Lamų slėnis 2019/10 Vyriški pokalbiai by Lamų slėnis

2019 SPALIS (93)

V Y R I Å K I

P O K A L B I A I 1

LAMŲ SLĖNIS

GLC 200 d 4MATIC vidutinės degalų sąnaudos 6,0-5,2 l/100 km, vidutinė CO₂ emisija 158,0-137,0 g/km.

Pilnas stiprybės. Naujasis GLC. Erdvus ir prabangus salonas. Čia viskas numatyta aukštesniam tikslui: planuoti jūsų laiką kuo patogiau ir kuo paprasčiau. Toks užburiančiai šiuolaikiškas ir išmanus kaip dar niekad iki šiol. GLC prisitaiko ne tik prie bet kokio pagrindo, bet ir prie jūsų reikalavimų: standartiškai jums siūlomas aukštas važiavimo patogumas, kurį užtikrina AGILITY CONTROL važiuoklė. Ypatingas automobilio bruožas - AIR BODY CONTROL pneumatinė pakaba, kuri užtikrins jums itin didelį stabilumą važiuojant bei kuo didesnį patogumą ir manevringumą. Išbandykite artimiausiame Silberauto salone.

UAB „Silberauto“ − oficiali Daimler AG atstovė Lietuvoje: Vilnius, Pirklių g. 9, tel. 8 5 266 59 00 Kaunas, Vakarinis aplinkkelis 6A, tel. 8 37 301 201 Klaipėdos r., Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Sendvario sen., tel. 8 46 323 780 LAMŲ SLĖNIS www.mercedes-benz.lt

LAMŲ SLĖNIS

Vyriausioji redaktorė

Karolina Aleksandravičiūtė

Eligijus Ramanauskas Laisvė Radzevičienė Vaida Jankūnaitė Lina jushke

Dovaldė Butėnaitė

Martynas Lagauskas

Aušra Ražanskienė

Mantė Jaruševičiūtė

Kūrybos vadovas Žurnalistė Kalbos redaktorė Fotografė Fotografė

Dizaineris

Reklamos projektų vadovė Stilistė

Viršelis : Nuotrauka: Dovaldė Butėnaitė

Kontaktai: reklama@lamuslenis.lt info@lamuslenis.lt www.lamuslenis.lt Reklaminiai projektai žymimi

Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Zubizu projects“ sutikimą. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

LAMŲ SLĖNIS

NAMAMS, KUR I UOSE JAUČI AT ĖS Y PAT I NGA I

N A U J A E L . PA R D U O T U V Ė

W W W. D E C O F L U X . C O M S U K U R TA I R PA G A M I N TA L I E T U V O J E 8

LAMŲ SLĖNIS

VYRIŠKI POKALBIAI 2019 SPALIS (93)

REDAKCIJOS LAIŠKAS Vienaip ar kitaip, visi šio numerio herojai yra tikri čempionai. Kai kurie – tiesiogine šio žodžio prasme: sau keliantys pačius aukščiausius standartus, patogų gyvenimą iškeitę į alinančią kasdienybę sporto salėse ar futbolo aikštėse. Jie viduje turi tiek ramybės, kad reikiamą akimirką nepaisydami pašalinio triukšmo geba visu šimtu procentų sukoncentruoti savo kūną ir mintis. Nesvarbu, tai visų jėgų pareikalaujantis sportas, o gal milžiniško verslo valdymas, kasdienis susidūrimas su kitoniškomis kultūromis ar ne mažiau iššūkių keliantis buvimas tėčiu – kiekvienas pašnekovas turi tikro čempiono savybių. Visus juos kamuoja ir savos baimės, bet argi ne tai žmoguje žaviausia? Kalbant vieno šį mėnesį sutikto vyro žodžiais, geriau būti nuoširdžiu, tikru, gyvu, besijaudinančiu, drebančiu ir netobulu žmogumi nei arogantišku profesionalu, kuris beria kalbas it dievas. Smagaus skaitymo! Karolina A. Instagram: @carolain_a

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

O R M Ų

R A I

Valgomojo stalas „Seesaw 72“ „Marsotto Edizioni“

Vazos „Bronco“, „Float“ „Bolia“

Pastatomas šviestuvas „w182 pastille“ „Wästberg“

Skulptūra „Plier“ Carla Cascales Alimbau

LAMŲ SLĖNIS

Pakabinami šviestuvai „Bloom“ „Resident“

Šoninis staliukas „Rubber CYL“ „Slash Objects“

Sofa „Amphora“ „Desforma“

Stalinis šviestuvas „29-1“ „MRM Objects“

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS MADOS ĮKVĖPIMAI IŠ PRAEITIES WWW.AUDIMAS.LT

„Audimo“ ir dizainerės Ievos Daugirdaitės draugystės rezultatas – riboto leidimo drabužių kolekcija. Dizainerės įkvėpimu kuriant šią kolekciją tapo seni fotografijų albumai ir juose užfiksuotos drabužių detalės. Dėl to šiuose rūbuose tarsi ištirpsta laikas, juose išgrynintas paprastumas, o ypatybės slypi apgalvotose detalėse. Tuo tarpu „Audimo“ patirtis kuriant funkcionalius rūbus užtikrina patogumą ir tinkamumą įvairioms gyvenimo situacijoms.

9-OJO DEŠIMTMEČIO GENAI MO muziejus pristato didžiąją parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Joje atskleidžiamas 1990-2002 metų laikotarpis: tai buvo margas, „aukštos temperatūros“ laikas. Parodoje vyraujantis raktažodis – laisvė. Laisvė kurti, veikti bet kurioje srityje – versle ar mene, kai, atrodo, viskas įmanoma. Vis dėlto parodos kuratoriai iš akiračio nepametė ir tos laisvės kainos – kriminalinio pasaulio siautėjimo, nesaugumo, stokos, nežinomybės. Parodoje lankytojai pamatys 1992 m. Barselonos Olimpinėms žaidynėms Issey Miyake kurtą Lietuvos komandos olimpinį kostiumą, Vlado Vitkausko, 1993 m. įkopusio į Everestą, batą ir ledkirtį, skirtingus to laikotarpio tipažus ir vyravusias mados tendencijas, legendinius kioskus. O kur dar prisiminimai apie vaizdo kasečių nuomą, 9-ojo dešimtmečio feisbuku vadinamus mokyklinių anketų sąsiuvinius, pirmuosius mobiliuosius telefonus, vaikystės žaidimus, plakatus ir daugelį kitų įvairias nuotaikas kuriančių kasdienybės objektų

GYVENIMO KELIAI „Viso pasaulio sienos ir ribos kasdien traukiasi. Jaučiu, kad kaip mados kūrėjas turiu kalbėti apie atvirumo, skaidrumo galią“, – sako „Ermenegildo Zegna“ kūrybos vadovas Alessandro Sartori. Šį šaltąjį sezoną „Ermenegildo Zegna“ formalumas įgauna naują formą – jis švelnus ir lankstus. Tai stilius, skirtas greitam visuomet prisijungusio žmogaus gyvenimui. Skirtingos drabužių kategorijos absoliučiai sumaišytos: klasikiniai švarkai turi striukių kišenes, marškiniai tampa griežtos formos švarkais, elegantiški bliuzonai perima sportinio stiliaus apykakles, o kareiviško stiliaus kelnės staiga tampa elegantiškos. Kolekcijos energiją pabrėžia įvairiausių raštų ir medžiagų deriniai: žakardas, tekstūrinis kašmyras, popierių primenanti oda, šūkiai, abstrakcijomis tapę miesto vaizdai... Kolekcijoje taikyta #UseTheExisting idėja: didžioji dalis rūbų sukurta naujai pritaikius jau anksčiau naudotas medžiagas. Tai – ne tik pra-

bangu, ir atsakinga, inovatyvu, lengvai perdirbama. LAMŲbet SLĖNIS

112

Gedimino pr. 24, Vilnius

Jau greitai pakviesiu tave į pasimatymą

LAMŲ SLĖNIS

Visas jo gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su gamta. Šiek tiek laukinis, vėjo nugairintas, vandens bangų skalaujamas, mišku kvepiantis fotografas DANAS MACIJAUSKAS ir jo įkvėpimų peizažas.

DEŠIMTUKAS

12345678910

ISTORIJA APIE VANDENĮ IR VĖJĄ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: asmeninis archyvas Portretas: Justina Butkutė

VANDUO. Tik atradęs vandens sportą tapau iš tiesų laimingas. Kartu su juo atsirado ir prasmė gyventi, tuo pat metu – ir trumpas pabėgimas nuo gyvenimo.

LAMŲ SLĖNIS

MIŠKAS. Vieta, kurioje jaučiuosi ramiausias, kur išsivalo mintys, kur tiesiog be galo malonu būti.

VĖJAS. Kiekvieną dieną pradedu nuo vėjo prognozių – jis mane neša per vandenį, kelia į orą. Jis man suteikia sparnus.

GĖRIS. Tai mano šuns vardas. Kadangi vaikų neturiu, jis man – it vaikas. Mažas, aktyvus, juokingas Parsono Raselo terjeras

LAMŲ SLĖNIS

ŠEIMA IR DRAUGAI. Jie mane įkvepia imtis darbų, mokytis iš klaidų, tobulėti.

„NATIONAL GEOGRAPHIC“. Žurnalas, kurį skaitau nuo pat vaikystės. Mano fotografijos mokytojas ir įkvėpimas. Vis dar turiu sukaupęs didžiulę jo numerių kolekciją.

CHRISAS BURKARDAS. Įsimintiniausias gamtos ir banglenčių fotografas, savo veikla padrąsinęs mane lipti į šaltus vandenis.

LAMŲ SLĖNIS

ATRADIMAI. Esu iš tų žmonių, kurie savo pomėgius ir susidomėjimą dalykais keičia ganėtinai dažnai. Nauji atradimai mane stumia į priekį.

KEIPTAUNAS. Tai ne vien jėgos aitvarų rojus, bet ir fantastiška gamta, kitokios patirtys. Vieta, į kurią noriu sugrįžti dar ir dar.

SVENCELĖ. Tai mano antrieji namai, ramybės oazė, treniruočių salė, asmenybės vystymo klasė.

LAMŲ SLĖNIS

STILIAUS KODAS

STILIAUS ŽAIDIMAI Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

„Aprangos“ grupės pirkimų vadybininkas VIRGINIJUS GRAŽYS savo stilių apibūdina kaip improvizaciją tarp prestižinių koledžų įkvėpto „urban preppy“ stiliaus ir skandinaviškų, o kartais – rokeriškų įvaizdžių. Pasak jo, mada ir įvaizdžių kūrimas pirmiausiai yra it žaidimas, turintis teikti tik pozityvią energiją.

LAMŲ SLĖNIS

„Mano stilius formavosi jau nuo vaikystės: mama dirbo namuose ir pati siuvo drabužius, o aš kartu su ja siūdavau rūbus savo kareivėliams. Tėtis taip pat labai mėgo puoštis, tad mada mane lydi visą gyvenimą. Vis dėlto niekada negalvojau, kad šioje srityje dirbsiu.“

„Mano tėtis buvo gana griežtas, norėjo, kad baigčiau rimtus mokslus, dirbčiau rimtą darbą, tad nors mada domėjausi visada, negalvojau, kad tai pavirs į kažką rimtesnio. Viskas pasikeitė, kai išvykau gyventi į Londoną, įsidarbinau pardavėju, o per dvejus metus pakilau į skyriaus vadovo poziciją. Britanijos sostinėje gyvenau penkerius metus, įsimylėjau, susisuko galva ir sugrįžau į Lietuvą. (Šypsosi.) Jau buvau susitaikęs su mintimi, jog mados darbą teks pamiršti, tačiau sulaukiau pasiūlymo tapti vienos drabužių parduotuvės vadovu. Tada supratau, kad laikai pasikeitė – mados srityje vyrai laukiami. Joje dirbu jau penkiolika metų.“

LAMŲ SLĖNIS

„Kai gyvendamas Londone ėmiau dirbti didelėse drabužių kompanijose, mane sužavėjo koledžų stilistikos įkvėptas „preppy“ stilius, kurio garsiausi atstovai – „Tommy Hilfiger“ ir „Ralph Lauren“. Be to, man patiko ir rokenrolo kultūra, baikeriški įvaizdžiai, avangardas, menas, literatūra. Visos šios sritys susidėjo į vieną ir dabar savo įvaizdžius kuriu derindamas „urban preppy“ stilių su rokerio, baikerio ar minimalistiniais, skandinaviškais įvaizdžiais. Savo apranga norisi šiek tiek maištauti, išsišokti, įpinti gatvės, blogo berniuko įvaizdžio detalių. Asmeninį stilių įkvepia ir kelionės, pažintys, pasaulio pažinimas.“

„Kiekvieną vakarą apgalvoju, ką rytoj rengsiuosi. Kadangi mano gyvenimo tempas gana intensyvus – turiu žmoną ir du vaikus, vaikams užmigus atidžiai apgalvoju, kaip kitą dieną norėčiau atrodyti. Viską preciziškai susiruošiu vakare, kad ryte iškart galėčiau pradėti dieną.“

LAMŲ SLĖNIS

„Įvaizdžiai priklauso nuo nuotaik

erdvę ir suteikia jėgos, tačiau kar

vaikštau pilkas nuo kojų iki galvos.

kino filmas. Šiuo metu man taip p

plačios kelnės, „oversized“ drabuž

paauglys. Visa tai atgaivina gerus p

jaučiuosi puikiai. Įvaizdis man – t

patinka, visą dieną esu kaip a

„Ruduo yra mano mylimiausias metų laikas, pats esu gimęs rudenį. Tai metų laikas, kai viskas pūkuota, spalvota, minkšta, jauku. Įvaizdžių kūrimas man kaip žaidimas ar hobis, praskaidrinantis kiekvieną dieną. Pažvelgus iš kitos pusės – tai rimtas užsiėmimas, turintis mano gyvenime svarbią vietą.“

LAMŲ SLĖNIS

kos – mėgstu spalvas, jos užpildo

rtais nenoriu būti pastebėtas, tad

. Kartais stiliaus įkvėpimu gali tapti

pat patinka retro stilius, 70-80-ieji,

žiai, atėję iš tų laikų, kai pats buvau

prisiminimus, tad su tokiais rūbais

tai jausmas. Jei vilkiu tai, kas man

ant sparnų, būnu laimingas.“

„Tokios kompanijos kaip „Inditex“ ar prekės ženklai kaip „Zara“ nenutrūkstamai seka, mato ir, galima sakyti, diktuoja tendencijas. Vyrai pamažu drąsėja, tačiau ir pats, pirkdamas kolekciją, kuria prekiausime Lietuvos parduotuvėse, nesirenku labai drąsių daiktų. Žinau, jog didžiosios masės vyrų apranga dar gana bazinė. Nuolat kalbama, jog vyrams sunku rasti išskirtinių drabužių ar daiktų, tačiau taisykles diktuoja pati rinka. Tik retas Lietuvos vyras yra nusiteikęs eksperimentuoti.“

LAMŲ SLĖNIS

„Pastebiu, jog vyresni vyrai gali le

tačiau dažnai juos stabdo mintys, k

svarbiausias rodiklis yra jų žmonos

įsigyti ne tik greitosios mados dr

„Moterų mados rinka yra visko

prekės ženklų yra labai daug. Kartai Kitaip yra su vyriškų drabužių rinka

Pastebėjau, jog prieš penkerius me

klasikinius kostiumus, o dabar net ba

bantieji renkasi dėvėti megztukus a

kingai, tačiau jau be kostiumo – le

LAMŲ SLĖNIS

eisti sau įsigyti įdomesnių drabužių,

ką pasakys žmonės, o neretai pats

s! (Šypsosi.) Vyresni vyrai, kurie gali

rabužių, dar yra gana suvaržyti.“

perpildyta. Tiek pigių, tiek brangių

is atrodo, kad net nebėra, kur augti. – vyrai tik dabar pradeda domėtis.

etus vyrai daug dažniau dėvėdavo

ankuose ar advokatų kontorose dir-

ar žaketus ir kelnes. Jie atrodo tvar-

eidžia sau šiek tiek paimprovizuoti.“

LAMŲ SLĖNIS

„Daug kas gali sakyti, jog mada ir drabužiai yra tuštybė, bet iš tikrųjų tai labai platus ir daug žinių savyje talpinantis pasaulis. Pavyzdžiui, pirkdamas kolekcijas aš neperku jų šiai dienai – štai lapkritį vyksiu pirkti kolekcijų, kurias parduotuvėse pamatysite tik kitų metų žiemą. Dirbdamas šioje srityje gali numatyti, kas bus madinga už kelerių metų. Be to, tenka vesti mokymus apie kitus su mada ne mažiau susijusius dalykus – spalvų derinimą, pirmojo įspūdžio svarbą. Per pirmąsias penkias sekundes niekas neįlįs į galvą ir nepatikrins tavo sugebėjimų ar savybių. Išvaizda, nori nenori, yra svarbi.“

LAMŲ SLĖNIS

„Stiliuje svarbu įsiklausyti į save, bet kokias tendencijas perleisti per savo prizmę. Taisyklių nebuvimas suteikia laisvės. Viskas priklauso nuo tavo asmenybės, tačiau svarbiausia – jaustis patogiai.“

„Gatvės mados bumas niekur nedings, tačiau įvaizdžiai taps kur kas ramesni. Turėsime mažiau raštų, galbūt daugiau vieno atspalvio drabužių. Smagu stebėti, kaip kai kuriose parduotuvėse dabar matomi maži dalykai po keleto metų tampa masinėmis tendencijomis. Jei prieš penkerius metus kas nors būtų pasakęs, jog alyvinė spalva taps madinga, o visi ją graibstyte graibstys, būčiau ėmęs garsiai juoktis. Dabar šią spalvą matome visur, nebėra taisyklių, kaip ką derinti. Anksčiau nebūtum derinęs keleto skirtingų languotų drabužių, o dabar drąsiai nešioji languotą kaklaraištį, languotus marškinius ir viską pabarstai gėlėmis.“ (Šypsosi.)

LAMŲ SLĖNIS

„Visose gyvenimo srityse ieškau balanso ir harmonijos. Tiek darbe, tiek namuose, net ir konfliktinėse situacijose stengiuosi atrasti pozityviąją pusę, priimti dalykus kaip pamoką. Stilius taip pat turi teikti tik pozityvią energiją.“

„Turi

geriaus

kuoju, a „Nesu žmogus, kuris eina į parduotuvę iš poreikio, ieškodamas kažko konkretaus,jose lankausi dėl malonių emocijų. Didžiausias džiaugsmas – užklysti į kokią nors dė-

duotuv

vėtų drabužių parduotuvę ir surasti vienetinį daiktą. Tai man primena jaudinantį me-

gaus vo

džioklės momentą.“ (Šypsosi.)

kuoja

LAMŲ SLĖNIS

jie

riu du sūnus, vienam – vienuolika, kitam beveik treji. Vyresnįjį sūnų visada mokau rūpintis savo įvaizdžiu. Žinoma,

sias mokytojas yra pavyzdys, tarkime, kad ir rytinė mano rutina: atsikeliu, padarau mankštą, nueinu į dušą, susišu-

apsirengiu iš anksto pasiruoštą įvaizdį – sūnus visa tai mato ir mokosi. Pastebiu, jog ir jis visada tvarkingai susišuir apsirengia. Drabužiai jam nėra pats svarbiausias dalykas, bet tai, kaip atrodo, jam rūpi. Nuo pat mažumės par-

vėse jam leidau rinktis, ką pats norėtų dėvėti. Žinoma, su tam tikromis gairėmis, kitaip visi jo rūbai būtų su Žmo-

oro veidais. (Juokiasi.) Mano žmona – aktorė, mes abu rūpinamės savo įvaizdžiais, tad ir sūnūs tai jaučia. Užaugę tikrai turės savo skonį ir žinos, kaip apsirengti. Man tai svarbu, esu tikras, kad tai jiems pagelbės ir gyvenime.“

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

MEGZTINIS „STRELLSON“ 139 EUR

Patogus, funkcionalus, estetiškas – tai trys burtažodžiai, apibūdinantys idealų megztinį. Aukšta apykaklė padės nesušalti, o pieno baltumo spalva mintimis nukels į lengvabūdiškas vasaros dienas.

KELNĖS „STRELLSON“ 129 EUR

Trumpinto kirpimo kelnės, sodri mėlyna spalva, dvi šoninės kišenės ir netikėta detalė – ryškus dvispalvis sportinį stilių primenantis dirželis.

BRITAS, PASIKLYDĘS NIUJORKE Šaltojo sezono prekės ženklo „Strellson“ vyras, nors ir gerbiantis senąsias britiškas tradicijas, nestovi vietoje, tad jo mintys, vizijos ir idėjos – visada priekyje. O kas ŠVARKAS „STRELLSON“ 259 EUR

Margas faktūrinis audinys, minkštutė vilna, klasikinė

geriau dekonstruotų nusistovėjusias normas nei Niujorkas? Būtent šiame niekada nemiegančiame megapolyje britiškos „Strellson“ detalės atgimsta naujai, paruošdamos didmiesčio vyrą naujiems nuotykiams.

apykaklė. Italijoje sukurtas „Strellson“ švarkas puikiai derės prie vienspalvių smėlio spalvos kelnių.

Rudens naujienų ieškokite parduotuvėje „Strellson“ PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7a, Vilniuje, ir „City men&women“ Vilniuje,

LAMŲ SLĖNIS

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

STILIUS

MEGZTINIS „TED BAKER“ 139 EUR

Megztinis „Chilton“ – tai klasikinis britų dievinamo prekės ženklo „Ted Baker“ kūrinys. Sportinį stilių primenanti garstyčių spalvos juostelė kontrastuoja su prigludusiu sodrios mėlynos spalvos siluetu. Dėvėkite su „chino“ stiliaus kelnėmis ar siaurintais džinsais.

KELNĖS „CINQUE“ 109 EUR

Modernus siaurintas siluetas, išsaugotos klasikinės detalės, terakotiniai atspalviai, grubi faktūrinė medžiaga – šias kelnes derinkite tiek prie kasdienio, tiek prie šventinio įvaizdžio.

NESUTRAMDOMAS NORAS ATRASTI Į naująjį sezoną parduotuvių tinklas „City men&women“ žengia stilingai ir su nuotykių užuomazga širdyje. Meilė kelionėms – tai geriausiai apibūdina naująją rudens-žiemos kolekciją, kurioje virpulį keliančios akimirkos susijungia su naujais mados vėjais.

MEGZTINIS AUKŠTU KAKLU „JOOP“ 159 EUR

Minkštučio natūralios vilnos megztinio „Joop“ pagrindinis akcentas – aukšta apykaklė, sušildysianti net

Rudens naujienų ieškokite parduotuvėje „City men&women“ Vilniuje,

pačiomis šalčiausiomis rudens dienomis. Geometriškais

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

raštais dekoruotas megztinis – tai modernaus funkcionalumą dievinančio miestiečio simbolis.

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

MARŠKINĖLIAI „ALOYA“ ALOYE.JP

Trijų grafikos dizainerių Tokijuje įkurtas prekinis ženklas „Aloya“ savo kelionę mados pasaulyje pradėjo su devyneriais skirtingo dizaino marškinėliais. Per aštuonerius kūrybos metus prekės ženklas tapo atpažįstamu veikėju japoniškos mados pasaulyje. Šie monochrominiai marški-

Nuotrauka: „Undercover“ archyvas

nėliai – puikus jų stiliaus pavyzdys.

STRIUKĖ „UNDERCOVER“ UNDERCOVERISM.COM

Drąsi, ekstravagantiška, tačiau kartu – subtili ir minimalistiška. Garsiojo kino filmo „Prisukamas apelsinas“ motyvais dekoruota prekės ženklo „Undercover“ striukė skirta drąsius sprendimus mėgstantiems vyrams.

JAPONIŠKI MADOS SŪKURIAI Gatvė, moderni vyriška mada, išradingumas ir dviprasmybės – esminiai elementai, pagal kuriuos japonų mados dizaineris Junas Takahashi kuria prekės ženklą „UnMARŠKINIAI „AMBUSH“ AMBUSHDESIGN.COM

Grafiniais motyvais marginti „Ambush“ marškiniai iš naujosios rudens-žiemos kolekcijos – tikras japoniško dizaino pavyzdys. Derinkite su klasikinėmis kelnėmis ar laisvalaikio stiliaus džinsais. Galite rinktis iš dviejų – juodos ir sodriai vyšninės – spalvų.

LAMŲ SLĖNIS

dercover“. Tai maištinga, ekstravagantiška, pankuojanti, o kartais – net gąsdinanti mada, kuria sunku nesižavėti.

STILIUS

ŽAKETAS „TOMMY HILFIGER“ 139 EUR

Akcentinis užtrauktukas, sodri mėlyna spalva, natūralios medvilnės pluoštas – tai patogus ir funkcionalus drabužis. Priekyje užsegamą žaketą derinkite prie laisvalaikio stiliaus džinsų ir polo marškinėlių.

KUPRINĖ „TOMMY HILFIGER“ 149 EUR

Iš aukštos kokybės juodos dirbtinės odos pagaminta „Tommy Hilfiger“ kuprinė „Metro“ – tai patogus ir stilingas aksesuaras. Funkcionali priekinė kišenė, plačios patogios petnešos ir tvirta nugarinė dalis garantuos, kad šis miesto įkvėptas aksesuaras taptų neatsiejamu jūsų kasdienybės palydovu.

RUDENINĖS STILIAUS IKONOS Vienas labiausiai atpažįstamų prekės ženklų „Tommy Hilfiger“ pristato naują šaltojo sezono kolekciją. Sodrios rudeninės spalvos, jaukūs mezginiai, žaismingi raštai, ypatingas atidumas detalėms ir kokybei – toks naujasis garsiojo amerikiečių prekės ženklo ruduo.

LIEMENĖ „TOMMY HILFIGER“ 199 EUR

Šilta neperšlampamo audinio laisvalaikio stiliaus liemenė tiesiog sukurta darganotiems rudens orams. Dekoruota dviem didelėmis kišenėmis – kad pačius

Rudens naujienų ieškokite parduotuvėse „Tommy Hilfiger“ PC „Ozas“, PLC „Panorama“ ir PC „Akropolis“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

reikalingiausius daiktus turėtumėte po ranka. Nešiokite ant megztuko ar marškinėlių.

LAMŲ SLĖNIS

JŲ KOMANDA Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė | Nuotraukos: Lina Jushke Fotografuota: kavinėje „Gėlės ir kava“

Šį darbą jiedu dirba kartu. Visus šiuos metus futbolininką, Izraelio Beer Ševos „Hapoel“ komandos narį ERNESTĄ ŠETKŲ į priekį varo mintis, kad aikštelėje jis kovoja ne tik už save, bet, pirmiausia, už savo šeimą. Pasiklausius, kaip aistringai apie varginančią futbolininkų kasdienybę ir didžiulę tobulėjimo kainą kalba jo žmona BEATRIČĖ, tuo suabejoti neįmanoma. Jiedu – tikrų tikriausia futbolo komanda.

– Ernestai, šiandien jūsų komanda žaidžia rungtynes, tačiau jūs prisijungti negalėsite. Ar dažnai savo darbe tenka susitaikyti su dalykais, kurių pakeisti neįmanoma? Ernestas: Futbole turbūt dažniausiai visi neplanuoti dalykai ir įvyksta būtent dėl traumų. Aš, galima sakyti, esu apsaugotas iš viršaus, nes per pastaruosius penkerius metus rungtynes dėl traumos praleidžiu pirmą kartą. Žinoma, labai gaila, kad negaliu padėti komandai, bet turiu paisyti sveikatos. – Ar per visus šiuos metus išmokote į nesėkmes žiūrėti ramiai, o gal priešingai – visad taip pat apmaudu? Ernestas: Žinoma, tai didžiulis nusivylimas. Mano toks charakteris – esu kovotojas iš prigimties, todėl kiekvienos praleistos rungtynės man prilygsta pralaimėjimui. Negaliu padėti komandai, mane kankina jausmas, kad kažko neatlikau, kad juos nuvyliau. Traumą patyriau dar Izraelyje, sugrįžau į Lietuvą, kreipiausi į gydytojus ir jie pasakė, kad žaisti dar negaliu.

LAMŲ SLĖNIS

„MANO PROFESIJA TURBŪT YRA VIENIŠIAUSIA PASAULYJE. DEVYNIASDEŠIMT MINUČIŲ TURI STOVĖTI VIENAS IR KOVOTI SU SAVIMI.“

– Kokių asmeninių savybių reikalauja futbolas? Ernestas: Vartininko pozicija pirmiausiai reikalauja didelės atsakomybės. Beatričė: Apie sportininkus dažnai vyrauja stereotipas, kad jie tėra atskalūnai, kuriems mažai kas rūpi. Žinoma, tokių yra daug, tačiau tai tikrai ne visi. Vartininko pozicija išskirtinė, čia susiduriama su daug psichologinių iššūkių. Tačiau Ernestas turi visas savybes, kurių jai reikia: jis stiprus, moka šaltai reaguoti į susiklosčiusias situacijas. Ernestas: Ši pozicija mane to ir išmokė – į dalykus reaguoti ramiai. Šalti nervai vartininkui padeda – juk jis teturi milisekundę nuspręsti, kokį sprendimą priimti. – Karjeros pradžioje jautėtės kitaip? Beatričė: Prieš aštuonerius metus, mums susipažinus, viskas atrodė kitaip. Labai gerai prisimenu visas nemigos naktis po nesėkmingų varžybų. Dabar to nebėra. Su patirtimi atėjo supratimas, kad nesėkmės, traumos – tai atspirties taškas kitam etapui. Kuo lengviau jas išgyvensi, kuo mažiau į tai koncentruosiesi – tuo bus paprasčiau. Dabar Ernestas žiūri tik į kitą dieną. Po nesėkmingų varžybų jis žino: rytoj bus nauja treniruotė. Jeigu užstringi vakar dienos varžybose, vadinasi, nebegali tobulėti. Ernestas: Mėgstu sau kartoti, kad klaidų nebūna, būna tik pamokos. (Šypsosi.) Karjeros pradžioje esi jaunas, karštakošis, tavyje verda

LAMŲ SLĖNIS

daug emocijų, kurias ignoruoti be galo sudėtinga. Padarai klaidą ir nežinai, kaip į ją reaguos komanda, treneriai, sirgaliai. Dabar aš jau žinau, kaip save sukontroliuoti. Supratau, kad po nesėkmingų rungtynių vis tiek išlieki toks pats žaidėjas, gal tampi net ir geresnis. Beatričė: Man atrodo, mokėjimas susitaikyti su nesėkmėmis yra labai svarbus dalykas tiek sporte, tiek bet kuriame kitame darbe. Juk tai neišvengiama. Ernestas yra apdovanotas, jis atidžiai prižiūri save, galbūt dėl to traumos yra retos, tačiau jų vis tiek pasitaiko. Mes džiaugiamės, kad ši trauma atsitiko tik dabar ir tik tokia. Iš vienos pusės – nemalonu, tačiau iš kitos – reikia priimti kaip savotišką sėkmę. Yra dvi galimybės: gali sėdėti ir liūdėti arba gali į tai pažiūrėti kaip į neišvengiamą dalyką, stengtis dar labiau save prižiūrėti, kad galėtum kuo greičiau sugrįžti į aikštelę. Ernestas: Kai laimi, visi tave garbina, džiaugiasi, komandoje atmosfera puiki. Tačiau didžiausio palaikymo reikia pralaimėjus. Iš komandos draugų jo sulauksi retai, sirgaliai irgi nusisuka. Vienintelis palaikymas – iš šeimos. Nesvarbu, laimėjai ir pralaimėjai, visada gali sugrįžti namo ir atsiremti į mylimiausiuosius. Beatričė: Esu tikra, kad esmė yra ne tik per daug nesisielioti dėl nesėkmių, o net tada, kai sekasi puikiai, neužmigti ant laurų. Po sėkmingų varžybų jis sako beveik tą patį kaip ir įprastai: nėra laiko džiaugtis, rytoj man į treniruotę.

LAMŲ SLĖNIS

– Futbolininko profesija – sudėtinga, tiesa? Ernestas: Mano profesija turbūt yra vienišiausia pasaulyje. Devyniasdešimt minučių turi stovėti vienas ir kovoti su savimi. Į tave žiūri penkiasdešimt tūkstančių žiūrovų, o tu stovi vienas. Beatričė: Neretai žmonėms panašu, kad mes tiesiog gyvename šiltuose kraštuose, daug keliaujame, o darbo diena trunka vos tris valandas. Visiems tai atrodo it svajonė. Tačiau kai pats gyveni toje svajonėje, supranti, kokią didelę kainą už ją moki. Mūsų dukra auga be švenčių, be šeimos, be draugų, be savo kalbos. Kai turi vaikų – kiekvieną tokį nepatogumą išgyveni dvigubai sunkiau. Lietuvoje šioje profesijoje to padaryti yra neįmanoma. Jei nori būti geras – privalai išvažiuoti ir susitaikyti su visomis pasekmėmis. Ernestas: Vienas mano treneris yra pasakęs: profesionalus sportininkas dirba dvidešimt keturias valandas per parą. Kad iš namų į treniruotę išeini tik trims ar keturioms valandoms, anaiptol nereiškia, kad grįžęs gali daryti, ką tik nori. Jeigu nori siekti daugiau, privalai laikytis režimo. Mes su Beatriče kartu dirbame šį darbą. Nežinau, ar be jos būčiau pasiekęs tiek, kiek turiu dabar. Beatričė aukoja savo karjerą, savo gyvenimą dėl mano karjeros, dėl mūsų šeimos. O už tai aš jai dėkoju kasdien. Beatričė: Dažnai girdžiu žodį „aukoja“, tačiau iš tiesų aš nieko neaukoju! Aš pasirinkau tokį gyvenimą dėl šeimos. Dažnai sportininkų žmonos prisiima aukos poziciją, kitos apie realų savo gyvenimą kalbėti nenori. O aš esu dėkinga už galimybę taip gyventi. Džiaugiuosi, kad mano vyras gali save realizuoti, nes matau, kiek daug jėgų jis tam skiria. Taip, aš viską palikau Lietuvoje, negaliu savęs realizuoti, nors tikrai nesu iš tų, kurios to nenorėtų. Tačiau turiu šeimą, o mums šeima – svarbiausias dalykas pasaulyje. Dėl jos galėčiau paaukoti dar dešimtis kartų daugiau.

LAMŲ SLĖNIS

– O kokią įtaką jūsų Beatričė: Kartu me valandų per parą. O k labai svarbu, kad vien esame draugai. Esame bame kartu. Tik taip s

– Ar būna, kad patarimų? Ernestas: Būna, lab čė – didžiausias mano Beatričė: Kartais n pavyzdžiui, keičiant tęsti kontraktą, o tu kita galimybė. Kaip pasirinkęs neteisingai yra ne tik Ernesto spr so visos mūsų šeimos

– Ernestai, o kaip jote šiuo sportu? Ernestas: Mano t taip pat vartininkas. džiausią įtaką. Neret bolininkai kaitalioja p ti aikštėje, ir stovėti sisprendęs: iškart st nesusimąsčiau to keis

LAMŲ SLĖNIS

„PAJAUČIAU, KAD PAMAŽU PRADĖJAU KOVOTI NE TIK UŽ SAVE, BET IR UŽ MUS ABU. ŠI MINTIS MANE IKI ŠIOL LABIAUSIAI VEDA Į PRIEKĮ.“

ų santykiams daro futbolas? es praleidžiame dvidešimt kai kartu praleidi tiek laiko, nas kitam neįkyrėtum. Mes e komanda, šitą darbą dirsekasi išlaikyti bendrystę. Ernestas klausia sporto

bai dažnai. Futbole Beatrio padėjėjas. nutinka rizikingų situacijų, komandą. Tau siūlo pradar tikiesi, kad atsiras ir žinoti, ką pasirinkti? Juk i gali likti be nieko. Tai juk rendimas, nuo to priklaus gyvenimas. ir kada jūs pats susižavė-

tėtis buvo futbolininkas, . Turbūt tai ir padarė ditai karjeros pradžioje futpozicijas, pabando ir žaisvartuose. O aš buvau aptojau į vartus ir niekada sti. Futbolą žaisti pradėjau

būdamas aštuonerių. Pabaigęs mokyklą išvykau studijuoti į Vilnių. Su futbolu savo gyvenimo niekada nesiejau, tai buvo mano laisvalaikis. Bet nenorėjau, kad meilė šiam sportui pasibaigtų, todėl pradėjau treniruotis su antrąja Vilniaus „Žalgirio“ komanda. Prisimenu, kaip man vos pradėjus treniruotis buvęs tėčio, o vėliau tapęs ir mano treneris Vincas Kateiva sakė: „Pažadu tau, už keturių mėnesių žaisi pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje.“ Aš, žinoma, tik nusijuokiau, juk niekada nenorėjau būti profesionalus žaidėjas, tuo metu studijavau, svajojau būti verslininkas. Rugsėjo 30 dieną debiutavau pagrindinėje Vilniaus „Žalgirio“ komandoje. Tas debiutas mane užkabino. Visgi nebuvau iki galo pasirengęs profesionalo karjerai: nenorėjau išvykti iš Lietuvos, palikti šeimos, draugų, mesti studijų. Po kelerių metų supratau, kad noriu kilti į aukštesnę lygą. Pasitaikius progai išvykau į Kiprą, vėliau – į Bulgariją, Graikiją, Turkiją, Olandiją. Prie mano kilimo stipriai prisidėjo Beatričė. Nors anksčiau netikėjau, kad gali sutikti gyvenimo meilę, tai man atrodė banalu, sutikęs ją iškart žinojau: ji – mano žmogus. Pajaučiau, kad pamažu pradėjau kovoti ne tik už save, bet ir už mus abu. Ši mintis mane iki šiol labiausiai veda į priekį.

– Kurios varžybos jūsų karjeroje buvo pačios įsimintiniausios? Ernestas: Labai gerai prisimenu varžybas Turkijoje. Tąkart mūsų komanda buvo prie iškritimo ribos, kiekvienas taškas buvo nepaprastai svarbus. Iki čempionato pabaigos buvo likę penki turai, rungtyniavome namie. Paskutinę rungtynių minutę įkrito visiškai kurioziškas įvartis, atrodo, padariau viską, tačiau sėkmė nuo manęs tiesiog nusisuko. Tuo metu jaučiausi labai nusivylęs. Turbūt labiausiai per visą gyvenimą. Jaučiausi nuvylęs sirgalius, komandos draugus, patį save. Atrodo, viskas buvo mūsų rankose, o praleidus tą įvartį komandos nariams nebeliko net laiko kažką ištaisyti. Tai buvo skaudžiausias momentas karjeroje. Įsimintiniausios rungtynės buvo prieš pusantrų metų Izraelyje, žaidėme Izraelio taurės pusfinalyje. Pagrindinis ir papildomas rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis, pradėjome mušti vienuolikos metrų baudinius. Pirmąjį baudinį atrėmiau, bet komandos draugai du kartus nepataikė. Penktą lemiamą baudinį atremti pavyko, rezultatą išlyginome. Per pridėtą seriją atrėmiau dar vieną baudinį ir taip patekome į taurės finalą. Tai buvo pačios įsimintiniausios varžybos. Finalą žaidėme varžovų aikštėje, Jeruzalėje. Prieš Jeruzalės sirgalius rungtyniauti nėra lengva, jie, švelniai tariant, pamišę dėl futbolo. Tačiau ir tąkart nugalėjome.

LAMŲ SLĖNIS

„VISOMS VARŽYBOMS – DRAUGIŠKOMS, KLUBE AR RINKTINĖJE – RUOŠIUOSI VIENODAI ATSAKINGAI. TAČIAU RINKTINĖJE ŽAISTI JAUSMAS KITAS.“

– Apie Lietuvos futbolą girdime daug neigiamų komentarų. Ernestai, kokį šį pasaulį jūs pats matote iš vidaus? Ko, jūsų manymu, reikia, kad Lietuvos futbolas pakiltų? Ernestas: Tai plati ir sudėtinga tema. Daugelį metų Lietuvos futbolas ritasi žemyn, tačiau niekas nepastebėjo, kaip pasiekėme tokį dugną. Kai pirmą kartą, 2006-aisiais, atvykau į rinktinę, kaip lygūs su lygiais kovojome su Lenkija, Čekija, Slovakija, Škotija. O dabar mes nuo jų atsiliekame turbūt tais pačiais penkiolika metų. Visi pasistūmėjo į priekį, tačiau mes tiek žaidimo kokybe, tiek infrastruktūros prasme taip ir likome dutūkstantuosiuose. Apie kokią futbolo kokybę galime kalbėti, jeigu jo net nėra kur žaisti? Aišku, jei tiesiog pastatysime stadioną, šiandien rezultatų jis nepakeis. Tačiau tai jau bus pirmasis žingsnis. Tikrai neginu savęs. Žinoma, žaidėjai išeina į aikštę, jie už rezultatus ir atsako. Tačiau tai nėra vienos dienos problema. Žaidėjai mažiausiai kalti, metų metus Lietuvos futbole darytos klaidos, niekas nekreipė dėmesio į jaunų žaidėjų vystymo sistemą. Visi Lietuvoje mėgsta lyginti futbolą su krepšiniu. Jei mintimis sugrįžtume į Sovietų Sąjungos laikus, Vilniaus „Žalgiris“ ir Kauno „Žalgiris“ tada buvo panašiame lygmenyje, abi komandos buvo pirmoje lentelės pusėje. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, krepšinis šovė į viršų, o futbolas ritosi žemyn. Galbūt Messi ar Ronaldo mes neišauginsime, tačiau tikrai galėtume turėti bent vidutinio lygio komandą. Tokia ji ir buvo, kai žaidė tokie žaidėjai kaip Deividas Šemberas, Tomas Danilevičius, Marius Stankevičius. Ir rinktinės rezultatai buvo kitokie. 48

LAMŲ SLĖNIS

Dabar didžiąja dalimi rinktinė sudaryta iš A lygos Lietuvos čempionato žaidėjų. Išbėgus žaisti su pajėgiomis komandomis, labai išryškėja lygio skirtumas, greitis, technika. Kad tai pasikeistų, turi praeiti daug laiko. Bendras lygis yra blogas ir mes visi tai puikiai matome. – Bet juk lietuviai myli futbolą? Ernestas: Myli. Jeigu vyksta pasaulinio lygio varžybos, visi lietuviai domisi, turi savo mylimas komandas. Yra žmonių, kurie žiūri, yra žaidėjų, kurie žaidžia. Tačiau nėra tarpinės grandies, kuri sujungtų. Lietuvoje būnu mažai, tačiau girdėjau, kad vaikų futbole situacija gerėja, treneriai nori kažką keisti, yra atviresni galimybėms, nori tobulėti. Judame teigiama linkme, tačiau kad pamatytume rezultatus, turėsime palaukti dar bent dvidešimt metų. – O koks jausmas žaisti už rinktinę? Ernestas: Visoms varžyboms – draugiškoms, klube ar rinktinėje – ruošiuosi vienodai atsakingai. Tačiau rinktinėje žaisti jausmas kitas. Juk žaidi su savais lietuviais, atstovauji savą šalį. Ypač dabar, kai rezultatai prastesni, bandai surasti daugiau papildomų jėgų, kad rezultatą galėtum bent kažkiek pagerinti, kad nuomonė apie futbolą bent šiek tiek pasikeistų. Tai – garbė. – Ar šiandien stebėsite rungtynes? Ernestas: Žiūrėti į savo komandą man – pats nemaloniausias jausmas. Tada jaudinuosi šimtą kartų labiau nei pats būdamas aikštelėje. Bet, nepaisant to, jas stebime visada. (Šypsosi.)

LAMŲ SLĖNIS

VAIRUOTOJO UŽRAŠAI

„NISSAN X-TRAIL“: VISUREIGIS ŠEIMOS NUOTYKIAMS

Naujasis „Nissan X-Trail“ miesto visureigis tikrai nusipelnęs šeimos automobilio titulo – juo galima ne tik patogiai keliauti po miestą su vaikais, bet ir drąsiai leistis į ilgą nuotykių kupiną kelionę toli už miesto. Šiame didesniame ir ryškesniame automobilyje yra viskas, ko reikia, kad kiekvienam šeimos nariui būtų gera: galinga išvaizda, patikimas veikimas, naujo lygio technologijos, lankstumas ir ilgoms kelionėms su vaikais taip reikalingas erdvumas ir patogumas, – viename stilingame automobilyje rasite viską. Tai subtilaus ištobulinto dizaino transporto priemonė, kuri, neabejojame, nustebins ir sužavės kiekvien ą. Atletiška ir ryžtinga visureigio išvaizda – būtent toks ir privalo būti netikėtumų ištroškusių ieškotojų automobilis!Išmanesnis ir saugesnis vairavimas – tai vienas svarbiausių šeimos automobilių kriterijų. Pažangios „Nissan“ vairavimo sistemos kiekvienoje kelionėje taps patikimu jūsų draugu, saugančiu jus ir 50

LAMŲ SLĖNIS

kartu važiuojančius žmones. Automobilyje įmontuota

dais galėtų mėgautis visi keleiviai. Patogi pavarų perjun-

avarinio stabdymo ir pėsčiųjų apsaugos sistema įspėja

gimo svirtis, subtili automobilio vidaus apdaila, blizgios

apie kelyje atsiradusias kliūtis ir prireikus įjungia švel-

juodos detalės su metalo spalvos akcentais – „Nissan

naus stabdymo funkciją. Sistema perspėja vairuotoją ir

X-Trail“ vidaus dizainas sukuria aukštos klasės įspūdį.

nukrypus nuo eismo juostos, pati reguliuoja tolimuo-

Turėtų suklusti ir melomanai – aukštos klasės de-

sius žibintus. Automobilyje esantys jutikliai, keturios

vynių garsiakalbių „Bose“ garso sistema užtikrina,

vaizdo kameros, galimybė jį stebėti iš viršaus garan-

kad net sėdintieji galinėse sėdynėse mėgautųsi puiku

tuos, kad pastatyti automobilį bus paprasta kaip niekad.

garsu. Kartu su „NissanConnect“ navigacija ir mobi-

Važiuokite, mėgaukitės kelione ir jauskitės ramiai.

liosiomis programėlėmis muzika džiaugtis bus dar

Moderni trajektorijos išlaikymo sistema automatiš-

paprasčiau – „Nissan X-Trail“ bus geriausias jūsų iš-

kai reguliuoja ratų stabdymo slėgį – taip užtikrinamas

maniojo telefono draugas.

transporto priemonės stabilumas. Važiavimo kontrolės

Keturi varomi ratai gyvenantiems mūsų klimate – ti-

sistema švelniai įjungia stabdžius, kad važiuojant per

kras privalumas. Su šiuo automobiliu drąsiai keliaukite

iškilimus būtų kiek įmanoma sumažinamas purtymas ir

bet kokiais keliais ir bet kuriuo metų sezonu. Juk pažan-

taip užtikrinamas patogumas visai šeimai.

gi galios pavara, dinaminio vairavimo technologijos ir

Automobilis turi didelį panoraminį stoglangį, atsidarantį tiesiai virš galinių sėdynių, – kad nuostabiais vaiz-

4X4 vairavimo galimybės užtikrina itin gerą prisitaikymą prie net pačių ekstremaliausių oro sąlygų. LAMŲ SLĖNIS

KURTI SAVO GYVENIMO DIZAINĄ Tekstas: Adelė Galdikaitė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė Fotografuota: restorane „Brussels Mussels“

Vartotojų patirties dizaineriui VYTUI RAMANAUSKUI dizainas toli gražu nėra tik profesija. Supratęs, jog tobulų sąlygų žengti nepatogų žingsnį tiesiog nebūna, pakeitęs begalę profesijų ir pagaliau atradęs jį džiuginančią, vaikinas kasdien kuria savo gyvenimo dizainą. Čia, Vilniuje - mieste, kuris gražiausias, kai yra tikras: laisvas, kuriantis, senas ir naujas tuo pat metu.

LAMŲ SLĖNIS

– Tavo gyvenimo aprašyme daugybė įvairių profesijų – buvai teisininku, dirbai rinkodaroje, įkūrei ne pelno siekiančią organizaciją, o dabar – dizaino etapas? – Mano profesijų kaita – tipinė jauno žmogaus problema: kas aš ir ką noriu veikti. Juk taip svarbu ieškoti to, kas tave iš tiesų džiugina. Teisė buvo saugusis variantas. Pradėjau dirbti teisininku labai anksti – po pirmo kurso įsidarbinau vienoje geriausių Lietuvos teisininkų kontorų, vėliau atlikau stažuotę Niujorke, Lietuvos konsulate. Ganėtinai anksti turėjau galimybę pamatyti visą teisininkų virtuvę ir suprasti, ar ji man tinka, ar ne. Tai buvo savęs ieškojimo etapas. Turėjau gerą darbo vietą, kur man sekėsi ir mane gerbė, tačiau neturėjau laiko asmeniniam gyvenimui. Nebuvau nei laimingas, nei nelaimingas, buvau emociniame viduryje. Bet mano viena pagrindinių gyvenimo taisyklių yra, jog 50/50 būti tiesiog negali – turi būti arba labai gerai, arba labai blogai. Supratau, kad atėjo laikas pokyčiams. Palikti vietą, kurioje tau sekasi, yra sunku, tačiau kūrybingos veiklos noras skatino išbandyti ką nors kito – pasirinkau rinkodaros sritį. Taip sugalvojau kurti tinklaraštį apie vietas ir idėjas pasimatymams Vilniuje – „Vilnius Date Ideas“. Tai buvo mano ilgalaikio plano dalis – sukurti žmonėms patinkančią platformą, kad atėjęs į rinkodaros agentūrą galėčiau pasakyti, jog esu sukūręs sėkmingai veikiantį projektą. Viskas būtent taip ir įvyko! O tuo pačiu metu su draugais teisininkais įkūrėme ir savo teisinę įmonę. Dirbdamas rinkodaroje dizainą atradau natūraliai. Pradėjau daug skaityti, domėtis, lankyti įvairius kursus vis labiau suprasdamas: čia yra tai, ko ieškojau. Ir tada priėjau kryžkelę – rinkodaroje man sekasi, puikiai uždirbu, tačiau atradau kitą sritį, kurioje, deja, nesu pakankamai kompetentingas, tačiau ji mane labai jaudina, traukia. Pasakiau sau, jog dar pasimokysiu, sulauksiu tobulų sąlygų ir tada šoksiu į dizaino sritį. Tačiau visi mes žinome: tobulų sąlygų tiesiog nebūna! Būti saugioje pozicijoje yra patogu ir paprasta, tačiau taip nustoji augti. Tai – ryškiausias signalas, jog metas kažką keisti. Visas šis kismas įvyko prieš metus. Dabar man augimo laikotarpis ir esu toks laimingas! Profesinis gyvenimas užima didelę gyvenimo dalį. Jeigu dirbi tai, kas tau patinka, – didžioji gyvenimo dalis, manau, jau yra išspręsta.

LAMŲ SLĖNIS

„ JEIGU DIRB D

BI TAI, KAS TAU PATINKA, – DIDŽIOJI GYVENIMO DALIS, MANAU, JAU YRA IŠSPRĘSTA.“

LAMŲ SLĖNIS

„ŽAVIUOSI ŽEMĘ IR GYVYBĘ JUNGIANČIA HARMONIJA. DAIKTAS IR JO FUNKCIJA NEGALI BŪTI VAKUUME. ŽIŪRIU Į KONTEKSTĄ.“

– Ką tau reiškia dizainas? – Dizainas man nėra tik profesija. Jis labai siejasi su asmeniniu gyvenimu – aš esu dizaineris, kuriantis savo gyvenimą, jo dizainą. Jį kuriu gerais įpročiais: kiekvieną dieną skaitydamas, praktikuodamas jogą, meditaciją, atlikdamas mankštas, besilaikydamas protarpinio badavimo, būdamas pastovus. Dirbti sau ir su savimi man yra žymiai svarbiau nei dirbti kažkam kitam. Ne todėl, kad kitas yra mažiau svarbus. Man atrodo, kad kuo pats esi geresnis pilietis, brolis, mylimasis, tuo daugiau vertės suteiki kitam. Jei pats nekursi savo gyvenimo, jį už tave sukurti atsiras erdvės kažkam kitam, o aš to nenoriu: noriu pats būti savo gyvenimo dizaineris.

mą. Žaviuosi žemę ir gyvybę jungiančia harmonija. Daiktas ir jo funkcija negali būti vakuume. Žiūriu į kontekstą. Nuostabus daiktas netinkamame kontekste gali tapti labai negražus, ir atvirkščiai.

– Kaip formavosi tavo skonis? – Esu tikras, kad žmonės turi arba neturi estetikos pojūtį. Aš savąjį nuolat tobulinu, o bėgant laikui jaučiu, kaip jis keičiasi.

– Esi gyvenęs ne vienoje šalyje, aplankęs daug skirtingų miestų, tad turi galimybę pažvelgti į gimtąjį miestą iš šalies. Koks tau yra Vilnius? – Augantis – tai pirmasis galvoje kylantis apibūdinimas. Tačiau aš tai siečiau su visuomenės požiūriu, atvirumu, tolerancija. Yra stereotipas, jog Šiaurės žmonės uždaresni, rūstesni, bet Vilnius man labai siejasi su augančia mąstysena – atviresne ir laisvesne. Miestas negali būti be žmonių. Visos besikeičiančios erdvės, sprendimai, erdvės menui ir kūrybai – tai kuria gražėjantį Vilnių. Man atrodo, kad Vilnius vis dažniau suteikia galimybę laisvėjantiems vilniečiams patiems kurti savo miestą. Kartais jis pabosta, tuomet išvažiuoju, vėl grįžtu ir matau, kaip stipriai miestas keičiasi. Bet ne tik atskiros detalės, vietos, o visuma.

– O kas tau gražu? – Man gražu esmė. Kad ir koks būtų objektas, jis turi turėti bent minimalią funkciją, tačiau svarbiausia ne tai ‒ tai dažna architektūros bei dizaino tradicija, bet ji man nėra visiškai priimtina. Funkcionalumas svarbu, bet daikto funkcija gali būti vien tik džiuginti, ir man to visiškai pakaks. Tačiau grožis tokia subjektyvi sąvoka – pavyzdžiui, galiu pasakyti „man gražu tai, kas estetiška“. Bet „man“ ir „estetiška“ – abu žodžiai žymi subjektyvu-

– Kuo jis tau toks ypatingas, kad vis grįžti? – Ypatingas, nes namai. Dabar gyvenu Vilniuje, tačiau 2014 metais gyvenau Niujorke, pernai ‒ Pietų Afrikoje, tada dar kartą Amerikoje ir Olandijoje. Bet noriu gyventi čia, nes tai yra mano namai, mano bazė, noriu čia būti ir sugrįžti, tačiau taip pat noriu turėti galimybę išvykti ir pagyventi svetur. Ir tada vėl grįžti ten, kur manęs laukia. Vilnius man – ir prisiminimai, žmonės, patirtys... Be to, Vilniuje labai paprasta gyventi – jis toks nedidelis, patogus. O tai irgi žavi.

LAMŲ SLĖNIS

„MAN SVARBIOS DETALĖS. KARTAIS ATSITRAUKĘS GALI PAMATYTI LABAI DAUG, O KARTAIS ATVIRKŠČIAI – VISAS GROŽIS ATSIVERIA TIK PRIĖJUS ARČIAU.“

– Savo instagramo paskyroje dažnai dalijiesi Vilniaus nuotraukomis, leidžiančiomis šį miestą pamatyti kitomis akimis. Kokių įdomių Vilniaus vietų atradai? Koks tau Vilnius dizaino kontekste? – Manau, kiekviename mieste yra įdomių vietų, ir Vilniuje jų tikrai daug. Man visada smagu, kai mano fotografijose vieną ar kitą Vilniaus vietą žmonės pamato naujai. Toks ir yra mano nuotraukų tikslas. Fotografija man leidžia parodyti pasaulį tokį, kokį matau aš. O aš į pasaulį žiūriu per grožio, mano suvokimu, prizmę. Vilnių atrandu vaikščiodamas, stebėdamas architektūrą, pakeldamas galvą aukštyn. Neįtikėtina, kaip dažnai tai pamirštame! Grožiuosi Vilniaus durimis, ypač senųjų pastatų. Kartais dalykus, prie kurių esame prisirišę, esame linkę pateisinti, vaizduoti juos geresnius, negu jie yra. Man taip yra su Vilniumi. Gal jis nėra tobulas, bet aš jį teisinu. ( Juokiasi.) Ir tada jis tampa labai gražus miestas! – Rengei apie Vilnių projektą su „Cereal“ žurnalu – kaip jis prasidėjo ir vyko? – „Cereal“ – vienas mėgstamiausių mano žurnalų. Tai nepriklausomas kelionių ir dizaino žurnalas, kurio kiekviename numeryje skiriamas didžiulis dėmesys įvairiomis vietoms, jų istorijai, dizainui, menui, stiliui. Esu bendravęs su jo įkūrėjais, kartais bendradarbiaudamas siunčiu jiems Vilniaus nuotraukas, tikėdamasis, kad galbūt ateis laikas ir Vilniaus gidui. Man šis žurnalas, jo nuotraukos yra didžiulis įkvėpimas, idėjų šaltinis, kaip fotografuoti ir pristatyti savo miestą.

– O jei atsirastų „Cereal“ Vilniaus gidas – ką būtų verta į jį įtraukti? – Duris, tikrai duris! ( Juokiasi.) Man svarbios detalės. Kartais atsitraukęs gali pamatyti labai daug, o kartais atvirkščiai – visas grožis atsiveria tik priėjus arčiau. Dažnas lietuvis pristato Vilnių rodydamas dangoraižius, urbanistiką, apibūdina jį kaip startuolių, besikuriančių tarptautinių įmonių miestą. Urbanistinės Vilniaus vietos gražios: plačios erdvės, aukštos lubos. Tačiau tokio Vilniaus aš parodyčiau tik šiek tiek. Balansuočiau tarp modernizmo ir senosios gerosios Vilniaus detalių ir ornamentikos architektūros. Harmoningai derinčiau šiuos du aspektus. Prieš ketverius metus fotografui Imantui Seleniui buvo savaitei perduota kuruoti „The Guardian“ instagramo paskyra @guardiancities. Dalis lietuvių piktinosi, kokį jis rodė Vilnių: kontrastų, keistos urbanistikos miestą, seni sovietiniai namai dangoraižių panoramoje. Bet man tai labai gražu. Turime daug ypatingų erdvių. Šnipiškės yra nuostabiai skirtingas rajonas – čia dangoraižis gali iškilti šalia lūšnos. Man atrodo, jog toks žvilgsnis ir parodo tikrąjį Vilnių. Juk tikrai visi turime savyje šiokio tokio archajiškumo – tai yra mūsų ir miesto istorija. Gražu ir naujieji rajonai, tačiau man jie atrodo dar tik kaip siekiamybė, kokie norime tapti – inovatyvūs ir kosmopolitiški. Aš norėčiau Vilnių parodyti tikrą ir originalų, senovinį ir naują, laisvėjantį ir kuriantį – tokį, koks jis yra. LAMŲ SLĖNIS

DANAI, DIZAINAS IR MODERNUMAS Nuotraukos: „Hay“ archyvas

Jau daugiau nei septyniolika metų danų gamintojas „Hay“ kuria daugiau nei paprastus dizaino objektus – ypatingu nuoseklumu ir laikmečio pajautimu garsėjantis gamintojas kuria baldus, interjero detales ir šviestuvus, kurie idealiai atliepia modernaus gyvenimo poreikius. Nuoširdus atsidavimas dizainui – tai, kas kasdien veda šiuos dizainu kvėpuojančius danus į priekį.

SAVITA DIZAINO KALBA Siekdamas nedidelio krėslo žanrą atskleisti nauju moderniu kampu, Švedijoje kuriantis amerikiečių dizaineris Shane‘as Schneckas, dizaino studijos „Office for Design“ įkūrėjas, sukūrė savąją krėslo viziją – klasikinio dizaino fotelį „Bernard“ su moderniomis užuominomis. Platus ir tvirtas medžio masyvo rėmas kontrastuoja su jį apgaubiančia vos regima lengvute sėdimosios dalies medžiaga, tai sukuria patogų, funkcionalų ir savitos dizaino kalbos baldą. Tai smagus dialogas tarp dviejų kontrastingų materijų, kvestionuojantis įsisenėjusias normas ir priverčiantis permąstyti įpročius. Kaip ir pats dizaineris, naujasis jo kūrinys neigia standartus ir kuria netikėtumo bei žaismingumo įspūdį. Iš tvirto ąžuolo ar buko pagamintas rėmas, skirtingi apdailos elementai, drąsios spalvinės ir medžiagų kombinacijos tik dar labiau patvirtina nuojautą, jog krėslas „Bernard“ – ne tik aukštos kokybės patogus ir modernus baldas, skirtas šiuolaikiškam vartotojui, bet ir ryžtingas žingsnis konceptualios ateities link.

LAMŲ SLĖNIS

RANKŲ SUŠILDYTAS DIZAINAS Šviestuvai „Bonbon“ – tai unikalus serbų kilmės interjero ir baldų dizainerės Anos Kraš, šiuo metu gyvenančios ir kuriančios Niujorke, kantraus darbo ir paieškų rezultatas. Įkvėpta savo pačios piešinių, ne vieną dizaino apdovanojimą pelniusi ir solo bei grupinėse parodose dalyvaujanti dizainerė sukūrė rankomis gaminamą tekstūrinį šviestuvą. Eksperimentai kūrėją atvedė prie originalios audimo technikos: unikalaus šviestuvo tūris sukonstruotas iš dažyto plieninio karkaso, o tušti plotai užpildyti organišku natūralių siūlų piešiniu. Be to, kiekvienas kūrinys vis kitoks – juk jie gaminami rankomis. Organiški vienetiniai „Bonbon“ šviestuvai sušildyti žmogaus rankų prisilietimo, bet atitinka ir visus moderniam dizainui keliamus estetikos reikalavimus. „Hay“ produktų mylėtojams siūlomi dviejų skirtingų dydžių „Bonbon“ šviestuvai ir dvi spalvinės jų versijos. LAMŲ SLĖNIS

IDĖJOS IŠ JAPONIJOS „Hay“ šoninis staliukas „Slit“ – tai paprastas geometrinių formų baldas, nerūpestingai žaidžiantis erdvėje. Įkvėptas tradicinio japonų popieriaus lankstymo meno origamio, iš delikačių metalo lakštų „išlankstytas“ stalas – tai skulptūriškas lengvumo įspūdį kuriantis baldas. Kuklus plyšelis tarp prasilenkiančių metalo klosčių – tai subtilus šios serijos baldų akcentas. Kadangi galima rinktis iš kelių skirtingų spalvų, formų, dydžių ir medžiagų, „Slit“ gali tapti ir išraiškingu interjero akcentu, ir neutraliu foniniu baldu. Viskas priklauso nuo jūsų pačių, kuriamo interjero nuotaikos ir stiliaus.

KOMPAKTIŠKAS GRAŽUOLIS

Iš granito ir dažyto plieno sukurtas šoninis staliukas „Bowler“ id mažoms erdvėms. Kompaktiškas, tačiau dėl to tikrai ne mažiau baldas sukurtas Shane‘o Schnecko, Skandinavijoje kuriančio dizain tinių Valstijų. Aukštyn kylantis metalinis profilis, užsibaigiantis žav atlieka du vaidmenis viename – sukuria organišką švelnią formą naudojamas kaip rankena. Tvirtas granitinis pagrindas kontrastuo plonyčiu, bet nepaprastai tvirtu plieniniu stalviršiu. Šešios skirtin spalvos – klasikinės juoda ir balta, sodri raudona, blyški ruda, smė – padės lengviau surasti pačią tinkamiausią namų ar viešosios erd

LAMŲ SLĖNIS

NEATRASTOS KŪRYBINĖS PLOTMĖS Naujoji kėdžių serija „About A Chair 100“ – tai ilgamečio bendradarbiavimo tarp dizainerio Hee Wellingo ir gamintojo „Hay“ vaisius. Išlaikiusios esmines „AAC“ serijos vertybes, kėdės „AAC 100“ tituluojamos šiuolaikinės kartos kūriniu. Sąvokai „darbo vieta“ sparčiai plečiantis už darbo stalo ribų, besikeičiant ir darbuotojų poreikiams, kilo mintis sukurti tokią kėdę, kurioje būtų patogu ne tik dirbti, bet ir bendrauti, mąstyti, ilsėtis. „AAC 100“ pasižymi aukštesniu atlošu bei erdvesniu sėdimuoju plotu. Šie patobulinimai sujungia geriausias kėdės ir fotelio charakteristikas, taip pasiūlydami aukštą estetikos ir komforto lygį. Keturių skirtingų tipų kojelės, standartinė arba paminkštinta sėdimoji dalis, modernios audinių ir odų paletės – šios modifikacijos atveria naujas kūrybines plotmes. Kolekcijos versija „Soft Duo“ suteikia galimybę papildomai rinktis skirtingus audinius kėdės viduje ir išorėje.

dealiai tinka išraiškingas nerio iš Jungvingu linkiu, ą ir gali būti oja su lengvu ngos stalelio ėlio bei žalia dvės vietą. Norėdami plačiau susipažinti su prekės ženklu „Hay“, užsukite į interjero salonus „Skandinaviški interjerai“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. LAMŲ SLĖNIS

ATRAKINTOS SIENOS Tekstas: Laisvė Radzevičienė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė Prisipažinsiu: tai buvo vienas iš tų interviu, kurių labai norėjau. Pakalbinti žmogų, kurio istorijos nerasi internete, – ne tai svarbiausia. Knietėjo pasikalbėti su jaunu vaikinu, kurio pasaulis ir svajonės jau seniai nebeturi ribų. TOMAS OKMANAS, vienas iš kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų sprendimų bendrovės „Tesonet“ įkūrėjų, idėjų ir plačių verslo žingsnių jaunuolis, su kuriuo prie vieno stalo mielai sėda žmonės iš didžiausių pasaulio interneto kompanijų ar garsiausių Europos futbolo klubų, pasirodė esantis smagus, linksmas ir itin paprastas. Galiausiai išaiškėjo, kad Tomas – mano gerai pažįstamo kolegos sūnus.

LAMŲ SLĖNIS

‒ Tomai, kai pirmą kartą drauge gėrėme kavą, užsiminei, jog savo šiandien milijonus skaičiuojantį verslą pradėjai tėvų bute Fabijoniškėse. Tavo tėvai šiandien, matyt, tikrai nesigaili, kad leido tau per naktis sėdėti prie kompiuterio? – Gal ir nereikėtų to pasakoti, bet vienuoliktoje klasėje tikrai nebuvau geras mokyklos lankytojas, prie kompiuterio prasėdėjau daugiau laiko nei pamokose. Buvau gal antras mokykloje pagal praleistas pamokas. Tiesa, dvyliktoje klasėje rimtai susiėmiau, paprašiau, kad tėvai leistų mokytis papildomai, per metus prašokau trejų metų kursą ir gavau visai neblogą atestatą. Įstojau į Vilniaus universitetą, studijavau istoriją ir man atrodė, kad tai galėtų būti įdomu, nors iš tiesų domėjausi kompiuteriais. Pirmąjį tėtis parnešė, kai buvau šešerių. Gavo jį iš Idrako Dadašovo, įmonių grupės „Penki kontinentai“ savininko. Kompiuteris buvo senas, didžiuliu ekranu, naršiau po jį tiek, kad kartą per dvi savaites tėtis turėdavo kompiuterį išvežti iš namų ir perinstaliuoti, virusai kabinosi vienas po kito. Kompiuteriniai žaidimai mane domino mažai, kur kas įdomiau buvo programinė įranga. Prie kompiuterio praleisdavau visas naktis, o vieną iš jų radau klaidą „Penkių kontinentų“ serveryje. Tėčio bičiulis jau norėjo skambinti policijai, bet paskui persigalvojo: „Pasakyk, tegu ateina, duosiu darbo.“ Mano pirmasis darbas buvo žmonėms į butus vesti interneto laidus. Davė tokį seną automobilį, pamokė, kaip prie grindjuosčių prikalti laidelius. Vėliau teko atsakinėti į klientų skambučius, taisyti kompiuterius ir padėti buhalterei pildyti ekselio lenteles. Tai nebuvo mano svajonių darbas, norėjau krapštytis prie serverių, ir man galiausiai pavyko ‒ pamažu prisiliečiau ir prie jų. Mokiausi iš visų, kurie negailėjo žinių ir patirties. „Penkių kontinentų“ komanda priėmė šiltai, tapau „junioru“, paskui – „senioru“, o dar vėliau – ir techninio centro vadovu. Didieji mano reikalai prasidėjo 2008-aisiais. Bendrovė, kurioje dirbau, buvo nereali mokykla, tačiau norėjosi turėti kažką savo. Kasdien po darbo dirbdavau su nedideliais projektais – kurdavau interneto svetaines, rinkodaros puslapius, žaidimus. Vienas visko aprėpti negalėjau, susipažinau su Eimantu Sabaliausku, iš Jurbarko atvykusiu sa-

LAMŲ SLĖNIS

„Į „TESONET“ PE TURĖJOME DVIDEŠ TAI BUVO 2015-AISIA MUS DIRBA APIE AŠ

ERĖJAU, KAI JAU IMT DARBUOTOJŲ, AIS. ŠIANDIEN JŲ PAS ŠTUONIS ŠIMTUS. “

vamoksliu. Jis buvo kaip ir aš – amatininkas. Susitikdavome vakarais tai mano namuose (tuo metu jau gyvenome su žmona Monika), tai jo namuose Pilaitėje. Vėliau prie mūsų prisijungė dar du mano vaikystės draugai – Darius Bareika ir Jonas Karklys. Galiausiai, kai mūsų kartą paprašė išrašyti sąskaitą už darbus, pagalvojome: būtų gerai įkurti bendrovę. Eidami jos registruoti, netgi pavadinimą sugalvojome. Turėjo skambėti labai rimtai – „Global Solutions Cloud Group“. Registruoti tokio pavadinimo mums neleido, liepė per penkias minutes sugalvoti kitą. Niekas geriau į galvą nei pirmosios mūsų vardų ir pavardžių raidės neatėjo, taigi atsirado „Tesonet“. Įmonę registravome Fabijoniškėse – mano mamos ir tėtės bute. Esame suskaičiavę – iki kol atradome kibernetinio saugumo nišą, sukūrėme 34 projektus. 2012 metais supratome, kad mums reikia daugiau žmonių, – pasamdėme dešimt. Žmona Monika „Tesonete“ teisininke dirbti pradėjo anksčiau nei aš. Tuo metu pats buvau viena koja „Tesonet“, kita – vis dar „Penkiuose kontinentuose“. Ariau trimis etatais – po darbo savaitės ir skrydžių dirbdavau naktimis ir savaitgaliais. Į „Tesonet“ perėjau, kai jau turėjome dvidešimt darbuotojų, tai buvo 2015-aisiais. Šiandien jų pas mus dirba apie aštuonis šimtus. ‒ Na gerai, Tomai, o gal išduosi, kokių įžvalgų turėjote anuomet, kai dviese kūrėte interneto puslapius ar žaidimų svetaines? Juk programuoja daugelis, tačiau ne visi iš to sukuria verslą? – Neįmanoma rasti sprendimo iš pirmo karto, o taškai ant i susideda tik tada, kai pažiūri atgal. Sukūrėme 34 projektus, vienas visiškai sudegė. Pusantrų metų kūrėme žaidimą, keletą kartų jį tobulinome, darėme, kaip norėjo žaidimų namai „EA Games“, kurie žadėjo žaidimą perimti. Tačiau po paskutiniųjų bandymų jie pasakė: sorry, neveikia, viso gero. Per tą laiką technologijos paseno, o mes gavome pamoką – šiame versle negali būti tikras. Turi galvoti greitai: sukuri, neima – paleidai, negeneruoja pajamų – stabdai. Kai pradėjome, buvo sakančių: ne kažin koks produktas, nieko neišeis, neišlaikysite fokuso. Šiandien jiems turbūt jau kitaip atrodo.

LAMŲ SLĖNIS

‒ Vargu ar tada, kai pradėjote, galėjote tikėtis, kad verslas eisis taip gerai, jog jūsų interneto rinkoje tiekiamų produktų pavadinimai bus rodomi per Anglijos futbolo klubo „Liverpool“ rungtynes? – Tame nėra nieko išskirtinio. Tai ne labdara – tiesiog geras komercinis susitarimas, vertingas abiem pusėms. Į Lietuvą buvome pasikvietę Anglijos „Premier“ lygos futbolo komandų vadovus. Atskrido tyliai ramiai, pavakarieniavome. „Liverpool“ pasiūlė geriausią sandėrį, o mums svarbu, kad apie mūsų prekės ženklą žinotų kuo daugiau žmonių. Nuskridome, pasirašėme sutartį, o šiais metais kartu su klubo futbolininkais šventėme pergalę UEFA Čempionų lygoje. Mūsų darbuotojai pasistengė, kad apie mus parašytų „The New York Times“, „Forbes“, kad kalbėtų jutubo influenceriai. Šiandien deramės su NBA – dar vienu savo rinkodaros kanalu. Mūsų įmonės rengia kibernetinio saugumo konferencijas, skaito pranešimus. Visa tai – svarbi darbo dalis. Mūsų kompanijoje dirba daug protingų žmonių, kurie pateikia daugybę įdomių sprendimų, man nieko ir daryti nereikia. „Tesonet“ – akseleratorius, po jo stogu – aštuoni verslai. ‒ Savo versle jūs plačiai atidarę duris į pasaulį. O kaip į jus žiūri Lietuvoje? – Lietuva yra nuostabi vieta verslui, gal geresnės nelabai ir rasi. Mums, lietuviams, gal šiek tiek tik trūksta patirties, o kai jos gausime, būsime nepakeičiami. Esame protingi, kuklūs, sunkiai dirbantys, dori, neišsišokantys ir išmanantys technologijas. Mane labiausiai motyvuoja šio verslo kontaktai, žmonės, su kuriais susipažįstu. Į Lietuvą tyliai nuosavais lėktuvais atskrenda ir tyliai išskrenda turtingiausi žmonės, Amerikoje turiu galimybę bendrauti su protingiausiais verslininkais – ir tai tokia didelė dovana. Mes kuriame sau darbo vietas – kiekvienas sėkmingai sukurtas ir pelningai parduotas startuolis padaro vietos dar keletui naujų, ateina žmonės su patirtimi, pažintimis ir pinigais. Vilnius – fantastiška vieta. Ypač tai supranti keliaudamas: man visada smagu grįžti į savo kaimuką, kur oro uostas nuo centro – vos už penkiolikos minučių kelio, o vidury miesto gali rasti mišką. Kai skaitau paskaitas jauniems žmonėms, sakau, kad reikia tik atrakinti sienas ir niekada negalvoti, kad nori sukurti verslą Latvijoje, Estijoje, na, gal Lenkijoje. Žiūrėkit plačiau!

LAMŲ SLĖNIS

„JEI ŠIANDIEN NORI BŪTI SĖKMINGAS, PRIVALAI TURĖTI DVI SPECIALYBES, PAGEIDAUTINA – ITIN SKIRTINGAS. “

LAMŲ SLĖNIS

‒ Ar platesnį žvilgsnį teikia asmeninės savybės? – Kiekvieną mėnesį pusryčiaujame kartu su naujokais. Paskutiniuose pusryčiuose jų dalyvavo 115. Priminėme jiems apie mandagų agresyvumą ir tai, kad nereikia savęs nuvertinti. Na taip, Silicio slėnyje žmonės dirba su dirbtiniu intelektu, jie apdoroja kosminį duomenų kiekį, bet, gerai pagalvojus, važinėdami gerais automobiliais, patogiai gyvendami ir daug uždirbdami, jie nebėra alkani. O mes – vis dar tokie. Geriausius sandorius esame padarę iš užsispyrimo – rašėme laiškus, kai mums neatrašydavo, feisbuko žinutes, kai ir čia negaudavome atsakymo, važiuodavome paskui tuos, su kuriais norėjome kalbėtis, į konferencijas. Ir pro langą galėjome įlipti, kad tik gautume atsakymą. „Ne“ irgi yra atsakymas – kai jį gauni, juk gali pakeisti į „Taip“. O kaip mes lėktuvuose sėdime, lietuviai?! Užsidedame ausines: ne ne, tik nekalbinkite, nelieskite! Amerikiečiai gi elgiasi visai kitaip – kaip tu? Ką veiki? Kur skrendi? Kartą šalia prisėdo kažkoks plikis. Pajuokavau: „Kokį šampūną naudojate? Tokį, kaip ir aš?“ Netrukus paaiškėjo, kad šalia manęs sėdi Nobelio premijos laureatas. Dešimt valandų klausiau neįkainojamos paskaitos ir gavau nuostabią patirtį.

Jei šiandien nori būti sėkmingas, privalai turėti dvi specialybes, pageidautina – itin skirtingas. Esu technologijų žmogus, bet tuo pat metu ir pardavėjas, taigi ir su vienais, ir su kitais galiu kalbėtis jų kalbomis. Dešimt metų prasėdėjęs prie serverių administravimo, vis dar mėgstu prisėsti prie „geekų“. Suprantu, kad jie yra kur kas geresni specialistai už mane, tačiau aš matau tai, ko jie nemato, ir galiu sujungti taškus. ‒ Ar egzistuoja asmenybė, tau padariusi didelį įspūdį? – Kiekvienas žmogus yra naudingas, tačiau ne pagal naudą juk kvalifikuoji. Man visada patiko savo vaizduotėje susikurti herojų ir jį peraugti. Dabar kaip tik tokio ieškau. ‒ Nejau net ir tada, kai esi užkūręs milijoninį verslą, tau reikia mentoriaus? – Tikrai taip, norėčiau jį turėti. Norėčiau pabūti „Shopify“, „Spotify“, „Dropbox“, „Google“ ar „Facebook“ kompanijų darbovietėse, pavaikščioti paskui jų vadovus kokį mėnesį. Ar tai įmanoma? Turbūt ne, nebent motyvuotumei juos finansiškai ir taptum kompanijos darbuotoju.

LAMŲ SLĖNIS

Nuo

NATŪRALU

LAMŲ SLĖNIS

‒ Esi jaunas žmogus, uždirbi daug. Kaip pavyksta išlaikyti sveiką nuovoką, nepasiduoti pagundoms? – Reikia turėti gerą žmoną ir viskas pavyks. ( Juokiasi.) Iš tiesų svarbu visada aiškiai žinoti, kokių tikslų sieki. Man atrodo, kad mes dar mažai padarėme, o gauti tokį šansą, kokį esame gavę, vargu ar kada dar pasiseks. Kai dirbi, nėra laiko taškytis. Mano žmona Monika sako: tu dirbi 24 valandas per parą. Tačiau kai mėgsti, ką darai, juk dirbti nereikia. Dabar pats geriausias laikas – mano įmonė auga kartu su mūsų sūnumi Jokūbėliu. Stengiuosi kiekvieną vakarą po darbo būti šalia jo – jei tenka skristi į Ameriką, ketvirtadienį stengiuosi jau būti Lietuvoje, su šeima. Hobių daug neturiu, nors gal norėčiau. Rytais bėgioju, ilgos distancijos sustato mintis į vietas. Šeštą atsikėlęs išbėgu, po dienos darbų į lovą krentu kaip lapas, kartais ne aš Jokūbėlį, o jis mane užmigdo. Maratonas irgi yra tikslas, o man patinka turėti tikslą: turi ruoštis, mobilizuotis, galvoti apie jėgas, kurias išnaudosi,

LAMŲ SLĖNIS

apie sveiką gyvenimo būdą. Vadžias atleisti galima greitai, bet jei nebus sveikatos, nieko daugiau nereiks. ‒ Ką dažniausiai sakai savo motyvacinėse kalbose jauniems žmonėms? – Kalbu apie tai, kad tėvai, mylėdami savo vaikus, dažnai daro klaidą. Koks tu gražus! Koks geras, koks protingas! Ir kai tam gražiam, protingam nepavyksta, jis jaučiasi neįvertintas. Labai svarbu pačiam suvokti savo jėgas, suprasti dinamiką ir mokytis, mokytis, mokytis. ‒ Kas yra tavo pagrindas, nuo ko atsispiri, ant ko stovi? – Mano gyvenime yra daug dinamikos. Esu žmonių žmogus, labai nemėgstu būti vienas. Visada manau, kad turime vieni su kitais gražiai elgtis, pasitikėti, kurti asmeninius ryšius. Noriu būti normalus žmogus ir visai nenoriu būti šiknius. Tikiu, kad blogi darbai vis tiek vieną dieną atsisuks prieš tave.

LAMŲ SLĖNIS

MAŽIEJI STILIAUS ATRADĖJAI Nuotraukos: Ignas Maldžiūnas

Tądien estetiška „Sinagoga Studio“ erdvė skambėjo nuo vaikų klegesio ir istorijų apie laukinį vaikystės pasaulį, žaismingas juoku užpildytas dienas ir nuo pat mažens puoselėjamą stiliaus jausmą. Mažiems smalsiems nuotykių ieškotojams sukurti išskirtinių prekės ženklų namai „Little Wild Ones“ kartu su Aušra Maldžiūne, tinklaraščio „Wine.and. dragons“ įkūrėja, surengė apie vaikų laisvę, natūralumą ir stiliaus savitumą pasakojančią fotosesiją. „Esame įsitikinę, kad didžiulę įtaką vaikams daro aplinka, kurioje jie auga, ir daiktai, kurie juos supa, tad sąmoningumą, atsakomybę stiliuje ir kasdienybėje siekiame ugdyti nuo pat mažų dienų“, – pasakoja parduotuvės įkūrėja Simona Jasulaitė.

LAMŲ SLĖNIS

Mažųjų laukinukų parduotuvės lentynose sugulę drabužiai ir aksesuarai iš tokių Europoje ir pasaulyje gerai žinomų vaikų mados ženklų kaip „Tinycottons“, „Bobo Choses“, „Mini Rodini“, „Beau Loves“, „Stutterheim“, „CarlijnQ“, „Maed for mini“, „Petit Nord“, „Maileg“, „Olli Ella“ ir „Play in CHOC“, o nuo kito sezono šią puikią kompaniją papildys nuostabusis „The Animals Observatory“. „Šie prekės ženklai idealiai atitinka mūsų supratimą apie vaikų drabužių ir aksesuarų stilių: jie drąsūs, stilingi, kokybiški. Prekės ženklai kuria visus standartus ir stereotipus paneigiančią „unisex“ madą – drabužiai lengvai pritaikomi tiek mergaitėms, tiek berniukams. Žinoma, mergaičių lentynose galima surasti ir sijonų bei suknelių, tačiau visa kita priklauso tik nuo jūsų fantazijos!“ – šypsosi įkūrėja.

Daugiau ieškokite www.littlewildones.lt ir „Little Wild Ones“, Polocko g. 17, Vilnius

LAMŲ SLĖNIS

TARPININKAS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Miškininkas, modernaus balso į miškininkystės sritį siekiantis įnešti projekto „Girion“ įkūrėjas ROKAS LAUKINEITIS – it tarpininkas tarp visuomenės ir miško. Rokas įsitikęs, kad neverta savęs, kaip rūšies, atskirti nuo gamtos ir stebėti jos iš šono: „Esame vienis ir galime kurti darnius santykius“, – pasakoja vyras. Ir iš tiesų, juk kiekvieno mūsų santykis su mišku ir gamta turi lemiamos įtakos mūsų gyvenamosios aplinkos gerovei.

– Rokai, kiek dienų per metus praleidi miške? – Viena diena per mažai! (Šypsosi.) Būna, pasiilgus miško tenka mesti kelią dėl takelio – stabtelėti vaizdingame kraštovaizdyje ar apžiūrėti anksčiau lankytą ir per laiką pasikeitusią vietą, kartais surinkti žalumynų puokštę žmonai. – Apie ką žmones pakvietęs į girias jiems pasakoji pirmiausiai? – Kas čia auga ir kaip kam sekasi, ko čia galima rasti ir ką pagal miškininkystės principus verta puoselėti. Lietuva yra labai geroje vietoje – borealinių spygliuočių ir plačialapių miškų juostų sandūroje – tad galime džiaugtis plačia gamtine įvairove. Tai lemia gyvybingą natūralaus miško plitimą. Pavyzdžiui, matome, kaip anksčiau prižiūrėtuose, o dabar apleistuose plotuose savaime atsikuria miškas – krūmai, medžiai, paskui juos žolinė augalija, ilgainiui – ir gyvūnija. Ir po metų kitų jau turime mišką. Šią rūšių kaitos jėgą galime pakreipti ir aplinkos priežiūros link – atkartodami šiuos principus apželdinti savo aplinką, taip padėti sudygusiems augalams vešėti, neskubėti jų šalinti. Kiekvieno suvokimas apie mišką skiriasi, pradedant požiūriu ir baigiant techninėmis žiniomis, tad tik dialogas veda prie norimo rezultato.

LAMŲ SLĖNIS

– Iš meilės bei rūpesčio gamtai ir gimė projektas apie modernią miškininkystę „Girion“? Norisi šioje srityje modernaus balso? – „Girion“ – tai projektas, kuriame miškininkystės ir taikomosios ekologijos principai panaudojami aplinkos priežiūrai. Šį formatą pradėjau gvildenti dar studijų metais ir dabar, sukaupęs daugiau žinių ir patirties, prie jo grįžau. Šiuo projektu kviečiu praplėsti mūsų požiūrį į supančią aplinką ir kurti naujus, tvaresnius pasirinkimus, leisti mus supančiam kraštovaizdžiui atsikartoti namų erdvėje. Miške augančios rūšys gali puikiai derėti ir kiemo erdvėje. Tam, kad savo poreikiams pritaikytume aplinką, visai nebūtina visko, kas augo prieš tai, išpjauti ir pradėti iš naujo – juk visada yra, ką saugoti. Produktyviausias būnu gryname ore, o projektas dar jaunas, todėl dažnai pats ne tik organizuoju, bet ir atlieku darbus, vėliau apie tai ir parašau. – Kokia yra šiuolaikinė miškininkystė? Kaip XXI a. atrodo miškininko darbas? – Į šiuos klausimus tikriausiai nėra vieno teisingo atsakymo. Šiandien miškininkystė pažangesnė ir tikslesnė, atsiranda daugiau sistemiškumo, taikomi nauji įrankiai, technologijos. Seniau miškininko specialybė reiškė, kad didžiąją dalį laiko turėsi praleisti miške, o dabar miškininko diena gali praeiti ir kabinete dirbant prie ekrano. Manau, kad miškininko funkcijos – gyvybiškai svarbios, o šiai specialybei būtinas pašaukimas. Reikia reaguoti į globalius pokyčius, kintančius poreikius, nuolat gilinti žinias, gebėti argumentuoti savo sprendimus. Miškininkas – it tarpininkas tarp visuomenės ir miško pasaulio. – Dažnai vyksti į Skandinaviją, miškininkystę studijavai Švedijoje. Papasakok, ar požiūris į miškus ir gamtą apskritai ten kitoks? – Švedijoje stipriai juntamos nepertrauktos miškininkystės tradicijos, visuomenė lengviau priima ūkinį miškų tvarkymą, yra labiau prie to pripratusi, suvokia šio proceso naudą. Ten stipri miškininkystės pramonė, savininkų asociacijos. Iš šios šalies kilo ir miško sertifikavimo standartai.

LAMŲ SLĖNIS

„ŠIUO PROJEKTU KVIEČIU PRAPLĖSTI MŪSŲ POŽIŪRĮ Į SUPANČIĄ APLINKĄ IR KURTI NAUJUS, TVARESNIUS PASIRINKIMUS, LEISTI MUS SUPANČIAM KRAŠTOVAIZDŽIUI ATSIKARTOTI NAMŲ ERDVĖJE.“

LAMŲ SLĖNIS

Suprantama, kad situacija keičiasi ir taikomi miškininkystės principai turi būti tvarūs, verta didinti lapuočių dalį medynuose, šviesti visuomenę ir gerinti miške dirbančių žmonių darbo sąlygas. Vis geriau suvokiama, kad santykis su mišku turi lemiamos įtakos mūsų gyvenamajai aplinkai. Pastaruosius metus kelionės buvo dažnos, tolimos ir ilgos, o gimus dukrai visu pajėgumu susikoncentravau į darbus Lietuvoje. – Rokai, per praėjusį mūsų susitikimą šiek tiek pasakojai svarstęs, ar dirbant šioje srityje galima keisti darbo pobūdį, savaip planuoti gyvenimą. Tai ar įmanoma būti laisvai samdomu miškininku? – Manau, taip, ir šis atsakymas tinka ne tik miškininkystei. Verta gilintis į tai, ką darai geriausiai, ir kartu keisti ne tik savo, bet ir visuomenės požiūrį. Man pasisekė, kad dirbau modernioje miškininkystės įmonėje, kuri pasikeitusius darbo santykius priėmė teigiamai. Galima sakyti, kad pusę darbo dienos gilinuosi į praktinių inovacijų kūrimo ir pritaikymo miškininkystėje galimybes, o kitą pusę – dirbu su projektu „Girion“. – Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie savo aplinkos gerovės? Juk ir maži darbai svarbūs? – Pirma, atviru požiūriu. Galime surinkti ir sutvarkyti gamtoje randamas šiukšles, kelti inkilus, sodinti medžius, juos mulčiuoti, rinktis rankinius ar elektrinius, o ne benzininius, įrankius, palikti plotą nepjaunamos žolės ir stebėti, kaip jis keičiasi. Geriau suprasti supančią aplinką padeda buvimas joje, bendravimas su kolegomis, skaitymas. – O kokia yra Lietuvos miškų būklė? Nuo ko, tavo manymu, labiausiai priklauso, kaip ji keisis? – Bendrai atsakant – būklė gera, nes nuosekliai didinamas miškingumas, gausu mišrių medynų. Atsakingai dirbantys miškininkai įdėjo daug darbo, kad miškai būtų tokie, kokius turime šiandien. Tolimesni pokyčiai priklauso nuo mūsų pačių: linkiu balanso ir atskirti turimus poreikius.

LAMŲ SLĖNIS

– Papasakok apie tvarią miškininkystę ‒ kas tai? Koks tavo požiūris į miškų kirtimą? – Trumpai tariant, tvari miškininkystė reiškia, kad su mažiau bandoma pasiekti daugiau. Remiantis bioekonomikos principais kurti pridėtinę vertę ne tik iš medienos. Tai rekreacija, kraštovaizdis, mažieji miško turtai, grynesnis oras. Šiandien miško kirtimas yra neatsiejama miškininkystės dalis, bet labai svarbu, kaip jam pasiruošiama, kokio jis intensyvumo, kas laukia vėliau. Dažniausiai kirtimai asocijuojasi su plynais be medžių likusiais plotais, kai lieka tik miško žemė ir medyną reikia atželdinti. Visgi tai pagrindinis medynų formavimo įrankis – kirsdami galime kryptingai keisti ateities miško sudėtį, stiprinti atsparumą ligoms, vėjo vartoms ir kitiems reiškiniams. – Kiek medžių rūšių galima surasti Lietuvoje? – Natūraliai paplitusių medžių rūšių yra apie dvidešimt, tačiau miškas ‒ ne tik medžiai: tai krūmai, puskrūmiai, paukščiai, žvėrys, vabzdžiai. Rūšių daugybė. Kalbant apie medžius, didžiausius sentimentus jaučiu paprastajai pušiai. Patinka maumedžiai ir drebulės, išsiskiriantys sa-

LAMŲ SLĖNIS

vo sparčiu augimu. Visos rūšys turi savo stiprybių, kurias verta išnaudoti. Pavyzdžiui, šaukštai gaminami iš liepos, o degtukai ‒ iš drebulės. – Įtariu, miškas tau toli gražu nėra tik darbas. Ar dažnai bėgi į mišką, kai norisi atsitraukti, pamąstyti? Kokią simbolinę prasmę jam teiki? – Taip, tiesiogine šio žodžio prasme „bėgu“ į mišką! Mėgstamiausias laikas jame – labai anksti ryte, prieš švintant. Žinoma, gamtą galime stebėti ir mieste, ji randa savo kelią: žiūrėk, vienas medis auga balkone, kitas prasikalė pro asfalto dangą. Manau, neverta savęs, kaip rūšies, atsieti nuo gamtos, tik stebėti ją iš šono ir bijoti, kad negalime jai padėti. Esame vienis ir galime kurti darnius santykius. – Kiek gamta svarbi tavo kasdienybėje? Papasakok, kaip ji susijusi su tavo, tavo šeimos laisvalaikiu? – Pirmasis pasimatymas su žmona Jurga įvyko ąžuolyne. Ir dabar pirmumą teikiame grynam orui. Kartkartėmis aplankome šalia esantį šilą. Įdomus jausmas dukrą supažindinti su sezonais, skirtingais kraštovaizdžiais. Stengiamės kuo dažniau ištrūkti į pajūrį ir pasilabinti su pušynais.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJI HORIZONTAI

PADEBESIAIS. SU KAMERA Dokumentinių filmų kūrėjas PAULIUS NEVERBICKAS su mumis sveikinasi būdamas kažkur virš debesų – skrisdamas į Vilnių iš Karibų salų, kur pastarąsias dvidešimt dienų praleido filmuodamas savo naująjį dokumentinį filmą. Įmantrių įžangų Pauliui pristatyti nereikia – jo filmuose ir nuoširdžiuose pasakojimuose užfiksuota mėgavimosi gyvenimu filosofija ir visos jo akis atveriančios patirtys.

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: asmeninis archyvas

100

LAMŲ SLĖNIS

101

– Pauliau, iš kur kilo tavo susidomėjimas filmavimu ir dokumentika? – Viskas prasidėjo dar vienuoliktoje klasėje. Metais vyresni moksleiviai kartu su kitomis Vilniaus mokyklomis tąmet organizavo trumpametražių filmų festivalį „Video vasara“, kurio apdovanojimai vyko VRM rūmuose. Labai norėjome ten su draugu Roku sudalyvauti, tad pasiskolinę iš kito draugo filmuojančią muilinę nufilmavome ir sumontavome penkių minučių trukmės filmą. Filmas ne tik pateko į festivalį, bet dar ir buvo apdovanotas geriausio antro plano aktoriaus kategorijoje. Dabar žiūrėti tą filmą kiek juokinga, bet tuo metu labai juo didžiavomės – toji emocija tikriausiai ir užkabino. Vėliau, nors Kopenhagoje studijavau su kinematografija nesusijusius dalykus, universitete turėjau galimybę pasiskolinti neblogą „Canon“ kamerą ir taip pradėjau daugiau filmuoti ir mokytis. O po metų nukrito ir pirmas didelis užsakymas – vakarėlio naktiniame klube „aftermūvis“. Į dokumentinius filmus mane atvedė „The Art of Flight“ – 2011 metų filmas apie snieglenčių sportą. Būdamas didelis slidinėjimo fanas, žiūrėjau jį turbūt dvidešimt kartų, o po kažkelintojo nusprendžiau, kad ir aš kada nors noriu sukurti ką nors panašaus. – Tą ir darai – keliauti po pasaulį ir vaizdu pasakoti istorijas skamba kaip daugelio svajonių darbas! – Iš tiesų! Visą gyvenimą svajojau dirbti laisvai samdomą darbą ir šie metai yra pirmieji, kai tik tuo ir užsiimu. Jaučiuosi labai dėkingas, bet dar tikrai yra, kur tobulėti ir ko siekti. – Papasakok, kaip tu keliauji? – Kai turi kamerą ir moki kurti filmus, gali įvairiems žmonėms ar kompanijoms siūlyti bendrus projektus – pastaruoju metu keliauju būtent taip. Už nemokamą kemperio nuomą savaitei esu sukūręs ne vieną vaizdo įrašą skirtingiems namelių ant ratų nuomos punktams, tokiu būdu su draugais keliaudavome į kalnus. Praėjusiais metais mėnesiui važiavau į Mauricijų – labai norėjau išmokti aitvaruoti, todėl susitariau su viena mokykla, kad mane apgyvendins, maitins ir mokys, o aš kursiu medžiagą jų socialiniams tinklams. Bet iš tiesų dažniausiai kelionės laisvu laiku vis tiek veda į Vilnių pas draugus arba į Berlyną pas šeimą. (Šypsosi.)

102

LAMŲ SLĖNIS

103

KADRAS IŠ FILMO „GONE FISHING“

104

LAMŲ SLĖNIS

105

„TAI PATS PIRMASIS MANO TRUMPO METRO PORTRETINIS FILMAS – VAŽIUODAMAS JO FILMUOTI BUVAU PASIRUOŠĘS ATIDUOTI VISĄ SAVO ŠIRDĮ IR ENERGIJĄ.“ – Tačiau savo namais laikai Barseloną? – Dabar jau ir pats nebežinau, kur mano namai. (Šypsosi.) Barselonoje gyvenau trejus su puse metų, bet šiuo metu galvoju žiemai grįžti į Vilnių ir pradėti kurti savo pirmą ilgo metro dokumentinį filmą. Barselona visad išliks man namai, ten subūrėme nuostabią draugų bendruomenę, iš jų labai daug išmokau ir jie yra didelė dalis to, koks esu šiandien. Barselonoje atsiradau netikėtai, tiesiog rašiau elektroninius laiškus visiems, kam sugalvodavau, kokią idėją filmuotai medžiagai galiu pasiūlyti. Taip vieną dieną ėmiau ir parašiau didžiausiai barmenų mokyklai pasaulyje „European Bartender School“ ir jiems patikau. Tąkart man labai pasisekė, nes tikrai nebuvau geras filmų kūrėjas, bet drąsiai prisistačiau, jie patikėjo, pasikvietė susipažinti ir po poros sėkmingų projektėlių pasiūlė persikraustyti į Barseloną ir pradėti dirbti pas juos visą darbo dieną. Tie treji metai man buvo tikras universitetas – žvelgdamas iš dabartinio taško suprantu, kad atėjau ten praktiškai žalias ir išėjau stipriai patobulėjęs, labiau pasitikintis savimi. – Papasakok mums apie įsimintiniausius savo projektus. – Turiu du savo pačius pačiausius. Pirmasis – tai mano asmeninis filmas „A Nordic Skater“ – apie vyrą, kurio didžiausia aistra yra čiuožinėti ant užšalusių ežerų. Tai pats pirmasis mano trumpo metro portretinis filmas – važiuodamas jo filmuoti buvau pasiruošęs atiduoti visą savo širdį ir energiją. Tai buvo galimybė įrodyti sau pačiam, kad galiu kurti tokius filmus. Pavyko geriau, nei galėjau tikėtis, – išsipildė mano didžiausia svajonė ir buvau atrinktas į „Vimeo“ platformos „Staff Pick“ kanalą ‒ tai vieta, kur kompetentinga žiuri kas dieną atrenka po keletą geriausių trumpo metro filmų iš viso pasaulio. Taip pat „A Nordic Skater“ pateko į daugiau nei dvidešimt skirtingų filmų festivalių, o vienas iš didžiausių ir skambiausių buvo „Banff Mountain 106

LAMŲ SLĖNIS

Film & Book Festival“ Kanadoje – tai vienas prestižiškiausių tokio tipo filmų festivalių pasaulyje, kitaip dar vadinamas nuotykių filmų Oskarais. Labai įdomų projektą vykdžiau šiais metais Japonijoje. Reikėjo nufilmuoti 5 minučių dokumentinį filmą apie vieną šeimą ir jų sakės daryklą. Buvo nereali patirtis – praleidome labai daug laiko kartu su žmonėmis iš visai kitos kultūros. Nors jie praktiškai nešnekėjo angliškai, po savaitės tapome artimais bičiuliais. Ne tik daug išmokome apie Japoniją – išmokėme juos ir apie Lietuvą. Tokias patirtis su draugu Joriu vadiname akis atveriančiomis patirtimis – kai esi visiškai kitame pasaulio krašte, situacijoje, kurioje niekad nebuvai, ir viskas taip įdomu, kad bandai plačiai atmerktomis akimis viską sugerti ir nieko nepamiršti. – O kaip randi, tarkim, vyrą, užsiimantį čiuožinėjimu ant ežerų, Farerų salose gyvenančią ir žvejybą dievinančią moterį ar kitus herojus? Kokios temos tau pačiam įdomios? – Ieškau! Skaitau, domiuosi, klausinėju žmonių. Mano tikslas – kurti ekstremalaus sporto dokumentinius filmus, noriu dirbti su tokiais prekės ženklais kaip „Patagonia“ ar „Yeti“, tad kurdamas savo asmeninius filmus ir ieškodamas istorijų stengiuosi taikyti į būtent tokią aktyvaus laisvalaikio tematiką. Noriu savo filmais įkvėpti žiūrovą praleisti daugiau laiko gamtoje. Dabar grįžtu iš Karibų, kuriuose keliavome per septynias salas ir filmavome filmą apie vieno naujojo romo istoriją. Trinidade lankėme fermerį, kuris būdamas 71 metų ką tik apsigynė antrą magistro laipsnį, o prieš keletą metų išrado naują negirdėtą būdą, kaip per sausuosius metų mėnesius išlaikyti drėgmę žemėje, ir už tai gavo daugybę apdovanojimų. Bandysiu kitąmet ten sugrįžti ir nufilmuoti apie jį trumpametražį filmą – tai tikrai labai charizmatiška ir įkvepianti asmenybė. Daug tų istorijų aplinkui, sunkiausia surasti biudžetą joms visoms nufilmuoti. (Šypsosi.)

LAMŲ SLĖNIS

107

108

LAMŲ SLĖNIS

109

„DRAUGŲ VISAM GYVENIMUI SURADAU BARSELONOJE – TEN TAPOME IT DIDELE ŠEIMA, SU KURIA DRAUGE PRALEIDOME VISIEMS LABAI SVARBŲ GYVENIMO ETAPĄ.“

110

– Svetur tau tenka daug bendrauti ir su vietiniais gyventojais. Ar galėtum pasakyti, jog esi sutikęs draugų visam gyvenimui? – Draugų visam gyvenimui suradau Barselonoje – ten tapome it didele šeima, su kuria drauge praleidome visiems labai svarbų gyvenimo etapą. Filmuodamas skirtingus projektus aplink pasaulį sutinku labai daug įvairių žmonių, ir nors jie geriausiais draugais ir netampa, tos kelios dienos dirbant kartu labai suartina. Taip Peras Sollermanas, vyras iš mano „A Nordic Skater“ filmo, tapo man labai artimas, nes visas keturias dienas filmuodamas iš tiesų juo domėjausi, klausinėjau visko, o jis man kaip savo sūnui papasakojo apie visą savo gyvenimą, jaunystę, nuotykius. Taip iki šiol vis susiskambiname paplepėti. Japonijoje penkias dienas filmuodami ir gyvendami su vietine šeima taip pat pažinome jų kultūrą gerokai artimiau, nei būtume ją pažinę tiesiog keliaudami po šalį. Tad šios patirtys ir pažintys, užsimezgusios projektų metu, man turbūt ir yra pati įdomiausia darbo dalis.

mums pasisekė, kad gimėme Lietuvoje, ir kokie laimingi bei privilegijuoti esame turėdami prieinamą mokslą, socialines garantijas ar galimybę keliauti, kur norime. Pastaraisiais metais pradėjau tai vertinti labiau.

– Ar esi pats sau išsigryninęs ar apsibrėžęs, ko kelionės tave moko ar jau išmokė? – Pirmiausia savarankiškumo, drąsos bei pasitikėjimo savimi. Taip pat kelionės gerokai praplėtė pasaulėžiūrą. Bendraudamas su kitų rasių ar kultūrų žmonėmis supranti, kad giliai širdyje visi esame tokie patys žmonės, tik skirtingos aplinkybės ir socialiniai faktoriai mums užaugina skirtingą skūrą. Gyvendamas Kopenhagoje kažkaip per daug nesididžiavau, kad esu iš Lietuvos, nes ten imigrantai iš mūsų šalies neturi paties geriausio įvaizdžio (o gal tik man taip atrodė, buvau labai jaunas ir pasimetęs). Bet kuo daugiau pakeliauji iš Europos į skurdesnes pasaulio vietas ir pamatai, kaip žmonės gyvena ten, tuo geriau supranti, kaip

– Į Lietuvą paskrendi savaitgaliui, čia vyks ir dar vieno tavo projekto – „No Concerns“ – vakarėlis? Muzika ‒ dar viena tavo aistra? – Muzika visad užėmė svarbią vietą mano gyvenime, dar nuo tų laikų, kai kaime būdamas trylikos visą dieną vienas pražaisdavau krepšinį ausinuke sukdamas visą „Foje“ diskografiją. (Šypsosi.) Vėliau, mano tėvams išsikrausčius į Berlyną, pradėjau daugiau lankytis ten, susikūrė šioks toks draugų ratas ir taip atradau elektroninę muziką. Niekad tam neskyriau per daug laiko, bet groju jau šešerius metus. Barselonoje organizuodavome daug vakarėlių ant stogų ar savo namuose, festivalius miškuose, o dabar su geriausiais draugais įkūrėme „No Concerns“ kolektyvą ir sieksime Vilniaus naktiniam gyvenimui suteikti daugiau pozityvo.

LAMŲ SLĖNIS

– Šiuo metu skrendi į Lietuvą iš Karibų ‒ papasakok, kokius įspūdžius paliko tos septynios aplankytos salos? – Tai buvo dvidešimties dienų kelionė, per kurią aplankėme Grenadą, Barbadosą, Trinidadą, Sent Lusiją, Kiurasao, Dominikos Respubliką bei Jamaiką. Nuostabi pažintinė kelionė – nors visos salos yra Karibuose, kiekvienoje žmonės, kultūra, maistas, muzika ‒ skirtingi. Taip pat buvo didelis iššūkis filmuoti – pirmą kartą filmavome valandos trukmės filmą, tad reikėjo šiek tiek kitokios strategijos, bet manau, jog viskas pavyko neblogai. Kiekvienas projektas turi savų pliusų ir minusų, šis – ne išimtis. Turėjome tokį keistą viršininką, su kuriuo kartais kildavo problemų, o tai pareikalaudavo energijos. Bet tokios situacijos irgi ugdo, tad stengiuosi visas patirtis gerti kaip kempinė ir iš jų mokytis.

LAMŲ SLĖNIS

111

KADRAS IŠ FILMO „GONE FISHING“

112

LAMŲ SLĖNIS

113

– Kas dar tave įkvepia? – Esu labai laimingas turėdamas nuostabių draugų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ‒ gal tai ir skamba kaip klišė, bet mane labiausiai įkvepia būtent jie. Vieni – kaip stengtis ir siekti kuo daugiau, kiti – kaip atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu, dar kiti – kaip gyventi dvasiškiau ir būti sąmoningesniam. Taip pat turiu geriausią draugą Jorį, su kuriuo kartu dirbame ir važinėjame po pasaulį, manau, esame vienas kitam didžiausi įkvėpėjai. – Iš ko, tavo nuomone, susideda geras dokumentinis filmas? – Esu didelis kinematografiškai gražių dokumentinių filmų fanas, tad, mano nuomone, vien geros istorijos neužtenka – reikia ir labai gražaus vaizdo. Žinoma, istorija vienareikšmiškai yra pati svarbiausia, o gerą istoriją surasti labai sunku. – Tad toliau – ilgametražis?.. – Taip, kitąmet bandysiu sukurti savo pirmą ilgo metro dokumentinį filmą. Jo tema bus kiek kitokia nei įprastai, bet, manau, turiu neblogą istoriją, apie kurią pasaulis dar nelabai girdėjęs. Sunku įsivaizduoti, kaip pavyks tai įgyvendinti, nes dar nesu nieko panašaus padaręs, tačiau sukurti ilgo metro filmą visada buvo viena iš mano svajonių. Jaučiu, kad po truputį ateina laikas ją įgyvendinti. Taip pat vedami „A Nordic Skater“ filmo sėkmės nusprendėme, kad reikia nufilmuoti dar vieną filmą apie šį sportą šių metų sausį, šįkart – Aliaskoje. Tik tam reikia daugiau pinigų, kurių iš savo kišenės nepakaks, tad šiuo metu ieškau finansavimo. Yra daug idėjų, daug darbų, bet svarbu nepersidirbti ir nepamiršti gerai leisti laiko.

114

LAMŲ SLĖNIS

115

ATOSTOGŲ SKONIS Nuotraukos: redakcijos archyvas

Indija, Marokas, Meksika, Japonija, Sakartvelas – visos šios šalys turi unikalių maisto ruošimo tradicijų, kurias jungia ypatingas atidumas ir nuoširdi meilė maistui. Leiskitės į ypatingų skonių pilnas atostogas ir ragaukite kiekvieną savo kelionės dieną. Juk norint pažinti šalį neužtenka vien dairytis!

116

LAMŲ SLĖNIS

INDIJA. Kiekvienas Indiją pažįsta savaip – turbūt esate ne kartą apie šią šalį girdėję kažką panašaus. Neretai ši Pietų Azijos gigantė, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių, vadinama kontrastų šalimi. Ir kaipgi galėtų būti kitaip, kai po milžinišką teritoriją išsibarstę gyvena daugiau nei 1,3 mlrd. žmonių? Nors patys indai savo šalį vadina Bharat, mums žinomas šalies pavadinimas siejamas su svarbiausia regiono upe – Indu. Tai nepaprastai spalvinga šalis, galinti didžiuotis įspūdinga šventyklų architektūra, didžiuliais miestais, visą pasaulį traukiančia kultūra ir dvasiniu pasauliu. Tadžmahalas – garsiausias Indijos statinys, marmurinis šalies simbolis, kuriame susipina kelių skirtingų kultūrų elementai. O kvapni sodrių skonių virtuvė – dar viena sritis, kurią indai išmano tiesiog puikiai. Maistas – tai padėka dievams, dėl to jam šioje šalyje skiriama tiek daug dėmesio. Nors šalies gyventojų kasdienis maistas yra ryžiai ir kitos kruopos, daržovės ir vaisiai, jų valgiaraštis tikrai nenuobodus. Senoji Vedų filosofija indus moko, kad kiekvienas patiekalas turi būti gaminamas su meile, o valgymo procesas turi būti džiaugsmingas. Dėl to net patys neturtingiausi indai savo valgiaraštį stengiasi papildyti kuo įdomesniais skoniais. Kartu su skrydžių kompanija „Turkish Airlines“ leiskitės į gastronominių patirčių pripildytą kelionę ir skriskite į du šalies miestus – sostinę Delį ir didžiausią miestą Mumbajų.

LAMŲ SLĖNIS

117

SAKARTVELAS. Tai rytinėje Juodosios jūros pakrantėje svetingumu. Ypač – lietuviams! Nė vienas, sugrįžęs iš šio tvelų geraširdiškumu ir paslaugumu – visi jie stengiasi, k Draugiškas gyventojų būdas, įspūdinga gamta ir autentika keliautojus iš viso pasaulio. Net dvi trečiąsias šalies terito kviečiami visi aktyvaus poilsio mylėtojai – kopkite į kalnu tus ir taip pažinkite šį kraštą. O išvargę užsukite į vieną iš geografiškai šalis priskiriama Azijai, kultūriškai ji laikoma vien dairytis – Sakartvelas yra kryptis, kurią tiesiog privalu purių – sodraus skonio paplotėlių su sūriu, tada ragaukit dinamų „kupati“ ir „tolma“, nepamirškite ir vietinių saldum maisto gaminimo tradicijos šiek tiek skiriasi, skoniai nieka – Sakartvelo vyno gamybos tradicijos siekia net 8 tūkst. m Tbilisyje arba ant jūros kranto stūksančiame Batumyje.

MAROKAS. Kalnai ir dykumos, plačios Atlanto vandenyno skalaujamos pakrantės, ryškiaspalviai miestai, į dailias piramides miesto turguose supilti sodrūs prieskoniai – visa tai ir dar daugiau yra Marokas. Nors arčiausiai Europos esanti Afrikos šalis savo atmosfera, gyvenimo būdu ir papročiais primena tolimiausius pasaulio kampelius, tai nepaprastai turizmui atviras kraštas, o kiekvienas jo miestas keliautojams gali pasiūlyti unikalių patirčių. Vienas įspūdingiausių šalies miestų – šalia Atlaso kalnų įsikūręs Marakešas. Tai kultūrinė ir istorinė šalies sostinė, keliautojų vadinama Raudonąja oaze. Būtinai užsukite į Marakešo ar bet kurio kito šalies miesto mediną – centrinę miesto dalį su pagrindine mečete bei turgaus aikštėmis. Rankomis austi kilimai, dailūs odos dirbiniai, įspūdingi papuošalai, pats įvairiausias maistas – turgaus labirintai atvykusiesiems į šią paslaptingą šalį neabejotinai yra viena įdomiausių patirčių. Savo kulinarinę kelionę galite pradėti būtent čia. Nors marokietiška virtuvė yra perėmusi arabiškų, ispaniškų, prancūziškų, berberiškų maisto gamybos tradicijų, visas jas jungia viena – ypač sodrus patiekalų skonis. Aviena, jautiena, kupranugarių mėsa, žuvis, kuskusas, ryžiai, daržovės ir vaisiai – tai pagrindiniai marokietiškos virtuvės ingredientai, kuriuos vietiniai gardina keisčiausių prieskonių gausa. Marokas – tai šalis, kuri įtraukia, sužavi arba atstumia, tačiau kiekvienas egzotikos ieškantis keliautojas privalo bent kartą čia apsilankyti. „Turkish Airlines“ skraidina į didžiausią Maroko 118 LAMŲ SLĖNISir imperatoriškąjį Marakešą. miestą Kasablanką

MEKSIKA. Ramiojo bei Atlanto vandenynų ir Karibų jūros skala Čia susipina senųjų actekų ir majų civilizacijų pėdsakai ir didel modernius dangoraižiais nusagstytus didžiausius pasaulio meg žučius indėnų kaimelius ir tūkstančius metų skaičiuojančius dž tyklų griuvėsius... Šalies sostinėje esanti Gvadalupės bazilika – t kianti piligrimų iš viso pasaulio. Be to, šalia įspūdingų miestų ir muzikos garsai, aikčioti verčiantys krištoliniai Karibų jūros paplū janti unikali gyvūnija ir augmenija. Negana to – jūsų laukia ir ga virtuvėje vis dar stipriai jaučiamas prieškolumbinių civilizacijų – su ispaniškomis tradicijomis, pateikiamas naujai. Vienas svarbia kurūzai ir visos jų formos. Tortilijos, gvakamolės padažas, pom meksikietiškos virtuvės perliukai. Su „Turkish Airlines“ keliaukit metropolių Meksiką arba kurortinį miestą Kankuną ir godžiai ra

„Turkish Airlines“ paskelbė, kad per artimiausius ketverius

sąnaudų efektyvumo ir galimo skrydžių nuotolio yra laikoma kita aviakompanija skraidinančios įmonės statusą. Naujasis orlaivis suteiks keleiviams papildomų patogumų

lėktuvo salone keleiviai galės mėgautis ne vieną apdovanojim mėgautis ypač dideliu HD vaizdo ekranu.

įsikūrusi žavinga šalis, garsėjanti nepaprastu os Pietų Kaukazo šalies, negali atsistebėti kar-

kad keliautojai nuoširdžiai pamiltų jų tėvynę. a – tai svarbiausios priežastys, sutraukiančios orijos užima kalnų grandinės, tad į Sakartvelą us, slidinėkite, lankykite skirtingus šalies miesš kurortų, nutūpusių palei Juodąją jūrą. Nors Europos dalimi. Norint ją pažinti, neužtenka ragauti. Skonių kelionę pradėkite nuo chačate aromatingų gruziniškų šašlykų, vietinių vamynų. Kadangi skirtinguose šalies regionuose ada nepabos. Nepamirškite ir gruziniško vyno metų! Savo kelionę pradėkite šalies sostinėje

JAPONIJA. Tolima ir paslaptinga šalis, šiek tiek bauginanti savo modernumu, intriguojanti gyvenimo būdu ir žavinti savo kultūra. Kadangi klimatas šalies šiaurėje ir pietuose stipriai skiriasi, čia keliaujant galima pamatyti visus metų laikus. Ryškios reklamos, minios žmonių, neįprasta švara ir tvarka gatvėse, amžinas judėjimas – taip atrodo šalies miestai. Ne mažiau įspūdinga ir Japonijos gamta, kurią geriausia pamatyti pavasarį, kai pražysta didžiausias japonų pasididžiavimas – kruopščiai išpuoselėti sodai, ir rudenį – medžiams nusidažius ryškiomis spalvomis. Gėlių kompozicijų kūrimo menas ikebana, nepaprasto kruopštumo reikalaujantys origamiai, tradiciniai japoniški šokiai ir vaidinimai, arbatos gėrimo ceremonijos, japoniški komiksai – tai vos kelios japoniško meno rūšys, šalį išskiriančios iš kitų. Savita ir japonų virtuvė. Kadangi maisto ruošimas šalyje prilyginamas meno rūšiai, japonai vadovaujasi mintimi, kad valgyti reikia akimis. Nors ir turinčios panašumų su kitomis Azijos šalimis, šalies kulinarinės tradicijos pasaulyje yra pripažintos išskirtinėmis. Gamindami maistą japonai atsižvelgia į metų laikų kaitą ir naudoja ypač mažai mėsos. Čia ji pakeičiama žuvimi, kuri patiekiama pačiais įvairiausiais pavidalais: žalia, kepta, virta, džiovinta. Pasakojama, kad japonų virtuvė – ne tik viena skaniausių, bet ir sveikiausia bei maistingiausia visame pasaulyje! Pažintį su tekančios saulės šalimi pradėkite nuo sostinės Tokijo ar vieno didžiausių šalies miestų Osakos.

aujama Meksika – tai šalis, turinti daug veidų. lė ispanų kultūros įtaka. Čia galėsite aplankyti gapolius, ryškius kolonijinių laikų miestus, mažiunglių viduryje besislepiančius didingų šventai viena populiariausių Meksikos vietų, sutraur architektūros jus sužavės ir aistringi mariačių ūdimiai, neįžengiamos džiunglės ir jose gyvuoardūs skoniai ir kvapai. Pasakojama, kad šalies – majų ir actekų – paveldas, kuris, persimaišęs ausių meksikietiškos virtuvės ingredientų – kumidorų salsa, kesadilijos, enčilados – tai tik keli te į šalies sostinę ir vieną didžiausių pasaulio agaukite viską, ką jums siūlo ši ypatinga šalis.

metus savo lėktuvų parką, vieną jauniausiųjų pasaulyje, papildys iki trisdešimčia naujų orlaivių „Boeing 787-9 Dreamliner“. Orlaivis „787-9 Dreamliner“ dėl kuro

as vienu moderniausių orlaivių pasaulyje, jis atvers „Turkish Airlines“ galimybes vykdyti skrydžius naujomis kryptimis ir sustiprinti savo į daugiau šalių nei bet kuri skrendant tolimiausiomis kryptimis iš 319 oro uostų 126-iose valstybėse. Orlaiviai turės 300 vietų – 270 jų bus ekonominės, o 30 – verslo klasės. Moderniame

mą pelniusiu „Turkish Airlines“ maitinimu ir skrydžio pramogų sistema. Kabinoje bus ir didesni langai, tamsinami LED technologija, o kiekvienas keleivis galės

LAMŲ SLĖNIS

119

Daugiau informacijos rasite www.turkishairlines.com

120

LAMŲ SLĖNIS

GEOGRAFINĖS SIENOS – TIK MŪSŲ GALVOSE Tekstas: Sandra Gerdauskaitė | Nuotraukos: Lina Jushke

Kur yra tavo tapatybė – pase, o gal kasdieniuose įpročiuose, bendravimo kultūroje? Pasaulyje, kur kultūros neišvengiamai maišosi tarpusavyje, užsienietis gali pamilti Lietuvą lygiai taip pat stipriai, kaip ją myli lietuvis. Iš Peru kilęs reklamos mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ partneris ir kūrybos vadovas ANTONIO BECHTLE į Lietuvą atvyko aplankyti draugų, tačiau nė pats nepastebėjo, kaip ši viešnagė užsitęsė daugiau nei dešimtmetį. Frazė „sugrįžti namo“ šiandien jam reiškia praverti savo namų duris Vilniaus centre. Su Antonio kalbamės apie tai, ar užsienietis gali tapti lietuviu, ir ką tokio turi mūsų šalis, ko mes patys kartais nė nepastebime?

– Koks jausmas būti užsieniečiu Lietuvoje? – Jausmas, tarsi būtum užsienietis, o ne imigrantas, – man tai dvi visiškai skirtingos sąvokos. Toks yra esminis skirtumas tarp gyvenimo Lietuvoje ir gyvenimo kurioje nors kitoje Vakarų valstybėje. Gyvendamas Anglijoje aš buvau emigrantas: tas, kurio nenori, vienas iš daugelio, antrarūšis. Tačiau Lietuvoje viskas kitaip, čia aš užsienietis: tas, kurio laukia, kurį priima, pripažįsta.

leidžiu su lietuviais. Žinoma, turiu ekspresyviąją lotynų amerikiečio asmenybės pusę, kuri kartais man padeda, o kartais – pakiša koją. Lotynų Amerikoje žmonės kalba garsiai ir greitai – kiekvienas įkvėpimas gali būti ženklas, leidžiantis perimti kontrolę. O Lietuvoje žmonių grupėje paprastai daugiausiai kalbu aš, būnu tas, kuris niekad nenustoja šnekėti. (Šypsosi.)

– O koks jausmas būti atvykus iš Lotynų Amerikos? – Nesu geras lotynų amerikiečio pavyzdys. ( Juokiasi.) Taip, aš šoku salsą, tačiau nesu fanatikas. Pažįstu Vilniuje gyvenančių žmonių iš Lotynų Amerikos, tačiau susitikęs su jais nekalbu tik ispaniškai, nedarau dalykų, kuriuos būtinai priskirtum Lotynų Amerikai. Iš tikrųjų neturiu daug draugų užsieniečių, daugiausiai laiko pra-

– Lietuvoje gyveni jau daugiau nei dešimt metų, kas tave traukė pasilikti? – Neseniai perskaičiau straipsnį, kurį parašė mano pirmasis kūrybos vadovas – Juanas Carlosas de la Torre. Jis labai protingas žmogus ir turi talentą tiksliai nuspėti ateitį. Savo straipsnyje jis mini, kad ateityje pats paklausiausias produktas bus ramybė.

LAMŲ SLĖNIS

121

„GYVENTI ŠIOJE RAMYBĖJE MAN YRA DIDELĖ PRABANGA.“

Aš užaugau Peru, kai šalis kentėjo nuo teroristinių išpuolių. Sostinė Lima visada buvo pavojingas miestas, net jeigu išsiruošdavai tiesiog pasivaikščioti. Ne kartą buvau apvogtas, todėl vaikščioti gatvėmis man niekada nebuvo didelis malonumas. Ten pasivaikščioti išeini tik tada, kai reikia nusigauti iš vieno taško į kitą. Eini greitai, privalai būti dėmesingas aplinkai. O gyvendamas Lietuvoje gali vaikštinėti gatvėmis be jokio streso, nebijai nusukti į siauras tuščias gatves. Gyventi šioje ramybėje man yra didelė prabanga. Dažnai draugams lietuviams kartoju: „Jūs nė nežinote, kokie laimingi esate.“ – Ar kada pajautei, kad pradėjai elgtis, galvoti labiau kaip lietuvis? – Tikrai tapau lietuviškesnis įvairiomis prasmėmis. Paskutinį kartą, kai buvau Peru, norėjau kuo greičiau iš ten pasprukti. Nebesijaučiu savas kultūroje, kurioje tik ir kalbama apie tai, kaip save parodyti kitiems, pasigirti kelionėmis, drabužiais. Net tada, kai, atrodo, visi apsirengę tais pačiais rūbais. Man nepatinka didelė atskirtis tarp turtingų ir skurdžiai gyvenančių žmonių, rasinė diskriminacija, konservatyvumas ir uždarumas. Jaučiu, kad po truputį tampu lietuviškesnis savo gyvenimo būdu, nesipuikuoju prekės ženklais, nesu prabangių vietų gerbėjas. Mėgstu ieškoti originalumo. Pastebiu, kad net ir maistas Peru man tampa problema. Perujiečiai valgo labai daug, mityba ten nesubalansuota. Prieš atvykdamas į Lietuvą penkerius metus gyvenau Anglijoje. Ten visuomenė daug šaltesnė nei Lietuvoje. O kai atvykau pas savo draugus į Lietuvos kaimą ir atradau dideles šeimas, vaišėmis nukrautus stalus, aplink stalą lakstančius vaikus, atvirus žmones, muziką – tada lietuviai man pasirodė daug artimesni perujiečiams nei anglai. Laikas 122

LAMŲ SLĖNIS

bėga ir su kiekviena diena aš jaučiuosi arčiau Lietuvos. – Vis dėlto ar turi planų ateityje sugrįžti gyventi į savo gimtąją šalį? – Būdamas Peru nesijaučiu jaukiai. Atsisakau visų darbo pasiūlymų, kuriuos iš ten gaunu. Nebegaliu įsivaizduoti savęs ten, mano gyvenimo būdas ir prioritetai pasikeitė. Peru visuomenė ir tai, kaip joje elgiamasi su kitais žmonėmis, triukšmas, chaosas, stresas, kylantis net dėl pačių paprasčiausių dalykų, – visa tai man tolima. Keista, tačiau nuvykęs į Peru labai greitai pasiilgstu savo namų Vilniuje. Ir nors savo gimtojoje šalyje turiu puikių draugų ir visada džiaugiuosi turėdamas galimybę juos pamatyti, ilgesio jausmas Lietuvai stipresnis. – Kokios šalys tavo asmenybei padarė didžiausią įtaką? – Niekada nebuvau klasikinis perujietis. Mano tėtis vokietis, taigi paveldėjau nemažą dalį klasikinių vokiečių bruožų – man patinka nuodugniai sekti procesą, nemėgstu laužyti taisyklių. Nemanau, kad kažką išmokau iš britų. Be to, tikrieji britai nuo imigrantų visada išlaiko atstumą, niekada iki galo jų nesupratau. Manau, kad turiu skandinavišką vizualinį skonį, kurį perėmiau iš lietuvių. Taip pat artimesnį ryšį su gamta – jo anksčiau nebuvau pajutęs. Lietuvoje išmokau labiau vertinti paprastus dalykus. Pamačiau, kaip krūva vaisių ir vyno butelis akimirksniu gali įžiebti vakarėlį, o pasiūlytas obuolys gali tapti nuoširdžia atsisveikinimo dovana. Stiprus ryšys, kurį lietuviai puoselėja savo šeimose, privertė mane geriau pagalvoti apie savąją. Na, ir žinoma, ta norėjimo padėti dvasia, kuri Lietuvoje labai dažna. Man atrodo, būtent lietuviai mane išmokė atrasti laimę mažuose dalykuose.

LAMŲ SLĖNIS

123

124

LAMŲ SLĖNIS

125

– Kaip manai, kur yra tikroji tapatybė: pase ar mūsų elgesyje, mentalitete, kultūroje? – Geografinės sienos – tik mūsų galvose. Iš pradžių jos galbūt ir žymėjo teritorijas su skirtingomis kultūromis, tačiau kultūros evoliucionuoja, auga ir juda. Todėl „sienų“ sąvoka aktualesnė politiniame kontekste, kultūrinį identitetą ja apibrėžti sudėtinga. Šiandien norėdami nubrėžti sieną, žyminčią lietuvių kultūrą, turėtume pažymėti visas vietas, kur lietuviai gyvena, – jos pilna visame pasaulyje. Kultūros tarpusavyje maišosi arba ilgainiui miršta. Manau, kvaila manyti, kad šiais laikais kultūra gali būti tyra ir nepakitusi. – Ko trūksta mūsų visuomenei, kad galėtume užsieniečius priimti kaip savus? – Jeigu užsienietis kalba lietuviškai ir įsilieja į gyvenimą čia, o jo patirtys nieko nesiskiria nuo vietinių, tada, manau, lietuviai priims jį kaip savą, nors tai ir pareikalaus iš jų pastangų. Aš asmeniškai gyvendamas Lietuvoje nepatiriu jokių problemų ir jaučiuosi čia laukiamas ir priimtas. Žinoma, kartais girdžiu replikų, kad lietuviai nemėgsta užsieniečių, tačiau pats nesu to patyręs. Lietuviai baiminasi, kad jų tauta išnyks. Bet šaliai, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, kurios teritorija maža, kuri turi skaudžios okupacinės patirties, taip galvoti labai natūralu. Visas šis kontekstas dalį lietuvių priverčia manyti, kad užsieniečių reikia saugotis. Bet tada, kai lietuviai supras, jog kultūrų maišymasis ir yra faktorius, leidžiantis jų kultūrai išlikti ir sustiprėti, Lietuva bus kaip Olandija ar Vokietija – šalys, kur tarpusavyje sugyvena daugybė skirtingų kultūrų. – Koks buvo pirmasis įspūdis, kai atvykai į Lietuvą? Gal reikia laiko ją suprasti, pamilti? – Dideli žali gamtos plotai, nuostabūs ežerai ir upės, jaukūs kaimai, mediniai namai ir miestai su raudonais plytų stogais – tokia yra Lietuva ką tik atvykusiojo akimis. Ir nors vietiniams sunku suprasti, buvusios Sovietų Sąjungos dvasia – architektūra, troleibusai, brutalizmas – Lietuvoje irgi žavi. Taigi šioje šalyje nėra

126

LAMŲ SLĖNIS

nieko, kas verstų mane jos nemėgti. Gal nemėgstu tik ekstremaliai šaltos žiemos ir mažos ekonominės rinkos, ribojančios darbo galimybes. Galbūt čia nėra dalykų, kurių galėtum rasti Londone, tačiau neretas Londono gyventojas net neturi galimybių viskuo pasimėgauti, nes miestas jam tiesiog per brangus. Tuo tarpu Lietuvoje turėdamas vidutinę darbo poziciją gali gyventi netoli centro ir tiesiog mėgautis gyvenimu. Konkurencija čia mažesnė, todėl esi labiau vertinamas. Šiuo požiūriu Lietuva tampa svajonių šalimi. – O kaip profesiniame lauke – kaip užsieniečiui sekasi dirbti Lietuvos reklamos srityje? – Kai atvykau į Lietuvą, turėjau darbo patirties su tarptautiniais prekės ženklais ir keletą apdovanojimų šioje srityje. Mano patirtis buvo didelis pliusas. Vis dėlto darbas reklamos srityje reikalauja gerai išmanyti visuomenės, kurioje gyveni, elgesį. Kartais stigdavo žinių, nesupratau lietuvių, kaip jie gyvena, kaip elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje, neišmaniau kultūrinių šalies subtilybių. O tai vertė mane būti šiek tiek paviršutinišku, labiau pasikliauti bendrais, visiems būdingais elgesio bruožais, trukdė man sugalvoti taiklių idėjų ir ribojo mano kūrybiškumą. Bet ilgainiui pradėjau suprasti šią šalį. Dabar jaučiuosi visiškai patogiai. – Tau teko prisidėti prie „The Atomic Garden Vilnius“ sukurtos „Vilnius G-spot“ reklamos. Kaip manai, kodėl ji tapo tokia populiari? – Pamenu, studentai paklausė apie mano kaip užsieniečio patirtis. „Niekas nežino, kur Vilnius yra“, – pasakiau. Atradome įžvalgą, kuri buvo labai paprasta ir labai taikli. Į Paryžių atvyksti turėdamas didelių lūkesčių, nes žinai, ko gali tikėtis. Tačiau iš Vilniaus nereikalauji nieko, būtent todėl viskas čia gali tau tapti atradimu. Mano studentai pasiėmė šią įžvalgą ir grįžo su metafora, kurią visi puikiai atpažįstame. Manau, ji taikli ir juokinga. Taip, tai patraukia dėmesį, tačiau juk dėl to mes ir kuriame ar bent jau turėtume kurti reklamas.

LAMŲ SLĖNIS

127

128

LAMŲ SLĖNIS

129

„LIETUVA TURI NEMAŽAI ŽMONIŲ, KURIEMS GĖDA BŪTI LIETUVIAIS, KURIE NESIDIDŽIUOJA BŪDAMI ŠIOS VALSTYBĖS ŠEIMININKAI.“

– Ką Lietuva turėtų reklamuoti, norėdama patraukti turistų dėmesį? – Esu iš šalies, kuri turi Maču Pikču. Kiekvienais metais ten vyksta milijonai turistų. Tačiau mes vis dar nežinome, kaip reklamuoti visą likusią šalį ir jos kultūrą. Daugelis lankytojų galvoja, kad Maču Pikču yra kažkokia atskira ir izoliuota vietovė, tarsi ji nepriklausytų jokiai šaliai. Kartais tam tikras orientyras priverčia turistus atvykti į tavo šalį, tačiau tikrai nebūtinai atskleidžia ją visą. Manau, kad Lietuvai nereikia orientyro. Pažiūrėkim į Eifelio bokšto pavyzdį. Bokštas nėra labai įspūdingas, tačiau sugebėjo tapti Prancūzijos simboliu. Vis dėlto lankytojai prie jo fotografuojasi ne tam, kad parodytų bokštą, o norėdami parodyti, kad buvo Paryžiuje. Prancūziškas identitetas labai aiškus, visi žino, ką reiškia būti prancūzu, ir keliauja į šią šalį dėl jos kultūros. Lietuva turi nemažai žmonių, kuriems gėda būti lie-

130

LAMŲ SLĖNIS

tuviais, kurie nesididžiuoja būdami šios valstybės šeimininkai. Dažnas lygiuojasi į žmones Londone ar Stokholme ir bando nuslėpti savo praeitį, elgiasi, tarsi jos nebūtų buvę. Bet jei lietuviai ir toliau nepriims to, kaip šalį suformavo vėlesni istorijos puslapiai, kodėl kažkas norėtų atvykti pamatyti visuomenės, kuri tenori būti kažkieno kito imitacija? Mylėkite ir priimkite save tokius, kokie esate, ‒ tuomet ir kiti jus pamils. – Įsivaizduok, kad turi esi lifte ir turi per 30 sekundžių užsieniečiui pristatyti ir parduoti bilietus į Lietuvą. Ką jam pasakytum? – Pasakyčiau savo iki šiol mėgstamiausią frazę: „Atvyk į Lietuvą: šalį, kur niekas nežino, kur ji yra.“ Tai reiškia: čia nėra daugybės turistų, vedančių tave iš proto, jokių turistinių spąstų, turistinių vietų. Čia tavo instagramo paskyra galės pasipildyti nuotraukomis, kurių neturi nė vienas tavo draugas. Čia būsi originalus keliautojas.

LAMŲ SLĖNIS

131

Nuotraukos: „Panasonic“ archyvas

TECHNIKOS DIEVAIČIAI

MUZIKALŪS NAMŲ GY VENTOJAI Naujos kartos, dinamišką garsą sklei-

Triukšmingesniam draugų susibūrimui

mažu garsu. Muzikinis centras specialiai ap-

džiančios garso sistemos – tai vienas

žemuosius garsus sustiprina unikali „Bass

doroja garso įrašus, tad net prastesnės ko-

svarbiausių šiuolaikinių namų atributų, vi-

Reflex“ sistema, padedanti sukurti stulbi-

kybės muzika suskambės geriau. Kiekvieną

siškai pakeičiančių jūsų santykį su garsu.

namo galingumo garsą. Kad galėtumėte

sąskambį atkuriantys garsiakalbiai užtikrins,

dalytis dainomis su draugais, valdyti mu-

kad garsas būtų švarus ir grynas, – net klau-

„Panasonic SC-UA7“ – tai muzikinis

zikinį centrą nuotoliniu būdu ir kurti jums

sydamiesi gilaus ir sodraus garso galėsite

centras, išsiskiriantis ne tik didele garso

pritaikytas muzikines patirtis, „Panasonic“

būti tikri, kad išgirsite kiekvieną jo niuansą.

galia, bet ir ypač solidžiu ir stilingu di-

sukūrė programėlę „Panasonic MAX Juke“.

Visa muzika viename įrenginyje: „Spotify“,

zainu. Minimalistinės formos šešiakampį

Naudodami ją, iš išmaniojo telefono galite

„TuneIn“ ar „Aupeo“ – šis muzikinis centras

garso sistemos korpusą išdidžiai pastaty-

perkelti garso šaltinius į vidinę atmintinę,

palaiko daug internetinių radijo stočių ir

kite ant grindų – jis neužima daug vietos,

kurios užtenka net tūkstančiui dainų.

muzikos transliacijos paslaugų. Taip pat ga-

tačiau gali tapti puikiu interjerą papildan-

Viskas tiksliai suderinta, kad būtų patogu

lite klausytis muzikos iš USB įrenginio arba

čiu akcentu. Išskirtinai elegantiška muzi-

naudoti ir kurtų išskirtinį aukštos klasės pojūtį.

belaidžiu ryšiu per „Bluetooth“ arba „Wi-Fi“.

kos patirtis – taip apibūdinamas „Urban

132

Nesvarbu, kokios muzikos ar kur jos klauso-

Audio“ muzikinis centras. Ir iš tiesų, juk šis

„SC-PMX150“ – tai muzikinis centras

te, valdykite viską naudodamiesi „Panaso-

stilingas gražuolis perkels muzikos garsų

ieškantiems aukščiausios garso kokybės

nic“ muzikos transliavimo programa. Kur-

pripildytą kasdienybę į visiškai naują lygį ir

kompaktiškoje ir santykinai nebrangio-

kite savo grojaraščius ir didinkite garsumą

suteiks gyvenimui ypač sodrų skambesį.

je garso sistemoje. Svarbiausias sistemos

naudodamiesi išmaniuoju telefonu.

„UA7“ garsiakalbiai yra nukreipti ir į šo-

privalumas – neįtikėtina kompaktiškumo

Paprastas dizainas, sukurtas iš stilingų

nus, tad garsas skleidžiamas ne tik į priekį,

ir įspūdingos kokybės garso draugystė. Su

apdailos medžiagų, – tai muzikinis gražuo-

bet 180 laipsnių kampu – taip kambarys

šiuo muzikiniu centru galėsite klausytis tiek

lis, kuris puikiai įsipaišys bet kokiame inter-

visas užpildomas veržliu garsu, taigi koky-

roko muzikos, tiek klasikos įrašų – visos

jere ir užpildys jūsų namų erdves gražiau-

bišką skambesį girdi net ir sėdintieji šone.

natos bus girdimos netgi klausantis labai

siais sąskambiais.

LAMŲ SLĖNIS

INOVACIJŲ PERLIUKAS Norite pasijausti pačiame įvykių centre, net

matytumėte kaip realybėje. Ne veltui montuo-

jei esate už tūkstančių kilometrų patogiai įsitai-

dami filmus Holivudo specialistai naudoja bū-

sęs savo namų svetainėje? Šių metų „Panasonic“

tent „Panasonic“ televizorius!

naujiena – kinematografijos viršūne vadinamas

Galingas dinamiškas erdvinis garsas it kino te-

OLED „GZ2000“ televizorius – tai tikras inova-

atre – tai dar vienas „GZ2000“ televizoriaus išskir-

cijų perliukas, leisiantis jums įsijausti ir išgyventi

tinis bruožas. Garso sistema šiame televizoriuje

pačias tikriausias emocijas.

sukurta bendradarbiaujant su žymiuoju japonų

Naujasis gražuolis, turintis išmanųjį visų lai-

garso aparatūros ženklu „Technics“. Tai pirmasis

kų našiausią „Panasonic“ „HCX Pro Intelligent“

televizorius pasaulyje, į kurį integruoti papildomi

procesorių, išsiskiria etalonine vaizdo kokybe.

į viršų nukreipti garsiakalbiai, galintys lengvai per-

Tai ne standartinis OLED, o profesionalios laidos

duoti kokybišką „Dolby Atmos®“ garsą. Šis televi-

papildomai patobulintas 4K OLED ekranas. Ypač

zorius iš įprastos aplinkos žiūrinčiuosius perkelia

sustiprintas vidutinis ryškumo lygis, patobulin-

į nepaprastą patirtį, kur garsas užpildo visą kam-

tas kontrasto valdymas – dabar HDR turinys

barį – it aplink tekanti upė, užgniaužianti kvapą

(taip pat ir „Dolby Vision“) atrodo dar įspūdin-

realistiškumu. Taip sukuriama neįtikėtina jaudi-

giau. Naujasis „Panasonic“ šedevras gali lengvai

nanti patirtis: jausitės, lyg patys žvalgytumėtės po

atkurti sudėtingus įvairaus ryškumo ir kontrasto

gražiausius pasaulio kampelius ar dalyvautumėte

vaizdus, dažnai pasitaikančius gyvose sporto

įspūdingiausiose sporto varžybose.

transliacijose ar veiksmo filmuose. Kadangi te-

Dar vienas šio technikos perliuko privalu-

levizorius sureguliuotas Holivudo specialistų, jis

mas – ypač lengvas valdymas be pultelio. Nau-

tiksliai atkuria filmo kūrėjų vaizdo kokybės viziją,

dodamiesi įrenginiais, kuriuose veikia „Google

leidžia mėgautis tiksliomis spalvomis ir net ma-

Assistant“ ar „Amazon Alexa“, „Panasonic“ te-

žiausiomis detalėmis. Viskas tam, kad geriausius

levizorius galite valdyti balsu: išjungti ar įjungti,

kino šedevrus ar jaudinančias sporto akimirkas

perjungti kanalus ar reguliuoti garsumą.

LAMŲ SLĖNIS

133

TECHNIKOS DIEVAIČIAI

ĮTRAUKIANTIS GARSAS Modernaus retro stiliaus dizainas ir laikui ne-

tos taip, kad skleistų neįtikėtinai aiškų ir dinamišką

pavaldžios klasikinės spalvos, susipynę su naujau-

garsą. Dėl akustinio žemųjų dažnių valdymo galima

siomis XXI a. technologijomis, sukuria vieną svar-

mėgautis aiškiais aukštais ir ypač galingais žemais

biausių modernaus miestiečio atributų – belaides

tonais, todėl su šiomis ausinėmis galėsite pasinerti

ausines. Aplinkinius garsus prislopinančios belaidės

į išties daugiaplotmio garso pasaulį. Apgaubiantys

„Panasonic“ ausinės „RP-HTX90N“ leidžia inovaty-

bosai leis jums pasijusti it gyvo garso koncerte –

viai klausytis savo mėgstamų muzikos melodijų.

garsui daugiau galios suteikti galite paspaudę bosų

Modernus retro stilius – tai nesenstanti ir universali klasika, per daugelį metų atidžiai išgrynintos

Belaidės ausinės – nepaprastai patogios, jos lei-

linijos, pritaikytos šiuolaikiniam vartotojui. Nepre-

džia jaustis visiškai laisvai. Vis dėlto tiems, kurie nori

tenzinga, tačiau kartu stilinga ausinių išvaizda ide-

mėgautis muzika ilgoje kelionėje, nereikia rūpintis

aliai prabrėš unikalų kiekvieno stilių.

dėl baterijos įkrovos: baterijai išsikrovus prijunkite

Ausinės išsiskiria aktyvia triukšmo slopinimo

komplekte esantį 1,2 m ilgio ausinių kabelį ir to-

technologija, apsaugančia mylimos muzikos garsus

liau mėgaukitės norimais garsais. Šios ausinės turi

nuo aplinkos triukšmo. Naudokite šią funkciją eida-

greitojo įkrovimo režimą: jas įkrovę vos 15 minu-

mi minioje, sėdėdami kavinėje, važiuodami traukiniu,

čių galėsite 150 minučių nepertraukiamai mėgautis

automobiliu ar autobusu – pasinerkite į mylimos

muzika. O iki galo ausines įkrausite per maždaug 4

muzikos pasaulį be trukdžių. Bet kurių kitų ausinių

valandas ir galėsite mėgautis melodijomis net 24

konstrukcija sukurta pasyviai slopinti nepageidau-

valandas.

jamus garsus, tačiau šios ausinės nepageidaujamą triukšmą neutralizuoja ir elektroniniu būdu. Subalansuotas garsas – tai pagrindinis tikrai gerų ausinių tikslas. Kupolo formos ausinės suprojektuo-

134

stiprinimo funkcijos mygtuką.

LAMŲ SLĖNIS

Ausinėse įmontuotas ir mikrofonas, tad jas dėvint galima bendrauti telefonu – rankos lieka laisvos. Aplinkinius garsus slopinančios belaidės ausinės – tai išmanus objektas, gyvenantis rytojaus ritmu.

TAPKITE MAŽA, BET SVARBIA MŪSŲ KOMANDOS DALIMI !

LAMŲ SLĖNIS

135

APIE RYŽTĄ IR SUSIKAUPIMĄ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Tą dieną pylė kaip iš kibiro. Tačiau badmintono treneriui POVILUI BARTUŠIUI ir jo gyvenimo draugei UGNEI DAGILYTEI šaltas spalio lietus, atrodo, buvo nė motais. Užsidėję dailias skrybėles, kartu su dviem savo augintinėmis anglų pointere Mafe ir veimaranere Mėta jie atkakliai nužingsniavo į šlapią rudens dieną. Ryžto, disciplinos, susikaupimo Povilą išmokė sportas - juk vaikinas kiekvieną dieną salėse jau daugiau nei penkiolika metų

136

LAMŲ SLĖNIS

137

APIE BADMINTONĄ Visą gyvenimą praleidau badmintono salėse, o šiais metais laimėjau visus įmanomus šios srities medalius. Badmintonas mano gyvenime atsirado vaikystėje – sportuoju nuo dešimties metų. Žinoma, pradžioje nė neįsivaizdavau, kad su šiuo sportu susiesiu visą savo gyvenimą. Pradėjau kaip sporto būrelį, tačiau netrukus supratau, kad kertu staigiau ir nubėgu greičiau už kitus vaikus, o ir treneris pastebėjo, kad man puikiai sekasi. Pirmąjį savo medalį laimėjau U13 čempionate, o po jo medalius namo tempdavau beveik iš kiekvienų varžybų. Būdamas šešiolikos patekau į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę. Baigęs mokyklą išvykau studijuoti į Daniją, ten ir mokiausi, ir žaidžiau už klubą, ir papildomai dirbau. Prisimenu, keldavausi 3 valandą ryto, iki septintos jau būdavau išvežiojęs laikraščius, eidavau į paskaitas, po jų – treniruotės. Tai buvo įtemptas periodas, tačiau esu dėkingas, kad jį patyriau. Po kurio laiko gavau pasiūlymą Kaune dirbti kartu su Kęstučiu Navicku – aukščiausią reitingą Lietuvoje turinčiu, pasaulyje 38 vietoje esančiu sportininku. Kaune treniravausi pas Juozą Špelverį, pradėjau laimėti dvejetuose, mišriuose dvejetuose. Lietuvos čempionu buvau daug daug metų. Vienetuose nusileisdavau tik Kęstučiui. Tai buvo pagrindinis mano varžovas. Jam bebaigiant karjerą kartu atidarėme jo vardo badmintono akademiją. Šiandien džiaugiuosi pasirinkęs trenerio kelią. MITAI, SU KURIAIS SUSIDURIA BADMINTONAS Badmintonas – tai sportas, kuriam vis dar tenka kasdien kovoti su tam tikrais mitais, kad jis vaikiškas ar nerimtas. Tačiau kiekvienas, pabandęs jį žaisti profesionaliai, patikins, kad iš tiesų tai neįtikėtinai greitas, judrus, dinamiškas sportas. Badmintono plunksninuko atmušimo greičio pasaulio rekordas – 426 kilometrų per valandą! Daug judėjimo, staigūs krypties pakeitimai ‒ norintieji profesionaliai žaisti šį sportą privalo turėti staigią reakciją, gebėti greitai priimti sprendimus. Tai ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ir aukšto intelekto reikalaujanti sporto šaka ‒ juk kartais sprendimui priimti turi vos kelias tūkstantąsias sekundės dalis. Tam, kad galėtum žaisti aukštame lygyje, tavo protas turi veikti aštriai.

138

LAMŲ SLĖNIS

139

140

LAMŲ SLĖNIS

141

„AŠ ESU AZARTIŠKAS ŽMOGUS, TAD BET KURIOJE GYVENIMO SRITYJE NORIU BŪTI PIRMAS.“

Pavasarį lankiausi Kinijoje vykusiame pasaulio mišrių komandų badmintono čempionate. Ten varžybas stebėjo minios žmonių – dešimt, penkiolika tūkstančių žiūrovų. Pastebiu, kad pamažu ir Lietuvoje didėja šiuo sportu besidominčių žmonių skaičius. Žinoma, badmintonas nėra ir turbūt niekada nebus toks populiarus kaip krepšinis ar futbolas, tačiau džiaugiuosi, kad vaikų grupės plečiasi, žmonių daugėja. NORAS IŠBANDYTI SAVE IR PAŽINTIS SU TRIATLONU Pastaruosius dvejus metus badmintoną žaidžiu ne visu pajėgumu – ruošdavausi tik dviem pagrindinėms Lietuvoje vykstančioms varžyboms. Gegužės mėnesį vykstančiame čempionate aukso medalius laimėjau visose kategorijose: vienetuose, dvejetuose, mišriuose dvejetuose. O dabar visą savo dėmesį skiriu treniravimui, tad pačiam norėjosi išbandyti ir kokią nors kitą sporto šaką. Birželio pradžioje pradėjau domėtis triatlonu – pastebėjau, kaip stipriai jis populiarėja. Tai dinamiškas ir nepaprastai daug jėgų reikalaujantis sportas, susidedantis iš plaukimo, bėgimo ir važiavimo dviračiu. Jis mane sužavėjo. Pradėjau treniruotis su vienu geriausių Lietuvos triatlonininkų Tautvydu Kopūstu, o rugsėjį sudalyvavau pirmosiose varžybose – Druskininkuose vykusiame Lietuvos triatlono taurės paskutiniame etape. Daugiausiai mano jėgų ir pastangų reikalauja, didžiausius iššūkius man kelia plaukimas. Į triatloną įšokau niekada nelankęs baseino ir plaukti mokėdamas tik tiek, kad galėčiau nusigauti nuo taško A iki B. Tada pradėjau lankyti plaukimo treniruotes tris kartus per savaitę. Prisimenu, tuo metu atrodė, kad nuplaukti tuos 750 metrų, jau nė nekalbu apie pusantro ar keturis kilometrus, – neįmanoma. Visgi pradėjau labai nuosekliai treniruotis – dabar matau, kad sekasi vis geriau.

142

LAMŲ SLĖNIS

KAS TEIKIA DAUGIAU DŽIAUGSMO – PROCESAS AR REZULTATAS? Man patinka abu etapai. Procesas yra labai įdomus, tačiau jei neturėsi, kur parodyti savo pasiekimų, sportuoti taip įdomu tikrai nebus. Kam sportuoti, jei negali tuo džiaugtis? Varžybos yra vieta, kur visų pirma sau, o tada ir kitiems parodai, ką gali. Aš esu azartiškas žmogus, tad bet kurioje gyvenimo srityje noriu būti pirmas. Todėl kitą sezoną mano tikslas – ne tik sudalyvauti, bet ir kovoti dėl aukščiausių vietų. Procesas yra įdomus, man jis patinka – ugdaisi gebėjimus paisyti disciplinos, kiekvieną dieną mokaisi išlaikyti pastovumą, žinai, kad jokiu būdu negali atsipalaiduoti, o varžybose susikaupi ir parodai visą savo darbą. Man tai – didelis malonumas. Pavaryti iš visų visų jėgų. JAUSMAI PIRMŲJŲ VARŽYBŲ METU

Važiavimui dviračiu, bėgimui buvau pasiruošęs ‒ daugiausiai streso kėlė plaukimo rungtis. Nuaidėjus starto signalui, kai nuplaukiau pirmuosius kelis šimtus metrų, pamaniau, kad daugiau nebegaliu. Tačiau sugebėjau save nuraminti, susikaupiau ir pradėjau plaukti vis geriau. Iš šimto keturiasdešimt dalyvių atplaukiau vos devyniasdešimtas. Beplaukdamas paskutiniuosius metrus jau laukiau, kada galėsiu šokti ant dviračio, – žinojau, kad ten galėsiu atsigriebti. Pirmajame rate aplenkiau maždaug trisdešimt sportininkų. Po dviračių rungties pakilau keturiasdešimt vietų aukštyn. O bėgimas – rungtis, kurioje jaučiuosi stipriausiai. Iš šimto keturiasdešimties atbėgau keturioliktas, tad galutiniame rezultate patekau į keturiasdešimtuką. Man labai patinka, kad triatlone nėra monotonijos. Iš vienos pusės, tai sudėtinga, nes reikia labai gerai daryti tris dalykus, tačiau kartu tai įdomu, niekada nespėja atsibosti. O tai padeda išlaikyti motyvaciją.

LAMŲ SLĖNIS

143

144

LAMŲ SLĖNIS

145

MOTYVACIJA Penkiolika metų profesionaliai žaidžiau badmintoną, tad esu pripratęs prie disciplinos, ankstyvo kėlimosi, turiu pakankamai ryžto. Prisimenu, dalyvaudavau badmintono stovyklose, kur dvidešimt septynias dienas vykdavo po tris treniruotes per dieną. Pirma savaitė įdomi, tačiau po dviejų, trijų savaičių kūnas nebeturi iš ko sportuoti, pačiam tai daryti irgi sunku, tačiau žinai – reikia. Tai, ką išmoksi, kaip tavo kūnas patobulės, galėsi parodyti ir varžybose. Save tuo ir motyvuoju: dabar reikia pakentėti, kad vėliau turėčiau dėl ko džiaugtis. Kadangi dabar – ne sezonas, per šiuos kelis mėnesius esu susikoncentravęs patobulėti kuo daugiau. Pajaučiau, kad pasitreniravęs vos du mėnesius, nebe taip stipriai atsilieku nuo pirmaujančiųjų – ši mintis mane užveda, nepaprastai motyvuoja. LAISVALAIKIS Visai neseniai kartu su Ugne ir šuniu Mėta kopėme į kalnus Slovakijoje, pasiekėme 2024 m aukštį. Ugnė paskaitė knygą apie lietuvį, įkopusį į Everestą. Ta idėja labai sužavėjo – iki tol nebuvome prisilietę prie kalnų. Tad vieną dieną tiesiog sėdome į automobilį ir išvykome į Slovakijos Tatrus. Pirmas dienas viršūnės buvo gana lengvai pasiekiamos, tačiau paskutinei dienai pasilikome vieną aukščiausių viršūnių Krivaną. Nuėjome dvidešimt keturis kilometrus, pamažu dailius turistams pritaikytus takelius pakeitė akmenuota bekelė, turėjome būti atidūs ne tik dėl savęs, bet ir dėl Mėtos. Dabar tikrai žinome, kad atostogos prie baseino ne mums, – įsimylėjome kalnus.

146

LAMŲ SLĖNIS

147

SUTAUPYTOS AKIMIRKOS – PATIEMS MYLIMIAUSIESIEMS Turbūt niekas nesuabejos, kaip stipriai šiuolaikinis XXI a. žmogus vertina patogumą. Todėl elektroninė parduotuvė „Barbora“ gali tapti pačiu geriausiu kiekvieno vyro draugu – juk čia apsipirkinėjant neteks gaišti laiko eilėse, tad brangias akimirkas sutaupysite patiems mylimiausiesiems. Tai puikus įrodymas, kad apsipirkimas gali būti paprastas, greitas ir smagus!

Nuotrauka: redakcijos archyvas

148

LAMŲ SLĖNIS

Vakarėlis, romantiška vakarienė, o gal sveiki savaitės paruoštukai? Elektroninėje parduotuvėje „Barbora“ galite susikurti pirkinių krepšelio ruošinius bet kuriai progai. Šie ruošiniai lieka išsaugoti jūsų asmeninėje paskyroje, tad mėgstamiausias prekes galite užsisakyti iš naujo vos vienu mygtuko paspaudimu. Patogų savo pirkinių krepšelio pristatymo laiką rezervuoja klientas – „Barbora“ užsakymą į namus ar darbo vietą pristatys, kada patogu jums. Jei kažką pamiršote, jau pateiktą užsakymą dar galite papildyti. Juk taip dažnai pirkdami kavą pamirštame pieną! Apsipirkite vos trimis žingsniais – susidėkite prekes į krepšelį, pasirinkite pristatymo adresą bei laiką ir laukite kurjerio. „Barbora“ prieinama visur ir visada – mobilioji programėlė šiandieniame nutrūktgalviškai lekiančiame pasaulyje yra nepakeičiama. Galėsite apsipirkti, kad ir kur bebūtumėte – automobilių spūstyje, laukdami vėluojančio draugo ar būrelyje užtrukusio vaiko.

LAMŲ SLĖNIS

149

BON APPÉTIT

SU(SI)BURTI PRIE STALO Meilė geram maistui kartais gali nuvesti netikėčiausiais keliais, sujungti, įkvėpti ir sušildyti. Praėjusį pavasarį tarp obelų žiedų ir gardžiausių patiekalų kvapų susėdusios MIGLĖ RIMEIKĖ ir LINA KLIMAŠAUSKIENĖ, „pop-up“ vakarienių „Pilni šaukštai“ organizatorės, išpildė ilgai mintyse besisukusią svajonę – ėmė burti žmones nekasdienėse vietose, ruošti jiems vakarienę, bendrauti ir niekur, niekur neskubėti.

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

150

LAMŲ SLĖNIS

151

– Migle, Lina, kaip gero maisto kultūra atėjo į jūsų gyveni-

stalo su Lina! Pasirodo, labai panašias idėjas abi nešiojomės

Miglė: Meilė maistui į mano gyvenimą atėjo išsikrausčius

tą temą iš tiesų išvystyti. O kai jau jos priėjome, po mėnesio

mus? Ir kaipgi judvi atėjote viena į kitos gyvenimą?

gyventi savarankiškai. Iš pradžių tai buvo neišvengiamybė – reikėjo plėsti gaminamų patiekalų meniu arba mirti iš nuobo-

įvyko pirmoji vakarienė.

Lina: Šis vakarienių formatas būtent ir buvo viena iš mūsų

dulio. Prie augančio susidomėjimo maisto kultūra labai daug

abiejų svajonių – surinkti žmones jiems nebūtinai įprastoje vie-

drąsėjo, vizitai į restoranus dažnėjo, kol galiausiai maisto gami-

Miglė: Į mūsų „Pilnus šaukštus“ kasdienybėje telpa kur kas

prisidėjo ir kelionės. Taip po truputį eksperimentai virtuvėje vis

toje, ruošti vakarienę, bendrauti, neskubėti.

nimas ir kulinarinės paieškos pavirto gyvenimo būdu.

daugiau nei tik vakarienės. Kadangi abi su Lina dirbame rin-

galbūt labiau iš organizacinės pusės. Teko daug darbuotis

tapome savotiška mikroagentūra. Kodėl? Nes reklama ir mais-

Lina: O į maniškį atėjo prieš maždaug šešerius metus,

maisto renginių srityje, bet esu porą metų dirbusi ir šefų

asistente. O paskui viskas įgavo pagreitį ir toliau sėkmingai sukasi. Nors buvau padariusi mažą pertrauką, dabar vėl grįžtu prie šios srities.

Su Migle susipažinome, kai abi dirbome tame pačiame

universitete. Nieko bendro su maistu tuomet neturėjome. Mi-

glė dirbo rinkodaros skyriuje, aš – su tarptautiniais studentais. – Papasakokite apie „Pilnų šaukštų“ ir „pop-up“ vakarienių

formatą. Ką talpinate „Pilnuose šaukštuose“ ir kaip gimė ši idėja?

Miglė: „Pilni šaukštai“ vakarienės gimė prie vakarienės

152

jau porą metų, tik turbūt vis pritrūkdavo laiko pokalbiams

LAMŲ SLĖNIS

kodaros ir komunikacijos srityje, nusprendėme sujungti jėgas ir tas turi daug daugiau panašumų, nei pagalvotum: valgyti pri-

valome visi, tačiau mūsų maisto skonis priklauso nuo to, kaip įsijausime ir kiek gerų emocijų mums šis ritualas suteiks. Taip ir su reklama ar turiniu – jo aplink pilna kiekvieną dieną, todėl su

Lina siekiame jį kurti atsakingai ir kokybiškai. Kad būtų skanu. – Vadinasi, jums svarbu dalytis maistu ir jaukiomis akimir-

komis su kitais žmonėmis? Kaip manote, iš kur kyla šis noras?

Lina: Man atrodo, maistas sujungia, išbudina. Jeigu yra

geras, jis gali būti labai svarbus elementas norint kokybiškai

bendrauti, atsipalaiduoti ir mėgautis. Tuomet viskas aplinkui

pasidaro skanu – ir aplinka, ir gėrimai, ir žmonės, ir net ramybė.

Lina: Su kiekvienu renginiu vis bręstame, tad viską daro-

Miglė: Viską gyvenime galime daryti arba bet kaip, arba gra-

me vis užtikrinčiau, renginiai didėja, galima sakyti, sudėtin-

kios yra ir šios vakarienės: tai kokybiškas maistas ir akimirkos.

– „DOYOU Place“, Semeliškėse. Tokį ir įsivaizdavome rude-

žiai ir maloniai. Aš visada renkuosi antrąjį variantą – būtent to-

Smagu tuo dalintis su kitais, nustebinti bei nudžiuginti žmones.

gėja. Pastaroji vakarienė vyko labai gražioje ir ramioje vietoje nišką renginį – su pledukais, laužu, ramybėje.

Turėjome nuostabų šefą Žygimantą Varanauską, alaus so-

– Jau surengėte keletą vakarienių – pasidalinkite jų įspūdžiais.

meljė Tomą Josą. Trijų patiekalų vakarienė su alaus degustacija

jau žmonės, kurie dalyvavo, taip sako. Tačiau ir pačios jaučiame,

Miglė: Šią vakarienę pradėjome planuoti, kai rugsėjį žadėjo

Lina: Kol kas mums atrodo, jog viskas pavyko puikiai. Bent

ir pasišildymais prie laužo – romantika, ne kitaip. (Šypsosi.)

kad tiek mūsų parinktos vietos, tiek pats maistas, tiek atmosfera

saulėtą ir su +24 laipsnių temperatūra. O va kaip išėjo – šalta ir

Miglė: Labai smagu, kad vakarienės pavyksta taip, kaip jas

dar irgi nenorėjome. Vis dėlto ši rizika atsipirko su kaupu! O

paliko visiems gerą įspūdį. O tai labai džiugina.

planuojame ir įsivaizduojame iš pat pradžių. Gera girdėti gražius atsiliepimus ir matyti besišypsančius, atsipalaidavusius

svečius! Čia turbūt pats geriausias įvertinimas. O man asmeniškai patį didžiausią įspūdį daro tai, kad mes apskritai tai įgy-

vendinome. Su tomis svajonėmis dažnai gi taip ir būna, kad

vis pasvajoji ir tiek... O čia jau tikras, realus reikalas! Kartais prireikia ir įsižnybti. (Šypsosi.)

– O šiandien su mumis dalijatės pastarosios rudeniškos va-

karienės akimirkomis?

apsiniaukę. Bijojom, kad žmonės nesušaltų, bet į vidų kraustytis ir šaltis pasirodė ne kliūtis – paskutiniai svečiai nuo laužo išsiskirstė jau gerokai sutemus.

– Kaip nusprendžiate, kokį šefą pasikviesti?

Miglė: Kiekvienos vakarienės organizavimas prasideda nuo

temos, kurią galvojame pagal sezoniškumą, orus ir to meto der-

lių. Turėdamos temą ir pradinę vakarienės viziją iškart nujaučiame, kokiam šefui tai būtų įdomu, ir pasiūlome.

Lina: Kadangi gastronomijos sferoje esame ne pirmus me-

tus, turime nemažą pažinčių ratą, kur ir kreipiamės pirmiausiai. LAMŲ SLĖNIS

153

154

LAMŲ SLĖNIS

155

156

LAMŲ SLĖNIS

157

– Užsiminėte apie derlių – ar jums svarbu, kad pro-

duktai būtų švieži, tikri ir paprasti?

Lina: Tikrai taip. Čia gero patiekalo esmė – pats pro-

duktas. Ir pasirinktas geriausias būdas atskleisti jo skonius. Miglė: Vienareikšmiškai. Labai tikiu, kad būtent

produkto kokybė ir šviežumas pirmiausia lemia gerą patiekalo skonį.

– Kokie žmonės užsuka jūsų vakarienių?

Miglė: Faini! Atvyksta pasiilgę nuoširdžių emocijų,

norintys bent vienam vakarui pabėgti nuo darbų ir pa-

sidžiaugti kokybišku maistu kažkur kitur nei įprastuose

restoranuose. Vakarieniautojų jau turėjome nuo vienerių iki šešiasdešimties ir daugiau metų. Labai įdomu

stebėti, kai nepažįstami, skirtingo amžiaus, skirtingų sričių atstovai susėda prie vieno ilgo stalo. Pradedame

vakarienes su maža jaudinančia įtampa, o baigiame – skambančių balsų klegesiu.

Lina: Mano nuomone, labiausiai mūsų svečiams tiktų

kosmopolito apibūdinimas. Jie ieško nedidelių susibūri-

mų, jaučiasi puikiai vakarieniaudami su kitais nepažįs-

tamais žmonėmis, bendrauja, susipažįsta. Labai didelė mūsų vakarienių dalis yra ryšys, kurį susikuria pas mus

atvažiavę žmonės. Žinoma, daug kas sukasi aplink maistą, jis viską sujungia.

– Na, o jei reikėtų išskirti, kas jus pačias labiausiai žavi

kulinarijos pasaulyje?..

Lina: Viskas! Mano nuomone, kulinarija, gastronomi-

ja, maisto gaminimas yra tikrai sudėtinga sritis, reikalau-

janti ir kūrybos, ir tuo pačiu fizinio darbo. Žavi tai, kiek

aistros ir idėjų telpa kiekviename kuriamame patiekale, kaip šefams gimsta skonių deriniai ir idėjos.

Miglė: Neįmanomas klausimas! Bet pirma, kas šauna

į galvą, – tas stebuklingas jausmas, kai pavalgius atrodo, jog laimės ir meilės kupina širdis, pilvas ir tu visas pats. Nerealu, kad geras maistas turi TOKIĄ galią.

158

LAMŲ SLĖNIS

159

160

LAMŲ SLĖNIS

– Kartais atrodo, kad žmonės dabar dažniau renkasi

eiti vakarienės, o ne, tarkim, į vakarėlį klube. Kokių tendencijų gastronomijos pasaulyje pastebite jūs?

Lina: Na, aš visada taip rinkdavausi. ( Juokiasi.) Tiesiog

nesu klubinė, niekada tokia nebuvau, nors ir nesakau, kad

tai blogesnis pasirinkimas. Kiekvienas turi savo mėgstamiausias veiklas, kuriose geriausiai jaučiasi.

Lietuvos gastronomijos pasaulis, manau, auga, tiesiog

anksčiau neturėjome įpročio dažnai eiti pietauti ar vaka-

rieniauti mieste, kavinėse, restoranuose ar tokiuose kaip

mūsų renginiuose. O dabar žmonės tai jau renkasi kaip laisvalaikio praleidimo būdą – juk maistas ir skoniai gali būti lygiai tokia pati emocijų ir atradimų pilna patirtis kaip nueiti į galeriją ar filmą.

Miglė: Mano asmeniniai poreikiai keičiasi – buvo

klubai, tada vien restoranai, o dabar vis dažniau ren-

kuosi likti ir gaminti namuose. Manau, visko reikia po truputį, laiku ir vietoje.

O tendencijų gausu, ir smagu, kad dauguma jų Lie-

tuvoje atsiranda gan greitai, – šie metai, man atrodo, yra maisto turgų ir bakterijų metai – natūralaus raugo duonos

ir kombučos! O pati mėgstamiausia mano tendencija –

mažiau yra daugiau, kai dėmesys krypsta ne į patiekalų sudėtingumą, bet atvirkščiai – paprastumą, mažą ingredientų skaičių, kai žvaigždėmis tampa patys produktai.

– O ką pačios mėgstate gaminti namuose šaltuoju metu?

Lina: Sriubas! Nuo naminio vištienos sultinio iki ke-

lionių po Pietryčių Aziją įkvėptų sriubų su kokosų pienu. Ir pastebėjau, kad dažniau norisi iškepti kokį pyragą arba sausainių. (Šypsosi.)

Miglė: Mano šio šaltojo sezono topas – meksikiečių

virtuvė! Vyras per vasarą priaugino gal 8 rūšių aitriųjų pipirų, tad dabar vyksta intensyvus jų naikinimas. Čili sriu-

bos, troškiniai, įvairiausių derinių vyniojimas į tortilijas ir užkandimas kukurūzų traškučiais ‒ nuostabu, kai už lango šalta. O šiaip, mano širdyje didelė vieta priklauso pastai – visų formų, visų rūšių.

LAMŲ SLĖNIS

161

162

LAMŲ SLĖNIS

GRYBŲ SRIUBA • 50 g salierų stiebų

• 20 g džiovintų grybų

• 50 g morkų

• 20 g sviesto

• 50 g svogūnų

• 60 g karštai rūkytos

• 1 česnako galva ir dar dvi skiltelės

kiaulienos šoninės

• 20 g rapsų aliejaus

• 60 g grietinės

• 1 l vištienos ar kiaulienos

• Česnakų laiškai

sultinio arba vandens

• Krapai

• 2 lauro lapai

• Petražolės

• 100 g šviežių grybų

• Druska

Stambiai pjaustytus salierų stiebus, morkas, svogū-

tą, 1-2 min. pakepiname smulkiai kapotas česnako

nus ir perpus perpjautą, nevalytą česnako galvą pakepi-

skilteles, tada dedame visus grybus ir kepiname, kol

name ant aliejaus puode, kuriame bus verdama sriuba.

gražiai apskrus (5-15 min., priklausomai nuo to, kokiu

Daržovėms apskrudus į puodą pilame sultinį (arba van-

dydžiu juos supjaustėte), pasūdome pagal skonį.

denį), dedame lauro lapus, petražoles ir į marlę susuk-

Plonomis juostelėmis supjaustytą šoninę dedame

tus bei virvute užrištus džiovintus grybus, užverdame ir

į 150° C įkaitintą orkaitę ir kepame apie 15 min. arba

ant mažos ugnies paliekame 1-1,5 val. Sriubai išvirus,

kol taps traški. Keptą šoninę nusausiname popieriniu

pagal skonį dedame druskos, ištraukiame ir nusausina-

rankšluosčiu ir smulkiai sukapojame ar sutrupiname.

me džiovintus grybus, o daržoves nukošiame per marlę.

Česnakų laiškus ir krapus susmulkiname ir sumaišome

Šviežius grybus nuvalome, supjaustome kubeliais, sriuboje virusius džiovintus grybus gerai nusausiname. Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpiname svies-

su grietine. Į sriubos lėkštę dedame šoninę, keptus grybus, šaukštą žolelių grietinės ir užpilame skaidria sriuba.

LAMŲ SLĖNIS

163

KIAULIENOS IŠPJOVA SU SEZONINĖMIS DARŽOVĖMIS • 400 g kiaulienos išpjovos

• 50 g rapsų aliejaus

• 1-2 burokėliai

• 30 g sviesto

• 200 g ropės

• 25 g medaus

• 100 g agurkų

• Šviežios daržo žolelės

• Svogūnas

• 65 ml sidro acto

• 2 obuoliai (rūgštesni, kieti)

• 50 g cukraus

• 2 skiltelės česnako

• Druska

Įkaitiname orkaitę iki 180° C. Burokus ir ropes nuplauname, suvyniojame į aliuminio folijos lakštus ir ke-

pinti ant sausos keptuvės ar grilio.

pame orkaitėje 40-60 min. (priklausomai nuo daržovių

Nuvalome obuolių žievelę ir išpjauname sėklas.

dydžio). Iškeptoms daržovėms leidžiame atvėsti, jas

Nuvalytus obuolius supjaustome stambiais gaba-

nuvalome ir supjaustome norimo dydžio gabalėliais.

lėliais. Puode ištirpiname sviestą, dedame obuolius

30 g aliejaus sumaišome su saujele kapotų žalumynų

ir užpilame 75 ml vandens. Palaukiame, kol vanduo

ir smulkintu česnaku. Pjaustytas daržoves sumaišome

stipriai užvirs, uždengiame dangčiu ir leidžiame troš-

su žolelių aliejumi ir prieš patiekdami pakepiname ant

kintis 15-25 min., kol obuoliai suminkštės. Jiems su-

keptuvės ir pasūdome. Jei nenorite, kad ropės nusi-

minkštėjus, nukeliame nuo ugnies, padažą sutriname

dažytų, burokėlius ir ropes maišykite ir kepkite atskirai.

trintuvu iki norimos konsistencijos, pagal skonį deda-

Agurkus nuvalome, supjaustome norimo dydžio

164

tus svogūnus galima pašildyti su marinatu arba pake-

me sidro acto ir druskos.

gabalėliais. Šiek tiek daržo žolelių (krapų, petražolių,

Nuo kiaulienos išpjovos nupjaustome sidabrinę

salierų lapų ir pan.) sukapojame, sumaišome su agur-

odelę. Labai karštoje keptuvėje įkaitiname aliejų ir iš

kais, pasūdome ir paliekame šaldytuve 1-2 valandoms.

visų pusių apkepame kiaulienos išpjovą (po apie pu-

Svogūną supjaustome žiedais arba skiltelėmis.

santros minutės vienai pusei). Apkeptą išpjovą deda-

Cukrų, sidro actą ir vandenį lygiomis dalimis (visų

me į iki 180° C įkaitintą orkaitę ir kepame 15-20 min.,

ingredientų po 50 g) užverdame ir paliekame atvės-

iki norimo iškepimo lygio. Mėsai iškepus aptepame

ti. Marinatui atvėsus dedame pjaustytus svogūnus ir

ją plonu medaus sluoksniu, apvoliojame kapotuose

paliekame marinuotis (geriausia per naktį). Marinuo-

žalumynuose, pasūdome ir supjaustome.

LAMŲ SLĖNIS

165

SVEIKŲ ALTERNAT Y VŲ PAIEŠKOS Stilius: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Kartais norint pradėti mažinti suvartojamų gyvulinės kilmės produktų kiekį savo mityboje ima kilti mintys, jog teks atsisakyti ir savo pamėgtų patiekalų. Tačiau alternatyvų tikrai yra – savo „dienai be mėsos“ kviečiame pasigaminti ne mažiau gardžių pažįstamų skonių patiekalų su švarios sudėties augalinės kilmės „Anamma“ bei „Naturli“ produktais.

166

LAMŲ SLĖNIS

VEGANIŠKAS BURGERIS SU ŠVIEŽIOMIS DARŽOVĖMIS IR TAHINI PADAŽU 4 mėgstamos mėsainio bandelės

Indelyje sumaišykite veganišką majonezą, tahini pastą ir smulkintas

Veganiški „Anamma“ sojų maltiniai

šviežias žoleles. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Skustuku

Šviežias agurkas

plonomis juostelėmis supjaustykite agurką ir nuluptas morkas. Šaldytus

2 morkos

sojų maltinius apkepkite keptuvėje 6 minutes.

6 šaukštai veganiško majonezo

Ant grilio arba keptuvės paskrudinkite perpjautas bandeles. Ant vie-

2 šaukštai tahini pastos

nos bandelės pusės tepkite tahini padažą, dėkite sojų maltinį, agurkų ir

Šviežios žolelės (petražolės,

morkų juosteles, pabarstykite smulkintomis šviežiomis žolelėmis, pipi-

bazilikai, kalendros)

rais bei druska ir uždenkite kita bandelės puse (ją taip pat galite patepti

Druska, pipirai

tahini padažu). Skanaukite karštus.

LAMŲ SLĖNIS

167

VEGANIŠKAS PJAUSNYS SU BULVIŲ KOŠE IR MĖTŲ, OBUOLIŲ BEI KOPŪSTŲ SALOTOMIS Veganiški „Anamma“ sojų pjausniai 2 obuoliai

liais, obuolius – plonomis skiltelėmis. Į dubenį suberkite ko-

200 g baltojo kopūsto

pūstus, obuolius bei mėtos lapelius, apšlakstykite alyvuogių

200 g raudonojo kopūsto

aliejumi, citrinos sultimis, druska, pipirais, viską išmaišykite ir

Švieži mėtos lapeliai

leiskite pasimarinuoti bent 15 minučių.

Šlakelis alyvuogių aliejaus

Puode sutrinkite išvirtas bulves, supilkite augalinį pieną,

Pusė citrinos

įberkite druskos, pipirų ir išmaišykite iki kreminės konsisten-

400 g bulvių

cijos.

Šlakelis mėgstamo nesaldinto augalinio pieno Mėgstamas barbekiu padažas Druska, pipirai 168

Baltąjį ir raudonąjį kopūstus supjaustykite plonais šiaude-

LAMŲ SLĖNIS

„Anamma“ sojų kepsnius apkepkite keptuvėje 8 minutes, patiekite su bulvių koše, kopūstų salotomis ir barbekiu padažu.

VEGANIŠKI „SVIESTINIAI“ KRUASANAI SU ŠVIEŽIA UOGIENE 260 ml vandens

Dideliame dubenyje sumaišykite vande-

patį padarykite ir su kita jos puse - taip, kad

nį, cukraus pudrą ir mieles. Supilkite miltus,

gautumėte į kvadratą panašią formą (vidurinis

druską, įdėkite 100 g „Naturli“ „Vegan block“

tešlos trečdalis persidengs).

ir viską išminkykite iki vientisos masės (tai

Suvyniokite tešlą į skaidrią plėvelę ir palai-

galima daryti ir su elektrine tešlos maišykle).

kykite šaldytuve apie 1 valandą. Ištraukite tešlą

Gautą tešlą uždenkite skaidria plastmasine

ir vėl pakartokite prieš tai buvusį žingsnį – iš-

plėvele ir palaikykite šaldytuve 8 valandas

kočiokite didelį stačiakampį ir vėl perlenkite jį

arba per naktį.

į trečdalius. Įdėkite į šaldytuvą dar 1 valandai.

Likusį „Naturli“ „Vegan Block“ dėkite tarp

Iš šaldytuvo ištrauktą tešlą padėkite ant

dviejų kepimo popieriaus lakštų ir su kočėlu iš-

lengvai miltais pabarstyto stalviršio ir iškočio-

minkykite į 20x20 cm „plokštelę“. Suvyniokite ją

kite į 60x20 cm stačiakampį. Supjaustykite į

į skaidrią plėvelę ir pasidėkite į šaldytuvą.

lygaus dydžio trikampėlius.

Atšaldytą tešlą padėkite ant lengvai miltais

Imkite vieną tešlos trikampėlį ir jo viduryje

14 g sausų mielių

pabarstyto stalviršio ir iškočiokite 35x17,5 cm

peiliu padarykite mažą plyšį. Atsargiai imdami

500 g miltų

stačiakampį. Iš šaldytuvo ištraukite atvėsintą

už trikampio kraštų ir pirštais stipriai nespaus-

5 g druskos

„Naturli“ „Vegan block“ plokštelę ir dėkite ją

dami sluoksnių vyniokite jį link smailiausio

40 g cukraus pudros

ant iškočiotos tešlos stačiakampio vidurio.

kampo. Taip susukite visus tešlos trikampėlius

360 g „Naturli“ „Vegan block“

Abi tešlos puses sulenkite taip, kad jos už-

ir dėkite juos ant kepimo popieriaus. Kiekvie-

Šlakelis mėgstamo augalinio pieno

dengtų visą „Naturli“ „Vegan block“ plokšte-

ną suformuotą kruasaną su šepetėliu patep-

Mėgstama uogienė

lę. Sandariai užspauskite visus tešlos aplink

kite augaliniu pienu.

plokštelę kraštus.

Kruasanus lengvai pridenkite kepimo po-

Pasukite tešlą taip, kad jos sujungimas būtų

pieriumi ir leiskite pakilti 1 valandą. Tada kep-

ne išilgai, o tiesiai prieš jus. Iškočiokite tešlą į

kite iki 180°C laipsnių įkaitoje orkaitėje apie

ilgą stačiakampį. Visą laiką kočiokite į vieną,

20 minučių. Jei kruasanai skrunda per greitai,

priešingą nuo savęs, pusę, link tešlos kraštų.

pridenkite juos folija.

Iškočioję, vieną tešlos galą lenkite per du trečdalius viso gauto tešlos stačiakampio. Tą

Ištraukite, leiskite šiek tiek pravėsti ir skanaukite su mėgstama uogiene. LAMŲ SLĖNIS

169

C'EST LA MODE

BERNIUKAI NEVERKIA (BET GAL TURĖTŲ?)

ŠTAI 3 T SUSILIEJANČIOS DIMENSIJOS Gatvės mada tampa vis rafinuotesnė, riba

tradicinės biuro aprangos nyksta. Ši tendenci

di augantį poreikį atrodyti gerai išvengiant kor

nio stiliaus klišių ir nuobodulio, eklektišką spor Tekstas: Victoria Dias, Instagram: @veedias

valaikio mados ir elegancijos pojūčio mišinį. R

Nuotraukos: prekės ženklų „Abasi Rosborough“, „Filippa K“ archyvas

ninkų įkvėpti rūbai pakylėjami jiems pritaikant

tnias medžiagas. Vyrųpatogios prabangos po

keliauja iš muzikos, sporto ir miesto susisiekim Ar rūbai gali apibrėžti arba atspindėti vyriškumą? O gal vyriškumas – tai energija, sklindanti iš vidaus? Ir išvis, ką ta vyriška apranga apibrėžtume?

gerųprekės ženklų rūbai ir rokenroliško dek

detalės atspindi jų poreikį priklausytididesnei

grupei. Naujieji biuro drabužiai susilieja su gat

ir tampaatpalaiduojantys, minimalistiniai, patog tiški ir gaminami iš inovatyvių medžiagų.

Pasaulyje vystosi nauji pokalbiai, peržengiantys įvaizdžio ir mados temas, - dabar kalbame apie emocinę sveikatą, lyčių lygybę ir kovą prieš fizinę ar amžiaus diskriminaciją. Pagrindiniu žmonių iššūkiu ir esmine patirtimi tampa savojo aš paieškos, siekiame būti atpažįstami ir vertinami pagal tai, ką darome ir kuo tikime, o ne tai, ką turime ar dėvime. Vis dėlto apranga išlieka puikus būdas atskleisti savo tapatybę – gatvės mada visad atspindi visuomenės pokyčius. Mums kartojant, kad dabar „normalu ir žmogiška jaustis negerai“, kad pažeidžiamumas yra galios požymis, ir kad norint ugdyti pasitikėjimą savimi būtina kalbėti apie jausmus, specifiniai vyriškos mados kodai keičiasi: ateityje svarbiausi bus jausmai. Norėdami toliau sėkmingai gyvuoti, vyriškos mados ženklai priversti kurti naujam ir įvairesniam vyriškumui. Tendencijų pokyčius ateityje labiausiai skatins patys vyrai, mažiau besibaiminantys laužyti stereotipus, o nepaprastai apsišvietę vartotojai, dabar žinantys daug daugiau apie stilių, medžiagas ir funkcionalumą, taps iššūkiu prekės ženklams ir prekybos centrams, pernelyg lėtai reaguojantiems į tikruosius pirkėjų poreikius. Gyvename laikais, kai vartotojas, panašu, tampa labiau išsilavinęs, inovatyvus ir pažengęs nei pardavėjas. 170

Visi žinome, kad mada – tai ne vien apda

platų naujų naratyvų, k LAMŲ SLĖNIS

TENDENCIJOS, KURIŲ GALIMA TIKĖTIS 2020 METŲ VYRIŠKOJE MADOJE SULĖTĖJIMAS

PERPARDAVIMAS

tarp jos ir

Vyriškos mados įvaizdžiai pabrėš gerai praleis-

Perpardavimų rinka, auganti greičiau nei tradicinė

ija atspin-

to laiko idėją ir neskubėjimo vertę, nebeaukštins

drabužių prekyba, pradeda dominti ir vyrus. Dėvėtų

rporatyvi-

„visa spėjančio“, nuolat užimto superherojaus. Šią

drabužių parduotuvės anksčiau sietos tik su mote-

rtinės lais-

tendenciją atspindės raminančios, lengvutės me-

rimis ar nišiniais meniško stiliaus jaunuoliais, bet šis

Riedlenti-

džiagos, kuriančios prabangos pojūtį, - nuo mez-

vaizdinys greitai kinta. Internetinės perpardavimo

t prašma-

ginių iki džinso, visi audiniai teiks džiaugsmą, ap-

platformos (tokios kaip ThreadUp, Depop, The Real

oreikis at-

saugą ir jaukumą. Spalvinės šios tendencijos pa-

Real) atskleidžia, kad pirkėjų vyrų skaičiai nuostabiu

mo scenų,

letės taip pat kurs raminantį, nostalgišką pojūtį,

greičiu auga visose amžiaus ir stiliaus kategorijose.

kandanso

jose vietoj pilkų vyraus neutralūs tonai. Japoniš-

Tvarumo sumetimais, dėl progos pabendrauti su

i sau lygių

koji „wabi-sabi“ filosofija, vertinanti netobulumą,

kitais mada besidominčiais vyrais, ar tiesiog ieško-

tvės mada

švelnia dekonstrukcija ir atpalaiduotomis formo-

dami įdomių aukštos kokybės prekių – vyrai prade-

gūs, spor-

mis įkvėps naują požiūrį tiek į biuro, tiek puošnią

da naudotis internetinėmis dėvėtų drabužių parduo-

kasdienę (smart-casual) aprangą.

tuvėmis taip pat noriai kaip ir moterys.

arai, ji turi politinės galios ir atspindi ne tik kolektyvinę, bet ir asmeninę tapatybę. Šie vyriškos mados pokyčiai atliepia

kuriuose vyrai taip pat pradeda išsivaduoti iš senųjų lyties, galios ir kultūrinių standartų, poreikį. LAMŲ SLĖNIS

171

AKIMIRKŲ DIEVAI #vyrųžaislai Scott Brown Instagram: @supersangron Sietlas, JAV

172

LAMŲ SLĖNIS

173

AKIMIRKŲ DIEVAI #vyrųžaislai Roman Rätzke Instagram:@romanraetzke Hamburgas, Vokietija

174

LAMŲ SLĖNIS

175

AKIMIRKŲ DIEVAI #vyrųžaislai Kevin McCauley Instagram: @capturingthemachine Hiustonas, JAV

176

LAMŲ SLĖNIS

177

AKIMIRKŲ DIEVAI #vyrųžaislai Cool Vintage Instagram: @collvintage Lisabona, Portugalija

178

LAMŲ SLĖNIS

179

IKI PASIMATYMO

LAPKRITĮ !

WWW.LAMUSLENIS.LT 180

LAMŲ SLĖNIS