Lamų slėnis / liepa by Lamų slėnis

Liepa 2013 (19)

Viršelio nuotrauka: Vygailė SUkurytė

La Famiglia

Algė RAMANAUSKIENĖ

Redaktorė

Unė DABUŽINSKAITĖ

Žurnalistė

Tinklaraštis

Gabrielė Andriulionytė

Fotografė

Tinklalapis

Indrė Blauzdžiūnaitė

Žurnalistė

Tinklalapis

Tim Adami

Fotografė

Fotografas

Tinklalapis

Fotografė

Fotografas

Facebook

Vygailė Sukurytė

Carina Gibson

Sergej PuZanskij

Elas RAMANAUSKAS

Dizaineris

Tinklalapis

Dovilė Dagienė

Fotografė

Tinklalapis

BARBORA ADAMONYTĖ

Stilistė, dizainerė Tinklaraštis

Renatas Neverbickas

Fotografas

Tinklalapis

Justina Bernotaitė

Reklamos projektų vadovė justina@lamuslenis.lt

Bendraukime: info@lamuslenis.lt; reklama@lamuslenis.lt

Lamų slėnis

Padek lamoms pasistatyti naujus namus!

mk Pare

Dvejus metus kuriame jums nemokamą žurnalą, kas mėnesį siunčiame tiek įkvėpimo ir teigiamų emocijų, kiek sugebame atrasti. Bet vaikystės marškinėlius išaugome, atėjo metas

kraustytis į naujus namus. Norime sukurti naują žurnalo “Lamų slėnis” tinklalapį, kuriame kasdien atrastumėte tai, dėl ko būtų verta stabtelėti ir trumpam pabėgti nuo kasdienybės. O kas mėnesį – ir naują žurnalo numerį.

Tad prašome jūsų prisidėti ir padėti lamoms įsikurti naujuose jaukiuose namuose. Atsidėkodami kiekvieno jūsų vardą įrašysime į “Lamų slėnio” draugų skiltį naujajame portale.

Ačiū

26 Laimė duonos plutelėje

Siūlančios meškos paslaugą

Buvęs „Exem“ narys toliau keičia muzikos pasaulį

Prasto dizaino niekas nekopijuoja

Kalba sienos

106

Skaityk Lamu sleni plansetese iPad

Nemokamai

Zurnalo ieskok Apple Newsstand Dalinkis su draugais

Tikrai nemokamas )

Tapk ypatingu

Lamu slenio

draugu

JETS (US) SHACKLETON (UK) THE GASLAMP KILLER (US) DJ EZ (UK) LAPALUX (UK) PHAELEH (UK) LETHERETTE (UK) FRENCH FRIES (FR) ICICLE (uk) DADDY KEV (US) D-STYLES (US) NOBODY (US) NOCANDO (US) BAMBOUNOU (FR) JEAN NIPON (FR) om unit (UK) DARKSIDE (UK) OBEY CITY (US) SLICK SHOOTA (NO) CID RIM (AT) camera (DE) het verzet (NL) DJ PAYPAL (US) jameszoo (NL) SARAH FARINA & MC NU’ZIA (DE) tr\\er (UK) baconhead (UK) TICKLISH (DE) jemek jemowit (DE) buvette (CH) saigon (SE) cholombian (UK) piotr kurek (PL) witchney houston (PL) shaun bass (UK) black black gold (DE) sander molder (EE) CHESSLO JUNIOR (UK) stratasoul (SK) +60 kiečiausių lietuvių 7 scenose rbma / weboogie / mondayjazz / ritmo kovos / basscake / shatriah / agharta / juoda www.sattaoutside.lt

remejai

O kaip prasideda tavo vasaros rytas?

LamĹł slÄ&#x2014;nis

Lamų slėnis

O kaip baigiasi tavo vasaros Vakaras?

LamĹł slÄ&#x2014;nis

Kavos staliukas

„Rubino“

Diz. Guido Porcellato

Aukso karštinė

Šviestuvas

„Void“

Lamų slėnis

Diz. Tomas Dixonas

Žvakidė Diz. Annaleena Leino

Pieštukinė

„Ferm Living“

Veidrodis Diz. Morie Nishimura

Stalinis šviestuvas

„.IU Design“ Staliukas

„Algedi“

Diz. „Iacoli & McAllister“

Lamų slėnis

Idėja: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Vygailė Sukurytė

Saldūs braškių ledai pusryčiams, gaivūs mėtų ir bazilikų – vakarienei. Pietums – cinamono, šokolado, o gal kokosų?! Vasara be ledų – kaip jūra be vandens... Ledų desertai gali ne tik atgaivinti ištroškusią sielą, bet ir tapti mažu meno kūriniu ant pietų stalo. Tereikia pasitelkti fantaziją ir tai, nuo ko visą vasarą lūžta turgaus prekystaliai.

Lamų slėnis

Naminiai braškių ir žemuogių ledai Reikės Procesas Uogos: Uogas nuplaukite ir palikite apdžiūti (itin svarbu, kad uogos būtų sausos, nes dėl vandens 450–500 g braškių ir žemuogių (supjaustytų) ledai nebus tokie minkšti). 70 g cukraus Dubenyje sumaišykite du trečdalius supjaus1 šaukštelio citrinų sulčių tytų uogų, cukrų ir citrinų sultis. Uždenkite indą ir palaikykite šaldytuve bent Ledai: valandą. 2 kiaušinių trynių Kitame inde suplakite kiaušinius. Pamažu su150 g cukraus berkite cukrų ir atsargiai išmaišykite. 500 ml grietinėlės Tuomet supilkite grietinėlę ir pieną. Išmaišykite. 250 ml pieno Išimkite iš šaldytuvo uogas, sutrinkite jas mediniu šaukštu arba elektriniu plakikliu ir įmaišykite į ledų masę. Supilkite ledus į specialų indą, uždenkite ir padėkite į šaldymo kamerą. Kitas uogas sutrinkite ir po kelių valandų įmaišykite į ledus. Tada vėl padėkite ledus į šaldymo kamerą. Geriausia palikti stingti pernakt.

Lamų slėnis

Kokosiniai ledai Reikės 250 ml kokosų pieno Žiupsnelio druskos 150 g cukraus 1 šaukštelio vanilės esencijos 450 ml grietinėlės 5 kiaušinių trynių Kokosų drožlių

Procesas Į puodą supilkite kokosų pieną, žiupsnelį druskos ir cukrų, įberkite didelį žiupsnį kokosų drožlių. Užkaiskite. Uždenkite puodą, nukelkite nuo ugnies ir palikite mažiausiai dviem valandoms. Dubenyje išplakite kiaušinių trynius. Vėl pašildykite kokosų pieną ir pamažu, nuolat maišydami, supilkite į jį trynių plakinį. Kiaušinių ir kokosų pieno mišinį vėl supilkite į puodą ir virkite ant mažos ugnies, nuolat maišydami mediniu šaukštu, kol mišinys sutirštės iki kreminės konsistencijos. Atšaldytą grietinėlę supilkite į ledų indą. Į jį supilkite ir kremą. Išmaišykite ir palikite šaldytuve atvėsti. Vėl gerai išmaišykite. Supilkite vanilės esenciją, uždenkite indą ir padėkite į šaldymo kamerą stingti. Geriausia – pernakt. Kitą dieną ledus gerai išmaišykite, kad neliktų jokių gumulėlių. Palikite dar porai valandų šaldymo kameroje ir vėl išmaišykite. Ledai bus minkštesni ir puresni! Prieš patiekiant, ledus rekomenduojama apie 20 min. palaikyti kambario temperatūroje.

Lamų slėnis

Cinamono ledai su šokoladu Reikės 1 cinamono lazdelės 250 ml pieno 3 kiaušinių trynių 100 g smulkaus cukraus 1 šaukštelio malto cinamono 450 ml riebios grietinėlės 170 g juodojo šokolado

Procesas Į puodą supilkite pieną ir įmeskite cinamono lazdelę. Užvirkite. Nuimkite nuo ugnies ir palikite šiek tiek atvėsti. Kitame inde suplakite kiaušinių trynius, cukrų ir maltą cinamoną. Išimkite cinamono lazdelę iš pieno. Dar šiltą pieną supilkite į kiaušinių plakinį ir toliau maišykite. Kiaušinių kremą supilkite į puodą ir virkite ant mažos ugnies 5–10 min., nuolat maišydami, kol kremas sutirštės. Kremą gerai sumaišykite su grietinėle. Leiskite mišiniui visiškai atvėsti, o tada supilkite į specialų ledų indą ir padėkite į šaldymo kamerą. Po poros valandų susmulkinkite šokoladą ir įmaišykite į ledus. Indą vėl palikite šaldymo kameroje stingti. Ledams sustingus, apibarstykite juos maltu cinamonu ir šokoladu.

Lamų slėnis

Mėtų ir bazilikų ledai Reikės 500 ml pieno 200 g cukraus 500 ml grietinėlės 40 mėtų lapelių 12 didelių bazilikų lapelių

Procesas Į nedidelį puodą supilkite cukrų ir pieną, užvirkite ant vidutinės ugnies. Virdami nuolat maišykite, kol cukrus ištirps. Užvirus mišiniui, supilkite pieną į dubenį, uždenkite ir pastatykite į šaldytuvą. Kitame puode sumaišykite grietinėlę, mėtas ir bazilikus. Užvirkite ant vidutiniškai stiprios ugnies, tada nukelkite nuo viryklės ir padėkite į šalį pusvalandžiui ar ilgiau, kad grietinėlė prisigertų prieskonių aromato. Į grietinėlės kremą supilkite atvėsusį pieną ir viską gerai išmaišykite. Ledų masę supilkite į specialų indą, uždenkite ir padėkite į šaldymo kamerą. Po kelių valandų ledus išmaišykite, tada vėl padėkite į šaldymo kamerą stingti. Patiekite apibarstytus mėtų lapeliais.

Lamų slėnis

6 privalumai visapusei burnos sveikatai LISTERINE® TOTAL CARE – pažangiausias iš visų LISTERINE®. Naudojant du kartus per dieną: 1. Naikina burnos bakterijas 2. Sumažina dantų apnašas ir akmenis 3. Palaiko sveikas dantenas 4. Saugo dantis nuo ėduonies ir stiprina emalį 5. Palaiko natūralų dantų baltumą 6. Suteikia iki 24 val. trunkančią burnos gaivą

PAŽANGIAUSIAS VISŲ LAIKŲ LISTERINE®

Lamų slėnis

Buvęs „Exem“ narys toliau keičia muzikos pasaulį

Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Renatas Neverbickas (www.renasphoto.com)

Lamų slėnis

Prie didžiausios pasaulyje dalijimosi muzika platformos „SoundCloud“ sėkmės prisidėjo ir lietuvis, buvęs grupės „Exem“ narys Matas Petrikas, jau daugiau nei 15 m. su šeima gyvenantis Berlyne.

Septintas komandos narys Matas vienas pirmųjų įsiliejo į šiandien vienu garsiausių pasaulio startupų vadinamo „SoundCloud“ gretas. Tai buvo 2008-ieji, kai nusivylęs reklamos pasauliu lietuvis pradėjo ieškoti darbo, kuris ne tik teiktų malonumą jam pačiam, bet ir suteiktų vertės kitiems. Netikėtai sužinojęs, kad jo geras draugas Ericas Wahlforssas (vienas „SoundCloud“ įkūrėjų – aut. past.) steigia naują įmonę, parašė jam, išklausė draugo vizijos, papasakojo, ką norėtų ir galėtų padaryti pats, ir netrukus prisijungė prie šešių bendraminčių komandos. „Buvau septintas, turbūt tai laimingas skaičius!“ – juokiasi Matas, prisimindamas „SoundCloud“ kūrimosi pradžią.

Lamų slėnis

Per penkerius metus „SoundCloud“ tapo didžiausiu socialiniu muzikos tinklu pasaulyje. Šiandien įmonėje dirba daugiau nei 200 žmonių. Dauguma jų, kaip ir M. Petrikas, įsikūrę Berlyne, tačiau startupas turi biurų Londone, San Franciske, Niujorke, Sofijoje ir sparčiai auga, į jo gretas nuolat įsilieja naujų talentingų žmonių, norinčių keisti garso ir muzikos pasaulį. Matas – „SoundCloud“ produkto vadovas. Jis kartu su komanda rūpinasi, kad tinklalapis tenkintų vartotojų ir pačios įmonės verslo poreikius, stabiliai veiktų ir atlaikytų lankytojų antplūdį. Tiek jam, tiek daugumai kitų darbuotojų dažnai tenka tiesiogiai bendrauti su pačiais „SoundCloud“ įkūrėjais – E. Wahlforssu ir Alexanderiu Ljungu. Nors didžiulės bendrovės vadovai yra beprotiškai užsiėmę, tačiau su savo darbuotojais stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.

Lamų slėnis

Ideali vieta gyventi „SoundCloud“ vidinė darbo kultūra pagrįsta kolegų ir įmonės skyrių atvirumu, stengiamės, kad darbuotojai žinotų kiek įmanoma daugiau ne tik apie savo komandos darbą, bet ir tai, ką daro kitos grandys, – apie milijonų muzikos gerbėjų pasaulį pakeitusio startupo „virtuvę“ pasakoja M. Petrikas. – Kiekvienas naujas darbuotojas pereina ilgą atrankos procesą, norime būti tikri, kad naujas žmogus yra ne tik savo srities specialistas, bet ir įdomi asmenybė, malonus žmogus. Berlynas yra unikalus tuo, kad čia susiduria labai aktyvus kultūrinis gyvenimas ir nuolat augantis technologijų pasaulis. Menininkai, muzikantai, programišiai ir jauni verslininkai iš viso pasaulio keliauja į Berlyną pasisemti įkvėpimo ir daugelis jų lieka čia išbandyti savo jėgų ir galimybių. Aš džiaugiuosi pažinodamas daugybę žmonių tiek iš meno, tiek iš technologijos sričių ir visada stengiuosi jiems padėti atrasti vietą po saule.“

Berlynas buvo pirmas užsienio miestas, kurį prieš daug metų aplankė M. Petriko šeima. Tą kartą jie nusprendė būtinai čia sugrįžti. Taip ir nutiko. Laikui bėgant, Berlyne apsigyveno Mato mama, sesuo, o pagaliau – ir jis pats su žmona. Daug po pasaulį keliaujantis lietuvis įsitikinęs, kad Berlynas – ideali vieta gyventi, nes šiame mieste gali mėgautis aukšta gyvenimo kokybe už prieinamą kainą. Per čia praleistą laiką Matas sako spėjęs pažinti du skirtingus Berlynus: XX a. paskutinį dešimtmetį centriniame Mitte rajone stūksojo apleisti namai, gyvenimas virė nelegaliuose klubuose, o po dešimtmečio šią erdvę okupavo hipsteriai. Menininkų ir hipių oaze vadinamas Prenzlauer Bergo rajonas pamažu tapo advokatų ir milijonierių iš Skandinavijos prieglobsčiu. „Esu leidęs vakarus ir pankų skvotuose, ir ant turtuolių stogų terasų, maudęsis upėje vidury miesto ir šokęs buvusiuose karalių rūmuose, – pasakoja M. Petrikas. – Apie Berlyną sakoma: tik vienas dalykas čia garantuotas – tai nuolatiniai pokyčiai. Neseniai persikraustėme iš Rytų į Vakarų Berlyną. Efektą sulyginčiau su persikėlimu į kitą miestą, viskas kitaip ir viskas vėl įdomu, nepažįstama.“ Laisvalaikiu Matas mėgsta Berlyne ieškoti dar neatrastų, naujų, įdomių gero maisto „taškų“. „Nesame visiški maisto fanatikai, bet stengiuosi žinoti, kiek įmanoma daugiau ir apie gastronominę miesto sceną“, – pasakoja M. Petrikas, be kita ko, dar pasinėręs ir į kokteilių istorijos tyrinėjimus.

Lamų slėnis

Buvusi sėkmė padeda nepamesti galvos Didžiąją laiko dalį atiduodamas „SoundCloud“, Matas nepamiršta ir kūrybos. Tiesa, pastaraisiais metais tuo užsiima kiek mažiau, tačiau per metus jis įrašo bent kelis naujus kūrinius. Juos galima rasti Mato paskyroje „SoundCloud“ (https://soundcloud.com/matas). M. Petrikas pasakoja neseniai pradėjęs domėtis Afrikos tautų perkusine muzika. O apie lietuviškos muzikos sceną prisipažįsta žinąs nedaug. Tačiau puikiai pažįsta tuos, kurie naudojais „SoundCloud“, pats redaguoja šiame tinkle sukurtą grupę „Electronic Lithuania“ (https://soundcloud.com/groups/ electronic-lithuania), kur jauni kūrėjai gali skelbti savo naujus kūrinius. „Mano mėgstamiausi iš Lietuvos – Leon Somov, „mmpsuf“, Mario & Vidis, „Boyfriend“ – yra ne tik savo tėvynės, bet ir bendros europinės muzikos tradicijos dalis. Aš didžiuojuosi jų sėkme“, – sako Matas.

Kažkada Lietuvoje jis ir pats buvo žvaigždė, kartu su kitais grupės „Exem“ nariais buvo vadinamas muzikos eksperimentatoriumi. Ar pasiilgsta tų laikų? „Vargu ar mus buvo galima vadinti „didelėmis žvaigždėmis“, tai daugiau Marijono ir Egio kategorija, – juokiasi M. Petrikas. – Mes buvome gana populiarūs, kad gyvenimas būtų nelabai patogus, bet per mažai, kad galėtume iš to susikrauti kapitalą. Turiu daug gražių prisiminimų apie mūsų koncertus, gerbėjus, žmones, su kuriais teko garbės kartu dirbti. Turiu pasakyti, kad mūsų sėkmės paslaptis padeda nepamesti galvos ir šiandien. Maloniausia, kad vis dar palaikome ryšį su tų laikų draugais, vis dar bendraujame „Facebook“ ir, jei pasiseka, – realybėje, kai jie lankosi Berlyne, ar aš būnu Lietuvoje. Su Kryžium (Mindaugas Kazakevičius-Kryžius, vienas „Exem“ įkūrėjų – aut. past.) kartkartėmis susirašome, pasimatome. Kas žino, gal ateityje kas nors įdomaus atsitiks ir su „Exem“. Lamų slėnis

Lamų slėnis

Mato muzikiniai atradimai Šiemet labai laukiu savo draugų „Mighty Oaks“ debiutinio albumo. Tikiuosi, kad lietuviai „mmpsuf“ įrašys ką nors nauja. Nenustoja žavėti legendinio „Basic Channel“ prodiuserio Marko Ernestuso naujas ženklas „Ndagga“. Aišku, DJ Koze ir „Pampa Records“. Ir, žinoma, atiduodu duoklę Sixto Rodriguezui. Patys naujausi mano albumai visada matomi čia:

https://soundcloud.com/matas

Lamų slėnis

Idėja: Indrė Blauzdžiūnaitė Nuotraukos: Tim Adami Lamų slėnis

Xevi Ramonas

Duonininkas Kepyklos „Juliette“ įkūrėjas Cabrera de Mar (Barselona)

http://elrebostdelajuliette.blogspot.com.es

Maži džiaugsmai yra neatsiejami nuo didelių tikslų – dar kartą sau primenu besiklausydama Xevi Ramono istorijos. Verslą pradėjęs kaip duonos kavinėms tiekėjas, šiandien Xevi savo produkciją kasdien gabena į „Michelin“ restoranų ir žymiausių Ispanijos viešbučių virtuves. Bet tai – tik priemonė, leidžianti eiti tolyn ir skleisti duonos vartojimo kultūrą bei kiekvieną tešlos kamuoliuką, dar prieš jam tampant duona, vertinti kaip didžiausią pusryčių džiaugsmą ant kažkieno stalo. „Užaugau kepėjų šeimoje, tad, man atrodo, jau nuo šešerių žinojau, kad savo gyvenimą noriu sieti su duonos gamyba. Duona man yra ypatingas produktas – joje turi būti tiek šilumos, meilės, atidumo ir skalsumo, kiek tu pats nori atiduoti savo artimiesiems. Todėl mano kepykloje tai niekada netaps tik masine preke, skirta kuo didesnėms pajamoms uždirbti“, – pasakoja Xevi.

Lamų slėnis

Ir tikrai, pasisveikinusi su bene visais 30-čia kepyklos darbuotojų suprantu, kad graži bendrumo idėja – tai toli gražu ne Xevi sukurta, tačiau niekam neįdomi utopija, o nuotaika, apimanti tik įžengus kepyklon. Nors nuo ankstaus ryto plušėti pradėjusių darbuotojų diena jau eina į pabaigą, o ryt laukia dar aktyvesnis darbo šeštadienis, nepavyko rasti žmogaus, kuris nenusišypsotų, nepaklaustų, kaip sekasi, ir, Xevi patapšnojus per petį, nemestelėtų linksmo sąmojo. „Labas! Aš Marija“, – taria žvitri mergina, o jos neklusnių garbanų kupeta itin nori išsprūsti iš po tinklinės kepurėlės. Šokio žingsneliu besisukiojanti žaliavų skyriuje ji tarsteli „O taip, šiaip aš dirbu su klientais ir užsakovais, bet šiandien kulinarės nebespėja... Tai nusileidau pagelbėti“, – šypteli ji, tempdama į virtuvę pomidorų maišą.

Lamų slėnis

„Bendradarbiavimas ir produkcijos optimizavimas tiesiog būtinas norint augti, – sako Xevi. – Bet esu įsitikinęs, kad tai turi būti daroma protingai. Kalbėdamas apie geriausio rezultato siekimą toli gražu neturiu omenyje poreikio iš darbuotojų, pirkėjų ir tiekėjų „išspausti“ kuo daugiau, kuo pigiau, kuo greičiau. Geriausias rezultatas mums reiškia kokybę, atidžiai atrinktas ir daug kartų išbandytas žaliavas, palankų darbuotojų požiūrį, išgirstą klientų nuomonę.“

Šiems tikslams įgyvendinti prieš kelerius metus šeima atidarė „Juliette“ duonos parduotuvėlę. Tai – kokybės, tikro skonio, dalijimosi įspūdžiais, lėtojo maisto (angl. slow food) judėjimo telkinys. Parduotuvės tikslas – duonos kultūrą grąžinti kuo arčiau jos šaknų, siūlyti galimybę eksperimentuoti ir džiaugtis kiekvienu produktu. Krautuvėlėje „Juliette“ galima nusipirkti kad ir kelias riekes duonos. Norima, kad žmonės ragautų, patirtų, atrastų, o sugrįžę dalytųsi potyriais.

Tačiau kaip pavyksta pasiekti suderinti vadinamojo lėtojo maisto požiūrį ir sėkmingą verslo plėtrą? „Na, „gerasis“ laikas prasidėjo neseniai. Žinoma, verslo pradžioje teko būti didesniu darboholiku, mažiau ilsėtis ir džiaugtis gyvenimo kokybe. Tačiau nuo pat pradžių viską darau turėdamas aiškius tikslus – siekiu trumpinti, o ne ilginti darbo laiką, koncentruotis į kokybę, tiekėjo ir kliento asmenišką santykį.“

Dėl tos pačios priežasties ir kitos parduotuvėlėje esančios prekės – pikantiški bei saldūs užtepai, prieskoniai, naminiai sūriai, net ekologiškas vynas – yra aplinkinių gamintojų produktai, gaminami lėtai, su meile ir patirtimi. Antikvarinis stalelis parduotuvės prieigose – vieta, kur produktai išbandomi iškart. „Kartais juk nesinori laukti, kol grįši namo – tad kodėl nesuteikus galimybės naujienas išbandyti tiesiog čia? – šypsosi Xevi. – Mėgautis burnoje tirpstančių kąsniu – vienas didžiausių malonumų, argi ne? Norime, kad kuo daugiau žmonių tą mėgavimąsi paverstų įpročiu.“ Lamų slėnis

Lamų slėnis

Faktas, kad „Juliette“ parduotuvę galima rasti tik Vilassar de Mar, kaimelyje, esančiame 60 km už Barselonos, – tai dar vienas įrodymas, kad Xevi ir jo žmonos Karen tikslas – kiek kitoks nei daugelio verslininkų. „Yra žmonių, kurie kas savaitę į Vilassar de Mar atvažiuoja tik dėl duonos. Yra ir tokių, kurie primygtinai siūlo steigti daugiau parduotuvių mieste. Bet juk tuomet dingtų visa esmė! Dabar, kai turime vietelę, skirtą šiek tiek sulėtinti ne tik mūsų pačių šeimos, bet ir lankytojų tempui, tikrai nenorėčiau vėl įsisukti į derybas, paieškas, bandymus varžytis ir būti geresniam už kažką. Ne dėl to gyvename“, – pritaria vienas kitam Karen ir Xevi.

Tai kas vis dėlto jums yra duonos kultūra? – pamačiusi rūpestingai didžiulius tešlos gabalus minkančias vyriškas rankas, žvilgančias kepimo krosnis, parą laiko brandinamus tešlos gabalėlius, gausiai kepinius klojantį grūdų ir riešutų lietų, kantriai maišomą vanilinį kremą ir besijuokiančių Xevi ir Karen vaikų su duonos kepalais rankose nuotraukas, klausiu šeimininkų. „Man duonos kultūra – tai toks duonos kvapas, traškumas, forma ir skonis ant mūsų stalo kasdien, kokiais savo patiekalus užkąsdavo protėviai. Tačiau šis rezultatas neįmanomas be nuoširdaus rūpesčio, aukščiausios kokybės žaliavų, atidumo ir apskaičiuoto produktyvumo. Taip dirbdamas ir įsiklausydamas į klientų nuomonę tikiu, kad prisidedu prie duonos kultūros skleidimo“, – sako Xevi. Lamų slėnis

Lamų slėnis

„Su kuo nevalgau duonos? Na, nebent su japonų virtuvės patiekalais...“ – Xevi šypsosi. Tai kurios rūšies duona yra jūsų mėgiamiausia? – klausiu. „Hmm... Turbūt ši – įvairių rūšių miltų su stora traškia pluta... – susimąsto. – Nors su neskaldytų grūdų plutele taip pat labai mėgstu. Žinoma, ir tradicinis 24 valandas brandintas batonas yra neatsiejama mūsų šeimos stalo dalis. O prie gurmaniškų užkandžių renkuosi šią su pomidorais ir saulėgrąžomis. Aa, ir vis dar negaliu atsispirti saldžiajai su šokoladu ir riešutais! Žinai, aš tikrai mėgstu duoną...“ – juokiasi Xevi supratęs, kad skirtingų rūšių duona – tai tiesiog akimirkų ir derinių klausimas, bet, svarbiausia, tai – meilė kokybiškam, šviežiam, traškiam ir nepakeičiamam produktui. Lamų slėnis

Lamų slėnis

Pan con Tomate (duona su pomidorais) Reikės šviesios duonos traškia plutele, pavyzdžiui, prancūziškojo batono mėsingo pomidoro kvapaus alyvuogių aliejaus druskos

Procesas Puikumas slypi paprastume – ši frazė visiškai tinka, kalbant apie Pan con Tomate – užkandį, be kurio neįsivaizduojamas ispanų stalas. Vienintelis griežtas reikalavimas skonio sėkmei garantuoti – naudojami tik švieži ir geri produktai. Duoną perriekti išilgai. Minkštąją dalį gausiai įtrinti pusiau perpjauto pomidoro sultimis ir minkštimu. Apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti trupučiu druskos. Padalyti mažesniais gabalėliais. Užsimerkti ir mėgautis paprastų vasaros skonių puikumu. Lamų slėnis

Lamų slėnis

Suvožtinis su Iberijos kumpiu Reikės duonos „Fleita“ (arba traškaus siauro batono) pomidoro alyvuogių aliejaus Iberijos kumpio drožlių (isp. Jamon Iberico) gražgarsčių raudonųjų paprikų miltelių

Procesas Iš duonos, pomidoro ir aliejaus pagaminkite Pan con Tomate (žr. ankstesnį receptą). Nepagailėkite alyvuogių aliejaus! Gausiai susluoksniuokite kumpį ir gražgarstes, paskaninkite raudonosiomis paprikomis ir užvožkite antrąją duonos pusę. Paprasta! Ispanai užsigerdami šaltu baltuoju vynu nesunkiai sudoroja pusmetrio suvožtinį pietums... Lamų slėnis

Lamų slėnis

Tekstas ir nuotraukos: specialiai „Lamų slėniui“ – Carina Gibson, Eero Aarnio anūkė Lamų slėnis

Septintojo dešimtmečio Suomijos dizaino genijus Eero Aarnio vadinamas elegantiško populiariojo dizaino judėjimo pradininku. Pripažinimą dizaineriui pelnė kūriniai iš plastiko ir stiklo pluošto, jiems Eero suteikdavo išskirtinio organiškumo. Įžengęs į E. Aarnio namus Helsinkio priemiestyje akimirksniu pajunti, kaip visos sienos, kampai ir plyšeliai spinduliuoja skandinavišku dizainu. Pirmajame aukšte karaliauja baltos plytelės, vakarinėje pusėje pro stiklinę sieną atsiveria vaizdas į ežerą.

Eero Aarnio

Interjero dizaineris Šiuolaikinio baldų dizaino inovatorius Gyvena ir kuria Suomijoje, Helsinkyje

http://www.eeroaarnio.com

E. Aarnio namai pilni jo ryškiaspalvių stiklinių ir plastikinių kūrinių, jie elegantiškai kontrastuoja su namo aplinka, kur svyruoja beržai, tviska ežero vanduo, kyla garai iš tradicinės suomiškos sau nos. E. Aarnio ir jo bendraminčių dizainerių dėka ekscentriškos populiariosios kultūros ir natūralaus Suomijos grožio kontrastas tapo esminiu Skandinavijos dizaino bruožu.

– Seneli, ar pastaruoju metu sukūrei ką nors nauja? – O, yra daugybė dizaino įmonių, kurioms kuriu! Išties kuriu daugybę dalykų. – Kada pradėjai kurti dizaino objektus? – Mokyklą baigiau 1967-aisiais, o 1968 m. buvau pakviestas 11-ai mėnesių į kariuomenę. Po kariuomenės grįžau prie darbo, kurį buvau pradėjęs dar besimokydamas. Dirbau su dviem garsiausiom Suomijos interjero dizaino bendrovėmis. Vėliau panorau įgyti šiek tiek gamybinės patirties, tad įsidarbinau gamykloje „Asko“. Ten praleidau metus ir devynis mėnesius. 1962 m. pradėjau dirbti laisvai samdomu dizaineriu. Ėmiau kurti įvairius objektus. Garsiausias mano kūrinys, žinoma, yra krėslas „Ball Chair“. Jį sukūriau 1963-iaisiais. Ant brėžinio pažymėta sausio 11-oji. Vėliau gimė prototipas.

Lamų slėnis

– Taip, „Ball Chair“ – garsiausias tavo sukurtas baldas, bet koks buvo pats pirmasis kūrinys? – Na, visada sakau, kad krėslas „Ball Chair“ yra mano avangardinis dizainas. O mano pirmasis sėkmingas kūrinys buvo „Juttu Jakkara“ (kėdė „Juttu“). 1959 m. per Kalėdas viešėjau pas senelį, jis mus mokė įvairių amatų. Paklausė, ar norėčiau išmokti pinti krepšius iš rotangų? Žinoma, norėjau! Nupyniau didžiulį krepšį, o baigęs darbą apverčiau jį ir supratau, kad tai būtų puiki kėdė. Tai buvo mano pirmasis kūrinys – 1960-aisiais jį pradėjo gaminti. Beje, kėdes gamindavo akli darbininkai, tad man buvo kilusi dilema: nežinojau, kaip pasakoti apie vizualinį dizainą aklajam... Mąsčiau apie tai, kol galiausiai supratau, kad apvalus yra apvalus. Tad pagaminau apvalų objektą, o jo viduje išpjoviau smėlio laikrodžio formos ertmę, kad žmonės pajustų būsimos kėdės dydį ir formą. 1961 m. kėdė „Juttu“ pateko į parodą Kelne ir sulaukė neįtikėtino atgarsio. Visi ją fotografavo, ji pateko į kelių laikraščių puslapius. Be to, „Juttu“ sulaukė nemažai pirkėjų, net iš JAV karinio jūrų laivyno. Dažnai žmonės manęs klausia, ką aš manau apie daiktų perdirbimą ir aplinkos tausojimą. Tuomet atsakau, kad mano kurti daiktai perduodami tėvo sūnui, paskui sūnaus sūnui. Tad ne visada reikia kurti naujus dalykus, galime panaudoti tai, ką jau esame sukūrę. Vis dar matau savąją „Juttu Jakkara“ draugų namuose. Ir ji puikios formos. Tai – gero dizaino ženklas.

– Krėslas „Ball Chair“ iki šiol yra vienas garsiausių dizaino kūrinių. Kaip, tavo akimis, pasikeitė dizaino pasaulis nuo tada, kai atsirado šis kūrinys? – „Ball“ buvo visiškai naujas dalykas, anksčiau niekas nebuvo sukūręs nieko panašaus. Šis krėslas tarsi trenkdavo per smegenis: „Oho, ir ant tokio daikto galima patogiai sėdėti!“ Jis ir šiandien neatrodo pasenęs. O anuomet tai buvo milžiniška sėkmė, per pirmąsias savaites po „Ball Chair“ pasirodymo šis krėslas iškeliavo į daugiau nei 30 šalių. Pirmieji įsigijo italai – iš karto šešis. Nuo čia viskas ir prasidėjo. Beje, pastebėjau, kad italai visada pirmieji įsigyja tai, kas atsiranda nauja. Krėslas „Ball Chair“ vis dar gaminamas. Tai – rankų darbas, vien pagaminti rutulio formą užtrunka mažiausiai pusantros dienos. Kai ji išdžiūsta, gabenama į kitą gamyklą, kur pridedamas stovas, o tada trečioje gamykloje forma nušlifuojama, kad būtų galima dažyti, ir pridedamas paminkštinimas. Pagaliau turime gigantišką paketą ir jis siunčiamas į įvairiausius pasaulio kampelius. Kartą apsilankiau gamykloje ir taip nustebau išvydęs tą neįtikėtino dydžio paketą. Tada suvokiau, kiek tuščios vietos jame paliekama. Pradėjau galvoti, ką būtų galima padaryti, kad išnaudotume tą tuštumą. Taip man kilo mintis apie kėdę „Pastil Chair“. Ji idealiai telpa į krėslą „Ball“!

Lamų slėnis

– Tavo kūriniai tapo tokie populiarūs, kad juos buvo daugybę kartų bandyta imituoti ir pagaminti ką nors panašaus. Koks jausmas matyti, kaip keičiasi tavo darbas? – Na, kaip sakė Coco Chanel, prasto dizaino niekas nekopijuoja. Prieš filmo „Vyrai juodais drabužiais“ premjerą su manimi susisiekė ir paprašė dviejų baltų „Ball“ krėslų juodu vidumi, juos ketino pastatyti fojė. Bet per premjerą paaiškėjo, kad du krėslai filme yra kiaušinio formos, visai ne mano „Ball Chair“. Kitą dieną „The New York Times“ parašė didžiulį straipsnį apie mane su didele „Ball Chair“ originalo nuotrauka. Straipsnyje buvo kritikuojamas padirbinių naudojimas filme ir klausiama, kodėl filmo statytojai nepanaudojo tikrųjų Eero Aarnio kėdžių? Man tai buvo puiki reklama!

Lamų slėnis

– Tad blogi dalykai virto gerais! – Būtent. Mano darbai dažnai kopijuojami, bet blogiausia, kai kuriant kopiją neatkartojamas tas pats dizainas, o sukuriamas neva naujas kūrinys, atrodantis absoliučiai prastai, bet ant jo užrašoma: „Eero Aarnio dizainas“. – Kas iš dizainerių ir architektų yra tavo favoritai? – Senieji Suomijos dizaineriai, kurių jau niekas neprisimena. O juk jie – patys geriausi. Architektūros pasaulyje labiausiai vertinu Franko Gehry ir Alvaro Aalto braižą.

Lamų slėnis

– Kaip atrodo tipiška E. Aarnio diena? – Skaitau Helsinkio laikraštį, tada išsiverdu labai stiprios kavos. Reikėtų išgerti mažiausiai penkis puodelis amerikietiškosios, kad gautum tiek energijos, kaip iš vieno puodelio suomiškos kavos! Nuostabu dirbti ryte. Pačios geriausios idėjos man visuomet kyla naktį, tad atsibudęs turiu daug energijos tas idėjas įgyvendinti. Tai labai geras įprotis. Pastebėjau, kad gera užmigti su geromis idėjomis. Dešimtą ryto jau būnu nudirbęs daugybę darbų.

– Anksčiau minėjai, kad pats geriausias tavo kūrinys – tai tavo namai. Vis dar taip manai? – Taip, tai tiesa, nors man taip pat labai patinka krėslas „Bubble Chair“. Tai – labai sumaniai padarytas kūrinys. Jis išpūstas rankomis iš akrilo. Nors, tiesą sakant, manau, kad pats geriausias mano darbas bus tas, kurio dar tik imsiuosi. – Ir koks gi bus tas kitas darbas? – Dar nežinau! Bet esu tikras, kad ką nors sugalvosiu.

Lamų slėnis

Tekstas: Unė Dabužinskaitė Nuotraukos: Kąrle Dru Modelis: Miglė Tubytė Vizažistė: Greta Juozaponytė

Daukantė Subačiūtė Gintarė Čekanauskaitė „Meškos paslaugų“ kūrėjos

http://meskospaslaugos.com

Siūlančios Meškos paslaugą Jos ironiškos, taiklios ir smailos kaip aborigenų strėlytės. „Meškos paslaugos“ – tai jaunų dizainerių duetas, gimęs Daukantės Subačiūtės ir Gintarės Čekanauskaitės galvose, joms besėdint palapinėje. Apie tai, kaip idėjos ištrūko iš palapinės, kaip jų meškos paslauga pasinaudojo dainininkė Lana del Rey ir Vilniaus Halės turgaus darbuotojai, kalbamės su dizainerėmis. – Na, mielos „Meškos paslaugos“, prisistatykite: kas esate, kai nebūnate meškos? – Esame Daukantė Subačiūtė ir Gintarė Čekanauskaitė, šiemet baigėme grafinio dizaino bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje. Pernai dalyvavome festivalyje, pasijutome labai senos ir palapinėje žaisdamos „Alias“ sumąstėme, kad reikia imti ir kurti ką nors už akademijos ribų.

– „Meškos paslauga“ panaši į katiną maiše, kaip liaudies išmintis byloja... Iš kur kilo šis vardas? – Keturis mėnesius galvojome pavadinimą ir vieną vakarą, 2012-ųjų vasarą, „Visų šventųjų“ bare vienas ten nuolat būnantis žmogus sako: „Taigi būkite „Meškos paslaugos“. Abi susižvalgėme... Dabar jam mokame 3 proc. nuo uždarbio, o tai yra beveik nieko. Pavadinimas abiem patiko, nes nelabai įpareigoja. Nežinojome, kaip čia mums seksis, o viską baigti po pirmosios paslaugos, pasakius, kad meškos paslauga ir turėjo būti vienkartinė, nebūtų buvę sudėtinga.

Lamų slėnis

– Jūsų kuriamo stiliaus drabužiai, būdai, kaip apie save pasakojate žmonėms, yra grynas juodasis šokoladas su aitriaisiais pipirais. Geras daiktas, tačiau kitiems gali pasirodyti per kartu, per aštru... Ar tai „politinis“ sprendimas, ar jums tai pavyksta natūraliai. – Nebuvo tokio „posėdžio“ ir nuosprendžio, kad būsime ironiškos. Ir sau pačioms tokios neatrodome, ir komentarų apie tai nesame girdėjusios, čia gal pirmas kartas... – Girdėjome, kad net dainininkei Lanai del Rey padovanojote savo kurtą džemperį. Papasakokite! O gal tai visai nereikšmingas įvykis? – Oi, Lana... Labai labai reikšminga! Nuo vasario mąstėme, kaip jai atvykus įteiksime savo džemperį, bet oro uoste jos pagauti nepavyko, prieš koncertą – irgi, tad teko tiesiog nusviesti jį į sceną. Pataikėme ant krašto, apsaugos darbuotojas jau buvo bepasiimąs džemperį sau, bet Lana liūdnai tarė: „But it’s a present...“ ir jis jai buvo grąžintas. Apie tolesnius džemperio nuotykius nieko negirdėjome. – Fotosesija „Wilno Nasze“ Vilniaus turguje, spaudiniai ant jūsų rankinių. Norisi klausti, ar esate socialinis projektas, ar dizainerių duetas? Socialiniai reikalai jums aktualūs? – Esame labiau dizainerių duetas. Socialiniai dalykai kartais padeda parodyti, kad drabužis skirtas visiems, kaip ir įvyko su fotosesija Halės turguje. Lamų slėnis

Lamų slėnis

100

Lamų slėnis

101

102

Lamų slėnis

103

– Kas jums pačioms yra gražu? – „Marozai.lt“ ir Lana, aišku. – Dirbate dviese, kaip pasidalijate pareigas? – Nelabai dalijamės. Kas kada turi laiko atlikti vieną ar kitą darbą pakeliui namo ar dar kur, jį ir atlieka. Idėjas galvojame kartais palapinėje, kartais prie pietų stalo, kartais viena ką sugalvoja ir susitikusi kitą sako: „Žinai, jei tau nepatiks, sakyk, bet va, pagalvojau...“ – Kodėl, pavyzdžiui, šioje šiaurės šalyje nesugalvojote kurti kailinių? – Kuriame tai, ką pačios dėvėtume. Su kailiniais sunkiau būtų – esame dviese ir pusė mūsų – vegetarai. – Kaip pačios apibūdintumėte savo kuriamus drabužius ir aksesuarus? – Nieko daug savo kūryba nebandome pasakyti. Nekuriame galvodamos apie tikslinę grupę. Gatvės herojų serija tiko labai įvairiems žmonėms, o kaip bus su maudymosi kostiumėliais – žiūrėsime. Vyrai pirkėjai turbūt jau atkrito... – Mielos, meškos, kas jums yra vasara? – Vasara turbūt reiškia, kad vasaris netrunka amžinai...

104

Lamų slėnis

105

Čiulbančios sienos

Sienų lipdukai – smagus būdas prakalbinti sienas.

Sienų lipdukai „Čiulbantys paukščiai“ „Ferm Living“

http://www.ferm-living.com

Žiogų reikalai

Kalba sienos

Sukurti pasakišką atmosferą vaikų kambaryje – suktas galvosūkis ir nemenkas iššūkis. Juk ši erdvė – tai mažytė karalystė su savomis taisyklėmis ir paslaptimis, su savo karaliais ir karalienėmis, visažiniais robotais, išmintingaisiais indėnais, genialiais dailininkais, bebaimiais jūreiviais ir smalsiais išradėjais. Štai kelios idėjos, kurias perkelti į mažąją karalystę – paprasta ir įdomu.

106

Lamų slėnis

Daiktų slėptuvė

Įdomių lentynų svarbiausiems vaiko daiktams nereikia ieškoti brangiose parduotuvėse, smagiausia jas konstruoti patiems. Lentynos namukai „Ferm Living“

http://www.ferm-living.com

Lamų slėnis

107

Indėno svajonė

Gyventi kambaryje su istorija – kiekvieno indėno svajonė!

Sienos dekoras ir indėno palapinė „Cox and cox“

http://www.coxandcox.co.uk

108

Lamų slėnis

Maži atradimai kasdien Gera, kai tyrinėti pasaulio stebuklus gali net neišeidamas iš savo kambario. Tapetai „Pasaulio žemėlapis“ „Cox and cox“

http://www.coxandcox.co.uk

Lamų slėnis

109

Paslapčių saugotojai

Tokiems dailiems rėmeliams galima patikėti net pačias slapčiausias savo mintis ir troškimus. Sienų lipdukai rėmeliai „Cox and cox“

http://www.coxandcox.co.uk

110

Lamų slėnis

Rėmeliai lentyna

Tai, ką į krantą išmeta jūros bangos, ką randate miške rinkdami uogas ar pievoje gaudydami drugelius, gali tapti netikėta, originalia interjero detale. Idėja ir minkšti žaislai „Hiboocha“

http://www.coxandcox.co.uk Lamų slėnis

111

Meno terapija

Pažinti meno pasaulį – niekada ne per anksti. Net jei svajoji tapti fiziku... Plakatas „Obuoliukas“ „Bodie and Fou“

http://www.bodieandfou.com

112

Lamų slėnis

Centimetrų dienoraštis Augti smagiau, kai visada šalia laiko patikrintas ir puikiai skaičiuojantis draugas! Ūgio matuoklis „Robotas“ „Petit Collage“

http://www.petitcollage.com

Lamų slėnis

113

Tekstas: Indrė Blauzdžiūnaitė Nuotraukos: Tim Adami

Architektūros ir inžinerijos studijas baigusi ispanė Mar Gómez pasakė „taip“ spalvoms, gerai muzikai, nepriekaištingam stiliui ir dizainui, kvapiai kavai ir šviežiems pyragaičiams, atidarydama dizaino studiją „Mar de Cava“ Barselonoje. Su Mar kalbėjomės prie jos darbo stalo, apsuptos garsiausių šiuolaikinių dizaino kūrėjų darbų.

114

Lamų slėnis

115

116

Lamų slėnis

Mar Gómez

Architektė Dizaino studijos „Mar de Cava“ įkūrėja Barselona, Ispanija

www.mardecava.com

– Įsivaizduoju, kad ši studija – šiek tiek smagesnė darbo vieta nei architektų biuras ir brėžiniai? – Be abejo, smagesnė ir labiau kūrybiška, bet tikrai ne lengvesnė... – Kaip atrodo tavo darbo diena? – Kartais ji trunka ir 15 valandų. „Mar de Cava“ studiją įsivaizduoju kaip ypatingą meno objektą, kartu – vietą originaliems kūrėjams pristatyti, mūsų publikai ugdyti. – Kokia paslaptis parduotuvę paverčia ir meno objektu? – Paslapties nėra, tik daug atkaklaus darbo... Įrengdama erdvę, kuriai daugiau nei šimtas metų, bendradarbiavau su daugybe specialistų ir menininkų. Kasdien ne tik vadovavau statybininkų brigadai, bet ir konsultuodavausi su dizaineriais, menininkais, buvusiais dėstytojais. Lamų slėnis

117

118

Lamų slėnis

– Kaip pramoninio dizaino profesionalės studijoje atsirado papuošalai ir drabužiai? – Mada ir dizainas – mano pomėgis. Mano grindys visada buvo nuklotos dizaino žurnalais ir iškarpomis. Todėl šiandien džiaugiuosi galėdama vietinių drabužių dizainerių darbus pateikti kaip neatsiejamą interjero ir dizaino dalį. Tačiau pirmiausia studijoje atsirado solidūs baldai, dideli dizaino darbai. Vėliau supratau, kad tie „rimti“ kūriniai yra daug patrauklesni, kai juos „suporuoji“ su mažesniais, mielesniais darbais. Žmonės nori matyti galutinį rezultatą, o tokią pat jaukią ir kūrybišką atmosferą įsivaizduoti savo svetainėje. – Daugelis turbūt mielai rinktųsi originalius išskirtinius baldus, bet norai neretai skiriasi nuo galimybių... – Žinoma. Ir aš pati dažnai tiesiog perku, o ne investuoju. Bet nereikia pykti, kad originalus daiktas kainuoja daugiau. Bėda, kai žmonės vienetinių darbų tikisi įsigyti už kainą, kurią yra įpratę matyti prekybos centre. – Ir jūsų lankytojai piktinasi? – Yra tokių, ir nemažai... Nes mūsų rinkoje dar nėra įpročio leisti pinigus kokybiškiems daiktams ir menui. Lamų slėnis

119

120

Lamų slėnis

121

122

Lamų slėnis

123

– Keista tokius žodžius girdėti apie barseloniečius, kurie gyvena apsupti puikios architektūros, ypatingos kultūros ir gilių tradicijų. – Žmonės, matyt, įpratę gauti grožį ir kokybę, į tai neinvestuodami asmeninių resursų. Juk jie nekalti, kad kasdien eidami į darbą prasilenkia su A. Gaudí palikimu (juokiasi). – Na, o kaip patys menininkai? – Deja, taip pat ne visi suvokia būtinybę formuoti ir auginti išsilavinusią ir kokybę vertinančią publiką. Nemaža dalis koncentruojasi į suvenyrų pirkėjų rinką, todėl kuria tiesiog kažką prieinamo ir būtinai dekoruoto tipiškomis Barselonos spalvomis. Arba išvažiuoja. Žinoma, šiandien daug lengviau meną ir dizaino darbus parduoti Maskvoje ar Paryžiuje. Bet juk Barselona – tai ne tik gatvės muzikantai ar portretų tapytojai. Privalome stengtis, jei norime turėti daugiau.

124

Lamų slėnis

– Ir vis dėlto – kaip jūsų dizaino studijoje atsirado kava ir pyragai?! – Tai vienas iš publikos ugdymo būdų (šypsosi). Smagu, jei tie, kurie šiandien negali pirkti mūsų darbų, tiesiog užeina praleisti čia pietų pertraukos ar pasidairyti. Mūsų kava – tik šviežia ir aukštos kokybės, o pyragai – kasryt atgabenami iš vietos kepyklėlės. Juk kokybiški turi būti ir maži dalykai! – Mar, kas gražu ir malonu tau pačiai? – Na, nebegaliu pabėgti nuo įpročio vertinti daikto visumą, ne tik išorę. Kokybė ir tikrumas man labai svarbu. Taip pat – originalumas. Man maloniausi daiktai tie, kurie mane nustebina. Forma, idėja, pateikimu – bet kuo.

Lamų slėnis

125

126

Lamų slėnis

– Tavo mėgstama spalva? – Turbūt turkio žalumas. Nuo vaikystės mėgau žalią, nes norėjau būti kitokia nei visos mergaitės. Taip pat – balta. – Medžiaga? – Medis. – Forma? – Apskritimas. – Kvapas? – Saldainių. – Pusryčiai? – Kokybiška kava mano mėgstamiausiame puodelyje. Kelios šviežios duonos riekelės, gausiai įtrintos pomidorais ir apšlakstytos alyvuogių aliejumi. Neskubus mėgavimasis sėdint terasoje ir skaitant naujienas. – Suknelė?.. – Vestuvinė. Nes į ją kiekviena sudeda daugiausia meilės, savitumo, svajonių.

Lamų slėnis

127

128

Lamų slėnis

Tekstas: Unė Dabužinskaitė Nuotraukos: Tomas Terekas, Gabrielė Andriulionytė Lamų slėnis

129

130

Lamų slėnis

Jaukiame sename balkonėlyje Vilniaus senamiestyje sėdime ir kalbamės su gražia jauna pora – Aurimu Šiaučiukėnu ir Lina Rasimavičiūte. Netoliese, ant senų sandėliukų stogų, baigia užaugti berželių miškas. Sako, ten ir kiaunė atbėga. O ir šiaip jiedu, nors ir gyvena Vilniaus centre, yra apsupti gamtos. Ir tiesiogiai, ir metaforiškai. Jų gyvenimo receptas – „Lamų slėnio“ skaitytojams.

Žiupsnelis darbo Lina – teisininkė, Aurimas – inžinierius matininkas. Kaip patys sako, darbas yra gana maža jų gyvenimo dalis. Didesniąją dalį sudaro muzika, sportas, festivaliai ir KELIONĖS. O ir į darbą galima žiūrėti per įvairias prizmes, mano Aurimas, nors darbas nėra pagrindinė gyvenimo dalis, jis mėgaujasi tuo, kad dirbdamas daug laiko praleidžia gamtoje.

Pusė stiklinės kelionių Kartą per metus jiedu susiruošia į didesnę kelionę. Trims savaitėms ar mėnesiui Aurimas ir Lina keliauja, pastaruoju metu kelionių kryptis viena – Rytai. Abu sako, nors norisi ir kitur, juos vis ištinka Azija. Lina: „Pradėjome nuo Kinijos, tada buvo Vietnamas, Indija, o šiais metais – Tailandas ir Kambodža.“ Į keliones juos traukia noras susipažinti su vietos kultūromis, pamatyti, kaip gyvena paprasti žmonės, taip pat ypač svarbus maistas. Kelionėmis Aurimas su Lina pasiankstina vasarą. Į tolimus kraštus išvyksta pavasarį ir grįžta jau į lietuvišką šilumą, o jei dar kankina kelionių troškulys, patikrina ir Europos sostines. Lamų slėnis

131

132

Lamų slėnis

133

134

Lamų slėnis

Riekutė kulinarijos Maistas šiuose namuose užima didelę dalį vietos kultūros. Aurimas mėgsta gaminti, grįžę iš kelionių rengia egzotinių patiekalų vakarienes savo draugams. Na, ne iškart. Vasaromis ir taip yra ką veikti, bet rudens vakarais prasideda draugų susirinkimai, tada ir vyksta pagrindiniai kulinariniai eksperimentai. Pora, nors ir žaidimo forma, bet stengiasi šio to užsiauginti patys. Šviežių daržovių parsiveža ir iš tėvų namų.

Baltos sausos muzikos Aurimas kolekcionuoja plokšteles. Taip pat su draugais ir draugų draugais porą kartų per metus organizuoja savus mini festivalius, kur patys ir groja. Aurimas: „Seniau kolekcionavau muziką ir kitu formatu, dabar atėjo vinilinių plokštelių era. Vasarom grojame prie ežero, šaltu metų laiku išsinuomojame patalpas.“ Lamų slėnis

135

136

Lamų slėnis

137

138

Lamų slėnis

Viską gerai sumaišome... Namai atspindi tai, kuo pora gyvena: palangės linksta nuo pomidorų ir prieskoninių žolelių vazonėlių, ant sienų – rėmeliai su kelionių nuotraukomis. Lentynose – plokštelių kolekcijos ir knygos. Beje, iš kelionių jie dažniausiai parsiveža ne suvenyrų, o prieskonių. Kodėl tiek daug keliavę, matę, ragavę, jie vis sugrįžta į savo namus? Nes palyginę savo šalį su kitomis, gauna gerą spyrį džiaugtis, kaip gerai mes čia gyvename. Sena tiesa – kokią aplinką susikursi, taip ir gyvensi. Lina ir Aurimas įsitikinę, kad paprastume daug grožio, tad kurti jį reikia iš to, ką turi. Lamų slėnis

139

140

Lamų slėnis

141

142

Lamų slėnis

143

144

Lamų slėnis

145

Ieškok „Lamų slėnio‟

Instagram @llamasvalley

Tapk ypatingu

Lamu slenio

draugu Lamų slėnis

147

Padek lamoms pasistatyti naujus namus!

mk Pare

Dvejus metus kuriame jums nemokamą žurnalą, kas mėnesį siunčiame tiek įkvėpimo ir teigiamų emocijų, kiek sugebame atrasti. Bet vaikystės marškinėlius išaugome, atėjo metas

Tad prašome jūsų prisidėti ir padėti lamoms įsikurti naujuose jaukiuose namuose. Atsidėkodami kiekvieno jūsų vardą įrašysime į “Lamų slėnio” draugų skiltį naujajame portale.

Ačiū