2008 RUGSĖJIS WWW.PRAVDA.LT by Povilas

4508

2008 RUGSĖJIS WWW.PRAVDA.LT

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

INSPIRADO

Paskutinę vasaros savaitę mane įkvėpė prasta „Rimmel“ reklama „Get the London look“, „MGMT“ – „Destrokk“, befiltrės cigaretės, MGMT, kuriuos sutikau Bethnal Green autobusų stotelėje, skaičiai nuo 1 iki 2, ir vėl (ir vėl) Terry Richardsonas, yrantys dirbtinio kailio trumpi kailiniai – tai vienadieniai įkvėpimai. Nereikia net stengtis, kad juos išvardinčiau. O kas tas vienas?

pradeda atsargiau rinkti žodžius, juos užrašinėti.

Kai kraujas galvoje suteka arčiau kaktos rašau: Mane įkvepia juodos skrybėlės (ar tikrai? Nežinau, bet tą akimirką man taip atrodo. Nepaisant viso purvo ir tuštybių, kurios man patinka, man labiau patinka simbolizmas ir XIX amžius).

O Vilnius net turi skrybėliuotą valkatą, pasiklydusį menininką, kurį pamačiusi gatvėje nejučiomis atšoku du žingsnius atgal ir nulaužiu šalia stovinčios mašinos veidrodėlį. Jis ant odinių diržų pasirišęs „Maximos“ maišą ir užsimetęs ant savo didelių nešukuotų plaukų tamsiai rudą beveik juodą skrybėlę (gal ji panašesnė į skrybėlę-panamą, bet tiek to, lietuviai niekada neturėjo pernelyg rimtų buržuazinių tradicijų) kasdien rikiuoja sostinės gatves – regione nuo Vilniaus gatvės iki Maironio. Maironis nenešiojo skrybėlių.

Juodos skrybėlės ant didelių mąstytojų galvų atrodo romantiškai. Mąstytojai atrodo patraukliai. Vos iš tolo pamačius linksinčią juodą skrybėlę, mane įkvepia vien spėjimas, kuo gyvena galva po ja. Du metus stebiu skrybėliuočius – jie kažkuriuo paros metu

Visi, nuo Charlio Dikenso iki Williamo S. Burroughs, iki Jono Meko, iki jauno talentingo vaikio bembio akimis iš Alsterio. Polio Verleno? Įdomu, ar savąjį katiliuką jis pametė artimuose santykiuose su Arthuru Žanu Rembo… Juk jis simbolistas romantikas, ne kitaip. Peter Doherty? Taip, jis irgi.

ANDREA KWANG

WWW.PRAVDA.LT VYR. REDAKTORIUS KRISTUPAS SABOLIUS KRISTUPAS@PRAVDA.LT VYKDANČIOJI REDAKTORĖ INGA NORKE INGA@PRAVDA.LT REDAKTORIAI TOMAS AUKSARANKIS TOMAS@PRAVDA.LT ĮVYKIAI 7@PRAVDA.LT, DAINA DUBAUSKAITĖ FOTO MR. BOMBASTICK, CREEP DIZAINAS MARULIS MARULIS@PRAVDA.LT, MARGAPIEVA MARGA@PRAVDA.LT REDAKCIJA ADA PAUKŠTYTĖ, ALEKSANDRA PIKTYTĖ, APOLOMINAS, ASTA OSTROVSKAJA, BALTA, BONANU, BONG, CARLO MANDRAKE, ELLE DRIVER, JUODA, JUSTĖ MALDŽIŪNAITĖ, TANIA REX, VYTUKAS, VLADIMIRAS TRUDNIKOVAS, ZANĖ IR GUNARS BAKŠEJEVAI RINKODAROS VADOVĖ GIEDRĖ BRAŽIŪNAITĖ GIEDRE@PRAVDA.LT PLATINIMAS NORBERTAS SEREIKA REKLAMA EGLĖ PRAŠČIŪTĖ REKLAMA@PRAVDA.LT LEIDĖJAS UAB „IDĖJŲ REVOLIUCIJA“, SAVIČIAUS G. 13/2, 01127, VILNIUS SPAUDĖ UAB „SPAUDOS KONTŪRAI“ P45 CIRKAS, 2008 M. RUGSĖJIS, TIRAŽAS 30 000 EGZ., TIESA IŠEINA KAS MĖNESĮ, ISBN1822-5497 PRAVDA@PRAVDA.LT VIRŠELIS Alyz (www.visualyz.com)

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

PRAVDAMETRAS/SRIUBA

Dievas

Fukingo provincijoje žaibas trenkė į melagingai Juo prisiekusį kiną Xu. Suvešėję ūsai

Visokie – dabar juos naktimis klijuojasi net moterys. Dar vienas turgus

Mokytojų namų kiemelyje tikrai nėra blusų, tik sumažėjusio provincialumo. Kumari eis į mokyklą

Teismas neleidžia, kad vietinis budizmas Nepalo baby-divai ribotų teises. Simian Mobile Disco Lietuvoje

Tai reiškia, kad nevėluojam Nauja mūza madoje

Peliuką Mikį dabar keičia Super Mario. Ypač geri jo tapetai.

Reklama Sako, tai visai nedaug

Bet Michaelui Jacksonui vis tiek penkiasdešimt. Nepasitikti ir nuvertinti penkiakovininkai

Kaip sakė Krungolcas apie traumuotą Zadneprovskį: „Jis net viena koja būtų atšuoliavęs“. Musės kuria pabėgimo taktiką

Mokslininkai nustatė, kad Zvimbiantis Įkyrumas iš anksto planuoja, kaip išvengti mazgotės. Įsisiautėjęs atšilimas

Arkties vandenyno ledas šią vasarą sumušė tirpimo rekordą. Kompiuterių virusai kosmose

Užkratas Gammima.AG jau įsimetė į orbitinę NASOS stotį. Fiurerio Putino imperija

MARGAPIEVA

Šio puslapio neužtenka, kad išreikštų, jog invazija į nepriklausomą šalį yra giliausias kada nors buvęs Žemyn.

Karas per TV Plazminės palestiniečio savižudžio žarnos jūsų kambaryje, talibai, pjaustantys galvas po CNN ženklu, rusų „Migai“, bombarduojantys Gorio pensininkių lovas, ir sėkminga jūrų pėstininkų ataka Irako šiaurėje, matoma ekskliuzyviai iš palydovo. Koviniai filmai jau nepakankamas cirkas. Televizijai reikia „tikro“ karo. Ir žinot ką? Jums tai teikia malonumą, tegul ir užgniaužtą. Disneilendas Kitame puslapyje rasite Baudrillardo citatą. Ji sako, kad Disneilendas egzistuoja tik tam, kad užgožtų, jog pati Amerika jau seniai yra Disneilendas. Tai akivaizdu vaikų miegamuosiuose, kur elektrifikuotos lėlės merkia akį dainuojantiems meškinams-robotams, o simpatiški dinozaurai šoka sirtakį saulės baterijomis varomiems viščiukams. Žaislai nebegali būti tiesiog žaislai. Pasaulis turi linksminti nuo pirmosios sąmoningumo akimirkos. Politika Valinsko partijos akibrokštas iš tikro tėra lengvas pirstelėjimas, nesukeliantis rimtesnių emocijų ar net pakikenimo. Nieko naujo, kai cirkininkas cirką cirke daro. Seimo klounai, savivaldybės akrobatai ir ministerijų kardų rijikės man kur kas juokingesni. Geriausi jų numeriai – jau spalio mėnesį. Sportas Jonas Kazlauskas skundėsi, kad kinai eina iš proto dėl NBA, tačiau neturi žalio supratimo apie Europos krepšinį. Nenuostabu. Argi galima palyginti akademiką Bodirogą su ekvilibristu LeBronu? Vienas minkštu riešu tiesiog pelno taškus, kitas balansuodamas žemyn galva ant krepšio konstrukcijos gerina pop-corno pardavimų statistiką. Cirkas visada laimi. Muzika ir spauda Kai geras muzikantas tampa geltonosios spaudos darbuotojų tingumo (paieškoti naujienų daugiau nei dviejuose sandėliukuose) atpirkimo ožiu, nei Mansono ar Britnės šlubi triukai neišgelbės gero muzikanto nuo nesveiko dėmesio. Lengviausia yra pasigauti rimtai sergantį artistą ir nenulipti nuo jo net kai nufilmuoji, kaip artistas būdamas scenoje slapta iš savo kuodo traukia kokaino žiupsnį (šiuo konkrečiu atveju kalbame apie „ją“). Neaišku, ar tai galima pavadinti liūdesio cirku, bet mes jo tokio norime labai labai. Restoranai Populiariausio restorano pasaulyje simbolis yra klounas. Kadangi ten būna pastatytos supynės, restoraną mėgsta vaikai. Jie valgo klouno smegenis užsigerdami vandeniu užpiltais milteliais, kurie, kaip manoma, kaupiasi klouno panagėse. Tėvai už tai su malonumu sumoka, kad tik nereikėtų jiems virti ir per ašaras maitinti savo vaiko avižų koše su medumi namie. Nejaugi klounai tokie galingi? Ne, tai tėvai apsivalgė jo smegenų kotletų ir valgymas jiems yra ne kas kita, o klounada.

6 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

PALAPINĖ

TANIA REX

Vaidmenys ir atliekami numeriai Meška Uspaskichas. Įkaušusio lokio trekas. Magas Zuokas. Išsivadėjusios magijos seansas. Gimnastas Auštrevičius. Neįdomumo akrobatika. Žonglierius Kirkilas. Numeris su savais ir svetimais interesais. Karvių jodytoja Prunskienė. Agrarinio grėblio rijimas. Ekvilibristas Paulauskas. Laviruojantis prisitaikėliškumas. Klounas Paksas. Šliundra vis nori valdžios. Ugnies rijikas Muntianas. Svylantys padai. Tramdytojas Kubilius. Rusiškų tigrų užspeisti.

8 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Kolumnistai

Komercinis/žiūroviškas lietuviškas kinas yra visiška nesąmonė. Jis yra ribotas ir nepajėgus. Ir kokia prasmė apie tai nuspręsti prieš jį kuriant, pinigų į sales niekas vis tiek neatneš – čia jau statistika negailestinga. Jei filmas pakankamai autorinis, žiūrovai bus, ne tik čia, bet ir, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Girdėjai apie jauną lietuvių režisierę Alantę Kavaitę? Prancūzai jau girdėjo. Autorinis kinas laimės, nes pasklis plačiau. Tiems, kuriems įdomu, kaip Mamontovas vaidina kunigą, pažiūrės; tačiau įtaigus, ryškus kunigo vaidmuo gali būti pažiūrėtas ir ten, kur Mamontovas nežinomas, pavyzdžiui, Švenčionyse, ar Barselonoje.

Fantazijos dienoraštis Lietuviškų reikalų dienoraštis

Todėl šiandien gyvename atrofuotos fantazijos pasaulyje. Įsivaizduoti nebespėjame arba nebematome prasmės – už mus tai jau padarė. Vaikai, skaitantys „Harį Poterį“, jau žino, kaip jis atrodo. Misterio Properio torsas iškyla mūsų galvoje anksčiau, nei užuodžiame švaros kvapą. Sulig telefono skambučiu prie ausies prisėlina reklaminė teleoperatoriaus pantera. Net ir Olimpinių žaidynių atidarymo tiesioginės transliacijos metu „tikrieji“ saliutai papildomi skaitmeniniais. Koordinuojama ir montuojama viskas: nuo kino filmų, televizijos laidų, interneto puslapių („naujienos paseno, nuo šiol – videonaujienos“) iki picerijų meniu, kuriuose šalia patiekalo pavadinimo įspraudžiama asimetriško didžkukulio nuotrauka. Visą šį cirkiškumą ir spektakliškumą, žinia, savo garsiąja metafora apibendrino kitas prancūzas Jeanas Baudrillard’as. Anot jo, Disneilendas egzistuoja tik tam, kad nuslėptų, jog pati Amerika, yra Disneilendas: „Disneilendas pateikiamas kaip įsivaizduojamybė norint įtikinti, kad visa kita yra tikra, nors, tarkim, koks nors Los Andželas ir visa jį supanti Amerika jau nebėra realūs, o priklauso hipertikrovės ir simuliacijos sferai“. Kai žūsta tikrovė, žūsta ir vaizduotė. Vargu ar tai didelis netikėtumas. kristupas@pravda.lt

Kino kasininkas Edvinas Pūkšta patvirtins du dalykus: pirma, kad filmus lietuviai paskutiniais metais žiūri smarkiai gausiau (rinka dvigubėja) ir, antra, kad tarp 250 žiūrimiausių filmų po nepriklausomybės atgavimo (1993-2007 m.) yra, dėmesio, trys lietuviški filmai – „Nuodėmės užkalbėjimas“, daugiausiai prievarta atvarytų mokinukų dėka žiūrėtas „Dievų miškas“ bei pensininkų paguoda „Vienui vieni“. Tiesa, atnaujinus duomenis šių metų pasiekimais ten būtų ir latvio Maris Martinsons režisuoti „Nereikalingi žmonės“. Tuo tarpu, ilgai žadėtas jaunos, žiūroviškos kartos režisierių novelių rinkinys „Brėkštant“ buvo pažiūrėtas 348 žiūrovų. Tai yra truputį mažiau žmonių, nei jį kūrė. Ką daryti? Atsipalaiduoti ir nebežaisti holivudo, žaisti Daniją. Žinoma, ten viskuo galima kaltinti rūpestingą vyriausybę, brukančią paramas bet kam, kas kvepia kino juosta; to mes dar lauksime ilgai. Pradžiai reikia kurti autorinius filmus, sau, draugams, be biudžeto, su scenarijumi. Ach, scenarijai. Jie dėl visko kalčiausi. Prisižaidėme – reklama augino vieną kitą režisierių, bet niekas nesugalvojo iš ten pasiimti jokių scenaristų. O iš kur kitur? Nebent kažkam susišviestų scenaristų kursą atidaryti, kad ir šalia režisūros Muzikos ir Teatro akademijoje. Lietuvoje niekas nemoko kaip kalba herojai, kaip rašosi dialogai, kas yra istorija. Kol kas didžiausias natūralumas, pasiektas lietkine – keiksmų kalašnikovas. Kol scenarijų nebus, girdėsime tą pačią dainelę apie dolerį, kurį turėdami režisieriai išsprogdintų mūsų smegenis gerais filmais. Du žodžiai jiems: „Vienui vieni“.

Tamsu, kad valstybė turi neblogą krepšinio finansavimo politiką, bet ant kino yra dėjusi. Kodėl už medalius galima skirti kelis milijonus, o už apdovanojimus kino festivaliuose – ne? Gal ranką lenkiam, kas labiau garsina? Galime ir schemą įsivesti: milijonas už Kanus, pusė už Sundance, šimtas už Karlovy Vary ir t.t. Matelis iškart turėtų biudžetą kitam filmui, nereiktų teptis rankų pirmininkavimais. Bet velniop tą politiką, lengviausia skųstis. Tegul kino taryba dalina pinigus saviems, žmonoms, impotentams, nesvarbu. Geresni, stipresni ras būdų. Parašysi tą savo scenarijų ir be tarybos pakrapijimų, Emili Vėlyvi, neverk. Jei jis bent kiek geras, neverk. Tania Rex

Nuo šešiasdešimt aštuntųjų riedanti spektaklio gniūžtė išsipūtė iki besmegeniško ritinio. Mus užgriuvo įsisiautėjęs Holivudas, internetofonija, enterteinizacija, reklamiškumas, feisbukizmas ir žurnalas „Žmonės“. Technologijos išlaisvino nuo juodo darbo. Menas pavirto vadyba. Tikrajam menininkuicirkdariui nebereikia piešti, dresuoti dramblių, tašyti akmeninių skulptūrų, nebereikia netgi fotografuoti ir filmuoti. Svarbu žinoti, kaip koordinuoti. O koordinavimas – dieviškos įsivaizdavimo funkcijos dubliavimas.

Kažkas cyptelėjo „viskas, lietuviškas kinas bus žiūroviškas!“ ir kažkas kitas ne taip suprato. Pradėjo deklaruoti naują aušrą, išsivadavimo manifestus pildyti. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol trapus, chaotiškas komercinis sąjūdis nurimo ir grįžome į ten, kur buvome – prie filmų, kurie rūpi keliems. Aš sakau – taip geriau. Ir aš sakau – nebereikia stengtis dėl žiūrovo. Nereikia jam komercinio lietuviško kino, prodiuseri. Juk matei „Tamsos riterį“. Geriau varyk namo ir pagalvok, kaip eurofondus pakratyti. Ieva ir Ignas tai jau padarė.

KRISTUPAS SABOLIUS, TOMAS RAMANAUSKAS, Inga Norke

1968 m. epocha buvo iškalbinga. Prancūzas Guy Debord’as, vienas protingiausių anarchistų ir intelektualiausių alkoholikų, tuo metu pranašavo spektaklį kaip aistrą turėti ir aistrą atrodyti (kas iš esmės niekuo nesiskiria). Aistros būti nebeliko, sakė jis. Dabar mūsų noras išgyventi, mūsų vitalinis instinktas tampa performansu, spektakliu ir cirku. Tam, kad viskas būtų valdoma iš vieno centro, nebereikia Makedoniečio, Napoleono, Stalino, Hitlerio, Putino, Mao. Demokratija leidžiasi išprievartaujama savo pačios rankomis – spaudant distancinį pultelį.

K.Vildžiūno „Aš esi tu“ yra kryptis. Darai, ką moki ir jauti, tegul ir ribotai, bet nuoširdžiai, turi protingą prodiuserę pašonėje, važiuoji į festivalius, reprezentuoji. Kukliai, nedrąsiai, bet bent jau į tą pusę. Ginkdie nesakau, kad tai pavyzdinis filmas, tik kryptis. Lietuviško kino viltis, kol biudžetai miega – tarptautiniai festivaliai, bet ne rusų kino mugės. O festivaliuose reikia kalbėti apie save. Ten nėra prasmės rodyti, kaip tu moki kopipeistinti. Pažiūrime afganistaninę „Osamą“, estų „Rudens sonatą“, turkų „Klimatus“, savąjį „Prieš parskrendant į Žemę“ ir t.t., ir suprantame, ko iš mūsų reikia.

tomas@pravda.lt

Intuicijos dienoraštis

mesnį – rašyti mėnesiniame žurnale. Nes kol jis atsispaus, vienas ar kitas šviežias ir įdomus dalykas jau bus miręs. Toks mąstymas, aišku, yra perspaustas. Bet jame yra tiek tiesos, kiek, pavyzdžiui, būsimame „The Last Shadow Puppets“ albume, jei tiki ta grupe nuo pradžių. Pasiūla to, kas tikrai kieta, pastaruosius penkis metus išgyvena stichinę nelaimę. O mums visiems tikrai neužteks vietos ant didžiosios arkos, kur klesti kutiūras ir europietiškas „Bungalow 8“ restoranas. Pagal seną modelį, kurio užuomazgas dar prieš daugiau nei dešimtmetį, narstė bestselerio „Tipping Point“ autorius Malcomas Gladwellas, kažkas-šviežio-naujo-įdomaus išsivadėja tuoj pat, kai tik tai pagarsina kokia nors įtakinga medija. Dabar atsitiko taip, kad kažkas-šviežio-naujo-įdomaus tapo nebe išskirtinumu, o plačiai vartojama preke. Be to, pasidarė itin svarbu ją pastebėti tada, kai jos dar nėra. Utopiška, o gal net kvaila, kai pagalvoji. Bet būtent taip dabar veikia didžioji dalis įmonių. Kitaip esi pasmerktas ir vėl būti masinės prekių linijos kūrėju arba vartotoju. Londone mano sutikti, vis dar tarp maišto, marginalumo ir pigaus populiarumo sugebantys balansuoti „Babyshambles“ pasakė, kad, pavyzdžiui, indie bet kokia forma mirė. Ir mirė visur. Indie, pasak jų, dabar yra „Topshopas“ ir „H&M“. Lygiai tas pats atsitiko su „Glastonbury“, „Starbucks“… Tęsti? (Apie Lietuvos šviežias-pasmerktas-mirti vietas ir iniciatyvas kol kas šiame kontekste nesinori kalbėti). Ir kas po to? Tokie jau mes esame: mums turi būti gaila ir pavydu, kad ir kitas žino tą naują grupę, kurios vokalistas – būgnininkas, ar tą vietą, kur gamina skaniausią kavą mieste, žino parduotuvę, kur gali nueiti ir nupirkti nuodėmės vertą aksesuarą. Kai nebelieka godumo jausmo kalbant apie vieną ar kitą reiškinį, nebelieka nei įdomumo, nei originalumo tame, nei cool kaip-šis-žodis-anksčiau-buvo-suprantamas. Labai šlykšti tiesa, bet tokia ji yra. Dabar ir tu internete gali siūlyti savo naujos-šviežiosbangos pastebėjimus coolhunteriui (thecoolhunter. net), trendpedijai (trendpedia.com), trendwatcheriui (trendwatching.com) ir tau bus už tai dosniai atsilyginta. Apie tavo atrastą reiškinį perskaitys milijonas skaitytojų. Coolhunteris Billas Tikos kasdien gauna po šimtą naujų pasiūlymų, kurie, siuntėjų nuomone, jau gali būti pavadinti kitu-nauju-geru. Tik kaip padaryti, kad tas naujas-geras išgyventų daugiau nei dieną, kai internete apie tai pasirodo įrašas? Toks trendų kolekcionavimas yra per dirbtinas. Beje, iš Lietuvos Tikos dar negavo jokių pasiūlymų. Užtat lietuviai išmoko žaibišku greičiu, lyginant su devyniasdešimtaisiais, atrasti ir prisijaukinti tai, kas dar nespėję išmirti Vakaruose. Iš vienos pusės, tai jau olimpinis rezultatas (kad ir pačiu laiku užbukinti ir į Lietuvą pakviesti „Simian Mobile Disco“, kai dabar dėl jų plėšosi Londono klubai). Kita vertus, šiuo atveju aš kalbu apie mažą grupę žmonių, kurių didžioji dalis gyvena Vilniuje. Ir aš nekalbu apie tuos, kuriems prireikus naujo kūno kvapo, nueina ir nusiperka Davido Beckhamo kvapą.

Didžioji dalis trendų miršta taip greitai, kad nesu tikra, ar verta apie juos – konkrečiai kiekvieną įdo-

inga@pravda.lt

ZANĖ BAKŠEJEVA

Aroma, Vytukas, Lukas, Ramūnas, Šv. Velnias, plus370.COM

DISKO REIDAS

08/01-03

DISKO REIDAS

08/08-10

DISKO REIDAS

08/15-18

DISKO REIDAS

08/29-31

Alkūne už savo grožį // Spartakiada

„Ray-banai“ laimi prieš naktinėtojus ir Lietuvoje. Pasaulyje jų (orginalų) parduota jau 13 mln. // SounDesignClub, Woo

„Freaks On Floor“ vokalistas – rimtas vyras // Be2gether

Pusės etato vadybininkė // Nuke Them All, Hackney Wick, Londonas

Kažkas jau plaunasi… Bet kokiu atveju, sveikinam „Stereo45“ komandą laimėjus DJ Golo taurę // Spartakiada

Šypsena, kuri kartojasi visoje šio vakarėlio galerijoje. Nuo ko ji tokia atsiranda? Neramu // Ikke Flink Gutter, Woo

Girtuoklystės paralono voniose // Be2gether

Pilno etato madistas, visų Londono dizainerių meilužis // Nuke Them All

Beje, atrodo, viską turime, kad sportas Lietuvoje klestėtų // Spartakiada

Sienomis nuo Carlo Craigo virpesių // Natūraliai: Carl Craig, Gravity

Jei neišgali nuvažiuoti iki „Glastonbury“ purvynų … // Be2gether

Šie gražūs žmonės ir už apsaugą, ir už kasininkus, ir už durininkus. Malonu sugrįžti // Nuke Them All

Legenda sako, kad šios paralono plantacijos vėliau tapo orgijų vieta // Be2gether

Ištikimiausias Amy W. gerbėjas visame Londone // Nuke Them All

Perukai perukai – vakarėliuose ir po jų tampa tokie pat svarbūs kaip akiniai nuo saulės // Old Blue Last, Londonas

„Happyendless“ – ne Madonna, bet gulėdami scenoje jie atrodo gerai // Happyendless, Havana Social Club

MEGAPOLIS

Kas trečias vyresnės kartos gruzinas yra buvęs, gyvenęs ar atlikęs karinę tarnybą Lietuvoje. Nenustebk, jei gruzinas į tave prabils švaria lietuvių kalba. Gruzijoje prisistatyti rekomenduotina – lietuviai ten ypač gerbiami. Tbilisis – vienas tų miestų, kuris naktį tampa trisdešimt kartų gražesnis nei dieną. Gruzijos sostinėje gali nakvoti po atviru dangumi vasarą, apleistuose restoranuose, netikėtai užtiktose šventyklose arba penkių žvaigždučių viešbučiuose – vis vien pigu. Naktį Tbilisyje saugu, kai nevyksta karas. Patruliuoja policininkai, vaikštinėja amerikiečių bei japonų turistai. Jauni žmonės dažniausiai renkasi parkuose, atsineša alaus, kurį kartais išpila policininkai. Gerti viešo-

siose vietose Gruzijoje draudžiama. Mziuri parke renkasi kiek kitoks – subkultūrinis jaunimas. Ten vyksta roko grupių koncertai. Tbilisyje yra visų subkultūrų po truputį. Tik tektonikų dar nėra. Užtat anektodai apie emo vaikius skamba ir tarp gruzinų. Taip pat mieste apsčiai Johno Lennono ir Liamo Gallagherio gerbėjų. Roko klausytis ir apie jį kalbėti geriausia „The Beatles“ klube. Miesto šokių muzikos klubuose karaliauja ekstazi. Nors narkotikai ten žvėriškai brangūs, bet vis tiek populiarūs. Turtingų tėvų vaikai mokosi užsienyje ir važinėja BMW. Auksinis jaunimas renkasi Shardeni ir Axvedliani gatvių kavinėse. Gruzinai turi aštuonias televizijos programas. Nors MTV nėra, bet užtat yra muzikinis kanalas „Music Box“. Tbilisis – ne užkampis ir kalbant apie madą. Ten yra visos mums jau įprastos drabužių parduotuvės – nuo „Levi’s“, „Pumos“ ir „Mango“ iki mažų brangių butikų, kuriuose dirba išprotėję karštakošiai gruzinų dizaineriai.

VLADIMIRAS TRUDNIKOVAS, ELLE DRIVER

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Tbilisis šį mėnesį ne todėl, kad jis kažkuo cirkiškesnis nei kiti pasaulio miestai. Šį numerį Megapolio rubrikoje planavome papasakoti apie Maskvą – klasikinio cirko sostinę. Tačiau Rusija sukėlė karą ir okupavo laisvą šalį. Mes dar ilgai apie ją tegalėsime pasakyti blogai arba nieko (kultūriniai ištekliai – kitas reikalas).

13 13

INTERNETAS

12 12

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MEGAPOLIS

Gruzinai atsiskaito vietine valiuta – lariais. Tbilisyje yra nemažai turtingų žmonių. Vienas veikėjas, vietinis valinskas-uspaskichas, netgi nusipirko Tbilisio santuokų rūmus ir ten įsirengė namus. Dar jis turėjo savo televiziją, cirką ir norėjo tapti Gruzijos prezidentu, bet pernai žiemą jį nunuodijo. Et... Tbilisyje galima keliauti metro, autobusu ar taksi. Metro požemiuose groja gatvės muzikantai ir trinasi čigonai. Autobusuose nebūna kontrolierių, nes visi nusiperka bilietus. Sovietmečiu mieste buvo įrengtas hipodromas, tačiau dabar jis persikvalifikavo į parką. Jame yra didžiulis tramplynas, skirtas motokrosui ir kalnų dviračiams. Ekstremalus sportas Gruzijos sostinėje populiarus. Kai gruzinai nevažinėja dviračiais, čiuožia snieglentėmis. Prostitucija Tbilisyje užsiimti nelegalu, tačiau merginos siūlosi pakelėse. Dar jų būna saunose. Viena tokių „saunų“ vadinasi „Labirintas“ ir ten gruzinai susirenka ne tam, kad nusipraustų. Sieros pirtys rekomenduotinos aplankyti neieškantiems sekso už pinigus. Pirtis pažinsi iš jų plytinių stogelių, kyšančių iš grindinio. Ten gauni neprastus apartamentus, kuriuose be gydomųjų vandens procedūrų gali skanauti atsineštų gėrybių. Masažą ant akmeninių gultų atlieka sudėjimu Motinos Gruzijos skulptūrai nenusileidžiančios moteriškės, kurios tave išminko kaip kalėdinį kūčiuką. Beje, sieros pirtys kadaise patiko ir Puškinui.

Ir, aišku, ramiai praeiti pro Tbilisio turgų yra neįmanoma. Iš tolo kvepia skanėstais. Siūlome padažėlius, riešutus vynuogių sultyse, slyvų, obuolių lavašus, sūrius (laižysi pirštus dar tris valandas po valgio). Tik čia suprasi, kas yra tikra adžika. Taip pat valgyk: chačiapuri – sūrio pyragus, chinkali – gruziniškus koldūnus, tik trigubai didesnius už lietuviškus, ir lobio – patiekalą iš pupelių su žalumynais. Tbilisyje yra keli nauji kino teatrai ir vienas senas, kur yra rodoma kino klasika. Dar sostinė turi vieną gigantišką prekybos centrą, kurio jiems pakanka ir daugiau tokių statyti nežada. Tuo metu, kai kalbėjomės su jaunuoliais iš Tbilisio, rusų kariuomenė stovėjo penkiasdešimties kilometrų atstumu nuo miesto sienos. Šią vasarą į Batumi kurortą turėjo atvykti Troy Pierce, bet dėl karo Gruzijos didžiausias vasaros muzikos festivalis buvo atšauktas. Kaip ir daugelis kitų kultūrinių renginių. Gruzinai tiki, kad visas chaosas, kuris vyksta jų šalyje, pasibaigs kartu su rugsėju. Tada ir kviečia aplankyti jų šalį. Buvę Gruzijoje kasdien ten nori grįžti. Kad ir „Pravdos“ teatro recenzentas Vladimiras Trudnikovas. Dar Gruzijoje „Pravda“ ypač rekomenduoja aplankyti Vardzia – uolų kompleksą, kurortą Borjomi, uostamiestį Batumi ir nenusakomo grožio vietovę kalnuose prie Gruzijos-ir-tos-šalis sienos – Kazbegi.

Reklama

16 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAS

Pagrindinis privalumas tas, kad Lietuvoje įsitvirtinti yra lengviau negu užsienyje, nes gerus mados fotografus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Be to, paslaugų kainos yra kur kas mažesnės nei užsienyje. Lietuvoje mados fotografija yra nauja meno kryptis, todėl auditorija tikrai ja domisi. Kokia fotografija, jūsų nuomone, yra paklausiausia Lietuvoje? Šabloniška vestuvių fotografija ir nuvalkiotas peizažų saldumas. Vis dar? Ką sudėtingiausio teko daryti jūsų modeliui dėl gero kadro? Nesinori net prisiminti – imituoti sliekų valgymą. Patys nenorėtume to daryti. Ar jūs patys bandote būti madingi? Madų nesivaikome, rengiamės taip, kaip patinka ir kokios nuotaikos būname tą dieną. Daugiau dėmesio kreipiame į tai, kaip nuotraukose atrodys mūsų modeliai. Kartais atrodo, kad kitą aprengti yra lengviau nei save. Kur randate modelius, kurie sutinka valgyti sliekus? Modelių pilna visur, kur tik pažvelgsi – gatvėse, troleibusų stotelėse, prekybos centruose… Svarbu pamatyti jų išskirtinius bruožus ir išryškinti juos fotografijoje. Visa kita suderinama fotografuojant. Padedame jiems įsijausti į tam tikrą vaidmenį, nuperkame ledų, kad atsigaivintų. Svajonių kadras. Laidojimo ceremonija, kurioje laidojamas gyvas žmogus, o prie duobės merginos kruvinais pirštais groja violončelėmis… Du jauni, nepriklausomi ir savimi užtikrinti fotografai – Dainius Bagdonas ir Birutė Zygmantaitė – labai ir labai vykusių fotosesijų, kurių linkėčiau kiekvienam mados žurnalui Lietuvoje, autoriai. Be to, vyro ir moters meno duetai visad žavi dvigubai. Pradedant menininkais Stanikais, muzikantais „The Kills“ ir baigiant Dainiumi ir Birute. Kartu jie jau dvejus metus dalinasi viskuo, ir fotoaparatu.

Kodėl mes neturime pakankamai mados fotografijos Lietuvoje? Nėra kam surengti fotosesijų ir jų atlikti. Ar norėtumėte karaliauti šiame verslą? O ar dar ne?.. Tiesą pasakius, dar nelabai, bet tikiu jumis. Kokie yra privalumai Lietuvoje plėtoti mados fotografiją?

DAINIUS IR BIRUTĖ

Dainius

Mada ir cirkas… koks tai kadras būtų? Cirko arena pilna triušių, kurioje vaikinas mėlynu kostiumu ir skrybėle žongliruoja pomidorais. Netoliese didžiuliame narve esanti mergina ryškiu makiažu ir kvailai madinga šukuosena apsivilkusi leopardo kailinius žiūri į didelį veidrodį. Jame publikos atspindys.

…ir kartu miegate? …ir valgome.

INGA NORKE

Birutė

Kaip jūs pasiskirstote darbą per fotosesiją? Aš esu atsakingas už fotosesijų organizavimą, techninius dalykus. Birutė rūpinasi makiažu, šukuosenomis ir rūbais. Tačiau fotografuojame kartu.

Ko vienas niekada nedaro, ką kitas daro darbo metu? Dainius niekada nėra daręs makiažo modeliui ir abejoju, ar kada nors darys. Jūsų daina rugsėjui. „Išjunk šviesą“ – „Neikit, vaikai, į mokyklą“. Ir pabaigai, kai pasižiūrite į veidrodį, ką pagalvojate? O, kokie mes gražūs! Kaip iš fotografijos! Madistai, dabar jūsų eilė atskleisti gražuolių naujokų talentus. Dueto internetinė svetainė dar kuriama.

18 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAS

„Cafe de Paris“, Vilnius: juodai raudoni, Laukiam Stendalio.

Reklama

Tokį haiku sukūrė Dainius Dirgėla, įkvėptas interviu pokalbio vietos. Stendalis – prancūzų rašytojas, parašęs romaną „Raudona ir juoda“. Kai Napoleono kariuomenė buvo Vilniuje, Stendalis apsistojo pastate, kur dabar yra įsikūrusi „Cafe de Paris“.

Kada pradėjai rašyti haiku? Kartu su projektu „Haiku Vilniui“ ir pradėjau – siunčiau savo haiku elektroniniu paštu. Anksčiau negalvojau, kad kokią nors idėją galima sustumti į septyniolika skiemenų.

Nors Dainiaus kūryba išleista net dviem poezijos knygomis, jis nėra stereotipinis rašytojas. Dirba reklamos agentūroje. Ir cigarečių neberūko nuo Kovo vienuoliktos dienos. Nesvarbu, kelintų metų. O į Rašytojų sąjungos kavinę „Trečias brolis“ užeidavo tik XX amžiuje. Yra net du rašytojai Dirgėlos, bet jie – tik tolimi jo giminaičiai. XXI amžiuje Dainius Dirgėla dar neišleido knygos, bet jau parašė penkis romano puslapius, kurio niekada nepabaigs, ir tapo daugkartiniu projekto „Haiku Vilniui“ nugalėtoju.

Ir toliau atiminėsi konkurso prizus iš žmonių, kuriems ne taip gerai sekasi? Yra labai gerų haiku autorių. Linkėjimai komisijai, kuri išrenka daugiau mažiau gerus haiku.

Tai tu bijai būti įdomesnis už savo tekstus? Noriu būti baisiai neįdomus. Noriu netrukdyti skaitytojui pažinti tekstą.

Ar haiku kūrimas padeda dirbti reklamos agentūroje? Taip, aš dirbu kūrybinį darbą. Haiku yra puiki proto mankšta prieš darbą. Kaip manai, ar tavo haiku turi išliekamąją vertę? Bet kokie tekstai turi tiek išliekamosios vertės, kiek jos lieka skaitytojų galvose. Šitas projektas bus geras tol, kol jis netaps komerciniu. Koks paskutinis dalykas, kurį pastebėjai Vilniuje? Neveikiantis Rotušės fontanas.

VYTUKAS

Tačiau ant Johno Irvingo romano „Sidro namų taisyklės“ nugarėlės yra autoriaus aprašymas, ar tai blogai? Istoriškai tai gerai. Skaitytojui irgi gerai, bet atsiranda pavojus, jog skaitytojui pasidarys įdomesnis ne tekstas, o jo autorius.

Kiek haiku jau esi parašęs? Daugiau negu dešimt ar daugiau negu dvidešimt? Daugiau negu abu kartu sudėjus. Stengiuosi kiekvieną savaitę ką nors atsiųsti.

ELLE DRIVER

Esi „Pravdos“ herojus – naujokas. Yra mano haiku, o kas esu aš – nesvarbu. O kas yra herojus? Paklauskite Lermontovo. XX a. buvo įvairių poetinių grupių: „Keturvėjininkai“,„Trečias frontas“, „Svetimi“. Parašė „Svetimumo kvintesenciją“. Jų esmė – autorius yra svetimas savo tekstui, o tekstas – savas skaitytojui.

Tavo haiku visi įkvėpti Vilniaus? Aš sąmoningai rašau pagal šią „Haiku Vilniui“ projekto temą. Laikausi žaidimo taisyklių. Labai nesunku sukurti haiku ne Vilniui ir atvirkščiai.

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

KLUBAI

Reklama Kaip visada, ruduo klubinėtojus pasitiks atsinaujinęs, išsikedenęs plunksnas ir pasiruošęs atlaikyti dar vieną sezoną naktų be miego, bet su šokiais. Viena iš naujienų – „Woo“ vyksiantis šokamasis-šviečiamasis keturių renginių ciklas „Interview“, kurį vieną gilų vasaros vakarą sumanė du diskotekų šaunuoliai Vidis ir Saulty. Pirmasis seansas – jau rugsėjo 20-ąją su naujojo disco diva Kathy Diamond, kurios interviu „skraidys“ drauge su reklamine serijos medžiaga. Ir kaip kitaip pristatyti tokio pavadinimo idėją, jei ne interviu pagalba?

DAINA DUBAUSKAITĖ

JOIN US GROUP

Kuo šis ciklas skirsis nuo visų kitų, vykstančių „Woo“, „Gravity“ ar bet kur kitur? Vidis+Saulty: Serija skirta skraidančioms muzikinėms idėjoms. Todėl joje neakivaizdžiai dalyvaus net žmonės ir atlikėjai, kurie neateis į klubą. Skamba siurrealistiškai, bet dėl to tik įdomiau. Ir apie kokį dar išskirtinumą eina kalba, kai savo jėgas pagaliau suvienyjo du geriausi gilaus skambesio specialistai Vilniuje – Saulty ir Vidis? Drąsu! Kas bus, jei atvykstantis artistas nesutiks duoti interviu? Pavyzdžiui, Maurice’as Fultonas visada atsisako... V+S: Atsikimšim butelį gero balto vyno, pasipjaustysim „Parmezano“ ir sukursim neregėto ilgumo ir nuoseklumo įsivaizduojamą interviu su tuo artistu. Tada išversim viską į sofistikuotą anglu kalbą, gražiai apipavidalinsim, atspausdinsim ir įteiksim jai arba jam vizito metu. Artistas bus iš pradžių suglumęs, o vėliau patenkintas, gal net sužavėtas.

Ar abu liksit ištikimi savo muzikinėms kryptims, o gal kiek supanašėsit? Vidis: Aš niekada nebuvau ištikimas savo muzikinei krypčiai, o save pristatinėju kaip house DJų tik kitų patogumui. Manau, kad šios serijos metu laukia daug įdomių ir netikėtų muzikinio siužeto posūkių. DJai po kiekvieno vakarėlio keisis mintimis, komplimentais, marškinėliais ir plokštelėmis. Gali būti, kad serijos metu gims nauja muzikinė kryptis, pavyzdžiui, koks nors Deep Space Freeze arba Late Hour Sleaze. O ką labiausiai norėtumėte „paintervuoti“? Vidis: Aš žiauriai norėčiau pašnekėt su Theo Parrishu, nes vis dar nesuprantu, ar jis iš tikro toks keistas, ar truputį apsimeta. Ciklo kulminacija ir perspektyvos? Ar tai sezoninis projektas? V+S: Ciklo kulminacija – kol kas didelė paslaptis. Bet jei pavyks įgyvendinti visus dabar dėliojamus planus, tai bus šis bei tas tikrai išskirtinio. Į kulminacinį vakarėlį nebus įmanoma nei pėsčiomis ateiti, nei mašina atvažiuoti, va taip vat. Stebėkit aplinką ir sužinosit. Beje, jau patvirtinti visi šių metų „Interview“ dalyviai, sakytume, atrodo tikrai neblogai! Rugsėjo 20-ą, kaip jau minėjome, „Woo“ laukiam Kathy Diamond, spalio 11-ą – Trickski, lapkričio 8-ą – Quarion, o gruodžio 13-ą – Gerd Janson.

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

TAMSUS KAMBARYS

Reklama

Alyz Ji Alyz Jai 31 Iš Paryžiaus Paryžiuje pataria apsilankyti L’Ile Saint-Louis Aštuonis metus dirbo kaip muzikos recenzentė ir žurnalistė Fotografuoja jau trejetą metų Iki to tik pozavo kitiems fotografams kaip modelis Paryžiuje ją kartais trikdo faktas, kad ten gyvena tiek daug gražių modelių Žiūri filmus, kuriuos režisavo Burtonas, Lynchas, Jarmushas Geriausias rašytojas Oscaras Wilde’as Geriausia fotografė Sarah Moon Geriausias menininkas Desiree Dolron Idėjų fotosesijoms daugiausia gauna parduotuvėse, kai pamato keistus daiktus lentynose Su modeliais dirba viena arba apskritai dirba tik ji viena, tuomet Alyz fotografuoja save Jau išfotografavo visus savo draugus, kas bus toliau, nežino Šiuo metu rengia savo fotografijos albumą, kuris greitu metu pasirodys prekyboje Labiausiai patinka modelius fotografuoti prie purvinų sienų, žalumoje arba ant stogų Prietaringa Turi keistų įpročių, pavyzdžiui, įėjusi į laiptinę būtinai turi pasiekti antrą aukštą, kol lauko durys pačios užsidaro Perfekcionistė Ne visada pasitiki savimi Paskutinį kartą verkė prieš kelias savaites, kai mirė jos katė Didžiuojasi savimi, kad savo darbu sugeba pati save nustebinti Politika jai neįdomi, nors mano, kad Prancūzijos valdžia priima daug keistų politinių sprendimų Norėtų būti fotoastronautė, fotografuoti mėnulį iš arti

KAS TAVO KIŠENĖSE?

30 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

ROKENROLAS

Svarbu vidus, o ne išorė. Todėl mes nespręsime apie savo herojus pagal jų drabužius, batus ar automobilį. Mums įdomus jų kišenių turinys. Tokia asmenybės analizės forma yra neabejotinai efektyvi. Kita vertus, kartais turiningas vidus garantuoja geresnę išorę. Bent taip mano „Aprangos galerija“, kuri įdomiems daikčiukams parūpins gražesnes kišenes. Pirmieji rubrikos herojai Rimas ir Giedrius programavo „Pravdaradijo“ dainas. Tą proga juos ir iškratėme.

Filmai, kuriuos „Orgazmatrono“ organizatoriai rekomenduoja pažiūrėti prieš ateinant: „Liquid Sky“ – susvetimėjimo ir elektronikos mišinys, šaltas kaip ledas ir baisus kaip narkotikas, į nieką nepanašus filmas, kurio niekas net nebandė kopijuoti. Miss America iš filmo dialogo pasiskolino savo slapyvardį. „Rocky Horror Picture Show“ – visų laikų miuziklas, atidaręs ir įkvėpęs „Nesakyk Mamai“, nepadorus visu gražumu. „Clockwork Orange“ – „Orgazmatrono“ vaizdinė iliustracija, su padažytomis vyriškomis blakstienomis. „Kažkas atsitiko“ – vienintelė lietuviška pretenzija į muzikinį aštrumą, iki šiol nesuvokiama, kaip savo laiku šis filmas išvydo šviesą. Bilietus jau galima įsigyti „bilietai.lt“.

Foto: Evaldas Stakėnas

„Orgazmatronas“, kuris vyks „Havana Social Club“, šiemet atrodys taip: visos trys salės bus paaukotos renginiui. Antrasis aukštas, kuriame šiokiadieniais viskas atrodo kaip normaliame restorane, spalio trečiosios naktį taps minimal.lt didžėjų scena, kuriems pritars gyvi muzikantai, o erdvę pagyvins 80-ųjų filmų vaizdai, transcendentinio pasaulio personažai, atgiję robotai, sapnų kaubojai. Apačioje, vienoje iš salių savo TOP 10 gros „Stereo45“ šeimos nariai ir draugai: Julytė, Martynas, Rolas, Rokas, Rimas Šapauskas, Jurgis Didžiulis, Naglis, Adomas, Ramojus, Jazzmatazz ir kiti. Visiems orgazmatronininkams bus suteikta proga pasikeisti savo šlapius viršutinius ir apatinius į madingus ir sausus. Drabužių parduotuvė „Kandis“ turės savo darbastalį vakarėlio metu. Profesionalų salėje vyks visų žvaigždžių karai: „Happyendless“, „Partyzanai“, „Metal on Metal“, „Mon-

Kad patektum į „Orgazmatroną“, kitos spalvos lęšių neužteks. Turi pulsuoti ekstravagantišku seksualumu per atstumą. Tie, kurie nepasipuoš, gali taip ir likti skaistyklos nežinioje.

NORKE

Vakarėlio idėja gimė tame pačiame „Stereo 45“, kai draugų kompanija žiūrėjo filmą „Liquid sky“. Filmas apie 80-ųjų Niujorką, hedonizmo tamsiąją pusę.

key Brothers“, „Backdoors“ – visi jie gros vieni su kitais ir vieni prieš kitus. Velnias...

PRAVDA

„Orgazmatronas“ – tai vakarėlis, į kurį ateisi spalio trečią dieną. Penki „Orgazmatrono“ vakarėliai vyko dar gyvuojant legendiniam elektroklubui „Stereo 45“. Renginio nuotraukos panašesnės į ekcentriškosios „Nag Nag Nag“ nakties Londone flashback’ą nei į 2004-us Vilniuje.

Aktoriaus ir žurnalisto Rimo Šapausko kišenėse:

Septyniose drabužių dizainerio Giedriaus Paulausko kombinezono kišenėse:

Raktai nuo buto. Su Šv. Benedikto kryžiumi, ant kurio užrašyta egzorcistinė monograma. Žiebtuvėlis – vienintelis atributas likęs nuo rūkymo. Piniginė. Šiška. Reikia turėti gyvenime. Ši atvežta iš Rodo salos, kurioje atostogavau šiemet. Automobilio raktai su Šartro katedros pakabuku. Suvenyras iš Prancūzijos. Draugo Tomo dovana. Rožinys iš Santa Maria in Aracoeli bažnyčios, Romoje. Kai buvau Romoje, buvo malonu surasti ant rožančiaus esanti atvaizdą bažnyčios altoriuje. Rožinys iš Graikijos – nervams raminti, vadinamas Kolamboi. Su juo galima žaisti pirštais kaip tik nori ir visokių triukų išmokti. Moneta. Konstantino laikų Bizantinės monetos replika. Nusipirkau iš sukčiaus Šv. Jono Efeze bazilikoje. Buvo juokinga, kai jis monetą norėjo parduoti dešimt kartų brangiau kaip originalą. Telefonas. Su muzikos grotuvu ir fotoaparatu, kasdieniams kadrams, kuriuos yra būtina pagauti.

Kramtoma guma liežuvėliais, pagalvėlės užknisa. Akiniai, labiau nuo lietaus nei saulės, ir nosinaitė jiems valyti. Vizitinių dėklas. Piniginė tik kupiūroms, monetas atiduodu draugei. Labai patogi einant į teatrą. Žalia pynė su mano ir brolio namų raktais. Automobilio nevairuoju. Violetinės sąsagos marškiniams. Telefonas. Rinkausi tik pagal dizainą ir pasilikau apsauginį ekrano lipduką, nes man nemaišo. Mano logotipas, tokius prisiūname prie drabužių. Mūsų siūlų gamintojų firminis rašiklis, pas šiuos italus siūlus perka ir „Diesel“. „Moleskine“ užrašų knygutė, stengiuosi rašyti tvarkingai.

Kieno rinkinys patinka labiau? Keliauk į www.pravda.lt ir balsuok už Rimą arba Giedrių. Tavo vidinės paslaptys taip pat neatremiamos? Iki 11 06 siųsk savo ir rūbuose slepiamų daiktų nuotraukas adresu: pravda@pravda.lt. Gražesnės kišenės nekantrauja.

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

06 Žaidimas Gnome Bowling

Lentyna A to Z

www.iwantoneofthose.com, £29,99 Jei visų šlovinama „Amelija“ tau – lyg „Santa Barbara“ kvadratu, šis žaidimas gali palengvinti kančias. Šeši kėgliai-nykštukai – tavo paslaugoms, kiekvieno baltabarzdžio raudonkepurio ūgis – 26 centimetrai. Pridedami ir du kamuoliai.

www.potterybarnkids.com, $159 Nors teigiama, kad šis dizaino šedevras skirtas vaikams, bet… Juk kiekvienam smagu susitvarkyti nuo A iki Z. O laikyti čia gali ką tik nori – taip pat nuo A iki Z.

Kelioniniai rankšluosčiai Just Add Water

Pakabukas Dinosaur

www.tattydevine.com, £96 Turbūt „vintažiškiausias“ papuošalas iš visų – milijonai metų istorijos. Dinozauras ant tavo kaklo sudarytas iš daugiau nei penkiasdešimt kaulų. Spalvą gali rinktis pats – ji nuo gyvūno rūšies nepriklauso.

www.spoonsisters.com, $7,5 Isteriškai patogus daiktas, skirtas mėgėjams blaškytis po pasaulį neapsikraunant bagažu. Kad ir kur būtum, kad ir kuo išsiteptum ir kad ir kaip trūktų popierinių servetėlių, keli lašeliai vienai „tabletei“, ir rankšluostis paruoštas. Ei, tik nevalgyk.

Laikrodis Icon

Mini šaldytuvas Usb Fridge

www.limitedunlimited.ru, 2300 rub. Kuo mažiau pikselių, tuo stilingiau. Toks studijos „&design“ minimalizmas leidžia atsisakyti visų laikrodžiams nereikalingų detalių, o ir spalvų pasiūla (juoda ir pilka) tokia simboliška…

www.perpetualkid.com, $32 Jei dirbi ten, kur karšta, arba tiesiog dirbi tiek, kad neturi kada vaikščioti iki virtuvės, gėrimo skardinę šaldyk tiesiog savo kompiuteriu. Tilps ir alus!..

Sportbačiai Zazzle

05 Nosinė Moustache

avrilloreti.etsy.com, $16 Snargliuokis taip, kad juokintum kitus. Manyčiau, tai „unisex“ modelis, bet ypač tinka merginoms. Primena „Go Gaga“ Joninių vakarėlį Elektrinėje Vilniuje… Įkvėpta paties superūsuočio Salvadoro Dali.

GUNARS BAKŠEJEVS

www.wesoldout.com, €150 Sukurta pažymėti Pekino olimpinėms. „Nike“ serija išgelbės tave nuo šlapių kojų lietuvišką rudenį… Lakiniai „dunk“ modelio sportbačiai – mėlyni, juodi, balti, geltoni, raudoni, žali… Geriausiai atrodo „maišytos“ poros.

INTERNETAS

Sportbačiai Nike Olympic

www.zazzle.com/create, $50–60 Visiškai kitoks požiūris į sportbačius, nei prieš tai minėtų „Nike“. Šituos daryk pats – užsipiešk ant balto „Keds“ (yra daugybė modelių) paviršiaus ką tik nori. Ornamentus, save, šunį, katę, mamą, merginą ar vaikiną, mylimą popdievuką ar mėgstamą patiekalą.

10 Piniginė Vintage Rave

www.worldwidefred.com, £20 Nevalingai išrinkau šią piniginę visų pirma dėl pavadinimo. Tiesą sakant, jis mažiausiai susijęs su piniginės išvaizda, bet kelios eilės paukštelių man patiko ne ką mažiau. Pakankamai vietos visoms tavo kortelėms – net 18 cm ilgio!

DIY turgus „POMISHÜ“, 12.00 // „Kultflux“ platforma, Vilnius Festivalis „In Focus“: parodos „Kinija – pilkumos imperija“ atidarymas, 18.00 // galerija „Akademija“, Vilnius Opera „Užburtoji fleita“, 19.00 // Kongresų rūmai, Vilnius „Europa Royale kinas: „Emos laimė“, 20.00 // „Europa Royale“, Druskininkai

„Tone-armed Thursdays“, 22.00 // Vasaros terasa, Vilnius

„Metro 2008“, 22.00 // vieta tba

„11: Junior Boys & Vidis“, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

„R.E.M.“ koncertas, 20.00 // „Siemens“ arena, Vilnius „Sirenos“: „The Tiger Lillies. Septynios mirtinos nuodėmės“, 19.00 // Lietuvos rusų dramos teatras, Vilnius Festivalis „In Focus“: paroda „Ištekėjusios moterys“ // galerija „Znad Willi“, Vilnius Spektaklis „4.48 Psichozė“, 19.00 // Kauno valstybinis dramos teatras Miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“ (premjera), 19.00 // „Domino“ teatras, Vilnius

„Livestep“, 22.00 // „Havana Social Club“, Vilnius

Filmas „Pavojingas Bankokas“ // Kino teatrai

Jo Strømgren spektaklis „Visuomenė“, 19.00 // Menų spaustuvė, Vilnius

Filmas „Reikalai Briugėje“ // Kino teatrai

Festivalis „Permainų muzika“: videoklubas „Alva Noto audiovizualinė kūryba“, 19.00 // Klaipėdos koncertų salė

„Wired Friday“, 22.00 // „Woo“, Vilnius

„Sensation“, 20.00 // „Siemens“ arena, Vilnius

„Didysis Erlickas Mažajame teatre“, 18.30 // Vilniaus mažasis teatras

Marc Almond koncertas, 20.00 // „Forum Palace“, Vilnius

5-asis tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis // „Skalvija“, Vilnius „Sirenos“: „Orestėja“, 19.00 // Lietuvos nacionalinis dramos teatras ISCM „Pasaulio muzikos dienos“ (Tarptautinės šiuolaikinės muzikos bendrijos) // Viešosios erdvės, Vilnius Orgazmatronas (Stereo45) // „Havana Social Club“, Vilnius

„Sirenos“: „Hamletas“, 19.00 // Menų spaustuvė, Vilnius

XVIII tarptautinis modernaus šokio festivalis: „Wo-man pomidoruose“, 18.00 // VDU koncertų salė, Kaunas

09/1008

„Interview: Kathy Diamond LIVE“, 22.00 // „Woo“, Vilnius

21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 01 02 03 04 05

Spektaklis „Liūdnas dievas“, 15.00 // Kauno valstybinis dramos teatras

KALENDORIUS

06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

„Opus 3“ gimtadienis, 22.00 // „Havana Social Club“, Vilnius

2008 RUGSĖJIS RUGSĖJIS 30 30 000 000 WWW.PRAVDA.LT WWW.PRAVDA.LT 2008

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Cansu Tastan (dizaino studentė Turkijoje, kurios darbus jau spausdina knygos Vakaruose)

MĖNESIO TIESA

Cirkas atsirado Romos laikais. Lotynų kalba perėmė graikišką žodį kirkos, kuris reiškė ratą arba žiedą. Antikiniame „rate“ vykdavo žirgų ir karo vežimų lenktynės, raitelių pasirodymai, inscenizuoti mūšiai, dresiruotų žvėrių šou, žonglierių ir akrobatų numeriai. Tai buvo vienintelis viešas spektaklis, kurio metu vyrai ir moterys galėjo sėdėti karu. Kartu su Romos žlugimu tumpam žlugo ir cirkas.

tmetyje Rusijos cirkas pradeda gastroles, Europoje atsiranda cirkas be gyvūnų. 1929: nuo didžiosios depresijos prasideda sąstingis cirke. 1947: nuo šių metų atliekamas septynių žmonių piramidės triukas. 1962 m. nepavykus triukui žuvo du artistai, o vienas liko paralyžiuotas visam gyvenimui.

Cirkas atgimsta viduramžiais. Grupė artistų keliauja iš kaimo į kaimą, rengia pasirodymus ir pasakoja istorijas vietiniams gyventojams. Viduramžiais tai buvo vienintelis būdas išgirsti naujienų iš už gyvenvietės ribų. 1500: daugybėje vietų Europoje valdovai uždraudė klajojančių artistų veiklą. Bijojo prarasti įtaką. Tad artistai ėmė rengti pasirodymus nuolatinėse vietose. Po šimto metų cirko artistai ir vėl pradėjo keliauti.

Karo metu išpopuliarėjo filmai apie cirką. Tarp jų ir Charlie Chaplino „Circus“. Vėliau režisierius Federico Fellini sukurė filmą apie mergaitę, kurią parduoda cirko galiūnui „La Strada“ ir laimi Oskarą. 1968: Irwinas Feldas atidaro pirmąją klounų mokyklą. 1970: Moterims leidžiama mokytis klounų mokykloje. 1974: Philippe’as Petit’as pereina tarp „Pasaulio prekybos centro“ dangoražių dvynių pririšta virve. 1974: Monako princas Rainier III surengė pirmąjį festivalį, kuriame apdovanojami cirko meistrai. Festivalio reikšmė cirko artistams tokia pati, kaip Oskarų apdovanojimai kino kūrėjams.

1768: Philipas Astley sukuria modernųjį cirką. Jis atidarė dailiojo jojimo mokyklą Londone. Kad jojikų pasirodymai būtų įdomesni, jis pasikvietė klounus, akrobatus ir kitus artisuts. Po kelerių metų, artistų pasirodymai populiarumu pranoko jojikų ir Astley atidarė kelis cirkus Anglijoje. Tuo metu cirke išpopuliarėja dideli gyvūnai ir gamtos stichijų imitacijos. 1782: Artistas Charles Hughes pirmą kartą pavartoja žodį „circus“ apibūdindamas cirko artistų pasirodymus. XX a. pr. atsiranda naujas cirko žanras – išsigimėlių šou. 1900: Thomas Pattonas išranda cukrinę vatą. 1904: Julius Fučik sukuria garsiają cirko melodiją „Entrance of the Gladiators“. 1919: Leninas labai palaikė Rusijos cirką. Taip palaikė, kad jį nacionalizavo. Kai penktajame dešim-

70-aisiais: Atsiranda naujasis cirkas „Cirque nouveau“, kurio programoje nelieka gyvūnų. 90-aisiais: Charlie’o Chaplino anūkė, Viktoria Chaplin, įkuria naująjį cirką „Le Cirque Invisible“. Pasirodymai vyksta jau nebe cirko palapinėse, o dramos teatre. 1999: Atsiranda naujas cirko žanras – siaubo cirkas. Suomijoje susiburia „Circus mundus absurdus“. Per pasirodymus artistai šiurpina žiūrovus vinimis pjaustydami odą ir badydamiesi švirkštais. Jų pasirodymas prieš porą metų vyko ir Vilniuje. 2003: Las Vegase debiutuoja cirkas suaugusiesiems „Zumanit“ – tai erotiniai šokėjų ir akrobatų pasirodymai.

38 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Petras Pipiras yra cirko artistas. Jo vardą galima rasti net Tarybinėje enciklopedijoje. Visą gyvenimą skyręs cirkui (1955 m. debiutavo), jis ir šiandien neturi laiko. Stebi koncertus ir renginius. Laisvalaikiu jis aplanko visus gyvūnus Kauno zoologijos sode. Petras Pipiras – vienintelis žmogus pasaulyje, atlikęs triuką „Mirties kilpa su dviračiu“, ir vienas iš nedaugelio tikrų cirko profesionalų Lietuvoje. Petras Pipiras ir cirkas – tai kaip Sabonis ir krepšinis arba Nekrošius ir teatras. Kodėl mes nežinome, kad Lietuvoje turime tokį žmogų, ne-ži-nau.

„Mano tėvas dirbo gyvūnų prižiūrėtoju pas liūtų, tigrų ir meškų dresuotoją Antaną Kličių. Aš irgi pradėjau nuo gyvūnų priežiūros, tačiau vėliau atsitiko nelaimė. Antaną sudraskė jo paties užauginta ir išdresuota meška. Pusę tonos sveriantis gyvūnas per pasirodymą užkliuvo už virvės ir griuvo aukštielninkas dar neišbėgęs į sceną iš tam pritaikyto tunelio. Dresuotojas Antanas priėjo prie vartų, o išgąsdinta meška jį čiupo ir perkando gerklę. Į pasirodymo aikštę išbėgę žiūrovai bandė atplėšti mešką nuo dresuotojo, bet tai buvo beviltiška. Žvėris turi instinktą išgerti aukos kraują. Tai padariusi meška numetė jau nebegyvą Kličių ir parbėgo atgal į narvą.

Elle Driver

Vytukas ir Petras Pipiras

Tada aš sutikau Ramanauskienę. Ji buvo šešiolika metų už mane vyresnė cirko artistė. Ji pasikvietė mane dar septyniolikametį mokytis akrobatikos. Iki pirmojo išėjimo į sceną treniravausi dvejus metus. Sukūrėme daug neįtikėtinų triukų, tokių kaip „Mirties kilpa su dviračiu“. Ant kaktos iškeldavau kartį, o ant jos laikydavau medinį ratą su dviračiu, sveriantį 80 kg, ir ant jo mirties kilpas darančią Ramanauskienę. Dirbau Sąjungos cirke, kartu su visais geriausiais Sovietų Sąjungos artistais. Mano kvalifikacija – ekvilibristas. Dvidešimt trejus metus dirbome kartu. Per vieną pasirodymą Ramanauskienė iškrito iš rato su dviračiu ir jai keliose vietose lūžo koja. Gydytojai perspėjo, jog ji nebegalės būti cirko akrobate, bet po kelių metų mes ir vėl rodėme tuos pačius akrobatinius triukus. Po traumos kartu dirbome dar penkiolika metų. Tada Ramanauskienei suėjo penkiasdešimt aštuoneri ir dirbti cirko akrobate nebeleido sveikata. Po paskutinio pasirodymo verkiau kaip mažas vaikas. Artistui nėra nieko baisiau, kaip baigti karjerą. Tačiau mano veikla cirke tuo nesibaigė. Dar dirbau cirko direktoriaus pavaduotoju ir vesdavau renginius. Teko nemažai dirbti su liliputų trupėmis, kurie gal ir atrodo kaip vaikai, tačiau yra ambicingi, o išgeria dar daugiau nei dideli žmonės. Sunku su jais dirbti. Daug pasirodymų vyko Maskvos cirke. Visi didžiausi miestai turėjo stacionarius cirko pastatus, kurie veikdavo ir žiemą, ir vasarą. Labai gaila, kad planai tokį cirką pastatyti Kaune taip ir nebuvo įgyvendinti. Tačiau mūsų trupė nedirbo vien Maskvoje. Keliavome po visą Tarybų Sąjungą ir kai kurias Europos šalis. Gastrolės trukdavo nuo kelių mėnesių iki pusės metų, o namo į Lietuvą grįždavau tik kas kelis metus. Kai nebūdavo vietos kur miegoti, miegodavau ant palangių. Kartais renginio organizatoriai pavesdavo ir atvažiuodavome į tuščią vietą. Tačiau kiekvieną nusivylimą atpirkdavo pasirodymo euforija.

Antanas Kličius

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Trupė, kurioje dirbau, keliaudavo kaip viena šeima. Kai kurie artistai su savimi į gastroles veždavosi savo mažus vaikus. Cirko artistų vaikai nuo mažens augdavo cirke ir visai nebijodavo žvėrių, todėl juos reikėjo atidžiai prižiūrėti. Mažų vaikų nemokydavome triukų, nes jie kenkia sveikatai. Vienas artistas mokė savo septynmetį sūnų vaikščioti ant rankų, kol galiausiai vaikui iškrypo riešai. Nors cirko artistai neuždirbdavo daug, karo metais jie gyveno labai gerai. Tuo metu, kai žmonės mirė iš bado, cirko artistai gaudavo po aštuonis kilogramus mėsos kasdieniam liūtų maitinimui bei bananų ir apelsinų šimpanzėms. Cirko gyvūnus valstybė įvertino aukso verte. Rusija visada mylėjo cirką. Ten gyvena cirko artistų dinastijos. Ši profesija toje šalyje keliauja iš kartos į kartą. Per šventes iš politikų ir kitų visuomenės veikėjų gaudavome telegramas su sveikinimais. Esu gavęs sveikinimą ir nuo operos dainininko Virgilijaus Noreikos. Jis nėra mano draugas, bet apsilankydavo mūsų cirko pasirodymuose.

Reklama

Aš niekada nesigirdavau, jog esu artistas. Nesolidu. Juk artistas negali elgtis kaip žmogus iš turgaus. Tačiau tarp cirkininkų būdavo mėgstančių išgerti. Tokie užsidarius parduotuvei rėkaudavo, kad juos įleistų, nes mat jie cirko artistai. Net keletą kartų mūsų cirkas gastroliavo Tbilisyje. Berija ten pastatė stacionarų cirką, kuris, kiek žinau, dar dabar tebestovi. Gruzijoje nėra (nebuvo? – aut. past.) nei senelių namų, nei vaikų namų, nei blaivyklų. O tai daug pasako apie kraštą. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog gruzinai – tikrai geri žmonės. Dabar nebebendrauju su kolegomis. Visi išsibarstėme po pasaulį, o kai kurių jau ir tarp gyvųjų nėra. Kažkada sutikau Alos Pugačiovos buvusį vyrą – Orbakovą. Jis dar dabar važinėja po Rusiją kaip klounas ir dėvi raudoną nosį. Jie su Ala susipažino Rusijos Cirko ir estrados akademijoje. Petro Pipiro prašėme parodyti kokį nors triuką. Deja, buto lubos buvo per žemos, o į kiemą Pipirui eiti nesinorėjo: „Pamatys kaimynai, kaip kėdę ant galvos nešioju, ir greitąją iškvies.“

Petras Pipiras šią vasarą

42 42 2008 RUGSĖJIS 30 30000 000WWW.PRAVDA.LT WWW.PRAVDA.LT

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Inga Norke

James Unsworth

Jis Scottee Scottee Jam 22 Iš mažos salos Didžiosios Britanijos Vakarų pakrantėje Londone gyvena nuo ankstyvos paauglystės, kai pabėgo iš namų Veikla žaidėjas-performansistas-menininkas-klounas Dainuoja ne prasčiau nei Eltonas Džonas Linksminti žmones norėtų iki 80 metų Pradėjo 13 metų Jo pasirodymai vyksta visur – nuo teatro scenos iki „Tate Modern“ muziejaus, „Glastonbury“ festivalio, nuo operos scenų iki baro raudonomis šviesomis Dvejus metus kiekvieną sekmadienį grojo per legendinius „Foreign“ vakarėlius kartu su Londono primadona Jodie Harsh Jodie Harsh dievina geltonoji spauda, todėl Scottee kartais trikdo buvimas kartu su ja „Foreign“ vakarėlių serija baigėsi dieną po to, kai susitikome su Scottee Rezidentas didžėjus dar keliuose kultiniuose Londono vakarėliuose Namie šiuo metu klausosi Nina Simone, Kate Bush, „The Supremes“, Helen Schneider, Miaou Miaou Nemėgsta amerikiečių Jo įkvėpėjas legendinis performansistas Leigh Bowery iš Australijos Leigh Bowery įkvėpė daugelį išprotėjusių kūrėjų nuo Vivienne Westwood, John Galliano iki „Scissor Sisters“, David LaChapelle ir net iki visos (rip) nu rave bangos Lee Benjamin, kadaise kūręs drabužius Leigh Bowery, dabar kuria Scottee Scottee… ir Kylie Minogue Scottee Scottee – jį sunku priimti tokį, koks jis yra. Jis yra meno kaskadininkas – ko neišdrįsta padaryti kiti, padaro jis pats. Ta drąsa išugdyta nuo seno, kai jis trylikos metų nuo savo apsvaigusių tėvų pabėgo į Londoną. Ten Scottee išmoko juoktis. Dabar jis juokina kitus – nuo „Glastonbury“ festivalio iki Londono nacionalinio teatro. Jo geri pažįstami ir gerbėjai yra Mika ir Sophie Ellis Bextor. O jam tik dvidešimt dveji ir jis vis dar gyvena daugiabutyje Šiauriniame Londone. Kaip tau pavyksta dalintis scena su kuo nors? Tu esi tikrų tikriausias individualistas… Man tai pavykdavo anksčiau, kai buvau 14–16 metų. Dabar man scenoje patinka būti vienam ir gauti visą žiūrovų dėmesį. Aš godus, ar ne?

Kur radai savo auditoriją? Mano pirmieji pasirodymai buvo nušvilpti, bet po truputį mano gerbėjai rado mane. Aš save rodžiau visur – net metro. Londono metro žmonės susikaustę, neturi kur dėti akių, vogčiomis nužvelginėja vieni kitus. Mano pasirodymai traukinio viduje sukeldavo daug emocijų, žmonės neturėdavo kaip iš ten dingti. Jie būdavo priversti žiūrėti į mane. O ar nesijautei kvailai? Nė kiek. Dabar aš daug juokiuosi, nors anksčiau verkdavau. Po pirmųjų pasirodymų ant scenos, kai publika nesuprasdavo manęs, jų reakcijas imdavau giliai į širdį. Jaudinausi. Bet po truputį radau savo žiūrovą. „YouTube“ prie mano kurtų video atsiranda daug negatyvių komentarų – kad aš storas, nesveikas ir panašiai. Bet taip yra tik dėl to, kad aš darau tai, kas sukelia žmonių reakcijas, dažnai net juos išgąsdina. Tu ir cirkas – jūsų abipusiai jausmai – kokie jie? Publikai save pristatau kaip klouną. Aš mažai kalbu, o jeigu noriu ką nors pasakyti – dainuoju. Tik ką grįžau iš tarptautinio Edinburgo menų festivalio, kur mačiau tradicinio cirko pasirodymų, tačiau aš jų nesupratau, bet ir jie manęs nesuprato. Dar būdamas vaikas nesupratau, kodėl turėtų būti įdomu žiūrėti į žmogų, kuris svyruoja ant virvės. Tavo idealus cirkas? Isteriška atmosfera, aš, mano vaikinas, pianistas ir mažas šokantis šuniukas. Kaip užsitarnavai tokių leidinių dėmesį kaip „i-D“, „The Independent“, „Don’t Panic“, „Dazed&Confused“ ir pan.? Redaktoriai mano, kad aš juokingas. Nors, aišku, pats sau tu niekada nebūni juokingas. Tau patinka, kai iš tavęs juokiasi? Tikrai dėl to neišgyvenu blogų emocijų, tik nesuprantu, kodėl aš kitiems toks juokingas. Bet turbūt toks jau esu. Ar norėtum suvaidinti kokiame nors West Endo miuzikle? Jei tik galėčiau vaidinti Sally Bowles kabarete, nevaidinčiau jokiame kitame vaidmenyje, tik Sally Bowles. Ar tu supyksti bent kada? Aš paloju, paloju ir tada juokiuosi. Negaliu ilgai pykti, per ilgai mokiausi juoktis. Tau reikėjo to mokytis? Mano mama – alkoholikė, o tėvas – narkomanas. Mane išmetė iš mokyklos, kai man buvo trylika. Išmetė, nes aš turėjau vaikiną. Daugiau niekada negrįžau mokytis į mokyklą. Pats išmokau rašyti be klaidų, skaičiau literatūrą. Ar apie tai tu kalbi savo kūryboje? Taip, didžioji dalis mano kūrybos ir dainų yra apie mane. Žmonėms prieš pasirodymą yra pasakoma, kad tai tikra istorija.

44 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Reklama Kur tavo tėvai dabar? Tėvas, aišku, pasiliko su milteliais. Paskutinį kartą, kai kalbėjau su mama telefonu, pokalbis buvo trumpas. Ji: „Labas.“ Aš: „Labas, manau, mes turime pakalbėti apie keletą dalykų labai rimtai.“ Vėl ji: „Tu sup... gėjus, ką aš su tavimi kalbėsiu!!! Aaaa, uuu, iiii.“ Aš: „Gerai, bet kada nors tu pagalvosi, kodėl aš toks, kodėl tu mane maitinai pyragaičiais, kad tylėčiau, kol tau geeera, kodėl tėvas tave mieliau iškeitė į miltelius.

Tu niekada daugiau nesužinosi, kaip man sekasi scenoje, kiek draugų aš turiu ir kiek kulniukų sulaužiau.“

Ar turi daug gerbėjų? Ar būtų nemandagu, jei pasakyčiau – taip? Dauguma jų – pamišėliai. Žinau, kad turi daug įžymybių gerbėjų, kurie lankosi tavo šou. Taip. Mika, Sophie Ellis Bextor ir kiti… …Kelly Osbourne? Jo, bet ji kalė. Ji po mano pasirodymo atėjo ir pasakė man, kad jos draugė iš Los Andželo žavisi mano pasirodymais. Ko ji ateina į mano pasirodymus, nesuprantu. Bet aš vis tiek manau, kad ji graži. Nors daug kas ir mano kitaip.

Tram – padėjau ragelį.

O kaip išmokai būti aktoriumi-žaidėju-klounu? Nėra tam jokios mokyklos. Turi dirbti su savimi. Arba gali eiti St. Martins universitetą ir to (performance artist) mokytis už 28 000 svarų.

Galbūt tu nebūtum performansistas, jei būtum turėjęs kitokią vaikystę... Aš niekada savęs negailėjau. Tačiau žinant menininko gyvenimo faktus, daug dalykų, susijusių su jo menais, paaiškėja kaip mat.

…pats net kuri sau drabužius? Taip, namie turiu siuvimo mašiną. Todėl niekada į vakarėlius didžėjauti neinu su tuo pačiu kostiumu. Kartais kokį kostiumą man pasiuva Lee Benjamin – žymus kostiumininkas.

Kas tau labiausiai nepatinka iš viso to, kas tu esi ir ką darai? Tai, kad būdamas aktorius-žaidėjas (taip mes su kolega save vadiname) aš susirgau liga – kartais nebesuprantu, kas ir kur aš esu. Aš gaunu krūvas skirtingų atsiliepimų – nuo labai blogų iki labai gerų. Galiausiai tu nebesupranti, koks tu esi. Tai kartais erzina.

Tavo mėgstamiausias kostiumas vakarėliui? Didelės galifė kelnės, kuriomis praeidamas klube pro minią prastumdai stoviniuojančius ir nuobodžiaujančius naktinėtojus.

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Zanė Bakšejeva

Reklama

Vaizdas: Micky Modo (www.mickymodo.com), koncepcija ir stilistika: Pervinka, modelis: Elisa (GModels Milan)

MĖNESIO TIESA

Vilnius rugsėjo mėnesį trečią kartą turės galimybę patirti naująjį cirką. Cirką be arklių. Be raudonų frakų. Be narkotikais apsvaigintų liūtų. Ir, svarbiausia, – be klounų. Naujasis cirkas – politiškai teisingas reginys. Dažniausiai vykstantis ne palapinėje, o teatro aplinkoje. Jo pažiūrėti ne vaikai veda tėvus, o atvirkščiai.

gatvės cirkas. Naujojo cirko kraštutinumas – britų „Circus of Horrors“. Jis pristato freak-show ir heavy metal bei gotiškus groteskiškus personažus. Triukai tokiame cirke vis tik išlieka itin svarbi programos dalis, tačiau kartu galima išvysti ir amerikietišką anatominį šou, kai atvirai žongliruojama įvairiomis kūno dalimis.

Naujasis cirkas pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, tad vargu ar žodis „naujasis“ vis dar tinka jam apibūdinti. Tokio cirko idėja netikėtumas ir subversija. Kas be ko, populistinė subversija.

Iš tiesų, cirkas labai pasikeitė nuo Philipo Astley, modernaus cirko tėvo, laikų. Jis yra orientuojamas ir į milžinišką publiką, ir į mažą žiūrovų grupę. Pasak naujojo cirko savaitgalio Lietuvoje organizatorių, kūrybinė naujojo cirko veikla skyla į daugybę skirtingų krypčių: nuo teatro iki retro kinematografijos, nuo šiurpaus grotesko ar makdonaldinio kičo iki intymaus ir nostalgiško spektaklio. Reikia pripažinti, kad vienu aspektu naujasis cirkas visai nesiskiria nuo tradicinio: žmogaus kūnas čia yra pagrindinis įrankis ir variklis, stumiantis veiksmą į priekį.

Atimk iš vaikystėje matyto cirko adrenaliną, kurį būdamas vaikas patyrei, ir klasikinius cirko numerius, – ar vis dar manai, kad tas „naujasis“ yra cirkas? Reikalas tame, kad naujojo cirko esmė ne gyvūnų paleidime į laisvę, bet šou politizavimas, socializavimas ir teatrališkumas. Naujasis cirkas skirtingose šalyse skirtingai juokingas – priklauso, kokios bėdos graužia regiono žmones. Vieno iš naujojo cirko žonglieriaus iš Suomijos Jani Nuutineno nuomone, žmonės šiaurėje labiau vengia pasijuokti iš savęs ir savo problemų nei pietiečiai. Anksčiausiai išpopuliarėjusi naujojo cirko rūšis –

Be to, per daug cirko vyksta aplinkui, kad būtų juokinga žiūrėti į narvuose uždarytus žvėrelius ir šokančius pudelius, todėl naujasis cirkas suspaudžia mūsų visų smegenis į vieną šou ir parodo mums iš šalies, kokie mes patys esame. Veidrodis kartais meluoja. Draugai irgi. Teatras, mokantiems mėgautis, išvalo. Naujasis cirkas prieinamas visiems. Versk puslapį.

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

MĖNESIO TIESA

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje svečiuojasi „Circo Aereo“ ir „Les Boiteu“ naujojo cirko trupės iš Suomijos ir Prancūzijos. Kylanti Prancūzijos šiuolaikinio cirko žvaigždė Camille’is iš trupės „Les Boiteu“ sutiko prisistatyti „Pravdai“. Jis yra garsios cirko meistrų šeimos palikuonis, ketverius metus buvęs žymiojo Jameso Thierree’o (Charlio Chaplino anūko) trupės „Compagnie du Hanneton“ nariu. „Les Boiteu“ į Vilnių atvyko keturioms savaitėms – be rekvizito ir scenografijos. Visi spektaklyje vaidinantys daiktai yra surinkti iš vilniečių. Koks tu, kai esi ne scenoje? Kasdieniame gyvenime aš vis dar cirkininkas. Gatvėje aš kartais specialiai nukrentu, tyčia atsitrenkiu į stulpą, visada dainuoju, bandau atrasti savyje naujų judėjimo galimybių. Praeiviams tai – cirkas, man – įprasta darbo diena.

Reklama

Keliauji ir matai, kaip skiriasi žmonių humoras skirtinguose pasaulio kraštuose… Pasirodymų būta visur – nuo Afrikos, Azijos iki skirtingų šalių Europoje, bet humoro jausmas, mano nuomone, nesiskiria. Tokie dalykai nėra susiję su vietine kultūra. Kai matai žmogų, kuris kovoja su milžiniškomis problemomis, galbūt panašiomis į tavąsias, darosi taip graudu, kad net juokinga.

ZANĖ BAKŠEJEVA

MENŲ SPAUSTUVĖ

Kas geresnis: Busteris Keatonas ar Charlie Chaplinas? Jie abu yra nuostabūs. Galbūt Chaplinas ir geresnis. Jis iki šių dienų yra be proto populiarus ir šis faktas kalba pats už save. Bet man labiau patinka Busteris Keatonas, nes jis subtilesnis ir kūrybiškesnis. Jis kalba apie nelaimingus nutikimus ir nusivylimą. Man patinka trapumas. Kodėl turėtume ateiti ir pamatyti tave Vilniuje? Gal todėl, kad jei neateisite, tai ir nepamatysite. Be to, aš galiu nustebinti. Ir dar dėl to, kad mes labai ruošiamės pasirodymui Vilniuje. Naujojo cirko savaitgalio programoje rugsėjo 11-13 dienomis šiemet be jau minėtų „Les Boiteu“ viešės dar dvi trupės: Circo Aereo (Suomija) ir „Les Apostrophes“ (Prancūzija). Spektakliai vyks Menų spaustuvėje ir jaukioje, vos šimtą žiūrovų talpinančioje cirko palapinėje Sereikiškių parke. Nepriklausomas naujasis cirkas Vilniuje: Rugsėjo 11, 12, 13, 20:00 / Les Boiteu, spektaklis „Staiga“, Menų spaustuvėje Rugsėjo 12, 13, 14, 18:00 / Circo Aereo, spektaklis „Teisingesnis cirkas“, Sereikiškių parke

50 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

EKO

Kai kalba eina apie klounus, vargu ar kas nors tikisi iš jų rimtų, sąmoningumu persmelktų veiksmų – tačiau tai nėra visiška tiesa. Pasaulyje yra organizacijų bei žmonių, kurie naudoja „klounavimą“ socialinėms ir politinėms problemoms spręsti. 1993 metais katalonų menininkas Tortell Poltrona pasirodė prieš 700 vaikų pabėgėlių stovykloje Kroatijoje. Šio projekto pasisekimas viršijo visus lūkesčius bei įrodė, kad humoras suteikia didelę psichologinę paramą žmonėms socialinės krizės metu. Po šios sėkmės Barselonoje atsirado vadinamieji „Payasos Sin Fronteras“ (Klounai Be Sienų) – ne pelno siekianti NVO, kuri iš esmės susideda iš ideologiškų ir jautrių žmogaus problemoms klounų, „dirbančių“ su gyvenančiais karo veiksmų zonose, stichinės nelaimės rajonuose, pabėgėlių stovyklose ir pan. Daugiausia jie dirba su traumuotais vaikais siekdami pagerinti jų psichologinę būseną. Kaip sako klounų organizacijos atstovai, šypsena turi potencialą atkurti kolektyvinį psichologinį balansą, skatina socialinių ir kūrybinių vertybių atsiradimą, toleranciją bei įvairovę bendruomenės viduje. Klounai Be Sienų paprastai yra savanoriai, atstovaujantys įvairioms menų šakoms bei dirbantys be politinės ar socialinės darbotvarkės. Jie nepretenduoja užimti pedagogų ar socialinių darbuotojų vietų – tačiau entuziastingas vietinės kultūrinės aplinkos pažinimas ir supratimas bei jautrumas sudėtingoms ir trauminėms situacijoms, kuriose atsidūrė jų lankomi vaikai, dirbant Klounų Be Sienų darbą yra be

išmetimą, taip atstatydami savo ekologinio pėdsako balansą po kelionių lėktuvais į Trečiojo pasaulio šalis. Klounai nepamiršta ir politikos. Didžiojoje Britanijoje neseniai atsirado vadinamoji Slapta Maištaujanti Klounų-Sukilėlių Kariuomenė (angl. CIRCA, Clandestine Insurgent Rebel Clown Army) – tai antiautoritarinė kairiųjų aktyvistų grupė, kuri naudoja „klounavimą“ ir kitus neprievartinius (tiesioginės kovos metodo) veiksmus, kaip iššūkį korporacinei globalizacijai, karui, George’ui Bushui ir t. t. CIRCA „kariai“ paprastai apsirengia kariniais drabužiais, papildytais ryškiais spalvotais papuošimais ir sarkastinėmis politinėmis emblemomis. Kostiumai ir sukuria komišką atmosferą, kartu suteikdami ir anonimiškumą, kuris gali būti naudingas protestų metu. „Ginkluotė“ paprastai susideda iš vandens pistoletų ir kitų žaislų. Kostiumą išbaigia tradicinis klouno makiažas, kuris sukuria absurdiškumo įspūdį, ironiškai pašiepiant tradicines policijos ir kariuomenės pajėgas, pagal politikų dūdelę malšinančias protestuojančią liaudį. Vien politika šie klounai-kariai irgi neapsiriboja: aplinkosauga užima svarbią vietą.

Reklama

Lietuvoje klounai irgi jau buvo pasitelkiami siekiant gerų tikslų – jaunimo iniciatyvinė grupė „Gerbk Gyvūnų Teises“ naudojo atvirkštinį McDonald’s klouno Ronaldo McDonaldo variantą savo protestuose prieš žalingo planetai ir žmonių sveikatai maisto propagavimą.

Šiuo metu antrinės Klounų Be Sienų organizacijos yra įsteigtos keliose pasaulio šalyse (deja, Lietuvoje to dar nėra) – tarp jų yra ir eko-sąmoningų klounų, kurie nepamiršta ir ekologijos. Švedų Klounai Be Sienų keliaudami papildomai dar sumoka už CO2

SIGURDAS

galo svarbūs. Klounų motyvacija palengvina vaikų baimę ir liūdesį, atnešdama šypsenas tiems, kuriems to labiausiai reikia. Juk mes visi žinome: juokas yra geriausias vaistas.

INTERNETAS

Klounai keliaudami susimoka CO2 išmetimo kvotas.

Reklama

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

KĄ JIE KALBASI

GIDAS

menas

80% I’m back in the u.s.s.r. You don’t know how lucky you are boy - The Beatles Idealistiniai, utopiniai režimai ciniškam vakariečiui vis dar sukelia estetinio pasigėrėjimo jausmą. Ir nors papiketuojame iš žvakučių dėliodami „Free Tibet“, bet vis tiek žiūrim Olimpines žaidynes. „Tulips and roses“ pristato Juozo Laivio projektą, kuriame bus rodomos 7 dešimtmečio juodai baltos fotografijos, kurių autorius Juozas Laivys (beje, kitas Juozas Laivys – Juozo Laivio tėvas). Šis „Tulips and roses“ projektas analizuos tonų tonas sveriančias identiteto ir laiko sąvokas, bet su Juozui Laiviui būdingu ne pačiu nekalčiausiu humoro jausmu. Vertinimas: 80 Tulips and roses 2008 09 03–30

50%

Kodėl Charlie Chaplinas liūdi, o Marilyn Mansonas jaučiasi paėmęs viršų? Parašyk adresu redakcija@pravda.lt KĄ JIE KALBASI iki rugsėjo 26 dienos. Geriausio pokalbio autorius nusineš „Creative Zen Stone“ grotuvą.

Festivalėjimas

Lyg maži vabaliukai, ropojantys delnu, „Creative Zen Stone“ MP3 grotuvai su garsiakalbiu skambiai groja ir be ausinių. Turintys 1 GB arba 2 GB atmintį talpina iki tūkstančio dainų, groja MP3 ir WMA formatus. Grotuvą „aprengus“ silicio dangteliu, galima jį prisisegti prie drabužių.

Festivalis – tai meno ir kultūros vadybininkų išradimas tinginiams, nes taip patogu per minimalų laiką sunaudoti maksimalų kiekį meno darbų (ir galutinai sudėvėti visą krūvą menotyrininkų). Kita vertus, vizualių menų festivalėjimas ir mega parodėjimas yra visiškai out, nors vis dar vyksta iš inercijos. Kodėl negalima ramiai palikti Kaunui jų foto festivalio ir būtinai reikia užveisti dar vieną Vilniuje? Ah, tie mūsų nuo Baltijos iki Juodosios jūros dydžio Mindaugo epochos kompleksai. Taip ir atsiranda nebaigti stadionai, muziejai ir filmas apie Žalgirio mūšį. Pirmasis tarptautinis Vilniaus fotomeno festivalis „In focus“ Vilnius 2008 09 02–27

Laimėtojas: Artūras Grušnys

ALEKSANDRA PIKTYTĖ

I won’t be your Yoko Ono.

TANIA REX

PRAVDARCHYVAS

Jurgi, koks skirtumas tarp koano ir ciklono?

80% Fotografija su fotografija ir fotografijos įdaru Kažkoks nostalgiškas fotografinis rugsėjis. Rudenį ŠMC pristato kas dvejus metus rengiamą didelį projektą „Lietuvos dailė’08. Fotografija“. Kaip seniai visi žino, lietuvių fotografija yra žymiai geresnė už lietuvių tapybą, todėl projektas turėtų būti visai vartojamas (jeigu ne visas iš karto, tai dalimis). „Lietuvos dailė’08. Fotografija“ sudarys šeši kuratorių projektai ir dvi personalinės parodos, todėl bus visko: spaudos fotografijos, 7–8 dešimtmečių nuogų retro gražuolių iš „Nemuno“ žurnalo, fotomeno istorijos, jaunų menininkų darbų, visokių veiksmų mieste, tvinpiksinė Dainiaus Liškevičiaus ir geoenergetinė Artūro Railos parodos. Lietuvos dailė’08. Fotografija ŠMC 2008 09 12 – 10 22

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

75%

albumai Aš Bloc Party Intimacy

85%

75%

Bloc Party – grupė, kuri įdomi jau daugiau nei 2 kartus. Albume-siurprize visko labai labai daug. Dvi įrašų vietos, du skirtingi prodiuseriai (P.Epworth [Silent Alarm] ir J.Lee [A Weekend In The City]). Skamba/atrodo kaip nuo perkrovimo lūžtančios lentynos. Tilpo ir eksperimentai su elektronika, ir seni geri klasikiniai BP. Tiesa, kai kam gitarų gali pritrūkti arba jos pasirodys per daug iškraipytos. Tarp perlų slepiasi vos keli filler’iai. Bet žymiai geriau taip, nei tris kartus varyti į tą patį kibirą. W760

85%

75%

Autarkeia

80%

Vos prieš kelis mėnesius leidykloje Dangus pasirodė stiprus ansamblio Vilkduja darbas Vakar Duona. Neaušindamas plieno Povilas „PoPo“ keistomis ir nelabai dienomis nukala jau antrą kito savo projekto – Oorchach (taip ir tariama, ne Určiač) – albumą. Chtonikka – mistiškas pasaulis (kiekvienam savo Atlantida), užrakintas autoriaus galvoje. Mūsų ausims jis perteikiamas turbulentinių kilpų, masyvių bytų ir tamsių lo-fi garsų pavidalu. Dar keli lietuvio metai, praleisti studijoje, ir neaišku, ar tikrai Deutsch Nepal vis dar bus gerų industrial festivalių headliner’iu…

PRAVDARCHYVAS

85%

Na, šito su niekuo nesupainiosi. Neabejotinas autoritetas Lietuvoje ir jau įpusėjęs užkariauti tikslines užsienio rinkas misteris Laurynas Jukonis Girnų Giesmių lentynon pasideda jau dešimtą (neskaičiuojant dviejų oro!oro!) albumą. Nauji GG ambient pasažai ir minimalistiniai eksperimentai tikriausiai nenustebins tų, kas girdėjo prieš 2 metus pasirodžiusį „budintiems už slenksčio“ skirtą darbą. Nesusipažinusiems – gera dirva pradėti. Salų diske – aštuonios. Atrask kiekvieną ir pavadink savaip!

Oorchach Chtonikka

80%

BONG, GUNARS BAKŠEJEVS

Autarkeia

Versatile Records

The Verve Forth

Parlophone

Prieš dešimt metų iširusi grupė, 3 vidutiniški (nors ir gerai parduodami) Ashcrofto „soliakai“ ir štai toks visiškai netikėtai stiprus sugrįžimas. Gali nemėgti flegmatiško Richardo A., tave gali erzinti įkyri Bitter Sweet Symphony melodija bet... Ketvirtas The Verve albumas yra kaip sugrįžimas pas seną meilę, kai suvoki, kad tik jos glėbyje jauties saugiausiai. Ir gerai, kad plokštelėje daugiau nėra tokių plėšrūnų kaip Love Is Noise. Atmosferiniai Numbness ar I See Houses – tiesiog puikūs.

Kiek save pamenu besidomintį muzika, Stereolab visada buvo ten, šalia. Jiems vieniems pirmųjų buvo pritaikytas terminas post-rock. Aštuoniolikti metai scenoje (ar pogrindyje?), milžiniška įtaka daugeliui grupių ir devintas arba vienuoliktas (priklauso, kaip skaičiuosi) albumas. Šįkart grupė eksperimentavo su įvairiais būgnų loop’ais ant viršaus užgrodami „cheminius“ akordus. Vėliau tokius kūrinių eskizus greitindavo arba lėtindavo, kol surasdavo tinkamą tempą. Rezultatas – kažkas gražaus tarp indie pop ir... bossa nova.

Girnų Giesmės Bevardės Salos

Zombie Zombie A Land For Renegades

Gerokai pražiopsotas albumas. Bet geriau vėliau nei niekada. Prancūzų Etienne Jaumet ir Cosmic Neman duetas – naujokai muzikinio gimimo prasme. Antra vertus, vokiečiai Can, Neu!, Klaus Schulze ar tie patys Kraftwerk panašius triukus išdarinėjo jau prieš 30 ir kažkiek metų su daug prastesniais aparatais. Pravda.lt skaitytojai jau spėjo pamėgti G.I. Joe kareivukus iš Driving vaizdo klipo. Panašių kaip anas garso takelių pilnas diskas.

Naujasis W760 Walkman telefonas. Muzika kaip jums patinka.

Duophonic/4AD

Post Present Medium

Keturi Kalifornijos pankai. Sprendžiant iš pavardžių – visi meksikiečiai. Dažnai groja pasivadinę The Smell. Trečias jų albumas (pirmas tikras). Neprodiusuotas, nemiksuotas, nesuvestas. Bent jau taip skamba, veikiausiai taip ir yra. Vos 32 minutės, bet net 14 proveržių. Nuoširdumo, džiaugsmo (arba ne), triukšmo ir avangardinio džiazo. Klausantis galima užuosti garaže stovėjusios alyva permirkusios statinės kvapą. Savo muziką apibūdina tropical punk rock.

Wichita

Stereolab Chemical Chords

Abe Vigoda Skeleton

Heartthrob Dear Painter, Paint Me M_nus

„M_nus“ buvo tie, kurie minimal ištėškė į prožektorių šviesą, tad jie atsakingi ir už stiliaus kokybės palaikymą. Nemok ranka sakydamas: „a, ten tik klapsi ir šaldo“. Heartthrob jau vien savo pseudonimu lenda gilyn į širdį. Jo debiutas virkdančiai ir kartu juokinančiai jausmingas, kiek jausminga gali būti „minusinė“ elektronika. Klausomas ištisai ir dalimis, kiekvienąkart pražįsta kitomis spalvomis. „Taip“ tiek mėgėjui, tiek bendro išprusimo ieškančiam.

80%

Mike Shannon Memory Tree Plus8

Iš už Atlanto į Berlyną – labai tipiška „minusinė“ istorija… ir šįkart gretimoje, „Plus8“ leidykloje išleistas albumas ankstyvam rudeniui papuošti. Kanadietis tai daro tamsiai, ryžtingai ir iš peties, kaip pridera dešimtmečio ir dviejų albumų stažą jau turinčiam techno kalviui, bet lygiai taip pat ir melodingai bei šokdinančiai. Mano favoritai – „Regalos de Pandora“ ir „Dr.X“. Sukčiau ir sukčiau vieną po kito.

www.sonyericsson.lt

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

KINAS Apžvalgos skirtos naujų vokiškų filmų festivaliui „Guten Film!“, kuris prasideda rugsėjo 26 ir baigiasi spalio 10 d. Banga

(Die Welle, rež. Denis Gansel, 2008)

50%

Kartą Vokietijoje mokytojui, norinčiam geriau išaiškinti skeptiškiems XXI amžiaus moksleiviams autokratinių režimų žavesio paslaptis, kilo mintis paraginti moksleivius įkurti autokratinę organizaciją. Kaip visi žino, tokie dalykai visada baigiasi blogai arba dar blogiau. Kita vertus, nors „Banga“ yra ir originalus edukacinis projektas apie didžiuosius totalitarinius režimus ir jų atsiradimą, bet tikrai neįtikina auditorijos, kuri mokyklinius vadovėlius pakeitė į universitetų konspektus.

Pabaigoje ateina turistai

(Am Ende kommen Touristen, rež. Robert Thalheim, 2007)

75%

Taip, visur ir visada pabaigoje ateina turistai. Jie ateina ir į pačias baisiausias, ir į pačias gražiausias, ir į visas kitas vietas. Yra daugybė būdų papasakoti Antrojo pasaulinio karo istoriją, – nuo „Šindlerio sąrašo“ iki „Vilniaus geto“. Robert Thalheim filmo herojus vokietis Svenas keliauja atlikti savo „pareigos tėvynei“ į Osvencimą, kur pradeda kitaip suvokti istoriją ir jos pasekmes. „Pabaigoje ateina turistai“ yra ir linksmas, ir liūdnas, ir analitiškas filmas apie labai komplikuotus žmonių santykius su istorija, kuri visada yra individuali His/ Her story.

Reklama

Emos laimė

(Emmas Glück, rež. Sven Taddicken, 2006)

75%

ALEKSANDRA PIKTYTĖ

PRAVDARCHYVAS

„Emos laimė“, kaip rašė anoniminis kino mylėtojas viename kino forume, yra „meilė ir mirtis kiaulių fermoje“. Šioje fermoje gyvena Maksas (keistuolis prekiautojas automobiliais) ir Ema (bankrutavusi kiaulių augintoja). Taip jie ir gyvena laimingai, bet neilgai, nes Maksas serga vėžiu. „Emos laimė“ – tai filmas / socialinė reklama, kad ir kiaulių fermoje galima gyventi, o gyvenimo kokybė nesusijusi su visais kapitalistinio gyvenimo džiaugsmais, tokiais kaip puodelis latte rytais.

KAI KINE NĖRA KĄ ŽIŪRĖTI:

Dangus virš Berlyno

80%

(Himmel über Berlin, rež. Wim Wenders, 1987) Berlyno siena – keistas fenomenas. Ji buvo ne tik militaristinis statinys tarp dviejų iki dantų ginkluotų ideologinių režimų. 28 metus būtent Berlyno siena kartu su daugeliu kitų smulkesnių ir stambesnių dalykėlių saugojo nuo to, kad Šaltasis karas neperaugtų į karštąjį. „Dangus virš Berlyno“ – tai filmas, skirtas Šaltojo karo poezijai, jis pasakoja apie miestą anapus realybės, pilną sentimentalių mitologinių būtybių, saulėlydžių, saulėtekių, cirko artisčių ir debesų. Filmą vėliau perdirbo Holivudas, pagamindamas muilooperišką „Angelų miestą“.

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

KNYGOS Serhij Žadan „Depeche mode“

80%

„- Tai kuo gi būsi? - Mokytoju. - Koks gi iš tavęs bus mokytojas? Juk tu visiškai girtas.“

KITOS KNYGOS

Reklama

Ramūnas Jaras „dzen dzen“

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

Štai toks tas Serhijaus Žadano romanas apie trijų draugų kelionę po posovietinį Charkovą, bandant surasti dingusį draugą ir pranešti pastarajam apie jo patėvio mirtį. Tragikomiška istorija, pagardinta besaikiu alkoholio vartojimu bei kitais neatsiejamais nuo veiksmo vietos ir laiko ingredientais. Visiems mūsų kartos atstovams pravartu paskaityti pažintiniais tikslais, o vyresniems skaitytojams knyga, be abejo, pažadins ne tokius ir senus prisiminimus.

Ramūnas Jaras pristatomas kaip „vienas originaliausių ir ekscentriškiausių lietuvių kūrėjų“. Tai vienintelė pompastikos apšvitinta frazė visoje neilgų novelių knygoje. Ant viršelio panardintas V. Aleknos siluetas su Velykų statulų fizionomijoms derančios rimties ženklu veide įkūnija visą „dzen dzen“ nuotaiką, kuri nenuilsdama tvyro ir likusiuose puslapiuose. Viskas dėstoma pabrėžtinai ramiai, fragmentiškai (tarsi nuobodžiaujant), apsistojama prie, atrodytų, bereikšmių detalių. Galima beveik garantuoti, jog tiems skaitytojams, kuriems patiko D. Charmso „Nutikimai“, R. Jaro knyga taip pat sukels susidomėjimą. Nors pastaroji 1:5 pralaimi „Nutikimams“. O ir – ar smagu būti „vienu originaliausių ir ekscentriškiausių lietuvių kūrėjų“, kai to lokalinio originalumo raktas – pasiskolinta estetika iš kitataučio? Nuobodu.

50%

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

teatras Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos 2008“ Berlyno Deutsches Theater, Vokietija

Aischilas „Orestėja“

Režisierius – Michael Thalheimer Šiandienos vokiečių režisūros žvaigždė radikaliai „apkarpo“ klasikinius dramaturgijos tekstus, siekdamas prasibrauti iki esmės ir perteikti jų emocinį poveikį šiandienos žiūrovui. Thalheimerio spektakliai statomi tuščioje, detalėmis neapkrautoje scenoje, atsisakoma sociokultūrinio konteksto, antraplanių veikėjų, kad išryškėtų, kas svarbiausia. „Orestėja“ (2006) – spektaklis pagal Aischilo trilogiją, kurios pagrindas – antikinis mitas apie baisaus prakeikimo persekiojamą giminę. Karta iš kartos jie puoselėja neapykantą ir kerštą, paversdami savo gyvenimus nesibaigiančios kančios arena. Spalio 1, 2 d., 19 val. Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos 2008“ POS Theatre Company/ Oslo nacionalinis teatras, Norvegija

Reklama

„Ateik!“

VLADIMIRAS TRUDNIKOVAS, ALMA BRAŠKYTĖ

PRAVDARCHYVAS

Režisierius Per-Olav Sørensen „Ateik!“ skirtas švedų aktoriaus Allano Edwallio, daugelio Ingmaro Bergmano spektaklių ir filmų aktoriaus, taip pat dainų autoriaus ir atlikėjo atminimui (Edwallis sukūrė Bergmano tėvo Ekdalio vaidmenį filme „Fani ir Aleksandras“, laiškininko Otto – Andrejaus Tarkovskio „Aukojime“). Spektaklyje-koncerte vaidina ir Edwallio dainas dainuoja Oslo Nacionalinio teatro aktorius Øysteinas Røgeris (jis buvo pagrindinis Norvegijoje režisuotų Oskaro Koršunovo spektaklių aktorius, 2006 m. už Nepažįstamojo vaidmenį Augusto Strindbergo „Kelyje į Damaską“ išrinktas geriausiu sezono aktorium). Spalio 7, 8 d., 19 val. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio 6)

PREMJERA! Druskininkų teatro festivalis ir Klaipėdos dramos teatras „Mano Hamletas“

Pagal Viljamo Šekspyro pjesę „Hamletas“ ir Gintaro Grajausko tekstus. Ši Šekspyro dramos „Hamletas“ interpretacija – tai Druskininkų teatro festivalio ir Klaipėdos dramos teatro inicijuotas projektas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Gruzijos kūrėjai, suliejami dramos, lėlių ir pirštų teatro žanrai. Vienintelio pasaulyje „Pirštų teatro“ įkūrėjas ir režisierius Beso Kupreišvili Hamleto vaidmenį nedvejodamas patikėjo žinomam uostamiesčio aktoriui Vytautui Paukštei. Pasak jo, savaip interpretuodami klasiką, jie laužo chrestomatinį požiūrį į Šekspyro kūrybą, o aktoriaus partneriais pirmą kartą tampa pirštais valdomos lėlės. Spektaklio siužetas – apie karjerą lėlių teatre baigiantį aktorių. Atsisveikindamas su lėlėmis, jis prabyla apie nesuvaidintą „Hamletą“, kuriam neatsirado vietos lėlių teatre. Rugsėjo 12–13 d., 20 val. „Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose

ASTA OSTROVSKAJA

64 2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

JUODA

KVARTALAS

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

KVARTALAS

Dar čia gyvena suvešėjęs genijus Oskaras. Nr. 3 Senamiesčio gėlių parduotuvė. Mikrofonas – 9 Lt. Gėlininkių žargonu, tai laikiklis nuotakos puokštei. Kad nenuvystų pirma reikalo, pripila vandens. Nr. 3 Vardinių rūbų komisas-butikas. Karen Millen krepšys iš nudaigoto pitono net tūkstančio nekainuoja. Šilto balso pardavėja sako, tokio niekada nesunešiosi, gali tik nusibosti. Eilėje kabo Escada suknelės, trigubai pigesnės nei už kampo.

Kai rotušė nusisuka, escados tuštybė lieka dešinėje, o astorijos – kairėje, grindinys virsta Arklių gatve. Išsiklaipę kelio akmenys veda į Halės turgų pro žibintą su magicmushroomu ir kokteilines naktis.

Prieš du šimtus metų akvareles apie gatvę liejo klasicistas su peruku Pranciškus Smuglevičius. Caro įsaku nugriaunama Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia ir jos vietoje atsiradusį Basokų turgų paveiksluoja fotografas išradėjas Stanislavas Fleury. Šiais laikais apleistame name buitiškai konfliktuodami peiliais žalojasi benamiai. Saugotinų vietų tarybos ekspertas daktaras Bondinas garsiai stebisi, kodėl miesto vyrai siūlo užstatyti Arklių gatvės skverą.

Nr. 5 Oginskių rūmuose jau pusę amžiaus veikia lėlės. Ir ten beveik trisdešimt metų rodomas „Cirkas yra cirkas“ – istorija apie liūdnai linksmo klouno išperėtą varliuką, kuris susižavi teatru. Prieš spektaklį dar galima pamatyti gyvą lėlių muziejų. Šalia esančio Jaunimo teatro durys užkaltos geltonomis drožlinėmis plokštėmis. Irena Bučienė ir Dalia Tamulevičiūtė išėjusios negrįžti, o kiti laukia naujo sezono. Šitas teatras kiekvienam yra vien tik jo nenusakomas patyrimas. Asmeninė Modė, dėdė Vania, net Kaligula. Aitriai ilgesingi prisiminimai apie kavinę, bulvytes fri ir mąslųjį Kazlą. Teatro sode kartais koncertuoja stoneriai metalistai. Kampinis namas. „BIX baras“. Čia netyčia susitinka trys seniai nesimatę draugai: – Būdavo, dviese paimi metrą alaus. 11 bokalų. Po kelis išgeri, likusius popieriniais padėkliukais uždangstai ir išeini į „Prie Universiteto“. Tada vėl čia grįžti. Ir baigi metrą, tokį išgaravusį-išgaravusį. – O „Kukaračos“? „Žalgiris“ plius kavos likeris, uždegi ir pro šiaudelį išsiurbi. Visų laikų rekordas – 22 per vakarą. – Arba kaip eidavo visi į Arklių gatvę pamyžt. Niekur neapšviesta, baugu. Tai ir jungdavomės taip į grupeles. Dvasingai kažkaip...

Palaimingai nutyla. Užrašas ant vieno marškinėlių: „If found, please return to pub“. Parko viduryje susipynusios glaudžiasi akmeninės seserys. Paminklas Lazdynų Pelėdai arba, tiksliau, Sofijai ir Marijai Ivanauskaitėms buvo kuriamas 11 metų. Dar gatvėje dabar yra: – Muzikos ir meno biblioteka – Stiklainis, atstojantis peleninę – Galybė balandžių parke – Paukščių lesyklėlė – Keturios dėvėtų rūbų parduotuvės – Verslo mokykla labai gražiuose rūmuose

2008 RUGSĖJIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

PERSONA

Skalikas cirkininkas 05

07 01 10

08 09

Reklama

09 10

Pasiaurinto modelio akis, į kurią kas naktį įkanda vis kita bitė.

BRUOŽAI

Sodrios jūros, Aivazovskio marinistinės spalvos paakys (tik vienas).

Likusiame veide – impresionistinio kolorito įvairovė.

Beizbolo kepuraitė, stilingai apgręžta atgal.

Pro praviras lūpas skverbiasi odontologinės sutemos.

Tatuiruotės ant krumplių ir krūtinės, jo paties švelniai vadinamos „tatūchomis“.

tas. Permetęs per petį „Manchester United“ marškinėlius, demonstruoja įdomios formos torsą.

Elektrinės spalvos olimpinis treningas.

Paplūdimio šlepetės. Plastikinis degalų konteineris, dar žinomas kaip „bambalis“, sugniaužtas nenugalimame kumštyje.

– Užupiko nevalia painioti su Bomžu. Pastarasis pasižymi kur kas ekstravagantiškesne išvaizda ir demonstratyvia gyvenamosios vietos stoka. Užupikas gi dažniausiai puošiasi kukliau ir disponuoja „pritono“ tipo apartamentais prestižiniuose rajonuose. – Išsilavinimą įgijo represinėse įstaigose – areštinėse, blaivyklose, dispanseriuose ir, žinoma, zonoje. – Neatmetama galimybė, kad užupikas gali būti koks nors elektrikas, šaltkalvis, ekstankistas. – Kitais atvejais – bedarbis. Vagystės užupikas netraktuoja kaip didelio nusikaltimo. – Propaguoja sanitarinio ir ekologinio pobūdžio veiklą: renka metalo laužą, butelius, plastiką.

– Kaip ir senovės graikai, mėgaujasi dionisiškuoju šėlu, bakchanalijomis, orgijomis, kurios dažniausiai kulminuoja baltųjų ristūnų konkūrų čempionatu. – Be to, polėkio akimirkomis suartėja ir spalvina paakius. – Užupikai mėgsta buriuotis prie garsiojo „Ikiuko“, picerijos lankytojams prieš akis. Čia jiems patogu dalintis išgyvenimais, džiaugsmais ir sielvartu. – Nėra nė vieno užupiko, kuris negalėtų atlikti karaoke numerio, net jei nelabai moka skaityti. – Kita vertus, užupikai atranda savąją agorą bet kuriame rajono centre – nuo Norviliškių iki Būtingės. – Užupikai yra tikri linksmuoliai, pasižymi sąmoju, įžvalga bei spontaniškais cirko numeriais. Todėl iš visuomenės susilaukia palaikymo ir dėmesio. – Kaip ir jo pirmtakai, saugo ir puoselėja benamio Šuriko išvaizdą, elgesį, kvapą. – Dalyvauja visose viešojo gyvenimo peripetijose, pvz., mitinge „už Gruziją“ arba krepšinio transliacijose dideliame ekrane.

CARLO MANDRAKE

IŠVAIZDA 01 Pusinis ekshibicionis-

JUSTĖ MALDŽIŪNAITĖ

Užupikas yra filosofų kinikų reinkarnacija. Prieš plius minus 2500 m. kinikai buvo Graikijos aikščių akiplėšos – sėdėdavo statinėse, tyčiodavosi iš Platono ir Aleksandro Makedoniečio, masturbuodavosi, pirdaudavo ir sysiodavo viešai. „Reikia gyventi kaip šuniui,“ – skelbė jų įkūrėjas Antisfenas, ir šitaip davė filosofijos skalikams pavadinimą (gr. kyon – šuo). Vėlesnių laikų švepliai juos ėmė šaukti cinikais. Šiandien natūralistinio gyvenimo cirkas prasideda aikštėje prie Užupio angelo.

Reklama