Rekomend garsu s s

REKOMENDACIJOS Literatūra: Andrijanova A., Vilkienė S. Garsų tarimas. Kaunas ,,Šviesa“, 1990 Garšvienė A., Dapšienė L., Gudavičienė J., Kostkienė Z., Morkuvienė G. Neišplėtotos kalbos ugdymas. Kaunas ,,Šviesa”, 2001 Andrijanova A. Tark garsus taisyklingai. Liucilijus, 2004

Parengė Kėdainių specialiosios mokyklos mokytoja konsultantė Aušra Stoškienė

Kėdainiai 2009

S-Š

GARSŲ DIFERENCIJAVIMUI

ARTIKULIACINIO APARATO MANKŠTA

Skaitant arba klausantis suaugusiojo skaitymo, papildyti pasakojimą nupieštų daiktų pavadinimais

Garso s tarimui Mankštos pratimai atliekami iš pradžių mėgdžiojant suaugusįjį, po to – savarankiškai:  Pūsti vatą, malūnėlius, dūdeles, balionus, atkišus lūpas į priekį  Ilgai tarti garsus o, ū  Pūsti orą į liežuvio vidurį, padarius liežuvio ,,dūdelę”  Pūsti į liežuvio vidurį, liežuvį laikant tarp dantų ,,loveliu”  Ilgai tarti garsus y, e, ištempus lūpas į ,,šypsenėlę”  Pakaitomis tarti garsus u-y, atkišant lūpas į priekį, po to – ištempiant į ,,šypsenėlę”  Pravėrus burną, laikyti laisvai platų liežuvį  Liežuvio galiuką atrėmus į apatinius dantis, ,,kalneliu’’ išlenkti liežuvio nugarėlę  Kaitalioti platų liežuvį ir liežuvį ,,kalneliu”

Garso š tarimui  Lūpas įtempti šypsenai, po to atkišti plačiai į priekį – tai kartoti pakaitomis keletą kartų  Iškišti platų liežuvį, jį kelti į viršų ir uždengti viršutinę lūpą  Aplaižyti viršutinę lūpą, liežuviu ,,suskaičiuoti” viršutinius dantukus, pabandyti pasiekti nosytę  Pabūti ,,dažytojais”: liežuvio galiuku pirmyn – atgal braukyti kietąjį ir minkštąjį gomurį  Iškišti liežuvį ir padaryti ,,samtelį”: liežuvio galiukas ir kraštai pakilę, o nusileidęs vidurys sudaro įdubimą  Padaryti ,,samtelį” už viršutinių dantų, burnoje. Pūsti į jį orą. Tą patį daryti sukandus dantis  ,,Palakti pienelį”, kaip katytė laka

Žvėrelių piešinėliai Žvėrelių mokykloje vyko piešimo pamoka. Ežiukas nupiešė du didelius raudonus

Šias užduotis atlikite kiekvieną dieną (pagal galimybes), kol pastebėsite, jog garsus S ir Š vaikas be ypatingų pastangų taisyklingai taria savarankiškoje kalboje, t.y. bendraudamas su tėvais, draugais, artimaisiais.

, po to -

bet piešinėliai jam nepatiko. Kiškutis nutrynė juos . Šerniukas norėjo piešti

, ir nupiešė

,bet prisiminė piktą

bulvienojuose jų šeimyną užpuolusį, todėl šio sumanymo atsisakė. nupiešė dailią ąžuolo

- O aš nupiešiau

.

, - džiaugėsi sumani voverytė.

Meškiukas baigė spalvinti savo mamą piešinius.

GARSŲ S-Š DIFERENCIJAVIMAS

. Kiškutis nupiešė dobilo

. Mokytojas pagyrė

,

S-Š tarimo įtvirtinimas tekstuose Perskaitomi arba, suaugusiajam perskaičius, pakartojami eilėraštukai. Labiausiai patikę ,,žvėrelių šnekos“ išmokstamos atmintinai

KIŠKIUKAS Kad mamytė Nenuliūstų, Valgau aš pietums Kopūstų.

S -Š tarimo įtvirtinimas skiemenyse sa – ša so – šo su – šu sū – šū

še – se šė – sė ši – si šy – sy

aš – as oš – os uš – us ūš – ūs

es – es ės – ėš is – iš ys – yš

šas – šes šos – šės šus – šis šūs – šys

S – Š tarimo įtvirtinimas žodžiuose

STIRNIUKAS Pajuodęs varnas Sukas...

- Baisu!

Esu stirniukas: Ar nenuneš Kranklys manęs Į pakalnes?!

BRIEDŽIUKAS Nesijuokite Ilgai: Man jau kalasi Ragai!

Nebadysiu jais Kaimynų – Bėgsiu su vaikais Lenktynių!

sąla – šąla sakė – šakė saulė – šaudė sauja – šauna

sargas – šarka lesa – laša vasara – ašara sakalas – šapalas

saga - šaka trasa - trąša sakalai - šakaliai sagutė – šakutė

sesutė – Šešupė susuko – sušuko sukinėja – šokinėja suknelė – šukelė

liesas – riešas plėšia – tiesia rašau – rausiau rąstas – raštas

skara – švara spalis – šalis sliekai – šratai sakai – šlakai

Užduotys:

1. Taisyklingai ištarti nupieštų daiktų pavadinimus.

2. Atskirti augalus ir gyvūnus.

LŪŠIUKAS Dryksiu šuoliais Tarp šakų, Bet ... nepuolu Aš vaikų.

Norite – Kate vadinkit, Tik ant uodegos Neminkit!

3. Sugalvoti priešingos reikšmės žodžių: karštas - ......... švarus - .......... šviesus - ........ storas - ........... rūgštus - ........ aukštas - .........

4. Pirštuku ,,pavaikščioti“ nykštuko takais ir pasakyti, ką jis pamatė, surado, sutiko.

 Piktas kaip vilkas.  Riebus kaip meška.  Eina kaip meška.  Greita kaip stirna.  Ausys kaip kiškio.  Nuskuodė kaip kiškis išbaidytas.

3. Pabaigti sakinius:  Sauliui ištrūko .............. .  Nulūžo obels ................ .  Vanduo ............... .  Vištos ............... .  Šviečia.............. .  Pamiškėje ............. .  Ant skruosto blizga ........... .  Pagaliau atėjo ............. . Žodžiai sakinių užbaigimui: saulė, šaudo, lesa, laša, saga, šaka, ašara, vasara.

S – Š tarimo įtvirtinimas sakiniuose Sakiniai skaitomi arba, suaugusiajam perskaičius, pakartojami, o kur reikia papildomi

1. Pavartoti žodį sakiniui tinkamu linksniu:  Ant gero žmogaus ir .............. neloja.  Sutaria kaip ............... su kate.  Kam to ............ reikėtų, jei katė lotų.  Kad ................ pinigų turėtų, mėsos nusipirktų.  Davė .............. lašinius saugoti. Ar ilgam .............. dešra po kaklu.  Ir ............. nugraužto kaulo nemesk.

2. Perskaityti ir pakartoti palyginimus. Labiausiai patikusius – išmokti atmintinai:  Ėda kaip alkanas, išbadėjęs vilkas.  Gudrus kaip senas vilkas.  Pilkas kaip vilkas.

4. Apibūdinti gyvūnus, atsakant į klausimus:  Kas tai yra?  Kaip atrodo?  Koks jo balsas?  Kur gyvena?  Kuo minta?  Koks jo kailis?  Ar naudingas žmogui?