MŪSŲ VERTYBIŲ IR IŠMINTIES IŠBANDYMAS Kauno Panemunėje duris atvėrė kūrybos namai „K.I.N.A.S. Panemunė“. Erdves, kuriose jie įsikūrę, kartu su kolega Kęstučiu Žižiu gaivina Giedrius Bučas. Gamtosauginės prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas, apdovanojimą gavęs už darnios gyvensenos populiarinimą, socialines ir menines iniciatyvas, visuomenininkas pasakoja ne tik apie stiprių bendruomenių naudą ar antrinio dizaino idėjas, bet ir kartu atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kaip elgiamės su gamta. Kalbėdamas Giedrius nevengia aštresnių žodžių Tekstą parengė Viktorija Karsokaitė fotografijų autoriai Darius Petrulis, Dovydas Bučas, Rokas Tenys, Modestas Kymantas
Prieš porą metų nusprendėte atnaujinti seną, 1930 m. statybos Panemunės kino medinuką, ten įkūrėte kūrybos namus. Kaip kilo tokia mintis? Jau kurį laiką imuosi panašių iniciatyvų, anksčiau Kauno Pramonės pr. buvau įsteigęs bendruomenines dirbtuves. Norėjome jas išplėsti, kad tai būtų kultūrinė erdvė, tačiau šio projekto nepavyko įgyvendinti. Buvome įsikūrę komercinėse patalpose, tad reikėjo mokėti nuomą. Kadangi tai nebuvo komercinis projektas, teko jo atsisakyti. Paskui buvo tarpas, kai užsiiminėjau tik neformaliu švietimu, vykau į mokyklas, lankiau bendruomenes ir kitas organizacijas. Prieš ketverius metus atsikraustęs į Panemunę susipažinau su vietiniu Kęstučiu Žižiu. Kaip tik vyko „Kauno – Europos kultūros sostinės“ renginiai. Kęstutis buvo „Fluxus“ agentas, ieškojo naujų veiklų ir būdų, kaip įtraukti vietos bendruomenę. Jis papasakojo apie parapijai priklausantį pastatą priešais bažnyčią ir pasiūlė jame kažką nuveikti. Jis turėjo savo idėjų, aš – savo. Atsirado galimybė jas įgyvendinti. 2019 m. pabaigoje pradėjome tvarkyti pastatą. Nebuvo taip, kad va, turiu mintį ir dabar ieškosiu, kaip ją įkūnyti. Tiesiog su amžiumi supratau, kad visi dalykai ateina tada, kai turi ateiti. Ypač visuomeniniai dalykai, jų neišspausi. Matau, kaip susiburia veiklūs žmonės, kurie nori daryti, kurti, tereikia finansų. Dažniausiai jiems po kiek laiko nusvyra rankos, nes pinigai taip greitai neateina. Todėl siūlau pradėti daryti, žiūrėti, kaip seksis, o tada ieškoti lėšų. Ne nuo pinigų reikia pradėti, o nuo tikėjimo, visa tai turi kilti iš vidaus, iš širdies.
Kokioje stadijoje projektas ir kas ten šiuo metu vyksta? Per tuos metus sutvarkėme pastatą, kad jame būtų galima įsikurti, veikti. Bet, aišku, dar yra ką sutvarkyti. Kiekvienoje erdvėje daug darbo, bet pagrindinė salė funkcionuoja. Beveik kiekvieną vakarą joje kažkas vyksta: kalanetika, meditacijos, dukart per mėnesį rodome lietuvišką restauruotą kiną, o paskutinį mėnesio šeštadienį vyksta retro diskoteka su juostiniu magnetofonu ir plokštelėmis. 8
