Lamų slėnis / 2018-09 by Lamų slėnis

2018 RUGSĖJIS (80)

RYTOJŲ KURIAME DABAR

LAMŲ SLĖNIS

Vyriausioji redaktorė

Algimantė Ramanauskienė Redaktorė

Karolina Aleksandravičiūtė Eligijus Ramanauskas

Kūrybos vadovas

Mantė Jaruševičiūtė

Komunikacijos projektų vadovė

Laisvė Radzevičienė

Žurnalistė

Vaida Jankūnaitė Lina jushke

Dovaldė Butėnaitė

Gintarė Damidavičienė

Kalbos redaktorė Fotografė Fotografė

Reklamos projektų vadovė

Kontaktai: reklama@lamuslenis.lt info@lamuslenis.lt www.lamuslenis.lt Reklaminiai projektai žymimi

LAMŲ SLĖNIS

REDAKCIJOS LAIŠKAS

teitį mums gali padėti suprasti mokslininkai – futurologai, visas savo jėgas ir mintis sutelkiantys į tai, kaip dėliosis rytojaus pasaulio scenarijus. Tiesioginės kompiuterio sąsajos su smegenimis, protingas kavinukas, žinantis, kada labiausiai mėgstate gerti kavą, telefonus ir kompiuterius pakeisiantys papildytos realybės akiniai, pagal individualius kūno parametrus sukurti vaistai, protingi akių lęšiai... Visa tai – ateities prognozės, dėl kurių sutaria futurizmu besidomintys žmonės. Tačiau, pripažinkime, ateitis susideda ne tik iš sunkiai suvokiamų mokslinių atradimų ar sudėtingų kosmoso misijų. Tai – ir paprastas kiekvieno iš mūsų rytojus. Rytojus, priklausantis ne tik nuo mokslininkų laboratorijose gimstančių atradimų, bet ir nuo mūsų šiandienos. Būtent ši diena – saulėtas rudens pirmadienis, gali tapti puikia pradžia žengti papildomą žingsnelį savo svajonės ir bent maža dalimi ypatingesnio rytojaus link. Labai norisi tikėti vieno iš šio numerio herojų žodžiais, kad žmonija dar niekada negyveno taip gerai, kaip šiandien, tad ateitis – nesvarbu, ar kalbėsime apie mokslo pažangą, apie naujus mados vėjus, ar apie savo svajonių profesijas besimatuojančius vaikus, – laukia tikrai šviesi. Ir ji priklauso nuo kiekvieno iš mūsų šiandienos. Smagaus skaitymo! Karolina A. Instagram: @carolain.a

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS Vaza „Mingei“ „Bolia“ Stalinė lempa „Beam“ „Muuto“

Sofa ir fotelis „Cara“ „Bolia“

LAMŲ SLĖNIS

P O

Betoninė kėdė „Untitled“ „New Works“

Marmurinis kavos staliukas „Plinth“ „Menu“

Interjero aksesuarai „AYTM“

Pakabinamas veidrodis „Tall Wall Mirror“ „Moebe“

Žvakidė „Gear“ „New Works“

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS YPATINGIEMS NAMAMS WWW.UKAI.EU

Šiandien mes skubame, lekiame ir dažnai pamirštame tiesiog pajausti, išgirsti save, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti pačiais paprasčiausiais dalykais. O namai yra būtent ta erdvė, kur ir galime sustoti, nurimti ir tiesiog būti. „Ūkai“ – tai industrinio dizaino internetinė parduotuvė, kurioje rasite jaukių, stilingų ir kokybiškų baldų bei aksesuarų, padėsiančių sukurti ypatingą namų ar biuro erdvę. Jei nerandate sau patinkančio baldo, siųskite savo viziją info@ukai.eu ir parduotuvės įkūrėjai pasistengs ją įgyvendinti.

JAPONIŠKOS ESTETIKOS KVAPAS JAPONIŠKOS TECHNOLOGIJOS BALTIJOS ŠALYSE: WWW.AT-AROMA.NET

Tendencija į savo gyvenimą įsileisti kuo daugiau natūralumo įsitvirtina ir verslo sektoriuje. Japonų kompanija „@aroma“ sukūrė aukštos kokybės technologijas ir 100 procentų natūralius eterinių aliejų derinius, taip verslui atverdami naujų galimybių savo produktams ir paslaugoms pridėti papildomos vertės. Siekdami sukurti nesumeluotą emociją, 100 procentų natūralius „@aroma“ aromatų mišinius ir japoniškas technologijas savo patalpose įdiegė prabangūs viešbučiai, biurai ir avialinijos visame pasaulyje. Kompanija „@aroma“ išskirtinę kvapo erdvę sukūrė „Lufthansa“ verslo klasės poilsio zonose, „Lexus“, „Volvo“, „Mercedes“ salonuose Europoje ir Azijoje, Japonijoje sukurtais ir gaminamais kvapais dvelkia ir gausybė penkių žvaigždučių viešbučių Japonijoje, kitose Azijos šalyse, Anglijoje bei JAV.

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS AMERIKIETIŠKA ENERGIJA

MINIMALISTINIS „FLOW“ RUDUO

Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“ atidaryta naujoji „Tommy

NAUJĄJĄ „FLOW“ KOLEKCIJĄ RASITE SALONE „THEPLACE“, SUBAČIAUS G. 17, VILNIUJE WWW. FLOWFEMME.COM

Hilfiger“ parduotuvė. Tai didžiausia erdvė Lietuvoje, kurioje rasite platų „Tommy Hilfiger“ ir „Tommy Jeans“ drabužių, akse-

Rudens-žiemos „Flow“ kolekcijoje jėgas sujungia minimalizmas ir

suarų ir avalynės pasirinkimą. Dar vieną nesenstančią klasiką

laikui nepavaldūs siluetai. Švarios linijos ir jokių nereikalingų detalių.

bei energingą amerikietišką stilių derinančio prekės ženklo

Elegantiškas dizainas, derinamas su moderniais sprendimais. Kolek-

parduotuvę galite aplankyti prie jūros – nuo rugpjūčio vidurio

cijoje – suknelės, minimalistiniai prabangūs megztukai iš skandina-

ji kviečia užsukti visus klaipėdiečius.

viškų siūlų, kašmyro džemperiai ir šalikai, šilti „oversized“ tipo megztiniai, švarkai, paltai ir kiti kasdienai bei ypatingoms progoms tinkami drabužiai. Tvarios mados idėjas propaguojantys ženklo „Flow“ kūrėjai didelį dėmesį skiria gaminių kokybei bei ilgaamžiškumui.

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

SUSTABDYTA RUDENS AKIMIRKA Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

Drabužiai: „Flow“ Nuotraukos: Romanas Dzindzeleta Modelis: Goda Tamošiūnaitė

Ruduo – tai naujas etapas. Juk gamtos ratui persiritus į kitą pusę, pokyčių ir šviežumo instinktyviai norime ir mes patys. Naujausią savo rudens-žiemos drabužių kolekciją prekės ženklas „Flow“ pristato filosofiškai: „Užmerkiame akis senoms pabaigoms ir atveriame savo širdį ir mintis naujoms pradžioms“, – pasakoja prekės ženklo bendraįkūrėja Ina Trofimova. Naująja šaltojo sezono kolekcija siekiama pažinti kiekvieno mūsų viduje esantį žmogų. „Gyvendami informacinės visuomenės triukšme, mes vis rečiau išgirstame savo vidinį „aš“. Kokia moteris aš esu? Kas mane

LAMŲ SLĖNIS

džiugina? Kokie dalykai geriausiai atspindi mano asmenybę?“ – tai klausimai, kuriuos šį sezoną gvildena rudens nuotaikomis gyvenanti „Flow“ moteris. Kolekcijos idėja priverčia susimąstyti apie šiuolaikinio gyvenimo greitį ir kviečia prisiminti, kas iš tiesų esame, – juk nuolat atnaujindamos savo garderobą naujausiomis mados klyksmo detalėmis, klaidingai įsivaizduojame, kad taip priartėsime prie naujosios savęs. „Flow“ rudens-žiemos kolekcija kviečia įsiklausyti, atrasti savą gyvenimo stilių ir tikrąją save atskleisti keliais atsakingai pasi-

rinktais drabužiais. Svarbiausias prekės ženklo principas – nepavaldumas laikui. Kolekcijos drabužiai neatspindi naujausių mados tendencijų, bet harmoningai įsilieja į kiekvienos moters garderobą. Žemiškos spalvos, vientisumas ir urbanistinis minimalizmas – trys svarbiausi šios kolekcijos akcentai. Daug dėmesio skiriama audiniams, išsaugojamas balansas tarp natūralumo ir praktiškumo. „Flow“ šį sezoną bando pristabdyti gyvenimą, atrasti save ir sukurti individualų, niekam kitam – tik pačiai moteriai – priklausantį rudenį.

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

IŠGRYNINTA RAMYBĖ Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

Drabužiai: „Atuko“, diz. Atėnė Malinauskaitė Nuotraukos: Deimantė Dubauskaitė Modelis: Vikė Malašauskaitė

„Kuriant naują kolekciją svarbu aklai nepasikliauti visomis tendencijomis, atsirinkti tik labiausiai tinkamas. Pavyzdžiui, viena aiškiausių tendencijų šį rudenį – gyvūnų raštai. Visgi juk ne visos tai priims išskėstomis rankomis, ypač jei tai nedera su jų kuriamu įvaizdžiu“, – sako dizainerė Atėnė Malinauskaitė. Tad kokias tendencijas šį sezoną prisijaukino jos kuriamas ženklas „Atuko“? Naujojoje kolekcijoje „Lost“ labai svarbūs sluoksniai. Juk madoje daug jausmo – pažvelgus giliau paaiškėja, jog kartais ištisos kolekcijos yra apie tam tikras žmogaus būsenas. Šį sezoną drabužių sluoksniais reiškiamas saugumo jausmas. Kas madoje dar geriau perteiktų saugumą, jei ne sluoksniavimas ir drabužių apimtis? Šį sezoną „Atuko“ sluoksniuoja daug:

žeme besivelkančios kelnės, suknelė, didžiulis megztinis, pledą primenantis šalis ir viską vainikuojanti milžiniška rankinė. Šį rudenį ypač akcentuojamas siekis surasti išgrynintą ir tikrą ramybę. „Keista, bet kolekcijos pavadinimas „Lost“ man asocijuojasi su ramybe. Kai tave pameta ar pasimeti pats, paskutinysis taškas po chaoso, baimės ir sumaišties būna ramybė. Praradęs viską, pagaliau atrandi save“, – pasakoja Atėnė. Ramybę kūrėjai primena ramūs žemės spalvų tonai. Smėlinė derinama su rusvais atspalviais, šiltesni pilki tonai – su šaltesniais, nepamirštama juoda: jokio kivirčo, jokio išsišokimo. Dar viena sezono tendencija – šilti žemės tonai. Degintų plytų, garstyčių, senų odinių knygų viršelių ats-

palviai – šiemet populiarios sunkios ir sodrios spalvos. Pamažu prisijaukinusi rudą vilną, kūrėja pirmą kartą ją naudoja savo kuriamuose drabužiuose. „Šilti tonai nėra mūsų stiprioji pusė, bet kada, jei ne šį sezoną, bandyti juos pamilti?“ Kūrėja džiaugiasi ir rudeniniu bendradarbiavimu. „Atėjo laikas jungtis su talentingiausiaisiais savo srityje. Naujojoje kolekcijoje pratęsėme bendradarbiavimą su odinių rankinių ženklu „Le Ma Nè“ ir pradėjome smagią draugystę su juvelyre Alina ir jos ženklu „bobríq“. Geltonas auksas, derinamas su perlais, visiškai užbaigė minimalistinį, tačiau pastebimą įvaizdį. Koks džiaugsmas vietoje tylaus pavydo talentingus žmones atrasti ir tiesiog pasiūlyti mados takais keliauti kartu“, – šypteli Atėnė.

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

JAUTRUS ATSISVEIKINIMAS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

Drabužiai: Julia Janus Nuotraukos: Gertrūda Varnaitė Modeliai: Vaidas Šikšnys, Dovilė Kavaliauskienė, Dovilė Jakštaitė, Evelina Nevardauskaitė Rudzikienė, Kristijonas Valatkevičius, Aurimas Sirvydis, Vytautas Damulis, Dalia Tubutienė, Kamilė Rimkutė

Baltišką, minimalistinę ir nediskriminacinę madą kurianti dizainerė Julia Janus pristato paskutinę savo kolekciją „Intravertas“. „Aš esu intravertė. Kiekvieną sezoną kurdavau po naują prekės ženklo „Julia Janus“ kolekciją, kuriai pasirinkdavau aktualią temą. Tema tapdavo raktais, atrakinančiais kolekcijos audinių, spalvų, marginimų, konstrukcijos kūrybinio proceso duris“, – apie savo kūrybos principus pasakoja dizainerė. Jos kūrybos tema šį rudenį – intravertas. „Intravertiškos ir ekstravertiškos dalių proporcija lemia, kokie esame: atviresni, daug ir noriai bendraujantys, ar atvirkščiai – labiau susikaupę, mėgstantys vienumą, įsigilinantys į detales. Dažnai bijome būti pavadinti intravertais, tačiau kartu pripažįstame, kad didieji mokslo pasaulio atradimai buvo padaryti labiau intra-

vertiškų žmonių, o kiekvienam ekstravertui reikalinga ir brangi asmeninės tylos akimirka, kurios metu jis pailsi, paūgėja dvasiškai, pamato ir supranta svarbius dalykus.“ Pasakodama apie naujausiąją savo kolekciją Julija prasitaria, kad ja užbaigia dešimtmetį trukusį prekės ženklo „Julia Janus“ ciklą ir išeina... patylėti. „Ši rudens-žiemos kolekcija yra aštuonioliktoji, devynioliktosios jau nebebus, – atvirauja dizainerė. – Aktyviai dirbdama mados industrijoje suprantu: tokia, kokia yra dabar – gaminanti per daug ir vykstanti nuolaidų ciklais, ji yra atgyvenusi, išeinanti ir mirštanti. Noriu joje surasti daugiau prasmės. Atrasti naują mados paskirtį. Noriu dirbti su mokslininkais, ieškoti, kaip padėti žmonėms jaustis gražiems.“

LAMŲ SLĖNIS

Pagrindinis motyvas, vienijantis šią kolekciją – apsnigtų vaismedžių nuotrauka. Praėjusią žiemą pamačiusi vaismedžius per savo namų langą, dizainerė buvo pakerėta suvokimo, kad šis paprastas vaizdas ir yra toji neįkainojama asmeninės tylos akimirka. „Aš lėkiau savo gyvenimo ratuose nepastebėdama, kaip keičiasi gamta, o čia ėmiau, sustojau ir... Sustojau. Kolekcija jau buvo pradėta kurti, o sodo nuotrauka atsirado ant įvairių jos elementų: palaidinių, suknelių ir paltų.“ Kiti šios kolekcijos modeliai papuošti žodžiais, apibūdinančiais intraverto savijautą žmonių apsuptyje: „Čia ne aš. Aš ne čia.“ Būtent šie žodžiai, pasakoja dizainerė, geriausiai apibūdina jos savijautą pastaruoju metu. „Tarsi eičiau nepažįstamu keliu, nežinodama tikslo ir nerasdama prasmės. Arba būčiau ten, kur nenoriu būti. Ne, aš kalbu ne apie bankrotą. Apie kūrybinę tylą, kontempliaciją siekiant suprasti, kas toliau. Kokia viso to prasmė...“ Šilko marginimą, atkartojantį miesto gyvenimo motyvus, ir siuvinėtą lapuočio vijoklio raštą į kolekciją dizainerė įtraukė lyg nujausdama savo sprendimą atsitraukti. „Tarsi norėdama atsisveikinti pakartojau kultinius „Julia Janus“ simbolius: miestą ir gamtą. Intravertas – tai žynys, išlaikantis miesto ir gamtos ryšį.“ Drabužių konstrukcijos ir audiniai išlaiko kūrėjos stilių – kolekcijoje vyrauja judesio laisvės nevaržantys siluetai ir toliau kuriamas minimalistinis skirtingiausių dydžių žmonėms tinkamas stilius. „Tokia buvo ir tebėra mano misija – sustabdyti žmogaus kūno formos ir amžiaus diskriminaciją madoje, padėti tiems, kurie dažnai išgirsta: „Jūsų dydžio neturime.“

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

DAR VIENAS IŠŠŪKIS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

Drabužiai: „OHMY“, diz. Ugnė Martinaitytė Nuotraukos: Gertrūda Varnaitė Modelis: Viktorija Spalvytė

Naujausioji „OHMY“ rudens-žiemos kolekcija „Aviatorius“ įkvėpta moters, kuri niekada nepamiršta urbanistinės elegancijos, – net pačioje ekstremalumo viršūnėje. Tai pirmoji prekės ženklo dizainerės Ugnės Martinaitytės kolekcija, sukurta tik moterims. „Kolekcija yra apie savęs atradimą ir baimių įveikimą, apie drąsą ir ryžtą būti savimi. Tai tas jausmas, užplūstantis po stiprios audros. Tai ramybė, pasitikėjimas ir atkaklumas priimti dar vieną iššūkį“, – apie savo naujuosius kūrinius pasakoja dizainerė.

LAMŲ SLĖNIS

Šaltojo sezono kolekcijoje atsiskleidžia įvairios kryptys: nuo minimalistinio militarizmo iki subtilios avangardiškos elegancijos. Čia žaidžiama siluetais ir audiniais, tačiau spalvinė gama išlaikoma monochrominė. Būtent šios spalvos ir jungia skirtingas kolekcijos temas. „Rudens-žiemos sezonui būdingi jaukūs ir šilti audiniai, todėl pasirinkau natūralias patvarias medžiagas – nuo vilnos kardigano iki blizgių impregnuotos viskozės kelnių.“ „OHMY“ kelia sau iššūkį ir siekia kurti patvarius ir iš mados neišeinan-

čius drabužius, todėl aklas tendencijų sekimas jiems mažiausiai aktualus. Tai prie kitų kolekcijų ar spintoje esančių drabužių lengvai derinami kūriniai. „Taip siekiu atkreipti dėmesį į greitosios mados problematiką ir skatinti žmones rinktis tvarią madą, – savo mados filosofija dalijasi Ugnė. –Visos „OHMY“ kolekcijos yra kuriamos siekiant naudoti jau esamus audinius, renkantis tik vietinius meistrus ir išmetant kuo mažiau atliekų – drabužiams netinkamos audinių skiautės yra sunaudojamos drabužiams pakuoti.“

LAMŲ SLĖNIS

Ore nedrąsiai skraidantys voratinkliai, geltonais lapais nubarstytos alėjos ir pro šalį skubantys praeiviai – kartu su prekybos centru „Europa“ žengiame į naują rudens sezoną.

MIESTO

PULSAS

Nuotraukos: Lina Jushke Stilius: Mantė Jaruševičiūtė

Džentelmeno kelionė

Ruduo – tai rytai, kai vis dar ne per šalta į ryto susitikimą važiuoti motoroleriu, o per pietų pertrauką pasprukti į gamtą. Taip pat tai laikas, kurio taip nekantriai laukėte – kai pagaliau galima apsiauti rudeniškus aulinukus ir prie baltų marškinių priderinus samanų žalumo kaklaraištį sugrįžti į kiek greitesnį naujų idėjų ir drąsių sprendimų laiką.

Kojinės „Gant“, 22 Eur Kaklaraištis „Suit Supply“, 39 Eur Dėklas „Carter“ (parduotuvė „Strellson“), 29,90 Eur

Diržas „Aeronautica Militare“, 99 Eur Kelnės „Strellson“, 129 Eur Batai „Suit Supply“, 249 Eur Šalmas „Aeronautica Militare“, 550Eur

Marškiniai„ Suit Supply“, 79 Eur Gertuvė „Hiatus GO“, 30 Eur

LAMŲ SLĖNIS

MIESTO

PULSAS

Rudens peizažas

Tas jausmas, kai šiltas megztukas aukštu kaklu apgaubia šiluma ir tapa būtinybe. Kai į drabužinę norisi sugrąžinti sodrias spalvas ir susilieti

rudeniška

gamta.

Kai paskutiniai saulės spinduliai

maišosi

ankstaus

ryto žvarba, o tenka mokytis grakščiai peršokti pirmąsias rudens

balas.

Tai

jausmas,

kad nuo šiol šilumą ir jaukumą, kuriuo buvo apgaubusi vasara, teks susikurti patiems.

Džemperis „Weekend MaxMara“, 239 Eur Palaidinė „Marc Cain“, 199,90 Eur Kelnės „Marella“, 155 Eur Rankinė „Coccinelle“, 195 Eur

LAMŲ SLĖNIS

Akiniai nuo saulės „Marc Jacobs“ (drabužių parduotuvė „Premium“), 245 Eur Skarelė „Marella“, 99,90 Eur

Batai „Vittorio Virgili“ (avalynės parduotuvė „Premium“), 415 Eur

LAMŲ SLĖNIS

MIESTO

PULSAS

Romantikės užrašai

Kai norisi sužadinti gražiausius

vasaros

prisiminimus,

tereikia mažų užuominų, padėsiančių tą nuotaiką išgyventi dar kartą, net vėsiausią rudenišką vakarą. Gal pakaks įsisupti į jūros vandens spalvų megztuką, o gal apsiauti žalios

žolės

spalvos

bate-

lius? Gelsvas rankinukas galbūt primins atostogų saulę, o žaismingos kojinės – patirtus romantiškus nuotykius ir akimirkas, kai meilė degino kaip karštas kopų smėlis...

Megztinis „Twinset“, 235,99 Eur Šilkinis šalikas „Gant“, 100 Eur Sijonas „Pennyblack“, 115 Eur Rankinė „Michael Kors“, 250 Eur

Kojinės „Twinset“, 69,99 Eur Batai „Fabio Rusconi“ (avalynės parduotuvė „Premium“), 249 Eur

Akiniai nuo saulės „Marc Jacobs“ (drabužių parduotuvė „Premium“), 210 Eur

LAMŲ SLĖNIS

VAIKAI IŠ Tekstas: Laisvė Radzevičienė

Jie yra ateitis. Ir negali žinoti – gal kada turėsime pasaulinio garso kino žvaigždę. Kol kas trys berniukai – JORIS BALTRŪNAS, KRISTUPAS CICĖNAS ir VILIUS MINČINAUSKAS – tik mėgina ir matuojasi aktoriaus profesiją. Nors, tiesą sakant, be jų trijų režisierės Giedrės Beinoriūtės filmo „Kvėpavimas į marmurą“ nė nebūtų.

LAMŲ SLĖNIS

Š KINO

LAMŲ SLĖNIS

JORIS IR JO ANYKŠČIŲ VIENKIEMIS Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

„Labai gerai, kad išbandžiau šitą darbą“, – atsiėmęs „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už mažojo Iljos vaidmenį tėčiui pasakė dabar devynmetis Joris Baltrūnas. Prieš trejus metus nusifilmavęs filme „Kvėpavimas į marmurą“, šiandien Joris savo vaidmens nesureikšmina, tačiau tiksliai žino, kad kinas yra darbas. Visai ne žaidimas.

LAMŲ SLĖNIS

Joris žino, kaip pasiekti begalybę. Padarė šį atradimą visai neseniai, vos prieš keletą dienų, kai keliuku palei senas liepas pasiekėme jo namus netoli Anykščių. Pasitiko mus su savo jaunesniąja sese Milda, išdygo žalioje pievoje priešais – gerokai tįstelėjęs, rodos, tik didžiulės akys likę iš filmo. Praėjo treji metai nuo tada, kai Joris „Kvėpavimo į marmurą“ aikštelėje suvaidino berniuką iš globos namų. „Kartais apie jį pagalvoju – retai, bet pagalvoju“, – sako man verandoje. Ir priduria, kad tam berniukui iš kino labai nepatikęs jo gyvenimas. „Užmiršau tą žodį, bet jis... A... Nepasiduoda!

LAMŲ SLĖNIS

Ir nori iš ten išeiti. Aš irgi toks – nepasiduodu, – prisipažįsta ir atsilošia verandos sėdmaišyje. – Noriu ausinių, įkišamų į ausis, tėvai neperka, bet aš nepasiduodu.“ Jo mąslus žvilgsnis atrodo lyg iš kosmoso. Arba lyg iš tos begalybės, kurią man atskleidžia koridoriaus veidrodyje. Dviejų veidrodžių atvaizdai susilieja į nesibaigiantį tunelį, kuriame greičiausiai pranyksta ir laikas. Tą akimirką man visiškai aišku, kodėl režisierė Giedrė Beinoriūtė savo filmui pasirinko Jorį. Ir kodėl Joris už savo vaidmenį gavo apdovanojimą. „Jis labai gerai vaidino, net gervę gavo“, –

praneša sesė Milda, o tėvai juokiasi prisiminę, kaip pirmą kartą pažiūrėjęs filmą Joris pareiškė: „Jei vaidinčiau dabar, būčiau geriau suvaidinęs.“ Tėtis Gytis filmo dar nematė. Kai „Kvėpavimas į marmurą“ buvo rodomas festivalyje „Kino pavasaris“, į Vilnių važiavo tik mama su vaikais. „Man filmas patiko, – sako Aušra. – Mačiau jį du kartus, režisierė Giedrė parodė dar prieš visas premjeras, kad mums būtų ramu. Nors ramu ir buvo – visiškai pasitikėjau Giedre, net neabejojau: ji padarys viską, kad vaikai kino aikštelėje gerai jaustųsi.“

LAMŲ SLĖNIS

Aušrai atrodo, kad jos Joris ir filmo herojus mažasis Ilja nedaug kuo skiriasi, – Joris kino aikštelėje buvo natūralus, toks, kaip ir namuose. Rodos, jam ir vaidinti nereikėjo. Į kiną savo vidurinį sūnų Aušra ir Gytis išleido nė kiek nedvejodami – jie ir filmo režisierė Giedrė seni pažįstami, Giedrė pakrikštijo jų vyresnėlį Tadą ir jų sodyboje yra dažna viešnia. Ir jei jau visai atvirai – būtent iš šios sodybos grįždama į Vilnių režisierė ir sugalvojo pagrindinę savo filmo mintį: iš miesto į kaimą išsikrausčiusi intelektualų šeima įsivaikina berniuką, o šis visiškai pakeičia šeimos gyvenimą. Ir tada ji atsivertė Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną, kuriame tokia istorija ir buvo papasakota. Tos istorijos atgarsiai neabejotinai sklandė ir Jorio tėvų sodyboje, juk Gytis ir Aušra – socialiniai darbuotojai, nuėję ilgą kelią nuo stovyklų beglobiams vaikams Anykščių rajone iki šiandieninio Gyčio darbo – Jorio tėtis dirba Utenos regiono institucinės globos pertvarkos ekspertu.

LAMŲ SLĖNIS

Išduoti reiktų dar ir tai, kad Jorio močiutė, Gyčio mama – rašytoja Vanda Juknaitė, kurią režisierė Giedrė Beinoriūtė laiko savo mokytoja ir kurios balsas filme taip pat skamba. Beje, nuo jos stovyklų, į kurias iš pradžių suvažiuodavo gabūs jauni žmonės, o vėliau – regėjimo negalią turintys ir iš gatvių surinkti vaikai, prasidėjo ir jos sūnaus Gyčio kelias. Jis ilgus metus dirbo su globos namus palikusiais jaunuoliais, kurie tarsi neturėdavo, kur eiti, nežinodavo, nuo ko pradėti savo gyvenimą. Gyčio mamos knyga „Tariamas iš tamsos“ padėjo atsirasti Giedrės Beinoriūtės filmui „Pokalbiai rimtomis temomis“, neabejotinai pokalbiuose Aušros ir Gyčio namų verandoje įkvėpimo Giedrė gavo ir naujam savo filmui. Gavo ir Jorį, žinoma, kuris filmui atnešė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą. „Giedrė mane pakvietė vaidinti, – prisimena Joris. – Buvo dar keletas berniukų, kurie galėjo vaidinti vietoj manęs, bet vaidmuo teko man.“ Mes visi sėdime seno medinio namuko verandoje, iš kurios atsiveria vaizdas į laukus ir šeimos pasodintą mišką. Kažkur toliau, už trijų kilometrų, gyvena Jorio draugas Margiris. Kartais berniukai susisiekia ir pasikalba radijo ryšiu. „Aš drąsus, važiuoju vienas autobusėliu į mokyklą, o Margirį veža tėtis. Draugas, vadinasi...“ – nutęsia ir kalbą pasuka apie žvaigždes – kosmoso tema Jorį labai domina. Žvaigždės vienkiemyje šalia Anykščių ypač ryškios. Nuo laukinių obelų čia bumpsi krintantys obuoliai, nesigirdi mašinų gaudesio, nebūna kamščių, o ir laikas kažkaip išsitęsia – atvykęs valandai, nejučiomis praleidi dieną. Ir pokalbiai rimtomis temomis čia kažkokie gilesni. Užtat darosi visiškai aišku, kodėl šią vietą taip pamėgusi režisierė Giedrė Beinoriūtė.

LAMŲ SLĖNIS

VILIUS IR JO UPELIS

Nuotraukos: Lina Jushke

„Man tas berniukas nepatiko, gal todėl kai baigdavosi filmavimai, lengvai juo atsikratydavau“, – apie savo herojų Ilją sako Vilius Minčinauskas. Trylikmetis paauglys stilinga šukuosena nė kiek neprimena berniuko iš filmo. „Tikrai, Vilius ir jo herojus – visiškai skirtingi“, – patvirtina ir į pokalbį sūnų atlydėjusi mama Jurga.

LAMŲ SLĖNIS

Gal ir gerai, kad už Vilniaus, Kairėnuose, įsikūrusiame botanikos sode nebuvo galima viduje fotografuoti – antraip juk nebūčiau pamačiusi vietų visai šalia savo namų. Ir Viliaus vaikystės upelio, kertančio keliuką, kuriuos jis man parodė. „Mini Cooper“ – mano svajonių mašina“, – tarsteli jis įšokęs į mano automobilį. Kol važinėjame po apylinkes, išdėsto ir daugiau savo svajonių – karjerą kariuomenėje ir studijas. O dar jis norėtų būti stiprus. Tik raumenys, priduria, galvoje, ne ant kūno. Vilių filmo kūrėjų komanda atrado aktorių agentūroje. Kartą jo veidas jau buvo šmėstelėjęs reklamoje, tačiau kinas ir paprasta fotosesija, sako jis, yra du visiškai skirtingi dalykai. Ar jam patiko filmuotis? „Patiko, – nė nesuabejojęs atsako. – Pirmiausia dėl to, kad buvo daug draugų, linksma komanda. Antra – mes daug valgydavome. Trečia – gavau atlyginimą, už kurį nusipirkau kompiuterį.“

LAMŲ SLĖNIS

Jei jį ir vėl pakviestų į kiną, gal kiek pagalvotų prieš sutikdamas. Na, pavyzdžiui, jei lieptų šokti nuo stogo – tikrai atsisakytų, veiksmo filmai jam išvis nepatinka. Bet jei reiktų už tūkstantį eurų pabučiuoti mergaitę, tokio vaidmens imtųsi. Klausydama sūnaus, mama Jurga šypsosi. Šiandien, kai viskas praeityje, šypsotis lengva, tačiau anuomet, filmavimų pradžioje, nerimo būta. Ir dar kiek! „Viliaus nuotrauką kino kūrėjai pamatė aktorių agentūroje. Draugaujame su teatro žmonėmis, jie mums ir pasiūlė ateiti į atranką. Kai gavome pirmuosius scenarijaus puslapius – sutrikome. Filmo kūrėjai, matyt, sąmoningai atsiuntė aštrias scenas. Jas perskaitę pasakėme – ne. Berniukas, kurį Vilius turėjo vaidinti, buvo visiška sūnaus priešingybė. Su vyru diskutavome, ar patirtis, kurią filmas suteiktų, tiktų Viliaus amžiui“, – pasakoja. Tąsyk Viliaus šeimai buvo visiškai aišku: filmo kūrėjams reikia kito vaiko, jų sūnui šis vaidmuo netiks.

LAMŲ SLĖNIS

Tačiau komanda buvo užsispyrusi – pasiūlė susitikti su režisiere ir filmo operatoriumi, šviesios atminties Audriumi Kemežiu, patiems apsilankyti kino aikštelėje. „Pokalbiai ir pirmoji diena abejones prasklaidė. Viliui puikiai sekėsi, be to, jis karštai troško filmuotis – pagalvojome, o gal tai bus galimybė su vaiku kalbėtis apie gyvenimiškus gėrio ir blogio susidūrimus, kuriuos neišvengiamai visi patiriame. Giedrės filme parodytą mirtį ir smurtą juk sutinkame tiek antikiniuose mituose, kur, pavyzdžiui, Kronas valgo savo vaikus, tiek ir lietuviškose pasakose. Svarbiausia – kaip juos aiškiname ir interpretuojame. Galbūt jie suteikia pagrindo kalbėti apie pavydą ir dosnumą, džiaugsmą ir nusivylimą, pasitikėjimą ir baimę ar kitas kasdienybėje nuolat besireiškiančias priešpriešas? Be šių priešpriešų Giedrės filme sprendžiasi ir pati svarbiausioji, tragiškai besibaigianti besąlygiškos meilės dilema“, – kalba mama Jurga, tąsyk filmavimo aikštelėje gavusi pažadą, kad smurtas filme bus tik numanomas, o realios agresijos jos sūnui vaidinti nereikės. Nuo pirmosios iki paskutinės dienos Viliaus mama dalyvavo filmavimuose. Jai atrodo, kad tai buvo nekasdienė proga, skatinusi su augančiu vaiku kalbėtis socialinėmis temomis ir svarstyti, kaip galima tokias problemas spręsti. „Man pasakė, kad reikės suvaidinti berniuką iš globos namų, kuris niekur neranda savo vietos. Jis kenčia, nes neturi nieko, kas jį apkabintų, pasakytų, kad myli“, – apie vaidmenį pasakoja Vilius. Persikūnyti į namų ir šilumos ieškantį vaiką, sako, jam nebuvę nei baisu, nei sunku. Jis tiesiog atidžiai klausydavęs režisierės patarimų: turi būti nuliūdęs, niūrus. „Kino aikštelėje toks ir būdavau, prisimindavau liūdnus savo gyvenimo įvykius. Sunkiausia buvo, kai reikėjo verkti. Apsiverkiau, bet sunkiai“, – prisimena, o mama Jurga sako, kad sūnus po filmavimų grįždavo labai pavargęs. Šeima jam leisdavo pabūti ramiai, nieko neklausinėdavo. Nuovargiui praėjus, ateidavo metas pokalbiams apie tai, kaip gera būti mylimam, turėti šeimą ir namus.

LAMŲ SLĖNIS

Vilius man pasakoja apie svarbią ir lemiamą filmo sceną. Kalba paprastai, lyg tai būtų scena iš kompiuterinio žaidimo. „Jaunesnis nei dešimties vaikas tokios scenos vaidinti negalėtų, išsigąstų pats savęs. Man taip nenutiko, bet kitiems galėtų“, – rimtai prataria. Ir prideda, kad filmas jį patį užaugino, o jo herojus Ilja taip ir liko koks anuomet buvęs. Laikas jam tarsi sustojo vietoje.

LAMŲ SLĖNIS

KRISTUPAS IR PASKUTINĖ VASAROS DIENA Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

„Viskas prasidėjo kaip žaidimas, o baigėsi kaip iššūkis“, – sako dvylikmetis Kristupas Cicėnas. Jam buvo dešimt, kai filme „Kvėpavimas į marmurą“ suvaidino epilepsija sergantį berniuką Gailių. „Padariau viską, ką galėjau“, – rimtai priduria ir abejonių, kad tikrai padarė, nebelieka.

LAMŲ SLĖNIS

Su Kristupu ir jį auginančiu aktoriumi bei režisieriumi Kirilu Glušajevu susitinkame besibaigiant vasarai. Visai netikėtai atsiduriame šalia remontuojamos vaikų sanatorijos prie Neries. Vieta – lyg iš kino. Raudonplaukis Kristupas, rodos, sutvertas fotoaparato objektyvui – kino kamerai, matyt, irgi. „Prieš dvejus metus man daug kas atrodė vaikiškai, ypač kai režisierė sakydavo – eik ten arba ten. Ir jei liepdavo kalbėti uždususiu balsu, pirmiausia turėdavau apibėgti dešimt ratų aplink namą, nes taip, kaip reikia, suvaidinti negalėdavau“, – prisimena kino aikštelę. „Ar šiandien viską darytum kitaip?“ – klausiu. Jo atsakymas verčia iš koto: „Padariau viską, ką galėjau, taip, kaip liepė režisierė.“

LAMŲ SLĖNIS

Šiandien Kristupas nebeprisimena, ar labai norėjo filmuotis kine, tačiau kai pradėjo, sako, patikę. Tik vienas minusas – teko praleisti pamokas. Ir vėl mane stulbina – nes juk vaikai paprastai nenori eiti į mokyklą. Apie aktorystę Kristupas žino daug. Jo mamai aktorei Gintarei Latvėnaitei ir jos vyrui aktoriui bei režisieriui Kirilui Glušajevui pasakoti daug nereikia – Kristupas mato, kaip jie panirę į teatrą. „Nuo pat pradžių su Kristupu kalbėjome, kad filmavimasis visų pirma yra darbas, visada įdomu pažiūrėti galutinį rezultatą, ką tas darbas sukuria ir ką duoda, – sako į pokalbį Kristupą atlydėjęs Kirilas. – Vaikystėje ir paauglystėje žiūrėdavau daug vaikiškų filmų, sekiau jaunųjų kino žvaigždžių likimus ir pastebėjau, kad jie dažnai būna dramatiški:

LAMŲ SLĖNIS

iš vienų vaikų tikros žvaigždės išauga, o iš kitų – ne. Aplinkinių dėmesys yra stiprus svaigalas, kuriantis iliuziją, kad esi savaime svarbus. Štai todėl jaunam žmogui būtina sukurti stiprų pagrindą ir būtinai atskirti darbą nuo asmenybės. Kristupui mes visada sakėme, kad svarbiausia yra tai, ką sukuri. Stebėjome jį: filmavimų pradžioje iš namų jis išvažiuodavo ir grįždavo pilnas energijos, smagus, linksmas, o vėliau ir prieš filmavimą, ir po jo būdavo ramus, išmintingai mąslus. Krūvis padarė savo. Jis tarsi perprato discipliną, pareigas, savo santykį. Pasistengdavome, kad jam grįžus namie būtų bent pusantros valandos tylos, prie jo niekas neitų ir jis galėtų ramiai pabūti savo kambaryje.“ „Gulėdavau ir galvodavau. Tas berniukas, kurį vaidinau – Gailius, savyje turėjo labai daug vilties. Jis visada norėjo, kad Ilja gerai jaustųsi, būtų kaip savuose namuose. Jei tokia situacija susiklostytų pas mus, būčiau to vaiko draugas“, – tai, ką mąstė prieš beveik trejus metus, prisimena Kristupas. Liūdna ir dramatiška filmo istorija Kristupo namuose buvo aptarta ne kartą. „Mes šeimoje atvirai apie viską kalbamės“, – sako vaikinas, o Kirilas priduria, kad stebėdamas pasaulį jis gerai supranta, kad visa informacija juk šiaip ar taip vaikus pasiekia. Anksčiau ar vėliau jie susiduria su realybe, todėl labai svarbu jiems tinkamai viską paaiškinti. „Mes gana anksti pradėjome kalbėti apie santykius tarp vyrų ir moterų, tam tikrus lytinio brendimo bei erotikos aspektus. Žinau, Kristupo aplinkoje yra nemažai paauglių, kurie jau dabar išgyvena lytinio brendimo košmarus ir nežino, ką su visu tuo daryti, nes tėvai su jais tiesiog apie tai nekalba. Bet juk geriau pratintis pažinti pasaulį turint tam tikrus saugiklius ir palydovus, negu kad paauglystė ištiktų visai nepasirengus.“ Kristupo šeima – Kirilas ir mama Gintarė – nė kiek neabejojo, kad „Kvėpavimo į marmurą“ režisierė padarys viską, kad vaikai filmavime jaustųsi gerai. Kirilas pasakoja, kad darbas kino aikštelėje vyksta etapais, o kiekvienas vaidmuo turi savo atkarpas, – jos tik vėliau, žiūrovo galvoje, susijungia į vieną liniją. Kristupas visumos nežinojo, jis vaidino savo scenas, o kas iš viso to išėjo, pamatė tik tuomet, kai filmas buvo sumontuotas.

LAMŲ SLĖNIS

Po filmo Kristupas dar vieną sykį susidūrė su kinu – nusifilmavo Simono Aškelavičiaus filme „Poilsiautojai: pavydo žaidynės“. „Norėtum tapti aktoriumi?“ – klausiu. „Neapsisprendžiu iki galo, – rimtai sako ir, rodos, nelabai mėgsta šypsotis. – Man patinka filmai ir filmuotis patinka, tačiau tokiame darbe reikia daug atsakomybės.“ Kirilui atrodo, kad kur kas geresnis kelias yra ne iš anksto pasirinkti profesiją, o įsivaizduoti, kaip iš tiesų nori gyventi ir kokie esminiai dalykai turėtų tavo gyvenime būti. Ir tik po to svarstyti, koks darbas ar profesija tai padėtų pasiekti: „Visai neseniai pradėjau galvoti, iš kur atsirado klausimas, kuo nori būti užaugęs. Davidas Bowie viename interviu sakė – jei norite sužinoti, kaip reikia gyventi, įsivaizduokite, kokio gyvenimo jums norisi ir kaip galėtumėte tai pasiekti. Paklaustas, kuo norėtų būti užaugęs, vaikas iškart pradeda galvoti apie amatus, profesijas, nors iš tiesų juk pirmiausia reikėtų galvoti, kad labiausiai norėtųsi būti savimi. Mes taip dažnai tapatiname save su profesija, kad įvykus profesinei nesėkmei, nesėkmė būna ir asmeninė. Aktorių pasaulyje tai labai dažna. Kristupas išreiškė aktorystės norą, jis

dalinasi savo mintimis – daryti įtakos jam nenorime, tačiau turime perspėti, kokie pavojai tyko.“ Gamta, sako Kirilas, išgrynina jausmus ir mintis, o buvimas miške, už miesto yra gera terpė sveikam gyvenimo būdui. Grynas oras, atvira kaimynystė, pačių užauginti vaisiai ir daržovės, nuo pavasario iki rudens šlapia žolė, maudynės po šaltu vandeniu, namelis medyje vaikams – sode kūrėsi visas Kirilo ir Gintarės šeimos pagrindas. „Kaimynų berniukų gvardija jungia geopolitinius, kultūrinius, karinius ir tautinius interesus. Mažieji vyrai turi savo centralizuotą valdžią, hierarchiją, subordinaciją. Čia vyksta ir „team building‘as“, ir korporatyvinė kultūra, o fizinis darbas ir buvimas lauke užtikrina judėjimą. Neabejotinai čia gimsta originalios pasaulio ir savęs suvokimo idėjos. Kad ir kaip būtų gaila, mieste to nebelikę...“ Mūsų pokalbį nutraukia iš dangaus pabirusi kruša. „Tokios stiprios nesu matęs“, – sako Kristupas. „Nesu mačiusi ir aš“, – pagalvoju, ir iš mūsų pokalbio išsinešu varinį Kristupo akių žvilgsnį, kuris kalba daugiau nei žodžiai. Labai kinematografišką žvilgsnį.

LAMŲ SLĖNIS

100

LAMŲ SLĖNIS

2018 10 04 LAMŲ SLĖNIS

101

INOVACIJOS IŠ PARYŽIAUS Nuotraukos: „Biologique Recherche“ archyvas

Vis dažnesnė šiandienos tendencija ir aiškus ateities scenarijus – atsakomybė ne sau, bet ir kitiems: klientams, darbuotojams ir visai supančiai aplinkai, jau seniai kosmetikos kompanijai „Biologique Recherche“ yra tapę įprastu ir svarbiu darbo principu. Būtent tokia darbo etika ir siekis kuo geriau pasirūpinti savo klientais ir sukūrė sąlygas kurti inovatyvius kosmetikos produktus.

102

LAMŲ SLĖNIS

Inovatyvūs sprendimai – kompanijos variklis Nuo pat jos įkūrimo „Biologique Recherche“ siekė būti inovatyvia, savo konkurentus žingsniu lenkiančia kompanija. „Vien pavadinimas „Biologique“ vienam iš įkūrėjų Yvanui Allouche‘ui reiškė gyvenimo užduotį: jis buvo apsėstas minties išsiaiškinti, kas veikia mūsų odą ir kokie yra jos ciklai, – tai biologinė pavadinimo reikšmė. Kita pavadinimo pusė „Recherche“, prancūziškai reiškianti paiešką, kūrė-

jams reiškia nuolatinius tyrimus, sudėtingų formulių kūrimą ir gilinimąsi į tai, kaip kinta mūsų oda keičiantis metų laikams, oro taršai ir gyvenimo įpročiams“, – pasakoja Ieva Kurnickienė, „Biologique Recherche“ klinikos vadovė. „Biologique Recherche“ stengiasi keisti ilgalaikes nuostatas apie veido odą ir jos apibrėžimą tipais. Kompanijos metodologija nukreipta į individualų ir momentinį odos būklės vertinimą, leidžiantį daug tiksliau suprasti, kokias užuominas siunčia mūsų oda, išspręsti jos problemas ir

numatyti, kaip galime paruošti ją artėjančiam sezonui. Kuriant produktus kompanijoje naudojami tik natūralūs iš gamtos gaunamų medžiagų koncentratai, siekiama kiek įmanoma geriau užtikrinti efektyvų šių produktų poveikį. Kuriant produktus atsisakoma kosmetikoje dažnai naudojamų kvapiųjų medžiagų, silikonų ir parabenų, o tai leidžia pasirūpinti klientais, turinčiais ypač jautrią odą, išvengti alerginių reakcijų ir susitelkti tik į veikliąsias medžiagas.

LAMŲ SLĖNIS

103

Ypatingas ir produktų pakuočių dizainas – jis neįprastai paprastas, taip siekiant visą dėmesį sutelkti ne į įspūdingą išvaizdą, o į pakuotės turinį ir jausmą pradėjus naudoti „Biologique Recherche“ produktus. Šalia nepaprastai daug įtakos turinčios kosmetikos produktų sudėties, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokią technologiją naudojant kosmetikos produktai pagaminti. „Šalto apdorojimo technologija“ – tai žodžių junginys, kurio turėtumėte ieškoti ant kiekvieno kosmetikos produkto etiketės. Ši technologija išsaugo natūraliai aktyvius ingredientus – juk tai tarsi skirtumas tarp konservuotų ir šviežių vaisių! Tik apdorojant medžiagas šaltuoju būdu įmanoma išsaugoti didžiąją dalį jų naudingųjų medžiagų ir vitaminų, pateksiančių ant mūsų odos.

Atsakingas požiūris – netolima ateitis Šiandieniniame pasaulyje tvarumas tampa vis svarbesnis – ypač verslo sektoriuje. Kaip tik todėl visi kompanijos vystymo veiksmai, žingsniai, technologiniai pasirinkimai yra atliekami galvojant apie poveikį aplinkai. „Siekdama nuolat tobulėti ir būti socialiai atsakinga, kompanija nuolat bendradarbiauja su mokslininkais, tiriančiais nykstančią gamtą: jei nustatoma, kad vienas ar kitas ingredientas yra priskirtas nykstančioms rūšims,

104

LAMŲ SLĖNIS

kompanijos laboratorijoje vykdomi tyrimai, kaip nykstančius gamtoje randamus ingredientus pakeisti kitais“, – pasakoja Ieva.

Grožio rutina „Graži moteris spinduliuoja savo išskirtinumu, natūraliu grožiu ir sveika oda. Taip, galime naudoti maskuojamąsias priemones – tačiau juk jos kiekvieną dieną tik slėps mūsų natūralų grožį ir mus kamuojančias odos problemas, bet nespręs jų – o nusivalius makiažą kažkur pradings ir mūsų pasitikėjimas savimi“, – mintimis dalijasi klinikos vadovė. Pasak jos, joks rūbas ar aksesuaras mūsų taip nepapuoš kaip sveika spindinti oda. Svarbu suprasti, kad didelę įtaką mūsų odos grožiui daro mūsų gyvenimo būdas. Sveika subalansuota mityba, ritmingas miegas ir pakankamas išgeriamo vandens kiekis padės išsiskirti iš minios nepriekaištinga išvaizda. „Biologique Recherche“ moters grožio rutina prasideda nuo sąmoningumo ir savo kūno supratimo. Labai svarbu žinoti, kokius ženklus siunčia oda, ko jai šiuo metu trūksta: galbūt vasaros saulė paliko pigmentinių dėmių, o rudens vėjai negailestingai ją išsausino? Tai nustatyti gali padėti unikali momentinė odos diagnostika. Kaip savo sveikatą patikime profesionalams, taip ir veido oda kartkartėmis turi būti palepinama kosmetologo parinktomis procedūromis. Jų me-

tu tiek profesionalūs masažiniai judesiai, tiek profesionaliam naudojimui skirta kosmetika suteiks veido odai ypatingo spindesio, glotnumo ir gaivos. Nors daugeliui kosmetologas siejasi su raudonomis dėmėmis po mechaninio veido valymo, tai – tik stereotipas. „Biologique Recherche“ procedūrų metu oda skatinama valytis savaime, be ją žalojančių ar randus paliekančių veiksmų.

Žingsniai sveikos odos link Svarbu kasdien ryte ir vakare nuvalyti odos nešvarumus, makiažą, miesto taršos daleles, patalpų dulkes ir negyvąsias ląsteles. Tam geriausiai tinka švelniai valantis, hidrolipidinę plėvelę puoselėjantis ir odą kitoms priemonėms paruošiantis pienelis. Nuvalius odą reiktų pasitepti pH lygį reguliuojančiais, negyvas ląsteles valančiais ir natūralias apsaugines odos funkcijas stiprinančiais losjonais. Tik tinkamai nuvalius ir paruošus odą, galima naudoti kvintesencinius ar tikslinius serumus – juos galima maišyti tarpusavyje siekiant išspręsti kelias odos problemas. Visavertei odos priežiūrai užtikrinti svarbu naudoti dviejų rūšių kremus: kaklo ir dekoltė sritimis ir specialiai skirtus paakiams. Suderinę odos diagnostiką, profesionalią ir kasdieninę priežiūrą, galime pasiekti stulbinamų rezultatų!

LAMŲ SLĖNIS

105

GROŽIO KOMPLIMENTAS

IŠGIRSTI SAVE Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Užkrečiama ramybe spinduliuojančios mintys, sąmoningas požiūris į aplinką, savita grožio samprata ir kitoniški kasdieniai ritualai – toks papuošalų „Tadam!“ kūrėjos DEIMANTĖS LITVINAITĖS grožio pasaulis. Jos kelionėje svarbiausia yra skirtingos patirtys ir gebėjimas gyventi laimingai, įsiklausyti į savo pačios poreikius, kuo mažiau kenkti aplinkai, suprasti ir mylėti save.

– Deimante, papasakok apie savo mažus ir didelius grožio ritualus. Iš ko jie susideda? – Pirmiausia išgirdusi žodį „ritualas“ prisiminiau, jog gan ilgą laiką stipriai jutau, kad ritualai ir tradicijos man svetimi. Neturėjau poreikio niekam, kas švenčiama pakartotinai. Man tai kėlė įtarimą, kvepėjo automatizmu – kai veiksmai kartojami iš įpročio, nebeklausiant, ar tai logiška, laukiama, tinkama tau pačiam. Iki šiol jaučiuosi konfliktiškai, kai žmonės visuotinai atlieka tą patį veiksmą, tarkim, puošia eglutę Kalėdoms arba daužosi margučiais per Velykas. Man

106

LAMŲ SLĖNIS

reikia atliekamą veiksmą pagrįsti, sąmoningai suprasti jį ir jo tinkamumą. Arba bent jau pripažinti, kad darau tai, nes priklausau kultūrai, kurioje visi taip daro. Vis dėlto šiuo metu jau nebesu tokia kategoriška visuotinai priimtiems ritualams ir kartais džiugiai į juos įsilieju. Gal supratau, kad pačiame rituališkume slypi grožis. Taip, kaip besikartojančiuose gamtos cikluose: ruduo, žiema, pavasaris, vasara, ir vėl iš pradžių. Rituališkumas yra meditatyvus veiksmas: nebūtina įvardinti, kas tai, užtenka tik pasinerti, išjausti, patirti.

Mano kasdienybės ritualai gan paprasti, bet teikiantys malonumą: japoniškos „Sencha“ arbatos puodelis, rytinis bėgiojimas prisiliečiant prie gamtos – bėgioju palei Nerį ir turiu vietą, kur meldų apsuptyje pabraidau vandenyje, knygų skaitymas pasibraukiant mintis pieštuku, muzikos klausymasis skirtingose aplinkose, deginimasis prie jūros, saulės pasveikinimai, vienas haiku per dieną – taip raštiškai nufotografuoju momentą, stirnų pakelėse skaičiavimas keliaujant automobiliu (pabandykite – nustebsite, kiek jų daug ten), praeivių stebėjimas per kavinės langą...

LAMŲ SLĖNIS

107

– O kaip mėgsti save palepinti? – Kalbant apie apčiuopiamus kūno priežiūros ritualus, reguliariai darausi veido šveitimus, naudoju drėkinamąsias kaukes, masažuoju galvą eteriniais aliejais, darau kaklo mankštą, pritūpimus, jogos asanas, atgaivinu veidą hidrolatais. Labai norėčiau daugiau pėdų masažų, pirties ritualų, maudynių vonioje, gongų meditacijų, aromaterapinių seansų. – Kokius produktus naudoji prižiūrėti odai, plaukams? Pagal ką juos atsirenki? – Stengiuosi naudoti kuo sveikesnius, grynesnius produktus, kurių sudėtis neapkrauta konservantais ar perdirbtais aliejais. Nesu absoliuti gyvos kosmetikos vartotoja, tačiau renkuosi kiek įmanoma švaresnes alternatyvas. Esu atradusi savo plaukams labai patinkančias lietuviškas „MOÉRIE“ priemones su mineralais, amino rūgštimis ir vitaminais. Veido odai dabar tinka „The Ordinary“ serumai, šveitikliai ir „Jorgobé“ kremas veidui su baltąja arbata. Taip pat patinka įvairūs hidrolatai iš „Kvapų Namų“ arba „You&Oil“ linijų.

108

LAMŲ SLĖNIS

109

– Kvepalai – dar viena atskiros istorijos verta tema... Ar esi kvepalų gerbėja? Kokie kvapai tavo mylimiausi? – Kvapai man nepaprastai svarbūs. Esu žmogus-nosis, turiu kone šunišką uoslę. Daugybė asociacijų mano smegenyse sugulusios per kvapą. Vaikystėje, prieš priimdama bet kokį sprendimą, nesąmoningai uostydavau: stalo įrankius, batus, patalynę, maisto ingredientus, plaukus, knygas, ką jau kalbėti apie kokius nors neaiškius buteliukus. Jei kvapas man atrodo nešviežias ar kelia įtarimą, aš būtinai pasikliauju uosle. Kai kurie kvapai man iki šiol yra kaip laiko mašina. Juos užuodusi galiu teleportuotis į laiką ar vietą, kur tą kvapą jutau. Kartais tai vargina, nes jei jaučiu pažįstamą kvapą ir negaliu ryškiai atkurti su juo susijusios informacijos, ilgai skenuoju savo atmintį, žūtbūt trokšdama atsiminti, ką jis man primena. Savanaudiška, bet man turbūt labiau patiktų, jei žmonės atsisakytų kvepalų, užuot kvepėję įžūliais, viską nustelbiančiais, itin stipriais ir šleifą

110

LAMŲ SLĖNIS

paliekančiais kvapais. Tai labai braunasi į kito žmogaus erdvę. Nieko nėra geriau už švaros kvapą arba vos juntamą, švelnų aromatą, susiliejantį su žmogaus kūnu. Ypač jei kalbame apie rytą, dieną. Vakaras gali būti kiek intensyvesnis, nes ir gėlės, augalai vakare ryškiau paskleidžia savo esencijas. Trys mylimiausi kvapai guli mano spintelėje, tai kaip kasdieninė duona – „Comme Des Garçons x Monocle“ „Scent 3: Sugi“, magijos pilnas „Nasomatto“ „BLACK Afgano“ ir iš Indijos parsivežtas grynas santalo eterinis aliejus. Mėgstamiausi mano kvapai virtuvėje: kava, cinamonas, vanilė, citrinos žievelė, imbieras, kuminas, sezamų aliejus, bazilikas, pipirai, gvazdikėliai, skrudinti riešutai. Gamtoje: medžių derva, švieži obuoliai, grybai, laukinės rožės, akacijos, nupjauta žolė, gailiai, žemuogės, spygliai, ajerai, vetiverijos. Daiktuose: spaustuvės dažai knygoje, benzino dvelktelėjimas, laužo dūmas, rašalas, išdžiūvę skalbiniai, ūkinis muilas.

LAMŲ SLĖNIS

111

– Pastaruoju metu nemažai kalbama apie balansą gyvenime. Ar tau pavyko atrasti savo tobulą gyvenimo ritmą, kuriame yra pakankamai laiko viskam: darbui, poilsiui, sau? – Manau, ne veltui tiek daug apie tai kalbama. Knygoje „The Happiness Trap“ skaičiau, jog vidurinioji žmonijos klasė, ypač Vakarų pasaulyje, dar niekada nebuvo patyrusi tokių aukštų standartų, tokių nepatyrė net karališkosios šeimos: medicininė priežiūra, maisto pasirinkimas, buitinė technika, atlyginimų dydis, prieiga prie išsimokslinimo, kelionės po pasaulį, pramogų spektras, karjeros galimybės. Bet tuo pačiu dar niekada nekentėjo ir nuo tiek psichologinių negalavimų: depresijos, panikos priepuolių, priklausomybių, savižudybių. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad depresija šiuo metu yra ketvirtoje, o 2020 m. bus antroje visų ligų sąrašo vietoje. Statistika yra liūdna, tad kiekvienas sąmoningesnis žmogus gali ir turi daryti kažką, peržiūrėti

112

LAMŲ SLĖNIS

savo gyvenimo pasirinkimus. Mano tikslas ir kelionė tokie ir yra: gyventi laimingai, įsiklausyti į savo pačios poreikius, kuo mažiau kenkti aplinkai, susigaudyti pasirinkimuose, juos kvestionuoti, mylėti save ir jausti savo kūną. – Deimante, o koks tavo gražaus žmogaus apibrėžimas? Kokie klausimai jam turėtų rūpėti? – Tai be galo sudėtingas klausimas, į kurį negaliu vienaprasmiškai atsakyti. Pastebėjau juokingą dalyką – gražaus žmogaus samprata keičiasi pagal tuo metu vyraujančius mano pačios poreikius, matymas kinta priklausomai nuo to, ką pati noriu išryškinti. Tarkim, jei krimsčiausi dėl savo išorinio bruožo – kreivų dantų, tai gražus būtų žmogus su būtinai lygiais, išpuoselėtais dantimis. Bet jei priimčiau savo kreivus dantis kaip išskirtinumą, kitame žmoguje man irgi tai surezonuotų kaip žavesio atributas. Taip išeina, kad gyvenu veidrodžių karalystėje. Kadangi šiuo metu vis pastebiu

nurimusius, tarsi įminusius kažkokią visatos tiesą žmones, galima manyti, jog dabar tai yra mano vidinis siekis. Man gražus yra spinduliuojantis, įsiklausantis, nesiblaškantis, pasinėręs į kokią nors jam pačiam svarbią veiklą, kuklus, viduje susitaikęs žmogus. Kitu metu man gali būti itin žavinga veikli, aktyvi, aštraus proto, dinamiška, nenuspėjama persona. Su gražiu žmogumi norisi būti, bet gražaus žmogaus galima ir pagarbiai bijoti. Būna, kad žmogus vizualiai patenkina mano poreikius: atrodo estetiškai, patraukliai, net akinančiai, bet užtenka jam prabilti ar kažkaip pasielgti ir susikurta iliuzija subliūkšta. Turbūt tai visai neretas atvejis: pamatyti tobulą išorinį pavidalą ir automatiškai priskirti jam nuostabų vidinį pasaulį. Disbalansas gali nuvilti. Bet, kita vertus, mokausi nesitikėti tobulumo ir nereikalauti jo iš savęs, kad ir kaip sunku tai padaryti.

LAMŲ SLĖNIS

113

114

LAMŲ SLĖNIS

115

– Turbūt visi sutartume, kad išorinis grožis – tik maža visapusiškai gražaus žmogaus dalis. O kas tau padeda gražinti vidinį pasaulį? – Patirtis. Manau, kad žmogų gludina ir gražina pats gyvenimas. Aišku, svarbi yra susitelkimo kryptis. Jei puoselėsi negatyvias mintis, nesusitvarkysi su pavydu, pykčiu, smerkimu ir kitomis griaunančiomis emocijomis, nepastebimai auginsi savyje kalnus ligų, matysi pasaulį kaip visur tykančių pavojų zoną ir gyvensi baimėje. Ieškau laimės ir ramybės receptų ir pamažu juos taikau: pasitikėjimą visata, gamtos kontempliavimą, sąmoningą reiškinių pažinimą per jų patirtį – be išankstinio nusistatymo, klausausi dvasinių mokytojų paskaitų internete arba dalyvauju praktikose, mokausi perkelti emocijas iš vienos smegenų dalies į kitą, skaitau psichologinę ir dvasinės higienos literatūrą. Kartais beveik pavyksta patirti zen – prašviesėjimo akimirkų, bet kartais pernelyg nutolstu nuo savasties ir per daug užsižaidžiu proto struktūrose. Tokia yra kintanti, judanti žmogaus prigimtis. Noriu parekomenduoti šias knygas, kurios galėtų padėti labiau priimti pasaulį, keistis į gera: Eckhart Tolle „Naujoji Žemė“, Norman Doidge „Save keičiančios smegenys“, Arline Curtiss „Smegenų jungiklis“, Erin Niimi Longhurst „Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu“. – Ar veganiška mityba – dar vienas būdas būti gražia visomis prasmėmis? – Maitindamasi veganiškai (tai darau jau ketverius metus), jaučiuosi švariau, mano sąžinė rami prieš gyvūnus, juos gerbiu ir myliu. Mus juk taip sujaudina pamiškėje tupinti lapė, išbėgusi pasiganyti stirna, erelis, sklandantis dangumi, tad kodėl mes užsimerkiam prieš išnaudojamas karves, skerdžiamus veršiukus ir kankinamas vištas? Tai juk taip pat gyvūnai, tik kažkuriuo metu juos sukategorizavome, uždarėme į narvus ir leidome sau juos paversti vergais. Žinojimas, kad lėkštėje nėra smurto, kančios ir baimės, sukuria didesnę pagarbą gamtai, už kurios išsaugojimą mes esame atsakingi. Tai labai plati, daugiasluoksnė tema, į kurią verta atkreipti dėmesį. Jei galiu visavertiškai išgyventi ir mėgautis vartodama tik augalinės kilmės maistą, kodėl turėčiau laikytis įsikibusi tradicijų? Šiandien juk nebėra vakar.

116

LAMŲ SLĖNIS

117

– Kas kasdienėse akimirkose tau suteikia laimės? – Save ir pasaulį myliu labiau, kai produktyviai dirbu, nepasiduodu tinguliui, generuoju naujas mintis, nesipykstu su aplinka, nesureikšminu nepasisekusių situacijų, skaniai valgau, lėtai, bet kokybiškai leidžiu dienas. Kartais užtenka siekti mažų tikslų ir dienos nusispalvina šviesiai. Būna, kad išsikeliu sau didelius planus, o nepajėgus jų įgyvendinti, viskas krinta iš rankų, pradedu graužti ne tik save, bet ir artimuosius. Svarbu laiku tai pastebėti ir rasti jėgų tam nutraukti. Geriau nusišypsoti ir paleisti negu įsikibus laikytis to, kas akivaizdžiai kenkia sveikatai. Jau yra tekę patirti, kad sveikata yra atspirties taškas, jei jos yra

118

LAMŲ SLĖNIS

– gyvenimas jau nuostabus. – Į kokius darbus ir idėjas nukreiptos tavo mintys ir energija? Kaip atrodo tavo dienos? – Šiuo metu esu švelniai rudenėjančioje Nidoje ir savo galvoje dėlioju planus, bandau sau atsakyti į klausimus, kokius projektus esu pajėgi kurti ir įgyvendinti, ką noriu analizuoti ir kaip perdėlioti, pagerinti „Tadam!“ veiklą. Mintyse sukasi ir nauja papuošalų kolekcija, į kurios vystymą ir įdėsiu daugiausiai energijos. Mano dienos gana skirtingos, nėra vienos ir panašios linijos. Tik rytai ir vakarai panašūs: ryte kiek nors fizinės veiklos, lėti ir sotūs pusryčiai, vakare – knyga arba filmas, arba pasivaikščiojimas, pasivažinėjimas dviračiu.

Nebemėgstu ilgai ir intensyviai naktinėti, geriau anksčiau atsikelti ir patirti ryto žavesį. Dienos eigoje, nesvarbu, ar tai darbo diena, ar savaitgalis (dažnai savaitgaliais net geriau dirbasi), dalį laiko skiriu parengti klientams ar partneriams papuošalus, nupirkti ar paieškoti žaliavų, atrašyti į laiškus, be to, per dieną paprastai būna bent vienas susitikimas kur nors mieste, mėgstamoje kavinėje. Štai vakarykštės dienos haiku, kuris kaip stop-kadras leis įsivaizduoti erdvę ir jauseną, kurioje esu: Menininkas tuoj Nurodys kryptį tiesos Medinė Nida.

LAMŲ SLĖNIS

119

GROŽIO NAUJIENOS

SVARBIAUSI AKCENTAI

BLAKSTIENŲ TUŠAS „LASH VOLUMISER 38°C“

Šis ypatingas blakstienų tušas taip stulbinamai pakeičia blakstienų išvaizdą, kad atrodo, tarsi jos būtų padidėjusios. Tušas sudaro plėvelę, kuri prilimpa prie blakstienų padidindama visą jų apimtį. Specialios konstrukcijos teptukas su triguba spirale išdėstytais šereliais paliečia kiekvieną blakstieną nuo šaknų iki galiukų – padengia jas tušu ir atskiria sukurdamas išskleistos vėduoklės įspūdį. Dėl šioje priemonėje esančių grynai juodų pigmentų blakstienos atrodo kone hipnotizuojančiai ryškios.

AGNĖ GILYTĖ prekės ženklo „Sensai“ amasadorė Lietuvoje

Prenumeruoju galybę mados žurnalų ir negaliu atitraukti akių nuo kitų akių – tų, kurios kaip vėduoklės juoduoja tušų reklamų puslapiuose. Šį rudenį atradau tušą, kuris netrupa, netepa akių vokų, atskiria ir ilgina blakstienas, o nuo drėgmės nenuteka – „Sensai“ naujieną „Lash Volumiser 38°C“. Tiesa, jam nuvalyti tereikia tik karšto vandens, todėl jis tobulas keliaujant!

120

LAMŲ SLĖNIS

SKAISTALAI „BLOOMING“

Švelnūs kaip šilkas skaistalai suteikia odai vaiskią spalvą ir norimą spindesį. Spalvoti miteliai lengvai susilieja su oda ir padengia ją tolygiu sluoksniu, suteikia natūraliai atrodantį rausvumą ir tarsi iš vidaus sklindantį švytėjimą, o balti milteliai leidžia išgauti norimo stiprumo spindesį. Priklausomai nuo progos galite susikurti skirtingą efektą – nuo natūraliai atrodančio švelnaus švytėjimo iki ryškaus Koišimaru šilko spindesio.

GROŽIO NAUJIENOS „BOSS THE SCENT PRIVATE ACCORD“ Mados namai „Hugo Boss“ verčia naują gundymo istorijos puslapį – naujoji kvepalų „Boss The Scent Private Accord“ reklamos kampanija nagrinėja gundymo sampratą skaitmeninio amžiaus kontekste ir transcendentinę aromato galią. Ar galėtumėte nuoširdžiai bendrauti su tuo, ko dar niekada nesate sutikę? Ar įmanoma suartėti su asmeniu, kurio realiai nepažįstate? Nors virtualiame pasaulyje susitinkame, kalbamės ir bendraujame, tai iš tiesų mūsų nesuartina. Tik realiame gyvenime egzistuoja

„GUCCI BLOOM NETTARE DI FIORI“

pojūčiai, žvilgsnis, garsas, lytėjimas, kvapas...

Įvairi šiuolaikiško moteriškumo išraiška kuria kvepalų „Gucci Bloom“ istorijos niuansus. Kvepalai išsiskiria geismą žadinančiu ir itin stipriu aromatu. „Gucci Bloom Nettare di Fiori“ aromatas piešia paslaptingą ir intymų moters paveikslą, perteikia jos savitumą, pasitikėjimą savimi ir originalumą. Šie kvepalai įkūnija

RUDENS GUNDYMAI

gėlių žydėjimo kulminaciją ir skleidžia patį stipriausią jų kvapą ir žavesį.

„CALVIN KLEIN WOMEN“ Naujieji mados namų „Calvin Klein“ kvepalai kartu yra ir pirmieji dizainerio Rafo Simonso kvepalai. Pavadinimas „Women“ simbolizuoja ne vieną, bet daugybę moterų, kurių kiekviena yra unikali. Pristatydami „Calvin Klein“ vyriausiojo kūrybos vadovo R. Simonso kurtus kvepalus mados namai semiasi įkvėpimo iš daugialypio šių dienų moteriškumo – privilegijuoto šiuolaikinių moterų statuso ir daugybės jo interpretacijų.

„POWER OF SEDUCTION“

Kvepalų „Calvin Klein Women“ reklamos kampanija šlovina garsias praeities kartų

Jei norite laimėti gundymo žaidimą, turite būti

moteris ir šiuolaikines kultūros herojes:

pasirengę viskam. Tikras gundytojas tai žino ir

aktores, menininkes, dainininkes.

niekada neleidžia baimei pastoti jam kelio. Greitis, rizika ir adrenalinas užkoduoti jo DNR. Jis – veiksmo filmų herojus, trokštantis bet kokių pavojų... ypač kai pavojus yra moteris. Naujieji kvepalai „Power of Seduction“ pristato kitokį Antonio Banderasą – ryžtingą ir

„SCANDAL BY NIGHT“

nebijantį rizikuoti. Gaivus, jaunatviškas ir itin vyriškas jų aromatas skatina priimti iššūkius, parodyti drąsą ir

Pasirodžius kvepalams „Scandal by Night“ nukris visi mūsų sielas kaustę pančiai! Sveiki atvykę į Jeano Paulio Gaultier –

įveikti kelyje pasitaikančias kliūtis – kad pajustumėte

begėdžių Pigalio pasileidėlių – vakarą, kurio sutemos slepia 1000 nuodėmių, o purpurinė neono žibintų šviesa įkūnija

tikrąją gundymo galią.

pagundą. Vakare ponia Ministrė sprendžia išties svarbų uždavinį: „Kur ir su kuo mes linksminsimės šį vakarą?!“ Kur? Pigalyje! Su kuo? Su Jeano Paulio Gaultier šutve!

LAMŲ SLĖNIS

121

Kavinukas, pats žinantis, kada mėgstate gerti kavą, specialiai jums pagal individualius kūno parametrus sukurti vaistai, papildytos realybės akiniai, pakeisiantys kompiuterius ir telefonus... Tai – ne detalės iš fantastinio filmo, o ne tokios ir tolimos ateities elementai. Apie tai, kas bus rytoj, už kelerių metų ar dešimtmečių, pasakoja rinkodaros ir inovacinių sprendimų specialistas JUSTINAS JAUTŽEMIS, vos prieš kelias savaites tapęs pirmuoju futurologus ir ateitimi besidominčius žmones vienijančios organizacijos „World Future Society“ nariu lietuviu. Beje, ateičiai jis pats turi ne mažiau ambicingų planų – suburti Lietuvos futurologus.

NEĮTIKĖTINI RYTOJAUS SCENARIJAI Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

– Justinai, visai neseniai tapai pirmuoju lietuviu nariu organizacijoje „The World Future Society“. Kuo ši organizacija užsiima? – „World Future Society“ yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti futurologus ir kitus ateitimi besidominčius žmones. Jos nariai yra įvairių sričių žmonės, bet jie visi užsidegę piešti ateitį. „World Future Society“ turi didelę internetinę platformą, kur vyksta diskusijos, apklausos, internetiniai seminarai, taip pat organizuojami ir tiesioginiai renginiai. Organizacija šiuo metu įsikūrusi JAV, bet greitai leis kurti vietinius skyrius, tad gal pamatysime ir Vilniaus skyrių –

122

LAMŲ SLĖNIS

tikrai neatmetu tokios idėjos. Norė- džiau futurologija pradėti domėtis čiau burti Lietuvos futurologus, jų rimčiau, tad sumirkau į internetus tikrai turime! ieškodamas kursų, mokymų, bendruomenių – ir taip atradau „Word – Ką tau pačiam tai reiškia? Future Society“. – Šiuo metu prie „World Future Society“ organizacijos gali prisijung– Papasakok nežinantiems: kas yra ti visi, kas nori. Todėl man buvo keis- futurologija? Ką daro futurologai? ta, kad buvau pirmasis lietuvis narys. – Futurologija yra mokslas, banJuk organizacija nėra jauna – ji akty- dantis išsiaiškinti, kas mūsų laukia viai veikia jau daugiau nei penkias- ateityje. Kitaip nei astrologai ir visodešimtmetį, nuo 1966 metų. Man do- kie būrėjai iš kavos tirščių, futurologai mėjimasis ateitimi visuomet buvo la- naudojasi moksliniais faktais, tyribiau tokie vakaro skaitiniai, bet jie mais, stebi technologines inovacijas, nemažai padėdavo dirbant rinkodaros žmonių ir visuomenių elgesį, politiinovacijų specialistu Londone ir nius, sociologinius pokyčius ir tada Vilniuje. Vis dėlto ilgainiui nuspren- daro informuotus ateities spėjimus.

LAMŲ SLĖNIS

123

Kitaip tariant, futurologai kuria ateities scenarijus ir apie juos praneša organizacijoms, verslams ir visuomenei – tam, kad šie galėtų pasirinkti toms galimoms ateitims tinkamiausią strategiją. Yra futurologų, kurie labiau domisi artima ateitimi, pavyzdžiui, bando suprasti, kokie įvykiai gali nutikti ir daryti įtaką verslams per ateinančius kelerius metus. Tarkime, jie gali bandyti atsakyti į klausimus, kokio tipo asmeninis kompiuteris pakeis išmaniuosius telefonus. Beje, mano nuomone, tai bus papildytos realybės akiniai. Kita dalis futurologų domisi jau visiškai tolimos ateities scenarijais, jie bando įsivaizduoti, kaip visuomenė atrodytų apvertus aukštyn kojomis kai kurias esmines paradigmas. Tarkime, jei mūsų medicina pažengtų į priekį tiek, kad galėtume sumažinti miego poreikį iki valandos per parą. Kaip nuo to keistųsi švietimo sistema? Gal dirbtume tik tamsiuoju paros metu, o šviesusis būtų skirtas laisvalaikiui?

gana lengvai nuspėjami ir elgiasi pagal tam tikrus elgesio modelius. Istorija taip pat padeda gerai suprasti, kaip elgsimės ateityje, – praeities scenarijai neretai kartojasi. Kai kurie futurologai dar taiko tikimybių matematiką. Gal yra ir kokių slaptesnių metodų, apie kuriuos dar net negirdėjau, bet ketinu mokytis ir sužinoti daugiau.

– Kokių sričių ateitį tyrinėja futurologai? Kurios sritys artimiausios tau? – Kiekviena mūsų gyvenimo sritis turi žmonių, besidominčių jos ateitimi, tad galima sakyti, kad futurologai domisi visomis sritimis. Tačiau, kaip taisyklė, dažniausiai futurologai tiria globalias, visą žmoniją apimančias sritis. Juos domina išties dideli pokyčiai, turėsiantys rimtos įtakos mūsų gyvenimams, – tokiose srityse kaip medicina, technologijos, ekonomika, klimatas ir panašiai. Mane labiausiai domina vartotojų technologijos, kosmoso tyrinėjimas ir žmonijos išlikimo scenarijai. Bet vėlgi, viskas taip susipynę, kad no– Kokie metodai naudojami šioje rėdamas suprasti vieną sritį turi domėsrityje? tis praktiškai visomis. – Yra daug įvairių modelių. Pavyzdžiui, globalių tendencijų spėjimo mo– Kokios ateities problemos ir delis, kuris atsižvelgia į naujas techno- klausimai svarbiausi tau pačiam? logijas ir žiūri, kaip jos patenkina ele– Yra svarbiausių ir įdomiausių. mentarius žmonių poreikius ir kokius Svarbiausi – susiję su ateinančiais kenaujus lūkesčius kuria. Futurologams leriais metais, verslais ir vartotojų elgsvarbu daug skaityti, viskuo domėtis ir sena. Visa tai man reikalinga darbe – daug mąstyti. Piešiant netolimą ateitį dirbu su prekės ženklų strategijomis ir ir jos scenarijus, svarbu suprasti žmo- inovacijomis. Domiuosi, kaip keisis nių esminius poreikius ir elgesį. Ne- vartotojų elgsena vienoje ar kitoje kasvarbu, apie kokius pokyčius ar naujas tegorijoje, kaip keisis informacijos vartechnologijas bekalbėtume, jas visas tojimas, kokie nauji lūkesčiai iškils. naudos žmonės – o žmonės dažnai yra

124

LAMŲ SLĖNIS

125

Įdomiausi – tokie, kurie turbūt patys tolimiausi ir susiję su mūsų rasės išlikimu. Tarpplanetinė kolonizacija, eugenika ir kiborgai, tapimas pirmojo tipo civilizacija, tikro dirbtinio intelekto atsiradimas. Šiais klausimais spekuliuoti ir piešti galimus scenarijus labai smagu. Pavyzdžiui, tarpplanetinė kolonizacija vėl tapo populiaria tema, kai Elonas Muskas paskelbė savo kompanijos „SpaceX“ planą, kaip kolonizuoti Marsą. Jo teigimu, tai yra žmonijai išsaugoti būtinas žingsnis, nes Žemės išteklius neišvengiamai sunaudosime. Įkūrus koloniją Marse būtų galima taikytis į tolimesnius Saulės sistemos objektus, greičiausiai – didžiųjų planetų mėnulius. Taip „šokinėdami“ per dangaus kūnus užtikrintume žmonijos pasiskirstymą per skirtingas vietas ir jos išlikimą. Eugenika yra genų modifikavimas, kuris leistų sukurti ligoms atsparius, o galbūt net ir stipresnius, greitesnius, protingesnius, ilgiau gyvenančius žmones. Tai būtų evoliucijos perėmimas į savas rankas. Kartu su eugenika ateina kiborgai, o tiksliau – žmonių kūnų papildymas technologijomis. Tą turime jau dabar – rankų protezus, širdies stimuliatorius, klausos aparatus, po oda montuojamus daviklius, leidžiančius atidaryti duris,

126

LAMŲ SLĖNIS

protingus akių lęšius. Kai jau turėsime visavertę sąsają tarp kompiuterio ir smegenų, galėsime mintimis perduoti, gauti ir valdyti informaciją. Tai bus itin svarbu, jei sukursime tikrą dirbtinį intelektą – dirbtinę sąmonę: jos žinios ir sugebėjimai augtų praktiškai vertikalia kreive į viršų. Vargu ar galėtume tokią būtybę valdyti. Tad norėdami konkuruoti ir išgyventi, turėtume tobulinti save tokiu pat greičiu – o tam reikia galimybės prijungti smegenis prie kompiuterio ir praplėsti jų galimybes. Na, o tapimas pirmojo tipo civilizacija remiasi Nikolajaus Kardashevo skalės idėja apie civilizacijos klasifikavimą pagal tai, kiek energijos ji sugeba pasisavinti. Jei galėtume visiškai įsisavinti visą Žemėje esančią ir Žemę iš Saulės mus pasiekiančią energiją, taptume pirmojo tipo civilizacija. Tada neva galėtume visiškai valdyti planetą ir visus joje vykstančius procesus, orą ir visa kita. Nors ši Kardashevo idėja yra beveik mokslinė fantastika – logikos joje tikrai yra.

LAMŲ SLĖNIS

127

– Justinai, tai kokie jie – mūsų ateities scenarijai? Kokius pokyčius mūsų kasdieniam gyvenimui prognozuoja futurologai? – Pirma, tai jų yra labai daug. Kuo ilgesnė laiko perspektyva, tuo scenarijų daugiau, jie auga geometrine progresija, nes atsiranda vis daugiau nežinomųjų – tai tarsi galimybių medis. Galiu pasakyti keletą pavienių prognozių, kuriomis esu užtikrintas, – tai specialiai kiekvienam sukurti vaistai pagal jų individualius kūno parametrus ir genetiką. Tokia logiška dabartinių įvykių tąsa – mūsų galimybės tirti žmogaus genomą ir net jį keisti sparčiai tobulėja. Dėl to taip pat pradėsime modifikuoti vaikus jiems dar negimus, pašalinsime genetinius sutrikimus ir ligas, o ilgainiui greičiausiai ir suteiksime jiems didesnį intelektą ar geresnes fizines savybes. Iki to dar toli, tai sukels didelių socialinių problemų ir debatai truks ilgai. O gal ir ne – jei Kinijos valdžia tai pradės daryti nieko neklaususi. Dar turėsime papildytos realybės akinius ir tiesioginę kompiuterio sąsają su smegenimis, tai pakeis mobiliuosius telefonus ir kompiuterius. Kalbant bendrai, ateitis šviesi – kiekvienais metais gyvename geriau nei bet kada iki tol žmonijos istorijoje, o pagal dabartinę progreso spartą, gyvensime tik geriau. – Domiesi dirbtiniu intelektu ir jo galimybėmis reklamos srityje. Kaip sparčiai ši sritis tobulėja? Kaip tai gali pakeisti visų mūsų gyvenimus?

128

LAMŲ SLĖNIS

– Sritis tobulėja labai sparčiai, bet jei tą tikrąjį ateities dirbtinį intelektą palygintume su išmaniuoju telefonu, tai šiandien mes dar telegrafu komunikuojame... Kai kurie sako, kad tokio dirbtinio intelekto, kokį visi įsivaizduoja, – dirbtinės sąmonės – niekada ir neturėsime, bet aš nesutinku. Manau, tai tik laiko klausimas. Ką turime dabar ir ką visi vadina AI (angl. artificial intelligence) – tai tiesiog labai protingi algoritmai, pritaikyti daug efektyviau apdoroti didelius kiekius informacijos, pastebėti tendencijas ir mokytis iš rezultatų, – tai leidžia mums greičiau aptikti vėžį ar modeliuoti miesto viešojo transporto schemas. O laikui bėgant dirbtinio intelekto panaudojimas ir implikacijos bus vis didesnės ir tai palies kiekvieną gyvenimo sritį. Dirbtinis intelektas bus kaip elektra. Jai atsiradus, elektra pakeitė rankinį darbą, buvo įdiegta beveik visur. Dirbtinis intelektas gali pakeisti nereikalingą mąstymą: tai supaprastins mūsų gyvenimą, nes nebereikės galvoti: „Reikia užsivirti kavos“. Tai padarys pats kavinukas, žinodamas, kada mėgsti gerti kavą.

– Ar futurologai dažnai klysta? Kiek patikimos futurologų prognozės? – Kuo artimesnis laikotarpis prognozuojamas, tuo spėjimas tikslesnis. Be abejo, futurologai klysta, nes kartais gali įvykti visiškai nenumatytas visą scenarijų pakeičiantis dalykas. Bet dėl to dažnai futurologai pateikia kelis galimus scenarijus – ateitis yra besiplėtojantis galimybių medis. – Kaip futurologų prognozė naudojamos kuriant ateities pasaulį? – Jos naudojamos dažnai – futurologai dirba patarėjais daugelyje pasaulinių organizacijų bei vyriausybių ir konsultuoja jas įvairiais klausimais. Dideli verslai turi inovacijų specialistus ir strategus, kurių daugelį būtų drąsiai galima vadinti futurologais, nors jie taip savęs ir nevadina. Jų tikslas – padėti formuoti kompanijos strategiją. Kai kurios kompanijos samdo išorinius konsultantus futurologus. Mano dabartinis darbas yra arti to.

– Kaip įsivaizduoji savo paties ateitį futurologijos srityje? – Noriu gilinti savo žinias šiame moksle. Mano tikslas – vieną dieną – Justinai, kokios literatūros, ta- įgyti akademinį išsilavinimą. Ateitis vo galva, turėtų paskaityti norintys niekada nenustos manęs dominti, tad giliau susipažinti su šia sritimi? kodėl gi į šį hobį nepažiūrėjus rimtai – Yra labai daug knygų, visų neiš- ir sistemingai? vardinsiu, bet man, pavyzdžiui, labai patiko Kevin Kelly „The Inevitable“ apie dvylika technologinių jėgų, kurios pakeis mūsų gyvenimus. Dirbtinis intelektas – viena jų.

LAMŲ SLĖNIS

129

Užsukus į šią vietą peršasi mintis – sveiki atvykę į ateitį. Vilniaus senamiestyje įsikūrusi plūduriavimo studija „Only Good Vibes“ pristato ateities poilsį – vietą, kur gali atsipalaiduoti, pabėgti nuo išorės dirgiklių ir pabūti tik su švariomis mintimis. „Kai gyvenimo tempas toks greitas, bent trumpam atjungti smegenis yra būtina“, – sako studijos įkūrėjai POVILAS JAKUTIS ir GYTIS TRILIKAUSKAS ir kviečia susipažinti su šia ypatinga poilsio forma.

ATEITIES POILSIS Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

– Kas yra plūduriavimas? Kuo jis naudingas kūnui ir protui? Gytis: Tai – daugialypė patirtis. Visų pirma, plūduriuojant atsipalaiduoja kūnas – vandenyje esanti magnio druska („Epsom“) iškelia kūną į vandens paviršių, o tam, kad nesijaustų skirtumo, kuri kūno dalis yra vandenyje, o kuri po vandeniu, vanduo kapsulėje yra įšildytas iki žmogaus kūno temperatūros. Mus su Povilu sužavėjo tai, kad kapsulėje sukuriama puiki aplinka meditacijai. Tai kaip tam tikras psichosomatinis procesas – iš pradžių atsipalaiduoja kūnas, o tada palengva ir smegenys, be to, pašalinami išorės dirgikliai – kapsulė užsidaro, galima išjungti šviesą, ausis panardinus po vandeniu izoliuojamas garsas iš aplinkos. Iš pradžių atsigulęs dar girdi savo kvėpavimą, kai kurie žmonės girdi širdies ritmą, o ilgainiui pulsas nukrenta ir nebegirdi nieko. Povilas: Aš plūduriavimą pavadinčiau atsipalaidavimo praktika šiuolaikiniam skubančiam žmogui. Tai ga-

130

LAMŲ SLĖNIS

limybė atsiriboti nuo išorinio pasaulio, pašalinti bet kokius aplinkos dirgiklius ir kurį laiką pabūti su savimi. Gytis: Kapsulėje naudojama magnio druska yra natūralus gamtoje randamas mineralas. Magnis turi odai ir plaukams naudingų savybių. Jį kūnas geriau įsisavina būtent odos paviršiuje nei, tarkim, vartojant jį tabletėmis. Todėl tokia aplinka dar optimalesnė kūnui atpalaiduoti. Neretai lankytojai pas mus ateina po sporto, kad greičiau atstatytų raumenis. – O kaip jūs sužinojote apie šią praktiką – plūduriavimą? Gytis: Su Povilu dažnai klausomės Joe Rogano tinklalaidės. Vienoje jų Joe Roganas pradėjo pasakoti apie plūduriavimo kapsules – jog jis tokią kapsulę turi savo namuose, naudoja ją tiek fiziniam poilsiui, tiek kurdamas idėjas „stand-up“ pasirodymams. Pasiklausę šio pasakojimo vaikščiojome po Vingio parką ir pradėjome vystyti

verslo idėją. Iš pradžių kapsules išbandėme patys, nuvykome į Londone įsikūrusį plūduriavimo centrą, o sugrįžę pradėjome ruošti finansinius planus, ieškoti patalpų. Povilas: Pamatėme, kad Lietuvoje žmonės taip pat domisi plūduriavimu, tačiau sėkmingai išvystytos vietos nėra. Abu su Gyčiu tikime, jog plūduriavimas yra ateities poilsis, ypač skubančiam miesto žmogui. Taip viskas ir atsitiko. Gytis: Tiek Europoje, tiek JAV tokiems verslams sekasi puikiai. Mums, žinoma, iš pradžių buvo nedrąsu, nes niekada nežinai, kaip lietuviai reaguos į naujovę, juk užsidaryti tamsioje kapsulėje tinka ne visiems, – bet laikas parodė, kad žmonės yra atviri tokiai saviugdos formai. Tiems, kurie reguliariai vaikšto į procedūras, tai tampa darbu su savimi – reikia mokėti nusiraminti, paleisti iš šalies ateinančias mintis. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems – sunkiau, bet žmonės noriai išbando šią naujovę.

LAMŲ SLĖNIS

131

– Šios kapsulės atrodo kaip iš ateities! Povilas: Aš taip pat į tai žiūriu kaip į ateitį – galbūt ne į patį plūduriavimą ir kapsules, bet į jų veikimo principą – visų pojūčių pašalinimą. Šiuo metu mūsų kūnai ir smegenys vis daro tą patį – atsimušinėja nuo impulsų. Kai gyvenimo tempas toks greitas ir turi bėgti, lėkti, spręsti problemas, bent trumpam atjungti smegenis tampa būtina. Gytis: Kaip viena klientė teisingai pasakė, plūduriavimas – it kompiuterio perkrovimas. Kai atsiguli į kapsulę, kur viskas yra išjungiama, persikrauni. Žmonės dažnai sako, kad laikas plūduriuojant tiesiog dingsta. Sunku suprasti, ar tuo metu miegojai, ar tiesiog buvai kažkur iškeliavęs. – Verslo pradžiai pasinaudojote Europos Sąjungos investicijomis. Ar sudėtinga buvo gauti paramą? Gytis: Užsukome visą finansinę schemą – verslo pradžiai per kredito uniją pasiėmėme lengvatinę UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) administruojamą Verslumo skatinimo fondo paskolą (šiuo metu teikiamos lengvatinės paskolos iš „Verslumo skatinimo 2014-2020 fondo, finansuojamo Europos socialinio fondo lėšomis“). Neturėjome nuosavo turto užstatui, tad „Invega“ kartu suteikė ir paskolos garantiją. O kitą dalį reikiamos sumos gavome pasinaudoję Lietuvos darbo biržos savarankiško užimtumo rėmimo programa. Iš pradžių gali pasirodyti, jog Lietuvoje mažai kas skatina verslą, tačiau

132

LAMŲ SLĖNIS

nors šiek tiek pasidomėjęs pamatai, kad pagalbos tikrai netrūksta. Povilas: Kiekvieno verslo pradžia yra skirtinga, bet mūsų startui tikrai reikėjo pagalbos. Todėl manau, kad visos verslumą skatinančios programos yra svarbios. Jos padrąsina žmones veikti – juk svarbiausia daryti, bandyti ir tuomet viskas pavyks. Gytis: Iš tiesų žmonės vis daugiau domisi ir ieško būdų pradėti savo verslą, susikurti darbo vietą sau. Idėjų lietuviai tikrai turi. Povilas: Reikia tik drąsos joms įgyvendinti! – Ar turite nuolatinių lankytojų? Gytis: Neretai lankytojai klausia patarimo, kaip dažnai reikėtų atlikti šią procedūrą, tačiau vieno atsakymo nėra. Turime nuolatinių klientų, bet pasakyti, kaip dažnai reikalingas minčių persikrovimas, gali tik jie patys. Kiekvienas turi savo metodą: kaip eina į kapsulę, ką ten veikia ir ką bando pasiekti – pabėgti nuo problemų ar jas išspręsti. Kartais žmogus ateina tris kartus per savaitę, o kartais – kartą per mėnesį. Povilas: Norisi, kad šios procedūros metu kuo daugiau kontrolės turėtų ir sprendimų atliktų pats žmogus, tad atėjusį klientą mes supažindiname su taisyklėmis, o po to studijoje jis lieka vienas – nueina į dušą, pats įlipa į kapsulę ir uždaro jos dangtį. Gytis: Dabar ypač populiarios įvairios jogos formos, garso terapijos – galime pasidžiaugti, kad ir žmonių, atradusių plūduriavimą kaip vieną iš meditacijos būdų, daugėja.

LAMŲ SLĖNIS

133

– Vadinasi, jums svarbiausia laikas sau? Gytis: Manau, laiko sau svarba pajuntama sulaukus tam tikro amžiaus. Juk bėgant metams atsakomybių tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje vis daugėja, darosi vis sunkiau rasti laiko pabūti vienam ir negalvoti apie užduotis, kurias reikia atlikti. Mūsų studija ir yra tam subalansuota erdvė. Manau, laikui bėgant buvimo su savimi svarba tik didės. Povilas: Gyvenimo tempas ir žmonių atsakomybės tik didėja, o tai labai jaučiasi – neretai žmonės ateina su-

134

LAMŲ SLĖNIS

dirgę nuo aplinkos ir čia iš tiesų pailsi. Aišku, atsipalaiduoti gali padėti ne tik plūduriavimas, bet ir visos kitos praktikos – joga, sportas ar valandos pasivaikščiojimas miške. – Be plūduriavimo netrukus pasiūlysite ir masažo paslaugas? Gytis: Ką tik įsirengėme vieną papildomą studijos kambarėlį, kuriame teiksime masažo paslaugas. Povilas: Neretai masažo metu pirmą pusvalandį specialistas stengiasi žmogui padėti atsipalaiduoti – tam, kad tik po to pasiektų tuos taškus, su kuriais reikia dirbti. O plūduriuojant magnis puikiai

atpalaiduoja raumenis, tad po to masažo seansai tampa itin veiksmingi. – Ką patartumėte norintiems, tačiau vis nedrįstantiems pradėti savo verslo? Gytis: Visų pirma, kurti verslą su tais žmonėmis, kuriais pasitiki. Su tais, kurie galbūt pažadins tave, jei truputį užmigai, arba kuriuos pats turėsi drąsos pažadinti. O šiaip būtent žodis „nedrįsta“ yra esminis – juk tiesiog reikia imti ir daryti. Povilas: Pirmas žingsnis yra sudėtingiausias. Jei tiki ir turi viziją, reikia užsimerkti ir bandyti.Tuomet viskas pavyks.

LAMŲ SLĖNIS

135

KAIP STILINGAI IŠLEISTI PINIGUS ?

Inovacijų perliukai Išdidi namų detalė „BeoSound Edge“ – minimalistinio dizaino garso sistema, sukurta danų kompanijai „Bang & Olufsen“ bendradarbiaujant su garsiuoju produkto dizaineriu Michaeliu Anastassiades. Tai naujos kartos, dinamišką garsą skleidžiantis bevielis namų garsiakalbis, visiškai pakeičiantis jūsų santykį su garsu. Išskirtinė forma leidžia garsiakalbį išdidžiai pastatyti ant grindų kaip interjerą papildantį dizaino objektą ar pakabinti jį ant sienos ir taip padalyti kambario erdves. Tai it nenutrūkstantis galingo ir ypač preciziško garso ratas.

Namų komfortas kelionių lagamine Mažai detalių, sąmoningas dizainas, estetika ir patogumas – tokiais žodžiais galima apibūdinti „Séjour“ – minimalistinę kasdienės plaukų priežiūros kolekciją, sukurtą prancūzų dizainerės Céverine Girard. „Séjour“ – tai daug keliaujantiems skirti prietaisai, į jūsų lagaminą atnešantys tikrą namų komfortą. Tiek vyrams, tiek moterims sukurti objektai yra patogūs, lengvai surenkami, prižiūrimi ir perdirbami.

136

LAMŲ SLĖNIS

KAIP STILINGAI IŠLEISTI PINIGUS

Sąmoningas pirkinys Ar žinojote, kad dėl aplink mus esančių daiktų oras uždarose patalpose gali būti net penkis kartus labiau užterštas nei lauke? Oras, kuriuo kvėpuojame, turi įtakos alergijoms, miego kokybei, odos būklei ir bendrai žmogaus savijautai. Oro valymo įrenginys „Awair 2“ atpažįsta penkis svarbiausius oro kokybei įtakos turinčius faktorius – dulkes, temperatūrą, CO2 kiekį ir drėgmę.

Protingosios ausinės Visus aplinkinius garsus pašalinančios belaidės „Bowers & Wilkins“ ausinės „PX“ leidžia inovatyviai klausytis savo mėgstamų melodijų. Dėl jose įmontuotų jutiklių ausinės natūraliai prisitaiko prie jūsų: vos užsidėjus jos automatiškai įsijungia, nusiėmus – garsas sustabdomas, o pasikabinus ant kaklo – muzika išjungiama. Tai išmanus objektas, gyvenantis rytojaus ritmu.

LAMŲ SLĖNIS

137

Thibault Van Renne – vienetinių rankų darbo aukštosios mados kilimų prekės ženklas iš Belgijos – Vilniuje, Gedimino pr. 47, atidarė vardinę kilimų dizaino studiją. Pasaulyje šis vardas garsėja vintažiniu dizainu, kuriame klasikiniai raštai atgimsta moderniomis formomis bei neregėtais spalvų deriniais, taip pat aukščiausia rankų darbo kokybe. Dėl meno kūriniui prilygstančios gaminių vertės ir patrauklaus, į erdvę harmoningai įsiliejančio dizaino Thibault Van Renne kilimai puošia rafinuotus interjerus visame pasaulyje: pradedant Europos karalių rūmais ir baigiant ištaigingais apartamentais Tolimuosiuose Rytuose.

KILIMAI SU AMBICIJA Prekės ženklas

Stilistinės linijos

Gamybos procesas

Sekdamas šeimos tradicija, Thibaultas Van Renne savo vardu pavadintą prabangių kilimų bendrovę įsteigė 2006 m. Nuo 2012 m. pats ėmė kurti kilimų dizainą, pakeitusį ligi tol vyravusį suvokimą apie šį interjero elementą – jį pakylėjo iki meno kūrinio statuso. Per gana trumpą laiką sukūręs apie 30 kilimų kolekcijų, Van Renne nenustoja tobulinti šio gaminio koncepcijos, diegti naujovių, ieškoti unikalių dizaino sprendimų ir organizuoti etiško bei skaidraus jų gamybos proceso Indijoje bei Nepale. Be vardinių salonų Gente, Maskvoje, Vilniuje, Šanchajuje, prekės ženklo pardavimo atstovybių yra visame pasaulyje.

Tematiškai Thibault Van Renne kolekcijas galima suskirstyti į klasikines vintažinio stiliaus, abstrakčias minimalistines, konceptualias kūrybines, sukurtas bendradarbiaujant su įvairių sričių menininkais. Dėmesys detalei, išskirtiniai raštų ir spalvų deriniai, unikalūs, tačiau neagresyvūs dizaino sprendimai, subtili estetinė išraiška šiems kilimams leidžia išlikti ilgaamžiams ne tik kokybės, bet ir dizaino aktualumo prasme. Thibault Van Renne gaminiai prilygsta meno objektams, investicijai, kurią galima perduoti iš kartos į kartą. Tokie nemarios elegancijos, kaip dizaineris sako, su rokenrolo akcentu kilimai tinka bet kokiuose interjeruose: tiek ryškiuose, eklektiškuose, tiek prašmatniuose klasikiniuose, tiek minimalistiniuose.

Visame Thibault Van Renne kilimų gamybos procese vyrauja rankų darbas. Kruopščiai atrinkus vilną, ji rankomis karšiama: išvaloma, išpainiojama, sumaišoma, siekiant gauti tolygų, natūralaus atspalvio vilnonį siūlą. Dėl to, kad rankomis verptų siūlų storis natūraliai nevienodas, juos dažant, storesnėse verpalų vietose dažų sugeriama daugiau: tad net ir vienspalvis kilimas niekada nebūna tolygios spalvos. Keletas rišėjų vienas šalia kito dirba mažiausiai keletą mėnesių (nuo pusės iki dvejų metų, priklausomai nuo

138

LAMŲ SLĖNIS

139

gaminio dydžio ir dizaino sudėtingumo), rišdami mazgą po mazgo, kol įkūnija sumanytą dizainą. Vėliau kilimas plaunamas, kad taptų elastingesnis ir įgautų žvilgesio. Išdžiovinto kilimo plaukas sutrumpinamas iki reikiamo ilgio. Po to gaminys ant specialių medinių ar metalinių rėmų tempiamas keletą dienų, kad taptų lygus ir tiesus. Paskutinis etapas – iškarpymas rankomis, siekiant sukurti trimatį vaizdą. Thibault Van Renne kilimai yra iš geriausios Indijos Bikanerio regione auginamos vilnos ir Pietų Indijoje specialiai šiai bendrovei gaminamo šilko.

Naujovės 2013 m. rinkoje pasirodė pirmasis rankų darbo kilimas iš vandeniui atsparaus pluošto, atlaikantis bet kokias oro sąlygas. 2015 m. sukurtas kilimas su stereograma: žiūrint į jį tam tikru kampu, išryškėja trimatis vaizdas. Tais pačiais metais pirmą kartą rankomis išaustas kūrinys iš 32 spalvų paletės, įkvėptas belgų menininko Koeno Soberono abstrakcijų. O štai šiemet pagal specialų Maskvos dizainerio užsakymą sukurtas ir pagamintas kilimas French Savonnerie iš rekordiškai gausios – net 45 spalvų – paletės (įprastai kilimai audžiami naudojant daugiausia 20 atspalvių). 2016 m. kuriant kilimo dizainą pirmą kartą panaudotas vaizdas, fotografuotas iš palydovo. Šis kūrybinis projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su garsia dizainerių įmone Brown Davis. Unikalios kolekcijos ki

140

LAMŲ SLĖNIS

141

limai buvo įrėminti į milžiniškus rėmus ir eksponuoti Majamio meno galerijoje. Tais pačiais metais klientų patogumui įdiegta kilimo gamybos proceso sekimo sistema. 2017-aisiais Thibault Van Renne dizaino studijų lankytojams suteikta galimybė virtualiai stebėti kilimo gamybos procesą Indijoje. Šiemet pristatytas analogų neturintis produktas: prabangus šio prekės ženklo kilimų priežiūros priemonių rinkinys, skirtas pašalinti bet kokioms dėmėms. 2018 m. Milano dizaino savaitėje po penkerių metų eksperimentų ir itin sudėtingo gamybos proceso eksponuotas Golden Legends kilimas su įaustais aukso siūlais.

142

LAMŲ SLĖNIS

Ekspozicija Vilniuje Į Lietuvą Thibault Van Renne kolekcijos ir naujovės atvežtos tiesiai iš balandį Milane vykusios tarptautinės interjero parodos Salone Del Mobile. Tai Ancient, Abstracts, Artline, Viviane, Grunge, Golden Legends kolekcijų gaminiai, geriausiai atspindintys prekės ženklo esenciją. Ancient linijoje eksperimentuojama su klasikiniais persiškų kilimų raštais, netikėtais spalvų deriniais, siekiant sukurti prabangų vintažo įvaizdį. Sendinimo efektas išgaunamas kilimą apdorojant smėlio srove: tai itin sudėtinga technologija, nes dėl menkiausio neatsargumo per sekundę

galima sugadinti daugiau nei pusę metų kurtą gaminį. Abstracts kolekcijoje varijuoja modernus spalvų ir abstrakčių ornamentų žaismas. Paskutinis šios kolekcijos kilimų kūrimo etapas – iškarpymas rankomis, norint gaminiui suteikti optinį trimatį efektą. Artline linijos gamybos unikalumą slepia oksidacijos procesas, kurio metu išdeginama vilna ir paliekami tik unikalūs reljefiški šilko elementai, taip pat sukuriantys trimačio kilimo efektą. Svarbiausia, jog bet kurį gaminį įmanoma individualizuoti parenkant norimą dydį, formą, spalvų derinius.

Thibault Van Renne kilimų dizaino studija yra Gedimino pr. 47, Vilniuje. Išsamią informaciją apie prekės ženklą bei kolekcijas rasite www.thibaultvanrenne.com.

LAMŲ SLĖNIS

143

Jis turi pavydėtinai išpuoselėtą skonį ir neįtikėtinai gerai žino, ko nori. Nors savo futuristinę nuotaiką skleidžiančius namus kūrė padedant dizaineriams, nė viena, net pati mažiausia detalė nepraslydo pro jo akis. „Neįsivaizduoju, kaip galima įsigyti jau įrengtus namus“, – prasitaria vilnietis rinkodaros specialistas CHRIS. Ir iš tiesų, kiek daug žavesio ir tikrumo namams suteikia žinojimas, kad prie jų kūrimo prisilietei ir tu pats.

TIK TIEK, KIEK REIKIA Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

– Bandau atspėti, kad tokius netradicinius namus turintis žmogus turėtų būti ne mažiau įdomi asmenybė! – Gal netradicinių namų gyventojas? ( Juokiasi.) Nuo pat mažens žaidžiau tenisą, tad jau seniai sportas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Mokiausi už Atlanto, vėliau – ir Europoje. Ilgą laiką norėjau studijuoti ir gilintis į menus, tačiau vis dėlto pasirinkau rinkodaros studijas. Tikėjausi, kad tai profesija, reikalausianti „meniškos gyslelės“. Nors maniau, kad rinkodaroje kūrybiškumo bus gerokai daugiau, bėgant laikui supratau, kad verslo pasaulis paremtas skaičiais ir griežta analitika – jokios kūrybos,

144

LAMŲ SLĖNIS

kol skaičiai neparodo, kad kūrybiški sprendimai pasiteisins. Dabar esu jaunos įmonės, su kuria bandome užkariauti pasaulį, dalis, o laisvalaikiu vis dar nepaleidžiu sporto. Tiesa, teniso mano gyvenime jau nebėra tiek daug, bet jo vietą užpildo kitos sporto šakos: vasarą – vandens sportai, o šaltuoju sezonu – sporto salė, boksas. – Chris, apie save sakote: „Noriu pirmasis nukeliauti į ateitį.“ Domitės ateitimi? – Noras nukeliauti į ateitį pirmam – tai noras pamatyti ir suprasti, kaip viskas bus, o tada sugebėti geriausiai prisitaikyti prie naujai susiklosčiusios situacijos. Labai aktyviai nesidomiu

futuristinėmis technologijomis, bet nepraleidžiu progos pasigilinti į rinkos naujoves, mėgstu ir naujų prietaisų ar automobilių pristatymus. Naujų produktų šiuo metu atsiranda labai dažnai, o žmonės, mano galva, perdėtai skatinami nuolat turėti tik pačius naujausius prietaisus. Juk dažnai prietaiso pranašumas prieš jo pirmtaką tėra tik rinkodaros žaisliukai, nupiešiantys naujoviško daikto įvaizdį, – bet technologiškai jis būna tik vos vos geresnis. Man pačiam patinka tokios ateities technologijos, kurios iš tiesų gali mums palengvinti gyvenimą, o ne apkrauti jį nereikalingais daiktais.

LAMŲ SLĖNIS

145

– Atrodo, kad ir jūsų namai turi tam tikrą futuristinę nuotaiką… Kodėl jie būtent tokie? – Iki šio klausimo nesusimasčiau, kad mano namai kažkaip primena ateitį. Galbūt futuristines nuotaikas kelia minimalizmas, paslėptos detalės? Įsivaizduoju, kad ateities erdvės turėtų būti būtent tokios – gana tuščios, neapkrautos detalėmis. Klausiate, kodėl mano namai būtent tokie? Tiesiog labai nemėgstu perpildytų erdvių, tai mane vargina. Sutinku, kad daiktų ar aksesuarų trūkumas namuose gali sukurti šaltų, abejingų, namų be sielos įspūdį, bet suteikti erdvėms jaukumo ir šilumos kartais gali ir vienas paveikslas ar kelios skulptūros. Paradoksalu, bet mano stalas darbe yra užkrautas nesuskaičiuojamu kiekiu įvairių daikčiukų. Chaosas ten puikiai veikia – reikalingi daiktai po ranka padeda dirbti. Tačiau namuose, priešingai, viskas turi būti savo vietose, paslėpta nuo pašalinių akių, matomi tik tie daiktai, kuriuos norisi parodyti. Galbūt tai savotiškas mano paties atspindys – parodyti žmonėms tik tiek, kiek pats nori, visa kita pasilikti sau.

146

LAMŲ SLĖNIS

147

148

LAMŲ SLĖNIS

149

150

LAMŲ SLĖNIS

– Kokius reikalavimus kėlėte savo erdvei? – Visų pirma, turėjome perplanuoti buto erdves: išgriauti sienas ir trijų kambarių butą paversti dviejų. Labai norėjau bent vienos didelės erdvės – kad nesijausčiau suspaustas tarp keturių sienų. Dar vienas mano noras – tamsus interjeras. Mane labai žavėjo industrinis stilius, jame dažnai vyrauja sodresnės spalvos... Šiam namui toks stilius netiko, tad iš industrinio stiliaus detalių teliko tik išsikišę vamzdžiai ir betoninės lubos. Užtat dizaineriams puikiai pavyko sudėlioti tamsias spalvas ir namuose sukurti stilių, kurio norėjau. Juoda spalva su gyvesniais tonais puikiai dera, nesvarbu, ar tai interjeras, drabužiai, ar automobilis. Dar vienas mano noras buvo paslėpti visas lentynas ir spinteles, kuo labiau viską uždengti. Nenorėjau perkrauto interjero. Bekuriant šiuos namus labai norėjau viską išspręsti taip, kad reiktų kuo mažiau tvarkytis ir prižiūrėti. Deja, šitas prašymas įgyvendintas nebuvo. ( Juokiasi.) Nei tamsios sienos, nei sodrūs paviršiai ar šviesios grindys nepadaro erdvės lengviau prižiūrimos. Visur matosi dulkės ir prisilietimai... Visgi ši kaina visai maža. (Šypsosi.)

LAMŲ SLĖNIS

151

152

LAMŲ SLĖNIS

153

154

LAMŲ SLĖNIS

155

– Tai kokie tie jūsų namai? Kas čia jums svarbiausia? – Mano namai – mano erdvė, aš čia jaučiuosi gerai. Per trumpą laiką nuo įsikraustymo jau sugebėjau atrasti mėgstamiausias vietas, kur geriausia prisėsti skaityti, valgyti ar ilsėtis. Tamsus interjeras atpalaiduoja vakare sugrįžus po darbų, o ir ryte neerzina. Tai sukuria bendrą ramumo aurą. Miegamasis yra šiek tiek šviesesnis, nes į jį patenka mažai šviesos. Svarbiausia ir man pačiam arti-

156

LAMŲ SLĖNIS

miausia – svetainė ir ryškus žalias fotelis. Labai ilgai rinkausi šį baldą. Nors dizaineriai siūlė jį nuo pat pradžių, buvau užsispyręs, peržiūrėjau galybes kitų variantų, kol suvokiau, kad tai iš tiesų pats geriausias sprendimas. Jis stovi būtent toje vietoje, kur geriausia klausytis muzikos, o kartkartėmis ir pažaisti „Xbox“. Dažnai juokauju, kad gražiausia namų vieta – vonios kambarys. Jame mažai detalių, bet visos nepriekaištingai suplanuotos. Dar svarbiau – jame

viskas puikiai atlieka savo funkciją. Man atrodo, labai svarbu, kad namai būtų ne tik gražūs, jaukūs, stilingi, bet ir patogūs gyventi. Virtuvė buvo suplanuota apgalvotai – kad gaminant maistą įrankiai būtų arti, bet jais nebūtų apkrautas stalviršis. Svarbu, kad maistas nekeliautų į poilsio zoną – ją atskiria virtuvės sala. Tinkamai suplanuotos spintos, kuriose suskirstyti buitiniai daiktai, sezoniniai drabužiai, sporto inventorius. Viskas turi turėti sau skirtą vietą.

LAMŲ SLĖNIS

157

158

LAMŲ SLĖNIS

– Kaip vyko visas namų kūrimo procesas? Kaip rinkotės spalvas, baldus, detales? – Dizaineriams parodžiau, kokio stiliaus namų norėčiau, kokia spalvų gama man artima, o jie savo ruožtu pristatė pasiūlymus. Jau sutarus erdvių planą, stilių, buvo siūlomi baldai. Tai sutaupė marias laiko – namų įrengimas tikrai galėtų būti pilno etato vertas darbas! Šalia jų pasiūlymų ir pats ieškojau baldų, aksesuarų – norėjau išsirinkti iš kuo platesnio spektro ir jaustis užtikrintas – mano namuose tikrai tai, ko noriu. Net rinkdamasis iš kelių variantų, ilgai svarsčiau dėl savo pasirinkimų, kad vėliau nereiktų gailėtis.

riu aš, ne kitokie. Visiškai neįsivaizduoju, kaip galima įsigyti jau įrengtus namus – juk kiek daug tikrumo jiems duoda tavo paties prisilietimas. Nors namuose praleidžiu nelabai daug laiko, kol būnu čia, noriu jaustis gerai.

– Įtariu, estetika svarbi ne tik namuose, bet ir jūsų gyvenime, aprangoje, darbe? – Estetika yra svarbi visuose gyvenimo aspektuose. Deja, kartais ji kenčia dėl laiko stokos ar kitų prioritetų. Kurdamas namus, norėjau ją išlaikyti. Bet dar svarbesnė užduotis bus išlaikyti estetikos jausmą laikui bėgant – žinau, kaip lengva apsikrauti nereikalingomis detalėmis, kurios sunaikina kruopščiai išpuoselėtą – Kas namuose jums kuria namų vaizdą. jausmą? Juk erdvėje pastatyto baldo tikrais namais pavadinti greičiau– O kaip išsirinkti tik tai, kas siai negalėtume… būtina? – Labai teisingas klausimas – juk – Kalbant apie daiktus namams, iš tiesų, namų jaukumas neatsiranda, mano galva, jų turėtų būti tik tiek, jis yra kuriamas. Ir tai tikrai ne vieną kiek reikia patogumui. Kiekvienas dieną trunkantis procesas. Kadangi daiktas turi turėti savo konkrečią pačia įsikėliau, kai bute dar nebuvo vi- skirtį, kitaip jis nereikalingas ir tik sų smulkmenų, kiekviena naujovė užima vietą. Deja, tai negalioja sporprisidėjo prie jų jaukumo kūrimo. tiniams batams ir kepurėms. Logikos Tokios detalės kaip puodukas, jų kiekyje nereikia ieškoti. ( Juokiasi.) rankšluosčiai, nuotraukos, paveikslai, mėgstamas fotelis ir, svarbiausia, – Ar jau spėjote prisijaukinti šias žmogus juose ir sukuria namų jaus- erdves? mą. Namų jaukumas – tai ne tik vaiz– Tikrai taip. Iš pat pradžių buvo das, bet ir jausmas, kvapas. kiek keista, reikėjo išsirinkti, kur ir ką padėti, ką paslėpti, kas naudojama – Ar esate namų žmogus? dažniau, kas rečiau. Pamažu apsipra– Namai man labai svarbūs, dėl to tau ir viskas – tiek mano daiktai, tiek taip kruopščiai dalyvavau jų kūrime. aš pats – namuose jau atradome savo Jie turėjo būti būtent tokie, kokių no- vietas.

LAMŲ SLĖNIS

159

160

LAMŲ SLĖNIS

161

162

LAMŲ SLĖNIS

163

164

LAMŲ SLĖNIS

Parduotuvės „BASA“ įkūrėja, manikiūro tendencijas diktuojančio salono „Nail Game“ ir geriausius lietuviško dizaino vardus po vienu stogu suburiančios iniciatyvos „popup.lt“ bendrasumanytoja IEVA MARIJA ANDRULYTĖ savo stiliaus neapibrėžia vienu sakiniu, o derinius konstruoja kontrastų principu: „Man patinka kontrastai, todėl jų neretai galite pamatyti ir mano įvaizdyje.“

STILIAUS KODAS

ŽAIDIMAS KONTRASTAIS

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

LAMŲ SLĖNIS

165

„Mano santykis su mada visada buvo artimas. Nuo pat vaikystės traukė blizgučiai. Paauglystėje knietėjo pamatyti pasaulį, tad dirbau modeliu, paskui įklimpau giliau: atidarėme parduotuvę „BASA“ , „Nail Game“ ir „popup.lt“... (Šypsosi.) Man patinka užčiuopti ir jausti, kaip keičiasi gyvenimo ir tuo pačiu mados ciklai. Kiekvienas turime savo erdvę, kurioje galime reikštis, šiandien manoji erdvė – mada.“

166

LAMŲ SLĖNIS

167

„Negaliu apibrėžti savo stiliaus vienu sakiniu. Nenoriu apranga savęs riboti, tad ir savo įvaizdžio vizitinės kortelės, matyt, neturiu. Man patinka klasikines detales derinti su sportinėmis, tarkime, prie kaubojiškų batų derinti neonines spalvas. Taip atsiranda netikėti kontrastai.“

168

LAMŲ SLĖNIS

„Drabužius ryte renkuosi pagal tai, kokia laukia diena: jei reikės daug vaikščioti, stengiuosi neavėti aukštakulnių, o jei žinau, jog didžiąją dalį dienos praleisiu vienoje vietoje, galiu apsirengti ir mažiau patogius drabužius. Tačiau apskritai visada teikiu pirmenybę patogumui.“

LAMŲ SLĖNIS

169

170

LAMŲ SLĖNIS

„Man futurizmas madoje – tai asimetrija, laisvė judesiui, ryškumas, gyvumas.“

„Mylimiausias aksesuaras – žiedas su mylimojo vardo raide. O kiti nuolat mane lydintys aksesuarai prigijo bėgant laikui. Man patinka, kai juvelyrika tinka prie visų derinių ir tampa neatsiejama stiliaus detale. Renkuosi klasikinius, vintažinius modelius. Ypatingoms progoms patinka dideli ir išraiškingi papuošalai, tokie kalba patys už save.“

LAMŲ SLĖNIS

171

„Prie aksesuarų priskirčiau ir manikiūrą – tai puiki erdvė išreikšti savo idėjas, nuotaiką ir jausmą. O geriausia yra tai, kad visada gali jį nusivalyti. Kaip batsiuvys be batų, dažnai ir aš lieku be manikiūro… (Šypsosi.) Piešiu ir dėlioju sezonines tendencijas, tad kai tiek visko primirguliuoja akyse, atėjus laikui pačiai papuošti savo nagus dažnai norisi „nusinulinti“. Mylimiausi mano nagų stiliai: viena ranka nulakuota viena, kita – kitokia spalva, nulakuotas tik vienas ar du pirštai arba tiesiog permatomas gelis.“

172

LAMŲ SLĖNIS

173

174

LAMŲ SLĖNIS

„Mane visur įkvepia meilė. Iš jos į mano gyvenimą atėjo gražiausi dalykai. Vienas jų – pasitikėjimas gyvenimu, atnešęs atsipalaidavimą, su kuriuo atėjo ir natūralus pajautimas, kur sukti –į kairę ar į dešinę.“

„„Pačios geriausios idėjos man gimsta dvejopai – arba absoliučiame sąmoningume, arba chaose.“

LAMŲ SLĖNIS

175

176

LAMŲ SLĖNIS

„Ruduo man asocijuojasi su pabaiga, šio metų laiko pradžia pastaruosius kelerius metus man sunkiausia. Galvoje atsiranda disonansas – noriu gyventi gamtoje, bet grįžtu į miestą. Manau, kad mano rudens spinta bus rami su ryškiomis detalėmis. Tokia, kokia esu ir aš.“

LAMŲ SLĖNIS

177

178

LAMŲ SLĖNIS

179

FUTURIZMO ESTETIKA ŠIUOLAIKINĖJE MADOJE Tekstas: Monika Smilgytė, „Abstract Stylist“ Iliustracija: Martyna Jan

Nėra nieko abstraktesnio ir labiau jaudinančio už ateitį, nors sulig kiekviena diena prie jos artėjame. Nežinia ir spėlionės – svarbiausi ateities elementai, mus jaudinantys lygiai taip pat, kaip jaudino futuristus ir prieš vienuolika dešimtmečių. Pirmasis futurizmo judėjimo manifestą išspausdino italas, prancūziškame laikraštyje – ir nuo tada pažangos estetika supulsavo pagrindinėse kūrybos srityse, tarp jų – ir madoje. Dizainerių vizijos ir spėlionės nugulė geometriškose, robotiškose ir kosmiškų pavidalų kolekcijose, tačiau, kaip mergina iš ateities, greičiausiai to meto vizionierius nuvilčiau pasakydama, kad viskas yra kur kas paprasčiau, nei jie norėjo matyti. Mada veikia pasikartojimo principu – net ir po daugybės metų matysime tuos pačius, mums jau žinomus aprangos elementus – tik alternatyvias jų versijas. Kadaise futuristai žavėjosi ateities maištu, agresija ir greičiu, jų įkvėpimas buvo rūkstančios ir švytinčios gatvės. Naktis – futuristų lyrinis laikas, mums šiandien pažįstamas iš mokslinės fantastikos kūrinių.

180

LAMŲ SLĖNIS

Augant filmų ir kompiuterinių žaidimų industrijoms, madingas vėl tapo kiberpankas (angl. cyberpunk). Šio stiliaus įkvėpti deriniai gal netruks nugulti ir ateinančių mados sezonų klostėse – ryškėjančias to tendencijas jau galima pastebėti. Kiberpankas iš tiesų yra mūsų šiandieninio gyvenimo atspindys. Jo kuriama realybė nesistengia vaizduoti, kokia sterili ir šviesi bus ateitis, – anaiptol, ateityje, kaip ir dabar, aktualios bus taršos, korporacinių gigantų ir masinės produkcijos temos. Stilius ir jo pavidalai išliks aktualiausi gatvėse.

Techno neonas Mados pasaulio sezoniškumas turi puikią savybę – jis leidžia tendencijas įvesti iš lėto. Taip įprastai nutinka su nekasdieniškais sprendimais, pavyzdžiui, natūralias plaukų spalvas ima keisti pasteliniai neįprastų spalvų tonai. Kai niekas nebesistebi gatvėse ar darbe matydami rožines, žydras ar alyvines šukuosenas, nieko nebešokiruoja ir ryškūs, neonine spalva švytintys drabužiai. Mados savai-

čių podiumuose taip pat karaliauja ryškūs drabužių deriniai iš skirtingų audinių – nuo elegantiškų šilkinių ir vilnonių ansamblių iki sportinės aprangos blizgesio. Įelektrintus sportinių drabužių ansamblius papildo ir darbo drabužių įkvėpti sprendimai, tad saugos liemenė netikėtai gali tapti dėmesio vertu aksesuaru. Vienišas lietpaltis Vienas ikoniškiausių mokslinės fantastikos sukurtų vaizdų, be kurio niekaip neįsivaizduojamas joks ateities pasaulis, yra vieniša figūra, vilkinti vėjyje besiplaikstantį odinį lietpaltį. Panašu, kad paklausūs bus tiek klasikiniai tamsūs modeliai, tiek ir labiau figūrinių kirpimų (įliemienuoti, su išryškintais klubais) ryškiaspalviai lietaus apdarai. Pagrindiniai ir būtini akcentai – atversta apykaklė, diržas ir skeltukas gale, o visa kita – vaizduotės ir laisvės kūryba. Alternatyvi odinių drabužių versija, kuri iki šiol nebuvo tokia reikšminga ir sąmoninga, – tai dirbtinės odos drabužiai, kuriems numatomos kur kas platesnės perspektyvos nei, tarkime, natūraliems ir dirbtiniams kailiniams. Dirbtinės odos lietpaltis gali būti laikomas geriausiu sprendimu, nes, visų pirma, – tai saugus „cruelty-free“ variantas. Antra, dirbtinė oda tokia pat patvari ir netgi lengvesnė bei organiškesnė – todėl

ir draugiškesnė tiek aplinkai, tiek ją dėvinčiam asmeniui. Galimi ir visai netradiciniai sprendimai – sintetinės odos arba skaidrios medžiagos lietpalčiai. Nemirštanti juoda Kiekvienais metais mados tendencijos aukština juodą spalvą. Tai ne tik nemirtinga klasika, bet ir visada naujos formos. Tai spalva, ilgam užsitarnavusi garbingą vietą mados pasaulyje. Kodėl juoda gerai? Ji puikiai išryškina siluetą ir yra tinkama sluoksniuoti. Ateinantį sezoną populiari bus ir matinė juoda. Ši spalva subtiliai suvaldo pulsuojančius neoninius tonus (jie visada gali tapti vienas kito akcentu) ir maksimaliai išryškina kitų audinių ar detalių blizgesį. Kadangi šilčiausius populiarumo spindulius renka ne kas kitas, o iš 90ųjų sugrįžę futuristinių formų akiniai nuo saulės, – būtent juoda geriausiai pabrėš jų veidrodines, griežtas, originalias formas. Kiekvieną kartą pasklidus naujųjų mados tendencijų aidams, pamatome ir suprantame, kad ateityje mūsų laukia tik kiek patobulinta vakarykštė diena. Todėl ir rytojus tampa geresnis ir labiau nuspėjamas, nei atrodė futurizmo pradininkams prieš šimtą metų. Išnaudokime savo pranašumą!

LAMŲ SLĖNIS

181

Jie pasižymi ne tik ypatingu savo srities išmanymu, bet ir požiūriu į žmones – savo įmonėje baldų gamybos ir projektavimo įmonės UAB „Underus“ komanda nori įdarbinti ir negalią turinčių žmonių. „Savo veikloje nuolat ieškome darbų, kuriuos galėtų atlikti žmonės su negalia. Norime, kad jie jaustųsi visaverčiai visuomenės nariai, sumažinti jų atskirtį“, – pasakojimą pradeda įmonės plėtros vadovas DARIUS PLEČKAITIS – o mes manome, kad apie tokias idėjas reikia kalbėti garsiai.

SVARBIAUSIAS TURTAS – ŽMONĖS Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: UAB „Underus“ ir Georgij Greben archyvai

Idėja įdarbinti neįgaliuosius „Pirmiausia reikėtų papasakoti, kaipgi aš atsidūriau baldų versle. Iki tol su broliu buvome sukūrę porą verslų: vienas jų buvo skirtas uždirbti, o kitas – daugiau socialinio pobūdžio – įdarbinti neįgalumą turinčius žmones. Aš pats nuo vaikystės turiu negalią – klausos problemų. Būtent mano brolis pasiūlė idėją: kodėl gi neįdarbinus daugiau neįgaliųjų? Taigi taip įkūrėme duomenų skaitmenizavimo įmonę. Neretai didelės įmonės turi archyvuoti didelius kiekius duomenų, tarkime, skenuoti pasirašytas sutartis ir kaupti jų skaitmeninį archyvą. Vieni iš tobuliausių darbuotojų tokiam dar-

182

LAMŲ SLĖNIS

bui yra žmonės su psichine negalia – jie gali dirbti monotonišką darbą. Ir pradžių ir pats skenuodavau dokumentus, tačiau po kurio laiko aplanko panašus jausmas, kaip kad storą siūlą veriant į adatą – ima kamuoti psichologinis niežulys. (Šypsosi.) Nežinau, ar mums tai pavyks, ar savo žinias perduosime ateities kartoms, – bet aš noriu sukurti tokių verslų, kuriuose dirbdami neįgalieji – tarkime, žmonės su psichine negalia – galėtų sukurti verslui realią vertę, gauti atlyginimą ir už tuos pinigus pasisamdyti slaugos darbuotoją ar patys apmokėti slaugos namų išlaidas. Lietuvoje dažniausiai tokius žmones slaugo ir jais iki savo gyvenimo pabaigos rūpinasi tėvai – o po to jie lie-

ka vieni. Todėl mūsų tikslas – sukurti tokias darbo vietas, kad už verslui sukuriamą naudą jie gautų tinkamą atlyginimą. Norime, kad jie būtų visaverčiai, kad sumažintume jų atskirtį nuo visuomenės.

Didžiausias turtas – darbuotojai „Po šio etapo susipažinau su kolega, kuris baldų projektavimo ir gamybos versle dirba nuo 2011 metų. Ne vienerius metus dirbome kartu, nes mus vienija bendras požiūris į darbuotojus, o dabar pradėjau UAB „Underus“ veiklą. Kiekviename versle, kuriuo beuž-

siimčiau, mano pagrindinis turtas yra darbuotojai. Mano tikslas – kad darbuotojai save realizuotų ir už tai gautų tinkamą atlyginimą. Ir šioje veikloje siekiu to užsibrėžto socialinio tikslo – kol kas nesame įdarbinę neįgaliųjų, tačiau esame susiplanavę kitais metais vizualizacijų kūrimui samdyti žmones, judančius vežimėlių pagalba. Su projektų vizualizacijas kuriančiu kolega jau aptarėme, jog kitais metais samdysime visiškai patirties neturintį neįgalų žmogų, kurį jis galės išmokyti visų techninių dalykų. Neįgaliųjų nedarbingumo lygis yra apie 75 proc. – vadinasi, tik vienas iš keturių žmonių turi darbą. Samdydamas neįgaliuosius aš jaučiu, kad darau gerą darbą, taip pat žinau, jog jie ge-

rokai lojalesni negu kiti darbuotojai, šiais laikais itin dažnai keičiantys darbo vietą. Viena iš problemų interjero ir dizaino sferoje yra ta, kad specialistai vis bėga iš vienos vietos į kitą. Mano tikslas – kad darbuotojų kaita būtų kuo mažesnė – tada išlaikoma geriausia produkto kokybė. Nemaža dalis mūsų darbuotojų čia dirba nuo pat pirmų mūsų įmonių grupės dienų.“

Veiklos kryptys „Įmonėje „Underus“ mes specializuojamės į juridinius klientus – biuro, klientų aptarnavimo centrų baldų projektavimą ir gamybą. Be to, ne tik gaminame baldus – galime adminis-

truoti visą jūsų projektą. Kadangi gaminame tik projektinius, o ne serijinius baldus, rinkoje konkuruojame sėkmingai. Kai teikiame baldų pasiūlymą, dažniausiai parodome ne tik mažą baldo paveiksliuką, bet ir išsamią vizualizaciją, kaip jis atrodys pasirinktoje erdvėje, perkeltoje į virtualios realybės akinius. Tad klientas gali pasivaikščioti numatytoje erdvėje ir iš tikrųjų pamatyti, kaip viskas atrodys gyvai. Štai vienas klientas iš Škotijos, vaikščiodamas po tikras patalpas, matydamas tikras sienas ir baldų vizualizacijas, negalėdamas tuo patikėti, gal tris kartus nusiėmė ir vėl užsidėjo VR akinius! Ši galimybė visiems yra puikiai žinoma, bet niekas to nedaro.

LAMŲ SLĖNIS

183

GEORGIJ GREBEN Interjero dizaineris Ši komanda tikrai žino, ką daro. Visi projektai vyksta nuosekliai, apgalvotai, todėl dirbti labai paprasta. Užsakovui pateikiami aiškūs planai, kuriuose atsispindi puikus medžiagų išmanymas, siūlomo sprendimo konstruktyvumas, galima pamatyti jų vizualizacijas per virtualios realybės akinius. Be to, galima pasitikėti, jog nuvykusi į objektą UAB „Underus“ komanda kruopščiai apžiūrės kiekvieną kampą. Toks ir turi būti tikras komandinis darbas.

184

LAMŲ SLĖNIS

Idėja kurti virtualios realybės vizualizacijas kilo mūsų darbuotojams. Būtent darbuotojai ir sugeneruoja daugumą mūsų idėjų, todėl jais taip džiaugiamės. Aš suburiu komandą į vieną vietą ir visi kartu kalbamės. Didelį dėmesį skiriame net menkiausioms detalėms – štai kurdami biuro baldų pasiūlymą minėtajam klientui iš Škotijos, net stalo briaunoms panaudojome jo logotipui būdingą oranžinę spalvą. Klientams tokios smulkmenos yra svarbios.“

Bendradarbiavimas su interjero specialistais „Sėkmingai bendradarbiaujame su interjero dizaino specialistais, architektais, turime visas technines galimybes ir žmogiškuosius resursus tęsti jų sukurtas erdvės koncepcijas. Nesame iš tų žmonių, kurie atlieka užduotis į jas neįsigilinę. Interjero specialistai yra labai gabūs dizaino prasme, tačiau kartais jiems reikia mūsų konsultacijos dėl pačios baldų konstrukcijos – kartais galima neįvertinti,

jog lentyna bus per plati ir dėl to įlinks, ar panašiai. Tikriausiai dar nėra buvę tokio projekto, kurio konstrukcijos nebūtume šiek tiek patobulinę – baldų dizainą visuomet išlaikome tą patį, tačiau kiek įmanoma stengiamės užtikrinti baldo praktiškumą ir ilgaamžiškumą. Dirbdami su nekilnojamojo turto projektais, esame linkę investuoti į ilgalaikę partnerystę – todėl rengdami pasiūlymus negailime savo resursų.“

LAMŲ SLĖNIS

185

Išskirtinumai rinkoje „Vienas iš UAB „Underus“ išskirtinumų – gamybos terminai. Kartą klientas paprašė įrengti kelias darbo vietas per… tris ar keturias dienas. Ir mes tai padarėme be kliūčių. Visada ieškome kompromisų: jei esame labai užimti, pirmiausia pristatome svarbiausius, darbui pradėti reikalingus baldus, tokius kaip stalai ir kėdės, o po to ir likusius. Klientams stengiamės pateikti kompleksinius pasiūlymus: vienai teisininkų kontorai, atsižvelgdami į baldų projektus, parengėme ir elektros planus, bendradarbiaudami su reklamos agentūra sukūrėme logotipus, reklamos priedus. Kadangi dirbame vien tik su projektiniais baldais, turime didelį medžiagų ir paviršių apdailos asortimentą, kurį galime priderinti prie jau turimų baldų spalvų paletės.“

186

LAMŲ SLĖNIS

Pagrindinis darbo principas – ir darbuotojų atsakomybė „Stengiamės, kad kiekvienas komandos narys jaustų atsakomybę už savo darbą. Opi baldų sektoriaus problema yra ta, jog jei kažkas pagaminama netiksliai, netinkamai nupjaunama kraštinė, niekas neprisiima atsakomybės. Mūsų įmonėje projektu dažniausiai rūpinasi viena komanda. Jei atsiranda koks nors defektas, mes puikiai žinome, kuri komanda už tai atsakinga. Mes darome kitaip – mokame aukštesnius atlyginimus, bet mūsų darbuotojai žino, jog netinkamai pagaminti baldai daro įtaką jų darbo užmokesčiui. Tačiau jei įsivėlę netikslumai sutvarkomi iki baldui nukeliaujant iki kliento, viskas gerai – įmonė padengia perdarymo kaštus. Geriau ateiti ir pasakyti, išspręsti problemą iš karto – ne tada, kai baldai jau pas klientą.“

Įdomiausi projektai „Įdomiausia dirbti buvo su „Icor“ grupei priklausančiu „Mano būstu“ – sukūrėme jiems geometrinę miesto vizualizaciją ant sienos, taip pat minkštus namelio formos poilsio baldus klientų aptarnavimo erdvei. Kurdami minėtą sienos dekoraciją visus tvirtinimo elementus paslėpėme sienoje. Visada stengiuosi žmonėms, daugiausiai dirbusiems su vienu ar kitu projektu, parodyti jų darbo rezultatą. Ypač jauniems darbuotojams – jiems svarbu ne tik atlyginimas, bet ir emocinis pasitenkinimas. Tai motyvuoja visus: tiek projektavusius baldų brėžinius, tiek gaminusius patį baldą. Planuojame plėstis į serijinę baldų gamybą, kuri taip pat yra labai tinkama neįgaliems darbuotojams. Visą

įrangą tam jau turime, belieka sulaukti tinkamo projekto.“

Kaip sukurti nestandartinę biuro erdvę „Bendraudami su klientais visada pirmiausiai paklausiame, kokios yra jų ateities perspektyvos ir planai, ar įmonė planuoja plėstis, kiek žmonių į darbą planuoja priimti po vienerių ar dvejų metų. Projektuodami patalpas stengiamės užpildyti erdvę taip, kad vėliau perstačius baldus atsirastų vietos ir naujoms darbo vietoms. Kitas svarbus mūsų siekis – į procesą įtraukti kuo daugiau darbuotojų, kviesti juos išbandyti baldus, kartu priimti sprendimą. Biuras turėtų būti kuriamas ne verslui, o žmonėms, dirbantiems tame versle.“

LAMŲ SLĖNIS

187

Jis svajoja apsigyventi Honkonge. Turėti ten meno galeriją ir paskęsti žmonių, kultūrų ir emocijų skruzdėlyne. Tai, ką jis sugalvoja, menotyrininkui, fotografui, keleto garsių dailininkų ir grupės „Kamanių šilelis“ vadybininkui, koncertų ir festivalių organizatoriui TOMUI IVANAUSKUI paprastai pavyksta. Greičiausiai ir dabar bus, kaip jis nori, nes keliai į Honkongą jau tiesiasi. O kol tiesiasi, Tomas paniręs į fotografiją, baletą, teatrą ir vandenlentes.

BALTAS PAŠAUKIMO JAUSMAS Tekstas: Laisvė Radzevičienė Nuotraukos: Lina Jushke Fotografuota: MO muziejaus kieme

– Kai susipažinome prieš daugiau nei dešimtį metų, tavo gyvenime muzikos buvo daugiau nei meno. Ir fotografija anuomet visai nekvepėjo... – Užaugau Anykščiuose, nuo vaikystės mane domino gamta, visą laiką maniau, kad būsiu geografas. Tadas Ivanauskas, kurio visas knygas perskaičiau, buvo mano įkvėpėjas, turėjau drugelių kolekciją ir galėjau atpažinti visus, gyvenančius Lietuvoje. Tačiau vyresnėse klasėse gamtos mokslus nusvėrė humanitariniai. Tikybą mūsų gimnazijoje dėstė kunigas Salvijus Pranckūnas, kartu su istoriku Aurimu Švedu jis vieną

188

LAMŲ SLĖNIS

vasarą suorganizavo muzikinę stovyklą, į kurią atvyko tuomet dar tik pradedantys groti „Biplan“, „Lemon Joy“, „Skylė“. Ten viskas persivertė, buvo visai kitaip nei griežtomis taisyklėmis garsėjusioje geografų stovykloje. Net šūkis tai skelbė, iki šiol prisimenu: „Muzikos savaitė – erdvė tavo ir mano sielų laisvei.“ Muzikologai ten skaitė paskaitas, mes bendravome su muzikantais. Toje stovykloje susidraugavau su tuomet labai populiaria grupe „Airija“. Su bičiuliais Anykščiuose įkūrėme jų gerbėjų klubą. Turėjome klubo vėliavą, segėjome ženkliukus, o nariai buvo iš-

sibarstę po visą Lietuvą. Netgi vieną klubo laikraščio numerį išleidome. Tada atėjo „ŽAS“. Jų koncertas, kurį surengiau Anykščiuose, buvo visiškai nuostolingas, bet jo patirtis – neįkainojama, be to, tada jau tapo visiškai aišku, ką norėčiau veikti Vilniuje. Pusmetį pasimokiau Vilniaus konservatorijoje ir numojau ranka – muzikos vadybą mums dėstė iš sovietinių vadovėlių, kuriuose buvo rašoma apie tai, kaip suburti šokių ratelį. Darbas pas Žilviną Žvagulį muzikos klube „Muzikinis angaras“ man davė šimtą kartų daugiau nei studijos.

LAMŲ SLĖNIS

189

– Tuomet, kai dirbai, muzikos klubas klestėjo, surengei radijo ir televizijos laidų vedėjų apdovanojimus „Liežuvis“, buvo daug koncertų ir ilgų naktų. Kodėl visa tai palikai? – Mane iš ten išvijo žodis „popsas“. Su Žilvinu man dirbti patiko, jis turėjo ir turi kažkokio nepaprasto cinkelio, tačiau kitos grupės, su kuriomis reikėjo dirbti, buvo visiškai ne mano stiliaus. Be to, tuo pat metu mano gyvenime atsirado teatras – pamačiau ankstyvuosius Oskaro Koršunovo spektaklius ir visiškai jo teatru susirgau. Šiandien manau, kad man labai pasisekė, jog mačiau tai, ko daugiau jau nepamatysime. Sužinojęs, kad Oskaras kuria savo teatrą, vieną dieną sutikau jį Nacionalinio dramos teatro bare – anuomet įėjimas į jį buvo laisvas. Palaukiau, kol baigs pokalbį, priėjau ir pareiškiau norįs jo teatre dirbti. „Palauk, aš į tualetą nueisiu“, – pasakė man Oskaras, o grįžęs ištarė: „Gerai“. Mūsų pirmajame kabinete stovėjo tik stalas ir fakso aparatas. Dirbau viską, ką reikėjo, – buvau ir režisieriaus padėjėjas, ir literatūrinės dalies vedėjas, netgi vaidinti teko.

– Dvejus metus mokiausi ir joje, studijavau teatrologiją. Tuose moksluose buvo ir gerų dalykų, ir prastų. Mokėmės labai daug – reikėjo ir skaityti, ir rašyti, ir spektaklius žiūrėti, ir juos analizuoti – galiausiai man nebeužteko laiko, nes vis dar dirbau teatre pas Oskarą. Dabar jau galiu palyginti šias dvi mokyklas: man patiko dailės akademijoje vyravęs požiūris, kad menotyrininkai – ne menininkai, jiems reikia daug laiko bibliotekoje, parodose – užtat kai kuriomis savaitės dienomis paskaitų nebūdavo.

– Išėjęs iš teatro, daug metų gyvenai be jo. Grįžai atgal su fotoaparatu – mačiau tavo nuotraukas iš repeticijų, jose labai daug jausmo... – Tada, prieš dvidešimt metų, kai dirbau režisieriaus padėjėju, mačiau, kaip gimsta spektakliai. Man tai buvo tikras stebuklas: juk iš tiesų niekas tiksliai ir nežino, kuo spektaklis gali pavirsti. Būdavo gaila, kad žmonės negali pamatyti pilko, nespalvoto darbo ir repeticijų iki išnaktų, jie mato tik galutinį gražų vaizdą su dekoracijomis, kostiumais ir apšvietimu. Nusprendžiau bent pamėginti jiems perteikti repeticijų dvasią. Iš pradžių fo– Kodėl tada tavo gyvenime atsi- tografavau Oskaro Koršunovo spekrado Vilniaus dailės, o ne Lietuvos taklių repeticijas, Anželikos Cholinos muzikos ir teatro akademija? šokio teatro pastatymus, vėliau panirau į baletą.

190

LAMŲ SLĖNIS

191

Nuotraukos: asmeninis archyvas

Į jį mane atvedė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, didysis mano įkvėpėjas. Jo tragiška lemtis, amžinas dualizmas – kai nesi nei lenkas, nei lietuvis, nei dailininkas, nei kompozitorius, nei garsus, nei negarsus... Didžiulė žmogaus tragedija. Per Čiurlionio jubiliejaus renginius fotografavau viską, kas su šiuo menininku susiję: Lietuvoje ir Lenkijoje, Vokietijoje, Sankt Peterburge, vykau į Pamyro kalnus, kopiau į Čiurlionio viršukalnę. Sužinojęs, kad jo jubiliejui yra statomas baletas, įsiprašiau į repeticijas. Iki to laiko nematęs nė vieno baleto spektaklio, visiškai jį pamilau, šiandien man tai atrodo tobuliausia meno rūšis, nepaprastas grožis. – Kaip atsirado baltoji baleto serija „Baleto Siluetas“? – Mintis apie ją sukosi jau seniai, nuo tada, kai pradėjau fotografuoti M. K. Čiurlionio menų gimnazijos moksleivių baigiamuosius spektaklius. Šokio teatras turi nuostabią salę, kurioje yra baltas linoleumas, baltas ekranas. Pagalvojau, kad toje erdvėje įdomiai atrodytų baltai apsirengę šokėjai – lyg vizija, rūkas, efemeriška akimirka. Erdvė buvo aiški, tačiau ką joje veikti? Idėja atėjo po baleto „Raudonoji Žizel“, kai pamačiau baleriną Olgą Konašenko atliekant fantastiškus judesius, itin fotogeniškas modernias baleto pozas.

192

LAMŲ SLĖNIS

193

194

LAMŲ SLĖNIS

195

196

LAMŲ SLĖNIS

– Fotografija visada buvo tik tavo hobis. Bet panašu, kad šiandien ji užima vis daugiau ir daugiau laiko... – Gal trisdešimt procentų mano veiklos. Esu Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, kasmet rengiu savo nuotraukų parodas, taigi tarsi ir esu profesionalus fotografas. Stodamas į dailės akademiją pavėlavau nunešti dokumentus į fotografijos specialybę, todėl pasirinkau dailėtyrą. Šiandien nė akimirkos dėl to nesigailiu. Daugiau supratau apie fotografiją jos nesimokydamas. Pašaukimą, jausmą atsineši iš kažkur kitur, neabejoju. Dailėtyra davė labai daug, vaikščiodamas po Vilnių šiandien daugiau suprantu apie tai, kodėl mes turime tokias bažnyčias ir tokį architektūros paveldą, išmokau ne tik žiūrėti, bet ir matyti – fotografijoje tai padeda. Dailininkai man dažnai pasakodavo, kad sapnuoja savo paveikslų spalvas ir siužetus, o aš galvodavau – kaip keista. Tačiau šiandien ir pačiam taip būna – eini gatve, matai gerus kadrus, puikias kompozicijas ir netikėtus siužetus. Kaip gaila, kad akys negali fotografuoti! – Greičiausiai netruks ateiti laikas, kai galės... – Bus akiniai, su kuriais galėsi fotografuoti, kalbėti, žiūrėti vaizdo medžiagą ir daryti galybę dalykų, – gal daugiau nieko ir nebereikės.

– Kokie tikri dalykai tave žavi? – Užaugau Anykščiuose, beveik miške, visą vaikystę praleidau lauke. Nelaukdavome, kol nutirps sniegas, – su kiemo draugais imdavome kastuvus ir, nuvalę aikštelę, dar šlapioje žaisdavome krepšinį ar futbolą. Eidavome į mišką, žvejoti, grybauti, gaudyti drugelių. Geras jausmas, kai anksti ryte eini Anykščių šileliu palei Šventąją, o aplink, beveik ant kiekvieno medžio, šokinėja voverės, čiulba paukščiai. Suaugęs, žinoma, nutolsti nuo tokių dalykų, tačiau didžiulis malonumas grybauti miške. Vis dar nemoku skaityti elektroninių knygų, mane nervina toji netikra šviesa. Vyresni žmonės visada sako – o pas mus buvo kitaip... Taip ir man pas mus buvo kitaip. Dar kitaip bus pas mūsų vaikus. Nereikia iš to daryti tragedijos. – Kaip ir nereikia laikytis įsikibus vietos, kurioje gyveni, matyt... – Su šeima buvome išvykę pagyventi į Angliją. Buvo 2008-ieji, tuo metu kaip tik dirbau su „Skamp“, „Tabami“ koncertais, įsisuko krizė, visi koncertai buvo atšaukti, reikėjo kažką galvoti. Žmonos brolis gyveno Anglijoje, nevažiavome į tuščią vietą – tačiau neprilipo. Darbo, kokio norėjau, negavau, o dirbti logistikos sandėlyje... Geroji šios išvykos pusė – su žmona Anglijoje pamatėme keletą fantastiškų

koncertų. O po to paskambino dailininkas Arūnas Rutkus – grįžk, yra čia, ką veikti. Grįžęs pradėjau dirbti su juo ir domėtis menais – įstojau mokytis dailėtyros. Menai mane nubloškė ir į Honkongą. Meno mugę „Art Basel Hong Kong“ aplankyti nusprendžiau po kelionės į Filipinus. Skridau į vandenlenčių parką ir keletui dienų sustojau Honkonge. Miestas mane pagavo, užbūrė visiškai. Pasakiau sau, kad būtinai čia sugrįšiu. Ir grįžau. Antrą kartą jau vykau į meno mugę. Tuo metu, kai ji vyksta, mieste atsidaro daugybė parodų, pristatymų, performansų. Honkonge susipažinau su daug metų ten gyvenančia ir kuriančia menininke lietuvaite Gedvile Bunikyte. Ji man parodė dar kitokį miestą, pavedžiojo po galerijas, vakarėlius. Po tos savaitės pajutau nepaaiškinamą trauką šiam miestui, nuvykau dar du kartus, o dabar jau pradedu įgyvendinti planą, kaip jame apsistoti ilgiau. Man patinka, kad šiame mieste menas įdomus žmonėms. Patinka vaikai su kuprinėmis meno galerijose. Labai tikiu lietuviais menininkais, kurie dirba tikrai kokybiškai ir tikrai gali būti įdomūs tokiai didelei auditorijai. Labai tikiuosi, kad šių metų pabaigoje jau galėsime apie tai kalbėti konkrečiau.

LAMŲ SLĖNIS

197

198

LAMŲ SLĖNIS

199

Ankstų rytą pravėrę saulėje žvilgančias ilgas užuolaidas, atsiduriame ten, kur netrukus gims kai kas labai tikro, savito ir ypatingo, – virtuvės šefas Matas Paulinas ir „Pacų“ rūmų kieme duris atversiančio restorano „Nineteen18“ vadovas Simonas Laukaitis šį rudenį pasitinka su nauju iššūkiu – pasitelkę pastarojo šimtmečio istoriją, širdžiai artimą Lietuvos gamtą ir kultūrą, jie ryžtasi leistis į naujosios Baltijos šalių virtuvės identiteto paieškas, o savo tyrimą pradeda tyruose laukuose ir giriose prie Širvintų...

LIETUVIŠKOS VIRTUVĖS TYRINĖTOJAI Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

– Restoraną atidarote jau šią savaitę... Jaudinatės? Matas: Šiek tiek... Dar laukiame kavos puodukų, keleto šaldiklių, medžių – neišduosiu, kur jie stovės... (Šypsosi.) Norime viską padaryti kuo geriau ir įdomiau. Šiuo metu jaučiamės tarsi beišsiritą iš kiaušinio: restorano atidarymas – tai tik atskaitos taškas, nuo kurio toliau judėsime į priekį. Kaip viskas klostysis, nežinome – neriame į visiškai kitokį, tyrimų pasaulį. Šįkart restoranas yra tik ledkalnio viršūnėlė: didžiausi darbai vyksta už restorano ribų. Jaudinamės, nes žinome, jog laukia daug nuotykių. Simonas: Bet tuo pačiu ir spirgame pradėti.

200

LAMŲ SLĖNIS

– „Nineteen18“ yra įkvėptas Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo datos, tiesa? Matas: Nors dabar neretai girdime frazes „Baltijos“ ar „Lietuvos“ virtuvės, aiškus lietuviškos virtuvės identitetas dar neegzistuoja. Vieni šefai gilinasi į produktą, kiti bando atkurti senuosius receptus. Pradėję kalbėti apie Baltijos šalių virtuvę, nusprendėme ieškoti būdų, padėsiančių greičiau ir sąmoningiau vystytis lietuviškos virtuvės identitetui. Tam reikia mokytis iš praeities, tyrinėti mūsų kultūrą. To siekdami įvairiais kampais žvelgėme į Lietuvos kulinariją prieš keletą šimtmečių, o beieškodami kokių nors kabliukų, atradome 1918 m.

– laiką, kai gimė Baltijos šalys. Manome, kad dabar pats laikas atrasti naująją Baltijos šalių virtuvę. Simonas: Mūsų pasirinkta kryptis dar nėra tyrinėta nei pačių lietuvių, nei kitų Baltijos šalių. Visi mes turime savo tradicines virtuves, bet pradėjęs gilintis supranti, jog šios „tradicinės“ virtuvės susiformavo tik per pastaruosius penkiasdešimt metų. Ta tikroji, senoji mūsų šalių virtuvė yra užmiršta, nedaug žmonių gali pasidalyti jos ypatumais. Matas: Iš tikrųjų lietuviškos ar Baltijos virtuvių formavimui per įvairius politinius pokyčius neturėjome daug laiko. O išsilaisvinus iš Sovietų Sąjungos gimė milžiniškas alkis tyri-

LAMŲ SLĖNIS

201

nėti Vakarų kultūrą ir jų virtuves. Manau, kad tik dabar ima bręsti nauja karta, kuri nori žvalgytis aplinkui, ieškoti savo šaknų, vertinti tai, ką turime. Manau, kad bręsta laikas naujai kulinarinei krypčiai. Daug žmonių keliauja, nori pažinti kitas kultūras – vienas iš jų esu ir aš. Per gyvenimą man teko nemažai pakeliauti, tačiau galiausiai supratau, kad niekur nėra geriau nei čia, Lietuvoje. Kalbant būtent iš virėjo pusės, čia gamta yra be galo švari ir nepaliesta industrinės revoliucijos. Simonas: Mūsų tikslas – moderniai pažvelgti ir panaudoti pamirštus senesnių laikų ingredientus, žoleles, šaknis, žieves. Mes negalime reprezentuoti lietuviškos virtuvės, nes ji dar nėra susiformavusi. Tad atidarydami šį restoraną norime ne ją sukurti, o po truputį vystyti, atrasti. – Eglės spygliai, šakos, ąžuolo lapai, skruzdėlės... Visa į jūsų virtuvę atkeliauja iš gamtos? Matas: Tai – gana įprasti mūsų ingredientai. (Šypsosi.) Dauguma produktų į mūsų restoraną atkeliauja iš gamtos, tačiau pirmiausiai reikia susikurti tam tinkamus kanalus. Žinoma, laukinė gamta yra neatsiejama nuo virtuvės kultūros. Pakeliavęs po miškus ir girias supratau, kad niekur kitur dar nesu to matęs, – gamtoje galima rasti dar neištyrinėtų ingredientų, tai ir yra didelė identiteto dalis. Senovėje gamtos gėrybių rinki-

202

LAMŲ SLĖNIS

mas buvo neatsiejamas nuo žmonių išgyvenimo, tad manau, kad ir dabar turėtume daugiau įkvėpimo semtis iš gamtos. Simonas: Labai svarbus ir kultūrinis aspektas – skirtinguose Lietuvos regionuose žmonės tą patį ingredientą apdorodavo skirtingais būdais. Nors gamta ir gali turėti panašumų, bet skirtingi apdirbimo būdai diktuoja skirtingus skonius. Sezoniškumas ir krašto kultūra senojoje Lietuvoje buvo labai svarbūs, tad ir „Nineteen18“ mes jais remsimės. – Kliaunatės atsakingo ūkininkavimo vizija. Skaičiau, jog laukai, kuriuose auginate produktus, buvo neliesti 14 metų? Matas: Pirmąkart atvykus į tuos laukus pamačiau vien dobilus, reiškiančius labai švarią, geros struktūros, subalansuotą dirvožemį. Simonas: Iš tiesų, orų prognozes šią vasarą sekėme nuolat! ( Juokiasi.) Matas: Viename lauke sodinome įvairias kasdienes daržoves, o kitame – daugiau nei šimtą skirtingų aukštos kokybės sėklų, tarp kurių buvo ir įdomesnių, tokių kaip arbūzų, melionų, įvairių pupų, žirnių, burokų, kopūstų. Gausaus derliaus šiemet nesitikėjome – tačiau sulaukėme! Simonas: Kai išrauni iš saulės įkaitintos žemės dar šiltą ridiką, jį nuvalai – štai tada pajauti tikrąjį malonumą. Tai ir yra tikrieji skoniai.

LAMŲ SLĖNIS

203

204

LAMŲ SLĖNIS

205

206

LAMŲ SLĖNIS

207

208

LAMŲ SLĖNIS

– Kur link šiuo metu apskritai juda restoranų kultūra? Kas dabar populiaru gastronomijos pasaulyje? Matas: Man atrodo, kad restoranai dabar stengiasi gelbėti pasaulį – maistu ne tik diktuoti tam tikras madas, bet ir įkvėpti, atkreipti dėmesį į esmines problemas. Lietuvoje dabar visi gyvena lietuviškumo paieškomis. Patys restoranai vystosi labai sparčiai – vieną spartų šuolį Lietuvos restoranų kultūroje turėjome prieš penkerius–šešerius metus, manau, kad per keletą metų šoktelsime dar aukščiau, kulinarija dar kartą transformuosis. Tikėkimės, kad didės susidomėjimas naudoti atsakingai užaugintus ar pagamintus vietinius produktus. Tai teigiamai atsilieptų visai restoranų ekosistemai, t. y. ūkininkų–tiekėjų–restoranų santykių augimui. – O kas, jūsų manymu, populiaa

LAMŲ SLĖNIS

209

210

LAMŲ SLĖNIS

211

– O kas, jūsų manymu, populiarės ateityje? Simonas: Manau, kad būtent sąmoningo vartojimo kultūra yra labai stipri žinutė, kurią reikia dar stipriau skleisti. Matas: Stiprėjant pasaulio gelbėjimo tendencijai, t. y. restoranams stengiantis vartoti atsakingai užaugintus produktus, kitas žingsnis turėtų būti šių žinių pritaikymas namuose, kasdienybėje. Jei restoranas pasakoja, ką daro ir kaip tai yra gerai, svečiai ima vis dažniau įsiklausyti ir gautą informaciją taikyti savo namuose. Tada automatiškai atsiranda paklausa vietiniams, kokybiškiems produktams, galbūt tada ima vystytis ūkiai, po truputį keičiasi ir prekybos centrų lentynos. Tai nėra kažkokia utopinė idėja – viskas jau po truputį vyksta.

212

LAMŲ SLĖNIS

213

214

LAMŲ SLĖNIS

215

– Kas, anot jūsų, yra futurizmas lėkštėje? Matas: Tai tam tikros virėjo vizijos įgyvendinimas lėkštėje, norimos ateities siekimas. Tarkime, jeigu nori prisidėti prie tam tikros aiškios socialinės ar kultūrinės problemos sprendimo, gali tai daryti pasitelkdamas savo kulinarijos žinias. Tai it trokštamos geresnės ateities įgyvendinimas, siekis ją priartinti. – O kaip manot, ką mes valgysime ateityje, tarkim, po dar šimto metų? Simonas: Norint pažinti ateitį, reikia žiūrėti į tai, kas buvo praeityje. Žvelgdami į praėjusį šimtmetį matome, jog visi ingredientai, augę mūsų žemėse, išliko tie patys. Galima gerinti jų kokybę, apdorojimo technologijas, tačiau pats produktas lieka tas pats. Matas: Vadinasi, valgysim seną gerą maistą. (Šypsosi.) Simonas: Nebent pasikeis klimatas ir kirsim ananasus ir vynuoges! ( Juokiasi.) Matas: Tikėkimės, kad atsiras būdų išnaudoti visą produktų, tarkim, daržovių, galią – tikiuosi, jog maistas bus ruošiamas taip, kad jame išliktų kuo daugiau naudingųjų medžiagų. Jei pasaulyje jaučiamas maisto stygius, o jį visgi valgome tam, kad gautume energijos, norisi tikėti, kad atrasime būdų, kaip maisto nešvaistyti.

216

LAMŲ SLĖNIS

217

218

LAMŲ SLĖNIS

Ant klevo lapų kepta duona

REIKĖS: •

290 g ruginio duonos raugo

•

290 g ruginio duonos raugo

•

85 g viso grūdo rupių ruginių miltų

•

60 g vandens

•

4 g sausų mielių

•

3 g kmynų sėklų

•

25 g skysto miežių salyklo

•

50 g vandens

•

65 g kvietinių miltų

•

50 g viso grūdo rupių ruginių miltų

•

30 g medaus

•

5 g druskos

Sumaišykite pirmojoje skiltyje išvardintus produktus ir palikite kambario temperatūroje apie 2–3 valandas. Tešla turėtų padvigubėti. Tada įmaišykite likusius (antrosios skilties) produktus ir gerai išminkykite. Tešla turėtų būti minkšta, tačiau lengvai formuojama. Jei reikia, įdėkite daugiau miltų arba vandens. Vandeniu suvilgytomis rankomis suformuotą kepalėlį dėkite į klevo, ajerų ar ąžuolo lapais išklotą kepimo indą ir palikite kambario temperatūroje, kad dar pakiltų. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių.

LAMŲ SLĖNIS

219

220

LAMŲ SLĖNIS

221

222

LAMŲ SLĖNIS

KOKIOS SPALVOS BUS GULBĖ? Tekstas: Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė Nuotraukos: asmeninis archyvas

Juodosiomis gulbėmis vadinami įvykiai, kurie nutinka labai netikėtai, sukrėsdami visą pasaulį. Taip galima vadinti karus, stichines nelaimes, ekonomines krizes, epidemijas, bet ir visus didžiuosius išradimus – pavyzdžiui, garo mašina, kompiuteris ar internetas iš esmės pakeitė pramonę ir tarpusavio komunikaciją. Įvykis būna itin staigus ir jį įmanoma paaiškinti tik vėliau – nes iki jam nutinkant jis tiesiog už žmogaus suvokimo ribų. Juodosios gulbės teorijos esmė – parodyti, koks ribotas ir pažeidžiamas yra mūsų žinojimas, grįstas surinktais istoriniais duomenimis ir stebėjimais. Šiandien, kai dėl itin kompleksiškų ir žaibiškų pokyčių analitikams tampa vis sunkiau prognozuoti, kas laukia rytoj, juodosios gulbės pasirodo vis dažniau. Todėl vienas pagrindinių gebėjimų, kurio reikia kiekvienam šiandieniniame pasaulyje gyvenančiam žmogui, – gebėjimas prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių. Nuosekliai virstame kūrybine visuomene, kurioje esmine preke tampa žinios ir idėjos. Tokios visuomenės pagrindas – gebėjimas keistis informacija, gilinti žinias ir kurti naujoves,

kitaip tariant – nuolat mokytis. Ateities ekonomikos raida priklausys nuo to, kaip lanksčiai visuomenė gebės reaguoti į nenuspėjamus pokyčius, apie kuriuos užsiminiau anksčiau, todėl kiekvienam iš mūsų būtini gebėjimai, kurie padėtų apdoroti, kritiškai vertinti ir pritaikyti lengvai pasiekiamas žinias, jas kūrybiškai derinti tarpusavyje, savarankiškai spręsti iškylančias problemas. R. Florida, apibūdindamas šiuolaikinę visuomenę, naudoja „kūrybinės visuomenės“ terminą ir teigia, kad formuojasi nauja klasė, kurios pagrindą sudaro žmonės, dirbantys mokslo, inžinerijos, IT, kultūros, estetikos, dizaino industrijose ir kasdien naudojantys kūrybiškumą kaip pagrindinį darbo įrankį. Tokioje visuomenėje kūrybingumas nebėra siejamas išskirtinai tik su meno sritimi ir naujų idėjų generavimu. Šiandien tai sudėtingas ir daugialypis fenomenas, analizuojamas asmenybės, visuomenės ir kultūros kontekstuose; daugelio sudėtingų procesų visuma, apimanti konceptualų idėjų derinimą, išplėtimą, metaforų, modelių, struktūrų kūrimą. Viena iš priežasčių, kodėl judėjimas kūrybinės visuomenės link yra gana lėtas – pramonės revoliucijos palikimas. Ji pasaulį pakreipė produktyvaus ir vartotojiško gyvenimo linkme, po jos pradėjo stipriai augti ekonomika,

darbas žmogaus gyvenime pamažu užėmė vis aukštesnį laiptelį prioritetų hierarchijoje. Ėmėme vadovautis efektyvumo kriterijais beveik visose gyvenimo srityse – darbe, asmeniniame tobulėjime, santykiuose. Daugumą dalykų darome skatinami išorinės motyvacijos veiksnių: atlyginimo, geresnių pareigų, aukštesnio statuso visuomenėje. Tačiau, nors ekonominiu požiūriu gyvename geriau negu bet kada prieš tai, pasitenkinimo gyvenimu rodikliai kelia didelių klausimų. Augantis žmonių vienišumas, depresija, pasaulį slegiantis besaikis vartojimas liudija apie dideles visuomenės ydas. Tačiau pastebima, kad rezultatyvumas ir efektyvumas vis rečiau vertinami kaip gyvenimo kokybės rodikliai, vietoj to vis daugiau dėmesio skiriama ne rezultatui, o procesui, malonumo ir savirealizacijos šaltiniui, – geros psichologinės savijautos atžvilgiu daug tvaresniam ir ilgaamžiškesniam. Dėmesys procesui mums gali padėti ne tik jausti didesnį pasitenkinimą darbu ir gyvenimu, bet ir ugdytis gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir naujų atspalvių gulbių, kurios ir yra mūsų kartos iššūkis. Sekite Aistės Jakimavičiūtės kasdienybę instagrame: @aisteliutas

LAMŲ SLĖNIS

223

AKIMIRKŲ DIEVAI

#ateitis #futuristai Ricky Arnold NASA astronautas Instagram: @astro_ricky

224

LAMŲ SLĖNIS

225

AKIMIRKŲ DIEVAI

#ateitis #futuristai Futurism Cartoons Piešiniai apie ateitį @sciencetripper

226

LAMŲ SLĖNIS

227

AKIMIRKŲ DIEVAI

#ateitis #futuristai Ryan Chylinski Mokslo ir kosmoso fotografas Instagram: @sciencetripper

228

LAMŲ SLĖNIS

229

AKIMIRKŲ DIEVAI

#ateitis #futuristai Inverse Portalas, nagrinėjantis temas apie ateitį Instagram: @inverse

230

LAMŲ SLĖNIS

231

IKI PASIMATYMO

SPALĮ www.lamuslenis.lt

232

LAMŲ SLĖNIS