponavimo, meninių sprendimų žaidžiant spalvomis ir dydžiais. Viena vertus, kolekcija subrandinta, išdailinta, kita vertus – niekada nebus baigtinė, nes Viktorija nesustos ir leisis užvaldoma impulso sukurti dar ką nors ypatingo, papuošti klientę vienetiniu dirbiniu. Nes kiekviena moteris tokio verta. Nes gyvenimas išties yra saldus. Vertinantys grožį ir autorinius dirbinius juvelyrikos namuose „v2o“ (Polocko g. 2, Vilnius) ras ne tik Viktorijos Orkinės, AlexŠepkus NY, bet ir kitų talentingų Lietuvos kūrėjų darbų.

Auskarai: Rožinis ir šampaninis auksas, spalvotieji deimantai Žiedas: Rožinis ir šampaninis auksas, Londono topazas, safyras ir rubinas Daugiau informacijos: www.v2o.lt

„Gucci”, po finansų krizės iškilę į svaigias aukštumas, lyderio pozicijų neužleidžia ir dabar; fragmentas iš jų 2018–2019 m. rudens–žiemos kolekcijos

pirkėjai – turistai išnyko iš akiračio. Prabangos sektoriui nepadėjo ir pastarojo meto kalbos apie ekologiją, taupymą, lėtą madą, protingą pirkimą. Ką jau kalbėti apie tai, kad pagrindinis dešimtmečio drabužis – treningas iš madingo athleisure stiliaus daikto virto jaukia pižama ištampytais keliais. Žinoma, norintys gražiai gyventi gali namuose vilkėti „Off-White” ar „Vetements”, bet tą daro nebent Hailey Bieber ir Gigi Hadid, gaunančios neįkainojamus džemperius už dyką. Kitas dalykas, kad klimato kaita (taip pat – breksitas ir Donaldas Trumpas) jau senokai kėlė nerimą mados namams, todėl jie geriau pasiruošė sunkmečiui. O ir skaitmeninės technologijos pažengė į priekį. Prabangos prekių gamintojai adaptavosi virtualioje erdvėje, bet kuriuo paros metu yra prieinami, kuria savas programėles ir žurnalus, vis gražiau gundo pirkėjus. Realus mados namų gyvenimas irgi neatrodo sutrikęs. „Versace” atidarė naujas parduotuves Londone ir Paryžiuje, „Balenciaga” irgi įkėlė koją į Bondo gatvę, „Balmain” mėgins užkariauti Niujorką, „Loewe” prekiaus Singapūre ir Prancūzijos sostinėje etc. Visi solidesni mados namai aukoja milijonus

”Neiman Marcus“ valdytojas Burtonas Tansky mestelėjo: ”Kai mūsų klientai susiveržia diržus, tie diržai dažniausiai būna iš stručio ar krokodilo odos“.

Selena Gomez ir kombinezonas, pasidaręs viena iš pandemijos meto uniformų

kovai su COVID-19 ir siuva kaukes, vieni dalija stipendijas talentingam jaunimui, kiti kuria naujus kvepalus... Taip, visi patiria didelių nuostolių, keletas kompanijų bankrutavo („Furla”, „J. Crew”), bet tai joms grėsė ne vienus metus. Užsidarė „Neiman Marcus”, kurio klientai buvo liukso klasės darbužių ir aksesuarų pirkėjai. Jo savininkai nepraranda vilties, tikisi grįžti į rinką, bet supranta, kad reikia naujos koncepcijos. Nes pandemijos sukrėsta mada negrimzta į dugną su akmeniu ant kaklo – ji tik keičiasi.

Šių dienų ikoninė rankinė – „Telfar”: dirbtinės odos krepšys, puoštas riebiu logotipu. Jis, ironiškai pramintas „Bushwick Birkin”, rimtai konkuruoja su „Hermès” relikvija, ir pirkėjai įtraukiami į laukiančiųjų sąrašus. Begėdiškai paprastas daiktas Niujorke yra kone sektantiškas aksesuaras, brolybės ženklas. Nes dabar labai svarbu, kad mada būtų idėjinė: atspindėtų, kas tu esi, kaip mąstai, kokie tavo prioritetai. Net nepažeidžiamieji „Gucci” nebepasikliauja vien savo

žavumu: jie pirmieji sukūrė liukso klasės kapsulinę kolekciją „Off the Grid” iš perdirbtų ir biologinių medžiagų. Analitikai tvirtina, kad greitai viskas grįš į vėžes, kad laukia mados sprogimas. Tiesą sakant, ji sproginėja jau dabar: pavasario–vasaros kolekcijoje pilna dioriškų sijonų ir korsetų. Mada nori būti graži, o visa kita – kaip Dievas duos. Net jei ateityje visi dirbs nuotoliniu būdu, prabangos prekes gelbės Kinijos pirkėjai.

VASARA ‘21

VASARA +370 ‘216599 7149

| beata@balmainhair.lt | www.balmainhair.lt

Balmain Paris Hair Couture Lithuania

BLYKSNIS „LEO PIZZO” AUSKARAI („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”) „LEO PIZZO” ŽIEDAS („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”) <

FOTOGRFAS VAIDAS JOKUBAUSKAS @vaidas_jokubauskas FOTOGRFO ASISTENTĖ MONIKA ZABUKAITĖ @zabukaiteofficial POSTPRODUKCIJA JUSTINA MULOKAITĖ @justinamulokaite STILISTAS KĘSTAS RIMDŽIUS @krimdzius NERINGOS ČUKINIENĖS MAKIAŽAS @neringamakeup MODELIS ALMANTĖ POCIŪTĖ @madwish („DUO MANAGEMENT” @duo.mgmt)

< „LEO PIZZO” AUSKARAI („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”)

< „LUCA CARATI” APYRANKĖ („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”) „GIORGIO VISCONTI” APYRANKĖ („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”) „GIORGIO VISCONTI” ŽIEDAI („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”)

< „LEO PIZZO” AUSKARAI („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”) „LEO PIZZO” KAKLO PAPUOŠALAS („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”)

KARŪNA MERGINAI, DAMAI – ir PREZIDENTUI

SPECIALIAI „KUKLAI” IŠ LONDONO – VIDAS RACHLEVIČIUS

Visai nedaug beliko iki ,„Rolex“ šimtmečio jubiliejaus. Laikrodžių kompaniją Londone įkūręs Hansas Wilsdorfas buvo savo laikmetį aplenkęs žmogus ir turėjo labai ambicingų planų. Tik turbūt nesvajojo, kad 2020 m. Britanijoje „,Rolex“ bus pripažintas prekės ženklu Nr. 1, o šie laikrodžiai generuos net ketvirtį visos Šveicarų laikrodžių pramonės pardavimų užsienyje. Tačiau „,Rolex“ laikrodžiai turi įdomią savybę: jie arba patinka, arba ne, pilkosios zonos beveik nėra.

Vyriškos laikrodžių linijos pradžia: naujasis „Oyster Perpetual 41”, kainuojantis 4 700 svarų. © Rolex

VASARA ‘21

„Rolex” yra visur: jis pristato Vienos filharmonijos orkestro Naujametį koncertą, skaičiuoja laiką Londono, Milano, Niujorko operos teatruose, garsiausiuose teniso, golfo ir žirgų sporto turnyruose, įspūdingiausiose regatose, automobilių lenktynėse. © Rolex / Jun Keller

Stiprūs prekės ženklai įgijo iki šiol neregėtą statusą. Jie pasidarė geidžiami, virto ikonomis, kurioms meldžiamasi, įsišaknijo į žmonių sąmonę ir tapo pasaulinės kultūros dalimi. Jie jau ne atstovauja daiktų pasauliui, o yra istorijas pasakojantys jausmų generatoriai, simbolizuoja meistrystę ir kokybę, žmogaus pasaulėžiūrą ir vertybes, stilių ir liudija sėkmę. Jų populiarumas pavertė kompanijas savo sričių valdovėmis. Horologijos olimpe tvirtai įsitaisė „Rolex”, tai lėmė itin sėkminga strategija – techninės naujovės, efektyvi rinkodara, stabilumas ir nuoseklumas dizaino srityje, finansinė nepriklausomybė ir subtiliai palaikomas laikrodžių trūkumas, dar labiau keliantis vartotojų apetitą. Šią visiškai unikalią kompaniją gaubia tankesnis paslapties šydas nei šių laikų Šveicarijos bankų sąskaitas. Ji gyvena ir veikia savo išskirtinėje aplinkoje, ir yra iki minimumo apribojusi ryšius su išoriniu pasauliu. „Rolex” beveik nepriklausoma nuo išorės tiekėjų, turi net aukso liejyklą. Ji kalba savo kalba, nes jos laikrodžiams gaminti naudojamas ne paprastas plienas, o ypatingas „Oystersteel”, turintis daugiau chromo ir molibdeno. Tai lemia didesnį metalo blizgumą nupoliravus, atsparumą korozijai ir neutralizuoja nikelį, galintį sukelti odos alerginę reakciją. „Everose” yra firminis rausvasis auksas, liejamas savoje liejykloje. Jis niekada nepraras spalvos, nes specialūs priedai patikimai suriša varį. Šiame

VASARA ‘21

žodyne yra ir sukamasis ciferblato žiedas iš specialios „Cerachrom” keramikos, „Glidelock” plieninės apyrankės ilgio reguliavimo sistema, inovatyvios ir sportiškos „Oysterflex” apyrankės, „Parachrom” balanso spyruoklės, „Paraflex” smūgių amortizavimo sistema, „Chronergy” eigos reguliatorius ir daugybė kitų vien horologijos pasaulyje naudojamų patentuotų dalių bei jas apibūdinančių terminų. SĖKMĖS FORMULĖ IR JOS DALYS

Bavarijoje gimęs Hansas Wilsdorfas ir jo svainis Alfredas Davisas 1905 m. Londone įkūrė įmonę, kuri importavo šveicariškus kišeninių laikrodžių mechanizmus ir montavo į angliškus korpusus, o to meto juvelyrai ant ciferblatų žymėjo savo vardus. Pajutęs didelį potencialą, Hansas Wilsdorfas nusprendė sukurti savo prekės ženklą. Rinkodaros vizionierius suformulavo sau užduotį. Žodis turi būti trumpas, daugiausia iš penkių raidžių, lengvai ištariamas bet kuria kalba, greitai įsimenamas ir turi gerai atrodyti ant ciferblato. 1908 m. buvo įregistruotas prekės ženklas „Rolex”.

Prekės ženklo „Rolex” sertifikatas, 1908 m. © Rolex

Labai aiškūs reikalavimai suformuluoti ir laikrodžiams: geriausia taikoma technologija, tvirti, patikimi ir tikslūs. Ir dar keli svarbūs aspektai, šią kompaniją išskiriantys iš kitų. Turbūt daugelis esate matę „Rolex” parduotuvę arba pardavimo vietą įvairiuose pasaulio miestuose

Hansas Wilsdorfas maždaug 1945 m. © Rolex

„Rolex” ant pasaulio stogo: sero Edmundo Hillary ir Tenzingo Norgay ekspedicija į Everestą. © Rolex

ar oro uostuose. Nė viena iš jų nepriklauso „Rolex”, nes kompanija neturi savo parduotuvės. Tai yra didelę patirtį bei gerą reputaciją įgiję nepriklausomi platintojai, kurie dirba vadovaudamiesi vieningu griežtų standartų rinkiniu, aprašančiu viską – nuo interjero iki smulkiausių klientų aptarnavimo niuansų, pavyzdžiui, kokioje dėžutėje kategoriškai negalima klientui rodyti laikrodžio, kuriam buvo atlikta planinė techninė

priežiūra, ir ant kokio padėklo, kaip jis turi būti pateiktas. „Rolex” griežtai kontroliuoja, ar pardavėjai laikosi standartų, maždaug du kartus per mėnesį juos aplanko pirkėjais apsimetę slapti tikrintojai ir balais kruopščiai įvertina viską – nuo bendros tvarkos parduotuvėje iki pardavėjų bendravimo, laikysenos, aptarnavimo ir specifinės prieš tai minėtos „Rolex” kalbos vartojimo. Jei pardavėjas ir jo personalas per tikrinimus

susimauna ir negauna nustatytų minimalių balų, su juo tiesiog atsisveikinama. Norinčiųjų pardavinėti „Rolex” eilė driekiasi už horizonto. Nuo pat pradžių Hansas Wilsdorfas suprato, kad tikslumas bus viena iš sėkmės sudedamųjų dalių. 1910 m. „Rolex” tapo pirmuoju laikrodžiu, turinčiu Šveicarijos chronometrinio tikslumo sertifikatą, kurį suteikė oficialus centras Bjene. 1914 m. „Rolex” gavo ir Britanijos Kju

Šis „Deep Sea Special”, pritvirtintas prie batiskafo „Trieste” korpuso, 1960 m. pabuvo giliausioje vandenyno vietoje. © Rolex

„Rolex Day-Date” yra galingųjų ir įtakingųjų simbolis. Tą tradiciją 1956 m. pradėjo JAV prezidentas Lyndonas B. Johnsonas, tokį laikrodį prezidentui Johnui F. Kennedy dovanojo Marilyn Monroe, jį nuolat segėjo JAV viceprezidentas Dickas Cheney, su juo nesiskiria investuotojas Warrenas Buffettas ir daugelis kitų. Britanijoje šis geltonojo aukso modelis su auksine „President” apyranke kainuoja 29 350 svarų, bet tai didelis „deficitas”. © Rolex

„Rolex Day-Date” su baltojo aukso korpusu ir deimantais. © Rolex

VASARA ‘21

observatorijos „A klasės” tikslumo sertifikatą, tokie paprastai buvo išduodami tik jūriniams chronometrams. Pastarasis sertifikatas patraukė Britanijos klientų dėmesį. „Rolex” paklausa sparčiai išaugo, tačiau verslo sąlygos Britanijoje po Pirmojo pasaulinio karo nebuvo palankios ir importo mokesčiams padidėjus iki 33 proc. Hansas Wilsdorfas perkėlė verslą į Ženevą. Tikslumas buvo ir dabar yra vienas iš pamatų, ant kurių laikosi „Rolex”. 1947 m. pasiekta simbolinė riba – pagamintas 100 000-asis sertifikuotas chronometras. Nuspręsta jį padovanoti serui Winstonui Churchilliui. Šis sutiko priimti dovaną, bet pageidavo laikrodžio su rausvojo aukso korpusu ir išgraviruotu savo giminės herbu. Šiuo metu tik 6 proc. visų šveicariškų mechaninių laikrodžių turi C.O.S.C., arba sertifikuoto chronometro, sertifikatą, jo nustatyta maksimali leistina tikslumo paklaida –4 / +6 sek. per parą. Tačiau „Rolex” eina toliau: laikrodžiai, gavę minėtą sertifikatą, paskui įveikia papildomą „Rolex” išbandymą ir jiems suteikiamas „Rolex Superlative Chronometer Certification”, kuris garantuoja +2 / –2 sek. tikslumą per parą. Šį standartą kompanija pradėjo diegti 2016 metais. Jeigu ketinate pirkti nenaują „Rolex”, atkreipkite dėmesį, kad iki 2016 m. laikrodžiai turėjo plona virvele rišamą raudoną stilizuotą vaško spaudą, o visi vėliau pagaminti turi žalius. Bet grįžkime prie istorijos. Perkėlęs gamybą į Šveicariją ir sumažinęs jos sąnaudas, Hansas Wilsdorfas ėmėsi kitos problemos – laikrodžio apsaugos nuo dulkių ir vandens. 1926 m. patentuotas pirmasis hermetiškas laikrodžio korpusas, pavadintas „Oyster” (liet. „austrė”). Nelaidumas vandeniui iki šiol yra antroji šio ženklo DNR dalis. Tuomet atsirado ir visiškai naujos rinkodaros strategija – konkretus produktas pirmą kartą susietas su žmogaus pastangomis ir didžiais pasiekimais. Profesionali britų plaukikė Mercedes Gleitze 1927 m. tapo pirmąja moterimi, perplaukusia Lamanšą, ji buvo apskritai pirmoji, kuri perplaukė ir Gibraltaro sąsiaurį. To meto „Daily Mail” pirmo puslapio antraštė skelbė: „Pirmą kartą „Rolex” pristato laikrodžių pramonės triumfą” arba „Visame pasaulyje garsi plaukikė Mercedes Gleitze segi

VASARA ‘21

„Rolex Oyster”. Paskui „Rolex” skrido apink pasaulį, 1935 m. jį segėjo Malcolmas Campbellas, pirmasis automobiliu viršijęs 300 mylių per valandą greitį, 1953 m. tai buvo pirmasis laikrodis, pabuvęs Everesto viršūnėje, pirmasis laikrodis, pritvirtintas prie batiskafo „Trieste” korpuso, 1960 m. nuleistas į 10 916 m gelmę Marianų įduboje. Ir vėliau dar buvo ne vienas „pirmą kartą”.

Elegantiškas ir santūrus „Cellini Time” išsiskiria iš visos šeimos. © Rolex

Kai kalbame apie laikrodžių nelaidumą vandeniui, „Rolex” ir šioje srityje išsiskiria iš konkurentų būrio. Beveik visi moteriški ir vyriški modeliai nelaidūs vandeniui mažiausiai 100 m, bet, pavyzdžiui, „Submariner” – iki 300 m, „Sea-Dweller” – iki 1 220 m, o „Deepsea” – net iki 3 900 m gylyje. Kyla natūralus klausimas: kam reikalingi tie 4 km, jei į tokią gelmę niekada niekas nepaners? Giliausiai be jokios įrangos žmogus yra panėręs 214 m, o su kvėpavimo aparatu – 332,35 metro. Atsakymai yra du, ir abu susiję su vartotojo emocijomis. Pirma: vidutinis pasaulinio vandenyno gylis yra maždaug 3 700 metrų. Taigi, visiškai simbolinis skaičius. Laikrodžių nelaidumą vandeniui „Rolex” išbando povandeninės inžinerijos lyderės „Comex” specialiai sukonstruotose reguliuojamo slėgio kamerose. Pavyzdžiui, profesionalams skirtiems „Deepsea” modeliams, turintiems ir helio vožtuvą, „užmetamas” papildomas 25 proc. slėgis, tad realiai jie nelaidūs vandeniui iki 4 875 metrų.

Antrojo pasaulinio karo metais daug Šveicarijos laikrodžių gamintojų susitelkė į karinius užsakymus, nes reikėjo paprastų, bet tvirtų laikrodžių sausumos ir laivyno kariams bei pilotams. Tačiau „Rolex” nesiblaškė, tiekė tik ribotą laikrodžių skaičių Didžiosios Britanijos kariuomenei, o visą dėmesį skyrė civilinės rinkos inovacijoms. 1945 m. debiutavo „Datejust”, pirmasis laikrodis, kurio data iškart pasikeisdavo vidurnaktį, o ne po kelių valandų. Vėliau pasipylė ir kitos naujovės. Pavyzdžiui, lyg ir visai paprasta, bet praktiška inovacija – 2,5 karto didinantis stiklas ant datos langelio, „Rolex” kalba vadinamas „Cyclops”.

Šią visiškai unikalią kompaniją gaubia tankesnis paslapties šydas nei šių laikų Šveicarijos bankų sąskaitas.

Antra: perteklinės daikto galimybės yra vienas iš prabangos sektoriaus bruožų. Nemanau, kad daug „RollsRoyce Phantom” savininkų išbandė, ar jų automobilis tikrai pasiekia 250 km/val. greitį. Taip pat nemanau, jog kada nors esate tikrinę, ar jūsų garso aparatūros kolonėlės tikrai „plėšia” tuos deklaruojamus 300 ar 500 vatų. Tas pat galioja ir laikrodžiams. Todėl motyvuojanti mintis yra labai aiški: turbūt aš niekada neišnaudosiu visų savo daikto galimybių, bet žinau, kad galiu. Tai teikia didelį pasitenkinimą. 1931-ieji – dar vieni svarbūs metai. „Rolex” patentavo karūną, kuri yra prekės ženklo simbolis, ir pristatė pirmąjį laikrodį su automatiniu prisukimo mechanizmu, kuris dabar yra horologijos standartas. Ši sistema leidžia laikrodžio mechanizmą prisukti nuo rankos judesio. „Rolex” kalba tai yra „Oyster

Perpetual”, tokį mechanizmą turi visi be išimties modeliai. Ir šioje srityje „Rolex” lenkia daug konkurentų. Standartinė tokių laikrodžių galios atsarga – maždaug 42 valandos. Įsivaizduokite: penktadienį grįžote iš darbo, nusisegėte laikrodį. Pirmadienį ryte skubate, čiumpate laikrodį, o jis sustojęs sekmadienį, data vakarykštė. Tai gali nervinti. O štai „Oyster Perpetual” garantuoja 70 val. galios atsargą, todėl sutaupote nervus kitoms situacijoms.

Daugelio svajonių laikrodis – dvi laiko juostas rodantis „GMT-Master II”. © Rolex

XXI A. PARADOKSAS – DIDŽIULIS DEFICITAS

Būtina aptarti ir dar vieną sėkmės formulės dedamąją. Tai dizaino nuoseklumas. „Rolex” turi labai aiškius estetikos kriterijus, garsėja konservatyvumu ir laikrodžių dizainą keičia labai palaipsniui ir minimaliai. Galima teigti, kad XX a. sukurti dizaino kodai nustatė tokį ilgalaikį ir nesenstantį estetikos standartą, kad „Rolex” paprasčiausiai nebereikia nieko radikaliai keisti ar išrasti. Toks lengvai atpažįstamo dizaino paveldo laikymasis yra unikalus tarp masinių laikrodžių gamintojų. Pavyzdžiui, 1972 m. „Audemars Piguet” pateikė ikoną „Royal Oak”, kuri nustatė naują prabangių sportiškų plieninių laikrodžių standartą. Garsios manufaktūros, pavyzdžiui, IWC ar „Patek Philippe”, šoko į naują besiformuojančią rinką su „Ingenieur” ir „Nautilus” modeliais. O „Rolex” atsakas buvo atnaujintos „Submariner”, „GMT-Master” ir „Daytona” linijos, minimalūs techniniai ir dizaino tobulinimai. Skamba paradoksaliai, tačiau konservatyvi dizaino strategija sukūrė milžinišką populiariausių modelių deficitą. Jis ypač ryškus pasidarė prieš 4–5 metus.

„Rolex” ženklo galia: naujasis „Oyster Perpetual Submariner” padidėjo 1 mm ir dabar jo korpusas yra 41 mm diametro. Apie tai ir kelis kitus minimalius dizaino pokyčius „laikrodinė” žiniasklaida rašė pusę metų. © Rolex

Prabangi „Cosmograph Daytona” versija: diametras 40 mm, nelaidus vandeniui iki 100 m, geltonasis auksas, deimantai, „Oysterflex” apyrankė. © Rolex / Alain Costa

Jeigu nusprendėte nusipirkti „pigų” plieninį ir sportišką „Rolex”, vieną iš vadinamųjų profesionalių modelių, šią mintį galite pamiršti. Jokio „Rolex” butiko vitrinoje nepamatysite populiariausių ir geidžiamiausių „GMTMaster II”, „Submariner”, „Deep Sea”, „Explorer II”, „SkyDweller” ir ypač „Daytona”. Jei jums labai pasiseks, gal pardavėjas pasiūlys „Explorer I”, „Milgauss”, „AirKing” arba kurį nors iš mažiau deficitinių „Yacht-Master” modelių. Galbūt jus formaliai ir įtrauks į laukiančiųjų sąrašą, bet tai bus tik saviapgaulė, nes naujas klientas niekada nesulauks skambučio. Visi deficitiniai modeliai rezervuoti tik jau esamiems klientams, kurie griežtai reitinguojami pagal tai, kiek jau yra išleidę lankydamiesi pas konkretų pardavėją. Net kelios dešimtys tūkstančių išleistų eurų ar

Per pietų pertrauką užsuko du statybininkai, ir vienas, papildomai įsimetęs pinigų į kortelę, nusipirko Datejust 41 White ” Rolesor” su mėlynu ciferblatu už 7 750 svarų.

svarų jums tikrai negarantuos „Daytona”, o jei norite nusipirkti „GMT-Master II” su meteorito ciferblatu, jūsų išlaidų eilutė pas tą konkretų pardavėją turi būti išreikšta šešiaženkliais skaičiais. Tačiau nereikėtų mąstyti įprastais rinkos ekonomikos štampais ir šablonais, nes „Rolex” katalogas yra griežtai subalansuotas ir kompanija, vadovaudamasi ilgalaikiais interesais, niekada nepuls į vieną ar kitą kraštutinumą. Taigi susiduriame su prabangos prekių rinkos paradoksu – jei nori nusipirkti pigiausią, turi būti labai daug išleidęs gerokai brangesniems. Ironiška, bet „Rolex” sugebėjo sukurti prabangos aurą aplink santykinai pigius masinės gamybos plieninius laikrodžius. Jums reikėtų pamatyti, kaip atrodo žmogus, kurio sąskaitose aštuonženklės sumos, jis prašo

sūnui 18-ojo gimtadienio proga plieninio „Submariner”, kainuojančio 7 300 svarų, ir supranta, kad neturi jokių šansų jo gauti. Turtingi žmonės, vienu kortelės brūkštelėjimu impulsyviai galintys išleisti dešimtis tūkstančių, patiria neapsakomą išskirtinumo jausmą, kai po kelerių metų išmuša laimės valanda ir jie sulaukia išsvajoto vadinamųjų „Pepsi” spalvų „GMT-Master II”, kainuojančio 7 750 svarų, arba plieninio „Sky-Dweller” su mėlynu ciferblatu, kurio kaina – 11 850 svarų.

Puošnus moteriškas „Datejust”: „Oystersteel” ir baltojo aukso derinys, deimantų žiedas ant korpuso, natūralaus perlamutro ciferblatas, valandų žymenys iš deimantų, „Jubilee” apyrankė. © Rolex

Ir dar vienas visiškai unikalus „Rolex” bruožas – kompanijos finansinė nepriklausomybė ir statusas. Žinome nemažai pavyzdžių, kai išaugusių įmonių valdybos išstūmė savo įkūrėjus, tačiau niekada nesužinosime, koks būtų buvęs „Rolex” scenarijus. Hansas Wilsdorfas neturėjo palikuonių, o viską

Pernai debiutavo naujų 31, 36 ir 41 mm „Oyster Perpetual” šeima. „Rolex” žengė drąsų žingsnį, pristatydama modelius su ryškių – geltonos, žalios, raudonųjų koralų – spalvų ciferblatais. Viena iš labiausiai medžiojamų moteriškų versijų – „Oyster Perpetual 31” su turkio spalvos ciferblatu. Toks laikrodukas kainuoja 4 150 svarų. © Rolex

VASARA ‘21

Vienas iš „Rolex” darbinių arkliukų – naujos kartos mechanizmas „Caliber 3230”. Tikslus ir patikimas, techninės priežiūros reikia po 10 metų. © Rolex `

Tarp „Rolex” žvaigždyno šviesų – pasaulinio garso italų mecosopranas Cecilia Bartoli. © Rolex / Hugo Glendinning

Finansų analitikai skaičiuoja, kad Rolex” ” dabar turi 24,9 proc. pasaulinės šveicariškų laikrodžių rinkos. sutvarkė taip, kad po jo mirties 1960 m. „Rolex SA” įmonių grupės nuosavybė atiteko jo vardo ne pelno fondui, kurio pareiga ir misija labai aiški – išlaikyti kompaniją neribotą laiką. Todėl pagal Šveicarijos įstatymus „Rolex” nemoka metinio pajamų (kurios sudaro 8 mlrd. Šveicarijos frankų) ir neįvardijamo pelno mokesčių, taip pat neprivalo atskleisti jokių finansinių dokumentų. Taigi apie Šveicarijos bankus šiais laikais žinoma gerokai daugiau nei apie „Rolex” verslo ypatumus. Kita vertus, tokia unikali padėtis pačiam verslui labai patogi, nes nėra jokio akcininkų spaudimo nuolat didinti rinkos dalį ir pelną, tačiau ir be to viskas sekasi puikiai. Beje, „Rolex” generalinis direktorius – taip pat ypatingas asmuo. Dar prieš kelis dešimtmečius jis buvo paslaptingesnė figūra už britų MI5 direktorių, bet dabar laikai šiek tiek kiti. Dabar bent žinome, kad nuo 2014 m. tai yra Jeanas-Fredericas Dufour, iki tol buvęs „Zenith” generalinis direktorius. Aš jį pažįstu, tiksliau – pažinojau. Ne kartą teko matytis ir kalbėtis formalioje ir neformalioje aplinkoje Šveicarijoje, susitikę visada pasilabindavome. Kai tapo „Rolex” vadovu, jis tiesiog dingo iš akiračio. Klausiau ir savo laikrodžių pasaulio draugų bei bičiulių, su juo turėjusių įvairių ryšių ir reikalų, ar ką nors iš jo yra girdėję, gal buvo susitikę? Niekas nieko...

VASARA ‘21

PREKĖS ŽENKLAS NR. 1

2020 m. gruodį paskelbtame „Superbrands UK” metiniame sąraše „Rolex”, aplenkusi „Visa” ir „Samsung”, pakilo į pirmąją vietą, o išmaniųjų laikrodžių titanas „Apple” iš antrosios nusmuko į šeštąją. Apskaitos įstatymai Jungtinėje Karalystėje įpareigoja „Rolex Watch Company Ltd.”, prekiaujančią laikrodžiais šalyje, skelbti savo finansinius rezultatus. Bendra visų JK parduotų laikrodžių mažmeninė kaina buvo 1,49 mlrd. svarų. Štai konkretus „Rolex” alkio pavyzdys: kai po pirmo griežto karantino duris buvo atvėrusios parduotuvės, per pirmą darbo dieną nedidelis Londono butikas pardavė „Rolex” už 300 tūkst. svarų. Finansų analitikai, įvertinę bendrus 8 mlrd. Šveicarijos frankų pardavimus, skaičiuoja, kad „Rolex” dabar turi 24,9 proc. pasaulinės šveicariškų laikrodžių rinkos. Paskui rikiuojasi „Omega”, „Cartier”, „Longines” ir „Patek Philippe”. Tačiau nereikėtų manyti, kad „Rolex” perka tik turtuoliai ar snobai. Britanijoje yra visai kitokia laikrodžių kultūra. Vieną dieną į butiką atėjo garbaus amžiaus dama, vestuvių jubiliejaus proga panorusi pasidovanoti naują „Datejust” su deimantukais. Užeina ištisos šeimos: viena sūnui mokyklos baigimo proga

pirko labai demokratišką „Oyster Perpetual 41” modelį, kainuojantį 4 700 svarų, kita ilgai tarėsi ir pilnametystės sulaukusiai dukrai leido pasirinkti – naudotas automobilis ar naujas „Rolex”. Biudžetas – 10 tūkst. svarų. Mergina pasirinko laikrodį. Per pietų pertrauką užsuko du statybininkai, ir vienas, papildomai įsimetęs pinigų į kortelę, nusipirko „Datejust 41 White Rolesor” (baltojo aukso ir plieno kombinacija) su mėlynu ciferblatu už 7 750 svarų. Beje, tai jau antras jo „Rolex”. Gruodžio pradžioje per pietų pertrauką užsuko džentelmenas, nedidelės IT įmonės savininkas, ir sakė, kad buvo geri metai, todėl darbuotojams ieško kalėdinių dovanų. Per minutę išrinko ir be jokios įtampos veide nupirko 6 150 svarų kainuojantį „Datejust 41” su antracito spalvos ciferblatu. Ar žmonės džiaugiasi gavę dovanų „Rolex”, nes skeptikai Londone sako, kad juos turi visi? Tikslių skaičių nėra, bet spėjama, kad per metus „Rolex” pagamina maždaug 1 mln. laikrodžių. Neseniai 41 šalyje apklausta 5 000 žmonių, ketinančių pirkti rimtą laikrodį. Geidžiamiausi prekės ženklai išsirikiavo taip: „Rolex”, „Omega”, „Breitling”, „Seiko” ir „Audemars Piguet”. Tarp geidžiamiausių modelių – vien „Rolex”: „GMT-Master II”,

„Daytona”, „Submariner”, „Submariner Hulk” (su žaliu ciferblatu ir žaliu sukamuoju žiedu; jo gamyba pernai tyliai nutraukta) ir „Datejust”. Tarkime, jūs įsigijote arba gavote dovanų naują „Rolex”. Ar jis išlaiko vertę? Jums pasiseks, jei norėdami iš antrų rankų nusipirkti naują, vieną populiariausių profesionalių modelių permokėsite 1,5 karto, nes dažniausiai jie parduodami 2–2,5 karto brangiau. Štai amerikiečių portalas „TheRealReal” prekiauja prabangos prekėmis iš antrų rankų ir garantuoja, kad visos yra autentiškos. Penki iš dešimties vyriškų rankinių laikrodžių, kurių perpardavimo vertė per metus išaugo labiausiai, – „Rolex”. Šis ženklas buvo šeštas tarp dešimties 2020 m. didžiausią perpardavimo vertę turinčių prabangos ženklų, o pirmasis trejetas atrodo taip: „Goyard”, „Van Cleef & Arpels” ir „Louis Vuitton”.

Populiariajai muzikai iš „Rolex” ambasadorių korpuso atstovauja kanadietis dainininkas, dainų autorius ir prodiuseris Michaelas Bublé. © Rolex / Thomas Laisn

Ką jau kalbėti apie retų laikrodžių aukcionus, kuriuose yra du visiškai aiškūs lyderiai – „Patek Philippe” ir „Rolex”. Todėl dėl visa ko pasirauskite savo senelių stalčiuose. Štai po Andy Warholo mirties viename iš jo netvarkingų stalčių rasti du „Rolex” laikrodžiai. Vienas pasirodė retas „Oyster Chronograph”; Ref. 3525. Neseniai „Christie’s Rare Watches” aukcione jis parduotas už 362 tūkst. svarų.

Suknelės ir aukštakulniai dar tikrai SUGRĮŠ

Mums net rytojus rodosi miglotas ir nenuspėjamas, o štai „,Aprangos“ grupės pirkimų direktorė ILONA ŠIMKŪNIENĖ jau žino, kaip atrodys mūsų vasara, ruduo ir žiema. TEKSTAS – ANA TREŠČINA

Jūsų darbo specifika – iš anksto numatyti, kuo žmonės norės rengtis. Kaip įsigudrinate tai daryti permainų laikotarpiu, kai, regis, išvis neįmanoma ką nors prognozuoti? Sudėtinga, bet gelbsti patirtis. Reikia būti gerai išmokus vakarykštes pamokas ir atviromis akimis žiūrėti į rytojų. Tai ir yra visas mano darbo grožis. Reikia nuolat stebėti sociokultūrinius reiškinius, išmanyti naujausias tendencijas, jausti mados pulsą ir gyventi bent pusmetį į priekį. Be viso šito būtų sunku išsilaikyti dinamiškame drabužių versle. Mums gerai sekasi. Žinome, kaip vertinti situaciją, kokios yra didžiausios rizikos, kur stabtelėti. Stabtelėjote ar tebegyvenate tuo pačiu darbo ritmu? Pandemija ilgam uždarė darbužių parduotuves, perkėlė pirkėjus į elektroninę erdvę. Teko ypač greitai prisiderinti prie dramatiškai pasikeitusios aplinkos. Didžiausias sukrėtimas buvo tik prasidėjus pandemijai. Dabar visi procesai vyksta kur kas tolygiau. Ir mes prisitaikėme. Šiuo metu jau baigiame užsakyti ateinančio rudens ir žiemos kolekcijas. Virtualiai...

FOTOGRAFĖ IR STILISTĖ REDA MICKEVIČIŪTĖ UGNĖS EŽERINSKAITĖS MAKIAŽAS ANŽELIKOS WOJC ŠUKUOSENA

< „MAX MARA” LIETPALTIS

Kokius mūsų aprangos pokyčius įvertintumėte kaip ryškiausius? Pokyčius padiktavo karantino realybė – visiems reikėjo daugiau patogių laisvalaikio drabužių, naminės aprangos, o rimtesni liko kabėti spintose. Tačiau noras stilingai rengtis

VASARA ‘21

nedingo! Kai susirinkome į biurą po pirmojo karantino, pirmieji moterų žodžiai buvo: „Noriu suknelės, noriu sijono, noriu aukštakulnių! Ir noriu eiti į ofisą!” Treningiukai niekur nedings, nes vis dar esame uždaryti, bet vasarą moterys tikrai bus išsiilgusios suknelių, dėl to net neabejojame.

Suknelėmis plazdenančios vasaros vizija suteikia nemažai vilčių, kad gyvenimas atsigaus. O kokias dar taisykles diktuoja mados pasaulio didieji? Matyt, nieko nenustebinsiu sakydama, kad vis daugiau dėmesio kompanijos skiria mados tvarumui, ekologijai: vis plačiau naudojamos perdirbtos medžiagos, aplinkai draugiški audiniai, vis daugiau dizainerių atsisako natūralaus kailio, ypač išpopuliarėjo dirbtinės odos drabužiai. Kita ryški tendencija – mažiau yra daugiau. Dizaineriai retina kolekcijų pristatymus, pačios kolekcijos tampa siauresnės, labiau koncentruotos, didesnę jų dalį sudaro laiko patikrinti,

„SANDRO” ŠVARKELIS „NANUSHKA” KELNĖS („MADOS LINIJA”)

VASARA ‘21

Apsipirkti nepakylant nuo sofutės yra ir greita, ir patogu, bet... Pirkėjas praranda patį pirkimo proceso malonumą.

ikoniniai modeliai ir jų variacijos. Gamintojai stengiasi supaprastinti logistiką – sutrumpinti pagaminimo ir transportavimo laiką, grąžindami gamybą arčiau, į Europą. Na ir, žinoma, labai sparčiai vystosi skaitmenizacija, tai yra elektroninė prekyba ir kiti nuotolinio pardavimo būdai.

Man labai patinka žiūrėti naujausias kolekcijas, formuoti užsakymus. Bet kai reikia pačiai išsirinkti parduotuvėje, atrodo, kad jau viskas seniai matyta.

Teigiamai vertinate elektroninės prekybos šuolį? Per pandemiją visiškai užvėrus parduotuves, elektroninė prekyba buvo vienintelis kanalas, leidęs mados verslui kvėpuoti. Nenuostabu, kad pardavimai šoktelėjo keletą kartų. Visos kompanijos ir ateityje planuoja investuoti į elektroninę prekybą, bet augimas veikiausiai nebebus toks ryškus. Apsipirkti nepakylant nuo sofutės yra ir greita, ir patogu, bet... Pirkėjas praranda patį pirkimo proceso malonumą. Parduotuvės ar prabangaus salono vaibas, profesionalūs pardavėjų patarimai, malonus aptarnavimas, galimybė pasimatuoti, čia pat derinti daugybę drabužių, aksesuarų ir iš karto veidrodyje matyti rezultatą – tai malonioji apsipirkimo patirtis parduotuvėse, salonuose. Gerais laikais šopingas kai kam buvo tapęs netgi savotiška terapija. Mes visi trokštame gerų emocijų. Atidarydamas siuntinio dėžutę taip pat patiri jaudulio ir gerų emocijų, bet tikrai ne tokių kaip parduotuvėje, kur vos atvėręs duris patenki į stebuklingą mados pasaulį, užuodi išskirtinį kvapą, pajunti to mados ženklo aurą. Vyriausybei atlaisvinus prekybos ribojimus, pirmiausia galėjome atidaryti nedideles, iki 300 kvadratinių metrų ploto, prabangias parduotuves. Pirmoji klientė į vieną iš jų sostinės Rotušės aikštėje įsiveržė su šūksniu: „Kaip smagu vėl pas jus sugrįžti! Kaip jūsų pasiilgau.” Parduotuvės atidarymas prilygo grįžimui į ankstesnį gyvenimą ir akivaizdžiai parodė, kad kai kurių dalykų visiškai supaprastinti mes nenorime. Nuotolinis, virtualus, elektroninis, „išsinešti” – pavargome nuo viso šito. Pandemija iš mūsų atėmė visą paletę geriausių emocijų, kurių patirdavome bendraudami, keliaudami, pirkdami, žiūrėdami, lankydami, būdami. Tik svarbu, kad grįžę į normalų gyvenimą nepamirštume įvertinti jo teikiamo gėrio, nuoširdžiai tuo pasidžiaugti ir pasimėgauti.

Mane nuo drabužių pirkimo internetu stabdo tai, kad jei nepataikysiu, teks prekę siųsti atgal į parduotuvę. Ar daug jų sugrįžta? Taip, prekių grąžinama gana daug. Ne taip įsivaizdavai drabužį, ne tokio tikėjaisi audinio, ir tenka atsisveikinti. Nors elektroninės prekybos mastas didėja, vis dažniau imame girdėti: „Aš taip pavargau, man taip nusibodo tas prekių grąžinimas, kai gaunu tokią, kuri netinka.” Renkantis drabužius labai svarbios detalės – ar tinka konstrukcija, ilgis, ar smagiai jautiesi apsirengęs. Atrodo, smulkmena, bet jei įsiuvai ar dirželis bus ne vietoje, tai ir vaizdelis bus ne tas. Kokių drabužių atvežti į Lietuvą, svarstote prieš gerą pusmetį, o gal net dar anksčiau. Juk didelė rizika ir tiesiog nepataikyti. Kas tada? O, taip, būna, kad ir nepataikome. Jausmas labai keistas (juokiasi). Žiūri ir klausi savęs: „Kaip galėjome tokį daiktą užsakyti?” Atrodo, ir patyrę esame, ir rinkos poreikius žinome, ir pardavimų rezultatus išanalizuojame, bet visko numatyti ir įvertinti neįmanoma. Veikia ir žmogiškasis pasirinkimo faktorius. Juk tikrai mums visiems yra pasitaikę, kad įsigyjame daiktą, o jis su etikete taip ir lieka kabėti spintoje. Ar būna taip, kad visa Lietuva rengiasi, kaip Ilonai patinka? Tikrai ne! Ne vieno žmogaus sprendimas pradėti bendradarbiauti su vienu ar kitu prekių ženklu. Kolekcijas atrenkame ne pagal asmeninį skonį. Pagrindinis jų formavimo principas – atspindėti prekių ženklo filosofiją ir svarbiausias tendencijas, atsižvelgiant į savo pirkėjų poreikius ir vartojimo ypatumus. Kaip nujaučiate, kuris prekių ženklas Lietuvoje prigis? Perleidžiame prekių ženklo koncepciją per savo baltišką estetikos filtrą ir įvertiname, tinka ar ne. Tarkime, „MaxMara” Lietuvoje turi didžiulį būrį nuostabių lojalių klienčių, prieš dvejus metus persikraustėme ir išplėtėme pačią parduotuvę. Dažnai sulaukiame malonių atsiliepimų, kad mūsų parduotuvėje geresnis pasirinkimas negu bet kur užsienyje. Kodėl taip yra? Nes tiesiog į kolekcijas mes žiūrime lietuviškomis akimis ir vadovaudamiesi lietuvišku pajautimu. Žinoma, nevengiame ir drąsių

eksperimentų, turime daug smagių pirkėjų, kurios mėgsta iššūkius. „Aprangos” grupė yra drabužių prekybos lyderė Baltijos šalyse. Nuo ko prasidėjo įmonės kelias į sėkmę? Pradžia buvo audringa ir įdomi, nes tyrinėdami mokėmės visko, ko neturėjome galimybės išmokti gyvendami už geležinės uždangos. „Aprangos” grupę kūrėme ant senosios įmonės materialinio pagrindo. Bet apie rinkos ekonomiką nežinojome nieko. Atidarėme duris ir pamėginome išeiti į platųjį pasaulį. Visi verslai, kurie tuo metu kūrėsi, išgyveno panašų etapą, tik mes anksti išsigryninome principus – dirbti tik su pačiais geriausiais, lyderiaujančiais prekių ženklais, drąsiai investuoti, kad mūsų parduotuvės atitiktų aukščiausius drabužių prekybos standartus. Niekada neturėjome tikslo tik uždirbti pinigų, norėjome, kad Lietuvoje parduotuvės nesiskirtų nuo vakarietiškų. Norėjome turėti tai, ką turi visas pasaulis, nes jautėmės tikrai nuskriausti. Nebuvo baisu? Iš pradžių buvo nedrąsu, nelabai žinojome, nuo ko pradėti. Kur važiuoti pirkti drabužių, gal į Vokietiją? Na, gerai, važiuojam! 1992 metai, vien kainos Vakaruose mums atrodė kosminės, vykdami į susitikimus nelabai turėjome net kuo tinkamai apsirengti. Didžiausia laimė, kad tada buvome labai jauni. Jūra mums buvo iki kelių! Mūsų branduolys – generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, aš ir dar keli kolegos – dar neturėjome trisdešimties. Iki šiol kartu dirbame. Apskritai mūsų kolektyvas ilgametis. Jūs pati į mados industriją patekote iškart po studijų? Man gyvenime keistai susiklostė aplinkybės. Mokykloje ruošiausi tapti gydytoja, bet atvykus į Vilniaus universiteto atvirų durų dienas staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis. Vos per pusmetį persigalvojau ir įstojau į Vilniaus universiteto Prekybos fakultetą. Jau antrame kurse pasijutau nelabai patenkinta sprendimu, bet studijas baigiau ir pradėjau dirbti. Tik ir vėl kažkas ne taip, nesijaučiau savo vietoje, bet tai nieko keista, nes tuo metu prekybos sistema buvo ryškiausias papuvusios sovietinės sistemos atspindys. Laimei, netrukus paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Va tada prasidėjo linksmoji

dalis! Labai greitai prie visko pratinomės. Po kokių aštuonerių metų pamatėme, kad tie mūsų vokiečiai, kurie iš pradžių atrodė labai toli pažengę, kur buvo, ten ir liko sėdėti, o mes dideliais žingsniais nuėjome į priekį. Į jus žiūrint atrodo, kad greitą tempą labai mėgstate. O taip, man patinka mano darbas. Užtenka vos pradėti kalbėti apie jį – iškart temperatūra pakyla, užsivedu. Mados verslas labai įtraukiantis ir įdomus. Lemiamas sėkmės veiksnys vis dėlto yra patys žmonės ir beprotiška jų meilė mados pasauliui. Tie, kurie dirba pirkimų srityje, sieloje turi būti šiek tiek menininkai, bet galvoje – geri matematikai ir ekonomistai. Tai gana keistas lydinys. Be to, mados verslas yra labai dinamiškas. Introvertui būtų per sudėtinga, nes mūsų aplinkoje daug judesio, erzelio, informacijos, bendravimo, kelionių. Per metus yra du laikotarpiai, kai atliekami pagrindiniai užsakymai. Gruodis, sausis ir vasaris; birželis, liepa ir rugsėjis. Tuo metu namuose beveik nebūname. Vasaros Lietuvoje aš neatsimenu – nuolat būdavau Milane, Paryžiuje ar Diuseldorfe, bet tikrai ne parke ar pliaže ir tikrai ne su taure šampano rankoje. Mano sūnūs užaugo žinodami, kad mama labai daug dirba. Turėdama tokią milžinišką patirtį, galėtumėte daryti didelę įtaką mūsų stiliaus formavimui. Kai atsirado instagramas, vaikai man ėmė sakyti, kad tiek keliaudama ir matydama galėčiau kurti įdomų turinį ir būti puiki influencerė. Bet tai man neįdomu. Esu daug dirbanti verslininkė, o ne madų diktuotoja. Kas gyvena jūsų pačios spintoje? Niekada neturėjau didelės drabužių spintos, iki šiol neturiu. Na, gal ji nemaža, bet mano profesijos žmogaus galėtų būti milžiniška. Man labai patinka žiūrėti naujausias kolekcijas, formuoti užsakymus. Bet kai reikia pačiai išsirinkti parduotuvėje, atrodo, kad jau viskas seniai matyta. Atsivalgau akimis, nors turiu tokių kolegų, kurie smarkiai serga pirkimo manija. Man susidarė įspūdis, kad rengiatės tarsi mados dizainerė – juodai, minimalistiškai. Mano gyvenimas ir darbas gyvi ir spalvoti. O spintoje iš

VASARA ‘21

Didžiausias mūsų laikų privalumas tas, kad mada tapo labai įvairiaveidė, nėra vienos dominuojančios tendencijos, galime laisvai rinktis ir derinti visokiausias detales ir stilius.

tikrųjų ilgai karaliavo vien juoda spalva. Ji man reiškia ramybę. Juodai apsirengusi jausdavausi komfortiškai, būdavau susikaupusi. Tai truko labai ilgai, beveik visą gyvenimą. Tik pastaruosius kelerius metus pastebėjau, kad vis dažniau renkuosi šviesius, pastelinius atspalvius ir įsimylėjau baltą spalvą. Tą, kuri dabar taip madinga. Tie šviesūs drabužiai tokie teplūs... Nieko baisaus! Mums ir mūsų gyvenimui reikia daugiau šviesių spalvų. Taip, patogumas dažnai pasitraukia į šoną, kai kalba mada. Kad ir jūsų minėti aukštakulniai – juk niekada tai nebuvo patys patogiausi batai, o moterys vis tiek labai jų pasiilgo. Kai beveik metus vaikštai su sportiniais bateliais, apsiauti aukštakulnius nėra labai lengva (juokiasi). Tai tiesa. Bet kai pro veidrodį praeini juos apsiavusi, pamatai, kad nugara tikrai tiesesnė ir atrodai velniškai gundančiai, kitaip nei su tais sportbačiais. Kalbėdama apie aukštakulnius turėjau galvoje ne tik batelius, bet iš esmės seksualesnę moterų aprangą. Šios vasaros kolekcijose tai labai ryšku. Mini sijonėliai, korsetai, trumpi, pilvo nedengiantys „topai”, daug atviro kūno. Juk negalime visiems laikams sulįsti į treningiukus. Tikiu, kad moteriškumo moterys niekada neatsisakys. Rafinuoto moteriškumo.

< „SPORTMAX” LIETPALTIS IR KELNĖS („MAX MARA”) „ACNE STUDIOS” BATAI („MADOS LINIJA”)

VASARA ‘21

Kaip manote, kuriuo keliu pasuks mada pasibaigus pandemijai? Didžiausias mūsų laikų privalumas tas, kad mada tapo labai įvairiaveidė, nėra vienos dominuojančios tendencijos, galime laisvai rinktis ir derinti visokiausias detales ir stilius. Gyvenimo būdo ekspertai ir mados specialistai dar iki pandemijos vienareikšmiškai pažymėjo, kad žmonės linkę rinktis patirtis ir įspūdžius, o ne daiktus. Manau, ši tendencija išsilaikys. Tai reiškia, kad ir drabužis pirmiausia turi jums suteikti išskirtinę emociją. Tikrai išliks patogaus, jaukaus, minkšto, nevaržančio rūbo tendencija. Mūsų kūnai nori jaustis patogiai. Vis daugiau drabužių bus unisex. Nemanau, kad kokias nors jų grupes ištiks mirtis, bet mūsų formalioji apranga, matyt, transformuosis ir labiau priartės prie smart casual.

„ZARA” ŠVARKAS, 89,95 EUR <

Rokenrolas FOTOGRAFAS VAIDAS JOKUBAUSKAS @vaidas_jokubauskas STILISTĖ VILTĖ KINDEREVIČIŪTĖ @vunderkinde UGNĖS EŽERINSKAITĖS MAKIAŽAS @ugne.ezer EMILIJOS ŠIMUKAUSKAITĖS ŠUKUOSENOS @emilija_sim MODELIAI: MONIKA VAISOVA monika_vaisova

ELIGIJA LUBYTĖ @butchyc PATRICIJA MINELGAITĖ @patricijaminelgaite

MARIJA MATIUŠOVA @mari.muana „VERSACE” AUSKARAI, 300 EUR „LOEWE” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 320 EUR „ZARA” MARŠKINIAI, 39,99 EUR

VASARA ‘21

„VERSACE” AUSKARAI, 3OO EUR „GUCCI” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 314 EUR „BALENCIAGA” SUKNELĖ („MADOS LINIJA”), 1840 EUR

„MANGO” BLEIZERIS, 39,99 EUR „MANGO” AUSKARAI, 19,99 EUR

< „ZARA” PALAIDINĖ, 25,95 EUR „VERSACE” AUSKARAI, 3OO EUR „GUCCI” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 314 EUR „ZARA” ŠVARKAS, 89,95 EUR „ZARA” ŠVARKAS, 89,95 EUR „MANGO” BLEIZERIS, 39,99 EUR

VASARA ‘21

Sezonai keičiasi, bet tendencija išlieka ta pati: kuo mažiau paisyti... tendencijų. Triumfuoja individualumas, išskirtinumas, absoliuti laisvė dažyti plaukus, kaip tik norisi, – šviesiai, tamsiai, rožine ar šokolado spalva, juos šiaušti, velti. Šios laisvos lyg rokenrolas vasaros šukuosenų topas – vadinamasis mullet kirpimas: trumpi plaukai priekyje ir ilgesnė uodega nugaroje. Didžiosios karjeros laikais mullet šukuosenas garsino Davidas Bowie, Rodas Stewartas, Keithas Richardsas, Paulas McCartney, Suzi Quatro. Lietuvoje šlovingiausiais metais krepšinio aikštelėje panašiai apsikirpę pasirodydavo Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis. Ryškus šių dienų mullet pavyzdys – „,Eurovizijos“ laimėtojai italai ,„Måneskin“. Tegyvuoja rokenrolas plaukuose ir širdyse!

„ZARA” PALAIDINĖ, 25,95 EUR „ZARA” SIJONAS, 29,95 EUR

< „ZARA” PALAIDINĖ, 25,95 EUR

< „VERSACE” AUSKARAI, 300 EUR „GUCCI” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 314 EUR „BALENCIAGA” SUKNELĖ („MADOS LINIJA”), 1840 EUR

WELLA PROFESSIONALS AFTER SUN CLEANSING SHAMPOO Šampūnas po saulės su provitaminu B5, 13 Eur

NIOXIN ANTI-HAIR LOSS SERUM Serumas nuo plaukų slinkimo, 44 Eur

SENSAI SILKY BRONZE NATURAL VEIL Nuo saulės saugantis kompaktinis makiažo pagrindas su SPF 20, 58,95 Eur

VASARA ‘21

< „MANGO” BLEIZERIS, 39,99 EUR „MANGO” AUSKARAI, 19,99 EUR < „BALENCIAGA” ŠVARKAS („MADOS LINIJA”), 2 150 EUR

SHISEIDO EXPERT SUN PROTECTOR SPF 50+ Jokių baltų pėdsakų nepaliekantis visiškai skaidrus apsauginis losjonas nuo saulės su SPF 50+, 43 Eur

SHISEIDO VITAL PERFECTION INTENSIVE WRINKLE SPOT TREATMENT Specializuota priemonė kovai su giliomis raukšlėmis, pigmentinėmis dėmėmis ir odos suglebimu, 107 Eur

FILLMED E-YOUTH 50 SUN CREAM Estetinės medicinos pagrindu sukurtas kremas nuo saulės, 64 Eur

VASARA ‘21

KAS IŠGELBĖS

MADĄ J 64

Kai pasaulį sukaustė karantinas ir aktyvų socialinį gyvenimą pakeitė laikas namuose, mada tarsi pasitraukė į užribį. Pamatėme, kiek mažai mums tereikia. Išsivalėme spintas. Pasižadėjome gyventi sąmoningiau. Pokalbiai apie madą ir prabangą net tapo blogo tono ženklu, o tą neigiantys rizikavo reputacija ir karjera. Bet... ar mada tikrai dingo iš mūsų gyvenimų, ar tik apsimetame, kad jos mums nebereikia? TEKSTAS – DEIMANTĖ BULBENKAITĖ

Jeigu dabar paklausčiau, ar savo pirkinius pastaruoju metu apmąstote šiek tiek rimčiau, esu įsitikinusi, atsakytumėte teigiamai. Ir dar pridurtumėte, kad dabar jau tikrai aišku – ne daiktai, o potyriai yra tikroji prabanga. Visi linksėtume galvomis ir pagirtume vieni kitų

NUOTRAUKOS – „VIDA PRESS”, „CHANEL” IR „PANGAIA”

nušvitimą. Bet žinotume, kad iš tiesų – nieko panašaus. Iš 2020-ųjų peršokime į 2021-ųjų realybę. Karantinas parodė, kad vienam, pasiryžusiam gyventi sąmoningai ir tvariai, tenka bent dešimt emocines

negandas kompensavusiųjų naujais pirkiniais. Tą skatino ir mados industrija, bandžiusi išsilaikyti masindama nesibaigiančiomis nuolaidų vilionėmis, namų drabužių kolekcijomis ar pažadais apie tvaresnį rytojų. Nesustojo ir kūryba – dizaineriai dalyvavo

VASARA ‘21

virtualiose mados savaitėse, mėgino mūsų vaizduotę sužadinti fantastiniais ateities scenarijais. Taip, mes vis dar tikime, kad sąmoningumas išgelbės pasaulį. Bet ar mada yra sritis, galinti besąlygiškai pasiduoti racionaliems sprendimams? Gal vis dėlto verta palikti erdvės emocijai ir į savo santykį su drabužiais pažvelgti nauju kampu? Labai gali būti, kad pandemijos išsekintą madą išgelbės ne protas, o mūsų optimizmas. Gal aklas, gal ne. RAMI SĄŽINĖ

Vienas iš įdomiausių per karantiną pastebėtų reiškinių – dėl pristojusios žmonių veiklos prabudusi gamta. Tikrai ne sutapimas, kad kartu su ja prabudo ir mados vartotojų sąžinė. Atlikę drabužinės reviziją ir susitvarkę namus pastebėjome, kad perkame daugiau, nei iš tiesų spėjame sudėvėti, o bene kiekvienoje spintoje rasime ir plastiko maišeliams bei pakuotėms dedikuotą stalčių. Kol tai akių nebado kiekvieną dieną – tol viskas, rodos, gerai. Bet, su problema susidūrus akis į akį, po truputį pradeda graužti sąžinė. Iškart po naftos gaminių mados industrijos produktai planetoje palieka daugiausia teršalų, o iš visos perdirbti tinkamos naudotos tekstilės šansą antram gyvenimui šiuo metu gauna vos 15 procentų. Nors ši informacija dažnai kartojama (ją platina net greitosios mados ženklai!), tik pamatę savo pačių pėdsaką susimąstėme apie vartojimo įpročius. Pasidarė įprasta ieškoti tvariai gaminančių (ar bent tai viešai deklaruojančių) prekių ženklų, plastiko pakuotes keisti popierinėmis ar bioplastiko alternatyvomis. Nieko keista, kad vartotojų poreikių apžvalgos išskiria naują prekių ženklų kategoriją – ramios sąžinės ženklus. Ramios sąžinės ženklai – geniali idėja, mat sukuriama iliuzija, kad gelbėti pasaulį įmanoma net tada, kai perkate ir vartojate kaip įprastai. Juk prisidėdami prie tvaraus ženklo veiklos remiate tuos, kurie stengiasi kovoti su mados industrijos poveikiu aplinkai. Atrodo, kad tvariai pagaminta ir

VASARA ‘21

supakuota alternatyva iškart yra geriau nei daiktas, pagamintas netausojant aplinkos. Bet... pats tvariausias pasirinkimas tas, kurį jau turite savo spintoje. Belieka pasistengti esamą spintos turinį nešioti kiek įmanoma daugiau ir apie naujus pirkinius per daug negalvoti. Tačiau pirkti vis dėlto norisi. Esame užprogramuoti džiuginti save naujais daiktais, o pandemija sukūrė idealias sąlygas bent kelioms kiek primirštoms drabužių kategorijoms. Viena jų – namų apranga. Kai 2020-ųjų viduryje supratome, kad karantinas greitai nesibaigs, ieškojome madingų ir, be abejo, tvariai pagamintų džemperių, kelnių, marškinėlių. Šis poreikių komplektas į perkamiausiųjų viršūnes iškėlė tokius ženklus kaip „Pangaia” ir „Organic Basics”, kurių pozityvūs ir „žali” šūkiai padėjo pamiršti, kad sėdėjimo namie uniformą mums gabens lėktuvai, laivai ir automobiliai. „Pangaia” vien 2020-aisiais džiaugėsi daugiau nei 75 mln. JAV dolerių apyvarta ir nesibaigiančiais laukiančiųjų sąrašais. Šiemet tokių rezultatų tikrai nebebus, bet tas skaičius aiškiai parodys, ko per pandemiją norėjome ir ką pirkome.

Taip, mes vis dar tikime, kad sąmonin gumas išgelbės pasaulį. Bet ar mada yra sritis, galinti besąlygiškai pasiduoti racionaliems sprendi mams?

Savotiška ramios sąžinės plano atmaina – prabangos perpardavimo platformos. Pirkti jau dėvėtą daiktą reiškia suteikti jam antrą gyvenimą, o dėvėtų daiktų – ypač prabangių – rinka po spintų revizijos meto tiesiog sproginėjo nuo puikių pasiūlymų. Norą atsikratyti, ko nebereikėjo, pajuto daugelis. „Sklandžiai dirbti mums itin svarbu, nes per ekonomikos krizę mūsų platforma suteikia galimybę monetizuoti savo spintos turinį”, – įpusėjus 2020-iesiems teigė perpardavimo platformos „Vestiaire Collective” vadovas Maxas Bittneris. Ir džiūgavo, mat, pagal Thredup ir GlobalData prognozes, 2029-aisiais šios srities verslai jau generuos didesnius pardavimus nei greitoji mada. KARANTINO HITAI

Nors atrodo, kad labiausiai pasiturinčių mados gerbėjų sluoksnis karantino galėjo nė nepastebėti, pardavimo platformos „Farfetch” vyresnioji

privačių klientų stilistė Milda Čergelytė teigia, jog pandemija nesirinkdama paveikė visus. Stilistė savo klientus ir anksčiau dažniausiai konsultavo nuotoliniu būdu, tačiau pastebi, kad prasidėjus karantinui vos spėjo atsakyti į užklausas. „Didesnę metų dalį fizinės parduotuvės buvo uždarytos, o ir pats pirkimo internetu procesas buvo kiek problemiškas – turėjome taikstytis su apribojimais, vėluojančiomis siuntomis. Tiesa, aukščiausios kategorijos klientai vartoti nenustojo, jie turi viską ir to „visko” nori visų vaivorykštės spalvų.”

Atsipalaidavę vartotojai savo santykį su drabužiu apibūdina kaip iliustruojantį esamą nuotaiką, o štai puošnieji nuotaiką siekia pataisyti ir tą daro pasirinkdami dėvėti ką nors ryškesnio, įdomesnio.

Milda Čergelytė atskleidžia, kad prasidėjus karantinui jos klientų išleidžiama pinigų suma nepakito, tačiau gerokai pasikeitė krepšelis – vienadienius madingus daiktus pakeitė tie, kuriuos neretai galima laikyti ilgamete investicija. „Juvelyrika, itin brangios rankinės, kiti išskirtiniai aksesuarai vertės einant metams beveik nepraranda. Tai nėra pirmo būtinumo daiktai, bet pirkti klientams vis tiek norėjosi – būnant namuose daugiau nebuvo ką veikti, o naminių kostiumėlių ir „Birkenstock” šlepečių daug neįsigysi.” Paklausta, ar, be tvarių ženklų ir naminių kostiumėlių, galėtų išskirti dar karantino tendencijų, stilistė patikina, kad visgi nesustojo ir mada iš didžiosios M: „Bene

vienintelis nesustabdomas ženklas per karantiną buvo „Bottega Veneta”, pasirinkęs „no marketing marketing” strategiją. Ir naujus gaminius žmonės noriai pirko, jiems patiko dizainas, visur matomas ženklo atsinaujinimas.” Be „Bottega Veneta” mados namų, kuriems dabar vadovauja dizaineris Danielis Lee, nemažai dėmesio sulaukė ir daugiau optimistišką, ryškią madą kuriančių ženklų. „Business of Fashion” pandemijos įkarštyje rašė apie madingų aukštakulnių dizainerę Aminą Muaddi, kurios ryškiaspalviai kūriniai veikė tarsi psichologinė svirtis, – jei tik svajosime apie vakarėlius ir laiką mados sostinėse, gal COVID-19 negandos praeis greičiau? Karantinas dar nesibaigė, bateliai vis dar spintoje, tačiau bent yra ko laukti. KAIP VARTOSIME RYTOJ

Pabandykime įsivaizduoti, kad perskaitę šį tekstą sužinote, jog po savaitės karantinas baigiasi, visi ribojimai panaikinami ir gyvenimas vėl bus kaip iki 2020-ųjų kovo. Ką pirmiausia veiksite? Ką dėvėsite? Nors daugeliui mados gerbėjų rankos bene automatiškai tiesiasi į ryškiausius ir įdomiausius spintos drabužius, psichologai teigia, kad masinė euforija apimtų tikrai ne visus. Potrauminis augimas – tokį terminą pavartojo mokslininkai

psichologai Richardas Tedeschi’is ir Lawrence’as Calhounas. Visuomenė, patyrusi didesnį sukrėtimą (karą, gamtos katastrofą ar, žinoma, pandemiją), atsigauna save pergalvojusi, padariusi tam tikras išvadas, be sukrėtimo veikiausiai jos būtų užtrukusios. Tai veikia ir mūsų santykį su mada. Šiandien išskiriamos dvi popandeminės mados vartotojų grupės: puošniųjų ir atsipalaidavusiųjų. Pirmoji – tai žmonės, kurie namų uniformas sieja su pandemijos laikotarpiu ir nori jį palikti užnugaryje. Antroji karantino stiliaus elementų neketina atsisakyti, nes pajuto, ką iš tiesų patogu ir malonu vilkėti. Atsipalaidavę vartotojai savo santykį su drabužiu apibūdina kaip iliustruojantį esamą nuotaiką, o štai puošnieji nuotaiką siekia pataisyti ir tą daro pasirinkdami dėvėti ką nors ryškesnio, įdomesnio. Taigi kas išgelbės madą? Mes visi – kad ir ką nuspręstume pirkti, kad ir kaip norėtume atrodyti. Pandemijos pabaiga – kad ir kada ji ateitų – privers pergalvoti, kaip norime rodytis pasauliui, ar drabužiu norime džiaugtis, ar su juo jaustis saugiai ir patogiai. Tvarios iniciatyvos ir skatinimai vartoti sąmoningai niekur nedings, jų turėtume nepamiršti. Bet drabužius dėvėsime kaip dėvėję. Belieka sugalvoti – ką ir kaip.

VASARA ‘21

42 VASARA ‘21

VASARA ‘21 67

Vasaros palaima Modelis Edita Vilkevičiūtė kviečia pasisvečiuoti savo naujuose vasaros namuose Ibisoje.

VASARA ‘21

Dar net nemačiau namo, bet jau žinojau, kad tai – ta vieta!

Ar galite mums papasakoti apie savo namus Ibisoje? Ieškojome namo Ibisoje jau kurį laiką, nežinodami, ko tiksliai mums reikia. Tačiau tą minutę, kai įžengėme pro šio rojaus vartus, visu kūnu perbėgo šiurpuliukai. Dar net nemačiau namo, bet jau žinojau, kad tai – ta vieta! Čia tvyro labai gera energija. Kaip derinate istorinę namo aurą ir asmeninį skonį? Manau, kiekviena vieta verta pagarbos dėl savo istorijos. Noriu, kad ji išliktų nepakitusi, nes jau yra tobula. Žinoma, namus taip pat įsirengiame pagal savo skonį. Paveldo ir asmeninio stiliaus dermė paverčia vietą magiška ir ypatinga.

VASARA ‘21

Kaip praleidžiate čia tobulą vasaros dieną? Rytas – mano mėgstamiausias laikas. Mėgstu pradėti dieną pasivaikščiojimu aplink namą. Tai tarsi meditacija. Vėlyvi pusryčiai po nuostabiu senu figmedžiu, augančiu šalia virtuvės lango, ir visa diena prie baseino! Prieš saulėlydį mėgstu ilsėtis su knyga pušų pavėsyje, kartais ten net užmiegu. Graži vakarienė verandoje klausantis muzikos... Taip atrodo tobula vasaros diena!

Paveldo ir asmeninio stiliaus dermė paverčia vietą magiška ir ypatinga.

VASARA ‘21

Vėlyvi pusryčiai po nuostabiu senu figmedžiu, augančiu šalia virtuvės lango, ir visa diena prie baseino! Taip atrodo tobula vasaros diena!

ZARA Home PC „Akropolis” Vilniuje ir Kaune

VASARA ‘21

Tiks ir vyrui, ir moteriai. Be to, raudona – viena geidžiamiausių sezono spalvų GIVENCHY, 260 Eur givenchy.com

Stačiakampio formos permatomo plastiko rėmeliai šį sezoną – bangos viršūnėje. Juos jau pamėgo ir modelis Bella Hadid JACQUEMUS, 345 Eur @jacquemus jacquemus.com

Puikus sprendimas vertinantiems klasiką. Geltona įvaizdžiui suteiks išskirtinį akcentą FENDI, 300 Eur @fendi fendi.com

Universalus modelis, nepamainomas tiek lepinantis atostogomis paplūdimyje, tiek saulėtą dieną vaikštinėjant didmiesčio gatvėmis. Tokie akiniai patinka dainininkei Rihannai VERSACE, 240 Eur @versace versace.com

Rėmelių mėlyna tobulai tiks prie bet kokio pastelinių derinio ir, žinoma, prie jūros spalvos BOTTEGA VENETA, 360 Eur @newbottega bottegaveneta.com

Šį modelį renkasi madinga miesto moteris ir – populiarusis modelis Hailey Bieber CELINE, 290 Eur @celine celine.com

Vaivorykštė akyse „Per dideli” rėmeliai ir rožinė spalva – karštos vasaros aktualija ir drąsiausiųjų pasirinkimas GUCCI, 310 Eur @gucci gucci.com

Madingas ne tik dizainas ir spalva – tvarumo ir ekologijos principai taip pat. Šie akiniai gaminti stropiai jų laikantis STELLA McCARTNEY, 180 Eur @stellamccartney stellamccartney.com

Saulės akinių kūrėjai šį sezoną įkvėpimo semiasi iš aštuntojo dešimtmečio, kai stileivos dievino stilizuotų geometrinių figūrų rėmelius. Spalvos – ištisa vaivorykštė ir dar daugiau: nuo pastelinių iki ryškių neoninių.

„Paula’s Ibiza” linija pasipildė naujomis spalvomis, viena jų – balta. Pasiūlymas tiems, kurie nevengia būti išskirtiniai LOEWE, 290 Eur @loewe loewe.com

Gyvūnų raštai visada madingi! ALAÏA, 310 Eur @maisonalaia maison-alaia.com

VASARA ‘21

L A I SVĖ S AL . 41, K AU NA S

VASARA ‘21

W W W. BOXBOU T I Q U E . LT

TEKSTAS – RENALDAS GABARTAS

Automobilis

NUVAŽIAVUSIU

stogu 76

VASARA ‘21

NUOTRAUKOS – „BENTLEY” ir „PORSCHE”

Subtiliausias atsakymas į klausimą „Kaip sekasi?” ir pasigyrimas gyvenime ištikusia sėkme nesukeliant pavydo cunamio yra maždaug toks: „Aiii... vynas senas, sūris supelijęs, mašina be stogo, bet šiaip viskas neblogai...” žinoma, yra „mašina be stogo”. Kabrioletas visais laikais, išskyrus tik pirmuosius automobilizmo istorijos dešimtmečius, buvo iškalbingiausia sėkmės lydimos asmenybės vizitinė kortelė, statuso simbolis ir gražaus gyvenimo sinonimas. Didžioji dalis šių aksiomų tebegalioja ir šiandien, tačiau keletas svarbių pokyčių visgi nutiko. Mašinas tokiais kėbulais konstruoja ne tik „Rolls-Royce”, „Lexus”, „Mercedes-Benz” ar panašaus kalibro kompanijos. Pasilepinti kelionėmis galima ir bestoge ekonominės klasės automobilio versija. Kabrioletus siūlo beveik visi gamintojai, pradedant „Renault” ir baigiant „Mazda”. Labiausiai išprotėjusiems patariama rinktis netgi „Range Rover Evoque” kabrioleto kėbulu. Statistika byloja, kad šiuo metu Lietuvoje eksploatuojama beveik 4 000, o vien pernai įregistruota daugiau nei 800 kabrioletų.

RAKTINIAI ŽODŽIAI ČIA,

Inžinieriai sėkmingai išsprendė tokias mitais apaugusias problemas kaip „žiemą kabriolete šalta” ar „be stogo nesaugu”. Iš tiesų tiek daugiasluoksnį minkštą

VASARA ‘21

tentą, tiek kietą sulankstomą stogą turintys kabrioletai nuo lietaus, vėjo ar speigo saugo iš esmės taip pat gerai kaip konvenciniai modeliai. Tas pats dėl galimų avarijų padarinių: per laboratorinius pasyvaus saugumo bandymus smūgius iš visų pusių kabrioletai atlaiko kaip ir įprasti automobiliai. Teoriškai didesnė rizika susižeisti kyla tik verčiantis, tačiau praktiškai dėl žemiau nuleisto svorio centro tokie incidentai tiesiog kur kas sunkiau išprovokuojami. ne tik mėgautis iki padebesių padidėjusia asmenine erdve bei skruostus masažuojančiais vėjo šuorais, bet ir tapti priežastimi, dėl kurios vaikėzai suskumba traukti išmaniųjų telefonų ir generuoti įrašų socialiniams tinklams, reikės šio to rimtesnio. Patikimiausias būdas pasėti abejonę, ar tik Elizabeth II nėra jūsų močiutė, – įsigyti „RollsRoyce Phantom Drophead Coupé”. Jis kainuoja apie 370 tūkst. eurų ir yra Fabergé kiaušinio atitikmuo automobilių pasaulyje. Skirtumas tik tas, kad ši prabangos ir turtingumo ikona sveria beveik tris tonas ir – net turėdama monstrinį V12, 6,75 l darbinio tūrio, 460 AG variklį – sugeba judėti realiai neskleisdama jokio garso. Važiuojant senamiesčio gatvelėmis girdėti tik grindinį švelniai masažuojančių padangų gurgždėjimas. ŽINOMA, JEI NORITE

Kone perpus pigesnė alternatyva, tačiau beveik

tokios pat stebinamos galios – „Bentley Continental GTC Convertible”. Ši 245 tūkst. eurų kainuojanti gerų emocijų bomba garantuoja analogišką išskirtinumą transporto sraute, nes mūsų šalyje pastarąjį kartą naujas „Bentley” kabrioletas įregistruotas 2019-aisiais. Pagal klasikinius kanonus sukonstruotas bestogis turi 12 cilindrų, 6 l darbinio tūrio jėgainę, generuojančią 635 AG, visus varančiuosius ratus, o 100 km/val. greitį pasiekia per 3,8 sek., tai yra žaidžia aukščiausioje superautomobilių lygoje. Jei pirmenybę teikiate aštresnėms ir rafinuotesnėms formoms, jei kaskart stabtelėję parkavimo aikštelėje nebijote sukelti pavydžių žvilgsnių audros – jums reikėtų rinktis pernai pristatytą „Lexus LC 500 Convertible”. Minkštastogis kabrioletas atrodo taip užburiamai, kad neišvengiamuose pokalbiuose su drąsiausiais smalsuoliais greičiausiai sulauksite klausimų, kurioje „Žvaigždžių karų” epopėjos serijoje mašina filmuosis, ar ja naudosis Dartas Veideris, ar į bazinę komplektaciją įtraukti šviesos kardai ir t. t. Itin svarbu, kad konstruktoriams pavyko išvengti kompromisų, susijusių su salono ir bagažinės erdve, – ši identiška, kaip ir kupė versijos (172 l). Daugiasluoksnis stogas gali būti pakeltas ar nuleistas per 15 sekundžių. Tokio stogo valdymo mechanizmas

be kaprizų tarnauja apie 10 metų ir atlaiko maždaug 18 000 uždarymo ir atidarymo ciklų. „Lexus LC 500 Convertible” komplektuojamas su 5 l darbinio tūrio V8 varikliu, pasiekiančiu 464 AG. Automobilis kainuoja apytikriai 130 tūkst. eurų. iš viso kabrioletų meniu – „Porsche 718 Boxster Spyder”. Išleidę apie 70 tūkst. eurų gausite kažką panašaus į 27 300 karatų deimantą iš plieno, natūralios odos, stiklo ir trupučio plastiko. Savu žmogumi jus laikys užkietėję technikos gurmanai, o užpakalinio vaizdo veidrodėlyje kasdien matysite savo šypseną. Neatsitiktinai vienintelis visiškai naujas kabrioletas, pernai parduotas Lietuvoje, buvo „Porsche 718 Boxster Spyder”.

BENE RACIONALIAUSIAS PASIRINKIMAS

KABRIOLETAS VISAIS LAIKAIS, IŠSKYRUS TIK PIRMUOSIUS AUTOMOBILIZMO ISTORIJOS DEŠIMTMEČIUS, BUVO IŠKALBINGIAUSIA SĖKMĖS LYDIMOS ASMENYBĖS VIZITINĖ KORTELĖ, STATUSO SIMBOLIS IR GRAŽAUS GYVENIMO SINONIMAS.

Pabaigoje dar du svarbūs dalykėliai. Hidrometeorologijos tarnyba yra suskaičiavusi, kad nuo sausio pradžios iki gruodžio pabaigos Lietuvoje saulė šviečia vidutiniškai 1 851 valandą, o apniukusių dienų būna viso labo 135–140, tai yra vos daugiau nei trečdalis metų netinkami kabrioletinėms smagybėms. Ir antra – prieš kurį laiką automobilių nuomos bendrovė „CityBee” savo parką papildė dviem dešimtimis bestogių mašinų. Pasimatuoti vieną kurį egzempliorių ir išpūsti širdyje kirbančias abejones dabar itin paprasta.

FOTOGRAFAS MARKAS CECHANOVIČIUS @mark_cech, @mark.cechanovicius FOTOGRAFO ASISTENTĖ IEVA RAKAUSKAITĖ @jie.va STILISTAS LUKAS JUODIS @lukas.juodis JOLITOS GUBEVIČIŪTĖS MAKIAŽAS IR ŠUKUOSENOS @gubeviciute MODELIS MODESTAS MOCKEVIČIUS @modestasmock („BALTIC MODEL MANAGEMENT” @balticmodels)

VASARA ‘21

„SAINT LAURENT” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 274 EUR <

Tik paveikslas. Tik filmas. Tik... idėja Jaudinti ir geisti, gyventi fotografijose ir filmuose regima pasaka, pamiršti realybę ir fokusuotis į begalybę... Kas tada yra realybė? Ar mūsų mintys, svajonės, tobulybės siekis – tokie pat realūs, kaip ir gyvenimas, kurio paveikslą atspindime? Ar tik išgalvota iliuzija? O mūsų aplinka – draugai, kolegos? Tie, kuriuos dieviname ir kuriuos niekiname, – ar jie tikri? Norisi viskuo abejoti, paleisti taisykles, pamiršti kanonus ir gyventi nespraudžiant pasaulio į rėmus, į tobulumą, į realybę...

VASARA ‘21

„TOM FORD” AKINIAI („GLASSES ON”), 258 EUR MANTO BARTKAUS MARŠKINĖLIAI („F6 CONCEPT”), 90 EUR „SUIT SUPPLY” KELNĖS, 139 EUR „HUBLOT” LAIKRODIS („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”), 7 200 EUR „WASSILY” KRĖSLAS (ANTIQBALDAI.LT), 350 EUR PAVEIKSLAS INSPIRUOTAS ROKO ALELIŪNO DARBŲ (@CASUAL_POLAR_BEAR)

VASARA ‘21

< „BURBERRY” POLO MARŠKINĖLIAI, 320 EUR „ERMENEGILDO ZEGNA” KELNĖS, 449 EUR MANTO BARTKAUS KAKLASKARĖ („F6 CONCEPT”), 50 EUR „SMOOTH CONFESS” PIRŠTINĖS, 60 EUR

< „BURBERRY” POLO MARŠKINĖLIAI, 400 EUR „SUIT SUPPLY” KELNĖS, 99 EUR „HUBLOT” LAIKRODIS („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”), 7 200 EUR „ADIDAS” LAISVALAIKIO BATAI („SNKRS”), 90 EUR

< „GAST” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 115 EUR „SUIT SUPPLY” ŠVARKAS, 259 EUR „SUIT SUPPLY” KELNĖS, 139 EUR „HUBLOT” LAIKRODIS („AUKSINĖ DOVANĖLĖ”), 7 200 EUR AUDRONĖS INDRELIŪNAITĖS KAKLO AKSESUARAS („A-FASHION”), 150 EUR

< „SAINT LAURENT” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 274 EUR

VASARA ‘21

< „RETROSUPERFUTURE” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 159 EUR AUDRONĖS INDRELIŪNAITĖS KAKLO AKSESUARAS („A-FASHION”), 150 EUR „VILKMA” MARŠKINIAI, 79 EUR „ERMENEGILDO ZEGNA” ŠVARKELIS, 829 EUR „SUIT SUPPLY” KELNĖS, 139 EUR

VASARA ‘21

„RETROSUPERFUTURE” SAULĖS AKINIAI („GLASSES ON”), 179 EUR MANTO BARTKAUS KAKLASKARĖ („F6 CONCEPT”), 50 EUR MANTO BARTKAUS MARŠKINIAI („F6 CONCEPT”), 350 EUR „SMOOTH CONFESS” PIRŠTINĖS, 60 EUR „BEST2GO.LT” AUTOMOBILIS „ALFA ROMEO SPIDER”

VASARA ‘21

GIVENCHY, 390 Eur givenchy.com @givenchyofficial

JACQUEMUS, 110 Eur jacquemus.com @jacquemus

ENDLESS JOY, 160 Eur endless.co.uk @endlessjoy

BOTTEGA VENETA, 750 Eur bottegaveneta.com @newbottega

BOTTEGA VENETA, 380 Eur bottegaveneta.com @newbottega GARRETT LEIGHT, 415 Eur garrettleight.com @garrettleight

Atostogos, saulė, paplūdimys... AMIRI, 850 Eur amiri.com @amiri

BOTTEGA VENETA, 550 Eur bottegaveneta.com @newbottega

JW ANDERSON, 590 Eur 49,5 cm x 24 cm x 24 cm jwanderson.com @jw_anderson

Šiuo laiku pasiutusiai norisi atsipalaiduoti – nieko neveikiant drybsoti paplūdimyje, kopti į kalnus ar tiesiog žioplinėti po gatves, parkus, pamiškes. Tad ir drabužiai bei aksesuarai atspindi šią nuotaiką, o balta tampa ypač svarbi. Paryžiečių „,Virón“ sportiniai bateliai madingi visomis prasmėmis – veganiški, gaminti kaip tik įmanoma draugiškiau gamtai. ,„Givenchy“ apyrankė primena kitą tendenciją – aukso, sidabro ar tiesiog metalizuoti papuošalai vis dar viršūnėje. ,„JW Anderson“ bokso kriaušės formos rankinė įvaizdžiui suteiks originalumo, o „,Jacquemus“ skrybėlė yra tiesiog nepakeičiamas sezono aksesuaras.

SAINT LAURENT, 850 Eur ysl.com @ysl

GIVENCHY, 650 Eur givenchy.com @givenchyofficial

VIRÓN, 185 Eur viron-world.com @viron_world DRIES VAN NOTEN, 635 Eur driesvanoten.com @driesvannoten

CELINE, 390 Eur 90 cm x 160 cm celine.com @celine

HAMPTON SUN, 45 Eur SPF 45, 130 ml hamptonsuncare.com @hamptonsun

ANDERSON & SHEPPARD, 190 Eur anderson-sheppard.co.uk @andersonandsheppardbespoke

VASARA ‘21

Aukštos kokybės mArškiniAi ir AksesuArAi vyrAms

VASARA ‘21

Didžioji g. 39 / Etmonų g. 1, Vilnius, tel. +370 646 91617, info@emties.lt, www.emties.lt

Antrųjų namų prabanga Šalta Baltijos jūra, ūksminga giria, ežeras ar upė patrauklumu sunkiai būtų nurungę Pietų Prancūzijos levandų laukų žavesį ar Italijos kvapus ir skonius, jei ne pandemijos meto kelionių apribojimai. Ilgiau pabuvę uždaryti namuose, lietuviai it karštas bandeles ėmė graibstyti naujai statomas vietines rezidencijas. TEKSTAS – ANA TREŠČINA

VASARA ‘21

Sustiprėjusią tendenciją įsigyti antrą būstą gyvenimui ir poilsiui Lietuvoje nekilnojamojo turto specialistai stebi visą pandeminių suvaržymų laikotarpį. Sodyba gražioje vietoje prie ežero ar upės, butas Lietuvos pajūryje visais laikais buvo gardus kąsnelis, bet geriausiu atveju ten būdavo įmanoma praleisti tik savaitgalį arba dalį atostogų, nes ilgesniam poilsiui visuomet trūko laisvo laiko, o per atostogas magėjo pasidairyti po platųjį pasaulį. Nuotolinis darbas atskleidė kitokio gyvenimo būdo perspektyvą, o antras būstas tapo kone vienintele galimybe ištrūkti iš kontora virtusių namų. „Per karantiną ir apribojimų laikotarpiu žmonės antrame būste daug laiko praleido ne

tik vasarą – gyveno ir šaltuoju metų laiku. Tai atvėrė akis, kad Lietuvoje gyventi labai gera, todėl kitą būstą galima daug aktyviau išnaudoti. Dirbdami nuotoliniu būdu galime kur kas dažniau ir ilgiau mėgautis poilsio rezidencija, nes didžiausi atstumai Lietuvoje įveikiami vos per tris ar ne visas keturias valandas. O vykstant į antruosius namus, net ruoštis pernelyg nereikia, nes visi būtiniausi daiktai ten jau laukia šeimininkų”, – sako prabangaus nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby’s International Realty” atstovė Egidija Bružienė. Pandemija padarė įtaką visai nekilnojamojo turto rinkai, tačiau ėmė aiškėti, kad kai kurių žmonių poreikius patenkinti gali ne bet koks butas ar namas.

„Jei gyvename miesto šurmulyje, norisi kartais iš jo pabėgti, todėl antro būsto ieškoma arčiau gamtos, bet pačiam nekilnojamojo turto objektui keliami tie patys kokybės reikalavimai, kaip ir pagrindiniam būstui, gal tik plotas gali būti šiek tiek mažesnis. Žmonėms svarbu, kad atvykę ilsėtis nesijaustų prasčiau, nei įpratę kasdien. Nepabijokime žodžio „prabangus”, ir jei išlavintą estetinį skonį turintis ir aukštos kokybės kriterijais besivadovaujantis klientas ieško tokio būsto, jam nėra labai lengva – šio sektoriaus nekilnojamojo turto objektų pasiūla Lietuvoje vis dar gana maža, o štai paklausa per pandemiją smarkiai šovė į viršų”, – pastebi Egidija Bružienė.

Auksinė nekilnojamojo turto vertinimo taisyklė „vieta, vieta ir dar kartą vieta” kalbant apie prabangių objektų vertę įgauna savų niuansų. Svarbu ne tik išskirtinai graži vieta, bet ir jos infrastruktūra bei paties statinio estetinis vaizdas, architektūrinė koncepcija. Žmonės, ieškantys ištaigingo nekilnojamojo turto poilsiui, kelia tam tikrų reikalavimų. Turi būti erdvė, kur tikrai kokybiškai pailsima, o tai gana subjektyvu. Vieni geriausiai pailsi atokiai nuo kitų žmonių, todėl ieško sodybų ar vienkiemių gamtos apsuptyje, šalia upės ar ežero, kad galėtų pasimėgauti tyla ir ramybe. Tuomet lanksčiau ir atlaidžiau žiūrima į tam tikrus vietovės infrastruktūros trūkumus. O štai pastatui keliami aukščiausi reikalavimai. Anksčiau buvo populiaru

VASARA ‘21

statyti rąstinius, autentiškas senovines pirkias primenančius namus, o dabar, nors medis ir išlieka mėgstama užmiesčio rezidencijų medžiaga, statinių stilistika pasidarė kur kas modernesnė. Siekiama, kad namas harmoningai derėtų ir tarsi susilietų su aplinka, o dideli langai suteiktų galimybę kuo daugiau gamtos įsileisti į vidų. Pirkėjų dėmesį taip pat traukia rekonstruoti dvarai, supami parkų ar išsiskiriantys apželdinimo sprendimais. Mėgstantys socializaciją į vertinimo kriterijų sąrašo viršų iškelia malonią kaimynystę, tampa aktualu, kad šalia gyvenančių žmonių

supratimas apie gyvenimo kokybę sutaptų. Bendrauti mėgstantiems būsto savininkams tikrai svarbu, kad turėtų su kuo žaisti jų vaikai, o draugams būtų patogu atvažiuoti į svečius, taip pat, kad nekiltų problemų nusipirkti maisto produktų, šalia būtų restoranų ir pramogų.

veikia restoranai ir viešbučiai. Vienas brangiausių pastarojo meto projektų šiame kurorte buvo „Eglės apartamentų” kompleksas, kurį sudaro 73 individualūs būstai. Bendrose erdvėse gyventojai gali naudotis modernia sporto sale ir patogia požemine automobilių stovėjimo aikštele su dviračių saugyklomis.

Lietuvoje vis dar labai paklausūs išlieka poilsiui pritaikyti būstai Trakų rajone ir Molėtų apylinkėse, o pajūryje būsimuosius antro būsto savininkus domina Palanga ir Neringa. Palangoje pasibaigus sezonui gyvenimas aprimsta, bet visiškai nesustoja, nes

Palangoje vertinami ir individualūs namai, o ypač vertinga taps vieta šalia pasaulinio tinklo „Marriott” viešbučio, kuris išdygs buvusio baseino „Jūratė” teritorijoje. Turėti vilą su lauko baseinu šalia viešbučio, kuriame galima pasimėgauti geriausiomis

SPA procedūromis ar skaniai pavalgyti restorane, – puikios sinergijos pavyzdys. Neringoje dėl architektūriniams sprendimams jautrios teritorijos nekilnojamojo turto projektus vystyti yra gana sudėtinga, tai užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiau kaštų, todėl klientai čia labiausiai vertina dar vieną reikšmingą prabangos atributą – galimybę įsikelti į jau visiškai įrengtą būstą. Tokia vieta šiuo metu yra Nidoje įrengiamas išskirtinės architektūros „Auksinių kopų” kompleksas su bendromis poilsio erdvėmis, restoranu, preciziškai sutvarkyta aplinka.

VASARA ‘21

Vienas unikaliausių lietuviškų nekilnojamojo turto objektų atsiras itin geidžiamoje Nidos vietoje, medžiais apsuptoje teritorijoje tarp Baltijos pakrantės ir miesto centro. „Tai – nuosavų būstų kompleksas, kuriame gyvenimo kokybė atitinka aukščiausios klasės viešbučiui taikomus reikalavimus. Ten yra viskas, ką žmonės nori turėti atvykę ilsėtis, – SPA ir didelis baseinas poilsiui viduje, kai lauke šalta, taip pat lauko baseinas, kur galima džiaugtis, kai šilta ir šviečia saulutė. Konsjeržas užtikrins darnią kaimynų bendrystę, kad ramybė ir poilsis visų būtų vienodai traktuojamas. Pasaulyje nemažai šalių, kur butų kompleksai turi visus išvardytus privalumus, o Lietuvoje šis yra vienas pirmųjų”, – pasakoja agentūros „Baltic Sotheby’s International Realty” atstovė. Konsjeržo paslaugos užsienio prabangaus nekilnojamojo turto sektoriuje laikomos natūralia gyventojų komforto dalimi. Lietuvoje vis dar

įprasta manyti, kad jie dirba tik prabangiuose viešbučiuose, arba jų funkcijos painiojamos su saugos tarnybų darbuotojų. Žmonės, ir Lietuvoje jau gyvenantys namuose, kurie turi konsjeržą, žino, kaip patogu ir vertinga, kai yra kam pasitikti atvykusius svečius, paimti siuntinius, perduoti žinutes, užtikrinti bendrą tvarką, teritorijos priežiūrą. Konsjeržas gali pasirūpinti ir buto tvarkymo organizavimu, smulkiu remontu, gėlėmis, užsakyti staliuką gerame restorane ar taksi.

Auksinė nekilnojamojo turto vertinimo taisyklė “vieta, vieta ir dar kartą vieta“ kalbant apie prabangių objektų vertę įgauna savų niuansų.

Brangiausias būstas „Auksinėse kopose” kainuoja iki 1,5 mln. eurų. Visų butų vidaus apdaila ir dizainas – aukščiausio lygio, apgalvoti iki menkiausių smulkmenų. Įrengiant naudota daug natūralaus akmens, medžio, virtuvėse stovės aukščiausios kokybės baldai, bus integruota technika. Šeimininkams liks tik menki ir malonūs rūpesčiai išsirinkti jų charakterį atspindinčius interjero elementus ir minkštuosius baldus.

FOTOGRAFĖ REDA MICKEVIČIŪTĖ JULIJOS ESTKO MAKIAŽAS EMILIJOS ŠIMUKAUSKAITĖS ŠUKUOSENA „MAX MARA” DRABUŽIAI <

Egidija Bružienė

VASARA ‘21

Čempionas

per klaidą

TEKSTAS – GERDA PELECKYTĖ

NUOTRAUKOS – DANIEL DEAK BARDOS IR AGNĖ ŠIMANSKYTĖ

Kai atšyla orai, vandenlenčių parke greta Vilniaus neretai išvysi aukštą šviesiaplaukį, vandenyje atliekantį triukus, nuo kurių paprastam mirtingajam gniaužia kvapą. Aplinkiniai į jį žvelgia pagarbiai: trisdešimt vienų vokietis DOMINIKAS GUEHRSAS – vienas žymiausių pasaulio vandenlentininkų, dukart tapęs pasaulio ir Europos čempionu, tačiau – stebėtinai paprastas ir mielas vaikinas.

VASARA ‘21

„Šiuo metų laiku turėčiau būti Tailande... Bet esu Turkijoje. Nieko tokio, galiu treniruotis ir Antalijoje – oras puikus, jūra šalia”, – Dominiko balsas iš telefono atsklinda kartu su įnirtingu cikadų čirpimu. Fone banguoja jūra: rodos, šį įtemptą karantino laiką sportininkas leidžia ne taip jau blogai. „Kartais ir pats stebiuosi, koks neįtikėtinai fantastiškas mano gyvenimas”, – juokiasi. Jūs gana dažnas svečias Lietuvoje: tai malonu, bet kartu ir keista – juk Lietuva nėra pietų kraštas! Na ir kas?.. Lietuvoje man labai patinka, nuolat čia grįžtu. Tai puiki šalis treniruotis – jūs turite gerų vandenlenčių parkų, visa infrastruktūra labai patogi,

o apie žmones net nekalbu – jie neįtikėtinai draugiški. Lietuvių vandenlentininkų bendruomenė mane priėmė kaip savą: smagu paplaukioti su vietiniais, mokyti juos visokių triukų. Per kelerius pastaruosius metus čia radau daug draugų. Ir vis dėlto – kuriose šalyse jus galima sutikti dažniausiai? Kiekvieną žiemą tris mėnesius praleidžiu Azijoje, dažniausiai Tailande, o kai prasideda varžybų sezonas, trankausi po visą pasaulį. Aišku, koronavirusas gerokai pakoregavo grafiką... Štai į Aziją šiemet išvis negalėjau nuvykti. Džiaugiuosi, kad pavyks ištrūkti bent į Ameriką, o birželį jau suplanuotos pirmosios tarptautinės varžybos – jos turėtų įvykti Lietuvoje. Bet

VASARA ‘21

Vandenlenčių sportas nėra ”Formulė 1” ar futbolas, nedaugeliui pavyksta iš to gyventi, tačiau man pavyko – gyvenu vien iš šio sporto ir negaliu patikėti, kad man taip pasisekė. niekas nėra šimtu procentų įsitikinęs, ar įvyks. Kaip dėl to jaučiatės? Labai liūdite ar žvelgiate optimistiškai – na, tai kada nors praeis? Žinoma, liūdna, bet aš iš prigimties pozityvus žmogus. Net ir blogis turi šviesių pusių: sienos užsidarė, varžybų nėra – užtat atradau kitos veiklos. Negalėdamas rungtyniauti, daugiau laiko skyriau socialinėms medijoms, fotografavau, kūriau vaizdo projektus. Labai ilgiuosi varžybų adrenalino, bet negaliu nieko pakeisti, todėl irgi guodžiuosi mintimi, kad tai praeis. Socialiniuose tinkluose jau tapote tikra žvaigžde. Jums tai – malonumas ar darbas? Taip nutiko visai netyčia, kaip ir daug kas mano gyvenime (šypteli). Neturėdamas ką veikti ėmiau kelti į internetą nuotraukas ir vaizdelius iš kelionių, kasdienio gyvenimo – ir staiga sekėjų skaičius pradėjo augti. Nebuvo tikslo tapti socialinių tinklų žvaigžde ar kokiu influenceriu, taip atsitiko savaime. Manau, bet kuriai sporto šakai tik į naudą, kad atsirado socialiniai tinklai, – tai tiesiausias kelias pelnyti populiarumą. Negana to, šiandien svarbu ne tik tavo pasiekimai sporte, bet ir tai, kaip bendrauji su sekėjais, kokį turinį sukuri, kaip atstovauji savo sportui socialiniuose tinkluose. Numoti ranka ir sakyti: „Ai, neturiu tam laiko”, būtų neatleistina klaida. Visgi man labiausiai patinka, kad socialiniuose tinkluose galima atskleisti savo asmenybę –

VASARA ‘21

kitaip žmonės vargu ar tave pažintų, o čia pamato, kas esi. Ar tai darbas?.. Na, taip, kartais vakarais iš tiesų jaučiuosi lyg eičiau į antrą darbą: visą dieną treniravausi, o dar reikia sėsti prie instagramo (juokiasi). Bet prisėdu – ir pasineriu visa galva. Tai skatina tobulėti: nuolat mokausi fotografijos ir filmavimo paslapčių. Vertinu tai ne kaip sunkų darbą, labiau kaip aistrą – tiesiog darau, ką mėgstu. Sportu domėjotės nuo pat vaikystės? Mums su vyresniuoju broliu buvo pramušta galva dėl sporto, o tėvai mus tik skatino. Vaikystėje žaidžiau futbolą – aš juk iš Miuncheno, bet turiu pripažinti, kad jo nekenčiau. Futbolo komandoje ištvėriau vos dvi savaites: nepatiko, kad kiti vis nurodinėjo, ką daryti. Mokykloje taip pat nemėgau, kai mokytojai nuolat aiškindavo: daryk tą, daryk aną... Nenoriu, kad kas nors man nurodinėtų, noriu eiti savo keliu. Pradėjau čiuožinėti snieglente, važinėtis riedučiais. Išbandžiau draugo riedlentę – patiko, nusprendžiau ir pats tokią nusipirkti. Nuėjau į parduotuvę – ir susiklostė taip, jog būtent ten buvo priimtas svarbiausias mano gyvenimo sprendimas. Kas ten nutiko? Pardavėjas parodė riedlenčių, o tada atkreipė dėmesį į stovinčias prie sienos vandenlentes: pradėjo man pasakoti apie vandens sportą, įkalbinėti, kad pamėginčiau. Užuot nusipirkęs riedlentę, iš parduotuvės išėjau nešinas

vandenlente: pabandžiau – ir taip patiko, kad nieko kito nebenorėjau. Taip per klaidą tapau vandenlentininku: pirmose varžybose dalyvavau dvylikos, laimėjau, ėmė rastis pirmųjų rėmėjų... Neketinau tapti profesionaliu sportininku – tiesiog taip susiklostė. Vėliau grįžau į parduotuvę padėkoti tam vaikinui. Gaila, jis ten nebedirbo... Esate patyręs kokių nors traumų? Viena buvo gana rimta – skilo kaukolė. Ne dėl mano kaltės: tiesiog kitas vandenlentininkas ant manęs užlėkė, o tais laikais nedėvėdavome šalmų... Gydžiausi šešis mėnesius. Man buvo trylika, negalėjau

lankyti mokyklos, nes tai būtų kėlę pavojų smegenims, taigi tiesiog gulėjau lovoje ir bandžiau įsivaizduoti savo gyvenimą be plaukiojimo... Nepavyko. Kai pasveikau, pirmiausia, ką padariau išėjęs iš namų, – nuvažiavau paplaukioti vandenlente. Tėvai neprieštaravo? Ne... Juk trauma įvyko ne dėl mano kaltės. Tik, žinoma, šįkart jau dėvėjau šalmą (juokiasi). Buvau vienas pirmųjų sportininkų, kurie ėmė plaukioti su šalmais, – tada atrodė keista, o šiandien jau niekas nebeįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Ir vėliau pasitaikė traumų – buvo lūžusi ranka, riešas, trūkusios sausgyslės, – bet jos jau

nebuvo rimtos. Baigęs mokyklą tėvams pareiškiau, kad dar kelerius metus norėčiau nieko neveikti, tik plaukioti vandenlente: rėmėjai man mokėjo pakankamai, kad išgyvenčiau. Ir nejučia tai tapo profesionalia karjera: rėmėjai mokėjo vis daugiau, užsimezgė partnerystė su „Red Bull”, tapau jų veidu – per dešimt metų kartu įgyvendinome daug puikių projektų. Varžybose sekėsi, o galiausiai laimėjau pasaulio ir Europos čempiono titulus.

Šiandien svarbu ne tik tavo pasiekimai sporte, bet ir tai, kaip bendrauji su sekėjais, kokį turinį sukuri, kaip atstovauji savo sportui socialiniuose tinkluose.

Koks jausmas tapti pasaulio čempionu? Turėtų būti neblogas! Tai buvo geriausias kada nors patirtas jausmas. Aš juk visai nesvajojau apie kokius nors titulus – tik gerai leidau laiką!.. Tiesa, požiūris ir paskui nepasikeitė: prie savo pavardės galiu pridurti žodį „čempionas”, bet man tebėra svarbiausia smagiai plaukioti su draugais ir patirti malonumą. Finansine padėtimi tikrai nesiskundžiu: žinoma, vandenlenčių sportas nėra „Formulė 1” ar futbolas, nedaugeliui pavyksta iš to gyventi, tačiau man pavyko – gyvenu vien iš šio sporto ir negaliu patikėti, kad man taip pasisekė. Daugelis atletų, sulaukę tokio amžiaus, jau baigia karjerą, o aš apie tai dar nesvarstau: kol kas esu puikios formos, nejaučiu jokio skausmo kūne. Visiems sakau, kad rungtyniausiu tiek, kiek leis keliai ir sąnariai, tikiuosi, dar ilgai. O kas bus paskui – matysime. Vaikystėje svajojau tapti policininku, teoriškai vis dar galėčiau, tik nebežinau, ar noriu (juokiasi). Rimčiau pamąstau apie fotografiją: iš pradžių ji buvo tik hobis, nesimokiau jos profesionaliai, bet laikui bėgant ėmiau gauti vis daugiau užsakymų ką nors fotografuoti ar filmuoti. Galbūt mielai tuo užsiimsiu baigęs sportininko karjerą: keliausiu po pasaulį, fotografuosiu ir kursiu filmus – visai neprieštaraučiau dėl tokio gyvenimo būdo. Ar svarstote kada nors turėti šeimą? O gal ji tik trukdytų – sulaikytų nuo amžino keliavimo po pasaulį, tektų nusėsti vienoje vietoje? Be abejo, noriu vieną dieną turėti šeimą ir vaikų. Pasąmonėje net norėčiau, kad atsirastų svari priežastis, kuri mane priverstų pasakyti – ei, noriu nusėsti šioje vietoje visam laikui, čia įsikurti ir auginti vaikus. Tik sunku nuspręsti, kuri šalis tai būtų: labai patinka

Tailandas ir Indonezija, tačiau tikrąjį namų jausmą patiriu tik Miunchene, kur gyvena mano šeima. Kad ir kur keliaučiau, visuomet laukiu, kada galėsiu grįžti namo pas artimuosius. Galbūt man labiausiai ir tiktų toks gyvenimo būdas: pusė metų Europoje, pusė – Azijoje. Bet viskas priklauso nuo merginos, kurią sutiksiu: moters balsas juk visuomet paskutinis (juokiasi). Atrodote labai stilingas. Šis jausmas iš prigimties? Labai ačiū, kad taip manote (šypsosi). Išties nesu tas vaikinas, kuriam rūpi vien treningai. Visada domėjausi mada, man buvo svarbu atrodyti stilingai. Labiausiai mėgstu gatvės ir sportinį stilių, bet eidamas į restoraną ar barą nepraleidžiu progos ir elegantiškiau pasipuošti. Vakare – marškiniai ir švarkai, kasdien – džinsai ir sportbačiai. Mėgstamiausias prekės ženklas – „Vans”. Rūpinatės oda ir plaukais? O, taip. Odą prižiūriu, drėkinu ir labai saugausi saulės spindulių. Mano profesijoje jie pavojingiausi, nenoriu trisdešimt penkerių atrodyti kaip penkiasdešimties, tad kremas nuo saulės su SPF 50 man yra būtinybė. O plaukams nieko ypatingo nedarau: atsikėlęs ryte tiesiog perbraukiu pirštais. Man pačiam jie labiausiai patinka tada, kai sušlampa sūriame vandenyje: išsimaudęs jūroje kartais specialiai jų neplaunu keturias ar penkias dienas, kad tik ta druska ilgiau išliktų (juokiasi). Taigi pagrindinė mano grožio priemonė – jūros druska!

VASARA ‘21

ESTETINĖ MEDICINA SLENKANTIEMS PLAUKAMS: SECRET RF ir PRP Naujausia SECRET RF +PRP procedūrų terapija galvos odai yra viena iš naujausių pasaulyje alopecijos gydymo technologijų, kuri padeda saugiai ir efektyviai valdyti įvairias plaukų slinkimo priežastis ir pastebimai pagerinti plaukų būklę veikiant tiesiogiai svogūnėlius. Šiandien būtent radijo dažnio ir PRP terapijų – estetinės medicinos technologijų – derinys laikomas bene progresyviausiu ir veiksmingiausiu metodu, kuris padeda atkurti sveiką, jaunatvišką plaukų išvaizdą: jie tampa pastebimai tankesni, sustiprėja, pradeda augti naujų, be to, terapija leidžia sureguliuoti riebalų liaukų veiklą. Ši metodika specialisto gali būti parenkama esant įvairių plaukų slinkimo ir plikimo priežasčių, taip pat profilaktiškai, siekiant stiprinti plaukų svogūnėlius, kurie silpsta ir dėl senėjimo procesų. Apie pusę valandos trunkanti procedūra susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia į tam tikrą galvos odos gylį subedamos mikroadatėlės, jomis radijo dažnio (RF) energija paskleidžiama giliai ir tiksliai į visus reikiamus odos sluoksnius. Impulso metu išsiskyrusi energija aktyvina ląstelių augimo faktorius, kurie yra svarbūs tiek jau esantiems, tiek naujiems plaukų svogūnėliams formuotis ir augti. Ši procedūra beveik nejuntama, nes prieš tai oda ištepama vietinės nejautros kremu. Antra dalis – PRP terapija. Iš venos paimamas nedidelis kiekis kraujo, iš jo specialiu aparatu atskiriami trombocitai – jų koncentracija tampa net iki 9,3 karto didesnė nei įprastai kraujyje. Trombocitų sudėtyje yra įvairių augimo faktorių, kurie taip pat skatina naujų plaukų svogūnėlių formavimąsi ir spartesnį plaukų augimą. Šis koncentratas paskirstomas ant galvos odos ir mikrokanalais, kurie susidaro po radijo dažnio procedūros, lengvai patenka tiesiai prie plaukų svogūnėlių – nereikia daryti daugiataškių injekcijų. Rekomenduojama PRP terapiją rinktis tokią, kuri atliekama pasitelkus inovatyvią „Arthrex“ dvigubo švirkšto technologiją, nes dėl jos sumažinama alerginių reakcijų tikimybė. Standartinis SECRET RF+PRP kursas – 3-4 procedūros, po vieną per mėnesį, tačiau reikalingas jų skaičius bus individualiai patikslintas specialisto. Siekiant dar stipresnio poveikio, šios procedūros derinamos su plaukų GK FUE mikrotransplantacija ir kitomis gydymo metodikomis.

Daugiau: Gedimino Žilinsko nuotrauka

www.gkklinika.com

KUKLA: Laisvi-laikai „„Skrajojantis olandas“

KUKLA GARSAI

NUOTRAUKA – MARTYNAS ALEKSA

NUOTRAUKA – MONIKA PENKUTĖ

KAS: opera „Skrajojantis olandas” (idėjos autorius ir režisierius Dalius Abaris) KUR: Klaipėda, Vakarų Baltijos laivų statyklos elingas KADA: liepos 29, 30 d. ir rugpjūčio 1, 4 d. KODĖL „TAIP”: nes tai unikalus pastatymas unikalioje erdvėje

KAS: Gabrielės Vilkickytės koncertas KUR: „Midsummer Vilnius”, Valdomų rūmų Didysis kiemas KADA: liepos 14 d. KODĖL „TAIP”: nes tai viena įdomiausių šių dienų Lietuvos atlikėjų

Tarp žiūrovų praplaukiantis laivas, nuo pastolių tyškantys tūkstančiai litrų marių vandens, su jūra susiliejantis dangus, Richardo Wagnerio muzika, atliekama iš pajūrio krašto kilusių solistų. Kas gali būti įspūdingiau? Prieš metus įvykęs vienintelis spektaklis, režisieriui pelnęs Auksinį scenos kryžių ir virtualiai apskriejęs pasaulį, grįžta dar kartą gyvai pakerėti susirinkusios publikos.

Nors įprastai Gabrielė scenoje pasirodo viena ir, anot gandų, publikai apžavėti jai pakanka fortepijono bei išskirtinio balso, šįkart ji žada skambėti kitaip ir pristatydama savo debiutinį albumą „Vilko Švelnumas” erdvę užpildyti įspūdingu pasirodymu.

„,Planeta iš žmonių“

„,Nesibaigiančios kovos“

NUOTRAUKA – AISTĖ VALIŪTĖ IR DAUMANTAS PLECHAVIČIUS

KAS: Julijono Urbono kosminės architektūros programa „Planeta iš žmonių” KUR: 17-oji Venecijos architektūros bienalė KADA: iki lapkričio 22 d. KODĖL „TAIP”: nes žinovai sako, kad architektūros bienalė verta pamatyti ne mažiau nei Venecijos meno bienalė

KUKLA VAIZDAI

Ayn Rand

Elizabeth Strout

,„Šaltinis“

„,Olivija Kiteridž“

(iš anglų k. vertė Marius Burokas)

(iš anglų k. vertė Aistė Kvedaraitė)

1943 m. JAV pirmąkart pasirodęs „Šaltinis” – tai kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį ir meilę, apie visuomenę, jos ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją.

KAS: 14-oji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos” KUR: Vilnius, ŠMC ir kitos meno erdvės KADA: iki rugpjūčio 15 d. KODĖL „TAIP”: nes vienoje vietoje galima išvysti kelių dešimčių menininkų darbus Trienalės rengėjų akys šįkart krypsta į Vidurio ir Rytų Europą. Šiam regionui būdingi staigūs pokyčiai ir pertvarkos, čia dažnai susiduria itin skirtingi požiūriai į ideologines, ekologines ir ekonomines problemas. Baltijos trienalėje dalyvaujančių balsų įvairovė parodo Vidurio ir Rytų Europą kaip kaleidoskopišką, keistam realizmui pavaldų queer erdvėlaikį, kurio unikalių sąskambių polifonija atliepia viso pasaulio kompleksiškumą.

Į fiktyvios institucijos laboratoriją kviečiantis menininkas siūlo provokuojančią ateities architektūros idėją – sukonstruoti planetinio mastelio darinį iš žmonių. Kol kas tam reikia šiek tiek vaizduotės ir kad į Lietuvos paviljoną užsukę lankytojai nusiskenuotų specialiu 3D skeneriu. Jų atvaizdai akimirksniu paverčiami ekranuose matoma trimate astrofizikine simuliacija. Nauja planeta iš besigūžiančių žmonių kūnų formuosis iki pat bienalės pabaigos.

Gabrielės Vilkickytės koncertas

KUKLA TEKSTAI

Žemyno pakraštyje įsikūręs Krosbio miestelis Meino valstijoje gali pasirodyti Dievo pamiršta vieta, tačiau rašytoja Elizabeth Strout (už šią knygą pelniusi prestižinę Pulitzerio premiją) jame sutalpina visą pasaulį ir visas didžiausias žmonijos dramas – aistrą, nusivylimą, pavydą, viltį ir meilę. Trylika ryškių pasakojimų į vientisą romaną jungia nepamirštamos veikėjos – Olivijos Kiteridž – paveikslas.

VASARA ‘21

VASARA ‘21 ‘21 VASARA

97 109

Turbūt gražiausias

Vilniaus sodas Taurė rinktinio vyno ar šampano, miniatiūriniai užkandžiai ir priedas, kurio kitur negausi už jokius pasaulio pinigus, – Gedimino pilies vaizdas ir nereali karalienės Bonos Sforzos sukurta aura. Unikali gastrobaro „,Valdovų sodas“ vieta – bene gražiausias Vilniaus atvirukas su galingu istorijos užtaisu. TEKSTAS – DALIA MUSTEIKYTĖ

NUOTRAUKOS – ROBERTAS DASKEVIČIUS

VASARA ‘21

TAURĖ GĖRIMO IR MAŽYTIS UŽKANDIS

Taip sutapo, kad istorinėje vietoje esančiam „Valdovų sodui” vadovaujančią bendrovę „Taurakalnis” irgi galima vadinti Lietuvos kulinarijos istorija. Ji daugiau nei tris dešimtmečius ruošia vaišes didžiausioms ir garsiausioms šventėms – vestuvėms, gimtadieniams, banketams, furšetams, karališkųjų asmenų ir valstybių vadovų vizitams, tad gali patiekti įmantriausių valgių bet kur. Ką kalbėti apie erdvę, kur pati aplinka tampa gardžiu kiekvieno patiekalo ingredientu?.. „Tai unikaliausia vieta, turbūt pats gražiausias Vilniaus sodas, – neatsidžiaugia „Taurakalnio” kūrybos direktorė ir bendraturtė Monika Čereškaitė. – Matyt, geriausi dalykai gyvenime įvyksta ekspromtu, be didelių planavimų ar įdirbio. Taip nutiko ir su „Valdovų sodu”. Ištikus pandemijai, paprašėme leidimo praplėsti Valdovų rūmuose esančią savo kavinę į terasą, jį gavę, nebedelsėme – tiesiog pasinaudojome galimybe dirbti, o tada jau gimė idėja prisiminti Boną

Sforzą, sukurti itališką meniu ir kviesti svečius čia.” Pernai gastrobaro terasa buvo atidaryta iškart po pirmojo karantino. Vynu ir šampanu itin besidominti Monika pirmiausia savo žinias panaudojo sudarydama gėrimų meniu – jie čia parinkti labai kruopščiai ir sumaniai. „Gėrimus surinkau tokius, kuriuos pati mėgstu degustuoti. Tad ir svečiams noriu pasiūlyti įvairų jų pasirinkimą, kad visi rastų, kas tiktų ir patiktų vakarojant šio istorinio kalno papėdėje”, – sako Monika Čereškaitė, kuri yra ir „Valdovų sodo” šefė. Valgiaraščio išskirtinumu pernai tapo miniatiūros – mažos ir įprastų, ir kitur neragautų patiekalų versijos. Praėjusiais metais svečiai mielai kirto mini cepelinus, mažyčius bulvinius blynus su ikrais ir lašiša. „Visi tada buvo pasiilgę tradicinių mūsų patiekalų, maniau, per žiemą jų jau atsivalgė. Bet nieko panašaus! Vos atlaisvinus karantiną pradėjome veikti, pirmi svečiai paklausė: „Ką – nei cepelinų, nei tų mažučių blynukų neturite?” Atrodo, bulvinius blynus

Juk kas benutiktų, žmonėms reikia malonumo, pramogos, reikia gomurį palepinti, ne tik prie puodų sėdėti.

VASARA ‘21

kepsime ir šią vasarą, toliau juos patieksime su ikrais ir lašiša. Neatsisakysime ir kitų mažų užkandžių, siūlysime nedidukus kalmarus, dar daugiau nei pernai jūrų gėrybių. Iš ankstesnių metų liks mini „Kijevo” kotletai – jie buvo populiariausi tarp mūsų svečių”, – pasakoja Monika KARALIENĖS PASIRINKIMĄ IŠDAVĖ SĖKLOS

Erdvė, kur dabar įrengta „Valdovų sodo” terasa, tiesiog pasmerkta gastronominiams atradimams. Dar XVI amžiuje, kai čia rezidavo karališkoji šeima – Žygimantas Senasis su žmona Bona Sforza (1494–1557), kilusia iš Italijos, šioje vietoje vešėjo renesansinis sodas. Jame žaliavo ne tik mūsų geografinei platumai įprasti, bet ir atvežtiniai augalai: rojaus obelys, diemedžiai, rūtos, šalavijai, čia tarpo ir bazilikai bei čiobreliai. Archeologai rado to laikotarpio mirtų žiedadulkių, žemuogių sėklų. Aptikti vyšnių kauliukai išduoda, kad Bona Sforza sode augino ir jas. Vyšnios pakeitė karalienės mėgtus apelsinus, kuriems Lietuvos klimatas netiko. Buvo rastas ir vienas vynuogės kauliukas, tai sufleruoja, kad sode bandyta auginti ir šias uogas. Bona Sforza labai mėgo savo šalies virtuvę ir visokius prieskoninius augalus. Jos dėka Lietuvą pasiekė špinatai, citrinos, kaparėliai, ciberžolė, pradėti auginti pastarnokai, žiediniai kopūstai ir net artišokai. Karalienė ir ryškus jos pėdsakas istorijoje įkvėpė „Valdovų sode” kartu su istorikais rengti edukacinių vakarų ciklą – kartą per mėnesį užkandžiaujant ir ragaujant vyno čia bus galima klausytis paskaitų apie Bonos virtuvę, vaikus bei jų likimus, intrigas ir kitus įdomius dalykus. PAKANKA IR ERDVĖS, IR PRIVATUMO

Karalienė ir ryškus jos pėdsakas istorijoje įkvėpė ”Valdovų sode” kartu su istorikais rengti edukacinių vakarų ciklą – kartą per mėnesį užkandžiaujant ir ragaujant vyno čia bus galima klausytis paskaitų apie Bonos virtuvę.

100

„Valdovų sodas” masina ne tik pavienius lankytojus, romantiškas poras ar bičiulių kompanijas. „Kadangi turime dvi viena nuo kitos atskirtas nemažas erdves, pas mus vyksta verslo pietūs, vakarienės, dalykiniai susitikimai, žmonės mėgsta švęsti gimtadienius, krikštynas, vestuvių sukaktis. Užtektinai ploto, mažai šurmulio, gana daug privatumo”, – Monika vardija „Valdovų sodo” privalumus. Pavasarį buvo dar labiau išgražinta terasa, įrengta

didelė stoginė, kad svečiai nebijotų lankytis ir per lietų. „Jau pamažu (su galimybių pasu) priimame svečius ir viduje, nuostabiose XVI amžių menančiose patalpose. Istorinė aura ten taip pat stebuklinga”, – sako Monika Čereškaitė. Darbas yra jos didžiausias pomėgis ir aistra, tad vos atlaisvinus karantiną energingai pasiraitojo rankoves ir kibo į mėgstamą veiklą: „Man labai stigo kūrybos, adrenalino ką nors daryti, judėti pirmyn.” Savirealizacijos poreikį karantino metu ji malšino sukūrusi maisto tiekimo į namus paslaugą valgyknamie.lt. Monika pamena slogią akimirką, kai baigė aptarnauti vestuvininkus ir turėjo užsidaryti dėl karantino. „Ką darysime toliau?” – paklausė darbuotojai. „Jeigu svečiai negali pas mus ateiti, eisime mes”, – atsakė pusiau juokais, tačiau mintis greitai materializavosi. „Juk kas benutiktų, žmonėms reikia malonumo, pramogos, reikia gomurį palepinti, ne tik prie puodų sėdėti. Viską pasvėriau, labai greitai sudėliojau ir pradėjome veikti”, – pasakoja apie dar vieną spontaniškai įgyvendintą projektą.

VASARA ‘21

101

Menas ant stalo – „Christofle“ sidabras „Christofle“ – garsaus Prancūzijos sidabrinių stalo įrankių gamintojo, skaičiuojančio jau antrą šimtą metų istorijos, – vardas visame pasaulyje yra tapęs elegancijos ir prabangos simboliu. Įmonė, nuo pirmų jų gyvavimo metų garantavusi neprilygstamą kokybę, jau greitai didžiavosi tokiais autoritetingais klientais kaip Prancūzijos karalius Napoleonas III, Rusijos caras ir Meksikos imperatorius. Dėl veržlių, inovatyvių idėjų ir bendradarbiavimo su garsiausiais kiekvieno laikmečio dizaineriais „Christofle“ ir toliau diktuoja stalo kultūros tendencijas bei puošia išskirtinius namus. Charlesas Christofle'as, kompanijos įkūrėjas, mokėsi pas svainį, papuošalų gamintoją. Tapęs auksakaliu, 1830 metais įkūrė savo vardo įmonę ir ėmė eksportuoti brangių jų metalų papuošalus. Ieškodamas technologinių naujovių, Ch. Cristofle'as pradėjo gaminti ir metalizuotas medžiagas. Galiausiai sukaupusi įvairios patirties kompanija „Christofle“, nuolat siekianti inovacijų, nėrė į stalo įrankių ir aksesuarų gamybą. Nuo XIX a. antrosios pusės šis vardas tapo žinomas visame pasaulyje ir ypač vertinamas dėl meistriškumo, naujų technologijų ir meninio išskirtinumo. Šiandien „Christofle“ virtęs elegancijos bei prabangos simboliu. Įmonė per ilgą gyvavimo laiką revoliucionizavo sidabro įrankių, stalo ir namų aksesu-

arų stilių, techniką, gamybos metodus. „Christofle“ kiekvienais metais į savo kolekcijas įneša naujų vėjų. Peržiūrima klasika ir į ją įmaišoma šiek tiek humoro ir inovatyvių, netikėtų detalių. Bendradarbiaudama su garsiausiais pasaulio dizaineriais, tokiais kaip Marcelis Wandersas, Ora Ito, Richardas Huttenas, „Christofle“ per stalo įrankių kolekcijas stengiasi perteikti nevienadienes laikmečio tendencijas ir formuoti visiškai naują supratimą apie stalo įrankių misiją bei estetiką. Stalo kultūros ekspertai „ARTable by ISTO“ pasakoja, kad „Christofle“ stalo įrankius ir aksesuarus renkasi ne tik ieškantys išskirtinio stiliaus, aukščiausios kokybės bei prabangos, bet ir meninės vertės. „Christofle“ subtiliai sujungia naują požiūrį ir tradicijas, o kolekcijų įvairovė suteikia galimybę rasti savo derinį tiek klasikinio, tiek modernaus stiliaus gerbėjams. „Malmaison“ – viena iš „Christofle“ istorinių kolekcijų, kurios pavadinimas kilo iš „Château de Malmaison“ pilies, mėgstamiausios Napoleono Bonaparto rezidencijos, vardo. Subtilus palmių ir lotosų lapų formos apvadas ir simetriškas dizainas įkūnija imperijos stilių, įkvėptą antikos. „Albi“ linija, sukurta 1968-aisiais, iš karto tapo „Christofle“ klasika. Kolekcija buvo inspiruota Prancūzijoje, Albi mieste, stovinčios katedros,

žinomos dėl nuostabios architektūros ir tiesių, švarių linijų. „Albi“ pasižymi laikui nepavaldžiomis švelniomis formomis. „Origine“ – moderni, 2009-aisiais sukurta kolekcija, neišvengiamai tapsianti klasika. Ši linija skirta žmonėms, kurie vadovaujasi principu, kad grožis yra paprastumas, ir ieško funkcionalumo bei estetikos darnos. Ji išsiskiria ne graviūromis, auksavimu ir puošmenomis, o grynomis, tiesiomis linijomis ir platėjančiais, apvaliais koteliais. Praktiški ir itin elegantiški „Origine“ įrankiai tiks kiek vienoje šiuolaikinėje virtuvėje ar valgomajame. „MOOD by Christofle“ sujungia du šimtmečius tradicijų pateikdama naują, drąsią ir ypač patogią versiją – kiaušinio formos įrankių kapsulę. „MOOD“ sukurtas būti daugiau nei stalo įrankių rinkiniu – jis yra ir puošnus elementas, suteikiantis virtuvei ar valgomajam netikėto ryškumo bei intrigos dėl subtiliai paslėptos tikrosios funkcijos. „Jardin d’Eden“ – „Christofle“ kūrinys, sujungiantis tradicijas ir avangardą. Tai kelerių metų tyrimų rezultatas, sumanytas Marcelio Wanderso, įkvėptas ir pavadintas žymiausio sodo istorijoje vardu. Sudėtinga, preciziška, „žaliuojanti“ kolekcija, dekoruota susiraizgiusiais vijokliniais augalais ir gėlėmis, turi savito barokinio žavesio, bet kartu yra ir labai moderni.

Šias ir kitas išskirtines „Christofle“ stalo įrankių ir aksesuarų kolekcijas galite apžiūrėti „ARTable by ISTO“ salonuose Vilniuje ir Klaipėdoje arba www.artable.lt.

Maži dideli atradimai 1 2 Ieškodama originalios dovanos artimiesiems ar bičiuliams dažnai prisimenu menininkės Kristės Stan personalizuotus darbus.

Karantino metu žiūrėjau puikų filmą, iliustruojantį mūsų dienų aktualijas ir problemas, – „The Social Dilemma” („Socialinė dilema”).

NUOTRAUKA - VIKA PAŠKELYTĖ

Su šeima ir draugais visada mieliausiai žaisdavau tenisą, o pastaraisiais mėnesiais leidausi į sporto atradimus ir išbandžiau individualias treniruotes su Pilates Reformer treniruokliais.

Atsitraukusi nuo aktyvaus leidybos verslo, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę” komunikacijos ir plėtros projektų vadovė Jurgita GARBARAVIČIENĖ mėgaujasi viskuo, kuo užsiima šiandien: skaito paskaitas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno kolegijos menų akademijoje, prisideda prie prasmingų visuomeninių darbų, o geriausias jos poilsis – laikas gamtoje, kelionės su šeima.

104

Įspūdį paliko Korėjoje gimusios amerikiečių autorės Min Jin Lee knyga „Pačinko” – sukrečiantis epas, atskleidžiantis sudėtingus japonų ir korėjiečių santykius, skirtingų kartų šeimos istorijas ir gyvenimo vingius.

Renginiai, kuriuose lankėmės, ar įvykiai, kuriuose iki pandemijos turėjome galimybę dalyvauti, dabar įgauna visai kitokių spalvų. Garsios japonų menininkės Yayoi Kusamos parodos atidarymas Londone paliko ypač didelį įspūdį. Ši išskirtinė menininkė žavi ne tik šiuolaikiškumu, instaliacijų vaizdiniais, bet ir įdomia biografija.

VASARA ‘21