2011 m. bir탑elis-liepa Nr.3
lamuslenis.lt
labas ;) Iš mūsų dienoraščio: „Vaikome žuvėdras, skaičiuojame akmenukus, išlydime laivus, laužome bangas, valgome ledus, laukiame saulėlydžių, pasakojame istorijas”. Prisijunkit! “Lamų slėnis”
lamuslenis.lt
Tekstai: Algė Ramanauskienė Dizainas: Eligijus Ramanauskas Fotografijos: Augis Narmontas, Robertas Riabovas Rinkodara ir reklama: Dovydas Kiauleikis reklama@lamuslenis.lt Žurnalą leidžia IĮ „LEO MEDIA” ©. Perspausdinti bet kurį straipsnį ar iliustraciją be rašytinio redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį ir jos kalbą redakcija neatsako.
Viršelio istorija “Ožkos banda” Sūrininkų Valdo ir Rasos ūkyje pagamintas sūris. Pieno rūšis: nenugriebtas, nepasterizuotas ožkos pienas. Sūrio aprašymas: puskietis, fermentuotas, slėgtos masės sūris. Odelė sausa, natūraliai apaugusi pilkšvu pelėsiu. Sūrio masė – tik ožkos pieno sūriams būdingos baltos spalvos. Žemo cilindro formos. Brandinamas nuo 3 iki 6 mėnesių. Svoris: apie 2 kg. Gamybos būdas: vakaro ir ryto pienas sumaišomas, pašildomas iki +34C temperatūros. Į pieną pilamas fermentas. Pienas traukinamas 45 min. Supjaustomas peiliu stačiakampiais. Ši sūrio masė pamažu maišoma ranka. Kaitinama iki +45C temp. Po to išdedama į 2 litrų talpos formas su medžiaga. Slegiama. Sūris dažnai vartomas. Išimamas vakare, sūdomas, brandinamas. Sūris virtuvėje: sūrių mėgėjams nenusakomą malonumą suteiks paprastas derinys: riekelė sūrio, balta duona ir taurė gero vyno. Gabalėlis tarkuotos „Ožkos bandos“ suteiks originalų skonį kepiniams. Kaina: 50 Lt už kilogramą. P.S. Patikrinta “Lamų slėnio” ekspertų. Skonis – fantastiškas! lamuslenis.lt
13
snobiškų klausimų
radijo laidų vedėjoms Silvai ir Simonai
6
lamuslenis.lt
A.Račas: “Norėčiau būti toks, kaip Hausas”
36
Gal lietuviško sūrio?!
“Indriškas”
interjeras
68 14
Ateities namai
116
Saldaus gyvenimo receptas
162
“Mummymoon” atnešė Rapolas 146 lamuslenis.lt
snobiškų klausimų Mano mados guru Silva: Man patinka jauni, dar nežinomi dizaineriai. Pavyzdžiui, labai mėgstu Berlyną, ten daug “butikų”. Nesivaikau žymių vardų. Būtų gaila išleisti daug pinigų drabužiams. Man patinka ieškoti ko nors įdomaus, dar neatrasto. Simona: Visą laiką mėgau iš kelionių parsivežti drabužių. O šiaip dažnai namie sėdėdavau prie veidrodžio ir visokias “šmutkes” vieną prie kitos derindavau, kol sulipdydavau kokią nesąmonę. Daugiausiai įkvėpimo man suteikia įdomūs žmonės. Išskirtinis mano stiliaus bruožas Silva: Anksčiau sakydavau, kad nemėgstu auksinių papuošalų. Bet šiandien sėdžiu apsikarsčiusi auksinėmis apyrankėmis ir pakabukais… Simona: Anksčiau buvau pankė, o dabar “nuelegantiškėjau”. Silva: Ji anksčiau buvo sušiauštais, geltonais, išskustais plaukais. Dabar jos stilius: “Simona goes woman”. Laisvadienis. Neribotos galimybės. Ką daryti? Silva: Jei geras oras, man tobula susitikti su žmonėmis, su kuriais smagu būti, kalbėti, juoktis, važiuoti į gamtą. Svarbiausia – žmonės, nesvarbu, kur. Simona: Atsimenu tokią gerą dieną: atsikėliau, susitvarkiau namus, nuvažiavau į sporto klubą, baseiną, pirtį, soliariumą. Grįžau, paruošiau vakarienę ir žiūrėjau televizorių. Buvo tobulas laikas be žmonių. O šiandien, pavyzdžiui, norisi ben-
lamuslenis.lt
Silva ir Simona Zip Fm laidos “SiSi” vedėjos Augio Narmonto nuotr.
drauti. Kartais išdalini save, darbe visą laiką kalbi, savaitgalį linksminiesi, o tada jau vėl norisi atrasti save ir nusiraminti. Dabar mano gyvenime – kraustymosi periodas, bet anksčiau laisvadienį būtinai turėdavau ką nors siūti, tai padeda atsipalaiduoti. Turiu net dvi siuvimo mašinėles. Bet esu tik mėgėja, darau taip, kaip moku. Viskas prasidėjo nuo to, kad pasisiuvau fraką! O tiesiai išmokau siūti per ketvirtąjį “zipo” gimtadienį, kai sugalvojome padaryti kvietimus su užtrauktukais. 400 kvietimų, taigi – 800 siūlių… Daiktas, kurį neseniai įsigijau ir labai džiaugiausi Silva: Aš visą laiką labai džiaugiuosi kelionėmis. Prieš gerą mėnesį buvau Tailande. Egzotiška šalis: palmės, spalvotos žuvytės, žydras vanduo, nauji žmonės, patirtys. Jei turėčiau pinigų, iš karto planuočiau, kur važiuoti toliau. Simona: Žinau, kuo tikrai apsidžiaugčiau – jei pagaliau nusipirkčiau normalų telefoną. Atėjo laikas, kai supratau, kad visi žmonės turi normalius telefonus, o aš… Restoranas, kuriame norėčiau pietauti kasdien Silva: Vilniui trūksta tokios vietos, kur jausčiausi visiškai gerai, kur man patiktų ir interjeras, ir žmonės, ir maistas, kad būtų jauku. Tokios dar neatradau. Simona: Atostogavau Ispanijoje, Tarifoje. Ten žmonės guli ant žolės, prie jūros, nėra nei stalų, nieko, tik guli, geri sultis, valgai vaisius…
lamuslenis.lt
snobiškų klausimų
Va tokiame restorane kasdien ir norėčiau pietauti. Knyga, kurią mielai perskaityčiau dar kartą Silva: Man imponuoja vienas rašytojas – Haruki Murakami. “Žiauriai” gerai rašo. Sakom, kad jis turėtų gauti Nobelio premiją. Turbūt knygas jis rašo būdamas neblaivas – tokia fantazija… Pati mėgstamiausia jo knyga – “Kafka pakrantėje”. Simona: Aš jau ne kartą pagalvojau, kad reikia vėl imti skaityti Astridos Lindgren knygas. Kai buvau maža, perskaičiau jas visas ir man labai patiko.
Simona: Visą laiką atsiminsiu, kaip viena išvažiavau į Barseloną. Ten susipažinau su vienu ypatingu žmogumi. Keturias dienas su juo ir praleidau. Dėl jo kelionė pasikeitė iš esmės. Ilga istorija. Bet, pasirodo, ir vienam keliauti yra labai gerai. Mano šaldytuve visada rasite Simona: Bandysiu prisiminti šaldytuvą, kuris būdavo… Skanumynų. Silva: Būna “gaminimo” ir “negaminimo” dienos. Pastarasis laikotarpis – “negaminimo”. Simona: Ir nežinia kodėl, nes mes mėgstam ruošti maistą. O dabar valgom bėgdamos į darbą. Pavyzdžiui, mano šaldytuve būtinai turi būti svogūno, česnako ir sojos. Ir visada būna mamos trintų braškių su cukrumi. Silva: O prie mano namų atsidarė kepyklėlė, keikiu aš ją, nes taip viskas skanu… Niekaip negaliu praeiti pro šalį.
Mėgstamiausi internetiniai puslapiai Silva: Puslapiai, kuriuos kasdien perverti iš įpročio, - tai naujienos, “feisbukas”, “meilas”. O šiaip labai mėgstu ieškoti muzikos “bloguose”. Bet dar neradau Muzika, kurią neseniai parsisiunčiau Silva: Muzikos siunčiuosi labai daug. Paskutinis ma- vieno vienintelio, kuris rašytų ir talpintų muziką, kuri man be išimčių patiktų. Landžioju ir po visokius sti no hitas – Danisim “Love the way” Crazy P Remix. liaus, mados “blogus”. Gražu pažiūrėti ir visokių idėjų Simona: 40 Thieves “Don’t Turn it off”. gali rasti. Simona: Labai džiaugiuosi muzikiniais ”blogais”. Norėčiau kolekcionuoti Silva: Vienas įdomesnių kolekcionierių man yra DJ Tobulas savaitgalis Mamania, kuris renka viską, kas susiję su “Coca Cola”. Simona: Pats tobuliausias – gulėti prie jūros, kur Gal dar ateis toks noras ir man. Kartą iš tėvų palėpės parsivežiau labai daug vinilinių plokštelių. Norėčiau šilta, kur gali išsimaudyti, kur rytoj tau nereikia eiti į darbą ir šiandien neturi jokių darbų. Visiškas “čilas”, jas kaupti, nes tai – puiki interjero detalė. Simona: Anksčiau buvau auskarų kolekcionierė. Kai esam didelės “čilintojos”… Kai nuvažiuoju atostogaupagalvoji, kiek pinigų išleidau… Ir visada pirkdavau po ti, duokit man gražų paplūdimį ir daugau nieko neprašysiu… vieną. Kai tik kas užsukdavo, vis rodydavau. Silva: Tų scenarijų gali būti labai daug. Tarkime, nusipirkti bilietus ir kur nors trumpam išskristi: Paryžius, Nepamirštama kelionė Silva: Pirma mano kelionė apsigyvenus Vilniuje, Berlynas, Barselona… buvo autostopu po Europą. Su drauge taip keliavome Savo namų neįsivaizduoju be… tris savaites. Aplankėm Vokietiją, Olandiją, Paryžių. Silva: Be neužbaigto remonto… Daug dar visko Kita įsimintina – po Europą traukiniais. Traukiniai – trūksta: rozečių, plytelių, plintusų. spontaniškas dalykas, nostalgija, romantika. Tai Simona: Be svečių. Visada įsivaizduoju tokius nabūdavo kitokios kelionės. Dabar jau viską susiplamus, kur būtų pilna žmonių. nuoji, “užsibukini”…
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
Must have
Jūra
Ledų fabrikėlis “Zoku”
Rankinė gitarai “Arizona Arena”
10
lamuslenis.lt
vandenynas Banglentė “Ocean Green”
Skrybėlė “Toast”
Šlepetės “Seal”
lamuslenis.lt
11
Idėja
Kartonas + fantazija Popierinis kaleidoskopas – konstruktorius - naujausias dizainerio Žilvino Stankevičiaus kūrinys. Didžiausias smagumas – kaleidoskopą gali susirinkti pats. Šio objekto korpusas pagamintas iš rudo kartono (ant jo galima piešti, rašyti, žodžiu, papuošti kaleidoskopą individualiu dekoru). Komplektėlyje – du skaidraus plastiko langeliai, trijų veidrodėlių optinė sistema ir išimama matinio plastiko dėžutė. Taip pat – šiek tiek spalvoto plastiko, kuriuo iš pradžių galėsite užpildyti kaleidoskopą. Tačiau į dėžutę galima dėti visa, kas tik šaus į galvą: spalvotą stiklą, sagas, gėlių žiedus, vabalus… Galėsite tobulinti savo kaleidoskopą šimtus kartų.
12
lamuslenis.lt
Nori laimėti kaleidoskopą - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook”
Lazdynas + gintaras Pamenate legendą apie romantišką deivės Jūratės ir mirtingojo žvejo Kastyčio meilės istoriją? Gyveno jie abu žavinguose gintaro rūmuose, kol vieną dieną užsirūstinęs dievas Perkūnas tuos rūmus pavertė tūkstančiais smulkiausių gabalėlių, kuriuos ir šiandien į krantą išmeta Baltijos bangos… Dizaineris Žilvinas Žilvinas Stankevičius Stankevičius siūlo viena akimi pažvelgti į buvusių legendinių rūmų didybę ir grožį. Tereikia pridėti akį prie jo sukurto gintarinio ka leidoskopo. Jo idėja (be minėtosios legendos, žinoma) – paprastumas, norint pasiekti maksimalų rezultatą. Kaleidoskopą sudaro minimalus kiekis detalių ir begalinis vaizdinių pasaulis. Ekologiškas objektas sukurtas iš greitai augančio lazdyno. Jis gaminamas rankomis, nenulupant medžio žievės ir nenaudojant jokių dažymo ar impregnavimo medžiagų, todėl yra absoliučiai natūralus. Pasakiškus vaizdus kaleidoskopo viduje kuria nedūžtančių plastikinių veidrodėlių sistema, todėl šis daiktas lengvas ir saugus naudoti net vaikams nuo 3 m. Na, o į kaleidoskopą suberti gintaro gabalėliai surinkti iš gintarinių papuošalų gamintojų – suskilę, nepanaudojami juvelyrikoje, tačiau tobulai tinkantys kaleidoskopui. lamuslenis.lt
13
14
lamuslenis.lt
Gal lietuviško sūrio?! Čia truputį primena Prancūziją. O kai ispanas Guillermo ant medinio stalo deda lėkštelę su paties kepta duona ir ką tik iš krosnies ištrauktais medumi apteptais sūriais, akimirką pasijunti taip, it stovėtum prie rojaus vartų... Augio Narmonto nuotr.
lamuslenis.lt
15
Nusileidę ant žemės, prie to paties stalo “Sūrininkų namuose”, Dargužių kaime, kalbamės su Audriumi Jokubausku (nuotraukoje), buvusiu šokių mokytoju, prieš ketverius metus pasiryžusiu tapti tikrų tikriausiu sūrininku. Tik neklauskite jo, jei kada čia užsuksite, per kiek laiko galima išmokti pagaminti sūrį... Turbūt kaip ir kiekvienas tikras sūrininkas Audrius atsakys, kad tam reikia viso gyvenimo. Jis taps iš pradžių atliko praktiką čia, Valdo ir Rasos sodyboje, kuri vasarą ir virsta “Sūrininkų namais”. Vėliau Audrius išvažiavo į fermą Prancūzijos Alpėse, Izero departamente. Ten mėnesį gėrė į save visas prancūziškos sūrdarystės paslaptis. Sūris – gyvas organizmas, tad jo gamybai svarbu absoliučiai viskas: tiek oro sąlygos, tiek sūrininko nuotaika. Dargužių sūrininkai sūrius gamina pagal prancūziškus receptus, tačiau juos kiek patobulina, adaptuoja, improvizuoja. “Net gaminant identiškus sūrius jie gaunasi skirtingi – nes rankos kitos, - šypteli Audrius. – Tai labai daug reiškia. Tai ne mechanizuota gamyba. Viską darome rankomis”.
16
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
17
18
lamuslenis.lt
Tai ne mechanizuota gamyba. Viską darome rankomis
“Sūrininkų namuose” šiemet galima paragauti 19 skirtingų rūšių sūrių. Pats Audrius gamina penkis. Ir gyvena sau tik iš sūrių, pardavinėja juos turgelyje Vilniuje ir čia, “Sūrininkų namuose”. Bando rasti kompromisą tarp komercijos ir gyvenimo būdo. Į vienkiemį netoli Dargužių prieš keletą metų atsikraustęs Audrius sako nejutęs jokio šoko, kad štai vieną dieną ėjo į darbą, o jau kitą – kėlėsi su saule avių melžti. Viskas vyko palaipsniui, ramiai. “Kasdienių iššūkių yra visur, bet jie – labiau psichologiniai. Bet kokiame darbe taip – vieną dieną eini gerai nusiteikęs, kitą jautiesi pavargęs. Čia lygiai tas pats. Tik čia tai atperka bendravimas – ne tik su žmonėmis, bet ir su gyvuliais pabendrauji. Jie nesupranta mūsų bėdų, jiems jos svetimos. Štai norėtum pasiguosti, bet jie nelabai supras... Apsisuki ir eini toliau.
lamuslenis.lt
19
20
lamuslenis.lt
Ar pasiilgstu miesto? Ką turite omeny? Ir čia pakankamai miestietiška. Va, ateini – alaus įpilta. Kostiumuoti dėdės čia neatvažiuoja, bet jų nelabai ir reikia. Norėčiau dar daugiau čia būti. Dabar dažnai tenka į miestą važiuoti, kiekvieną sekmadienį vežame sūrius į kavinę “Mano guru”. Ir į parduotuvę tenka eiti. Bandžiau čia daržą auginti, bet be šansų. Viskas reikalauja dėmesio. Jei darai sūrius iš visų jėgų, nebelieka laiko ir jėgų kitiems dalykams”. Audrius svajoja, kad Dargužiuose atsirastų dar daugiau sūrininkų. Bet tam reikia apsisprendimo. Mat nuo žodžių “noriu gaminti sūrį” iki galutinio produkto praeina ne taip jau mažai laiko: mažiausiai metus tenka mokytis, reikia įsikurti kaime, įsigyti gyvulių, išlaukti, kol jie duos pieno, sulaukti, kol subręs pirmasis sūris. O tai – mažiausiai treji ketveri metai. O kur dar tokie “malonumai”, kaip kasdienis karvių ir avių melžimas ar vakarinis avių kirpimas... Be to, gyvulius reikia saugoti nuo vilkų ir jais apsimetančių piktų šunų. Bet sūris tokių istorijų prisiklausius tik dar skanesnis atrodo... lamuslenis.lt
21
22
lamuslenis.lt
Sūris – gyvas organizmas, tad jo gamybai svarbu absoliučiai viskas lamuslenis.lt
23
24
lamuslenis.lt
“Sūrininkų namuose” galima paragauti 19 skirtingų rūšių sūrių
lamuslenis.lt
25
26
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
27
28
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
29
Jei darai sūrius iš visų jėgų, nebelieka laiko ir jėgų kitiems dalykams
30
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
31
32
lamuslenis.lt
S큰ris toki킬 istorij킬 prisiklausius tik dar skanesnis atrodo...
lamuslenis.lt
33
34
lamuslenis.lt
„Sūrininkų namai” Dargužių km., Varėnos r. www.surininkunamai.lt
lamuslenis.lt
35
Dienoraštininkas
A.Račas: “Norėčiau būti toks savarankiškas ir nepriklausomas, kaip Hausas” Artūras Račas Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Tinklaraščio “Racas.lt” autorius Roberto Riabovo nuotr.
- Kodėl rašote blogą? - Aš visą laiką rašiau. Tiesiog, kai rašai kokiam nors portalui ar laikraščiams, egzistuoja tam tikras formatas, apimtis, pagaliau dažniausiai atsiranda redaktorių, kurie būna kuo nors nepatenkinti. O čia nėra nei formato, nei griežtų laiko ribojimų, vadinamųjų “dedlainų”, ir niekas nėra nepatenkintas, išskyrus patį mane. - Gyvenime esate toks pat kritiškas, kaip ir savo bloge? - Manau, bloge esu toks pat, kaip ir gyvenime. Lygiai tą patį galiu viešai pasakyti.
36
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
37
Dienoraštininkas
3 metai 1893 įrašai
82361 komentaras 2011439 apsilankymų 511842 lankytojų
- Kas labiausiai nustebino per tuos trejus metus? - Kad atsirado tam tikra grupė nuolatinių žmonių, kurie ateina, diskutuoja. Būna, nerašai nieko, bet gyvenimas bloge vis tiek sava vaga eina. Taip pat nustebino blogosfera, kad atsiranda tokių, kaip Užkalnis, kuris vos ne kas antrame savo įraše parašo ką nors šlykštaus apie Račą. Nesupranti, vardan ko visa tai yra. Dar keista, kad daug kas galvoja, jog blogas yra mano ir aš ten galiu daryti ką noriu: šmeižti, dėti prasimanymus. Aš prenumeruoju daug
38
lamuslenis.lt
tinklaraščių. Kartais kur nors parašau: “Atsiprašau, bet čia nesąmonė, meluojate”. Tada labai pyksta. Bet jei gatvėje kas nors išeitų su plakatu “Račas yra vagis”, aš taip pat išeičiau ir pasakyčiau: “Varykit iš čia, nemeluokit”. - Kur rašote dažniausiai? - Visur. Ir darbe, ir namuose, ir kai išvažiuoju kompiuteris visada su manimi. Esu rašęs paplūdimyje, Karklėje. Atsimenu, kaip vaikščiojau su kompiuteriu, gaudžiau internetą.
- Sūnus, kuris jums blogą ir padovanojo, se- laiką iš savęs, iš šeimos, neišsimiegu, nes stengiuka šitą reikalą aktyviai? osi atsakyti į visus komentarus. - Jis man padeda techninius dalykus tvarkyti ir kartais, labai retai, parašo, ką galvoja. Kartais pa- Ar dažnai žiūrite televiziją, apie kurią taip siginčyjame. Jis – mano skaitytojas, labai džiau pat nemažai rašote? giuosi. - Prisipažinsiu, labai retai žiūriu. Žiūriu krepšinį, kai rodė “Hausą”, pažiūrėdavau jį. Dabar pasižiūriu - Ar yra temos, kuriomis mieliausiai rašo- “Reklamos vilkus” per “Lietuvos ryto televiziją”. Dar te? prasidėjus naujam sezonui pasižiūriu visas naujas - Žinote, turbūt nėra. Dažniausiai rašai ne kai laidas bent po kartą, kad žinočiau, kas tai. patinka, bet kaip tik – kai nepatinka, užkliūna. Tada - Esate “Hauso” gerbėjas?! norisi išsakyti nuomonę. Pavyzdžiui, būna, apie muziką ką nors parašai, pasidalini gerais įspūdžiais po - Man tokio tipo žmonės patinka. Norėčiau būti koncerto. Bet ir tai – pasakai, kad tau patinka kokia toks savarankiškas ir nepriklausomas, kai gyveni jauna grupė, ir staiga atsiranda dešimtys kritikų, tarp žmonių, bet tuo pačiu gyveni vienas. Tau visiškurie sako “čia š...”, “čia viskas blogai”... Dar mane kai nesvarbu tai, ką apie tave koks Užkalnis ar Čyvisą laiką nervina, kai Seimo nariai daro tai, kas vas rašinėja. O mane vis tiek vis dar sunervina karjuos išskiria iš visuomenės. Taip pat – visa mokesčių tas nuo karto... sistema, aš manau, kad ji yra labai neteisinga. Na, ir, žinoma, žiniasklaida. Pats esu su ja susijęs ir man - Į kokį leidinį, jūsų manymu, turėtų lygiuorūpi, kas ten darosi. tis lietuviška žiniasklaida? - Tikriausiai būsiu banalus. Kontoroje užsisakinėjame - Tie politikai, kuriuos pakandžiojate, paskui “The Economist”, manau, tai turėtų būti pavyzdys. Bet gatvėje sveikinasi? suprantu, kad Lietuvoje tikriausiai nieko tokio ir nebus. - Būna, susitinki, ir klausia: “Na, kodėl tu manęs Tam reikia pinigų, rinkos. O Lietuvoje niekada nebus taip nemėgsti?” Sakau, kad tikrai ne nemėgstu, tiek žmonių, kurie prenumeruotų tokio tipo žurnalą. stengiuosi ne kritikuoti žmogaus asmeniškai. Gal Tokia realybė. Lietuva ir jos rinka yra maža, žmonių tik vieną kartą griežtai parašiau, kad buvęs prem- pajamos yra mažos. Kažkada galėjome turėti tokios jeras Vagnorius meluoja. Jis melavo. Tiesioginia- kokybės leidinį, bet nuėjome visiškai į kitą pusę. Ir me eteryje. Manau, politikai turi atsakyti už savo turbūt niekas jau nebepasikeis. žodžius, aš tik stengiuosi atkreipti dėmesį. Būtų gerai, kad tos analizės visoje žiniasklaidoje dau- Kalbant apie žiniasklaidos laisvę, kiek jos giau būtų. Nežinau, gal jie viduje ir pyksta, bet galėtų būti Lietuvoje? šiaip sveikinasi visi. - Žiniasklaidos laisvės Lietuvoje yra pakankamai. Visos žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai yra lais- Pasaulyje dauguma žiniasklaidos redaktorių vi pasirinkti. Jei pasirenki meluoti iš ekrano – meturi savo tinklaraščius. Kaip manote, kodėl luoji. Jei pasirenki pardavinėti eterį ar plotą laikraštyje, tai tavo pasirinkimas. Tavęs gi niekas neLietuvoje dar atsiliekame? - Pirmiausia, mes gerokai vėlavome su internetu. verčia. Šia prasme žiniasklaida yra laisva tiek, kiek Antra, gal tai lietuviškas kuklumas, gal ne visi drįsta. ji nori būti laisva. Trečia, tai kainuoja. Ne pinigus, bet laiką. Tenka skir- Bet norintys būti laisvi dažnai tiesiog neti po darbo dvi tris valandas. Amerikoje yra nemažai žmonių, kurie iš to gali šiek tiek prisidurti prie savo išsilaiko. pajamų. Lietuvoje visi įpratę, kad turinys turi būti - Sutinku. Bet jei daugiausia žiniasklaidos, kuri nemokamas. Aš ir pats pradėjau rečiau rašyti, nes nesilaiko taisyklių, vadinasi mes, kaip valstybė ir pamačiau, kad per daug laiko tam skiriu, atiminėju visuomenė, tokios ir nusipelnėme. lamuslenis.lt
39
Dienoraštininkas - Ką skaitote prieš miegą? - Dabar prie lovos turbūt guli kokios trys knygos, po pusę, po trečdalį perskaitytos. Štai “Mergina su drakono tatuiruote” “užvežė” ir visas tris knygas perskaičiau. Skaitau grožinę literatūrą, apie komunikaciją. Kadangi esu baigęs istoriją, man patinka, kai knygose yra istorinių detalių. Tik verksmingų romanų nemėgstu.
ti porą gėlyčių. Bet galima ir išvažiuoti prie ežero, atsikelti labai anksti ryte, pasiimti valtį ir žvejoti.
- Kaip manote, kodėl esate toks populiarus? - Nežinau, ar esu populiarus. Spėju, kad žmonės lankosi mano bloge, nes aš specialiai stengiuosi bendrauti, padiskutuoti, atsakyti į visus klausimus, jei tik tai normalūs klausimai, o ne “tu durnas”. Tas atsakomasis ryšys turbūt ir “veža” žmones. Be to, stengiuosi - Tobulas savaitgalis? išlaikyti komentavimo kultūrą, už ką anksčiau buvau - Neprisimenu, kada turėjau tobulą savaitgalį... baramas kitų “blogerių”. Aš iš karto pasakiau, kad Priklauso nuo nuotaikos. Gali būti tobulas savaitgalis neleisiu dergti savęs ir kitų. Pastaruoju metu tenka nusipjauti žolę, pasivaikščioti su šunimi, dar pasodin- ištrinti jau nebe daug komentarų.
racas
40
lamuslenis.lt
.lt
lamuslenis.lt
41
Mūzų teritorija
Siuvinėjant metalą Tikrai bent kartą kur nors esate matę tokį seną surūdijusį laistytuvą, dailiai kryželiu išsiuvinėtu šonu, arba rožėmis nusėtą automobilio kapotą, arbą seną močiutės “bliūdą”, siuvinėjimų pilnu dugnu. Jų autorė – tekstilininkė, galerijos “Artifex” vadovė, Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros dėstytoja Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. Labai norėjome patekti į jos studiją, bet Severija mus pakvietė į savo namus. Čia, balkone, virtuvėje, svetainėje – jos dirbtuvės, senų rakandų sandėlis, siūlų ir grąžtų saugykla. “Man kurti geriausia namie, - sako tekstilininkė. - Neturiu pastovios erdvės, tokios privilegijos. O ir šiaip nedarau iš kūrybos švento dalyko, kad reikėtų kažkur nueiti, atsisėsti su savo mintimis. Priešingai, mano gi visi puodai, kibirai – iš kasdienos, buities. Todėl ir ta buitinė aplinka man nė kiek netrukdo”.
42
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
43
Mūzų teritorija
Severijos namuose jos menas ir naudojamas pagal paskirtį. Šviestuvai iš kibirų ir senų radiatorių dieną demonstruoja savo išsiuvinėtus šonus, o sutemus šviesa iš jų jaukiai sklinda pro daugybę skylučių. Pastaruoju metu Severiją labiausiai ir domina nebe instaliacijos ar parodiniai objektai, bet meno kūriniai, atliekantys konkrečią funkciją. Metaliniai rakandai į Severijos namus Aušros vartų pašonėje atkeliauja iš kaimų, metalo ir net automobilių laužynų. Kai kas atsiranda netikėtai, kai ką kas nors atneša. Nors pastaruoju metu tekstilininkė naujų “dovanėlių” nebepriima – balkone nebeliko vietos. “Dabar jau tikslingai ieškau. Turiu meistrą, kuris man padeda suvirinti visus tuos vamzdžius, kartais mes su juo einame ieškoti. Bet šiaip tai pats smagumas vaikščioti, žiūrėti – tai didžioji kūryba”, - sako Severija.
44
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
45
46
lamuslenis.lt
Svetainės lentynose guli dideli ir mažesni grąžtai – tekstilininkės darbo įrankiai. Tik pirmąjį aliuminio dangtį Severijai išgręžiojo tėtis, skulptorius Romualdas Inčirauskas. Nuo tada skylutes ji kantriai gręžioja pati. Todėl tas dangtis ir liko toks ypatingas, pats brangiausias. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad švelnūs moteriški siuvinėjimai – tik dailus niekam nebereikalingų daiktų dekoras, iš tikrųjų tiek prakiuręs laistytuvas, tiek senas kibiras, tiek surūdijęs kastuvas ar savo seniai atitarnavęs puodas su savimi nešiojasi labai konkrečią mintį. “Pirmieji mano dangčiai buvo siuvinėti tokiomis gėlytėmis, rožytėmis. Tarybiniais laikais buvo tokie emaliuoti puodai su gėlytėmis, grybukais. Dabar žmonės virtuvės interjerus daro pilkus, metalinius, skandinaviško dizaino. O man norėjosi priminti, kad ir to jaukumo, ir tų grybukų, gėlyčių vis dar norisi, - pasakoja Severija. – Paskui buvo automobilių kolekcija, gėlytėmis siuvinėta. Tarsi nuoroda į vainikus pakelėse...”.
Šviestuvai iš kibirų ir senų radiatorių dieną demonstruoja savo išsiuvinėtus šonus, o sutemus šviesa iš jų jaukiai sklinda pro daugybę skylučių
lamuslenis.lt
47
Mūzų teritorija
Pastaruoju metu Severijos kūryboje – atokvėpio metas. Tik jos darbai nesiilsi – keliauja po visą pasaulį. Kartais – ir ji paskui juos. Štai siuvinėti lygintuvų dugnai šiuo metu dalyvauja miniatiūrų parodoje Italijos Komo mieste. Dalis Severijos automobilių neseniai grįžo iš parodų Ukrainoje, Belgijoje, dabar svečiuojasi Velse, “Oriel Mostyn” galerijoje. Rudenį Severija su savo automobiliais atstovavo Lietuvai Pekino bienalėje. “Kartais ir nuo tos kūrybos reikia pailsėti. Dabartiniu periodu man norisi kažko kito. Kažkaip jau užsiciklinta su tuo siuvinėjimu. Galėtų viską išpirkt, tada ateitų naujas periodas”, - tarsteli Severija, žvelgdama į ant lentynų išrikiuotus savo siuvinius.
48
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
49
50
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
51
52
lamuslenis.lt
Kartais ir nuo tos kﾅｫrybos reikia pailsﾄ葉i. Dabartiniu periodu man norisi kaﾅｾko kito
lamuslenis.lt
53
Mūzų teritorija
Autorės tinklalapis http://severija.lt/
54
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
55
56
lamuslenis.lt
24 madingos valandos Milda Čergelytė Drabužių dizainerė Būdama 18-os pristatė kolekciją 2011-ųjų “Mados infekcijoje” Mados ženklas – “mimi.c” Gyvena ir kuria Londone
Ugnės Vasyliūtės nuotr.
lamuslenis.lt
57
Daniel Sutka nuotr.
- Ką veiki Londone? Man mano jaunas amžius, žinoma, tik privalumas, - Londone 24 valandas praleidžiu madoje: darbe net jei esu už jį kritikuojama, tenka pripažinti – tai tenka dirbti su garsiausiais prekės ženklais, namie tik iš pavydo. kuriu drabužius, o miegodama juos sapnuoju. - Kas tau yra stilingas žmogus? - Bendradarbiauji su Lietuvos ir užsienio di- Stilingas žmogus – tai nebūtinai madingas zaineriais. Kaip surandi tuos žmones, o gal tai jie žmogus. Stilingas žmogus – tai individualus, pagal suranda tave? savo charakterį besirengiantis žmogus. - Žmones, su kuriais noriu dirbti, susirandu tiek aš pati, tiek jie susisiekia su manimi. Vis dar ieškau - Didžiausia mados klaida? žmonių, panašių į mane. Tiek išprotėjusių, kiek ir - Jau geriau ridikiulis už litą, nei padirbta “Louis darbščių, tačiau dažniau tenka surasti arba darbščius, Vuitton” rankinė. arba kūrybingus… - Tavo kasdienis stilius. - Tavo kuriama mada skirta labiau Lietuvos ar - Dažniausiai – labai nerūpestingas, mėgstu draužsienio rinkai? piruotus, per didelius, figūrą slepiančius drabužius, - Mano kuriama mada skirta visiems, kas jos no- kurie ugdo fantaziją ir atbaido paviršutiniškus vyrus. ri. Šiaip labai džiugu ką nors pateikti ir Lietuvai, Kita vertus, esu ir rafinuota moteris, besivelkanti tačiau tenka pripažinti – užsieniui ji labiau priimti- brangų kostiumėlį eidama į darbą arba elegantišką na. suknelę ruošdamasi vakarienei. - Tavo amžius šiuo metu - privalumas ar trūkumas? - Aukštakulniai ar “balerinos”? - Tikras žmogaus amžius yra jo proto būsena. - Striptizo batai.
58
lamuslenis.lt
- Šios vasaros “must have”. Linkėčiau įjungti fantaziją, pavyzdžiui, ruošiantis į - Nesvarbu, ką vilki, jei turi bilietą į festivalį, va- vakarėlį atsisakyti juodų spalvų, gatvėje pamiršti sara “užskaityta”. nuobodžius džinsus ir juodą odinį švarkelį ir t.t. Metas būti individualiems! Tokioje aplinkoje man net - Tave įkvepiantis žmogus. kojinės su šlepetėmis gatvėje įdomiau atrodo. - Mano mama. - Kaip apibūdintum londoniečių stilių? - Didžiausia ambicija. - Nerūpestingas, britės neapsieina be - Valgyti duoną iš kūrybos. mažiausiai dviejų skylių pėdkelnėse. Britai niekada neturėjo gilių kostiumo kultūros šaknų. - Prekės ženklas, kuriam nesi abejinga. Nors Londonas pilnas emigrantų, kiekvienas čia - Iš įperkamų labai mėgstu “Acne”. Man yra individas, bet tuo pat metu – toks pats, kaip neįperkami: Alexander McQueen ir jo bendravardis kiti. Wang bei “Maison Martin Margiela”. - Trys tavo mėgstamiausios vietos Londone. - Parduotuvė, pro kurios vitriną eidama visada - Gyvenu ir laiką leidžiu Rytų Londone. Vakarus varvini seilę. leidžiu Dalston arba Hackney rajonuose. - Siuvimo mašinų parduotuvė. Labai reikia overloko. - Ką, be eskizų piešimo ir siuvimo, mėgsti veikti? - Trys pastebėjimai apie lietuvių rengimosi - Mėgstu skaitydama knygą klausytis muzikos, stilių. pakilti nuo kėdės ir šokdama apsiverkti iš grožio ir - Dauguma žmonių atrodo labai paprastai. laimės. lamuslenis.lt
59
60
lamuslenis.lt
Marškinėliai: L.O.G.T-shirt - Mildos Čergelytės (mimi.c) Tamprės: A&V kompanijai “Audimas” 61 lamuslenis.lt
62
lamuslenis.lt
Marškinėliai: L.O.G.T-shirt – Mildos Čergelytės (mimi.c)
Nertinis - Mildos ÄŒergelytÄ—s (mimi.c) 63 lamuslenis.lt
2 m d g v l d
Foto Stiliu Šuku Mod
64
lamuslenis.lt
Netikrų plaukų nertinis ir sijonas - Mildos Čergelytės (mimi.c)
24 madingos valandos
ografė: Aušra Osipavičiūtė us: Milda Čergelytė uosena: Monika Petrauskaitė delis: Ruby Slate Balthazar
lamuslenis.lt
65
Lamų slėnis
... jei tik mes galėtume
37O Dar margesnis ir įDomesnis KieKvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį su „vilniaus diena“!
37o.diena.lt
smalsiems protams
“Man interjeras – kaip gyvenimas. Jame turi būti visko: ir džiaugsmo, ir skausmo, ir aštrių kampų, ir bučinių”, - sako interjero dizainerė Indra Marcinkevičienė, svetimas erdves kurti pradėjusi pirmiausia nuo savo namų.
“Indriški” namai Augio Narmonto nuotr.
68
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
69
Prieš penkerius metus Indra su vyru dailininku Vilmantu Marcinkevičiumi ieškojo namo, mat Užupyje, kur gyveno anksčiau, penkių asmenų šeimai su šunimi pasidarė per ankšta. Buvo balandis. Apžiūrėjo vieną vietą ir atvažiavo į kitą. O čia – sodriai raudonas tulpių laukas... Indrai net nekilo abejonių, kad jos šeima kursis šioje vietoje. Kartu su naujais namais prasidėjo naujas etapas ir Indros karjeroje. Iki tol dešimt metų stiliste spaudoje ir reklamos versle dirbusi moteris pajuto aistrą kurti interjerus. “Net nesitikėjau, kad kada nors gyvenime pradėsiu kurti interjerus. Pradėjau, nes žmonės pradėjo ieškoti manęs, - pasakoja Indra. – Nuo šito darbo kaifuoju. Dirbu su labai patikima komanda: architektais, apšvietimo dizaineriais, baldininkais. Važinėju po parodas – kiekviena kelionė man yra daugybė atradimų”.
70
lamuslenis.lt
Indrai norėjosi, kad jos pačios namai būtų modernūs, gražūs, jaukūs, erdvūs. Ir kad būtų didelis kiemas. Be to, su menininku gyvenanti moteris neįsivaizdavo namų be meno kūrinių. “Interjere originalumą ir išskirtinumą kuria meno kūriniai. Ateinu pas žmogų į namus, man užtenka viena akimi pažiūrėti ir jau žinau, koks tai žmogus. Interjeras, detalės pasako viską – žmogus stovi kaip nuogas. Tik mūsų žmonės labai kuklūs. Ką nors sukuria ir bijo apie tai pasakyti garsiai. Kodėl italui, belgui ar danui negėda, o mums gėda? Labai dažnai mūsų kūrėjai miršta, nes neturi sąlygų kurti. Jei parduodi meną, vadinasi esi blogas, komercinis. Bet juk tiek muziką, tiek mediciną, tiek teisę studijuojantis žmogus ruošiasi vieną dieną iš to gyventi. O mums įvarytas kompleksas, kad jei parduodi, vadinasi parsiduodi. Aš kategoriškai su tuo nesutinku”.
Indros namai – tarsi spalvų terapija. Jos sodrios, ryškios, tokios skirtingos, bet kartu papildančios viena kitą. “Man patinka žaisti skirtingomis formomis, aštriais paviršiais, ryškiomis spalvomis. Galiu kurti ir pastelinius interjerus, bet jie vis tiek gaunasi tokie... “indriški”, - juokiasi dizainerė. Dešimt metų su fotografais dirbusi I.Marcinkevičienė ir savo namus kūrė taip, kad kiekvienas kampas būtų “skanus”. “Vilmantas iš pradžių dar bambėdavo, kam man viso to reikia, bet aš noriu, kad mūsų vaikai augtų apsupti gražių daiktų, kad jie būtų pasauliečiai, o ne pilki cepelinai, - dėsto Indra. – Už tai mane žmonės arba myli, arba nekenčia, būdavo ir skaudinančių reakcijų, bet jei darai iš širdies, svarbu nekreipti į tai dėmesio, ir tau pavyks”. lamuslenis.lt
71
72
lamuslenis.lt
Indrai net nekilo abejonių, kad jos šeima kursis šioje vietoje lamuslenis.lt
73
74
lamuslenis.lt
Interjere originalumą ir išskirtinumą kuria meno kūriniai
Pakeliui į antrą aukštą akį traukia Vilmanto Marcinkevičiaus drobė
lamuslenis.lt
75
virtuvÄ— valgomasis
76
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
77
78
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
80
lamuslenis.lt
Kurdama interjerus dirbu su labai patikima komanda: architektais, apšvietimo dizaineriais, baldininkais lamuslenis.lt
81
82
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
83
Dailininko Lino CicÄ—no darbas - ryĹĄkus valgomojo akcentas
84
lamuslenis.lt
Interjeras, detalės pasako viską – žmogus stovi kaip nuogas. Tik mūsų žmonės labai kuklūs
lamuslenis.lt
85
gyvenamoji zona
86
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
87
Man patinka žaisti skirtingomis formomis, aštriais paviršiais, ryškiomis spalvomis
lamuslenis.lt
89
90
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
91
Futuristinis Andrew Martin fotelis 92 lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
93
94
lamuslenis.lt
Virš židinio parimęs skulptoriaus Vaidoto Ramoškos angeliukas
Aš noriu, kad mūsų vaikai augtų
apsupti gražių daiktų, kad jie būtų pasauliečiai
lamuslenis.lt
95
96
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
97
vo nia
98
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
99
100
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
101
dukry čių
102
lamuslenis.lt
Vaikų kambarį puošia Mariauslamuslenis.lt Jonučio darbai 103
104
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
105
miego sala
106
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
107
108
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
109
110
lamuslenis.lt
Miegamojo ekspozicijoje - buvusios Danijos princesės, o dabar grafienės Aleksandros kostiumėlis ir grafikės Dovilės Norkutės piešinys lamuslenis.lt
111
112
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
113
Liepos 13-17 d. Parodų ir kongresų centre “Litexpo” Galerija “Gaidys” meno mugėje “ARTVILNIUS’11” pristatys tapytojos Eglės Karpavičiūtės parodą “Nutapytos ekspozicijos, Performansas ir ŠMC”
Eglė Karpavičiūtė, nutapytas Evaldo Janso perfromansas “Prievartos antropologija”, 2011 m.
Eglė Karpavičiūtė “ŠMC”, 2011 m., drobė, aliejus, 90x70
E.Karpavičiūtė – jauna tapytoja, dar studijų metu įsiliejusi į Lietuvos meninį gyvenimą ir jame aktyviai dalyvaujanti. Savo kartos kontekste menininkė išsiskiria mąslumu ir filosofiniu nusiteikimu. Pagrindinis jos kūrybinių tyrinėjimų objektas – žmogiškosios patirtys. Būsimą ekspoziciją sudaro kelios tapybos darbų grupės: atskiri kūriniai, vaizduojantys prieš tai vykusias belgų menininko Luc Tymans, vokiečių menininko Gerhard Richter ir pačios autorės parodų ekspozicijas, bei nutapytas žymaus Lietuvos menininko Evaldo Janso performansas “Prievartos antropologija”.
APIE PARODĄ
Eglė Karpavičiūtė “Ekspozicija”, 2010 m., drobė, aliejus, 90x70
Galerija “Gaidys” – tai neinstitucinė mobili galerija, reprezentuojanti jauniausiąją Lietuvos menininkų kartą. Galerija neturi pastovios vietos ir kiekvieno menininko darbus eksponuoja vis kitoje, geriausiai jo kūrybą išryškinančioje erdvėje.
APIE GALERIJĄ
Ateities namai
116
lamuslenis.lt
Jų miegamasis – 16,5 kv. metrų namelis iš šiaudų ir molio. Svetainė – erdvi gėlėmis nusėta pieva. Vonia – nedidelis prūdas. Virtuvė – akmenimis ap statytas laužas po atviru dangumi. Tolyn nuo miesto, tiesiai į gamtos glėbį, skulptorius Vytautas Žal tauskas ir jo antroji pusė Eglė Michalauskaitė pasitraukė, nes jiems nepatiko tai, kaip gyvena šiuolaikinė miesto visuomenė. Tiesa, iš pradžių, jiedu gyveno... iš šiaudų suręstame ”name”, kuriame žiemą tebūdavo trimis laipsniais šilčiau nei lauke. lamuslenis.lt
117
Be įsipareigojimų “Kai užsiknisome mieste, viską ten ir palikome. Tiesiog atsivežiau čia šieno “kitkas”, sukroviau kupetą. Toks įdomus pastebėjimas: gyvenant lauke, žiemą, kai temperatūra -14, nusirengi nuogai ir tau nėra labai šalta”, - pasakoja Vytautas. Šiandien jiedu su Egle jau miega patogioje lovoje savo namuose, pačių nulipdytuose iš molio ir šiaudų. Per metus susimoka 150 litų už elektrą. Ir tai vienintelis jų įsipareigojimas. “Mano tikslas – kad šeimai, neturinčiai didelių pajamų, nereikėtų eiti į banką, kad ji galėtų už mini-
118
lamuslenis.lt
malias sąnaudas pasistatyti 120-150 kv. m namą. Molis – vietinis, šiaudai – irgi vietiniai, medis kainuoja iki 300 litų. Dar stogas ir langai kažkiek. Tarkime, mums tokia “vitrina” kainavo 30 litų, rėmas – apie 70 litų. Toks namas atlieka tas pačias funkcijas, tik neturi visų tų formaldehidų, kurie iš dažų skiriasi ir smirdi. Toks gyvenimo būdas suteikia naujų pojūčių. Kai pravažiuoja mašina, gali net negirdėti, bet užuodi. Arba jauti, kad kaimynas už poros šimtų metrų pasikvėpinęs eina, girdi kaip kaimynės žąsys už poros kilometrų girgena. Mieste žmogaus pojūčiai užbukinti. O dabar paimi telefoną ir jauti, kaip jis kažkokį foną sukuria”, - gyvenimo gamtoje pasekmes dėsto Vytautas.
Kraštutinumai Nors šiandien jo gyvenimas sukasi apie molinius namus, jis nesijaučia nutolęs nuo kūrybos. Priešingai, sako kasdien kuriantis, nes menas – “tai aplinkos kūrimas”. O Vytauto aplinkoje pagrindiniu smuiku griežia žodis “laisvė”. “Aš čia visur galiu atsisėsti, ką noriu daryti. Mieste tu turi tik atrėžtą betono lopą ir visi, kas netingi, tave varžo. Atsigulk ant šaligatvio, atsisėsk parke ant žolės, sakys: “Gal tau bloga?..”. Kai mes čia ilgesnį laiką pagyvenome ir vėl nuvažiavome į miestą, pirmas įspūdis buvo, kad mieste žmogui visiškai nėra vietos. Tu lamuslenis.lt
119
niekur negali jaustis laisvas. Turi apsirengti, atrodyti, yra masė apribojimų, ypač tuose daugiabučių rajonuose. Todėl toks gyvenimo stilius, kaip mūsų, turi daug privalumų. Aišku, nuolat esi tarp dviejų polių, nes tradicinis gyvenimo būdas palieka vėžes. Menininkai kartais rengia tokius vakarėlius, sueina visokie žvaigždės ir ne žvaigždės. Ir mes ten pasipuošę nuvykome. Pamenu, grįžtame rudenį, čia dar buvo toks stogelis, nusikabinau savo suglamžytą švarką ir pradėjau juoktis, kad mes neturime kur eiti. Grįžome į mišką. Belieka staugti kaip vilkui. Todėl tai, ką aš dabar kalbu, eiliniam žmogui gali pasirodyti egzotika, kraštutinio gyvenimo forma. Papasakoti gana sunku, kol pats to neišgyvenai. Tai duoda laisvę. Ir tau vis vien, ar tu
120
lamuslenis.lt
neteksi darbo, ar turėsi pinigų, ar jų neturėsi, ar turėsi būstą, ar ne. Atsimenu, kaip mus tai spaudė, kai tik išėjome ir susidūrėme su realybe. Saulė, vėjas, šaltis, lietus, o tu neturi kur įeiti. Pradžioje tai spaudžia smegenis. Bet iki tam tikros ribos. Dabar mes apie tai visiškai negalvojame. Ir tai – viso to, ką čia matote, dėka”.
Turtai Dar viena gyvenimo gamtoje pasekmė – šiandien Vytautas jaučiasi kur kas geriau, nei būdamas 20-ies. Pėstute įveikti keletą kilometrų iki kaimynės jiems su Egle – ne iššūkis, o kasdienybė. “Aš noriu ne šokiruoti, bet parodyti visiškai kitą požiūrį į elementarias gyvenimo vertybes. Kas yra turtingas žmogus? Esu sutikęs daug turtingų žmonių,
kurie dirba po 12 valandų per parą ir neturi laiko pagulėti pievoje. Nors tai – galbūt vienintelis jo noras. Turėdamas tiek pinigų, tiek milijonų kišenėje, jis negali daryti bet ko, nes pirmiausia turėtų likti vienas. O kada jis bus vienas, jei yra užimtas 12 valandų per parą? Tad kyla klausimas, ko gailėtumeisi, jei tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena? Juk nesigailėtum, kad neuždirbai paskutinio milijono, kad nepanaršei internete, kad neperskaitei spaudos. Ilgėtumeisi kažko visai kito. Jurgos Ivanauskaitės frazė: “Nesigailėtum nepanaršęs dar porą valandų internete”. Aš ir sakau savo tėvui: “Išėjau į pensiją, tėvai”. Tik nelaukiau tų 60 metų, nes nemanau, kad jie man duos pensiją, esant dabartinei ekonominei, demografinei situacijai. Mūsų pensija štai – pomidorai auga. Tik, aišku, nuo kompiuterio nuėjęs aš irgi turiu perprasti, kaip čia kas auga...”.
lamuslenis.lt
121
122
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
123
124
lamuslenis.lt
125
126
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
127
Ko gailėtumeisi, jei tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena? Juk nesigailėtum, kad neuždirbai paskutinio milijono, kad nepanaršei internete, kad neperskaitei spaudos
128
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
129
130
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
131
132
lamuslenis.lt
mieste žmogui visiškai nėra vietos lamuslenis.lt
133
134
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
135
136
lamuslenis.lt
vonia lamuslenis.lt
137
138
lamuslenis.lt
virtuvÄ— lamuslenis.lt
139
140
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
141
142
lamuslenis.lt
svetainÄ—
lamuslenis.lt
143
Mano tikslas – kad šeimai, neturinčiai didelių pajamų, nereikėtų eiti į banką, kad ji galėtų už minimalias sąnaudas pasistatyti 120-150 kv. m namą
Vytautas Žaltauskas veda seminarus apie tai, kaip statyti šiaudų ir molio namus vytautaszaltauskas@gmail.com 370 670 74 067
144
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
145
Mummymoon”
Žiogų reikalai
Ieva Juodelytė Vaikiškų drabužėlių “Mummymoon” kūrėja Domicelės ir Rapolo mama www.mummymoon.com
- Kaip gimė “Mummymoon”? - Gimė kartu su pilvu. Kai Rapolas buvo jau kelis mėnesius pilve, labai užsinorėjau siuvimo mašinos. Iki tol buvau siuvusi gal kokius tris siuvinius. Martynas man nupirko siuvimo mašiną, pradėjau siūti ir nesustojau. Siuvau drabužėlius Domicelei ir dėjau nuotraukas į “feiskubą”. Galiausiai pastebėjau, kad nieko daugiau nedarau, tik siūnu: pasisodinu Domicelę ant kelių, Rapolas pilve ir siūnam trise. Todėl sakau, kad viskas prasidėjo nuo Rapolo. Jis viską ir sukūrė, aš net nemokėjau siūti. Tai nepaaiškinama. - Ką veikei iki tol? - Baigiau Dailės akademijoje interjero dizainą ir dirbau reklamų dailininke apipavidalintoja. Tas darbas labai sunkė fiziškai.
146
lamuslenis.lt
Ieva, Martynas, Domicelė ir Rapolas Tito Obelenio nuotr.
“Mummymoon” atnešė Rapolas lamuslenis.lt
147
- Todėl vieną dieną susikrovėte lagaminus ir išvažiavote į Norvegiją? - Kai prasidėjo krizė, baigėsi filmavimai, gimė Domicelė, ir išvažiavome. Ir labai džiaugiuosi, kad taip padarėme. Gyvenome nepaprastai gražioje vietoje, pakrantėje ant fiordo. Martynas dirbo, o mes su Domicele kiekvieną dieną eidavom į lauką, būdavom kartu. Tai buvo nepaprastai gražus laikas. Žinoma, reikėjo laiko atprasti nuo Vilniaus, žmonių, draugų, priprasti prie šeimos, prie minties, kad ją turi. - Kodėl grįžote, jei buvo taip gera? - Nes trūko šeimos, draugų. Po žemės drebėjimo Japonijoje labai jautriai sureagavau. Pagalvojau, kas būtų, jei kokia stichinė nelaimė čia nutiktų – nei anūkų, nei vaikų... Ir dar dėl darželio, dėl kalbos grįžome. Aš su vaikais prieš du mėnesius, Martynas – prieš porą savaičių. Dabar vėl bandom priprasti prie Vilniaus.
į širdį ir su kuriuo galėtum gyvent kartu su vaikais. Jis parodė, kur eiti. - Ką pati papasakotum apie savo kuriamus drabužėlius? - Net nežinau, ar jie skirti vaikams... Aš pati juos visus vilkėčiau. Tik sumažinu ir vaikams labai tinka. Spalvos – žemiškos, pastelinės. Mes iš Anykščių, tos gamtos taip trūksta... Renkamės natūralias medžiagas: vilną, medvilnę. Norėtųsi, kad viskas būtų tik iš ekologiškų audinių, bet viskas pamažu. Ką tik visi keturi grįžome iš didžiausios vaikiškų drabužių parodos Anglijoje. Išsinuomavome mažiausią ekspozicijos plotą, patys pasidarėme tokį grindinį iš medžio, primenantį lieptą į jūrą. Išdrožėme rankomis “Mummymoon” raides. Pristatėme pavasario ir rudens kolekcijas.
- Kas tau yra gražus žmogus? - Tai vidus. Akis pamatai ir jos viską pasako. Man - O kodėl - “Mummymoon”? atrodo, piktas žmogus net nežiūrėtų į tokius - Man vaikai – kaip mėnuliukai. Abu vaikus gim- drabužėlius... Gal jie turi kokią apsaugą? dydama žinojau, kad jie gims naktį, kai švies mėnulis. Taip ir buvo. Prieš gimstant Domicelei, dar susapna- Į ką norėtum, kad išsivystųtų tavo pomėgis ir vau sapną. Ji man pasakė, kad gims, kai bus 19 jau- darbas? naties mėnulių. Vėliau mama astrologiškai - Su Vėjūne, kolege, kuri man padės, kaip tik suskaičiavo, kad tai ir buvo būtent ta diena. Tas kalbėjome, kad mums svarbiausia dirbti sąžiningai. mėnulis toks paslaptingas. Kiekvienas vaikas atneša Kad viskas vyktų iš meilės. Jei neišeina, geriau ir ne “nesvietiškai” daug. Su Domicele išvažiavome į daryti. Be to, daryti taip, kad nenukentėtų vaikai. Ir Norvegiją, kad pažintume vienas kitą kaip šeima. O aukot labai norim. Mums tai labai svarbu. Dar nežinom, Rapolas gimė, kad atneštų tą užsiėmimą, kuris tilptų kam, bet žinom, kad tikrai aukosim.
148
lamuslenis.lt
Modeliai: Domicelė, Rojus, Vincas “Mommymoon” 149 lamuslenis.lt nuotr.
150
lamuslenis.lt
vaikai
– kaip mėnuliukai lamuslenis.lt
151
152
lamuslenis.lt
Mummymoon�
lamuslenis.lt
153
Renkamės natūralias medžiagas: vilną, medvilnę. Norėtųsi, kad viskas būtų tik iš ekologiškų audinių, bet viskas pamažu 154
lamuslenis.lt
lamuslenis.lt
155
156
lamuslenis.lt
“Mummymoon” lamuslenis.lt
157
158
lamuslenis.lt
Drabuﾅｾﾄ様iﾅｳ galite ﾄｯsigyti www.mummymoon.com
lamuslenis.lt
159
Hamake su knyga
Barbara Linz “Color” (Spalva) Spalvos architektūrą priartina prie žmogaus. Jos betarpiškai veikia emocijas. Spalvų naudojimas šių dienų architektūroje susijęs su technologijų progresu ir eksperimentais įvairių medžiagų savybėmis.
160
lamuslenis.lt
Barbara Linz “Wood” (Medis
Šiuolaikinė medinės architektūros sampra sijusi su kaimo architektūra, priešingai, ji kita linkme. Specialiai išryškintos linijos d asketiškas pastato formas.
s)
ata mažai sukrypsta visai dažnai papildo
Akcija!
Perkant šias 3 knygas taikoma 50 % nuolaida.
Barbara Linz “Eco-Houses” (Ekologiški namai) Energiją tausojančio gyvenimo principai: karštuose regionuose išsiversti be dirbtinių oro kondicionavimo sistemų, o šaltuose kraštuose šilumos energiją pasigaminti nenaudojant žaliavų.
Nori laimėti šias knygas - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook” 161 lamuslenis.lt
Bon Appétit
- Kodėl palikote gražiąją Prancūziją ir persikėlėte į JAV? - Išvykusi iš Prancūzijos, pirmiausia persikėliau į Naująją Zelandiją, kur mokiau prancūzų kalbos. Bet jau buvau sutikusi Philipą, kuris kiek anksčiau, kai dirbau dėstytojo asistente viename JAV universitetų, tapo mano vyru. Tad paprasčiausiai nusprendžiau grįžti į Jungtines Valstijas, kad mums netektų susitikinėti ir gyventi atskirai. - Ar vis dar ilgitės Prancūzijos? - Žinoma. Pasiilgstu gyvenimo būdo, kultūros ir miestelio, kuriame užaugau. Ir šeimos. Esu vienintelė, palikusi Prancūziją ir išvykusi gyventi svetur. - Ar yra šalis, kurioje dar nebuvote, bet labai norėtumėte apsilankyti? - Mane visada traukė Japonija ir Skandinavijos šalys, kaip Norvegija. Taip pat Azijos šalys: Laosas, Kambodža, Vietnamas. Mano svajonių kelionė neapsieitų be mais to, gamtos ir susitikimų su vietos gyventojais. - Kokie prisiminimai, susiję su maistu, liko iš vaikystės? - Dauguma mano vaikystės prisiminimų susiję su maistu. Esu kilusi iš šeimos, kuriai maistas yra visa ko epicentras. Tėvai, tetos, dėdės ir seneliai – visi turėjo daržus ir vaismedžių. Prie pusryčių stalo mes visada kalbėdavome, ką valgysime per pietus, o per pietus – ką valgysime per vakarienę. Mano vyrui, pirmą kartą susitikus su mano šeima, tai pasirodė gana juokinga. - Ką manote apie amerikietiškąją maisto kultūrą? - Ji akivaizdžiai kitokia ir yra dalykų, kurių aš nemėgstu. Tačiau ieškant galima rasti daugybę mielų vietos fermerių, kurie augina nuostabius produktus. Vasarą vyksta nedideli, žavūs ir tikri ūkininkų turgūs. Jie tikrai žavingi.
162
lamuslenis.lt
Saldaus gyvenimo receptas: šokoladas ir švieži vaisiai - Kaip tinklaraštis “La Tartine Gourmande” pakeitė Jūsų gyvenimą? - Niekada neįsivaizdavau, kad pradėjus rašyti blogą visiškai pasikeis mano karjeros kelias. Atsiskleidė mano kūrybiškumas. Sutikau tiek daug nuostabių žmonių, rašančiųjų apie maistą, stilistų, fotografų. Jaučiuosi palaiminta, galėdama daryti tai, kas man labiausiai patinka, ir gyventi iš to – ruošti maistą, kurti stilių, fotografuoti ir rašyti apie tai. - Ką tik baigėte savo pirmąją knygą. Papasakokite šiek tiek apie ją. - Mano knyga – tai tiesiog receptų rinkinys su fotografijomis ir istorijomis, kurios pasakoja apie mano kulinarinę kelionę, kai gyvenau Prancūzijoje, ir dabar, kai gyvenu JAV su dukra Lulu ir vyru. Iš tiesų tai mano tinklaraščio pratęsimas. - Patiekalas, kuriuo labiausiai didžiuojatės? - Sudėtinga. Nesu tikra, ar galiu atsakyti. Visada džiaugiuosi, kai rezultatas būna skanus ir gražus. Ar tai būtų paprastas, ar sudėtingas patiekalas.
Béatrice Peltre Prancūzė, gyvenanti JAV, Bostone Maisto stilistė, fotografė, receptų kūrėja Tinklaraščio “La Tartine Gourmande” autorė - Jus labiausiai sužavėjęs kito žmogaus paruoštas - Produktai, kuriuos visada rasi Jūsų patiekalas? šaldytuve? - René Redzepi iš restorano “Noma” Kopenhagoje - Ūkininkų kiaušiniai, “Comté” ar ožkos sūris, arba William Ledeuil iš “Ze Kitchen Gallery” gražgarstės, morkos, porai, jogurtas ir sezamo arba Paryžiuje. migdolų sviestas. Man patinka, kai šaldytuvas pilnas vaisių ir daržovių, tad visada pasirūpinu atsargomis - Virtuvės šefas, kuriuo žavitės? spontaniškiems patiekalams. - Mano mėgstamiausias restoranas, į kurį vis grįžtu, - tai “Noma”. Vakarieniavau ten prieš keletą metų, kai - Ko nemėgstate valgyti? su Philipu keliavome po Daniją. Maistas, kurį valgėme, - Perdirbtų maisto produktų. sužadino visus mūsų jausmus. Vizualiai gražu. Skanu ir taip šviežia. Originalu. Absoliuti haromija su aplinka. - Kokius kitus tinklaraščius skaitote? - Yra daugybė labai mielų: “B Comme Bon”, “Oran- Kas Jus įkvepia? gette”, “At Down Under”. Skaitau įvairius blogus apie - Tiek daug dalykų. Natūralus šviežių produktų įvairius dalykus. Vienuose gražios nuotraukos, kituose formų ir spalvų grožis. Įsimintinas restorane ragautas – įdomios istorijos. Bet bendrai nesusidomėčiau patiekalas. Kelionės po svečias šalis atrandant naujas tinklaraščiu, kuriame nepasakojamos istorijos – ar maisto kultūras. Mano šeima ir draugai. Mano mama žodžiais, ar nuotraukomis. visada demonstravo meilę per maistą. Ilgą laiką to - Kokie yra svarbiausi saldaus gyvenimo ingre nežinojau, bet perėmiau iš jos tai. Kai žmonės būna laimingi dėl mano paruošto gražaus maisto, dientai? didžiuojuosi. Ir jaučiuosi laiminga. - Šokoladas. Šviesi sezoniniai vaisiai. lamuslenis.lt
163
lamuslenis.lt BĂŠatrice Peltre nuotr.
Mano svajonių kelionė neapsieitų be maisto, gamtos ir susitikimų su vietos gyventojais
Jūrinis ešerys su pankoliais 2 asmenims Jums reikės: Alyvuogių aliejaus 1 jūrinio ešerio, žvynuoto ir išvalyto 1 Mejerio citrinos (arba 1 žaliosios citrinos) 3 citrininio čiobrelio šakelių 3 kalendros šakelių 1 Kaffir žaliosios citrinos lapo 1 česnako skiltelės, nuluptos ir supjaustytos Australietiškos sluoksniuotosios druskos (pagal skonį) Sičuanio pipirų (pagal skonį) 1 pankolio svogūno, susmulkinto Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Paimkite didelį sviestinio popieriaus (arba folijos) lapą ir išklokite juo darbastalį. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir padėkite ant jo žuvį. Perpjaukite citriną pusiau. Vieną pusę supjaustykite griežinėliais, kitą pasilikite. Į žuvies visų įdėkite 1 česnako skiltelę, 1 žaliosios citrinos lapą, 3 citrininių čiobrelių šakeles, 3 kalendros šakeles ir 2 citrinos griežinėlius. Paskaninkite druska ir Sičuanio pipirais. Ant viršaus uždėkite lazdelėmis supjaustytą pankolį ir apšlakstykite citrinų sultimis bei alyvuogių aliejumi. Uždenkite žuvį dar vienu sviestinio popieriaus lapu ir abu galus užriškite virvele. Kepkite 25-30 min. Skanaukite su ryžiais ir salotomis.
lamuslenis.lt
165
lamuslenis.lt BĂŠatrice Peltre nuotr.
Esu kilusi iš šeimos, kuriai maistas yra visa ko epicentras. Prie pusryčių
stalo mes visada kalbėdavome, ką
valgysime per pietus, o per pietus – ką valgysime per vakarienę.
Kaimiški rabarbarų ir aviečių pyragėliai su imbieru ir žaliosiomis citrinomis 4 pyragėliai Jums reikės: Rudųjų ryžių, tefo ir sorų tešlos krepšeliams* 2 ilgų rabarbarų, supjaustytų mažomis lazdelėmis, kad tilptų į pyragėlių formeles Maždaug 10 aviečių, perpjautų pusiau 50 g + 2 šaukštų (25 g) rudojo cukraus Nedidelio smulkiai tarkuoto imbiero 1 citrinos žievelės, smulkiai sutarkuotos 25 g + 2 šaukštų (25 g) migdolų miltų Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių ir pyragėlių formeles išklokite tešla. Kiekvienos dugne šakute padarykite po nedidelę skylutę. Padėkite formeles į šaldytuvą. Į nedidelį indą supilkite 50 g + 1 šaukštą cukraus, imbierą ir citrinos žievelę bei migdolų miltus. Viską gerai išmaišykite. Mišinį padalykite į keturias dalis ir sukrėskite į pyragėlių formeles. Ant viršaus išdėliokite rabarbarų lazdeles ir po dvi avietes. Apibarstykite likusiu cukrumi. Pyragėlius kepkite 20 min. Jei norite, galite kepinius papuošti dar keliomis avietėmis, kad jie būtų sultingesni ir gardesni.
*Krepšelių tešla: 60 g sorų miltų 90 g rudųjų ryžių miltų 75 g grikių miltų 1,5 šaukštelio ksantano gumos 0,5 šaukštelio jūros druskos 100 g šalto svieto, supjaustyto 1 kiaušinio 4 (ar daugiau, jei reikia) šaukštų šalto vandens Maisto maišytuve sumaišykite miltus, ksantano gumą ir druską. Sukrėskite sviestą ir naudodami pulsuojantį režimą, sumaišykite mišinį iki trupinių. Įmuškite kiaušinį ir maišykite toliau. Po šaukštą supilkite vandenį ir maišykite, kol tešla atsiskirs nuo indo. Sukrėskite tešlą į dubenį ir uždenkite. Šaldykite 1-2 val. Išėmę iš šaldytuvo, palaikykite kambario temperatūroje.
lamuslenis.lt
167
lamuslenis.lt BĂŠatrice Peltre nuotr.
Kai žmonės būna laimingi dėl mano
paruošto gražaus maisto,
didžiuojuosi. Ir jaučiuosi laiminga.
Raudonųjų serbentų ir migdolų pyragėliai 6 pyragėliai Krepšeliams: 100 g rudųjų ryžių miltų 60 g kvinojos miltų 20 g kukurūzų miltų 1 kiaušinio žiupsnelio druskos 90 g šalto sviesto, supjaustyto Įdarui: 300 g raudonųjų serbentų, nuplautų 2 kiaušinių 20 g kukurūzų miltų 60 g migdolų miltų 1 vanilės ankštis, perskelta pusiau, išimtomis sėklytėmis Dubenyje sumaišykite rudųjų ryžių ir kvinojos miltus. Supilkite kukurūzų miltus ir žiupsnelį druskos. Sudėkite sviestą ir minkydami pirštų galiukais formuokite rupią tešlą. Įmuškite kiaušinį ir vėl minkykite, kol iš tešlos suformuosite kamuolį. Suvyniokite į plastikinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms arba pernakt. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Prieš kočiodami, tešlą palaikykite kambario temperatūroje. Išklokite tešla pyragėlių formeles ir dugne padarykite po mažą skylutę. Uždenkite sviestiniu popieriumi ir uždėkite vanilės ankštis. Kepkite pyragėlius 15 min., tada nuklokite popierių ir nuimkite vanilės ankštis; palikite atvėsti. Dubenyje suplakite kiaušinius su cukrumi. Suberkite migdolų ir kukurūzų miltus bei vanilės sėklas ir dar pamaišykite. Suberkite raudonuosius serbentus ir išmaišykite. Padalykite įdarą į formeles ir kepkite 25-30 min. 190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol pyragėlių viršus dailiai apskrus. Palikite atvėsti ir patiekite apibarstę cukraus pudra.
lamuslenis.lt
169
lamuslenis.lt BĂŠatrice Peltre nuotr.
Jaučiuosi palaiminta, galėdama
daryti tai, kas man labiausiai patinka, ir gyventi iš to.
Spagečiai su keptais vyšniniais pomidoriukais, citrina, čiobreliais ir medumi 4 asmenims Jums reikės: Jūros druskos ir pipirų 900 g prinokusių vyšninių pomidoriukų 2 didelių česnako skiltelių, susmulkintų 1 šaukštelio susmulkintų citrininių čiobrelių 1,5 šaukšto medaus + dar šiek tiek pagardinti patiekalui 6 šaukštų alyvuogių aliejaus + dar šiek tiek pagardinti patiekalui 2 didelių morkų, nuskustų ir supjaustytų plonomis juostelėmis 340 g spagečių Tarkuoto parmezano sūrio (pagal skonį) 115 g sutrupinto fetos ar ožkos sūrio Saujos šviežių rėžiukų lapų Šiek tiek žaliųjų citrinų sulčių Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Pomidoriukus suberkite į kepimo indą; padėkite į šalį. Dubenyje sumaišykite česnaką, citrininius čiobrelius, medų ir įpilkite 6 šaukštus alyvuogių aliejaus. Apibarstykite druska ir pipirais. Šį marinatą užpilkite ant pomidorų. Pomidorus kepkite apie 20 min; po to palikite juos įkaitusioje orkaitėje, kad neatvėstų. Supjaustytas morkas palaikykite 1 min. įmerktas į verdantį vandenį, o paskui perliekite šaltu vandeniu. Išvirkite spagečius “al dente” pasūdytame vandenyje. Nupilkite vandenį ir supilkite spagečius į didelį indą. Užpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus ir lengvai pamaišykite. Užpilkite morkas, pomidorus ir marinatą, sutrupintą fetos sūrį ir gausiai pabarstykite tarkuotu parmezanu. Padalykite makaronus į keturias lėkštes ir kiekvieną papuoškite rėžiuko lapeliais. Užlašinkite žaliųjų citrinų sulčių ir apšlakstykite medumi ir alyvuogių aliejumi. Jei po ranka turite šviežių petražolių, galite pridėti ir jų.
lamuslenis.lt
171
lamuslenis.lt BĂŠatrice Peltre nuotr.
Mano mama visada demonstravo
meilę per maistą. Ilgą laiką to
nežinojau, bet perėmiau iš jos tai
“Rainier” vyšnių sriuba su imbieru, vanile, žaliosiomis citrinomis ir avietėmis 4 asmenims Jums reikės: 450 g “Rainier” vyšnių be kauliukų Paprasto jogurto arba vanilinių ledų Sirupui: 1,5 puodelio (375 ml) vandens 80 g šviesaus cukranendrių cukraus 2,5 cm gabalėlio imbiero šaknies, nuluptos ir susmulkintos 1 vanilės ankšties, perskeltos pusiau, išimtomis sėklomis 1 citrinos sulčių 75 g aviečių Visas sirupo sudedamąsias dalis supilkite į puodą ir užvirkite, cukrus turi ištirpti. Sumažinkite liepsną, uždenkite puodą ir palikite 30 min. Išėmę vanilės ankštį, sirupą supilkite į plaktuvą ir sutrinkite. Perkoškite per koštuvą, kad atsiskirtų sėklos ir vėl supilkite į puodą, įmeskite ir vanilės ankštis, kurias anksčiau išėmėte. Užkaiskite ugnį. Į sirupą suberkite vyšnias ir ant silpnos ugnies virkite 5-8 min. Prieš padedant į šaldytuvą, palikite vyšnias atvėsti sirupe. Patiekite su jogurtu arba vaniliniais ledais. Bet sriuba skani ir be šių priedų.
lamuslenis.lt
173
www.lamuslenis.lt
É
ir dÄ—l to mums nieko nereikia perdirbti :)