Lamų slėnis 2020/03 Tendencija: sekti savo širdimi by Lamų slėnis

2020 KOVAS (98)

T E N DE N CI JA: SE K T I

SAVO

Å I R DI M I

LAMŲ SLĖNIS 2

3 LAMŲ SLĖNIS

Vyriausioji redaktorė

Karolina Aleksandravičiūtė

Eligijus Ramanauskas Laisvė Radzevičienė

Algė Ramanauskienė

Vaida Jankūnaitė Lina jushke

Dovaldė Butėnaitė

Martynas Lagauskas

Aušra Ražanskienė

Mantė Jaruševičiūtė

Kūrybos vadovas

Žurnalistė Žurnalistė

Kalbos redaktorė Fotografė Fotografė

Dizaineris

Reklamos projektų vadovė Stilistė

Viršelis : Nuotrauka: Lina Jushke

Kontaktai: reklama@lamuslenis.lt info@lamuslenis.lt www.lamuslenis.lt Reklaminiai projektai žymimi

5 LAMŲ SLĖNIS

Ankstukai pasibeldžia netikėtai ir keičia gyvenimus… Kas nuoširdu, tas kuria stebuklą - jūsų skirti pinigėliai padeda mažiausiems kovoti už gyvybę, medikams palengvina kasdieninį darbą, o tėveliams suteikia emocinės paramos. Padėkite ankstukams kovoti už gyvybę skirdami 1,2% GPM bei internetu- www.ankstukai.lt

LAMŲ SLĖNIS 6

Visaverčiam gyvenimui.

NATURE INSPIRED • PLANET CONSCIOUS

TENDENCIJA: SEKTI SAVO ŠIRDIMI 2020 KOVAS (98)

REDAKCIJOS LAIŠKAS Ar ir jums, taip pat kaip man, išgirdus žodį „tendencija“ nejučia pašiurpsta oda? Mados ir stiliaus, interjero dizaino, gyvenimo būdo, maisto tendencijos... Esu įsitikinusi, kad viską vienijančios ir jungiančios tendencijos šiandieniniame dinamiką ir individualias patirtis šlovinančiame pasaulyje praranda savo vertę. Juk daug smagiau daryti ką nors, ką sunku pakišti po plačiai apibendrintu skėčiu. Sekti savo širdies balsu – kurti muziką, tirpdančią storiausias sienas, madą, kuriai sunku rasti analogų, gyvenimo būdą, kuris mieliausias tau pačiam, – kalbėdami su šio numerio herojais supratome, kad išgirsti tylų nedrąsų balsą, sklindantį iš savo vidaus, ir yra šiuolaikinį pasaulį jungianti tendencija! Na, o aš jums noriu palinkėti gyventi taip, lyg kasdien būtų pavasaris. Kaskart naujai pamėginkite įsiklausyti į savo jausmus, švęskite pavasarį, plačiai atverkite duris, įsileiskite jį į savo namus, galvas ir širdis. Pažadu jums, šis laikas – tai kažko labai didelio pradžia...

Smagaus skaitymo! Karolina A.

7 LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

AKMENINIAI LEDO KUBELIAI „THE ROCKY“ „PAOLA C“

PUODELIS „THE WARM“ „PAOLA C“

LENTYNA „RIVET TYPECASE“ „FRAMA“

PAKABINAMAS ŠVIESTUVAS „LINE“ „DOUGLAS & BEC“

LAMŲ SLĖNIS 8

KĖDĖ „HIGH“ „KØBENHAVNS MØBELSNEDKERI“

SKLUPTŪRA „GRAVITY“ „SALVATORI“

VALGOMOJO STALAS „SIMPLE“ 850 EUR

KABYKLA „BRASS“ „KØBENHAVNS MØBELSNEDKERI“

FOTELIS „ARCH VANITY“ „DOUGLAS & BEC“

9 LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

NOVATORIŠKAS BŪDAS RŪPINTIS SAVO ODA Gelis sausai odai „Bio-Oil“ – tai naujas būdas puoselėti savo odą. Tradicinių sausos odos priežiūros priemonių, tokių kaip kremai, losjonai ir kūno sviestai, pagrindą sudaro vanduo, tad po sąlyčio su oda didžioji jo dalis tiesiog išgaruoja – kaip tik todėl patepus odą šiomis priemonėmis dažnai juntamas šalčio pojūtis. Tuo tarpu gelis sausai odai „Bio-Oil“ sukurtas iš aliejaus, todėl jį naudojant juntama maloni šiluma, o oda intensyviai sudrėkinama.

MANO STILIAUS SANDRO Poezija, elegancija, laisva paryžietiška dvasia – prekės ženklas „Sandro“ sukūrė nespalvotų nuotraukų seriją, žyminčią naujojo sezono pradžią. 2020-ųjų pavasario-vasaros kolekcija kviečia žaisti kontrastais, įsigilinti į savo norus, ginti svarbiausius savo įsitikinimus ir iš naujo apsibrėžti, ką reiškia būti „Sandro“ moterimi. Charizma, elegancija, natūralus grožis, subtilus moteriškumas – raktiniai kolekcijos ir visos „Sandro“ filosofijos žodžiai.

LAMŲ SLĖNIS 10

NAUJIENOS

AMŽIUS – TIK SKAIČIUS WWW.NOAGE-OFFICIAL.COM

MAISTO PAPILDAS

„NoAGE“ – tai inovatyvus ir savo sudėtimi unikalus preparatas, kuriame dera net keturiasdešimt trys augaliniai ekstraktai, vitaminai ir mineralai. „NoAGE“ sukurtas remiantis Kembridžo universiteto biogerontologo dr. Aubrey’aus de Grey’aus senėjimo procesų suvaldymo teorija. Preparato penkių žingsnių programa nukreipta į pagrindinius senėjimą skatinančius veiksnius, kuriuos suvaldžius šis procesas atitolinamas.

VIDINIAM ODOS GROŽIUI ATSKLEISTI Veikliosiomis medžiagomis papildyti ODA serumai – efektyvios priemonės įvairioms odos problemoms spręsti. Dėl sudėtyje esančių aktyviųjų ingredientų bei itin lengvos tekstūros šie produktai lengvai prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir gražina ją iš vidaus, be to, suintensyvina įprastai naudojamo kremo poveikį. Unikalūs ODA serumai palaiko drėgmės pusiausvyrą, regeneruoja, saugo, stiprina ir efektyviai jaunina odą, lygina jos toną, skaistina ir šviesina, ramina sudirgimą. Atraskite savąjį grožio eliksyrą kasdieniams veido priežiūros ritualams!

Įvairias odos problemas efektyviai sprendžiančios ODA kosmetikos ieškokite www.odapro.lt bei ODA klinikose Vilniuje, Jasinskio g. 10, ir Kaune, Jonavos g. 7.

11 LAMŲ SLĖNIS

DEŠIMTUKAS | 12345678910

APIE GYVENIMO STILIŲ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

1 MAMA. Pati tapusi mama pradėjau kitaip vertinti mamos meilę. Iki tol viskas atrodė elementaru, bet dabar žinau, kiek daug savęs ji atidavė augindama mane ir brolį.

Nuotraukos: Vika Paškelytė, asmeninis archyvas Portretas: Aistė Daunoravičiūtė

Bendravimas su artimiausiais žmonėmis, pamažėle gilėjantis savęs pažinimas, Nida ir subtilus estetikos pojūtis – apie tai ir dar daugiau byloja stilistės, dviejų dukrų mamos Emilijos Dagytės įkvėpimai.

2 ANA DITĖ IR SALOMĖJA. Mano dukros – mano pilnatvė ir besąlygiškos meilės įkvėpimas.

LAMŲ SLĖNIS 12

3 NIDA. Nuo vaikystės man artima vieta. Dabar čia leidžiu vasaras su savo vaikais ir vyru. Magiška gamta ir aura. Širdimi ir akimis valgau ten kiekvieną žemės lopinėlį.

4 ESTETIKA. Grožio išraiškos formos mene, gamtoje, architektūroje, aprangoje. Estetinis pojūtis – tai it šeštoji juslė, kurios negali apibūdinti, bet jauti.

13 LAMŲ SLĖNIS

5 SAVĘS PAŽINIMAS. Gilintis į savo poreikius ir pojūčius atrodo visai nelengvas darbas. Kiekvienas atradimas, ką mėgsti, suvokimas, koks esi, suteikia palaimos jausmą, įkvepia ir veda teisinga kryptimi.

6 ANDY WARHOLAS. Legenda, viena įtakingiausių figūrų šiuolaikinio meno ir kultūros pasaulyje. Keista, spalvinga ir ekscentriška asmenybė.

7 FILMAS „CATWALK“ (1995). Dokumentinis filmas, atskleidžiantis 9-ojo dešimtmečio mados pasaulio užkulisius, garsių modelių draugystę, santykius su dizaineriais. Šį filmą galiu žiūrėti daugybę kartų, stebėti žmonių manieras ar tobulo grožio Christy Turlington.

LAMŲ SLĖNIS 14

9 BENDRAVIMAS. Be galo branginu nuoširdžius pokalbius su artimu žmogumi. Bendraudami dalijamės jausmais, potyriais, mokomės ir mokome kitus. Po tokių pokalbių visada jaučiuosi įkvėpta.

8 JUOKAS. Tie, kurie mėgsta pasijuokti, gali atrodyti lengvabūdžiai. Bet iš tiesų geras humoro jausmas reikalauja išprusimo įvairiose srityse ir žvitraus proto. Visai nesenai supratau, kad savo aplinkos žmones pasirenku pagal tai, kaip jie reaguoja į juokus.

10 ŠILUMA. Jaučiu, kad šiluma tiesiogiai veikia mano nuotaiką. Saulė, vasara, šilti kraštai. Galiu valandą stovėti po karšto dušo srove. Tą darau kiekvieną rytą ir taikau kaip terapiją blogai nuotaikai pagydyti.

15 LAMŲ SLĖNIS

STILIAUS KODAS

JOS SĖKMĖS INKLIUZAI Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Kalbėtis su ja – it skaityti gerai paruoštą ir istoriniais motyvais pagardintą romaną apie madą. Žodis po žodžio kartu su mados antropologe, stiliste, edukacinio projekto „Suprasti madą“ lektore Migle Kazėnaite nukeliavome į Liudviko XIV laikų Versalio rūmus, kur kadais gimė sąvoka „la mode“, susipažinome su Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įtaka mados laukui, persikėlėme į XX a. ir galiausiai sustojome ties jos pačios stiliaus vizija. Sėkmės inkliuzai – taip mergina vadina savo stiliaus perliukus, atrastus pačiose netikėčiausiose vietose...

LAMŲ SLĖNIS 16

– Migle, papasakok, ką daro mados antropologė? – Turbūt visi sutiksime, kad mada – tai kultūros dalis. Mada man visada buvo įdomi, tačiau niekada nenorėjau būti praktikė, kurti gaminių. Studijavau kultūros antropologiją – šias studijas pasirinkau tam, kad per madą kaip kultūros šaką galėčiau stebėti ir kitus kultūrinius procesus. Mada man – it raktelis, kuriuo galima atsirakinti daug kultūrinių erdvių. Iš esmės, kultūros antropologija tyrinėja žmogiškosios kultūros kaulus, t. y. išliekamąją vertę turinčius kultūrinius principus, o mados antropologijos žvilgsnis sufokusuotas į vienos kultūros srities – mados – istorinį ir šiuolaikinį skeletą. – Esi ir edukacinio projekto „Suprasti madą“ lektorė. Tai kokie yra mados kaip kultūrinio reiškinio užkulisiai? – Man atrodo, užkulisių madoje nėra – viskas visada yra scenoje. Juokinga, kai žmogus tvirtina nesidomintis mada, tačiau būna apsirengęs drabužiais pagal jų funkciją: kelnės – ant kojų, megztinis – ant pečių. Tai reiškia, kad jis vis tiek dalyvauja tame mados pasaulio diktuojamų taisyklių žaidime. Jeigu matytume žmogų, kuris drabužius it gyvūnėlis ant kūno vilktųsi bet kaip, mėgindamas ne išsiskirti ar atkreipti dėmesį, o tiesiog nesušalti – tada galėtume sakyti: greičiausiai mada jis nesidomi. Kadaise viskas taip ir prasidėjo! Tačiau šiais laikais žmonės rengiasi ne tik norėdami apsisaugoti nuo oro sąlygų. Netgi tūlas madai prieštaraujantis žmogus savo drabužius dažniausiai perka iš tų pačių parduotuvių, iš kurių juos renkasi ir mada besidomintieji. Nuo mados pabėgti neįmanoma. Žinoma, gali sąmoningai pasirinkti nežinoti, kaip daiktai atsiranda ant tavo kūno, tačiau sąmoningai pasirinkti kažko nežinoti yra intelektiškai nehigieniška. 17 LAMŲ SLĖNIS

– Tai kas lemia pagrindinius mados pokyčius? – Visuomenė. Liudvikas XIV, kuris yra laikomas šiuolaikinės mados tėvu (ir terminas „la mode“ atsirado būtent Versalyje), sugalvojo madą labai sąmoningai, siekdamas tarp savo dvariškių įdiegti prabangos ekonomikos elementą. Jis „infuencino“ dvaro gyventojus, kurie pradėjo pirkti Prancūzijoje pagamintus mados elementus ir taip didinti šalies iždą. Tas pats Liudvikas XIV yra pasakęs, kad mada – tai visuomenės veidrodis. Mados reiškinys keitėsi, vystėsi, bet pats principas išliko toks pats kaip anuomet – mada vis dar yra visuomenės veidrodis. Pavyzdžiui, skandinaviška mada iškilo palyginti neseniai. Pasidomėję pamatytume, kad tai nutiko, kai norvegai surado naftos. Norvegijai tapus elitine valstybe, jų rengimosi principas taip pat tapo elitinis. Niekada nebūna, kad valstybė tampa mados valstybe tik dėl estetinių priežasčių. Mada visada seka galią. – Vadinasi, apie madą negalima kalbėti kaip apie atskirą vienį, egzistuojantį patį savaime? – Manau, ne. Yra labai gražus žodžių žaismas – „coutume“ ir „costume“. Filologai šiuos žodžius kildina iš tos pačios žodžio šaknies. „Coutume“ reiškia paprotį, o „costume“ – kostiumą. Kaip kadais, taip pat ir šiandien – mes rengiamės pagal tam tikrus papročius. Kadangi papročiai tampa globalesni, globalėja ir mada. Tai vienas nuo kito neatsiejami dalykai. – Migle, o kodėl vienos tendencijos tampa galinga jėga, o kitos vos po kelių mėnesių pasimiršta? – Yra labai daug sąlygų, lemiančių, ar tendencija išliks. Pirmiausia – daikto funkcionalumas. Ne jo patogumas, o galimybė pritaikyti papročiams ir visuomenei, kurioje jis veikia. Pavyzdžiui, suknelės per istoriją stipriai keitėsi. Būtų sunku dabartinę suknelę prilyginti barokinei, bet pavadinimas išliko tas pats, nes principas yra tas pats – laisvos kojos. Laikais, kai vyrai nešiojo į sukneles panašias tunikas, jos rodė aukštą rangą – ilgesnė suknelė bylojo, kad asmeniui reikia mažiau judėti, taigi ir mažiau dirbti. Šis rūbas tinka tik jam, aristokratui, o prastuomenei būtų funkciškai nepatogus. LAMŲ SLĖNIS 18

„„ NIEKADA NEBŪNA, KAD VALSTYBĖ TAMPA MADOS VALSTYBE TIK DĖL ESTETINIŲ PRIEŽASČIŲ. MADA VISADA SEKA GALIĄ.“

19 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 20

21 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 22

„„ LABAI SVARBŪS MADAI BUVO IR PASAULINIAI KARAI – MADĄ VISAD STIPRIAI VEIKIA VISUOMENINIAI PROCESAI.“ Kalbant apie šiandieninį pasaulį, dažnu atveju podiuminės ir „ready to wear“ tendencijos išlieka gerokai ilgiau nei instagraminės. Kai kurie dizaineriai, siekdami didesnio matomumo socialiniuose tinkluose, kuria gaminius specialiai tam. Pavyzdžiui, dabar tokios populiarios mažytės „Jacquemus“ rankinytės – jos sukurtos tikrai ne nešioti kasdien. Jos sukurtos nuotraukai, ir tai yra gerai apgalvota prekės ženklo reklama. Ar tikrai norėdamas „Jacquemus“ rankinės, pirksi ją penkių centimetrų dydžio? Jų klientės yra instagramerės, kurios dalį gyvenimo paskiria mados įvaizdžio kūrimui. Taigi šių laikų mada yra labai plati, ji veikia įvairiose sferose, tad ir tendencijas reiktų permąstyti atsižvelgiant į jų plotmės ribas. – Kokie, tavo galva, buvo kertiniai istoriniai mados lūžiai, atvedę mus čia, kur esame dabar? – Pirmiausia, kaip jau minėjau, mados sąvokos atsiradimas. Be to, Liudviko XIV dvare atsirado ir pavasario– vasaros, rudens–žiemos kolekcijos. Taip buvo užkurtas ekonominis ratas – mada turi nešti pinigus, manufaktūros irgi dirbdavo sezoniniais ciklais. Anksčiau vasarinė suknelė ant jos užsimetus sabalo kailį galėdavo būti nešiojama ir žiemą – sezoniškumas niekam nerūpėjo, gerokai svarbiau buvo daikto prabangumas. Didžiulę įtaką madai padarė Didžioji Prancūzijos revoliucija. Iki jos mada buvo užsidariusi labai siauroje auditorijoje – tik tarp aristokratų. Netgi pastatų architektūra, ypač rokoko laikotarpiu, buvo pritaikyta suknelėms. Aristokratė moteris vaikšto tik per dvivyres rūmų duris, jai nereikia brautis per skurdžias siauras dureles! Mano supratimu, labai klaidingai vertinamas Marijos Antuanetės pasakymas

„Neturite duonos? Valgykite pyragaičius!“ Iš tiesų tai nebuvo nei pykčio, nei įžūlumo ženklas. Tai tiesiog labai gerai atskleidė, kad aristokratai ilgą laiką buvo stipriai atitrūkę nuo likusio pasaulio, beveik prievarta uždaryti Versalio rūmuose, o ten skurdo jų intelektas ir tapatybė. Po revoliucijos ši skirtis dingo ir mados rinka pasipildė naujų vartotojų, o tai lėmė ir jos pasikeitimą. Nuo tada vyriškas kostiumas niekada nebebuvo toks kaip anksčiau. Buvo uždrausti visi karališki atributai: ryškios spalvos, pėdkelnės, aukštakulniai, auksu, sidabru austi daiktai. Kostiumas buvo stipriai supaprastintas – siuvamas iš vilnos, pusvilnės, medvilnės, muslino, naudotos neutralios spalvos. Galima sakyti, kad po revoliucijos imasi formuotis šiandieninis vyriškas kostiumas. Tada pradėtas formuoti ir paryžietės įvaizdis. Tuo metu prancūzės moterys, netgi aristokratės, pradėjo labai išmoningai derinti prabangą su paprastumu. Savo aprangoje jos palikdavo tik kelias prašmatnias detales, o visa kita, kad neužkliūtų režimui, būdavo labai paprasta – neįmantrūs audiniai, neutralios spalvos. Po visų karų ekonominį mados sostą Prancūzija užleido Britanijai, karalienės Viktorijos epochai. Toji moteris į madą žiūrėjo labai blaiviai, kaip į socialiai ir ekonomiškai naudingą sferą, galimybę valstybei uždirbti. Kiekvienas naujesnis išradimas, pavyzdžiui, cheminis dažymas, sudarė galimybę pagaminti daugiau daiktų. Tada pamažu pradėjo rastis ir įvairūs butikai. Labai svarbūs madai buvo ir pasauliniai karai – madą visad stipriai veikia visuomeniniai procesai. Nors po Pirmojo pasaulinio karo daugeliui moterų vis dar nebuvo leista balsuoti, tačiau jos jau galėjo dirbti fabrikuose ir dėvėti kelnes. Nebuvo kam daugiau to daryti, juk visi vyrai buvo kare. Moterų mada tapo vyriškesnė, o trečiajame dešimtmetyje atsirado ir moteriškas kostiumas. Tuo metu iškilo ir flaperių subkultūra – moterys, kurios dėvėdavo kostiumus, trumpai kirpdavosi plaukus, šokdavo, vienos eidavo į barus, vartojo alkoholį, rūkė ir sau leido daug dalykų, kurių save gerbianti to meto dama sau nebūtų leidusi. Žinoma, buvo daug jų išvaizdą smerkiančių žmonių. Man atrodo, kad smerkiant kokį nors mados judėjimą dažnai esmė yra ne išvaizda, o tai, ką ji simbolizuoja. Šiandien panašią situaciją turime su stilingai besirengiančiais vyrais – dažnai jie stipriai demonizuojami, žeminami. 23 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 24

25 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 26

– Apskritai, kaip tu apibūdintum dabartinę madą? Kas jai būdinga? – Šiandien daug kalbama apie tvarumą, o tvarumas – tai tik dar vienas istorinis puslapis apie madingą vartojimą. Mada visada seka elitą, o šiandien mes turime daug skirtingų elitų. Intelektualinį elitą, senovinį glamūrinį ar lėto gyvenimo filosofija besižavintį elitą. Mada turi patenkinti visus šiuos klientus. Kažkam nišiniai kvepalai smirda, kitiems – tai patirtis, kelionė. Daiktai suvokiami skirtingai. Be to, karščiausias mados taškas visada yra niša. Jeigu į „Google“ įvestumėte „20’s fashion“, pamatytumėte flaperes. Nors realybėje jų buvo itin mažai, šiandien tai suvokiama kaip klišinis trisdešimtųjų įvaizdis. Mada visada orientuojasi į vieną tašką, į labiausiai „kitaip“ mąstančiuosius.

– Kapsulinės spintos sąvoka atsirado septintajame dešimtmetyje, kai vieno Britanijos butiko savininkė ją sugalvojo norėdama daugiau parduoti. Man visada atrodė, kad kapsulė turi prasidėti galvoje. Jeigu žmogus nėra linkęs komunikuoti savo emocijų per drabužį, jei nenori žaisti šio žaidimo, kapsulinė spinta yra vienas iš variantų. Moteriška kapsulė sudaryta iš septynių daiktų: tiesaus pieštuko formos sijono, plono megztinio „V“ formos iškirpte, baltų marškinių, tiesaus švarko, palto, tiesių kelnių ir plonos palaidinės „V“ formos kaklu. Jeigu žmogus pasirenka tvarumo kelią ir tai yra jo intelektinės higienos principas, tai geras kelias. Bet jeigu paskęsi šimtame juodų sijonų, tame neliks nei tvarumo, nei įdomumo, nei sąmoningumo. Tai bus intelektualiai nuobodu, pačiam žmogui jo spinta ims kelti nuobodulį, nes joje neras pa– Migle, o koks tavo požiūris į kapsulinę spintą? Juk guodos. Nei galės save nuraminti, kad mažai perka, nei ši sąvoka taip pat gana glaudžiai siejasi su tvaria mada? suras jį džiuginančių ir istorijas pasakojančių apdarų. 27 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 28

29 LAMŲ SLĖNIS

– O ką patartum, kaip susikurti sau patinkančią, apgalvotą spintą? – Reikia turėti viziją. Prieš eidamos pirkti drabužių su sese juokais viena kitai palinkime: „Tegul tave veda vizija“. Iš tiesų, tai labai svarbu! Reikia iki smulkmenų suprasti, kokie siluetai, audiniai, raštai tau patinka. Kokios spalvos tave džiugina. Prisiminti, su kokiu daiktu jauteisi blogiausiai ir kodėl. Pavyzdžiui, man nepatinka stangri marškininė medvilnė, nes ji pučiasi, lamdosi, prie jos limpa gyvūnų plaukai. Bet patinka švelni, plona, krintanti medvilnės rūšis. Taip su savimi pasikalbėjus, pamažu atsiranda vizijos užuominos. – Tai reiškia, kad norint susikurti patinkančią spintą reikia gerai pažinti save? – Čia pats svarbiausias dalykas! Reikia nuoširdžiai savęs paklausti, ar aš tik apsimetu, kad man patinka klasikinis menas, ar jis man iš tiesų patinka? O gal aš visai nemėgstu meno? Pavyzdžiui, man pačiai nepatinka spektakliai ir man negėda tai pasakyti. Tačiau dievinu operą ir baletą. Kartais pastebiu, kaip mano pomėgiai atsispindi mano drabužiuose. Esu visiška aukštakulnių fanatikė – gal tai galima susieti su puantais? Pasikalbėjus su savimi galima atrasti savo stiliaus kryptį. Neįsivaizduoju žmogaus, kuris mėgsta klasikinę muziką, viską, kas susiję su klasika, bet norėtų rengtis kaip Billie Eilish. Šiais laikais norint bilieto į elitiškumą nereikia turėti daug pinigų. Stilius nesusikuria, kai už jį susimoki. Tave gali aprengti kaip lėlę, gali pats apsirengti kaip vitrina, bet tai stiliaus nesuteikia. Stilius – tai kaip pirmasis nepažįstamajam ištartas „labas“. Šio „labas“ krūvis labai smarkiai priklauso nuo to, kaip tu atrodai. Žmogus, gerai išmanantis stiliaus subtilybes, gali valdyti jį dar prieš jam išsitariant. Taip jis gali sukontroliuoti aplinkos nuomonę apie save, rengdamasis tiksliai žinoti, koks šįkart bus pirmasis įspūdis. Save reiktų pajausti kaip apibrėžtą formą. Be to, žinodami, kodėl ir ką rengiamės, galime psichologiškai apsisaugoti nuo negatyvių dienos momentų. Drabužiai yra antra oda – ne be reikalo taip sakoma.

LAMŲ SLĖNIS 30

„„ŠIAIS LAIKAIS NORINT BILIETO Į ELITIŠKUMĄ NEREIKIA TURĖTI DAUG PINIGŲ. STILIUS NESUSIKURIA, KAI UŽ JĮ SUSIMOKI.“

05 20

06 20

Woodkid

Michael Kiwanuka

07 15

08 12

Of Monsters and Men

Caribou

09 02

11 03

Foals

Bon Iver

31 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 32

33 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 34

– Kuo pati vadovaujiesi įsigydama naujus drabužius? Nuojauta, emocija, ilgais apmąstymais? – Aš visada turiu viziją ir niekada neskubu. (Šypsosi.) Pavyzdžiui, kelnių, su kuriomis šiandien fotografavausi, ieškojau dvejus metus. Labai seniai nepirkau drabužių iš didžiųjų parduotuvių – ne dėl to, kad smerkčiau tuos, kurie perka, tačiau man jau nebeįdomu ateiti į prekybos centrą ir tiesiog nusikabinti norimą daiktą. Tame ir yra lėto gyvenimo malonumas – kai išlauki, daiktas džiugina labiau. Taip į drabužį tarsi įsisiuva istorija, emocija. – Pakalbėkime apie vyrišką stilių. Ar vyriško stiliaus kūrimas kažkuo skiriasi nuo moteriško? Apskritai, ar mados pasaulyje dar egzistuoja skirtis tarp to, kas yra vyriška, o kas – moteriška? – Aukštojoje madoje šios skirties jau tikrai nebėra. Iš visų šių metų mados savaičių man labiausiai patiko 2020 m. rudens–žiemos „Dior“ vyrų kolekcija, nes tai buvo fantastiška odė žmogiškumui. Tai buvo žmogiški drabužiai – nenuinfantilinti, jautrūs, orūs. Tokius drabužius dėvėdamas vyras nėra klišiškai sumoterinamas, taip apsirengusi moteris nebūtų stereotipiškai suvyrinta. Individas su jais lieka savimi, išlieka išdidus. Tie drabužiai gali būti dėvimi visų, kaip fantastiški kūri niai. Anksčiau vyravo ganėtinai agresyvus „unisex“ stilius – belytis, nutrintas, minimalistinis, be tapatybės individas, – o šiandien matome bendražmogiškai išdidaus ir oraus žmogaus madą. Madą, kuri gali būti dėvima tiek vyrų, tiek moterų, bet visų pirma – žmonių. Vyro kūnui nuostabiai pasiūlomi raštai, spalvos, raukiniai. Viskas gražiai organiškai susikloja į žmogišką aprangą. Žinoma, moteriški ir vyriški kūnai yra skirtingi, tad skirtingi ir stiliaus principai. Moterims galioja pagrindinė proporcijos taisyklė – drabužis negali baigtis ties plačiausia kūno dalies vieta. O vyrams ši taisyklė taikoma atvirkščiai – marškinėlių rankovės atlenkiamos per plačiausią raumens vietą, o norint pabrėžti krūtinės zoną vyriški megztiniai dažnai būna padalyti pusiau išilgai – tai sukuria „V“ formos siluetą. – Girdėjau, kad tiek tu, tiek tavo vaikinas Dominykas dažnai rengiatės antrą gyvenimą gyvenančiais drabužiais. Kaip gimė ši aistra? – Mano mama, labai stilinga moteris, su sese mus mokė,

kad drabužis turi būti įdomus – su įdomesne kišenėle, ant apykaklės išsiuvinėtu paukšteliu, žodžiu, mažyte razina, kviečiančia tą daiktą nusipirkti. Į dėvėtų drabužių parduotuves eidavome kaip į muziejų. Taip nuo pat mažens supratome, kiek daug įdomybių ten galima rasti. Kartą vyriško vokiško lietpalčio kišenėje radau pirkinių sąrašą. Kažkoks vyriškis tvarkinga rašysena susirašė: „pienas, kiaušiniai...“ Pagal mano skaičiavimus tas paltas turėjo būti iš šeštojo dešimtmečio – tiek laiko popierėlis gulėjo jo kišenėje. Taip iš vieno gaminio galvoje gali gimti ištisi filmų scenarijai. O naujas daiktas to pasiūlyti negali. Naujam produktui, turint omeny, kad šiais laikais jie gaminami iš gerokai prastesnių medžiagų, dažnai net nelieka laiko užgyventi istorijų. – Migle, kaip manai, kodėl apsipirkinėti dėvėtų drabužių parduotuvėse dabar tapo populiaru? – Pirmiausia, tai atsakas į tvarumo tendenciją, ypač į influencerius, kurie šią tendenciją reklamuoja. Tai, kaip jie rengiasi, automatiškai tampa šia linkme mąstančio elito papročiu. Anksčiau Lietuvoje pasakyti, kad apsiperki dėvėtų drabužių parduotuvėje, būdavo gėda, tai asocijavosi su neturtu. O dabar tai darosi madinga ir automatiškai elitizuojasi. – Papasakok apie didžiausius savo atradimus! – Esu kartą radusi „Valentino“ batelius su etikete – žali 2008 metų kolekcijos aukštakulniai. Nauji kainuoja 1195 eurų, o aš sumokėjau keturiasdešimt! Didžioji dalis mano spintos – iš vintažinių arba dėvėtų drabužių parduotuvių ir visus tuos daiktus aš labai myliu ir vertinu. Taip sumedžiotas daiktas – it sėkmės inkliuzas: jie turi didelę vertę, nes asocijuojasi su sėkme. Antra, jie yra gerai apgalvoti. Žinoma, lengva paslysti ir nusipirkti kažką, ko tau visai nereikia, tik dėl to, kad pigu. Net jei daiktas kainuoja eurą, turi gerai apgalvoti, ar jis tikrai ras pas tave vietą. Be to, dažnai tie daiktai būna tikrai labai kokybiški. Vintažinėje parduotuvėje dauguma daiktų – maždaug dvidešimties metų senumo. O prieš dvi dešimtis metų mada veikė taip: geras audinys dažniausiai reiškė prabangesnį prekės ženklą ir geresnį pasiuvimą. Anksčiau šie trys elementai visada ėjo kartu. Tik dabar, net jeigu prekės ženklas prabangus, drabužiui sukurti naudojami ganėtinai nekokybiški audiniai. Na, antrą gyvenimą gyvenantys drabužiai yra kaip nišiniai kvepalai: gali patikti, gali nepatikti, bet jie pasakoja istoriją! 35 LAMŲ SLĖNIS

Atsisuk į saulę! Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė | Nuotraukos: Žymantė Stankelytė

Į gero regėjimo bendruomenės „glasses on“ šeimą prisijungia akinių prekės ženklas „Dick Moby“. Tvarumas, ilgaamžiškumas, atsakomybė planetai, nesenstantis stilius ir skandinaviškas subtilumas – neįtikėtina, bet visa tai telpa į kruopščiai apgalvotus akinių rėmus.

LAMŲ SLĖNIS 36

glasseson.lt

37 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 38

Nuo ko viskas prasidėjo? Du entuziastingi banglenčių sporto ir vandenyno mylėtojai – Messrsas Timas Hollandas ir Robbertas Wefers-Bettinkas – tvarų akinių prekės ženklą „Dick Moby“ įkūrė akis į akį susidūrę su vandenynų tarša. Dar 2012-aisiais, išvykę pasiplaukioti banglente, jie pamatė daugybę į krantą išmestų ir vandenyje plūduriuojančių plastiko atliekų. Grįžę namo jiedu suprato, kad metas kažko imtis. Tada ir atsirado idėja plastiką paversti į ką nors, kas būtų aukštos kokybės,

dažnai naudojama ir žmonių be galo mylima. Po kelių mėnesių gimė „Dick Moby“. Timo ir Robberto sukurti akiniai pagaminti iš augalinio acetato ir perdirbtų medžiagų, o akinių dėklai – iš perdirbtos odos. Jie myli šią planetą, be to, jiems patinka atrodyti gerai, todėl drąsiai klausia: „Kodėl turėtum rinktis tarp šių dviejų svarbių dalykų? Neatrodyk tiesiog gerai. Atrodyk gerai ir kartu padėk savo planetai!“ Saulėtoji plastiko pusė – taip Amsterdame gimęs nepriklau-

glasseson.lt

somas akinių prekės ženklas vadina galimybę perdirbti plastiką. „Nesame taršos gerbėjai, tačiau norime parodyti pasauliui, kad kartais ir iš atliekų gali gimti gražūs dalykai.“ Net jų pavadinimas tyliai byloja apie gebėjimą supurtyti nusistovėjusias tiesas. Jiems patinka pakartotinio plastiko panaudojimo idėja ir galimybė bent maža dalele prisidėti prie to, kad ši planeta būtų geresnė vieta gyventi. Tačiau svarbiausia ‒ jie nori parodyti, kad egzistuoja ir saulėtoji plastiko pusė!

39 LAMŲ SLĖNIS

Namą paversti namais Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Kartais užtenka vos keleto minučių, kad suprastum, jog namai, į kuriuos ką tik užėjai, atitinka jų gyventojus. Taip nutiko ir šįkart, vos pravėrus mados tinklaraštininkės Gemos Liutkevičiūtės, jos draugo Aurelijaus ir augintinės Lunos namų duris. Neutralios spalvos, natūralūs paviršiai ir jų kuriamas jaukumas puikiai papildo šeimos pasivaikščiojimų miške bei ramių vakarų trise paveikslą. Su Gema kalbamės apie jų namų istoriją, kruopščiai parinktas detales, ir, žinoma, apie niekad vietoje nestovintį mados ir stiliaus pasaulį.

LAMŲ SLĖNIS 40

41 LAMŲ SLĖNIS

– Gema, kai pastarąjį kartą kalbėjomės, pasakojai, jog

išmanai apie glaistus ir plytelių klijus daugiau nei norėtų-

si, o štai dabar, po visų remonto darbų, susitinkame tavo naujuose namuose. Papasakok, kaip sekėsi juos kurti?

– Namų kūrimo laikotarpis buvo ilgas ir sudėtingas.

Kol gyvenome nuomojamame bute, visada galvojome, kad kai turėsim savo namus, viską kursime taip, kaip

norėsime, jog viskas bus paprasta. Tačiau pakliuvus į re-

alią situaciją ir tikras erdves, viskas nebuvo taip papras-

ta: namų kūrimo procesas neprasideda nuo sprendimo, kokią sofą turėsime, – pirmiausiai reikia nuspręsti, kur bus rozetės, šviestuvai, kranai, o šių atsakymų dar ne-

žinai. ( Juokiasi.) Tačiau po truputį ėmėme įsivaizduoti, kaip čia viskas bus. Kartais tai reikšdavo keliones pirmyn

atgal, kai apvažiuodavome po, tarkime, tris plytelių par-

duotuves, kad gyvai apžiūrėtume visus galimus variantus. Ir taip su kiekvienu nauju elementu – mūsų virtuvės vizija pasikeitė gal du kartus.

Viską darėme patys, nesisamdėme nei interjero dizai-

nerio, nei architekto, todėl patiems teko bendrauti ir su gamintojų įmonėmis, Aurelijus kartais ir pats braižydavo

brėžinius, matuodavo. Kai atsikraustėme, gyvenome ant čiužinio. Dabar, po vienerių metų, kabančių laidų jau yra mažiau. (Šypsosi.) O ir baldų tetrūksta labai nedaug. Ir dar

laukia laukas bei terasa, tačiau tai bus dar vienas didelis projektas. Mums patiko, jog įsirengėme ne viską iš kar-

to, pastebėjome, kad dėl to džiaugiamės net mažiausiais dalykais: pavyzdžiui, ganėtinai ilgai vonios kambaryje ne-

turėjome veidrodžio – jį pasikabinome prieš kokį mėnesį ir šis paprastas juodo rėmo veidrodis sukėlė tiek daug džiaugsmo, jis kažkaip pakeitė, papildė visą erdvę. Taip iš lėto kurdami namus jaučiame, kad jie tampa vis jaukesni. – Kas kuriant namus jums buvo svarbiausia?

– Visada norėjome labai šviesių namų su daug natū-

ralios šviesos. Aišku, nebijojome ir tamsesnių sprendimų, pavyzdžiui, šiek tiek tamsesnės virtuvės, tačiau apskritai norėjosi, kad namuose būtų erdvu, gaivu ir šviesu. Mane

LAMŲ SLĖNIS 42

„„ MUMS PATIKO, JOG ĮSIRENGĖME NE VISKĄ IŠ KARTO, PASTEBĖJOME, KAD DĖL TO DŽIAUGIAMĖS NET MAŽIAUSIAIS DALYKAIS.“

visada žavėjo skandinaviškas minimalizmas, todėl džiau-

giuosi, kad namuose turime daug šviesaus medžio detalių. Taip pat svarbios buvo natūralios medžiagos – pasirinkome vilnos audinio sofą, linines užuolaidas, eko odos deta-

les. Mums pasisekė, jog dizaino prasme su Aurelijumi visai sutariame, tad sprendimus priimdavome lengvai.

– Kuri vieta yra jūsų namų širdis, kur vyksta daugiau-

siai veiksmo?

– Manau, būtent čia, kur mes sėdime – svetainės zo-

noje aplink sofą. Kadangi mūsų virtuvė sujungta su sve-

taine, kai kažką gamini, visada esi šalia žmogaus, kuris sėdi ant sofos. Čia yra didžiausia erdvė, kurioje mėgsta

žaisti Luna, o ji žaidžia nuolat. (Šypsosi.) Iš tikrųjų daug laiko leidžiame trise, mums patinka savaitgaliais vykti į mišką, o po to laiką leisti namuose. Esame gana ramūs ir

vienas kitam dar neatsibodome. Bet taip pat labai mėgs-

tu retkarčiais pasikviesti keletą artimų žmonių ir organizuoti jaukias vakarienes.

– Ką dar mėgstate čia veikti?

– Galbūt nustebinsiu, tačiau man labai patinka tvar-

kytis, o dar tiksliau – jausmas, kuris aplanko susitvarkius. Esu šiek tiek pedantė, tad tvarkinguose namuose net ir

geriama kava man yra skanesnė. Mūsų mėgstami ritualai paprasti – įsitaisome ant sofos, šalia mūsų visada įsitaiso

ir Luna, pasileidžiame kokį serialą ir taip jaukiai vakarojame. Tačiau visa tai mėgstu daryti švariuose namuose! Ir aš nekalbu apie dulkes – kadangi gyvename su šuni-

mi, visų plaukų nesuvaldysime. Tačiau iš esmės mėgstu, kad kiekvienas daiktas būtų savo vietoje. Kai gyvenome

senuosiuose namuose, galvojome, jog naujuosiuose jau neapsileisime, ir iš tiesų taip ir yra – abu stengiamės palaikyti tvarką ir man tai patinka.

43 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 44

45 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 46

47 LAMŲ SLĖNIS

– Taip pat svajojai apie įeinamą drabužinę, tiesa? Ar taip

lengviau organizuoti savo daiktus?

– Taip, tai buvo mano svajonė – turėti didesnę erdvę, ne-

būtinai tam, kad galėčiau susikrauti kalnus daiktų, o tiesiog kad ir ten galėčiau įpūsti erdvės pojūčio. Apskritai nemėgstu

apsikrauti, tad nors drabužinėje ir daug daiktų, jie tvarkingai išrikiuoti, ten yra kuo kvėpuoti. Yra įvairiausių teorijų, kaip

patogiau tvarkyti drabužius – kai kurie žmonės mėgsta grupuoti pagal daikto tipą, o aš tai darau pagal spalvą. Kadan-

gi mėgstu kurti aprangos derinius ir gerai atsimenu, kokius

drabužius turiu, man tokia drabužių tvarka netrukdo, o ir vizualiai atrodo daug gražiau ir maloniau. Tai įkvepia mane galvoti naujus derinius.

– Neseniai baigei ir stilizavimo kursus. Kaip sekėsi?

– Tai buvo trijų dienų kursai, kuriuose mokėmės apie

mados istoriją, stilingo kostiumo istoriją, o tada darėme praktinę užduotį, kurios rezultatus neseniai gavau. Mums

reikėjo pagal duotą nuotaiką sustilizuoti derinį ir sudaly-

vauti fotosesijoje. Tai buvo labai įdomu – norėjau pajusti, ką reiškia fotosesija ir koks joje yra stilisto vaidmuo. Tokios

patirties nelabai esu turėjusi: kai kuriu nuotraukas prekės ženklams, dažniausiai pati esu kadre, tad pabūti stiliste, kai fotografuojamas modelis, buvo labai įdomu.

– Pakalbėkime apie šio pavasario spintos turinį. Kaip

ruošiesi šiam sezonui?

– Kiekvieną pavasarį ir rudenį apkeičiu savo spintos tu-

rinį, pagal patarimą, kurį išgirdau iš vienos sekamos vaizdo tinklaraštininkės – „The Anna Edit“. Tai iš tikrųjų labai

naudingas metodas nenorintiems apsikrauti ar neturintiems

spintoje daug vietos. Drabužius, kurių nedėvėsiu atėjus šiltajam sezonui, pavyzdžiui, storus megztinius, aš sukraunu į krepšį ir padedu į spintos gilumą. Taip apie tuos daiktus

netgi šiek tiek pamirštu, o tai yra labai gerai – atėjus rugsėjui tas kovo mėnesį supakuotas megztinis man atrodys it naujas

pirkinys. Tikrai pasitaiko drabužių, apie kuriuos tiesiog pamiršti, o išsitraukus kyla naujų minčių, kaip juos dėvėti.

LAMŲ SLĖNIS 48

Taip pat pastebėjau, jog pradedu pasiilgti drabužių, kuriuos esu sup-

akavusi, ir man atrodo, kad tai pats geriausias ženklas! Jei pasiilgsti kaž-

kokio daikto, reiškia, kad tikrai pataikei ir džiaugiesi juo ne vieną sezoną. Toks pailsėjimas leidžia daiktams neatsibosti, be to, ne taip dažnai reikia pirkti naujų daiktų. Žinoma, nebūtina paslėpti visų drabužių – yra ir tokių, kuriuos dėviu visais metų laikais, tarkime, marškinėlius trumpomis

rankovėmis. Tačiau, pavyzdžiui, net savo švarkus padalinu į pavasarinius ir rudeninius, nors ir galėčiau juos dėvėti visus metus. Tai padeda man išlaikyti juos įdomius ir šiek tiek susistabdyti, nepirkti naujų drabužių.

Kurdama savo spintos turinį aš tikrai neseku jokiomis taisyklėmis. Ne-

galiu sakyti, jog esu minimalistė, jog turiu nedaug drabužių ir gyvenu tik

su nedideliu jų kiekiu. Tikrai ne – aš per daug mėgstu madą, stilių, drabužius ir jų derinimą, tačiau vis dažniau pagalvoju, jog vienas iš mano tikslų galėtų būti po truputį mažinti naujų daiktų pirkimą. Todėl dirbdama

su prekių ženklais kartais daiktus tiesiog pasiskolinu, kad galėčiau vėliau

grąžinti ir jie visi neatsidurtų mano spintoje. Tokiu būdu bendradarbiavimas tampa šiek tiek tvaresnis.

49 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 50

51 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 52

53 LAMŲ SLĖNIS

Atraskime spalvas Pasaulio rinkai JUNG pateikia išskirtinį produktą: 63 rinktinių matinių Les Couleurs® Le Corbusier paletės spalvų rankiniu būdu dažytų jungiklių kolekciją. Butas Miunchene Arnold / Werner Architektur und Innenarchitektur

LAMŲ SLĖNIS 54

JUNG.LT

„„ MADOS PRISTATYMAI NĖRA LABAI GRAŽUS IR TVARUS REIŠKINYS. VISGI MAN KAIP PAPRASTAM VARTOTOJUI JUOS STEBĖTI TIKRAI ĮDOMU.“

Žinoma, visada norisi kažko naujo, juk mados vers-

las tuo ir paremtas – daiktai nuolat tampa praėjusio sezono. Neseniai klausiausi tinklalaidės, kurioje nu-

skambėjo man patikusi mintis apie mados savaičių pri-

kinys. Visgi man kaip paprastam vartotojui juos stebėti tikrai įdomu.

– Tad kokios mados savaitėse pastebėtos tendencijos

statymus: pati tvariausia mados savaitė yra ta, kuri ne-

tau įstrigo?

įkvėpimui, man labai patiko stebėti visas kolekcijas, bet

nimalizmas, paprasti kirpimai ir neutralios spalvos. Tai

džiausius miestus, kartais tiesiog privačiais lėktuvais,

seniai, tiesiog smagu, jog toks stilius vėl grįžta į madą.

įvyksta. Šį vasarį sekiau mados savaičių renginius savo tai tikrai nėra tvaru: žmonės keliauja per keturis di-

kad sudalyvautų vienos kolekcijos pristatyme. Taip pat

– Labiausiai patikusi tendencija – sugrįžtantis mi-

mano spintoje nieko nepakeis, kadangi taip rengiuosi jau

Taip pat man patiko tonalinės aprangos tendencija:

mados savaites nuolat lydi pasakymas „This is so last

kai nuo galvos iki kojų dėvima viena spalva. Pastebėjau

būti juk neturėtų. Ir nors jau prasideda kalbos apie tva-

man pačiai patinka taip rengtis, ir manau, jog ir kiti ne-

season“ (liet. tai praėjusio sezono mados). Iš esmės taip rios mados pristatymus (pvz. Kopenhagos mados sa-

vaitėje), bet jie vis tiek vyksta net du kartus per metus. Taip mums nuolat brukamos idėjos, jog bus madingas

tik toks megztinis, o ne kitoks, kokį dėvėjai prieš tai. Tad mados pristatymai nėra labai gražus ir tvarus reiš-

daug baltos, tamsiai rudos, smėlio spalvos derinių. Vėlgi, turėtų bijoti dėvėti vienos spalvos – juk dėvėti vien juodus drabužius yra įprasta, tad kodėl nepamėginus ir su

kitomis spalvomis? O jei norisi išgauti kažką įdomesnio, visada galima pažaisti su tekstūromis, jos tikrai padeda paįvairinti derinį, kad viskas nebūtų per daug vientisa.

55 LAMŲ SLĖNIS

„„ DOMINTIS TENDENCIJOMIS JŲ VAIKYTIS NEREIKĖTŲ. SVARBU ĮVERTINTI, AR DAIKTAS TAU TIKRAI PATINKA, AR RUOŠIESI SU JUO GYVENTI ILGIAU NEI VIENĄ SEZONĄ.“

Taip pat man artima kostiumų tendenci-

ja. Nors kostiumas yra klasika, įdomu matyti, kokias kostiumo interpretacijas renkasi dizai-

neriai. Šiemet ant podiumų matėme daug kos-

būtų raudona, aš apie raudonos spalvos pirkinį

net negalvočiau – tai tiesiog nėra mano spalva. – Kokių dar patarimų turėtum, kaip ten-

tiumų su sijonais bei „bermuda“ šortais derinių.

dencijas taikyti praktikoje, kad nauji daiktai

galbūt labiau tinkama šiltesniam sezonui, kai

kius daiktus verta investuoti?

Tai šiek tiek kitokia kostiumo interpretacija, apnuoginamos kojos.

Be to, grįžta taškiukai, ir kaip būsimas

madingiausias raštas keičia prieš tai vyravusį gyvūnų raštą.

Na, ir paskutinė man patikusi tendencija –

tai batai nukirstu priekiu. Tokie batai su kirs-

ta nosele taip pat nėra naujiena, jie sugrįžę iš

praeities, ir manau, jog matysime juos dar ne vieną sezoną. Labai gražu, kai jie derinami su

modernesniais drabužiais ar, tarkime, sportinio

stiliaus viršumi – atsiranda gražus kontrastas. Pati tokių batų dar neturiu, bet galvoju įsigyti.

netaptų pirkiniais vieneriems metams? Į ko-

– Pirmiausiai reikėtų pasistengti pažinti save,

suprasti, kas tau patinka. To tikriausiai nepavyks

padaryti per mėnesį, tad svarbu analizuoti save, savo spintą ir joje kabančius daiktus. Jei spin-

toje vyrauja juoda ir balta spalvos, o spalvotų

drabužių beveik neturi, gali būti, jog tas mėly-

nas megztinis būtų tiktai vienos dienos reikalas. Žinoma, pasitaiko išimčių, tačiau iš esmės patarčiau neinvestuoti į tokį daiktą daug pinigų. Savęs

pažinimas ir susitaikymas su tuo, kas tau patinka, yra pirmasis žingsnis savito stiliaus link.

Manau, jog verta investuoti į viršutinius

Tačiau reikėtų nepamiršti, jog net ir domin-

drabužius – paltus ir striukes. Vis dėlto gyve-

įvertinti, ar daiktas tau tikrai patinka, ar ruošie-

Taip pat visada stengiuosi pirkti megztinius,

tis tendencijomis jų vaikytis nereikėtų. Svarbu si su juo gyventi ilgiau nei vieną sezoną. Tar-

kime, šių metų spalva yra mėlyna – pati turiu

tokios spalvos megztinį ir žinau, jog tikriausiai jį noriai dėvėsiu ne tik šiais metais, nes mėlyna spalva man patinka. Tačiau jei šių metų spalva

LAMŲ SLĖNIS 56

name Lietuvoje, kur ganėtinai šalta ir žvarbu. kurių didžiąją sudėties dalį sudaro vilna, kaš-

myras, natūralios medžiagos, nes jos dėvisi

daug geriau. Apskritai patarčiau investuoti į klasikinius, laikui nepavaldžius daiktus, kurie niekada neišeis iš mados!

57 LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

PRAKTIŠKA PRABANGA Klasikiniai tonai, lengvi drabužių sluoksniai, patogumas ir kokybė. „Tommy Hilfiger“ – idealus pasirinkimas toms, kurioms aprangos stilius – tai savotiška deklaracija. Laisvės, išraiškos, asmenybės.

PALTAS „TOMMY HILFIGER“

SUKNELĖ „TOMMY HILFIGER“

RANKINĖ „TOMMY HILFIGER“

349 EUR

169 EUR“

129 EUR

Leisti būti stilingam be didelių pastangų – tokia yra

Lengvutė, vėjyje plazdanti, smulkiomis gėlėmis mar-

Neįpareigojanti nepaprastai talpi dirbtinės odos

šio laiko patikrinto klasikinio silueto palto užduotis.

ginta „Tommy Hilfiger“ suknelė ilgomis pūstomis

rankinė su akcentiniu „Tommy Hilfiger“ užrašu ir tris-

Šiltas, apsaugantis nuo vėjo, elegantiškas paltas su

rankovėmis primena šiltus vakarus ir romantiškas

palvėmis rankenomis sutalpins visus reikalingiausius

akimirkas. Dėvėkite su aukštakulniais, sunkiais auli-

darbo dienos daiktus.

paslėptomis subtiliomis raudonos spalvos detalėmis skirtas dėvėti mieste ir už jo.

LAMŲ SLĖNIS 58

nukais ar sportiniais bateliais.

PAVASARIO NAUJIENŲ IEŠKOKITE PARDUOTUVĖSE „TOMMY HILFIGER“ PC „OZAS“, PLC „PANORAMA“ IR PC „AKROPOLIS“ VILNIUJE, KAUNE IR KLAIPĖDOJE.

STILIUS

JAUNYSTĖS MANIFESTAS Įkvėptas klasikinės amerikietiškos kultūros ir pagyvintas koledžų stilistikos įkvėptomis detalėmis, prekės ženklas „Tommy Hilfiger“ vyrams siūlo švęsti savo unikalumą ir niekada neatsižadėti jaunatviškos dvasios.

ŠVARKAS „TOMMY HILFIGER“

DŽEMPERIS „TOMMY HILFIGER“

SPORTINIAI BATELIAI „TOMMY HILFIGER“

199 EUR

119 EUR

Vyriškas marškinių stiliaus tamsiai mėlynas „Tommy

Šis natūralios medvilnės vyriškas džemperis su

Kas paneigs, kad sportiniai bateliai išgyvena tikrą rene-

Hilfiger“ švarkas – universalus drabužis, dekoruotas

dvispalviu logotipu – tai laisvė ir džiaugsmas nevar-

sansą? Derinami ne tik prie sportinio stiliaus aprangos,

nedideliu prekės ženklo logotipu. Derinkite su trum-

žomais judesiais.

tačiau ir klasinių kostiumų – tikrų tikriausia šlovė pato-

pinto kirpimo kelnėmis ar džinsais.

gumui! Masyvus padas, natūralios odos ir orui laidžios medžiagos derinys, kontrastingos detalės – šie sportiniai bateliai neabejotinai taps jūsų mylimiausiu apavu.

PAVASARIO NAUJIENŲ IEŠKOKITE PARDUOTUVĖSE „TOMMY HILFIGER“ PC „OZAS“, PLC „PANORAMA“ IR PC „AKROPOLIS“ VILNIUJE, KAUNE IR KLAIPĖDOJE.

59 LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

MODERNIOJI MŪZA

RANKINĖ „COCCINELLE“

DIRŽAS „COCCINELLE“

399 EUR

329 EUR

84,90 EUR

Italijoje sukurtas dizainas, ikoniškas krokodilo odos

Ši nedidukė „Coccinelle“ rankinė nuneš jus į vasariškus

Aukso spalvos detalės bei „C“ formos sagtis diržui

raštas, matinės aukso spalvos detalės – šia talpia

prisiminimus ir laukinėmis gėlėmis kvepiančias pievas.

suteikia rafinuotumo ir elegancijos – taip net papras-

„Coccinelle“ rankine pagyvinsite kasdienį ar šventinį

Natūralios itališkos juodos odos ir unikalaus „Juta“

tiems drabužių deriniams pridedamas mažytis spin-

pluošto draugystė – tai kontrastingas, tačiau kartu ir

dintis akcentas. Rinkitės iš dviejų klasikinių spalvų –

lengvumo jausmą aksesuarui suteikiantis derinys.

juodos ir tabako.

įvaizdį. Rinkitės iš trijų spalvų – klasikinės juodos, sodrios šokolado ar subtilios pieno.

PREKIŲ IEŠKOKITE PARDUOTUVĖJE „COCCINELLE“ PC „EUROPA“, KONSTITUCIJOS PR. 7 A, VILLAMŲ SLĖNIS 60 NIUJE, IR „CITY MEN&WOMEN“ VILNIUJE, KAUNE, KLAIPĖDOJE, ŠIAULIUOSE IR PANEVĖŽYJE.

STILIUS

KASDIENYBĖ TURI BŪTI MADINGA! Prekės ženklo „Marella“ kuriami drabužiai ir aksesuarai – tai amžina odė jaunystei ir elegancijai, funkcionalumui ir ištobulintam skoniui. Nuo laisvalaikio džinsų iki įspūdingų kostiumų, suknelių ar aksesuarų – daugiau nei keturi dešimtmečiai patirties šiam italų prekės ženklui leido suprasti šiuolaikinės miestietės poreikius.

LIETPALTIS „MARELLA“

KELNĖS „MARELLA“

ŠVARKAS „MARELLA“

349 EUR

155 EUR

259 EUR

Vandeniui atsparios natūralios medvilnės, tiesaus

Laisvalaikio stiliaus, sodrios samanų spalvos kelnės

Klasikinis žąsies kojelės raštu margintas pailginto silueto

kirpimo „Marella“ lietpalčio išskirtinės detalės –

su elegancijos suteikiančiu trispalviu diržu ir kišenė-

dvieilis švarkas „Marella“ – amžinai madingas drabužis,

„trench“ stiliaus paltą primenančios nusegamos

mis. Patogus, o kartu ir stilingas drabužis.

apie kurį derėtų pagalvoti visoms kruopščiai sudėliotos

rankovės ir pelerina. Šis lietpaltis gali lengvai pavirsti

kapsulinės spintos gerbėjoms.

į modernią liemenę. Nešiokite persijuosę metalinėmis detalėmis dekoruotu diržu.

PAVASARIO NAUJIENŲ IEŠKOKITE PARDUOTUVĖSE „MARELLA“ PC „EUROPA“, KONSTITUCIJOS PR. 7 A, VILNIUJE, PC „AKROPOLIS“, KARALIAUS MINDAUGO PR. 49, KAUNE, IR PARDUOTUVĖSE „CITY MEN&WOMEN“ 61 LAMŲ SLĖNIS VILNIUJE, KAUNE, KLAIPĖDOJE, ŠIAULIUOSE IR PANEVĖŽYJE

Daugiau mažų pergalių! Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Su architekte, vieno garsiausių balsų Lietuvos dizaino pasaulyje – baldų prekės ženklo „jot.jot“ grafikos dizainere, planuočių „Type of Year“ kūrėja Aiste Tarutyte susitinkame industrinį Bruklino loftą primenančioje kūrybos erdvėje. Septyneri metai su architektūra merginą išmokė, kad funkcionalumas bei tvarumas gerokai svarbiau nei subjektyvi grožio sąvoka, o grafinis dizainas pavergė ją beribe laisve vaizduotei. Sukaupusi patirčių, šiandien ji tikra: geras dizainas toli gražu neapsiriboja vien estetiniais rodikliais. Juk daug svarbiau žinoti, kad sukurtas objektas padaro pokytį žmonių gyvenimuose.

LAMŲ SLĖNIS 62

63 LAMŲ SLĖNIS

– Aiste, baigei architektūros studijas ir septynerius metus dirbai šioje srityje. Kokį architektūros lauką pažinai? – Visą savo architektūrinės praktikos laiką dirbau projektuodama individualius namus. Be abejo, dar studijuodama turėjau ambicijų prisiliesti prie visuomeninės paskirties objektų, tačiau pradėjusi dirbti supratau, koks sunkus uždavinys yra suprojektuoti gerą namą, kuris patiktų tiek man, tiek užsakovui. Deja, kartais pasitaikydavo, kad dėl riboto biudžeto ar užsakovo neadekvataus užsispyrimo tekdavo priimti man pačiai ne iki galo patinkančių sprendimų. Supratau, kad projektuojant svarbu įvertinti, jog namus klientai statosi ilgam, juose išbūna didžiąją savo laiko dalį, jie keičiasi, auga, kinta ir namų scenarijai, visi namų kampai anksčiau ar vėliau būna panaudoti, išbūti, todėl labai svarbu apie viską pagalvoti ir nepridaryti nepraktiškų, „tik dėl grožio“ sprendimų. – Kokį suvokimą apie dizainą ir vizualų pasaulį tavyje išugdė architektūra? – Architektūra suteikė gerus pamatus kitoms dizaino sritims. Todėl nebuvo labai sunku iš architektūros persiorientuoti į grafinį dizainą. Architektūrinė patirtis davė gerus estetikos, kompozicijos, koncepcijos vystymo, procesų valdymo pagrindus. Šis laukas išmokė nekurti tik dėl grožio, o kurti funkcionaliai, tvariai ir viso proceso metu galvoti, kaip atskiri elementai atrodys visumoje. Manau, tai svarbūs įgūdžiai, kurie padeda bet kurioje kūrybinėje srityje, skirtumas – tik mastelis. – Po ne vienerių architektūroje praleistų metų, dabar save kreipi save link grafinio dizaino. Kodėl įvyko toks posūkis? Kuo ši sritis tau įdomi? – Iš tiesų viskas klostėsi natūraliai. Jau architektūros studijose labiausiai laukdavau to LAMŲ SLĖNIS 64

„„MAN, KAIP KŪRĖJAI, NORISI DAUGIAU MAŽŲ PERGALIŲ KAIP PATVIRTINIMO, KAD VAŽIUOJU TEISINGA LINKME.“

etapo, kai reikėdavo visą projektą nuguldyti ant planšetų, eksperimentuodavau su šriftais, kompozicijomis, nors tai nebūdavo projekto esmė ir labai nekeisdavo turinio kokybės. Vėliau, pabaigus studijas, mano bičiuliai prasitarė kuriantys reklamos agentūrą, bet neturintys dizainerės, tad pasiūlė prisijungti man. Atsimenu, tada pirmąkart ruošiau maketus spaudai, neturėjau jokios praktinės patirties ‒ tačiau ko turėjau, tai užsidegimo ir noro išmokti. Dabar viskas atrodo labai juokinga, nes dirbome su tikrais klientais, o kompetencijos turėjome tikrai mažai.

Dienomis dirbau architektų studijoje, o vakarais nuomojausi bendradarbystės erdvę ir dirbau su asmeniniais projektais. Jei atvirai, tai man labai patinka balansuoti tarp šių dviejų disciplinų. Architektūrinė veikla mane žavi savo racionalumu, rėmais, masteliu, tuo tarpu grafinis dizainas išlaisvina mano vaizduotę, saviraišką, galiu daugiau eksperimentuoti su formomis, klysti, keisti ir vėl bandyti. Deja, architektūroje klaidos kainuoja per daug. (Šypsosi.) O ir projektų įgyvendinimas labai užtrunka. Man, kaip kūrėjai, norisi daugiau mažų pergalių ‒ kaip patvirtinimo, kad važiuoju teisinga linkme. 65 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 66

67 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 68

„„NEMĖGSTU DISKUSIJOS UŽBAIGTI ŽODŽIAIS „„MAN GRAŽU“ – Aiste, papasakok, kaip savyje atradai vizualiąją pusę? – Kiek save pamenu, visada mėgau gražius daiktus, objektus, vaizdus, tik su laiku grožio sąvoka filtravosi, pamažu pradėjau atrasti argumentų, kodėl man patinka vieni ar kiti dalykai. Apskritai nemėgstu diskusijos užbaigti žodžiais „man gražu“. Manau, į gero dizaino sąvoką įeina ne tik estetika, bet ir funkcionalumas, ilgaamžiškumas, išbaigtumas, tvarumas, apskritai klausimas, ar to objekto atsiradimas kažką keičia ir ar yra reikalingas. Turbūt reikia daug metų praktikos, kad šias savybes būtų galima perkelti ir į savo kūrybą. Tačiau labai džiaugiuosi, kad mano veikla sukuria galimybes būti tarp tokių objektų, kurie man teikia vizualinį pasitenkinimą. Man, kaip dizainerei, vizualumas yra svarbus, juk tai mano darbo dalis. O ir apskritai, juk tikrai maloniau, jei patiekalas lėkštėje yra ne tik skanus, bet ir estetiškai pateiktas, o kėdė – ne tik patogi, bet ir stilinga. Todėl šią vizualumo svarbą labiau suprantu kaip tobulėjimą ir progresą – jei estetika savo funkciją atliekančiam objektui prideda daugiau kokybės. – Kaip manai, kokia yra dizaino užduotis šiuolaikiniame pasaulyje – kurti vizualius, estetiškus objektus, o gal kartu ir bandyti spręsti tam tikrus globalesnius klausimus? – Iš tiesų projektuodama namus labiausiai jaučiu, kad prisidedu prie kažkieno gerovės, tačiau, manau, kiekviena sritis gali vienaip ar kitaip būti paveiki ir spręsti tam tikras problemas. Su tuo tiesiogiai susidūriau pernai, rašydama magistro tiriamąjį darbą, kuriame nagrinėjau oro uostų informacinius ženklus ir ženklų sistemas. Tyrimas parodė, kad dauguma žmonių, ypač vyresnio amžiaus, jaučia itin didelį stresą svetimų šalių oro uostuose ir patirtis pastate yra viena iš to priežasčių. Pastebėjau, kad dalis ženklų kuriami estetiniu pagrindu, nesiekiant maksimaliai užtikrinti informacijos aiškumo ir skaitomumo, ignoruojamos tam tikros visuomenės dalys, mažiau galimybių turintys asmenys ir priimami žmonių pasirinkimus apsunkinantys grafiniai sprendimai. Galima pagerinti sistemą ir išvengti tokių problemų vien grafinėmis priemonėmis, o tai jau žingsnis pirmyn. 69 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 70

71 LAMŲ SLĖNIS

– Aiste, o kaip tu pati apibūdintum savo kaip grafikos dizainerės stilių ir identitetą? – Mano stiliuje jaučiasi iš architektūrinės praktikos atėjęs lakoniškumas ir minimalizmas. Vargu ar galėčiau perlipti per save ir sukurti kažką labai dekoratyviai naivaus. Mėgstu susikurti sistemą ir jos laikytis – kad kiekvienas naujas grafinis elementas turėtų savo vietą ir pagrindimą. Nors kartais pati save nustebinu netikėtais sprendimais. Be to, mano spalvų paletė yra gan minimali. Sakoma, kad „mažiau yra daugiau“, tačiau aš manau, kad norint protingai naudoti spalvas irgi reikia užaugti.

pagrindinis maistas mano akims. (Šypsosi.) – Kokie objektai tau – patys geriausi dizaino pavyzdžiai? – Laiko patikrinti dizainai, vis dar atitinkantys šių dienų poreikius, objektai, kurie nėra kuriami vaikantis trumpalaikės mados.

– Esi detalėms atidus žmogus, tiesa? – Taip, bet tai dažnai yra ir neigiamas dalykas. Kartais sugaištu per ilgai, užstringu ties detalėmis. Nesuskaičiuočiau, kiek laiko prasėdžiu rinkdamasi popierių, leidinio rišimo metodą ar skirtingus atspalvius. Tačiau tikiuosi, kad ir kiti pastebi šias detales ir būna maloniai nustebinti.

– Šiandien dirbi kartu su vienais garsiausių balsų Lietuvos dizaino pasaulyje – „jot.jot“. Kaip susijungė jūsų keliai? – Mūsų istorija labai paprasta. (Šypsosi.) Kai susipažinau su savo draugu Jurgiu (prekės ženklo „jot.jot“ bendraįkūrėjas Jurgis Garmus, – aut. past.), jam buvo ką tik užgimusios mintys apie prekinį ženklą „jot.jot“. Nuolat apie tai diskutuodavome, dalyvavau daugelyje procesų. O ir pati tuo metu kūriau interjerus, žinojau keletą analogiškų prekės ženklų užsienyje, todėl ši sritis man buvo artima. „jot.jot“ pradėjus kurti pirmąją kolekciją, aš ėmiausi visos grafinės projekto dalies.

– Kokie dalykai tau pačiai kelia vizualinį pasitenkinimą? – Dievinu dizaino knygas ir kitus meninius leidinius, žurnalus, ypač jei jų apipavidalinimas netikėtas ir kokybiškas, o turinys vizualiai skanus. Mėgstu užsisakyti vokišką „Novum“ žurnalą, kurio kiekvieno numerio viršelis būna atspausdintas skirtinga technika. Arba „Sindroms“, kuriame visa vizualika yra kiekvienam žurnalo numeriui parinktos vienos spalvos. Galiu drąsiai sakyti, kad tokie ir panašūs leidiniai yra

– Kokios tavo užduotys šioje kompanijoje šiandien? – Pagrindinė užduotis – kurti vizualinį „jot.jot“ identitetą, kuris atspindėtų prekės ženklo viziją, vertybes, produkciją. Esu atsakinga už katalogo ir kitos grafinės medžiagos dizainą, kurį ruošiu kiekvienų metų pradžioje, pristatant naują kolekciją. Taip pat projektuoju „jot.jot“ ekspozicijas užsienio salonuose, stendus parodose. Tačiau neslėpsiu, kad kartais tenka ir šį tą supakuoti, studijoje gėles palaistyti ar su socialiniais tinklais padirbėti. (Šypsosi.)

„„MĖGSTU SUSIKURTI SISTEMĄ IR JOS LAIKYTIS – KAD KIEKVIENAS NAUJAS GRAFINIS ELEMENTAS TURĖTŲ SAVO VIETĄ IR PAGRINDIMĄ.“

LAMŲ SLĖNIS 72

73 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 74

75 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 76

– Naujasis jūsų biuras – taip pat it kruopščiai apgalvotas dizaino objektas. Papasakok, kaip jis buvo kuriamas? – Prieš beveik dvejus metus pradėjome stigti vietos, o ir plečiantis komandai norėjosi didesnių patalpų. Taip pat norėjosi turėti vienoje vietoje tiek studiją, tiek nedidelį sandėlį bei ekspozicinę erdvę. Apleistoje sovietinėje gamykloje suradome įspūdingą erdvę. Nors iš pradžių ji atrodė tikrai prastai, mus papirko lubų aukštis, dydis, milžiniški langai, erdvė, kažkuo primenanti industrinį loftą Brukline. Turėjome užtektinai fantazijos, kad įsivaizduotume galutinį vaizdą! Kuriant darbovietę norėjosi baltos erdvės kaip pagrindo, primenančio maketą, kuriame ne tik atsiskleistų produktai, bet ir būtų jauku, patogu dirbti. – Dar vienas tavo asmeninis projektas – metų planuotė „Type of Year“. Kaip tavo galvoje gimė ši idėja? – Manau, kad, kaip ir daugeliui kūrėjų, projektas gimė iš tokio tipo produktų stokos rinkoje. Man pačiai telefonas ar kompiuteris niekad neprigijo kaip popieriaus pakaitalas eskizams bei užrašams, todėl kasmet internete ieškodavau minimalistinių ir praktiškų užrašinių. Galiausiai supratau, kad manęs vis netenkina jų formatas arba dizainas, tad pabandžiau kalendorių susikurti pati. Kai padariau maketą, pagalvojau, kad norėčiau juo pasidalyti ir su kitais. Labai tikiuosi, kad žmonės, turintys panašių lūkesčių kaip ir aš, įsigiję „Type of Year“ rado tai, ko ieškojo. – „Type of Year“ – o kokio tipo metų tu pati tikiesi? – Tikiuosi, kad šie metai bus dinamiški, produktyvūs, atneš naujų iššūkių ir man pavyks juos įveikti. Profesinėje plotmėje norėtųsi grynintis ties viena kryptimi, manau, tokiu būdu pasiekčiau geriausių rezultatų. O kaip asmenybė tikiuosi retkarčiais išeiti iš komforto zonos ir pasistatyti save į nepatogias situacijas, kurios augina. Viso to sau ir linkiu. (Šypsosi.)

77 LAMŲ SLĖNIS

Lygiaverčiai santykiai šeimoje – vis dar neįprasta Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Besiklausant Kotrynos Baranauskaitės, iniciatyvos „Nebegėda“ vykdytojos, ir internetinių projektų autoriaus Tomo Čelkio minčių apie santykius į galvą ateina viena: tai tikriausias modernios šeimos pavyzdys. Drauge jie kuria namus, vysto verslą, tad kodėl turėtų atskirai auginti vaiką? „Keista, kad didelei visuomenės daliai toks gyvenimo modelis vis dar kelia nuostabą“, – nusišypso jiedu sėdėdami dar visai šviežutėliuose savo namuose.

LAMŲ SLĖNIS 78

79 LAMŲ SLĖNIS

– Paskutinįjį kartą kalbėjomės tada, kai dar gyvenote Nidoje. Panašu, kad nuo to laiko daug visko pasikeitė! Kotryna: Nidoje gyvenome neįtikėtinai ramiai, per pusę ten praleistų metų įsikrovėme tiek ramybės, kad galėtume išgyventi visus šiuos metus! – Po dvylikos persikraustymų, prieš metus persikėlėte į pirmuosius savo namus. Klajonės dar labiau sustiprino savų namų norą? Kotryna: Iš tiesų, sugrįžus iš Nidos atsirado stiprus namų noras. Nebenorėjau taip dažnai kraustytis, tad nusprendėme, jog Vilniun sugrįšime į savo namus. Prasidėjo intensyvi buto paieška, o tada visai netikėtai užėjome čia ir pajautėme: namai. To ir užteko. Atsiradus savai erdvei, atsirado ir Benediktas, stipriai išaugo ir mūsų su Beata Tiškevič kuriamas projektas „Nebegėda“. – Pastarieji metai jums buvo tikri amerikietiški kalneliai! Kartais atrodo neįtikėtina, kaip žmogus geba susidoroti su tiek daug dalykų vienu metu. Kotryna: Kartais net pati pagalvoju, kaip įmanoma viską suderinti ir nenusukti vienas kitam galvos! ( Juokiasi.) Nida mums buvo pusės metų meditacija – po tiek ramybės ir sulėtinto gyvenimo tempo natūraliai norėjosi veiklos. Pastebėjome, kad gyvendami ten pradėjome vis labiau pasiilgti miesto, socialinio gyvenimo. Suvokėme, kad Vilnius – mūsų miestas. Smagu, kad pabandęs lėtą gyvenimą, pasiilgsti greitesnio ritmo. Man rodos, pamažu išmokstame atrasti balansą. Supratome, kad mums netinka tik miesto ar tik kaimo gyvenimo modelis – geriausiai jaučiamės galėdami retkarčiais pakeisti aplinką. Tomas: Gyvendami Šv. Ignoto gatvėje turėjome nuostabius kaimynus, kurie mums tapo geru pavyzdžiu. Toji vyresnio amžiaus pora gyveno Vilniaus Senamiestyje, tačiau turėjo ir sodybą Dzūkijoje: dalį savo laiko leisdavo ten, dalį – čia. Jie buvo nuostabus laimingai gyvenančių žmonių pavyzdys.

LAMŲ SLĖNIS 80

„„JUK VISADA NEBĖGSI, TAD JEI ŠIUO METU YRA TOKIA GALIMYBĖ, JEI APLINK TAVE VYKSTA SMAGŪS DALYKAI, REIKIA STABTELĖTI IR PRIMINTI SAU: JAUSKIS DĖKINGAS.“

– Kaip tokiame beprotiškame lėkime judviem pavyksta neišbarstyti savęs? Kotryna: Man atrodo, nepaprastai svarbu priimti, kad toks lėkimas – laikinas dalykas. Juk visada nebėgsi, tad jei šiuo metu yra tokia galimybė, jei aplink tave vyksta smagūs dalykai, reikia stabtelėti ir priminti sau: jauskis dėkingas. Koks nuostabus jausmas, kai kažkam tavęs reikia! Galbūt taip nebus visada? Žinoma, skubame mes per dažnai, bėgame nežinia kur ir pamirštame sau priminti, kad viskas iš tiesų yra gerai. O nuovargis – tai natūralus organizmo atsakas ir viso to dalis. Be jo turbūt būtų nuobodu gyventi! Tomas: Reikia sau atsakyti į klausimą, koks yra tavo lėkimo tikslas: primestinis ar ne? Jei manęs kas nors pa-

klaustų, ko noriu už dešimties metų, negalėčiau atsakyti. Man, tiesą sakant, atrodo keista, jei kažkas geba atsakyti į šį klausimą. Juk įsikandęs tikslo neretai užsidarai nuo kitų galimybių. Tačiau turėti vidinį tikslą, jausmą, kas tau gyvenime svarbu, – būtina. Jeigu gyveni gamtoje, jei tau jos reikia, jeigu tau gera vaikščioti miške, jei jauti harmoniją būdamas ten – gal link to ir reiktų judėti? Kotryna: Tėvai vaikystėje sakydavo, kad turi suvalgyti kopūstą, kad gautum saldainį. Dabar tas etapas, kai turime būti čia, daryti daug dalykų – tam, kad vėliau galėtume susidėlioti gyvenimą kiek ramiau. Reikia priminti sau, kad viskas yra gerai. O jeigu jautiesi tikrai blogai – visada turi galimybę iš tos padėties pasitraukti.

81 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 82

83 LAMŲ SLĖNIS

TIKRI HEROJAI IŠ PRIGIMTIES YRA ŠVELNÚS

WELEDA priemones su medetkomis kúdikiams Rūpintis kūdikiu mes visi norime sąmoningai ir atsakingai. Todėl tiesiog instinktyviai trokštame naudoti švelnias ir patikimas priemones. Kūdikiams skirtų priemonių su medetkomis švelnumo ir meilės kupinas prisilietimas natūraliai puoselėja kūdikio odelę, kad ji būtų sveika ir jūs abu švytėtumėte laime.

PASITIKIMA DAUGIAU KAIP 30 METŲ Švelni ir natūrali priežiūra nuo pirmosios dienos 0 % sintetinių dažiklių, kvapiųjų medžiagų, konservantų Rekomenduoja akušeriai

NATŪRALU

#makeslovegrow www.weleda.lt

PASIŪLYMŲ IR AKCIJŲ IEŠKOKITE PREKYBOS VIETOSE LAMŲ SLĖNIS 84

– Kotryna, o kokią tavo gyvenimo dalį užima „Nebegėda“? Kotryna: Nuostabu, kad Tomas turi galimybę dirbti iš namų, mes nesame ta standartinė pora, kur vienas išeina į darbą, o kitas visą dieną leidžia su vaiku. Šiuo metu „Nebegėda“ užima didžiąją dalį mano laiko. Pirmieji metai naujam projektui yra labai svarbūs, jei neįsivažiuosi – vėliau bus labai sudėtinga. Gal kartais norėtųsi, kad liktų erdvės ir kitiems reikalams, bet jaučiu, kad mes darome svarbų dalyką. Labai smagu, kad projektas leidžia didelei žmonių grupei įgyvendinti savo svajones. Mes su Beata žengėme pirmą žingsnį, beveik metus dirbome dviese, be jokio atlygio, su daug bemiegių naktų – o dabar galime šiek tiek atsitraukti ir stebėti, kaip dirba mūsų komanda. – Kodėl tau šios temos svarbios? Kotryna: Jaučiu, kad kiekvienas šiame projekte turi savo vietą. Vieni ateina dėl grožio standartų, kiti – dėl seksualinių klausimų. Man „Nebegėda“ – tai projektas, leidžiantis aiškiai pasakyti: aš galiu gyventi kaip noriu. Šeimos kūrimą lydi daug stereotipų, nuo kurių, jaučiu, visuomenė vis dar nepabėga. Aš labai vertinu Tomą kaip tėtį, bet man labai keista, kai žmonės stebisi: „Kaip gerai, kad Tomas padeda auginti vaiką“. Nuo to žodžio, „padeda“, darosi bloga. Mes kartu auginame vaiką, kartu kuriame verslą, kartu kuriame namus, kartu gyvename. Jaučiu, kad tai visiškai normalu, bet didelei visuomenės daliai tai atrodo kažkas ypatingo. Lygiaverčiai santykiai šeimoje – vis dar yra neįprasta. Turbūt tai viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl esu „Nebegėdoje“.

viskas būtų buvę sudėtingiau. Prisimenu, Kotrynos tėtis mums davė labai gerą patarimą, įstrigusį ilgam: išryškink tai, ko negali paslėpti. Man atrodo, kuriant namus tai naudingas požiūris. Kotryna: Nesame iš tų, kurie nori gyventi tobulai išpuoselėtoje erdvėje: mums gražu nelygios senamiesčio sienos, mediniai, nors ir ne tokie sandarūs langai, girgždantis parketas. Labai norėjau didelio valgomojo stalo: zonos, kur mėtytųsi žaislai, kur galėtume dirbti, valgyti, leisti laiką su draugais. Nemanau, kad esu itin detalėms atidus žmogus. Mano mėgstamos autorės Brene Brown knygoje „Dare to Lead“ pateikiamas vertybių sąrašas, iš kurio reikia išsirinkti dvi, kuriomis gyvenime vadovaujiesi. Išsirinkau lojalumą ir iniciatyvumą. Jeigu kažko imuosi, turiu įgyvendinti čia ir dabar, o neatidėlioti. Vaikščioti po plytelių saloną ir rinktis iš trisdešimties variantų – ne mano charakteriui. Koks galų gale skirtumas? Namai ‒ tai atmosfera, kurią mes sukuriame, o ne tai, kokią plytelę išsirenkame.

– Na gerai, o pasikalbėkime apie namus – papasakokite, kaip juos kūrėte? Kotryna: Tomas dėl šių namų padarė labai daug – aš tuo metu auginau pilvą ir „Nebegėdą“. ( Juokiasi.) Tomas: Mums pasisekė – mano sesė yra architektūros studijos „Rasku“ įkūrėja. Turėjome keletą idėjų, o ji iškart žinojo, ką su jomis daryti. Mano tėtis darė duris, baldus, Kotrynos tėtis – konsultavo dėl apdailos. Tai buvo bendras visos šeimos projektas. Be jų pagalbos

85 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 86

87 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 88

„„ MŪSŲ GYVENIMUOSE DAUG KVAILO VAIKYMOSI, BET AR KIEKVIENAS GALĖTUME SAU NUOŠIRDŽIAI ATSAKYTI: DĖL KO VISA TAI? “

Tomas: Matyt, abu su Kotryna mėgstame „pasidaryk pats“ konceptą. Gal viskas ir nebus iki galo išlaižyta, bet mes pasidarysime taip, kad mums patiems daiktas būtų malonus, turėtų sentimentalią vertę. Kotryna: Abu turime stiprius charakterius, mėgstame pasiginčyti, tad kurdami namus nusprendėme, kad pirksime tik tuos daiktus, kurie patinka abiem. Gal dėl to jų čia tiek mažai! – O ko naujo jūs jau išmokote būdami tėvais? Kotryna: Kantrybės! Tomas: Aš supratau, kad ne aš ir ne mano ego yra svarbiausi. Pradėjau suvokti, kiek apskritai dalykų mes darome be jokio rimto pagrindo – tik iš savo ego esi sugalvojęs, kad tau jų reikia. Kotryna: Mūsų vienas draugas yra pasakęs: kai pamiršite savo gyvenimą iki vaikui gimstant – pasidarys lengviau. Be vaikų savo laiką leidi kaip nori: lėtai geri kavą, vakarais žiūri serialus, eini susitikti su draugais, tau nereikia derintis, atsiklausti. O kartu su Benu mūsų gyvenime atsirado grafikas. Ir santykiai mūsų pasikeitė – anksčiau juose buvo nemažai egoistiškumo, o dabar Benediktas padiktuoja, kaip turi klostytis diena. Tomas: Beną prižiūrime kiekvienas kas antrą dieną. Prisimenu, iš pradžių bandžiau derinti tai su darbu – vos jam nurimus bėgdavau prie kompiuterio padirbti. Bet pamačiau, kad taip nei pabūnu su vaiku, nei produktyviai padirbu. Supratau, kad geriau nesiplėšyti ir nuoširdžiai praleisti su vaiku visą dieną. Gauni tokį didelį emocinį atsaką, kad atėjus darbo dienai dirbi sklandžiau. Kartais man atrodo neteisinga, kad šitame pasauly-

je svarbiausias tave kaip žmogų apibrėžiantis dalykas yra darbas. Baigi mokyklą, universitetą, jauti spaudimą įprasminti save darbu ar materialiais dalykais. Natūralu – juk tai yra kelias, kuriuo visada ėjai. Bet atsiradus vaikui supranti, kad tai nėra visa esmė. Galbūt viskas, ką darei iki tol, nebūtinai buvo teisinga ir logiška. Mūsų gyvenimuose daug kvailo vaikymosi, bet ar kiekvienas galėtume sau nuoširdžiai atsakyti: dėl ko visa tai? Kotryna: Motinystė parodo, kad darbas nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Žinoma, savęs įprasminimas – be galo svarbu, ir negalėčiau pasakyti, kad motinystė mane įprasmina kaip žmogų, – užtat labai papildo mano laimės kodeksą. Dabar viskas konkretu – turiu būti laiminga, sveika, aktyvi, kiek galima nepavargusi, nes yra žmogus, kuriam šiuo metu manęs reikia. Vaikas man padeda atrasti balansą tarp darbo ir gyvenimo. Taip laikas, skirtas darbui, optimizuojamas, o gavęs dvi valandas sau darai tik tai, kas tave daro laimingą. – Ko norite išmokyti savo sūnų? Kotryna: Saviraiškos. Man atrodo, veikla, įprasminanti žmogų, yra labai svarbi. Norėčiau padėti jam atrasti tai, ką darydamas jis jaustųsi laimingas. Tomas: Svarbu, kad vaikas jaustų galintis užsiimti tuo, ko nori iš tiesų. Žinotų, kad jo veikla nebūtinai turi būti apibrėždama tik pagal finansinę naudą. Norėčiau užauginti tokį žmogų, kuriam gairė, parodanti, kaip reikia gyventi, nebūtų tik pinigai. Kotryna: Vaikas tau nepriklauso ir neprivalo daryti to, ką liepi. Galime jam tik padėti, parodyti galimybes, atskleisti jo talentus ir pabandyti jį paskatinti srityse, kur jam sekasi, – bet niekada nebrėžti konkrečių ribų. 89 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 90

91 LAMŲ SLĖNIS

Šį pavasarį šiaurietišką ramybę puoselėjantis interjero ženklas „Iittala“ su naująja „Grow New Roots“

kampanija ragina pasikviesti į namus gamtą. Nuo neatmenamų laikų žmogus ir gamta sudaro harmoningą vienį, tad šiandien tereikia atsigręžti į šį amžiais puoselėjamą santykį – atradę tvirtą ryšį su mus supančia aplinka, atrasime ir patys save. Leiskite sau pasinerti į iš gamtos sklindančią ramybę!

GAMTOS RAMYBĖ NAMUOSE

LAMŲ SLĖNIS 92

HARMONIJA SU GAMTA Kiekvienais metais iš žiemos estafetę perėmęs pavasaris į mūsų aplinką įneša naujos šviesos. Po žiemos sąstingio užplūstanti šiluma ir gaiva ragina atnaujinti ne tik savo mintis, bet ir namus – imtis naujų dalykų, pagaliau atsikratyti nereikalingų daiktų ir į gyvenamąsias erdves įnešti gaivumo. Kas, jei ne nauja žalia gyvybė, namams suteiks dar daugiau pavasario jausmo? Švęskite pavasarį, auginkite savo namuose gyvybę, taip pajuskite ramumą ir pailsėkite nuo kasdienybės skubos. Juk nuo seniausiųjų laikų gamta – vienas didžiausių ramybės, harmonijos ir įkvėpimo šaltinių. Puoselėkite šį ryšį ir niekad jo nepameskite – tai būtina visaverčio gyvenimo dalis. Tik būdami harmonijoje su gamta gebame atrasti harmoniją su pačiais savimi. Apie tai byloja ir šių metų spalva. Linų laukai, gaivus brizas karštą vasaros dieną... Tai tik keli vaizdiniai, įkvėpę šių metų „Iittala“ spalvą – lininę. Lino

spalva – rami, švelni, lengvai derinama, bet kartu ir nepaprastai gyvybinga, subtiliai atskleidžianti svarbiausias interjero aksesuarų detales. Rafinuota lino šiluma jūsų kasdienybei suteiks elegancijos ir tobulai suskambės su žaliais augalais. ŽALIEJI STEBUKLAI NAMŲERDVĖSE Sakoma, kad augalai gyvenamosiose erdvėse turi ypatingų galių: jie ne tik valo orą, bet ir mažina stresą bei padeda susikaupti ‒ jau nekalbant apie estetinę jų vertę! Be to, augalų namams suteikiama pavasariška energija įkvėps naujiems darbams. Kartu su naująja „Nappula“ kolekcija „Iittala“ kviečia švęsti pavasarį, pailsėti nuo įtampos ir kasdienės skubos. „Nappula“ – tai moderni šiaurietiška klasika, sukurianti išskirtinės elegancijos įspūdį. Gėlių vazonai ir įvairių dydžių žvakidės savo vietą atras tiek moderniame, tiek klasikiniame interjere. Be to, minimalistinis šios kolekcijos dizainas atskleis ir daiktus supančios aplinkos grožį. 93 LAMŲ SLĖNIS

Kartu su dizainerio Matti Klenellio sukurtais žaismingos, bet atidžiai apgalvotos formos gėlių vazonais, skirtingos augalų rūšys bei augalų kompozicijos taps akį traukiančiu išskirtiniu interjero akcentu. Dizaineriui būdingas ypatingas šiaurietiškas dizainas, išlenkta, vintažą ir modernumą jungianti „Nappula“ vazonų forma ir tvirtas pagrindas padės įgyvendinti net įnoringiausias žaliąsias kompozicijas. Smėlio, sodrios žalios ir baltos spalvų dviejų dydžių vazonai stulbinančiai atrodo ne tik po vieną, bet ir derinami tarpusavyje. Vieną svarbiausių namų akcentų – augalų kompozicijas – prižiūrėti padės ir mažytis stilingas, o kartu ir labai praktiškas akcentas – aukštos kokybės pūsto stiklo laistymo burbulas kambarinių augalų priežiūrai. Šie burbulai padės jums augalais rūpintis dar paprasčiau!

LAMŲ SLĖNIS 94

GĖLIŲ ŽIEDŲ MAGIJA Ar pastebėjote, kaip stipriai namus ir jų nuotaiką pakeičia į dailias vazas sumerktos gėlės? Gaivūs gėlių žiedai, nedrąsiai besiskleidžiantys pavasariniai pumpurai – namuose daugiausiai laimės suteikia tai, kas tikra, paprasta ir natūralu. Dar 2015 metais išleista kolekcinių vazų linija „Ruutu“ – garsiųjų dizainerių brolių Bouroullecų kūrinys – visus šiuos metus savo gerbėjus žavi lakoniškomis formomis ir subtiliomis spalvomis. Šie „Iittala“ kūriniai namus praturtina nesenstančiais ir galiojimo laiko neturinčiais interjero aksesuarais. Kartu sustatytos ir suderintos šios vazos sukuria nedideles vientisas stiklo ir žiedų instaliacijas, kuriose atgyja stiklo tvirtumas ir subtili prigimtis. Naujoji 2020 metų kolekcija papildyta naujomis spalvomis ir nauja medžiaga – keramika. Naujieji keramikiniai gaminiai – malonūs liesti, tad suteikia puikių emocijų. Aukštesnės vazos skirtos šiuo metu taip madingoms gėlėms su ilgais koteliais bei šakelėms, kurios jau spėjo tapti nauju interjero dekoravimo hitu bei amžinos gyvybės namuose simboliu. Pakviesti gamtą į namus padės ir subtiliais raštais, primenančiais keturiomis skirtingomis kryptimis nupieštus lapus, dekoruota indų kolekcija „Miranda“. Kolekcija atnaujinta didesniu ir universalesniu dubenėliu. Aukštos kokybės stiklas nuostabiai atspindi šviesą ir tobulai tinka užkandžiams ir desertams patiekti, stulbinančiai atrodo ir kaip interjero elementas. Galite rinktis iš gausybės naujų spalvų – nuo minkštų natūralių tonų iki elegantiškų ir šiltų atspalvių, atskleidžiančių stiklo ir šviesos žaismą. Prie pavasario gyvybe alsuojančių stiklo gaminių derinkite išskirtinius, skulptūriškus interjero akcentus: smulkmenoms laikyti skirtus įvairių formų indus iš progresyvios, dizainerio Philippe’o Malouino sukurtos kolekcijos „Kuru“, naujosios lino spalvos indus ir kitas koja kojon su natūraliu gamtos ratu einančias šio sezono „Iittala“ naujienas. „Iittala“ salonus rasite PC „Ozas“ Vilniuje ir PLC „Mega“ Kaune, taip pat www.ginalasinterjas.lt

95 LAMŲ SLĖNIS

Botaniniai nuotykiai miesto džiunglėse Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Rasa Baltrimaitė

Susipažinkite: Reda Tomingas – animacinių filmų režisierė, iliustruotoja ir knygos „Fotosintezė“ autorė. Prieš dešimtį metų visa galva panirusi į kambarinių augalų pasaulį, Reda galop pajuto, kad augalų charakteriai, istorijos ir jas supančios įdomybės galėtų sugulti į puikios, intriguojančios, stebinančios ir gera energija užkrečiančios knygos puslapius. Taip gimė „Fotosintezė“, įamžinusi ikoniškas tapusias Lietuvos vietas, kur augalai – neatsiejama interjero dalis, ir žmones, augalų kolekcininkus, pasakojančius apie savo pomėgį ir gyvenimo filosofiją.

LAMŲ SLĖNIS 96

97 LAMŲ SLĖNIS

– Vienų žmonių namuose amžinai kas nors žaliuoja, kitų – nerasi nė vienos kambarinės gėlės. O kokie jūsų namai? – Mūsų namuose augalai auga visur, kur tik yra langų. Tačiau ir apie belangį vonios kambarį ne sykį esu pasvajojusi. Jei tik įrengčiau dirbtinį apšvietimą, tamsiais žiemos mėnesiais ten galėtų apsigyventi tropiniai augalai... Šešiametė dukra svajoja apie džiungles savo kambaryje. Visai nedaug iki svajonės išsipildymo ir betrūksta. Ant mūsų miegamojo grindų įsikūrusios orchidėjos. Vyras joms surentė specialų suolą, kurio dugne įtaisytos LED lempos. Suolo paviršius apstatytas alokazijomis, anturiais ir begonijomis. Ant palangių ir arčiau langų auga šviesiamėgiai augalai, o kambarių gilumoje – vienas kitas paunksmės gerbėjas. Dar turime nediduką orchidariumą. – Galbūt meilė kambariniams augalams – paveldima? Prisiminkite savo vaikystės namus, o ypač – jų palanges… – Savo pavyzdžiu tikrai galėčiau tvirtinti, kad tai paveldima! Tėvų namuose ant palangių sunkiai rastumėte laisvą vietą. Tėtis labai mėgsta augalus, akvariumines žuveles, paukščius. Gėles labai mylėjo ir jo mama. Visa mano vaikystė prabėgo valant dulkes nuo poros stambialapių augalų: difenbachijos ir euchario. Labai gerai prisimenu, ką tėtis augino, kai man buvo šešiolika, septyniolika metų. Kartą šaltą žiemos naktį atidariusi langą nušaldžiau visas sanpaulijas... – Auginti ir puoselėti gėles – viena, bet parašyti knygą apie kambarinius augalus – jau visai kas kita. Kaip kilo ši mintis? – Įkvėpimas parašyti knygą evoliucionavo iš noro sukurti dokumentinį filmą apie aistringuosius kambarinių augalų mylėtojus. Aš pati buvau dar pačiame savo hobio saulėtekyje, bet „senbuviai“ ir jų namai mane taip sužavėjo, kad netrukus ėmė suktis mintys apie dokumentinį filmą. Laikas bėgo, augalų mano namuose daugėjo, taip pat ir patirties. O filmui vis neatsirado laiko. Vis dažniau sulaukdavau klausimų iš savo draugų, susirūpinusių, kaip elgtis su vienu ar kitu augalu, kaip prižiūrėti, kodėl jis serga ir taip toliau. Tuomet ir kilo mintis perkelti senąją

LAMŲ SLĖNIS 98

„„ ĮKVĖPIMAS PARAŠYTI KNYGĄ EVOLIUCIONAVO IŠ NORO SUKURTI DOKUMENTINĮ FILMĄ APIE AISTRINGUOSIUS KAMBARINIŲ AUGALŲ MYLĖTOJUS.“

savo idėją ant popieriaus ir padaryti ją praktiškesnę, labiau pasiekiamą. Taip pat labai norėjau įamžinti viešąsias Lietuvos vietas, kur augalams skiriamas ypatingas dėmesys. Visi vilniečiai žino Vilniaus centrinio pašto augalų kampelį, o kauniečiai – kasmet žydintį Vilties vaistinės kaktusą. Pasitarus su keliais žmonėmis bei leidykla „Dvi Tylos“, knyga tapo tokia, kokia yra dabar. – Knygai susibūrė išties įdomi ir talentinga kompanija – jūs, animacinių filmų režisierė, iliustruotoja, Tadas Karpavičius, vienas įdomiausių Lietuvos dizainerių, vadovavęs šios knygos kūrybinėms idėjoms, Rasa Baltrimaitė – jauna ir be galo įdomi fotografė, įamžinusi žaliuojančias istorijas. Kaip šiam kūrybiniam orkestrui sekėsi susigroti? – Mūsų orkestras, manau, labai darnus! Tadas pasitiki Rasa, o jis pats man – autoritetas. Jautriai reagavome į vienas kito pastabas. Turiu omenyje, kad pakakdavo pusės žodžio, ir visiems būdavo aišku, ką keisti, ko atsisakyti. Aš pati, vedama knygos dizainerio patarimų, kūriau kiek kitokias nei visada iliustracijas. „Fotosintezės“ nuotraukas kūrė mados fotografė. Ir kaip teisingai prognozavo Tadas, Rasos nuotraukos ypač puikiai perteikia tam tikrą stilistiką. Mūsų orkestre buvo dar vienas svarbus narys – Drasida Žemaitė, leidyklos įkūrėja. Esu be galo dėkinga už jos indėlį kuriant knygos struktūrą ir sprendžiant apipavidalinimo klausimus. Beje, knygą visi norintieji galės rasti internetiniame knygyne „tylosknygynas.lt“.

99 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 100

101 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 102

– Ši, knyga – ypatinga, netikėta ir nė iš tolo neprimena tradicinio kambarinių augalų gido... – Svarbu paminėti, kad šioje knygoje nemažai informacijos, susijusios su Lietuva. Kadangi dalis tekstų turi asmeniškumo atspalvio, knyga nėra sausa, mokslinė. Esu didelė komedijos gerbėja, tad tikiuosi, kad ir mano tekstai nesukels žiovulio, o tik šypsenas ir juoką. Knygos turinys labai įvairiapusis. Visi čia ras ką nors įdomaus ir naudingo. Gana smulkiai aprašyti augalų priežiūros etapai, nuo pat augalų pasirinkimo iki jų dauginimo. Yra keli skyriai, skirti istorijai. Pavyzdžiui, apie orchidėjų ir paparčių karštinę, apie vivariumą ir jo įtaką pasaulinei ekonomikai bei ekologijai. Taip pat stengiausi atrinkti kuo įdomesnių „kruopelių“ augalų portretams. Na, ir kaip minėjau, įamžintos kelios ikoniškos augalų pilnos lokacijos Vilniuje ir Kaune. Nemaža dalis knygos skirta apsilankymams svečiuose pas augalų mylėtojus. – Knygos puslapiuose galima užklysti į svečius pas tuos, kurių namai – lyg mažos miesto džiunglės. Kokie tai žmonės ir kokių netikėtų istorijų juos lankydama išgirdote? – Žmonės knygoje labai įvairūs: mokytoja, augalų parduotuvių savininkai, meno galerijos kuratorė, menininkai, inžinieriai ir socialiniai darbuotojai. Ir visi turėjo ką papasakoti. Visuomet įdomiausia sužinoti, kaip įsižiebė ta beprotiška meilė gėlėms. Dailininkė Birutė Žilytė nustebino savo požiūriu į augalus ir pasakojimu apie jų dialogus su akmenimis. Pralinksmino Ingos Masonaitės pastangos išsaugoti savo augalus nuo katinų pasturgalių. Keramikės Dalios Gineitės, Skaistės Pranaitės ir kitų knygos personažų skirtingos gyvenimo su augalais filosofijos taip pat be galo įdomios ir įkvepiančios. – Ko jus pačią gėlės išmokė? – Aš vis dar mokausi. Tačiau nedvejodama galiu tarti – pastabumo! O būti atidžiam juk beveik tolygu būti čia ir dabar, šią akimirką. Tad gal galiu sakyti: išmokė medituoti? Taip pat dabar geriau sugebu džiaugtis mažais dalykais ir kantriai laukti. Ir susitaikyti bei pasimokyti iš nesėkmių. Įgijau disciplinos, atsakomybės. Vardinti išties galima ilgai.

„„ ŽMONĖS KNYGOJE LABAI ĮVAIRŪS: MOKYTOJA, AUGALŲ PARDUOTUVIŲ SAVININKAI, MENO GALERIJOS KURATORĖ, MENININKAI, INŽINIERIAI IR SOCIALINIAI DARBUOTOJAI.“

103 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 104

105 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 106

107 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 108

109 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 110

„„PASIDOMĖKITE, KUR ĮSIKŪRĘS ARTIMIAUSIAS BOTANIKOS SODAS AR ORANŽERIJA. NET IR MAŽIAUSIA KOLEKCIJA SUKELS SUSIŽAVĖJIMĄ IR ATGAIVINS SIELĄ.“

– O jūsų milžiniška augalų kolekcija – galbūt kai kurie jos herojai galėtų papasakoti neįtikėtinų istorijų? – Mano kolekcija toli gražu nėra didelė, juolab – milžiniška. Kol kas ji gana eklektiška, bet jau imu nujausti, kurių augalų geriau nebekankinti. Pavyzdžiui, mažųjų, ant medžio bloko augančių orchidėjų. Užtat man neblogai sekasi sutarti su sukulentais ir katlėjomis. Kaip žinia, tai rečiau troškulio kankinami augalai. Augalų turiu įvairiausių: paparčių, orchidėjų, sukulentų, vabzdžiaėdžių, tilandsijų, vijoklių iš tropikų. Retesnius augalus perku internetu arba parodų metu, gerą pasiūlą turinčiose gėlių parduotuvėse. Kadangi visi mūsų kambariniai augalai atkeliavo iš egzotinių kraštų, kiekvienas jų turi savo neįtikėtiną kelionės istoriją. Tačiau patys įdomiausi man vis dėlto yra orchidėjų ir paparčių nuotykiai. Štai niekas ilgai negalėjo suprasti, kaip gyvena orchidėjos. Šių augalų medžiotojai, į Europą siųsdami tropikuose rastus augalus, tepaminėdavo radimvietės klimatą: karšta ir drėgna. Europiečiai gautus augalus apgyvendindavo krosnimi šildomose tamsiose stiklinėse dėžėse. Deja, vietoje žiedų tebūdavo galima pasipuikuoti šutinta orchidiene. Be to, kadangi didelė dalis trokštamų orchidėjų auga ant medžių, manyta, kad jos – parazitai. Todėl importuotus augalus mėginta sodinti į medžių properšas, pilnas sakų.

– Na, o jei namuose galėtumėte auginti vos vieną augalą, koks jis būtų? – Auginčiau tuomet tokį, kuris daro įspūdį savo stotu arba lapais. Šio augalo kaip tik neturiu ‒ tai lyralapis fikusas. Vis genėčiau jį, kad taptų panašus į tikrą medelį. – Kokias įspūdingiausias pasaulio vietas turėtų aplankyti kambarinių augalų mylėtojai? – Sukulentų mylėtojai būtinai turėtų nuvykti į pusdykumes, plytinčias Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Iš ten atkeliavo visi mūsų auginami dykumų kaktusai. O jei kelionės maršrutas tęstųsi per pietines JAV valstijas ar Pietų Amerikos šalis iki pat pietinės Argentinos dalies, būtų garantuota tilandsijų šventė. Orchidėjų gerbėjai turbūt niekada nenurims neapsilankę Ekvadore, kur išvysti savo mylimų augalų galima net neįkėlus kojos į džiungles. Vabzdžiaėdžius dievinantiesiems būtina nukeliauti iki Pietryčių Azijos. Gal pavyks aptikti patį didžiausią ąsotenį. Jei ne, vis tiek būtinai sutiksite bent keletą jūsų namuose augančių augalų giminaičių: bananą, scindapą ar krotoną. Tačiau jei taip toli keliauti nesiruošiate, pasidomėkite, kur įsikūręs artimiausias botanikos sodas ar oranžerija. Net ir mažiausia kolekcija sukels susižavėjimą ir atgaivins sielą.

111 LAMŲ SLĖNIS

DIZAINO PAŽINTIS

PATOGU IR DIENĄ, IR NAKTĮ! Nuotraukos: „Innovation Living“ archyvas

Neprilygstamieji daugiafunkcių baldų ekspertai – skandinaviškas tradicijas puoselėjantis danų baldų gamintojas „Innovation Living“ – pristato naują baldų kolekciją! 2020-ųjų kolekcijoje – nauji ryškūs dizaino sprendimai ir žavingų spalvų pilna audinių paletė.

LAMŲ SLĖNIS 112

113 LAMŲ SLĖNIS

Neprilygstamieji

daugiafunkcių

baldų ekspertai – skandinaviškas tra-

dicijas puoselėjantis danų baldų gamintojas „Innovation Living“ – pri-

stato naują baldų kolekciją! 2020-ųjų kolekcijoje – nauji ryškūs dizaino

sprendimai ir žavingų spalvų pilna audinių paletė.

Svarbiausiais patogumo elementais:

apgalvotu dizainu, komfortu bei fun-

cionalumu, ir ilgamete savo patirtimi besivadovaujantys „Innovation Living“

kasmet pristato naujus, laikmetį atitinkančius modelius, audinius ir techni-

nius sprendimus. Šiandien siūlome jums atidžiau patyrinėti geriausius jų dizaino ir funkcionalumo perliukus.

Daugiau nei trijų dešimčių patir-

tis kuriant ir gaminant daugiafunk-

cius baldus ir novatoriški sprendimai susijungia naujausiose, ištobulintose

baldų serijose. Transformuojamų sofų mechanizmai leidžia lengvai perfor-

muoti sofą į puikiam poilsiui tinkančią poziciją arba komfortiškam miegui

pritaikytą lovą. Mums patinka, kai estetika ir dizainas žengia koja kojon su

komfortu ir funkcionalumu. Kurdami baldus šie kūrėjai siekia užtikrinti, kad

kiekvienas dizainas būtų kiek įmano-

ma patogesnis, bet kartu ir stilingas – ir kiekvienam žmogui suteiktų nepa-

mirštamą poilsio patirtį. Ne ką mažiau svarbus ir baldo ilgaamžiškumas – nepriekaištinga kokybė ir nesenstantis

dizainas užtikrins, kad baldą galėsite naudoti ne vienus metus. Būtent todėl gamintojai kiekvienam savo gaminiui suteikia penkerių metų garantiją.

LAMŲ SLĖNIS 114

„Innovation Living“ sofas galima suskirstyti į dvi kategorijas – lo-

vos-sofos arba sofos-lovos: pagal tai, kam skiriamas didesnis dėmesys – miego komfortui, išskleistą sofą naudojant kasnakt, ar estetikai bei pato-

giam kasdieniam naudojimui, kai lovos funkcija reikalinga tik retkarčiais. „Lovų-sofų“ serijos baldams galite iš kelių variantų išsirinkti la-

biausiai tinkantį čiužinį bei nuvelkamą sofos gobeleną, tad sofa puikiai atitiks individualius poreikius ir bus lengvai prižiūrima.

„Sofų-lovų“ serijos sofos turi spyruoklinius čiužinius ir yra deri-

namos su pristatomais foteliais ir pufais. Šios serijos baldai puikiai

papildys erdvės estetiką ir leis komfortiškai pailsėti, o prireikus galės būti naudojami ir miegui.

NAUJOSIOS DAUGIAFUNKCIŲ BALDŲ KOLEKCIJOS PRISTATYMAS VYKS KOVO 12–22 D. INTERJERO SALONE „SKANDINAVIŠKI INTERJERAI“ VILNIUJE. RENGINIO METU TAIKOMA 20 PROC. NUOLAIDA VISIEMS „INNOVATION LIVING“ BALDAMS.

NORĖDAMI PLAČIAU SUSIPAŽINTI SU PREKĖS ŽENKLU „INNOVATION LIVING“, UŽSUKITE Į INTERJERO SALONUS „SKANDINAVIŠKI INTERJERAI“ VILNIUJE, KAUNE IR KLAIPĖDOJE.

115 LAMŲ SLĖNIS

Šokanti ugnis Tekstas: Algė Ramanauskienė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Aktorė ir šokėja Gailė Butvilaitė – iš tų žmonių, kurie net pliaupiant liūčiai sugebėtų įskelti ugnį. O jei ir nesugebėtų, tai aplinkinius sušildytų savo juoku, charizma ir vidine laisve. Šią paveldėjo iš savo tėvų ir venesuelietiško gyvenimo būdo, kurio apsupta augo nuo dvejų, kol ant pilnametystės sparnų parskrido į gimtąją Lietuvą.

– Kai pamačiau tave šokančią naujo-

moterys ir ieško – argi tai blogai?! Venesue-

vaizdo klipe, akimirką pagavau save ne

nei Lietuvoje. Ten vyras yra mačo, šeimos

jo Justino Jaručio kūrinio „She’s my light“ klausančią muzikos, o tik žiūrinčią į tave ir galvojančią: nukris ta suknelė ar ne?.. Pas-

kui pamačiau fotografės Neringos Reka-

šiūtės nuotraukas, kuriose tu spinduliuoji nepaprastai natūraliu moteriškumu ir laisve. Iš kur tu – tokia laisva?

loje moterų ir vyrų santykiai visiškai kitokie galva. O moteris – kaklas. Ir jos taip meis-

triškai moka tą galvą valdyti... Jos tokios gu-

drios, tokios stiprios, koketės, bet tuo pačiu –

be galo moteriškos. Mano manymu, moters seksualumas susijęs ir su vidine laisve.

O aš Venesueloje visada jaučiausi kitokia.

– Tiesą sakant, ne kartą esu girdėjusi šį

Mano psichoterapeutė sako, kad tai ir yra

sunku taip apie save galvoti. Bet jei jau žmo-

dinių namų. Ne tas kraujas mano gyslomis

savęs apibūdinimą, nors man pačiai gana

nės taip sako, galbūt tai aplinkos įtaka? Kai

man buvo dveji metukai, su tėvais išvažiavome gyventi į Venesuelą, ten augau iki pilnametystės. Venesuela – didelė šalis, turinti daug gyventojų, žmonės ten kur kas labiau

atsipalaidavę ir į moters seksualumą ten žiūrima labai pozityviai. Lietuvoje, jei jau atro-

dai seksualiai, vadinasi, greičiausiai esi kvaila moteris arba kažko ieškai. Nors man nela-

bai rūpi, ką žmonės apie mane galvoja. O jei

LAMŲ SLĖNIS 116

mano gyvenimo tragedija – aš neturiu viteka, ir aš visada tai jaučiau. Ir mano kūnas

kitoks nei venesueliečių. Ten mergaitės staiga per vieną dieną tampa moterimis. Vienuolikmetėms dvylikametėms staiga išauga krūtinė, jos tampa gražios ir ima spindu-

liuoti moteriškumu. O mes, lietuvės, kažkodėl turime pereiti keletą metų trunkantį

bjauriojo ančiuko periodą... Ir man buvo

kiek nejauku – visos aplink tokios gražios, o

aš – kažkoks ančiukas ir nesuprantu kodėl...

117 LAMŲ SLĖNIS

– Grožio kultas tuose kraštuose specialiai

šalį važiavęs autobusas sustojo ir pyptelėjo

– Labai! Tai svarbu visoje Lotynų Ame-

tojas peržegnojo mane, neva iš susižavėji-

aukštinamas?

rikoje, o Venesueloje – ypač. Negali net eiti

į parduotuvę nepasidažiusi, o jau be auskarų

tai išvis niekur! Kiekvieną pirmadienį visos

man. Atsisukau ir pamačiau, kaip vairuomo. Vien todėl ir norisi būti gražiai!

– Ar tau tai taip pat svarbu ir dabar, kai gy-

venesuelietės mergaitės ir moterys eina da-

veni Lietuvoje?

baigi mokyklą, tėtis tau padovanoja krūtų

tė-Butvilienė, LNOBT baleto trupės direkto-

jau su nauja, tobula, krūtine. Ir visa tai da-

mūsų estetinis suvokimas visada buvo suga-

rytis manikiūro, jis ten, beje, labai pigus. Kai

didinimo operaciją, kad į universitetą eitum roma net ne dėl šanso susirasti geresnį vyrą, bet tiesiog dėl savęs. Moterys gražinasi ir

puošiasi, nes joms gera jaustis gražioms, o ir vyrams gera, kai jos jaučiasi gražios.

Venesueliečiai vyrai su moterimis el-

giasi labai pagarbiai. Jei į autobusą įlipa

moteris, visi vyrai atsistoja, kad tik moteris atsisėstų į jo vietą, nes tuomet jie galės didžiuotis prieš kitus. Kartą ėjau gatve, pro

LAMŲ SLĖNIS 118

– Mano mama balerina (Rūta Railai-

rė – aut. past.), tad šeimoje juokaujame, kad dintas baleto. Gal todėl man labai gražu lietuviška elegancija, nors pati taip elegantiškai

rengtis nelabai mėgstu. Man visada patiko natūralumas. Bet taip pat jaučiu ir norą gra-

žintis. Tik dabar pasidaryti manikiūrą jau

priverčia mama, vis primena, kad jau laikas... Visgi pastaruoju metu mane tiek daug dažė ir puošė darbe, kad vakare eidama susitikti su draugais jau nebejaučiu jokio noro puoštis.

119 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 120

121 LAMŲ SLĖNIS

– O mane kartais apima jausmas, kad

Vilniuje nuolat turi būti šiek tiek pasitempęs, nes visi aplink tokie.

labai patinka, jos turi gilią mintį ir aš už jas atsakau.

Mama taip pat niekada gyvenime

– Taip, pastebiu tai: drabužiai netu-

man nenurodinėjo, ką turėčiau daryti. Ir

elegantiški. O man nusispjaut! Stengiuosi

buvę akimirkų, kai man norėdavosi, kad

ri būti per ryškūs, turi būti neutralūs, bet

nepasiduoti ir elgiuosi bei rengiuosi taip, kaip tuo metu jaučiuosi. Pamenu, kaip ge-

rai jausdavausi Margaritos saloje, kur turi-

me butą ir praleisdavome bent tris mėnesius per metus. Ten – tik paplūdimys, tad

apie nieką kitą ir negalvoji, tiesiog būni taip, kaip tau norisi.

– Aplinka svarbu, bet vis dėlto vidinę

laisvę pirmiausia, ko gero, augina šeima.

kartais mane tai net veda iš proto! Yra ji būtų tiesiog mama. Pavyzdžiui, kai gyvenau Londone ir nebeturėjau nei dar-

bo, nei pinigų. Nežinodama, ką daryti, skambinau mamai ir verkdama klausiau: „Tai ką man daryti?“ Ir taip norėjosi, kad ji patartų, o ji: „Nežinau... Bet mes tavimi pasitikime ir žinome, kad tu priimsi teisingą sprendimą.“

– Gal tėvai tikslingai taip elgėsi, kad

Tai kaip gi ji tave augino?

taptum dar savarankiškesnė?

nuotraukoms, viena kolegė aktorė paklau-

Tėvai niekada neslėpė savo netobulumo.

– prof. Raimondas Butvila, VDU Styginių

juos apsimetinėti ar vaidinti tobulos.

– Kai nusifotografavau N. Rekašiūtės

sė: „O kaip reagavo tavo tėtis?“ (Gailės tėtis instrumentų skyriaus vadovas – aut. past.)

Keistas klausimas – kodėl jis galėtų rea-

– Nemanau. Jie tiesiog labai atviri.

Gal todėl ir man dabar nereikia prieš

– O juk šiais laikais vaikai skatina-

guoti blogai? Abu mano tėvai – meninin-

mi būti beveik tobuli, siekti aukštų bei

prisilietimai, tad jai tai natūralu. Manau,

tinybėmis. O gal visai nebūtina daryti

kai. Mama visada šoko, o šokyje – kūnas, persikėlę gyventi į Venesuelą jie abu dar

labiau pajuto šią vidinę laisvę. Ir palaikė

svarbių tikslų ir jokiu būdu nebūti vidukažko ypatingo, kad būtum laimingas?

– Iš tiesų manęs niekas niekada neska-

visus mano sprendimus. Mes labai daug

tino nieko daryti ar siekti, aš pati turėjau

yra kūryba. Ir Neringos nuotraukose nau-

įstojau į muzikos mokyklą, manęs klausė,

kalbamės, jie supranta, kad visa, ką darau, doju savo kūną ir sielą ne tam, kad prieš

visus tiesiog apsinuoginčiau. Aš kuriu. Ir tėvai tai supranta. Vienintelis dalykas, ku-

rio paklausė tėtis, pamatęs tas nuotraukas, buvo: „Gaile, ar nebus taip, kad kas nors

tas nuotraukas panaudos prieš tave?“ Atsakiau, kad ne, nes man tos nuotraukos

LAMŲ SLĖNIS 122

labai daug ambicijų, norėjau visko. Kai

kokiu instrumentu noriu groti. Visais! Ga-

liausiai išsirinkau du – smuiką ir pianiną, o kai nebespėjau, liko tik smuikas. Tėvai versdavo daryti vienintelį dalyką – groti tuo smuiku kasdien. Paprastomis dieno-

mis – pusvalandį, o savaitgaliais – valandą. Kartais tai būdavo kančių kančia...

123 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 124

125 LAMŲ SLĖNIS

– Bet nuo tos „kančios“ vėliau pabėgai?

– Taip, nors ir labai gerai grojau, bet visa-

da norėjau vaidinti. Venesueloje gyvenimas

vyksta pagal aiškias taisykles: baigi mokyklą, įstoji į gerą universitetą, sukuri šeimą, gim-

dai vaikus. Suplanuotas tobulas gyvenimas.

– Kitaip tariant, nemoki maivytis?

– Oi, maivytis aš tikrai moku! Bet kai reikia

įtilpti į kažkokius rėmus, aš užsidarau, mano vidinis kompiuteris išsijungia.

– Tai kaip galiausiai atsidūrei Lietuvoje,

Todėl mokykloje kiti tavimi tikrai nesižavi,

juk ne tik dėl aktorystės studijų?

neįstosi į universitetą, vadinasi, nebūsi tur-

laiką dar dirbau modeliu ir bandžiau įstoti

reikia dirbti, teisingai gyventi, gražiai atro-

Net lankiau privačias pamokas pas labai

jei rūkai ar vartoji alkoholį ‒ nes jei paslysi, tingas. O ten visi gali tapti turtingi, tiesiog dyti ir elgtis pagal taisykles.

– O tau tai nepatiko, todėl visada svajo-

jai ištrūkti iš tos šalies?

– Taip, bet mokyklą baigiau šešiolikos,

tad viena keliauti dar negalėjau, turėjau

sulaukti pilnametystės. Deja, Venesueloje neradau jokių rimtų aktorystės studijų. Ten

– Metus pagyvenau Londone, ten kurį

į kurią nors iš didžiųjų vaidybos mokyklų. gerą Karališkosios Šekspyro kompanijos

aktorių, rimtai tam ruošiausi. Deja, geros vaidybos mokyklos Londone sulaukia

tūkstančių stojančiųjų, o priimami vos dvi-

dešimt, todėl reikalaujama, kad stojantieji turėtų patirties ar būtų baigę aktorystės studijas koledže. Taigi man nepavyko.

Tuo metu mano mama gavo pasiūly-

norint tapti aktore tenka keliauti į konkursą

mą dirbti Lietuvos nacionaliniame operos

eiti vaidinti į telenoveles. Man taip nesino-

nime viskas taip stebuklingai susidėlioja.

„Mis Venesuela“, pasididinti krūtinę, o tada

rėjo. Tiesa, kartą nuėjau į vienos televizijos

laidos atranką, ir man pasiūlė kitą kartą ateiti apsivilkus aptemptą suknelę, nes čia – televizija, čia reikia rodyti kūną.

Kad veltui nešvaistyčiau laiko, įstojau

mokytis vienintelės meniškos profesijos

su universitetiniu laipsniu – architektūros. Padaviau prašymą, net nesimokiusi nuėjau

į egzaminą ir... įstojau. Sekėsi visai gerai, net baigiau du kursus, nors šios studijos nebuvo tai, ko norėjau, niekada nesvajojau tapti architekte. Tuo pat metu dar pake-

liaudavau ir su modelio darbu. Bet ir ten

man nelabai sekėsi. Man patinka, kai nuotraukos pagauna emociją ar tam tikrą būseną, bet pozuoti aš nemoku.

LAMŲ SLĖNIS 126

ir baleto teatre. Kažkaip mano tėvų gyveĮsivaizduokite, 1992 m. su dviem mažais

vaikais jiems pasiūlo važiuoti į Venesuelą.

Ir jie išvažiuoja! O tada nusprendžia likti. Ir lieka. Štai istorija: Venesueloje niekada neturėjome savo namų, visada nuomojo-

mės būstą. Tėvai niekada nenorėjo nuosavų

namų, nes visada žinojo, kad kada nors grįš į Lietuvą. Ir staiga mirė mūsų namo, kurį

nuomojomės, šeimininkė ir mums buvo

liepta per mėnesį išsikraustyti. Likus savaitei iki termino pabaigos, aš sunerimusi

klausiu: „Mama, tai kur mes gyvensim po savaitės?“ O ji: „Nežinau, bet viskas susi-

tvarkys, juk visada susitvarko. O dabar mes skrendam į Margaritą.“ Ir iš tikrųjų, likus dviem dienoms, atsirado nuostabi ponia

127 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 128

Šokyje tavo instrumentas – tavo kūnas ir siela, o vaidy-

„„TAI SAVOTIŠKAS MAZOCHISTINIS MOMENTAS: KUO DAUGIAU SAVE KANKINI, TUO LABIAU PUBLIKA TAVĘS KLAUSO, IR TUO DIDESNĮ MALONUMĄ JAUTI.“

boje – dar ir mintys bei kalba. Kitose kūrybos srityse

gal kiek lengviau, nes ten nereikia savęs prievartauti, ten atmosferą daugiausia kuria muzika, o teatre ją turi sukurti pats. Net ir dabar, kalbant apie tai, man suka

pilvą. Nes scenoje iš tiesų vyksta daug vidinės prievartos. Tas momentas ir yra pats sunkiausias. Mano mo-

kytojas režisierius Oskaras Koršunovas mus išmokė save draskyti. ( Juokiasi.)

– Pusšeštos valandos trunkantį spektaklį turėtų būti

sunku atlaikyti ne tik emociškai, bet ir fiziškai, tiesa?

– Taip, tai nėra lengva. Vis dėlto sunkiausia yra prievar-

tauti save. Yra vaidmenų, nuo kurių įsikrauni energijos, o

yra tokių, kur tiesiog negali, jie iš tavęs reikalauja atiduoti

visą sielą. Tavo kūnas jau žino, kad kentės, kad šiandien Ona, kuri viena gyveno milžiniškame name ir norėjo, kad kas nors padėtų jai tuos namus išlaikyti, nes juos

jau ėdė džiunglės. Ji mums ir pasiūlė apsigyventi kartu. Viskas vėl stebuklingai išsisprendė...

O į Lietuvą tėvai susiruošė per dvi savaites. Susikrovė

visą savo gyvenimą ir grįžo.

jam teks mirti, ir jis savotiškai bando apsisaugoti – tampa

tingus, susuka pilvą, norisi tik gulėti. Tada tenka prisiversti

per tai perlipti. O kai perlipi, scenoje viskas ir vyksta taip, kaip turi vykti. Man toks spektaklis yra „Išvarymas“...

– Bet tas savęs kankinimas tau tuo pačiu teikia ir ma-

lonumo?

– Taip! Nes jei sugebi perlipti per save, patenki į kaž-

– O tau Lietuva buvo šansas siekti išsvajotosios

kokį aukštesnį lygmenį, kur pradedi mėgautis, kaip valdai

– Taip, įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

kuo daugiau save kankini, tuo labiau publika tavęs klauso,

aktorystės?

Venesueloje buvau pratusi, kad vaidmenį gauni už grožį ir

jei atitinki tam tikrą tipažą ar atrankos dieną vilki dailią ap-

temptą suknelę... O aš norėjau mokytis, pasakoti įdomias istorijas. Todėl buvo be galo smagu grįžus į Lietuvą nerti į visa tai ir mokytis paties aktorystės amato.

– Ar prieš imdamasi šio amato nusiteikei, kad jis bus

publikos dėmesį. Tai savotiškas mazochistinis momentas: ir tuo didesnį malonumą jauti. Atrodo, išeini iš savęs ir valdai tą žmogeliuką ant scenos. O kai tai baigiasi, kūnas vėl susileidžia, nes juk ką tik save nužudei...

Būtent tai aktorystėje man ir yra didysis euforijos mo-

mentas – kai tu tarsi viską ir visus kontroliuoji, kai renkiesi

pasitikėti savo pasąmone, nes ji tiksliai žino, ką reikia daryti. Gyvenime mes niekada nesakome to, ką iš tikrųjų

nelengvas?

galvojame. Tik psichiatrijos ligoninėje žmonės kalba

Gal kad šoku baletą ir groju smuiku, žinojau, jog visi

reikia tik gerai pasiruošti, kad galėtum viską paleisti ir

– Man patinka dirbti, tad sunkumai man netrukdo.

menai tave laužo kaip asmenybę, tik skirtingais žanrais.

tai, ką iš tiesų jaučia. O scenoje nereikia apsimetinėti, viskas vyktų savaime.

129 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 130

131 LAMŲ SLĖNIS

– Beje, ar daug tavo draugų aktorių kaip

tu lankosi pas psichoterapeutus?

– Norėčiau, kad visas mano kursas tai dary-

tų. Nes tie, kurie lankosi, labai gražiai puikiai tvarkosi asmeniniame gyvenime ir scenoje, gal

greitą minties ir širdies sąsają. Į šį darbą įdėjau daug savęs ir labai laukiu šio serialo.

– Ir iš Lietuvos niekur bėgti jau nebeketini?

– Na, turiu agentę Madride, iki šiol daž-

tiesiog ima paprasčiau žiūrėti į šią profesiją.

nai ten skraidydavau. Teko filmuotis ir rimta-

kausi, nes mano darbas be galo susijęs su

Jovovich ir Julios Roberts dukterėčia Emma

Aš pati pas savo psichoterapeutę lan-

santykiais: su režisieriumi, su aktoriais. Ir

jei aš pati savęs nesuprasiu ir nepažinsiu, kaip galėsiu įkūnyti tam tikrą personažą nesusižalodama? Kur mano asmeninės ribos? Žiūrovų aš niekada nebijojau, daug

labiau bijau nuvilti kolegas. Suklysti ir pakenkti jiems. Kai „Išvaryme“ pakeitėme iki

tol vaidinusius Moniką Vaičiulytę ir Ainį

Storpirštį, man buvo be galo baisu suga-

dinti šį spektaklį! Pamažu mokausi tos baimės atsikratyti. Dabar į savo darbą žiūriu kaip į žaidimą. Kaip vaikai: kai jie žaidžia ar vaidina, ar meluoja – daro tai šimtu procentų ir jiems nuoširdžiai linksma. – O kuo gyveni šiandien?

– Gruodį pristatėme Lietuvos nacionalinio

me Holivudo filme, kur vaidino aktorės Milla Roberts. Turėjau ištarti lygiai dvi frazes! Tiesą sakant, po šio filmo apėmė liūdesys. Ten dirbo

daugybė aktorių, kurie, kaip ir aš, turėjo ištarti po frazę ar dvi. Ir visi jie iš to gyvena, vaidina

garsiuose filmuose, ir jiems užtenka tos vienos

vienintelės frazės... Stebėdama juos supratau, kad Lietuvoje iš tiesų turiu labai daug gali-

mybių ir galiu daryti, ką tik noriu. O pradėjus, staiga atsirado ir daug naujų darbų. Tik dabar

štai jų vėl nebėra. Kol kas laukia kelionė į Pa-

namą, į draugės vestuves. Ketinu ten likti porą savaičių. O paskui vėl lauksiu, kol kas nors nukris, ‒ juk visada nukrenta.

– Mama ir vėl sako: ramiai, viskas susi-

tvarkys!

– Ji, kaip ir tėtis, tiesiog nesikiša. Nuo

dramos teatro režisierės Annos Smolar spek-

tada, kai būdama 16-os pradėjau dirbti

filmuoti Sauliaus Balandžio režisuojamą naują

susirasdavau pati. Tėvai tik palaiko ir lei-

taklį „Sulėtintai“. Praėjusią savaitę baigėme

TV serialą. Jame man teko pagrindinės herojės moters vaidmuo. Aš – amerikietė, kuri infiltruojasi į nusikaltėlių gaują, vėliau nuo vieno

jų ima lauktis vaiko. Daugybė dramos! Serialai, priešingai nei spektakliai ar kino filmai, filmuojami labai greitai ir be jokių repeticijų. Tad

labai daug išmokau, nes ten gal ir būna antras, bet retai kada – trečias dublis. Vadinasi, privalai iškart suvaidinti puikiai, o tam reikia būti labai

gerai pasiruošus. Man tai padėjo atrasti savyje

LAMŲ SLĖNIS 132

modeliu Venesueloje, visada visus darbus džia man elgtis taip, kaip aš noriu. Jei kada

nors gaučiau Auksinį scenos kryžių, norė-

čiau iškrėsti pokštą: nueiti pas juos ir pa-

reikšti, kad nebenoriu vaidinti – noriu būti

kosmonautė. Esu tikra, jie atsakytų: „Gerai, pagalvok dar savaitę, ir jei taip nusprę-

si, mes tave palaikysime ir sumokėsime už

tavo bilietą į universitetą...“ Nors ne, tėtis, ko gero, tepasakytų: „Na, gerai...“, o mama atsidustų: „Ach, ir vėl...“ ( Juokiasi.)

133 LAMŲ SLĖNIS

MADA

Nepretenzinga pavasario draugė Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Portretai: Laura Jaraminaitė Nuotraukos: Weda Sattya

Pavasaris į drabužių dizainerės Ievos Daugirdaitės spintą atnešė tai, ko ji taip ilgai ieškojo – nepretenzingas, tačiau subtilias sukneles. Naujoji jos ribota suknelių linija – tai odė šiltajam metų laikui, paprastumui, laisvei. „Man svarbu, kad rūbas neįpareigotų, o leistų jaustis savimi, taip pridėdamas džiugesio“, – šypsosi Ieva.

LAMŲ SLĖNIS 134

135 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 136

– Ieva, tu pati – žiemos ar vasaros žmogus? Papasakok mums, kaip atrodo šis tavo pavasaris? – Esu visų sezonų žmogus! Kiekvieno sezono pabaigoje pradedu ilgėtis naujojo. Po karštos vasaros laukiu rudeniškos vėsos, balų, noriu įsispirti į uždarus batus ir pakeisti vasarinius drabužius į kelnes ir lietpaltį. Kiekvienas metų laikas turi savo žavesio. Bet vis dėlto, jei reiktų pasirinkti tarp pavasario ir vasaros, rinkčiausi vasarą. Ji turi uogas, saulę ir atostogų jausmą! – O kuo šiemet nuspalvintas mados pasaulio pavasaris? – 2020-ųjų pavasario tendencijų tikrai daug. Neoninės spalvos, disko apykaklės, nėriniai, oda, skeltukai ir t. t. Idėjų, kaip gali šį pavasarį apsirengti, tikrai nemažai. Mano šio pavasario mylimiausios tendencijos yra trys. Visų pirma, trijų dalių kostiumas. Švarkas, liemenė ir kelnės. Nieko daugiau. Geriausia, kad visa trijų dalių eilutė būtų iš to paties audinio. Antra, tvarumas. Drabužių audiniai gaminami iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, iš palmės lapų – taip sukuriamas tvarus pluoštas, kurį galima naudoti nuo drabužių iki rankinių. Bus madingi ekologiškai atrodantys audiniai: kiek prablukę, krakmolinti, glamžyti. Manau, kad ekologiškas ir tvarus požiūris mados pasaulyje yra svarbus žingsnis. Reikėtų kuo mažiau rinktis sintetinius gaminius.

137 LAMŲ SLĖNIS

Trečia, liemenių tendencija. Madingos tiek klasikinės, tiek megztos, „V“ kaklo liemenės. Kostiumines liemenes siūloma nešioti prie visko: džinsų, sijonų, šortų ir kitų pasirinktų apatinių dalių. Bet smagiausia liemenių nešiojimo dalis šį sezoną ta, kad ant jos visai nereikia vilktis viršutinio rūbo, liemenė gali būti ir pagrindinis viršutinis rūbas! Jos gali būti nešiojamos tiek vienos ant kūno, tiek užsidėjus ant paprastų berankovių marškinėlių ar marškinių. – Kokias savo idėjas, išgyvenimus, mintis sutalpinai į naująją pavasario‒vasaros kolekciją? Apie ką ji? – Mieliau tai vadinčiau ne kolekcija, o limituota vasaros suknelių linija. Visad vasarą patiriu sunkumų rinkdamasi paprastą, bet patogią suknelę. Kuri būtų nepretenzinga, paprasta, bet tuo pačiu graži ir įdomi. Mažai reikalavimų, bet taip sunku rasti! Taip ir gimė mintis sukurti šią suknelių seriją. – Ar tiesa, kad į savo drabužius žiūri kaip į draugą, kuris turi atspindėti tavo asmenybę, charakterį? Ar ir kurdama drabužius vadovaujiesi šia filosofija? – Drabužio pasirinkimas man labai svarbu. Jis turi kelti patogumo jausmą, o ne diskomfortą. Todėl tiek rinkdamasi drabužius pati sau, tiek kurdama juos, galvoju apie funkcionalumą, audinius. Įsigyti drabužį man nėra paprasta. Neperku daikto, jei nujaučiu, kad užsidėsiu jį vieną ar du kartus. Išmokiau save išlaukti savojo rūbo ar aksesuaro – tam, kad jis mano spintoje nugultų ilgam.

LAMŲ SLĖNIS 138

139 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 140

141 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 142

– Esi prasitarusi, kad naujos vietos – didžiausias tavo įkvėpimas. Iš kur įkvėpimus šiai kolekcijai parsivežei šįkart? – Daugelis mano įkvėpimų gimsta iš kelionėse patirtų įspūdžių, pamatytų vaizdų ir iš to, ko man tuo metu trūksta. Šįkart buvau įkvėpta sukurti kažką vasariško ir subtilaus. Man svarbu, kad rūbas neįpareigotų, o leistų jaustis savimi, pridėdamas džiugesio. – Ieva, ką iš naujosios kolekcijos įsimestum į lagaminą, jei šiandien gautum lėktuvo bilietus ten, kur šilta? – Visas sukneles! – O kaip tu pati apibūdintum savo kūrybos estetiką? – Subtilu, neperkrauta, mano kūryboje dominuoja pasteliniai spalvų tonai. – Ieva, ko per visą šią ilgus metus besitęsiančią kelionę tave išmokė mada? – Aklai nesivaikyti tendencijų ar diktuojamos mados, stengtis kurti savo madą ir aprangos taisykles. Nes mada – ji nepastovi, beprotišku greičiu kintanti. Todėl protingiausia įsiklausyti į tai, kas tuo metu patinka tau pačiam. Dar supratau, kad didžioji dalis mados yra verslas, o ne gero ieškanti bendruomenė, pasaulio ji tikrai neišgelbės. Todėl turėtume į visą mados pasaulį ir savo pasirinkimus žiūrėti atsakingiau ir ne taip rimtai.

143 LAMŲ SLĖNIS

TRISPALVĖ ŽELĖ Kad šiluma į namus ateitų greičiau, kad ant stalo atsirastų daugiau spalvų ir gyvybės, kad švęsti norėtųsi kas dieną – lengvutis it pirmieji žiedai receptas papuoš pavasariu žydintį stalą.

LAMŲ SLĖNIS 144

• • •

Po 1 pakelį „Dr. Oetker“ agrastų, bananų ir žemuogių skonio želės 10 g „Dr. Oetker“ želatinos 3 v. š. vandens

• • • •

40 g cukraus 150 ml pieno 120 ml 35 proc. grietinėlės 3-4 v. š. mėgstamo sirupo (nebūtinai)

Agrastų, bananų ir žemuogių skonio želė paruoškite, kaip nurodyta ant pakuotės, supilkite į tris skirtingus indelius ir padėkite sustingti šaldytuve.

sudėkite į indą, kuriame ruošite desertą. Tada ant viršaus užpilkite atvėsintą baltą želę. Padėkite indą į šaldytuvą, kad desertas sustingtų.

Želatiną išmaišykite su trimis valgomaisiais šaukštais vandens. Nedideliame puode ant nestiprios ugnies pakaitinkite pieną ir cukrų, kol užvirs. Nukelkite puodą nuo viryklės ir įmaišykite į jį ištirpintą želatiną. Tuomet įmaišykite grietinėlę. Kad greičiau atvėstų, indą įmerkite į šaltą vandenį su ledukais.

Iš indo išimkite atvėsusį desertą: peiliu apipjaukite jo kraštus taip atskirdami nuo sienelių, o dugną kelioms sekundėms pamerkite į karštą vandenį. Uždenkite indą lėkšte ir apverskite, kad desertas iškristų į lėkštę. Apliekite sirupu.

Sustingusių spalvotų želės indelių dugnus trumpam pamerkite į karštą vandenį, kad būtų lengviau išversti ant lentelės. Peiliu susmulkinkite visų trijų spalvų želę ir gabaliukus

Patarimai Želę dailiau supjaustysite, jeigu peilį pamirkysite šaltame vandenyje. Želę lengviau išimsite iš formos, jeigu ją prieš tai išklosite maistine plėvele.

VISĄ „DR. OETKER“ PRODUKTŲ ASORTIMENTĄ IR DAUGIAU RECEPTŲ RASITE WWW.OETKER.LT 145 LAMŲ SLĖNIS

BON APPÉTIT

Pasiekti skanią svajonę Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Asmeninis archyvas

Nyderlanduose gyvenanti maisto fotografė Kamilė Kaveckaitė karjerą didelėje tarptautinėje įmonėje iškeitė į sau mielą veiklą – fotografiją. Vos per kelerius metus merginos nuotraukos buvo pastebėtos kompanijos „Adobe“ ir nominuotos net keletui apdovanojimų. Šiandien Kamilė džiaugiasi galėdama pristatyti ir dar vieną su savo aistra maistui susijusį projektą – tinklalaidę apie maisto fotografiją „Kamile Kave Food Photography Podcast“.

LAMŲ SLĖNIS 146

147 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 148

„„DVIEM SAVAITĖMS PASIBAIGUS TURĖJAU 70 MAN PATIKUSIŲ VERSLO IDĖJŲ SĄRAŠĄ.“

– Kamile, į maisto fotografiją įšokai ne iš karto, ar ne? – Nuo mažens norėjau tapti kokios nors didelės įmonės vadybininke. Po verslo ir rinkodaros studijų pagaliau pasiekiau savo svajonę – gavau darbą didelėje tarptautinėje kompanijoje. Tačiau po vienerių metų darbo ten supratau, kad tokia veikla manęs netenkina. Tai buvo tiesiog ne man. Taigi nusprendžiau apversti viską aukštyn kojom ir tapti maisto fotografe! – Ką pirmiausiai darei, supratusi, jog darbas įmonėje – ne tau? Ar buvo sunku apsispręsti viską mesti? – Buvo tikrai nejauku mesti gerą darbą ir karjeros pradžią. Mano draugai ir kolegos galvojo, kad išprotėjau! Jie klausinėjo, ar esu tikra dėl savo sprendimo: juk turėjau darbą, dėl kurio studijavau daugelį metų... Tėvai mane palaikė, bet žinojau, kad netgi jie paslapčia buvo sulaikę kvėpavimą. Mano sužadėtinis yra verslininkas – aš labai žavėjausi jo laisve planuojant savo laiką ir darbą. Man taip pat norėjosi tokios laisvės. Žinoma, kol dar dirbau marketingo srityje, norėdama įkurti naują verslą idėjas galėjau plėtoti vakarais ir savaitgaliais, bet kol veikla imtų augti, tai būtų užtrukę gan ilgai. Tad kartu su vaikinu peržiūrėjome savo santaupas ir paskaičiavome, kad santaupų be mano tuometinių pajamų pritrūktume tik po vienerių metų. Hmm... Vieneri metai pradėti naują verslą ir pradėti gauti naujų pajamų... Iššūkis priimtas! – Ar tik išėjusi iš darbo pirmąkart pasiėmei fotoaparatą į rankas, o gal fotografuoti mėgai jau anksčiau? – Iš tiesų prieš tai niekada gyvenime nebuvau laikiusi rankose fotoaparato! Pirmiausiai supratau, kad noriu pradėti savo verslą, tačiau nežinojau, kas tai galėtų būti. Tad sužadėtinis davė man užduotį parašyti savo penkis

mėgstamiausius gyvenime dalykus – vienas iš jų buvo maistas! Antroji užduotis buvo per dvi savaites kasdien sugalvoti po penkias verslo idėjas. Taigi dviem savaitėms pasibaigus turėjau 70 man patikusių verslo idėjų sąrašą. Išsirinkau penkias, kurios mane labiausiai sužavėjo ir kurias buvo lengva pradėti be didelio pradinio įnašo. Išbandžiau vieną idėją – padėti restoranams užimti aukštą vietą „TripAdvisor“, tačiau tuo niekas nesusidomėjo. Tuomet ėmiausi antrosios idėjos – maisto tinklaraščių rašymo. Susikūriau internetinę svetainę, sugalvojau keletą receptų, rengiau tinklaraščio įrašus ir fotografavau patiekalus. Atradau, jog man labai patinka fotografuoti maistą, o visa kita – ne man. Tad po kelių savaičių darbo maisto tinklaraštininke nusprendžiau tinklaraštį ištrinti ir visas jėgas skirti tam, kad tapčiau maisto fotografijos eksperte. Pradėjau nuo savos gamybos patiekalų – juos paruošusi ir padekoravusi fotografuodavau telefonu, o nuotraukomis dalinausi instagrame. Vėliau investavau į savo pirmąjį „Canon“ fotoaparatą, kuris man ir atnešė tikrąją sėkmę. – Kodėl pasirinkai fotografuoti maistą, o ne, tarkime, portretus ar gyvūnus? – Tai turėjo būti maisto fotografija tiesiog todėl, kad aš dievinu maistą. Išbandžiau ir keletą kitų fotografijos rūšių: kelionių ir renginių fotografiją, taip pat teko fotografuoti ir vieną mados tinklaraštininkę. Žinoma, daug fotografavau ir savo šunį. ( Juokiasi.) Kai kurios sritys tiesiog nebuvo prie širdies, pavyzdžiui, renginių fotografija, tačiau kai kurios iš tiesų buvo labai smagios, pavyzdžiui, mada. Tiesiog tam, kad mano verslas išaugtų, nusprendžiau susikoncentruoti, tapti vienos srities eksperte ir toliau džiaugtis tik savo aistra maistui. 149 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 150

151 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 152

153 LAMŲ SLĖNIS

– Kaip apibūdintum savo nuotraukas? Koks yra tavasis braižas? – Mėgstu ryškias spalvas, kontrastingus ir tamsius šešėlius, labiausiai patinka tos nuotraukos, kuriose užfiksuotas veiksmas, matomos žmogaus rankos. Man tai visada pagyvina nuotrauką, ji tampa įdomesnė. Tada imi spėlioti, kas joje vyksta, kokį tas veiksmas kelia jausmą, koks patiekalo skonis ir panašiai. – Ar patirtis įmonėje kokiais nors aspektais praverčia ir dabartinėje tavo veikloje? – Žinoma! Mano verslo studijos ir rinkodaros vadybininkės patirtis labai naudingi ir dabar. Dirbdama išmokau, kaip valdyti verslą ir parduoti produktus bei paslaugas. Tai labai padėjo gan greitai pasiekti daug sekėjų instagrame, sukurti klientų bazę ir gauti naujų pajamų. Šiuo metu vis dažniau dirbu su maisto kompanijų rinkodaros vadybininkais, tad tiksliai žinau, kaip jie mąsto ir ko nori – juk ir pati esu dirbusi šį darbą! Dėl to labai lengva bendradarbiauti ir atrasti produktui tinkamiausias nuotraukas ir vaizdo įrašus. – Kaip manai, kas nuotrauką padaro skanią? – Skaniai atrodantis maistas yra svarbiausias aspektas, kad visas kadras atrodytų tobulai. Jis turi atrodyti šviežias, todėl fotografuojant maistą svarbu greitis ir geras planavimas – juk maistas „nuvysta“ tikrai greitai. Pagalvokite apie kavos putas arba mėsą, kaip greitai jie pakeičia išvaizdą ir spalvą, ar iš karto tirpstančius ledus, akimirksniu nuvystančias žoleles... Taip pat produktas, turintis keletą sluoksnių arba daug tekstūros, visada atrodo geriau. Be to, labai svarbus yra ir garnyras, ypač nuobodžiai atrodančiam maistui. – Kokių naujovių šiuo metu pastebi maisto fotografijoje ir apskritai gastronomijoje? – Visos tendencijos, kurias matau fotografuodama, yra susijusios su sveika mityba ir „tikru“ maistu. Anksčiau vyravęs maisto fotografijų stilius buvo visiškai „tobulas“: pavyzdžiui, didelė balta lėkštė su tobulu patiekalu tiksliai centre,

LAMŲ SLĖNIS 154

100%

Kalcio*

UNIKALUS skoniu ir sudÄ&#x2014;ďż˝mi

220

mg/l

GroĹžiui

Magnio*

NEPAKEISTAS toks, kokÄŻ sukĹŤrÄ&#x2014; gamta

NATĹŞRALUS

100%

mg/l

NevarĹžomam judÄ&#x2014;jimui

NatĹŤraliai

ĹĄarminis

pH 7.6-8

Jaunystei

100%

SulfatĹł*

iĹĄ saugaus 689 m. gylio ĹĄalďż˝nio

834 mg/l

Geresnei savijautai *TICHÄ&#x2013; sudÄ&#x2014;tyje yra

zpienas.lt 155 LAMĹ˛ SLÄ&#x2013;NIS facebook.com/TICHEWATER/

be jokio papildomo trupinėlio, arba kokteilis, kurio spalva yra beveik fluorescencinė, su tobulais horizontaliais sluoksniais. Matau, kaip viskas pereina prie tikresnės išvaizdos, naujausiose maisto nuotraukose dažnai naudojama natūrali šviesa, fiksuojami stipresni šešėliai. Patiekalai atrodo truputį netvarkingi, tarsi tu ar tavo artimieji būtumėte paruošę patiekalą namuose ir ką tik jį patupdę ant stalo. Fonai nebėra vien balti stalo audiniai arba baltas kartonas, dažniau renkamasi natūralus medis arba akmuo – visur norisi daugiau tikrumo, natūralumo. Tą patį matau ir gastronomijoje – maiste vis mažiau naudojami cukrus ir chemikalai. Geriausių ir naujausių restoranų interjeruose nėra baltai dažytų sienų, vyrauja plikų plytų sienos, vietoj netikrų gėlių ant stalo – didelis tikras augalas restorano kampe. Vietoj paslėptų virtuvių vis dažniau pastebiu atviras virtuves, kur visi gali matyti, kas ten dirba, ką ir kaip gamina. Rodos, žmonėms norisi tinkamo, kokybiško maisto be jokio kičo. – Taip pat ką tik pristatei dar vieną naujovę – tinklalaidę apie maisto fotografiją. Kas tapo pirmaisiais tavo pašnekovais, kokios jų mintys užsiliko su tavimi ilgiau? – Jau kurį laiką apie tai galvojau ir džiaugiuosi, kad pagaliau išleidau pirmuosius „Kamile Kave Food Photography Podcast“ epizodus. Yra daug puikių internetinių kursų ir „Youtube“ vaizdo įrašų norintiems pagilinti žinias apie fotografiją ir nuotraukų redagavimą „Lightroom“ ir „Photoshop“ programomis, tačiau labai sunku surasti informacijos apie patį maisto fotografijos verslą. Dėl tam tikrų priežasčių dauguma šios srities žmonių slepia savo verslo idėjas, o aš planuoju kalbėti būtent apie tai – kaip pradėti fotografuoti maistą, kaip rasti klientų, kaip nustatyti kainas ir kaip apskritai plėtoti šį verslą. Be to, tinklalaidės kūrimas suteikia galimybę susitikti ir pabendrauti su itin įdomiais maisto fotografijos pasaulio žmonėmis. Pirmuosiuose epizoduose kalbėjausi su maisto fotografe Lucie Beck, kuri pasidalijo, kaip jai sekėsi užmegzti ryšius ir susirasti naujų klientų. Tai pat su Suus iš maisto tinklaraščio „Food Bandits“ kalbėjomės apie tai, kaip patekti į knygų industriją ir fotografuoti maisto leidi-

LAMŲ SLĖNIS 156

niams ar netgi išleisti savo knygą. Teko bendrauti su Ingrid Hofstra, kuri susikūrė karjerą keliaudama ir fotografuodama maistą viešbučiuose ir restoranuose visame pasaulyje. Argi tai ne šaunu!? (Šypsosi.) – Rodos, kad dar viena iš tendencijų maisto kultūroje šiuo metu yra gaminti vakarienes namuose, t. y. #namųrestoranas. Ar pati mėgsti gaminti? – Laisvu metu mėgstu eksperimentuoti ir gaminti maistą, tačiau tai vyksta ne taip dažnai, kaip norėčiau. Gaminti maistą draugams ar žmonių grupei dar nedrįstu, šiuo metu dažniausiai gaminu tik sau ir savo sužadėtiniui. Na, nebent tai būtų ledai, su kuriais dabar daug eksperimentuoju, tai lyg naujas mano hobis. O kadangi vasarą planuojame vestuves, nesinori persivalgyti, tad jais noriai dalinuosi su draugais. ( Juokiasi.) – Pasidalink keletu patarimų, kaip fotografuoti namuose, kad net per keletą minučių pagamintas skrebutis atrodytų it pats skaniausias pasaulyje! Ar turi savo mėgstamų rekvizito objektų, papildančių nuotraukas? – Nenustebinsiu, jog kaip ir visose kitose fotografijos srityse, svarbiausias yra geras apšvietimas: tad mano patarimas būtų fotografuoti labai arti lango, natūralioje šviesoje, išjungus visas aplink esančias lempas. Tada svarbu susidėlioti kompoziciją taip, kad maistas būtų pagrindinis objektas nuotraukoje, o akys pirmiausiai kryptų būtent link jo, fotografuojamas patiekalas ar produktas turi būti ryškiausias. Kad kadre atsirastų daugiau tekstūros, būtinas garnyras, na, o visi kiti objektai, pavyzdžiui, gėlytė, šakutė, puodelis ar žurnalas, turėtų būti apdėlioti aplink patiekalą taip, kad padėtų papasakoti jo istoriją, prie jo derėtų ir suteiktų nuotraukai tam tikrą nuotaiką. Mano mėgstamiausias rekvizitas yra gėlės ir augalai, neutralios spalvos lininės servetėlės bei matinė keramika. Labiausiai mėgstu keramiką iš „DiDeco“ – dievinu jos darbus, jie tobuli maisto fotografijai. Taip pat labai mėgstu „OvoThings“ žvakutes, ypač kai fotografuoju saldžius patiekalus. Natūralūs ar sendinti daiktai, kuriuos puošia matinis paviršius ar tekstūros, nuotraukose visad atrodo nuostabiai.

157 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 158

Purūs blynai su riešutų sviestu Blynams: • 2 šaukštai tirpinto kokosų aliejaus (galima pakeisti sviestu), dar šaukštas kepimui • 2 šaukštai riešutų sviesto • Šaukštas medaus • 100 ml pieno (aš naudoju avižų) • 2 kiaušiniai • Šaukštelis kepimo miltelių • 100 g miltų (jeigu reikės, daugiau)

Serviravimui: • Šviežios uogos ar vaisiai • Jogurtas • Medus

Dideliame dubenyje suplakame kiaušinį. Dedame ištirpintą kokosų aliejų (arba sviestą), riešutų sviestą, medų ir pieną. Viską gerai išplakame. Į tą patį dubenį beriame kepimo miltelius ir miltus. Viską labai gerai išmaišome. Tešla turi būti bėganti, tačiau ne tokia skysta kaip lietiniams blynams. Jeigu reikia, dar įdedame miltų, o jei per tiršta, įpilame dar šiek tiek pieno. Įkaitiname keptuvę, joje ištirpiname šiek tiek kokosų aliejaus ar sviesto. Dedame po pilną šaukštą tešlos vienam blynui. Kepame tol, kol gražiai apskrus, tada atsargiai su mentele apverčiame ir kepame kitą pusę, kol ir ši taps auksinės spalvos. Jeigu blynai ruduoja per greitai, sumažiname ugnį, nes gali neiškepti vidus. Patiekiame su mėgstamais ingredientais, ypač skanu su įvairiais vaisiais ir uogomis. Man skaniausia su mėlynėmis, jogurtu ir tirpintu medumi.

159 LAMŲ SLĖNIS

„Dutch Baby“ arba orkaitėje keptas blynas Blynui: • 3 kiaušiniai • Šaukštas cukraus • 150 ml pieno (aš naudoju avižų) • 100 g miltų • Šaukštelis vanilės ekstrakto • Šaukštelis cinamono • Šaukštas kokosų aliejaus (galima pakeisti sviestu) • Mėlynės (šviežios arba šaldytos)

Serviravimui: • Šviežios uogos ar vaisiai • Jogurtas • Medus

Įkaitiname orkaitę iki 220°C, į vidų iškart įdėję karščiui atsparią ketaus keptuvę. Ji turi gerai įkaisti. Dideliame dubenyje suplakame kiaušinius su šaukštu cukraus (geriausiai plakti elektriniu plaktuvu), kol kiaušiniai suputos. Supilame pieną, miltus, vanilės ekstraktą bei cinamoną ir viską vėl gerai išplakame. Išimame keptuvę iš orkaitės. Joje ištirpiname kokosų aliejų (arba sviestą), gerai ištriname keptuvės šonus. Pilame tešlą (kuri bus skysta), ji pati greitai pasiskirstys po keptuvę. Į blyno vidurį dedame mėlynių (dar galima pabarstyti cinamonu). Kepame blyną orkaitėje 18–20 minučių, kol šonai gražiai pakils ir jis paruduos. Pateikiame su mėgstamais ingredientais, ypač skanu su įvairiais vaisiais ir uogomis. Man skaniausia su mėlynėmis, jogurtu ir medumi. LAMŲ SLĖNIS 160

161 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 162

Vegetariški raudonųjų pupelių ir šitakė grybų „mėsainiai“ Paplotėliui:

• 2 dideli šaukštai majonezo

• Askaloninis česnakas

• 1/4 žaliosios citrinos sultys

• 2 cm imbiero gabaliukas • 2 skiltelės česnako

Marinuotiems ridikėliams:

• 100 g šitakė grybų

• Ryšulėlis ridikų, supjaustytų plonais griežinėliais

• Skardinė raudonųjų pupelių (nuplautų ir nusausintų)

• 10 šaukštų ryžių acto

• Valgomasis šaukštas miso pastos

• 2 šaukšteliai druskos

• Kiaušinis

• Šaukštelis cukraus

• 5 šaukštai avižinių dribsnių „Mėsainiui“: Miso majonezui:

• 4 bandelės

• 3 šaukšteliai miso pastos

• 4 pavasariniai svogūnai

• Šlakelis vandens

• Salotų lapai

• Šaukštelis sezamų aliejaus

• Druska ir pipirai

Supjaustome askaloninius česnakus, paprastą česnaką ir imbierą. Apkepame su šlakeliu sezamų aliejaus. Rupiai supjaustome šitakius ir kepame ant stiprios ugnies kartu su česnakais apie 5 minutes. Tada išjungiame ugnį ir įmaišome miso pastą. Leidžiame šiam mišiniui visiškai atvėsti.

riame ridikų griežinėlius ir paliekame atvėsti.

Į virtuvinį kombainą supilame šį mišinį kartu su pupelėmis, avižų dribsniais, kiaušiniu bei šiek tiek druskos ir pipirų. Malame tol, kol mišinys primins maltą mėsą. Jei jis per šlapias, įberiame dar šiek tiek avižinių dribsnių. Iš šio mišinio suformuojame 4 paplotėlius, sudedame į kepimo popieriumi išklotą skardą (kad nepriliptų) ir dedame į šaldytuvą bent 10 minučių.

Gerai įkaitiname (grilio) keptuvę. Dedame pavasarinius svogūnus, apšlakstome sezamų aliejumi ir kepame tol, kol iš abiejų pusių pasirodys graži grilio linija. Apkepus svogūnus, dedame paplotėlius. Juos kepame apie 10 minučių.

Per tą laiką (o geriausia dieną prieš) marinuojami ridikėliai. Pašildome ryžių actą, įpilame cukraus ir druskos ir kaitiname tol, kol viskas ištirps. Sube-

Ruošiame miso majonezą: miso pastą sumaišome su vandeniu ir truputėliu sezamų aliejaus. Įpilame majonezo bei žaliosios citrinos sulčių ir gerai išmaišome, kol susidarys padažas.

Kuriame „mėsainį“: ant bandelės dedame valgomąjį šaukštą miso majonezo, salotų lapų, paplotėlį, keletą griežinėlių ridikėlių, apkeptą pavasarinį svogūną, antrąjį „miso“ majonezo sluoksnį. Užbaigiame salotos lapu ir bandeles viršūne.

Šį receptą išmokau iš draugės Renske cookedbyrenske.nl 163 LAMŲ SLĖNIS

KUR GIMSTA MADA?

Žvilgsnis į keturias mados savaites Nuotraukos: Raimonda Kulikauskienė, @streetstylespy

Kopenhaga, Londonas, Milanas ir Paryžius – prieš jūsų akis įspūdingiausios akimirkos iš keturių visai neseniai praūžusių 2020-ųjų metų rudens-žiemos mados savaičių.

LAMŲ SLĖNIS 164

165 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 166

167 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 168

Jausmingas pavasaris su „Lamų slėniu“ Metinė „Lamų slėnio“ prenumerata – net 28 proc. pigiau zurnaluprenumerata.lt/prenumerata/lamu-slenis

169 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 170

171 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 172

173 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 174

175 LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS 176

177 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #vizualistai Ziqian Liu Menininkė, fotografė Kinija Instagram: @ziqianqian

LAMŲ SLĖNIS 178

179 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #vizualistai Charlotte Lapalus Fotografė Prancūzija Instagram: @charlotte_lapalus

LAMŲ SLĖNIS 180

181 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #vizualistai Sotiris Bougas Turinio kūrėjas, fotografas Graikija Instagram: @sotirisbougas

LAMŲ SLĖNIS 182

183 LAMŲ SLĖNIS

AKIMIRKŲ DIEVAI #vizualistai Delfi Carmona Meno vadovė Argentina Instagram: @delfinacarmona

LAMŲ SLĖNIS 184

185 LAMŲ SLĖNIS

IKI PASIMATYMO BALANDĮ! WWW.LAMUSLENIS.LT

LAMŲ SLĖNIS 186