Lamų slėnis / rugpjūtis by Lamų slėnis

Rugpj큰tis 2013 (20)

VASAROS MALONUMAI SU

Viršelio nuotrauka: Vygailė SUKURYTĖ

La Famiglia

ALGĖ RAMANAUSKIENĖ

Redaktorė

UNĖ DABUŽINSKAITĖ

TINKLARAŠTIS

GABRIELĖ ANDRIULIONYTĖ

Fotografė

TINKLALAPIS

ELAS RAMANAUSKAS

Dizaineris

TINKLALAPIS

VYGAILĖ SUKURYTĖ

Žurnalistė

INDRĖ BLAUZDŽIŪNAITĖ

Žurnalistė

TIM ADAMI

Fotografas

TINKLALAPIS

Fotografė

TINKLALAPIS

FACEBOOK

Fotografė

MARIA CAVALI

DOVILĖ DAGIENĖ

Fotografė

TINKLALAPIS

UGNĖ NEVERBICKAITĖ

Fotografė

TINKLALAPIS

BARBORA ADAMONYTĖ

Stilistė, dizainerė TINKLARAŠTIS

BENDRAUKIME: info@lamuslenis.lt; reklama@lamuslenis.lt

Lamų slėnis

Rūtos Meilutytės svajonės

BURBULIUKUOSE SIRPSTANTI VASARA

DIZAINERĖ -

RENATA MIKAILIONYTĖ

ĮDOMIAUSIA KAS NEĮMANOMA

122

Skaityk Lamu sleni plansetese iPad

Nemokamai

Zurnalo ieskok Apple Newsstand Dalinkis su draugais

Tikrai nemokamas )

Maudymosi kostiumėlis

„SKULL“ „DUE.“

Dekoratyvinė pagalvėlė DIZ. DORTE AGERGAARD

Lamų slėnis

ATSPAUDAS Prijuostė

„BY NORD“

Patalynės komplektas

„MOOSE“ „BY NORD“

Sėdmaišis „Amazon“

„DUE.“

Rankšluostis

DIZ. LOUISE ROE

Lamų slėnis

Idėja: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Vygailė Sukurytė

Lamų slėnis

Būti kartu – tai jau menas. Ir jei ne vasara, kai gyvenimas šiek tiek sulėtėja, kai viskas kažkaip paprasčiau ir lengviau, kažin ar rastume laiko atsipūsti nuo tokio užimto gyvenimo, stabtelėti ir grįžti į laikus, kai būti kartu buvo taip natūralu ir lengva, kaip... nebėra dabar. Todėl ir surengėme vakarėlį sau ir draugams. Po atviru vasarišku dangumi. Po nusvirusia vyšnia. Po lauko gėlių girliandomis. Ragavome skanų maistą, saujomis sėmėme uogas, laužėme sūrius, gurkšnojome rubinų spalvos putojančio vyno. Daug kalbėjomės ir juokėmės. Pasakojome ir klausėmės. Mėgavomės akimirka, kai visi mylimiausieji – čia pat, šalia. Kai laikrodžiai sustoja, kai dalytis idėjomis ir desertais – pats didžiausias malonumas. Nuoširdžiai rekomenduojame: pasikvieskite ir jūs keletą mielų žmonių į savo kiemą, pievą, prie jūros, po saule, debesim ar žvaigždėtu dangum. Atraskite laiko pabūti kartu.

Lamų slėnis

IDĖJOS Prieš pradėdami dekoruoti aplinką, pagalvokite, kokios spalvos galėtų dominuoti. Išsirinkite dvi tris spalvas ir viską derinkite prie jų.

Lamų slėnis

Prisiskinkite lauko gėlių, jos – pačios gražiausios ir sukuria šventinę nuotaiką. Merkite gėles į stiklainius, kibirėlius, papuoškite aplinką gėlių girliandomis. Lamų slėnis

Lamų slėnis

Sendaikčių turguje ar močiutės virtuvėje paieškokite įdomesnių taurių gėrimams. Įmantrius indus puikiai atstoja akmenys, popierinės dėžutės, pinti krepšeliai. Lamų slėnis

Lamų slėnis

Rinkitės lengvus, greitai paruošiamus užkandžius. Užuot ruošę salotas, geriau patiekite didelę lėkštę šviežių daržovių ir salotų lapų – tegu svečiai patys susikuria savo salotų receptą. Uogos – idealus ir puošnus vakarėlio desertas.

Lamų slėnis

Jei rengiate vyno ir užkandžių vakarėlį, pasidomėkite, koks maistas dera su jūsų pasirinktu vynu. Mūsų pasirinktas putojantis vynas „Alita Cabernet Sauvignon“ ne tik buvo gaivus aperityvas, bet ir puikiai derėjo prie spalvinės vakarėlio gamos. Lamų slėnis

Tekstas: Nuotrauka:

Indrė Blauzdžiūnaitė specialiai „Lamų slėniui“ iš Barselonos „Sant Jordi“ arenos Kiril Čachovskij

Būdama šešiolikos turėjau netikrą pasą, kuris buvo mano bilietas į elektroninės muzikos vakarėlius, šešiolikos pirmąkart įsimylėjau, tad po pamokų bėgdavau į pasimatymus, šešiolikos sukau galvą: medicina ar ekonomika yra tai, ką norėčiau dirbti ateityje. Tačiau kai būnant šešiolikos tavo sąskaitoje yra olimpinis ir pasaulio čempionato auksas, tavo vardas tampa pasaulio rekordo sinonimu, o pasaulio žiniasklaida pastebi viską, pradedant pėdos dydžiu, baigiant auskarų deriniu, tikriausiai žemiški šešiolikmečių išgyvenimai lieka kažkur nuošaly.

Lamų slėnis

Emocijų duoklę, šypseną, parašą, žodį – po truputį mergina turi išdalyti visiems. Dar šlapiais plaukais, sunkia kuprine ant nugaros, kiek blausiomis akimis Rūta šypsosi: „Esu pavargusi, bet laiminga. Vis dėlto šios pergalės man reiškia labai daug. Ne „Lamų slėnis“ su plaukike Rūta Meilutyte kalbėjo- tik dėl asmeninių laimėjimų, bet ir dėl indėlio į Liesi iškart po pasaulio plaukimo čempionato Barselo- tuvos plaukimo sporto ateitį. Didžiuojuosi, kad taip noje 100 m krūtine rungties finalo. žmonėms primenamas Lietuvos vardas, o šalyje kreipiama daugiau dėmesio į šį iki šiol bene užmirš„Rūta, apie ką dabar labiausiai svajoji?“ – pasi- tą sportą.“ domėjau Rūtai išeinant iš stadiono į jau tamsoje paskendusią Barseloną, tačiau jos vardą vis dar Lietuvos vėliava mojuoja sirgalių marškinėlius skanduojant kantriausiems gerbėjams ir žurnalis- vilkintis ir gerbėjų būrelyje laukiantys Rūtos tėtis, tams. „Apie poilsį ir miegą“, – ilgai negalvojusi pri- močiutė, brolis. Panašu, kad kartais jiems taip pat sipažįsta sportininkė. Stebėtis nereikia – juk tądien tenka užimti džiaugsmo pozicijas tik kaip šalies ji iškovojo pasaulio čempionės titulą, o dieną prieš čempionės atstovams, bet ne kaip šeimoms natai pagerino pasaulio rekordą. Po pergalingų pasi- riams. „Ar turite pakankamai laiko pasidžiaugti burodymų Rūtai dar teko atsakinėti į virtinę klausimų vimu kartu?“ – klausiu Sauliaus Meilučio, tik tądien ir šypsotis su medaliu rankoje daugybei kamerų. atskridusio į Barseloną stebėti dukters triumfo. Nepaisant to, milžiniškai arenai nurimus po dalyvių „Laiko pokalbiams bei tėčio ir dukters santykiams jaudulio ir sirgalių triukšmo, Rūta dar kartą šoko į turime nedaug. Rūtos dienos ir vakarai atiduoti tresėkmę liudijantį baseiną. Auksine žuvele praminta niruotėms, o kur dar pamokos, draugai... Tačiau sportininkė sako, kad paplaukiojusi po reikšmingų mes buvimą kartu vertiname kitaip. Svarbus kievaržybų ji „iškrauna“ susikaupusias emocijas, at- kvienas momentas.“ sipalaiduoja, savotiškai medituoja. Matydama, kaip kantriai ir supratingai tėtis steRūta dar neturėjo laiko sugalvoti, kur namie ka- bi dukrą, dalijančią autografus ir kalbančią su žurbės medalis ar kaip ilsėsis po čempionato. Rami ir nalistais, suprantu, kad tokių talentų tėvai privalo visada be galo užtikrintai atrodanti plaukikė prisi- prisitaikyti prie žaidimo taisyklių ir meilę matuoti pažįsta tik dabar suvokianti, kas įvyko šiomis die- kitaip. Net jei norint apkabinti vaiką tenka laukti nomis. Tačiau tai sakydama ji spinduliuoja tokią pat eilėje, o namo lydinčio asmens pareigos perleidžiarimtį ir kantrybę, kaip ir stovėdama ant lieptelio mos treneriui, ramus pasididžiavimo šypsnys turbūt prieš šuolį į baseiną. yra teisėta kompensacija. „Na, tėti, juk ir pati ži„Žinoma, kiekvienas startas yra paženklintas nau!..“ – netyčia nugirstu kiek paaugliškai kaprizinjauduliu. Tačiau tai yra teigiamas nerimas. Sten- gą Rūtos atsakymą į tėčio pamokymą. giuosi susikaupti ir susikoncentruoti į tai, kas laukia, o ne į emocijas. Kita vertus, ką dar galiu nuLietuvos čempionę palydžiu šypsodamasi. Ne tik veikti, likus vos kelioms akimirkoms prieš startą, dėl to, kad šiandien be galo didžiuojuosi sakydama, jei ne atsipalaiduoti? Juk visas sunkus darbas jau kad esu iš Lietuvos. Bet ir dėl to, kad ką tik gavau gepadarytas, todėl bandau išlikti rami ir tiesiog nerti“, riausią įrodymą – visi šešiolikmečiai vis dėlto turi kaž– sako Rūta, paklausta, ar ramybė ir šaltumas – ne ką panašaus, vadinasi, ir Rūta tikrai sugalvoja, kaip klaidingas įvaizdis. kartais pabūti tiesiog Paaugle, o ne Čempione. Lamų slėnis

Lamų slėnis

Ir t. aip t. oliau... Tekstas: Unė Dabužinskaitė Nuotraukos: Gabrielė Andriulionytė (portretas) ir asmeninio albumo Lamų slėnis

INESA MALAFEJ ARŪNAS SUKAREVIČIUS Dizaineriai

www.etcetc.lt

Dizainerių Inesos Malafej ir Arūno Sukarevičiaus kūrybinis duetas „etc.etc.“ – jokiu būdu nėra aliuzija į neišbaigtumą ar atsainumą. Savo karjeros pradžioje, jau turėdami ne vieną svarų dizaino apdovanojimą, jiedu teigia, kad įdomiausi dalykai laukia ateityje. Po trumpų vasaros atostogų Lietuvoje rudenį jų laukia naujos patirtys Danijos karališkojoje dailės akademijoje ir kūrybinė praktika Vokietijoje. O mes kalbamės apie tai, kaip jiems sekasi dirbti ir gyventi kartu, bei apie tai, kas toje bendroje kūryboje jiems yra svarbiausia. – Kaip judu pradėjote dirbti kartu? Inesa: Mūsų kūrybinis duetas gimė pirmame kurse Vilniaus dailės akademijoje, buvome iš vienos grupės. Kartu dirbti pradėjome gal po antro studijų pusmečio. Ir taip, galima sakyti, visus ketverius studijų metus. Arūnas: Kartu praleisdavome 24 valandas per parą. – Vadinasi, esate pora ne tik darbe, bet ir gyvenime? Inesa: Taip, mes susituokę. – Kas jus suvedė? Panaši estetinė pajauta, o gal tiesiog buvo paprasta kartu dirbti? Arūnas: Iš pradžių jautėme, kad galime lengvai susikalbėti, tai mus ir suvedė. Siejo požiūris į tai, ką darome, į tai, kas aplink vyksta. Tai buvo pagrindas viskam vystytis toliau.

Lamų slėnis

– Ar nesunku dirbti dviese? Inesa: Na, retai pasitaiko, kad abu dirbtume su vienu projektu. Kuris nors iš mūsų atlieka darbą, o kitas tiesiog padeda – pasižiūri, pataria. Arūnas: Kartu dirbame ir visada, ir niekada... – Papasakokite šiek tiek apie kūrybinį procesą, kaip, tarkime, gimsta idėja sukurti rašomąjį stalą „My writing desk“, neseniai pristatytą tarptautinėje dizaino parodoje „SELECTED: it’s just design“ Grace, Austrijoje, o anksčiau yra laimėjęs ir prestižinį apdovanojimą „IF Design Award“? Inesa: Šis stalas buvo mano bakalaurinis darbas. Labai ilgai neturėjau idėjos, mane jau spaudė laikas. Todėl reikėjo kažko itin paprasto, dėl laiko stokos nebūčiau galėjusi įgyvendinti sudėtingos idėjos. Nusprendėme, kad tai galėtų būti stalas. Daiktas, aiškus kaip trys kapeikos... Arūnas: Įvairiai būna. Man reikia sėdėti, ką nors vartyti, jausti, kaip smegenys kažką generuoja, o tada ateina toks „bum“. Per vieną savaitę prisigalvoji tiek visko, kad užtenka pusei metų. Inesa dirba kitaip, ji atsikelia šeštą valandą ryto, dirba iki pat vakaro – tvarkingai. Na, ir galų gale padaro tai, ką reikia.

– Iš kur semiatės inspiracijų? Arūnas: Reikia, kad kas nors stimuliuotų smegenis, nesėdėti vienoje vietoje, bent jau vartyti paveiksliukus žurnaluose, išeiti į miestą. Inesa: Arūnas labai daug informacijos peržvelgia, daug žino apie tai, kas vyksta aplink. Aš to nemėgstu. Mane erzina vartyti ir žiūrėti kažkieno kito darbus. Aš dažniausiai pati sugalvoju, ką norėčiau sukurti, atsiradus vizijai, tiesiog bandau prie jos prieiti skirtingais keliais. Kita vertus, man labai gera dirbti kartu su Arūnu, nes jis patikrina mane, ar kartais netyčia nedarau to, kas jau sukurta. Jis – tarsi saugiklis. – Kaip suprantu, tavo, Inesa, dienotvarkė yra gana griežta? Inesa: Na, nėra taip, kad sėdžiu ir dirbu. Kartais visą savaitę nieko nepadarau. Tiesiog galvoje dėlioju viziją. Atrodo, fiziškai lyg ir nieko nenuveikei, bet artėji prie sprendimo. Darbas gali būti ir vaikščiojimas prie jūros. Jei tai darbas... – Bakalauro studijas baigėte Lietuvoje, o tada išvykote į Kopenhagą, kur Danijos karališkojoje dailės akademijoje studijuojate baldų dizainą. Arūnas: Padarėme metų pertrauką. Aš per tą laiką bandžiau dirbti, bet supratau, kad dirbti čia nelabai noriu. Inesa: Tiesiog norėjosi daugiau laisvės ir mes nusprendėme, kad reikia kažką galvoti. Mintyse buvo ir kitos Skandinavijos šalys. Arūnas buvo įstojęs į vieną Švedijos universitetą. Abu kartu bandėme stoti ir į Karališkąją meno mokyklą. Arūnas: Taip ir parašėme – arba abu kartu priimkite, arba nevažiuosime... Inesa: ...arba važiuosime tiesiai į Švediją. Lamų slėnis

Lamų slėnis

– Ką įdomaus atradote Danijoje? Inesa: Labai gerą universitetą. Aplinka ten puiki. Patinka tai, kad universitete mokoma daug skirtingų profesijų, čia suvažiuoja įvairaus amžiaus žmonių iš skirtingų šalių. Nuolat jaučiame didelį judėjimą. Arūnas: Ten labai daug dizaino istorijos. Ir viskas labai persipynę. Lietuvoje įstojęs į baldų dizaino specialybę mokaisi labai „teisingai“, nėra pasirinkimo laisvės. O, pavyzdžiui, Inesa, įstojusi į baldų dizainą, nuėjo tiesiai į keramikos studiją. Inesa: Man buvo įdomu, nes ten kuriami absoliučiai nauji dalykai. Galimybė išbandyti tai pasirodė labai patraukli.

– Jūsų sukurti darbai yra pelnę ne vieną apdovanojimą. Jaučiatės patyrę ar vis dar jauni dizaineriai? Inesa: Jauni... Arūnas: Apdovanojimai tik pakelia motyvaciją. Inesa: Primena, kad tu gali daryti, kad tavo gebėjimus pastebi. Tai padeda. Be to, taip gali sulaukti paramos iš aplinkinių. Arūnas: Bet mums tai tik pati pradžia. Tiesiog stengiamės kurti tai, ką tikrai norime kurti.

– Norėjosi dinamikos? Inesa: Taip, norėjosi dinamikos, stimulo. Ten viskas vyksta gerokai greičiau. Ir tas tikrai padeda generuoti mintis ir jaustis gerai. Svarstėme galimybę studijuoti ir Olandijoje, bet norėjosi studijų, kurios būtų arčiau žemės. Arūnas lengviau prisitaiko, jam tiktų abstraktesnės studijos, o man norėjosi daugiau techninių dalykų, ne meno. Danai turi labai gerą bazę, tradicijas, jų dizainas, palyginti su, tarkime, Olandijos, yra gerokai arčiau žemės. Lamų slėnis

Lamų slėnis

R. MIKAILIONYTĖ:

“MAN MADINGA TAI, KAS NEMADINGA”

Lamų slėnis

Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: “Fotolobis” ir Pauliaus Gasiūno (portretas)

RENATA MIKAILIONYTĖ

Modelis, dizainerė, mados renginių prodiuserė

Labai netikėtas, bet iš tikrųjų visiškai natūralus – Tavo kurtiems drabužiams prigijo „nematoRenatos Mikailionytės virsmas drabužių dizainere mų drabužių“ epitetas. Kas tai, kokie tie drabuir pirmosios kolekcijos pristatymas – puiki dingstis žiais, tavo pačios akimis? pokalbiui apie madą ir jos taisyklių laužymą. – Man nepatinka aprangos snobiškumas, labai madingi drabužiai, į akis krentančios detalės – – Renata, visada buvai šalia dizainerių, bet stambūs užrašai, logotipai. Aišku, pasitaiko išimčių. niekada pati nekūrei drabužių. Ar lengva buvo Pavyzdžiui, ryškus, impozantiškas, avangardinis „Happeak“ įkūrėjai Vaidai Dambrauskei įkalbėti drabužis, kurį gali apsivilkti kartą kitą, jis labiau tave sukurti pirmąją kolekciją? O gal tai buvo tinka išeigai, scenai, šventei. Bet aš kalbu apie ganatūralus procesas, gal visada ir ėjai to link, tik tvę, kasdienybę, o ji kartais taip susipainioja su vireikėjo stimulo, padrąsinimo? somis kitomis gyvenimo sritimis… Labiausiai išsi– Reikėjo šiek tiek pagalvoti, bet mane suintri- duoda tie, kurie neturi skonio ir snobiškai vaikosi gavo, užkabino. Nežinau, ką Vaida pamatė, bet ta mados. O „nematomas drabužis“ yra toks, kuris jos drąsa ir įžvalgumas… Pagaliau juk žmonės be neperrėkia žmogaus, jo tarsi ir nematai. Kartu su reikalo nesusitinka. Kažkas mano galvoje dėliojosi Vaida ir „Happeak“ mes dirbame su trikotažu. Jis visą laiką. Tai natūralu, juk dirbi su kūrėjais, keliau- – kaip antra oda, labai švelnus, tarsi nematomas, ji, stebi, bet kad pati tam ryžčiausi… Esu gavusi iš lankstus, gražiai susidrapiruoja arba priglunda prie kelių dizainerių porą komplimentų, užuominų, kad kūno. Man patinka paprastumas, minimalizmas ir pati galėčiau kurti kolekcijas. Mados srityje tokiais įdomesnė konstrukcija. Kažkas vis dėlto turi išsižodžiais dažnai nesimėtoma. Kad tai pasakytum, skirti. Nematomas drabužis yra labai geras kitų reikia akimirkai išsivaduoti nuo egoizmo. drabužių draugas. Kartu jis maskuoja, padeda transformuotis. – Ši kolekcija – vienkartinė avantiūra ar jų bus ir daugiau? – Kokius žmones įsivaizdavai piešdama eski– Jau esu susigalvojusi rudens kolekcijos kar- zus? Beje, kur gimė dauguma idėjų? Namuose, kasą. Tai bus tarsi pirmosios kolekcijos tąsa, bet stebint žmones, braidant po pievas?.. kartu – kažkas visai kitokio. Čia viskas pagal fizikos – Labai įvairiai. Man ypač patinka stebėti vyresdėsnius – niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nius žmones, senukus. Jie labai įdomiai apsirengę. nedingsta. Ramiai apie tai mąstau. Tiesiog pajutau, Įvairiausių minčių gimsta važiuojant automobiliu, kad tai įdomu. Ne tik man, bet ir kitiems. Iš tiesų dirbant su augalais, gamta, spalva, faktūromis, rašnorėjosi pristatyti kolekciją ramiai, be stiprios in- tais. Toji estetika labai susijusi ir su kolekcija. Gamtervencijos. Bet nepavyko… ta – didžiausia inspiracija. Ne tik gėlės, bet ir žemė, Lamų slėnis

Lamų slėnis

s i m p l e

b e a u t i f u l

Drabužių iš naujos Renatos Mikailionytės kolekcijos galite rasti parduotuvėje “Happeak”, PC “Europa”, Vilniuje. Taip pat – Pamario g. 1, Nidoje. Arba įsigyti internetu:

www.daiktaivaikams.lt

akmuo, kraštovaizdis. Mes turime labai gražias natūralias pievas, miškus, samanas, etnografiją... Gal kartais tiesiog nematome ir nebevertiname. Svarbiausia – negadinti viso to. Kartais inspiruoja koks nors patinkantis žmogus iš filmo. Arba šiaip atsitiktinai sutiktas praeivis. Labai dažnai matau J. Basanavičiaus gatve einantį vieną žmogų, tikiuosi, jis turi namus... Jis toks įdegęs ir jo žvilgsnis toks, lyg turėtų salas Maljorkoje. Ir man taip gražu… Vis pagalvoju – kaip nuostabiai jis atrodytų su tais mano „nematomais drabužiais“! Man tiesiog įdomu stebėti žmones, jie tokie skirtingi. – Labai smalsu paklausti – kur dar ieškai įkvėpimo? – Gamtoje, kelionėse. Niekada neperku žurnalų su naujausiomis mados tendencijomis. Tai ateina kažkaip savaime, prodiusuojant mados renginius, bendraujant su mados kūrėjais ir menininkais. Man geriau pasiimti didįjį fotografo Helmuto Newtono albumą, o daugiau nieko ir nereikia. Man tai – visų laikų didžiausias mados atradimas. Iš esmės svarbiausia yra žmogus. Jo charizma, kūnas, paprastumas. Žmonės įkvepia vieni kitus. Tik mokėk kitą įvertinti, apkabinti. – Kaip rinkaisi kolekcijos audinius, spalvas? – Tai darėme kartu su Vaida. Mus kažkas sieja, esame viena kitai labai tolerantiškos, tarp mūsų – kažkoks skambesys, pajauta, girdime viena kitą, panašus mūsų estetikos jausmas. – Kolekcija galėtų dalytis tiek moterys, tiek vyrai. Kas tau yra vyriškas vyras ir moteriška moteris? – Tai labai individualu. Tiek vyras, tiek moteris turi savo paslaptį ir matematiką. Ir kiekvienas turime savo formulę. Kadangi žodžiai gali būti išdavikai, arba tu juos gali išduoti, tą apibrėžimą labai sunku suformuluoti. Vizualūs dalykai apgaulingi. Juk labai vyriškai atrodančio vyro vidus gali būti ir visiškai supuvęs, neatitikti išorės, ir atvirkščiai. Lamų slėnis

– Ar turi drabužių, kuriuos dėvi jau daug metų, ir jų niekaip nesinori išmesti? – Mano figūra nė kiek nepasikeitusi nuo 18-os metų, todėl tokių drabužių turiu. Tokie – Sandros Straukaitės, Juozo Statkevičiaus kurti drabužiai. Turiu persiūtų iš močiutės audinių daiktų, juos persiuvo ir iš naujo sumodeliavo Sandra. Labai myliu Vidos Simanavičiūtės kurtus drabužius. Ji ką nors pasiūna ir nešioji dešimt metų... Tuo tik noriu pasakyti, kad širdžiai mielus daiktus galima atnaujinti, o jei baisu atrodyti nuskalbtam, galima investuoti... Ir su „Yurga de Luxe“ papuošalais jausiesi užtikrintai ir stilingai. – Ar kada nors teko dalytis savo drabužiais su kitais – draugais, kolegomis, tais, kuriems reikia paramos? – Jau seniai visus savo drabužius išdaliju kitiems. Dabar viską atiduodu dukrai Marijai, kai ką ji ir pati „nusidžiauna“. Anksčiau buvo klaidingų pirkinių periodas, kai norėdavosi visko daug. Paskui supykau ant savęs ir viską atidaviau. Mes su draugėmis keičiamės vaikų drabužiais. Man užlopyti džinsai daug gražesni nei nauji. Jau nekalbant apie ekologiją, vartotojiškumą… – Ar tave kada nors ištinka bėda „neturiu kuo apsirengti“? – Tai vidinis dalykas. Manau, vyrams visai nereikia, kad moteris nuolat keistų drabužius, jei tik ji yra atradusi save, savo stilių, estetiką. Bet moteris privalo patikti pirmiausia sau (o meilė sau yra vienas svarbiausių dalykų), tuomet, aišku, ištinka ir „neturiu kuo apsirengti“. Tiesiog reikia į tai žiūrėti paprasčiau. – Protingi žmonės sako, kad neverta tarnauti daiktams, bet gražių, įdomių drabužių traukai atsispiria reta moteris. Ar turėtume save už tai graužti? – Esu ne kartą mačiusi, kaip žmonės tarnauja daiktams: vos įėjus į jų butą baisu net atsisėsti, kad neišteptum baldų, arba paliesti ką nors, kad nesugriūtų kaip kortų namelis... Į tokius namus tiesiog

Lamų slėnis

nesinori daugiau eiti. Man nepatinka idealizuoti – nei santykių, nei vizualių dalykų. Idealus kūnas atrodo sintetinis ir nebeaišku, kas smegenyse… Įdomių drabužių traukai sunku atsispirti. Bet drabužį reikia pirkti protingai, kad galėtum jį dėvėti daug metų. Tokiais daiktais aš tikiu. O šiaip save reikia mylėti, kam graužti? – Kaip manai, ar madoje reikėtų paisyti tam tikrų taisyklių, ar, priešingai, geriau jas visas ignoruoti, laužyti? – Galima daryti įvairiai, svarbiausia, kad būtų įdomu. Man madinga yra tai, kas nemadinga, arba buvo madinga prieš 20 metų. Įdomiau, aišku, taisykles laužyti. Bet man labai gražu ir trumpa juoda suknelė su aukštakulniais… – Kokias didžiausias stiliaus klaidas paprastai daro žmonės? – Per daug vaikosi etikečių ir nori atrodyti idealūs, per daug tvarkingi. Daug kas priklauso nuo žmogaus, jo auklėjimo. Jei jis pedantas, kitaip gal tiesiog išprotėtų. Svarbiausia, reikėtų nesivaikyti snobiškų dalykų ir būti ištikimam sau. – Koks buvo tavo pastarasis malonus mados atradimas? – Na, kad ir Davido Bowie sugrįžimas duetu su Tilda Swinton. Amžinai gali ieškoti atradimų Ingmaro Bergmano, Luchino Visconti, Michelangelo Antonioni, François Truffaut filmuose. Ir po naujos S. Straukaitės kolekcijos gali pasakyti: „Kokia ji talentinga.“

s i m p l e

b e a u t i f u l

Nori laimėti kai ką gražaus iš Renatos Mikailionytės kolekcijos? Ieškok konkurso “Lamų slėnio” “Facebook” profilyje!

Lamų slėnis

– Kokie galėtų būti keli artėjančio rudens „must have“? – Palaukim dar truputėlį… Viskas ateina iš jausmo, ieškojimų ir atradimų. Bus kažkas ilgo, šiek tiek eklektikos, sluoksniavimo, labai moteriško ir kartu labai grubaus. – Užuominos į naująją kolekciją?.. – Taip…

NUSTEbSITE pARAgAVE

NATURALAUS LIETUVIŠKO VYNO TRADICIJOS NUO 1926 M. „VORUTA“ – NATŪRALIAI BRANDINTAS VAISIŲ VYNAS, IŠSAUGOJĘS GERIAUSIAS LIETUVIŠKOS VYNININKYSTĖS TRADICIJAS. IŠ SULTINGŲ IR KVAPNIŲ JUODŲJŲ SERBENTŲ, ARONIJŲ, VYŠNIŲ AR OBUOLIŲ GAMINAMAS KETURIŲ SKONIŲ VYNAS YRA IŠRAIŠKINGO AROMATO IR ŠVELNAUS SKONIO. GALI BŪTI PUIKUS APERITYVAS ARBA GERIAMAS PRIE TRADICINIŲ PATIEKALŲ. ATRASKITE „VORUTĄ“ – PASAULIO PRIPAŽINIMĄ PELNIUSĮ LIETUVIŠKĄ VYNĄ.

Lamų slėnis

LAMOS PATARIA SPALVŲ

KORALŲ VĖRINIAI Trokštate lengvai ir neskausmingai įnešti naujų vėjų į namų interjerą? Tegu bent viena pagalvėlė sužaižaruoja ryškia koralų spalva, ir nuobodulys išsisklaidys kaip ryto rūkas. Dekoratyvios pagalvės „Tine K Home“

www.tinekhome.com

Lamų slėnis

DANGUS VAKARĖJANT Kasdienės smulkmenos – neatsiejama namų interjero dalis. Net daiktų chaosas gali būti stilingas jį nuspalvinus keliais ryškiais akcentais. Lentyna „String Plex Pocket“ „String“

www.string.se Lamų slėnis

PRISIRPUSIOS AVIETĖS Dirbti gali būti malonu. Ypač jei tavo darbo kėdė vilioja tokiomis dailiomis linijomis ir prisirpusių aviečių spalva. Viena maža detalė gali pakeisti jūsų įpročius ir priversti mintis suktis it karuselei. Kėdė „Catch“ „&tradition“, diz. „Hayon“

www.andtradition.com

Lamų slėnis

LAMOS PATARIA

PRAŽYDĘ MIGDOLAI Kas sakė, kad kėdėms tinka tik santūrūs atspalviai? Nudažykite vieną jų ryškia migdolų žiedų spalva ir šypsokitės kaskart įžengę į kambarį! Kėdės „Visu“ „Muuto“, diz. Mika Tolvanenas

www.muuto.com Lamų slėnis

RAUDONIEJI APELSINAI Tokį „šviestuvą“ visiškai nesudėtinga pasidaryti pačiam. Jis puikiai dera ne tik didelėse, bet ir mažose erdvėse. Pagrindinis akcentas – ryškus lemputės laidas. Lemputė oranžiniu laidu „Bodie and Fou“

www.bodieandfou.com

Lamų slėnis

LAMOS PATARIA

UOGŲ SALDUMAS Vykite nuobodulį ir iš virtuvės! Taškuota, languota ar kitaip raštuota staltiesė kas rytą mandagiai primins, kad tikrasis gyvenimas vasarą verda ant turgaus prekystalių. Taškuota staltiesė „Hay“, diz. „Scholten & Baijings“

www.hay.dk Lamų slėnis

LAMOS PATARIA

ŽEMUOGIŲ UOGIENĖ Natūralios medžiagos namams suteikia tikrumo, o drąsios spalvos – išskirtinumo. Nebijokite saldumo – juk gyvenimas ir turėtų būti saldus... Sofa „Connect“ „Muuto“, diz. „Anderssen & Voll“

www.muuto.com

Lamų slėnis

ŠAFRANO LENGVUMAS Šiltų atspalvių ir originalių raštų pledas ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir praverčia vakare besišnekučiuojant terasoje ar išsiruošus pietų ant žolės. Rankų darbo pledas Diz. Mae Engelgeer

www.buisjesenbeugels.nl

Lamų slėnis

Tekstas: Indrė Blauzdžiūnaitė Nuotraukos: Anna Schnauss http://www.annaschnauss.com

Lamų slėnis

INDRA KARP

Juvelyrė Gyvena ir kuria Barselonoje

http://www.indrakarp.com

Šviesi oda, lengva eisena, svajinga šypsena – tai tik detalės auros, iškart išduodančios, kad manęs link einanti mergina – ne vietinė ispanė. Ketverius metus Barselonoje gyvenanti juvelyrė Indra Karpavičiūtė nė kiek nesistengia slėpti, kad jos prigimtis – labiau lietuviška nei pietietiška, o Vilnius visada bus pati mėgstamiausia jos vieta. JAV juvelyrikos mokslus pradėjusi Indra sako, kad viskas jos gyvenime dėliojasi gana netikėtai, bet galiausiai, atrodo, sugula į tas vietas, kuriose ir turi būti. Karjeros posūkiai, gyvenimas įvairiuose kraštuose, netikėtai Škotijoje sutiktas vaikinas iš svajonių Barselonos – rodos, nesuderinami kontrastai, bet papildantys vienas kitą ir verčiantys Indrą sakyti: „Man gyventi labai gera!“ „Ne veltui ir papuošalai tokie...“ – pagalvoju. Griežtas juodų kampų aštrumas ir ramiai viduryje įsitaisęs aptakus perliukas, rodos, netikėtai, bet puikiai draugauja Indros ausyje. – JAV, Didžioji Britanija, Ispanija, greitai ir Brazilija... O kur Indra Karpavičiūtė savo papuošalus lipdys po 20-ies metų? – Norėtųsi Lietuvoje... Vilnius man visada yra tikrieji namai. O jei dar įsikurčiau kokioje nors vietelėje prie ežero ar upelio... Ko dar reikia? – Tuomet kas tave atnešė į tą Barseloną? – Kaip ir ne vieną lietuvaitę turbūt... Meilė! (Juokiasi.) – O be meilės? Kas Ispanijoje tave daro laimingą? – Tiesiog čia jaučiuosi labai gerai. Barselona man visų pirma yra atsipalaidavimas... Visa kita – saulė, šiluma, žmonės, vaisiai, mėlynas dangus, jūra, tautų maišalynė – visa tai sudaro tą laimę, kuri leidžia nuolat gyventi atostogų nuotaika. Lamų slėnis

Lamų slėnis

– Kas pastarąjį savaitgalį tau buvo labiausiai „Barselona“? – Netikėtai su drauge užsukom į sekmadieninį sendaikčių turgelį. Paprastai jis vyksta vidurdienį, skleidžia ramybę ir yra puiki vieta visiems atsipūsti po savaitgalio fiestų. Prekybos įkarštyje pradėjo groti keli diskžokėjai. Ir ką manai? Visi įsišėlo iki nakties, kol policija mandagiai paprašė muziką pritildyti. Ir niekas per daug nesuko galvos, kad yra neišsimiegoję, be makiažo ar nesuplanavę šiandien šėlti. Tai ir yra atsipalaidavimas ir šio miesto grožis.

– Man draugas ispanas, nekart lankęsis Lietuvoje, vieną vakarą įrodinėjo: „Lietuvaitės man tikrai pačios gražiausios, gatvėje kaskart jaučiuosi kaip modelių atrankoje, bet... Ar jūs nepavargstat nuolat būti tobulos?“ Sutinki su tuo? Ar manai, kad lietuviai nuolat stengiasi vaikytis mados ir atitikti grožio standartus? – Na, Lietuvoje prieš eidama į gatvę visada ilgiau mąstau kuo apsirengti nei Barselonoje! Ir tiesa, kad dauguma tautiečių tiesiog nemoka atrodyti negražiai. Tačiau mūsų stiliaus suvokimas plečiasi, darosi įdomesnis, žmonės drąsiau eksperimentuoja. Kiekvienąkart grįžusi džiaugiuosi naujais butikais, – Manai, lietuviams to trūksta? kūrybiškomis idėjomis, originaliais įvaizdžiais ga– Šiek tiek. Gyvename tokioje gražioje vietoje, tvėje. visi išsilavinę, madingi, kūrybingi. Tačiau nerūpesŽinoma, iki barseloniečių drąsos ir nerūpestintingumo, užuot klausus – Ką apie mane pagalvos? gumo išvaizdos srityje mums dar toli. – kartais reikėtų daugiau. Daugiau gražios betvarkės!

Lamų slėnis

– Tačiau tavo papuošaluose to nerūpestingumo taip pat nėra daug. Ar gyvenamoji vieta turi įtakos vizualinei tavo kūrybos išraiškai? – Nemanau. Savo kampuotą stilių susiformavau dar Glazge, baigusi mokslus. Žinoma, kelionės, kultūros, žmonės formuoja mano asmenybę, savitumą. Kolekcijose tai atsispindi turbūt netiesiogiai. – Kaip pati matai savo darbus? – Forma. Kampai. Kokybė. – Ar lengva tą kokybę, griežtumą, geras medžiagas parduoti ispanams? – Nelengva. Dauguma mano darbų keliauja į Didžiąją Britaniją ir Lietuvą. Vis dėlto ten moterys labiau vertina klasiką, kokybę, nori investuoti į savo įvaizdį. Taip pat klientės nori sužinoti apie kūrėją, medžiagas – papuošalą perka ne kaip atsitiktinį produktą, o kaip savo įvaizdžio dalį. Ir dėl to man labai smagu! Vertinu kūrėjo ir kliento ryšį. O jei žinau, kad mano auskarėliai papuoš ką nors Lietuvoje – džiaugiuosi dvigubai. – Kaip atrodo INDROS KARP papuošalus nešiojanti moteris? – Tiesą sakant, to paveikslėlio niekada neįsivaizduoju kurdama naujus gaminius. Koncentruojuosi į gaminį. Jis turi būti gražus ir mielas man pačiai. Tačiau nesistengiu jo pritaikyti jokiai konkrečiai asmenybei. Šiaip ar taip įsivaizduoju, kad greičiausiai mano papuošalų mėgėja yra šiuolaikiško gyvenimo būdo atstovė, turinti tvirtą nuomonę ir aiškų stilių.

Lamų slėnis

– O ar pati puošiesi savo kūriniais? – Taip, turiu kelis taip prikibusius dirbinius, kad net nelabai sugebu juos kuo nors pakeisti. Man taip jau būna, kai kažką labai prisijaukinu (šypsosi). Tačiau pasitaiko, kad užbaigtus papuošalus po kurio laiko tiesiog išlydau žaliavoms. Jei man pačiai kūrinys nepatinka, jo ir neparduodu. Juk tai – mano vizitinė kortelė, labiausiai matomi mano „bruožai“ – kaip galiu kažkam siūlyti tai, kas nedžiugina manęs pačios?

– Kaip atrodytų papuošalas „Barselona“ à la INDRA KARP? – Barselona man yra forma. Tad ir papuošalas būtų labai aiškus, grynas, išraiškingas, kampuotas. Greičiausiai naudočiau matinį sidabrą. Nors šis miestas daug kam asocijuojasi su spalva ir padrikomis konstrukcijomis, aš čia visur matau persipynusias aiškias formas. Pastatuose, gatvių tinkle, eksterjere, parkuose... - O papuošalas „Vilnius“? – Vilniui neabejodama skirčiau Spalvą!

– Kaip tavo kūrybos linija pakito per penkerius metus? – Formomis, spalvomis, mėgstu eksperimen– Vilniuje matai daugiau spalvų nei Barselotuoti. Išbandau ką nors nauja, grįžtu prie seno, su- noje? komponuoju abu – stilistikos pokyčiai labiau pri– Žinai, taip. Man Vilnius – gaivos ir natūralios mena spiralę nei liniją. Tačiau kokybės kartelę sten- spalvos oazė. Tai mirguliuojanti žalia lapija, gigangiuosi kelti nuolat. tiški bijūnai močiutės sode, visa įmanoma raudonos spalvos paletė šviežiose uogose. Taip, man Vilnius – O vėliau? Kaip atrodys juvelyrė Indra po ke- yra spalva. lių dešimtmečių? Svajoji turėti juvelyrikos fabrikėlį? – Nesvajoju. Planuoju! (Juokiasi.) Išties, visada tikiu, kad labai stipriai ko nors norint ir to siekiant, padaryti galima labai daug. Norėčiau būti žinoma. Tačiau ne poelgiais ar viršelių nuotraukomis, kaip, deja, dažnai pasitaiko. Svajoju būti vertinama už savo darbus. Lamų slėnis

PUTOJANČIO VYNO GALIMA PAGAMINTI IŠ BEVEIK VISŲ VEISLIŲ VYNUOGIŲ. TAČIAU POPULIARIAUSIOS PASAULYJE VYNUI SKIRTOS RAUDONOSIOS VYNUOGĖS – „CABERNET SAUVIGNON“. NESVARBU, KUR ŠIOS VEISLĖS VYNUOGĖS BUVO AUGINAMOS, IŠ JŲ PAGAMINTAS VYNAS IŠSISKIRIA RYŠKIU JUODŲJŲ SERBENTŲ, ĄŽUOLO IR VANILĖS AROMATU.

Idėja: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Vygailė Sukurytė

Lamų slėnis

Šios vasaros naujiena – „Alitos“ putojančio vyno gamykloje subrandintas raudonasis pusiau sausas natūralios fermentacijos putojantis vynas „Alita Cabernet Sauvignon“ – puikus aperityvas, derantis su gardžiais užkandžiais ir pusiau kietais sūriais. Šio vyno aromatas – ryškus, vaisiškas. Sodraus skonio putojančio vyno „Alita Cabernet Sauvignon“ juodųjų serbentų natas papildo gervuogių, miško uogų ir prieskonių tonai. Sumaniai parinkus su „Alita Cabernet Sauvignon“ derančius užkandžius ar sūrius, kiekvienas kąsnis tirps burnoje.

išlieka taurėje ir tankiomis grandinėmis kyla iki pat jos viršaus. Tačiau užteks teorijos. Verčiau pereikime prie praktikos. Tad su kokiais užkandžiais derinti naująjį putojantį vyną „Alita Cabernet Sauvignon“?

Dauguma putojančių vynų išsiskiria lengvu saldumu, todėl jie puikiai dera su užkandžiais ir, žinoma, – sūriais. Vynas ir sūris visada buvo klasikinis derinys. Tiesa, vyno žinovų nuomonės kartais ima ir išsiskiria, tad, ko gero, teisingiausias kelias – raPopuliariausių šiuolaikinių restoranų virtuvių še- gauti, eksperimentuoti ir atrasti savo tobulą derinį. fai ruošdami užkandžius atskleidžia savo tikrąjį kūrybingumą. Putojančiu vynu užgeriami dailiose Išties putojantis vynas puikiai dera su dauguma lėkštėse pūpsantys tikri tekstūrų ir skonių šedevrai. sūrių. O štai „Alita Cabernet Sauvignon“ įstabiai paryškina pusiau kietųjų sūrių skonius. Tikrai neapTačiau ir savo namų virtuvėje galite lengvai ir siriksite pasirinkę užkandžius su parmezanu, čegreitai sukurti mažų gardžių stebuklų. Na, o taurė deriu, gauda, griujeru, taip pat pelėsiniais sūriais: putojančio vyno „Alita Cabernet Sauvignon“ papil- bri, kamamberu, gorgoncola ar rokforu. dys patiekalų skonį naujomis, netikėtomis natomis. Putojančio vyno burbuliukai pabrėžia tobulą sūBeje, norint pajusti tikrą putojančio vyno skonį rių skonį, o šie – išryškina vyno ypatybes. ir aromatą, svarbu ne tik išsirinkti kokybišką gėrimą, bet ir mokėti jį tinkamai patiekti ir degustuoti. Kvapnus ir švelnus kamamberas puikiai dera su Putojantį vyną „Alita Cabernet Sauvignon“ reko- lengva putojančio vyno rūgštele. Šį sūrį patiekite menduojama atvėsinti bent 20 minučių pamerkus su duona, vaisiais ar riešutais. į kibirėlį su ledukais. Aukštai kalnuose gimęs griujeras išsiskiria soGerti putojantį vyną reikėtų iš siauros tulpės ar- dria tekstūra ir ypatingu skoniu. „Alita Cabernet ba fleitos formos taurės. Taurės dalies, kurioje yra Sauvignon“ puikiai atskleidžia šio sūrio eleganciją, gėrimas, nelaikykite apglėbę pirštais, nes putojan- paryškina jo saldumą ir užmaskuoja pelėsių kvapą. tis vynas nuo kūno šilumos pakeis savo ypatybes. Patiekite griujerą kartu su kitais sūriais ir „Alita Patogu du pirštus laikyti po taurės padeliu, o tris Cabernet Sauvignon“ putojančiu vynu, išlydykite jį – virš jo. fondiu arba per kelias minutes pagaminkite mažų keptų sūrio sumuštinukų. Taip pat su taure putoPutojančio vyno gamybos esmė – natūrali antri- jančio vyno idealiai tiks prancūziškasis trapios tešnė fermentacija. Tai reiškia, kad vynuogių vynas 30 los kišas su griujeru. parų fermentuojamas hermetiškoje talpoje, išlaikančioje aukštą slėgį. Šio proceso metu cukrus paPusiau sausas putojantis vynas taip pat puikiai virsta angliarūgšte, o ši, veikiama aukšto slėgio, dera su kietuoju parmezanu ir minkštaisiais ožkų natūraliai prisotina vyną. Taip gimę burbuliukai ilgai bei kreminiais sūriais. Prisiskinkite šviežių pries-

Lamų slėnis

koninių žolelių, išsikepkite minkštos duonos ir pasigaminkite gardžią sūrio užtepėlę. Švelniu riešutų ir vaisių skoniu išsiskiriantis prancūziškasis bri dera ne tik su lengvais vaisiniais vynais, bet taip pat puikiai atskleidžia ir kiek sodresnių putojančių vynų, taip pat ir „Alita Cabernet Sauvignon“, ypatybes. Bri galite patiekti su šviežiomis uogomis, vynuogėmis ar riešutais. Na, o kol vasara lepina saldžiomis uogomis, mėgaukitės jomis iki soties! Miško uogų šerbetas, sūrio ledai su trešnėmis, serbentų, agrastų, vyšnių desertai, šokoladiniai aviečių putėsiai... Vardyti būtų galima be galo. Tad lieka tik užsukti į turgų arba prisirinkti krepšelį uogų miške, o tuomet jau leisti darbuotis savo fantazijai...

Lamų slėnis

„Alita Cabernet Sauvignon“ Žolelių trauktinė

Vyšnių sirupas

Vyšnių likeris

Rudasis cukrus

Trešnės

SALDUS TREŠNIŲ KOKTEILIS

1 KOKTEILIS REIKĖS

3 saldžių trešnių 1 šaukštelio vyšnių sirupo 3 lašų žolelių trauktinės 2 kubelių rudojo cukraus 2 šaukštelių vyšnių likerio 120 ml atvėsinto pusiau sauso puto-

jančio vyno „Alita Cabernet Sauvignon“

PROCESAS Rudojo cukraus kubelius suvilgykite trauktine. Į taurę įpilkite vyšnių likerio, suberkite trešnes ir supilkite vyšnių sirupą. Užpilkite putojančiu vynu ir įmeskite rudojo cukraus kubelius.

OŽKŲ SŪRIO LEDAI SU VYŠNIOMIS REIKĖS

200 g vyšnių (išimti kauliukus) 500 ml riebaus pieno 1 šaukšto + 1 šaukštelio kukurūzų miltų 130 g ožkų sūrio 3 šaukštų minkšto tepamo sūrio pusės šaukštelio jūros druskos 250 g grietinės 2 šaukštų šviesaus sirupo 130 g cukraus

PROCESAS Nedideliame dubenėlyje sumaišykite kukurūzų miltus su dviem šaukštais pieno ir padėkite indą į šalį. Sumaišykite ožkų sūrį, kreminį tepamą sūrį ir druską. Į didelį dubenį pripilkite ledinio vandens. Puode sumaišykite likusį pieną, grietinę, cukrų ir sirupą. Užvirkite ir pavirinkite apie keturias minutes. Tada nukelkite puodą nuo ugnies ir pamažu maišydami supilkite kukurūzų miltų ir pieno mišinį. Puodą vėl statykite ant ugnies ir virkite, kol mišinys šiek tiek sutirštės (apie minutę). Tada nukelkite indą nuo ugnies. Atsargiai maišydami supilkite pieno mišinį į sūrių mišinį. Gautą masę supilkite į sandarų maišelį ir įmerkite į ledinį vandenį. Palikite vėsti 30 minučių. Išėmę masę iš ledinio vandens indo, ledų kremą gerai išplakite. Tada sukrėskite į ledų indą ir palaikykite šaldytuve mažiausiai keturias valandas. Prieš patiekdami papuoškite šviežiomis vyšniomis. Lamų slėnis

„Alita Cabernet Sauvignon“

Raudonųjų serbentų tyrė

Agrastai 90

Lamų slėnis

RAUDONASIS SERBENTAS 1 KOKTEILIS REIKĖS

2 šaukštų raudonųjų serbentų tyrės Atvėsinto pusiau sauso putojančio vyno „Alita Cabernet Sauvignon“ PROCESAS Raudonųjų serbentų tyrę supilkite į fleitos formos taurę. Taures iki viršaus pripilkite putojančio vyno.

SUMUŠTINUKAI SU BRI IR AGRASTAIS

12 SUMUŠTINUKU REIKĖS

12 plonai supjaustytų batono riekelių 120 g bri, supjaustyto į 12 gabalėlių 12 prinokusių agrastų, perpjautų pusiau 4 šaukštelių medaus ar agavų nektaro

PROCESAS Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Batono riekeles išdėliokite ant kepimo popieriaus. Ant kiekvienos riekelės uždėkite medumi apteptą gabalėlį sūrio. Kepkite, kol sūris šiek tiek aptirps, o duona apskrus (apie 5 min.). Kiekvieną sumuštinuką papuoškite dviem agrasto puselėmis ir bazilikų lapeliais.

šviežių bazilikų lapelių

Lamų slėnis

„Alita Cabernet Sauvignon“

Imbierai

Lamų slėnis

IMBIERINIAI BURBULIUKAI

1 KOKTEILIS REIKĖS

pusės arbatinio šaukštelio smulkiai sutarkuotų šviežių imbierų 15 g cukraus 100 ml pusiau sauso putojančio vyno „Alita Cabernet Sauvignon“ PROCESAS Imbiero šaknį nulupkite ir smulkiai sutarkuokite. Į nedidelį puodą įpilkite 50 ml vandens, suberkite imbierus, cukrų ir virkite apie dvi minutes, kol masė pasidarys sirupo tirštumo. Nukoškite per sietelį. Beje, šį sirupą galima laikyti šaldytuve savaitę. Į taures įpilkite po šaukštelį sirupo. Ant viršaus užpilkite atvėsinto putojančio vyno ir atsargiai pamaišykite.

PARMEZANINĖS DUONOS LAZDELĖS REIKĖS

600 g miltų 13 g mielių 400 ml vandens 20 ml itin tyro alyvuogių aliejaus 20 ml pieno 15 g jūros druskos

parmezano sezamų sėklų

PROCESAS Jei namie turite duonkepę, visus produktus (išskyrus parmezaną ir sezamų sėklas) supilkite į ją tokia eilės tvarka: pirmiausia – skysčiai, tada – aliejus, galiausiai – sausieji produktai ir mielės. Nustatykite tešlos minkymo programą be kepimo funkcijos (užtruks apie 1,5 val.). Pasibaigus nustatytam laikui, tešlą dar šiek tiek atsargiai paminkykite rankomis ir palikite pusvalandį pastovėti kambario temperatūroje. Tešlą padalykite į tris dalis. Vieną dalį padėkite ant miltais apibarstyto stalviršio, kitas dvi uždenkite popieriniu rankšluosčiu. Iškočiokite tešlą į 1 cm plonumo stačiakampį. Gausiai apibarstykite tarkuotu parmezanu. Dešine ranka lenkite tešlą pusiau. Tada perlenkite pusiau dar kartą iš viršaus į apačią. Vėl pakočiokite (sūris geriau įsiterps į tešlą). Pakartokite šį veiksmą 2–3 kartus. Tešlą supjaustykite į 12 dalių ir voliodami tarp delnų iš kiekvienos suformuokite ilgas plonas lazdeles. Kepimo skardą padenkite kepimo popieriumi, išdėliokite lazdeles. Apibarstykite sezamų sėklomis ir parmezanu. Kepkite apie pusvalandį, kol lazdelės dailiai apskrus. Galite kepdami užberti dar šiek tiek parmezano. Lamų slėnis

„Alita Cabernet Sauvignon“

Saujelė mėlynių

Lamų slėnis

LEDINĖ MĖLYNĖ

1 KOKTEILIS REIKĖS

saujelės mėlynių pusės šaukšto šviežiai spaustų citrinų sulčių pusės arbatinio šaukštelio cukraus 250 ml pusiau sauso putojančio vyno „Alita Cabernet Sauvignon“ ketvirčio stiklinės grūstų ledukų PROCESAS Mėlynes, citrinų sultis ir cukrų supilkite į stiklines. Mėlynes lengvai sutrinkite šaukštu. Suberkite ledukus. Neskubėdami užpilkite putojančiu vynu.

MĖLYNOJO SŪRIO IR GRAIKINIŲ RIEŠUTŲ UŽTEPĖLĖ REIKĖS

100 g kreminio sūrio 50 g susmulkintų graikinių riešutų druskos ir juodųjų pipirų 100 g mėlynojo pelėsinio sūrio krekerių

PROCESAS Dubenyje mediniu šaukštu ištrinkite kreminį sūrį. Įmaišykite riešutus. Pabarstykite druska ir pipirais. Atsargiai įmaišykite sutrupintą mėlynąjį pelėsinį sūrį. Sukrėskite užtepėlę į nedidelį indelį. Tepkite ant krekerių. Užtepėlę galima laikyti šaldytuve maždaug savaitę. Lamų slėnis

Lamų slėnis

JONAS LIUGAILA

Iliustratorius, grafikos dizaineris

http://www.liugaila.lt

RŪTA IVAŠKEVIČIŪTĖ Grafikos dizainerė

http://www.ivaskeviciute.lt

SKANI KOŠĖ

Tekstas: Unė Dabužinskaitė Nuotraukos: Ugnė Neverbickaitė

Jonas Liugaila ir Rūta Ivaškevičiūtė – pora, kurios laikas bėga kaip vaikystėje. Juodu sieja kūrybinė (ir ne tik) partnerystė, jų braižas, kuriant gyvenimą, – lengvas, analitiškas, originalus. Juk gyventi galima ir kitaip. Savo namais galima laikyti kelioninį kemperį. Galima mokytis iš mokinių. Linguodami hamakuose jų namuose kalbamės apie tai, kaip jiedu iliustruoja ir apipavidalina gyvenimą. – Laisvalaikis, darbas, namai – jums yra vienas bendras mišinys ar atskiri, savarankiški veiksniai? Jonas: Viskas yra viena beviltiškai susimaišiusi košė. Dirbam, gyvenam, miegam namuose. Namai kartais tik pakeičia pavidalą, pavyzdžiui, kai keliavome kemperiu, gyvenome namelyje ant ratų. Visa ta košė virė, tik kitoje vietoje. – Judu ir dirbate kartu? Rūta: Taip, mes – bendradarbiai. Jonas: Jau kokius aštuonerius metus dirbame laisvai samdomais darbuotojais. Ir visą laiką kartu. Lamų slėnis

Lamų slėnis

100

Lamų slėnis

– Sutampa jūsų kūrybinis požiūris? Rūta: Taip, papildome vienas kitą. Man sunku įsivaizduoti, kaip galėčiau būti kūrėja, jeigu nebūtų Jono. Būdami visiškai jauni viską darėme kartu. Jonas: Ir kursinius, ir diplominius darbus kartu darėme. Rūta: O dabar nė neatskiriame, kur yra kieno darbas. – Manau, menininkai yra šiek tiek egocentriški, nekiša ta kooperacija jums kojos? Jonas: Ne, dažniausiai renkamės didesnius projektus, kad vietos užtektų abiems. Aš dažniau iliustruoju, Rūta apipavidalina leidinius. – Kaip atsidūrėte iliustracijų ir grafikos dizaine? Jonas: Mano kelias gana aiškus – visa šeima tai darė. Čia toks genas. O Rūtos kelias keistesnis. Rūta: Aš prisimenu, kad maža užsiimdavau tuo, ką būtų galima pavadinti dizainu, dar net nesuvokdama, kas tai yra. Dailės mokykla, menai. Dešimtoje klasėje tiksliai žinojau, kur noriu stoti. O šeimoje – vieni biurokratai (juokiasi). – Ar turite profesinių ligų? Jonas: Kai paišau, būtinai nupaišau ką nors iš savo aplinkos. Analizuodami pastebėjome, kad visi iliustratoriai daro tą patį. Iliustracijose galima atpažinti jį patį, jį supančią aplinką, daiktus, gyvūnus. Rūta: Tu piešdamas dar garsus leidi. Mašiną piešdamas burzgia, kad geriau įsijaustų. O šiaip, aišku, esame jautrūs estetikai. Jonas: Bet bandome iš to išsivaduoti. Kai praleisti ilgą žiemą keliavome į Maroką, užsibrėžėme tikslą praplėsti savo saugumo ribas, palikti komforto zoną. Taip pradedi toleruoti daug ką, taip pat ir kitokius estetinius sprendimus. Lamų slėnis

101

102

Lamų slėnis

103

104

Lamų slėnis

105

– Gal tai kūrybinė branda? Jonas: Taip, bet galima galvoti, kad tai – ir degradacija. Nes kaip kūrybininkui man gali tapti priimtinas ir visiškas chaosas. Kūrybinis budizmas, absoliuti tolerancija atima iš manęs, kaip profesionalo, galimybę pasiūlyti ką nors savita. – Grįžkime namo! Jūsų loftas. Kaip, kada, kodėl čia? Jonas: Nes tik čia radom... Metus ieškojome, kur gyventi. Norėjome ko nors kitokio. Rūta: Norėjome palėpės... Jonas: Netyčia užklydome į šitą kiemą, labai patiko balkonai ir maždaug po savaitės radome skelbimą. Užėjome ir viskas. Patys savo rankomis viską čia darėme, grindis klojome, baldus patys kūrėme. Lentyną sugalvojome mes, bet padarė kiti. Stalą patys nusipiešėme. Šuns sofutę iš Lenkijos ant automobilio stogo parsivežėme. Stovą gavome iš draugės.

106

Lamų slėnis

107

– O kas jums šiaip yra namai? Rūta: Na, nesame labai prisirišę prie namų. Namai nėra daiktas, į kurį investuotum krūvą pinigų, ne. Sakėme, kad jei turėsime kitus namus, viskas bus labai paprasta, visko kuo mažiau. Daiktams, kad ir brangesniems, reikia priežiūros. O vergauti daiktams nesinori, norisi gyventi ir džiaugtis, savo dėmesį skirti kam nors kitam, realizuoti save. Piešti, lipdyti, o ne dulkes valyti. Jonas: Smagiausia, kai gauni tuščią erdvę, griauni sienas, išneši statybininkų paliktas šiukšles, kai jau įsivaizduoji, kaip viskas atrodys. Tada viską perdarinėji. Štai laiptus keitėme keturis kartus. Vis siaurinom, siaurinom... – Kokia jūsų dienotvarkė? Jonas: Chaotiška. Rūta: Kol atsikeliame, pavalgome, būna jau kokios šešios valandos... Kai pradėjome dalyvauti Lietuvos mokykloms skirtoje programoje „Kūrybinės partnerystės“, išmokome gyventi normaliu režimu. Mums laikas bėga kaip vaikystėje – jis eina, bet tu jo per daug nejauti.

108

Lamų slėnis

6 privalumai visapusei burnos sveikatai LISTERINE® TOTAL CARE – pažangiausias iš visų LISTERINE®. Naudojant du kartus per dieną: 1. Naikina burnos bakterijas 2. Sumažina dantų apnašas ir akmenis 3. Palaiko sveikas dantenas 4. Saugo dantis nuo ėduonies ir stiprina emalį 5. Palaiko natūralų dantų baltumą 6. Suteikia iki 24 val. trunkančią burnos gaivą

PAŽANGIAUSIAS VISŲ LAIKŲ LISTERINE®

Lamų slėnis

109

MANO VASAROS ESĖ

Smagiausias vasaros patirtis ir artėjančio rudens nuojautą pabandėme sutalpinti į šešis klausimus ir tiek pat atsakymų.

LEONARDAS POBEDONOSCEVAS AKTORIUS

Tekstas: Unė Dabužinskaitė Nuotraukos: asmeninio albumo, Simonas Švitra, Gediminas Žilinskas

110

Lamų slėnis

KLAUSIMAI

3. Papasakokite geriausią vasarišką prisiminimą arba vasariškai pasvajokite.

1. Būtų skanu, jei pasidalintumėte mėgstamiausiu vasarišku receptu.

4. Kaip leidžiate laisvą laiką, kai saulė šitaip beprotiškai šviečia?

2. Vasara – tai metas tinginiauti, laikas semtis įkvėpimo iš raibuliuojančios gamtos, o gal tiesiog tenka sunkiai arti?..

5. Vasaros dienas planuojate ar improvizuojate?

1. Hmmm... Lietuvoje turbūt nėra nė vieno žmogaus, kuris nelauktų vasaros. Didžiąją metų dalį tą ir darome – laukiame JOS. O kai ji ateina, pagrindinis receptas yra tiesiog imti viską, ką ji duoda, nesvarbu – saulėta ar lietinga.

4. Mūsų šeimai artimesnis aktyvus poilsis – gamtoje, turistaujant. O maršrutas labai priklauso nuo oro ir vėjo, jei šis palankus, važiuoju prie jūros paskraidinti jėgos aitvarų.

2. Man, o ir mano kolegoms, vasaromis tenka parduoti savaitgalius. Dažnai taip nutinka, kad parduodame savaitgalį dėl maždaug poros savaičių, skirtų kelionėms. O mūsų šeima labai mėgsta keliauti... 3. Dabar kaip tik pildau svajones! Nuo vaikystės svajojau apie namuką ant ratų ir kelionę juo – kur nori ten važiuoji, kur nori ten sustoji. Uošvis mums paskolino tokį namuką, prikabinamą prie mašinos, tad jau aplankėme Aukštaitiją, dabar ruošiamės aplankyti Dzūkiją ir Suvalkiją.

6. Ne taip toli – ruduo. Kaip gelbėsitės nuo darganos?

5. Planuojame. Bent jau stengiamės tai daryti. Pusę metų GPS galvoje kryptis būna nustatyta į Italiją, bet paskutinę dieną mano žmona gali pasiūlyti važiuoti į Olandiją arba Norvegiją. Jai būdingas toks moteriškas nuspėjamumas, aš prie to jau pripratau. Vienaip ar kitaip planą turime. (Šypsosi.) 6. Nuo rudens niūrumo gydo darbas. Tai veikia šimtu procentų, o darbų daug. Dar bėgimas. Turiu galvoje tikras bėgimas, aktyvus sportas. O rudenį išgyventi norisi ne tiesiog kaip nors, o kaip nors prasmingai.

Lamų slėnis

111

RAMINTA NAUJANYTĖ-BJELLE

DAINININKĖ

112

Lamų slėnis

1. Mano vasariški receptai yra du: pusryčiams – varškytė, paprasta, geriausia naminė, kondensuotas pienas, bananai ir juodosios sezamų sėklos. Viską, išskyrus sėklas, sumaišai, susmulkini elektriniu smulkintuvu ir užbarstai sezamų sėklų. Su užbarstais visada galima improvizuoti. Kitas pietų receptukas: salotos – špinatai, ridikėliai, kiaulpienių, dilgėlių, garšvų, raudonųjų burokėlių, salotų lapai, krapai, skylėtasis sūris, maži raudonieji burokėliai (virti), sėklos – sezamai, saulėgrąžos, moliūgai. Viską susmulkini, užpili aliejumi ir grauži kaip jūrų kiaulytė... 2. Nežinau kaip kitiems, bet man ši vasara yra poilsio ir pasiruošimo naujiems metams laikas. Vasara – puikiausias laikas atkurti organizmą, išvalyti mintis ir atsibūti gamtoje. Stengiuosi kuo įdomiau praleisti laiką, bet visiškai jo neplanuoju, būtent todėl viskas vyksta baisiai gerai. 3. Geriausias atsiminimas – pastarosios Joninės. Pernai su „Rockmergės“ muzikantais grojome Norvegijoje. O šiemet Jonines praleidau Gongų naktyje. 4. Ar saulė beprotiškai šviečia, ar tiesiog šviečia, aš leidžiu laiką su muzika ir gamta. Šią vasarą tikrai pailsėjau. Labai liūdžiu, kad per mažai keliavau, pažadu pasitaisyti kitais metais. Prieš vasarą buvau viską taip gražiai susiplanavusi, bet atėjus atostogoms planai apvirto aukštyn kojomis. Šią vasarą pavyko praplėsti savo žolininkystės įgūdžius – laksčiau po

miškus ir pievas, rinkau visokiausias žoleles. Taip pat labai mėgstu piešti, tad nemažai laiko skyriau piešimui. Pagaliau pabuvau su šeima ir draugais. Išsimiegojau! Atradau gongų garsų terapiją ir kavos meną. O dar kiek laiko ištirpo prie ežerų ir jūros. Sunku prisiminti viską: keli festivaliai, stovyklos, štai ir prabėgo visos nuostabios vasaros atostogos. Paskutinysis mėnuo bus skirtas pasiruošti rudens darbams. 5. Visada vasaras planuoju, bet visi planai sugriūna ir išeina šimtą kartų geriau. Šią vasarą buvau kiekvieną dieną susiplanavusi, bet viskas sugriuvo, o dabar improvizuoju ir jau jaučiu, kad neužteks vasaros visoms svajonėms. Bet tam juk yra ruduo! 6. Rudens planai baisiai dideli ir tikiuosi juos įveikti. Ruduo yra bene mėgstamiausias mano metų laikas. Tiek romantikos, lyrikos tvyro aplink. Ir neapninka jokia rudeninė depresija! Norisi visus apkabinti, išbučiuoti ir pasakyti, kad pasaulis pilnas atradimų ir stebuklų. Gal kalbu kaip naivus vaikas, bet kai prisimenu čežančius lapus po kojomis, man taip gera. Aišku, lyjant lietui, lyrika ir lengvas liūdesėlis gali apimti, bet tokia būsena padeda kūrybiškumui, todėl nesigelbėju nuo jos, man ji tiesiog priimtina. Rudens planai – pasivyti mokslus: reikės mokytis pirmo, antro ir trečio kompozicijos kurso programas vienu metu. Jei viskas bus gerai, pradėsiu dirbti su vaikučiais naujame vaikų muzikos klube. Bet pirmiausia – nauji kūrybiniai išbandymai.

Lamų slėnis

113

EGIDIJUS RAINYS DIZAINERIS

1. Vasariškas receptas: greitai, greitai ir vėl į darbus! 2. Dizaineriui (na, gal čia tik man, nebūtinai - taisyklė) vasara yra metas, kai lenktyniaujama su laiku, apie prabangą laukti įkvėpimo galima tik pasvajoti. 3. Mano svajonė yra atostogauti vasarą, kaip ir visi normalūs žmonės. Geriausi atsiminimai – iš vaikystėje praleistų vasarų pas senelius. 4. Tas retas laisvas valandas mielai leidžiu geroje draugų kompanijoje, juk didžiausias turtas yra tie, kurie mus supa.

114

Lamų slėnis

1. Mano receptas: kuo daugiau ilsėtis ir mažiau dirbti, daugiau būti gamtoje nei patalpose, daugiau šypsotis nei liūdėti ir leisti laiką su draugais nei būti vienam. 2. Visi variantai. Mėgaujantis, niekur neskubant, jausti teigiamą energiją, kuri stipriausiai juntama vasarą. Tada iš to gims kažkas gražaus. 3. Visi prisiminimai yra skirtingai geri. Jų buvo tiek daug... Vieno išskirti negaliu. 4. Mėgaujuosi gamta, sportu, maistu ir draugais. 5. Improvizacija – tai puikiausias būdas paversti vasaras įsimintinomis ir negaišti laiko planuojant. Tiesą pasakius, šią vasarą nelabai pavyko nuveikti ką nors ypatinga. Tiesiog vasara – tai toks metas, kai neplanuoji, o tiesiog atostogauji. Na, pradėjau intensyviau sportuoti, tai būtų galima išskirti. 6. Rudenį ruošiuosi naujai pavasario–vasaros kolekcijai. Jau dabar esu įsisukusi į darbus, tad atostogos nustumtos į šalį. O nuo niūrumo gydo veikla. Turint ką veikti, nesėdint namie, nesvarbu, koks metų laikas. Kai tos veiklos neturi, tada ir oras, ir visa kita pradeda trukdyti.

IEVA DAUGIRDAITĖ MADOS DIZAINERĖ

5. Vasarų jau seniai nebeplanuoju, jei pavyksta kur ištrūkti - valio, jei ne – ką padarysi... Na, kol vasara dar nepasibaigusi, sunku ką nors apibendrinti. Tikriausiai didžiausias nuveiktas darbas – ištekintos nuotakos. O dar laukia ir savaitė atostogų! 6. Pagrindinis planas rudeniui – 2014-ųjų pavasario–vasaros kolekcija. Na, o ruduo... visai jis ne niūrus. Jis atneša daug spalvų, rūko šydą, lengvus voratinklius. Ar tai ne įkvepiantis metų laikas?

Lamų slėnis

115

GIEDRIUS ŠIRKA, AURIMAS VILKIŠIS GRUPĖS „GOLDEN PARAZYTH“ NARIAI

116

Lamų slėnis

1. Vasara – tai metas, kai visi skalsūs ir sotūs patiekalai lieka anapus, nors ir šiaip nesame jų mėgėjai. Vasarą mėgaujamės salotomis, vaisiais, sulčių šerbetu ir pan. Specialaus meniu tikrai neturime, bet galime pasidalyti nelabai originalių, bet skanių salotų receptu. MOCARELOS IR DARŽOVIŲ SALOTOS Reikės: krapų pipirnių petražolių 2 šaukštų alyvuogių aliejaus 1 šaukšto obuolių acto druskos 100 g špinatų 2 pomidorų 100 g mocarelos 50 g alyvuogių 50 g ridikėlių svogūnų laiškų PROCESAS Nuplautus špinatų lapus suplėšykite. Mocarelą supjaustykite riekelėmis, ridikėlius – taip pat tik kiek smulkiau. Pomidorus – kubeliais. Susmulkinkite svogūnų laiškus, krapus, petražolių bei pipirnių šakeles. Nemaišytas salotas apšlakstykite obuolių actu ir alyvuogių aliejumi, apibarstykite alyvuogėmis ir įberkite druskos pagal skonį. Tikrai labai skanu ir sveika, pamėginome ir nebegalime sustoti!

2. Labai jau trumpa ta mūsų gražuolė vasara, bet norisi viską suspėti, tad spėjame ir pakeliauti, ir pakoncertuoti svetur, ir Lietuvos festivalius aplankyti, ir pakurti, ir gamtoje patylėti. Manau, tiesiog nereikia namie prie kompiuterio sėdėti, įsijungus „Facebook“, ir galima viską suspėti, įsikrauti energijos ir gerų emocijų tamsiajam sezonui. 3. Sunku ką nors išskirti iš vasaros, bet niekaip nepaliauja žavėti nesutemstančios naktys ir beprotiška gamtos magija. Šią vasarą jau teko matyti net kelis iki tol nematytus gyvūnus, pavyzdžiui, paukštį kukutį, gyvatę angį. Labai svarbu tuos mažus stebuklus užfiksuoti. O vasarišką svają šiemet turime: pasidaryti draugų mini festivalį ir nepakartojamai praleisti laiką. Manau, mums tai ir pavyks, o paskui galėsime jums papasakoti, kaip ten buvo gera. 4. Be abejo, atogrąžų vasara yra puiku, bet kartais jos būna šiek tiek per daug. Tada griebiamės sangrijos ir arbūzų. Bet nėra laiko skųstis – atvėsti spėsime, nes tuoj vėl dėdė Rudenėlis ims verkti šaltomis ašaromis. 5. Improvizuoti mums sekasi, tačiau turime užsibrėžę tikslų ir negalime visiškai atsipalaiduoti. Turime daug darbo studijoje, dirbame su naujais įrašais, todėl tenka suktis kaip vijurkams. Bet ši vasara yra nuostabi, tikiuosi, ir jums!

Lamų slėnis

117

1. Vasara – uog kalo kaip žemuo saulėgrąžos, se varškės sūris ar tiek aliejaus su l Tas pat gali būti Viskas, kas gaiv

2. Vasara tikrai t kryptimi nei įpra nes gamta vasa yra fantastiška. tau atnešti įvairia įgyvendinti. Tai t kai įkrauna visie

3. Turbūt pats gr mą bus pavasar Pavasaris kvepia

118

Lamų slėnis

RAMUNĖ STRAZDAITĖ

MADOS DIZAINERĖ

gų metas, todėl man nėra skanesnio patieogės ar braškės, daug įvairių salotų lapų, ezamai ar kedrų riešutai pasirinktinai ir baltas r feta. Be abejo, druskytė, pipiriukai ir šiek lašeliu granatų sirupo. Fantastiškai skanu. ir su avietėmis, tik galima įdėti parmezano. vu, vasarą labai skanu...

alyvomis, bijūnais, dobilais, smilgomis... Visko neišvardysi, bet nuostabu. Jau dabar stengiuosi įkvėpti ir užfiksuoti viską, kad liktų žiemai. Aišku, turi dažniau būti gamtoje nei mieste.

tas metas, kai gali kreipti žvilgsnį visai kita astai – ir patinginiauti, ir semtis inspiracijų, arą nuostabi. Todėl kiekviena vasaros diena Kad ir nieko ypatinga nedarytum, ji sugeba ausių nerealių minčių, kurias jau norėtum tikrai kūrybai skirtas laikas. Mane jis kūrybišems metams.

5. Dažniausiai vasarą improvizuoju, nes ji atneša labai daug laisvės. Tavęs nevaržo šaltas darganotas oras, gali džiaugtis šiltais rytais, vakarais ir naktimis, nekalbant jau apie nuostabias dienas. Gali daryti viską, kas tik šauna į galvą, ir kada nori. Nori – džiaugiesi šiltu vakaru ir vaikštai pėsčiomis, nori – džiaugiesi ankstyvu rytu bei rytine rasa, nori – šilta naktimi ir žvaigždėtu dangumi. Įspūdžiams ribų nėra.

ražiausias vasaros prisiminimas visą žierio ir vasaros kvapai. Tai kažkas nerealaus! a plukėmis, ievomis, vasara – obelų žiedais,

4. Kai saulė taip beprotiškai šviečia, stengiuosi kuo greičiau ištrūkti į sodybėlę ar prie jūros. Kur vasaros spalvos ir kvapai daug ryškesni, kur gali pasidžiaugti medžiais ir gėlėmis, kur geriau girdėti lapų šlamesys. Žodžiu, vasara yra nuostabi!

6. Tiesą pasakius, planuoju savo darbus. Jei didelių darbų nebus, važiuosiu į meditacijos stovyklą. O jei tų darbų vis dėlto bus, tiesiog dirbsiu, dirbsiu, dirbsiu ir džiaugsiuosi rudeniu. Lamų slėnis

119

1. Vasara tuo ir puiki, kad niekada nereikia ilgai mąstyti, ką gi pasigaminus? Šviežios uogos, daržovės. Vakarai prie laužų... Yra vienas paprastas receptas, ruošiantis vakarui su draugais prie laužo: 6–8 val. šaldytuve palikti kiaulių šonkauliukus su kepsnių padažu. Padažo prireiks nemažai, nes šonkauliukai turi visiškai maudytis jame. Patikėkite, jų skonis, iškepus ant laužo ar kepsninėje, sužavės visus ir pelnys jums maisto guru titulą! 2. Ir viena, ir kita. Yra laiko šventoms tinginystės studijoms, bet ir darbas juda visu pajėgumu. Renginiai po atviru dangumi, filmavimai, repeticijos teatre, ruošiantis rudens sezonui. Gyvename Užupyje, tad gamtos toli ieškoti nereikia. Šalia Vilnelė, Tymo kvartalas. Gamta raibuliuoja, išėjus į balkoną. Tai patogus variantas man, sėslesnio gyvenimo gerbėjai. 3. Kol kas geriausius prisiminimus susirinkau „Sūpynių“ festivalyje. Ten ir Joninių rytą sutikau. Gera muzika, puikūs žmonės, draugai. Kiekviena pramiegota minutė buvo didelė netektis. Na, o svajonėse karaliauja Baltijos jūra. Ji – mano mėgstamiausia. Labai noriu ją aplankyti ir šią vasarą. Gera ten. Todėl net kelios dienos jūros pašonėje – didelė atgaiva. 4. Visko pasitaiko. Kartais filmavimo aikštelėje. Filmavome filmą „Moterys meluoja geriau“. Teko ir sušilti, ir sušalti. Tokia jau ta mūsų lietuviška vasara. Kartais kelyje. Kursuojant Vilnius–Kaunas–Trakai–Molėtai... Visi šie miestai pilni renginių, kuriuose tenka kartkartėmis padirbėti. Na, o kartais namie su vis dar neperskaityta knyga. Bet vakarai mieliausi. Vilnius pilnas jaukių kavinių ir kiemelių. O draugų, kuriuos norisi pamatyti, dar daugiau. Tad tai puikus derinys. 5. Improvizuoju. Planai vis tiek ir lieka tik planais. Jau susitaikiau su tuo...

120

6. Planuoju įsigyti ryškų paltą, dar ryškesnį skėtį ir pačius ryškiausius aulinius. O darbeliai jau prasidėję, ir režisieriai jau puola, nes rudens sezonui tiek televizijoje, tiek teatre tenka ruoštis iš anksto. Todėl darbuojuosi.

Lamų slėnis

AUŠRA ŠTUKYTĖ AKTORĖ

Lamų slėnis

121

122

Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Maria Cavali Lamų slėnis

NELLIANNA VAN DEN BAARD KENNETHAS VEENENBOSAS Dizaino studijos „Snowpuppe“ įkūrėjai Gyvena ir kuria Hagoje, Olandijoje

www.studiosnowpuppe.nl

Dviejų olandų iš paprasto popieriaus lapo išlankstyti spalvoti šviestuvai geidžiami visame pasaulyje. Teigiamos energijos jie suteikia tiek did miesčio kavinei, tiek industriniam biurui, tiek paplūdimio nameliui ar vaiko kambariui. Nepaisant didžiulio populiarumo, kartais Nelliannai tenka stabdyti Kennethą, kad mažas šeimos verslas nevirstų masine gamyba, kad liktų laiko dar ir pasimėgauti šia avantiūra. Jiems tiesiog gera savo nedidelėje studijoje rankomis lankstyti kiekvieną šviestuvą, o paskui stebėti jo kelionę po pasaulį. – Nellianna, Kennethai, kaip pamilote popieriaus dizainą? – Mes iki šiol negalime apsispręsti, ar esame apšvietimo studija, kurianti popierinius šviestuvus, ar popieriaus dizaino studija, kurianti šviestuvus… Tik viena aišku – esame įsimylėję popierių ir šviesą. Mums labai patinka iš paprasto popieriaus lapo kurti įstabiausias formas. Gamtoje visa atsiranda iš paprasčiausių geometrinių formų. Mes jas ir naudojame kaip atramos tašką savo dizaino darbams. – O kaip judu įsimylėjote vienas kitą? – Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio… – Kodėl pasivadinote „Studio Snowpuppe“ (liet. studija „Senis besmegenis“ – aut. past.)? Ko gero, jums labai patinka žiema? – Pirmasis mūsų sukurtas šviestuvas kiek priminė senį besmegenį! Be to, mus įkvepia Arktikoje gyvenančių žmonių išradingumas, kokių kūrybingų sprendimų jie atranda naudodami vos keletą paprasčiausių medžiagų. Galų gale žiema – tai laikas, kai geriant karštą šokoladą norisi šiltos šviesos. Lamų slėnis

123

– Jūsų kūryba turi nemažai japoniškojo origamių meno elementų. Kaip kilo idėja kurti origaminius šviestuvus? Nellianna: Popieriaus lankstymo meno išmokau iš savo tėčio. Tik dėl jo atkaklumo šiandien turiu kantrybės kurti popierinius šviestuvus. Mums kūryba visada yra ilgų apmąstymų ir rankų darbo rezultatas. Kiekvienas šviestuvas – kaip dėlionė. Pradėjęs negali sustoti, kol neužbaigi dėlionės. – Kiek skirtingų šviestuvų modelių jau esate sukūrę? – Kartais ateina įkvėpimo akimirkos… Pavyzdžiui, sekmadienio rytą vilkint pižamą priešais pasidėjus daugybę mažų lankstinių modeliukų. Kai kurie jų iki šiol laukia, kol taps kolekcijos dalimi. Mūsų namuose visur pilna lankstinių. Iki šiol esame sukūrę tris modelius: „Signature“, „Chestunt“ ir „Moth“. – Kaip atrodo darbo diena studijoje „Snowpuppe“? – Rytą pradedame puodeliu kavos, tada lankstome popierių. Šiuo metu mūsų komandoje – keturi žmonės. Tad lankstymo kambaryje kunkuliuoja daug energijos. Lankstydami kalbamės apie vietas, į kurias iškeliauja mūsų šviestuvai. Kartais tų vietų žvalgomės „Google Maps“. Labai smagu, kai tavo šviestuvas iškeliauja, pavyzdžiui, į paplūdimio namelį Naujojoje Zelandijoje. Po pietų imamės nedidelių projektų, galvojame apie ateitį ir kasdien žengiame mažą žingsnelį pirmyn šioje avantiūroje.

124

Lamų slėnis

– Kaip dirbdami papildote vienas kitą? – Nellianna – strategė, ji rūpinasi, kad studija gyvuotų. O Kennethas stengiasi kasdien padaryti ką nors inovatyvaus, kad palengvintų Nelliannos darbą. Nelliannai dažnai tenka stabdyti Kennethą, kad liktų laiko pasimėgauti šiuo nuotykiu. – Ką abu veikėte prieš pradėdami kurti šviestuvus? – Nellianna dirbo architekte, kur statybų procesas trunka daug metų. Kennethas dirbo industrinio dizaino srityje, kur dauguma produktų pagaminami Kinijoje. Kartu ieškojome daikto, kurį galėtume gaminti patys nedideliais tiražais, bet profesionaliai. Esame labai arti savo klientų, juk kiekvienas pas pirkėją iškeliaujantis šviestuvas pirmiausia pereina per mūsų rankas. – Būtent, jūsų kūriniai – toli nuo masinės gamybos. Kokie pranašumai turėti nedidelį verslą, kuris dar yra ir pomėgis? – Vienas geriausių dalykų, kad dalį dienos gali dirbti rankų darbą. Didžiulis malonumas kasdien savo studijoje dirbti su nuotaikingų spalvų popieriumi. Kartais žmonės nesupranta, kodėl viską darome patys. O mums tai patinka. Mums nereikia didelio sandėlio, kad susidėtume visus savo produktus. Be to, labai svarbu, kad kiekvieną pas klientą iškeliaujantį savo kūrinį galime įvertinti kritiškai.

Lamų slėnis

125

126

Lamų slėnis

– Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe? – Kennethui patinka, kai vidury nakties šauna mintis apie naują šviestuvo modelį. Nelliannai – būti apsuptai kūrybingų žmonių, sekančių paskui savo širdį ir nesibaiminančių dėl ateities. Mūsų darbas leidžia mums pozityviai žvelgti į gyvenimą. – Prieš porą metų persikraustėte į naują studiją. Kokia ji? – Tai nedidelis pastatas Hagoje, čia dirba ne viena kūrybinė kompanija. Pavyzdžiui, viena pora kuria popierinę animaciją. Pastatas įsikūręs šalia pradinės mokyklos, mums tai suteikia šiltų jausmų ir primena mūsų pačių vaikystę. Kasdien 12 val. mokykloje nuskamba skambutis ir mes žinome, kad atėjo metas pertraukėlei. – Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? – Eiti pasivaikščioti prie jūros. Išgerti puodelį kavos su gerais draugais ar tiesiog tinginiauti su savo katėmis Ayla ir June. Galvoti apie naujus kūrybinius nuotykius. – Kokie kiti menininkai ir dizaineriai jus įkvepia? – Kai kurie jų – labai garsūs: architektas Jørnas Utzonas, dailininkas Leonardo da Vinci ir grafikos meistras M. C. Escheris. Namie turime nedidelį bukletą su M. C. Escherio interviu. Jis įkvepiantis ir kartu labai juokingas. M. C. Escheris sako nesuLamų slėnis

127

128

Lamų slėnis

prantantis viso to didžiulio dėmesio, kurio susilaukė jo kūryba. Ir pagaliau jis rekomenduoja svajojantiems kurti tiesiog pradėti tai daryti. Panaši mintis ir J. Utzono knygos pabaigoje: nuotrauka, kurioje pavaizduotas jis, rodantis į skaitytoją, tarsi ketintų pasakyti: „Dabar tavo eilė.“ Na, o pastaruoju metu mus įkvepia Tas-Ka ir Sofie Boersting. – Ar turite kitų kūrybinių idėjų, be šviestuvų dizaino? – Galbūt kada nors imsimės iliustracijos ir knygų apie natūralias geometrines struktūras. O kol kas galvojame apie kitus popierinius daiktus. Mums patinka neišsenkančios popieriaus galimybės. – Iš kur paprastai semiatės įkvėpimo kurdami šviestuvus? – Daug įkvėpimo mums suteikia šis sakinys: „Tai atrodo neįmanoma.“ Kitos įkvėpimo formos: suptis sūpynėmis, užbaigti aukštyn kojomis apverstą dėlionę, valgyti sūrį su šokoladu, filmas „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“, skėtis, kuris nesulūžta per stipriausias audras, ir itin dideli origamių šviestuvai. J. Utzonas sakydavo: „Man patinka būti ties galimybių riba.“ Didžioji dalis mūsų kūrybos yra paremta bandymais ir klaidomis. Jei nebijai suklysti, galiausiai išmoksi to, kas teisinga. Atsitiktinumai mūsų kūryboje taip pat yra svarbus elementas. Kennethas mėgsta lyginti tai su gamtoje vykstančia evoliucija. Lamų slėnis

129

Nuotraukos: Tia Borgsmidt

130

Lamų slėnis

131

132

Lamų slėnis

133

134

Lamų slėnis

135

136

Lamų slėnis

Tekstas: Unė Dabužinskaitė Nuotraukos: Audrius Solominas , Gabrielė Andriulionytė (portretas) Modeliai: Aidas Kukenys, Laura Papulaigienė, Sandra Pangonytė

Lamų slėnis

137

138

Lamų slėnis

TAUTVYDAS KALVAITIS Aksesuarų „Shkertik“ kūrėjas

www.skrt.lt

Į susitikimą jis atvažiavo longboard’u. Pokalbio metu dažniausiai skambėjo žodis „virvė“. Termometrų stulpeliuose gyvsidabris stuktelėjo į lubas, žemė po kojomis ėmė drebėti, sirenos – kaukti. Tautvydo Kalvaičio, jauno verslininko, buriuotojo ir dizainerio energija labai teisingai drebina pasaulį ir kelia vėją, kad šis pūstų į bures ir neštų laivus per bangas. – Tautvydai, kuo tu gyveni, kokiais darbais užsiimi? – Neseniai baigiau tarptautinio verslo ir komunikacijos studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Su draugais įkūrėme didmeninės prekybos įmonę – tuo ir užsiimame. Rankų darbo apyrankės yra mano laisvalaikis. Idėja kilo buriuojant. Tai – mano didžiausia aistra. Buriuoju jau maždaug aštuonerius metus. Viskas prasidėjo nuo vieno mano draugo. Jis – nidiškis, dabar gyvena Maljorkoje. Jis ir pakvietė mane buriuoti, todėl esu jam labai dėkingas. – Virvutės... – Visą laiką ką nors užsirišdavau ant rankos. Kol pagaliau viena draugė, kuriai visas gyvenimas yra negražus, pasakė, kad mano apyrankės gražios... Tai buvo pats geriausias įvertinimas ir didžiausia motyvacija pradėti kurti apyrankes. Kartą klaipėdiškis prancūzas pakvietė mane pasikalbėti. Maniau, kad jis – prekybininkas, siūlys man virvių pirkti ar panašiai. Bet, pasirodo, nuo 15 metų jo gyvenimas susijęs su virvėmis. Pasikvietė mane, nes norėjo sužinoti, ar ir aš toks kaip jis. Paaiškėjo, kad mes – visiškai vienodi! Klausia: „Ar turi su savimi virvučių?“ „Taip“, – sakau. O jis – mazgų meistras, jo draugas kuria naujus mazgus, tad, panašu, greitai važiuosiu į Prancūziją semtis mazgų rišimo patirties. Aš pats mazgais susidomėjau pradėjęs buriuoti, ruošdamasis egzaminui. Esu savamokslis, šiek tiek pasimokęs iš knygų Lamų slėnis

139

140

Lamų slėnis

– Tai – kaip liga? – Taip, virvės užvaldo. Vėliau norisi jas visur matyti... Jos – net ant mano dviračio, visur! – O kaip tu susijęs su dizaino pasauliu? – Iš tiesų pykstuosi su dizainu. Jis man patinka, bet aš jam nepatinku. Darau tai, kas man gražu, nežinau, ar kitiems tai patinka. – Iš kur kilo vardas „Shkertik“? – „Škertikais“ vadinamos laivo virvės. – Apyrankės iš virvių – tai savirealizacija ar iš to gimsta ir verslas? – Na, dabar tai jau tampa nedideliu verslu. Man patinka tai daryti, jaučiu malonumą, o žmonės nori mano apyrankių. Jei iš to pavyksta ir uždirbti – ko dar gali reikėti gyvenime? – Girdėjau, kad dalyvavai savanoriškoje profesinės mentorystės programoje „LT Big Brother“. – Man labai pasisekė. Viešėdamas San Franciske sutikau labai puikią mentorę – „kietą“ rinkodaros specialistę, ji man atvėrė akis: daryk, daryk, klysk. Juk niekam nesvarbu, kiek kartu tu klysti, svarbu, kiek kartų vėl atsistoji ant kojų. Visas savo patirtis išnaudoju kurdamas apyrankes, gal dėl to ir sekasi. Lamų slėnis

141

142

Lamų slėnis

– Kur vyksta kūrybinis procesas? – Namuose, prie stalo. Namie kažkaip jauku. Pabundi ryte ir gyveni tuo. – Kaip apskritai sugalvojai kurti apyrankes? – Juokinga istorija. Man buvo žiaurios pagirios. Namie turėjau visokiausių atraižėlių. Galvojau: „Velnias, ką su jomis daryti?“ Sėdau ir pradėjau kažką konstruoti. Paskui nusipirkau daugiau virvių ir pradėjau gaminti sau, eksperimentuoti. Apyrankes dovanodavau draugams, kasdien jas keisdavau. Man smagu kurti kitam, atiduoti visą širdį, matyti, kaip žmogus džiaugiasi. Nieko nėra geriau už tą jausmą! Kartą vieną draugė pasirodė su mano apyranke radistui Rolandui (Rolandas Mackevičius, „Zip Fm“ laidų vedėjas – aut. past.). Jam labai patiko ir jis taip pat užsimanė mano kūrinių. Nuo to viskas ir prasidėjo. Rolando dėka ir išgarsėjau. Juk radistai yra Lietuvos fenomenas, jie nerealūs ir man labai padėjo. Viskas įsisuko natūraliai. Žmonės tiesiog ieško originalių dovanų draugams, o aš stengiuosi kurti apyrankes, dėl kurių man nebūtų gėda.

Nori laimėti vieną iš „Shkertik“ apyrankių? Ieškok konkurso „Lamų slėnio“ „Facebook“ profilyje! Lamų slėnis

143

Ieškok „Lamų slėnio‟

Instagram @llamasvalley

Tapk ypatingu

Lamu slenio

draugu Lamų slėnis

145

Padek lamoms pasistatyti naujus namus!

mk Pare

Dvejus metus kuriame jums nemokamą žurnalą, kas mėnesį siunčiame tiek įkvėpimo ir teigiamų emocijų, kiek sugebame atrasti. Bet vaikystės marškinėlius išaugome, atėjo metas

kraustytis į naujus namus. Norime sukurti naują žurnalo “Lamų slėnis” tinklalapį, kuriame kasdien atrastumėte tai, dėl ko būtų verta stabtelėti ir trumpam pabėgti nuo kasdienybės. O kas mėnesį – ir naują žurnalo numerį.

Tad prašome jūsų prisidėti ir padėti lamoms įsikurti naujuose jaukiuose namuose. Atsidėkodami kiekvieno jūsų vardą įrašysime į “Lamų slėnio” draugų skiltį naujajame portale.

Ačiū