Lamų slėnis 2019/12 Šventiniai džiaugsmai by Lamų slėnis

2019 GRUODIS (95)

Š V E N T I N I A I

D Ž I A U G S M A I

LAMŲ SLĖNIS 2

3 LAMŲ SLĖNIS

Vyriausioji redaktorė

Karolina Aleksandravičiūtė

Eligijus Ramanauskas Laisvė Radzevičienė

Algė Ramanauskienė

Vaida Jankūnaitė Lina jushke

Dovaldė Butėnaitė

Martynas Lagauskas

Aušra Ražanskienė

Mantė Jaruševičiūtė

Kūrybos vadovas

Žurnalistė Žurnalistė

Kalbos redaktorė Fotografė Fotografė

Dizaineris

Reklamos projektų vadovė Stilistė

Viršelis : Nuotrauka: Lina Jushke

Kontaktai: reklama@lamuslenis.lt info@lamuslenis.lt www.lamuslenis.lt Reklaminiai projektai žymimi

TAPKITE MAŽA, BET SVARBIA MŪSŲ KOMANDOS DALIMI!

5 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 6

ŠVENTINIAI DŽIAUGSMAI 2019 GRUODIS (95)

REDAKCIJOS LAIŠKAS Kaip atrodo jūsų žiema? Idiliški pašnekesiai prie pokšinčio židinio šilta ugnimi nušviestame kambaryje? Krūvos knygų kambario kampe ir sausainiais kvepiantys namai? Prisipažinsiu, aš labai mėgstu gyventi šia žiemos pasaka. Dievinu bristi per minkštu baltu patalu apklotą siaurą keliuką ir iš tolo matyti močiutės lange spindinčią šviesą. Man netgi patinka tas kūną stingdantis šaltis, kuris, atrodo, supurto visas mintis galvoje. It vaikas džiaugiuosi kiekviena miesto gatvėse raibuliuojančia lempučių girlianda ir lygiai taip pat (o gal net labiau?) kaip vaikystėje laukiu Kalėdų ryto. Kad ir kaip man patiktų visa ši lengva šventinė beprotybė (aš iš tiesų ja nuoširdžiai mėgaujuosi!), iš visos širdies pritariu vienos šio numerio herojės žodžiams: gruodis – tai vidinių apsivalymų, savirefleksijos ir gerų darbų mėnuo. Linkiu, kad tokios būtų ir jūsų Kalėdos – nukreiptos į vidų ir pripildytos mažų mielų dalykų, kurie ir apibrėžia tikrąją švenčių esmę. Smagaus skaitymo! Karolina A. Instagram: @carolain_a

7 LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

K AL Ė D O S N AMIE AUKSO SPALVOS PADĖKLAI 11,99 - 35,99 EUR

KALĖDINIAI ŽAISLIUKAI 3,99 EUR

KVAPIOSIOS LAZDELĖS „GINGERBREAD“ 19,99 - 45,99 EUR

CILINDRINĖ ROTANGO PINTINĖ 45,99 EUR

LAMŲ SLĖNIS 8

ŽALIA EGLUTĖS FORMOS ŽVAKĖ 17,99 EUR

MEGZTO ŠENILINIO AUDINIO APKLOTAS 22,99 EUR

MEDVILNINĖ STALTIESĖ 59,99 EUR KALĖDINĖ GIRLIANDA 15,99 EUR

Keramikiniai indai 5,99 - 11,99 Eur

Prekes rasite interjero parduotuvėse „Zara Home“ PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje ir Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune

9 LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS ATSINAUJINĘS „KALĖDŲ POP UP“ PAKVIES Į MUZIKOS VAKARĖLĮ „Kalėdų Pop Up“ šiemet ir vėl suburs arti šimto įdomiausių, aktualiausių ir stipriausių lietuviškų dizaino vardų ir kvies pasinerti į šventinės nuotaikos šurmulį. Gruodžio 1314 d. „Kalėdų Pop Up“ vyks Vilniuje ir pakvies susitikti unikaliose Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) erdvėse. Lankytojai galės susipažinti su mados, juvelyrikos, interjero, galanterijos, kosmetikos ir maisto kūrėjais bei gamintojais, pamatyti ir pasimatuoti naujausio sezono kolekcijų bei gaminių, išsirinkti ypatingą dovaną ne tik sau, bet ir visai šeimai ar draugams. Smagi naujovė – momentinis Lietuvos kūrėjų renginys vakare virs elektroninės muzikos vakarėliu, kuriame už diskžokėjų pulto stos žymūs skirtingų sričių veikėjai. Renginys nemokamas

ATSAKINGOS DOVANOS WWW.TASHETASHE.COM

Lietuviškų odinių rankinių bei piniginių ženklas „tashe tashe“ pristato ribotą kalėdinę moteriškų ir vyriškų piniginių kolekciją. Minimalistinės ir patogios žaismingų spalvų piniginės gali tapti atsakinga dovana artėjančių gražiausių žiemos švenčių proga. Prekės ženklas pristato ir dar vieną žavią naujieną – personalizuotas rankines su įspaustais jūsų pačių ar mylimiausiųjų žmonių inicialais. Kad šventės taptų dar ypatingesnės!

LAMŲ SLĖNIS 10

11 LAMŲ SLĖNIS

DEŠIMTUKAS | 12345678910

NIEKADA NENUSTOTI MOKYTIS

IGNAS SURVILA. Mane įkvepia mano vyras. Savo supratingumu ir ryžtu. Jo darbai bei palaikymas man – pats svarbiausias dalykas.

Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Portretas: Dovaldė Butėnaitė Nuotraukos: asmeninis archyvas

Geriausio žiniasklaidos portalo apdovanojimą šiemet pelniusio „Abstract Stylist“ kūrėja, tinklaraštininkė Lina Survila ir jos dinamiškas, skirtingų kultūrų ir neįprastų patirčių pripildytas dešimtukas.

2 „ABSTRACT STYLIST“ KOMANDA. Žmonės, kurie prisideda prie „Abstract Stylist“ kūrimo, yra neįtikėtinas įkvėpimo šaltinis. Dinamiškos temos, netradicinis požiūris bei nuoširdus noras kalbėtis – tai varomoji jėga. LAMŲ SLĖNIS 12

3 NAUJOS PAMOKOS. Žinių niekada nebus per daug ir visos jos yra svarbios! Nors ilgą laiką dirbau leidyboje, mados srityje, tai nesutrukdė man mokytis programavimo, UX ar kinų kalbos. Esu tikra, visos žinios svarbios ir atneša kažką nauja. Šiuo metu dalyvauju „Women Go Tech“ programoje, kurioje pasirinkau „Building a Startup“ (startuolių kūrimo) kryptį.

4 KITOS KULTŪROS. Pažinti kitas kultūras ir tradicijas yra be galo svarbu. Tolerancija ir supratingumas gimsta iš pažinimo. Keliavimas yra mano aistra. Patarimas: keliaudami visada pabandykite gaminti maistą su vietiniais. Virtuvė padeda pažinti žmones, jų namus, kultūrą, suprasti papročius.

13 LAMŲ SLĖNIS

5 JAPONIJA. Išskirtinai žaviuosi Rytų pasauliu. Bendravimo kultūra, išlaikomi pagarbūs atstumai eilėse bei ypatingas dėmesys vartotojiškumo mažinimui – dalykai, kurių pasigendu Lietuvoje.

6 FRANZAS KAFKA. Šis rašytojas – genialus! Tokie kūriniai kaip „Pilis“, „Metamorfozė“ ar „Procesas“ man padarė didelį įspūdį.

7 DOKUMENTINIAI FILMAI. Jie tikrai tonizuoja. Dažniausiai mėgaujuosi dokumentiniais filmais apie gamtą. Labai rekomenduoju „Netflix“ rodomą dokumentiką „Our Planet“. Pamatę būtinai pažiūrėkite ir kaip šios serijos buvo filmuojamos.

LAMŲ SLĖNIS 14

9 NAUJIENOS. Išprotėjęs pasaulis ir jo naujienos tikrai verčia mąstyti aštriau ir greičiau. Nuolatinis progresas skatina neatsilikti ir sukurti kažką geresnio ir tvaresnio.

10 LIETUVOS GAMTA. Nieko nėra labiau raminančio už pasivaikščiojimus lietuviškame rudenyje. Mano svajonė – namai miške!

8 MADA. Mada nuolatos keičiasi, todėl sunku nuo jos pavargti. Gražūs ir įdomūs mados kūriniai mane įkvepia ir primena, jog šiandien tikrai gali būti kuo tik nori. Drabužiai – tai tik pagalba suprasti bei išreikšti save.

15 LAMŲ SLĖNIS

3 4

LAMŲ SLĖNIS 16

Šventinio šurmulio apsuptyje nesunku pamiršti tikrąją švenčių prasmę – juk ne dovanų kiekis, o atidžiai parinkti daiktai ir dėmesys kuria tikrąjį Kalėdų jausmą, kuriuo linkime dalytis su kiekvienu, kurį tądien sutiksite.

21 KALEDINIS PALINKEJIMAS Stilius: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Lai ant stalo garuojančios arba-

Laikrodis „Bink Time“, 21 Eur

tos kvapas jums primins vaikys-

Ąsotėlis „Farma“, 24 Eur

Indas „Hexagon“, 16,50 Eur

sušildys ne tik po pasivaikščioji-

Puodelis „Marble“, 22,50 Eur

mo miške kiek sušalusius kojų

Merino vilnos pledas „Klasika“, 69 Eur

kiekvienas žino – tikrosios Kalė-

Lininis rankšluosčių rinkinys „Linoo“, 54 Eur

dos prasideda namuose!

Lininis rankšluostis „Gintė“, 15 Eur

tėje deklamuotus eilėraščius, o už nugaros spragsintis židinys

pirštų galiukus, bet ir širdį. Juk

VISKO IEŠKOKITE INTERJERO IR UŽUOLAIDŲ STUDIJOJE „JAUKUMAS“ IR WWW.JAUKUMAS.LT 17 LAMŲ SLĖNIS

5 2

3 4

LAMŲ SLĖNIS 18

PASIVAIKSCIOJIMAS DVIESE Vedami šypsenų ir taip ilgai

Vyr. kepurė „Emporio Armani“, 99,90 Eur

laukto pirmosios snaigės

Mot. džemperis „Vero Moda“, 24,99 Eur

Mot. pirštinės „Armani Exchange“, 109 Eur

būtent taip kurkite savo

Vyr. apatinio trikotažo komplektas „Jack&Jones“, 14,99 Eur

Kalėdų pasaką.

Mot. pakabutis raktams „Coccinelle“, 49 Eur

Vyr. kortelių dėklas „Tommy Hilfiger“, 44,90 Eur

pakštelėjimo į žandą – šventes pasitikite dviese, ir

VISKO IEŠKOKITE E-PARDUOTUVĖJE WWW.SOULZ.LT 19 LAMŲ SLĖNIS

2 6

1 5

LAMŲ SLĖNIS 20

UNIKALUS DIZAINAS, IKVEPIANTIS SVENTES Ypatingiems žmonėms

„Noema Paper House“ užrašinė „Work“, 15 Eur

– ypatingos ir dovanos.

„Le Slap“ 100 % merino vilnos kepurė, 55 Eur

„Distyled“ x „Egyboy“ rankinė „Balenceyoga“, 140 Eur

artimuosius nustebinki-

„Indigo“ kuprinė „Cosmo“, 79 Eur

te išskirtiniais lietuvių

„Supernormal“ stilingi akiniai „Ambitious“, 109 Eur

didžiausi atradimai kar-

„The Basic“ minimalistinio dizaino auskarai, 69 Eur

tais slypi visai šalia –

„Shkertik“ apyrankė, 15 Eur

tereikia apsidairyti!

„Urban Yoga Stories“ džemperis „Karma“, 69 Eur

O jų ieškoti kažkur toli tikrai nereikia – šiemet

dizainerių darbais. Juk

YPATINGŲ DOVANŲ IEŠKOKITE LIETUVIŠKO DIZAINO NAMUOSE „LOCALS.LT“ IR WWW.LOCALS.LT 21 LAMŲ SLĖNIS

VEDAMA MADOS POJŪČIO Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Stebint vaizdo tinklaraštininkės Ievos Maslauskaitės kasdienybę atrodo, kad ir ką ji beveiktų – vaikščiotų gimtosios Klaipėdos senamiesčio gatvėmis su augintiniu Dorianu, pozuotų fotografams Paryžiaus mados savaitėje ar dalintųsi savo gardžiausiu pusryčių receptu, – ji visuomet atrodo puikiai į tai nedėdama daug pastangų, o pasikliaudama savo mados pojūčiu. Viena pirmųjų Lietuvoje vaizdo tinklaraštį pradėjusi kurti Ieva dabar šią veiklą vadina savo mylimu darbu ir su mumis dalijasi mintimis apie savo stilių, meilę vintažiniams drabužiams ir didžiausias įkvėpėjas – savo šeimos moteris.

LAMŲ SLĖNIS 22

23 LAMŲ SLĖNIS

„Mada man patiko jau nuo mažų dienų. Vaikystėje su pussesere rausdavomės jos spintoje ir darydavome fotosesijas. Paauglystėje visas savo santaupas išleisdavau dėvėtų drabužių parduotuvėse, o gimnazijos laikais į mokyklą puošdavausi kaip į gimtadienį, vis keisdama aksesuarus ir eksperimentuodama su savo stiliumi.“

„Dabar savo stilių apibūdin

šiek tiek berniokišką. Geriaus

čius džinsus aukštu liemeniu

megztuką ir paltą. Tai mano

LAMŲ SLĖNIS 24

„Manau, kad stilius ryškiausiai atsiskleidžia tada, kai žmogus tiesiog būna savimi. Žinau, kad tai skamba kaip klišė, tačiau kai iš tiesų pažįsti save, žinai, kas tau patinka, stilius susiformuoja savaime. Man tai ir yra stilingas žmogus – tas, kuris apie save viską pasako savo stiliumi.“

nčiau kaip klasikinį, patogų ir

siai jaučiuosi dėvėdama pla-

u, „Dr. Martens“ batus, jaukų

o šaltojo periodo uniforma.“

25 LAMŲ SLĖNIS

„Mano mylimiausių aksesuarų dėžutėje slepiasi visi mano žiedai ir kaklo papuošalai. Mėgstu subtilius auksinius papuošalus, tačiau juos dėviu visai nesubtiliai, nes tiek kaklas, tiek pirštai ar ausys tviskėte tviska!“

„Vlogas – video tinklaraštis – buvo ma

vu nuo paskaitų metu ir galiausiai peraug limą darbą. Tai veikla, kuria gyvenu ir

LAMŲ SLĖNIS 26

ano hobis lais-

go į mano mykvėpuoju.“

27 LAMŲ SLĖNIS

dau

mia

LAMŲ SLĖNIS 28

„Vaizdo tinklaraščio kasdienybė nėra tokia ypatinga, kaip gali atrodyti. Mano prenumeratoriai labai

mėgsta žiūrėti tai, kas paprasta, buitiška, jauku. Žmonės mėgsta įrašus iš namų, kur kažką gaminu, ro-

u, kokius maisto produktus perku ar dalinuosi savo atrasta muzika, filmais, serialais. Man ir pačiai įdo-

ausia kalbėti apie tai, kas mane tuo metu žavi, kuo domiuosi. Šiaip labai mėgstu filmuoti smulkmenas, kasdienius dalykus, kuriuos galbūt ne visada pastebime – aplinką, gamtą, mus supantį grožį.“

„Žmonės daug mieliau renkasi instagramą, juk niekas neturi laiko, o instagramas yra greitai priei-

amas turinys – dauguma turėdami laisvą minutę tiesiog slenka nuotraukomis žemyn. Man taip pat

aug lengviau kažką įkelti ten nei kurti vaizdo įrašus jutubui. Tačiau taip pat yra dalis žmonių, kurie nori atsikvėpti ir kaip serialą pasižiūrėti ilgesnį vaizdo įrašą būtent šioje platformoje.“

29 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 30

„Kadangi mėgstu ieškoti vintažinių perliukų, vasarą gimė dar vienas mano projektas ir papildomas užsiėmimas „Akmuo Vintage“. Tai mano kuruojama vintažinių drabužių paskyra. Šiuo metu vintažiniai rūbai mados mylėtojų dėka yra įgavę naują gyvenimą. Dėl to labai džiaugiuosi. Seku nemažai skandinavių, kurios ir pakurstė susižavėjimą tokiais drabužiais. Prikeldamas rūbą antram gyvenimui ne tik susikuri įvaizdį, kurio nepamatysi ant kito žmogaus, bet taip pat tausoji gamtą.“

„Apskritai mados pasaulyje mane labiausiai žavi originalumas, laisvumas bei savito stiliaus pojūtis.“

31 LAMŲ SLĖNIS

„Nėra lengva apibūdinti skandinavišką stilių, tačiau jis labai lengvai atpažįstamas. Tai neutralios spalvos, daug pilkos, baltos, juodos, smėlio atspalvių. Aukštos kokybės medžiagos bei jų modeliai. Vyriški ir „oversized“ drabužiai, kurie derinami tiek su aukštakulniais, tiek su sportiniais batais ir visas tas atsainumo, laisvumo pojūtis.“

„Mano didžiausios gy

bo įkvėpimas yra mano

šiaip visapusiškai nuosta

mane žavi

LAMŲ SLĖNIS 32

yvenimo įkvėpėjos yra moterys mano šeimoje. Jos yra viskas, kuo aš norėčiau tapti pati. Dar-

o geriausia draugė fotografė Auksė Grei, kuri man yra motyvuotoja, psichologė, mokytoja ir

abus žmogus. O stiliaus įkvėpimo semiuosi iš socialinių tinklų, gatvių, kelionių. Kaip minėjau,

i skandinaviškas stilius, ypač Matilda Djerf, Josephine H. J., Hanna Schönberg.“

33 LAMŲ SLĖNIS

Dovanokite istorijas!

Metinė prenumerata (6 leidiniai) - tik 29.99 Eur Pirmiesiems 50 prenumeratorių padovanosime kvietimus į pasirinktą filmą kino teatre Multikino.

LAMŲ SLĖNIS 34

zurnaluprenumerata.lt/prenumerata/lamu-slenis

„Mano makiažo rutina yra tokia pati jau daug metų. Mėgstu neutralų švytintį makiažą ir įdegusią odą, tad renkuosi kreminius produktus, tiek skaistalus, tiek bronzantą ar švytėjimo suteikiančias priemones. Oda visuomet turi atrodyti gaiviai. Antakius šiuo metu šukuoju muile įtrintu šepetėliu, kad sukurčiau netvarkingų vešlių antakių efektą. Juos paskui dar perbraukiu geliu su spalva. Akių vokams naudoju rausvus, auksinius ar šampano spalvos švytinčius šešėlius, kurie akims taip pat suteikia spindesio ir gaivumo. O lūpas visuomet dažau kūno spalvos „nude“ lūpdažiu ar tiesiog lūpų balzamu be spalvos, tokiu kaip „Laneige Lip Sleeping Mask“.

35 LAMŲ SLĖNIS

„Šventiniam makiažui visuomet darau lygiai tą patį, tik renkuosi blizgius šešėlius ir katės akių liniją. Kaip tik dabar „H&M“ nusipirkau skystą akių apvadą iš auksinių blizgučių. Spalvų pasirinkimas toks gražus, kad norėjau visų! Tad gruodį tikriausiai kasdien juo dažysiuosi, nes akys taip gražiai spindi, kai lauke tamsu ir veidą apšviečia gatvės šviesos.“ (Šypsosi.)

„Šventėms mėgstu blizgesį, velvetą, brangakmenių spalvas – kaip turbūt dauguma. Tad renkuosi juodas kelnes ir megztuką su auksiniu blizgesiu ar velvetinę suknelę ir spindintį lankelį. Man labai gražu prie kūno priglundančios tinklinės palaidinės su spindesiu, platūs juodi džinsai aukštu liemeniu ir aukštakulniai.“

LAMŲ SLĖNIS 36

37 LAMŲ SLĖNIS

„Stilinga Kalėdų dovana man būtų kvapni žvakė, ypač „Smells like Spells“, „Jo Malone“, „Diptyque“ ar „Durance“. Gera klasikinė knyga kietais viršeliais ar šiltas šalikas. Tačiau mieliausios vis tiek yra rankų darbo dovanos.“ (Šypsosi.)

„Manau, kad subtilumas puošia ir atrodo daug įdomiau nei akį rėžiantys dalykai. Žinoma, kiekvienam savo, bet man labiau patinka tokios detalės kaip blizgios kojinės, spindintis makiažo akcentas, koks nors įmantresnis kokteilinis žiedas ar megztukas su aukso siūlu. Išlaikykite savo stilių, o šventiškumą susikurkite mažais jaukiais akcentais.“

LAMŲ SLĖNIS 38

39 LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

TOBULA DOVANA Turbūt kiekviena moteris pritartų, kad aksesuaras – tobula Kalėdų dovana. Ypač jei jis sukurtas su ypatingu atidumu, dėmesiu detalėms ir besąlygiška meile madai. Šį sezoną „Burberry“ rankinių ir kitų aksesuarų šeimą papildo naujos spalvos, medžiagos ir idėjos. Tam, kad surastumėte, kuo Ją nustebinti.

ŠIUOS IR KITUS AKSESUARUS RASITE PARDUOTUVĖJE „BURBERRY“, DIDŽIOJI G. 20, VILNIUJE.

ŠALIKAS „BURBERRY“

RANKINĖ „BURBERRY“

PINIGINĖ „BURBERRY“

350 EUR

1150 EUR

390 EUR

Dviejų spalvų natūralios odos elegantiška rankinė su aukso spalvos detalėmis. Nešiokite persimetę per petį ar nusegę rankeną, kaip delninę. Galite pasirinkti iš dviejų spalvų – karamelės ar sodrios vyšnių.

Mažytė, visur telpanti, tačiau kartu – talpi ir patogi klasikinės juodos spalvos „Burberry“ piniginė su aukso spalvos raidėmis – it geriausia draugė, kuri visada šalia.

Natūralaus šilko prisilietimas, delikati elegancija, ramios spalvos ir svajingi raštai – Italijoje sukurtas „Burberry“ šalikas gali tapti prabangia dovana bet kurios šventės proga.

LAMŲ SLĖNIS 40

STILIUS

KASDIENIAI VYRO PALYDOVAI Kad taptų kasdieniu draugu, bet koks aksesuaras vyro akyse turi užsitarnauti ypatingą pagarbą. Britiškas džentelmeniškumas, susijungęs su išskirtiniu dėmesiu detalėms, – tai svarbiausios mados ženklo „Burberry“ vertybės, dėl kurių šį prekinį ženklą pamilo madai neabejingi vyrai.

ŠIUOS IR KITUS AKSESUARUS RASITE PARDUOTUVĖJE „BURBERRY“, DIDŽIOJI G. 20, VILNIUJE.

KUPRINĖ „BURBERRY“

KEPURĖ „BURBERRY“

PINIGINĖ „BURBERRY“

1150 EUR

270 EUR

490 EUR

Aktyvaus laisvalaikio stiliaus įkvėpta vyriška kuprinė su išraiškingu logotipu taps neatsiejama jūsų palydove. Daugybė talpių kišenių, patogios petnešos – tai laisvalaikiui ir kasdienybei pritaikytas aksesuaras.

Beisbolo stiliaus kepurė su akcentiniu baltu logotipu – tai ištobulinto dizaino aksesuaras, skirtas išraiškingą stilių mėgstantiems vyrams.

Juodos natūralios odos faktūrinė piniginė su prisegamu metaliniu karabinu gali tapti idealia kalėdine dovana kokybę ir išskirtinumą vertinantiems vyrams.

41 LAMŲ SLĖNIS

SPINDINTYS VAKARAI Sodrios spalvos ir spindintys audiniai, drąsios detalės, sunkios klostės – ar jau suprantate, apie ką mes? Šventinis vakaras – tai pats geriausias laikas visų mylimą minimalizmą ir nuosaikius kirpimus iškeisti į drąsius jaunatviškus derinius. „Aprangos galerija“ – modernus savitumu alsuojantis prekės ženklas, skirtas tiems, kurie nori gyventi pagal savas taisykles. Juk šventinius vakarus reikia pasitikti ryškiai!

Nuotraukos: Vaidas Jokubauskas Makiažas: Kristina Raulinaitytė Stilius: Almina Venclovaitė Modeliai: Austėja Grikepelytė ir Liutauras Mažrimas

LAMŲ SLĖNIS 42

Vyr. marškiniai „Only&Sons“, 34,99 Eur Vyr. kelnės „Diesel“, 199 Eur

Mot. kelnės „Diesel“, 119 Eur Mot. palaidinė „Noisy May“, 9,99 Eur 43 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 44

Mot. paltas „Diesel“, 399 Eur Vyr. paltas „Only&Sons“, 74,99 Eur Vyr. marškiniai „Blend“, 29,99 Eur Vyr. kelnės „Diesel“, 199 Eur

Mot. striukė „Calvin Klein Jeans“, 239 Eur Mot. sijonas „Calvin Klein Jeans“, 109 Eur

45 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 46

Mot. odinė striukė „Imperial“, 359 Eur Vyr. striukė „Diesel“, 549 Eur Vyr. marškinėliai „Calvin Klein Jeans“, 59,99 Eur

Mot. kelnės „Imperial“, 99,99 Eur Mot. švarkas „Imperial“, 189,99 Eur Vyr. švarkas „Antony Morato“, 199 Eur Vyr. marškiniai „Jack&Jones“, 39,99 Eur Vyr. kelnės „Diesel“, 199 Eur

47 LAMŲ SLĖNIS

PASIDARYK PATS

Nuo samanos – ant kalėdinės šakos Idėja: „po sãmana“ Nuotraukos: Jurga Laukineitienė

Natūralūs ir šilti, minkštučius vaikystės žaislus primenantys kalėdinės eglės papuošimai – grybukai. Gaminkite juos kartu su visais šeimos nariais ir įsukite juos į šventinę nuotaiką. Mažieji puikiai žino, kokios spalvos audiniai geriausiai dera tarpusavyje, o vyresnieji sujungia šias žinias į bendrą siūlų sąjungą. Nukabinus nuo eglės – puikiai tinka žaidimams.

LAMŲ SLĖNIS 48

49 LAMŲ SLĖNIS

Grybuko – eglės žaisliuko gamybai reikės: Lininio audinio; Vilnos; Žirklių; Siūlų; Raištelių

Procesas: Žaisliuko gamybai rinkitės skirtingas spalvų kombinacijas ar grybų formas. Iš popieriaus išsikirpkite grybuko formą. Kotą ir kepurėlę pagal formą iš medžiagos kirpkite atskirai. „U“ raidės formos kotuką susiūkite ir išverskite į gerąją pusę. Tą patį pakartokite su grybo kepurėle. Viršūnėje įsiūkite raištelį pakabinimui, o apačioje palikite neužsiūtą tarpą išversti. Atskiras grybuko-žaisliuko dalis prikimškite vilnos ir susiūkite tarpusavyje. Nebijokite žaismingumo ir netobulumo – taip tik dar smagiau!

LAMŲ SLĖNIS 50

51 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 52

53 LAMŲ SLĖNIS

Saugi vieta Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Tarp Vilniaus, kur gyvena su šeima, ir vaikystės sentimentus keliančių Butėnų kaimo savo dienas dalijanti keramikė, poilsio oazės „Barono vila“ bendraįkūrėja Ugnė Baronaitė užkrečia savo ramybe ir nuoširdumu. Moteris pasakoja, kad gamta ją išmokė į kasdienybę žiūrėti lėčiau ir tik dar kartą įrodė, kad paprasčiausi dalykai – artimųjų draugija, šeimos istorijos puoselėjimas, gamta ir jos kismas, galimybė pakelti akis aukštai į dangų, – gyvenime ir yra patys svarbiausi. „Gali nutikti daug dalykų, tačiau kiekvieną kartą sugrįžusi čia pasikraunu energijos ir įgaunu daugiau drąsos imtis naujų projektų“, – pasakoja Ugnė.

– Ugne, savo gyvenimą daliji tarp Vilniaus ir Butėnų?

– Darbo dienas leidžiame Vilniuje, o savaitgalius – su

šeima ir draugais čia, Butėnuose – mūsų visų poilsio ir ramybės oazėje. Taip ir gyvename – kažkur tarp miesto ir

gamtos. Iš tiesų, kaskart čia sugrįžti man nepaprastai gera, juk Butėnai – mano vaikystės vieta. Kadaise šioje vietoje

leisdavau savo vaikystės vasaras, tai – mūsų protėvių žemės. Sugrįžtu čia susistatyti savęs į vietas, panirti į gamtą, ramybę. Na, o ir čia užsukusieji sutartinai tvirtina juntą magišką šios vietos aurą.

– Kodėl žmogui taip svarbu pakeisti aplinką?

– Galimybė leisti sau pasiilgti tam tikros vietos – labai

sveika kiekvienam. Net tą pačią kavą Vilniuje ryte geriu ki-

LAMŲ SLĖNIS 54

taip nei būdama čia. Kai išėjus į lauką virš manęs begalinis

dangus, miško oras ir paukščių balsai aplink – kava kitokia, skanesnė. Gamtoje pojūčiai suaštrėja. Tai it galimybė su-

grįžti į save ir tuo pat metu dar geriau įsiklausyti į aplinką. Visi mes gyvename intensyviai, kasdien lakstome dideliu

tempu, tad pakeisti aplinką, pailsinti ir kūną, ir protą, ir sielą – tikrai naudinga. Žmogui tiesiog būtina susikurti progą pasiilgti savosios kasdienybės, pasisemti energijos, įsikvėpti judėti į priekį.

– Tai kaip atrodo jūsų kasdienybė čia – Barono viloje?

Ką čia mėgstate veikti?

– Čia gyvenimo tempas sulėtėja. Dabar tiek daug

žmonių kalba apie lėtą gyvenimą ir jo svarbą, tačiau čia

55 LAMŲ SLĖNIS

iš tiesų viskas vyksta daug lėtesniais apsisukimais! Vaikštai po

– Papasakok apie šios vietos pradžią. Juk kadaise čia gyveno

mišką ir jauti, kad kiekvienas žengtas žingsnis vis platesnis,

tavo proseneliai, tiesa?

gų! Kada paskutinį kartą tai darėte būdami mieste? Net įprasti

kruopščiai dešimtmečius puoselėta aplinka buvo sunaikinta. Lie-

mais, o patys mažiausi ritualai čia teikia dar daugiau džiaugs-

mes ir pasistatė nedidelę trobelę. Taip po truputį ši vieta gražėjo,

lėtesnis, sąmoningesnis. Pagaliau turi laiko pakelti akis į dan-

dalykai būnant gamtoje tampa sąmoningai atliekamais veiksmo. Mano visa šeima žaidžia tenisą, todėl čia turime galimybę

sportuoti. Be galo mėgstame ir pirties ritualus. Daugiausiai

laiko praleidžiame gryname ore, mėgaujamės vienas kito drau-

gija, dažnai į svečius pasikviečiame draugų. Kadangi čia turiu

įsikūrusi ir savo keramikos studiją, tarp visų šių veiklų suradusi laisvą valandėlę bėgu ten.

LAMŲ SLĖNIS 56

– Mano proseneliai buvo ištremti į Sibirą, visa jų sodyba ir

tuvai atgavus nepriklausomybę mano tėvai atsipirko protėvių že-

kol pamažu išsivystė į tai, kokia yra šiandien. Viešbučiu to vadinti tikrai nesinori, nes mums tai – ypatinga erdvė, čia užsukusiems suteikianti galimybę pailsėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

Kai žiūriu į savo gyvenimo pasirinkimus retrospektyviai,

matau, kad viskas susidėliojo labai kryptingai. Po mokyklos iš-

vykau į Šveicariją studijuoti viešbučių administravimo. Ši sritis

„„ ESU SENTIMENTALI, MANE VISADA ŽAVĖJO SU ŠEIMOS ISTORIJA SUSIJĘ DALYKAI – JAUČIU, KAD JIE TIKRI, TVARŪS, TURINTYS IŠLIEKAMĄJĄ VERTĘ.“

visada mane žavėjo, buvo smalsu sužinoti, kaip viskas vyksta,

protėvių žemės, mūsų širdies projektas – kaip gali tokią didelę

dirbau dideliame tarptautiniame viešbutyje Barselonoje, metus

Čia leidau savo vaikystės vasaras, buvome tikri gamtos vai-

tačiau minčių apie jokį šeimos verslą nė neturėjau. Po studijų

savęs dalį atiduoti kitam?

patirtis rinkau Niujorke, vėliau sugrįžau į Šveicariją, kur turė-

kai: per dienas žaisdavome lauke, lakstėme pievomis ir miškais,

nemažai darbo patirties sugrįžau į Lietuvą. Labai mėgstu ke-

tnamio lysves. Nors daug kas nuo anų laikų čia pasikeitę, miškai

jau galimybę darbuotis mažame šeimos viešbutėlyje. Sukaupusi

liauti, išgyventi kiekvieną vietą, patirti jos unikalumą, žmones, pastebėti skirtingas kultūras – o dabar dar ir pritaikyti šias patirtis savo kasdieniame darbe.

Esu sentimentali, mane visada žavėjo su šeimos istorija susiję

dalykai – jaučiu, kad jie tikri, tvarūs, turintys išliekamąją vertę. Šios vietos niekada niekam neperleisime, juk tai mūsų šaknys,

upeliuke gaudėme žuvis. Kraudavome malkas, ravėdavome šilir pievos liko tos pačios – kiekvieną kartą atvažiavusi einu pasi-

vaikščioti, aplankyti senųjų medžių, prie kurių smagu pasėdėti, susikaupti, medituoti. Tai mano saugi vieta, primenanti mane

dar mažą mergaitę. Šie prisiminimai brangesni už viską. Gyve-

nime gali daug kas nutikti, bet sugrįžusi čia įsikraunu energijos, ramybės, įgaunu daugiau drąsos imtis naujų projektų.

57 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 58

59 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 60

61 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 62

– Ko tave išmoko gamta, prisilietimas prie jos?

– Gamta išmokė, kad patys paprasčiausi dalykai gyve-

nime ir yra svarbiausi. Save kankiname begale minčių, pro-

jektų, idėjų. Siekiame nuveikti kuo daugiau, užsibrėžti kuo ambicingesnius tikslus, išlaikyti maksimalų produktyvu-

mą. Visgi bėgant metams suprantu, kad gyvenimo prasmę ir esmę sudaro paprasčiausi ir mažiausi dalykai.

Net kai reikia atlikti ne pačius maloniausius darbus,

stengiuosi juos daryti kiek galima smagiau – kartais už-

tenka pasileisti sau patinkančią dainą, o kartais – išsivirti

puodelį kvapnios kavos. Man labai rūpi maži dalykai, jaučiu, kaip stipriai pradėjau juos vertinti. Į kasdienybę įtrauk-

ti kuo daugiau mielų akimirkų – tik iš jų susidaro ta graži puokštė, pilna malonių įspūdžių.

– Barono viloje turi ir savo keramikos studiją. Kokia

buvo tavo pirmoji pažintis su keramika?

– Nors visą gyvenimą buvau arti kūrybos, su keramika

susidraugavau visai atsitiktinai. Tuo metu dirbau rekla-

mos agentūroje, tai buvo intensyvus periodas, jaučiau, kad man būtinai reikia kažko, kas padėtų užmiršti visus rūpes-

čius darbe. Kartu su drauge pradėjome lankyti keramikos kursus. Pamažu pradėjau jausti, kad vieno karto per savaitę

man nebeužtenka, tad ateidavau vis dažniau. Nors neturė-

jau jokio išsilavinimo keramikos srityje, į priekį mane vedė smalsumas. Mano santykis su moliu prasidėjo nuo noro

nusiraminti ir atsipalaiduoti. Galiausiai mane taip užvaldė

noras padaryti kažką geriau, gražiau, kad pradėjau domėtis

skirtingomis technikomis, glazūromis, užsidegiau išmokti visų šio amato paslapčių. Beldžiau į visas duris, kol viena nuostabi keramikė įsileido mane į savo studiją ir išmokė lieti. Vėliau įsigijau krosnį, Vilniuje kartu su kitais keramikais turėjau studiją. Galiausiai studiją perkėliau į Barono vilą. Atsivežiau krosnį, visus įrankius, užsisakiau glazūrų –

naiviai tikėjausi, kad gimus dukrai galėsiu daug laiko skirti lipdymui... Studijoje daug erdvės, todėl čia galiu drąsiai eks-

perimentuoti, nebijoti, kad kažkas išsiteps. Kadangi studija

gamtoje, po savaitgalio čia į Vilnių grįžtu it naujas žmogus.

63 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 64

65 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 66

67 LAMŲ SLĖNIS

„„ DIEVINU TIKRAI IŠTOBULINTĄ DAIKTĄ. STENGIUOSI, KAD KIEKVIENAME DARBE BŪTŲ KAŽKOKS AKCENTAS.“

Esu nekantri – visko noriu greitai. Keramika prisi-

dėjo prie kantrybės ugdymo – tai ilgas procesas, kurį la-

bai sudėtinga sukontroliuoti. Molis yra labai plastiškas, yra daugybė skirtingų technologijų ir tiek daug galimy-

bių suklysti, nukrypti. Vyksta daug cheminių reakcijų, kurių visiškai suvaldyti neįmanoma. Ilgas džiovinimo

procesas, du degimai – visa tai gali užtrukti savaičių savaites. Matyt, taip viskas ir susidėlioja: po truputį į

gyvenimą ateina dalykai, kurie moko tave kažko, ko iki šiol savyje neturėjai.

– Keramikos paslapčių mokeisi net Kopenhagoje?

– Vis tas mano smalsumas! Intuityviai jaučiau, kad

žiedimas turėtų man patikti. Žinojau, kad tai labai su-

dėtingas menas. Jam reikia daug jėgos, tačiau kartu tai subtilu, turi būti visiškai susikaupęs. Susiradau žymų

Danijoje gyvenantį amerikiečių keramiką Ericą Lan-

doną, instagrame geriau žinomą kaip Tortus, paskam-

binau jam ir pasakiau, kad labai noriu pas jį mokytis. Vėliau jam paskambino mano vyras ir, nors Ericas buvo labai užsiėmęs, pas jį nuvykau. Savaitę kartu su

juo mokiausi žiesti. Šalia tos romantinės dalies, keramika yra sudėtingas amatas – kad gebėtum padaryti LAMŲ SLĖNIS 68

kokybišką funkcionalų daiktą, turi turėti daug žinių. Visur, kur bekeliauju, susirandu keramikos studijų ir

jas aplankau. Kopenhaga šia prasme tikras rojus – ten

labai stipri estetinė keramikos linija. Grįžau skraidydama padebesiais.

– Kaip tu pati apibūdintum savąjį stilių?

– Jaučiu, kad keičiuosi aš, o kartu – ir mano darbai.

Mano kūrybai artimas skandinaviškas stilius. Mūsų so-

dyba įrengta skandinaviškai, matyt, panašų stilių ban-

dau perkelti ir į keramiką. Man patinka švarios formos,

pastelinės spalvos. Dievinu tikrai ištobulintą daiktą. Stengiuosi, kad kiekviename darbe būtų kažkoks ak-

centas. Žinoma, būna, kad darai vienaip, o ištraukus iš

krosnies rezultatas visai kitoks. Keramikai, kalbėdami apie šį amatą, pabrėžia du dalykus: meditatyvumą ir daikto ištraukimo iš krosnies momentą. Būna ir nesė-

kmių – keramikoje tai dažnas ir neišvengiamas dalykas. Tai mane moko neprisirišti prie daiktų.

– Ugne, o kaip atrodo tavo Kalėdų laukimas? Ko-

kias šventines tradicijas su šeima puoselėjate?

– Visi taip intensyviai rūpinamės šventinio stalo

patiekalais, dovanomis, kad kartais per visą šį bėgimą

pamirštame, kokia tikroji gruodžio ir švenčių prasmė. Mano gruodis skirtas vidiniam apsivalymui, prabėgusių

metų reflektavimui, mažų gerų darbų darymui. Juk šypsena ar nuoširdus pagyrimas tikrai sušildo! Stengiuosi koncentruotis į tokius mažus dalykus, kurie pakelia nuotaiką ir iš tiesų Kalėdų laukimą daro prasmingą. Su

vyru turime tradiciją kasmet ant lapelių užrašyti ir į indą sudėti metų norus. Metams artėjant į pabaigą būna labai smagu susėsti, aptarti praėjusius metus, peržiūrėti

savo tikslus ir susikurti naujus – nuo knygų skaitymo

iki tarpusavio santykių kūrimo. Tokios ir yra mano Kalėdos – labiau nukreiptos į vidų nei į išorę. Labai norisi

šventes išlaikyti tikras ir nuoširdžias – juk būtent tokia ir yra jų esmė.

69 LAMŲ SLĖNIS

Jei mėgstate kraują stingdančias kelionių akimirkas, šios penkios rekomendacijos – kaip tik jums! Neįžengiamos dykumos, klajoklių gentys, odą šiurpinančios didingos kalnų grandinės, pavojingi gyvūnai – yra daug skirtingų būdų, kaip priversti širdį plakti stipriau.

TRUPUTĮ ADRENALINO!

LAMŲ SLĖNIS 70

Nuotraukos: redakcijos archyvas

NEPALAS. Tai įspūdinga Pietų Azijoje tarp gigančių Indijos ir Kinijos įsispraudusi valstybė, išsiskirianti ypač kontrastingu kraštovaizdžiu. Šalies pietuose plyti siaurutis lygumų ruožas, šalyje gausu sraunių upių, o tolstant į šiaurę prasideda kalvos, pamažu pereinančios į Aukštuosius Himalajus. Būtent ši kalnų grandinė su savo pasididžiavimu – išdidžiuoju Everestu – ir sutraukia ekstremalių krypčių išsiilgusius keliautojus. Visgi galvojantieji, kad Nepalas gali pasiūlyti tik kalnus, bus nustebinti. Sakoma, kad Nepale gyvena ir patys laimingiausi žmonės. Be to, ši šalis laikoma Budos gimtine, tad nepaliečiai pasižymi išskirtine ramybe. Kadangi daugelį metų šalis buvo uždara išoriniam pasauliui ir yra išlaikiusi gana pirmykštę santvarką, čia nesurasite daug turistams pritaikytų maršrutų. Bet juk būtent tikrumo bei autentikos ir ieško ekstremalias keliones dievinantys keliautojai? „Turkish Airlines“ vykdo skrydžius į šalies sostinę Katmandu – vieną paslaptingiausių pasaulio miestų. 71 LAMŲ SLĖNIS

PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKA. „Visas pasaulis vienoje šalyje“ – tokį apibūdinimą ne kartą esame girdėję apie tolimąją ir dėl to tik dar daugiau smalsumo keliančią Pietų Afrikos Respubliką. Tai milžinišką plotą apimanti egzotiška šalis, nuo pat pirmųjų minučių keliautojus sužavinti savo kultūrų margumu ir žadą atimančiais gamtos turtais. Kalahario dykuma, šalies krantus skalaujantys Indijos ir Atlanto vandenynai, gamtos stebuklu tituluojamas Gerosios Vilties kyšulys, Drakensbergo kalnų viršūnės, laukinių gyvūnų ir, žinoma, amą atimančios augalijos gausa – visa tai ir dar daugiau rasite Pietų Afrikos Respublikoje. Šalia didingų gamtos turtų ir kosmopolitiškų miestų šalis dar garsėja ir kaip jėgos aitvarų rojus. Būtent čia vyksta laukiamiausios šios sporto šakos varžybos pasaulyje! Su „Turkish Airlines“ skriskite į du šalies miestus – Johanesburgą arba Keiptauną.

KANADA. Dar viena pasaulio milžinė, galinti pasigirti ne tik moderniais miestais, bet ir žavingomis gamtos panoramomis. Kanada – tai tikras neaprėpiamų miškų, ežerų, krioklių ir laukinių gyvūnų – grizlių, lūšių, juodųjų lokių – kraštas. Garsiausiasis gamtos mylėtojus iš viso pasaulio traukiantis beveik penkiasdešimties metrų aukščio ir net aštuonių šimtų metrų pločio Niagaros krioklys visus sužavi savo didybe. Kadangi tai skirtingų tautų istorijos suformuota šalis, žmonės čia pasižymi neregėta tolerancija. Pasakojama, kad turistai čia niekada nesijaučia svetimi. Aplankykite ambicingus šalies miestus, grožėkitės daugybe nacionalinių parkų, kopkite į kalnus, slidinėkite, plaukiokite šiurpuliukus keliančiose srauniose upėse – šioje šalyje adrenalino nepritrūks nė vienam! Su „Turkish Airlines“ patogiai pasieksite didžiausią šalies miestą Torontą ir antrą pagal dydį miestą Monrealį. LAMŲ SLĖNIS 72

MONGOLIJA. Ar daug istorijų esate girdėję apie Mongoliją? Visi žinome apie garsųjį mongolų suvienytoją Čingischaną, tačiau ar žinote, kaip mongolai gyvena šiandien? Iš tiesų tai dar neatrasta, paslaptinga ir šiek tiek laukinė šalis. Mongolija nėra lengvas kąsnelis keliautojams, todėl nesitikėkite, kad čia jums viskas bus padėta ant lėkštutės. Antra pagal dydį pasaulyje Gobio dykuma, neaprėpiamos stepės, liepsnojančios uolos, milžiniški ežerai ir daugiau nei du šimtus penkiasdešimt dienų per metus šviečianti saulė – ne veltui ši šalis vadinama „Mėlyno dangaus žeme“. Tai rečiausiai pasaulyje apgyvendinta šalis, o didžioji dalis jos gyventojų, kurių, beje, yra vos trys milijonai, vis dar gyvena klajokliškai. Galime jus užtikrinti, kad tai į nieką kitą nepanaši kelionių kryptis. Į didžiąją Mongolijos ekspediciją leiskitės nuo šalies sostinės Ulan Batoro.

JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI. Vos keturiasdešimt aštuntuosius nepriklausomybės metus skaičiuojanti šalis Persijos įlankoje pelnytai vadinama viena turtingiausių ir pažangiausių pasaulio valstybių. Jungtiniai Arabų Emyratai stebina ne tik milijoninių miestų didybe, turtinga islamo kultūra, bet ir nepralenkiamais rekordais. Auksu išdabintos senosios religinės šventyklos, aukščiausi pasaulio pastatai ar iš kosmoso matomos palmių formos salos – vienintelės tokios žmogaus rankomis sukurtos dirbtinės salos – ši šalis turi, kuo nustebinti! Su „Turkish Airlines“ skriskite į tris šalies miestus – sostinę Abu Dabį, didžiausią šalies miestą Dubajų arba Šardžą.

Geriausia kelionės dalis: sustojimas Stambule! Pasinaudokite proga papildomai pamatyti Stambulą – neįtikėtinų vietų ir nuostabių skonių miestą. Nemokama nakvynė: ekonominės klasės keleiviams – 1 naktis 4* viešbutyje, verslo klasės keleiviams – 2 naktys puikiame 5* viešbutyje pačioje Stambulo širdyje. Paslauga teikiama „Turkish Airlines“ vykdomiems skrydžiams iš Vilniaus į Aziją, Tolimuosius Rytus, Vidurio Rytus, Šiaurės ir Pietų Ameriką, Afriką, Pietų Europą ir Sakartvelą. Minimalus sustojimo Stambule laikas – 20 valandų. 73 LAMŲ SLĖNIS Daugiau informacijos rasite www.turkishairlines.com

Tobulų namų formulė Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Visuomet smalsu sužinoti: kaipgi gyvena tie, kurie namus kuria kitiems? Interjero dizainerė, dizaino studijos „In Arch“ įkūrėja Indrė Dorofėjūtė pasakoja, kad pastarasis dešimtmetis ir kartu su juo mus užplūdusi informacijos gausa pakeitė žmonių požiūrį į juos supančią erdvę. Juk kiekvienas, matantis įstabias erdves pintereste ar kituose socialiniuose tinkluose, stengiasi kurti šį grožį ir aplink save. Apie pusiausvyrą tarp estetikos ir funkcionalumo – dviejų interjero dizaino polių, apie savirefleksijos svarbą kuriant savo svajonių namus bei moters mylimus ritualus ir susėdame pasikalbėti.

LAMŲ SLĖNIS 74

75 LAMŲ SLĖNIS

– Atrodo, kad šiais laikais žmonės vis daugiau dė-

mesio skiria aplinkai, kurioje gyvena. Indre, ar savo darbe jauti, kad požiūris į namus keičiasi?

– Man vos pradėjus dirbti interjero dizaino srityje ‒

tai buvo prieš maždaug dvylika metų ‒ žmonės nė nesuprato, kam tas dizaineris reikalingas. Tai buvo daug

klaustukų kėlęs darbas. O per visus šiuos metus požiūris stipriai pasikeitė ir įsirengiant namus dizaineris

tapo beveik būtinybe. Toks sąmoningumas tikrai labai

džiugina. Man atrodo, kad tam įtakos turi milžiniška

per pastaruosius metus mus užgulusi informacijos gausa. Prisiminkite, kaip interjerai atrodė prieš trisdešimt ar daugiau metų! Svetainėje stovi sofa, sekcija, o pas

kaimyną viskas taip pat, tik veidrodiniu principu. (Šyp-

sosi.) Pamažu į žmonių gyvenimus atėjo noras gyventi

gražiau, aplink save kurti tą grožį, kurį matai sociali-

niuose tinkluose ar pinteresto paveikslėliuose. Žinoma, iš savo patirties sakau, kad kartais žmonės užsižaidžia

tuose vaizdeliuose: nori visko per daug, kartais nė ne pagal savo galimybes, visiškai nejausdami, kas iš tiesų yra jų, o kas – tik gražu pažiūrėti. – Ko žmonės namuose nori?

– Pagrindinis prašymas – kad namai būtų jaukūs ir

praktiški. Kai kurie šalia to dar nori į pyragą įmaišyti raziną – įdėti įspūdingesnių, labiau įsimenančių detalių, netikėtų sprendimų. Žinoma, jaukumą kiekvienas

supranta ypač skirtingai – vieniems jauku gyventi so-

driuose, tamsiuose namuose, kur dega blausios šviesos, erdvės užpildytos dirbtiniu apšvietimu, daug sunkių

audinių. Kitam jaukumas siejasi su šviesa, balta spalva, ąžuolo detalėmis. Dėl to nepaprastai svarbu palaikyti kontaktą ir pačiame pirmame projektavimo etape išsiaiškinti ir atidžiai pajausti, ką žmogui reiškia žodžiai jaukumas, grožis, šviesa. Suprasti, ko jis nori, koks jo

gyvenimo būdas, stilius, kiek laiko praleidžiama namuose ir ką juose mėgstama veikti.

LAMŲ SLĖNIS 76

– Indre, o kaip atsirado šis noras –

tiškas postūmis išeiti iš darbo ir įkur-

– Abu mano tėvai – aktoriai, tad

nelengva, tačiau krizė pamažu praėjo,

kurti kitiems namus?

visada jaučiau, kad savyje turiu meno

dalelę. Tačiau mėgstu pragmatiškumą, man norisi, kad viskas būtų sisteminga, aišku, konstruktyvu. Studijuodama

architektūrą turėjau nemažai abejonių, nes vienus dalykus – kompozicijos, interjero, tapybos paskaitas – labai

ti savo įmonę. Pradžia, žinoma, buvo atsirasdavo vis daugiau mano darbu

besidominčių žmonių. Didžiausias postūmis buvo pirmasis ir tikrai labai

netikėtas konkurso „Auksinė pale-

tė“ laimėjimas, kuris it galinga banga

mane ir nunešė gilyn į šiuos vandenis. Per dvylika metų ši meilė neišblė-

mėgau, tačiau mechanika, konstruk-

so. Gal dėl to, kad atradau savo kryptį,

pradėjau dirbti architektų studijoje,

si užsakovai, tendencijos, erdvės. Tai

cijos buvo tikrai ne man. Po studijų kurioje ir pajaučiau, kad mane jaudinanti sritis – interjero dizainas. Dvejus

metus dirbau šioje studijoje ir tai man

buvo kaip geriausias interjero dizaino

magistras – gavau stiprius pagrindus, pradėjau į save gerti informaciją apie

interjerus, skirtingus stilius, estetiką. Atėjusi ekonominė krizė buvo savo-

galbūt nes ši sritis labai įvairi: keičiadinamiškas darbas. Žinoma, kasdien

tenka susidurti su daug įvairaus ti-

pažo žmonių, todėl norint juos visus

atlaikyti, reikia turėti tikrai storą odą. Bet kas, susijęs su statybomis, galėtų

man paantrinti, kad tai yra nuolatinis

nesibaigiančių problemų sprendimas. ( Juokiasi.)

77 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 78

79 LAMŲ SLĖNIS

„„VISI DABAR MIRŠTA DĖL BAUHAUZO STILIAUS, MAN IR PAČIAI JIS NEPAPRASTAI ĮKVEPIANTIS IR ŽAVINTIS.“

– Kokį interjero dizaino pasaulį per visus šiuos metus tau

teko pažinti? Kaip bėgant metams jis keičiasi?

– Džiugu, kad dabar į Lietuvą visos naujovės ateina labai

greitai. Žinoma, interjero dizaine, kaip ir rūbų dizaine ar bet

kurioje kitoje srityje, egzistuoja tam tikros mados, tendencijos. Kasmet galima pastebėti dominuojančias spalvas, tam tikrus

elementus, kartais – net metų metus pozicijos niekam kitam neužleidžiančius stilius. Lietuviai ilgai plaukė ant skandina-

viško interjero bangos, vėliau buvo madinga vadinamoji moderni klasika. Buvo laikas, kai visi, nesvarbu, būtų įsikūrę pilyje

ar blokiniame name, norėjo gyventi prabangiai. Džiaugiuosi, kad dabar tai atslūgsta, viskas pamažu grįžta prie natūralesnių

dalykų. Visi dabar miršta dėl bauhauzo stiliaus, man ir pačiai

jis nepaprastai įkvepiantis ir žavintis. Tai – aukšta kokybė. Populiarus ir „mid-century“ stilius.

Nori ar nenori, kiekvienas mes savaip pagauname ten-

čia ir dabar. Dažnai žmonės gerai to nejaučia, dėl to mes, inter-

nerti, o kritiškai išsirinkti tik tai, kas labiausiai tinka jūsų

Žinoma, reikia atidžiai susidėlioti finansus ir realiai suvokti

dencijų bangą, tai neišvengiama. Visgi svarbu į ją aklai ne-

jero dizaineriai, ir esame reikalingi.

erdvei ir charakteriui.

situaciją, kad lūkesčiai nebūtų per dideli. Tai dažna klaida. Ne-

retai žmonės galvoja, kad mažas būstas kainuos pigiau, tačiau tai

– O kokius svarbiausius patarimus apie namus ir jų kūri-

gana siauras požiūris – dažniausiai būna atvirkščiai. Kuo būstas

– Visų pirma, įsirengdami savo namus negalvokite apie ki-

dydžio daugiafunkcius baldus, laužyti galvą kelis kartus ilgiau,

gyvenimą, savo buitį, įpročius. Svetainėje nestatykite išsklei-

Ir, trečia, reikia aklai nesivaikyti tendencijų ir paveiksliukų.

mą, kaip interjero dizainerė, duodi savo klientams?

mažesnis, tuo daugiau turi įdėti išmonės, gaminti nestandartinio

tus. Nuoširdžiai pajauskite, ko patys norite, apgalvokite savo

kad sugalvotum kuo geriau tai erdvei tinkamą variantą.

džiamos sofos tik dėl to, kad kartą per metus pas jus atvyksta

Ne visada tas, ką pamatote paveiksliuke, tinka jūsų erdvei ir as-

giminaitis. Kuriant namus svarbu galvoti apie savo gyvenimą LAMŲ SLĖNIS 80

menybei. Visada esu už tikrumą.

– Man atrodo, kad interjero dizainas stovi ant dviejų es-

tavo istorija, pavyzdžiui, senas močiutės krėslas. Jis niekada ne-

– Esu išvedusi gero interjero formulę: 2e – tai reiškia er-

metams jo vertė tik didėja.

minių polių: funkcijos ir estetikos. Kuri pusė tau svarbesnė?

gonomiką ir estetiką. Tarp to kaip laivelis ir plūduriuoju. Esu

atsibos, nes tai emocijas, prisiminimus keliantis baldas, bėgant Norint, kad daiktai tarnautų ilgiau ir nepabostų, reiktų

tikra, visada galima rasti kompromisą, todėl stengiuosi būti

privengti aktyvių spalvų. Labai ryški sofa greičiausiai atsibos

estetinę pusę, tačiau mano darbas juos perspėti – čia matysis

šiuo metu yra labai madingas. Greičiausiai praėjus tai madai,

kuo labiau per vidurį. Kartais patys žmonės labiau linksta į dulkės, čia ilgainiui nusidėvės. Ar jūs tam pasiruošę?

– Apskritai, kaip namams pasirinkti daiktus, kad jie tarnau-

tų ilgai ir neatsibostų?

– Vienas variantas – labai asmeniškas daiktas. Susijęs su

greičiau nei neutrali. Taip pat greičiau atsibos daiktas, kuris jo namuose matyti nesinorės ir jums. Ryškius ar mados

viršūnėje esančius daiktus rinkitės tokius, kuriuos galima

lengvai pakeisti – kilimą, užuolaidas, pagalvėles. Sienos,

grindys, sunkūs baldai – juos geriau rinktis neutralesnius, paprastesnio dizaino.

81 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 82

83 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 84

85 LAMŲ SLĖNIS

– Kuri šio darbo dalis tau pati mylimiausia, o kurią

– Indre, kaip gimsta tas unikalus dizainerio braižas? Iš

mielai perleistumei daryti kažkam kitam?

kokių ingredientų susideda tavasis?

statybų etapo erdvė tampa namais, – tai pats įdomiausias

keistis, būti lankstus ir neiti tik viena saugia vaga. Tačiau

alizacijų kūrimas užtrunka labai ilgai, dėl to man padeda

nau, kad į kiekvieną objektą įdedu daug nuoširdžios meilės,

– Perėjimo stebėjimas – kai matai, kaip iš griuvėsių ar

ir labiausiai jaudinantis dalykas. Brėžinių darymas ar vizu-

mano komanda. Pati prie brėžinių sėdžiu šiek tiek mažiau, nes kaip įmonės vadovė turiu kuruoti projektus, sutvarkyti sutartis, sąskaitas – visa tai mielai perleisčiau. ( Juokiasi.)

Man labai patinka bendravimas, interjero koncepcijos kū-

rimas. Kaip ir pabaiga, kai ateini į įrengtą objektą ir sudėlioji paskutiniuosius akcentus.

LAMŲ SLĖNIS 86

– Man atrodo, kad tikrai geras dizaineris turi gebėti

savo charakterį turėti svarbu. Kaip sunku save vertinti! Ži-

į kiekvieną erdvę žiūriu kaip į unikalią, stengiuosi ją pajaus-

ti, ‒ tačiau kaip tai atsiskleidžia vizualiai, apčiuopti sunku. Mėgstu kontrastus, man patinka dalykai, kurie teikia emo-

ciją. Labai švelnūs interjerai su „kvarbatkomis“ – tikrai ne

man. Mėgstu tirštumą, tačiau šalia jo gali atsirasti ir kažkas

labai lengvo. Pyrage turi būti bent viena razina – kažkas, kas įsimintų, aplink ką galėtum dėlioti visą interjero idėją.

87 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 88

89 LAMŲ SLĖNIS

„„ NAMAI YRA ŠEIMA, JAUKUMAS, APLINK STALĄ SUSIBŪRĘ DRAUGAI, VAIKO JUOKAS. TAI MYLIMI ŽMONĖS IR GALIMYBĖ PABŪTI VIENAI.“

– Šiuos namus taip pat įsirengei pati. Juk viena yra

įrenginėti namus kitiems, bet visai kas kita – sau, tiesa?

– Iš tiesų, buvo labai sunku! Tam niekada neatsiras-

davo laiko, o galvoti apie save, apie tai, ko aš noriu, kas

man svarbu, – užtrunka. Pamažu pradėjau tą dėlionę

dėlioti. Mėgstu gaminti, todėl man reikia didelio dar-

bastalio – taip atsirado sala. Žinojau, kad noriu klasikinio „Eames“ fotelio, „Cherner“ kėdžių – aplink šiuos polius viskas ir dėliojosi.

– Kas tau yra namai? Kokie mėgstamiausi tavo

namų ritualai?

– Namai yra šeima, jaukumas, aplink stalą susibūrę

draugai, vaiko juokas. Tai mylimi žmonės ir galimybė

pabūti vienai. Tai karšta vonia tomis dienomis, kai būtina atsipalaiduoti, save susirankioti iš skirtingų kam-

pų, susidėlioti savo mintis. Tai namų darbai su dukra

ir pasakų skaitymas vakarais. Eksperimentai virtuvėje, kai žinau, kad turiu su kuo šiais eksperimentais pasida-

lyti. Tai meninės terapijos su dukra, spalvose skendintys namai, kalėdiniai sausainiai, miltų debesys ir tiesiog noras namuose būti.

LAMŲ SLĖNIS 90

91 LAMŲ SLĖNIS

RITUALAI SAU

15 MINUČIŲ TYLOS Stilius: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Pripažinkite, juk kartais taip norisi užsidaryti nuo pasaulio ir pabūti tik su savimi! Pasinerti į ramias susikaupimo minutes prieš puolant į šypsenomis užpildytas šventines akimirkas ar triukšmingą draugų vakarėlį. Juk trumputis pabėgimas nuo pasaulio – tai geriausias būdas atrasti vidinį balansą ir nuteikti save net netikėčiausiems kalėdiniams nuotykiams. O kas galėtų geriau sustabdyti akimirką už lėtus vonios ritualus? Mėgautis laiku sau ir už durų palikti skubantį miestą bei šventinį šurmulį jums padės botaninės, ekologiškos ir veganiškos plaukų priežiūros priemonės „Lazartigue“. Tai atidumu detalėms ir nuoširdžia pagarba gamtai garsėjantis prekės ženklas, savo produktus kuriantis tik pažangiausiomis technologijomis. Tai ne tik kokybiška plaukų priežiūra, bet ir pagarbus bei atsakingas pasirinkimas.

PLAUKŲ PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ IEŠKOKITE „BENU“ IR „EUROVAISTINĖJE“.

LAMŲ SLĖNIS 92

93 LAMŲ SLĖNIS

Lamiškos Kalėdos Nuotraukos: Lina Jushke

Vadinkite tai netikėtu kalėdiniu stebuklu, o gal lamiška magija, bet keliaujant į naujojo žiemos popierinio albumo pristatymą pradėjo nedrąsiai snigti!

LAMŲ SLĖNIS 94

Už jaukią namus primenančią erdvę sakome ačiū interjero salonui „Bali Wood“, už kvapnią pusryčių kavą – jų kaimynams „Backstage Cafe“. Gardžiausiais kalėdiniais desertais mus vaišino naujoji virtuvės šefo Deivydo Praspaliausko ir jo komandos saldi avantiūra – „Amandus desertinė“. Ačiū floristiniam projektui „Vynvytis“ už tai, jog svečiams padėjo susikurti kalėdinių puokščių – kad šventinė nuotaika lengviau surastų kelią į visų namus! Lamos siunčia linkėjimus ir padėkas visiems užsukusiems pasidžiaugti naujuoju, šįkart dar storesniu numeriu!

95 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 96

97 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 98

99 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 100

101 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 102

103 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 104

105 LAMŲ SLĖNIS

Dainų saugotoja Tekstas: Laisvė Radzevičienė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė Viskas pasikeitė tada, kai muzikantė, senųjų dainų ir sutartinių atlikėja, lektorė Laurita Peleniūtė nustojo daryti, ką reikia, ir pradėjo daryti tai, be ko sunkiai išgyventų. Išlaisvinusi savo sielos užkampius, šiandien ji tai padeda daryti kitiems. Trečiadieniais į atvirą „Promočių giesmių“ ratą ji kviečia tuos, kurie nedrįsta dainuoti, rengia seminarus moterims apie senųjų sutartinių nešamą žinią ir kviečia ja dalintis, šitaip tarsi kurdama slaptą „Požeminių upių“ bendruomenę, o jos kelionėse po pasaulį gimsta neįtikėtinos pažintys ir bendri darbai su lygiai tokiais pat senųjų dainų saugotojais kaip ir ji. „Tarp folkloristų jaučiuosi visiška pankė“, – juokiasi Laurita, mažame savo namelyje šalia miško plikydama šalavijų arbatą.

LAMŲ SLĖNIS 106

107 LAMŲ SLĖNIS

„„ NEGYVENU VIDURAMŽIAIS, MANO TAUTINIS KOSTIUMAS ŠIANDIEN YRA BALTIŠKAS, IŠ PAČIŲ ŠAKNŲ SRŪVANTIS KRAUJAS. “

– Ką tik grįžai iš Suomijos, kur atlikai lietuviškas sutar-

tis, gruodis, kai žemė virsta lediniu gruodu. O vardai? Au-

Anglijoje, Indonezijoje, esi apkeliavusi daugybę šalių. Ar

tai yra žmonių, dirbusių žemę ir gyvenusių gamtos ritmu,

tines. Tavo senųjų lietuviškų dainų dirbtuvės yra vykusios jau išsiaiškinai, kuo lietuvių dainos žavi užsieniečius?

– Sutartines tikrai išvežiojau po daugelį pasaulio ša-

lių. Ir tai yra vienas mylimiausių mano darbų. Lietuvių dainos ir sutartinės savyje slepia kažką itin seno, prigim-

tinio ir švento, o tai akimirksniu pakeri, užsupa, įtraukia. Nedainuoju apsirėdžiusi tautiškai ir kanklėmis negroju – turiu kitokių instrumentų. Negyvenu viduramžiais, mano

tautinis kostiumas šiandien yra baltiškas, iš pačių šaknų

dra, Eglė, Ramunė, Giedrė, Aušra, Marius, Ugnius... Visa

pėdsakai mūsų šiandieninėje kasdienybėje. Tai, kas mums

visiškai natūralu, kitiems atrodo stebuklas, nes jie pamir-

šę, nebemoka, neišsaugojo. Tą unikalumą turime branginti. Mažųjų tautų kalbos pasaulyje nyksta, greičiausiai po šimto metų lietuviškai nedaug kas kalbės. Dainavimas kartu turi galią pratęsti mūsų kalbos gyvavimą.

– Tu ne tik saugai unikalias lietuviškas dainas, bet ir do-

srūvantis kraujas. Štai kodėl susitikimuose ir koncertuose

miesi kitų pasaulio tautų autentišku palikimu?

sutartinių tekstus ir jose paslėptus kodus. Lietuvos amba-

liaudama su savo muzika, dalyvaudama pasaulio muzikos

kau profesoriaus Aukusti Roberto Niemi, kuris Lietuvoje

ma namo. Yra daugybė žmonių, kurie domisi ir dainuoja

visada pasakoju apie Lietuvos unikalumą, instrumentus, sados Suomijoje buvau priimta itin šiltai. Renginyje sutityrinėjo ir užrašinėjo sutartines, anūką. Jis man įteikė senelio knygą, tai buvo didžiulė garbė ir įvertinimas.

Suomiai puoselėja kažkokią nepaaiškinamą meilę lietu-

viams, lygiai kaip lietuviai kažkodėl myli gruzinus. Lietuviams vis atrodo, kad kažkur ten, už sienos, duona skal-

sesnė, vanduo tyresnis, bet kai pakeliauji, supranti, kokie

esame unikalūs, netgi tokie truputį šamanai. Pirštus į žemę

sukišti, rinkti grybus, uogas, trauklapių ant žaizdos užsidėti, liepžiedžių žiemai prisirinkti, virš karštų bulvių gerklę pasi-

garinti... O kokie unikalūs yra mūsų mėnesių pavadinimai, kovas, balandis, gegužė – paukščiai, liepa – medis, rugpjūtis, rugsėjis – nusako darbus, spalis – linų darbų laiką, lapkriLAMŲ SLĖNIS 108

– Mano lemtis, mano silpnybė – pasaulio folkloras. Ke-

susiėjimuose, festivaliuose ir mugėse jaučiuosi lyg grįždasenąsias savo tautų dainas. Mes sakome – lietuvių liaudies

dainos liūdnos, juk tiesa – giliausius savo jausmus mes iš-

gyvename klausydami baladžių. Islandai, pavyzdžiui, išvis

neturi mažorinių dainų, jie laikosi savo chorinių dainų tradicijos ir jokių linksmybių jiems nereikia. Kiekviena šalis

turi savo dainų saugotojus. Vengrijoje turiu artimų draugų, kurių seneliai senųjų dainų ir muzikos įrašus juostose per

kalnus ir karo sienas nešdavo apsisukę aplink juosmenį. Lietuvoje mes irgi turėjome tokių pamišusių žmonių, ku-

rie lietuviškos spaudos draudimo metais dainas užrašinėjo, saugojo jas ir dainynus užsienyje leido. Tik dėl jų šiandien turime tokius didžiulius dainų archyvus.

109 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 110

111 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 112

113 LAMŲ SLĖNIS

Pasaulio muzikos parodoje „Womex“ sutikau škotus,

kurie didžiuodamiesi dovanojo savo dainų įrašus geilų

kalba. „Darome viską, ką galime, kad jos išliktų“, ‒ man

sakė. Aš irgi darau. Tiesiog pasiutau išgirdusi frazę, kad gyvoji lietuviška daina yra mirusi. Jokiu būdu nenorėjau

tuo patikėti, juk užaugau prie stalo, kur dainavo visi ‒ ir mokyti, ir nemokyti. Niekas nesigėdijo. Iš to pykčio gimė projektas „Promočių giesmės“.

Kiekvieną savaitę pradėjau kviesti moteris ir vyrus

giedoti sutartinių ir senųjų liaudies dainų. Ketvirtus

metus tai darome, sutartinės ir bendras dainavimas turi didžiulę galią jungti žmones. Projektą kuriame dviese ‒ aš ir dizainerė Ieva Vaivaraitė-Ošikienė. Ji yra vizu-

alo kūrėja, mano kūrybinių minčių skaitytoja, padėjėja, sutartinių saugojimo pakeleivė ir sielos sesuo.

– Unikalios daugiabalsės lietuvių dainos – sutarti-

nės yra įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Ir vis dėlto, sutartinių apibrėžimas juk slepia kur kas daugiau...

– Sutartinės kuria itin stiprų bendrystės jausmą. Jos

suteikia galimybę priklausyti tam tikrai artimai žmonių grupei. Man to visada reikėjo ir aš pati sau susikūriau

tokią terpę. Šiandien mums nebereikia auginti rugių duonai, sėti linų drabužiams, gyvename gražiame am-

žiuje, be karo, be vargų, rodos, turėtume tik džiaugtis, ‒ bet esame labai vieniši. Socialiniai tinklai, kuriuose draugaujame, to vienišumo jausmo mums atsikratyti

nepadeda, nepadeda jaustis laimingiems. Toje viena-

tvėje mes patys dažnai nesuvokiame, kam priklausome, su kuo norime būti. Žmogui tai – reikalinga, jis juk sutvertas būti būryje.

Sutartinė leidžia pasijusti svarbia bendrystės dalimi.

Atėję dainuoti žmonės tarsi paskęsta garso visumoje. Anksčiau sutartines atlikdavo po dvi, po keturias, po

aštuonias moteris, šiandien mes tai darome ir šimtas

žmonių, ir moterys, ir vyrai. Šiuolaikiniam žmogui toks dainavimas leidžia pajusti savo viduje dermę.

LAMŲ SLĖNIS 114

115 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 116

„„ DAINA APIE SAULĘ SKLIDO TARSI KOKIA MALDA. TĄ AKIMIRKĄ AIŠKIAI SUVOKIAU – KAIPGI BE TO GALĖJAU GYVENTI?!“ Dažnai būna: ne ne, aš nedainuoju, nemoku, nenoriu, man

kankles – tonkori. Moku keletą jų dainų, prieš porą metų ainu

kils noras, pamėginkite“, – pasiūlau. Ir įvyksta stebuklas! Kai

vėliau kartu įrašėme bendrą dainą. Ir jų, ir mūsų dainose, mi-

nepavyks. „Tada jūs tiesiog pasėdėkite šalia, paklausykite, jei

žmonės perlipa barjerus, sutartinė pradeda skambėti ypatingai. Tas skambėjimas toks nenušlifuotas, jame gali justi subti-

laus gėdijimosi, kuklumo, bet skamba tokia jėga, tokia gyvas-

dainų saugotoją Oki Kano sutikau festivalyje Kazachstane, tologijoje galima atrasti tam tikrų panašumų, keistą ryšį. Ainu

jų kalba reiškia žmogus. Mes savo protėvius vadinam ainiais... Iš daugelio tarptautinių projektų, kuriuose jungėme lietu-

tis! Ir dainuojantieji tai jaučia, po tokio vakaro jie nori vienas

vių liaudies ir kitų šalių – Irano, Malio, Gruzijos, Mongolijos

padarėte, aš tik parodžiau, kaip tai veikia“, – sakau.

džia skirtingų kraštų žmonėms susitikti vieningoje muziko-

kitą apkabinti ir mane pasiruošę išbučiuoti. „Jūs patys viską Labai tikiuosi, jog nauji metodai padės išsaugoti sutar-

tinę, bent jau jos melodiją, jei ne tekstą. Unikali dainavimo sistema geba prakalbinti net ir uždariausią žmogų. Štai

kodėl jos mokau ir ją taikau įvairiose sferose, ne tik „Promočių giesmių“ renginiuose. Vedu komandos formavimo

renginius, dainavimo dirbtuvėmis, dažniausiai užsienyje, užvedu tarptautines konferencijas. Tai puikus būdas ne tik

papasakoti apie Lietuvą, bet ir leisti ją patirti per melodiją ir senąją unikalią sutartinių sistemą. Pasaulyje daugelis žavisi mantromis ar gerkliniu dainavimu, tai kodėl nepasiūlyti tik mūsų kraštui būdingo ir itin unikalaus būdo praleisti laiką?

dainas, pastebėjau svarbų momentą: ne kalba, o melodija leije ir kalbėtis universalia kalba, kurios neskiria tautos, rasės

ar amžius. Viskas stipriai susiję: pradžioje buvo du žmonės, kurie dainavo, o paskui kūrėsi tautos, jos plėtėsi aplink Žemės rutulį. Kiekvienoje šalyje galime rasti bent vieną tikrai

panašią melodiją, kuri primins mums kažkur jau girdėtą lietuvišką dainą, jos ritmą. Melodija mena senesnius laikus

nei kalba. Niekada nesužinosime, iš kur ji atkeliauja, kokio ji senumo, nes melodija sklinda iš lūpų į lūpas.

– Laurita, o kaip sutartinės atsirado tavo gyvenime?

– Užaugau Joniškyje. Muzikos mokykloje baigiau smui-

Sutartinės išgyvena renesansą, o ir mano darbai, jaučiu,

ko klasę, tačiau smuikas meilės muzikai nepažadino. Savo

tuose nėra žiūrovų, ‒ visi yra dalyviai ir labai svarbi progra-

cijoje nėra lengva. Atvažiavusi studijuoti į Vilnių radau vi-

nenuėjo veltui. Gyva daina atgimsta, matau, mūsų koncer-

mos dalis. Nebuvo nei vieno karto, kad kam nors nepavyktų. – Sklando istorijos, kad lietuviškų sutartinių atitikme-

nų galima rasti kitose pasaulio tautose. Ar esi jų girdėjusi?

– Šiaurės Japonijoje yra tokia ainų etninė grupė, mano-

ma, pirmieji Japonijos žmonės. Baltosios rasės, juodaplaukiai žmonės, turintys aborigenų ir Sibiro tautų kraujo, šiandien

susimaišę su japonais, tačiau Hokaido saloje, kur jie gyvena, galima dar rasti moterų, išsaugojusių tradicinį upopo dainavimą. Jų dainos yra panašios sistemos, kaip ir mūsiškės sutarti-

nės. Jos groja instrumentu, panašiu į lietuviškas penkiastyges

prigimtimi buvau menininkė, o tokiems žmonėms provin-

sai kitokią atmosferą. Dailės akademijos nebaigiau, dailės studijas pakeitė istorija. Netrukau susirasti draugų, mes visi

važinėdavome po festivalius. Festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ išgirdau liaudies dainas. Žmonės jas dainavo ne ant scenos, o

sustoję aplink laužą, gerdami alų. Visada prisiminsiu tą vėsų rugpjūčio vakarą, ežerą Sudeikiuose. Daina man padarė tokį

įspūdį, kad norėjau išgyventi ją viena, nuėjau ant kalnelio, atsiguliau ant žolės šalia degančio aukuro, įsmeigiau akis į

dangų ir tuomet išgirdau sutartinę. Šįkart ją dainavo trys vyrai. Tyliai, sau. Daina apie saulę sklido tarsi kokia malda. Tą akimirką aiškiai suvokiau – kaipgi be to galėjau gyventi?!

117 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 118

119 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 120

121 LAMŲ SLĖNIS

„„ BALSAS, KURĮ TURITE ŠIANDIEN, YRA UNIKALUS SAVO PRIGIMTINE SPALVA IR VISIŠKAI NESVARBU, DAINUOJATE AR NE.“

Po metų jau dainavau su apeiginio folkloro

– Daug moterų nuo to pradeda: negaliu, ne-

grupe „Kūlgrinda“, o paskui atsirado folkloro

moku. Nėra taip paprasta įveikti vidinį kritiką,

penkiolika metų. Mes visi kartu užaugome,

mingai. Labai svarbu suvokti mūsų tautos patir-

grupė „Žalvarinis“, su kuria kartu praleidome

kartu subrendome, išugdžiau savo balsą, gaila, kad pabaiga nebuvo maloni, santykiai grupėje

išsikvėpė. Pasukau savu keliu, nebuvo lengva, buvo labai baisu. Šiandien galiu sakyti, kad pa-

likti grupę buvo geras sprendimas. Tame nelen-

gvame pereinamame laikotarpyje atradau kitą save, kitokį savo balsą, kitą santykį su savimi.

Dešimt metų dirbau su vaikais, visokio am-

žiaus, man patiko, tačiau atėjo laikas, kai supra-

tau: vaikai gali ir nori dainuoti, o nedainuoja

jų tėvai ir mokytojai. Tai visa karta suaugusių mokinių, kuriuos mokykloje išmetė iš choro

ar būrelio, apšaukė muzikos pamokoje, pašie-

pati tai žinau, patyriau daug kartų ir gana skaus-

tas moralines nuoskaudas, paleisti savo emocijas, bent jau pamėginti. O sutartinės tai padaryti padeda. Kartą per metus, prieš Vėlines, susiren-

kame prie ilgo stalo, degame devynias žvakes ir

dainuojame išėjusiems, išsiilgtiems ir neatmenamiems protėviams Ilgių dainas. Tai labai jautrus

vakaras, Ilgių dainos gražios, tačiau veria širdį, būna daug ašarų. Kiekvienas aprauda kalnelin išėjusius savuosius. Į tokius vakarus susirenka daug žmonių, kartą atėjusi radau septyniasdešimt, vos tilpome į studiją. Tos dainos tyros ir žadina jausmus, kurių nenorime pripažinti.

Klausiate, kaip išdrįsti? Pavasario ankstyvą

pė šeima ar draugai ir jie nurašė save į nedai-

rytą išeikite į mišką, paklausykite, kaip paukščiai,

Lietuvoje. Kas tokiai dainingai tautai taip sti-

ir alasėliais. Jiems niekas nesakė, kad jie gi gali

nuojančiųjų kastą. Ir tai ‒ kas trečias žmogus

priai užspaudė gerklę? Esame laisvi daugiau

nei dvidešimt šešerius metus, tačiau mintyse dar stiprūs geležiniai pančiai, neleidžiantys

išsilaisvinti nuo senų nuostatų, stereotipų ir

stoti į bendrą dainuojantį ratą. Nusprendžiau

dalintis, parodyti, įkvėpti, atverti, priimti, kaip

yra, išklausyti be teismo ir nuostatų ir tuo pačiu kartu su visais lopyti savo sielos žaizdas.

– Laurita, ką sakai tokiems kaip aš, kurie dai-

nuoti neišdrįsta, nemoka?

LAMŲ SLĖNIS 122

paukšteliai čiulba visokiausio tembro balseliais

ir negiedoti. Tai ‒ prigimtis. Mes esame gamtos

dalis, žavimės, kaip skirtingai ulba varna, gegutė, kėkštas, lakštingala, o save mauname ant vieno

kurpaliaus. Balsas, kurį turite šiandien, yra uni-

kalus savo prigimtine spalva ir visiškai nesvarbu, dainuojate ar ne. Niekas neišgyveno jūsų patir-

ties, skausmo, laimės, lygiai taip pat niekas negali turėti ir jūsų balso spalvos. Kasdienė daina, kad ir niūniuojant, suteikia tylos mūsų mintims. Taip

niūniavo mano baba, taip niūniuoju aš kasdien, gal kas dar ir po manęs niūniuos…

123 LAMŲ SLĖNIS

Tradicijų ir tvarumo įkvėptos šventės Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

„Kalėdos skirtos sustoti ir įvertinti tai, kas įvyko, pasiruošti tam, kas dar įvyks, įsiklausyti į pačius svarbiausius ir save“, – sako Giedrė Kaminskaitė-Salters. Trijų vaikų mama švenčių metu nepamiršta ir dar vieno ingrediento – dėmesio tvarumui. Mastrichto universitete mokslų daktarės laipsnį klimato kaitos teisės tema apsigynusi Giedrė be tiesioginių savo pareigų „Telia Lietuvos“ vadovybėje veikia ir kaip šios įmonės tvarumo ambasadorė. „Pasaulis drastiškai keičiasi ir prie naujų jo sąlygų mums teliks tik prisitaikyti. Visgi esu optimistė ir tikiu, kad keisdami savo gyvenimo būdą ir aktyviai imdamiesi tvarumo lyderystės kasdien, net ir per šventes, savo vaikams galime padėti išsaugoti tą pasaulį, kurį mes turime“.

– Giedre, papasakokite, kaip atrodo jūsų Kalėdos?

– Mūsų Kalėdų tradicijos – labai tradiciškos! Švenčiame

visada čia, kaime, mano sodyboje prie Druskininkų. Ši so-

dyba – ypatinga, statyta amžiaus pradžioje, tarp senų liepų. Joje knygnešių laikais buvo slapta lietuvių mokykla (turi-

me net lietuvišką „Aušrą“, paslėptą Biblijoje); karo metais

kras, ateina iš gilių miškų ir juose pradingsta; vaikams ir baisu, ir labai nekantru jo laukti ir dairytis per tamsius

langus. Jie visada paruošia programėlę, kad nedarytų tė-

vams prieš senį gėdos. O eidami miegoti, ant stalo visada paliekame lėkštę su kūčiukais vėlėms.

Na, o Kalėdų rytą visada važiuojame pasižiūrėti pra-

– ligoninė, po karo – partizanų slėptuvė (po tvartu radom

kartėlių. Esame reti bažnyčios svečiai, bet Kalėdų dieną

tėveliai, brolio šeima, ir vakare, kai įsižiebia pirmoji žvaigž-

šį. (Šypsosi.) Ir visada stengiamės aplankyti tuos, kuriems

daugybę paslėptų kulkų). Susirenkame mano šeima, mano

labai gera patikrinti, ar tikrai padėtas tas kūdikėlis į lop-

dė, visi sėdame prie stalo ir valgome senuosius, tradicinius

Kalėdos yra daug mažiau šventiškos. Pernai su vaikais

kertam – išsikasame mažytę, gal kokių 20 cm, pasodinam į

luošų, bet labai mylimų šuniukų, katinukų. Kadangi mūsų

valgius su daug aguonų, grybų ir jokios mėsos. Eglutės nepuodą ir kiekvienas vaikas užkabina po vieną žaisliuką. Po

šventės pasodiname eglutę atgal – ji net nepajunta. (Šypsosi.)

Kūčių vakarą pas mus vis dar lankosi Kalėdų Senis –

matyt, vaikai visus metus būna ypač geri. (Šypsosi.) Jis ti-

LAMŲ SLĖNIS 124

lankėmės „Tautmilės“ prieglaudėlėje, kur daugybė senų, pačių šuniukė Totošė iš prieglaudos, jaučiamės tarsi lankantys jos gimines. (Šypsosi.) Šiemet dalyvaujame akcijoje

„Padovanok vaikui svajonę“, ir vešim žieminius batus broliams, kuriems jų labai reikia.

125 LAMŲ SLĖNIS

„„ KUO MAŽIAU TURIU, TUO JAUČIUOSI LENGVESNĖ, GEBANTI SUSITELKTI Į ESMINIUS DALYKUS – T. Y. PATIRTIS IR SANTYKIUS SU ŽMONĖMIS.“

– Girdint apie jūsų Kalėdų tradicijas atrodo, jog komercinių

kalėdinių blizgučių tikriausiai nemėgstate, tiesa?

– Tikra tiesa. Apskritai nemėgstu turėti daiktų, didelių ar

mažų. (Šypsosi.) Apsikrauti nereikalingais daiktais, kurie pasi-

tam, kas dar įvyks, sužiūrėti, ar visi svarbiausieji – vis dar šalia jūsų, ar jiems viskas gerai, įsiklausyti į juos ir save.

– Šeimoje puoselėjate senąsias tradicijas, rūpinatės kitų

tenkinimą suteikia vienai sekundei – būtent tą momentą, kai

gerove, be to, labai mylite Lietuvą, nors 20 metų jums teko

tuo jaučiuosi lengvesnė, gebanti susitelkti į esminius dalykus –

– Savo natūra esu konservatyvumo ir liberalumo mišinys.

juos įsigyji, bet ne ilgiau, – tikrai ne man. Kuo mažiau turiu, t. y. patirtis ir santykius su žmonėmis.

– Kas jums švenčiant žiemos šventes yra svarbiausia?

– Manau, svarbiausia yra sustoti. Prieš pat šventes sukrenta

visų metų intensyviausias laikas: vaikų koncertai ir pasirodymai, mokyklų ir darbo šventės, metiniai biudžetai ir ataskaitos... Į

šventes dažnai įgriūnam pavargę, perdegę. Tad manau, kad Ka-

lėdos skirtos būtent sustoti. Įvertinti tai, kas įvyko, pasiruošti

LAMŲ SLĖNIS 126

gyventi svetur. Kodėl jums tai rūpi?

Esu konservatyvi tuo, kad vaikus auklėju griežtai, su aiškiomis taisyklėmis ir vertybėmis, kurias taikau ir sau pačiai. Į tas

vertybes patenka ir tradicijos – Kalėdų, Velykų, gimtadienių

ir t .t. Tai turbūt kyla iš mano įsitikinimo, kad pasikartojantis cikliškumas ir ritmas (pavasarį dažome margučius, rudenį

grėbiame lapus, žiemą būna Kalėdos, ir jos būna būtent tokios,

o ne kitokios) vaikams suteikia saugumo ir stabilumo jausmą. Antra dedamoji – tėvynės ir laisvės meilė – suteikia jiems labai

aiškų savo šaknų suvokimą. Na, o ant tokio tvirto pamato ga-

liu toliau sluoksniuoti ir liberalias pažiūras: pagarbą žmogaus teisėms, įvairovei, pasirinkimo laisvei ir kitas.

– Pasakojote, jog Kalėdų eglę renkatės mažutę, kurią po to

pasodinate atgal į mišką, tad jums turbūt nesvetimos ir tvaru-

požiūris – atėjau, nustekenau, mečiau, ieškau kito objekto – mano nuomone, yra viena didžiausių žmonijos ydų.

– O kokias tvarumo idėjas puoselėjate savo kasdienybėje?

Kaip to mokote savo vaikus?

– Stengiamės prisidėti prie darnios raidos: stropiai rūšiuoja-

mo idėjos?

me atliekas, renkame šiukšles (savaitgalis kaime visada prasideda

kiai suvokiama, kai paskaitau, kad naujai įsteigtas privataus

deja, kas kartą randam paliktų „dovanų“), sodiname medžius.

– Tikrai nesvetimos. Turime tik vieną planetą, ir man sun-

kapitalo fondas vykdo lėšų rinkimą pirmajai kolonijai Marse

kurti, ir kad tai – žmonijos atsakas į klimato kaitą. Juk dar tiek daug galime padaryti čia, Žemėje, ir tik dalelytės to finansa-

vimo užtektų, pavyzdžiui, pereiti prie tvarios energetikos, at-

sodinti miškus ar kitiems veiksmams, kurie turėtų tapti mūsų ilgalaikiu atsaku klimato kaitos keliamai grėsmei. Deja, toks

nuo šiukšlių maišo ir rato apėjimo aplink šalia esantį mišką, kur, Kol dar galime, kol neturim pretenzingų paauglių, vaikus rengia-

me rūbais, kuriuos gauname iš pusseserių ir pusbrolių, – ir juos,

esant galimybei, perduodam kitai pusseserių ir pusbrolių kartai. Ruošiamės pasistatyti saulės kolektorių. Ir, turbūt svarbiausia, tiesiog neperkame nieko – nei daiktų, nei maisto – ko iš tikrųjų nereikia. Būtent vartojimo mažinimas yra tvarios raidos esmė.

127 LAMŲ SLĖNIS

„„TECHNOLOGIJOS GALI IR SKALDYTI, ATOMIZUOTI MŪSŲ VISUOMENĘ, JEI NENUBRĖŠIME LINIJOS TARP TIKROSIOS IR VIRTUALIOSIOS REALYBĖS“

– Kaip manote, kodėl technologijų pasaulyje jūsų mi-

nėtas žmonių santykių tikrumas ir tvarumas yra kaip niekada reikšmingi?

– Technologijos yra dvilypis dalykas. Visų pirma, jos

mus suartina: kai pagalvoju, kaip daug lengviau man būtų

buvę iškęsti atsiskyrimą nuo tėvų ir brolio, kai išvykau mokytis viena į Angliją 1994-aisiais, jei būtų buvę technologi-

jos, kuriomis džiaugiamės dabar... Mobilieji telefonai, vaiz-

– sumažinsime ne tik savo pačių suvartojamą CO2 kiekį,

bet ir padėsime tai padaryti savo klientams bei tiekėjams. To sieksime pasitelkdami skaitmeninius sprendimus ir didindami informuotumą. Taip pat tikimės nuoširdaus dar-

buotojų įsitraukimo – tikime, kad ilgalaikiai teigiami pokyčiai įvyksta dirbant išvien, todėl stengsimės juos įtraukti į tvarumo siekį tiek darbe, tiek ir už jo ribų.

Kaip ir minėjau, į pokyčius įtrauksime ir visą savo tie-

do pokalbiai, tiesioginis susirašinėjimas – tai tokie dalykai,

kimo grandinę – tai reiškia, kad mūsų partneriai bei tiekė-

tarptautiniai skambučiai buvo neįperkami (bent jau mano

nių jam mažinti. Būtent taip „Telia“ iniciatyva paskatins

kuriuos dabar priimame kaip duotybę. O tais laikais, kai

tuščiai studentės kišenei), o laiškų tekdavo laukti savaitėmis, tas atsiskyrimas kartais būdavo nepakeliamas. Tačiau

technologijos gali ir skaldyti, atomizuoti mūsų visuomenę, jei nenubrėšime linijos tarp tikrosios ir virtualiosios realybės. Nes tikro prisilietimo ir apsikabinimo niekada nepa-

keis žinutės ar vaizdo pokalbis. Todėl aš esu už technologijas ir jų atnešamą pažangą, bet taip pat tvirtai tikiu, kad kaip ir viskas gyvenime, technologijos turi turėti savo vietą ir mūsų gyvenimą tik papildyti, bet ne tapti jo pagrindu.

– „Telia“ bendrovėje esate tvarumo ambasadorė. Ko-

kiais būdais tvarumas diegiamas ir palaikomas ten?

– Manau, kad „Telia“ tvarumo srityje yra absoliutus ly-

deris. Esame išsikėlę sau drąsius tikslus: iki 2030-ųjų savo veiklos procesuose pasiekti nulį atliekų – skirsime daug

didesnį dėmesį tam, kad sumažintume vartojimą ir pakartotinai panaudotume kuo daugiau medžiagų; ir nulį CO2 LAMŲ SLĖNIS 128

jai turės įsivertinti savo poveikį klimatui ir imtis priemo-

šiais klausimais susimąstyti visą rinką – ką ji gali padaryti, kad klimato kaitos grėsmė mažėtų. Pirmieji mūsų pada-

ryti žingsniai – žaliosios elektros energijos naudojimas, be to, pasitelkiame naujausias technologijas, padedančias

mažinti energijos suvartojimą mūsų duomenų centruose, mobiliosiose stotyse. Neseniai Vilniuje įsikėlėme į aukš-

čiausio energetinio tvarumo biurą, kuriame ne tik beveik nenaudojame popieriaus, bet ir, pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose naudojame surinktą lietaus vandenį. Ir tai

tik pirmasis žingsnis į tvarumo pokyčius. Daug dėmesio

skiriame ir edukacijai – įtraukiame savo darbuotojus, ren-

giame įdomias paskaitas, susitikimus, prisidedame prie kli-

mato kaitos temos aktualumo viešumoje. Kuo daugiau apie

tai kalbėsime ir dalinsimės žiniomis, tuo daugiau žmonių

galėsime įtraukti, sudominti. Tai maži žingsniai ilgoje ke-

lionėje, bet jie visi svarbūs, ir kuo daugiau mūsų juos žengs, tuo rezultatas bus akivaizdesnis. (Šypsosi.)

129 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 130

„„SVARBIAUSIA – MAŽIAU VARTOTI. TAI TURI GALIOTI KASDIEN – IR PER KALĖDAS, IR ĮPRASTĄ DIENĄ.“

– Remdamasi savo patirtimi, kaip manote, kodėl vers-

– Mano manymu, visiškai sustabdyti klimato kai-

lui svarbu būti atsakingam šioje srityje?

tą – tikrai per vėlu. Naujosios kartos jau neišvengiamai

mybę savo įvaizdžiui stiprinti, nors labai dažnai garsios ir la-

uraganais, sausromis, ekosistemų nykimu, ir net galimais

– Istoriškai įmonės dažnai pasitelkdavo socialinę atsako-

kios frazės bei strategijos tuo ir likdavo – frazėmis bei strategijomis, dūlančiomis stalčiuje. Tačiau situacija keičiasi iš esmės. Visų pirma, keičiasi klientų poreikiai. Klientams da-

gyvens šiltesnėje planetoje, su visomis to pasekmėmis: antriniais reiškiniais (metano sukilimu iš vandenynų ir Sibiro miškų), kurie dar labiau spartins klimato šilimą.

Tačiau esu optimistė tuo atžvilgiu, kad galime – ir

rosi svarbu, kokį poveikį klimatui, aplinkai ar žmogaus tei-

privalome – kovoti su klimato kaita prisitaikydami prie

bendrovė, ar transporto tiekėjas. Tad lyderiaujančios įmonės

užkirsdami kelią tolesniam atmosferos šilimui. Privalome

sėms daro jų pasirinkta įmonė – ar ji būtų telekomunikacijų su realia tvarumo programa išlošia labiau nei įmonės, kurios

atsakomybės strategiją laiko tik dūmų užsklanda įprastinei veiklai. Antra, vis daugėja teisinių bylų – kaip visuomet, jos

inicijuojamos Amerikoje ir Kanadoje, bet netrukus atvilnys ir iki Europos – kuriose įmonės tampa taikiniais siekiant

jos (tai taip vadinama adaptacija prie klimato kaitos) ir pereiti prie tvarios energetikos, atsisakyti plastiko, sodinti

miškus, imtis kitų veiksmų. Ir svarbiausia – mažiau varto-

ti. Tai turi galioti kasdien – ir per Kalėdas, ir įprastą dieną. – Tad tikriausiai nesuklysime pasakydami, jog ir pas jus

prisiteisti žalą už klimato kaitos ar aplinkos užterštumo

užsukantis Kalėdų Senis yra tvarumo šalininkas – bet ko-

tis reguliavimas. Na, ir galiausiai – verslas yra pasaulinės

– Mums pasisekė, gavom atsakingą Senį! Jis gerai rū-

poveikį. Tokių bylų poveikis – neišvengiamai griežtėjan-

kių dovanų nedovanoja?

ekonomikos variklis. O spėjant, kad Marso kolonizacija iš

pinasi tuo, kad Kalėdos netaptų vartotojiškumo festivaliu.

morališkai privalu tam varikliui nukrypti tvarumo ir darnos

metodu, kai kiekvienas šeimos narys, išskyrus mažiausiuo-

karto nepavyks (Šypsosi), ir neturint antros planetos, tiesiog kryptimi. Antraip neturėsime, ką palikti savo vaikams.

– Po pasaulį vilnija protestų bangos, panašu, jog ir

žmonės vis labiau ima vertinti gamtą, nori joje praleisti kuo daugiau laiko. Kaip manote, ar ne per vėlai susigriebėme? Kaip tvarumą puoselėti per šventes?

Kartais apsikeitimas dovanėlėmis vyksta „slaptojo Senio“ sius, ištraukia vieną vardą, ir net nežinai, kas tave šiemet

apdovanojo. O kartais nutariame dovanoti tik po vieną

dovaną šeimai. Esame nustatę ir dovanų vertės limitą. Yra

buvę Kalėdų, kai dovanojome tik rankų darbo arba tik valgomas dovanas. Kaip bebūtų, manau, svarbiausia prisiminti tikrąją Kalėdų prigimtį ir ją įprasminti.

131 LAMŲ SLĖNIS

Daiktai pasakoja istorijas Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Aš tikiu, kad kiekvienas daiktas į mūsų namus turėtų atkeliauti prieš tai mintyse ilgai pasinešiojus jo idėją. Ar pastebėjote, kad įsigijus kokybišką daiktą, apie kurį svajojote dienų dienas, džiaugsmas trunka gerokai ilgiau? Man pritaria ir produkto dizainerė, Vilniaus dailės akademijos lektorė, garsiojo „Red Dot“ apdovanojimo koncepcinio dizaino kategorijoje laimėtoja Barbora Adamonytė-Keidūnė. Daiktai turi pasakoti istorijas, – sako ji, – o pirkiniai turėtų būti atidžiai apgalvoti ir tvarūs. Ypač prieššventiniame šurmulyje.

LAMŲ SLĖNIS 132

133 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 134

„„ LIETUVIŠKAS DIZAINAS ATRODO DAR VISAI ŠVIEŽIAS, GAL KIEK KAMERINIS, TAČIAU – PROGRESYVUS.“

– Barbora, koks tau yra lietuviškas dizainas? Ar galima

kolegas ir su jais pabendrauti. Per metus visi tiek panirę

– Pirmiausia pradėjusi mąstyti apie lietuvišką dizainą

stebime tik per socialinius tinklus.

apčiuopti jo identitetą?

pagalvoju apie smulkmeniškumą. Visas dėmesys skiria-

mas detalėms, gamybai, kaip objektas yra pateikiamas ir

į savas veiklas, kad dažniausiai naujus darbus ar projektus

– Tavo kūryboje svarbus tvarumas. Koks dizainas

kiek reikia atlikti bandymų ir pagaminti prototipų, kol

yra tvarus?

tuviškas dizainas atrodo minkštesnis nei skandinavų, o

objektai – ilgalaikės vertės. Nebegyvename tuose laikuose,

dizainas reiškia istorijas: neretai kiekvienas gaminys turi

nėje aplinkoje dar pastebiu kalnus plastiko, mūsų parduo-

jis tampa produktu. Esu girdėjusi, kad Pietų Europai lie-

skandinavams – aštresnis nei pietiečių. Man lietuviškas

gilų savo pasakojimą, o formose atsispindi kūrėjų charakteriai. Lietuviškas dizainas atrodo dar visai šviežias, gal kiek kamerinis, tačiau – progresyvus.

– Ar yra kažkas, ko šiame lauke, tavo galva, trūksta?

– Man tvarus dizainas yra sąmoningas dizainas, o tvarūs

kai švaistymas ir eikvojimas niekam nekliuvo. Visgi kasdie-

tuvėse galima rasti mangų, po vieną supakuotų į plastikines pakuotes, skirtingų atliekų šiukšlinių galima rasti dar ne

visur, o guglinant tvaraus dizaino sąvoką vis dar perklausiama, ar turėjau omenyje „tvoros dizainą“. (Šypsosi.)

Žingsnis po žingsnio pasikeitimai vyksta, jų yra tikrai

– Kuriant tokioje mažoje rinkoje kaip mūsų šalyje, tarp

daugiau nei prieš kokius penkerius metus. Šį semestrą Vil-

konkurencija, nes kūrėjų profiliai yra gana skirtingi, bet iš

jančiu dėstytoju Arūnu Ošlapu iš Western Washington

kūrėjų atsiranda natūrali įtampa. Nenoriu sakyti, kad tai praktikos esu pastebėjusi, kad, pavyzdžiui, gauti gamintojų

ar kitų įmonių kontaktus būna sudėtinga, atsiranda nematoma distancija. Tiesa, tą atsveria labai šiltas komandinis

darbas. Vykstant į tarptautines parodas, organizuojant įvai-

rius dizaino renginius kūrėjai tikrai nuoširdžiai dirba išvien, it kumštis. Juk dažniausiai Dizaino savaitė ar kitas didesnis renginys būna vienintelė proga vienoje krūvoje pamatyti

niaus dailės akademijos Dizaino katedroje su čia vizituouniversiteto vedame tvaraus dizaino kūrybines dirbtuves. Studentai kuria virtuvės objektus iš nebereikalingų medžia-

gų ar atliekų – labai džiugu girdėti studentų diskusijas apie

šių problemų sprendimo būdus. Jų naudojamos medžiagos

svyruoja nuo organinių, tokių kaip žievelės ar riešutų kiautai, iki pramoninių atliekų, tokių kaip automobilių saugos diržai, plastiko pakuotės, porolonas, kilimų atraižos ir kita.

135 LAMŲ SLĖNIS

Grįžtant prie manosios kūrybos – jaučiuosi kiek dvi-

gana akivaizdų norą sulaukti pripažinimo. Drabužiai man

tvarumu. Taip, iš tiesų tai man labai svarbu, visuomet

riu kelis iš to laiko likusius drabužius, nors ir norėčiau,

prasmiškai, girdėdama, kad mano kūryba gretinama su

atsižvelgiu į naudojamas medžiagas, gamybos optimizavimą. Visgi dirbu su dviem skirtingomis kryptimis – as-

meniniais projektais ir užsakymais, kurių metu medžiagas

ar procesus padiktuoja klientas. Yra mano kurtų objektų,

buvo išraiškos būdas, galimybė jaustis saugiai. Iki šiol tu-

kad spintoje būtų dar daugiau erdvės. Naujai mano atras-

tas malonumas – daikto nenusipirkti. Labai keistas įžeminantis jausmas – sutaupyti pinigų. (Šypsosi.)

Rinkdamasi objektus namams ar drabužius vadovau-

kurie gaminti Lietuvoje, tai riboto tiražo gaminiai, tačiau

juosi kokybės kriterijumi ir stengiuosi įsigijusi vieną atsisa-

kilimai audžiami Indijoje, o kiti objektai gaminami Ki-

nukeliauja pas mano tėvus, kur mama imasi paskirstymo

tuo pačiu yra ir produktų, kurie yra masinės gamybos: nijoje. Visgi net ir tolimose šalyse pagaminti produktai gali būti tvarūs. Stengiamės kurti tokius objektus, kurie

tarnautų ilgus metus, o kai jų nebereikia – galėtų būti perdirbami. Pakuotėms galioja tos pačios taisyklės.

– Pasikalbėkime apie atsakomybę renkantis daiktus

namams, drabužius. Kokiais kriterijais vadovaujiesi kažką pirkdama?

– Prisimenu, paauglystėje kiekvieną savaitę tiesiog pri-

valėdavau įsigyti po naują rūbą. Dabar tai vertinu kaip LAMŲ SLĖNIS 136

kyti dviejų. Dažniausiai tie atsisakytieji daiktai ar drabužiai darbų. Ji geriausiai žino, kam tie daiktai galėtų praversti.

Pastebiu, kad įsigijus ilgai lauktą, kokybišką ir kiek

brangesnį objektą aplanko visai kitas jausmas – džiu-

gesys trunka daug ilgiau. Paskutinysis mano įsigytas

daiktas – restauruotas svetainės stalelis iš Kauno restau-

ratorių (www.matyta.lt) rankų. Tai dizainerio Richardo Hornby kūrinys, sukurtas 1950‒1960 metais. Tos pačios serijos kavos staliukais prekiavo garsioji parduotuvė „Harrods“, todėl toks objektas namuose kiekvieną kartą praeinant pro šalį mane verčia šypsotis!

137 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 138

139 LAMŲ SLĖNIS

– Juk iš tiesų, vienas geras ir apgalvotas daiktas atne-

ša daugiau džiaugsmo nei krūva neapgalvotų pirkinių! Kaip sugebėti atsirinkti tik tuos, kurių tikrai reikia?

– Manau, kad dar pati mokausi prieš įsigydama

daiktą atidžiai pasverti jo vertę. Būna ir silpnumo akimirkų, neneigsiu. Jei objektas turi istoriją, žinutę, tai mane iškart paperka. Tuomet atkreipiu dėmesį į jo

pagaminimo būdą, naudotas medžiagas ar priežiūrą, kurios reikės įsigijus. Mano kūrybos partneris ir užsakovas Alfredas Vaughnas Melsonas kartą labai taikliai

paklausė: „Ar tokios kokybės produktą galėčiau dovanoti savo mamai?“ Tai geras filtras, padėjęs susivokti

apie savo kuriamus objektus. Prieš įsigydami daiktą paklauskite savęs, ar jis jus tikrai džiugins, ar akys neklius už kokybės stokos ar kitų detalių. Svarbu, kad įsigytas

daiktas ilgainiui neimtų liūdinti dėl prasto pasirinkimo. – Kaip tvarumas atsispindi tavo pačios kasdienybėje? – Neseniai sutelktinio finansavimo platformoje pa-

rėmiau „Last Swab“ projektą. Tai daugkartinio naudo-

jimo ausų krapštukas, turintis du skirtingus antgalius, todėl tinkamas ir makiažo korekcijoms. Pakraupau nuo

per savaitę susidarančio panaudotų ausų krapštukų kiekio mūsų namuose, todėl labai nekantru išbandyti šią

alternatyvą. Rūšiuojame atliekas, stengiuosi kuo dau-

giau buitinę chemiją pakeisti aplinkai nekenksmingais produktais. Visai neseniai išgirdau, jog dovanų popie-

rius, tas margasis su visais piešinėliais, yra neperdirbamas, – tai irgi šokiruoja suvokiant, kokie kiekiai šios medžiagos po švenčių atsiduria šiukšlių dėžėse.

– Barbora, kokia yra „Brisk“ kryptis? Kas tau, kaip

daiktų dizainerei, svarbiausia?

– „Brisk“ yra mano projektų, darbų rinkinys. Nuo

projektų, kurtų dar studijų metais, asmeninių eksperimentų iki masinės gamybos produktų. Perbėgusi aki-

mis per puslapį matau, kad jame ryški funkcijos ir estetikos sintezė. Neretai projektai kuriami pagal klientų

LAMŲ SLĖNIS 140

apibrėžtas gaires. Kaskart būna iššūkis nepaleisti savų kūrybos principų: funkcijos, formų nuosaikumo, kuo tvaresnių medžiagų ir savos estetikos. Šiuo metu su mi-

nėtuoju partneriu Alfredu Vaughnu Melsonu kuriame mano vardo, tiksliau – pavardės, prekės ženklą, kuriame akcentuojama kokybė ir sumanus dizainas.

– Skaičiau, kad tavo kūrybai nemažai įtakos daro

gaivus pajūrio oras ir sezonų kaita?

–Tėvai man įskiepijo tiesiog neišraunamą mei-

lę gamtai. Kiekviena mano vaikystės vasara praleista pajūryje, sode pas senelius, ruduo – vos pradėjus švis-

ti grybaujant miškuose, o žiemos – raudonais žandais kalvose prie namų.

Kadangi šiuo metu nemažai kūrybinio laiko pralei-

džiu prie pagrindinio savo darbo įrankio ‒ kompiute-

rio, ar leidinių, išvykimas į gamtą man gyvybiškai svar-

bus. Net mano vyras sako, kad kartais kiek pavargsta

nuo mano noro kiekvieną savaitgalį važiuoti į gamtą. (Šypsosi.) Nuostabu, kad savo šalyje turime taip ryškiai

juntamus metų laikus. Įkvėpimas man neretai ateina iš gamtos reiškinių: vandens paviršių, drėgmės, rūko.

– Papasakok, kaip atrodo tavo kūrybos procesas?

Kada tau gimsta geriausios idėjos?

– Geriausios idėjos gimsta atitrūkus nuo darbo stalo.

Ar tai būtų gamta, ar miestas. Neretai idėja būna momentinė vizija, kurią pradėjus realizuoti ji apauga kitais sprendimais. Kartais aplanko ir stiprūs saviplakos mo-

mentai ir nerimas, ar viskas tikrai pavyks. Visgi jau ne

kartą esu įsitikinusi, kad šį jausmą ištirpdo tik darbas. Stengiuosi nerimo energiją perversti į veikimą, ir tada paprasčiausiai nebelieka laiko svarstymams, ar tikrai ver-

ta. Visada pirminę idėją greitai pasižymiu eskizų knygelėje, dažniausiai šis eskizas būna suprantamas tik man

vienai. Man labai svarbu, kas pirmasis išgirs mano idėją, kam apie ją papasakosiu, kokia reakcija ją palydės. Tai padiktuoja tolimesnį minties plėtojimą ir nusiteikimą.

141 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 142

143 LAMŲ SLĖNIS

„„ PER KALĖDAS DAUG MĄSTAU APIE SAVO VIETĄ, NUVEIKTUS DARBUS, PAŽADUS ATEIČIAI.“

– Šiuo metu Vilniaus dailės akademijoje dėstai pie-

šimą, vedi kūrybines dirbtuves. Ko mokydama kitus išmoksti pati?

– Turbūt dar didesnės disciplinos. Man svarbus nuo-

seklus darbas ir kartais kyla noras užbėgti studentams už akių, viską sudėlioti už juos. Džiugu matyti, kaip per

semestrą kūrėjas paauga, kaip pradeda vertinti savo darbus ir įgūdžius. Dėstyti ir asmeniškai konsultuoti ryš-

kių charakterių studentus nėra lengva, tačiau kas kartą ištirpdo padėka ar nuoširdus pokalbis apie studento

dizaino ateities vizijas. Man artimas kūrybinių dirbtu-

vių formatas, kai aiškios laiko ir projekto gairės, todėl visuomet akcentuoju, jog maksimalų pajėgumą reikia įjungti nuo pat pradžių. Mano studijų metais nebuvo pažįstamos nemigo naktys prieš peržiūras. (Šypsosi.) – Barbora, o kokios būna tavo Kalėdos?

– Šeimyniškos ir turbūt jaukiausios dienos per visus

metus. Per Kalėdas daug mąstau apie savo vietą, nuveiktus darbus, pažadus ateičiai. Nuteikiu save kitiems

metams, akcentuodama pusiausvyros ir griežto mąsty-

mo gaires. Tėvų namuose turime tvirtas Kūčių vakaro tradicijas, o paskutinę metų dieną nuo pat vaikystės važiuojame į gamtą piknikauti, keliaujame į pirtį.

– Man atrodo, kad prieš Kalėdas tai ypač svarbu:

prisiminti, kad ne daiktų skaičiuje slypi esmė. Ką tu dovanoji savo artimiesiems, ką pati tikiesi rasti po eglute?

– Apie dovanas artimiesiems pradedu galvoti gana

anksti. Atlieku savotišką tyrimą, iš anksto išsiaiškinu, ko kam labiausiai reikia. Man svarbu, kad tai būtų

LAMŲ SLĖNIS 144

praktiškos dovanos, kartais visiškai smulkmenos, bet parinktos labai atsakingai. Kalėdiniai dizaino turgūs

būna tinkami paskutiniosioms dovanoms, o kartu tai ir geras metas pabendrauti su kitais lietuvių kūrėjais.

Na, o pati po eglute šiemet labai noriu rasti slan-

kmatį, kad mano kuriamuose objektuose būtų dar daugiau tikslumo. (Šypsosi.)

– Kaip atsakingai išrinkti dovanas?

– Galbūt galvojant apie žmogų, kuriam bus skirta

dovana? Juk kartais gera kava gali būti pati geriausia dovana. Čia iš patirties! (Šypsosi.)

– Na, ir pabaigai, papasakok, kokiam projektui šiuo

metu atiduodi daugiausiai savo laiko ir jėgų?

– Kad nereikėtų visko laikyti galvoje, maždaug kas

savaitę susirašau projektus ir veiklas. Tas lapelis kabo ant sienos ir nebyliai primena viskam rasti laiko.

Šiuo metu į gamybą atiduoti keli projektai, sukurti

„HM&T“ prekės ženklui, todėl netrūksta susirašinėjimo su gamintojais, korekcijų. Indijoje austi kilimai

jau pasiekė Amerikos rinką, todėl kūrybinis procesas

pasipildė nauja patirtimi – pardavimo stebėjimu, proceso tobulinimais.

Vienas didesnių projektų, nors ir ne toks didelis fi-

ziniame mastelyje, – nerūdijančio plieno kišeninis veidrodėlis „MIRROLL“, kuris pastatytas ant briaunos nenurieda. Prasidėjusi masinė šio objekto gamyba at-

nešė labai daug iššūkių ir atrodo, jog artimiausiu metu jie dar tikrai nesibaigs. Netrukus tai bus pirmasis „Adamonytės“ prekės ženklo objektas.

Taip pat šiuo metu Akademijoje artėja semestro pa-

baiga, todėl netrūksta pasiruošimo peržiūroms, organizacinių reikalų kuruojant kūrybinių dirbtuvių dizaino mugę, kuri vyks gruodžio 13 dieną.

Kasdien kintantys projektai niekada neleidžia

padėti taško, o tai ir yra viena stipriausių varomųjų energijų. (Šypsosi.)

145 LAMŲ SLĖNIS

Antras daiktų gyvenimas Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Lina Jushke

Šveicarijoje jau dvidešimt vienerius metus gyvenanti ir kurianti menininkė Vilija Litvinaitė nepaprastai mėgsta antram gyvenimui prikelti senus daiktus, o tam padaryti renkasi pačias netikėčiausias technikas. Su kūrėja kalbamės apie jos kūrybos kelią, kantrybės ir pasitikėjimo mokančius projektus, gyvenimą užsienyje bei mamos sektas pasakas, nugulusias jos kūriniuose.

LAMŲ SLĖNIS 146

147 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 148

„„TOBULĖSIU“ – NESAKAU. TO ŽODŽIO VENGIU, NES KAI ARTĖJI PRIE TOBULYBĖS – ARTĖJI PRIE KELIO PABAIGOS.“

MENO PASAULIS VISADA BUVO ARTIMAS Menai pasąmoningai mane žavėjo jau nuo vaikystės. Juose radau savo bažnyčią. Matydama meno kūrinius svajodavau kada nors taip pat sugebėti kurti. Vaikystėje ir paauglystėje turėjau klausos sutrikimą – tinitą (zvimbimą ausyse), kuris man neleisdavo užmigti. Supratau, kad tik aš tai girdžiu, todėl nieko tėvams ir nesakiau, galvojau, vis tiek nesupras. O kad galėčiau užmigti, galvodavau apie kūrybą, piešimą. Pasinerdavau taip giliai, kol nebegirdėdavau to zvimbimo ir tik tuomet užmigdavau... Toks užmigimo ritualas išliko iki dabar, nors niekas ir nebezvimbia. (Šypsosi.) Į kūrybinius procesus judėjau aplinkiniais keliais. Pirmiausia mokiausi Šveicarijoje medicinos, dirbau su medicina susijusį darbą ir greta jo lankiau skirtingus meno kursus, tarp jų – ir dvejus metus trunkantį paruošiamąjį kursą studijoms Ciuricho aukštojoje meno akademijoje. Pastaruosius kelerius metus esu atsidavusi tik menams. STILIUS FORMUOJASI VYSTANTIS ASMENYBEI Mano kūrybos stilius – modernus, šiuolaikinis. Jis, kaip ir kiekvienas stilius, formuojasi vystantis asmenybei. Nepasakyčiau, kad mano stilius jau yra susiformavęs toks, kad išliktų visam gyvenimui. Jis niekada nebus pastovus, nes aš

keičiuosi ir keisiuosi. „Tobulėsiu“ – nesakau. To žodžio vengiu, nes kai artėji prie tobulybės – artėji prie kelio pabaigos. PROJEKTAS, ĮKVĖPTAS PASAKOS Mėgstu pakeisti daiktų paskirtį. Ir vaikštinėti po sendaikčių ir statybos reikmenų parduotuves. Šveicarijoje sendaikčių parduotuvės, turgeliai yra labai populiarūs, ten randu įdomių ir keistų dalykėlių. Taip ir užgimė rūbų tema, kuri menais iš siūlių tapo šiek tiek vėliau. Paauglystėje dėvėdavau mamos rūbus, jie būdavo labai malonūs ir kvepėdavo mama, lyg ji pati būtų šalia. Dėvėti rūbai man tapatinasi su žmogaus dvasia, todėl svetimų žmonių drabužių negalėčiau dėvėti. Bet iš kitos pusės gaila gerą, dvasios įgavusį rūbą išmesti, sunaikinti. Taip ir gimė mintis suteikti rūbams antrą gyvenimą, paversti juos savarankiškomis būtybėmis. Šį projektą pavadinau „Nei nuoga, nei apsirengusi“. O viso to priešistorė buvo tokia: mama vaikystėje man skaitydavo pasakas. Viena mėgstamiausių buvo „Gudri merga“. Pamenu, mane nepaprastai sužavėjo tos mergos gudrumas, kaip ji sugebėjo išspręsti jai duotas nelengvas užduotis. Ties viena užduotimi susimąsčiau, kaipgi aš, būdama tos gudrios mergos vietoje, išspręsčiau pono duotą užduotį ateiti į dvarą „nei nuogai, nei apsirengusiai“. Labai daug metų tai kirbėjo pasąmonėje, kol radau sprendimą kurti tik su rūbų siūlėmis.

149 LAMŲ SLĖNIS

KŪRYBOS PROCESAI, MOKANTYS PASITIKĖTI ĮVYKIŲ TĖKME Procesas užtrunka apie metus. Ieškau visur, bet daugiausiai dėvėtų sendaikčių parduotuvėse, senų rūbų su įdomiomis siūlėmis. Iškarpau medžiagą ir palieku tik rūbo „griaučius“. Tuomet stebiu, kuo tos siūlės įdomios, į ką jos galėtų pavirsti – monospausdinius, 3D figūras-skulptūras, nuotraukas ar šiaip instaliacijas. Monospausdiniams parenku specialų didelio formato rankų darbo popierių. Siūles kruopščiai įtrinu atitinkamais dažais. Tuomet dėlioju jas ant popieriaus. Kažką pakoreguoti, net milimetrą, nebeįmanoma, nes darbas jau bus suteptas. Daug siūlių, o rankas turiu tik dvi. (Šypsosi.) Kad paįvairinčiau ir turėčiau spausdiniui daugiau įtakos, sukūriau ir pati savo rankomis pasidariau specialų siūlių išdėliojimo prietaisą. Kita proceso dalis – spausdinimas, kurį aš atlieku basomis kojomis. Pėdos jaučia, kur paspausti, o kur atsargiai praeiti. Taip pat labai svarbu ir kojų šiluma, sušildanti riebius dažus. Tokiu būdu galiu atspausti smulkiausias siūlių detales. Toliau eina ilgas džiovinimo laikas, kurio metu kasdien keičiu džiovinimo pertvaras. Po kelių savaičių džiovinimo priežiūra nebėra tokia intensyvi. Galutinį kūrinio rezultatą turiu po pusės metų, kartais ir vėliau. Dar ilgiau užtrunka figūrų-skulptūrų darymas. Joms reikia mažiausiai 50 sluoksnių specialaus mišinio, o su kiekvienu džiovinimo laikas labai pailgėja. Džiūstanti figūra-skulptūra keičiasi, lėtai juda ir pati formuojasi. Darbas su siūlėmis yra labai įdomus, galima sakyti, kad pusė darbo yra mano, o kita pusė – pačių siūlių. Šis procesas išmokė mane paleisti vadžias ir tiesiog pasitikėti tuo, kas įvyks. KURTI ĮKVEPIA GYVENIMAS Kurti mane įkvepia tiek daug visko... Geras oras, gamta, kvapai, muzika, knygos, pokalbiai su įdomiais žmonėmis. Mano sūnus, kuriam 12 metų, mėgsta kurti, iš jo mokausi peržengti savo ribas. Jis naudoja savo kūrybai netikėčiausius daiktus, mane tai žavi.

LAMŲ SLĖNIS 150

Vienas iš mano charakterio bruožų yra nenustoti ieškoti, kol nerasiu atsakymo, sprendimo. Paauglystėje mėgau sunkius matematinius uždavinius, dėl kurių naktimis nemiegodavau, kol išspręsdavau. Tikiu, kad į kiekvieną klausimą yra atsakymas, tereikia jį surasti. Toks yra ir mano gyvenimo iššūkis: jeigu kelias nesikloja, kaip galvoji, tai galvok kitaip! ( Juokiasi.) Labai vertinu gilius pokalbius su žmonėmis. Kartkartėmis keliauju su savo bedravarde pussesere po pasaulį praplėsti akiračio – grįžtu su naujomis mintimis, idėjomis. Įkvepia ir stebina visos stiprios asmenybės, kurios nublokštos audros atsikelia, neguli pakelėje. Labai mėgstu vaikščioti po gamtą, kalnus. Turiu savo mylimą ežerą Ciuricho apylinkėse Greifensee, kurio pasiilgstu, kai būnu išvažiavusi, ir grįžusi skubu jį aplankyti. MENO FUNKCIJA – DVASINIS PENAS Menas reikalingas žmonijai taip, kaip reikalinga kalba ir muzika. Kaip atrodytų pasaulis be meno? Greičiausiai kaip planeta be žmonių. Tai dvasinio peno dalis. Kalba, jausmai ir tai, ko negali išreikšti kitais būdais. Meno poveikis priklauso nuo menininko ir meno stebėtojo. KURIANT UŽSIENYJE NE MAŽIAU SVARBU IŠSAUGOTI SAVO LIETUVYBĘ Jau 21 metus gyvenu Šveicarijoje. Smalsumas pažinti svetimas kultūras ir šalis nuvedė svetur, tačiau pati esu klaipėdietė ir grįžti į gimtinę bei aplankyti artimuosius man labai svarbu, nes vaikystė yra gyvenimo pamatai. Jei pamirši savo šaknis, pamirši ir didžiąją dalį savęs. Į Lietuvą grįžtu keletą kartų metuose. Domiuosi Lietuvos žmonėmis ir kas joje vyksta. Didžiuojuosi visais lietuviais, kurie kuria, visą save atiduoda savo gyvenimo projektams, rizikuoja ir tiki savimi, būna pripažinti ne tik savo šalyje, bet ir svetur. Dažnai naudojuosi lietuviškomis paslaugomis, įsigyju lietuviškų produktų. Manau, kad širdyje esu netgi labai lietuviška. ( Juokiasi.)

151 LAMŲ SLĖNIS

Skaityti lėtai Tekstas: Adelė Galdikaitė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Kokybiškas turinys verčia stabtelėti. Neskubėti versti puslapių, įsiskaityti į kiekvieną žodį, dėmesiu apglėbti kiekvieną sakinį, o jau perskaičius, mintimis vis sugrįžti. Man pritaria ir žurnalų kolekcionierė, instagramo paskyros „Reading Slowly“ įkūrėja Diana Kijauskaitė. „Kokybiškas leidinys yra tas, kurį norisi laikyti lentynoje, kad bet kada galėtumėte prie jo sugrįžti.“ Su Diana kalbamės apie meilę žurnalams, kokybišką turinį, lėtąją žurnalistiką ir gebėjimą mėgautis gražiu žodžiu.

LAMŲ SLĖNIS 152

153 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 154

– Diana, kas slepiasi už „Reading Slowly“?

– Už šios paskyros slepiasi kokybiškos periodikos

mylėtoja! Nuo vaikystės mėgau žurnalus, o rimtesnė

meilė leidiniams susiformavo Lietuvoje atsiradus pirmajam mados žurnalui. Pamenu, kartą būdama stu-

dentė pagailėjau pinigų žurnalui, o vėliau gailėjausi

savo sprendimo – dabar kolekcija nepilna! Gal būčiau nepavalgiusi, užtat paskaičiusi. (Šypsosi.)

Vėliau pradėjau domėtis ir kitokiais leidiniais, ypač

naujai atsirandančiais, nišiniais. Lietuvoje prieš mažiau

nei dešimtmetį jie buvo labai retas reiškinys. Visada

domino ir populiarieji užsienio žurnalai, kurių rečiau

būdavo mūsų spaudos lentynose, „Vogue“ ar „Bazaar“. Pradėjus daugiau keliauti, žurnalai tapo būtiniausiais oro uosto pirkiniais. Dabar draugams ir šeimos nariams nebereikia sukti galvos, ką parvežti lauktuvių, – visada

tiks įdomus žurnalas. Didesniame oro uoste galima aptikti negirdėtų ir nematytų spaudos perlų. – Nuo ko prasidėjo šis projektas?

– Sukaupusi nemažai leidinių, ne tik žinomų, bet

ir išskirtinių, mažiau populiarių, dažnai pagalvodavau, kiek daug juose slypi gero turinio. O liūdniausia, kad

leidiniai – periodiniai, vadinasi, vieno numerio galiojimo laikas labai trumpas. Jis aktualiausias tol, kol neišei-

na naujas numeris. Nespėjus jo perskaityti, norisi skaityti jau naujesnįjį, o ankstesnysis nugula į lentyną. Taip visas gerasis turinys lieka dulkėti nė neperskaitytas. Supratau, kad ne tik aš, bet ir daugelis kitų, skubančių ir

užsiėmusių žmonių, prie jo taip ir nebesugrįžta. O tie,

kurie apskritai neturi laiko skaityti, nė neįsivaizduoja, kiek daug gėrio galima rasti kokybiškoje spaudoje.

Tuomet ir sugalvojau iš turimų leidinių išrinkti ge-

riausių idėjų, sutrumpinti ir išgryninti jas iki instagramo įrašo ilgio – suprantamo ir adekvataus šiandieniniam

vartotojui informacijos kiekio. Mano tikslas – supažin-

dinti platesnę auditoriją ne tik su kokybiškais leidiniais, bet ir su įvairiomis idėjomis, istorijomis ir jų autoriais.

155 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 156

157 LAMŲ SLĖNIS

– O kaip tu atsirenki, ką skaityti, kurį žurnalą

įtraukti į savo kolekciją?

– Atsiranda vis daugiau naujų ir įdomių leidinių. Dar

2011 metais, studijuojant leidybą Vilniaus universitete, dėstytojai mums prognozavo liūdną spaudos ateitį. Tuo-

met populiarėjo elektroninės ir garso knygos, elektroniniai

žurnalai internete. Visi su gailesčiu kalbėjo, kokia maža rinkos dalis ateityje lauks spausdintų leidinių. Tad šis peri-

odikos atgimimas mane labai džiugina! O naujų, nišinių ir unikalių leidinių atsiradimo gausa tik parodo, kad poreikis

jiems yra, auditorija plati ir įvairi, o turinio kūrėjų ir ga-

bių idėjų generatorių – apstu. Nors pati vis dar nešiojuosi svajonę kada nors išleisti savo leidinį, kai randu tiek kokybiškos ir originalios spaudos, atrodo, kad greitai rinka bus perpildyta. Bet perpildyta gerąja prasme. (Šypsosi.)

Savo kolekcijai leidinius atsirenku labai paprastai –

pagal savo pačios interesus. Radusi kokybiškos spaudos

leidinių, neleidžiu sau pirkti visų iš eilės, pavarčiusi atsirenku tuos, kuriuose aptinku mane sudominančių naujų ar jau seniau dominusių temų, idėjų. Dažnai leidinio

pasirinkimą gali lemti ir nepriekaištingas dizainas, ne-

tikėti maketo sprendimai – vizualioji malonumo dalis taip pat labai svarbi.

– Instagrame kokybišką spaudą apibūdini kaip tą,

kuri gerai kvepia, gražiai atrodo ir priverčia mus svajoti. Kokius dar kriterijus turi atitikti leidinys, kad galėtume jį pavadinti kokybišku?

– Kiekvienas gali kokybišką leidinį įsivaizduoti sa-

vaip. Skaniai kvepėti gali ir geltonoji spauda – prieš

kurią, beje, nieko blogo neturiu, manau, ne veltui ji

daugelyje šalių tokia populiari. Tačiau, mano nuomone, kokybiškas leidinys yra tas, kurį pavartę suprasite, kad

jam teks skirti laiko, jis jums asocijuosis labiau su knyga nei periodiniu leidiniu. Taigi kuriam reikės daugiau nei

kavos pertraukėlės. Norėsite susikaupti, ilgiau apmąstyti idėjas, kurios sudomino, laikyti leidinį lentynoje, kad bet kada galėtumėte prie jo sugrįžti.

LAMŲ SLĖNIS 158

159 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 160

161 LAMŲ SLĖNIS

– Siūlai gerais žurnalais mėgautis lėtai, neskubant,

pasimėgaujant... Deja, retas kuris tai sugeba. Kaip išmokti skaityti lėtai?

– Skaityti lėtai vis dar mokausi ir pati. Informaci-

ją pripratome gauti greitai, o jai apdoroti skiriame itin mažai laiko – dėmesį vienam dalykui sugebame išlaikyti labai trumpai. Esame perkrauti informacijos iš visų

pusių, jos pilna kiekviename žingsnyje. Galėčiau paly-

ginti šiandieninį jos kiekį su kitomis materialiomis pre-

kėmis – visame prekybos pertekliuje yra tiek šiukšlių, kad išmokome ir turime savo būdus, kaip atsirinkti, ko mums tikrai reikia ir kas yra verta dėmesio, kokybiška vartoti. Taip ir su informacija – šiandieninio žmogaus

užduotis – mokėti iš viso informacijos pertekliaus atsirinkti tai, kas jam aktualu, tinkama, organiška.

Kokybiškai spaudai aš skiriu vieną savaitgalio

pusdienį. Man tai laikas sau ir savo požiūrio laukui

praplėsti. Tai kaip edukacinė meditacija – manau, kad protui negalima leisti užmigti, jis turi būti atvi-

ras ir imlus. Dažniausiai tai ryto ritualas – lėti pusryčiai namuose su kava ir iš lentynos išsitrauktu pasirinktu leidiniu. Dar vienas svarbus aspektas – neversti savęs perskaityti visko ir būtinai užsidėti varnelės. Gal viena

idėja taip įtrauks, jog norėsis apie ją išsiaiškinti daugiau – paklausyti interviu su autoriumi, paieškoti kitų nuo-

monių. Svarbu – įsisąmoninti, suvirškinti, neskubėti. Tik taip aplanko tikrasis malonumas.

– Vis labiau populiarėja ir „lėtosios žurnalistikos“

sąvoka. Koks tai reiškinys?

– Lėtąją žurnalistiką galėčiau palyginti su lėtąja

mada ar lėtuoju maistu – priešingybėmis greitiems produktams. Greitas maistas ir greitoji mada dažniausiai yra nekokybiški ir netvarūs, taip pat ir su žurnalis-

tika. Ji atsirado iš nepasitenkinimo itin greita, kokybę praradusia, neoriginalia ir jokios išliekamosios vertės

neturinčia žurnalistika. Dėl socialinių tinklų ir žaibiš-

LAMŲ SLĖNIS 162

kos informacijos sklaidos juose, žurnalistikos kokybės suprastėjimas – natūralus reiškinys. Juk ji konkuruoja

su visais kitais interneto vartotojais. Tačiau tokios žiniasklaidos fone atsiranda nenumaldomas troškimas

nuo jos pasislėpti. Taip gimstanti lėtoji žiniasklaida

siūlo alternatyvą – ilgo vartojimo turinį. Kokybišką, susikaupimo ir dėmesio reikalaujantį bei priverčiantį susižavėti autoriaus darbu.

– Kokią ateitį prognozuoji žurnalų, ypač nepri-

klausomų, leidybai? Kur link eina šis reiškinys?

– Lėtosios žurnalistikos revoliucija, atgimstanti

žurnalų leidyba ‒ ateitis atrodo tikrai šviesi. Žinoma, nepriklausomų, nišinių žurnalų leidėjams lengva

nėra niekada – už savo auditoriją ir pasiekiamumą reikia kovoti. Prognozuoti sunku, kol kas matome suklestėjimą, tačiau pasiekus tam tikrą tašką, auditorijai toks formatas gali nusibosti, tada dėmesį užims

nauji kanalai. Visgi manau, jog spauda ir leidiniai tikrai neišnyks, visada užims tam tikrą rinkos dalį.

– O kokie žurnalai tavo pačios mėgstamiausi? Ką

rekomenduotum paskaityti?

– Lietuviškos spaudos rinkoje visada turi ką pasa-

kyti žurnalai „Kultūros barai“ ir „Lamų slėnis“! (Šypsosi.) Užsienyje leidžiamas mano mėgstamas, mados kategorijai priskiriamas leidinys „Porter“ rašo apie

madą iš tvariosios pusės, o svarbiausia – jame gausu visada įkvepiančių stiprių moterų ir idėjų. Unikalių temų visada turi danų šedevras „Kinfolk“. Alternaty-

vių ir negirdėtų istorijų galima rasti britų kuriamame „Oh, comely“. Taip pat išskirtinis Londone leidžiamas

„Rucksack“ žurnalas, išeinantis dukart per metus – apie nuotykius, atradimus, su unikaliomis istorijomis

ir įspūdingomis nuotraukomis. Mano sąraše ir „Cereal“, „The Gentlewoman“, „boat“, „Seed“ ir kiti. Dar

daug originalių leidinių laukia, kol pagaliau atguls mano lentynoje. (Šypsosi.)

163 LAMŲ SLĖNIS

Gardžios šventinės istorijos Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė, Dovilė Rozmanaitė-Brūžienė

„Amandus desertinė“ – tai saldus šiais metais gimęs projektas, subrendęs ir užaugęs restorano virtuvėje. „Jautėme, kad konditerija yra stipri restorano „Amandus“ virtuvės dalis, o ir svečiai vis nepamiršdavo mūsų vakarienių metu ragautų saldėsių. Restorane vis sklandė įspūdžiai, kad dalelę to, ką patyrė degustacinės vakarienės metu, svečiai norėtų parsinešti namo. Tad pasiraitojome rankoves ir ėmėmės darbų“, – pasakoja desertinės vadovė Irena Bukauskaitė-Petrik. Nedidelėje, bet jaukioje konditerijos studijoje, įsikūrusioje Vilniaus senamiestyje, restorano „Amandus“ siela ir vyriausiasis šefas Deivydas Praspaliauskas vairą patikėjo moterims: Irenai, kuri koordinuoja visą studijos veiklą, Tomai, konditerių konkursų prizininkei bei receptų kūrėjai, ir naujai prie komandos prisijungusiai konditerei Rugilei. Savo asortimentą desertinė pradėjo nuo „Amandus“ svečių ir komandos labiausiai pamėgtų ir ištobulintų desertų: Marselio pyrago, kanelių, apelsininio torto, migdolinių pyragaičių, šokoladinio torto. Be to, čia gimsta ne tik saldūs skoniai: įvairūs užkandžiai, sumuštiniai, legenda tapusi duona – visa tai taip pat ruošia desertinės konditerių komanda. „Prieš pat Kalėdas suskubome atidaryti „Amandus Deli“ krautuvėlę Halės turguje. Čia ir bus galima įsigyti ne tik desertinėje paruoštų desertų ar užkandžių, bet ir restorano virtuvėje sukurtų šedevrų, atsigerti skanios kavos, įsigyti šokolado ar Deivydo Praspaliausko receptų knygą.

LAMŲ SLĖNIS 164

165 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 166

167 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 168

169 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 170

171 LAMŲ SLĖNIS

Cinamonu pagardintos Kalėdos Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Kiek simboliška, jog su tinklaraščio „Pusryčiams“ autore Gabriele Žutautaite susitinkame ryte, – juk jos tinklaraštis ir dedikuotas šiam laikui. Maisto gamybą it meditaciją atradusi Gabrielė šypsosi, jog į virtuvę žengia ne tik tada, kai jaučiasi nusiteikusi gaminti, bet ir tada, kai nori užglaistyti nuovargį.

– Gabriele, tikriausiai nesuklysime sakydami, jog esi

ilgų rytų žmogus?

– Turbūt būtų keista, jei nebūčiau! Visada stengiuosi

žadintuvą nusistatyti taip, kad laiko ryte turėčiau ne tik

kvapo – kad ir kokius patiekalus skanautume Kalėdų rytą, močiutės mielinis pyragas yra neatskiriama jo dalis.

– Kokių kitų nelaužomų kalėdinių tradicijų turite

būtiniems reikalams, bet ir ryto puslapių rašymui prie ka-

savo šeimoje?

mui. Nemėgstu rytais skubėti, nes tuomet atrodo, kad ba-

močiutę. Kadangi visi nuolat skubame ir esame įsisukę į

sufleruoja visos tolimesnės dienos nuotaiką ir eigą.

susėsti prie stalo, aptarti naujienas, pasidalinti džiaugs-

vos puodelio, šuns paglostymui ar dienos eigos planavi-

lansą praranda visa diena. Tikiu, kad rytinis nusiteikimas

– Vadinasi, ir Kalėdų rytas turėtų būti ypatingas! Ko-

– Šventiniams Kalėdų pietums visada renkamės pas

savus reikalus, Kalėdos tampa puikia proga visiems kartu mais ar vargais.

Kalbant apie tradicijas, jau ragaudami desertus visi ap-

kie skoniai ir kvapai tądien sukasi tavo virtuvėje?

sikeičiame dovanomis. Prieš kelerius metus nusprendėme

svarbesnę vietą užima kalėdiniai pietūs. Visgi net ir ne-

išsitraukiame po vieną slaptą dovanos gavėją ir taip kie-

– Nors esu rytų žmogus, mūsų šeimoje per Kalėdas

turint ypatingų Kalėdų pusryčių tradicijų, šio ryto neįsivaizduočiau be kavos ir močiutės cinamoninio pyrago LAMŲ SLĖNIS 172

atsisakyti idėjos visi vieni kitus pasveikinti. Dabar geriau kvienas lieka pasveikintas detaliai apgalvota ir nuoširdžiai paruošta dovana.

173 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 174

175 LAMŲ SLĖNIS

– Papasakok, ką mums pagaminai Kalėdų proga? Vie-

nas patiekalas – tavo minėtasis močiutės cinamoninis pyragas, tiesa?

– O kaip skiriasi tavo Kalėdų ir Naujųjų metų vaišių

stalas? Ką pati mėgsti veikti tą savaitę tarp švenčių?

– Naujųjų metų beveik niekada nešvenčiame vieni,

– Kadangi didžioji dalis mūsų šventinių tradicinių pa-

todėl ir vaišių stalas dažniausiai būna suneštinis. Taip ne

je, tikiu, kad bent Kalėdų rytą norisi mažiau laiko praleisti

plušant virtuvėje, be to, kiekvienas sukuriame progą pa-

remtos sėdėjimu prie stalo ir nemažu pasiruošimu virtuvė-

ten, o daugiau – su artimaisiais. Todėl siūlau du receptus, kurie tą rytą nereikalauja daug pastangų.

vienam šventės dalyviui nereikia persistengti visą dieną ragauti įdomių ir dar nebandytų užkandžių ar patiekalų. Tarpušventis dažniausiai man reiškia brangų laiką su

Minėtąjį močiutės cinamoninį pyragą tikrai galima išsi-

artimaisiais. Kol visi dar gyvena šventinėmis nuotaiko-

močiutė, Kūčių vakarą mums dovanodama pyragus, kuriuos

susitikti su seniai nematytais draugais ar giminaičiais,

kepti ir Kūčių išvakarėse ar Kūčių rytą. Taip daro ir mano

Kalėdų rytą mes valgome pusryčiams. Kitas receptas – orkai-

tėje kepti kiaušiniai. Jie žavūs tuo, kad juos paruošti užtrunka labai mažai laiko, o skonis ir vaizdas – išskirtinai šventiniai.

LAMŲ SLĖNIS 176

mis ir neįsisuka į darbus, toks laikas tampa puikia proga

apsikeisti paskutinėmis dovanomis ar tiesiog kokybiškai praleisti laiką drauge.

177 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 178

179 LAMŲ SLĖNIS

– Kaip apskritai prasidėjo tava draugystė su maisto

gaminimu? Kokių jausmų tau tai suteikia?

– Nemeluosiu, mano draugystė su maisto gaminimu

prasidėjo iš reikalo. Išsikrausčius iš tėvų namų studi-

juoti, reikėjo ne tik išsiaiškinti, kiek laiko virti kiaušinį pusryčiams, bet ir kaip tinkamai paruošti mėsą, išvirti paprasčiausią sriubą ar iškepti draugams pyragą. Ilgainiui išmokus pagrindinių technikų ir išbandžius klasikines skonių kombinacijas, atsirado poreikis eksperi-

mentams ir vietos improvizacijoms. Galiausiai virtuvė

tapo mano meditacijos vieta – ten žZengiu ne tik tada, kai jaučiuosi nusiteikusi gaminti, bet ir tada, kai noriu užglaistyti nuovargį. Atrodo, kad gamindama atsipalaiduoju ir pailsiu.

– Tačiau tinklaraštį „Pusryčiams“ sukūrei gana spon-

taniškai, tiesa?

– Tiesa. Vieną rytą pabudau ir supratau, kad gal užteks

savo pusryčių patiekalais erzinti tik draugus asmeninėje

instagramo paskyroje – galbūt tai aktualu ir kitiems? Taip ir atsirado paskyra „Pusryčiams“.

– Mums pagaminai saldų ir sūrų patiekalus. O kam pir-

menybę teiki pati – saldiems pusryčiams ar sūriems?

– Visiškai neplanuotai mūsų namuose susidėliojo tradicija

darbo dienomis dažniau valgyti sūrius pusryčius, o savaitgaliais – smaližiauti saldesnius. Tad darbo dienomis valgome

sumuštinius ar kiaušinių patiekalus, o savaitgalius dažniausiai

paskiriame blynams, vafliams ar prancūziškiems skrebučiams. – Ar gamindama daug remiesi mamos ir močiutės iš-

mintimi? Kokį svarbiausią virtuvės patarimą esi iš jų gavusi?

– Kadangi mano maisto gaminimo kelionė prasidėjo

tik išvykus iš tėvų namų, natūralu, jog iš mamos ir močiutės daug patirties pasisemti nespėjau. Užtat net ir

dabar, tiksliai kažko nežinodama virtuvėje, pirmiausia griebiuosi pagalbos skambučio mamai.

LAMŲ SLĖNIS 180

181 LAMŲ SLĖNIS

„„VALGOMOS DOVANOS – MANO MĖGSTAMIAUSIOS: NE TIK GAUTI, BET IR DOVANOTI.“ Visgi kad ir kaip banaliai skambėtų, turbūt pagrin-

gauti, bet ir dovanoti. Kartu su mama jau beveik dešimt

nu, kad paauglystėje vienu metu buvau atradusi naują

miausia juos dovanodavome šeimos nariams, bet dabar

dinė iš jų išmokta pamoka – meilė ir kantrybė. Pame-

hobį – konditeriją. Nors ji man tuo metu nelabai sekėsi, mama sakydavo viena: „Įdedi per mažai meilės“. Nuo

tada žinau, kad maistui reikia laiko, kantrybės ir įdėtos širdies, – jeigu gaminsi tik iš reikalo, be jokio vidinio džiaugsmo, ragaujantieji tai puikiai jaus.

– Kadangi šventės jau ant nosies, kokios būtų tavo

valgomų dovanų rekomendacijos? Gal koks aliejų ar druskos rinkinys, riešutai ar slaptas kūčiukų receptas?

– Valgomos dovanos – mano mėgstamiausios: ne tik

LAMŲ SLĖNIS 182

metų kepame tuos pačius imbierinius sausainius – piršią tradiciją perėmiau ir aš. Kiekvienais metais iškepu

kelias skardas tokių sausainių, kiekvieną jų dekoruoju rankomis ir tada dovanoju visiems draugams.

Kitos mano mėgstamos valgomos dovanos: rankų

darbo triufeliai, naminė granola stiklainiukuose (tam, beje, labai tinka kalėdiškai nuteikianti apelsininė grano-

la su cinamonu), morengai. Puikiai kaip dovana pasitar-

nauja ir tas pats močiutės pyragas – nežinau, kas labiau kvepia Kalėdomis nei cinamonas!

183 LAMŲ SLĖNIS

ORKAITĖJE KEPTI KIAUŠINIAI:

SU SAULĖJE DŽIOVINTAIS POMIDORAIS • Kiaušiniai • Pesto padažas • Saulėje džiovinti pomidorai • Mėgstamas pelėsinis sūris • Alyvuogių aliejus

Orkaitėje naudoti tinkamo indelio (ramekino) dugną ir kraštus patepkite lašu alyvuogių aliejaus. Į dugną įdėkite šaukštelį pesto padažo. Paplėšykite saulėje džiovintų pomidorų, pabarstykite smulkintu pelėsiniu sūriu. Įmuškite kiaušinį, dėkite į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite 10-15 minučių, kol iškeps baltymas..

LAMŲ SLĖNIS 184

POMIDORŲ PADAŽE • Kiaušiniai • Konservuoti pomidorai • Tarkuotas fermentinis sūris • Mėgstamos džiovintos žolelės (bazilikas, rozmarinas, raudonėlis) • Druska • Cukrus

Orkaitėje naudoti tinkamo indelio (ramekino) dugną ir kraštus patepkite lašu alyvuogių aliejaus. Į indelį supilkite konservuotus pomidorus, pagardinkite druska, cukrumi, džiovintomis žolelėmis. Pabarstykite tarkuotu fermentiniu sūriu, įmuškite kiaušinį. Ramekinus dėkite į iki 180 °C įkaitintą orkaitę, kepkite 10-15 minučių, kol iškeps baltymas.

185 LAMŲ SLĖNIS

MOČIUTĖS CINAMONINIS PYRAGAS

pyragui:

• 400-450 g miltų • 500 ml pieno arba vandens • 7 g sausų mielių • Pusė stiklinės ir 4 v. š. cukraus • 5-6 v. š. lydyto sviesto • 1 a. š. druskos • 1 v .š. ir 1 a. š. cinamono • 2 a. š. kardamono • 1 kiaušinis (aptepti)

glajui:

• 100 g „Philadelphia“ sūrio • 1-2 v. š. kambario temperatūros sviesto • 100 g cukraus pudros • Žiupsnis druskos • Žiupsnis vanilinio cukraus

Užvirkite pieną arba vandenį. Į dubenį įberkite 200 g miltų, supilkite karštą pieną arba vandenį. Viską labai gerai išmaišykite – turi nelikti gumulėlių, o visa tešla priminti grietinės konsistenciją. Jeigu tešla kietesnė (skirtingi miltai skirtingai sugeria skysčius), pilkite skysčio tiek, kad ji suskystėtų. Leiskite tešlai atvėsti iki kiek šiltesnės nei kambario temperatūros. Darkart išmaišykite, supilkite mieles ir įdėkite 2 v. š. cukraus. Tešlą atsargiai išmaišykite, uždenkite drėgnu rankšluosčiu ir padėkite šiltai bent 1 valandai. Po valandos tešlos paviršiuje turėtų matytis nedideli burbuliukai. Į tešlą įmaišykite papildomus 2 v. š. cukraus,

LAMŲ SLĖNIS 186

1 v. š. cinamono, 1 a. š. kardamono, žiupsnį druskos, 2 v. š. atvėsusio lydyto sviesto. Palaipsniui sudėkite likusius 200 g miltų. Tešlą pirmiausiai maišykite dubenyje, jai pradėjus kietėti – persikelkite ant lygaus miltais pabarstyto paviršiaus ir pradėkite minkyti. Miltų dėkite tol, kol tešla nelips prie rankų, minkykite bent 7 minutes. Suformuokite tešlos rutulį, jį įdėkite į riebalais pateptą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu ir palikite bent 1 valandai kilti šiltoje aplinkoje. Kol kyla tešla, pasiruoškite įdarą. Sumaišykite pusę stiklinės cukraus, 1 v. š. cinamono, 1 a. š. kardamono, gerą žiupsnį druskos. Išsilydykite likusius 2-3 v. š. sviesto. Tešlai iškilus, ją iškočiokite iki 10-15 mm storio stačiakampės formos. Tešlą patepkite lydytu sviestu, gausiai pabarstykite cukraus ir prieskonių mišiniu, viename tešlos gale palikdami šiek tiek vietos be cukraus. Susukite tešlos ritinį taip, kad dalis be cukraus jį užbaigtų, šiek tiek ritinį suspauskite, įdėkite į kepimo popieriumi išklotą stačiakampę (kekso) formą. Uždenkite rankšluosčiu ir leiskite pastovėti dar bent 30 minučių. Orkaitę įkaitinkite iki 180-190 °C. Pyragą aptepkite kiaušinio plakiniu, kepkite orkaitės viduryje, nuo 1 valandos iki 1 valandos ir 20 minučių, priklausomai nuo orkaitės. Labai normalu, jei pyrago viršus smarkiai apskrus, – nepasiduokite pagundai pyrago ištraukti per anksti. Pyragui iškepus, jo iškart iš orkaitės netraukite ir prapjaukite tik jam visai atvėsus. Kol laukiate vėstančio pyrago, pasiruoškite glajų. Labai svarbu, jog visi jo ingredientai būtų kambario temperatūros. Pirmiausia dubenyje išplakite „Philadelphia“ sūrį su sviestu, vėliau po truputį pridėkite cukraus pudrą, druską, vanilinį cukrų. Viską gerai išplakite. Aptepę pyragą, jį galite padekoruoti juodo šokolado drožlėmis.

187 LAMŲ SLĖNIS

RYŠKESNIS SKONIS – RYŠKESNĖ NUOTAIK A Itališki bulvių virtinukai „gnocchi“ – lengvos ir greitos, tačiau ryškaus skonio vakarienės idėja. Šį kartą itališkų skonių ieškosime su naujuoju „Suslavičiaus“ trintų pomidorų padažu. Naujieji Suslavičiaus „Originalus“ ir „Daržovinis“ trintų pomidorų padažai pagaminti iš trintų pomidorų, traškių daržovių bei prieskonių. Subalansuotam skoniui išgauti nenaudojami jokie dirbtiniai priedai – be pridėtinio cukraus, krakmolo ir konservantų pagaminti naujieji padažai puikiai tiks gardinti pačius įvairiausius patiekalus.

LAMŲ SLĖNIS 188 Stilius: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

BULVIŲ VIRTINUKAI „GNOCCHI“ POMIDORŲ PADAŽE SU FETOS SŪRIU IR PESTO Bulvių virtinukams:

Pagardinti:

• 500 g bulvių

• Suslavičiaus „Daržovinis“ trintų pomidorų padažas

• 2,5 stiklinės miltų

• Žiupsnelis druskos

• 1 kiaušinis

• Žiupsnelis juodųjų pipirų

• Žiupsnelis druskos

• Fetos sūris • Pesto padažas

Bulves su lupenomis išvirkite, po to nulupkite, sugrūskite ir

Gautus virtinukus sudėkite į verdantį vandenį ir virkite apie 2 mi-

leiskite atvėsti. Įmuškite kiaušinį, suberkite miltus, pagardinkite

nutes arba tol, kol jie iškils į paviršių. Puodą nusunkite ir virtinukus

druska ir pipirais. Jei masė labai lipni, įberkite dar šiek tiek mil-

perplaukite šaltu vandeniu.

tų. Po truputį minkykite tešlą tol, kol ingredientai susijungs. Stalą pabarstykite miltais, padalinkite tešlą į keletą dalių ir iš kiekvienos dalies iškočiokite pailgus volelius. Volelius supjaustykite į kąsnio dydžio gabalėlius, vieną jų pusę įspauskite su šakutės danteliais.

Į keptuvę supilkite pomidorų padažą ir virtinukus, keletą minučių patroškinkite, pagardinkite druska ir pipirais. Sudėkite virtinukus į dubenėlį, pabarstykite smulkintu fetos sūriu ir apšlakstykite pesto padažu. Skanaukite karštus.

189 LAMŲ SLĖNIS

C'EST LA MODE

KAIP ATRODYS TAVO ATEITIES SPINTA? Tekstas: Victoria Dias, Instagram: @veedias Nuotraukos: prekės ženklų „Jil Sander“, „Dior Homme“,

Ar esate pastebėję, kad praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį susisupę į rūbus? Nuo gimimo akimirkos esame vyniojami į medžiagą, mūsų juslinis gyvenimas tarp medžiagų ir tęsiasi ‒ miegame audiniuose, dėvime drabužius... netgi mūsų nebegyvi kūnai apsupami audiniu. Bet mūsų santykyje su drabužiais svarbu ne tik paprasčiausias jų funkcionalumas... svarbu daug daugiau. Būdami emociškos ir sudėtingos būtybės, esame linkę suteikti simbolinę reikšmę tam, ką, kada ir kaip dėvime. Nuo pat pirmųjų bendruomenių skaitome vienas kito apdarus lyg statuso ar hierarchijos barometrus. Kartais tylomis ‒ kontempliatyvus, o kartais garsiai ‒ reaktyvus, minimalistinis ar maksimalistinis mados dizainas tiria žmonių estetiką ir būtent šį momentą, kai išskaitome vienas kito vaidmenis ir pozicijas. Be to, kad yra įkvepiamas gamtos, architektūros ar mokslo, mados diLAMŲ SLĖNIS 190

zainas priima ir žmogaus dizaino šviesiąsias puses ir šešėlius. Šiais laikais, kai kartu su dėvinčiaisiais mados ženklai tampa vis rafinuotesni savo konceptais, bet vis paprastesni procesais, dėmesys drabužių kūrimo menui atrodo nebereikšmingas, palyginus jį su naujomis ir įsimintinesnėmis patirtimis, kurias suteikia kelionių ir geros savijautos industrijos. Sprendimo procesas dabar yra tapęs nuoširdesnis ir natūralesnis nei anksčiau: „Ar geriau nusipirkti naują porą batų, ar už šiuos pinigus verčiau nueiti į terapiją, kad išsigydyčiau savo baimes?“ Panašu, kad pagaliau mes subrendome iki supratimo, kad galime nusipirkti visus rūbus, kurių tik trokštame, bet negalime įsigyti nei tapatybės, nei požiūrio taško. Ši evoliucija dar nebaigta, nes vis dar galime nusipirk-

ti statusą. A duojamas hi stiliams sute pažįstamųjų kriems ratam Būdama prabudimas rometrams y kūnų ir jude kaip instagra kitą priiman šiandien tai visai kaip Joh kad vieninga išeitis ženkla palankesnę m

Visas pasaulis vis labiau ima ilgėtis laikų, kai patirtys atrodė lėtesnės – kai nekeliavome dėl socialinių tinklų, o tik dėl to, kaip kelionės leido mums pasijusti. Kūrėjai ima atsiliepti į šį bendrą pojūtį dizainais, kuriamais procesui – ne įvykiui. Skirdami laiko procesams ir pasitelkdami gamybą kaip būdą mąstyti, imsime vis labiau vertinti aktyvios veiklos, laisvalaikio ir miego drabužius, kadangi šios rūbų kategorijos tinka užsiėmimams, kurie yra labiau procesai nei įvykiai. Pamatysime, kaip paprastėjantis menas įgaus gilesnę, emocingesnę šerdį. Tai naujasis minimalizmas, bet ne toks, kokį jau žinome. Paprastesnio gyvenimo trauka padarė (ir dar darys) dizainui didelę įtaką – pradedant atrinktais interjerais instagramo sraute ir baigiant patobulintais būtiniausiais aprangos vienetais, – vis dėlto siekdami atsikratyti iš savo gyvenimų visa ko pertekliaus, kartu sieksime išsaugoti tas neapibrėžiamas savybes, suteikiančias produktams ir erdvėms unikalumo pojūtį. Ieškosime dizaino su siela.

Apeliuodami į kolektyvinę sąmonę ir įsivaizierarchijas prekės ženklai gali logotipams ar eikti prasmės ir įtikinti didelius skaičius neų, kad „jie svarbūs“, „pakankami“, ar, tam tims, kad „jie pritampa“. optimistė vizionierė manau, kad visuotinis ir pasipriešinimas melagingiems statuso bayra įmanomas. Ateitis, kur rūbai tėra mūsų esių tąsa, kur drabužiai neturi etikečių (visai ame imamas slėpti „laikų“ skaičius), o vienas nt, statuso ženklai nebereikalingi. Žinau, kad skamba kiek neįmanomai, ir taip, skamba hno Lennono „Imagine“, bet vis tiek manau, a prekės ženklų veikla yra vienintelė įmanoma ams siekiant vystyti žmogiškesnę ir aplinkai mados pramonę. 191 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #festive #natural Caroline Birgitte Instagram: @carolinebirgitte Tinklaraštininkė Alingsas, Švedija

LAMŲ SLĖNIS 192

193 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #festive #natural Anna Cor Instagram:@anna.cor Meno vadovė, fotografė Berlynas, Vokietija

LAMŲ SLĖNIS 194

195 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #festive #natural Anna Kubel Instagram: @annakubel Fotografė, turinio kūrėja Stockholmas, Švedija

LAMŲ SLĖNIS 196

197 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #festive #natural Sanne Hop Instagram: @sannehop Tinklaraštininkė Amsterdamas, Nyderlandai

LAMŲ SLĖNIS 198

199 LAMŲ SLĖNIS

IKI PASIMATYMO SAUSĮ! WWW.LAMUSLENIS.LT

LAMŲ SLĖNIS 200