Viešbučio patalpos ir valymas by mpcentras

Viešbučio patalpos ir valymas

Magency Ukmergė 2015

TURINYS

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo priemonių išbandymas (mokymo vykdymas) viešbučių ir restoranų sektoriuje Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-026 Sudarė Stanislava Šiaučiūnienė, Laima Zabulionienė

Pratarmė___________________________________________________ 3 Terminų žodynas___________________________________________4 1. Viešbučio ūkinės veiklos organizavimas_______________7 1.1. Viešbučio ūkinės veiklos organizavimas_____________________7 1.2. Ūkio darbuotojų pareigos_______________________________11 1.3. Esminiai elgesio modeliai________________________________12 1.4. Patalpų valymo reikšmė_________________________________17 1.5. Pagrindinė apgyvendinimo įmonių patalpų valymo įranga_____33 1.6. Patalpų priežiūros naujovės______________________________56 1.7. Apgyvendinimo įmonių ir pagalbinių patalpų inventoriaus valymas, dezinfekavimas ir priežiūra__________________________________________59 2. Cheminės valymo, dezinfekavimo ir skalbimo priemonės ___________________________________________________ 66 2.1. Cheminės priemonės ir ekologija__________________________66 2.2. Buitinės chemijos priemonių sąvoka ir skirstymas_____________78 2.3. Cheminių valymo priemonių klasifikavimas ir ženklinimas_____81 2.4. Saugos duomenų lapas__________________________________85 2.5. Valikliams keliami reikalavimai__________________________88 2.6. Svarbiausi valikliai, jų sudėtinės dalys______________________89 2.7. Skalbiklių rūšys______________________________________ 119 2.8. Atliekų tvarkymas_____________________________________140 3. Viešbučio patalpos ir jų priežiūra_____________________157 3.1. Administracinės patalpos ir jų priežiūra___________________157 3.2. Aptarnavimo patalpos ir jų priežiūra______________________159 3.3. Konferencijų ir pokylių patalpos ir jų priežiūra_______________160 3.4. Pirtys, saunos, baseinai ir jų priežiūra______________________164 3.5. Baseinai ir jų priežiūra_________________________________172 3.6. Maitinimo patalpos ir jų priežiūra________________________177 3.7. Gyvenamosios patalpos ir jų priežiūra_____________________188 3.8. Ūkinės patalpos ir jų priežiūra___________________________189 4. Kambarinės gėlės ir jų priežiūra______________________201 4.1. Kambarinių gėlių reikšmė______________________________201 4.2. Kambarinių gėlių laistymas_____________________________202 4.3. Kambarinių gėlių tręšimas______________________________203 4.4. Kambarinių gėlių klasifikavimas_________________________206 4.5. Kambarinių augalų persodinimas________________________221 4.6. Šviesos poreikis augalams______________________________224 4.7. Kambarinių augalų genėjimas___________________________228

4.8. Kambarinių gėlių dauginimas___________________________229 4.9. Kambarinių gėlių ligos_________________________________234 4.10. Kambarinių augalų kenkėjai____________________________236 4.11. Kambarinių gėlių pritaikymas interjere____________________239 4.12. Žiemos sodai_________________________________________243 5. Grindų priežiūra______________________________________245 5.1. Parketo grindų priežiūra_______________________________247 5.2. Laminato grindų priežiūra______________________________249 5.3. Kilimų ir kiliminės dangos priežiūra______________________252 5.4. Keraminių plytelių grindų priežiūra______________________260 5.5. Linoleumo grindų priežiūra____________________________261 5.6. PVC gindų priežiūra___________________________________262 5.7. Kamštinės grindų dangos priežiūra_______________________263 5.8. Betono grindų priežiūra________________________________264 5.9. Nedažyto medžio grindų priežiūra________________________267 5.10. Dažyto medžio grindų priežiūra_________________________267 6. Baldų valymas ir priežiūra____________________________270 6.1. Medinių baldų valymas ir priežiūra_______________________270 6.2. Plastikinių baldų valymas ir priežiūra_____________________275 6.3. Odinių baldų valymas ir priežiūra________________________276 6.4. Metalinių baldų valymas ir priežiūra______________________277 6.5. Minkštų baldų valymas ir priežiūra_______________________277 6.6. Stiklinių baldų valymas ir priežiūra_______________________279 7. Apgyvendinimo įmonių interjero įranga ir erdvė____280 7.1. Interjero įranga_______________________________________270 7.2. Interjero erdvės_______________________________________288 7.3. Apgyvendinimo įmonių interjero dekoras__________________289 7.4. Kambarių puošimo elementai___________________________292 8. Apgyvendinimo įmonių teritorija ir aplinka_________294 9. Patalpų apsauga nuo parazitų ir kenkėjų_____________346 Užduotys_________________________________________________ 382 Literatūros sąrašas______________________________________412

PRATARMĖ Šio modulio tikslas – pateikti žinių apie tai, kaip viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įmonių patalpose palaikyti švarą ir tvarką, kaip greitai ir kokybiškai, laikantis sanitarijos reikalavimų, valyti langus, duris, kilimus ir kilimines dangas, baldus, kaip parinkti priemones drabužių ir lovos skalbinių priežiūrai. Moksleiviai susipažins su viešbučio patalpomis bei naujausiais įrengimais ir priemonėmis, kurie naudojami jų valymui ir priežiūrai. Susipažinę su siūlomo modulio turiniu, moksleiviai gaus pradinių žinių apie cheminių priemonių klasifikaciją, kaip tinkamai paruošti jas darbui, kokias apsaugos priemones naudoti, kad nepakenkti žmogaus sveikatai, kaip teisingai pagal užterštumo lygį parinkti valymo priemones skirtingiems paviršiams valyti, sužinos, kokį poveikį žmogaus sveikatai ir gamtos aplinkai turi cheminės priemonės, naudojamos apgyvendinimo patalpų priežiūrai. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas teritorijų tvarkymui, patalpų įrengimui, todėl modulyje moksleiviai ras daug naudingos informacijos apie gyvatvorių įrengimą, teritorijos priežiūrą, kambarinių gėlių asortimentą, jų priežiūros ypatumus. Modulis skirtas moksleiviams, kurie mokosi viešbučių darbuotojo specialybės.

TERMINŲ ŽODYNAS Atliekų rūšiavimas – perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Atliekų tvarkymas – paprastai nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų (atliekų) surinkimas, pervežimas, apdirbimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl sveikatos, estetinių ir kitų priežasčių. Baseinas – atviras ar dengtas statinys su dirbtiniu vandens telkiniu, skirtu plaukiojimui arba kuriame mokomasi plaukti, rengiamos varžybos, atliekamos hidroterapijos ir higienos procedūros. Buitinės chemijos priemonės – chemijos priemonių produktai, sudaryti iš vienos ar daugiau cheminių medžiagų ir įvairiais tikslais vartojami buityje. Dekoras - architektūros arba dailės kūrinio puošybos elementų visuma. Deratizacija (graužikų kontrolė) – priemonių kompleksas, apimantis profilaktiką, graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones. Dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Dezinsekcija (nariuotakojų kontrolė) – priemonių kompleksas, apimantis profilaktiką, nariuotakojų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones. Drapiravimas – puošimas audiniais, užuolaidomis. Dulkės – smulkios kietų medžiagų dalelės, pasklidusios ore ar kitose dujose, arba nusėdusios ant paviršių. Emulsija – dispersinė sistema iš smulkių skysčio lašelių, pasklidusių kitame skystyje. Filtracija – skendinčiųjų medžiagų šalinimas iš vandens, leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį arba tam tikro tankumo tinklelį. Fojė – visuomeninio pastato vestibiulis, laukiamasis. Hidrofobiškumas – medžiagos nesugebėjimas sudaryti molekulinių ryšių su vandens molekulėmis. Insekticidai – produktai, skirti vabzdžių ar kitų nariuotakojų kontrolei. Inspekcija (lot. inspectio – apžiūra) – speciali valstybinio valdymo institucija, vykdanti nustatytų taisyklių ir normų tam tikroje visuom. santykių srityje kontrolę ir priežiūrą. Interjeras – meniškai suformuota ir apipavidalinta pastato vidaus erdvė ir jos įrenginiai. Kenkėjų kontrolė – procesas, apimantis kenkėjų stebėjimą, atbaidymą ir naikinimą, naudojant chemines ir mechanines priemones. Klasifikacija – objektų skirstymas į klases pagal bendrus požymius. Koaguliacija– koloidinių dalelių sukibimas į stambesnius junginius. Komfortiškas – pasižymintis komfortu, patogus, ištaigingas.

Kompostavimas – procesas, kai gamta pati perdirba atliekas. Korozija – kietojo kūno (paprastai metalinio) irimas dėl cheminės ar elektrocheminės sąveikos su aplinka. Laidynė, lygintuvas – prietaisas audiniams lyginti. Litras - talpos vienetas. Magnetronas – elektrinė lempa, kuri reguliuoja mikrobangas. Mikrobangos – spinduliavimo, kuris susidaro dėl elektrinių ir magnetinių virpesių, rūšis. Tai pačios trumpiausios bangos. Mikrobangų krosnelės galia rodo, kaip greitai mikrobangų krosnelė sugeba paruošti maistą. Išreiškiama vatais (W). Mikroorganizmai – labai maži gyvi ir negyvi organizmai, tokie kaip grybeliai, bakterijos, dumbliai ir tam tikros virusų rūšys. Nešvarumai – nepageidaujamos apnašos ant indų, baldų, drabužių, grindų paviršių. Ozonas 03 – labai aktyvus oksidatorius ir labai veiksmingas oro gryninimo agentas. Pagrindinės skalbimo priemonės – priemonės, kuriomis galima skalbti be papildomų priemonių. Pakuočių atliekų tvarkymas – pakuočių atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, tokios veiklos organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant minėtus veiksmus, atliekamus tarp prekiautojo ar tarpininko. Pakuočių gamybos atliekos – pakuočių gaminimo ar pripildymo gaminiais susidariusios atliekos. Pakuočių vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis ar vartojantis supakuotus (sufasuotus) produktus. Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams. Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM), kurių vandeniniai tirpalai skirti teršalams šalinti nuo kietųjų paviršių, yra vienas iš pagrindinių komponentų ir įeina beveik į visų valiklių ir skalbimo priemonių sudėtį. Šios medžiagos dar vadinamos plovikliais arba detergentais. Pavojingumo simbolis – standartinis grafinis ženklas, nurodantis cheminės medžiagos pavojingumo pobūdį. Pelėsis – daugelio ląstelių mikroorganizmai arba labai mažos 10 μm diametro atskiros ląstelės. Jie yra siūliniai grybai, turintys vienintelį siūlą, vadinamą hifu. Portjera – durų arba langų užuolaida iš neperšviečiamo audinio. Pozityvus – [pranc. positif < lot. positivus – sutartas, sąlyginis]: 1. teigiamas, pagrįstas; 2. naudingas, sėkmingas; Prevencinės priemonės – sanitarinės techninės priemonės, neleidžiančios

vabzdžiams patekti ir įsikurti patalpose. Profesionalas – darantis ką nors kaip profesionalas; ne mėgėjiškas, pvz., profesionalus sportas. Profilaktinė dezinfekcija – dezinfekcija mikroorganizmų kaupimosi vietose, nesant užkrečiamosios ligos židinio. Quattro – keturių spalvų sistema. Rizika – tikimybė, kad kenksmingas cheminių medžiagų ar preparatų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai atsiranda pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis. Rizikos (R) frazė – standartinis žodžių junginys, įspėjantis vartotoją apie medžiagos ar gaminio keliamą pavojų, pvz.: „Kaitinama gali sprogti“, „Labai degi“, „Kenkia įkvėpus“, „Dirgina odą“, Stipriai nudegina“, „Gali sukelti alergiją susilietus su oda“ ir pan. Rodenticidai – produktai, skirti graužikų kontrolei. Rūdys atsiranda dėl korozijos. Tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Saugos duomenų lapas (SDL) – glausta nustatytos formos informacija apie svarbias chemijos pramonės gaminio savybes, kuri padeda užtikrinti saugą darbe ir tinkamą elgesį su medžiaga numatytais ir nenumatytais atvejais. Saugos (S) frazė – standartinis žodžių junginys, patariantis vartotojui, kaip apsisaugoti nuo medžiagos ar gaminio keliamo pavojaus, pvz.: „Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių“, „Vengti sąlyčio su oda“, „Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją“ ir pan. Sauna – suomiška pirtis, kurioje kaitinamasi sausu karštu oru. Skalbimo mašina – elekrinis buitinis prietaisas, skirtas drabužiams ir kitai namų tekstilei skalbti. Suodžiai – pigmentas, suteikiantis juodą spalvą dažams ar tušui, sudarytas iš mikroskopinių anglies dalelių. Suspensija – dispersinė sistema, susidedanti iš smulkių kietojo kūno dalelių, pasiskirsčiusių skystyje. Šaltos spalvos – mėlyna, violetinė, žalia. Šiltos spalvos – raudona, geltona, oranžinė. Tirštikliai – medžiagos, didinančios skysčio klampumą. Veja arba gazonas – žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių mišinys dažniausiai imamas toks, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna. Dažniausiai sėjamos miglės, eraičinai, svidrės, smilgos. Vėdinimas – reguliuojami oro mainai patalpoje reikiamiems oro parametrams (temperatūrai, drėgnumui, švarumui) palaikyti. Žaliasis raktas – Tarptautinė aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education – FEE) programa, skirta viešbučiams, svečių namams, konferencijų ir poilsio centrams, kempingams, vasarnamiams, kurie laikosi nustatytų aplinkosauginių reikalavimų.

1. VIEŠBUČIO ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 1.1. VIEŠBUČIO ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

Viešbutis tik tada efektyviai valdomas, kai visų viešbučio skyrių darbuotojai supranta jiems keliamus tikslus ir uždavinius. Viešbučio personalas turi padaryti viską, kad kiekvienas svečias būtų taip sužavėtas viešbučiu ir aptarnavimu, kad ne tik norėtų grįžti, bet ir rekomenduotų viešbutį kitiems. Visų viešbučio skyrių darbas turi būti gerai subalansuotas, norint užtikrinti kokybišką aptarnavimą. Nepriklausomai nuo viešbučio dydžio ar žvaigždučių skaičiaus, svečiams turi būti suteikta: • saugus apgyvendinimas; • mandagus ir draugiškas aptarnavimas; • gerai prižiūrima įranga ir nepriekaištingai teikiamos paslaugos. Svečias, atvykęs į viešbutį, gana greitai susidaro apie jį įspūdį. Lydimas iki savo kambario, svečias turi pakankamai laiko apsižvalgyti ir įvertinti aplinką, baldus, švarą ir tvarką. Labai svarbu, kad svečias susidarytų teigiamą įspūdį.

1 pav. Viešbučio registratūra

2 pav. Viešbučio holas

Kad svečias jaustųsi komfortiškai ir būtų globojamas malonių ir draugiškų darbuotojų, turi būti gerai organizuotas darbas ne tik registratūroje, bet ir viešbučio ūkio skyriaus veikla. Viešbučio ūkinės veiklos organizavimą veikia tokie veiksniai kaip: • viešbučio dydis; • kategorija; • buvimo vieta; • ekonomo darbo organizavimo sugebėjimai. Darbo organizavimo lygis gali būti skirtingas, tačiau visų kategorijų viešbučiuose svečiai tikisi tokio pat komforto, švaros ir darbuotojų paslaugumo. Kad svečiai būtų patenkinti švara ir aptarnavimu, daug dėmesio yra skiriama apgyvendinimo patalpoms. Svečiams turi būti saugu, švaru ir patogu.

Viešbutyje apsistoję svečiai nepažįsta patalpų, nežino avarinių išėjimų, todėl svarbu, kad viešbučio darbuotojai gerai žinotų priešgaisrinės saugos tvarką ir galėtų padėti svečiams. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti, kur yra telefonas, pavojaus mygtukas, ugnies gesintuvai, vaistinėlė ir kita įranga.

žaislų, televizoriaus garsų, šunų staugimo. Kai šių garsų per daug, gali ne tik pakrikti žmogaus nervai, bet ir sutrikti klausa, širdies, skydliaukės veikla. Tam, kad lengviau suprastume garso jėgos lygių reikšmes decibelais, specialistai pateikė keletą pavyzdžių. Savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB, kišeninį laikrodį – 20 dB, lapų šlamėjimą – 30 dB, šnabždesį – 40 dB, garsią kalbą – 70 dB. Pastaruoju metu populiaru naktimis siųstis filmus internetu. Jei kompiuteris triukšmauja apie 50–60 dB, o miegant nerekomenduojamas didesnis nei 35 dB triukšmas, galima įsivaizduoti, kokia tai apkrova organizmui. Nieko keista, kad dieną žmogus jaučiasi nepailsėjęs, išsiblaškęs. Akustinį komfortą svečiui turėtų užtikrinti gera sienų, langų izoliacija. Triukšmo koeficientas tarp kambarių turėtų siekti 51dB(A), o bendro naudojimo patalpų triukšmo lygis neturėtų siekti 65dB(A). Šilumos komfortas ir ventiliacija. Komfortą svečiui užtikrina oro kondicionavimo sistema, mechaninė ventiliacija ir individualiai reguliuojama temperatūra.

3 pav. Viešbučio “Sfinksas” kambariai Patogumo (komfortiškumo) kriterijus apima visa tai, kas svečią supa: graži, saugi aplinka, dvelkianti ramybe, taika ir darna. Tai saugios patalpos, garsą izoliuojančios sienos, oro kondicionavimo sistema, gera santechnikos įranga, patogiai suplanuotas kambarys, gražūs baldai, ir smulkūs priedai. Akustinis komfortas. Tylą šiandien galima priskirti prabangai. Mūsų kasdienybė pilna triukšmingų kaimynų, burzgiančių automobilių, muzikos, žviegiančių vaikų,

4 pav. Triukšmo poveikis sveikatai

5 pav. Kondicionavimo sistema

6 pav. Komdicionierius kambaryje

7 pav. Mechaninis ventiliatorius

8 pav. Šilumos reguliatorius

1.2. ŪKIO DARBUOTOJŲ PAREIGOS

Jutiminis komfortas. Svečias jokiu būdu neturėtų jausti nemalonių santechninių, virtuvės kvapų, ateinančių per ventiliacijos angas ar sklindančių iš išorės.

Visa viešbučio ūkio veikla ir kokybės standartai, kurių stengiamasi laikytis, didele dalimi prisideda prie viešbučio reputacijos formavimo. Dažnai šie veiksniai lemia, kokį viešbutį svečias pasirinks. Švara – visų apgyvendinimo įmonių pagrindas. Bet kuri gyvenamoji patalpa bus nejauki, jeigu ji bus apleista, nesutvarkyta. Tvarka, švara ir daug gryno oro neatsiejama nuo buities grožio ir jaukumo supratimo. Pagal apgyvendinimo įmonių švarą ir tvarką svečiai susidaro nuomonę apie šalį ir jos kultūrą. Įvairūs kenkėjai, dulkės ir nešvarumai gadina baldus, paveikslus, grindis ir sienas, knygas ir kitus daiktus. Nešvari ir netvarkinga aplinka erzina žmones, gadina nuotaiką, mažina darbingumą. Viešbučio ūkio darbuotojai atsako už tvarką ir švarą. Viešbučio ūkio darbuotojai prižiūri

Kambarius

9 pav. Nemalonūs kvapai Natūralus apšvietimas. Svečių kambariai privalo turėti natūralų apšvietimą. Minimalus natūralus apšvietimas yra leistinas tik tam tikrose funkcinėse patalpose: • kompiuterių salėse – iki 10 %, • banketinėse salėse – iki 15 %, • restorane – iki 15 %. Vanduo. Kambariuose turi būti be pertrūkio tiekiamas šaltas ir karštas vanduo: • vonia turėtų prisipildyti per 6min., • atsukus vandens čiaupą, karštas vanduo turėtų pasirodyti po 10 sekundžių. Karšto ir šalto vandens tiekimas turi būti apskaičiuotas pagal viešbučio kambarių užimtumą, spaudimas subalansuotas, o vandens kokybė nuolat tikrinama.

10.

bendro naudojimo patalpas

Koridorius, liftus, laiptus

Konferencijų sales

Poilsio zonas

Kiekvienas žmogus turi gyventi švariai. Net 20 proc. įtakos sveikatai turi aplinka, kurioje jis gyvena, todėl svarbu, kad žmogus gyventų, dirbtų bei ilsėtųsi sveikoje aplinkoje: nuolat vėdinamose patalpose be triukšmo, su įdiegta gera ventiliacija, kad jose nesikauptų įvairios dulkės. Svarbu ir geras apšvietimas, nes tai turi didelę įtaką organizmo funkcijoms. Saulės stoka (blogas apšvietimas) gali sukelti depresiją. Nešvarumai gali būti ligos priežastis, nes puvėsiai, žemės, dulkės, maisto liekanos sudaro puikias sąlygas veistis musėms, tarakonams, žmogaus kūno parazitams ir kitiems kenkėjams. Vabzdžiai, parazitai gali ir iš kitur atnešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. Dažniau valant patalpas kartu su nešvarumais pašalinami žmogaus sveikatai pavojingi mikroorganizmai, o naudojant dezinfekuojamąsias priemones, jie iškart sunaikinami. Lietuvoje vis didesnis dėmesys kreipiamas į klientų aptarnavimo kokybę. Įmonių vadovai savo darbuotojams parengia taisykles, kuriose nurodomos ne tik jų kompetencijos, bet ir išvaizdos reikalavimai. Griežčiausiai reglamentuojama tų darbuotojų apranga, kurie tiesiogiai dirba su klientais, jiems draudžiama darbo metu

11.

kramtyti kramtomąją gumą ar dažyti plaukus nenatūralia spalva. Viešbučiuose ir restoranuose tvarka labai griežta. Visos taisyklės nurodomos raštu, ir darbuotojas turi būti su jomis susipažindintas. Kiekviena įmonė šias taisykles pritaiko pagal savo poreikius, nes jų standarto nėra. Ar reikalavimai griežti, priklauso nuo įmonės. Tokie reikalavimai, kaip pėdkelnių dėvėjimas, uždarų batelių avėjimas, tam tikras nagų ilgis ir spalva, šukuosena, žiedai, auskarai, kvepalai ir pan., pateikiami taisyklėse.

• jeigu dirbate viešose erdvėse (valote, plaunate, remontuojate), pamatę svečią, nutraukite darbą. Vengdami triukšmo trumpam išjunkite įrenginius, užmegzkite su svečiu akių kontaktą, šypsokitės ir pirmas jį pasveikinkite. Bendrieji reikalavimai

1.3. ESMINIAI ELGESIO MODELIAI Malonaus įspūdžio sukūrimas

11 pav. Auskarai nosyje ir lūpose

12 pav. Tatuiruotė ant rankų

10 pav. Svečio sutikimas Bendravimas su svečiu: • pamatę svečią 3,5 m atstumu, demonstruokite, kad ji atpažinote, jam priartėjus iki 1,5 m šypsokitės ir pirmas draugiškai jį pasveikinkite; • nutraukite darbus ir pokalbius su kolegomis, ir nedelsiant pradėkite bendrauti su svečiu; • jeigu neturite galimybės nedelsiant bendrauti su svečiu, užmegzkite su juo akių kontaktą ir su šypsena pasakykite: „Aš netrukus Jums pagelbėsiu“; • pokalbio metu šypsokitės, žiūrėkite svečiui į akis, mažiausiai vieną kartą kreipkitės vardu, jeigu jį žinote; • atidžiai išklausykite; • kalbėkite aiškiai, maloniu balso tonu; • kalbėdami vartokite pagarbą ir paslaugumą išreiškiančius žodžius: prašau, dėkoju, malonu, manyčiau, žinoma ir t. t.; • venkite viešbučio žargono; • kontroliuokite save – visada išlikite ramus; • kontroliuokite savo kūną – stovėkite, vaikščiokite išsitiesę, nedideliais žingsniais, maloniai nusiteikę, negestikuliuokite rankomis ir nelaikykite jų kišenėse; • jeigu prasilenkiate su svečiu viešose erdvėse, visada praleiskite svečią pirma savęs, užmegzkite su juo akių kontaktą, šypsokitės ir pirmas jį pasveikinkite;

12.

13 pav. Darbo metu mobilieji telefonai draudžiami

13.

Darbo metu: • neleidžiama segėti auskarų liežuvyje, nosyje, antakiuose ar kitose veido dalyse; • neleidžiamos matomos tatuiruotės, kiti veido ar kūno papuošimai; • plaukai dažomi tik natūraliais atspalviais; • darbo metu asmeniniai mobilieji telefonai draudžiami; • tarnybiniai mobilaus ryšio telefonai turi būti nustatyti tyliu garso arba vibravimo režimu.

Profesionalumo demonstravimas

Demonstruokite profesionalų požiūrį: • stebėdamas svečią ir aplinką numatykite svečio poreikius; • kreipkitės į svečią, pasiūlykite savo pagalbą anksčiau, nei svečias jos paprašys; • niekada pirštu nenurodinėkite krypties. Paėjėkite 5 žingsnius ir nukreipkite svečią jo norima kryptimi, pasiūlykite asmeniškai jį palydėti arba suraskite kolegą, kuris galėtų tai padaryti; • palydėję svečią iki pageidaujamos vietos (pvz., restorano, sveikatingumo centro ir kt.), nepalikite jo vieno, pasirūpinkite, kad Jūsų kolega sutiktų ir aptarnautų svečią; • kreipdamasis j svečią vardu (jeigu žinote) pirmiausia jam pristatykite kolegą / darbuotoją: ,,Pone XXX, pristatau Jums administratorę Sigitą, kuri bus laiminga, galėdama Jums padėti“. Po to kolegą / darbuotoją supažindinkite su svečio poreikiais; • suteikite svečiui informaciją ir pasiūlykite paslaugas, atsižvelgdamas j jo apsistojimo viešbutyje priežastis; • žinokite naujausią informaciją apie paslaugas, pramogas ir renginius viešbutyje bei mieste, būkite pasirengę informuoti svečius apie pasirinkimo galimybę. Gerbkite svečio privatumą ir individualumą: • visada klauskite svečio vardo, o ne kambario numerio; • neįvardinkite svečio kambario numerio garsiai, ypač girdint kitiems svečiams ar darbuotojams;

14 pav. Profesionalumo demonstravimas Demonstruokite pozityvų požiūrį: • nuoširdų susidomėjimą ir pagarbą skirtingų šalių ir kultūrų menui, architektūrai, maistui, muzikai, dizainui, madai; • stilingą aptarnavimą, pabrėžiant vertybes: eleganciją, išprusimą ir kultūringumą gebėjimą stebinti; • nuoširdžiai ir atidžiai išklausykite svečią, užduokite tik prasmingus, aiškius ir atvirus klausimus; • pokalbio metu mažiausiai vieną kartą kreipkitės į svečią vardu, taip jam parodydamas dėmesį ir išskirtinumą; • paslaugas pristatykite elegantiškai, šiuolaikiškai ir sumaniai, pokalbyje su svečiu demonstruokite pasitikėjimą savimi, žinias apie teikiamas paslaugas, produktą kainas, renginius ir kt.; • kurkite malonią aplinką svečiams ir kolegoms. Užmegzkite pokalbį su svečiu, skatindamas jo smalsumą ir išreikšdamas pozityvų požiūrį; • numatykite, kada Jūsų pagalba reikalinga kolegoms ir pasiūlykite padėti; • viešose erdvėse (ypač svečių akivaizdoje) nekritikuokite kolegų ir kompanijos politikos.

14.

15 pav. Viešbučio kambario raktas

16 pav. Viešbučio kambario raktas

15.

• niekada neperduokite pašaliniam asmeniui svečio kambario rakto; • niekada neperduokite pašaliniams asmenims svečio vardo, pavardės, kambario numerio ar kitos turimos informacijos. Informacija apie svečią yra konfidenciali; • nuolat atnaujinkite informaciją apie svečius su išskirtiniais poreikiais; • venkite susibūrimų ir pokalbių viešose vietose, koridoriuose, prie registratūros, netrankykite durų, nedirbkite triukšmingų darbų svečių poilsio laiku. Užtikrinkite svečio saugumą: • neatrakinkite kambario durų, kai svečias tikina, kad gyvena šiame kambaryje, nors ir neturi rakto; • pakvieskite jį prie centrinės registratūros, kur administratorius, patikrinęs svečio pasą / ID kortelę ir registracijos viešbutyje duomenis, patvirtins jo tapatybę; • jeigu svečias neturi paso / ID kortelės, tačiau yra registruotas kambaryje, į kuri prašosi įleidžiamas, palydėkite jį iki to kambario, atrakinkite duris, paprašykite asmens dokumento; • paaiškinkite, kad tai darote vardan svečio ir jo turto saugumo; • padėkokite svečiui už kantrybę ir supratimą. Įgyvendinkite svečio išskirtinius prašymus: • prisiimkite atsakomybę už svečio išskirtinio prašymo įgyvendinimą. Jeigu Jums reikia pagalbos, svečio vardu kreipkitėsį kitus padalinius arba kolegas; • užtikrinkite svečią kad jo išskirtinis prašymas bus patenkinamas (pvz.: „Aš asmeniškai tuo pasirūpinsiu“); • paaiškinkite svečiui, kaip Jūs jam padėsite; • patenkinkite svečio prašymą per 10 minučių; • jeigu yra kliūčių tenkinant svečio prašymą, informuokite jį iki priimsite galutinį sprendimą; • jeigu negalite patenkinti prašymo, paaiškinkite svečiui apie tai ir pasiūlykite alternatyvų sprendimą; • įsitikinkite, kad svečias liko patenkintas; • kruopščiai analizuokite ir apibendrinkite svečių prašymus / pageidavimus, registruokite juos žurnale arba kompiuterinėje programoje. Spręskite svečių nusiskundimus, problemas, konfliktus: • išklausykite svečio reiškiamą nepasitenkinimą ar išsakomą problemą, būkite dėmesingi, nuspėkite svečio emocijas ir demonstruokite supratimą. Mažiausiai vieną kartą kreipkitės į jį vardu;

16.

• padėkokite svečiui už nepasitenkinimo ar problemos išsakymą, jo kantrybę ir bendradarbiavimą, prisiimkite asmeninę atsakomybę už svečio problemos sprendimą, pasiūlykite pagalbą: „Aš asmeniškai tuo pasirūpinsiu“; • atsiprašykite už svečio patirtą / išgyventą nepatogumą; • jeigu negalite nedelsiant savarankiškai priimti tinkamo sprendimo svečio nepasitenkinimui / problemai pašalinti, kreipkitės pagalbos į kitų padalinių darbuotojus arba į budintį vadybininką ar direktorių. Neužtrukite ilgiau nei 15 min.; • įsitikinkite, kad problemos sprendimas buvo efektyvus, pirmiausia gaudamas patvirtinimą apie tai iš pagalbą suteikusių padalinių; • įsitikinkite, kad svečias liko patenkintas įgyvendintu sprendimu, per 30 min. nuo nusiskundimo išsakymo gaudamas jo patvirtinimą; • į raštu gautas pastabas ir nusiskundimus atsakykite per 24 valandas; • kruopščiai analizuokite ir apibendrinkite svečių prašymus / pageidavimus, registruokite juos žurnale arba kompiuterinėje programoje. Užjauskite negaluojantį / sergantį svečią: • dėmesingai išklausykite; • demonstruokite supratimą ir užuojautą, mažiausiai vieną kartą kreipkitės į svečią vardu; • pasiūlykite gydytojo paslaugas, iškviečiant pirmąją medicininę pagalbą; • svečiui atsisakius profesionalios medicininės pagalbos, pasiūlykite jam vandens / kavos / arbatos / šaltą kompresą / jeigu lauke nešalta – išeiti į balkoną ar terasą, palydėkite į kambarį ir t. t; • jeigu svečias pageidauja likti kambaryje, nuolat juo rūpinkitės, periodiškai paskambinkite arba aplankykite, stebėkite jo būklę, priminkite apie būtinumą pasinaudoti gydytojo paslaugomis.

1.4. PATALPŲ VALYMO REIKŠMĖ Sanitarijos ir higienos reikalavimai vienodi visiems viešbučiams. Šiuos reikalavimus nustato LR Sveikatos ministerija. „LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 118:2011 „APGYVENDINIMO PASLAUGŲ SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“. Šių reikalavimų tikslas – padėti kiekvienam darbuotojui atlikti savo pareigą, saugoti svečio ir savo sveikatą. Viešbučio darbuotojai turi būti mokomi palaikyti švarą, o švara turi būti kontroliuojama. Bendro naudojimo patalpas paprastai valo valytojos ar kambarinės pagal joms paskirtą grafiką. Budinti kambarinė apžiūri visų aukštų tarnybines patalpas, ar jos sutvarkytos, paruoštos kitos dienos darbui. Patalpų priežiūra rūpinasi kambarinės bei valytojos, kurios dirba slenkančiu grafiku visą parą.

17.

20 pav. Pasirūpinimas būtinomis higieninėmis priemonėmis, senų keitimas naujomis Pagrindiniai reikalavimai viešbučio patalpų priežiūrai: 17 pav. Dulkių valyms

18 pav. Grindų priežiūra

18.

19 pav. Tinkamos sanitarinės – higieninė švaros bendro naudojimo tualetuose palaikymas

21 pav. Visos patalpos turi būti tinkamai prižiūrimos ir valomos kiekvieną dieną

22 pav. Patalpoms valyti reikia naudoti chemines valomąsias priemones, būtina išmanyti jų paskirtį ir naudojimo reikalavimus

19.

23 pav. Valomąjį inventorių būtina naudoti griežtai pagal paskirtį, jis turi būti techniškai tvarkingas

24 pav. Cheminių priemonių, inventoriaus ir įrenginių laikymui turi būti skirtos atskiros patalpos ar vietatechniškai tvarkingas

20.

25 pav. Darbuotojai turi dirbti su specialia apranga

26 pav. Būtina laikytis sanitarijos ir asmeninės higienos, saugaus darbo reikalavimų

21.

• •

27 pav. Darbus reikia atlikti racionaliai naudojant valymo priemones, elektros energiją Prieš pradedant darbą:

28 pav. Turi būti laikomasi ekologinių reikalavimų

apsirengti darbo rūbus, susirišti ilgus plaukus, pasidėti papuošalus; patikrinti, ar tvarkingi darbo prietaisai ir priemonės.

Atliekant darbus: • valant patalpas, naudotis tik tam skirtais darbo įrankiais ir įrengimais; • naudojant chemines medžiagas, laikytis gamintojo nurodyto dozavimo; • nešant karštą vandenį, naudoti indą su dangčiu. Jeigu kibiras be dangčio, karšto vandens pilti ne daugiau kaip ¾ kibiro talpos; • perstatant baldus, nuimti nuo jų daiktus, kurie gali nukristi; • valant aukštai, naudotis tik tvarkingomis kopėtėlėmis, o ne atsitiktiniais daiktais; • nekelti svorio, didesnio kaip 20 kg, dviem – 50 kg; • nedelsiant iššluostyti ant grindų papiltus skysčius, kad nepaslystumėte; • dirbti esant tinkamam apšvietimui; • būti atsargiems valant patalpas, esančias netoli laiptų, durų; • prieš įjungiant į tinklą elektros prietaisus, patikrinti, ar tvarkingas kištukas ir laidai; • elektrinius prietaisus įjungti į tinklą ir išjungti tik sausomis rankomis; • būti atsargiems su besisukančiais įrengimų mechanizmais; • elektrinius prietaisus valyti tik išjungus juos iš tinklo. Baigus darbą: • išjungti iš tinklo elektros prietaisus; • sutvarkyti darbo priemones ir įrankius, sudėti juos į tam skirtą vietą; • darbo rūbus sukabinti į jiems skirtą vietą. Svarbu tinkamai pasirengti darbui. Pirmiausia kambarinė apsirengia darbo drabužius (jie turi būti tvarkingi, sagos užsegtos), apsiauna patogia avalyne, pasiima individualias saugos priemones (pirštines ir pan.). Tvarkyti kambarius reikia mažiausiomis laiko ir energijos sąnaudomis. Tam kambarinė turi pasiruošti: paimti reikiamą kiekį patalynės ir rankšluosčių, valomųjų priemonių bei kito reikalingo inventoriaus.

Viešbučio patalpų valymas

29 pav. Turi būti laikomasi darbo drausmės reikalavimų

22.

Mechaninis valymas – toks valymo būdas, kai nešvarumai šalinami mechaniškai, naudojant dulkių siurblį, šluotą, kitus valymo įrankius, inventorių. Sausam valymui patartina naudoti šluotą su audiniu, kuris turi mikrofazių. Cheminis valymas – toks valymo būdas, kai nešvarumai šalinami naudojant chemines valymo priemones: valiklius, ploviklius, šveitiklius ir pan. Pagal švaros lygį cheminis valymas yra:

23.

• higieniškas, • dezinfekuojantis, • sterilus. Kombinuotas valymas – kai valoma mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis. Nešvarumų šalinimas nuo įvairių paviršių vadinamas valymu.

Maisto gamybos prietaisus nuvalykite nuo likusių riebalų, ypač sujungimų vietose. Valydami elektros prietaisus, apžiūrėkite, ar nėra dingusių dangtelių, sulūžusių detalių, sutrūkinėjusių ar neuždengtų laidų. Šviestuvų priežiūra. Jei šviestuvuose perdegė elektros lemputė, vietoj jos nesukite didesnio galingumo lemputės, nei nurodyta šviestuvo instrukcijoje. Galingesnė lemputė skleidžia daugiau šilumos, tad gali išlydyti ar net uždegti šalia esančias medžiagas.

Viešbučiuose valymas atliekamas

Mechaniniu būdu

Cheminiu būdu

Kombinuotu būdu

Valymo būdai gali būti: Sausas ( dulkių siurbimas, šlavimas, poliravimas), Šlapias (plovimas šlapia šluoste). Šiuo metu populiarėja ir išlieka tik sausas patalpų valymo būdas. Šlapias patalpų valymas yra neekonomiškas, reikia dažnai keisti vandenį, o vanduo nuolat brangsta. Be to, prieš valymą šlapiuoju būdu reikia vis tiek valyti sausai ir sušluoti visus nešvarumus, nes valant šlapiuoju būdu šiukšlės nesurenkamos. Plaunant šlapiuoju būdu šiukšlės nelieka vandenyje, jos pasilieka ant šluostės. Pagrindinis valymo tikslas – palaikyti švarą visose viešbučio patalpose, išlaikyti estetinį grožį bei padidinti daiktų ilgaamžiškumą. Viešbučiuose valymas atliekamas

Plovimas

Šluostymas

Šlavimas

Siurbimas

Poliravimas

Dezinfekavimas

Blizginimas

Elektros prietaisų valymas Prieš įjungdami elektros prietaisą, visuomet įsitikinkite, kad jis yra švarus, nes dulkės, skysčiai ir kiti patekę nešvarumai gali ne tik sugadinti prietaisą, bet ir sukelti gaisro pavojų.

24.

30 pav. Elektros lemputės keitimas

31 pav. Šviestuvo valymas

Keisdami elektros lemputę, laikykite ją už stiklinės kolbos ir neprisilieskite prie metalinio jos korpuso. Elektrinių šviestuvų nestatykite arti kitų lengvai užsidegančių daiktų, nedenkite popieriumi ar audiniu. Valydami šviestuvus, išjunkite juos. Jei naudojant prietaisą pasirodo dūmai ar žiežirbos, pasigirsta neįprasti garsai ar pajaučiamas svilėsių kvapas, įrenginį reiktų kuo skubiau išjungti. Reguliariai apžiūrėkite, ar tvarkingi elektros jungikliai, nepažeisti kištukinių lizdų korpusai, ar, jungiant kištuką, nėra kibirkščiavimo ar degėsių kvapo, ar nekaista kištukinis lizdas. Priešingu atveju jį būtina nedelsiant pakeisti arba priveržti varžtus, patikrinti kontaktus. Jei elektros laido izoliacija buvo pažeista, neužtenka tik apvynioti šios vietos izoliacine juostele, kuri gali nuslinkti. Visus elektros instaliacijos darbus, elektros jungiklio performatavimą, elektros prietaisų taisymą, elektros laidų tiesimą ar taisymą patikėkite specialistams, gerai

25.

išmanantiems saugumo reikalavimus. Siaučiant gamtos stichijoms – audroms, liūtims, pūgoms, potvyniams – būtinai išjunkite elektros prietaisus.

Elektra ir vanduo

Nešvarumų klasifikavimas Nešvarumai – tai nepageidaujamos apnašos ant indų, baldų, drabužių, grindų paviršių. Dulkės – smulkios (<10 m) kietų medžiagų dalelės, pasklidusios ore ar kitose dujose arba nusėdusios ant paviršių. Dulkių šaltinių yra įvairių: gatvė, drabužiai, kilimai, užuolaidos, čiužiniai, patalynė. Dulkės sumažina ir šviesą. Apdulkėję langų stiklai ir elektros lemputės mažiau praleidžia šviesos, tamsiau šviečia, apdulkėjusios sienos ir lubos daro patalpas tamsesnes. Dulkės turi būti šalinamos ne tik nuo grindų ir nuo baldų, bet ir valomos iš užuolaidų, radiatorių, gėlių lapų, sienų. Negalima dulkių valyti sparneliu, plunksnine šluoste, nes šiomis priemonėmis dulkės nuo daiktų paskleidžiamos ore ir vėliau vėl nusėda ant paviršių.

32 pav. Elektros keliami pavojai

33 pav. Paviršių negalima valyti sugniaužta šluoste, reikia, kad ji būtų sulankstyta lygiai

Vanduo kelia pavojų elektros prietaisams ir įrenginiams. Saugokite, kad elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ar patys elektros prietaisai negautų drėgmės. Kai elektrinis arbatinukas yra įjungtas, nepilkite ir neišpilkite iš jo vandens. Skalbimo mašina nesinaudokite kieme, pirtyje ir vonios kambaryje, kur šalia yra vandentiekio vamzdžiai. Elektra ir metalas Vienu metu nelieskite įjungtų elektros prietaisų, jungiamųjų laidų, jungiklių ir vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ar kitų sistemų metalinių vamzdžių. Laidynę, elektros krosnelę ir kitus elektra kaitinamus prietaisus statykite tik ant atsparaus karščiui paviršiaus (metalinio, porcelianinio), bet ne ant medinio paviršiaus ar arti lengvai užsidegančių daiktų. Norėdami papildomai sušildyti patalpą, nenaudokite savos gamybos elektra kaitinamų prietaisų. Visus naudojamus šildytuvus reikia prijungti ir eksploatuoti tik griežtai laikantis instrukcijų.

Dulkės pradedamos valyti nuo durų, pagal laikrodžio rodyklę apeinant visą kambarį nuo viršaus į apačią. Kiekvieną valymą gerai apžiūrimos lubos, ypač kampai, šviestuvai – ar nėra voratinklių ir musių paliktų dėmelių. Riebalų, aliejaus, sviesto ir tepalų dėmės. Riebalai susideda iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Pagal kilmę riebalai gali būti augaliniai, gyvūniniai (jų konsistencija gali būti kieta), aliejinė (panaši į vašką). Pagal juose vyraujančias riebalų rūgštis: 34 pav. Voratinklius patogu valyti special30 Sotieji (juose vyrauja sočiosios iu apskritu šepečiu

26.

27.

riebalų rūgštys) – tai daugiausia gyvūniniai riebalai. 31 Nesotieji (juose vyrauja nesočiosios (polinesočios ir / ar mononesočios) riebalų rūgštys) – tai daugiausia augaliniai riebalai. 32 Trans-riebalai (savo sudėtyje turi trans-riebalų rūgščių). Pagal fizines savybes: • Kieti riebalai – daugiausia gyvūniniai riebalai, tačiau gamtoje aptinkama ir kietų augalinių riebalų (pvz.: kokoso aliejus). • Skysti riebalai. Baltyminės ir riebalinės kilmės nešvarumai. Baltymai – iš aminorūgščių sudarytos makromolekulės. Baltymų tipai: sintetinis polipeptidas, proteidai proteofermentai, vilna, šilkas, oda (biochemija), želatina. Uratai – šlapimo rūgšties druska. Kalkinės apnašos susidaro ant įvairių buitinių prietaisų: virdulių, lygintuvų su garais, skalbimo mašinų, indaplovių dėl kalkėto vandens naudojimo iš centralizuotų vandens tiekimo tinklų. Pagrindinė šios problemos priežastis yra vadinamasis kietas vanduo. Rūdys atsiranda dėl korozijos – tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Organinės kilmės dėmės – vyno, uogų, vaisių, alaus, kavos, kakavos dėmės. Pelėsis – daugelio ląstelių mikroorganizmai arba labai mažos 10 μm diametro atskiros ląstelės. Jie yra siūliniai grybai, turintys vienintelį siūlą, vadinamą hifu. Labai skirtingi išoriškai. Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros būtinos sąlygos: drėgmė, maisto medžiagos (mitybinė terpė), šiluma, rūgštinis pH, deguonis. Dažniausiai jie auga ant vidinių paviršių, bet kai kada gali vystytis ir išoriniuose paviršiuose. Pelėsiai dauginasi sporomis. Pelėsius ir jų sporas galima aptikti ant įvairių medžiagų: medžio, kartono, tinko, plastiko, silikono, dažų, odos, net ant cementinių ar betoninių grindų ir sienų. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai. Suodžiai – pigmentas, suteikiantis juodą spalvą dažams ar tušui. Būna sudaryti iš mikroskopinių anglies dalelių. Itin kokybiški, dailėje naudojami suodžiai gaminami deginant kaulus (Kaulų suodžiai). Specialios (dispersinės) grynų suodžių rūšys naudojamos kopijavimo aparatuose, lazeriniuose spausdintuvuose.

Valymo faktoriai

Valymo temperatūra

Valymo trukmė

Fizinės pastangos

Cheminės priemonės

Mechaninės valymo priemonės

Laikas. Valymo priemonės veikia efektyviau, jeigu joms daugiau laiko paliekama purvo absorbcijai.

35 pav. Termometrai vandens temperatūrai matuoti

36 pav. Laikrodis

Fizinės pastangos. Fizinės pastangos yra labai efektyvus komponentas, valant paviršius, bet reikėtų vengti paviršių gramdymo

Valymo faktoriai Temperatūra. Kur kas lengviau nuvalyti purvą karštu vandenių, negu šaltu vandeniu. Didesnė dalis valymo priemonių visgi turi būti naudojami su šiltu vandeniu, bet NE su karštu. Karštas vanduo gali suardyti valymo priemonių aktyvių elementų poveikį. Papildomai tokios reakcijos gali pažeisti ir apnuodyti techninį personalą.

28.

37 pav. Grindų valymas

29.

Chemikalai. Tinkami chemikalai turi būti naudojami, atsižvelgiant į purvo sudėtį, paviršiaus specifiką; taip pat turi būti kruopščiai parinktos valymo technologijos.

41 pav. Žala sveikatai

42 pav. Didesnės išlaidos

Nepakankamo dozavimo pasekmės: Nepatenkinamas valymo efektas ir techninio personalo nusivylimas.

Valiklių paruošimo technologinio proceso aprašymas Tinkamo dozavimo pasirinkimas. Koncentruotos valymo priemonės savo sudėtyje turi aukštesnį aktyviųjų elementų laipsnį ir mažiau vandens, negu praskiesti produktai. Ekologiškas koncentruotų valymo priemonių privalumas yra tame, kad jų pakuotės yra mažesnės, ir tai yra šiukšlių mažinimas. Vartotojai dažnai perdozuoja priemonę, nes jie negali patikėti, kad rekomenduoto kiekio pakaks

39 pav. Nuotekų užteršimas

30.

40 pav. Paviršių pažeidimas

Įvairaus užterštumo paviršiams valyti reikia skirtingos koncentracijos valiklio tirpalo. Jei paviršius nelabai užterštas, purvas neįsisenėjęs, ruošiamas mažesnės koncentracijos tirpalas. Ant valiklio pakuotės nurodoma skiedimo norma,

43 pav. Santex-plus valiklis

44 pav. Tornado valiklis

31.

pavyzdžiui, Santex-plus nuo 1:4 iki 1:10. Ruošiant valiklio tirpalą svarbu laikytis šių taisyklių: • valiklių kvapai, garai yra pavojingi, degūs ir kenksmingi, todėl reikia dirbti gerai vėdinamoje patalpoje; • patekus į akis tirpiklių ar valiklių, nedelsiant plauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją; • patekus į burną tirpiklių ar valiklių, gerti daug vandens; • dirbti su guminėmis 45 pav. Hodrupa A valiklis apsauginėmis pirštinėmis; • neprileisti prie cheminių medžiagų asmenų, nesusipažinusių su saugiu darbu, dirbant su jomis; • nemaišyti tarpusavyje kelių skirtingų valiklių; • valiklius alkoholio pagrindu skiesti tik šaltu (iki 18 °C) vandeniu; • baigus darbą, rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu. Tornado valiklio tirpalo paruošimas kasdieniniam valymui (rankiniu / automatiniu būdu): 80 ml į 8 litrus šalto vandens. Hodrupa A valiklio tirpalo paruošimas. Valant pirmą kartą, patikrinti, ar grindų paviršius atsparus šarmams (išbandyti nematomoje vietoje). Valymas aukšto slėgio aparatu: skiesti 200 ml į 8 litrus šalto vandens. Stiprus valymas (po gaisro): skiesti 800 ml į 8 litrus vandens. Santex-plus valiklio tirpalo paruošimas. Valant pirmą kartą patikrinti, ar paviršius atsparus rūgštims (išbandyti nematomoje vietoje). Neleisti valomajam tirpalui išdžiūti. Labai užterštiems paviršiams valyti: skiesti 2–4 litrus į 8 litrus šalto vandens, atsižvelgiant į paviršiaus nešvarumus. Pirma sudrėkinti valomą paviršių švariu vandeniu. Po valymo kruopščiai nuplauti paviršių švariu vandeniu. Valymas putomis: pripildyti putų generatoriaus talpą neskiestu Santex-plus. Dozuoti nuo 1:4 iki 1:10, atsižvelgiant į paviršiaus nešvarumus. Tolygiai paskleisti putas ant valomo paviršiaus. Po 10 minučių praplauti švariu vandeniu. Gamintojas neatsako už nuostolius, patirtus neteisingai naudojant priemonę. Priemonės sąnaudos 1 m2 užterštų paviršių valymui: 100 ml, valymas putomis: 50 ml.

32.

1.5. PAGRINDINĖ APGYVENDINIMO ĮMONIŲ PATALPŲ VALYMO ĮRANGA Kambarinių ir valytojų darbas būtų neįmanomas be įvairių mechanizmų, kurie palengvina jų darbą. Ideali švara ir tvarka yra svarbiausias gero viešbučio bruožas. Valymo įrankiai, skirti viešbučio patalpoms valyti, palengvina kambarinės darbą, taupo laiką, užtikrina patalpų higieną ir švarą. Naujosios technologijos neišvengiamai daro įtaka Lietuvos viešbučio patalpų priežiūrai. Iš užsienio šalių perimtos naujos technologijos, įranga, priežiūrai naudojami produktai daro valymą efektyvesnį. Išteklių mažinimas, ekologiškų produktų naudojimas, technologinis darbų struktūravimas ir kt. yra pagrindinės technologinės plėtros kryptys, kurios ateityje užtikrins efektyvų darbą ir puikius rezultatus. Pastaruoju metu Lietuvoje daug įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba profesionalia valymo ir dezinfekavimo chemija, dozavimo sistemomis, valymo inventoriumi, popieriaus gaminiais bei kitomis higienos prekėmis, teikia profesionalias konsultacijas pagal kliento veiklos sritis, padeda išsirinkti pačias tinkamiausias priemones bei įrangą, suteikia reikalingus produkcijos sertifikatus, užtikrina produkcijos pristatymą iki kliento pageidaujamos vietos. Įmonės didelį dėmesį skiria gamtos išsaugojimui, todėl pirmenybę teikia tiems produktams, kurie ne tik užtikrina aukštas švaros ir higienos normas, bet tuo pačiu ir tausoja gamtą (išmetama mažiau šiukšlių). Savo klientams ne tik padeda išsirinkti pačius tinkamiausius produktus pagal pageidaujamą poreikį, bet ir pasiūlo naujausius ir ekonomiškiausius valymo sprendimus, apmoko personalą tinkamai naudotis savo produktais (UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ ,UAB „CHEMO Baltic“, UAB „DEIMENA“, UAB ,,EKSPARA“, UAB „PIREKA“ ir kt.).

Valymo įrankiai

Grindims valyti

Sienoms valyti

Langams valyti

33.

Įrankiai ir šluostės grindims valyti

47 pav. Grindų valymas, naudojant šepetį su ,,Mop“ šluoste

48 pav. Paviršių šveitimo šepečiai

46 pav. Grindų valymas

53 pav. Plastiku dengti metaliniai su sriegiu kotai

54 pav. Mikropluošto grindų šluostės

55 pav. Sintetinio pluošto šluostės

49 pav. Šlavimo šepečiai su poliesteriu

51 pav. Mikropluošto grindų šluostės

50 pav. Grindų šlavimo šepetys

34.

52 pav. Plastiko laikiklis šluostėms su vėliavėle / skylutėmis

56 pav. Šepetys su semtuvėliu

35.

Specialieji įrankiai

57 pav. Šluota

59 pav. Šepetys dezinfekcijai

58 pav. Universalus šepetys. Trys funkcijos: plauti, gramdyti nešvarumus ir nuspausti vandenį

36.

60 pav. Vaškavimo sistema grindims

61 pav. Įrankis skirtas valyti ar dezinfekuoti paviršius

37.

62 pav. Konteineris su dangčiu

63 pav. Įspėjamasis ženklas: ,,Dėmesio! Slidžios grindys“ (2 pusių)

67 pav. Kišeninis gramdiklis

68 pav. Gramdiklis su plastikine rankena

Įrankiai langams valyti

65 pav. Stiklų sausintuvas

69 pav. Nusausintojas langų plovimo kibirui, 22 l.

70 pav. Dviejų skyrių kibiras langų plovimui ,,SLIM“ 11 + 11 L

Įrankiai sienoms valyti Sienos, jei nėra išteptos, valomos nedažnai. Joms valyti naudojami šepečiai dulkėms valyti, šluostės, kempinės, šepetėliai (priklausomai nuo sienų dangos). 64 pav. Langų valymas naudojant kopečias

38.

66 pav. langų pašluostė

39.

71 pav. Sienų valymas

72 pav. Laikiklis šluostei su fiksatoriais 40x11 cm.

73 pav. Nubraukėjas sienoms

74 pav. Šepetys iš lamos kailio dulkėms 75 pav. Šepetys dulkėms, luboms ir ventilvalyti iatoriams valyti

40.

pav. Šepetys luboms valyti Šluostės76 įvairiems paviršiams valyti 77 pav. Šepetys voratinkliams valyti

78 pav. Universalios šluostės tinka visiems plaunamiems paviršiams sausam / drėgnam valymui. Daugkartinio naudojimo šluostės atlaiko 400 plovimų automatine skalbimo mašina iki 90 0C, 5 spalvos. Sugėrimo galia 320 g/m2. Sudėtis: 100 % mikropluoštas (80 % poliesteris; 20 % poliamidas). Spalvos: balta, mėlyna, rožinė, geltona, žalia

79 pav. Specialiai sukurta galutiniam stiklo valymui – blizginimui. Daugkartinio naudojimo atlaiko 400 plovimų automatine skalbimo mašina iki 60 0C, 5 spalvos. Sugėrimo galia 290 g/m2. Spalvos: žalsva. Sudėtis: 100 % mikropluoštas (80 % poliesteris; 20 % poliamidas)

41.

80 pav. Medvilninės blizginimo šluostės

81 pav. Megztos medvilninės šluostės / lonai

86 pav. SPALVOTOS ŠLUOSTĖS ,,TORK PREMIUM W8“, ŽALIOS, 38X30 CM, 40 VNT. Mažai plaušelių paliekančios šluostės valymui. Žalios spalvos rekomenduojamos virtuvės aplinkose valymo darbams. Supakuotos mažose pakuotėse 82 pav. Mažai plaušelių paliekančios spalvotos šluostės valymui. Geltonos rekomenduojamos darbo vietų paviršiams valyti (stalams, lenynoms ir kt.). Supakuotos mažose pakuotėse

84 pav. Mažai plaušelių paliekančios spalvotos šluostės valymui. Geltonos rekomenduojamos darbo vietų paviršiams valyti (stalams, lenynoms ir kt.). Supakuotos mažose pakuotėse

42.

83 pav. NEAUSTINĖS MEDŽ. ŠLUOSTĖS LAPELIAIS ,,TORK PREMIUM W8“, 60 VNT. Nepaliekančios plaušo, tvirtos neaustinės medžiagos šluostės. Atskiri lapeliai supakuoti į maža pakuotę, paprasta naudoti, tinka valyti nedideliems paviršiams

85 pav. Mažai plaušelių paliekančios šluostės valymui. Raudonos spalvos rekomenduojamos tualetų ar kitose higieninėse patalpose valymo darbams. Supakuotos mažose pakuotėse

87 pav. Kempinė ,,Vileda“, 8,5x6,3 cm, 1 vnt.

89 pav. KEMPINĖ ,,VILEDA PUR ACTIVE“, 6,3X14 CM, ŽALIA. 88 pav. MIKROPLUOŠTO ŠLUOSTĖ ,,GREEN-TEX“, GELTONA

90 pav. UNIVERSALI MIKROPLUOŠTO ŠLUOSTĖ ,,3 M SCOTCH-BRITE 2010“, MĖLYNA

43.

Kaip spalvos padeda palaikyti švarą ir higieną Skirtingų spalvų valymo priemonės – paprastas, tačiau efektyvus būdas švarai ir higienai palaikyti. Kasdieninių darbų metu tenka valyti įvairius paviršius: stalą, ant kurio ruošiate maistą, kriauklę, virtuvės įrangą ar sanitarinį mazgą. Jei kempine, kuria valėte žalios mėsos likučius, valysite valgymui paruošto maisto pjaustymo lentelę, o kriauklę indams plauti valysite ta pačia šluoste, kuria šluostėte klozetą, rizikuojate nešvarumus ir mikrobus pernešti iš vienos vietos į kitą. Skirtingų spalvų šluostės, kempinės ar šepečiai efektyviai užkerta tam kelią. Šios valymo priemonės gaminamos keturių spalvų: Mėlynos

Raudonos

Geltonos

Žalios

Kiekvienai spalvai priskiriama pasirinkta valymo sritis, pvz., mėlyna naudojama darbastaliams valyti, o raudona – sanitariniams mazgams. Naudodami vienos spalvos šluostes ar kitokias valymo priemones tik vienos rūšies darbui atlikti, išvengsite taršos pernešimo iš vienos srities į kitą. Toks spalvų kodavimas dar vadinamas keturių spalvų sistema Quattro. Spalvotos valymo priemonės greitai prigijo ir yra labai populiarios tarp maistą apdorojančių, gaminančių bei viešojo maitinimo įmonių. Quatro – paprasta ir patogi sistema Jūsų ir Jūsų klientų sveikatos ir higienos apsaugai. Keturių spalvų sistema Quattro naudinga tuo, kad: • Aiškus spalvinis signalas neleidžia užmiršti, kurioje srityje turėtumėte naudoti tam tikrą valymo priemonę. • Lengviau ir paprasčiau palaikyti higieną. • Sistemą lengva pritaikyti bet kokioje srityje ir įmonėje. • Užtikrinama saugesnė aplinka, mažesnė nešvarumų ir mikrobų pernešimo iš vienos vietos į kitą tikimybė.

KIMBERLY CLARK laikiklių AQUARIUS serija

Unikalus ir vientisas dizainas visiems laikikliams

Keturių skirtingų spalvų įdėkliukailaikiklių langeliams (žydra, mėlyna, žalia, juoda)

Šiems laikikliams tinka aukščiausios kokybės Kimberly-Clark produktai

Lengvai valomas paviršius

Servetėlės ištraukiamos po vieną

Rakinami

91 pav. KIMBERLY CLARK laikiklių AQUARIUS serija

44.

45.

Valymo vežimėliai

92 pav. VERMOP vežimėlis AQUA Art. Nr. VR034392. Auqa vežimėlis, su 2 x 17 l kibirais bei nugręžtuvu 93 pav. READY SYSTEM vežimėlis Art. Nr. TRIS 15P. Vežimėlis, sudedamosios dalys: rėmai iš polipropileno su 4 ratukais (80 mm skersmens); nugręžėjas; lovelis, 15 x 30 x 15 cm; rankena vežimėliui stumti; laikiklis 50 l šiukšlių maišui; laikiklis rankenai (2 vnt.); apsauginiai buferiai (4 vnt.); pagrindas 50 l šiukšlių maišui; kibirėlis, 15 l.

95 pav. VILEDA vežimas ORIGO Art. Nr. V121541. Vežimas Origo 100FX Ultra Speed (2 x 25 l kibirai, 2 x 6 l kibirėliai, 2 padėklai, nugręžtuvas, laikiklis šiukšių maišui).

96 pav. VERMOP kibiras-nugręžtuvas Art. Nr. VR9590. Wringboy – kibiras su prispaudimu šluostei nugręžti. 66 pav. Valymo vežimėliai

Valytojos darbo vežimėlių, šluotų, šepečių, nubrauktuvų, mopų, šluosčių, šveistukų, kempinių, kibirų, semtuvėlių, ženklų ir kitos valymo įrangos, kuri reikalinga darbui viešbutyje galima rasti internete adresu: HTTP://WWW.MANJANA.LT/CATALOG/ PRODUCTS/5

Dulkių siurbliai

94 pav. READY SYSTEM vežimėlis Art. Nr. ACE A. Vežimėlis, sudedamosios dalys: rėmai iš polipropileno su 4 ratukais (100 mm skersmens); laikiklis 120 l šiukšlių maišui; lovelis kibirėliams; 6 l kibirėliai (2 vnt.); 15 l kibirėliai (2 vnt.); nugręžėjas; laikiklis rankenai; atrama grindų šluostei. 97 pav. Sausam valymui

46.

98 pav. Sausam ir šlapiam valymui

47.

100 pav. Plaunamieji siurbliai

99 pav. Kiliminės dangos valymas su plovimo mašina PUZZI 100 Super

48.

101 pav. Plaunamosios mašinos

Siurbliai sausam valymui Jis yra mylimas ir vertinamas vartotojų visame pasaulyje. Šiame siurblyje sumontuotas profesionalus dviejų pakopų ,,Full TwinFLo“ variklis su automatiniu energijos taupymo režimu, dėl kurio darbo metu siurblys sutaupo 50 % energijos, oro kokybė būna geresnė 30% ir 20 % kelia mažiau triukšmo, nei kai kurių kitų gamintojų valymo siurbliai. Kiekvieną kartą, kai įjungiamas Henry HVR200A, jis automatiškai ima dirbti ekonominiu „Lo“ režimu, o kai prireikia didesnės traukos ,vieno mygtuko paspaudimu pereinama į „Hi“ režimą. Vienas iš išskirtinių šio siurblio bruožų – dviguba filtravimo sistema, kuri užtikrina efektyvesnį filtravimą ir švarą. Numatic sauso valymo siurblys yra: • kompaktiškas, išskirtinio dizaino ir tylaus darbo, • ekonomiškas, efektyvus, • paprastas ir patogus maitinimo laido susukimo mechanizmas, kuris saugoja laidą nuo lūžinėjimo, o taip pat darbuotojus nuo smulkių traumų, • komplekte yra Tritex filtras, kuris papildomai sulaiko dulkes, kad nepatektų į aplinką, • papildomai į komplektą įdėti „HepaFlo“ didelio efektyvumo filtravimo maišai, kurie dar labiau padidina sauso valymo darbo našumą ir kokybę, • platus standartinių aksesuarų komplektas, kurio kai kurios dalys pagamintos iš nerūdijančio plieno.

49.

Siurbliai sausam ir šlapiam valymui Sausojo-šlapiojo siurbimo dulkių siurbliai surenka bet kokį purvą, smulkų ir stambų, sausą ar šlapią, net vandenį – viskas aplink atrodys tvarkingai. Charakteristika Variklio galia: 1200 W Įtampa: 230/120V AC 50/60HZ Oro srautas: l/s 40 Vakuumas: 2500 mm Bako talpa: (sausu būdu) 15 l Bako talpa: (drėgnu būdu) 9 l Bako talpa: (ekstrakc. būdu) 6/6 l Veikimo spindulys: 26.8 m Svoris: 8.8 kg Matmenys: 360 x 360 x 500 mm Priedai: Daugkartinis filtras sausam valymui, Teleskopinis kotas iš trijų dalių, Juoda žarna, Balta žarna, Valiklio padavimo žarnelė, Kiliminės dangos plovimo antgalis, Minkštų baldų plovimo antgalis, Kiliminės dangos sauso siurbimo antgalis, Antgalis drėgnam siurbimui kietai grindų dangai, Atgaliai baldams, 4 vnt. Numatic George GVE370 – tai siurblys ,,viskas viename“, skirtas ir sausam, ir drėgnam valymui. Šis siurblys yra idealus pagalbininkas viešbutyje. Šis siurblys atlieka sausą ir drėgną siurbimą, giluminį kilimų ir baldų apmušalų valymą, kietų grindų šveitimo ir sauso valymo, kriauklių atkimšimo darbus. Numatic sauso–šlapio valymo siurblys George GVE370 yra: • kompaktiškas, išskirtinio dizaino ir tylaus darbo, • ekonomiškas, efektyvus, • daugiafunkcionalus.

50.

Plaunamieji dulkių siurbliai Plaunamieji siurbliai profesionalams ir naudojimui namuose sukurti, mąstant apie kompleksinį tokių patalpų kaip įstaigos, viešbučiai, parduotuvės, valymą. Šiems siurbliams keliami nemaži reikalavimai: būtina tvirta konstrukcija, variklis su aušinimo sistema, daugiapakopė filtravimo sistema. Standartinėje komplektacijoje yra visi reikalingi priedai siurbti, valyti ir plauti.

102 pav. Plaunamasis siurblys LAVA

103 pav. Grindų plaunamoji mašina Abila 17

Grindų plaunamoji mašina Abila 17 Akumuliatorinė grindų plovimo mašina skirta kasdienei kietų grindų priežiūrai. Mašina plauna su vienu apvaliu šepečiu arba padu, tuo pačiu metu šveičia ir sausina. Surinkimo talpos pagamintos iš polietileno, kuris atsparus mechaniniams pažeidimams, stiprios chemijos poveikiui ir korozijai. Mašina komplektuojama su įkrovikliu ir geliniais akumuliatoriais, kurie visiškai nereikalauja priežiūros. Mašina kraunama tiesiai iš 220 V lizdo, kurį galima surasti bet kuriame objekte. Mašina nereikalauja ypatingos priežiūros, yra saugi, labai manevringa, todėl ją galima naudoti ten, kur labai intensyvus judėjimas. Metaliniai elementai padengti specialia medžiaga, kuri apsaugo nuo stiprios chemijos poveikio ir pailgina naudojimo laiką. Šios mašinos netriukšmingos, o tai atitinka ES reikalavimus: mašiną galima naudoti objektuose, kuriuose ribojamas triukšmo lygis (ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose, viešbučiuose, mokyklose, senelių namuose – visur, kur turi būti tylu).

51.

Kiliminės dangos, minkštų baldų, automobilio salono plovimo mašina Variklio duomenys: 230V, 50 Hz Turbinos galingumas: 1250 W Vandens pompos galingumas: 40 W Susiurbiamo oro kiekis: 54 l/s Vakuumas: 220 mbar Išpurškiamo skysčio kiekis: 1 l/min; 2,5 bar Švaraus / purvino vandens talpa: 10/9 l Grindų įrankio plotis: 230 mm Baldų įrankio plotis: 110 mm Svoris: 10,3 kg Matmenys: 665 x 320 x 435 mm Standartinė komplektacija: • siurbimo žarna 2,5m, 104 pav. Siurblys-ploviklis PUZZI • purškimo žarna su vandens padavimu, 100 Super 2,5m, • plastikinis grindų įrankis su alkūne ir aliumininiu vamzdžiu, • rankinis įrankis baldų plovimui, • maitinimo laidas, 7m, • garantija – 12 mėn.

1 lentelė „Šveičiamosios-poliruojamosios mašinos Limpia 13 produktyvumas“ Produktyvumas ant kietų grindų Apytiksliai min/100 m2 Šveitimas 40 Poliravimas 35 Šlifavimas Įvairiai Blizginimas 100 Ant kilimų Plovimas 35 Šveitimas Roto 200 yra tvirta mašina su patikima krumpliaračių sistema ir indukciniu varikliu. Tai kokybiška, patikima, nebrangios priežiūros, skirta bet kokiam vartotojui, grindų valymo mašina. Charakteristika Variklio galia: 1000 W, Įtampa: 230 V AC 50 HZ Šepečio diametras: 450 mm Pado diametras: 400 mm Šep. suk. greitis: 150/230/300 aps/min Veikimo spindulys: 32 m Svoris: 32 kg Matmenys: 1185 x 580 x 450 mm.

Kietų grindų valomos, šveičiamos ir poliruojamos mašinos Limpia 13 grindų šveitimo mašina skirta nedideliems plotams, tinkama net ir nemokančiam dirbti su šio tipo mašinomis. Mašina skirta mažoms ir ankštoms patalpoms plauti ar poliruoti. Ji yra standartinio greičio. Ja galima atlikti šiuos darbus: Ant kietų grindų: • Šveisti • Poliruoti • Šlifuoti • Blizginti Ant kilimų: • Plauti • Šveisti

52.

105 pav. Grindų šveičiamoji-poliruojamoji mašina Limpia 13 106 pav. Šveitimo įrenginys: BMD450 /1000S

107 pav. PADO LAIKIKLIS

53.

108 pav. ŠEPETYS POLIRAVIMUI YPAČ DIDELIŲ APSUKŲ MAŠINAI

110 pav. KIETAS ŠEPETYS ŠVEITIMUI

109 pav. ŠEPETYS POLIRAVIMUI

111 pav. KIETAS ŠEPETYS PLOVIMUI

114 pav. ATSARGINIAI DISKAI

115 pav. ŠEPETYS-VOLELIS

Prieš pirmą kartą pradedant naudotis prietaisu, būtina atidžiai perskaityti originalią instrukciją, ja vadovautis ir saugoti, kad ja būtų galima naudotis vėliau arba perduoti naujam savininkui. Prieš pirmą naudojimą būtina perskaityti saugos reikalavimus. Nesilaikant naudojimo instrukcijos ir saugos nurodymų, galima sugadinti prietaisą ar sukelti pavojų naudotojui ir kitiems asmenims. Kambarinės turi laikytis šių prietaisų eksploatacijos taisyklių: • negalima prietaisų perkaitinti , t.y. tam tikrais periodais būtina išjungti. Taip pat būtina laikytis saugumo technikos taisyklių; • prieš įjungiant pažiūrėti, kad nebūtų prasitrynusi laido izoliacija; • nejungti jo, jeigu kaista šakutė; • darbo pabaigoje būtina pašalinti dulkes iš dulkių siurblių. Svarbu parinkti tinkamą įrangą Įranga turi būti

Tvarkinga 112 pav. ŠEPETYS ŠVEITIMUI SU MET- 113 pav. ŠEPETYS ŠVEITIMUI SU METALINIAIS ŠERIAIS ALINIAIS ŠERIAIS

54.

Lengvai valoma

Tyliai veikianti

Lengvai pakeičiama

Lengva

Patogi, paprasta naudoti ir laikyti

55.

Viešbučio administracija atsakinga už visų įrenginių patikimumą, saugumą, ekonomiškumą ir dirbančio personalo išmokymą saugiai dirbti. Techninę elektrinių prietaisų priežiūrą atlieka viešbučio energetikos skyrius. Jam priklauso visi viešbučio apšvietimo taškai ir visi elektros įrenginiai. Šio skyriaus personalas turi stebėti, kaip laikomasi saugumo technikos reikalavimų. Personalas turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektros. Kambarių ūkio skyrius atsako už tinkamą įrangos priežiūrą. Kambarių ūkio skyriaus vadovas kontroliuoja, ar darbuotojai prietaisus naudoja pagal paskirtį, ar tinkamai saugo ir prižiūri, ar laiku praneša apie gedimus.

1.6. PATALPŲ PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS Modernūs, patogūs naujausi rankiniai patalpų valymo įrankiai palengvina patalpų priežiūrą buityje ir darbe, pagreitina valymo darbų atlikimą, padeda taupyti laiką ir medžiagas, o kartu saugoti gamtą. Viena iš naujausių grindų valymo įrankių – patentuota SPRINTUS naujiena Magic Click. Magic Click grindų šluostės laikiklio plastikinis padas tvirtai laiko aliuminį kotą vertikalioje pozicijoje, nereikia jo atremti į sieną ar paguldyti ant žemės, bestovėdamas jis nenukris. Nauji, ekologiški valikliai padės greitai ir gerai pašalinti nešvarumus, impregnuoti paviršius, suteikti jiems blizgesį. Deimantinė valymo sistema (Diamond Cleaning System) – tai nauja technologija, 116 pav. Magic Click grindų šluostė skirta grindų valymui, priežiūrai ir apsaugai, naudojant mikroskopinius deimantus. DCS metodai: TwisterTM ir HybridTM. Abu valymo metodai yra ekologiški ir nežalingi aplinkai. TwisterTM – tai revoliucinė valymo sistema, susidedanti iš padų, pagamintų naudojant milijardus mikroskopinių deimantų, kurie valo ir poliruoja paviršių mechaniniu būdu. Darbo metu nebereikia naudoti chemijos priemonių – valiklių, vaškų. Naujos valymo technologijos neatsiejamos nuo patogesnių, pažangesnių valymo įrankių, įrangos panaudojimo aplinkos ir patalpų priežiūros paslaugų teikimo procese. UAB „Kokybiški sprendimai verslui“ jau prekiauja nauju grindų valymo įrankiu – patentuota SPRINTUS naujiena Magic Click. Plastikinis grindų valymo įrankio padas tvirtai laiko aliuminį kotą vertikalioje pozicijoje.

56.

Aliuminis kotas gali užsifiksuoti ir išsilaikyti 90 laipsnių kampu nenukritęs. Tai patogu darbo metu, nereikia ieškoti, kur atremti ar paguldyti kotą, jis neužima daug vietos, netrukto praeiti. Šiuo metu atsiranda vis naujesnės valymo technologijos. Šiandien jau sukurta nauja grindų valymo, priežiūros ir apsaugos technologija, naudojant mikroskopinius deimantus – Deimantinė valymo sistema (Diamond Cleaning System). Tai revoliucinis būdas grindų valymui, nenaudojant jokių cheminių valiklių. Jis yra ekologiškas ir nežalingas aplinkai. Puikiems valymo rezultatams pasiekti 117 pav. SPRINTUS Magic Click kiekvieną dieną naudojama valymo sistema, susidedanti iš padų, pagamintų naudojant milijardus mikroskopinių deimantų, kurie valo ir poliruoja paviršių mechaniniu būdu. Ši sistema gali būti naudojama ant dažniausiai pasitaikančių grindų tipų, tokių kaip: terasos, natūralus akmuo, betoninės, vinilinės ir epoksidinės grindys. Ji nuvalo, nublizgina ir nupoliruoja senas, nusidėvėjusias ir nublukusias grindis. Senos grindys atrodys kaip naujos. Pažeistos ir labai nusidėvėjusios terasos ir natūralaus akmens grindys atsinaujins ir gražiai blizgės be ypatingo remonto, nekeičiant grindų dangos. Be to, naudojant šį metodą grindų nebereikia periodiškai poliruoti ir vaškuoti. Deimantinės valymo sistemos metodą jau pradėjo taikyti stambiausios valymo firmos Lietuvoje. Dulkių siurblys: • maksimali siurbimo galia: 90 W; • maksimalus greitis: 0.4 m/sek; • dulkių kasetės talpa: 1.2 l. Trilobite® – pirmasis automatinis dulkių siurblys, gaminamas serijiniu būdu. Šio dulkių siurblio pirmtakas buvo pristatytas 1997 metais BBC televizijos laidoje Tomorrow’s World. Siurblys Trilobite® rinkoje pasirodė 2004 m. kovo mėnesį, prieš tai atlikus daugelį tyrinėjimo ir tobulinimo darbų. 118 pav. ROBOTAS DULKIŲ Dulkių siurblys valdomas ultragarsu. SIURBLYS ELECTROLUX ZA 2 Siurblyje įmontuotas ultragarso

57.

įrenginys, padengtas plona aukso plokštele, skleidžia 60000 Hz dažnio signalus. Tokiu būdu valdomas dulkių siurblys išvengia susidūrimo su objektais, esančiais ant grindų. Tarpduriuose ir šalia kitų patalpos angų galima pritvirtinti magnetines juosteles, kurios atlieka sienos funkciją ir siurblys lieka patalpoje. Šiame siurblyje įmontuota sudėtinga elektroninė įranga bei keturi varikliukai. Vienas varikliukas skirtas kiekvienam sukamam ratukui, kiti – šepečiui ir siurbimui. Siurblio Trilobite® darbo režimą galima nustatyti taip, kad siurblys įsijungs ir pradės veikti pageidaujamu metu. Tai ypač patogu, jei norite, kad grindys būtų išvalytos tuomet, kai nieko nėra namuose. Naujajame Trilobite® modelyje įrengtas infraraudonųjų spindulių jutiklis, neleidžiantis siurbliui nukristi nuo laiptų be priklijuotų magnetinių juostelių. Siurblys Trilobite® pats suranda maitinimo šaltinį ir prie jo prisijungia. Įkrovus akumuliatorių, dulkių siurblys be pertraukos gali valyti 60 minučių. Jei per šį laikotarpį patalpos nebaigiamos valyti, maždaug po dviejų valandų, įkrovus akumuliatorių, siurblys tęsia darbą. Baigęs valyti, siurblys grįžta prie įkroviklio ir automatiškai įsikrauna. Trilobite® dulkių siurblys gali atlikti tris valymo programas: • įprastinę; • greitojo valymo; • taškinio valymo. Įprastinė programa: siurblys išvalo pasienius, po to – atviras patalpos vietas. Skenuodamas sienas, siurblys susikuria patalpos vaizdą. Sienos skenavimo fazės metu apskaičiuojamas būtinas patalpai išvalyti laikas. Greitojo valymo programa: sienų skenavimo fazė praleidžiama. Siurblys iškart pradeda valyti patalpą. Taškinio valymo programa: siurblys du kartus išvalo maždaug vieno kvadratinio metro plotą.

atspaudų akmenyse. Šis gyvūnas „paskolino“ savo vardą ir formą naujajam Electrolux dulkių siurbliui. Kärcher namų robotukas Robo Cleaner RC 3000 (kodas 1.269-101) – autonominė valymo sistema, skirta patalpų priežiūrai. Tinka šluoti bei siurbti visas įprastas grindų dangas: kietas, kilimines, parketo, plytelių. Netinka kilimams su ilgesniu plauku (>20 mm) valyti. Sistema susideda iš dviejų dalių: bazinės stoties ir mobilaus robotuko. Pagrindinė įrenginio funkcija – surinkti bei sušluoti sausas smulkias šiukšles. Robotukas valo ir šluoja visiškai autonomiškai pagal pasirinktą skirtingos trukmės valymo programą, patalpoje manevruoja įvairiomis atsitiktinėmis kryptimis. Atsitrenkęs į kelyje pasitaikiusią kliūtį, robotukas pakeičia savo judėjimo kryptį. Aptikęs labiau užterštą vietą, robotukas ją identifikuoja ir išvalo intensyviau. Namų robotukas yra varomas akumuliatoriaus baterijos energija. Vieno baterijų įkrovimo ciklo pakanka 20–60 min trukmės valymui atlikti. Kärcher robotukas lengvai įveikia įvairias nedideles jo kelyje pasitaikančias kliūtis, tokias kaip elektros kabeliai, o dėl savo kompaktiško dydžio ir mažo aukščio jis lengvai palenda bei išvalo po įvairiais baldais esančius grindų paviršius. Dėl optinių sensorinių jutiklių Kärcher robotukas atpažįsta laiptų pakopas, tad, priartėjęs prie jų, tiesiog pakeičia savo judėjimo kryptį. Nereikia jokių laiptus identifikuojančių magnetinių juostelių! Galima pasirinkti keturias skirtingas valymo programas. Veikiant kiekvienai programai, įrenginio valymo mechanizmas automatiškai prisiderina prie įvairių tipų grindų dangų bei įvairaus laipsnio paviršiaus užterštumo. Nereikalingas joks papildomas robotuko nustatymas ar reguliavimas.

1.7. APGYVENDINIMO ĮMONIŲ IR PAGALBINIŲ PATALPŲ INVENTORIAUS VALYMAS, DEZINFEKAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

Kärcher robotukas Robo Cleaner RC 3000 (skirtas sausoms smulkioms šiukšlėms surinkti bei sušluoti) Trilobitas – prieš 250–560 milijonų metų Žemėje gyvenęs kietakiautis nariuotakojis gyvūnas, iš jūrų dugno „siurbęs“ smulkius augalus ir gyvūnus maistui. Trilobitai turėjo kietus chitininius nugaros skydus, todėl iki šiol randama suakmenėjusių jų iškasenų ir

58.

119 pav. Kärcher Robo Cleaner RC 3000

120 pav. Sienų valymas

121 pav. Kriauklės valymas

59.

Naudojimo sritis Šepečiai Pašluostės Kempinėlės

2 lentelė „Šepečių, pašluosčių, kempinėlių priežiūra“ Panaudojimo Valymo būdas Priemonė Dozuotė dažnumas Plovimas FAIRY profe- 30 ml į 10 l Mirkyti 30 sional min. tirpale, išplauti, visiškai pašalinti nešvarumus Skalavimas Skalauti 35–40 º C vandenyje DezinfekaviChlorinex-60 1 tabletė į 10 l Mirkyti 15–30 mas min. Skalavimas Skalauti 35–40 º C vandenyje

DĖMESIO! Šepečiai, pašluostės, kempinės nakčiai nemerkiami į dezinfekuojamąjį tirpalą! Jie paliekami tam skirtose vietose švarūs ir išdezinfekuoti. Plovimo ir dezinfekavimo dažnumas: vieną kartą per dieną.

122 pav. Lubų valymas

123 pav. Šviestuvų valymas

PASTABA: spalvos žymi skirtingas šepečių, pašluosčių, kempinėlių pritaikymo sritis, padeda išvengti bakterijų pernešimo naudojantis jais. Spalva Mėlyna Geltona Balta

Rožinė

3 lentelė „inventoriaus žymėjimas spalvomis“ Paskirtis Inventorius Įrengimai Sienos, durys 4 lentelė „Buitinės patalpos, WC“

Naudojimo sritis Grindys

124 pav. Grindų valymas

60.

Valymo būdas

Naudojama priemonė

Dozuotė

Panaudojimo dažnumas

Plovimo metodas, ekspozicijos trukmė

plovimas

Mr.Proper virtuvei

60 ml į 5 l Kiekvieną dieną

Rankinis plovimas, po to perplauti vandeniu

dezinfekcija

Chlorinex-60 arba Chemipharm Des E

1 tabletė į Kiekvieną 10 l dieną 50 ml į 5 l

Rankinis plovimas, ekspozicijos trukmė: Chlorinex-60–15 min., Chemipharm Des E – 10 min.Po dezinfekavimo perplauti vandeniu

61.

Sienos

plovimas

Mr.Proper virtuvei

60 ml į 5 l Nerečiau kaip kartą per savaitę

Rankinis plovimas, po to perplauti vandeniu

Chlorinex-60 arba Chemipharm Des E

1 tabletė į Nerečiau kaip 10 l kartą per 50 ml į 5 l savaitę

Rankinis plovimas, ekspozicijos trukmė: Chlorinex-60–15 min., Chemipharm Des E – 5 min.Po dezinfekavimo perplauti vandeniu

plovimas

Mr.Proper virtuvei

60 ml į 5 l Kartą per mėnesį

Rankinis plovimas, po to perplauti vandeniu

dezinfekcija

Chlorinex-60 arba Chemipharm Des E

1 tabletė į Kartą per 10 l mėnesį 50 ml į 5 l

Rankinis plovimas, ekspozicijos trukmė: Chlorinex-60–15 min., Chemipharm Des E – 5 min.Po dezinfekavimo perplauti vandeniu

plovimas

Mr.Proper virtuvei

60 ml į 5 l Kartą per savaitę

Rankinis plovimas, po to perplauti vandeniu

dezinfekcija

Chlorinex-60 arba Chemipharm Des E

1 tabletė į Kartą per 10 l savaitę ir pa50 ml į 5 l gal poreikius

Rankinis plovimas, ekspozicijos trukmė: Chlorinex-60–15 min., Chemipharm Des E – 5 min.Po dezinfekavimo perplauti vandeniu

dezinfekcija

Lubos

Durys

Tualetai

plovimas

dezinfekcija

62.

Mr.Proper universalus

60 ml į 5 l Kiekvieną dieną

Rankinis plovimas, po to perplauti vandeniu

ACE Regular Chlorinex-60

200ml į Kiekvieną 5l dieną 1 tabletę į 10 l

Rankinis plovimas, ekspozicijos trukmė: Chlorinex-60 – 15 min

Panaudojimo sritis

Naudojama priemonė

Rankų plovimas

Muilas TORK 88 antibakterinis

Rankų dezinfekcija

Priemonė HEALTY SKIN GEL

Rankų plovimas ir dezinfekcija

Muilas TORK 88 antibakterinis HEALTY SKIN GEL

5 lentelė „Rankų higiena“ Plovimo metodas, Panaudojimo Dozuotė ekspozicijos trukdažnumas mė DozaKiekvieną Kruopščiai ištrinti toriaus kartą išsitepus rankas, tarpupirščipaspau- rankas us muilu, nuplauti dimas vandeniu, nusausinti popierine servetėle DozaNusiplovus Kruopščiai ištrinti rankas muilu rankas, tarpupirščitoriaus us dezinfekcijos paspaudimas priemone, nuplauti vandeniu Kruopščiai ištrinti Doza1. Prieš rankas, tarpupirščitoriaus pradedant us muilu, nuplauti paspau- darbą. 2. Po užterštų vandeniu, nusausindimas daiktų lietimo. ti popierine ser3. Po pasinau- vetėle. Ištrinti rankų dojimo tualetu dez. priemone, perplauti nereikia 6 lentelė „Ventiliacijos, kanalizacijos priežiūra“

Naudojimo sritis

Valymo būdas

Naudojama priemonė

Dozuotė

Panaudojimo dažnumas

Plovimo metodas, ekspozicijos trukmė

Kanalizacijos angos

plovimas

Plumber

200 ml

Pagal poreikius

Priemonę įpilti į kanalizacijos angą, palaukti nuo 15 min. iki 2 val. Nuplaukite didele vandens srove.

Garų surinktuvai, ventiliacijos angos

plovimas

Oven cleaner

15– 37 ml į l

Kartą per mėnesį

Purkštuvu ar teptuku padengti paviršius darbiniu tirpalu; rekomenduojama tirpalo temperatūra 40– 60°C; palikti 10– 15 min. Nuplauti, nusausinti

63.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

7 lentelė „Lankytojų salė“ Naudojimo sritis

Valymo būdas

Priemonė

Dozuotė

Plovimo metodas, ekspozicijos trukmė

Langai

Plovimas

FAIRY profesional

20 ml į 10 l

Plauti du kartus per metus (pagal būtinumą)

Palangės

Drėgnas valymas

FAIRY profesional

20 ml į 10 l

Vieną kartą per dieną drėgnai valyti, nusausinti

Baro prekystalis

Plovimas – dezin- Mr.PROPER fekavimas universalus

40 ml į 5 l

Vieną kartą per dieną po darbo drėgnai valyti, nusausinti

Svarstyklės

Plovimas – dezin- FAIRY fekavimas profesional

20 ml į 10 l

Vieną kartą per dieną plauti, nusausinti

Šaldytuvai

Plovimas – dezin- FAIRY 20 ml į 10 l fekavimas profesional Chlo- 1tabletė į10 l rinex-60

Plauti vieną kartą per savaitę

Panaudotų indų palangė

Plovimas – dezin- Mr.PROPER fekavimas universalus

Vieną kartą per dieną plauti, nusausinti

Lentynos

40 ml į 5 l

1. 2. 3. 4. 5. 6.

Kokie pagrindiniai veiksniai veikia viešbučio ūkinės veiklos organizavimą? Pagrįskite jutiminio komforto ypatumus. Kokie svarbiausi valymo faktoriai? Ką vadiname valymu? Kokie dokumentai nusako sanitarijos ir higienos reikalavimus? Kas būdinga cheminiam valymui?

PAVOJAI AR RIZIKA, KURIE EGZISTUOJA BENDROVĖJE IR SU KURIAIS GALI SUSIDURTI DARBUOTOJAS 1. Pagrindiniai traumuojantys veiksniai yra: - elektros srovė, elektros įrengimų gedimai bei netinkama eksploatacija; - kritimas laiptais arba užkliuvus (užkrauta darbo zona ar praėjimai), slidžios grindys; - krintantys daiktai; - kritimas iš aukščio; - judančios ir neuždengtos besisukančios įrengimų dalys; - eismo taisyklių pažeidimai; - netvarkingi įrankiai; - karštas ir šaltas vanduo. 2. Sveikatai kenkia: - triukšmas, rankų vibracija (dirbant su rankiniais elektros įrankiais); - tabako dūmai, dulkės; - nepatogi darbo poza (stovint, nepatogiai dirbant); - stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos, rankų, pečių juostos raumenims.

64.

65.

2. CHEMINĖS VALYMO, DEZINFEKAVIMO IR SKALBIMO PRIEMONĖS

2.1. CHEMINĖS PRIEMONĖS IR EKOLOGIJA

Cheminių priemonių poveikis žmogaus sveikatai Dauguma cheminių valymui ir skalbimui skirtų priemonių turi ir neigiamą poveikį sveikatai, nes į jų sudėtyje yra žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų. Nuolatinis nuovargis, bloga nuotaika ir neaiškios kilmės alergija kamuoja daugelį žmonių. Jų organizme aptinkama toksiškų medžiagų, kurios pažeidžia kepenis, smegenis, imuninę ar reprodukcinę sistemą. Vos gimusiame kūdikio kūne jau yra svetimų cheminių medžiagų.

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų bei preparatų kenksmingo poveikio dėl jiems būdingų savybių, būtina užtikrinti saugų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą. Didelis sunaudotų valiklių kiekis kelia rimtą pavojų gamtai. Cheminiai valikliai užteršia aplinką, daro nuolatinį nematomą, tačiau žalojantį poveikį. Matomi, labiau suvokiami pavojai nutinka, kai pavojingos medžiagos patenka į aplinką. Valiklių sudėtinės dalys teršia telkinių vandenį. Pakuotės ir priemonių likučiai patenka į sąvartynus ir gruntinius vandenis. Lakiosios valiklių medžiagos teršia orą. Kartu su nuotekomis plovikliai patenka į vandens telkinius, jie ima „žydėti“, juose dūsta žuvys, nyksta augalai. 125 pav. Cheminių medžiagų pakuotės 127 pav. pav. Cheminių priemonių poveikis sveikatai Jeigu kambarinė tvarko kambarius netaupiai naudodama įvairių firmų valiklius, tai, įėjus į viešbučio numerį, jaučiamas stiprus chemikalų kvapas, todėl būtina patalpas po valymo gerai išvėdinti. Patariama atsisakyti aerozolinių priemonių. Jas purškiant, į aplinką patenka daugiau cheminės medžiagos, nei reikia. Nereikėtų naudoti priemonių, kurių sudėtyje yra gamtai ir žmogui pavojingų medžiagų: formaldehido, p-dichlorbenzolo, chloro junginių, fosfatų, freono ir kt. Reikėtų kiekvieną dieną rūpestingai išvalyti patalpas, kad dėmės neįsisenėtų, tada reikės mažiau naudoti cheminių valiklių ir į aplinką išsiskirs mažiau kenksmingų medžiagų. 126 pav. Cheminių valiklių tarša aplinkai

66.

67.

128 pav. Aerozolinių priemonių poveikis aplinkai

Valymo priemonės ir jų pasekmės sveikatai ir gamtos aplinkai

Cheminės medžiagos yra neatskiriama modernaus gyvenimo dalis. Jos, naudojamos namuose ir darbovietėse, gali būti nuodingos. Netinkamai naudojant jos gali sukelti gaisrą, nudegimus, sužaloti sveikatą ir teršti aplinką. Didžiausia problema ne plovikliai, o tai, kaip juos naudojame.

130 pav. Aplinkos tarša

131 pav. Lentynos, skirtos cheminėms priemonėms

Valikliai, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos medžiagos, kiti biocidai turi būti saugiai laikomi specialioje pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose.

Mėlynosios vėliavos ir žaliojo rakto progamos

129 pav. Cheminių priemonių dozavimas Chemines priemones reikia naudoti atsargiai – jose esančios medžiagos gali sukelti daugybę problemų ir ligų: vėžį, diabetą, nevaisingumą. Tokios priemonės tampa netgi nutukimo priežastimi. Kaip rodo Europos aplinkosaugos agentūros surinkti duomenys, sudedamosios buitinės chemijos dalys daro didelę įtaką žmogaus endokrininės sistemos veiklai. Pastaruoju metu vis didėjantis ligų skaičius gali būti su tuo susijęs. Daugelis mokslininkų mano, kad dėl visko kalta taip paplitusi buitinė chemija. Duomenys, surinkti per kelias dešimtis metų, rodo, kad ši problema palietė ne tik žmones, bet ir aplinką.

68.

Pastaruoju metu padidėjo poreikis pasauliniu mastu išsaugoti aplinką – orą, vandenį, žmonijos gyvenimą, gyvūnų ir augalų pasaulį, gamtos išteklius ir ekosistemas. Ekologinėms problemoms spręsti nepakanka aplinkosauginės veiklos. Reikia suvienytų ir koordinuotų visų šalių ir tarptautinių organizacijų pastangų. Tarptautinės organizacijos, vyriausybės pabrėžia, kad tradiciniai aplinkosaugos kontrolės būdai ir valstybinis reguliavimas, pagrįstas griežtais administraciniais metodais ir prievarta, nebegali užtikrinti stabilios ekologinės padėties. Svarbu, kad pačios įmonės nuolat gerintų savo veiklą aplinkos apsaugos srityje. Tam tikslui prie privalomų aplinkosauginių reikalavimų, kurie apibrėžiami įstatymais ir kitais teisės aktais, pradėta kurti naujas priemones, kurios skatintų įmones laisva valia siekti geresnių ekologinių rezultatų. Viena iš veiksmingų aplinkosaugos priemonių yra produktų aplinkosauginės kokybės sertifikavimas, kuris šiuo metu apima ne tik pramoninius gaminius (prekes), bet ir paslaugas bei kitus objektus – viešbučius, paplūdimius, kaimo turizmo sodybas, miškus, mokyklas ir kt. (Steen, 2005; Ruževičius, 2007 a; 2007 c). 50 % tarptautinės turizmo veiklos tenka Europai. Jos jūrų pakrantės, kalnai, pliažai, ežerai, miestai ir miesteliai yra dažniausiai lankomos vietos pasaulyje. Europa siūlo šimtus tūkstančių uždarose ar atvirose erdvėse sporto ir kitų laisvalaikio galimybių, begalę vasaros ir žiemos turizmo galimybių. Turizmo ir kelionių verslas yra viena iš labiausių besivystančių veiklos sričių.

69.

Europoje esama apie pusė milijono vietų, kur gali apsigyventi turistai. Suprantama, kad šios turistų lankomos vietovės daro poveikį aplinkai. Tai priklauso nuo turistų apgyvendinimo vietų įrengimo kokybės. Daugelis įmonių yra labai progresyvios ir jų veikla daro minimalų poveikį aplinkai, ir dažniausiai turizmo paslaugas teikiančios įmonės tausoja jas supančią aplinką. Nors greitai besiplečiantis turizmo verslas Europoje, be abejonės, kuria aplinkosaugines problemas, bet lygiagrečiai besivystantys techniniai ir vadybos pasiekimai, sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, įgalina sukurti darnios plėtros galimybes turizmo verslo rinkoje. Vienas iš iššūkių yra užtikrinti, kad vartotojams būtų siūloma aplinkai palankūs darnios plėtros principus atitinkantys produktai, įgalinantys vartotojus rinktis „žaliuosius“ produktus. Taigi, turizmo sertifikavimo programos gali suvaidinti labai palankų aplinkai vaidmenį. Lietuvoje yra administruojamos dvi eko ženklo programos: Tarptautinės mėlynosios vėliavos ir Žaliojo rakto programos.

132 pav. Mėlynosios vėliavos ženklas

133 pav. Mėlinosios vėliavos įteikimas

Mėlynosios vėliavos programa yra net įteisinta Lietuvos higienos normoje HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 58–1907). Šioje HN 92:1999 normoje nurodoma, kad “Mėlynoji vėliava“ yra „Paplūdimio statusas, kurį suteikia Aplinkos švietimo Europoje fondas, remiantis maudyklų vandens kokybės, paplūdimio tvarkymo bei saugumo įvertinimo kriterijais, ir garantuoja švarią, saugią aplinką paplūdimyje“. Mėlynosios vėliavos programa turi griežtai nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujantis paplūdimiui suteikiamas Mėlynosios vėliavos sertifikatas. Mėlynosios vėliavos programa turi ir savo logotipą: mėlynos spalvos vėliavą su centre esančiu baltos spalvos skrituliu, kurio apačioje yra trys mėlynos spalvos banguotos linijos. Mėlynos vėliavos programos ekologinio ženklo kriterijus atitinkančiame paplūdimyje yra iškeliama Mėlynoji vėliava. Tarptautinės Mėlynosios vėliavos ir Žaliojo rakto programas Lietuvoje vykdo Nevyriausybinė Visuomeninė organizacija (NVO), Lietuvos žaliųjų judėjimas.

70.

Tyrimai rodo, kad 20–30 proc. Europos turistų pabrėžia tausojamojo turizmo (angl. Sustainable tourism) svarbą ir kreipia dėmesį į ,,žaliuosius“ pasiūlymus. Žaliasis raktas – tarptautinė Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education – FEE) programa, skirta viešbučiams, svečių namams, konferencijų ir poilsio centrams, kempingams, vasarnamiams, kurie laikosi nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Žaliojo rakto programa apima turistams suprantamus bei turizmo sektoriaus verslininkams įvykdomus aplinkosauginius reikalavimus. Žaliojo rakto programa skirta apgyvendinimo sektoriaus įmonėms: viešbučiams, svečių namams, kaimo turizmo sodyboms, poilsio centrams, kempingams. Jos tikslas – keisti turizmo organizatorių ir dalyvių elgesį bei skatinti juos rūpintis aplinka. Ši programa turi kriterijus, sudarytus iš 10 sričių: nuo aplinkosauginio švietimo iki vandens, energijos taupymo, vidaus klimato, žaliosios zonos įrengimo. Tam, kad atitiktų techninius kriterijus, programos dalyvis turi tvarkyti atliekas, mažinti vandens bei energijos sąnaudas, pasirinkti tinkamas valymo ir plovimo priemones. Įgyvendinę gamtosauginius reikalavimus, viešbučiai gauna diplomą.

134 pav. Žaliojo rakto diplomo įteikimas Jie kasmet turi įrodyti, kad atitinka tuos kriterijus. Lietuvoje Žaliojo rakto programa buvo pradėta įgyvendinti 2003 m., kai programoje pradėjo dalyvauti ir diplomu buvo apdovanotas „Park Inn Vilnius North“ viešbutis Vilniuje (tuomet šis viešbutis vadinosi „Baltpark“). 2004 m. lapkričio mėn. diplomai buvo įteikti „Park Inn Klaipėda“ (tuomet „Baltpark“ Klaipėdos viešbutis) ir „Radisson Blu Lietuva”

71.

viešbučiui (tada vadinosi „Reval Hotel Lietuva“). 2005 m. rudenį, be jau minėtų trijų viešbučių, Žaliojo rakto programos diplomu apdovanotas „Park Inn Kaunas“ viešbutis (tada vadinosi „Reval Hotel Neris“). 2009 m. į programą įsijungė ir buvo apdovanoti du Radisson viešbučiai: „Radisson Blu Astorija“ viešbutis Vilniuje bei „Radisson Blu“ viešbutis Klaipėdoje. Žaliojo rakto statusas suteiktas dar dviem viešbučiams: 2013m. balandžio mėn. apdovanojimas buvo įteiktas „Europa Royale“ viešbučiui Marijampolėje, o birželio mėn. diplomas įteiktas „Green Vilnius Hotel“ viešbučiui. Žaliojo rakto programa siekiama pakeisti kiekvieno turizmo srities dalyvio elgesį ir veiksmus, bei skatinti juos rūpintis aplinka. Žaliojo rakto programos uždavinys – tapti paprasta priemone rūpintis aplinka.

135 pav. Šiukšlių rūšiavimo dėžės

136 pav. Vandens taupymas

Žaliojo rakto programos kriterijai

Aplinkosauginio valdymo

Švietimo ir mokymo

Techninių reikalavimų

Aplinkosauginio valdymo kriterijais reikalaujama turėti paruoštą aplinkosauginę politiką, aplinkosauginių tikslų bei veiksmų planą. Švietimo ir mokymų kriterijų tikslas – skatinti svečių, darbuotojų, prekių tiekėjų ekologinį sąmoningumą bei įtraukti juos į aplinkosauginę veiklą. Žaliojo rakto programos dalyvis, tvarkydamas atliekas, turi įgyvendinti ir techninius kriterijus. Žaliojo rakto nauda gamtai – akivaizdi. Viešbučio svečiai turi galimybę patys rūšiuoti šiukšles, mažinti vandens ir energijos sąnaudas. 137 pav. Energijos taupymas

72.

73.

Įgyvendinus nustatytus Žaliojo rakto programos reikalavimus, dalyviui suteikiamas diplomas. Žaliojo rakto diplomas skiriamas vieneriems metams. Programos dalyviai turi atitikti visą sąrašą reikalavimų, kurie sietini su aplinkosauginiu elgesiu. Būtina rūšiuoti atliekas, mažinti elektros energijos bei vandens sąnaudas, tinkamai naudoti chemines valymo medžiagas, ugdyti personalą ir svečius. Programos dalyvių prašoma numatyti aplinkosauginę politiką, aplinkosauginių tikslų ir veiksmų planus. Kasmetinis dalyvavimas programoje užtikrina nuolatinį dalyvių aplinkosauginės politikos palaikymą bei įgyvendinimą.

140 pav. Šilumos reguliavimas

„ES gėlė“ - sertifikavimo sistema 138 pav. Park Inn Vilnius North Hotel

139 pav. Park Inn Vilnius North Hotel

Daugiau informacijos apie Žaliojo rakto programą ir jos dalyvius: www.green-key.org, http://greenkey.zalieji.lt Žaliasis raktas skatina viešbučius rūpintis aplinkosauga ir gamtos tausojimu. Gamtos saugojimas tampa ir kliento, ir viešbučio uždavinys.

Žaliojo rakto programos istorija Žaliojo rakto programa buvo pradėta vykdyti Danijoje 1994 metais. 1998 m. FEE Prancūzijos organizacija adaptavo Žaliojo rakto programą kempingams. 2002 m. Žaliojo rakto programa tapo penktąja FEE programa. 2003 m. į Žaliojo rakto programą įsijungė Lietuva, kuomet programoje pradėjo dalyvauti Park Inn Vilnius North viešbutis Vilniuje (tuomet dar „Baltpark“).Šiuo metu Žaliojo rakto programa vykdoma 36-iose pasaulio šalyse, daugiau nei 2000 programos dalyvių sertifikuoti Žaliuoju raktu. Leidžiama pasirinkti, kada plauti rankšluosčius – juk tuo pačiu rankšluosčiu galima naudotis ir dvi dienas. Jei kambaryje niekas negyvena – jo šildyti neverta, o ir gyvendamas svečias turi galimybę pats reguliuoti kambario šildymą.

74.

Nuo 2003 m. gegužės 1 d. apgyvendinimo paslaugas teikiančios Lietuvos organizacijos gali gauti „ES gėlės“ įvertinimą, kad parodytų, kokios jos yra „draugiškos aplinkai“, kad sistemingai rūpinasi aplinkos kokybe. Europos ekologinis ženklas „gėlė” žymi gaminius, kurie atitinka aukštus kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimus. 1992 m. šiuo ženklu buvo pradėti žymėti aplinkai nekenksmingi produktai (išskyrus maisto produktus, gėrimus ir farmacinius preparatus), o nuo 2000 m. paslaugos, turizmas – viena iš jų. „Gėlės” ženklą gauna tik tie produktai ir paslaugos, kurie yra kruopščiai patikrinti, prižiūrint nepriklausomai, visuomenei atskaitingai institucijai. „Gėle” paženklinti produktai privalo atitikti griežtus kokybės kriterijus, kad vartotojai už savo pinigus gautų vertingą prekę, kartu prisidėdami prie aplinkos apsaugos. Šį sertifikatą gali gauti ne tik stambūs

75.

viešbučių tinklai, bet ir paprastos kaimo turizmo sodybos. Svarbiausia sąlyga – įvykdyti minimalius aplinkosaugos reikalavimus bei patvirtinti siekį ir toliau rūpintis ekologija (Ekologiniai..., 2003). Prieš suteikiant šį sertifikatą, analizuojamas visas bet kurio viešbutyje naudojamo produkto gyvavimo ciklas. Kiekvienas produktas vertinamas pagal tam tikrus kriterijus

Produkto vertinimo kriterijai

Produkto gyvavimo ciklo elementai

Šiukšlių kiekis Žaliavos Žemės grunto tarša

Vandens tarša

Oro tarša

Gamyba

Paltinimas (pakuotė)

Triukšmas Naudojimas Energijos vartojimas

Įtaka sistemai

76.

Utilizavimas

Atlikta analizė parodė, kad pagrindiniai „Žaliojo rakto“ ir „ES gėlės“ sertifikatų skirtumai yra šie: 1. Galiojimo laikas („Žaliasis raktas“ teikiamas vieneriems metams su galimybe kitais metais iš naujo įvertinti įgyvendinamus kriterijus, o „ES gėlė“ – 2–3 metams). 2. „ES gėlė“ yra teikiama apgyvendinimo paslaugoms bei stovyklavietėms, o „Žaliasis raktas“ gali būti teikiamas platesnei paslaugų sričiai, tačiau šiuo metu dar nėra parengtų ir pritaikytų Lietuvos rinkai kriterijų. 3. Apie 20 proc. „Žaliojo rakto“ programos kriterijų gali būti pakeičiami, pritaikant juos nacionaliniams reikalavimams. „ES-gėlės“ reikalavimai yra grindžiami visoms šalims vienodais Europos Sąjungos teisės aktais. 4. „Žaliasis raktas“ apima platesnį valstybių ratą, palyginus su „ES gėle“. Pastarasis sertifikatas dažniausiai naudojamas Europos ekonominės erdvės (angl. EEA) šalyse. 5. „Žaliasis raktas“ yra naudojamas daugiau kaip aplinkosauginės veiklos ženklinimas. „ES-gėlės“ sertifikatas parodo, jog teikiamos paslaugos atitinka svarbiausius ekologinės kokybės reikalavimus. 6. Kai kurie „Žaliojo rakto“ reikalavimai yra aukštesni, negu „ES gėlės“. Taigi, „ES gėlė“ ir „Žaliasis raktas“ yra panašios tausojamojo turizmo paslaugų sertifikavimo sistemos, tačiau „Žaliojo rakto“ sistema yra lankstesnė, suteikia galimybę kai kuriuos aplinkosaugos reikalavimus pritaikyti vietinės rinkos specifikai. Organizacijoms, įdiegusioms „Žaliojo rakto“ sistemą, yra lengviau įdiegti ir „ES gėlę“. Vienas iš sunkiausiai įgyvendinamų reikalavimų – plovimo ir valymo priemonių naudojimas, kurios neturi sudėtyje kai kurių cheminių elementų. Tai sudaro pakankamai daug problemų, vertinant Lietuvos valymo priemonių rinką. Norėdami importuoti tinkamas priemones, viešbučiai susiduria su papildomomis išlaidomis, kurios didina sąnaudas, o tai mažina pelną. Įgyvendinant „Žaliojo rakto“ programą yra gaunama tam tikra nauda. Nauda gali būti finansinė ar didinanti klientų ir darbuotojų bendrąjį pasitenkinimą. Aplinkosauginio ženklinimo programos teikiamą naudą galima vertinti keliais aspektais: kaip įmonės socialinės atsakomybės išraišką – aplinkosaugos įgyvendinimą ir kaip taupymo programą, kuri teikia finansinę naudą, ir kaip rinkodaros priemonę. Atlikta aplinkosauginį ženklinimą įdiegusių Lietuvos viešbučių ir kaimo sodybų veiklos analizė rodo, kad investicijos į ekologiją atsiperka per 3–7 metus. Atsiranda naujos gamtos išteklių taupymo galimybės ir priemonės. „Žaliasis raktas“ taip pat vertinamas kaip marketingo priemonė, kuri didina klientų, suinteresuotų aplinkosauga, paklausos augimą. Viešbučių klientų analizė rodo, kad didėja klientų iš Skandinavijos šalių, Olandijos, ir Prancūzijos skaičius – šalių, kuriose yra labiausiai išplėtotas aplinkosauginis švietimas ir aukščiausias gyventojų ekologinis sąmoningumas. Sertifikuotose apgyvendinimo organizacijose skelbiama papildoma informacija apie aplinkosauginius pakeitimus, leidžiančius taupyti ir išsaugoti gamtos išteklius. Tai teigiamai veikia nemažą dalį klientų, kurių didžioji dalis linkę pakartotinai

77.

apsistoti tokiuose viešbučiuose ar kaimo sodybose. 2001 m. buvo įkurta asociacija „Bio-Hotels” – viena iš pirmaujančių aplinkosaugos asociacijų vokiškai kalbančiose šalyse, turinti didelį partnerių tinklą visoje Europoje. Viešbutis, tapęs šios organizacijos nariu, ne tik gaus sertifikuotų maisto produktų, bet ir bus nuolat tikrinamas. Ekokontrolės specialistai, užsukę į viešbučio restorano virtuvę, patikrina, ar virėjai maistą gamina iš ekologiškų maisto produktų.

Tai labai didelės priemonių grupės. Kiekviena iš jų skirstoma į smulkesnes grupes ir pogrupius.

Cheminės priemonės pagal konsistenciją

2.2. BUITINĖS CHEMIJOS PRIEMONIŲ SĄVOKA IR SKIRSTYMAS Buitinės chemijos priemonės – tai chemijos priemonės produktai, sudaryti iš vienos ar daugiau cheminių medžiagų, įvairiais tikslais vartojami buityje. Tik nedaugelis buitinės chemijos priemonių sudarytos iš vienos cheminės medžiagos (kai kurie milteliai nuoviroms šalinti, vandens kietumui mažinti ir pan.). Dauguma jų yra kelių ar net keliolikos cheminių medžiagų mišiniai. Buitinės chemijos priemonių įvairovė labai didelė.

skysčiai

Cheminių priemonių skirstymas pagal paskirtį

drebučiai

pastos

kietos medžiagos

Tikrieji tirpalai

milteliai

suspensijos

granulės

emulsijos

luiteliai

skalbimo priemonės valymo priemonės priemonės su vabzdžiais ir graužikais mineralinės trąšos ir augalų apsaugos priemonės dažai ir lakai klijai automobilių priežiūros priemonės fotocheminės priemonės

78.

į:

Pagal veikliųjų medžiagų koncentraciją buitinės chemijos priemonės skirstomos

1. Tinkamas naudoti iškart (pvz., langų valikliai, šveitimo milteliai). 2. Koncentruotas, kurias reikia skiesti dažniausiai vandeniu (pvz., indų plovikliai, universalūs valikliai), o kartais organiniu tirpikliu (pvz., dažai). Tinkamai naudojamos buitinės chemijos priemonės beveik nekenksmingos žmogui, tačiau bet kuri neteisingai laikoma ar naudojama priemonė yra pavojinga žmogaus sveikatai, net gyvybei.

79.

Buitinės chemijos priemonės pagal pavojingumą žmogaus sveikatai

nepavojingos priemonės

vidutiniškai pavojingos

labai pavojingos priemonės

1. Nepavojingos priemonės (pvz., regeneravimo druska, kieti oro gaivikliai spintoms bei šaldytuvams, skalbinių standikliai) – ant jų nėra jokių įspėjamųjų užrašų ar ženklų. 2. Vidutiniškai pavojingos priemonės (pvz., indų plovikliai, universalūs, baldų, kilimų valikliai – ant jų gali būti įspėjamieji užrašai arba ženklai. 3. Labai pavojingos priemonės (pvz., kanalizacijos vamzdžių valikliai, orkaičių valikliai, WC valikliai) – ant jų visada yra įspėjamieji užrašai ir ženklai.

Švietimo ir mokymo

Techninių reikalavimų

Dauguma profesionalių cheminių valomųjų priemonių biologiškai suskyla. Naudojant koncentratus, sumažėja pakavimo šiukšlių.

80.

Koncentratai dažnai būna supakuoti į polietileną, kuris gali būti perdirbamas kaip antrinė žaliava. Deginimas jis yra nenuodingas, o sąvartynuose neteršia gruntinio vandens. Profesionalios valomosios priemonės dažnai pasižymi geromis biologinėmis suirimo savybėmis.

2.3. Cheminių valymo priemonių klasifikavimas ir ženklinimas

Žaliojo rakto programos kriterijai

Aplinkosauginio valdymo

141 pav. Cheminių priemonių pakuotės

Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas – cheminių medžiagų ir preparatų priskyrimas vienai ar daugiau pavojingumo kategorijų pagal jų savybes, taip pat priskyrimas cheminei medžiagai ir preparatui pavojingumo simbolių, nuorodų ir rizikos frazės ar frazių, kuriomis apibūdinamas cheminės medžiagos ar preparato keliamas pavojus. Cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimas – nustatytos informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus pateikimas etiketėje. Yra 10 pavojingumo simbolių, kuriais ženklinami cheminiai preparatai. Prie kiekvieno simbolio turi būti pateikta pavojingumo nuoroda (Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, 2008). Klasifikavimas pagrįstas cheminių medžiagų ir preparatų pavojaus įvertinimu, atsižvelgiant į jų: • fizikines chemines savybes, • pavojingumą sveikatai (toksikologines savybes),

81.

• poveikį aplinkai (ekotoksikologines savybes). Pavojingumo simbolis – standartinis grafinis ženklas, nurodantis cheminės medžiagos pavojingumo pobūdį. Simbolis spausdinamas juodas oranžiniame fone. Raidė, esanti virš simbolio, nėra ženklinimo sudedamoji dalis. Po simboliu užrašoma pavojingumo nuoroda.

Pavojingumo simbolis

8 lentelė „Užrašų ir piktogramų reikšmės“ Pavojingumo kategorija Poveikis ir simbolio raidė Dirginanti (Xi) Trumpai, ilgai ar pakartotinai susilietęs su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą ar alergiją

Kenksminga (Xn)

Kenksmingas sveikatai, įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti sveikatos sutrikimus

Ardanti (ėsdinanti) (C)

Gali pažeisti odą, sukelti ilgalaikius gerklės ir akių pakenkimus

Toksiška (T)

Įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus

Labai toksiška (T+)

Įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus

142 pav. Pavojingumo simbolių pavaizdavimas Rizika – tikimybė, kad kenksmingas cheminių medžiagų ar preparatų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai atsiranda pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis. Rizikos (R) frazė – standartinis žodžių junginys, įspėjantis vartotoją apie medžiagos ar gaminio keliamą pavojų, pvz., „Kaitinama gali sprogti“, „Labai degi“, „Kenkia įkvėpus“, „Dirgina odą“, ,,Stipriai nudegina“, „Gali sukelti alergiją susilietus su oda“, ir pan. Saugos (S) frazė – standartinis žodžių junginys, patariantis vartotojui, kaip apsisaugoti nuo medžiagos ar gaminio keliamo pavojaus, pvz., „Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių“, „Vengti sąlyčio su oda“, „Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją“ ir pan.

82.

83.

Aplinkai pavojinga (N)

Labai degi (F)

Ypač degi (F+)

84.

Gali sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius aplinkos pakenkimus (laikyti ir naudoti taip, kad produktas ir atliekos nepatektų į aplinką) Lengvai užsidegantis ir labai degus produktas, uždegus gali sprogti

Lengvai užsidegantis ir ypač degus produktas, uždegus gali sprogti

Oksiduojanti (O)

Neteisingai naudojamas ar susilietęs su kitomis medžiagomis produktas gali sprogti arba užsidegti

Sprogstamoji (E)

Gali sprogti nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių.

Taisyklingas valymo priemonių naudojimas 1. Saugokite tik originalioje pakuotėje. 2. Laikykitės paaškinimų. Atkreipti dėmesį į:

Naudojimo instrukcijas

Pavojingumo simbolius

Rizikos frazes

Saugumo frazes

Saugojimo terminą

2.4. SAUGOS DUOMENŲ LAPAS Saugos duomenų lapas (SDL) – tai glausta nustatytos formos informacija apie svarbias chemijos pramonės gaminio savybes, kuri padeda užtikrinti saugą darbe ir tinkamą elgesį su medžiaga numatytais ir nenumatytais atvejais. SDL turi būti paruošti pagal 2006/1907/EB Reglamento reikalavimus. Saugos duomenų lapas (SDL) – Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 nustatyto turinio apie cheminę medžiagą ar preparatą informacija, kuria remiantis galima imtis reikalingų priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga, sauga darbo vietoje ir aplinkos apsauga. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų bei preparatų kenksmingo poveikio dėl jiems būdingų savybių, būtina užtikrinti saugų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą.

85.

Apsauga akims: a) apsauginis stiklas, b) apsauginiai akiniai, c) veido skydas.

Išvengti cheminių preparatų keliamo pavojaus galima tik gavus išsamią informaciją apie riziką, susijusią su preparato naudojimu, ir patarimus, kaip pavojaus išvengti. Informacija pateikiama pavojingumo simboliais, pavojingumo nuorodomis, standartiniais įspėjimais dėl rizikos bei saugos. Šią informaciją galite rasti produkto etiketėje arba Saugos duomenų lapuose (SDL).

Apsauga kūnui: a) prijuostė, b) pirštinės, c) avalynė, d) chalatas, e) spec. apranga.

Informacija ant produkto etiketės

priemonės pavadinimas paskirtis naudojimo būdas sudėtis kiekis

143 pav. Apsauginės pirštinės

144 pav. Viešbučio darbuotojo spec. apranga

pavojingumo simbolis su nuoroda rizikos ir saugos frazės gamintojas bei jo adresas vartojimo terminas ir brūkšninis kodas

145 pav. Prijuostė

86.

146 pav. Apsauginiai akiniai

Cheminių medžiagų ir preparatų saugiam tvarkymui užtikrinti būtinas tinkamos informacijos apie cheminių medžiagų ir preparatų galimų pavojų pateikimas jų naudotojams. Viešbučio darbuotojai, prieš pradėdami dirbti, privalo susipažinti su cheminių priemonių saugos duomenų lapais. Susipažinus su pateikta informacija, tinkamai pasiruošti darbui.

87.

12 žingsnių ekologiškos gyvensenos link: 1. Mažinkime vartojimą. 2. Taupykime vandenį. Gėlas vanduo yra senkantis šaltinis. 3.Taupykime elektros energiją, naudokime ekonomiškesnes elektros lemputes. Elektros energijos gamybos metu aplinka yra stipriai teršiama. 4. Rūšiuokime atliekas. 5.Valgykime daugiau vaisių be daržovių. Augalinės kilmės produkcija reikalauja žymiai mažesnių gamtos resursų, negu mėsos produkcija. 6. Naudokime ekologiškas skalbimo, valymo priemones. Taip į aplinką pateks mažiau kenksmingų cheminių medžiagų. 7. Nebereikalingus rūbus, avalynę, žaislus, buitinius prietaisus, kitus naudingus daiktus pasiūlykime labdaros organizacijoms. 8. Vietoj plastikinių naudokime daugkartinius pirkinių maišelius. 9. Atsisakykime vienkartinių higienos priemonių: sauskelnių, įklotų, popierinių nosinaičių, servetėlių. 10. Būkime daugiau gamtoje, sodinkime medžius, gėles. Puoselėkime aplinką, kurioje gyvename. 11. Naudokimės visuomeniniu transportu, važinėkime dviračiu. 12. Mokykime vaikus rūpintis gamta.

2.6. SVARBIAUSI VALIKLIAI, JŲ SUDĖTINĖS DALYS Valiklių komponentai skirstomi į veikliąsias ir pagalbines medžiagas. Pagalbinės medžiagos valomojo poveikio neturi, tačiau jos suteikia priemonei: • malonų kvapą, • spalvą, • padidina miltelių atsparumą drėkimui, • palengvina priemonių dozavimą, • suteikia priemonei pageidaujamą konsistenciją ir kt.. Chemijos pramonė šiandien siūlo labai daug įvairių valymo priemonių. 9 lentelė „Pagrindinės valiklių grupės, naudojamos teikiant apgyvendinimo paslaugas“ Universalūs valikliai

Indų plovikliai

Priemonės indaplovėms

Šveitimo priemonės

Priemonės kalkėms šalinti

Langų valikliai

2.5. VALIKLIAMS KELIAMI REIKALAVIMAI Naudojant šiuolaikinius valiklius, palygint su senosiomis priemonėmis, reikia mažiau jėgos ir fizinio darbo, galima greičiau ir efektyviau nuvalyti paviršius, kartu geriau pašalinti infekcinių ligų sukėlėjus, be to, tinkamai nuvalyti jautrius paviršius jų nepažeidžiant ir net suteikti jiems apsaugą. Siekiant kiek galima labiau sumažinti žalą gamtai ir pavojų sveikatai, taip pat atsižvelgiant į žmogaus, kaip vartotojo, poreikius, valikliams keliami tokie reikalavimai: 1. Valikliai turi gerai atitikti savo tiesioginę funkciją t.y. privalo turėti pakankamai geras valomąsias savybes. 2. Valikliai privalo turėti patogią pakuotę, būti lengvai ir tiksliai dozojuomi, neturi erzinti jų spalva ar kvapas. 3. Valiklių vartojimo trukmė turi būti kuo ilgesnė. 4. Valikliai turi būti kuo mažiau pavojingi žmogaus sveikatai. 5. Visas valiklio ir jo pakuotės gyvavimo ciklas, pradedant gamyba ir baigiant utilizavimu, turi būti kuo mažiau kenksmingas gamtai. Pastaraisiais metais būtent ši problema sulaukia vis didesnio specialistų ir vartotojų dėmesio.

88.

89.

WC valikliai

Ilgalaikiai WC plovikliai

Cheminių priemonių skirstymas pagal konsistensiją

Oro gaivikliai

Skysčiai

Kanalizacijos valikliai

Metalų valikliai

Baldų valikliai

Tikrieji tirpalai

Drebučiai

Suspensijos

Pastos

Milteliai

Granulės

Kitos medžiagos

Luiteliai

Suspensija – dispersinė sistema, susidedanti iš smulkių kietojo kūno dalelių, pasiskirsčiusių skystyje. Emulsija – dispersinė sistema iš smulkių skysčio lašelių, pasklidusių kitame skystyje.

Universalūs valikliai

Kilimų valikliai

Grindų valikliai

Dezinfekavimo priemonės

Universalūs valikliai tinka visiems vandeniui atspariems kietiems paviršiams: plastikinėms dangoms, vidaus apdailos keramikinėms plytelėms, kokliams, baldams, lakuotam parketui, langams, metaliniams paviršiams valyti. Prekyboje esančių universalių valiklių cheminė sudėtis labai skirtinga. Jų pH svyruoja nuo 3,6 iki 10,5. Išskiriamos 4 universalių valiklių rūšys.

Valiklių rūšys

Baziniai

90.

Rūgštiniai

Neutralūs

Alkoholiniai

91.

Dažniausiai visų universalių valiklių sudėtį sudaro: paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM) ir vandens minkštikliai, kurie suriša vandens kietumą lemiančius ir valymo procesui trukdančius kalcio druskos (kalcio jonai Ca2+) ir magnio druskos (magnio jonai Mg2+ ). Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM), kurių vandeniniai tirpalai skirti teršalams šalinti nuo kietųjų paviršių, yra vienas iš pagrindinių visų valiklių ir skalbimo priemonių komponentų. Šios medžiagos dar vadinamos plovikliais arba detergentais. Pirmoji iš natūralių medžiagų – riebalų ir sodos – žmogaus pagaminta PAM buvo muilas. Kaip viena iš pagrindinių valymo medžiagų jis buvo naudojamas gaminant pirmąsias valymo bei skalbimo priemones. Vėliau muilą iš šių priemonių pradėjo išstumti sintetinės PAM, gaminamos iš naftos rafinavimo šalutinių produktų. Rūgštiniai universalūs valikliai vietoje bazinių turi rūgštinių medžiagų.

Prieš naudojant, skystas priemones reikia gana daug skiesti, o miltelius tirpinti vandenyje ant pakuotės nurodytu santykiu. Jei paviršius labai užterštas, priemonę galima panaudoti ir neskiestą, tuomet išvalytą paviršių būtina perplauti švariu vandeniu. Dauguma universalių valiklių yra vidutinio pavojingumo ir mažai gamtą teršiantys valikliai, išskyrus tuos, kurių sudėtyje kaip bazinė medžiaga yra amoniakas. 149 pav. „Rotex“ universalus grindų Mažiau kenksmingi universalių valiklis – PH7,5 valiklių pakaitalai: muilas, indų ploviklis.

Šveitimo milteliai

150 pav. Šveitimo milteliai „AJAX“ 147 pav. Koncentruotas rūgštinis valiklis

148 pav. Universali valymo priemonė alkoholio pagrindu Alkoholiniai valikliai ne taip, kaip kiti, turi tik 4–6 % paviršiaus aktyviųjų medžiagų (PAM) ir iki 30 % 2 propanolio. Skysti produktai turi net iki 90 % vandens. Ruošiantis naudoti universalų valiklį, svarbu atkreipti dėmesį, kokios jis rūšies ir kam skirtas. Stiprūs baziniai valikliai gali pažeisti lakuotus paviršius, rūgštiniai valikliai – marmurinius paviršius, o alkoholiniai valikliai tinka ne visoms grindų dangoms. Labiausiai paplitę neutralūs arba silpni baziniai universalūs valikliai, nes jie beveik nepažeidžia valomų paviršių.

92.

151 pav. Šveitimo milteliai su chloru ,,Yplon Blue Fresh“

Šveitimo milteliai – tai valikliai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kietos šveitimo medžiagos (smėlio arba pemzos milteliai).Valomąjį šveitimo medžiagų poveikį sustiprina nedidelis kiekis PAM, bazinių medžiagų bei hipochloritinių baliklių. Bazinės medžiagos pagerina valomąjį paviršinio aktyvumo medžiagų poveikį, nes dauguma jų gerai veikia tik šarminėje terpėje, taip pat chemiškai ardo baltymų ir riebalų nešvarumus. Visi balikliai nešvarumus ardo chemiškai, vykstant oksidacijosredukcijos reakcijoms.

93.

Hipochloritinių baliklių poveikis pasireiškia jau kambario temperatūroje, ir tai yra esminis jų privalumas. Šveitimo milteliai naudojami paviršiams, kurie yra atsparūs įbrėžimams, pvz., akmeninėms grindims, plieninėms kriauklėms, keraminėms plytelėms valyti.

Šveitimo milteliai netinka jautriems paviršiams, tokiems kaip aliuminis, žalvaris, sidabras, plastikas, lakuoti paviršiai, blogesnės kokybės emaliuoti paviršiai. Ilgainiui milteliai subraižo jautrius paviršius ir sugadina jų estetinį vaizdą, be to, įbrėžimuose lengviau kaupiasi nešvarumai, kurios išvalyti iš ten gerokai sunkiau.

Šveitimo pieneliai Šveitimo pieneliai – tai suspensijos, sudarytos iš švelnesnių šveitimo medžiagų (dažniausiai marmuro ar kreidos miltelių) ir vandens.

152 pav. Akmeninės dangos grindys

153 pav. Plieninė plautuvė

155 pav. Šveitimo pienelis „Cif “

156 pav. Vanduo

Šveitimo pienelių pagrindą sudaro šveitimo medžiagos, nors jų čia dedama mažiau. Į šveitimo pienelių sudėtyje yra nedidelis kiekis: • paviršinio aktyvumo medžiagų, • bazinių medžiagų, • tirpiklių. Tirpikliai – skysčiai, tirpinantys kietas ar dujines medžiagas. Jų dedama į visus skystus valiklius, kad ištirpintų kitas valiklio sudedamąsias dalis. Prindinė jų paskirtis – tirpinti nešvarumus. Svarbiausias valikliams gaminti naudojamas tirpiklis yra vanduo.

154 pav. Keramikinės plytelės

94.

Kartais jo kiekis valiklyje siekia net 90–95 %. Tai sumažina nelaimingų atsitikimų riziką buityje, kadangi stipriai praskiesti cheminių medžiagų tirpalai yra ne tokie pavojingi, kaip koncentruoti. Kita vertus, tuomet jiems reikalingos didesnės pakuotės, išauga transportavimo išlaidos. Be to, stipriai praskiestoms biologiškai

95.

besiskaidančioms priemonėms reikalingas konservavimas. Dažnai naudojami ir organiniai tirpikliai. Juose gerai tirpsta daugelis vandeny netirpių nešvarumų, tokių kaip riebalai ir kt. Svarbią reikšmę turi priemonių naudojimą lengvinančios medžiagos, šiuo atveju – tirštikliai. Tirštikliai – medžiagos, didinančios skysčio klampumą. Jų dedama, kad mineraliniai milteliai, kurių tankis daugiau nei du kartus didesnis už skysčio, išsilaikytų pakibę tirpale, kad suspensija būtų pakankamai stabili ir nesusisluoksniuotų. Šveitimo pieneliai dažniausiai neturi balinimo medžiagų ir valomą paviršių veikia švelniau. Atsargiai ir rūpestingai jais galima valyti ir tokius jautrius paviršius, kaip plastikas, aliuminis ar net sidabras. 161 pav. Vielinis šveistukas

162 pav. Kempinė su šveičiamuoju paviršium

Priemonės nuoviroms šalinti

157 pav. Plastikiniai baldai

158 pav. Sieninis aliuminis laikrodis

Šveitimo priemonės yra vidutinio pavojingumo, o priemonės be chloro turinčių medžiagų traktuojamos kaip mažai gamtą teršiančios. Tačiau yra ir mažiau kenksmingų pakaitalų: šepetys, vielinis šveistukas, kempinė su šveičiamuoju paviršiumi dažnai šveičia taip pat gerai, kaip ir milteliai.

Užkalkėja ne tik virduliai, bet ir vandens garinimo sistemą turintys lygintuvai, dušo galvutės, skalbiamosios mašinos. Nuoviros arba kalkinės apnašos – tai vandenyje netirpūs kalcio ir magnio karbonatai. Rusvą spalvą jiems suteikia geležies junginių priemaišos. Nuoviros blogai praleidžia šilumą, todėl, laiku jų nepašalinus, sunaudojama daugiau elektros energijos. Nuovirų sluoksnį galima pašalinti cheminiu būdu. Nerekomenduojama jų gramdyti mechaniškai, naudojant aštrius įrankius, kad nebūtų pažeistas indo ar prietaiso paviršius. Priemonės nuoviroms šalinti – tai skystos arba miltelių pavidalo rūgštinės priemonės, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra organinės ar neorganinės rūgštys. Modernesnėse priemonėse būna terpės indikatorių, rodančių, kaip vykstant cheminei reakcijai tarp karbonatų ir rūgšties kinta tirpalo pH, taip pat spalvinės ir kvapiosios medžiagos.

163 pav. Kalkinės apnašos ant kaitinimo spiralių 159 pav. Sidabriniai įrankiai

96.

160 pav. Šepetys

Priemonių pavojingumas priklauso nuo jų sudėties: skystos (išskyrus priemonę su

97.

15% sulfamo rūgštimi) yra labai pavojingos žmogaus sveikatai, o kietos – vidutinio pavojingumo. Analogiškas ir jų pavojingumas gamtai: stiprių ir vidutinio stiprumo rūgščių turinčios priemonės teršia gamtą, o silpnų organinių rūgščių – ne, nes šios gerai biologiškai skyla.

poveikiui, neturi dažyti valomo paviršiaus. Valikliai, kaip teigia gamintojai, dažomi tam, kad vartotojas pagal spalvą lengviau atpažintų įvairius produktus.

Langų valikliai

165 pav. Langų valikliai Reikia pastebėti, kad labai populiarios yra gelsva ir žalsva spalvos, nes jos asocijuojasi su gaiva, citrinos šviežumu, natūralumu ir nepavojingumu gamtai, ir palankiau nuteikia vartotoją valiklio atžvilgiu. Iš tiesų gelsvi ar žalsvi valikliai dažniausiai neturi nieko bendra su natūraliomis gamtinėmis medžiagomis. Kadangi spalvinių medžiagų į valiklius dedama labai nedaug, jų pavojingumas žmogui ar gamtai yra labai mažas. Vis dėlto jos gali sukelti alergijas. 164 pav. Langų valymas Langų valikliai tinka langų bei baldų stiklui, veidrodžiams, stiklo keramikai, kokliams ir kai kuriems kitiems paviršiams valyti. Pagrindinės jų sudedamosios dalys yra tirpiklis (dažniausiai etanolis arba 2-propanolis) ir vanduo. Alkoholis tirpina riebalinius nešvarumus bei lemia greitą ir tolygų išvalyto paviršiaus su priemone džiūvimą. Valomajam poveikiui sustiprinti dedama šiek tiek bazinių medžiagų. Tam, kad plovimo skystis neputotų ir valant ant stiklo neliktų dryžių, į šias priemones dedamas nedidelis kiekis paviršinio aktyvumo medžiagų, kaip ir į daugelį kitų priemonių dedama kvapiųjų ir spalvinių medžiagų. Kvapiosios medžiagos – daugiausia natūralūs ir sintetiniai eteriniai aliejai, į valiklius dedami maždaug nuo 1950 m. Kai kuriuos eterinius aliejus sudaro 20–30 komponentų. Spalvinės medžiagos – nuspalvinti valikliai. Čia naudojami tiek vandenyje tirpūs dažai, tiek pigmentai. Jie turi būti atsparūs šviesos bei kitų valiklio sudedamųjų dalių

98.

Kvapiųjų medžiagų paskirtis – paslėpti nemalonų kai kurių veikliųjų medžiagų ir nešvarumų kvapą bei suteikti malonų aromatą valikliui ir valomajam paviršiui. Labai maža kvapiųjų medžiagų koncentracija valikliuose nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai, nors gamtos apsaugos specialistai linkę vertinti kvapiąsias medžiagas kaip bereikalingą priedą. 166 pav. Alergijos reakcija Didesnis kvapiųjų medžiagų kiekis gali erzinti bei alergizuoti žmogaus odą. Tiek eteriniai aliejai, tiek spalvinės medžiagos neturi reaguoti su kitomis valiklių sudedamosiomis dalimis, turi būti pakankamai stabilios valymo metu, bet gerai ir greitai skilti gamtoje. Langų valikliai yra vidutinio

99.

pavojingumo. Saugumo sumetimais reikėtų vengti aerozolinių priemonių, kadangi išpurkštas valiklio debesėlis, ypač turintis amoniako, gali suerzinti akių ir nosies gleivinę. Langų valymo priemonės mažai teršia gamtą, tačiau yra gana brangios. Paprastesnis, bet pakankamai veiksmingas pirktinių priemonių pakaitalas galėtų būti vanduo, į kurį įpilta truputis indų ploviklio, vaistinėje pirkto amoniako tirpalo, spirito arba acto.

natrio karbonatas, natrio hipochloritas), todėl šios priemonės turi korozinį poveikį – jos yra ardančios arba dirginančios. Dirbant šiu šiomis priemonėmis būtina vilkėt darbo drabužius, naudoti asmenines apsaugos priemones (akinius, respiratorių, gumines pirštines ir kt.). Rūgštiniai valikliai gali būti

Sanitariniai WC valikliai

skysti

167 pav. WC valiklis

granulės

168 pav. Vonios kambarys

Valikliai, skirti tik klozetui valyti, vadinami WC valikliais. Jie skiriasi savo sudėtimi ir poveikiu nešvarumams bei paviršiams. Rūgštiniai sanitariniai valikliai naudojami uratų, rūdžių bei kalkių apnašoms šalinti. Stipriai rūgštiniai valikliai skirti tik klozetams (netinka emaliuotiems paviršiams, pvz., vonioms), silpnai rūgštiniai – vonioms, kriauklėms, sanitarinių patalpų sienoms, grindims valyti. Pagrindinė veiklieji medžiaga yra rūgštys (druskos, skruzdžių, sulfamo, citrinų r.) arba rūgščiosios druskos (natrio vandenilio sulfatas), o jų pH 1–3. Bazinių sanitarinių valiklių pagrindinė veiklioji medžiaga yra šarminė (natrio hidroksidas,

100.

milteliai

169 pav. Pasiruošimas darbui su rūgštinėmis priemonėmis

101.

Sanitariniai ir WC valikliai yra dviejų rūšių

rūgštiniai

baziniai

Stipriai rūgštinės priemonės yra didelio arba vidutinio pavojingumo. Gamtai daugiau kenkia miltelių pavidalo priemonės, kurių sudėtyje yra karbonatų, nes be reikalo papildomai uždruskinami vandenys. Vietoje stipriai rūgštinių valiklių galima naudoti labiau gamtą tausojančias medžiagas, tokias, kaip šveitimo milteliai be chloro ir praskiestas actas. Baziniai sanitariniai valikliai skirti baltyminės ir riebalinės kilmės nešvarumams sanitariniuose įrengimuose bei patalpose valyti, taip pat jiems dezinfekuoti. Uratų ir kalkinių apnašų jie netirpina. Tai daugiausia skysti produktai, kurie kartu ir balina, ir dezinfekuoja paviršius. Valiklių sudėtyje yra bazinių ir paviršinio aktyvumo medžiagų (PAM) . Šios priemonės yra labai pavojingos žmogui ir labai teršia gamtą.

Bazinius sanitarinius valiklius galima pakeisti universalia valymo priemone. Ir rūgštiniai, ir baziniai sanitariniai valikliai pagal pavojingų medžiagų klasifikaciją yra ardantys arba dirginantys. Viena iš didžiausių klaidų, daromų naudojant šiuos valiklius, yra ta, kad stipriai užterštus ir sunkiai valomus paviršius bandoma švarinti iškart dviem skirtingais valikliais, t.y. neišvalius paviršiaus vienu valikliu, jis nenuplaunamas ir tuoj pat bandomas kitas valiklis. Taip susimaišo dvi priemonės, kurių sudedamosios dalys gali reaguoti tarpusavyje išsiskiriant nuodingiems junginiams, pvz., niekada negalima naudoti kartu hipochlorito turinčių valiklių ir rūgštinių valiklių, nes, jiems kontaktuojant, išsiskiria nuodingosios chloro dujos. Šis efektas taip pat pasireiškia į hipochlorito turinčias valymo priemones įpylus acto ar kitos silpnos rūgšties.

Ilgalaikiai WC valikliai Klozetams su vandens nuleidimu yra sukurti specialūs valikliai, kabinami ant klozeto krašto arba dedami tiesiai į vandens bakelį. Jie, anot gamybininkų, turi ir valomųjų, ir dezinfekuojamųjų bei dezodoruojamųjų savybių, be to, veikia gana ilgą laiką, todėl vadinami ilgalaikiais WC plovikliais.

172 pav. WC muiliukai BREF su laikikliu, citinų kvapo

170 pav. Valiklis acto pagrindu

102.

171 pav. Nuriebalinimo priemonė ,,Cif “

Lėtai tirpdami vandenyje, ilgalaikiai WC plovikliai išskiria veikliąsias medžiagas. Kabinamų ant klozeto krašto ir dedamų į vandens bakelį ploviklių sudėtis iš esmės nesiskiria. Šie produktai turi paviršinio aktyvumo, dezinfekavimo, spalvinių ir kvapiųjų medžiagų. Anksčiau pagrindinė šių valiklių sudedamoji dalis, siekusi nuo 20 iki 60 %, buvo p-dichlorbenzolas. Tai stiprų kvapą turinti, laki ir sunkiai vandenyje tirpstanti medžiaga. Ji buvo dedama ir kaip kvapioji, ir kaip dezinfekavimo medžiaga. Produktai su p-dichiorbenzolu yra vidutiniškai pavojingi žmogaus sveikatai ir labai teršia

103.

gamtą, nes šis junginys blogai skyla valymo įrenginiuose ir yra toksiškas žuvims. Vėliau pradėti gaminti produktai, turintys apie 40 % paviršinio aktyvumo medžiagų (PAM), apie 40 % sintetinių vaškų, taip pat spalvinių ir kvapiųjų medžiagų, taip pat vidutinio pavojingumo produktai, tačiau jie gamtai kenkia mažiau, nei anksčiau minėtieji. Ilgalaikiai WC plovikliai vis dėlto nepateisina jiems keliamų reikalavimų. Nubėgantis vanduo, turintis veikliųjų medžiagų, neapima viso klozeto paviršiaus ir yra per silpnos koncentracijos, kad galėtų valyti. Nuleidžiamo vandens dezinfekavimas yra nebūtinas. Taigi, realiai lieka tik viena paskirtis – dezodoravimas.

Oro gaivikliai Oro gaivikliai skirti nemaloniems kvapams patalpoje ar tam tikroje lokalioje vietoje (spintoje, skalbiniuose) nustelbti. Labiausiai paplitusios – kietosios medžiagos ir aerozoliniai gaivikliai. Kvapus maskuojančios medžiagos yra eteriniai aliejai, kai kada vis dar p-dichlorbenzolas. Visų siūlomų produktų sudėtinės dalys ne pagerina, o tik pablogina patalpų oro kokybę. Nemalonų kvapą turinčios medžiagos niekur neišnyksta, tik jų nebejaučiame dėl ore pasklidusių stipresnį kvapą turinčių eterinių aliejų. Kaip išimtį galima paminėti tik priemones nemaloniam kvapui šaldytuve naikinti.

Kanalizacijos vamzdžių valikliai Kanalizacijos vamzdžių valikliai naudojami užsikimšusiems vamzdžiams valyti. Pastarieji dažniausiai užsikemša riebalų, plaukų, tekstilės pluoštų likučių sankaupomis, kalkinėmis apnašomis, kalcio ir magnio muilo nuosėdomis (vandenyje netirpios kalcio ir magnio druskos, susidarančios dėl muilo ir kieto vandens sąveikos). Šie valikliai dažnai yra baziniai, rečiau – rūgštiniai skysti, miltelių ar granulių pavidalo produktai. Miltelių pavidalo priemonių pagrindinė veiklioji medžiaga yra stipri bazė – natrio arba kalio hidroksidas. Taip pat dedama natrio nitrito, natrio chlorido, aliuminio drožlių, šiek tiek paviršinio aktyvumo medžiagų ir dezinfekavimo medžiagų. Į skystus bazinius kanalizacijos vamzdžių valiklius papildomai yra dedama hipochloritinio baliklio.

174 pav. Kanalizacijos vamzdžių valiklis ir jo panaudojimas

173 pav. Fridge Fresh šaldytuvo kvapų sugėrėjas Jų pagrindas yra aktyvinta anglis, kuri adsorbuoja kvapus iš aplinkos. Aerozoliniai oro gaivikliai yra vidutinio pavojingumo. Kietos priemonės spintoms, šaldytuvams, taip pat skystos priemonės yra nepavojingos žmogaus sveikatai. Reguliariai valant ir vėdinant prižiūrimas patalpas, oro gaiviklių dažniausiai neprireikia.

104.

Valiklis beriamas ar pilamas į užsikimšusį vamzdį. Natrio arba kalio hidroksidas ištirpsta ten esančiame vandenyje (jei jo nėra – paprastai reikia šiek tiek įpilti vandens) ir skaido riebalų likučius, plaukus ir kitus organinius nešvarumus. Tirpstant hidroksidui vandenyje, išsiskiria daug šilumos. Pakilusi tirpalo temperatūra, kuri gali siekti net 80 °C, pagreitina chemines „kamščio“ skaidymo reakcijas. Jei tai aliuminio ir natrio nitrito turintys milteliai, vyksta papildomos cheminės reakcijos. Jų metu išsiskiria vandenilio dujos, kurios padeda mechaniškai išjudinti „kamštį“, be to, taip į nešvarumus lengviau prasiskverbia šarminis tirpalas ir efektyviau juos ardo. Baziniai kanalizacijos vamzdžių valikliai labai pavojingi žmogaus sveikatai. Išsiskiriant šilumai ir susidarant dujoms, šarminis tirpalas gali užtikšti ant odos ir ją stipriai nudeginti. Todėl darbo metu būtina gerai apsaugoti odą ir akis (dėvėti

105.

gumines pirštines ir apsauginius akinius), nesilenkti virš kriauklės, nepadauginti priemonės.

175 pav. Kriauklės valymas

176 pav. Mechaninis šalinimas užsikimšus

Šie valikliai stipriai teršia gamtą. Be to, jie gali pakenkti kanalizacijos vamzdžiams. Metaliniai vamzdžiai gali pradėti koroduoti. Plastikiniai vamzdžiai bazėms yra nejautrūs, tačiau perdozavus valikį dėl didelio išsiskiriančios šilumos kiekio jie gali suminkštėti ir deformuotis. Kartais nutekamųjų vamzdžių valikliai padeda labai mažai: šiek tiek suirus kamščiui, priemonė nuteka giliau, prasiskiedžia ir jos poveikis mažėja. Efektyviai ir nepavojingai užsikimšimus galima šalinti mechaniškai: su pompa ar spirale. Kad vamzdžiai neužsikimštų, patariama į vonią ar kriauklę įdėti apsaugini sietelį. Jei kanalizacijos vamzdis užsikimšęs kalkių ar rūdžių nuosėdomis, tuomet labiau tinka rūgštinės priemonės.

Metalų valikliai

177 pav. Nerūdijančio plieno valiklis

106.

Daugelis namų ūkio daiktų yra pagaminti iš metalų ar jų lydinių – nerūdijančio plieno, aliuminio, vario, žalvario, melchioro ar sidabro. Be to, indai gali būti padengti nikelio, chromo, alavo, aukso ar kitų metalų sluoksniu. Liečiantis su maistu, vandentiekio vandeniu ar garais virtuvėje, metalų paviršiuje susidaro nepageidautinos apnašos: oksidų, sulfidų sluoksniai, kalkių dėmės. Šiems nešvarumams nuo metalu paviršiaus pašalinti gaminami metalų valikliai. Metalams valyti siūlomi skysti, pienelių ar pastų pavidalo arba kieti, miltelių pavidalo, preparatai. Dauguma iš jų ne tik nuvalo paviršius, bet ir apsaugo juos nuo korozijos. Korozija – kietojo kūno (paprastai metalinio) irimas dėl cheminės ar elektrocheminės sąveikos su aplinka. Dauguma metalų priežiūros priemonių netinka stipriai korozijos paveiktiems metalams valyti. Metalų priežiūros priemonės gali būti skirtos visai metalų grupei (pvz., geležiai ir jos lydiniams, spalvotiesiems metalams) arba vienam metalui (pvz., sidabrui) valyti. Galima išskirti tris metalų priežiūros priemonių, skirtų buičiai, grupes.

Metalų priežiūros priemonės skirtos buičiai

Rūgštinės valymo priemonės geležies lydiniams, nikeliui ir chromui

178 pav. Aerozolinis metalo valiklis

Bazinės priemonės spalvotiesiems metalams

Rūgštinės, neutralios ir bazinės priemonės sidabrui

Metalų valiklių sudėtis yra labai skirtinga. Ji parenkama atsižvelgiant į metalo, kuriam valyti skiriama priemonė, savybes ir jam būdingus nešvarumus. Metalų valikliai yra vidutiniškai pavojingi žmogaus sveikatai. Pavojų pirmiausia sukelia ardomąjį poveikį turinčios rūgštys ir šarmai. Galima atsisakyti daugumos brangiųjų metalų valiklių, pakeičiant juos pigesnėmis ir mažiau kenksmingomis priemonėmis, pvz., sidabrui valyti tinka aliuminio folijos ir valgomosios druskos tirpalo vonelė, gerai sutrintos kreidos ir spirito arba amoniako tyrelė. Kietesniems metalams (chromui, plienui) tinka įprastos šveitimo priemonės.

107.

Baldų valikliai Baldų valiklių paskirtis – nuvalyti medinių baldų paviršių ir sudaryti apsauginę plėvelę. Papildomi šių priemonių uždaviniai – paslėpti įbrėžimus, atnaujinti spalvas, sustiprinti paviršiaus blizgesį.

Norėdami kuo ilgiau išlaikyti gražius ir nepažeistus baldus, baldų valiklių visiškai atsisakyti negalime. Siūloma naudoti priemones, pagamintas iš natūralių produktų, tokių kaip linų aliejus ar bičių vaškas.

Kilimų valikliai Atliekant kasdieninį viešbučio kambarių valymą, kiliminę dangą ar kilimą pakanka išsiurbti dulkių siurbliu, išpurtyti ar iššluoti.

179 pav. Baldų poliravimo priemonė

180 pav. Medinio stalo valymas

Baldų valiklių įvairovė gana didelė: galima rasti valiklių skirtingoms medžio rūšims, skirtingoms medžio spalvoms bei skirtingo poringumo (lakuotiems ar nelakuotiems) paviršiams valyti. Baldų valikliai dažniausiai yra skysti (emulsijos) arba aerozoliniai produktai. Jų sudėtyje esantys organiniai tirpikliai tirpina riebalinius nešvarumus ir seną apsauginę plėvelę, bet neturi tirpinti baldų lako ar politūros. Rinkoje yra produktų ir be organinių tirpiklių. Paviršinio aktyvumo medžiagos sustiprina valymo efektą ir veikdamos kaip emulgatoriai užtikrina gerą vandens ir organinių medžiagų tarpusavio susimaišymą. Alyvos, vaškai ir sintetinės dervos, išgaravus tirpikliams, baldo paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį. Į valiklius taip pat dedama kvapiųjų ir konservavimo medžiagų. Baldų valikliai, turintys organinių tirpiklių, yra labai arba vidutiniškai pavojingi žmogaus sveikatai. Kadangi tirpikliai lengvai garuoja, dirbant reikia gerai vėdinti patalpą. Valikliai, kurių sudėtyje nėra organinių tirpiklių, yra nepavojingi nei žmogui, nei gamtai.

108.

181 pav. Kiliminės dangos siurbimas dulkiu siurbliu Per ilgesnį laiką kiliminė danga ar kilimas susitepa. Tuomet juos galima išvalyti su kilimų valikliais – priemonėmis, naudojamomis nuodugniam kilimų bei kiliminių dangų valymui. Kilimus galima valyti sausai, naudojant valymo miltelius, arba drėgnai, naudojant putojančius valiklius. Miltelių kilimams valyti pagrindą sudaro labai smulkūs pjuvenų ar polistirolo milteliai, kurie yra įmirkyti paviršinio aktyvumo medžiagų turinčiais tirpikliais. Polistirolas – sintetinis polimeras: kieta, skaidri medžiaga. Milteliai, šepečiu įtrinami į kilimą, leidžiama tam tikrą laiką veikti, paskui susiurbiami kartu su surištu purvu. Į putojančių valiklių sudėtį įeina paviršinio aktyvumo medžiagos, organiniai tirpikliai, bazinės medžiagos, sintetinės dervos.

109.

Pati šiuolaikiškiausia, ypač efektyvi putojanti valymo priemonė skirta: • įvairiems kilimams, • kailiams, • medžiaginiams paviršiams. Ši priemonė sukuria: • antistatinį poveikį, • naikina net ir stiprius kvapus (pvz. gyvūnų šlapimo), • iškelia purvą iš kilimo dugno į paviršių, • sukuria / atkuria saugią makroflorą, • ypač taupi (iš 250 ml koncentrato paruošiama iki 25 litrų darbinio skysčio).

Kilimus chemiškai valyti reikėtų tik tada, kai to būtinai reikia. Mažas, atskiras dėmes patariama nedelsiant išvalyti šiltu indų ploviklio arba muilo tirpalu.

Grindų valikliai ir jų priežiūros priemonės Grindų valikliai – tai produktai, naudojami netekstilinėms grindims (medinėms, guminėms, PVC, akmeninėms ir kt.) valyti, grindų priežiūros priemonės – apsauginiam sluoksniui grindų paviršiuje sudaryti. Valant pašalinamas purvas ir senas apsauginis sluoksnis. Naujas apsauginis sluoksnis sudaromas tam, kad apsaugotų grindis nuo neigiamo drėgmės ir purvo poveikio, sumažintų grindų dilimą, padidintų grindų dangos blizgesį. Produktų cheminė sudėtis priklauso nuo to, kokiai grindų dangos rūšiai, kokio poringumo grindims (lakuotam, nelakuotam paviršiui) ir kokiam tikslui (valyti, apsauginiam sluoksniui sudaryti ar abiems kartu) skiriama priemonė. Grindų valiklių ir priežiūros priemonių grupės

182 pav. Probiotinis kilimų valiklis ir kiliminės dangos valymas putomis Putos yra gaunamos skystą valiklį nurodytu santykiu praskiedus vandeniu ir suplakus arba purškiant tiesiai iš aerozolinio preparato. Putos įtrinamos į kilimą šepečiu ir peršluostomos švaria drėgna gerai nugręžta šluoste arba, leidus išdžiūti, susiurbiamos dulkių siurbliu. Gaminamos ir specialios kilimų valymo priemonės plaunamiesiems siurbliams.

183 pav. Kilimų valiklis plaunamiesiems siurbliams

110.

184 pav. Patalpų vėdinimas

priemonės nuodugniam grindų valymui

grindų plovikliai

blizgiosios emulsijos

grindų vaškai

Priemonės nuodugniam grindų valymui skirtos stipriai prikibusiems nešvarumams ir senam apsauginiam sluoksniui pašalinti nuo visų grindų rūšių, išskyrus medines. Šių produktų sudėtyje yra paviršinio aktyvumo medžiagų (2– 10 %), amoniako (1–3 %), organinių tirpiklių (5–25 %), bazinių druskų, vandens minkštiklių, spalvinių, kvapiųjų medžiagų bei vandens. Išvalius grindis su šia priemone, būtina perplauti jas švariu vandeniu. Grindų plovikliai dažniausiai turi ne tik valomąjį, bet ir apsauginį poveikį grindims. Tai vaško arba sintetinių polimerinių medžiagų dispersijos ir paviršinio aktyvumo medžiagų mišiniai, kurių nedideliais kiekiais dedama į vandenį grindims plauti. Plaunant grindis su tokio tipo priemone, per tam tikrą laiką jų paviršiuje susidaro apsauginis sluoksnis. Didžioji šios priemonės dalis lieka vandenyje ir yra išpilama į kanalizaciją, galima sakyti, nepanaudota. Taigi, ji tik be reikalo teršia vandenį todėl jos derėtų atsisakyti.

111.

Tankioms grindims, pvz., guminėms ar PVC, valyti pakanka šilto vandens, kartais pridedant neutralaus universalaus valiklio. Gerą valomąjį ir apsauginį efektą galima pasiekti plaunant grindis su skysto muilo tirpalu ir tuoj pat jas nublizginant. Blizgiąsias emulsijas sudaro vandenyje disperguoti vaškai arba sintetinės polimerinės medžiagos. Šių priemonių nereikia skiesti ir jomis galima dengti visų rūšių grindis, išskyrus medines. Išgaravus vandeniui, grindų paviršiuje susidaro blizganti apsauginė plėvelė, kurios nereikia papildomai blizginti. Grindų vaškas yra naudojamas nelakuotų medinių grindų arba nelakuoto parketo apsaugai. Tai vaško ir organinių tirpiklių mišinys. Juo įtrynus grindis, organiniai tirpikliai išgaruoja, ir paviršiuje lieka apsauginė vaško plėvelė. Ji savaime neblizga, kaip blizgioji emulsija, todėl ją reikia papildomai blizginti sausa minkšta šluoste. Prižiūrėdami nelakuotas medines grindis ar nelakuotą parketą, neišsiversime be grindų vaško. Tačiau reikia nepamiršti, kad įtrynus vašką išsiskiria sveikatai pavojingų tirpiklių garai. Būtų protinga naudoti mažai tirpiklių turinčius grindų vaškus, priemones su natūraliu vašku.

Dezinfekavimo priemonės Ne visi mikroorganizmai yra pavojingi žmogaus sveikatai, tačiau tuos, kurie patenka kartu su sugedusiais maisto produktais arba kuriuos platina infekciniai ligoniai, reikia naikinti. Kitaip, nei dauguma WC ir sanitarinių valiklių, kurie be valomųjų savybių turi ir dezinfekuojamąjį poveikį, dezinfekavimo priemonės skirtos tik užkrečiamų ligų užkratui naikinti. Jos naudojamos sanitarinėms patalpoms, grindims, rankoms dezinfekuoti.

185 pav. Dezinfekavimo priemonė “Cif ”

112.

186 pav. Sanitarinė patalpa

187 pav. Grindų dezinfekavimas

188 pav. Rankų dezinfekavimas

Dezinfekavimo priemonių pagrindą sudaro dezinfekavimo medžiagos. Jos gali būti labai įvairios prigimties, ir dažniausiai būna toksiškos ne tik mikroorganizmams, bet ir žmogui. Tai ypač pasakytina apie formaldehidą, fenolio darinius ir chloro junginius. Gleivinės dirginimas ir odos alergijos – tai dažniausi susirgimai, nuolat naudojant dezinfekavimo priemones.

Dėmių valikliai

189 pav. Dėmės valymas

113.

Dėmių valikliai naudojami dėmėms iš tekstilės gaminiams valyti. Jie gali būti skirti tik vienos rūšies (pvz., riebalų) arba kelių rūšių (pvz.,vyno, uogų ir vaisių) dėmėms valyti. Dėmių valikliai būna labai įvairios sudėties, nes skirtingos rūšies dėmėms valyti reikia skirtingų cheminių medžiagų. Dėmių valiklių svarbiausios sudėtinės dalys

įvairūs organiniai tirpikliai

paviršiaus medžiagoa aktyvumo

įvairūs balikliai

rūgštinės medžiagos

bazinės medžiagos

fermentai

Geriausia dėmes valyti specialiais pramonės gaminamais preparatais – dėmių valikliais. Jų vartojimo taisyklės surašomos instrukcijoje arba ant pakuotės. Dėmių valikliai gali būti įvairių tipų

Skysti

Miltelių

Purškiami

Tepami

Muilai

Skysti dėmių valikliai gali būti skaidrūs organinių tirpiklių mišiniai (dažniausiai bevandeniai), vandeniniai įvairaus pobūdžio veikliųjų medžiagų tirpalai arba organinių tirpiklių ir vandeninių PAM tirpalų emulsijos. Naudojant skystas priemones su organiniais tirpikliais, po dėme būtina padėti gerai drėgmę sugeriančią medžiagą, kad tirpikliai kartu su juose ištirpusiais nešvarumais turėtų kur susigerti. Tai būtina daryti, nes pastarieji tik tolygiai pasiskirstys ir išgaravus tirpikliams pasiliks audinyje. Muilai dėmėms valyti – tai įprasti kieti muilai, į kurių sudėtyje dar yra ir baliklių. Kai kurios dėmių valiklių sudėtinės dalys gali pažeisti audinius, jų dažus ar apdailą, todėl dažniausiai ant pakuotės nurodoma, kokios rūšies audiniams valyti tinka ši priemonė. Dėmių valikliai yra vidutiniškai arba labai pavojingi žmogaus sveikatai. Didelis tirpiklių kiekis nuriebalina odą, erzina akių nosies gleivinę, jų įkvėpus galimi ūminiai ar lėtiniai apsinuodijimai. Dėmių valikliai teršia gamtą, ypač skystos priemonės ir aerozoliniai preparatai, kadangi jų sudėtyje būna daugiau organinių tirpiklių,

114.

palyginti su kitų rūšių priemonėmis. Gali atsitikti taip, kad dėmių valymo preparatas kuo puikiausiai išvalys dėmę, tačiau nepataisomai sugadins audinį, todėl, prieš valydami kur nors nematomoje vietoje, išmėginkite audinio atsparumą valikliui. Prie drabužio dažniausiai būna prisiūta etiketė, kurioje nurodoma ne tik kokioje temperatūroje jį galima skalbti, bet ir ar galima valyti cheminiais valikliais. Dėmių valikliai buityje dažnai keičiami paprastesnėmis, kitiems tikslams skirtomis priemonėmis (citrinos rūgštimi, amoniaku, vandenilio peroksidu, muilu, spiritu, glicerinu ir kt.). Be to, daugelį dėmių galima visiškai pašalinti drungnu vandeniu su trupučiu muilo, valant jas tuoj pat, vos tik joms atsiradus. Paskaitykime: • Prieš valydami dėmę, minkštu šepečiu nuo audinio nuvalykite dulkes, kitus nešvarumus. • Po valomu audiniu padėkite keliais sluoksniais sulankstyto balto (t. y. nedažančio) audinio, dar geriau – lentelę, apsuktą audiniu. • Kartais po valymo ant 190 pav. Dėmės valymas išdžiūvusio audinio lieka neryškūs buvusios dėmės kontūrai. Toks debesėlis greičiausiai neatsiras, jei plotą aplink dėmę suvilgysite švariu vandeniu, o pačią dėmę valysite nuo kraštų į centrą. • Vatos, marlės ar kito audinio tamponą ne merkite į valiklį, o lengvai juo suvilgykite. • Valydama dėmę, tampono stipriai nespauskite – galite pakenkti audiniui. • Nesistenkite dėmės išvalyti per kartą, geriau tai padaryti per kelis sykius. • Dėmę valykite gerai vėdinamoje patalpoje – dauguma valiklių greitai ir lengvai išgaruoja. • Negalima maišyti skirtingų dėmių valiklių. • Dėmės jokiu būdu negalima plauti karštu vandeniu ar muilu – ji tik dar labiau įsigers į audinį.

115.

Odos gaminių ir odinių baldų priežiūros priemonės Odos gaminių priežiūros priemonės skirtos odos gaminiams valyti bei apsaugoti nuo išorės poveikio. Be to, jos dažniausiai atnaujina odos gaminių spalvą, suteikia jiems blizgesį ir hidrofobiškumą. Netekusi riebalinių medžiagų, oda praranda elastingumą, ima trūkinėti, šerpetoja paviršius. Šių problemų galima lengvai išvengti – tereikia porą kartų per metus odinių baldų paviršių ištepti specialiomis priemonėmis.

Hidrofobiškumas – medžiagos nesugebėjimas sudaryti molekulinių ryšių su vandens molekulėmis. Hidrofobinis – nedrėkstantis nuo vandens. Odos gaminių priežiūros priemonių yra labai daug. Jų sudėtis ir naudojimo būdas priklauso nuo odos rūšies, kuriai prižiūrėti skirta priemonė. Paprastai jos tepamos ar purškiamos ant švaraus ir sauso odos paviršiaus, kuris po to išdžiovinamas ir nupoliruojamas arba tik išdžiovinamas. Priemonės, kurių sudėtyje yra organinių tirpiklių. Tai kremai, pastos, emulsijos. Juos sudaro vaškas, parafinas, organiniai tirpikliai, spalvinės medžiagos, kartais dedama silikono odos hidrofobiškumui didinti. Emulsijų sudėtyje būna vandens ir emulgatorių. Šios priemonės naudojamos lygios odos gaminiams prižiūrėti. Odos paviršiuje susidaro plėvelė, kurią nupoliravus gaminys įgyja trumpalaikį blizgesį. Priemonės be organinių tirpiklių. Dažniausiai tai skystos, emulsijų pavidalo priemonės. Jos sudarytos iš vaško, parafino, vandens, emulgatorių, spalvinių medžiagų ir hidrofobiškumą suteikiančių medžiagų (silikono ar fluoro junginių). Kadangi jose nėra organinių tirpiklių, jos veikia ypač švelniai ir yra siūlomos jautriai odai valyti bei prižiūrėti, nors tinka visoms lygios odos rūšims. Kai kurios jų sudaro blizgią plėvelę, kurios nebereikia papildomai poliruoti.

191 pav. Odiniai baldai

193 pav. Odos priežiūros priemonės

192 pav. Odos, medienos, dažytiems ir plastikinams baldų poliruoklis ir valiklis

116.

Priemonės odos gaminiams impregnuoti. Anksčiau minėtos priemonės, kurių sudėtyje yra vaško arba parafino, netinka šiauštai odai valyti ir prižiūrėti. Pastaroji valoma specialiais šepetėliais, trintukais, o nuo išorės poveikio apsaugoma impregnuojant specialiomis priemonėmis, kurių sudėtyje be hidrofobiškumą

117.

didinančių medžiagų (silikono ar fluoro junginių) yra organinių tirpiklių bei spalvinės medžiagos. Šios priemonės dažniausiai būna aerozolinių preparatų pavidalo ir tinka ne tik šiauštos, bet ir lygios odos drėgstamumui mažinti. Labai smulkūs silikono arba fluoro angliavandenilių dervos lašeliai padengia atskirus pluoštelius ir neužkemša odoje esančių porų. Iš išorės vandens lašeliai yra atstumiami, o vandens garai, kurie susidaro drabužio ar avalynės viduje, laisvai pasišalina. Odos priežiūros priemonės yra mažai ar vidutiniškai pavojingos žmogaus sveikatai.

5. Cheminės medžiagos niekada nelaikomos induose ir pakuotėse nuo maisto produktų ir gėrimų. 6. Modelių kūrimas ir klijavimas – mėgstamas užsiėmimas visai dienai. 7. Niekada negeriame skysčių iš buteliukų be etikečių ir su neaiškiu turiniu, nors ir labai skaniai kvepėtų. 8. Gerai sutvarkysite kambarius, jei naudosite daug ir įvairių valiklių. 9. Indų ploviklį, skalbimo miltelius, higienos ir kosmetikos reikmenis ir klijus naudoti tik pagal paskirtį, laikantis instrukcijų. 10. Seni laikrodžių, žibintuvėlių, radijo elementai – puiki medžiaga konstravimui. 11. Negalima liesti cheminių medžiagų su sveikatai pavojingos medžiagos ženklais. 12. Baliklis gerai nuplauna labai nešvarias rankas 194 pav. Priemonė odos gaminiams impregnuoti

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI 1. Ko dedama į stiklų valymo priemones, kad plovimo skystis neputotų ir valant ant stiklo neliktų dryžių? 2. Išvardinkite, kokios yra valymo priemonių pagalbinės medžiagos ir kokia jų paskirtis. 3. Kodėl reikia pašalinti kalkines apnašas nuo virdulių, dušo kabinų galvučių, skalbimo mašinų? 4. Kodėl reikalingos spec. saugumo priemonės, dirbant su stipriai rūgštinėmis priemonėmis? 5. Kokia baldų valiklių paskirtis? 6. Paaiškinkite, kodėl reikia parinkti dėmių valiklius pagal dėmių rūšis. 7. Paaiškinkite, kodėl reikia parinkti valymo būdą ir priemones pagal grindų dangos rūšis. Užduotis. Atidžiai perskaitykite kiekvieną teiginį ir nuspręskite, ar saugu taip elgtis. Parašykite žodį „saugu“ arba „nesaugu“ ir pagrįskite šiuos teiginius. 1. Visos buityje naudojamos cheminės medžiagos laikomos atskirai nuo maisto produktų ir gėrimų. 2. Jei nežinai, koks skystis yra butelyje, gali pauostyti ir truputį paragauti. 3. Buitinės cheminės medžiagos laikomos induose ir kitose pakuotėse su etiketėmis. 4. Indų ploviklį galima naudoti muilo burbulams pūsti.

118.

2.7. SKALBIKLIŲ RŪŠYS Viešbučiai, turintys stiprią materialinę bazę, turi savo skalbyklas ar valyklas, kurios atlieka skalbimo paslaugas viešbutyje, tačiau dauguma apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių (svečių namai, moteliai, kaimo turizmo sodybos ir kt.) sudaro sutartis su skalbimo – valymo paslaugas teikiančiomis miesto įmonėmis. Viešbučio darbuotojas privalo mokėti pagal paskirtį ir ekologijos reikalavimus naudoti chemines priemones. Apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje įrengtoje skalbykloje naudojamos skalbimo, balinimo, minkštinimo, standinimo priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojo nurodytą paskirtį ir naudojimo instrukcijas. Priemonių naudojimo instrukcijos (lietuvių kalba) laikomos paslaugų teikimo vietoje (Lietuvos higienos normos HN 130:2012 ,,Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo V-22 2012-01-13). Siekiant užtikrinti kokybiškas ir laiku atliekamas paslaugas, būtina pasirinkti ir naudoti tinkamas skalbimo priemones. Lietuvoje ir Europoje tokius produktus siūlo nemažai įmonių. Renkantis skalbimo priemonių tiekėją ar pardavėją, svarbūs tam tikri kriterijai. Svarbiausi kriterijai renkantis tiekėją

Planuojamo įsigyti produkto tarptautiniai kokybės sertifikatai

Technologinių sprendimų pristatymas ir jų įgyvendinimas

Ekonominiai technologinio proceso rodikliai

Produkto gamintojo / ar jam atstovaujančios įmonės patirtis

Aptarnavimas ir kiti pridėtinę vertę kuriantys kriterijai

119.

Pasirinkę geriausią galimą pardavėją / tiekėją, turėtume apsiskaičiuoti reikiamą kiekį skalbimo priemonių tam tikram laiko tarpiui.

Skalbimo priemonių paskirtis

Skalbimo priemonės skirtos

Sandeliavimo sąlygų

Reikalingas skalbimo priemonių kiekis priklauso nuo:

tiekėjo geografinės padeties, pardavimo sąlygų

Planuojant ir organizuojant tekstilės gaminių skalbimą, yra svarbu sekti šiuos pasikeitimus ir, esant būtinybei, prie jų prisitaikyti. Pasikeitimai gali įvykti technologinės įrangos srityje – atsirasti efektyvesni ir ekonomiškai naudingesni sprendimai. Skalbikliai – tai skalbimo medžiagos, kurių vandeniniame tirpale šalinami nešvarumai iš įvairių rūšių audinių. Rinka siūlo daug įvairių skalbimo priemonių, jų asortimentas labai platus. Skalbiamosios priemonės parduodamos įvairiais pavidalais: • kietos, • skystos, • pastos, • aerozoliai, • servetėlės ir kt. Kietos skalbimo priemonės – tai milteliai, granulės ar smulkių žirnelių produktai, tabletės, plytelės (pvz., muilas).

Automatinėms skalbimo mašinoms

Skalbti mechaninėms skalbimo mašinoms ir rankomis

Skalbimo rezultatui pagerinti

Skalbimo priemonių, skirtų automatinėms skalbimo mašinoms, sudėtis yra pati intensyviausia. Jose yra daug aktyvių skalbimo medžiagų, kurios pašalina įvairiausios kilmės nešvarumus ir išsaugo audinio spalvą. Galima skalbti nuo nuo 30 ºC iki 95 ºC vandens temperatūros. Skalbti rankomis nerekomenduojama, nes stipriai dirgina odą. Tai „Ariel“, „OMO“, „Bonux“, „Tide“, „Rex“ir kt. Ant šių priemonių pakuočių pažymėta ,,Automat“ – skalbimo priemonės skalbti mechaninėmis skalbimo mašinomis ir rankomis. Tinka skalbti rankomis, nes jų sudėtis švelnesnė negu Automat milteliai. Šie milteliai labai putoja ir netinka skalbti automatinėmis skalbimo mašinomis. Skalbimo priemonių skirstymas pagal paskirtį

195 pav. Skalbimo priemonė granulėmis

120.

196 pav. Skalbimo priemonė

Pagrindinės skalbimo priemonės

Pagalbinės skalbimo priemonės

Apdailos priemonės

121.

Pagrindinės skalbimo priemonės Pagrindinės skalbimo priemonės – priemonės, kuriomis galima skalbti be papildomų priemonių, jie skirti įvairių rūšių tekstilės gaminiams skalbti, tai: • universalios skalbimo priemonės; • priemonės spalvotiems audiniams; • specialios skalbimo priemonės (vilnai, užuolaidoms, kelioninės skalbimo priemonės, juodiems skalbiniams, skalbimo priemonės, kurios nesukelia alergijos ir kt.,). Miltelių pavidalo priemonės. Skalbiamieji milteliai pagal gamybos būdą ir sudėtį gali būti mažiau koncentruoti (įprasti). Labiau kocentruoti (kompaktiniai ir itin kompaktiniai) skalbimo milteliai.

10 lentelė „Kompaktinių skalbiamųjų miltelių vartojimo charakteristika“ Itin Įprast Kompaktiniai kompaktiniai Pakuotės dydis (kg) 3 2 1,35 Strandartinių skalbimų* skaičius 20 20 20 Priemonės kiekis vienam ml 230 - 280 150 - 160 86 standartiniam skalbimui* g ~ 150 ~ 100 ~ 70 Iš viso galima išskalbti 90 90 90 skalbinių** (kg) Su 1 kg galima išskalbti 30 45 66 skalbinių** (kg) Pakuotei sunaudotos plastikinės ~ 0,25 ~ 0,2 ~ 0,1 plėvelės kiekis (m²) *– 4,5 kg vidutiniškai užterštų skalbinių vidutinio kietumo vandenyje. ** – vidutiniškai užterštų vidutinio kietumo vandenyje. Koncentruotuose milteliuose, palyginti su įprastaisiais, yra daugiau PAM, efektyvesnė vandens minkštiklių kompozicija, panaudotas daugiau aktyviojo deguonies turintis cheminis baliklis, dedama daugiau baliklių, aktyviklių ir fermentų. Skystosios priemonės. Skystosios priemonės nuo kietųjų skiriasi tuo, kad jų sudėtyje yra kur kas daugiau paviršinio aktyvumo medžiagų, daugiau fermentų. Į skystas priemones paprastai nededame cheminių baliklių. Skystosios priemonės ypač efektyviai šalina riebalinės kilmės nešvarumus žemesnėje nei 60 ºC temperatūroje. Geliai nuo įprastų skystų priemonių skiriasi didesniu klampumu, tinka prieš skalbiant įtrinti dėmes.

197 pav. Koncentruoti skalbimo milteliai

122.

198 pav. Skalbimo gelis ,,CRINIS“

199 pav. Skalbimo kapsulės

123.

Tabletėmis supresuoti skalbikliai yra tankesni ir užima mažiau vietos nei milteliai. Jos turi būti gana tvirtos, kad nesulūžtų pakuojant, transportuojant, tačiau turi greitai suirti ir ištirpti skalbiant, todėl į tabletes dedama specialių skaidomųjų medžiagų.

gaminius, tačiau gali nepašalinti ryškių spalvinių dėmių, kurioms panaikinti reikia cheminių baliklių. Palygint su univerasliais skalbikliais, jie ne taip stipriai veikia audinius ir mažiau teršia aplinką. Universalios skalbimo priemonės

200 pav. Skalbimo tabletės

Privalumai

Trūkumai

Pašalina daugelį dėmių

Neigiamai veikia audinius, dėl ko jie greičiau dėvisi

201 pav. Skalbimo tabletės

Naudojant tabletes ir skysčio kapsules, galima geriau matyti ir įvertinti, kiek priemonės dar liko pakuotėje. Šio tipo skalbiklius lengva dozuoti, nes nereikia matavimo indelių, tačiau šiuo atveju nukenčia dozavimo tikslumas. Norint skalbiamąją priemonę dozuoti tiksliau, t.y. pagal tekstilės gaminių užterštumo laipsnį ir vandens kietrumą, reikėtų naudoti neporcijines priemones.

Gerai išskalbia audinius

Gali šblukinti spalvotus audinius

Didelis komponentų keikis neigiamai veikia aplinka

Universalios skalbimo priemonės Universalios skalbimo priemonės (USP) tinka baltiems (ir spalvotiems) visų rūšių audiniams, išskyrus vilnonius ir šilkinius.Tinka skalbti temperatūrų intervale nuo 30 ºC iki 95 °C. Miltelių, granulių ar tablečių sudėtyje būna labai daug komponentų. Skystų priemonių ar gelių sudėtyje būna vandens ir daugiau PAM, tačiau nededama cheminių baliklių. Pastaruoju metu apie trys ketvirtadaliai drabužių yra spalvoti. Kad skalbiant nepakistų jų spalva, buvo pradėtos gaminti spalvotiems drabužiams labiau pritaikytos priemonės. Priemonės spalvotiems audiniams, taip pat kaip ir universalios, yra tiek miltelių (įprastų, kompaktinių, itin kompaktinių), tiek ir skysčių bei gelių, taip pat porcijinių gaminių (tablečių ir skysčio kapsulių) pavidalu. Nuo universaliųjų skalbiklių šios priemonės skiriasi tuo, kad į jas paprastai nededama cheminių baliklių, jų aktyviklių ir stabilizatorių, taip pat optinių baliklių, todėl skalbiant audinio spalva nepakinta. Spalvotų audinių skalbikliai gerai išskalbia vidutiniškai užterštus tekstilės

124.

Priemonės spalvotiems audiniams

Tinka spalvotiems ir baltiems visų rūšių audiniams, išskyrus vilnonius ir šilkinius

Tinka skalbti temperatūrų intervale 30 oC iki 60 oC

Lyginant su USP, jų sudėtyje nėra cheminių baliklių, jų aktyvatorių ar stabiliaztorių, taip pat optinių šviesiklių.

125.

Specialieji skalbikliai Šios priemonės skirtos tam tikrai tekstilės gaminių grupei skalbti, pvz., vilnoniams, šilkiniams audiniams, užuolaidoms, juodiems, baltiems skalbiniams ir kt. Specialiesiems skalbikliams taip pat priskiriamos prie tam tikrų vartotojo poreikių pritaikytos priemonės pvz., skalbti tik rankomis, kelioniniai, alergiškiems žmonėms ir vaikams skirti skalbikliai. Specialią paskirtį nusako priemonės pavadinimas. Vilnonių ir šilkinių audinių skalbikliai. Šems audiniams skalbti yra gaminamos specialios priemonės. Jos labiau putoja, taip sušvelnindamos skalbyklės būgno mechaninį poveikį. Šios priemonės neturi cheminių baliklių, aktyviklių ir stabilizatorių, optinių baliklių.

Vilnoniai ir šilkiniai audiniai yra jautrūs šarminei terpei bei aukštesnei temperatūrai, t.y. skalbiant įprastomis universaliomis ar spalvotų audinių priemonėmis, prastėja jų kokybė, vilnoniai audiniai veliasi ir traukiasi. Užuolaidų skalbikliai. Šios priemonės skirtos daugiausiai baltoms sintetinėms ir mišrių pluoštų užuolaidoms skalbti 30–40 ºC temperatūroje. Kadangi labai svarbu išlaikyti užuolaidų baltumą, jų sudėtyje yra ir cheminių, ir optinių baliklių, taip pat nuo papilkėjimo saugančių medžiagų.

Priemonės vilnai ir šilkui

Priemonės vilnai ir šilkui Privalumai Tinka vilnoniams ir šilkiniams audiniams skalbti

Neturi cheminių baliklių, aktyviklių ir stabilizatorių.

Trūkumai

Tinka skalbti temperatūrų intervale nuo 30oC iki 40 oC

Negadina vilnonių ir šilkinių audinių.

Lyginant su USP, ne taip stipriai veikia audinius ir mažiau teršia gamta

Nepakankamai gerai išskalbia stipriai užterštus audinius

Yra brangesni nei USP

Užuolaidų skalbikliai, taip pat kaip ir priemonės vilnai skalbti, daugiau putoja, kad sušvelnintų mechaninį skalbyklės poveikį skalbiniams. Priemonės skalbti rankomis. Šios priemonės paprastai turi daugiau PAM ir fermentų, nei skirtosios skalbti automatinėmis skalbyklėmis. Siekiant išlaikyti tradicinio skalbimo rankomis su muilu vaizdą, kai gausios putos buvo pagrindinis veiksmingo tirpalo požymis. Skalbiant tirpalas labai putoja, dėl to šie skalbikliai netinka skalbti automatinėmis skalbyklėmis. 202 pav. Užuolaidų skalbimo milteliai

126.

203 pav. Užuolaidų baliklis

127.

Pagalbinės skalbimo priemonės Pagalbinės skalbimo priemonės – priemonės, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis skalbimo priemonėmis skalbimo rezultatui pagerinti: • priemonės skalbiniams mirkyti, • audinių balikliai, • tepamosios priemonės skalbimo efektui sustiprinti, • vandens minkštikliai, • dėmių valikliai.

Didžioji dalis dėmių pagal savo sudėtį yra nevienalytės. Jos susideda iš keleto veikliųjų medžiagų ir joms išvalyti naudojami iškart keli tirpikliai, pvz., kavos dėmė gali savyje turėti ne tik taninų bei spalvos pigmentų (kava), bet ir riebalų, baltymų (pienas, grietinėlė) ar cukraus. Taip yra ir su daugeliu padažų – jų sudėtyje gali būti ir kraujo, ir natūralių pigmentų bei riebalų; daugeliu atveju yra nežinoma, kokie dažai naudojami maisto produktų gamyboje, kokia yra tepalo, dažų sudėtis. Taigi, valant dėmes reikia būti išradingiems. Dėmių valikliai gaminami miltelių, skysčių pavidalu, naudojami baltiems ir spalvotiems skalbiniams skalbimo metu.

Apdailos priemonės – priemonės, kurios suteikia skalbiniams tam tikrų savybių: • audinių minkštikliai, • audinių standikliai, • lyginimą lengvinančios priemonės, • užuolaidų skalavimo priemonės. Priemonės audiniams mirkyti skirtos stipriai užterštiems audiniams mirkyti prieš skalbimą. Tinka naudoti temperatūrų intervale nuo 30 ºC iki 40 °C. Pagrindinės veikliosios medžiagos: bazinės medžiagos ir fermentai. Dėmių valikliai. Dėmių valikliai skirti įvairios kilmės dėmėms iš tekstilės gaminių valyti. Dėmių sudėtis, jų kilmė yra labai įvairi, taigi, griežtų taisyklių, apibrėžiančių bendrą jų valymo technologiją nėra. Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – informacijos apie dėmės pobūdį išsiaiškinimas (šios informacijos teirautis iš klientų priimant gaminius valymui). 206 pav. Dėmių valymo priemonė vandens pagrindu

204 pav. Dėmių valiklis skirtas profesionalams

128.

205 pav. Kramtomos gumos šalinimo priemonė

207 pav. Tepamoji priemonė skalbimo efektui sustiprinti

Užteptas ar užpurkštas ant audinio, dėmių valiklis palaikomas tam tikrą laiką, vėliau drabužis skalbiamas įprastai su pagrindiniu skalbikliu. Tepamosios priemonės skalbimo efektui sustiprinti skirtos tepti ant itin nešvarių vietų prieš skalbimą (pvz., ant rankogalių ar apykaklių). Tepamoji priemonė skalbimo efektui sustiprinti palaikoma tam tikrą laiką ir skalbiama įprastai su pagrindine skalbimo priemone. Pagrindinės veikliosio medžiagos – paviršinio aktyvumo medžiagos. Balikliai naudojami baltų skalbinių balinimui ir dezinfekavimui, kai šie praranda baltumą. Taip pat jie naudojami ryškioms pigmentų turinčioms dėmėms šalinti. Gaminami miltelių, skysčių, tablečių pavidalu.

129.

210 pav. Vandens minkštikliai (VM) 208 pav. Skysta balinimo priemonė

Prieš skalbimą

209 pav. Balinimo priemonė tabletėmis

Balikliai gali būti naudojami

Audinių minkštikliai skirti suteikti audiniams malonų kvapą, antistatines savybes ir minkštumą. Pilami į paskutinį skalavimo vandenį ir po skalbimo lieka ant audinio. Pagrindinės veikliosios medžiagos – katijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos.

Skalbiant

Privalumai: • Suteikia antistatinį poveikį. Trūkumai: • Kadangi katijoninės PAM lieka ant audinio, jos, besiliesdamos su oda, gali sukelti alergines reakcijas. • Sunkiai biologiškai skyla, todėl teršia aplinką (išskyrus pačias naujausias katijonines PAM).

Po skalbimo

Baliklių pagrindinė veiklioji medžiaga yra cheminis baliklis. Pagal tai, kokia konkrečiai balinamoji medžiaga panaudota, vienos priemonės tinka tik baltiems, kitos – ir spalvotiems bei jautriems audiniams. Vandens minkštikliai. Skirti naudoti esant dideliam vandens kietumui kartu su minimaliu pagrindinės skalbimo priemonės kiekiu. Pagrindinė veiklioji medžiaga – vandens minkštiklis.

130.

Priemonės apdoroti skalbiniams po skalbimo.

Vandens minkštikliai skirti suminkštinti vandenį, kad geriau atmirktų nešvarumai ant drabužių. Jie gaminami skysčių pavidalu ir turi kvapiųjų medžiagų, pilami skalbiant automatinėmis skalbimo mašinomis ir skalaujant rankomis bei mechaninėmis skalbimo mašinomis.

131.

Lyginimą lengvinančios priemonės. Šios priemonės skirtos tam, kad būtų lengviau lyginti tekstilės gaminius. Dažniausiai jos būna aerozolių pavidalu ir yra purškiamos ant audinio lyginimo metru. Į šias priemones, kaip standiklio, dažniausiai dedama modifikuoto krakmolo.

Skalbiklių vartojimo kultūra

211 pav. Audinių minkštikliai Standinimo priemonės naudojamos dažniausiai rankdarbių, marškinių rankogaliams, apykaklėms, patalynei pastandinti. Gaminamos skysčių, miltelių purškiklių pavidalu. Jų sudėtyje yra krakmolo, kuris ir suteikia audiniams standumą. Jie pilami į paskutinį skalavimo vandenį ir po skalbimo lieka ant audinio. Jų pagrindinė sudėtinė dalis – polivinilacetato (PVA) emulsija.

Per pastaruosius 50–60 metų įvyko daug pasikeitimų tekstilės srityje. Gerokai pasistūmėta nuo natūralių prie sintetinių arba mišrių pluoštų, nuo neapdailintų prie įvairia apdaila pagerintų, nuo baltų prie spalvotų gaminių. Be to, tekstilės gaminių sunaudojama vis daugiau, o jų dėvėjimo laikas trumpėja. Manoma, kad ateityje ši tendencija dar labiau stiprės. Kita vertus, ypač sparčiai besiplečianti chemijos pramonė labai pakeitė ir sklabiklių sudėtį – jie tapo kur kas efektyvesni, pastaruoju metu – ir koncentruotesni. Visa tai turėtų įtakoti nemažus skalbiamųjų priemonių vartotojų skalbimo įpročių pasikeitimus. Turėtų būti skalbiama daugiausia žemose temperatūrose, suvartojama daugiau priemonių spalvotiems gaminiams, o baliklių ir universaliųjų priemonių poreikis turėtų mažėti. Be to, siekiant kuo mažiau pakenkti aplinkai turėtų būti dozuojama tiksliai pagal gamintojo nurodymus. Vis dėlto tyrimai rodo, kad vartotojų skalbimo įpročiai keičiasi ne taip sparčiai, kaip jų perkami produktai. Dažniausiai daromos klaidos

Skalbiklio naudojama daugiau, negu reikia

212 pav. Standinimo priemonės

132.

Skalbiama per aukštoje temperatūroje

Skalbyklė pakraunama ne iki galo

Pagrindinis prioritetas, renkantis ploviklius, yra jų efektyvumas ir kaina, o ne poveikis aplinkai ir sveikatai. Tai rodo mažą žmonių ekologinį sąmoningumą. Absoliuti dauguma gyventojų dozuoja „iš akies“. Dabartiniai plovikliai veiklūs net vartojant mažus jų kiekius, todėl galima teigti, kad dažniausiai sunaudojama daugiau ploviklio, nei jo reikėtų ir taip stipriai teršiama aplinka. Žmonės gauna labai mažai informacijos apie buitinę chemiją ir jos poveikį aplinkai. Neretai reklama „užpildo“ šį trūkumą, taip suformuodama klaidingą požiūrį į chemikalus.

133.

Gamtą tausojantis skalbimas Gamtą tausojantis skalbimas

Taupiai ir efektyviai naudoti skalbiamąsias priemones

Sumažinti elektros energijos poreikį skalbiant

Didžiausia nuotekų tarša skalbiamosiomis priemonėmis ir sklabti suvartojamos energijos dalis tenka namų ūkiams, skalbykloms, viešbučiams. Galima teigti, kad sklabimo ekologiškumui daugiausiai įtakos turi vartotojai, kurie, tinkmai skalbdami, galėtų sutaupyti nemažai skalbiklių ir elektros energijos. Galiausiai visi skalbimo milteliai, skalbikliai, dezinfekavimo priemonės ir plovikliai per kanalizacijas vėl sugrįžta į upes, ežerus ir jūras. Kai kuriuose iš jų esama neorganiškų medžiagų, kurios skatina pernelyg intensyvų dumblių augimą. Medžiagoms skaidantis, iš vandens paimamas deguonis, todėl daugelis rūšių miršta dėl jo trūkumo. Chemija – tai vienas iš svarbesnių kriterijų lankytojams, vertinant viešbučių asakomybės politiką. Ir visai nenuostabu – agresyvi chemija lieka ant indų paviršių, lakūs junginiai garuoja ore ir jautresniems žmonėms gali erzinančiai veikti akių gleivinę, kvėpavimo takus, dirginti nosies gleivinę, išprovokuodami slogą, bronchų uždegimą ir net astmos priepuolius. Chemija, naudojama aptarnavimo sektoriuje (ploviklių, valiklių, tirpiklių, skalbiklių ir kt. likučiai), neigiamai veikia net virškinimą, sukelia pykinimą ir rėmenį, padidėjusį seilių išsiskyrimą. Apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms rekomenduojama rinktis su ekoženklu (,,Gėlė“, ,,Gulbė“, ,,Mėlynasis angelas“, ,,Vandens lelija“) paženklintas priemones. Ekoženklas garantuoja atitinkamą produkto kokybę, t.y. juose nėra žmogui ir aplinkai labai pavojingų medžiagų, jie yra koncentruoti, naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios PAM, lakiųjų organinių junginių kiekis – ne didesnis kaip 10 proc., naudojami dažikliai negali kelti rizikos aplinkai, odą ir kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų negali būti daugiau kaip 0,1 proc. Tinkamai naudojamos buitinės chemijos priemonės beveik nekenksmingos žmonių sveikatai, tačiau netinkamai naudojamos ar laikomos gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, lėtines ligas, užteršti aplinką, mitybos grandinę, sužaloti gyvūnus. Su ekoženklu (,,Gėlė“, ,,Gulbė“, ,,Mėlynasis angelas“, ,,Vandens lelija“) paženklinti milteliai:

134.

• jie yra koncentruoti, t.y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų, taigi, ir mažiau pakuotės, • pakuotei nenaudojamas plastikas su chloro junginiais, kartoninei pakuotei naudojamas perdirbtas popierius, • ribojami fosforo junginiai – fosfatai ir fosfonatai, • nenaudojamos medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos, • naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios PAM (paviršiaus aktyvios medžiagos), • visuomet nurodomas dozavimas, įvertinant ir vandens kietumą, • pateikiami patarimai, kaip skalbti, kad keltume kuo mažiau žalos aplinkai.

Ekologiškų skalbiklių žymėjimas 11 lentelė „Ekologiškų skalbiklių žymėjimas“

„Vandens lelija“ Lietuvos

,,Gėlė“ Europos Sąjungos

„Gulbė“ Šiaurės šalių

„Mėlynasis angelas“ Vokietijos

Biologiškai suyranti

Renkantis kitas skalbimo priemones, kurios nepažymėtos ekoženklu, reikėtų atkreipti dėmesį šiuos kriterijus: Skalbimo priemonių pasirinkimo kriterijai Neturėtų būti nebūtinų cheninių Fosfatų kiekis priedų: dažų, neturėtų kvapiųjų viršyti 5% medžiagų, optinių baliklių

Biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) - ne mažiau kaip 90 %

Koncentruota primonė

Skirta jautriems žmonėms arba vaikams

135.

Kiti naudingi patarimai apie skalbimo priemones: 1. Perskaitykite etiketėje esančią informaciją! Sužinosite apie produktą daug naudingų dalykų. Etiketėje esanti informacija

Kaip priemonę naudoti

Kaip priemonę dozuoti

Priemonės pavadinimas

Priemonės sudėtis

Kokia priemonės paskirtis

2. Prieš skalbdami, atidžiai perskaitykite rekomendacijas dėl skalbimo priemonės dozavimo. Norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų! Kuo daugiau pridedama skalbiklio, tuo daugiau jo lieka audinyje. 3. Jeigu sunku išsirinkti, pirkite miltelius su užrašu ,,Tinka skalbti vaikų drabužius“ arba ,,Tinka žmonėms, kurių oda jautri“. 4. Skalbimo milteliai turi nemažai neigiamų savybių: dulka, sukelia čiaudulį, dirgina kvėpavimo takus, skatina veido ar rankų odos paraudimą, sukelia niežulį, todėl geriau pirkti skystas priemones. Rekomenduojame pasinaudoti informacija, kurią rasite internetiniu adresu: <http://www.bef.lt/>.

Siekiant geros drabužių skalbimo kokybės, reikia žinoti ne tik skalbimo priemonių parinkimą, bet ir jų normas. Todėl geriausia laikytis šių taisyklių: • Visada laikytis dozavimo normų, nurodytų ant pakuotės. • Jei naudojama per mažai skalbimo priemonių, skalbiniai gali blogai išsiskalbti, o purvo ir kieto vandens nuosėdos gali sugadinti skalbimo mašiną. Skalbimo priemonių kiekį galimą sumažinti tik kai: • skalbiniai nelabai suteršti; • skalbimo mašina prikrauta nepilnai. Perdozuoti skalbimo priemones yra labai neekonomiška, nuo to gali susidaryti daug putų, bei prastai išsiskalaus skalbiniai. Didesnį kiekį skalbimo priemonių galima naudoti, kai: • skalbiniai yra labai suteršti; • skalbimo mašina pilnai prikrauta; • nustatytas švelnus arba trumpas skalbimo mašinos darbo režimas; Skalbint tik šaltu vandeniu. Skalbikių normos: • 4–5 kg nelabai suterštų skalbinių – 225 ml. 4–5 kg vidutiniškai suterštų skalbinių – 260 ml. • 4–5 kg labai suteršų skalbinių – 260+115 ml. ( naudojant I ir II skalbimus).

Skalbimo rezultatai priklauso nuo:

Skalbimo priemonių dozavimas

Laiko

Chemijos

Mechanikos

Temperatūros

Nuo šių keturių veiksnių priklauso skalbimo sėkmė. Jei cheminių medžiagų nepakanka arba jų per daug, gali suprastėti skalbimas. Per aukšta ar per žema temperatūra neigiamai veikia skalbimo rezultatus. Dėl netinkamo skalbimų mechanizmų naudojimo gali susigadinti pluoštas. 213 pav. Skalbimo priemonės dozavimas

136.

137.

Saugaus elgesio patarimai dirbant su cheminėmis priemonėmis Tarptautinė Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacija (A.I.S.E) sukūrė aštuonias saugaus elgesio patarimus vaizduojančias piktogramas. Šiuose ženkluose esantys draudimo simboliai (du kryžmai einantys brūkšneliai) išryškinti raudona spalva. Gamintojai skatinami reikalingus iš jų pateikti ant gaminių pakuočių, tikintis, kad vartotojas atkreips daugiau dėmesio į savo saugumą. Išsamesnę informaciją apie į gaminio sudėtį įeinančias pavojingas chemines medžiagas, jų keliamą pavojų bei apsaugos priemones gamintojas pateikia produkto saugos duomenų lape. Saugoti nuo vaikų

Saugotis, kad nepatektų į akis; taip atsitikus, nedelsiant gerai praplauti vandeniu

Panaudojus nusiplauti ir nusišluostyti rankas

Nemaišyti su kitais produktais

Panaudojus išvėdinti patalpą

Paskaitykime: Pirmosios natūralios paviršinio aktyvumo medžiagos, pradėtos naudoti valymo bei skalbimo tikslams – muilažolės tipo augaluose esantys saponinai. Buvo pastebėta, kad šių augalų sultys vandenyje labai putoja ir palengvina skalbimą. Saponinai – augalinės kilmės glikozidinės medžiagos, labai putojančios vandenyje. Tradicinis juodasis Afrikos muilas taip pat žinomas kaip Alata muilas, kilęs iš Ganos Vakarų Afrikoje. Muilo gamybos metodai ir paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą. Siekiant išlaikyti autentiškas muilo savybes ir norint išvengti padirbinėjimo, muilo gavybos technologija buvo kruopščiai saugoma. Daugelis bandė sukurti savo juodojo muilo versiją su keletu ingredientų. Iki šių laikų Ganos juodasis muilas yra geriausios kokybės juodasis muilas, nes tai yra originalus gaminys, keliaujantis iš kartos į kartą.

Asmenims, turintiems jautrią ar pažeistą odą, vengti ilgalaikio sąlyčio su produktu

Saugotis, kad nepatektų į burną; prarijus kreiptis į gydytoją

Laikyti pirminėje pakuotėje

138.

214 pav. Juodasis Afrikos muilas Šimtmečius Ganos gyventojai naudojo juodąjį muilą probleminiai odai – sumažinti spuogams, riebiai odai, šalinti odos dėmes ir kitoms odos problemoms. Afrikiečiai taip pat naudoja šį gamtos muilą kūnui ir plaukams plauti, pašalinti makiažui. Taukmedžio sviestas, esantis muile, ramina ir drėkina odą. Oda tampa minkšta ir elastinga. Sudėtis: ekologiškas taukmedžio sviestas, kokosų lukšto pelenai, gysločio lapų pelenai, 100 % natūralus produktas.

139.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI 1. Kokį neigiamą poveikį gali sukelti skalbikliai žmogui? 2. Kaip apsisaugoti nuo skalbiklių dirginimo? 3. Kokios yra pagalbinės skalbimo priemonės? 4. Kodėl reikia žinoti skalbimo priemonių dozavimą? 5. Į ką reikia atkreipti dėmesį prieš naudojant skalbiklius? 6. Kaip galima mažinti kenksmingų medžiagų poveikį ekologijai? Užduotis. Darbas grupėse. Paruoškite trumpą pasirinktų skalbimo priemonių pristatymą. Grupės pristato skirtingas skalbiklių ir pagalbinių skalbimo priemonių rūšis.

2.8. ATLIEKŲ TVARKYMAS 215 pav. Automatinis skysto muilo dozatorius

Atliekų tvarkymo piramidė

Atliekų susidarymo prevencija

Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje

Atliekų rūšiavimas prieš išvežant iš įmonės

Atliekų panaudojimas

Įgūdžių formavimas įmonės darbuotojams

Atliekų panaudojimo iniciatyvų demonstravimas

Darbuotojų mokymai

Proderūrų nustatymas

Atliekų susidarymo prevencijos priemonės Atliekų tvarkymas – paprastai nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų (atliekų) surinkimas, pervežimas, apdirbimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl sveikatos, estetinių ir kitų priežasčių. Per paskutiniuosius dešimtmečius didesnis dėmesys taip pat skiriamas pastangoms sumažinti atliekų poveikį gamtai.

140.

216 pav. Muilas maišelyje

Atliekų rūšiavimas – tai perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Paprasčiausia rūšiuoti popierių, stiklą, plastmasę, tačiau ir kitos atliekos – pavojingos medžiagos, metalai, žaliosios, biodegraduojamosios, stambiagabaritinės ir kt. – gali būti perdirbtos arba panaudotos kaip energijos šaltinis. Pakuotės skirstomos pagal medžiagos rūšį, t.y., stiklas, plastikai, popierius, medis, metalas bei kombinuotos pakuotės. Priklausomai nuo regiono atliekų surinkimo sistemos, pakuočių atliekų rūšiavimas gali būti daugiau ar mažiau detalizuotas, tačiau išskirti į atskirus konteinerius popierių, kartoną, stiklą ir plastikus taps privaloma. Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo. Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Vakarų Europos valstybėse į sąvartynus patenka tik apie trečdalį komunalinių atliekų, kita dalis sudeginama arba po rūšiavimo grįžta atgal į gamybą. Tuo tarpu Lietuvoje sąvartynuose lieka apie 90 procentų atliekų, todėl ypač svarbus pradinis rūšiavimas, kurį atlieka šalies piliečiai. Viešbučiams rekomenduojama naudoti koncentruotas valymo, dezinfekcijos, plovimo priemones, produktai supakuoti vakuuminėse ar įgalinančiose saugų daugkartinį atidarymą ir uždarymą pakuotėse (pvz., dozuojamas skystas muilas vietoj mažų įpakuotų muilo gabalėlių viešbučio kambariuose).

141.

Produktai ir priemonės, naudojamos virtuvėje, patalpų, įrenginių (treniruoklių, baseinų, persirengimo, dušo patalpų ir pan.) valyme ir priežiūroje. Didesnėse pakuotėse parduodamos prekės, produktai paprastai būna pigesni, esant mažesnėms pakuotėms mažėja ir pakuočių svoris, todėl mažėja transportavimo kaštai, CO2 išmetimai transportuojant, užima mažiau vietos saugant, trumpiau užtrunka pergabenimas (pernešimas) ir sandėliavimas, lengviau galima patikrinti kiekius, nustatyti tiekimo trūkumus. Taigi, susidaro mažiau atliekų (ypač pakuočių), mažiau išvežama į sąvartyną, naujoviškas pakuotes lengviau rūšiuoti, todėl aiškiau valdomas ir planuojamas atliekų susidarymo srautas ir surūšiuotų atliekų išvežimas. Atliekų naudotojai gali geriau planuoti savo veiklas (terminus, apimtis, atliekų rūšis). Vartotojams formuojamas teigiamas socialinės atsakomybės įvaizdis, didėja vartotojų pasitikėjimas įmone ir šios įmonės teikiamų paslaugų kokybė, viešbučiuose apsistoję turistai didina Lietuvos turistinį patrauklumą ir gerina Lietuvos įvaizdį. Skatinamas inovacijų kūrimas ir diegimas, gerinamas planavimas ir veiklos valdymas, mažinamos susijusių verslų sąnaudos, sukuriama ar plečiama naujoviškų produktų ar prekių rinka. Viešbučio, dalyvaujančio Žaliojo rakto programoje, administracija turi būti sudariusi sutartis su atitinkamomis institucijomis dėl atliekų išvežimo. Jei tokios sutartys nesudarytos, viešbutis turi tvarkyti atliekas atitinkamos savivaldybės nustatyta tvarka.

Viešbučio darbuotojams ir svečiams turi būti pateikta aiški ir lengvai suprantama informacija, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Informacijos kopija turi būti pateikiama Žaliojo rakto dokumentų rinkinyje. Kūno priežiūros priemonės (šampūnas, muilas, kt.) neturėtų būti pateikiamos vienkartinio naudojimo pakuotėse. Jeigu kūno priežiūros priemonės pateikiamos vienkartinėse pakuotėse, jos turi būti tinkamos perdirbti ar suyrančios. Viešbučio vadovybė turėtų sudaryti sutartis su prekių tiekėjais dėl produkcijos pakuočių surinkimo. Pagrindinė ES atliekų tvarkymo koncepcija – galimybė panaudoti buitines atliekas naujo produkto gamybai. Kvalifikuotas atliekų tvarkymas – tai jų panaudojimas produkto gamybai, energijos gavimui ir tik paskutinėje vietoje yra jų šalinimas sąvartyne.. Pažangių atliekų tvarkymo sistemų vienas iš esminių principų – atskiras atliekų srautų surinkimas jų susidarymo vietoje. Siekiama atliekų tūrio ir masės mažinimo atskiruose galutiniuose atliekų šalinimo įrenginiuose.

Rušiavimo ir perdirbimo simboliai Reto mūsų perkamo produkto pakuotė nepažymėta ženklu, skatinančiu tausoti aplinką, rūšiuoti ir perdirbti atliekas, ar nurodanti gamintojo socialinę atsakomybę. Ar žinome visų ant pakuočių pateiktų ženklų reikšmes? Jums padės žemiau pateiktas rūšiavimo ir perdirbimo simbolių gidas. Perdirbami produktai Trys žalios rodyklės, vejančios viena kitą – tai „Mobius“ ženklas, nurodantis, kad produktas ar pakuotė, tapę atliekomis, gali būti perdirbami. Kiekviena rodyklė (rodyklės gali būti ir bespalvės) simbolizuoja vieną iš trijų sėkmingo perdirbimo etapų: surinkimą, perdirbimą bei pakartotinį nupirkimą. „Žaliasis taškas“ 2003 m. Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą 94/62/ EC dėl pakuotės ir pakuotės atliekų. Ši direktyva numato, kad gamintojai ir importuotojai, Lietuvoje parduodantys supakuotus gaminius, turi sutvarkyti Vyriausybės numatytą panaudotų pakuočių kiekį arba mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareigą sutvarkyti nustatytą pakuočių atliekų kiekį įmonės gali vykdyti savarankiškai arba per gamintojų ir importuotojų įsteigtą organizaciją, tad šis, ant pakuočių itin dažnai aptinkamas ženklas, reiškia, kad įmonė pakuočių atliekas tvarko per bendrovę „Žaliasis taškas“. „Žaliojo taško“ ženklas gali būti bet kokios spalvos, išskyrus raudonos.

217 pav. Principinė atliekų surinkimo jų susidarymo vietoje schema

142.

143.

Pagaminta iš perdirbamo plastiko Produktai gaminami iš begalės skirtingų rūšių plastiko, todėl visos šios rūšys žymimos skirtingais ženklais. Dažniausiai tai yra modifikuotas „Mobius“ ženklas su skaičiuku viduje ir užrašu po juo. Šis simbolis žymi, kad paženklinta pakuotė (gaminys) iš plastiko gali būti perdirbama. Tokie ženklai taip pat nurodo, kokių plastiko rūšių yra gaminyje. Pagaminta iš perdirbamo popierius Šis ženklas parodo, kad produktas (pakuotė) pagaminta iš perdirbamo popieriaus (kartono). Tokiu ženklu pažymėta atlieka turėtų atsidurti popieriui skirtame mėlynos spalvos rūšiavimo konteineryje.

Kaip rūšiuoti atliekas? Atliekų rūšiavimas prasideda atliekų susidarymo vietoje, o perdirbimui tinkamoss antrines žaliavos išskirstomos į atskirus konteinerius, dažniausiai pažymėtus arba išskirtus spalvomis: geltonas – plastmasė, žalias – stiklas, mėlynas – popierius. Yra išskiriamos ir nerūšiuotos komunalinės atliekos, pavojingos atliekos, metalas, žaliosios atliekos, biodegraduojančios atliekos, stambiagabaritinės atliekos.

Pagaminta iš perdirbamo stiklo Ženklas reiškia, kad produktas pagamintas iš perdirbamo stiklo, todėl atlieką reikėtų mesti į stiklui skirtą rūšiavimo konteinerį.

Pagaminta iš perdirbamo aliuminio Šiuo ženklu žymimi produktai, pagaminti iš perdirbamo aliuminio, todėl tokiu ženklu pažymėtas atliekas galite mesti į plastikui skirtą rūšiavimo konteinerį.

Pagaminta iš perdirbamo plieno Ženklas, reiškiantis, kad produktas pagamintas iš perdirbamo plieno.

Mesti į šiukšliadėžę Ne visi produktai ar pakuotės yra perdirbamos, tačiau šis ženklas visiems primena, kad su šiukšlėmis elgtumėmės teisingai, išmestumėme į joms skirtą vietą – šiukšliadėžę.

Nemesti kartu su kitomis atliekomis Dažniausiai šiuo ženklu žymimi elektros ir elektroninės įrangos prietaisai, baterijos ar akumuliatoriai. Taip paženklinti gaminiai neturi būti išmetami kartu su buitinėmis atliekomis.

144.

145.

Popieriaus atliekos

atliekų per metus, tačiau Lietuvoje surenkama tik 25 % šio kiekio, likusi dalis – importuojama. Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų. Kiekviena perdirbto popieriaus tona (popieriaus perdirbimas) išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas

Plastiko atliekos

218 pav. Popieriaus atliekos Lietuvoje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų, o esantys kartono fabrikai leidžia perdirbti iki 40 tūkst. tonų per metus, tačiau mūsų šalyje surenkama tik 25 % šio kiekio. Likusią dalį popieriaus ir kartono importuoja. Perdirbimui tinka: laikraščiai ir kitoks popierius, kartonas, kurie neturi būti padengti plastiku, turi būti sausi ir švarūs, o dėžutės išlankstytos. Paskaitykime Pakuotės iš popieriaus pradėtos gaminti prieš daugelį šimtmečių. Pirmasis popierius buvo pagamintas Kinijoje. Tuo tarpu kartono bei gofruoto kartono pakuotės pradėtos gaminti iš makulatūros nuo XIX a. Šiuo metu popierius gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos (dažniausiai iš specialių spygliuočių plantacijų) arba perdirbant atliekas. Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra labiausiai pakartotinai naudojama antrinė žaliava, nes iš jos pagaminama net 61 % naujo popieriaus. Antrinis popierius – popieriaus perdirbimas – turi daug pranašumų prieš medieną ir celiuliozę: jis yra žymiai pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį, sumažina atliekų kiekį, jo gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas. Lietuva turi didžiules popieriaus ir kartono atliekų perdirbimo galimybes. Šalyje esantys kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. tonų popieriaus ir kartono

146.

219 pav. Plastmasės atliekos Lietuvoje plastmasė sudaro 9 % visų komunalinių atliekų. Dažniausiai pakuočių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jas sunkiau perdirbti, todėl ypač svarbu jas tinkamai išrūšiuoti. Svarbu prisiminti! Metant į konteinerį plastikinius butelius (taip pat butelius nuo aliejaus, padažų ir kitokio riebaluoto paviršiaus tarą), reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš neperdirbamo plastiko. Rekomenduojama pakuotę suspausti. Svarbu! Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.

147.

Tai Įdomu! Pirmoji permatoma pakuočių plėvelė buvo pagaminta iš natūralių medžiagų. Plastikų gamyba ir perdirbimas sparčiai ėmė vystytis pirmoje XX a. pusėje. Šiandien plastikas yra neatsiejama buities dalis ir yra naudojamas maisto produktams (duonai, daržovėms) pakuoti, cheminių, kosmetikos priemonių gamybai ir pan. Iš perdirbto plastiko gali būti gaminami indai, baldai, įvairiausios detalės, naudojamos buityje, statyboje, audžiami sintetiniai rūbai ir pan.

Metalo atliekos

Stiklo atliekos

221 pav. Metalo atliekos

220 pav. Stiklo atliekos Lietuvoje stiklas sudaro 9 % visų komunalinių atliekų. Svarbu prisiminti ! Metant į konteinerį stiklainius ir butelius, reikia juos gerai išplauti, nuimti kamščius, žiedelius, foliją. Popierinių etikečių pašalinti nebūtina. Stiklo atliekos gamtoje natūraliai suyra po 900 metų. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200–1500 °C temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas, sutaupoma šių medžiagų bei 35 % energijos.

148.

Lietuvoje metalo atliekos sudaro apie 3 % visų komunalinių atliekų. Labai svarbu gerai išrūšiuoti metalo atliekas, nes tai teikia didžiulę ekonominę ir ekologinę naudą – 25 % perdirbto metalo yra visuose naujuose metalo gaminiuose. Surinktus metalus, kurie sudaryti iš alavuoto plieno, aliuminio ir tam tikrų teršalų, priemaišų, išrūšiuoja medžiagų regeneravimo įrenginiai. Jie yra transportuojami į galutinio perdirbimo įmones, kur aliuminis ir plienas ištirpdomi ir vėl naujai panaudojami. Dėl nedidelio metalo pakuočių kiekio metalui rūšiuoti dažniausiai nėra atskirų specialių rūšiavimo konteinerių, todėl tokias atliekas reikėtų mesti į plastikui arba stiklui skirtus konteinerius (užrašus žiūrėti ant konteinerio). Perdirbimui tinka: konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, aliuminio lėkštės, kepimo skardinės, metaliniai dangteliai, dėžutės ir kitos metalinės pakuotės ir atliekos. Perdirbimui netinka: aerozolių flakonų, taros nuo pavojingų cheminių medžiagų, dažais užterštų pakuočių.

149.

Biologinės atliekos

222 pav. Biologinės atliekos Nuo 2013m. sausio 1 d. įsigaliojus 48 punktui, išdėstyti reikalavimai dėl biologinių atliekų tvarkymo. Viešbučiai, moteliai, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos turi vykdyti biologinių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, nemaišyti su kitomis atliekomis, neužteršti jų pavojingomis medžiagomis ir užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą. Atskirai surinktos biologinės atliekos (išskyrus žaliosios atliekos) gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpų neturi tekėti skysčiai, sklisti kvapai, dulkės ir pan. Komunalinės, gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančios biologiškai skaidžios atliekos turi būti tvarkomos, pirmenybę teikiant kompostavimui arba biodujų gamybai ir likutinio substrato kompostavimui. Biologinių atliekų turėtojai susidariusias ir išrūšiuotas biologines atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), patys kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu arba perduoti jas atliekų apdorojimo įmonei. Žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei.

150.

223 pav. Atliekų saugojimo talpos

224 pav. Žaliosios atliekos

151.

Kas yra kompostas?

Pavojingos atliekos

Kompostavimas yra procesas, kai gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.

225 pav. Komposto dėžė

152.

Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, įstaigose ir organizacijose, juridinių asmenų kontorose, biuruose

226 pav. Galvaniniai elementai

227 pav. Akumuliatoriai

228 pav. Pasenę vaistai

229 pav. Buitinės chemijos produktai

230 pav. Lakų, dažų, skiedinių atliekos

231 pav. Cheminių priemonių pakuotės

153.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapo privalu laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, kurie ES šalyse yra gana griežti. Šie reikalavimai išreikšti ES direktyvose, reglamentuose, apsprendžiančiuose tiek bendrą atliekų tvarkymo politiką, tiek atskirų atliekų srautų, pavyzdžiui, pakuočių, pavojingų atliekų ir kt. Šių dokumentų vykdymas yra privalomas Lietuvai, todėl mums reikia skubiai išmokti kvalifikuotai tvarkyti atliekas. Rūšiuodami atliekas

Išsaugosime sveiką aplinką

232 pav. Panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos Panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos

233 pav. Gyvsidabrio turinčios atliekos

234 pav. Naudotos padangos

Pavojingosios atliekos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir tokiu būdu pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl yra labai svarbu visas atliekas, atitinkančias pavojingų atliekų apibrėžimą, išskirti iš bendro atliekų srauto ir atiduoti įmonei, turinčii pavojingų atliekų tvarkymo licenziją. Antrinės žaliavos – tai atliekos, tinkamos perdirbti, iš kurių gaminami nauji produktai, mažiau teršiant aplinką, tausojant jos resursus. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų tampa vis paprasčiau ir pigiau. Jie savo kokybe nė kiek nenusileidžia kitiems tos pačios srities produktams. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).

154.

Sukaupsime antrinių žalaivų

Sutaupysime gamtos išteklius

Sutaupysime energijos

Sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas

Įdomūs faktai: • Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų • Vienas Lietuvos gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta apie 1 kg atliekų. • Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus; konservų dėžutės – 90 metų; plastiko pakuotės – 200 metų; stiklainiai, buteliai – 900 metų. • Perdirbus 1 stiklo butelį, išsaugome energijos, kurios užtektų kompiuteriui veikti 25 minutes. • Perdirbus 1 PET butelį, išsaugoma energijos, kurios užtektų 60 W lemputei šviesti 6 valandas. • Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nepakenkiant jo kokybei. • Perdirbus 1 toną popieriaus išsaugoma 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir

235 pav. Nerūšiuotų šiukšlių sąvartynas

155.

energijos, kurios užtektų 6 mėnesiams apšildyti normalaus dydžio namą. • Perdirbus 1 aliuminio skardinę, išsaugoma energijos, kurios pakaktų televizoriui veikti 3 valandas, o 100 W lemputei šviesti 20 valandų. • 1 naujai aliuminio skardinei pagaminti energijos kiekis lygus gaminant 20 skardinių iš antrinių žaliavų energijos kiekiui. Lietuvoje yra daugiau, nei 800 sąvartynų, iš jų apie 300 dar eksploatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos. Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja, todėl labai svarbu rūšiuoti atliekas, ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius. Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi iki 2020 m. gerokai padidinti perdirbamų atliekų dalį.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

3. VIEŠBUČIO PATALPOS IR JŲ PRIEŽIŪRA Viešbučio patalpos

Administracinės

Aptarnavimo

Gyvenamosios

Inžinėrinės - techninės

1. Pakomentuokite šių simbolių reikšmes.

Ūkinės 2. Kokių atliekų negalima mesti į stiklo konteinerius? 3. Kokiose talpose turi būti laikomos biologinės atliekos? 4. Ar teisingai rūšiuojamos atliekos?

5. Išvardinkite ir trumpai apibūdinkite pavojingas atliekas. 6. Į kokios spalvos konteinerį mesite stiklą, platiką, popierių? Užduotis. Parašykite, kokiose atliekose yra gyvsidabrio.

156.

3.1. ADMINISTRACINĖS PATALPOS IR JŲ PRIEŽIŪRA

Joms priklauso fojė, registratūra, biurai, saugojimo kamerų patalpa. Šios patalpos turi būti sujungtos su kitomis viešbučio patalpomis: restoranu, kavinėmis, kirpykla, aptarnavimo patalpomis. Ypatingą dėmesį reikia skirti fojė patalpoms, nes jos yra prie pagrindinio įėjimo

236 pav. Administracinės patalpos

157.

į viešbutį. Pagal šių patalpų tvarką svečias susidaro nuomonę apie bendrą viešbučio tvarką ir gyvenimo sąlygas. Šiose patalpose atlikti valymo darbus sunku, nes čia beveik visą parą yra žmonių. Jos tvarkomos kelis kartus per parą, bet pagrindinį valymą geriausia atlikti naktį. Prieš rytą valomos durų rankenos, durų stiklai, kilimėliai, iškabos. Labai svarbu, kad visą parą prie durų esantys batų valymosi šepečiai, grotelės būtų švarūs. Dieną būtina laiku ištuštinti pelenines ir šiukšlių dėžes. Kelis kartus per pamainą turi būti valomos dulkės nuo baldų, įrengimų, turėklų, reklaminių stendų, siurbiami kilimai, valomos grindys. Vakare ar nakties metu iš pagrindų valomos grindys, lubos ir sienos, rūbinėse nuo pakabų šluostomos dulkės. Anksti rytais arba po darbo tvarkoma administratoriaus vieta – atsargiai nuvalomos dulkės, darbo stalas tvarkomas taip, kad netyčia nebūtų išmesta užrašų, kortelių, dokumentų. Kai kuriems darbams didesni viešbučiai kviečiasi specialių tarnybų darbuotojus, pvz., langams, kilimams valyti, grindims blizginti. Koridoriuose valomi kilimai, plaunamos grindys ir grindjuostės, sienos, prižiūrimos natūralios ir dirbtinės gėlės. Hole siurbliu valomos minkštosios baldų dalys, šluostomos dulkės nuo baldų, išvalomos peleninės, valomos palangės, langai, radiatoiriai, paveikslai.

Bendro naudojimo sanitariniai mazgai – tai viešbučiuose įrengti bendro naudojimo tualetai. Jie turi būti atskiri vyrams ir moterims, lengvai prieinamoje iš vestibiulio ar kitų bendro naudojimo patalpų vietoje. Juose atskirose kabinose turi būti gerai įrengti unitazai, pisuarai, šiukšlių dėžės. Visą parą žiūrima, kad nesibaigtų tualetinis popierius. Turi būti gerai įrengtos praustuvės su šiltu ir šaltu vandeniu, padėta skysto muilo, vienkartinių rankšluosčių ar įtaisyti rankų džiovinimo aparatai. Veidrodžiai – maži ir žmogaus ūgio, būtina ventiliacija, gerai valoma grindų danga, valoma visą parą, tikrinami elektros prietaisai, nuolat išnešamos šiukšlės. Valomos: lubos, ventiliacijos grotelės, sienos, plaunamos kabinų sienos, unitazai, valomi ir blizginami veidrodžiai, praustuvės, lentynėlės, čiaupai, dezinfekuojami klozetai, pisuarai, bakelių rankenėlės, durų rankenos.

Bendro naudojimo sanitariniai mazgai

239 pav. bendro naudojimo tualetai

240 pav. bendro naudojimo tualetai

3.2. APTARNAVIMO PATALPOS IR JŲ PRIEŽIŪRA

Aptarnavimo patalpoms priklauso: restoranai, kavinės, barai, saunos, baseinai, kirpyklos, konferencijų salės. Šiose patalpose turi būti įrengtas įėjimas iš viešbučio ir atskiras įėjimas iš lauko, nes barus, restoranus lanko ne tik viešbučio svečiai.

237 pav. Viešbučio koridorius

158.

238 pav. Koridoriaus holas

241 pav. Aptarnavimo patalpos

159.

• • • •

242 pav. Aptarnavimo patalpos

3.3. KONFERENCIJŲ IR POKYLIŲ PATALPOS IR JŲ PRIEŽIŪRA Didelis dėmesys viešbučiuose yra skiriamas konferencijų ir pokylių patalpų nuomai. Šiuolaikinėje veikloje tinkamai organizuota konferencija yra geriausia pokalbio forma, kuri teikia dalyviams informaciją, pamokas, įvairius sprendimo variantus. Konferencijos sąlygoja gerus tarpusavio santykius, kurie reikalingi norint užmegzti pažintis ir plėtoti draugystę. Pageidautina, kad šalia konferencijų salių būtų baras ar patalpos, tinkamos maitinimui, kavos pertraukėlėms organizuoti. Visos šios patalpos turi turėti natūralų apšvietimą, gerą akustiką ir ventiliaciją. Dideli viešbučiai gali turėti ištisus konfernecinius centrus su keletu salių. Jos esti pakankamai universalios, turi automatines pertvaras erdvei suskaidyti. Konferencijų salės gali būti naudijamos seminarams, banketams, pobūviams, nedidelėms mugėms rengti. Naudojant salę skirtingam tikslui, kiekvienu atveju svarbu pritaikyti atitinkamą apšvietimą. Nuo renginio pobūdžio priklauso langų dekoravimas, nes jų funkcijos būna skirtingos: • apsaugoti salę nuo saulės spindulių; • visiškai užtemdyti patalpą, kai to reikia; • apsaugoti renginį, kad nesimatytų iš išorės. Kiekviena konferencijų salė privalo turėti: • individualų temperatūros reguliavimą ir kontrolę; • didelį ekraną – 6x3 m; • pakankamą kiekį elektros lizdų, kad būtų galima įjungti televizorius, garso ir vaizdo aparatūrą, vaizdo projektorių, mikrofonus ir ausines, akustinę sistemą; • pakankamą skaičių telefono ir interneto pajungimo jungčių; • telefono linijas ir faksimilinį ryšį; • 1–2 rašymo lentas. Verslo centras. Šalia konferencijų salės dažnai yra verslo centras. Jame turėtų būti ši įranga: • kopijavimo aparatas,

160.

telefono ir fakso aparatai, kompiuteriai, interneto ryšys, spausdintuvai ir kita orgtechnika.

Svečiai čia gali dirbti savarankiškai, arba jiems visas paslaugas gali teikti viešbučio darbutojas. Svarbus vaidmuo konferencijų salėse tenka baldams. Jie turi būti patogūs ir estetiški. Jie gali būti naudojami tiek konferencijoms, tiek įvairiems pobūviams. Konferencijų stalai gali būti stačiakampiai ir apvalūs. Standartinis stačiakampis stalas gali būti 455x1830x760 arba 915x1830x760 cm. Apvalūs stalai gali būti tokių išmatavimų: 760x760 arba 915x760 cm. Gali būti naudojamos standartinės, liukso klasės taip pat ir sulankstomos kėdės. Nuo baldų dydžio ir jų sustatymo paiklauso salės talpumas. Konferencijų ir pokylių patalpos

Parodų salės

Konferencijų salės

Pobūvių salės dideliems susitikimams ir banketams

12 lentelė „Baldų išdėstymas“ Klasė

Stačiakampis

161.

Amfiteatras

„U“ forma

„V“ forma

Banketas

Direktorių taryba

Teatras

„Eglutė“ „T“ forma

162.

163.

Konferencinės paslaugos gali būti užsakomos: • su apgyvendinimo paslaugomis; • su pilnu maitinimu (pusryčiai, pietūs, vakarienė); • tik su kavos pertraukėlėmis; • su kokteilių ar atsisveikinimo vakariene. Sklandus konferencinių paslaugų teikimas priklauso nuo to, kaip gerai tarpusavyje viską išsiaiškina ir suderina užsakovas su viešbučio darbuotoju. Norint išvengti aptarnavimo klaidų ar nesusipratimų, viešbučio darbuotojui reikėtų: • gerai išsiaiškinti su užsakovu visas užsakymo detales, terminus, renginio trukmę, anuliavimo sąlygas; • aptarti su užsakovu visą konferencijos eigą ir suplanuoti visas reuikiamas paslaugas; • detaliai išsiaiškinti užsakovo poreikius: konferencijų sakės techninę įrangą, išplanavimą, maitinimo ypatumus, ir valgiaraštį; • suderinti kainas ir apmokėjimo sąlygas; • susitarti dėl viešbučio informavimo, jei, patvirtinus užsakymą, būtų konferencijos darbo pakeitimų; • jei reikia,sudaryti konferencinių paslaugų teikimo sutartį. Konferencijų ir pokylių patalpas įvairiuose viešbučiuose tvarko įvairiai, tačiau tam tikrų reikalavimų laikosi visi viešbučiai. Visų pirma reikia kaip įmanoma anksčiau viską sutvarkyti. Tai leidžia, esant būtinybei, kažką greitai pakeisti. Visus darbus atlieka tvarkytojų komanda ar pagalbiniai darbininkai. Salė suplanuojama pagal užsakovo pageidavimus, atitinkamai sustatomi baldai. Stalai gali būti uždengiami staltiesėmis. Ant jų privalo būti padėta rašomojo popieriaus, specialių bloknotų su rašikliais. Aukštesnės kategorijos viešbučiuose tiek bloknotai, tiek rašikliai konferencijoms gaminami specialiai su viešbučio emblema. Priklausomai nuo konferencijos pobūdžio ir dalyvių skaičiaus, ant jų stalų pravartu sudėti korteles su dalyvių pavardėmis, mineralinio vandens, kavos ar arbatos. Jeigu numatyta, kad posėdis vyks ilgiau, negu dvi valandas, tvarkytojai arba restorano darbuotojai turi pakeisti sušlapusias ar nešvarias staltieses, surikiuoti kėdes, išvalyti pelenines, atnešti gėrimų ir pakeisti nešvarias stiklines. Pagal užsakovo pageidavimą salė gali būti specialiai dekoruojama ir puošiama gėlėmis.

Pirčių privalumai: • Vienas iš pirties privalumų yra svorio kontrolė, jeigu turite problemų su antsvoriu. • Pirtis gali padėti pašalinti kraujospūdžio, raumenų skausmų, nusilpusios imuninės sistemos ir odos problemas. • Pirtis atpalaiduoja nuo streso ir leidžia geriau miegoti. Pirtis sumažina kasdienį nuovargį. • Žemos temperatūros infraraudonųjų spindulių sauna yra labai naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo ligų, pavyzdžiui vilkligės, reumatoidinio artrito, fibromialgijos ir kai kurių vėžio formų. • Pirtis atpalaiduoja riebalų ląsteles, o tai paprasčiausias būdas pašalinti toksinus iš kūno. Toksinai, tokie kaip natris, cholesterolis, kadmis, švinas, nikelis ir gyvsidabris, pašalinti iš kūno, padeda turėti sveiką ir gražų kūną. Pirčių būna įvairių: klasikinių, kūrenamų malkomis, kuriose karštį palaiko akmenys, kaitinamų elektra arba saunų, kuriose sukrautiems akmenims greičiau tenka dekoratyvinis vaidmuo.

Pirčių klasifikavimas. Sauna Sauna dar vadinama suomiška pirtimi. Tradicinės suomių šeimos gyvenimas nuo seno sukosi apie pirtį. Į sauną moterys ateidavo gimdyti, ligoniai – pasveikti, senukai – numirti. Juk saunoje ne tik švariau nei operacinėje, medžio lentelėmis iškaltoje patalpoje nepalyginti jaukiau. Pagrindinė šios pirties idėja yra suteikti žmogui visą reikiamą naudą: tiek fizinę, tiek psichologinę. Sauna tarnauja pramogų ir gydymo tikslams, kurie yra labai svarbūs žmonėms. Medinės saunos sienos suteikia paslaptingo aromato, kuris taip pat prisideda prie naudingos pagalbos. Tradicinės saunos temperatūra siekia 90–130 °C, oro drėgmė – tik 5–20 %, todėl kūnas intensyviai prakaituoja, šalina viską, kas nereikalinga. Sausoje pirtyje nesunku ištverti aukštą temperatūrą.

3.4. PIRTYS, SAUNOS, BASEINAI IR JŲ PRIEŽIŪRA Keturių, penkių žvaigždučių viešbučiai siūlo pirčių, saunų, baseinų paslaugas. Pirtis – žodis, kilęs iš Suomijos ir buvo naudojamas daugiau nei 2000 metų. Suomijos žmonės aistringai naudojasi saunos privalumais, mažindami stresą. Šios šalies dėka saunos paplito kiekvienoje pasaulio dalyje. Tokiu būdu turime galimybę atsipalaiduoti, suteikti ramybę kūnui ir protui.

164.

243 pav. Sauna

165.

Rusiška garo pirtis

Turkiška pirtis

Rusiškos pirtys – garinės, nuo senovės buvo plačiai paplitusios Rusijos teritorijoje, o dabar jau ir visame pasaulyje. Rusiškoje pirtyje naudojama elektrinė arba malkinė krosnelė, kuri pripildoma dideliais akmenimis, taip išgaunant didelį kiekį garo. Garo pirtys buvo svarbiausia gydymoji ir sveikatos stiprinimo priemonė. Garinės pirties garai atveria poras, išvalo susikaupusį kenksmingą prakaitą, sutvarko virškinimą, šaliną nuovargį ir gerina apetitą. Asmeninės namuose esančios garinės pirtys būdavo kuriamos tik šeštadieniais, todėl šeštadieniai buvo laikomi pirčių dienomis. Vakarų keliautojus stebindavo rusiškos garinės pirties procedūra, kurios metu pirtyje įsikaitinę rusai voliodavosi sniege, o atvėsus grįždavo į pirtį toliau kaitintis. Rusiškos pirtys labai paplito ir Lietuvoje. Tokiose pirtyse dominuoja apie 80 °C temperatūra. Oro drėgnumas įprastai svyruoja nuo 40 iki 70 %, kartais būna kiek didesnis. Garinė pirtis dažnai painiojama su „turkiška pirtimi“. Tai nieko bendro neturinčios pirtys.

Turkiškos pirties istorija kyla iš senų laikų, kuomet tik turtuoliai galėdavo sau leisti tokius malonumus kaip garo pirtį. Ne be reikalo tokios pirtys tradiciškai buvo įrenginėjamos aukščiausios valdžios ar aukštuomenės rūmuose. Pirmosios turkiškos arba garinės pirtys (hamamas) atsirado prieš kelis tūkstančius metų Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje. Į pirtį žmonės rinkdavosi pabendrauti, susitikti su draugais, užmegzti ryšių. Turkiškos pirtys yra santykinai drėgnos (jose dominuoja apie 100 % drėgmės lygis) ir šiltos (temperatūra siekia 40–50 °C). Šios pirtys sveikos, puikiai tinkamos odos valymo bei kūno atsipalaidavimo procedūroms. Šias pirtis patariama rinktis tiems, kam sunku ištverti karštose pirtyse. Turkiškos – garinės pirties teikiami pranašumai: • Gydo kvėpavimo takų ligas: sinusitą, slogą, bronchinę astmą, bronchitą, kosulį, užkimimą. • Gydo nuo miego sutrikimų. • Gerina kraujo ir medžiagų apytaką, padeda atsinaujinti odai – oda tampa švelni ir elastinga. • Gerina išvaizdą ir fizinę būseną. • Mažina sąnarių , raumenų skausmą ir sustingimą, reumatą. • Mažina stresą ir įtampą. • Stiprina imuninę sistemą, kadangi aktyvinamas antikūnių formavimasis organizme.

244 pav. Rusiška garo pirtis

245 pav. Turkiška pirtis

166.

167.

• Suteikia energijos. • Detoksikuoja – valo odos poras nuo toksinų, mažina celiulitą. • Padeda mesti svorį. Dabartinės garo pirtys – tai didingų romėnų pirčių, vadinamų termomis, paveldėtojos. Šios pirtys šiandien vadinamos turkiškomis pirtimis. Dabar garinė pirtis tampa ne mažiau populiari, nei tradicinė ar suomiška pirtis. Turkiška pirtis vilioja žmones savo karštais ir drėgnais, bet labai švelniais garais, taip įgaudama vis didesnį populiarumą Lietuvoje.

Infraraudonųjų spindulių pirtis Infraraudonųjų spindulių pirtyje lengva išbūti net tiems, kurie nepakenčia karščio – oras įkaista tik iki 45–55 °C. Didžiausias skirtumas tarp infraraudonųjų spindulių ir kitų pirčių (saunos, garinės, turkiškos) ir yra karštis. Kitose pirtyse pirmiausia įkaista oras, kuris paskui kaitina kūną. Infraraudonieji spinduliai iš karto kaitina kūną. Dėl to, nors sėdėti kabinoje visai nekaršta, prakaituojama gausiai. Prakaitavimas infraraudonųjų spindulių pirtyje lengvina inkstų veiklą, gerina kraujotaką. Be to, infraraudonieji spinduliai padeda greičiau išsigydyti lėtines ausų, nosies, gerklės ligas, mažina sąnarių ir raumenų skausmus, gerina žaizdų, lūžių gijimą, greitina kraujosruvų rezorbciją, malšina menstruacinius ir galvos skausmus, ramina nervų sistemą.

246 pav. Infraraudonųjų spindulių sauna

168.

Dūminės pirtys Dūminė pirtis – pirmoji iš suomiškųjų saunų. Ši pirtis pasižymi tuo, kad joje nėra kamino. Mediena yra kūrenama didelėje krosnyje, o dūmai pripildo pirties patalpą. Kai pirtis pakankamai prišyla, ugniai leidžiama užgesti, o dūmai išvėdinami – tuomet galima eiti pirtintis. Dūminės pirtys ilgą laiką buvo pamirštos, tačiau nuo 1980 m. jas atgaivino šių pirčių entuziastai ir šiuo metu jų populiarumas vis auga. Dūminės pirtys yra nekarštos (temperatūra siekia apie 60 °C) ir santykinai drėgnos. Buvimas dūminėse pirtyse padeda atsipalaiduoti, valyti organizmą.

247 pav. Dūminė pirtis Beveik visi laikomės higienos reikalavimų valgydami, gerdami vandenį, prižiūrėdami savo kūną ir drabužius, tvarkydami namus. Taip pat reikia nuolat prižiūrėti ir pirtis. 2005 m. liepos 21 d. buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, kuri teigia: ,,Vonios, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimo išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų. Darbo dienos pabaigoje atliekamas patalpų valymas. Jo metu patalpų grindys,įrenginiai, inventorius išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų, ir išdžiovinami. Pirties patalpos išdžiovinamos ir išvėdinamos. Kiekvienas asmuo turi naudoti atskirą vantą. Panaudotas vantas pakartotinai tiekti vartotojams draudžiama. Pagrindinis patalpų valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį. Jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos. Patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos. Atsiradę eksploatavimo metu patalpų sienų, lubų, grindų, įrenginių ir inventoriaus defektai (pvz., pelėsiai, įskilimai, atsiklijavusios plytelės arkt.) šalinami nedelsiant. Draudžiama naudoti daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenis su įskilusiais ar

169.

pažeistais paviršiais. Lankytojus aptarnaujantis personalas turi dėvėti darbo drabužius. Personalas, dirbantis su valymo, plovimo ar kitomis cheminėmis medžiagomis, turi mokėti naudotis šiomis medžiagomis, išmanyti darbo su jomis taisykles, naudoti asmenines apsaugos priemones, laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų saugos sveikatai reikalavimų. Pirtyje turi būti vykdoma kenkėjų kontrolė ir prireikus atliekamas privalomas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas“.

Pirties kubilai Didžiuliai kubilai, sklidini vandens, naudojami nuo seniausių laikų Japonijoje, Kinijoje, jie paplitę visame pasaulyje, o ypač populiarūs Skandinavijoje. Dėl šios priežasties Lietuvoje sparčiai populiarėjantys malkomis kaitinami didžiuliai kubilai dažnai vadinami Japoniška arba Norvegiška pirtimi. Lietuvoje vis daugiau kaimo turizmo sodybų įsirengia pirties kubilus savo sodybose, ir vis dažniau kviečia savo svečius atsipalaiduoti garuojančiame kubile. Kubilo konstrukcija nėra sudėtinga – tai didelė medinė statinė, talpinanti, priklausomai nuo jos dydžio, nuo 3 iki 9 ir daugiau žmonių. Tokia statinė pripildoma vandens, kuris yra šildomas po vandeniu įrengta krosnele, kūrenama malkomis ar kitu kietu kuru. Kubilų gamybai naudojama Sibiro eglė. Pirtis – kubilas paprastai statomas po atviru dangumi. Priklausomai nuo lauko temperatūros, tokia ,,pirtis“ prikaitinama per 2–5 valandas.

Kubilas – nepakartojama atrakcija romantikos mėgėjams. Šia pirtimi galima mėgautis ne tik šiltais vasaros vakarais, kur kas egzotiškesnė procedūra žiemą – garuojantis kubilo vanduo ir žiemos šaltukas bei snieguotos medžių šakos. Medikai pripažįsta teigiamą kubilo poveikį organizmui – profilaktiką nuo gripo, slogos. Net ir turintieji medžiagų apykaitos sutrikimų, sergantieji reumatu, nervų ligomis, gali išbandyti šią profilaktinę priemonę. Kubile kaitinamasi sėdint ant specialiai tam skirtų suoliukų, pusiau gulomis. Patartina širdies plotą išlaikyti virš vandens, ypač jei vandens temperatūra pakankamai aukšta. Po pirties patartina pailsėti, atsigaivinti šaltu vandeniu. Lauko pirtys – kubilai ne tik siūlo naujus pojūčius ir malonias akimirkas, bet ir reikalauja tam tikros priežiūros. Nenaudojamą kubilą patariama uždengti, apsaugant jį nuo lapų ar kitų šiukšlių patekimo. Kubilo valymui ir kitai priežiūrai galima naudoti baseinų priežiūros priemones.

249 pav. Nenaudojamas kubilas uždengiamas

248 pav. Kubilas

170.

Norint išlaikyti vandenį kubile švaresnį ir tyrenį ilgenį laiko tarpą, galima naudoti vandens dezinfekcijos ir priežiūros priemones. Rekomenduojama naudoti jas be chloro, saugias supančiai aplinkai ir žmogaus kūnui. Šios priemonės padeda ilgiau išlaikyti kubilo vandenį švarų ir tyrą, papildomai apsaugo kubilo medieną nuo cheminių ir fiziologinių aplinkos poveikių.

171.

253 pav. Vidiniai baseinai

250 pav. Skaidrintojas apsaugo nuo dumblių atsiradimo

251 pav. Nekenksmingas produktas, skirtas kontrolei su dumbliais ir bakterijomis

3.5. BASEINAI IR JŲ PRIEŽIŪRA Viešbučiai, svečių namai, kaimo turizmo sodybos dažnai lauke arba viduje turi įsirengę baseinus. Lietuvoje populiariausi į žemę įleidžiami betoniniai, plastikiniai bei pripučiami antžeminiai lauko baseinai. Baseinai klasifikuojami į: • lauko; • vidinius.

252 pav. Baseinai lauke Lietuvoje populiariausi į žemę įleidžiami betoniniai, plastikiniai bei pripučiami antžeminiai lauko baseinai.

172.

Vidaus baseinai naudojami visus metus, tuo tarpu lauko baseinai – tik šiltuoju laiku: nuo ankstyvo pavasario iki šalčių. Bet kokio tipo baseinas yra sudėtingas, reikalaujantis visapusiškos priežiūros, hidrotechninis įrenginys. Jų priežiūra turi būti atliekama tam tikrais periodais, remiantis nustatytais techniniais ir higieniniais parametrais. Svarbiausia baseine – vanduo. Jis turi būti ne tik perregimai švarus, bet ir atitikti daugybę sanitarinės epidemiologinės tarnybos reikalavimų. Dėl nepakankamos priežiūros baseino vanduo gali būti užterštas nepageidaujamomis cheminėmis medžiagomis, dumbliais, bakterijomis ir virusais. Jei nėra sumontuota kokybiška filtravimo įranga, lauko baseinas greitai praranda savo žavesį, vanduo tampa žalsvas ir gleivėtas. Kad neatsirastų dumblių ir nepradėtų sklisti nemalonus kvapas, vien chemikalų neužtenka. Baseino vidinio paviršiaus ir įrangos valymą būtina atlikti kartą per savaitę. Tam būtina: 1. Praplauti filtrą, naudojant baseino valymo įrangą, išvalyti baseino dugną, jei užsiteršė. 2. Naudojant baseino valymo įrangą, išvalyti baseino sienas, jei užsiteršė. 3. Naudojant rankinį testerį, pamatuoti chloro arba aktyviojo deguonies ir pH lygį baseino vandenyje. Baseinų chemijos dozavimas. 4. Patikrinti automatines baseinų chemijos dozavimo sistemas (jei tokios yra), atlikti kalibravimą, pakeisti chemijos produktų talpas. 5. Techninė baseino įrangos apžiūra. Generalinio baseino valymo metu atliekami šie darbai: 1. Vandens išleidimas iš baseino. 2. Baseino sienų valymas ir dezinfekavimas. 3. Siurblio priešfiltrio valymas. 4. Baseino sienų plovimas, aukšto slėgio plovimo įrenginiu. 5. Smėlinio filtro dezinfekavimas.

173.

ir tinkamumą. Baseinuose taip pat reikia įrengti vandens purkštukus, montuojamus į baseino sienas. Purkštukai vandenyje plaukiojančius nešvarumus nukreipia link filtro. Vandens dezinfekavimas gali būti cheminis ir fizinis. Pirmu atveju naudojami įvairios koncentracijos bakterijas ir virusus naikinantys chemikalai. Didelio vandens kiekio dezinfekcijai yra naudojami halogenai (chloras ir bromas). Baseinų dezinfekcijai labai dažnai naudojamas dujinis chloras. Taip pat naudojami mišiniai iš chloro dioksido, hipochlorido, kalcio chlorido ir chloro aminas. Naudojant chlorą, dezinfekcija vyksta labai greitai ir efektyviai, bet halogeninių metalų naudojimas turi

6. Chemikalai baseino sienų valymui. 7. Vandens pildymas. 8. Vandens sistemos paleidimas.

254 pav. Vandens kokybės nustatymas

255 pav. Generalinis baseino valymas

257 pav. Vario – sidabro jonizatorius

256 pav. Baseinų valymo robotas Tiek plastikiniuose, tiek betoniniuose baseinuose sumontuotas specialus kvarcinio smėlio filtravimo blokas arba specialios keičiamos kasetės užtikrina vandens švarumą

174.

258 pav. Prietaisas vandens paruošimui išgaunant grynąjį chlorą

savų didelių minusų – halogenai agresyvūs ir gali sprogti, dėl chloro reakcijų susidaro druskos rūgštis, tampanti nudegimų priežastimi. Dar vienas vandens dezinfekcijos būdas yra oksidacija. Labai koncentruotas deguonis ir ozonas puikiai dezinfekuoja vandenį. Be halogenų ir deguonies vandens dezinfekcijai gali būti naudojami kai kurie brangieji metalai. Iš pusbrangių metalų dažniausiai naudojamas varis ir sidabras. Vanduo visiškai dezinfekuojamas, naudojant mažas šių metalų koncentracijas. Daugybė tyrimų įrodė, kad teigiami sidabro ir vario jonai veiksmingai dezinfekuoja vandenį. Aktyvūs katijonai tampa gera natūralia visų mikroorganizmų naikinimo priemone. Labai svarbu baseine sureguliuoti baseino vandens pH. Jo lygis parodo vandens rūgštingumą ar šarmingumą. Baseino vandenyje jis turi būti tarp 7,2 ir 7,6. Toks baseino vandens rūgštingumas užtikrina ne tik optimalią sistemos būklę, tai bus ideali aplinka besimaudantiems. Šių dviejų lygių atskyrimui (rūgštingumo ir šarmingumo) nuolat naudojami chloro ir pH testai.

175.

3.6. MAITINIMO PATALPOS IR JŲ PRIEŽIŪRA Kartais mažuose viešbučiuose kambarinės tvarko ir maitinimo patalpas. Šios patalpos pradedamos valyti 1,5–2 valandos iki atvykstant svečiams. Patalpų oras turi būti gaivus, vėsus, neturi jaustis kvapų iš virtuvės. Rytinio valymo metu plaunamos arba blizginamos grindys, valomi kilimai, šluostomos dulkės, valomi paveikslai ir veidrodžiai, tvarkomos gėlės. Ypač svarbu apžiūrėti baldus. Radus riebalinių ar vyno dėmių, minkšti baldai išvalomi arba keičiami. Tikrinami salės sietynai, nuvalomos dulkės. Stalai restorano salėse sustatomi taip, kaip reikalauja patalpos interjeras.

Virtuvės tvarkymas 259 pav. Priemonė pH ir baseino vandens šarmingumo sumažinimui

261 pav. Testeris vandens pH ir laisvojo chloro kiekiui baseino vandenyje nustatyti

Kasdienį virtuvės tvarkymą sudaro:

260 pav. Priemonė prieš dumblius

Vėdinimas

Indų mazgojimas

Mikrobangų krosnelės valymas

Plautuvės plovimas

Dulkių valymas

Viryklės valymas

262 pav. Baseinų chemija žiemai

Lauko baseine paprastai nemontuojama vandens šildymo įranga, tačiau, esant reikalui, galima įrengti apsauginę baseino uždangą, atliekančią keletą funkcijų. Pirma, ji padeda palaikyti pastovią baseino temperatūrą, antra, neleidžia vandeniui garuoti bei saugo nuo taršos.

Grindų plovimas

Kiti virtuvės prietaisai valomi periodiškai, pagal poreikį.

176.

177.

Šaldytuvo tvarkymas Dažniausiai šaldytuvai būna baltos spalvos. Laikui bėgant blizgus jų paviršius susibraižo, akinamas baltumas pradeda gelsti. Paprastai šaldytuvo korpusas valomas tada, kai jis akivaizdžiai susitepa – šiltame vandenyje suvilgyta minkšta šluoste arba šluoste ir langų plovikliu. Galima valyti specialiomis priemonėmis šaldytuvų paviršiui valyti. Nerūdijančio plieno korpuso priežiūra kitokia – vanduo ir įvairūs ne tam skirti plovikliai šiuo atveju netinka.

Ledo sluoksnis ant šaldytuvo kameros apsunkina šaldytuvo darbą, be to, sunaudojama daugiau elektros energijos. Jei susidarė 0,5 cm ledo sluoksnis, laikas atitirpinti šaldytuvą, kartu ir išvalyti jį. Ledas turi atitirpti. Negalima ledo grandyti. Po to, kai šaldytuvas (išjungtas ir ištuštintas) atitirpsta, išvalomi trupiniai, nešvarumai išplaunami šiltu vandeniu ir minkšta šluoste. Į vandenį galima įlašinti kelis lašelius ekologiško indų ploviklio. Valant silpnu acto tirpalu atsikratoma blogo kvapo. Vėliau šaldytuvas sausai iššluostomas ir, neuždarius durų, paliekamas visiškai išdžiūti. Išdžiuvus šaldytuvas įjungiamas į tinklą. Šaldytuvo negalima valyti šiurkščia kempine, valikliais su abrazyvinėmis medžiagomis.

Viryklės valymas Viryklių tipai

Dujinės 263 pav. Nerūdijančio plieno šaldytuvas

Kombinuotos

264 pav. Baltos spalvos šaldytuvas

Kartkartėmis reikia nuvalyti dulkes nuo šaldytuvo išorėje esančių aušinimo grotelių. Apdulkėjusios grotelės nebegali iš šaldytuvo paimtos šilumos išspinduliuoti į aplinką, taigi, šaldytuve nebebus taip vėsu, kaip turėtų būti. Stengdamasis kompensuoti šį trūkumą, šaldytuvo kompresorius suvartos daugiau elektros energijos ir nebebus toks ekonomiškas. Valyti šaldytuvo lentynas, sienas, dureles, daržovių stalčius reikia nuolat, kartą per savaitę. Vieną ar du kartus per metus šaldytuvas visiškai išvalomas (atitirpinama ir šaldymo kamera ar šaldiklis). Taip pat tai daroma, jei šaldytuve atsiranda blogas kvapas arba ant galinės sienelės susidaro ledo sluoksnis. Naujosios kartos šaldytuvai atitirpinami automatiškai. Susikondensavusi drėgmė iš šaldytuvo surenkama į atskirą talpą, iš kurios vėliau išgarinama. Šaldytuve neatsiranda ledo ar šerkšno. Net ir modernius šaldytuvus kartais tenka atitirpinti: • jei šaldytuvas stovi labai šiltoje vietoje; • jei jo durelės atidarinėjamos dažnai ir atidarytos laikomos ilgai; • jei pasensta guminės šaldytuvo durų tarpinės.

178.

Elektrinės

Elektrinės viryklės ir jų valymas Skiriasi šių viryklių kaitvietės: • rapidinės, • ,,hi – light“, • halogeninės, • indukcinės. Stiklokeraminio paviršiaus elektrinės viryklės dažniausiai turi rapidines kaitvietes. Jos įkaista per kelias sekundes ir greitai ataušta, ,,hi – light“ kaitvietės įkaista dar greičiau, nei rapidinės, o halogeninės yra įkaistančios greičiausiai iš visų. Indukcinės kaitvietės dirba dėl magnetinio lauko indukcijos iš generatoriaus, esančio po keraminiu paviršiumi. Elektromagnetinis srautas yra nukreiptas betarpiškai į indo dugną, tuo pat metu kaitvietė ir viryklės paviršius lieka šalti.

179.

Negalima naudoti abrazyvinių priemonių, baliklių, orkaičių valymui skirtų aerozolių ir indams plauti skirtų metalinių kempinių. Plaunat viryklę, draudžiama naudoti aukšto slėgio vandens srovę arba plovimo vandens garais įrenginius. Viryklę reikėtų periodiškai tepti tinkamu stiklokeraminėms viryklėms skirtu apsauginiu parafinu. Visi darbai atliekami išjungus viryklę!

Dujinės viryklės ir jų valymas

265 pav. Stiklo keraminio paviršiaus viryklė

266 pav. Stiklo keraminės viryklės kaitvietės

Stiklo keraminio paviršiaus valymas Po kiekvieno naudojimo valomas tik atšalęs viryklės paviršius.Tokiu būdu ant jo nesikaups nešvarumai ir ją bus lengva valyti. Naudojama švari šluostė, speciali virtuvinei technikai skirta skysčius sugerianti šluostė ir skysta plovimo priemonė arba speciali stiklokeraminėms viryklėms skirta valymo priemonė. Pirmiausiai gremžtuku ir specialiomis valymo priemonėmis pašalinami pridegę nešvarumai. Išsilydžiusių produktų lašai turi būti pašalinami nedelsiant, kad nepridegtų prie stiklokeraminio paviršiaus. Jeigu ant viryklės patenka cukraus arba didelius cukraus kiekius turinčių produktų (vaisių sirupo, uogienės ir t. t.), visus likučius reikia iš karto pašalinti gremžtuku.

267 pav. Gremžtukas elektrinių viryklių 268 pav. Stiklo keraminių viryklių valiklis valymui

180.

Visos dujinės viryklės turi groteles, ant kurių statomi indai. Tai gan praktiška, nes groteles galima plauti net indaplove. Kai kuriose viryklėse yra dujų kontrolės arba panaši sistema. Tai speciali šilumos elektrinė sistema, apsauganti nuo dujų nutekėjimo. Ji automatiškai nutraukia dujų tiekimą, jei užgęsta liepsna. Tokią sistemą gali turėti tik kaitvietės arba orkaitė. Geriausiai rinktis tokią, kur sistema apimtų ir viršų, ir vidų. Dar viena naudinga funkcija esanti viryklėse – tai elektrinio uždegimo sistema.Automatinis ir elektrinis uždegimas gali būti paprastas, kai pasukus reguliatorių dar reikia paspausti uždegimo mygtuką. Tai patogiau, negu naudotis degtukais ar žiebtuvėliu. Be to, elektrinio uždegimo funkcija naudinga ir tada, kai nėra dujų kontrolės sistemos. Svarbiausia dujinių viryklių priežiūra – švarūs degikliai. Jei jie bent kiek užsikimšę, ne visiškai sudega dujos. Pirmas požymis – geltona liepsnos spalva.

269 pav. Užsikimšę dujų degikliai

181.

Degikliai plaunami sodos tirpalu, nuodėguliai nutrinami metaliniais šepetėliais. Emaliuotas viryklės paviršius valomas acto ir dantų miltelių mišiniu arba specialiais valikliais. Pridegusios vietos valomos su drėgna šluoste ir soda, pieno pėdsakai – actu parūgštintu vandeniu.

270 pav. Dujinė viryklė

271 pav. Dujinės viryklės paviršius 273 pav. Orkaitės valymas

Orkaičių valymas Prieš valant elektrinių arba dujinių viryklių orkaites, būtina prietaisą išjungti iš elektros lizdo ir palikti jį ataušti. Orkaitės valymui nenaudojami garai arba gariniai prietaisai. Prietaisui ataušus, galima pradėti valyti jį. Naudojant purškiamas valymo priemones, reikia būti labai atsargiems ir stengtis, kad valiklis nepatektų ant orkaitės kaitinimo elementų arba ant termostato jutiklio. Plienines orkaitės dalis reikia nuvalyti ir nuskalauti vandeniu, o paskui išblizginti. Prietaiso valymui naudojamos priemonės, skirtos orkaitėms ir nerūdijančio plieno elementams valyti.

272 pav. Orkaičių valikliai

182.

Emaliuotas orkaitės paviršius valomas vandeniu su švelniu valikliu. Prietaiso valymui negalima naudoti šveitimo priemonių. Plieno dalis ir orkaitės langelis valomi sausa ir minkšta šluoste. Norint pašalinti dėmes, naudojami valikliai, tinkantys plienui valyti, arba šiltas actas. Orkaitės emalis yra labai patvarus ir atsparus, tačiau vaisių rūgštys (pvz.citrinų, slyvų ir pan.) gali sukelti matines dėmes emaliuotame paviršiuje. Tokio tipo dėmės neturi įtakos orkaitės veikimui. Prietaisą reikia valyti kiekvieną kartą po jo naudojimo, nes tada lengvai ir greitai galima pašalinti visus nešvarumus. Kai kitą kartą orkaitėje bus kepamas maistas, jos viduje nebus maisto likučių, galinčių užsidegti.

Orkaitės durelės valomos drėgna šluoste, po to gerai nusausinant. Nenaudotinos plieninės kempinėlės, rūgščios arba kitos abrazyvinės priemonės, galinčios sugadinti prietaiso paviršių. Panašiai valomas ir valdymo skydelis. Tam, kad būtų lengviau valyti prietaiso dureles, jas reikia nuimti.

Viryklės ventiliatoriaus valymas Jei ventiliatorius (garų rinktuvas) ima įtartinai burgzti, vadinasi, jis užsikimšo ir filtre prisirinko per daug dulkių bei riebalų lašelių. Jei filtras aliuminis, jį galima išskalbti indaplovėje arba išplauti šepetėliu vandens ir indų ploviklio mišinyje. Jei filtras kitoks, jį reikės pakeisti. Būtina nuvalyti ant ventiliatoriaus paviršiaus nusėdusius riebalus. Riebalus lengva pašalinti indų plovikliais, o vėliau reikia nuplauti švariu vandeniu.

274 pav. Ventiliatorius viryklės viduje

183.

Mikrobangų krosnelės priežiūra Dažnai viešbučių mini virtuvėse yra naudojamos mikrobangų krosnelės. Mikrobangų krosnelė – buityje naudojamas elektros prietaisas greitam maisto sušildymui, kurio veikimo pagrindą sudaro viduje sklindančios mikrobangos. Į įprastinį elektros srovės tinklą įjungtas magnetronas kuria mikrobangas. Mikrobangos prasiskverbia pro mikrobangų krosnelėje esantį indą su maistu, bet neįveikia metalinio krosnelės korpuso. Jos priverčia vandens, riebalų ir cukraus molekules maiste virpėti, taip didindamos jų šiluminę energiją ir kartu sušildydamos maistą. Kadangi mikrobangos krosnelės viduje sklinda atsispindėdamos nuo sienelių įvairiomis kryptimis, maistas sušyla tolygiai. Mikrobangų krosnelės negalima jungti kai ji tuščia, jei pažeistas maitinimo laidas ar kištukas. Į krosnelės kamerą galima dėti tik tokius indus, kurie yra tinkami naudojimui mikrobangų krosnelėse. Mikrobangėje krosnelėje gaminti valgį tinka bet kokie indai – stikliniai, porcelianiniai, fajansiniai, plastikiniai, net popieriniai, tik ne metaliniai ir indai su metaliniais papuošimais. Jeigu maistas šildonas plastikinėse ar popierinėse pakuotėse, būtina dažnai tikrinti krosnelės kamerą, kad pakuotės neužsidegtų. Mikrobangų krosnelei naudojami indai

induose, kadangi jie gali sprogti. Šildant mikrobangų krosnelėje gėrimus, reikia juo labai atsargiai išimti, nes jie gali užvirti pavėluotai. Negalima krosnelės viduje kepti maisto produktų, nes karštas aliejus gali sugadinti krosnelės dalis, taip pat negalima šildyti kiaušinių su lukštais ar kietai virtų nesusmulkintų kiaušinių, nes jie gali sprogti net kai krosnelė išjungta.

275 pav. Negalima šildyti kiaušinio

276 pav. Vaikams naudotis draudžiama

Mikrobangų krosnelės gali būti dviejų rūšių: • Be grilio • Su kvarciniu arba teniniu griliu Kvarcinis grilis – ekonomiškesnis, greitesnis, jį lengviau valyti. Kvarcinis grilis būna paslėptas krosnelės lubose. Mikrobangų krosnelės maisto ruošimo būdai: atitirpinimas, troškinimas / šilumos palaikymas, kepimas, greitas pašildymas.

Šilumai atsparūs indai

Stikliniai

Porcelianiniai

Keraminiai

Iš šilumai atsparaus plastiko

Ugniai atsparūs indai

Stikliniai

PorcelianiKeraminiai niai

Maisto gaminimo indai gali labai įkaisti, tad juos išimti rekomenduojama tik apsimovus specialią pristine. Negalima mikrobangų krosnelės kameros naudoti maisto ar kitokių daiktų laikymui. Negalima jos viduje palikti popierinių pakuočių, virtuvės indų ar maisto, kai krosnelė nenaudojama. Skystis ar maistas negali būti šildomas hermetiškuose

184.

Pagal mikrobangų krosnelės pastatymo vietą jos gali būti: • Kilnojamos • Įmontuojamos į baldus

277 pav. Laisvai pastatoma mikrobangų krosnelė

278 pav. Mikrobangų krosnelė, įmontuojama į baldus

185.

Valant mikrobangų krosnelę, ji turi būti išjungta. Jei prastai rūpinamasi krosnelės švara, gali suprastėti paviršiaus savybės, o dėl to gali sutrumpėti prietaiso tarnavimo trukmė, prietaisas gali kelti pavojų. Valant krosnelę, negalima naudoti metalinių šveičiamųjų kempinėlių, abrazyvinių valiklių, vielinių kempinėlių, šiukščių skudurėlių ir kt. priemonių, kurios gali pažeisti valdymo pultą ir krosnelės vidaus bei išorės paviršius.

279 pav. Nenaudotinos šveitimo priemonės

280 pav. Valoma minkšta šluoste

Naudojamos audinio skiautės bei nestipraus poveikio valiklis arba popierinis rankšluostis ir purškiamas stiklų valiklis. Purškiamas stiklų valiklis užpurškiamas ant popierinio rankšluosčio. Nepurškiama tiesiai ant krosnelės. Reguliariais intervalais, ypač jei yra išsiliejusio maisto, išimamas sukamasis padėklas ir švariai nuvalomas krosnelės pagrindas. Vidaus paviršius, priekinės ir galinės durelės bei durelių anga valoma nestipraus poveikio valikliu ir minkštu, drėgnu audiniu. Jei dėmes sunku nuvalyti, krosnelėje 2–3 minutes galima pavirti puodelį vandens. Garai suminkštins šias dėmes. Į puodelį su vandeniu įpylus šiek tiek citrinos sulčių, puodelį padėjus ant sukamojo padėklo ir pavirus kelias minutes, pašalinami krosnelės viduje esantys kvapai.

Virtuvės spintelių valymas Periodiškai spinteles reikia valyti iš pagrindų: išimti indus, išvalyti vidų, lentynėles, išorę. Nepamiršti spintelių viršaus, nes ant jų kaupiasi riebaluotos dulkės. Baldų paviršius visada turėtų būti sausas. Virtuvės baldų paviršių rekomenduojama valyti sausu, minkštu audiniu (flanele, pliušu, gelumbe). Darbinius paviršius (stalviršius, kriaukles ir t.t.) valyti reikia minkštu, drėgnu audiniu, porolonine kempine arba specialiais šepečiais ir naudoti atitinkamas valymo priemones. Jeigu nešvarumus sunku nuvalyti, rekomenduojama naudoti specialius valiklius. Valikliai ne tik valo, bet gali ir poliruoti, saugoti, konservuoti, aromatizuoti ir turėti kitų naudingų savybių. Tokiu atveju būtina laikytis gamintojo instrukcijų. Galima naudoti ir silpną neutralaus ploviklio tirpalą (pavyzdžiui, 2 % ploviklio ir 98 % vandens). Baigiant tvarkyti, būtina išdžiovinti visas virtuvės baldų detales, kurios buvo valomos drėgnu būdu. Valymui negalima naudoti tokių audinių: kempinių arba pirštinių, kurios suvilgytos priemonėmis, galinčiomis pažeisti valomą paviršių. Ypatingai reikia saugoti, kad ant virtuvės baldų nepatektų agresyvių skysčių (rūgščių, šarmų, dažų, tirpiklių ir t.t.). Šie junginiai yra chemiškai aktyvūs ir baldams gali turėti neigiamų padarinių. Kai kuriuose specifiniuose valymo mišiniuose gali būti didelė chemiškai agresyvių arba abrazyvinių medžiagų koncentracija. Tokiomis priemonėmis virtuvės baldų valyti negalima.

282 pav. Virtuvė

283 pav. Virtuvės valiklis

Naudingi patarimai

281 pav. Mikrobangų krosnelės valikliai

186.

• Jei viryklė halogeninė ar keraminė , reikėtų užtikrinti, kad tarp viryklės paviršiaus ir indų nebūtų jokių nuosėdų ar maisto likučių, nes jie gali subraižyti ar užteršti keraminį viryklės paviršių ir / ar indą, keptuvės dugną.

187.

Jeigu baigus naudotis stiklokeramine virykle jums nepavyksta jos išjungti, nedelsdami išjunkite ją iš elektros tinklo. • Kad šaldytuvas greičiau atitirptų, plaukų džiovintuvu pūskite karštą orą. • Orkaitės skardas iš pradžių plaukite karštu vandeniu, paskui perplaukite ir patrinkite tiršta geriamosios sodos bei šalto vandens košele. Po to iššluostykite sausa švaria šluoste. • Rūdys nuo viryklės viršaus išnyks ir ji blizgės kaip nauja, jei ją nuvalysite karštu aliejumi.

3.7. GYVENAMOSIOS PATALPOS IR JŲ PRIEŽIŪRA Gyvenamosioms patalpoms priklauso visų kategorijų viešbučio kambariai (numeriai). Viešbučio kambariai

Nepriklausomai nuo kategorijos visi numeriai turi tenkinti svečio poreikius. Pagal jo poreikius ir norus yra suteikiamas atitinkamas numeris viešbutyje. Numeryje gali būti šios pagrindinės gyvenamosios zonos: • Poilsio zona – tai vieta, kur svečias praleidžia laisvalaikį, ilsisi, žiūri televizorių. Poilsio zonos baldai: minkštų ar odinių baldų komplektas, žurnalinis staliukas, mini baras, televizorius. Jaukumo pojūtį suteikia prie interjero pritaikytas kilimas. • Darbo zona – joje svečias turi galimybę susikaupti ir dirbti. Ši zona turi būti apšviesta natūraliu ir dirbtiniu būdu. Šviestuvai turėtų būti keičiantys šviesos kryptį. Pagrindiniai baldai – stalas ir kėdė. • Miegamoji zona – svečio poilsio vieta. Pagrindiniai baldai: lova, drabužių spinta, spintelės, tualetinis staliukas. Interjerą šioje zonoje puošia kilimai, užuolaidos ir patiesimai prie lovų. • Pagalbinės zonos – vonia ir tualetas. Šie kambariai turi būti įrengti taip, kad atitiktų sanitarijos ir higienos reikalavimus. Būtiniausia įranga – vonia arba dušo kabina, praustuvė, veidrodis, klozetas.

3.8. ŪKINĖS PATALPOS IR JŲ PRIEŽIŪRA Vienviečiai

Šeimyniniai apartamentai

Dviviečiai

Mini apartamentai

Liuksai

Apartamentai

Studija

Kitų kategorijų kambariai (pagal viešbučio vidaus tvarką)

Ūkinėms patalpoms priklauso: skalbyklos, švarių ir nešvarių skalbinių sandėliai, aptarnaujančio personalo patalpos. Šios patalpos dažniausiai įrengiamos rūsiuose. Privažiavimas prie jų turi būti patogus.

284 pav. Ūkinės patalpos

188.

189.

Kambarinių ruošos kambarys Kambarinių ruošos kambario priežiūrai skiriamas išskirtinis dėmesys. Čia kambarinės laiko ir inventorių, ir savo asmeninius daiktus, todėl kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, viešbučio inventorius ir priemonės neturi maišytis su kambarinių asmeniniais daiktais. Šiose patalpose įrengiama kriauklė su šalto ir karšto vandens tiekimu, stovi stalas, kėdės, pakabinama lentyna reklaminei informacinei medžiagai, siūlams, adatoms, virduliams, stiklinėms laikyti, sudėti indams, skirtiems patiekti į numerius rytinei arbatai. Būtinos lentynos, o dar geriau, atskira patalpa cheminėms priemonėms laikyti. Gali būti lyginimo lenta ir lygintuvas. Inventorius, darbo įrankiai sudedami tvarkingai. Visi prietaisai turi būti nuvalyti, dulkių siurblių maišeliai švarūs. Patogi vieta įrengiama kambarinių vežimėliams laikyti, jie turi būti švarūs. Būtina vieta skalbiniams laikyti, kabykla šluostėms sukabinti, jei nėra atskiros skalbyklos, tvarkinga skalbimo mašina. Patalpos turi būti švarios ir tvarkingos, šiukšlės, buteliai išnešti, grindys išplautos, kilimai išsiurbti, praustuvė švari. Šalia šių patalpų būna įrengtas kambarinių poilsio kambarys. Čia kambarinės gali išgerti arbatos, suvalgyti atsineštus priešpiečius, pailsėti. Patalpos taip pat turi būti prižiūrėtos. Kiekviena kambarinė pavalgiusi sutvarko indus, sudeda juos į lentynas ar spinteles. Negalima palikti neišplautų indų, maisto likučių ant stalo. Geriausiai maistą sudėti į šaldytuvą, atliekas ar šiukšles išmesti. Kambarinių asmeniniai drabužiai ir daiktai turi būti laikomi tvarkingai. Greta asmeninių daiktų negalima dėti valymo priemonių ar inventoriaus, indų, įrankių. Netoli kambarinių ruošos kambario turi būti įrengti sanitariniai mazgai, taip pat dušo kabinos ar vonia, kur kambarinės po darbo galėtų nusiprausti. Šios patalpos turi būti švarios, tvarkingos ir prižiūrimos.

Skalbimo mašinos

Pakraunamos per priekyje esančią angą

Pakraunamos per viršuje esančią angą

Populiaresnės, stabilesnės, talpina daugiau skalbinių. Pagrindinė šio pasirinkimo priežastis dažniausiai yra pastatymo patogumas. Skalbiniai dedami per priekį, tokią skalbimo mašiną galima įgrūsti į kampą, o jos viršų panaudoti kaip lentyną Šios rūšies skalbimo mašinos patogesnės ir mažesnės, tačiau virš jų reikia palikti daug erdvės, kad būtų galima patogiai sudėti ir išimti skalbinius

Skalbinių sandėliai

Skalbinių sandėliai. Epidemiologiniu ir higieniniu atžvilgiu yra svarbu tinkamai įrengti, eksploatuoti ir prižiūrėti skalbinių sandėlius. Skalbinių sandėliuose sienos turi būti nudažytos aliejiniais dažais arba išklotos glazūruotomis keraminėmis plytelėmis. Grindys išklojamos linoleumu, plastiku ar keraminėmis plytelėmis. Būtinai įrengiama praustuvė su šilto ir šalto vandens tiekimu. Atskirai įrengiamos patalpos ar lentynos laikyti švariems skalbiniams. Šiose patalpose paprastai būna siuvimo mašina, lyginimo lentų, lygintuvų ar lyginimo mašina, stalų, kėdžių, telefono aparatas. Turi būti stalas skalbiniams keisti. Atskirai įrengiama patalpa nešvariems skalbiniams laikyti. Nešvarių skalbinių patalpoje ant grindų turi būti medinės grotelės, ant kurių patogu sudėti nešvariems skalbiniams skirtus maišus ar pintines. Jei skalbiniai vežami į skalbyklą, juos reikėtų vežti kiekvieną dieną, nes gali pasitaikyti drėgnos patalynės, kuri ilgiau laikoma pradės pelyti ar įgaus blogą kvapą. Skalbinių sandėliuose reikalingos skalbimo mašinos, džiovintuvai, dėmių valomosios priemonės ir instrukcijų, kaip valyti dėmes, knyga. Būtinai turi būti vaistinėlė.

190.

285 pav. Skalbimo mašinos, pakraunamos per priekį

286 pav. Skalbimo mašinos, pakraunamos per viršų

191.

Dideliuose viešbučiuose, kur susidaro dideli kiekiai nešvarios patalynės, yra naudojamos pramoninės mašinos.

• Vilnos skalbimo programa. • Trumpoji skalbimo programa (yra 15 min. ir 30 min. skalbimą turinčių skalbyklių. Šios programos skirtos atšviežinimui, t.y. tik pašalinti nemaloniam kvapui). Kitos programos, esančios skalbimo mašinose: Mix skalbimo programa. Šios programos dėka galima į būgną įdėti ir medvilninius audinius, ir sintetinius, jų nereikia rūšiuoti. Sportiniams audiniams skirta programa. Originalius sportinius audinius, kuriuos gamina Nike, Adidas, Puma, Reebok ar kiti žinomiausi gamintojai, būtina skalbti specialioje programoje, kitu atveju audinys praras savo fizines savybes ir pradės plyšinėti, o taip pat sunkiau praleidinės orą į vidų. Audinių nesilamdymo programa. Jos metu į būgną prileidžiama šiek tiek daugiau vandens, nei įprastose programose bei sumažinamas apsisukimų skaičius, kad gręžimo metu audiniai kuo mažiau glamžytųsi.

Lygintuvai ir kiti lyginimo prietaisai Apgyvendinimo įmonių skalbyklų, lyginimo patalpose naudojami lygintuvai ir kiti lyginimo prietaisai skalbinių bei drabužių lyginimui. 287 pav. Pramoninės skalbimo mašinos Skalbimo mašinų elektros energijos sąnaudos žymimos raidėmis nuo A iki G. A klasė sunaudoja mažiausiai elektros energijos. Šiuo metu yra ir dar taupesnių prietaisų, todėl buvo įvestas papildomas žymėjimas: A+, A++, A+++ klasės. Šiuo metu pati ekonomiškiausia skalbimo mašina žymima A+++. Kaip ir elektros sunaudojimas, taip ir skalbimo bei gręžimo kokybė žymima raidėmis nuo A iki G. A klasės skalbimo mašinos nepriekaištingai išskalbia audinius, o gręžimo klasės raidė nurodo, kokio sausumo audiniai bus išimti iš būgno po gręžimo. Dauguma skalbyklių gręžia 1200 apsisukimų per minutę greičiu. Daugiau apsisukimų per minutę turintys modeliai geriau išgręžia audinius, jie būna sausesni, tačiau šios skalbyklės yra brangesnės ir triukšmingesnės. Triukšmo parametras matuojamas tiek skalbimo metu, tiek ir gręžimo. Skalbimo metu jis svyruoja vidutiniškai nuo 48 dB iki 62 dB, gręžimo metu nuo 67 dB iki 74 dB. Pačios tyliausios skalbimo mašinos tiek skalbiant, tiek gręžiant yra skalbimo mašinos, turinčios invertorinį variklį. Pavyzdžiui, žmonės kalba apie 62 dB garsu, taigi, skalbyklė, kuri veikia 48 dB garsu, bus ypatingai tyli. Kiekvienoje skalbimo mašinoje yra standartinės programos: • Medvilnės skalbimo programa. • Sintetikos skalbimo programa. • Ypač švelni programa (skirta skalbti užuolaidas ir pan.).

192.

LYGINTUVAI

PAPRASTI

GARINIAI

SU GARO GENERATORIUMI

Paprasti lygintuvai Lygintuvo pagrindas gaminamas iš lengvo metalo arba plieno. Tam, kad lygintuvas gerai lygintų, pagrindas yra nušlifuojamas, chromuojamas arba padengiamas specialia sintetine danga. Padengtas danga lygintuvas lygina geriau ir jį lengviau valyti, tačiau yra jautresnis įbrėžimams. Po pagrindu yra į keramikinę masę įmontuoti kaitinimo elementai. Lygintuvo temperatūros reguliatorius padeda išlaikyti vienodą, tam tikrai puošto rūšiai parinktą temperatūrą. Temperatūrų sritys yra žymimos taškų simboliais:

193.

Cheminiai pluoštai Šilkas, vilna Medvilnė, linas

• •• •••

13 lentelė „Lygintuvo temperatūros sritis“ 110–120 °C Mažai karštas 140–160 °C Vidutiniškai karštas 190–210 °C Labai karštas

Naudojant lygintuvus su garo generatoriais, patartina naudoti tik distiliuotą vandenį. Populiariausių šiuolaikinių lygintuvų galingumas svyruoja 1500–2500 W. Kuo didesnė lygintuvo galia, tuo greičiau jis įkaista ir pasiekiama reikiama temperatūra. Yra mažesnės galios prietaisų, tačiau jie labiau tinka kelionėms.

Gariniai lygintuvai Šie lygintuvai turi mažą vandens bakelį ir yra sunkesni, nei paprasti lygintuvai. Lyginimo metu iš siaurų pagrindo kanalų veržiasi garas, todėl, lyginant vilnonius audinius, nebereikia drėgnos šluostės. Bakelio tūrio užtenka 20-čiai minučių intensyvaus darbo. Daugelyje modelių galima naudoti tik distiliuotą arba suminkštintą vandenį, kad angos neužsikimštų kalkinėmis nuosėdomis. Kai kurie lygintuvai papildomai turi įtaisą garų smūgiui, kas ypač padeda lyginant vilną, lininį ar džinsinį audinį, kiti turi purškimo įtaisą raukšlių sudrėkinimui. Garinimo skylučių skaičius ir išdėstymas turi įtakos lyginimo kokybei ir patogumui. Geruose lygintuvuose skylučių būna 50–110, be to jos turėtų būti išdėstytos po visą laidynės padą, o ne tik lygintuvo priekyje. 290 pav. Lygintuvas su garo generatoriumi

Svarbiausia lygintuvo dalis - padas

288 pav. Garinis lygintuvas

289 pav. Lygintuvas su skylutėmis

Lygintuvai su garo generatoriumi Su šiais lygintuvais galima lyginti horizontalioje ar vertikalioje padėtyje (kabantį drabužį ant pakabos ar pan.), o taip pat ir apvertus. Lyginti su tokiais lygintuvais paprasta ir patogu, rankos riešas nepaskausta net, jei labai ilgai lyginama vertikalioje padėtyje, kadangi pagrindinis svoris subalansuotas į lygintuvo centrą. Lyginant su stipriais garais iš rūbų pašalinami nemalonūs kvapai (pvz.: tabako, prakaito). Naudojant stiprų garų spaudimą, galima lyginti net kelis audinio sluoksnius. Puikios kokybės keramikinis lygintuvo padas nereikalauja daug priežiūros. Įvairūs nešvarumai ant lygintuvo pado lengvai nusivalo drėgnu skudurėliu ar specialiu pieštuku.

194.

Svarbiausia lygintuvų dalis yra padas. Būtent pado danga didžiąja dalimi nulemia lyginimo kokybę ir efektyvumą. Dangos gaminamos iš įvairių medžiagų: • aliuminio; • nerūdijančio plieno; • įvairių lydinių; • keramikos. Lygintuvas su padu iš aliuminio greitai įkaista ir atvėsta, yra lengvas. Minusas – saga ar užtrauktukas gali lengvai subraižyti padą, o tai reiškia, kad jis sunkiai slys ir lygins ne be taip efektyviai. Nerūdijančio plieno padas yra sunkesnis, tad gerai spaudžia audinį. Lygintuvai su tokiu padu atsparesni įbrėžimams, pakankamai lengvai slysta paviršiumi. Minusai – ilgiau kaista ir vėsta, gali prilipti prie kai kurių medžiagų, o nuo didesnio svorio gali pavargti ranka. Lydiniai dažniausiai susideda iš keramikos ir chromo, titano, paladžio ar kitų metalų. Šios rūšies pado danga tvirta, ją sunku subraižyti, lengvai slysta per audinį, apsaugo nuo medžiagos prilipimo ir yra lengvai valoma.

195.

Keramika padengtas padas yra tvirčiausias ir brangiausias. Lengvai slysta per medžiagą, puikiai saugo nuo pridegimo. Minusas – keramika lengvai dūžta. Šios rūšies padas būdingas aukščiausios klasės įrenginiams.

292 pav. „Prikepęs“ lygintuvo padas 291 pav. Lygintuvas keraminiu padu Didžiausias lygintuvo priešas – kalkės, kurios apsunkina garų išsiveržimą. Šiuolaikiški lygintuvai turi nuimamus strypus, kurie apsaugo nuo kalkių, taip pat dažnas modelis turi išsivalymo nuo kalkių funkciją, kuri leidžia naudoti vandenį iš čiaupo. Svarbu žinoti ir prevencines lygintuvų priežiūros priemones. Visų pirma, naudoti švarų, filtruotą arba virintą vandenį. Tuomet susidarys mažiau kalkių. Geriausiai tinka distiliuotas vanduo – jis neturi jokių priemaišų ir druskų. Būtina atkreipti dėmesį į drabužių etiketėse esančius ženklus, kurie nurodo lyginimo temperatūrą. Norint, kad lygintuvas ilgai tarnautų, reikia jį tinkamai prižiūrėti bei laikytis tam tikrų reikalavimų. Svarbiausia, kad lygintuvo padas būtų visada švarus. Jų valymui geriausiai tinka specialūs valikliai.

196.

293 pav. Pieštukas lygintuvų padų valymui

Lygintuvo padą galima valyti ir paprastu actu. Jis tepamas ant lygintuvo kaip bet kokia skysta valymo priemonė, sumirkant juo servetėlę ar audinio skiautę ir trinant pagrindą. Vietoje acto galima naudoti citrinos rūgštį. Ją reikia ištirpinti vandenyje. Negalima naudoti abrazyvinių priemonių. Indų plovimo priemonės, naudojamos reguliariai, leidžia išlaikyti pagrindą švarų. Norint pašalinti nedideles dėmes, galima naudoti ir priemonę stiklams arba plytelėms valyti. Jei naudojamas krakmolas audiniams standinti, jie lyginami greitai, neįkaitinant lygintuvo per daug, nes krakmolas gali prisvilti prie lygintuvo pado. Lygintuvo paviršiuje dažnai lieka krakmolo likučių. Jų negalima grandyti peiliu. Temperatūrų režimo nesilaikymas ir kieto vandens naudojimas nulemia tai, kad lygintuvo pagrindas pasidengia apnašomis, užsiteršia ir vandens rezervuaras. Jei užsiteršė pagrindas, lyginimo metu ant aprangos liks neestetiškai atrodančių dėmių, audinys gali pridegti. Net specialios priemonės kartais neduoda norimo rezultato ir užkalkėjusį lygintuvą tenka keisti nauju.

197.

Lyginimo presai ir volai Lyginimas ir presavimas – procesas, kuriuo atkuriama tekstilės gaminio forma ir išvaizda, naudojant šilumą, slėgį, garus. Efektyviausi yra elektriniai gariniai presai: garas gaminį sudrėkina prieš presavimą ir panaikina blizgesį. Juos sudaro viršutinė ir apatinė pagalvės, kurios kaitinamos garu, elektra arba kombinuotai. Plokščios pagalvės yra universalios. Jų būna ir specialių, įvairios konfigūracijos – formuojančiojo lyginimo, kai gaminiui suteikiamna norima forma ir matmenys.

296 pav. Lyginimo volai

294 pav. Lyginimo presas

295 pav. Lyginimo presas

Išskirtiniai lyginimo presų bruožai: • Reguliuojamas lyginimo spaudimas. • Nepalieka blizgesio ant audinio. • Galima lyginti sėdint. • Lyginimas iš abiejų pusių. Didelių viešbučių skalbyklose yra drabužių, staltiesių, patalynės, kurie lyginami, naudojami volus. Dažniausiai lyginant volu, nereikia prie jo stovėti – lyginama sėdint. Koja paspaudus pedalą, žmogus, dirbantis lyginimo volu, paduoda į įrenginį skalbinį – volas nuo pedalo paspaudimo ima automatiškai suktis. Jų valdymas labai paprastas, primenantis automatinės skalbimo mašinos valdymą. Įrenginys turi mygtukų, kuriais parenkamas darbo režimas lyginant šilką, medvilnę, vilną ar sintetinius audinius. Skirtingi audiniai veikiami skirtinga temperatūra, skirtingu garinimo lygiu.

198.

Paprastai skalbinių sandėliuose būna knyga, kurioje registruojami suplyšę, netvarkingi lovos skalbiniai. Tokius skalbinius reikėtų laikyti atskirai nuo švarių skalbinių. Juos galima panaudori šluostėms, lentynų užtiesimams, lyginimo lentų užvalkalams ir pan. pasiūti. Švarių ir nešvarių skalbinių patalpos turi būti atskirtos, kad būtų išvengta antrinės švarių skalbinių taršos. Darbui švarių skalbinių sandėlyje turi būti skirtas chalatas ir galvos apdangalas, nešvarių – chalatas, galvos apdangalas, guminės pirštinės ir marlinė kaukė. Kasdienė šių patalpų priežiūra – valymas drėgnu būdu. Kartą per savaitę atliekamas generalinis patalpų valymas ir profilaktinė dezinfekcija. Skalbinių sandėliuose turi būti įrengta ypač gera ir tvarkinga ventiliacija. Abiejuose sandėliuose turi būti darbuotojų darbo ir asmeninių drabužių spintos, taip pat atskira spinta, skitra sudėti patalpų valymo inventorių.

Inžinerinės - techninės patalpos Šioms patalpoms priklauso: remonto dirbtuvės, transformatorinės, sanitarinės– techninės patalpos, akumuliatorinės. Viešbučiai turi sudėtingus inžinerinius įrengimus, kurie užtikrina gyventojų komfortą. Viešbučiai dažniausiai statomi prie pagrindinių komunikacijų: vandentiekio, telefono kabelių ir kt. Inžineriniai įrengimai nuolat tobulėja, todėl būtina diegti modernią techniką. Viešbutyje turi būti įrengti liftai (keleiviniai, tarnybiniai), ventiliatoriai, siurbliai, patalpų apšvietimas, vandentiekis, kanalizacija, automatinės dulkių šalinimo sistemos. Taip pat įrengiami automatikos ir silpnos srovės įrenginiai: palydovinės antenos, teleantenos, telefonai, faksas, internetinis ryšys, elektroniniai laikrodžiai, vaizdo apratūra, priešgaisrinė ir tarnybinė signalizacija.

199.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI 1. Išvardinkite viešbučio patalpas. 2. Kuriai viešbučio patalpai skiriamas ypatingas dėmesys, kodėl? 3. Kokie pagrindiniai darbai atliekami tvarkant bendro naudojimo sanitarinius mazgus? 4. Kas viešbučiuose tvarko konferencijų ir pokylių sales? 5. Kokia pirčių ir saunų nauda žmonių sveikatai? 6. Kokias žinote pirčių rūšis? Trumpai apibūdinkite jas. 7. Kaip klasifikuojami baseinai? 8. Kokie darbai atlkiekami baseino generalinio valymo metu? 9. Kaip valoma mikrobangų krosnelė? 10. Kokiomis cheminėmis priemonėmis valomos orkaitės? 11. Išvadinkite įrangą, naudojamą viešbučiuose patalynės ir drabužių lyginimui.

4. KAMBARINĖS GĖLĖS IR JŲ PRIEŽIŪRA 4.1. KAMBARINIŲ GĖLIŲ REIKŠMĖ Beveik visos apgyvendinimo įstaigos savo patalpas puošia gėlėmis. Kiekviena gėlė turi savitą ir unikalią reikšmę. Kambariniai augalai ne tik puošia patalpas, bet ir valo orą, mažina triukšmą, didina santykinį oro drėgnumą.

297 pav. Chorofitas Tinkamai parinkti augalai, kurie išskiria mikrobus naikinančias medžiagas – fitoncidus, teigiamai veikia kambario orą. Tokias medžiagas išskiria pelargonijos, fikusai, rozmarinai, monsteros. Kambarinės gėlės, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų, žmogų veikia teigiamai. Rožės, eukalipto, lauro kvapai padeda įveikti lėtinio nuovargio sindromą. Citrusų kvapas mažina kraujospūdį, pelargonija padeda, jei kamuoja nemiga. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pelargonijos kambario orą praturtina neigiamais deguonies jonais, kurie žmogaus organizmui teikia energijos. Tokiomis savybėmis taip pat pasižymi monsteros, paparčiai, senpolijos. Tarp augalų žmogus atsipalaiduoja, augalų žiedų ir lapų grožis pakelia nuotaiką, darbingumą

200.

201.

savijautą. Augalai ugdo meilę gamtai ir lavina estetinę skonį. Apgyvendinimo įstaigos vidaus želdinimas kambariniais augalais parodo įstaigos įvaizdį ir klestėjimą. Dideliais architektūriniais augalais apsodintas baseinėlis su fontanu viešbučio foje padaro jaukesnį. Tankiai susodinti įvairaus aukšto ir formų augalai suteikia laukinės gamtos vaizdą ir leidžia pasijusti lyg džiunglėse. Toks interjero apželdinimas puikiai gerina oro kokybę ir reprezentuoja viešbutį. Neabejotina, jog klientai lieka sužavėti originaliu sprendimu, geru augalų išdėstymu ir pritaikymu, augalai interjerui suteikia gyvumo, o vanduo – natūralumo. jaukiau gyventi ir dirbti, ilsėtis tampa ramiau. Žmogus jaučiasi labiau atsipalaidavęs, priartėjęs prie gamtos, mažėja nuovargis. Žymiausiuose viešbučiuose, restoranuose, neatsitiktinai naudojama gausybė augmenijos –vartotojui tai labai patrauklu. Už viešbučio papuošimą gėlėmis ir už jų priežiūrą dažniausiai būna atsakinga viešbučio ekonomė ar kambarinė. Viešbučio kambarinė turi nusimanyti, kaip išdėstyti gėles viešbučio patalpose, kaip derinti vienus augalus prie kitų, kad išryškėtų jų grožis. Augalai turi ne tik puošti aplinką, bet ir patys joje gerai jaustis, todėl, parenkant augalus, reikia turėti žinių apie jų priežiūros ypatumus

298 pav. Laistymas laistytuvu

299 pav. Panardinimas

Abu būdai turi pranašumų. Geriau ir paprasčiau laistyti laistytuvu, o panardinti reikia tik retkarčiais. Laistymui geriausia naudoti laistytuvą ilgu plonu kakliuku. Praėjus pusvalandžiui po laistymo, iš padėklo būtina išpilti vandenį. Kai kurios gėlės, pvz., ciklamenas, sanpaulija ir kitos laistomos iš apačios, t. y. vazonai panardinami į vandenį. Gėliapuodžiai panardinami į vandenį šiek tiek giliau, negu žemės paviršius ir paliekami mirkti, kol žemė ims blizgėti. Po to vazonai nuvarvinami ir padedami į vietą.

4.2. KAMBARINIŲ GĖLIŲ LAISTYMAS Kambarinių augalų laistymas yra vienas iš svarbiausių jų priežiūros darbų. Be vandens kambarinė gėlė žūva. Pirmiausia, reikia tiksliai žinoti kambarinio augalo drėgmės poreikius, nes kiekvienam augalui jos reikia labai skirtingai. Antra, reikia žinoti, ar kietas ar minkštas, šarmingas ar rūgštokas vanduo tinkamesnis kambariniams augalams. Laistymo taisyklė Žemė turi būti drėgna, bet ne įmirkusi. Gėlių laistymo dažnumą lemia metų laikas bei augimo sąlygų pokyčiai. Daugumą augalų reikia laistyti tada, kai viršutinis 1–2 cm dirvožemio sluoksnis tampa sausas. Intensyvaus augimo laikotarpiu juos reikia laistyti dažniau. Žiemą augalai laistomi saikingai. Jeigu augalams reikia rūgštaus vandens, jo galima pasigaminti naudojant specialias vandenį minkštinančias priemones, kurių galima įsigyti gėlių parduotuvėse. Kai kuriuos augalus galima laistyti tik minkštu vandeniu. Minkštas vanduo yra lietaus arbavirintas. Virintą vandenį reikia atvėsinti arba palaikyti 1–2 dienas ir tik tada laistyti augalus. Yra du laistymo būdai: laistymas laistytuvu ir laistymas augalo vazoną panardinant į vandenį.

202.

300 pav. Ženklai, įspėjantys apie drėgmės stoką bei perteklių

4.3. KAMBARINIŲ GĖLIŲ TERŠIMAS Jei augalai ima lėtai ar visai nustoja augti, praranda grožį, mažai žydi ar pradeda sirgti, galima įtarti, kad augalams trūksta maisto medžiagų ir juos būtina patręšti. Tam tikrų grupių ar atskirų rūšių augalų tręšimo režimas ir jiems tinkančios trąšos skiriasi. Negalima tręšti augalų vienomis ir tomis pačiomis trąšomis. Dažniausiai kambarinėms gėlėms skirtos trąšos yra kompleksinės, jose yra azoto, fosforo ir kalio. Dažnai į trąšas dedama mikroelementų, puvenų ekstrakto. Lapines ir daugumą žydinčiųjų gėlių reikia reguliariai tręšti augimo ir žydėjimo laikotarpiais – nuo pavasario iki rudens, o žiemą tręšiame žiemą žydinčias gėles. Ramybės laikotarpiu netręšiame arba tręšiame mažiau.

203.

AZOTAS (N) FOSFATAI (P O) KALIS (K) MIKROELEMENTAI (S, B, Zn, Cu, Mo, Mg, Mn)

14 lentelė „Trąšų poreikis augalams“ REIKIA LAPAMS REIKIA ŠAKNIMS REIKIA ŽIEDAMS DEDAMI Į KAI KURIŲ GĖLIŲ TRĄŠAS

301 pav. Ženklai, įspėjantys apie trąšų stoką bei perteklių Tręšimui naudojamos įvairios konsistencijos trąšos. Netirpūs milteliai ir granulės. Šiomis tąšomis dažniausiai tręšiami sodo augalai. Kambarinėms gėlėms nelabai parankios, nes šios trąšos beriamos ant žemės paviršiaus, todėl šaknys jas sunkiau pasiekia. Šios trąšos yra ilgo veikimo, todėl ramybės laikotarpiu nebūtų galima jų pašalinti. Tabletės ir strypeliai. Toks tręšimo būdas turi trūkumų. Maistingosios medžiagos telkiasi vienoje vietoje, todėl šaknys auga netolygiai. Tręšimo negalima nutraukti, kai prasideda ramybės periodas. Skystos trąšos. Veiksmingiausios trąšos kambarinėms gėlėms. Rekomenduojamas kiekis trąšų įpilamas į vandenį, ir juo vietoj paprasto vandens laistomos gėlės. Lapus blizginančios šluostės. Tręšiančios ir blizginančios šluostės lapams yra impregnuotos specialiu skysčiu, kuris valo ir patręšia augalą per lapus. Augalo lapai ilgą laiką išlieka blizgūs. Kada nereikia tręšti: 1. Kai augalai yra ramybės laikotarpyje arba prieš ramybės laikotarpį, intensyvaus augimo laikotarpio pabaigoje. 2. Negalima tręšti ką tik persodinto arba ką tik įsigyto augalo. Tokius augalus galima tręšti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. 3. Jei pažeistos augalų šaknys (augalas stipriai perlietas, pūvančios jo šaknys), augalai yra nesveiki, bet nenustatytos jų ligos priežastys. 4. Organinėmis trąšomis nereikėtų tręšti kaktusų.

204.

302 pav. Skystos trąšos

303 pav. Lapus blizginanti šluostė

304 pav. Trąšos tebletėmis

305 pav. Tirpios granulės

205.

4.4. KAMBARINIŲ GĖLIŲ KLASIFIKAVIMAS

Paparčiai

Gėlės, turinčios dekoratyvius lapus

306 pav. Marmurinis anturis

307 pav. Krotonmedis

Gražiai žydinčios kambarinės gėlės

308 pav. Etiopinė kalija

206.

310 pav. Lizdinė kalnarūtė

311 pav. Nephrolepis

312 pav. Kanarinė palmė

313 pav. Vašingtonija

Palmės

309 pav. Ciklamenas

207.

Bonsai

Kaktusai ir sukulentai

318 pav. Bonsai

319 pav. Bonsai

Gražiai žydinčios kambarinės gėlės

314 pav. Tribriaunė karpažolė

315 pav. Kaktusai

Bromelinės kambarinės gėlės

316 pav. Guzmanija

208.

317 pav. Echmėja

Žydintys kambariniai augalai – tokie augalai, kurie auginami specialiai dėl žiedų. Žydi ir dauguma lapinių augalų, bet jie auginami dėl gražių lapų. Žydinčiais augalais papuoštų patalpų atmosfera visai kitokia, nei lapiniais augalais papildyto interjero. Lapiniai augalai sukuria vėsią atmisferą, kurioje pabrėžiama forma, o žiedų pilna patalpa dvelkia jaukia šiluma. Net vėsią ir tamsią patalpą gali paguvinti žydinčios azalijos, klivijos, hortenzijos, kanceoliarijos, kurioms tinka toks klimatas. Šiltose ir vėsiose patalpose atsiveria kur kas daugiau galimybių. Daugumai žydinčių augalų reikia šilumos ir šviesos, tik dažniausiai ne tiesioginių saulės spindulių.

320 pav. Azalija

321 pav. Klivija

209.

Visos margalapės gėlės yra lepesnės už žalialapes. Margalapės gėlės geriau auga šviesiuose ir šiltuose kambariuose. Jos paįvairina ir pagyvina lapinių gėlių kompozicijas, gražiai atrodo žalių lapų fone. Lapinių kambarinių gėlių lapai yra gražios formos. Parinkus įvairių formų gėles su skirtingais lapais, galima sudaryti reljefinius kompozicijų derinius įvairių patalpų interjeruose. Lapinės dekoratyvinės gėlės yra nepamainoma interjerų puošmena. Jos suteikia jaukumo ir vasarą, ir žiemą, ir kitokiu metų laiku.

322 pav. Hortenzija

323 pav. Konceoliarija

Turinčios dekoratyvinius lapus kambarinės gėlės Griežtos ribos tarp gražiai žydinčių ir dekoratyviniais lapais kambarinių gėlių nubrėžti negalima, nes daugelis gražiai žydinčių kambarinių augalų turi ir dekoratyvius lapus. Nežydintys, o tik žaliuojantys kambariniai augalai gali augti ir vėsesnėse patalpose. Daugumos dekoratyvinių kambarinių lapinių gėlių žali lapai būna įvairių atspalvių.Vienų gėlių lapai su geltonos, baltos, kitų – su sidabrinės spalvos juostomis arba dėmėmis. Rečiau pasitaiko kambarinių gėlių su rausvomis ir kitokių atspalvių lapais. 326 pav. Difenbachija

324 pav. Alokazija

210.

325 pav. Lapinė begonija

327 pav. margenis

328 pav. Kriptantas

211.

Bromeliniai kambariniai augalai Šie augalai paplitę Amerikoje ir Vakarų Afrikoje, auga labai įvairiomis sąlygomis: atogrąžų miškuose, savanose, pusdykumėse, pelkėtose vietovėse, lygumose, kalnuose ant žemės. Bromelinių šeimos gėlės auginos ir dėl dailių lapų, ir dėl dekoratyvių žiedų. Pražydinti šiuos augalus reikia žinių, kantrybės ir priežiūros. Pirmą kartą gėlė pražysta tik po kelerių metų, bet žydi net keletą mėnesių. Nužydėjusi nuvysta, tačiau išleidžia atžalas – jomis galima dauginti. Nemažai bromelinių yra epifitai, galintys augti tiesiog ant medžių šakų. Kai lauke šilta, šios gėlės puikiai gali papuošti balkonus ar terasas, gerai ,,jausis“ ir išneštos į darželį ar sodą. Bromelinių yra įvairių rūšių – jų šviesos, šilumos ir drėgmės poreikiai labai skirtingi. Lapų forma ir spalva taip pat nevienoda. Visi bromeliniai augalai mėgsta gryną orą, tačiau juos reikėtų saugoti nuo skersvėjų. Mėgsta purią, vandeniui laidžią žemę, turi būti itin geras drenažas, nes šių augalų šaknų sistema gan menka, tad perlaistyti jokiu būdu negalima. Pavasarį ir vasarą reikia nuolat tręšti silpnu organinių ir mineralinių trąšų tirpalu. Bromeliniai auginami krepšiuose, įvairiuose induose, gėliapuodžiuose. Epifitus tinka auginti ant šakų. Persodinti reikia maždaug kas porą metų. Bromeliniai augalai auginami ne tik kambariuose, laiptinėse, fojė, bet puikiai auga ir virtuvėje ar vonioje, kur dauguma kitų gėlių praktiškai neišgyvena.

Orinės tilandsijos ant lapų turi specialius drėgmę sugeriančius žvynelius. Žvyneliai siurbia vandenį iš drėgno oro, o maisto medžiagas – iš ore sklandančių dulkių. Šie augalai gali būti klijuojami prie koralų, kriauklių, veidrodžių, vielų ar medgalių. Joms nereikia žemės. Pažiedės gali keisti spalvą, ilgai išlieka ryškios, bet žiedai laikosi vos kelias dienas.

332 pav. Tiladsija tvirtinama prie medžio 331 pav. Tilandsija šakų Fryzijos. Šių gėlių lapai ir žiedai labai dekoratyvūs. Hibridinių fryzijų lapai gali būti žali, žiedynai – įvairių spalvų. Tai epifitai. Nužydėję sunyksta, gan sunkiai leidžia atžalas.

329 pav. Echmėja

330 pav. Bilbergija

Echmėjos – tipiškos bromelinių šeimos atstovės. Lapai stambūs, odiški, lenkti, pilkai žalios spalvos. Dažniausiai auginamos dryžuotosios echmėjos. Jos nereiklios, labai puošnios. Bilbergijos auginamos labai seniai, tai yra žinomiausia rūšis ir pati nereikliausia iš bromelinių šeimos. Jaunus augalus lengva pražydinti. 333 pav. Fryzija

212.

334 pav. Guzmanija

213.

Guzmanijos auginamos dėl puošnių žiedynų. Gali augti ir vazonėlyje, ir kaip epifitas. Žiedai ne itin įspūdingi. Neoregelijos – spalvingi augalai. Neoregelijų lapai žvilgūs, apie 30 cm ilgio. Šios gėlės gali būti auginamos kaip epifitai.

335 pav. Neoregelija

Palmės Gamtoje palmės veša savanose, stepėse, dykumose, jūrų pakrantėse, žaliuojančiose kalnų giriose, drėgnuose ir ūksminguose atogrąžų slėniuose. Palmės pagal lapų formą yra dvejopos: • plunksniškosios – lapai pailgi kaip paparčių; • vėduokliškosios – lapai auga beveik apskritomis vėduoklėmis.

214.

Žiemą palmės laikomos šviesioje vietoje, 18–23 °C temperatūroje. Laistomos minkštu vandeniu. Vė-sesnėje vietoje laikomos palmės laistomos mažiau, o kitos, laikomos šilčiau, laistomos gausiau. Palmės ne-mėgsta šaltos ir drėgnos žemės.

336 pav. Grakščioji chamedorėja

337 pav. Hovėja

338 pav. Grakščioji chamedorėja

339 pav. Hovėja

Jos nustoja augti dėl padėkle užsilikusio vandens. Laistant reikia saugoti, kad vanduo nepatektų į šerdį. Laikant šiuos augalus per drėgnai, pradeda ruduoti viršūnės. Jei oras per sausas, apninka voratinklinės erkutės, skydamariai, gelsta arba ruduoja lapų galai. Ne visos palmės užauga didelės. Kambariuose auginamos šios palmių rūšys: grakščioji chamedorėja, hovėja, kokosinis mikrocelis, finikas, rapipalmė, vašingtonija ir kitos

215.

Žemė visada palaikoma vienodai drėgna, bet nepermirkusi. Yra nemažai paprastosios briedlielės veislių su įvairios formos lapais: skiautėti, pakraščiai banguoti, garbanoti.

340 pav. Vašingtonija

341 pav. Rapipalmė

Paparčiai Paparčiai kilę iš tropinių Azijos, Amerikos, Australijos vietų, mėgsta drėgmę ir drėgną orą. Kambariniai paparčiai paprastai būna dviejų rūšių: • ilgalapis inkstpapartis – tai papartis su ilgais, lanku išlinkusiais lapais, svyrančiais žemyn. • širdžialapis inkstpapartis – tai papartis, kurio lapų forma yra širdelės. Paparčiai atsparūs, nereiklūs šviesai, kenčia nuo tiesioginių saulės spindulių. Vasarą pageidautina išnešti į gryną orą. Galima laikyti šalia televizoriaus, nes jam naudingas spinduliavimas. Laistomi gausiai, žiemą – saikingai, minkštu vandeniu. Mėgsta ypač drėgną orą. Nuo sauso oro lapų galiukai pradeda ruduoti. Paparčiai nežydi. Paparčius geriau auginti grupėmis arba išryškinti jais gražiai žydinčias gėles. Paparčiais galima apželdinti tamsias patalpas. Elninis plačragis Elniniai plačragiai auga ant medžių Afrikoje, Azijoje ir Australijoje. Neblogai išsilaiko sausame ore. Geriausiai auga kabančiame krepšyje kuo šviesesnėje vietoje. Lapų negalima nei šluostyti, nei trinti, nei plauti. Paprastosios briedlielės Paprastoji briedlielė lengvai auga vėsiuose kambariuose. Ji pakenčia kambario temperatūros orą, bet jis dažnai būna per sausas, ypač veikiant centriniam šildymui. Gėlei nekenkia pavėsis, todėl ji gali papuošti toliau nuo langų esančius kampelius.

216.

342 pav. Briedlielė

343 pav. Ilgalaikis inkstpapartis

Pilėja Apvalūs pilėjos lapai kieti, ji pakelia daug didesnę sausrą, nei dauguma kitų paparčių. Naujojoje Zelandijoje gėlė auga ant uolų. Augalui nereikia tokios rūgščios ir drėgnos žemės kaip kitiems paparčiams.

344 pav. Pilėja

217.

Kaktusai ir sukulentai Kaktusai – didžiulė ir įvairi augalų šeima; yra ir mažučių prie žemės prigludusių nykštukų, ir aukštų it stulpai milžinų. Dydžių, formų ir žiedų įvairovė mižiniška, bet jie visi turi keletą bendrų bruožų. Visi neturi lapų. Ant stiebų auga areolės (pūkuoti gniužulėliai). Iš jų beveik visada kyšo ataugos: dygliai, plaukeliai ar trumpi kabliukai. Dauguma kaktusų yra kilę iš sausringos karštosios Amerikos žemyno juostos. Daugelio kaktusų žiedai nepaprastai gražūs, švelnūs, įvairiausių spalvų (išskyrus mėlyna), sudarantys įspūdingą kontrastą su aštriais dygliais. Teoriškai žydi visi kaktusai. Maždaug pusė namuose auginamų kaktusų rūšių pražysta sulaukę trejų – ketverių metų. Kaktusais puošti interjerą galima tik tada, jei patalpa pakankamai saulėta arba jei ten, kur augs kaktusai, įrengtas liuminescencinis apšvietimas. Kaktusai įdomiausiai atrodo auginami po kelis ar keliolika vienoje vietoje. Draugijoje jie auga geriau, mat tai labiau primena natūralias sąlygas gamtoje, geriau sunaudojamos maisto medžiagos. Tik svarbu parinkti tokius kaimynus, kuriems reikia panašios šviesos, šilumos, oro drėgmės ir laistymo.

345 pav. Kaktusų įvairovė

218.

346 pav. Auginami keli kaktusai vienoje vietoje

347 pav. Dauguma kaktusų žydi

348 pav. Echinokaktusas

Sukulentais vadinami sausumos augalai, turintys savybę kaupti vandens atsargas savo lapuose ar stiebuose. Yra mėsingi ir stambūs, dažnai keistos formos. Paprastai skirstomi į: • lapinius (alijošius, agava, storalapis, avortija, kalankė, litopas); • stiebinius (kaktusai, tukvis, stapelija); • šakninius sukulentus (karpažolė). Be keistos formos dar išsiskiria žiedų įvairumu ir paslaptingu žydėjimo laiku (pražysta naktį). Normaliam šių augalų augimui ant palangės reikia minimalių sąlygų: saulės šviesos, gero drenažo, šviežio oro ir ramybės žiemą. Visi sukulentai mėgsta maudytis saulės spinduliuose.

349 pav. Storalapis

350 pav. Kalankė

219.

Bonsai Pirmųjų Europoje atsiradusių bonsai tėvynė yra Japonija, kur jie ištisus metus auga gryname ore. Žodis „bonsai“ yra kilęs iš japonų kalbos, jis reiškia augalą, augantį žemame konteineryje. Šiuo žodžiu vadinami nedideli dirbtinai suformuoti medeliai, augantys dekoratyviame konteineryje. Tokių medelių aukštis paprastai nesiekia vieno metro. Šiuos miniatiūrinius medelius galima formuoti ir tokius išlaikyti ištisus dešimtmečius. Bonsai yra visiškai įprasti medžiai, tokie kaip bukas, klevas, eglė arba pušis, kurie yra sodinami į puodus ir prižiūrimi, o vėliau jiems yra suteikiama tam tikra forma. Bonsai formavimui tinka bet kokios rūšies medžiai, kurie turi smulkius lapus ir kurie po genėjimo greitai išleidžia daug jaunų atžalų. Medžiai, turintys stambius lapus, naudojami labai retai. Bonsas - gamtos ir žmogaus meninės išmonės kūrinys, tad ir aplinką jam reikia sukurti tokią, prie kurios jis derėtų. Bonsai - labai skirtingi augalai, todėl ir auginti reikia kuo panašesnėmis į įprastas tos rūšies bonsui sąlygomis. Jie auga, žydi, dera, ilsisi, rudenį meta lapus taip pat, kaip ir „laukiniai“ giminaičiai. Bonsams, kaip ir neformuojamiems augalams, reikia tokio pat apšvietimo, šilumos, vandens ir žemės. Parenkant vietą, reikia laikytis aukso vidurio taisyklės: tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti augalą, be to, jis labai greitai garina vandenį, tačiau, jei šviesos stinga, ūgliukai tįsta.

351 pav. Svyruoklinio fikuso bonsai 352 pav. Smulkiavaisio fikuso bonsai Svarbiausia bonsus tinkamai laistyti: priklausomai nuo kambario temperatūros, gali tekti tai daryti kelis kartus per dieną arba kas antrą dieną. Tręšti galima augančius,

220.

nesiilsinčius augalus kartą per mėnesį tik specialiomis trąšomis. Kad palaikytumėte miniatiūrinį augalėlio ūgį, svarbu genėti šakeles. Kerpami ūgliai, pernelyg nutįsę į viršų, o ir į šonus bonsas neturi neproporcingai išsikeroti. Kambariniai bonsai lengvai formuojami iš fikusų: svyruoklinio ir smulkiavaisio.

4.5. Kambarinių augalų persodinimas Yra du kambarinių augalų persodinimo būdai: • Paties augalo persodinimas. • Viršutinio žemės sluoksnio pakeitimas. Pirmas būdas (persodinimas) Reikėtų laikytis tokios taisyklės – jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, senesnius – kas dvejus, trejus metus.Turinčius puošnius lapus ir gražiai žydinčius augalus reikia persodinti dažniau, kaktusus ir kitus sukumentus – rečiau. Visi augalai persodinami pavasarį arba vasaros pradžioje. Persodinant būtina padaryti tinkamą drenažą. Ant vazono dugno reikia padėti duženų, akmenėlių, galima papilti keramzito. Kad būtų lengviau išimti augalą iš seno vazoną, jį bent prieš valandą reikia gausiai palaistyti. Jeigu šaknys labai vešlios ir pradėjusios pūti, būtina pašalinti seniausias ir pažeistas.. Persodinamo augalo šaknis naujame inde turi būti tolygiai paskleista ir ištiesinta. Negalima jų susukti arba užlenkti. Per ilgas šaknis galima patrumpinti. Persodinant kaktusus patariama dėvėti pirštines, kad apsisaugoti nuo smulkių, lengvai į odą įsmingančių dyglių. Iš seno vazono nedidelius augalus lengviausia išimti apverstus. Dirvožemį reikia pridengti delnu, o stiebas turėtų atsidurti tarp pirštų. Prie vazono sienelių prikibusias šaknis galima atlaisvinti peiliu ar mentele. Persodinto augalo stiebas turi būti tokiame pat dirvožemio lygyje, kokiame augo anksčiau. Augalą reikia sodinti vazono viduryje. Taip pasodintas augalas turės daugiausia vietos leisti šaknis. Jei pasodintam augalui reikia atramos, jį reikėtų įsmeigti iki dviejų trečdalių vazono gylio. Jei reikalinga stora lazda, ją geriau įkasti prieš sodinant augalą. Persodintą augalą gerai palaistykite nešaltu vandeniu (išskyrus palmes ir kaktusus, kurie tris dienas visai nelaistomi). Kitą kartą laistykite tik po 3–5 dienų, kai žemė viršuje pradžiūsta.

353 pav. Gėlių persodinimo etapai

221.

Vazonų parinkimas kambarinių augalų persodinimui Kambariniai augalai auga gražūs ir sveiki, jeigu jie laiku persodinami. Kad atėjo laikas persodinti kambarinius augalus, rodo keli požymiai: • Visą dirvožemį tankiai išraizgiusios šaknys arba kai kurios ima lįsti pro drenažo skylutes. • Indas yra ryškiai per mažas arba vazonas stovi netvirtai dėl to, kad antžeminę augalo dalis yra sunkesnė už indą su substratu. • Jei dirvožemio paviršiuje atsiranda pilkšvų arba balzganų pelėsių, jis ima skleisti nebūdingą kvapą. • Augalas neauga ir skursta. Kaip parinkti tinkamą vazoną Svarbu tinkamai parinkti vazoną ar kitą indą, į kurį augalą sodinsime. Vazonų būna įvairiausių, jų skersmuo svyruoja tarp 3 ir 30 cm. Pasirenkant vazoną, būtina atsižvelgti į keletą taisyklių.

355 pav. Molinis ir plastikinis vazonai

354 pav. Įvairių dydžių vazonai Daugumą kambarinių augalų reikia sodinti į dugne vieną ar kelias skylutes turinčius vazonus, kad iš jų lengvai ištekėtų vandens perteklius ir į dirvožemį patektų oro. Vazono dydis parenkamas, atsižvelgiant į augalo dydį. Kuo augalas aukštesnis ar išsikerojęs, tuo didesnio vazono jam reikės. Paprastai reikėtų laikytis tokios taisyklės, kad persodinamas augalas sodinamas į 5–7 cm didesnio skersmens arba bent 0,5 l didesnės talpos vazoną, negu augo iki tol. Molinis ar plastikinis vazonas? Abiejų rūšių indai turi savo trūkumų ir privalumų.

222.

15 lentelė „Molinių ir plastikinių vazonų privalumai ir trūkumai“ MOLINIAI PLASTIKINIAI Poringas, todėl augalą sunku perlaistyti Lengvas – numestas nesuduš Sunkus – ne taip greitai apvirsta Augalų nereikia taip dažnai laistyti Iš dirvožemio pašalina kenksmingas Būna gražių spalvų ir formų druskas Įprasta neutrali išvaizda – nerėš akies Nereikia dėti į dugną mokinių šukių – lengvai valomas

Kambarinių augalų išoriniai indai Dauguma augalų, pasodintų į molinius ar plastikinius indus, po to įstatomi į išorinius indus. Išorinis indas turi būti bent per 2,5 cm didesnis už gėliapuodį, be to, aukštesnis. Išorinių indų dydį ir formą lemia gėliapuodžiai. Jis turi būti pakankamai didelis, kad tvirtai stovėtų, ir gana platus – išsikerojęs augalas negali būti platesnis už išorinį indą daugiau kaip 2–5 kartus. Išorinis indas privalo išryskinti augalo grožį, o ne užgožti jį ir rėžti akį.

223.

nekenkia ir išsklaidyta šviesa. Juos galima pastatyti atokiau nuo lango. Dauguam šios grupės kambarinių gėlių jautrios tiesioginiams saulės spinduliams, o tikri paunksminiai augalai dažniausiai nuo tiesioginių saulės spindulių labai nukenčia, kartais net žūva. Paunksminius augalus galima pastatyti tolokai nuo lango esančiose kambario vietose. Grėsmingi ženklai: per mažai šviesos

356 pav. Išoriniai indai

4.6. Šviesos poreikis augalams Šviesa visiems augalams yra gyvybiškai svarbi. Augalų poreikis šviesai įvairus. Vieniems augalams reikia daug saulės, kiti ją pakenčia arba ne. Pagal šviesos poreikį kambarinius augalus galima suskirstyti į tris grupes: a) šviesamėgius; b) pusiau paunksminius; c) paunksminius. Augalams bręstant, jų poreikis šviesai kinta. Jauni augalai jautresni saulei, nei seni. Gerą apšvietimą mėgstančių kambarinių augalų yra kur kas daugiau, negu tokių, kurie tam tikrą laiką pakenčia ar gerai ištveria paunksmę, o augalų, negalinčių augti gerai apšviestoje vietoje, visai mažai. Šviesamėgiai augalai gerai auga tik tada, kai nuolat gauna daug saulės spindulių, tačiau ši grupė nėra vienoda. Vieniems palankiausios sąlygos būna tada, kai nemažą dienos dalį juos apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai. Tokių augalų nėra daug. Daugiausia kambarinių augalų geriausiai auga tada, kai gauna užtektinai šviesos, bet jų nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai ar saulė juos apšviečia gana trumpą laiką rytais arba vakarais. Kai kurie kambariniai augalai puikiai auga gerai apšviestoje vietoje, tačiau jiems

224.

Pavasarį ir vasarą saulei jautrių gėlių negalima be priedangos laikyti ant pietinio lango. Saulės spindulius reikia išsklaidyti. Tam tikslui tinka užuolaidos, žaliuzės, pergamentas. Rudens ir žiemos saulę pakenčia visos gėlės. Per tamsiose vietose gėlės auga vešliai, bet lapai gelsta ir pradeda kristi. Natūralu, kad gėlės krypsta į šviesą. Kad jos neaugtų į vieną pusę, galima katkartėmis jas šiek tiek pasukti. Kai kuriems augalams šviesos keitimas butonizacijos metu kenkia. Kuo šviesesnės patalpos, tuo įvairesnius augalus galima rinktis, nes tuomet juos galite statyti ne tik ant palangės, bet ir kambario gilumoje. Augalų išorė gali pasufleruoti, iš kur jie kilę – ir taps aišku, kiek šviesos jam reikia. Augalai didžiuliais tamsiai žaliais lapais dažniausiai gali augti pavėsyje, mažais šviesiai žaliais arba sidabriniais lapeliais labiau mėgsta saulę. Jeigu ant kotelių yra spyglių, gėlę reikia pastatyti į labiausiai saulėtą vietą.

225.

Grėsmingi ženklai: per daug šviesos

Per tamsiose vietose gėlės auga vešliai, bet lapai gelsta ir pradeda kristi. Natūralu, kad gėlės krypsta į šviesą. Kad jos neaugtų į vieną pusę, galima katkartėmis jas šiek tiek pasukti. Kai kuriems augalams šviesos keitimas butonizacijos metu kenkia.

Dirbtinis apšvietimas

Naturali šviesa Kuo šviesesnės patalpos, tuo įvairesnius augalus galima rinktis, nes tuomet juos galite statyti ne tik ant palangės, bet ir kambario gilumoje. Augalų išorė gali pasufleruoti, iš kur jie kilę – ir taps aišku, kiek šviesos jam reikia. Lapinėms kambarinėms gėlėms reikia stiprios šviesos, bet ne saulės. Margalapėms gėlėms reikia daugiau šviesos, nei žalialapėms, o žydinčioms gėlėms paprastai reikia ir šiek tiek tiesioginės saulės šviesos. Daugiausia šviesos reikia kaktusams ir sukulentams. Pavasarį ir vasarą saulei jautrių gėlių negalima be priedangos laikyti ant pietinio lango. Be priedangos ypač nukenčia jauni besiskleidžiantys lapeliai. Saulės spindulius reikia išsklaidyti. Tam tikslui tinka užuolaidos, žaliuzės, pergamentas. Rudens ir žiemos saulę pakenčia visos gėlės. Gėlių augimo sąlygos pagerėja, kai menkai apšviestos patalpos sienos ir lubos yra baltos ar kreminės spalvos. Natūralu, kad gėlės krypsta į šviesą. Kad jos neaugtų į vieną pusę, galima katkartėmis jas šiek tiek pasukti. Kai kuriems augalams šviesos keitimas butonizacijos metu kenkia. Žydintis augalas labai nukentės, jei bus perkeltas iš tinkamai apšviestos vietos į tamsesnę. Žiedų gausą ir grožį lemia šviesos intensyvumas ir trukmė. Jei įmanoma, žiemos laikotarpiu gėles reikėtų perkelti arčiau lango. Lapai gaus daugiau šviesos ir ilgiau bus apšviesti. Žiemą švariai numalyti langai šviesos intensyvumą gali padidinti 10 proc. Negalima gėlių iš ūksmingos vietos staiga perkelti ant saulėtos palangės arba išnešti į lauką. Prie stipresnės šviesos jas reikia pratinti palaipsniui.

226.

Nepakankamas kambarinių gėlių apšvietimas gali sukelti daug nepatogumų gėlėms: jų lapai tampa smulkūs, ima skilinėti, juose gali apskritai nustoti gamintis chlorofilas, be to, patys augalai labiau ištįsta ir vystosi neteisingai. Kambariniams augalams per parą reikia 12–14 valandų šviesos. Jei apšvietimas per silpnas, lapai gali pagelsti ir nukristi. Žiemą, kai natūralios šviesos nepakanka, dirbtine šviesa skatinamas augalų augimas. Augalą papildomai apšviesti reikėtų ryte ir vakare, o kai apsiniaukę – ir visą dieną (12–14 valandų). Augalams papildomai apšviesti nereikia naudoti kaitinamosios lempos. Šios lempos turi daug infraraudonųjų ir oranžinių spindulių, kurie pagreitina vertikalų augalų augimą. Augalai greitai ištįsta, o nuo tokios lempos šilumos gali nukentėti lapai. Labiau artimesnės natūraliam dienos apšvietimui pagal savo spektrą yra dienos šviesos lempos. Tokia lempa turi būti įtaisyta 15–30 cm atstumu nuo žydinčių augalų ir 30–60 cm atstumu nuo augalų su dekoratyviais lapais. Auginant kambares gėles, po tokiomis lempomis būtina stebėti augalų išvaizdą. Jei lapai nudegė, šviesos šaltinis per arti, jei gėlės išstypusios ir blyškios – per toli. Dirbtinėje šviesoje paprastai auginamos spalvingos ir kompaktiškos gėlės: begonija, bromelijos, cinerarija, orchidėjos,sanpaulija, paperomija.

357 pav. Dirbtinis apšvietimas

227.

4.7. Kambarinių augalų genėjimas Nugnybimas – tai stiebo augimo taško pašalinimas. Tai galima padaryti nykščiu arba žirklėmis. Genėjimas – tai išsikerojusio augalo ūglių pašalinimas. Tai daroma sekatoriumi, žirklėmis, peiliu. Augalų kosmetika – tai nuvytusių lapų, pažeistų šakelių ar stiebų ir nužydėjusių žiedų nuskabymas. Reguliariai negenimos ir neprižiūrimos kambarinės gėlės greitai išsigimsta, praranda grožį. Gėles genėti reikia, kad gausiau žydėtų ir išaugtų gražesnės formos. Negražiai išauga negenimos pelargonijos, fuksijos, ligustrai, oleandrai ir kitos gėlės, ypač tamsiuose kambariuose. Pavasarį persodintas gėles būtinai reikia apgenėti, kad būtų pusiausvyra tarp lapų ir šaknų. Persodinta gėlė netenka dalies šaknų ir nebegali aprūpinti drėgme visų lapų, kurių dalis, gėlę persodinus, kartu su jaunais ūgliais nuvysta. Genėti galima trumpai, kai ūgliai ir stiebai daug patrumpinami, ir ilgai, kai nupjaunamos tik ūglių viršūnėlės. Genėjimo būdą reikia pasirinkti, atsižvelgiant į gėlės išvaizdą. Ilgais, ,,išbėgusiais“ ir silpnais stiebais bei ūgliais gėlės genimos trumpai, o gražios formos, ,,neišbėgusios“ gėlės genimos tik patrumpinant jaunų ūglių viršūnėles. Be to, joms išpjaunamos visos sausos ir sergančios šakutės.

Genint reikia žiūrėti, kurioje ūglio pusėje lieka viršutinis pumpuras. Beveik visada jis turi būti išorinėje ūglio pusėje ir tik retkarčiais, jei gėlės vainikas labai retas, jis paliekamas vidinėje vainiko pusėje. Jis turi likti toje pusėje, kur norima, kad išaugtų šakelė. Genint reikia stebėti, kurioje vietoje yra žiediniai pumpurai – ar ant senų šakelių, ar jaunų ūglių, ir kuriuo laiku gėlė žydi. Pavasarį žydintieji augalai genimi peržydėję, žydintieji vasarą – pavasarį. Genima aštriu peiliu ir žirklėmis. Žolinių gėlių žaizdos dezinfekuojamos medžio anglies milteliais, o sumedėjusių – sodo tepalu. Kambariniai augalai, turintys krūmo išvaizdą, o taip pat daugelis kabančiųjų augalų gerai toleruoja pavasarinį genėjimą. Jis pažadina miego būsenoje esančius ir lapo pažastyje besiformuojančius pumpurus, iš kurių susiformuoja ūgliai, kurie padaro augalą vešlesnį.

359 pav. Žirklės

360 pav. Sekatorius

4.8. KAMBARINIŲ GĖLIŲ DAUGINIMAS Gėlės dauginamos dėl 4 priežaščių: • kai norima turėti daugiau gėlių; • kai norima pakeisti ištįsusius senus augalus jaunais ir gyvybingais; • kai norima išplėsti kolekciją retais, sunkiai gaunamais augalais; • kai norima padovanoti gėlių draugams. Dauginama kero dalimis, ūgliais, atžalomis, atlankomis, lapų ir stiebo gabalėliais, akutėmis, taip pat sėklomis. Paprasčiausias dauginimo būdas yra išsikerojusią gėlę padalyti persodinant. Tai daroma dažniausiai pavasarį. 358 pav. Nupjaunamos ūglių viršunės

228.

229.

Kambarinių gėlių dauginimas auginiais Daugumą kambarinių gėlių galima dauginti auginiais: • stiebo auginiais; • lapų auginiais.

361 pav. Dauginimas atlankomis

362 pav. Dauginimas atžalomis

Dauginimas atlankomis Daugumą vijoklinių gėlių ilgais lanksčiais stiebais galima dauginti atlankomis. Parinktas tvirtas ūglis pavasarį sulenktu vielos gabalėliu prismeigiamas prie žemės mažame vazonėlyje. Kai atlanka įsišaknija ir ima leisti naujus ūglius, galima ją atskirti nuo motininio augalo. Dauginimas atžalomis Prie kai kurių augalų pamato pridygsta mažučių ataugų – šoninių pagrindinio stiebo atžalų arba prie svogūno mažų svogūnėlių. Nuo pagrindinio stiebo atžalas reikia atskirti, išsaugant kuo daugiau šaknų. Kiekviena atžala sodinama į atskirą vazonėlį. Pražysta maždaug po 1–2 metų.

Dauginant stiebo auginiais , parenkamas tvirtas ir nežydintis ūglis. Stiebo auginiai geriausiai šaknijasi pavasarį arba vasaros pradžioje. Stiebo auginius pasodinti reikia kuo greičiau, tik kaktuso ir kitų sukulentų auginiai kelias dienas padžiovinami. Auginys turi būti 7–15 cm ilgio. Ūglis nupjaunamas žemiau bamblio skutimosi peiliuku ar kitu aštriu daiktu. Nuo apatinės auginio dalies nuskabomi lapai ir vazono žemėje, pieštuku padarius duobutę, įkišamas auginys. Mediniu smaigeliu ar padrožtu pieštuku gerai prispaudžiama žemė aplink pasodintą lapkotį.

364 pav. Stiebo auginys

365 pav. Auginys įkišamas į žemę

Lapų auginiais dauginami augalai, kurių auginiai neturi stiebų. Lapas su lapkočiu. Skutimosi peiliuku ar kitu aštriu daiktu iš augalo pamato nupjaunamas subrendęs lapas. Lapkočio ilgis turi būti apie 5 cm ilgio. Vazono žemėje, pieštuku padarius duobutę, įkišamas auginys į žemę apatine lapo puse į vazono sienelę. Lapalakščio pagrindas neturi liesti žemės. Taip dauginamos sanpaulijos, begonijos ir kt. gėlės.

363 pav. Dauginimas ataugomis Dauginimas ataugomis Keletas rūšių augalų išaugina mažus augalėlius ant palaipų arba lapų. Tokius augalus dauginti labai paprasta. Jei atauga be šaknų, prismeigiamas prie žemės ir atskiriamas nuo motininio augalo, kai įsišaknys. Jei atauga jau su šaknimis, atskiriamas nuo motininio augalo ir pasodinamas kaip įsišaknijęs stiebo auginys.

230.

366 pav. Lapas su lapkočiu

367 pav. Auginys įkišamas į žemę

231.

Lapų gabalėliai. Tam tikslui pakanka 2 cm2 dydžio lapo gabalėlio, išpjauto iš didelio lapo. Kiekviename gabalėlyje turi būti išsišakojusių didesnių gyslų. Būtent šioje vietoje išauga šaknelės ir nauja gėlė. Gabalėliai išpjaunami trikampiškai pleištiškos formos, sodinami negiliai, įkišant ketvirtį ar pusę auginio su mentele atramai į žemę vertikaliai ir pridengiami stiklu. Taip dauginamos begonijos, sansavjera

2. Daiginimo indas naudingas tada, kai reikia daiginti ne vieną kambarinę gėlę. Jį sudaro tvirtas padėklas, į kurį įberiama žemės ir permatomas dangtis su vėdinimo skylutėmis. Lepių augalų daiginimui naudojami šildomi daiginimo indai, kur įtaisytas šildytuvas ir termostatas, palaikantis pastovią temperatūrą. 3. Šaknijimas vazone. Tinkamiausias specialus daiginimo mišinys. Į 12 cm skersmens vazoną telpa nuo 3 iki 6 auginių. Pasodintam auginiui reikia oro. Dėl to į vazoną įkišami keturi kuoleliai, ant jų užmaunamas polietileno maišelis. Apačia pritvirtinama gumele.Nauji ūgliai pasirodo tik po kelių savaičių. Atėjus laikui persodinti, žemę reikia palaistyti ir po vieną auginį išimti, persodinant juos į 6–8 cm skersmens gėliapuodį.

Kambarinių gėlių dauginimas sėklomis

368 pav. Lapų gabalėliai

369 pav. Lapų gabalėliai, įsmeigiami į žemę

Kambarinių gėlių dauginimas kamieno dalimis Kai kurias kambarines gėles storais stačiais stiebais galima dauginti stiebo dalimis. Taip gali būti dauginami nebegražūs, numetę apatinius lapus augalai. Plikas stiebas supjaustomas į keletą dalių, kiekvienas gabalas horizontaliai arba vertikaliai sodinamas į žemę. Auginių šaknydinimui yra naudojami: 1. Šaknijimosi maišeliai – polietileno paketai, prikimšti daiginimo žemės. Maišelio viršuje reikia prapjauti keletą plyšių ir į kiekvieną jų pasodinti po auginį. Jei po kelių valandų auginiai nuvysta, paketas su auginiais įdedamas į didesnį plastikinį paketą, kuris pripučiamas ir užrišamas arba užklijuojamas lipnia juosta.

370 pav. Šaknijimosi maišelis

232.

371 pav. Daiginimo indas

Sėklomis kambarinės gėlės dauginamos retai. Kartais tai būna vienintelis kai kurių gėlių dauginimo būdas. Šis būdas greitas tik dauginant vienamečius augalus, kurie per vienerius metus išauga ir pražysta. Laikotarpis nuo sėjos iki žydėjimo paprastai trunka 8–12 savaičių. Kai kurių augalų sėklos dygsta mėnesių mėnesiais (palmės), o paskui praeina net keleri metai, kol augalas subręsta ir gali žydėti. Nereikia pamiršti ir egzotiškų vaisių sėklų, kurios lieka suvalgius minkštimą. Palankiausias laikas sėjai yra pavasaris. Sėklos sėjamos į vazonėlius ar dėžutes, indai dezinfekuojami, įrengiamas drenažas. Į vazoną reikia pripilti žemės. Žemė turi būti puri, trąši, drėgna, neapkrėsta ligomis ir kenkėjais. Greit dygstančių gėlių sėklos sėjamos kovą – balandį, ilgai dygstančių – sausį – vasarį. Ilgai dygstančių gėlių sėklas 20 sek. pamirkius karštame vandenyje ar suraižius peiliu, suardoma kieta jų luobelė ir įsiskverbęs oras ar vanduo pagreitina dygimą. Stambios sėklos apiberiamos žeme tokiu sluoksniu, kokio dydžio yra pačios, labai smulkių sėklų apiberti nereikia. Paliejama ir pridengiama stiklu, daiginama 20–25 °C temp.Pradėjus dygti, stiklas nuimamas, indai statomi į vėsią šviesią vietą. Pasirodžius trečiam lapeliui daigai išpikuojami, trečdaliu sutrumpinant šakneles.

372 pav. Cinerarija

373 pav. Ciklamenas

233.

Palmių, dracenų šaknelių trumpinti negalima. Smulkūs daigeliai pikuojami du kartus, stambūs – iš karto sodinami į vazonėlius. Tik iš sėklų dauginamos palmės, smidrai, dracenos, cinerarijos, ciklamenai.

376 pav. Miltligė

374 pav. Palmė

375 pav. Dracena

377 pav. Pašaknio puvinys

Juodoji kojelė. Šia liga dažnai serga stiebo auginiai. Auginio pamatas pajuoduoja. Susirgusį auginį reikia kuo greičiau pašalinti. Ligą gali sukelti perlaistyta, suplūkta ir nepralaidi žemė. Šaknų puvinys. Sunki liga, kuriai labai neatsparūs kaktusai, sukulentai, begonijos, palmės ir sanpaulijos. Lapai gelsta ir vysta, paskui paruduoja ir augalas žūva. Dėl perlaistymo ligą sukelia grybinės kilmės šaknų puvinys.

4.9. KAMBARINIŲ GĖLIŲ LIGOS Be įvairių kenkėjų, kambarinės gėlės kenčia ir nuo ligų. Labiausiai paplitusios yra miltligė, rūdys, lapų dėmėtumas, chlorozė. Miltligė. Šiai ligai ypač neatsparios yra chrizantemos, rožės, cinerarijos, hortenzijos ir daug kitų gėlių. Ligos sužaloti augalo lapai, jauni ūgliai ir žiedų pumpurai būna lyg miltais apibarstyti – supeliję. Tai grybinė liga, su kuria kovojama, purkščiant augalus 1 % Burgundijos skysčiu arba 0,4–0,5 % plaunamos sodos tirpalu. Pašaknio puvinys. Dalis stiebo arba šaknų kaklelis suminkštėja ir supūva, gali būti pažeistas ir stiebo pamatas. Grybas plinta labai greitai ir sunaikina augalą, todėl išmesti reikia viską: vazoną, žemę ir augalą. Norint išvengti pašaknio puvinio, reikėtų augalo neperlaistyti, vėdinti patalpą ir nelaikyti gėlės per vėsiai. Lapų dėmėtumas. Ant įvairių kambarinių gėlių lapų (chrizantemų, azalijų, palmių, ciklamenų) atsiranda mažos rudos dėmelės, kurios vėliau didėja, lapai visai sudžiūsta ir krinta. Prieš šią ligą patariama purkšti lapus 0,4–0,5 % skalbiamosios sodos tirpalu arba 1 % Burgundijos skysčiu. Purškiama ligos pradžioje, kol dar mažos dėmelės.

234.

378 pav. Lapų dėmėtligė

379 pav. Juodoji kojelė

235.

Šaknų puvinys. Sunki liga, kuriai labai neatsparūs kaktusai, sukulentai, begonijos, palmės ir sanpaulijos. Lapai gelsta ir vysta, paskui paruduoja ir augalas žūva. Dėl perlaistymo ligą sukelia grybinės kilmės šaknų puvinys. Sukamštėjimas. Kartais apatinėje lapų pusėje pasirodo kietos kamštinės išaugos. Šią ligą sukelia perlaistymas ir blogas apšvietimas. Ligoti lapai nebepasveiks, todėl jie nuskabomi. Perkeltas į šviesesnę vietą ir rečiau laistomas augalas po kurio laiko išleidžia sveikus lapus.

380 pav. Šaknų puvinys

381 pav. Sukamštėjimas

4.10. KAMBARINIŲ AUGALŲ KENKĖJAI Netinkamai prižiūrimas kambarines gėles dažniausiai puola šie kenkėjai: voratinklinė erkutė, tripsas, amarai, skydamariai, gauruotieji amarai, nematodos ir sliekai.

382 pav. Voratinklinė

236.

383 pav. Voratinklinės erkutės apnikta kininio ligustro viršūnė

Voratinklinė erkutė. Labai mažas 0,4–0,5 mm kenkėjas. Jis dažniausiai gyvena apatinėje lapų pusėje, daro tankius, plonyčius, baltus voratinklius ir čiulpia lapų sultis. Neretai jų būna viršutinėje lapų pusėje ir ant žiedų. Šis kenkėjas labai greitai veisiasi, kai kambaryje sausas ir šiltas oras. Apipultos gėlės lapai pageltonuoja ir krinta. Erkutės naikinamos, kasdien purškiant augalo lapus šaltu vandeniu ir gerai vėdinant kambarį. Labai apniktos kenkėjų gėlės purškiamos cheminiais preparatais. Tripsas. Didesnis už erkutę, tamsios spalvos sparnuotas kenkėjas. Gėles žaloja panašiai kaip voratinklinė erkutė. Kovojama tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir su voratinkline erkute.

384 pav. Tripsai

385 pav. Tripso pažeistas lapas

Amarai. Tai 2–5 mm ilgio žalios, gelsvai rusvos arba juodos spalvos gležni vabzdžiai. Jie minta jaunų ūglių, lapų bei pumpurų sultimis ir labai greitai veisiasi. Kovojama, purškiant apipultas gėles cheminiais preparatais. Skydamariai. Tai žalsvai gelsvi arba rudi, 1–2 mm dydžio, apvalūs arba ovalo pavidalo taškeliai – skydeliai, kurie, pabraukti nagu, lengvai nusiima. Jie puola palmes, kaktusus, fikusus ir daug kitų gėlių; kenkia, čiulpdami augalo sultis. Kovojama, plaunant apipultas gėles cheminiais preparatais.

386 pav. Amarai

387 pav. Miltuotieji skydmariai

237.

Baltasparniai. Mažutės į kandis panašios muselės. Suaugusios muselės neišvaizdžios, žalsvos lervos apatinėje lapų pusėje čiulpia syvus ir užteršia augalus lipniomis išmatomis. Labai nukentėję lapai gelsta ir krinta. Museles išnaikinti sunku. Reikia purkšti cheminiais preparatais.

388 pav. Baltasparniai

389 pav. Baltasparniai

Nematodos. Smulkios, 1–1,2 mm ilgio kirmėlaitės. Parazituoja hortenzijas, chrizantemas, paparčius, begonijas ir kitas gėles. Gėlės nyksta ir neretai žūva. Naikinamos, pamerkiant 5–10 minučių visą orinę augalo dalį į karštą vandenį (40–50 °C). Jauni, nesumedėję augalo ūgliai ir lapai nuo karšto vandens apmiršta, tačiau po 5–10 dienų pradeda augti nauji. Persodinant apipultus augalus, reikia dezinfekuoti vazonus ir žemę 3 % formalmo tirpalu arba išplauti karštu (70–80 °C) vandeniu. Sliekai tiesiogiai gėlėms nekenkia, bet landžiodami neretai užkemša vazone drenažo skylutę, vanduo nebenuteka, žemė primirksta, pradeda rūgti, o augalas – sirgti. Sliekus galima pašalinti, įstačius vazoną į šiltą vandenį. Pajutę šilumą sliekai išlenda į vazono paviršių. Tada juos galima surinkti ir pašalinti iš vazono.

390 pav. Šaknų nematodai

238.

391 pav. Sliekai

4.11. KAMBARINIŲ GĖLIŲ PRITAIKYMAS INTERJERE Kambariniai augalai – interjero dalis. Viena vienintelė gėlė gali neatpažįstamai pakeisti kambario interjerą, jeigu ji dekoratyviai suformuota. Gerai parinkti augalai suteikia patalpai savitumo, ją pagyvina. Kambariniai augalai gali pagyvinti kambarius, vonią ir virtuvę, fojė patalpas, niūrų koridoriaus kampą, laiptų aikštelę, grožio ir masažo salonus, net baseinus. Nuo augalo išorinės išvaizdos priklauso jo dekoratyvumas. Interjerinės gėlės vertinamos pagal lapų formą ir spalvą, žiedų ir žiedynų spalvą, žydėjimo laiką ir trukmę, kvapą bei išorinę augalo išvaizdą. Aukšti, dideli, sumedėję ir žoliniai augalai auginami žiemos soduose, fojė patalpose, viešbučių aukštų holuose, vestibiuliuose, laiptinėse, mažesni – kambariuose, kurie gali būti grupėmis susodinti į įvairius, kambario didį atitinkančius indus. Viešbučio kambariuose nerekomenduojama statyti žydinčių, stiprius kvapus skleidžiančių gėlių, nes tai gali alergizuoti svečius. Gėlės patalpose neturi trukdyti praėjimams. Dideli augalai interjerą puošia pasodinti pavieniui. Jie dažniausiai yra interjero želdinių akcentai, todėl turi augti laisvai, neužgožiami kitų augalų, kad išryškėtų jų siluetas.

392 pav. Dideli interjeriniai augalai

239.

Nusvirusiomis šakomis augalai sukuria romantiškos aplinkos nuotaiką, o glaustašakiai – tvarkingumo. Patalpoms didelius augalus parenkame taip, kad, jiems suaugus, lapija išsidėstytų laisvai, nesiremtų į lubas ar sienas. Pavieniui auginamos palmės, araukarijos, citrusiniai augalai, kinrožės, fikai, sparmanijos ir kt., mažesnėse patalpose – inkstpaparčiai, mirtos, filodendrai, smidrai, difenbachijos, krotonmedžiai ir kt.. Pavieniai augalai derinami su interjerų sienų spalva, o grupėmis sodinami – pirmiausiai tarpusavyje: jie turi sudaryti menišką kompoziciją. Kompozicija dažnai papildoma svyrančiaisiais augalais. Žemaūgės interjerinės gėlės dažnai sodinamos į plokščius keraminius indus, iš jų kuriamos mini kompozicijos. Tai kaktusai ir kiti sukulentiniai augalai, sanpaulijos, kurių ir nedideliame inde galime susodinti keletą rūšių.

393 pav. Augalai nusvirusiomis šakomis

394 pav. Kaktusų grupė

Svarbus ir indas, kuriame auga augalas. Jis puošia ne tik patalpą, bet ir atskleidžia augalo grožį. Jis turi derėti savo forma, spalva ir medžiaga prie interjero stiliaus. Viešbučių kambarius puošia gyvos gėlės vazose, gyvų ir sausų gėlių kompozicijos. Norint prailginti gyvų gėlių kompozicijos gyvenimą, reikia tikrinti vandens aukštį ir jo pripildyti iki kompozicijos indo viršaus. Tai labai svarbu toms gėlėms, kurios sunaudoja daug vandens (pvz. tulpėms, baltosioms lelijoms). Jei kompozicija padaryta floristinėje kempinėje, ją reikia nuolat prisotinti vandeniu. Lieti tol, kol vandens perteklius paliks kempinės paviršiuje ir nebesusigers. Jei kambaryje vazose pamerkta gėlių, būtina nepamiršti pakeisti vandenį, kad jis nepradėtų skleisti nemalonaus kvapo. Vandenį reikia keisti kas 3–4 dienas arba 1 kartą savaitėje, jei jis yra paruoštas su specialiomis maisto medžiagomis, skirtomis gėlėms. Vandens pakeitimo metu reikia kruopščiai išplauti indus, kad sustabdytume bakterijų dauginimąsi ir pašalintume jau susikaupusias bakterijas. Rekomenduojama į vandenį įmaišyti sausus mišinius, skirtus nuskintom gėlėm. Šios priemonės turi ir

240.

antibakterinių medžiagų, kurios padeda išlaikyti šviežią vandenį. Jei norime, kad puokštė ilgiau būtų graži, rekomenduojama laistyti ją mikroelementų tirpalu. Labai svarbu paruošti reikiamos koncentracijos tirpalą, todėl reikia atidžiai perskaityti nurodymus etiketėje. Negalima kompozicijų statyti prie šilumos šaltinių (radiatorių, džiovintuvų, kondicionierių), o taip pat laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Visa tai gali tapti greita gėlių nuvytimo priežastimi. Televizorius skleidžia labai daug šilumos. Taip pat, puokštė, stovinti po lempa, nuvys kur kas greičiau, negu laikoma vėsiai. Karštame ore arba patalpoje, šildomoje centriniu šildymu, rekomenduojama gėlių kompozicijas apipurkšti vandeniu. Kas kelias paras reikia pakirpti ilgai stovinčių gėlių stiebus (rožių, chrizantemų), iš kompozicijos pašalinti nuvytusias gėles ir lapus. Ypatingam svečiui sutikti kambarinė numeryje pamerkia gyvų gėlių ir padeda vaisių krepšelį. Reikia žinoti, kad gyvos gėlės greitai nuvysta, kai stovi šalia vaisių, nes nokstantys vaisiai ir kai kurios daržovės išskiria etileno dujas. Šios dujos ypač kenkia augalų žiedams. Kai kurios gėlės (pvz., rožės) nuolat vysta.

395 pav. Gyvos gėlės kambaryje

396 pav. Gyvos gėlės kambaryje

397 pav. Ypatingam svečiui padedamas vaisių krepšelis

241.

Sausų gėlių kompozicijoms nereikia vazų su vandeniu. Jų pagrindu gali būti įvairios medžio atplaišos, oazės, įvairūs indai ir t.t. Sausų gėlių kompozicijų priežiūra – tai dulkių, voratinklių valymas dulkių siurbliu (antgalis ilgu plauku) arba purškimas specialiais aerozoliais. Sausų gėlių kompozicijos negali toleruoti tiesioginių saulės spindulių, nes išblunka natūrali džiovintų augalų spalva. Jų nereikėtų laikyti drėgnoje patalpoje, t.y. ne didesnėje kaip 70%, nes gali vystytis pelėsiai ir grybeliai. Nors sausų gėlių kompozijose gėlės džiovintos, laikant per sausoje patalpoje, t.y. mažesnėje kaip 40 %, augalai tampa trapūs. Nerekomenduojama sausų gėlių statyti ant palangės ir centrinio šildymo radiatorių.

4.12. ŽIEMOS SODAI Kai kurie viešbučiai įsirengia žiemos sodus, kuriuose auginami aukštaūgiai, vijokliniai, krūminiai augalai. Lietuvos dvaruose žiemos sodus pradėta statyti XIX a. Pamažu žiemos sodų konstrukcijos didėjo, tobulėjo ir šiomis dienomis tapo ekstravagancijos ir prabangos simboliu. Tam, kad būtų galima visus metus mėgautis žaluma ir gėlėmis, būtina išsiaiškinti konkrečias šios žiemos sodo patalpos sąlygas: jos išmatavimus, apšvietimą, temperatūros režimą, oro drėgmę, sodo orientaciją į įvairias apšvietimo puses. Žiemos sodas ne būtinai turi būti atskiras statinys prie namo, jį galima įkomponuoti virš garažo, priestato ar net ant stogo.

399 pav. Žiemos sodai

398 pav. Sausų gėlių kompozicijos Kai kurie viešbučiai įsirengia žiemos sodus, kuriuose auginami aukštaūgiai, vijokliniai, krūminiai augalai. Lietuvos dvaruose žiemos sodus pradėta statyti XIX a. Pamažu žiemos sodų konstrukcijos didėjo, tobulėjo ir šiomis dienomis tapo ekstravagancijos ir prabangos simboliu. Tam, kad būtų galima visus metus mėgautis žaluma ir gėlėmis, būtina išsiaiškinti konkrečias šios žiemos sodo patalpos sąlygas: jos išmatavimus, apšvietimą, temperatūros režimą, oro drėgmę, sodo orientaciją į įvairias apšvietimo puses. Žiemos sodas ne būtinai turi būti atskiras statinys prie namo, jį galima įkomponuoti virš garažo, priestato ar net ant stogo.

242.

Tinkamiausia vieta „žaliam“ kampeliui yra ta, kuri maksimaliai tenkina augalų bei gyventojų poreikius, ir yra architektūriškai integruota į pastato visumą. Parenkant vietą žiemos sodui, vertėtų žinoti, kad sodas bei būsto patalpos pietinėje pusėje, kaupia saulės energiją. Žiemos periodu tai teigiamas reiškinys, vasarą sukelia problemų, nes patalpa gali įkaisti daugiau nei + 50 °C. Tai netinka nei augalams, nei gyventojams. Šiaurinė pusė nėra blogiausia, jei nors kiek patenka saulės iš rytų ir / ar vakarų pusė, todėl, renkant žiemos sodui augalus, būtina atsižvelgti kurioje namo pusėje jis yra. Esant ne itin palankiomis Lietuvos klimato sąlygomis žiemos sode, visus metus galima grožėtis gėlėmis ir medžių žaluma. Populiariausios žiemos sodų augalų kompozicijos yra sudarytos iš Viduržiemio, Tolimųjų Rytų regionų ir dykumų augalų. Visi augalai žiemos sode geriausiai jaučiasi, kai gauna pakankamai šilumos, šviesos ir drėgmės. Jie sodinami tiesiai į žemę arba į vazonus. Vazonuose augalus paprasčiau prižiūrėti – genėti, laistyti ir tręšti, bet jie būna mažesni už augančius žemėje. Dažniausiai žiemos soduose išklojamos plytelės, jas lengva ir paprasta valyti. Kartais grindyse paliekamos angos labai dideliems arba greitai augantiems augalams.

243.

Augalų, auginamų žiemos soduose, teigiamas poveikis žmogui: a) geresnis patalpos mikroklimatas: priklausomai nuo aktyvumo laipsnio, augalai išgarina vandenį per lapus, kas padidina oro drėgnumą ir atvėsina patalpą; b) raminantis ir stimuliuojantis gėlių ir lapinių augalų kvapų poveikis; c) galimybė gėrėtis augalais žiemos metu; d) puiku vaizdas.

400 pav. Žiemos sodo pavyzdys

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Kaip žmogų veikia kambariniai augalai? Kaip dažnai laistomi kambariniai augalai? Kokie yra laistymo būdai? Kaip nuspręsti, kad augalui trūksta drėgmės? Koks vanduo tinka kambarinių gėlių laistymui? Kada kambarinių augalų negalima tręšti? Kaip atpažinti, kad augalui trūksta trąšų? Kokios konsistencijos trąšos naudojamos kambarinių augalų tręšimui? Ar reikalingi augalai apgyvendinimo įstaigų interjero puošimui?

244.

5. GRINDŲ PRIEŽIŪRA Grindys bei grindų danga pastebima vos patekus į patalpas, todėl būtent grindys dažniausiai nulemia jų išvaizdą ir patalpų naudojimo patogumą. Be išorinio grožio grindys turi atitikti tam tikras naudojimo savybes: išsaugoti išvaizdą, būti lengvai valomos, nesielektrinti, būti ekologiškomis, negirgždėti. Būtent grindys labiausiai kenčia nuo mechaninio poveikio naudojimo metu (tvarkymai, vaikščiojimas, baldų perstatymas). Labai svarbu, kad grindų paskirtis atitiktų patalpų funkciją ir dizainą. Viešbučiuose grindų dangoms keliami tam tikri reikalavimai: TVIRTUMAS. Grindų danga turi atlaikyti tiek statinius (baldų svoris), tiek ir smūginius krūvius (krintantys daiktai). Ant kai kurių grindų rūšių dažnai lieka moteriškų kulniukų bei baldų kojelių žymės. ATSPARUMAS NUSIDĖVĖJIMUI. Kadangi grindys reguliariai veikiamos mechaninės trinties (tvarkymai, vaikščiojimas, baldų perstatymas), danga neturi prarasti išvaizdos, t.y. būti atspari nusidėvėjimui. MINKŠTUMAS. Norint kai kuriems patalpų naudojimo variantams (miegamiesiems, vaikų kambariams, sporto salėms), sukurti tam tikro jaukumo pojūtį, grindų danga neturi būti per daug standi. ŠILUMOS LAIDUMAS. Grindys neturi būti itin laidžios šilumai, priešingu atveju tokios grindys bus šaltos, pvz., plytelėmis dengtos grindys. PRAKTIŠKUMAS. Grindų danga turi būti lengvai valoma nuo purvo ar dulkių ir lygi. Tuo pat metu minkštos pūkuotos dangos sukuria šilumos ir jaukumo įspūdį, todėl klojamos patalpose, kur mažai purvo ar dulkių (miegamieji, vaikų kambariai). ATSPARUMAS DRĖGMEI. Kai kurioms patalpoms, pvz., vonios kambariams, būdingas didelis drėgnumas – jos gali pradėti pelyti, kaupti drėgmę. Drėgmei labai neatsparus parketas, todėl jis abia retai naudojamas vonios kambariams. EKOLOGIŠKUMAS. Grindų danga neturi skleisti nuodingų medžiagų ir kvapų paprastu naudojimo režimu ar neeilinėse situacijose, pavyzdžiui, ženkliai padidėjus temperatūrai. Ekologiškiausios grindų dangos gaminamos iš natūralių medžiagų. NEDEGUMAS. Tai pagrindinis reikalavimas gyvenamųjų patalpų dangoms. Nedegumo reikalavimai yra ypač aktualūs pramoninėse patalpose bei masinio žmonių susibūrimo vietose. Šiuo metu yra labai daug įvairių grindų dangų. Norint teisingai prižiūrėti grindis, reikia žinoti, kaip jas valyti, nes skirtingiems grindų paviršiams reikalingas skirtingas valymas.

245.

5.1. PARKETO GRINDŲ PRIEŽIŪRA Grindų rūšys:

nedažyto medžio

Parketo grindys labai populiarios nuo senų laikų, nes žmonėms medis – tai tarsi ryšys su gamta, natūralumas ir jaukumas, kuris lengvai pritaikomas prie interjero. Parketo grindys atrodo gražiai, palaiko patalpų šilumą, jaukumą, pasižymi ilgaamžiškumu. Parketas gaminamas iš ąžuolo, beržo, klevo, uosio, pušies, riešutmedžio, vyšnios. Parketas patogus tuo, kad galima pakeisti sugadintas lenteles. Kokybiškai nulakuotos ar padengtos alyva ir gerai prižiūrimos parketo grindys džiugins daugybę metų.

dažyto medžio

laminatas

PVC dangos

kiliminė danga

keraminės plytelės

linoleumas

betono grindys

kamštinė danga

parketas

246.

401 pav. Parketo grindys Parketas yra viena iš lepiausių grindų dangų, kuriam kenkia ir purvas, ir vanduo, ir saulės spinduliai – grindys ilgainiui gali pakeisti spalvą, išblukti. Parketo grindis gerausia plauti minimaliu vandens kiekiu, nes nuo vandens jis tamsėja, lentelės keičia formą, suyra. Kasdienė parketo priežiūra – gerai išgrežta drėgna šluoste valomos dulkės, parketas blizginamas arba valomas specialiu siurbliu. Blizginti naudojamos grindų valymo priemonės, kurių sudėtyje yra blizgiųjų emulsijų. Išvalius grindis šiomis priemonėmis, nereikia blizginti papildomai, nes, išgaravus vandeniui, grindų paviršiuje susidaro blizganti apsauginė plėvelė. Parketas gali būti vaškuotas, lakuotas, alyvuotas ar dažytas. Vaškuojamos nelakuotos medinės grindys arba nelakuotas parketas. Grindys vaškuojamos ne tik dėl švaros ir grožio, vaškas grindis dezinfekuoja, konservuoja, apsaugo. Ant vaškuotų grindų mažiau laikosi parazitų.Vaškuotas grindis rečiau reikia plauti vandeniu. Tokios grindys nešveičiamos jokiomis stipriomis priemonėmis. Vaškas nuo grindų nenusitrina 3–4 savaites. Įtrynus vašką, išsiskiria sveikatai

247.

kenksmingų tirpiklių garai, todėl reikėtų naudoti mažai tirpiklių turinčius vaškus arba priemones su natūraliu vašku.

402 pav. Grindų priežiūrai naudojamas vaškas

403 pav. Parketo lakas

Lakuotas parketas yra patvaresnis. Jį galima plauti, valyti. Prižiūrėti lakuotą parketą nesudėtinga – užtenka drėgna šluoste nuvalyti dulkes. Alyvuotos grindys ne taip susibraižo, atrodo šilčiau, jaukiau, natūraliau. Alyvuotame paviršiuje paprasčiau panaikinti atsiradusius defektus – pakanka iš naujo patrinti nusidėvėjusias vietas. Alyva ne tik sudaro apsauginį sluoksnį, bet ir susigeria į medį, todėl nusitrina tik tada, kai susidėvi mediena. Parketas dažomas labai retai. Kasdienė dažyto parketo priežiūra – valymas drėgna šluoste. Kad parketo grindys būtų dar saugesnės, paviršius padengiamas papildomu poliruoklio sluoksniu, skirtu lakuotiems, alyvuotiems, vaškuotiems paviršiams. Poliruoklis padengia grindis apsaugine plėvele. Grindims suteikiama papildoma apsauga nuo drėgmės ir smulkių mechaninių pažeidimų, todėl pailgėja jų eksploatavimo trukmė. Yra sukurta daug įvairių grindų poliruojamųjų priemonių, kuriomis grindys ir valomos, ir blizginamos. Jomis padengtų grindų nereikia dažnai plauti, užtenka pašluostyti drėgna šluoste. Grindų tepalų būna kieto, skysto ir pastos konsistencijos. Grindys poliruojamos generalinio valymo metu, naujai perstačius baldus, kai reikia pašalinti įbrėžimus. Parketas vadinamas gyvu medžiu ir ilgainiui savaime ima kisti, priklausomai nuo temperatūros svyravimų: idealios jam sąlygos, kur santykinis drėgnumas – apie 50– 60 % ir apie 18–22 ºC temperatūra. Jei oro drėgnumas sumažėja iki 40 %, pvz., žiemą, šildymo sezono metu, tarp lentelių gali susidaryti plyšelių, o jei patalpoje drėgnumas didesnis nei 65 %, pvz., vasarą, lentelės gali padidėti, iškilti ir parketas susibanguos.

248.

404 pav. Susidėvėjusios lentelės pakeičiamos naujomis Kad parketas nesusibraižytų, sofų, spintelių, kėdžių kojeles būtina paklijuoti veltiniu, o plastikinius ar metalinius darbo kambario kėdės ratukus pakeisti guminiais. Po darbo stalu ir kėde geriausia patiesti kilimą, nes šioje vietoje parketas itin lengvai susibraižo. Prie lauko durų būtina turėti patiesus kilimėlį, kad ant medinių grindų nuo batų nepatektų purvo, smėlio ir drėgmės.

5.2. LAMINATO GRINDŲ PRIEŽIŪRA Laminato grindys – tai parketo analogas. Ji pasižymi teigiamomis savybėmis: ekologiškai švarios, ypatingai tvirtos, įvairių spalvų ir faktūrų, atsparios įbrėžimams ir įdubimams, neišblunka nuo saulės, grindis lengva prižiūrėti, nedaro jokio poveikio aplinkai (net alergiškiems žmonėms). Laminuotos grindys dažnai vadinamos ,,plaukiojančia“ danga, nes jos netvirtinamos prie pagrindo, o jungiamos tarpusavyje. Kai visos lentelės sukimba į vieną masyvą, grindys tampa vientisos ir tvirtos.

249.

Kai tik grindų danga išklojama, jas paprastai rekomenduojama impregnuoti specialiomis impregnavimo priemonėmis, kurios įsiskverbia į tarpus tarp lentelių ir apsaugo grindis nuo drėgmės patekimo, deja, ne visiškai. Dulkės reguliariai siurbiamos dulkių siurbliu, valoma gerai išgręžta minkšta šluoste.

405 pav. Įvairių spalvų ir faktūrų laminuotos grindys Laminuota grindų dangą yra gana paprasta prižiūrėti. Visgi prižiūrint šios dangos grindis, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Laminuotų grindų pagrindas yra medžio plaušo plokštė. Ši medžiaga yra jautri drėgmės svyravimams, todėl patalpose, kur suklotos laminuotos grindys, reikėtų palaikyti 50–65 proc. santykinę oro drėgmę ir +18–20 °C temperatūrą. Tokias grindis reikia valyti ne šlapia ir ne visiškai sausa, o šiek tiek sudrėkinta šluoste, nes nuo vandens gali pradėti juoduoti lentelių sujungimo siūlės. Išsiliejus skysčiui, bala iškart išvaloma. Jei į tarpus tarp lentų patenka vandens, tose vietose plaušo plokštė ima pūstis. Specialia priemone reguliariai reikėtų impregnuoti lentų jungimo vietas – tai apsaugos jas nuo drėgmės. 407 pav. Dulkių siurbimas nuo laminato

406 pav. Laminato grindys valomos sudrėkinta šluoste

250.

Jei esama dėmių, jos valomos minkšta šluoste ar kempinėle, suvilgyta muiluotame vandenyje. Naudojamos specialios priemonės laminuotų grindų priežiūrai. Yra ir universalių valiklių, kurie išvalo dėmes ir atgaivina laminato spalvą, neleidžia jai išblukti. Prieš valant laminuotą grindų dangą būtina atidžiai perskaityti valiklių etiketes. Kartais laminatas gali susibraižyti tose vietose, kur statomi masyvūs baldai ar tokie, kuriuos judiname, pvz. kėdės metalinėmis plonomis kojelėmis, kurių negalima paklijuoti veltiniu dėl nedidelio ploto (bestumdant kėdę veltinis atkimba). Tokiose vietose rekomenduojama patiesti kilimą, o virtuvės zonoje geriausia rinktis grindų plyteles. Laminuotų grindų negalima poliruoti, valyti šiurkščiomis šluostėmis, šveičiamųjų dalelių turinčiomis priemonėmis.

251.

5.3. KILIMŲ IR KILIMINĖS DANGOS PRIEŽIŪRA Kiliminė danga – tai vienas plačiausiai naudojamų grindų dangos tipų viešbučiuose. Patiesalų, kilimų ir kiliminių dangų paskirtis: Mažina paŠvarina ir Izoliuoja Yra saugi ir lengvai talpų šildymo grynina orą: garsą: neslidi: prižiūrima: ar vėdinimo sanaudas: Kiliminė Dėl šiuolaiKiliminė dan- Kiliminė dan- Kiliminė danga padeda kinių žaliavų ga sulaiko dul- ga stabdo gar- danga, išsaugoti šilyginant su ir gamybos kes, alergenus. so sklidimą, lumą patalposugeria garsą, kitomis grindų technologijų Todėl dulkės dangomis, yra kiliminė danga je. Kuo danga nesklando neleidžia storesnė, tuo yra atspari ypač saugi, aidui sklisti patalpoje dėl daugiau šiludėvėjimuisi nes neslidi, nuo sienų ir vaikščiojimų mos ji išsauir tepimuitikimybė ar oro srautų grindų. Tai gos. Kilimine susižeisti si, tinkamai judėjimo ypač puikus danga malonu nukritus yra prižiūrima sprendimas ir šilta vaikščigerai išsaugo viešbučiuose, minimali. puikią išvaizdą oti, jaučiamės biuruose, kur komfortiškiau, nepageidaujanet kai pami pašaliniai talpos temgarsai ir siekperatūra yra iama sumažinžemesnė ti triukšmo lygį. Kilimas – puiki interjero detalė. Kilimais išklotų patalpų ore yra du kartus mažiau dulkių nei tose patalpose, kur jų nėra. Kilimai „surenka“ ore skraidančias dulkes. Kartu su dulkėmis „skraido“ ir bakterijos bei virusai, galintys sukelti sunkias ligas. Kiliminėms dangoms gaminti naudojamas tiek natūralus, tiek dirbtinis pluoštas. Vilnonės kiliminės dangos suteikia namams jaukumo ir šilumos, yra patvarios, atsparios ugniai ir neteplios. Vilnos pluoštas nesugeria purvo, šviežios dėmės, jei šalinamos iškart, yra lengvai išvalomos. Panašiomis savybėmis pasižymi ir sintetinės dangos, bet jas reikia valyti dažniau. Nuolatinis visų kilimų ir patiesalų valymas yra siurbimas dulkių siurbliu, centrinėmis dulkių šalinimo sistemomis. Nuo kilimo užterštumo priklauso, kurį valymo būdą pasirinksime.

252.

Yra trys kilimų ir kiliminės dangos valymo būdai: • Mechaninis kilimų valymas • Sausas kilimų siurbimas • Drėgnas kilimų valymas

Mechaninis kilimų valymas Mechaninis valymas (arba kilimų dulkinimas) – vienas įprasčiausių generalinės tvarkos būdų. Šio būdo neįmanoma pritaikyti kiliminėms dangoms valyti.

408 pav. Kilimų dulkinimui naudojamas spragilas

409 pav. Mechaninis kilimų valymas

Mechaninio valymo metu kilimai dulkinami lauke, žiemą ant sniego. Labai nešvarūs kilimai plaunami, valomi chemiškai.

Sausas kilimų valymas Sausas siurbimas. Kilimus ir kilimines dangas valant dulkių siurbliu kiekvieną dieną, audinys įsielektrina ir nuo jo sunku pašalinti lengvas dulkes, todėl pries siurbiant grindų dangas reikėtų papurkšti antistatine priemone. Naujus pūkuotus kilimus su dulkių siurbliu valyti galima tik tada, kai pūkas susimina ir susispaudžia. Iš pradžių jie valomi šepečiu. Kilimai ir kiliminė danga siurbiami sauso arba sauso – drėgno siurbimo dulkių siurbliais.

410 pav. Sauso valymo dulkių siurbliai

253.

Sauso valymo dulkių siurbliai

Cikloniniai dulkių siurbliai

Sausojo valymo dulkių siurbliai yra labiausiai paplitę. Juos galima suskirstyti į: • neturinčius maišelių (juose šiukšlės kaupiamos išimamoje dėžutėje); • siurblius su medžiaginiais arba popieriniais maišeliais. Vienas iš didžiausių nepatogumų anksčiau buvo būtinybė valyti dulkių surinkimo maišelius. Buvo naudojami medžiaginiai maišeliai, kuriuos tekdavo purtyti. Dabar juos pakeitė vienkartiniai maišeliai, kurie higieniškai užsidaro ir saugiai išmetami.

411 pav. Siurbliai, neturintys maišelių

412 pav. Siurbliai, turintys maišelius

Visi dulkių siurbliai juda ant ratukų, turi teleskopinį vamzdį, kurio ilgis, siurbiant dulkes, laisvai reguliuojamas. Dažniausiai visų siurblių laido ilgis kartu su žarnos ir teleskopinio antgalio ilgiu siekia keliolika metrų ir nereikia dulkių siurblio kas porą minučių prijunginėti prie kito elektros lizdo. Dulkių siurblio komplektą dažniausiai sudaro: daugiafunkcinis šepetys, antgalis plyšiams išsiurbti, siurbtukas baldams, sofoms valyti ir t.t. Labai svarbu, dirbant su sauso siurbimo dulkių siurbliu, yra jo keliamas triukšmas siurbimo metu. Dulkių siurblys sukelia apie 80 decibelų triukšmą. Dulkių siurblio svoris taip pat yra svarbus kriterijus, nes dažnai jį reikia pernešinėti (laiptais) iš vienos vietos į kitą.

254.

Cikloniniai siurbliai – paskutinis mados šauksmas. Juose nėra jokių dulkių surinkimo maišelių: visos dulkės, veikiamos spirale kylančio oro srauto, nusėda plastmasiniame dulkių surinkimo inde, kuris, kad būtų efektingiau, yra permatomas. Cikloninis siurblys devintąjį dešimtmetį buvo išrastas Anglijoje, bet labiausiai prigijo ir išplito Japonijoje.

413 pav. Cikloniai dulkių siurbliai Deja, ciklonas teoriškai negali surinkti daugiau kaip 96 proc. dulkių dalelyčių, todėl į moderniausius siurblius įstatomi papildomi anglies arba NERA (gaminami iš specialaus poringo stiklo pluošto audinio) filtrai. Dėl smulkių porų jie puikiai sulaiko dalelytes iki 0,3 mikrono, kurios būtinai pralenda pro kitus filtrus ir yra kenksmingiausios žmogaus organizmui. Visų sausojo valymo dulkių siurblių priežiūra yra paprasta. Lietuvoje labai gausus sauso valymo siurblių pasirinkimas.

255.

Drėgno ir sauso valymo dulkių siurbliai Drėgnojo ir sausojo valymo dulkių siurbliai skirti siurbti tiek šlapiems, tiek sausiems nešvarumams. Nepakeičiami ten, kur yra poreikis profesionaliai ir greitai išsiurbti, nes sausas siurbimas patogiai ir greitai pakeičiamas drėgnu ir atvirkščiai. Siurbiant sausus nešvarumus, naudojamas popierinis maišas, kuris atlieka filtro funkciją. Siurbiant šlapius nešvarumus, filtrai nenaudojami: nešvarumai patenka tiesiai į siurblio surinkimo ertmę.

Centrinės dulkių siurbimo sistemos Kartais viešbučiuose yra įrengtos centrinės dulkių siurbimo sistemos. Centriniai dulkių siurbliai su šiukšlių surinkimo talpyklomis montuojami viešbučio rūsyje arba pagalbiniame kambarėlyje – už gyvenamųjų patalpų ribų, o mikrodulkių išvedimas padaromas į lauką arba ventiliacijos sistemą. Vamzdynas montuojamas sienose, grindyse, rūsyje ir tęsiasi tuščia erdve iki pat centrinio dulkių siurblio. Tai pačios tyliausios centrinio dulkių valymo sistemos.

415 pav. Centrinės dulkių siurbimo sistemos

414 pav. Drėgnojo ir sausojo valymo dulkių siurblys

256.

Valant patalpas centrinėmis dulkių valymo sistemomis, patalpų oras išvalomas nuo įvairaus dydžio makronešvarumų, be to pro išmetimo vamzdį kartu su oru pašalinami visi jame esantys mikroorganizmai. Nusiurbto oro dalis pro lango orlaidę yra pakeičiama įsiurbiamu šviežiu oru, todėl šis įrenginys vienu metu atlieka ne tik dulkių bei nešvarumų pašalinimo, bet ir patalpos oro gryninimo, jo atšviežinimo ir papildymo deguonimi funkcijas. Valymo metu valomoje patalpoje praktiškai nėra įkyraus, monotoniško ir varginančio kilnojamų dulkių siurblių greitaeigių centrifugų sukeliamo triukšmo, kadangi dulkių valymo agregatas su specialiu triukšmo slopintuvu yra atskiroje uždaroje pagalbinėje patalpoje. Centrinės dulkių valymo sistemos turi labai platų centrinių agregatų ir pagalbinių

257.

valymo antgalių asortimentą. Paprastu siurbliu siurbiant kilimą neužtikrinama jo švara, jame lieka dulkių – alergijos sukėlėjų. Retkarčiais juos geriau siurbti dulkiu siurbliu su vandens filtru.

Drėgnas kilimų valymas Drėgnas valymas – arba rankomis, arba specialiu dulkių siurbliu. Kilimų ir kiliminės dangos valymui naudojami plaunamieji siurbliai. Plaunamieji siurbliai sukurti galvojant apie kompleksinį tokių patalpų, kaip ofisai, viešbučiai, parduotuvės, valymą. Šiems profesionaliems dulkių siurbliams keliami dideli reikalavimai: tvirta konstrukcija, variklis su aušinimo sistema, daugiapakopė filtravimo sistema. Dažnai plaunamieji siurbliai turi vandeninę filtracijos sistemą, kuri pilnai išvalo (palieka vandenyje) smulkiausias dulkes, žiedadulkes, grybelio užuomazgas, pleiskanas, bakterijas. Išeinantis iš siurblio oras taip pat lieka švarus, nes praeina pro vandenį. Dažniausiai plaunamieji siurbliai yra daugiafunkciniai – gali valyti drėgnai ir sausai. Valymas tokiu siurbliu yra efektyvesnis, nei sauso valymo siurbliu, nes ten, kur pastaruoju tenka siubti kas antrą dieną, plaunamuoju užtenka kartą per dvi savaites. Kai kurie siurbliai ne tik valo ir drėkina orą, bet ir aromatizuoja jį. Vienas iš jo trūkumų yra tai, kad toks siurblys yra nepaslankus. Jis yra pakankamai sunkus dėl plovimo skysčio, po kiekvieno siurbimo jį reikia iškomplektuoti, išplauti ir išdžiovinti. Tokie siurbliai veikia garsiau nei tradiciniai, bet valo geriau. Pats galingiausias plaunamasis siurblys visiškai neišdžiovina tankių ir storų kiliminių dangų. Dalis skysčio vis tiek susigeria į kilimą ar kiliminę dangą. Be plaunamojo dulkių siurblio viešbutyje kiliminės dangos priežiūrai gali būti naudojamos grindų plovimo mašinos.

Jos paprastai plauna, nusausina ir dezinfekuoja visų tipų (kiliminių dangų, kilimų, keraminių plytelių, marmuro, parketo, lenoleumo ir t.t) paviršius. Priklausomai nuo mašinos modelio gali turėti vieną arba du šepečius. Grindų plovimo mašinos skirstomos į: • stumdomas; • savaeiges. Taip pat: • automatines – elektrines; • automatines – akumuliatorines (pakrautos gali dirbti 3–4 val.).

417 pav. Savaeigė grindų plovimo mašina Kilimai tiesiami tik ant išplautų ir gerai nusausintų grindų, kad nepūtų ir nepelytų, ir kad jų neapniktų kandys. Kilimas ilgiau tveria, katkartėmis kaitaliojant jo padėtį, kad jis vienodai dėvėtųsi.

Dėmių valymas iš kilimų ir kiliminės dangos Viešbučio kambarinė turi turėti priemonių dėmėms iš kilimų ir kiliminių dangų šalinti, nes jas reikia šalinti tuoj pat, neleisti įsisenėti.

416 pav. Grindų plovimo mašinos

258.

418 pav. Kilimų dėmės

419 pav. Kilimų valiklis

259.

Pirmiausia švariu baltu audiniu sugeriamas skystis. Kad dėmė neplistų, ji valoma sukamaisiais judesiais nuo krašto į vidurį. Nereikia dėmių trinti, užtenka suvilgyti šluostę šiltu vandeniu, o po to nusausinti drėgmę sugeriančiu audiniu. Jei vien vandeniu dėmės išvalyti nepavyksta, naudojamos specialios valymo priemonės, atsižvelgiant į dėmės kilmę. Prieš valant dėmę, valymo priemonę reikėtų išbandyti mažai matomame kiliminės dangos plotelyje. Jei pavalyta vieta arba šluostė nusidažė, šios valymo priemonės naudoti nereikėtų. Kilimų dėmės valomos kiliminės dangos šampūnu, buitiniu amoniaku, bespalviu actu, dėmių išėmikliais, naudojama kempinė, sugeriamasis popierius. Išvalius dėmę, kilimas sušukuojamas plauko kryptimi. Kai išvalyta kilimo vieta išdžiūsta, ji išsiurbiama dulkių siurbliu, kad pakiltų plaukeliai.

5.4. KERAMINIŲ PLYTELIŲ GRINDŲ PRIEŽIŪRA Keraminės plytelės – labai praktiška ir populiari grindų danga, pasižyminti puikiomis valymo ir higieninėmis charakteristikomis.

Dažnai išplautos, nusausintos grindys dar išsiurbiamos, kad neliktų šapelių, plaukų, nes pastarieji, like ant grindų, gerai matyti. Keraminių plytelių grindų pažeidžiamiausia vieta – siūlės. Pakraščiuose, prie siūlių, įvairios dėmės gali pakeisti plytelių spalvą. Tokios vietos padengiamos apsauginiu skysčiu, ir dėmės neprasigraužia. Į pačią plytelę dėmė įsigraužti negali – plytelės nuo to apsaugotos. Ant plytelių paviršiaus atsiradusios dėmės pašalinamos naudojant valiklius. Organinės kilmės dėmėms (vyno, kavos, Coca–Colos, aliejaus, kraujo ir pan.) naudojamas koncentruotas baliklis (HClO4Na). Dažams, dervoms pašalinti naudojami specialūs tirpikliai, kaip acetonas, dažų nuėmėjas. Plytelėms valyti kategoriškai netinkama Hidrofluorido rūgštis (HF) ar kitos priemonės, turinčios savo sudėtyje šios rūgšties. Keraminių plytelių priežiūrai galima naudoti grindų šlavimo bei plovimo mašinas.

5.5. LINOLEUMO GRINDŲ PRIEŽIŪRA Dažniausiai žmonės painioja linoleumą su kitomis grindų dangomis. Linoleumas – ilgaamžė, ekologiška ir higieniška grindų danga, gaminama iš gamtoje randamų medžiagų: kamštinių medžio miltelių, linų sėmenų aliejaus, medžio dervos ir kalkakmenio, dažoma natūraliais dažikliais. Linoleumas yra atsparus dėvėjimui, chemikalams bei mechaninėms apkrovoms, jis net geba atsinaujinti. Jei paviršiuje atsiranda negilių įbrėžimų, ilgainiui jie išsilygina. Linoleumas padengtas specialiu vašku, todėl nesugeria drėgmės ir nešvarumų. Tai ne tik lengvai prižiūrima, bet ir higieniška medžiaga, nes joje nesiveisia grybeliai ir bakterijos. Dėl šių priežasčių natūralus linoleumas tinka alergiškiems žmonėms. Linoleumo priežiūra nesudėtinga. Kasdien linoleumas valomas sausa arba drėgna grindų šluoste, naudojant tik vandenį arba įmaišant šlakelį neutralaus ploviklio. Šluostė gerai išgręžiama, nes plaunant dangos paviršius turi būti ne šlapias, o drėgnas. Plaunant vanduo turi būti dažnai keičiamas.

420 pav. Keraminių plytelių danga Kasdieniniam keraminių plytelių valymui specialios priežiūros beveik nereikia. Jas galima valyti šluoste, pamirkyta šiltame vandenyje, į kurį gali būti įpilta grindų ploviklio, turinčio ir dezinfekuojamųjų medžiagų, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis ir atsižvelgiant į plytelių užterštumą. Galima naudoti ir universalius ploviklius. Išplovus grindis, reikia gerai nusausinti, kad nebūtų slidžios.

260.

421 pav. Linoleumas

261.

Išplautos grindys būtinai nusausinamos. Jei pasikeitė linoleumo spalva, gali būti, kad danga paprasčiausiai užsiteršė. Tokiu atveju grindis rekomenduojama išplauti valymo mašina, naudojant specialias priemones ir naujai išvaškuoti paviršių. Labai išsitrynusias vietas galima padažyti tos pačios spalvos dažais. Natūralaus linoleumo nereikėtų valyti šarminiais tirpikliais, nes patalpoje gali atsirasti nemalonus kvapas. Linoleumas nesilydo, bet nuo karščio gali atsirasti gelsvų dėmių. Jas galima pašalinti pašveitus paviršių švitriniu popieriumi ir įtrynus vašku.

5.7. KAMŠTINĖS GRINDŲ DANGOS PRIEŽIŪRA Kamštinė grindų danga – tai natūralus ir ekologiškas produktas, gaminamas iš 25 metus auginto kamštmedžio žievės. Dažnai kamštinė danga asocijuojasi su trapiu, lūžtančiu lukštu, bet šiuolaikinės dangos – tai kelių skirtingų medžiagų junginys, kurio pagrindą sudaro kamštmedžio žievė.

5.6. PVC GRINDŲ PRIEŽIŪRA Polivinilchlorido (PVC) grindų dangos sudarytos iš trijų sluoksnių: nusidėvėjimui atsparaus PVC sluoksnio, rašto plėvelės ir pagrindo. PVC grindų danga nereikalauja sudėtingos priežiūros. Kasdienei priežiūrai pakanka skudurėlio, sudrėkinto drungname vandenyje su švelniu grindų plovikliu arba specialiai PVC dangoms skirta plovimo emulsija. Jokiu būdu negalima valyti PVC grindų dangos parafinu, terpentinu, benzinu ar balinimo priemonėmis. Po plovimo grindis reikia perplauti švariu vandeniu ir sausai nušluostyti. Vandeniu nenusiplaunančios riebalų ir dervos dėmės valomos benzinu, vaisių dėmės – 5 proc. druskos rūgšties tirpalu, rašalo – grynu spiritu. Valymui nenaudotini acetonas, acto rūgštis ir chloroformas. PVC dangą reikia saugoti nuo mechaninių įbrėžimų, karštų, aštrių daiktų, būtina atsargiai perstatinėti baldus, nes suplyšusi PVC danga jau nebepataisoma. Greičiausiai nusidėvi prie lauko durų patiesta danga. Ją pažeidžia iš gatvės atsineštas purvas. Kad taip nenutiktų, prie durų reikėtų patiesti kilimėlį kojoms valyti.

423 pav. Kamštinė grindų danga Kamštinė grindų danga pasižymi antistatinėmis savybėmis, estetiška išvaizda, gera garso ir šilumos izoliacija, atsparumu drėgmei bei ilgaamžiškumu. Danga yra labai elastinga, bet tuo pačiu ir labai tvirta –joje nelieka aukštakulnių batelių įspaudų, ant jos nedūžta indai, neatsiranda plyšių tarp plokščių. Jos nepūva ir nepelyja, netraukia dulkių ir dėl to tinka net alergiškiems žmonėms. Kamštinės grindys sukuria ypatingai šiltą ir jaukią atmosferą, puikiai tinka miegamajam, vaikų kambariui ar virtuvei. Vonioje taip pat galima kloti, nes kamštis yra atsparus drėgmei. Kamštinė danga puikiai tinkama naudoti ir kaip dekoro elementas, suteikiantis išskirtinumo ir jaukumo. Kamštinę dangą lengva valyti. Grindis reikia kasdien išsiurbti dulkių siurbliu arba iššluoti, po to išplauti grindų paviršių vandeniu su švelnia valymo priemone. Negalima naudoti valymo priemonių, kurių pH aukštesnis, negu 8, nes gali patamsėti plytelių kraštai. Jei kamštinės dangos paviršius yra lakuotas, jo paviršiaus negalima valyti acetonu ar panašia medžiaga. Norint, kad kamštinė danga tarnautų ilgiau, reikia prie įėjimų patiesti kilimėlius (latekso ar gumos pagrindo kilimėliai nenaudotini), kad neprisineštų purvo, vengti didelės drėgmės, saugoti, kad stumdant baldus danga nesusibraižytų ar kaip kitaip nebūtų pažeista, nenaudoti valymo priemonių su abrazyviniais priedais, šiurkščių šepečių.

422 pav. PVC grindų danga

262.

263.

424 pav. Kamštinė grindų danga

5.8. BETONO GRINDŲ PRIEŽIŪRA Betono grindys yra: • lauko; • vidaus (dekoratyvinės). Jos yra labai ilgaamžiškos. Dažniausiai betoninės grindys įrengiamos sandėliuose, automobilių aikštelėse, garažuose, archyvuose, gamybinėse patalpose, parduotuvėse, viešuosiuose pastatuose, angaruose, šaldytuvuose, skerdyklose, čiuožyklose, prieplaukose, riedučių arenose − t. y. ten, kur reikalinga ilgaamžė ir atspari dinaminiam poveikiui grindų danga.

Vidinių dekoratyvinių ir lauko betoninių grindų priežiūra yra skirtinga. Valant dekoratyvines betono grindis, pirmiausia jos nušluojamos ,siekiant pašalinti dulkes ir prie grindų neprikibusius nešvarumus. Po to į kibirą įpilama vandens ir šiek tiek grindų ploviklio. Betoninių grindų valymui tinka ir švelnus indų ploviklis. Šlapią skudurą išmirkyti vandenyje su plovikliu ir gerai išgręžti. Valyti grindis reikia nedidelėmis atkarpomis, nuolatos perplaunant skudurą ir gerai jį nugręžiant. Grindys baigiamos plauti švariu vandeniu be ploviklio.Norint, kad grindys spindėtų švara, būtų tvirtos ir kuo ilgiau tarnautų, kas 3–4 metus jas būtina iš naujo padengti įvairiomis apsauginėmis ir izoliacinėmis medžiagomis. Tai atliekama specialiais prietaisais ir tirpalais. Nepaisant to, kad betoninės grindys atsparios dėmėms, jei išpilti skysčiai nebus nuvalyti ir leista jiems nudžiūti, dėmės gali likti, nes betonas – porėta medžiaga, tad skysčiams, tokiems kaip rašalas, įsigėrus grindyse, gali likti žymė. Norint to išvengti, išpiltus skysčius skubiai reikia nuvalyti sausa šluoste. Jei toks dėmės valymas nepadeda, tada dėmę reikia apipurkšti specialiu betoninėms grindims skirtu valikliu ir palikti jį ten 15–20 minučių. Vėliau viską nusausinti sausa šluoste – dėmės turėtų nelikti. Norint išsaugoti betoninių grindų žvilgesį, jas reikia vaškuoti. Kadangi lauko betoninės grindys dažniausiai įrengiamos sandėliuose, garažuose, automobilių aikštelėse, todėl ir priežiūra tokių grindų yra skiriasi nuo vidaus betono grindų.

426 pav. Lauko betoninės grindys

425 pav. Vidaus (dekoratyvinės) betono grindys

264.

Iš pradžių iš patalpos yra išnešami visi daiktai. Grindys turi likti visiškai tuščios., nusiurbiamos arba nušluojamos dulkės. Patogiau naudoti dulkių siurblį, nes jis nešvarumus surenka kruopščiau nei šluota. Tuomet prijungiama žarna prie vandens šaltinio ir atsukama visa galia, naudojant purškiamąjį antgalį. Nupurkškiamos visoss grindys, pradedant nuo prieangio ir judant į priekį plačiais mostais iš vienos pusės į kitą. Ypač atidžiai nupurškiami kampai, nes ten kaupiasi daugiausia nešvarumų. Kol grindys dar šlapios, apibarstomos grūdėtuoju valikliu. Grindų šepečiu įtrinamas

265.

valiklis. Viskas vėl nuplaunama žarna. Jei grindys itin nešvarios, galima valyti aukšto slėgio valymo mašina.

5.9. NEDAŽYTO MEDŽIO GRINDŲ PRIEŽIŪRA Nedažyto medžio grindys kasdien atsargiai, kad mažiau kiltų dulkių, šluojamos šepečiu. Šluoti reikia neskubant, nešvaistant šepečio išilgai lentų, tada išsivalo ir tarpai tarp lentų. Kad mažiau dulkėtų, grindys drėkinamos vandeniu, sniegu ar drėgnomis medžio pjuvenomis. Sąšlavoms sušluoti reikia turėti semtuvėlį ir šepetėlį. Grindis geriausia plauti švariu, drungnu vandeniu, kur reikia – pašveičiama kietu šepečiu. Būtina dažnai keisti vandenį. Geriausia grindis plauti dalimis ir iš karto nusausinti, tada jos mažiau prisigeria vandens. Vanduo grindims kenkia: jis patenka į plyšius, mediena išbrinksta ir deformuojasi.

427 pav. Aukšto slėgio valymo aparatas Šios mašinos puikiai išvalo pasenusias riebalų, benzino dėmes ir tepalus. Sausam betono grindų valymui gali būti naudojamos grindų šlavimo mašinos, kurios yra lengvai valdomos, dirbdamos visiškai nekelia dulkių ir yra kelis kartus greitesnės už žmogų, dirbantį su kibiru ir šluota.

428 pav. Grindų šlavimo mašina

266.

429 pav. Nedažyto medžio grindys

5.10. DAŽYTO MEDŽIO GRINDŲ PRIEŽIŪRA Dažyto medžio grindys kasdien iššluojamos drėgna minkšta šluoste. Jei reikia pašveisti, tai daroma minkštu šepečiu. Dažytoms grindims plauti galima naudoti silpnas pamuiles. Per daug stiprūs šarmai nuėda dažus. Dažyto medžio grindis galima vaškuoti ir lakuoti.

430 pav. Dažyto medžio grindys

267.

Naudojami įvairiausi valikliai, kurie tinka dažyto medžio grindims valyti. Valant šiais valikliais, nuo grindų pašalinamas purvas, senas apsauginis sluoksnis, susidaro naujas apsauginis sluoksnis. Valikliai dezinfekuoja ir suteikia malonų kvapą. Išplautas tokiomis valomosiomis priemonėmis grindis reikia perplauti švariu vandeniu ir nusausinti.

431 pav. Dažyto medžio grindys Norint kad ilgiau tarnautų tiek dažyto, tiek nedažyto medžio grindys, reikia prie lauko durų patiesti kilimėlį kojoms nusivalyti, kad purvas, smėlis ir drėgmė nuo batų nepatektų ant medinių grindų ir jų nesugadintų. Po baldų kojelėmis reikėtų užklijuoti veltinio gabalėlius, kad stumdomi baldai nesubraižytų grindų, plastmasinius kėdžių ratukus pakeisti guminiais, po kėdėmis su ratukais patiesti specialius kilimėlius. Natūralus medis reaguoja į temperatūros ir santykinės oro drėgmės pokyčius. Patalpose, kur įrengtos medinės grindys, būtina palaikyti 50–65 proc. santykinę oro drėgmę ir +18±22 ºC temperatūrą. NAUDINGI PATARIMAI • Tirštus teršalus, pavyzdžiui, kavos tirščius, nuo kiliminės dangos galima surinkti šaukštu ar peilio bukąja dalimi. Jokiu būdu negramdyti suteptos vietos, nes galima pažeisti pluoštą. Sudžiūvusius teršalus galima suskaldyti ir nusiurbti dulkių siurbliu. • Sunkiai pašalinamas sintetinių dangų dėmes galima valyti bespalviu indų plovikliu, acetonu, silpnu amoniako tirpalu, vaitspiritu, mineraliniu terpentinu ir acto tirpalu. Vilnonėms dangoms valyti tinka vilnos skalbiklio ir acto tirpalas, acetonas, vaitspiritas, terpentinas, denatūruotas spiritas. • Alaus, medaus, kavos ir kitų maisto produktų dėmėms valyti tinka šiltas vanduo ir kilimų šampūnas. Klijus, dažus, kraują, batų tepalą, aliejų reikėtų valyti terpentinu, o tik paskui šampūnu. Šratinuko tušo dėmes, lūpų dažus, nagų laką

268.

galima ištirpinti acetonu. • Linoleumas neplaunamas su soda, nes jis greitai nustoja blizgėjęs ir pradeda blukti. • Linoleumas geriau nusiplaus, kai į vandenį įpilsime truputį acto. Išdžiūvęs jis atrodys kaip išvaškuotas. • Kartą per mėnesį linoleum galima patrinti šluoste, suvilgyta šviežiame piene, paskui išblizginti. • Rašalo dėmes nuo linoleumo galima nutrinti pemza. Likusius pėdsakus pavalyti aliejumi arba pokostu, paskui gerai nublizginti vilnone minkšta šluoste. • Labai išsitrynusias linoleumo vietas galima nudažyti tos pačios spalvos aliejiniais dažais. • PVC dangą reikia saugoti nuo kontakto su batų tepalu, plaukų losjonu, dažais, gyvulių išmatomis, guma ar guminiais daiktais. Visi jie palieka neišvalomas dėmes ir chemiškai pažeidžia dangą. • Tepalų dėmės ant betono grindų valomos storu sluoksniu užberiant kačių dėžutėms naudojamo smėliuko. Paliekama 3–4 dienoms. Jei tai nepadeda, dėmę užiberti sausu betono mišiniu. Paliekama trims dienoms. Tiesa, negalima pamiršti, kad sauso betono negalima supilti į klozetą, kriauklę ar nuotėkų vamzdžius – jis juos užkimš. • Parketo negalima plauti karštu vandeniu – jis minkština medieną ir gadina paviršių. • Jeigu parketas atrodo numindytas, reikia nugrandyti nešvarumų sluoksnį peiliu arba skutikliu, paskui nuvalyti grindų paviršių spiritu ir gerai įtrinti specialia pasta. Palaukti, kol ji įsigers, ir tik tada pradėti blizginti parketą. • Padangų žymės ant betono grindų valomos, naudojant riebalų šalinimo priemones.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Kokia yra kasdieninė parketo priežiūra? Kokiomis savybėmis pasižymi laminato grindų danga? Kokia viešbutyje kiliminės dangos paskirtis? Kokius žinote dulkių siurblius? Trumpai juos apibūdinkite. Kuo nuo kitų dulkių siurblių skiriasi cikloniniai dulkių siurbliai? Kokia pati pažeidžiamiausia keramikinių plytelių grindų dangos vieta? Kaip valomas linoleumas? Kaip skirstomos betono grindys? Kuo skiriasi dažyto ir nedažyto medžio grindų dangos priežiūra?

269.

Nedažyto medžio baldai

6. BALDŲ VALYMAS IR PRIEŽIŪRA Gerai prižiūrimi baldai tarnauja ilgą laiką. Skirtingų rūšių baldus reikia valyti skirtingai. Baldų rūšys

Mediniai

Stikliniai

Minkšti

Metaliniai

Odiniai

Plastikiniai

6.1. MEDINIŲ BALDŲ VALYMAS IR PRIEŽIŪRA Mediniai baldai sparčiai populiarėja. Žmonėms jie dažniausiai sukelia teigiamas emocijas, maloniai nuteikia medžio šiluma ir kvapas. Pagrindinis spinduliuojančių šiluma medinių baldų privalumas – ilgaamžiškumas ir patvarumas. Baldai gali tarnauti kelis šimtus metų. Net šimtą metų perkopusius medinius baldus galima sėkmingai restauruoti ir prikelti antram gyvenimui. Nors gaminant ir baldai, ir pati mediena impregnuojami, o užbaigtas baldas nulakuojamas, mediniai baldai reikalauja priežiūros. Mediniai baldai

432 pav. Nedažyto medžio baldai

Nedažyto medžio baldai

Dažyti mediniai baldai

Poliruoti mediniai baldai

Lakuoti mediniai baldai

Ant baldų paviršių atsiradę nešvarumai nuvalomi kiek galima greičiau. Vanduo gali palikti ant baldo šviesias dėmes, o kvepalai, alkoholis, priemonės po skutimosi ir medikamentai – apgadinti apdailą.

270.

Juos galima valyti švelniomis priemonėmis, trinti smėliu ir nuplauti. Šveisti galima tik išilgai lentų. Balinama su chlorkalkėmis. Dezinfekuojama verdančiu vandeniu. Džiovinti geriausia saulėje, nes saulė baldus balina ir dezinfekuoja. Jeigu baldai pinti iš vytelių ar nendrių, pirmiausia reikėtų išsiurbti ar išpūsti dulkes dulkių siurbliu, vėliau nušveisti skystame ploviklyje sumirkytu šepetėliu, perplauti švariu vandeniu ir išdžiovinti. Pintų baldų džiovinti saulėje nepatartina, nes jie labiau braška. Kad blizgėtų, juos galima vaškuoti grindų ar baldų vašku iš abiejų pusių. Nešveičiama su soda, medžio pelenais, nes gelsta. Jokiu būdu negalima naudoti cheminių ir braižančių plovimo priemonių. Medinių baldų negalima gremžti, skusti.

271.

Dažyto medžio baldai Dažyti mediniai baldai yra higieniški, lengvai valomi, bet jautrūs temperatūrai, stipriems šarmams. Kenkia šveitimas aštriu šepečiu, šveičiamaisiais milteliais. Jų paviršius plaunamas silpnu ūkiško muilo tirpalu, šiltu amoniako arba silpnais rūgšties tirpalais. Perplauti baldai sausai nušluostomi. Ant šių baldų negalima statyti karštų indų. Atnaujinti galima perdažant. Dėmės valomos amoniako ir vandens mišiniu (1:6) arba terpentinu ir amoniaku. Musių dėmės – žibale sudrėkintu audiniu arba svogūno griežinėliu.

434 pav. Poliruoti baldai

433 pav. Dažyto medžio baldai

Poliruoti baldai Poliruoti baldai labai praktiški. Polieterinio lako danga sudaro pakankamai tvirtą plėvelę, kuriai valyti tinka daugelis priemonių. Poliruotus baldus reikia prižiūrėti ir valyti taip, kad jie neprarastų blizgesio, nesusibraižytų ir neatsirastų dėmių. Išvalyti tokius baldus yra sudėtinga, nes plonas medienos paviršius gali būti lengvai pažeidžiamas. Poliruoti baldai bijo drėgmės, alkoholio, stiprių saulės spindulių. Poliruotus baldus gadina vanduo, todėl jokiu būdu jų negalima valyti drėgnu skuduru. Dulkės šluostomos minkštu audiniu (flanele, pliušu), sumirkytu šiltame glicerino ir vandens mišinyje. Toks audinys gerai sugeria dulkes. Kad dulkių nusėstų mažiau, valyti reikia antistatiko ir vandens mišiniu (1:8). Kasdieniam valymui tinka speciali servetėlė. Ji ne tik pašalina dulkes, bet valomą paviršių dar padengia plonu antistatiko sluoksniu. Tinka ir automobilių stiklų valymo servetėlės. Jokiu būdu nenaudotini skalbimo milteliai, nes politūra šviesėja ir nyksta. Poliruotus baldus rekomenduojama periodiškai atnaujinti skys-čiais: ,,Polirolis“, ,,Polirolis–2“, ,,Polirolis–3“, ,,Polirolis–4“, pastomis: ,,Prima“, ,,Baldų gaivintojas“, aerozoliais: ,,Komfort“, ,,Skystas vaškas“, ,,Antik“. Prieš tai nuo poliruotų baldų paviršiaus nušluostomos dulkės ir purvas. Valoma su dviem šluostėmis: viena, sudrėkinta atnaujintoju, o po 10–20 min. – sausa, kol politūra pradeda blizgėti. Skystos priemonės gerai valo riebalus ir vandenyje tirpstančius nešvarumus, atgaivina politūros blizgesį. Aerozoliai – patys patogiausi. Jų reikia nedaug, o paviršiui jie suteikia vandenį atstumiančių savybių.

272.

Ant pliko poliruoto baldo negalima statyti kietų daiktų, indų, įrankių, nes jie gali subraižyti jų paviršių.

Lakuoti baldai Lakuoti baldai prižiūrimi panašiai kaip ir poliruoti. Jų paviršius padengtas skaidriu laku: spiritiniu arba nitroceliulioziniu. Patvaresnis nitrolako paviršius. Tokie baldai valomi su sausu flaneliniu audiniu, sudrėkintu šilto glicerino ir vandens mišiniu. Yra specialių servetėlių, įvairių poliravimo preparatų.

435 pav. Lakuoti baldai

273.

Kad lakuotų baldų paviršius blizgėtų, valoma sukamaisiais judesiais augalinio aliejaus ir terpentino mišiniu (2:1). Norint, kad mediniai baldai ilgai tarnautų, neužtenka juos tinkamai prižiūrėti. Didžiausi medinių baldų priešai – saulė, drėgmė, vanduo, staigūs oro pasikeitimai, didelis karštis ir didelis šaltis.

6.2. PLASTIKINIŲ BALDŲ VALYMAS IR PRIEŽIŪRA Plastikiniai baldai – dailūs, atsparūs cheminiam ir šilumos poveikiui, turi geras higienines savybes.

436 pav. Medis, veikiamas saulės ir lietaus praranda spalvą

437 pav. Plastikiniai baldai

Labai svarbu jiems surasti gerą vietą – kad nebūtų arti radiatoriaus, kondicionieriaus ar lango. Nuo radiatoriaus sklindanti šiluma ir per langą besiskverbiantys saulės spinduliai ilgainiui gali pakenkti – baldai ims skilinėti, keisti spalvą. Nuo saulės spindulių apsaugomi įvairiais užtiesalais. Mediniai baldai gali išdžiūti šildymo laikotarpiu, todėl patariama drėkinti namų orą (tai gali būti indai su vandeniu, akvariumai, vazos, kuriose pamerktos gėlių puokštės). Esant mažesnei nei 55% oro drėgmei, atsiranda didelė rizika, kad baldas sutrūkinės.

Tokius baldus lengva prižiūrėti, jie nereaguoja į karštą skystį. Geriausia juos valyti sintetiniais skalbikliais, o po to perplauti antistatine priemone, kad neįsielektrintų. Negalima valyti tirpikliais ir aštriomis valomosiomis priemonėmis, nes taip suraižomas paviršius. Atsiradusias dėmes galima pašalinti, naudojant šiek tiek aštresnę šluostę. Negalima naudoti jokių balinamųjų priemonių, kurių sudėtyje yra chloro, nes tai gadina paviršių. Pelėsius šalinti reikia su specialia pelėsius naikinančia priemone.

274.

275.

6.3. ODINIŲ BALDŲ VALYMAS IR PRIEŽIŪRA

6.4. METALINIŲ BALDŲ VALYMAS IR RPEIŽIŪRA

Oda aptrauktų baldų kasdieninė priežiūra – valyti dulkes ir išblizginti odą. Odai valyti nenaudojami tirpikliai, spiritas, acetonas, muilas ir skalbimo milteliai. Valymui naudojamas specialus kremas. Svarbu gerai išvalyti baldų raukšles. Odą reikia reguliariai nušluostyti minkšta drėgna šluoste bei nusiurbti dulkių siurbliu.

439 pav. Metaliniai baldai Metalinius baldus prižiūrėti nesunku, tačiau didžiausias jų priešas - rūdys, todėl juos reikia saugoti nuo vandens. Ant baldų atsiradę nešvarumai valomi muiluotu vandeniu arba priemonėmis, skirtomis valyti metaliniams paviršiams. Dauguma šiuolaikinių metalinių baldų yra apsaugotos nuo rūdijimo, tačiau nepakenks, jeigu retsykiais jie bus pertepami specialia nuo rūdžių apsaugančia pasta.

6.5. MINKŠTŲ BALDŲ VALYMAS IR PRIEŽIŪRA

438 pav. Odiniai baldai Jei ant odinio baldo pateko skysčių, drėgmės perteklius nušluostomas sausu audiniu arba kempine, nelaukiant, kol oda išdžius pati. Jei būtina, dėmes galima patrinti servetėle, sudrėkinta silpnu muilo tirpalu, o vėliau išdžiovinti sausu vilnoniu audiniu. Jei ant odos pateko augalinės ar gyvulinės kilmės riebalų, dėmė nuvaloma sausu audiniu ir kuriam laikui paliekama. Odinių baldų valymui naudojamos tik specialios odai valyti skirtos priemonės. Kad odiniai baldai mažiau terštųsi, ant sėdimų vietų galima uždėti plonas dekoratyvines pagalvėles.

276.

Minkštus gobeleninius baldus pirmiausia reikia išsiurbti dulkių siurbliu, nepamirštant tarpų tarp baldo sujungimų, paskui paimti drėgną šluostę, ją dėti ant baldo ir gerai išmušti kol dulkės nusės ant drėgno audinio. Skudurėlį išplauti ir taip kartoti keletą kartų, kol šluostė po mušimo liks švari. Paskutiniam mušimui galima naudoti acto tirpalą – vienas valgomasis šaukštas acto litrui vandens. Šis tirpalas panaikins nemalonius kvapus. Galiausiai paimti vilnos šluostę, pamirkyti muiluotame vandenyje arba vandenyje su baldų valymui skirtu skysčiu, gerai nugręžti ir ištrinkti. Nuvalyti sausu skudurėliu arba šepečių ir palikti patalpą prasivėdinti. Minkšti baldai greitai sugeria dulkes. Valoma ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Geriausia, siurbiant kilimus, dulkių siurbliu išsiurbti ir minkštus baldus. To ne visada pakanka, todėl kartais reikėtų sofą, fotelius, kėdes apdengti sena, bet švaria paklode, sudrėkinta acto rūgšties tirpale (1–2 šaukštai – 1 1 vandens) ir lengvai daužyti. Susitepusį audinį išskalbti, gerai išgręžti, vėl sudrėkinti tame tirpale ir viską pakartoti. Baigiama valyti sausu šepečiu. Dulkes nuo baldų apmušalų galima valyti kietu šepečiu, apvyniotu dvigubu marlės sluoksniu, sudrėkintu sūriame vandenyje. Dabar baldų gamyboje dažnai naudojamos polimerinės medžiagos, turinčios antimikrobinių savybių. Mikrobai su dulkėmis, nusėdę ant latekso kempinės, žūsta. Pliušu, aksomu aptrauktų baldų valyti siurbliu ar kietu šepečiu nerekomenduojama. Jie kasdien pagal plauką pavalomi sausa medžiaga. Retkarčiais šie paviršiai valomi kempine, sudrėkinta šiltame vandenyje.

277.

6.6. STIKLINIŲ BALDŲ VALYMAS IR PRIEŽIŪRA Paprasto ir matinio stiklo baldų priežiūra yra šiek tiek skirtinga. Paprastą stiklą galima apsaugoti nuo dulkių, valant švaria minkšta šluoste ar stiklui skirtais valikliais. Priešingai, ant matinio stiklo purkšti stiklo valiklio negalima. Matinį stiklą reikėtų saugoti nuo riebalų ir panašių nešvarumų, nes nuo jų atsiranda labai sunkiai išvalomos dėmės. Valoma drėgna šluoste ir nusausinama.

442 pav. Stikliniai baldai 440 pav. Minkšti baldai

NAUDINGI PATARIMAI • Ant odinių baldų negalima dėti laikraščių ar žurnalų, nes jie gali palikti dėmes. • Brangius baldus galima nublizginti, išvaškavus bičių vašku (kartą ar du per metus). • Valymo priemonę išbandyti nematomoje apmušalo vietoje. • Degtine sugadintą politūrą reikia apibarstyti 1,5 cm smulkios druskos sluoksniu ir palikti 1–1,5 val. Galiausiai druska nubraukiama ir šluostoma sausa linine šluoste. • Lakuoti baldai atnaujinami žibalu, paskui išblizginami vilnoniu audiniu. Žibalas naikina ir musių pėdsakus.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI 441 pav. Minkštų baldų siurbimo antgalis Dėmes iš gobelenu aptrauktų baldų valome sausomis, purškiamomis ar miltelių pavidalo priemonėmis. Gobelenas valomas ir plaunančiu dulkių siurbliu. Į dulkių siurblį pilama vandens ir plovimo priemonės. Dėmės valomos ir dėmių valikliais, priklausomai nuo to, kokia dėmė (vyno, riebalų, kavos ir kt.) ant gobeleno. Kad minkštų baldų nekapotų kandys, vieną kartą per 3–4 mėn. naudotini preparatai ,,Supromit“, ,,Aeroantimol“, ,,Keracid“ ir kiti.

278.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Kokias žinote baldų rūšis? Kaip prižiūrimi mediniai baldai? Kokie plastikinių baldų privalumai? Kokiomis cheminėmis priemonėmis valomi odiniai baldai? Koks didžiausias metalinių baldų priešas? Kaip ir kuo valomos dėmės iš minkštų baldų? Kuo ypatinga stiklinių baldų priežiūra?

279.

7. APGYVENDINIMO ĮMONIŲ INTERJERO ĮRANGA IR ERDVĖ Įrengiant bet kokią apgyvendinimo įstaigą (viešbutį, kaimo turizmo sodybą, vasarnamį ir kt.), būtina vadovautis rekomendacijomis interjerui: pastato vidaus apdailai (spalvoms, medžiagoms), erdvių išdėstymui (gyvenamųjų kambarių bei kitų patalpų išplanavimui), baldams, įrengimams.

• Sekcijiniai baldai – baldai, susidedantys iš atskirų sekcijų, t. y. užbaigtų dalių. Tokių baldų dalis galima statyti atskirai, vieną ant kitos arba vieną šalia kitos. Sekcijiniai baldai yra vienodų matmenų ir apdailos, tad juos galima pirkti dalimis.

Interjero komponentai: • įranga, • erdvė, • dekoras.

7.1. INTERJERO ĮRANGA Baldai. Pagrindinė rekomendacija patalpos švarai ir tvarkai palaikyti bei sukurti jaukumo įspūdį – kambarys neturi būti perkrautas baldais. Baldai turi atitikti patalpos plotą, savo paskirtį, būti patogūs ir lengvai valomi. Pagal formą, paskirtį bei patogumą skiriami tokie baldų tipai: • Kombinuoti baldai – tai tokie baldai, kai vienas jų turi kelias paskirtis (pvz., spinta knygoms ar indams). Tokie baldai labiau tinka kambariams ar numeriams, vasarnamiui.

443 pav. Kombinuoti baldai

280.

444 pav. Sekcijiniai baldai • Transformuojami baldai – baldai, įgalinantys keisti jų formą, matmenis bei paskirtį (pvz., sofa – lova; sulankstomas pietų stalas). Tokie baldai labai patogūs kaimo turizmo sodyboje nuomuojamame kambaryje arba vasarnamyje, kur kambarys atitinka kelias paskirtis.

445 pav. Sulankstoma sofa

281.

• Komplektiniai baldai – tai vienos spalvos, vieno stiliaus, vienodos apdailos baldai. Komplektiniais baldais apstatomi vienos paskirties kambariai: miegamasis, svetainė, virtuvė. Naudojant kambarius kelioms paskirtims (pvz., miegamasis – svetainė, svetainė – valgomasis), juos galima suskirstyti į funkcines zonas, apstatant skirtingais baldais.

Rekomenduotini baldai vienos paskirties kambariams Miegamasis

Lova arba lovos

Spintelės prie lovų

Spinta drabužiams

Tualetinis stalelis su veidrodžiu

Komoda

1 - 2 kėdės

Bufetas su mini baru

Knygų spinta

Svetainė arba poilsio kambarys

446 pav. Komplektiniai baldai Vaikams skirtame kambaryje labiau tinka surenkami baldai, kurie ,,auga“ kartu su vaiku – dėl daugybės angų baldų plokštėse baldai praplečiami, susiaurinami, pakeliami ar nuleidžiami.

Sofa

Žurnalinis stalelis

Televizoriaus stalelis

2 minkšti krėslai

Darbo kabinetas

Rašomasis stalas

Kėdė

Knygų spinta

Stalelis kavai

1 - 2 minkšti krėslai

447 pav. Vaikų baldai

282.

283.

Baldai turi stovėti tinkamu atstumu nuo šildymo įrenginių, langų, durų, neužstoti šviesos. Tarp baldų turi būti patogūs praėjimai. Židinys. Tai paprasčiausia krosnis su atvira, dažniausiai nišos pavidalo pakura; patalpą šildo degančio kuro šiluminis spinduliavimas. Židinys šilumos atiduoda 5–8 kartus mažiau negu krosnis. Patalpa šildoma netolygiai. Židinys praranda svarbiausią savo kaip šilumos šaltinio, funkciją – vis dažniau naudojamas kaip jaukumui, romantikos įspūdžiui sukurti. Židiniai daromi iš akmenų, plytų, betono, metalo, keramikos, marmuro ir kt. medžiagų. Židiniai puošiami marmuru, granitu, išklojami kokliais arba keraminėmis plytelėmis.

Svetainei apšviesti reikalingas kelių rūšių apšvietimas. Rekomenduojamas bendras apšvietimas, kuris, priklausomai nuo nuotaikos ar užsiėmimo, būtų reguliuojamas. Būtiniausiose vietose patartina įtaisyti atskirus stalinius ar sieninius šviestuvus.

451 pav. Bendras kambario apšvietimas

452 pav. Papildomas svetainės apšvietimas

Valgomojo apšvietimui svarbiausias reikalavimas – gerai apšviestas pietų stalas. Serviravimo stalelį galima apšviesti papildomais sieniniais ar lubų šviestuvais. 448 pav. Židinys svetainėje Apšvietimo įranga. Natūrali saulės šviesa į patalpas patenka pro langus, kurių plotas turi sudaryti 1/6–1/7 grindų ploto. Dirbtinio apšvietimo taškai turi būti bendri – skirti visam kambariui apšviesti; ir vietiniai – darbo vietai apšviesti. Svarbiausia patalpos apšvietimo įranga – šviestuvai.

449 pav. Viso kambario apšvietimas

284.

450 pav. Darbo vietos apšvietimas

453 pav. Pietų stalo apšvietimas

285.

Miegamajam reikia lengvo bendro apšvietimo ir reguliuojamų atskirų šviestuvų ant naktinių stalelių bei drabužių spintoje

454 pav. Miegamojo apšvietimas Vonios ir tualeto kambaryje saugumo sumetimais labiausiai tinka pritvirtinti prie lubų ar sienų šviestuvai. Vonios (dušo) kambaryje patartina be bendrojo apšvietimo dar pritaisyti šviestuvus virš veidrodžio bei dušo kabinos.

456 pav. Laiptų apšvietimas Vaikų žaidimo kambariui labai tinka lubose įmontuoti šviestuvai, kad būtų saugu vaikams žaidžiant. Vietinis apšvietimas būtinas vaikų kambaryje ant rašomojo stalo bei prie lovos.

455 pav. Vonios kambario apšvietimas Laiptus bei prieškambarį rekomenduojama apšviesti ryškia ir tolygia spalva. Laiptai apšviečiami taip, kad pakopų plokštumos būtų apšviestos, o statmeni pakilimai liktų šešėlyje. Dažnai vietoj bendro apšvietimo naudojami sieniniai šviestuvai su žemyn nukreiptu šviesos srautu. 457 pav. Vaikų kambario apšvietimas

286.

287.

Virtuvei reikia gero pagrindinių darbo vietų (viryklės, plautuvės bei valgių gaminimo zonos) apšvietimo. Reikalingas ne per daug ryškus bendras virtuvės apšvietimas. Taip pat rekomenduojama apšviesti pakabinamų spintelių vidų bei pastatomų spintelių paviršių. Pastatomų spintelių paviršių galima apšviesti pailgais matiniais šviestuvais, pritaisytais po pakabinamomis spintelėmis.

7.3. APGYVENDINIMO ĮMONIŲ INTERJERO DEKORAS Spalva – vienas pagrindinių dalykų, lemiančių ne tik dekoratyvinį – estetinį, bet ir psichologinį interjero klimatą, todėl, įrenginėjant patalpas, reikia žinoti spalvų derinimo principus. Egzistuoja keli svarbiausi spalvų derinimo principai: 1. Vieno spektro spalvinėje gamoje esantys tonai (pvz., raudona – rausvai oranžinė – oranžinė –geltona) švelniai dera tarpusavyje. 2. Kontrastingos spektro spalvos (pvz., raudona – žalia; oranžinė – mėlyna; geltona – violetinė) paryškina ir suintensyvina viena kitą. Taip dekoruotas interjeras vadinamas polichrominiu. 3. Neutralios spalvos (juoda, balta, pilka) suteikia patalpai rafinuotumo ir elegancijos. 4. Monochrominis interjeras (dominuoja vienas pagrindinis tonas). Spalvomis galima vizualiai pakoreguoti patalpos dydį ir formą. Baltai dažytos lubos vizualiai paaukština kambarį, tamsios – pažemina. Pilkšvai žali ir melsvi atspalviai vizualiai mažina, o pilkšvai balti – plečia. Šviesūs tonai pakelia nuotaiką ir didina darbingumą, optiškai atitolina daiktus, praplečia erdvę. Šiltos spalvos (pvz., raudona audrina jausmus, kelia apetitą, skatina dėmesį, aktyvumą) naudojamos intensyviai veiklai skirtose patalpose, o šaltos (pvz., mėlyna spalva ramina, atpalaiduoja) – poilsiui, susikaupimui skirtose patalpose. Rekomenduojama miegamuosius ar poilsio kambarius dekoruoti mėlyna spalva, o svetainę, valgomąjį – oranžine, raudona, geltona.

458 pav. Virtuvės apšvietimas

7.2. INTERJERO ERDVĖS Svetainei arba poilsio kambariui įrengti paprastai naudojama šviesiausia ir erdviausia pastato patalpa su langais į pietvakarius ar pietryčius. Miegamajam skiriamas gerai vėdinamas nepereinamas kambarys su langais į rytus ar pietryčius, kad į jį bent keletą valandų per dieną šviestų tiesioginiai saulės spinduliai. Virtuvė ir kitos pagalbinės patalpos įrengiamos šiaurės ar rytų pusėje.

288.

459 pav. Mėlyna miegamojo spalva veikia raminančiai

460 pav. Oranžinė svetainės sienų spalva

289.

Stambiai raštuotomis apdailos medžiagomis galima dekoruoti tik aukštas ir gana dideles patalpas.

461 pav. Vaikų kambario ryškių spalvų sienos Maži koridoriai, holai dekoruojami šviesiomis, šiltomis spalvomis. Dienos šviesos lempų apšvietimas pilkina ir šaldo spalvas. Neutralių spalvų interjere išraiškingai atrodo vienspalvis akcentas: baldas, vaza, šviestuvas ir pan. To paties akcento siluetas gali būti stipriai išryškintas polichrominiame interjere. Nereikia pamiršti grindų, durų ar lubų dekoro – prie jo derinama sienų apdaila ir kiti patalpos elementai. Patalpos apdailos medžiagos bei audiniai lemia interjero pobūdį, koloritą ir nuotaiką. Vertikalių juostų tapetai ar užuolaidos vizualiai sukuria aukštesnio kambario vaizdą, o horizontalių juostų – žemesnio, jaukesnio. 464 pav. Stambių raštų tapetai Vienas kambarys neturėtų būti dekoruotas keliomis skirtingų raštų, spalvų, struktūros medžiagomis. Vonios (dušo) kambarių, sanitarinių mazgų apdailos medžiagos turi būti atsparios drėgmei bei vandeniui. Interjero apdailos medžiagų pasirinkimą lemia patalpų savininko skonis, iniciatyva, išmonė ir finansinės galimybės.

462 pav. Horizontalių juostų tapetai kambaryje

290.

463 pav. Vertikalių juostų tapetai kambaryje

Būtina žinoti ! Visos patalpos turi būti saugios, dekoruotos netoksiškomis medžiagomis, su garso izoliacija bei tvarkinga elektros instaliacija, gerai ventiliuojamos ir nuolat prižiūrimos.

291.

7.4. KAMBARIŲ PUOŠYBOS ELEMENTAI • • • •

Minkšti priedai. Kambariniai augalai. Suvenyrai, meno kūriniai. Kiti.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI 1. Kokius žinote baldų tipus? 2. Apibūdinkite sekcijinius baldus. 3. Kokia svarbiausia patalpų apšvietimo įranga? 4. Koks svarbiausias reikalavimas valgomojo apšvietimui? 5. Kokie svarbiausi spalvų derinimo principai? 6. Išvardinkite kambarių puošimo elementus.

465 pav. Kambarių puošimo elementai: kilimas ir pagalvėlės

466 pav. Kambariniai augalai

467 pav. Meno kūriniai kambaryje

Minkšti priedai – tai dažniausiai naudojami kambarių puošybos elementai: kilimai, užuolaidos, portjeros, pagalvėlės, drapiruotės, staltiesės, servetėlės ir pan. Nuo to, koks audinys parenkamas minkštiems priedams, priklauso viso kambario stilius: juo sukuriamas jaukumo, šilumos bei darnos įspūdis.

292.

293.

8. APGYVENDINIMO ĮMONIŲ TERITORIJA IR APLINKA Apgyvendinimo įmonių aplinka turi tarnauti žmogaus labui. Jose esantys daiktai privalo padėti ilsėtis, dirbti. Jų paskirtis – sukurti džiugią atmosferą, pakelti nuotaiką. Patogūs baldai, puošybos elementai turi turėti meninį pradą. Tai ne tik vidaus interjeras, bet ir gatvių, aikščių prie apgyvendinimo įmonių pastato architektūrinis sprendimas. Reklama ir informaciniai užrašai – meniški ir aiškaus šrifto. Čia gali padėti dekoratyvinės dailės pasitelkimas. Būtina atkreipti dėmesį į spalvas, nes jos labai veikia žmogų, jo nuotaiką, savijautą. Spalviniai baldų, tapetų, buitinių prietaisų, papuošalų santykiai turi sukurti erdvumo, laisvumo pojūtį. Dekoratyvinės taikomosios dailės kūriniams, paveikslams reikia surasti tinkamą vietą ir foną. Svarbus fojė, restoranų, kavinių, kambarių elementas – apželdinimas. Žaluma gerina mikroklimatą. Renkantis augalus, būtina atkreipti dėmesį, kiek šviesos patenka į patalpas. Reiktų žinoti, jog didesniems augalams reikalingos erdvios patalpos (palmėms, kiparisams, apelsinmedžiams). Augalus parinkti gali specialistas – floristas. Jis sugrupuos augalus, imituojant natūralias gamtos sąlygas, tinkamai suderins vienus augalus su kitais pagal žiedų ir lapų formą, spalvas. Reikiamas dėmesys skiriamas apgyvendinimo įmonių teritorijai. Tai pastato fasadas, kiemas, žalios vejos, nurodantys ir informuojantys ženklai, automobilių stovėjimo aikštelės.

468 pav. Viešbučio aplinka

294.

Kiekvieno viešbučio ar kaimo sodybos tvarka prasideda nuo prie jo esančios teritorijos nepriekaištingos priežiūros. Čia kasdien turi būti ideali švara. Tvarkymo darbai atliekami anksti ryte. Prižiūrimi šaligatviai, kurie priklauso pastatui, privažiuojamoji dalis. Teritorijos priežiūra žiemą ir vasarą skiriasi. Žiemą šalinama sniego danga nuo šaligatvių ir privažiavimų. Jeigu yra ledas – jis skaldomas, ledo gabalai kaupiami vienoje vietoje. Tai padaro kiemsargis. Vasarą jis plauna šaligatvį ir laisto aplink esančią žolę, gatvę. Už viešbučio žaliuosius plotus, t. y. gėlynus, poilsio aikšteles atsakinga viešbučio administracija, tačiau juos be papildomo užmokesčio prižiūri visas tarnautojų personalas. Apgyvendinimo įmonių žalieji plotai – tai grožis ir sveikata. Jie sulaiko dulkes, triukšmą nuo gatvės, valo orą. Žalios poilsio aikštelės rengiamos 20 m. nuo pastato. Čia statomi suoliukai, staliukai, tad patogu ir kai šalia restoranas. Didelė puošmena – gėlynai, gyvų gėlių sienos. Čia svarbu suderinti spalvas ir nepamiršti, iš kokio atstumo kompozicijos bus matomos. Jeigu didelis atstumas, tai ir gėlių aikštelės didelės, o jeigu mažas – mažos ir gėlių aikštelės, pačios gėlės smulkesnės. Gėlynai komponuojami su lauko akmenimis. Viešbučiuose, ypač prie jų įėjimo, praktikuojami gėlynai vazose, kurie lengvai nešiojami ir yra įvairių formų.

469 pav. Gėlynai prie apgyvendinimo įstaigų

295.

Vejų įrengimas ir priežiūra

Pievinės arba žydinčios vejos

Veja – vienas iš svarbiausių apgyvendinimo įstaigų kraštovaizdžio detalių. Atvykęs svečias tikrai atkreips dėmesį į išpuoselėtą ir tvarkingą žolės kilimą. Vejos skirstomas į keletą svarbiausių rūšių. Galima derinti skirtingas rūšis.

Parterinės vejos Parterinės vejos yra aukščiausios rūšies, dažnai vadinamos angliškomis pievelėmis. Jos įrengiamos prie pastatų fasadų, tarp dekoratyvinių želdinių, dažniausiai tose vietose, kur labai svarbu, kad ji būti tvarkinga ir nuolat prižiūrima. Kai kurios rūšys nėra atsparios mindymui, tad įprastai sodinami tose vietose, kur vaikštoma retai ir yra šalia įrengti takeliai. Sėjamos vienos arba dviejų rūšių sėklų mišiniu. Paprastai daromas drenažas, įrengiama automatinė vejos laistymo sistema. Tokia veja pjaunama kas 5–10 dienų, paliekant 2–3 cm aukščio.

Pievinės arba žydinčios vejos. Joms reikia mažai priežiūros, įrengiamos šalia vandens telkinių, kiemų kraštuose. Juose gali atsirasti lauko žolių, piktžolių, kurios nenaikinamos tampa vejos dalimi. Taip pat galima pasirinkti mišinį, kuriame būna ir daugiau rūšių žydinčių pievų augalų sėklų, tad pieva ne tik žaliuoja, bet ir pražysta. Šie mišiniai derinami iš vienmečių ir daugiamečių žolių bei žydinčių lauko gėlių. Tokios vejos paprastai pjaunamos 2 kartus: birželio mėnesio gale ir rugsėjo pabaigoje 5–7 cm aukštyje.

471 pav. Pievinė arba žydinti veja

Sportinės vejos

470 pav. Parterinės vejos

296.

Sportinės vejos tinkamos labai intensyviam mindymui ir veiklai ant jos. Jos naudojamos sporto arba žaidimo aikštelėse – vietose, kur vyksta nuolatinis vaikščiojimas.

297.

Laukinės vejos Laukinės vejos skirtos dideliems plotams, pjaunamos rečiau.

474 pav. Laukinė veja

Universalios vejos Universalios vejos skirtos didesniems plotams, dažniausiai įrengiamos parkuose, kiemuose. Pjaunamos 4–6 cm aukštyje, ilgametės, pakančios dažnam pjovimui, vaikščiojimui, mindžiojimui, aktyviai veiklai ant jos, atsparios sausrom bei pavėsiui, sėjamos žolių mišiniais. Gali būti laistomos rečiau, nepastoviai. 472 pav. Sportinė veja

Specialios paskirties vejos Specialios paskirties vejos. Šiai vejų grupei priskiriamos pakelių, pagelžkelių, šlaitų, orpo uostų, rekultivuojamų bei apsauginių plotų vejos. Jos užima gana didelius plotus. Tvarkingi keliai ir šalikelėse žaliuojančios lygios ir šienaujamos vejos – svarbus krašto kultūros rodiklis.

473 pav. Specialios paskirties veja

298.

475 pav. Universali veja

299.

Ruloninės vejos Ruloninė veja. Norint greitai įsirengti tokią veją, klojama specialiai išauginta velėna. Tokia veja būna atvežama rulonais ir išsirinkta veja yra suformuojama juos ištiesiant. Šis variantas yra brangesnis ir sudėtingesnis, nei vejos sodinimas iš sėklų, bet privalumas yra tai, kad nereikia laukti, kol veja bus matoma, ir vėliau ji nereikalauja daug priežiūros. Neatsitiks taip, kad bus netolygiai tankiai ar kai kuriose vietose visai neišdygusi. Tokie dalykai gali atsitikti, veją sėjant pačiam. Velėna labiau tinka nuožulnioms vietoms, nes sėklas gali būti išplautos stipresnio lietaus, išvengiama ir piktžolių, kurios neturėtų pralįsti pro velėną. 477 pav. Senos vejos pašalinimas

Dirvožemio lyginimas

476 pav. Ruloninė veja

Svarbu iš anksto paruošti dirvožemį, kad žemės paviršius būtų lygus su aikštelės kraštais, su kiemu ar takeliais. Jei bus dedamas papildomas geresnės žemės sluoksnis, reikia jį dėti taip, kad naujas sluoksnis susilygintų su kraštu. Įprastai užteks palikti 2,5 cm naujam sluoksniui. Nuėmus sluoksnį, reikia išrinkti išlindusius akmenis. Pirmiausia su grėbliu reikia išlyginti dirvą.

Dirvos paruošimas sėjai Norint turėti kokybišką veją, svarbiausią gerai paruošti tinkamą dirvą, naudoti geros kokybės ir tinkamas sėklas. Sodinant pavasarį – paruošti dirvožemį patartina rudenį ir atvirkščiai, ber dirvožemio perkasimą ir lyginimą reikia pakartoti ir prieš ruošiantis sėti. Žaliajam kilimui tinkamiausia silpnai rūgšti dirva (pH 5,5–6,5). Dirvožemis turėtų būti laidus orui ir vandeniui, derlingas. Geriausia, kad būtų apie 20 cm storio tinkamo dirvožemio sluoksnis. Pagerinti molingą žemę galima, įmaišius į ją rupaus smėlio ir kompostinės durpės. Tai reiktų daryti maždaug 15–20 cm dirvos sluoksnyje, sumaišant su naujuoju. Jei gruntas yra smėlingas, reikia įmaišyti medžiagų, kurios padėtų sulaikyti vandenį: molingo grunto ir durpių, komposto.

Senos vejos pašalinimas Jei būsimoje vejos vietoje yra piktžolių, būtina jas išnaikinti. Lietuvoje populiariausios piktžolės – varpučiai, kiaulpienės, kiečiai, usnys. Norint pašalinti senąją veją, dažniausiai pasirenkamas mechaninis šalinimo būdas. Kauptuko arba vejos žirklėmis galima išrauti žolę, ją supjaustyti. Pasirinkus cheminį būdą, reikia išsirinkti tinkamas medžiagas ir jų nepadauginti. Reikia nupurkšti naikinamus žaliuojančius augalus, naudoti akinius, respiratorių, kad purškiamos medžiagos nepatektų į akis ir kvėpavimo takus.

300.

478 pav. Dirva išlyginama grėbliu Tai atliekama, kol paviršius pasidarys lygus. Didelius nelygumus reikia išlyginti, pašalinant viršutinį žemės sluoksnį, paskui, naudojantis volu, neskubant išvažinėti visą paruoštą teritoriją.

301.

Vejos sėja Tinkamiausias laikas vejos sėjimui – pavasaris ir ruduo. Pavasarį – nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos, o rudenį – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Reiktų, kad temperatūra būtų pakilusi aukščiau nei 12 laipsnių šilumos. Vėliau pasėtos vejos gali nespėti įsitvirtinti, įšalti, apsirgti grybinėmis ligomis. Nedidelius plotus galima sėti rankomis.

479 pav. Voluojama pasėta veja

Vejos mišinio pasirinkimas Gražiausiai veja atrodys, jei bus naudojama vienos ar iki trijų panašių rūšies sėklų mišiniai, bet tai reikalaus daugiau dėmesio. Parterinės vejos auga lėtai, tad pirmaisiais metais tenka intensyviai rūpintis piktžolių naikinimu. Ypač populiarios pievinės miglės, kurios auga lėtai, bet pakenčia dažną pjovimą, yra atsparios mindymui. Rekomenduojama rinktis mišinį, kurių sudėtyje pagrindą sudaro: pievinės miglės, raudonieji eraičinai ir paprastosios smilgos. Tokiame mišinyje turėtų vyrauti kuri nors viena iš jų. Vienam arui dirvožemiui reikia apie 2– 3 kg vejos sėklų mišinio, bet nuo konkretaus mišinio kiekis gali keistis nuo 1,5 iki 4 kg.

480 pav. Vejos sėklų mišinys

302.

481 pav. Sėjama rankomis

482 pav. Pasėta veja palaistoma

Sėjimo metu žemė turi būti normalaus drėgnumo. Barstyti reiktų kryžminiu būdu: pusė sėklų sėjama einant viena kryptimi, o kita mišinio barstoma 90 kampu prieš tai buvusiai krypčiai. Kuo smulkesnės sėklos, tuo arčiau paviršiaus sėjamos. Tinkamiausias sėklų įterpimo gylis į žemę yra 0,5–1,5 cm. Sėklų įterpimui naudojamas grėblys, kuriuo statmenai įspaudžiamos į dirvą iki 2 cm sėklos. Padengtą būsimo žaliojo kilimo plotą reikia suspausti 100 kg volu. Nereikia voluoti drėgnų arba perdžiūvusių dirvų. Pasėjus vejas, būtina mažiausiai 2–3 savaites nuolat pagal poreikį laistyti (kiekvieną dieną ryte ir vakare, jei nelyja), kad sudygtų kuo daugiau būsimos vejos. Svarbu neperlaistyti, kad sėklos prisitaikytų prie oro sąlygų. Jei sėjama rudenį, pasėtas sėklas rekomenduojama padengti iki 2 cm storio perpuvusio komposto ar durpių – smėlio mišinio sluoksniu. Tai padės, jei nebus galimybės sistemingai laistyti du kartus per dieną.

303.

Vejos velėnos klojimas

Laistymas

Norint kloti velėnos veją, taip pat būtina pasiruošti dirvą. Šiuo atveju reikia sulyginti veją su kraštais taip, kad ji būtų 3–5 cm žemiau. Tokio storio įprastai būna velėna, tad, ją patiesus, ji susilygins su kitomis teritorijomis šalia. Prieš klojant būtina palaistyti, išlyginti, o sutankintą dirvą negiliai supurenti grėbliu. Atsivežus velėną, reikia ją skubiai palaistyti. Patiesti velėną reiktų per dvi dienas. Jei velėna klojama ant šlaito, pradėti reikia nuo žemiausio taško,kylant aukštyn. Pakloti reikia iš karto visame numatytame plote. Išlindusius kampus bus galima nukirpti. Padengus visą teritoriją velėna, būtina ją gausiai palaistyti, kad išmirktų per visą storį, suspausti volu. Plyšius užberti žeme ir užkamšykite nukarpytais gabalais. Priklausomai nuo laistymo intensyvumo, velėnos veja suaugs per 2–3 savaites.

Pasėjus žoles, pirmąjį dešimtadienį, jei sausas oras, veją reikia laistyti. Laistant vandens čiurkšlė nukreipiama į viršų, kad neišplautų žolių sėklų.

484 pav. Vejos laistymas Kaip matyti, kad veją reikia laistyti? Kai tik dirvožemis pradės džiūti, veja pati parodys drėgmės stygių – žolė pradės vysti: • perdžiūvusi vejos žolė susiraito; • nuo sausros žolė paruduoja; • vejos pėdsakai ir padangų žymės ant sausos vejos išlieka ilgą laiką.

483 pav. Ruloninė veja, tiesiama ant šlaito

Vejų priežiūros darbai. Laistymas Vejų priežiūros darbai: • • • •

laistymas; piktžolių naikinimas; šienavimas; tręšimas.

304.

Suvytimas labiau pastebimas ant senesnės žolės, kadangi jaunesnė žolė nėra iki galo išplitusi. Laistyti būtina, kai dirva išdžiūsta iki 10–12 cm gylio, veja praranda sodriai žalią spalvą, o žolės nustoja augusios. Vandens pilama tiek, kad velėna permirktų iki apie 15–20 cm gylio. Dirvožemių struktūra skirtinga, todėl 1 m² sunaudojama nuo 20 iki 50 litrų vandens. Jei yra specialus purkštuvas, 1 m² vejos reikėtų drėkinti apie 40 min, po to purkštuvą perkelti į kitą vietą. Ankščiau buvo manoma, kad geriausia laistyti vakare, kai mažiausiai garuoja vanduo, tačiau tokiu atveju žolė per naktį paliekama šlapia, susidaro palankios sąlygos ligų plitimui. Geriausia pasirinkti tokį laiką, kad iki nakties veja spėtų apdžiūti, pvz., rytą. Laistymo dažnumas priklauso nuo žolės rūšies, metų laiko, geografinės padėties, dirvožemio, gaunamos saulės kiekio. Sausuoju periodu veją laistyti būtina, ypač kai dirva lengva. Ant vejos turėtų

305.

būti išliejama ne mažiau kaip 2–2,5 cm vandens per savaitę. Toks vandens kiekis kompensuoja išgaruojančią iš dirvos drėgmę. Subrendusi veja laistoma retai, bet labai gausiai. Turi peršlapti visas maitinantis dirvos sluoksnis. Jeigu dažnai lyja, laistyti nereikia. Vis dėlto, per sausrą veja gali vietomis išdžiūti, todėl rudenį tas vietas reikės sodinti iš naujo. Naujai pasėtoje vejoje vienas pirmųjų darbų – nupjauti arba išravėti piktžoles. Geroje vejoje neturi būti jokių piktžolių. Gerai prižiūrimoje, laiku ir reikiamu aukščiu nupjaunamoje vejoje piktžolių paprastai nebūna. Pasirodžiusias piktžoles reikia išrauti arba kuo giliau žemėje pakirsti jų šaknis, stengiantis kuo mažiau pažeisti sėtų žolių šaknis. Daugelį piktžolių galima sunaikinti ir herbicidais. Mažose vejose, kur greta auga gėlės ir kiti dekoratyviniai augalai, naudoti herbicidus rizikinga. Gazoną galima ravėti, jeigu su piktžolėmis neišsirauna sėtos žolės.

Mažiausiai nukenčia žolės, kurios nupjaunamos ne per žemai, t. y., paliekant bent 3– 4 cm. Ypač nerekomenduojama žemai pjauti pirmą kartą pavasarį ir vasarą per sausras. Kai vejoje auga pievinė miglė, baltoji smilga, daugiametė svidrė arba jame vyrauja šių rūšių žolės, galima pjauti ir kiek žemiau. Kitų rūšių žemai nupjautos žolės negražiai atrodo ir sunkiai atželia. Žiemoti paliekama žolė, ne per daug ataugusi, geriausia apie 10 cm aukščio. Rudenį labai vešliai sužėlęs žolynas žiemą gali iššusti ir nukentėti nuo pelėsių.

Vejos šienavimas Vienas pagrindinių darbų vasarą yra vejos šienavimas. Vejos žolę reikia pjauti, kai ji išauga iki 10 cm aukščio. Nupjovus jau peraugusią žolę, veja būna negraži, pageltusi, o su žole netenka daug maisto medžiagų. Pjaunant labai dažnai (kasdien arba kas antrą dieną) taip pat gali nukentėti vejos žaluma. Be to, ir velėna pasidaro netvirta. Paprastai gegužės ir birželio mėnesį veją reikia pjauti kartą per savaitę arba kiek dažniau, vėliau – kas 1,5– 2 savaitės, o rudeniop – dar rečiau. Taigi, tinkamai laistomą ir tręšiamą veją per metus gali tekti pjauti 15 kartų, o ne tokią vešlią – 10–12 ir mažiau kartų.

486 pav. Vejų pjovimo technika

487 pav. Vejų pjovimo technika

Vejų šienavimo technika Vejoms šienauti yra naudojama įvairi vejos pjovimo technika, kurių pagrindinė paskirtis – tinkamai nupjauti veją. Yra įvairiausių rūšių vejapjovių, tačiau tam tikrai vejos rūšiai reikia jai tinkančios vejapjovės. Kiekviena jų skiriasi variklio rūšimi, peiliais, yra savaeigė arba stumiama. 485 pav. Vejos pjovimas

306.

307.

Stumiamos vejapjovės

Benzininės vejapjovės

Stumiamos (mechaninės) vejapjovės nekelia triukšmo, joms nereikia degalų ar elektros energijos. Cilindrinės aukštos kokybės rankinės vejapjovės pjauna kur kas geriau nei kiti modeliai, tačiau stumti tokią mašiną sunku, ypač, jei žolė drėgna ar perdžiūvusi. Dažniausiai jos dviratės. Ši vejapjovė netinka pjauti jaunai vejai, nes nenupjauna, o išrauna, taip pat neįveikia kupstų, žolę sutrina. Tinka nuolat prižiūrimai 0,5–1 aro vejai

Benzininėmis vejapjovėmis galima pjauti bet kokio dydžio pieveles, aukštą žolę, nemažą plotą (8–20 arų ir daugiau), jos yra galingos, bet dirba garsiai, teršia orą, dėl kuro sąnaudų jų eksploatacija brangi.

490 pav. Benzininė vejapjovė 488 pav. Stumiamos vejapjovės

Elektrinės vejapjovės Elektrinės vejapjovės tinka nedidelėms (1–8 arų) vejoms pjauti. Jos kompaktiškesnės už benzinines, pigiau eksploatuojamos, kelia mažiau triukšmo, bet pjaunant kietą žolę gali perkaisti. Būtina laikytis saugumo reikalavimų. Be to, jomis sudėtinga pjauti toliau nuo elektros šaltinio esančius plotus: tenka naudoti prailginimo laidą, saugoti jį nuo pažeidimų, kilnoti iš vienos vietos į kitą.

489 pav. Elektrinės vejapjovės

308.

Cilindrinės vejapjovės Cilindrinės vejapjovės juda ant volų arba volų su ratukais. Prie horizontalaus volo pritvirtinti peiliai greitai sukasi ir nupjauna tarp jų ir nejudančio apačioje pritvirtinto

491 pav. Cilindrinė vejapjovė

309.

peilio patekusią žolę. Cilindrinė konstrukcija užtikrina geriausią pjovimo kokybę, tačiau būtina stebėti ašmenų aukštį. Šia vejapjove negalima pjauti šlapios ar kietais stiebais žolės. Nelygioje vejoje augančius kupstus nupjauna švariai. Pjovimo kokybė priklauso nuo ašmenų skaičiaus

Rotacinės vejapjovės Rotacinės vejapjovės juda ratukais, turi talpyklą, žolę greitai nupjauna besisukantis vienas ar keli peiliai. Yra ir benzininių, ir elektrinių modelių. Tokia vejapjovė skirta pjauti tik nedideliems plotams. Ji tinka vejoms, kurių paviršius nelygus, samanotas, o žolė aukšta. Vejapjovėmis su oro pagalvėmis pjauti yra paprasčiau negu kitų tipų. Oro pagalvė pakelia vejapjovę virš žemės. Tokia vejapjove galima lengvai nupjauti kampus ir vejos nelygumus, ji užima nedaug vietos. Benzininis modelis sunkesnis, dirba triukšmingiau, kadangi neturi talpyklos, ją stumti veja yra sunku.

Trimeriai Trimeriai. Ant peties kabinamos žoliapjovės puikiai tinka prižiūrėti patvorius, pakeles, sunkiai prieinamus kampelius, krūmynus ir pan. Žoliapjovė gali pjauti trimis būdais: 1. Plastikine viela (ja pjaunama minkšta žolė (sudžiūvusių stiebų, krūmų atžalų ar aukštos žolės ji neįveikia); 2. Metaliniais peiliais (puikiai nupjauna net aukštą ir sumedėjusią žolę, kupstus, nestoras krūmų atžalas; peiliai būna dviejų, keturių ir šešių ašmenų); 3. Specialiu disku (įveikia nestorus medelių kamienus ir tinka prižiūrėti pamiškes, sodus, pakeles). Šios žoliapjovės neturi surinktuvų, todėl nupjautą žolę ar šakeles reikia sugrėbti. Vejapjovės parduodamos su specialiais priedais: plaunama talpykla nupjautai žolei rinkti, smulkinti, mulčiuoti.

492 pav. Rotacinės vejapjovės 494 pav. Trimeriai

Savaeigės vejapjovės Savaeigės vejapjovės (sodo traktoriai). Sodo traktoriai yra galingesni, patogesni ir greitesni nei stumiamosios ar savaeigės vejapjovės. Traktoriai ilgaamžiai, gali pasiekti iki 10 km/h greitį, turi iki 30 AG variklius. Savaeigė vejapjovė yra gerokai brangesnė už paprastą benzininę, ja sunku švariai nupjauti vejų kampus, ji supluka sunkią ir drėgną dirvą, todėl 6 arų kiemui nerekomenduojama.

493 pav. Savaeigės vejapjovės

310.

Robotai-vejapjovės Robotai vejapjovės turi visas savybes, reikalingas tobulai vejos priežiūrai. Tinka tiems, kurie nori gražios vejos, bet nenori ar neturi laiko jos pjauti.

495 pav. Robotas - vejapjovė

311.

Vejapjovę galima reguliuoti, ji turi laikmačius bei jutiklius, kurie yra skirti mažesniam ir dažnesniam pjovimui bei užtikrina, kad kiekvieną dieną būtų galima grožėtis puikia veja. Robotai vejapjovės įsikrauna automatiškai, dirba tyliai ir turi unikalius lanksčius plieninius ašmenis, neišmeta į orą CO2, nereikia rinkti žolės nuopjovų, nes nupjauta žolė yra grąžinama tiesiai į vejos šaknų sistemą ir tampa puikiomis natūraliomis trąšomis. Dažnai po žiemos veja pasidaro nelygi, todėl pavasarį ją reikia suvoluoti. Prieš tai tankiu geležiniu grėbliu būtina nugrėbstyti sugedusią žolę, šiukšles, lapus ir išsklaidyti žemių kupstelius. Išretėjusias gazono vietas reikia atsėti arba užtaisyti geros varpinių žolių velėnos gabalais.

498 pav. Vejų trašos

Pagrindiniai vejų tvarkymo darbai 496 pav. Nugrėbstomi lapai

497 pav. Išretėjusi veja

Vejų tręšimas Ir naujai įrengtą, ir senesnį gazoną reikia tinkamai tręšti. Nors trąšos skatina gazone augti ir nepageidautinas žoles, tačiau netręšiamas arba menkai tręšiamas gazonas paprastai atrodo blogai. Vejos tręšiamos mineralinėmis fosforo bei kalio trąšomis rudenį (rugsėjo – spalio mėn.) arba anksti pavasarį, kai baigia tirpti sniegas ir azoto trąšomis – vasarą (birželio – rugpjūčio mėn.) Visos mineralinės trąšos turi būti smulkios. Išbarstyti jas reikia kiek galima tolygiau. Įrengtas trąšioje dirvoje gazonas būna tamsiai žalias, ir žolės jame auga labai vešliai, dėl to metus, kitus jo galima ir netręšti, ypač azoto trąšomis, nes patręštas žolynas žiemą gali iššusti. Dirvas reikia ir kalkinti. Tinkamiausias tam laikas – ruduo arba ankstyvas pavasaris. Lengvo priesmėlio dirvos kalkinamos kas 3–4 metai. Kartais gazono dirva būna labai ,,supuolusi“. Tokio gazono velėną, jei dirva dar neišdžiuvusi, reikia subadyti iki 15 cm gylio kas 10 cm šakėmis arba specialiais smaigais.

312.

Vejos įdubos. Jei duobutės nedidelės, jos užberiamos smėlio ir žemės mišiniu, ir užlyginamos. Didesnės tvarkomos kitaip: kastuvu per duobės centrą iškertamos susikertančios linijos ir atsargiai atlenkiami velėnos kraštai. Į duobę įberiama žemės bei smėlio mišinio ir sulyginama, sumindoma. Jei tvarkomas kauburėlis, nuimama tiek žemės, kad vėja išsilygintų. Velėnos kraštai grąžinami į vietą, gausiai palaistoma. Veja greitai plečiasi į greta esančias lysves. Kad veja nesiplėstų, jos kraštus reikia dažnai karpyti. Veją galima įrėminti plytelėmis, lentomis. Jos turi būti žemesnės už žolę.

499 pav. Įrėminta veja

313.

Šunys ir katės. Kad šunų ir kačių paliktų „trąšų“ vietose žolė neaugtų itin sparčiai, jų išmatas reikia surinkti. Nuo šunų, ypač kalių, šlapimo gali likti rudų dėmių, todėl „palaistytas“ vejos vietas nedelsdami gausiai paliekite vandeniu. Kodėl išnyksta veja po medžiais? Dauguma žolių nemėgsta pavėsio, todėl reikėtų rinktis tokį žolių mišinį, kuriame žolės pakančios pavėsiui. Geltonos dėmės. Viena iš jų atsiradimo priežasčių – mažas maistinių medžiagų kiekis. Reikia padidinti trąšų kiekį. Kita priežastis – prastas drenažas arba suslėgta žemė. Supurenkite dirvą šakėmis. Galima ir dar viena priežastis – ligos. Su jomis kovojama fungicidais.

500 pav. Šuo vejoje

501 pav. Geltonos dėmės

Samanos. Pagrindinės samanų atsiradimo priežastys: pavėsis, rūgšti, užmirkusi dirva, prastas drenažas, mažas azotinių trąšų kiekis dirvoje. Išsprendus šias problemas, dažnai dingsta ir samanos. Jei plotas mažas, samanas galima iššukuoti grėbliu.

502 pav. Samanos vejoje

314.

Fuzariozė. Fuzariozė (sniego pelėsis) – viena pavojingiausių vejų ligų. Tai pašaknio liga, ji plinta tirpstant sniegui, kai drėgna ir vėsu, kai ant nesušalusios žemės užsninga. Pažeisti apai pasidengia balta ir sidabriškai pilka spalva, vietomis net rožine mase. Geriausia apsauga – purškimas fundazolu ar benlatu. Purškiama po paskutinio pjovimo. Veją apginsite nuo fuzariozės, jei vėlai rudenį netręšite azoto trąšomis, anksti pavasarį išsklaidysite tirpstantį sniegą ir nugrėbsite vos pradžiūvusį paviršių.

503 pav. Fuzariozės pažeista žolė

504 pav. Rūdžių pažeista veja

Miltligė. Miltligę sukelia milteninių šeimos valkčiagrybio, miltenio, miltės, pelenio ir miltgrybio genčių grybai. Būdingi požymiai: baltos, pilkšvos arba rusvos, lyg miltuotos arba į veltinį panašios apnašos ant lapų, ūglių, vaisių. Miltligė labiausiai plinta sausomis karštomis vasaromis ant tankiai augančių, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų. Sergantys augalų organai blogai asimiliuoja, kartais deformuojasi, nudžiūsta. Miltligės vystymąsi ir plitimą stabdo augalų liekanų naikinimas, ligotų augalų ūglių išpjaustymas ir sudeginimas, augalų purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant. Rūdys. Kai veją pažeidžia rūdys, ant žolių lapų atsiranda rudos, geltonos arba oranžinės pūslelės, susiraito lapų viršūnėlės. Ligos atsiradimo priežastis – maisto medžiagų trūkumas, vyraujantys sausi ir šilti orai, silpnai augančios žolės. Gerai prižiūrimose vejose didelės žalos ši liga nepadaro. Geriausia apsauga – tręšimas azoto, fosforo, kalio trąšomis. Skurzdėlės. Jų atsiradimo požymis – mažos žemės krūvelės. Jos žolių šaknų neliečia, bet išrausia žemės krūveles. Įvairias purškiamas priemones prieš skruzdes galima įpurkšti tiesiai į skruzdėlyno landas vakarais, kai skruzdės grįžta į skruzdėlyną. Kitas būdas – įpurkšti stipraus cheminio preparato skiedinio, skirto augalų apsaugai nuo kenkėjų.

315.

Veją užpuolė kurmiai Urveliai silpnina dirvą. Kurmius rekomenduojama atbaidyti liaudiškomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis: įkiškite į kurmiarausį amoniake arba terpentine sumirkytos vatos, uždenkite; užpilkite vandeniu peleninę ir joje esančias nuorūkas, po to išmirkykite tame vandenyje audinio skiautę ir įkiškite ją į kurmiarausį; spąstais arba gaudyklėmis (jų galima įsigyti sodo reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse); specialiu prietaisu, skleidžiančiu žemo dažnio garsus; tuščiu buteliu, kuris, pučiant vėjui, „švilpia“ ir t. t.

505 pav. Skruzdėlynai vejoje Sliekai. Jų išrausos – nedidelės sulipusios dirvos krūvelės. Paprastose vejose sliekai žalos nedaro, atvirkščiai – išpurena dirvą, tačiau dekoratyvinių, žemai pjaunamų vejų išvaizdai sliekų išrausos kenkia. Jei 1 m2 atsiranda daugiau nei 50 išrausų, tuomet sliekus reikia naikinti. 508 pav. Kurmiai vejoje Kaip kovoti su piktžolėmis. Jei nespėjama ravėti rankiniu būdu, rekomenduojama veją purkšti herbicidais.

506 pav. Sliekai vejoje Dygsta grybai Grybai, liaudyje vadinami šungrybiais, pradeda augti drėgnomis vasaromis. Jie nėra žalingi, bet naikinti reikia, kol nepaskleidę porų. Jei grybų labai daug, jų augimo vietas reikėtų palaistyti permanganato tirpalu, veją dažniau vėdinti, smėliuoti.

509 pav. Kova su piktžolėmis

Gėlynų įrengimas ir priežiūra

507 pav. Grybai vejoje

316.

Jau nuo seno gėlių darželiai žydėjo kiekvienoje lietuvio sodyboje ir prie dažno visuomeninio pastato. Gėles paprastai sodindavo pailguose, kvadrato, arba skritulio formos sklypeliuose, tarp jų išskusdavo takelius, išbarstydavo juos smėliu. Lysvių kraštus apdėdavo nedideliais lauko akmenėliais, kuriuos pavasarį nubalindavo kalkėmis arba gėlynų pakraščius sutvirtindavo išpintais karklų vytelių lankeliais, tvorelėmis, plytomis ar pagaliukais.

317.

• • • • •

Gėlių medžiai Laisvos formos gėlynai - alpinariumai Gėlynai prie vandens telkinių Gėlės balkonuose Žiemos sodas

Soliteriai – tai pavieniai medžiai, krūmai ar stambios gėlės, pasižymintys ryškiomis, akį traukiančiomis savybėmis. Dėmesį atkreipia jų lapai, žiedai arba lajos forma.

510 pav. Gėlynas, sutvirtintas vytelėmis ir balintais akmenimis Taigi, lietuviai augina gėles ir daro gėlynus jau labai seniai. Dabartinė karta turi protėvių patirtį ir šiuolaikinę apželdinimo sampratą. Pastaraisiais dešimtmečiais gėlynai Lietuvoje vis gražėja ir įvairėja savo formomis ir augalų rūšimis. Keičiantis pastatų stiliams, keičiasi ir gėlynai. Parenkant vietą gėlynui, svarbu atsižvelgti į teritorijos dydį, statinių stilių, teritorijos reljefą, gruntinio vandens gylį, saulės apšvietimą. Mažos teritorijos skpype netiks didelis, o dideliame sklype prastokai atrodys labai mažas gėlynas. Gėlynams labiausiai tinka pietrytinė, pietinė arba pietvakarinė teritorijos dalis. Gėlynų rūšys: • Soliteriai • Lysvės • Klombos • Apvadai • Salelės • Geometrinių formų gėlynai • Parteriai • Ornamentiniai gėlynai • Gėlės gėlių induose • Paaukštinti gėlynai • Daržovių gėlynai

318.

511 pav. Hortenzija Lysvės – tai vienas labiausiai paplitusių gėlynų. Jos gali būti stačiakampio, kvadrato, lanko formos. Lysvės paprastai įrengiamos šalia pastatų, takų, jose sodinami vienos, dviejų arba kelių rūšių augalai, išsiskiriantys savo aukščiu.

319.

Apvadai – tai 0,2–0,5 m pločio žemaūgių, sumedėjusių augalų arba gėlių juostos (lyg mažos gyvatvorės), pasodintos palei privažiavimo kelius, takus, pastatus, aikšteles. Jie gali būti formuojami iš senų krūmų, visžalių augalų, žalių kiliminių arba žydinčių augalų. Juose galėtų būti sodinamos vienos, dviejų, trijų ar daugiau rūšių augalai.

512 pav. Lysvės

514 pav. Gėlių apvadai

Klombos. Tai kvadrato, stačiakampio, skritulio ir kitų formų gėlynai lygiomis kraštinėmis. Jos gali būti metro ir keliolikos metrų dydžio. Klombos apsodinamos taip, kad gražiai atrodytų iš visų pusių. Jose gali būti sodinami vien žemaūgiai, kiliminiai augalai arba vien žydintys augalai, derinant jų spalvas. Nežydintys kiliminiai augalai komponuojami su žydinčiais. Klombų paviršiai turi būti lygūs ir atrodyti kaip gėlių kilimas arba kaip piramidė. Virš vejos klomba turi iškilti 10–15 cm.

Salelės – tai dažniausiai gyvenamųjų namų ir įvairių institucijų teritorijose paplitę gėlynai. Augalai vejose išdėstomi atskiromis grupelėmis – salelėmis. Dažnai jų skaičius būna nelyginis – 3, 5, 7 ir daugiau. Salelių dydis turėtų atitikti teritorijos dydį. Mažoje teritorijoje gali būti mažesnės salelės, didelėje – didesnės, kuriose daugiau gėlių. Salelės gali būti laisvo stiliaus arba geometriškai taisyklingų formų. Jose paprastai sodinami vienos rūšies augalai arba šalia anksti nužydėjusių pavasarinių svogūninių gėlių sodinami vienmečiai vasarą žydintys augalai.

513 pav. Klombos

515 pav. Gėlynų salelės

320.

321.

Geometrinių formų gėlynai. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau sodinami geometrinių formų gėlynai.Tokie gėlynai gali būti trikampio, kvadrato, apskritimo, stačiakampio formų, išdėstyti po vieną ar po kelis ir apželdinti įdomiai parinktais augalais.

Ornamentiniai gėlynai. Didelėse reprezentacinėse teritorijose vis labiau mėgstami ornamentiniai gėlynai. Tai vejose įrengti gėlių ir kitų augalų tikslių formų ir linijų kilimai. Dauguma ornamentų yra simetriški ir dažnai viena ar kita jų dalis atsikartoja. Paprastai vienos rūšies gėlėmis apsodinamas vienas ornamentas. Ornamentiniai gėlynai įrengiami vejose. Pirmiausia vejoje sužymimi ornamento kontūrai, pašalinama velėna, būsimo ornamento vietoje gėlėms paruošiamas geras dirvožemis. Tarpai tarp ornamentų išpilami smėliu, pjuvenomis, kalkėmis, dekoratyviniu žvyru ar kita biria danga. Linijos brėžiamos pagal ant dviejų pagaliukų ištemptą virvelę. Po to susodinami augalai.

516 pav. Geometrinių formų gėlynai Parteriai – tai simetriškos, geometrinio plano dekoratyvinių gėlių arba augalų kompozicijos, sukurtos prieš pastatų fasadus, paminklus ar kitus reprezentacinius objektus.

518 pav. Ornamentiniai gėlynai Gėlės induose. Šie gėlynai vis populiaresni, nes užima nedaug vietos, o teritorijos, ypač miestuose, yra nedidelės. Gėlių indai gali būti įvairių dydžių ir formų: konteineriai, plokšti, ištašyti akmenys, iš betono išlietos vazos, sumūryti iš plytų, padaryti iš medžio, lentų, rąstų. Tokie gėlynai nereikalauja didelio dėmesio, daug darbo, todėl jų gausėja. Augalus laistyti reikia dažniau, nes karštomis dienomis iš jų greičiau išgaruoja vanduo. Gėlių induose sodinami spygliuočiai dekoratyvūs medžiai ir krūmai, vienmetės, dvimetės ir daugiametės gėlės bei kiti augalai. Gėlių indai savo stiliumi ir medžiagomis turi derėti prie teritorijos stiliaus, baldų, kitų mažosios architektūros elementų. Nereikėtų gėlių indų statyti tose vietose, kur žemėje auga gėlynai. 517 pav. Parteriai

322.

323.

Daržovių gėlynai. Tokius gėlynus sukūrė viduramžių vienuoliai. Šiuose gėlynuose derinamos daržovės ir gėlės, didžiausią plotą skiriant daržovėms, prieskoniniams augalams, o mažesnį – gėlėms. Dalis daržovių yra gana išraiškingos: burokai, raudonieji burokėliai, mongolai, įvairių spalvų salotos, kopūstai, svogūnai, česnakai, aguonos, krapai. Daržovių gėlyne juos reikėtų sodinti kaip pagrindą.

519 pav. Gėlės induose Paaukštinti gėlynai – tai nedidelės, nuo žemės pakeltos lysvės, ypač tinkamos nedidelės erdvės teritorijoms. Tokiose paaukštintose lysvėse augalai geriau matomi negu lygioje vietoje, niekas nemindo jų kraštų, augalų neniokoja šunys ir katės, prie jų nereikia žemai lenktis. Tokios formos gėlynus labai patogu prižiūrėti seniems, neįgaliems asmenims, netgi sėdintiems invalido vežimėlyje. Lysvė gali būti stačiakampė, netaisyklinga, ovali ir trikampė. Jos aukštis gali būti nuo 50 iki 150 cm aukščio, o plotis – 81 cm. Lysvės sienelės daromos iš akmenų, betono, medžio, lentų, rąstų, tada supilamas dirvožemis. Paaukštinti gėlynai ypač tinka realibitacijos, gydymo institucijų ir gyvenamųjų namų teritorijose.

520 pav. Paaukštinti gėlynai

324.

521 pav. Daržovių gėlynai Gėlių medžiai – tai tvirti metaliniai arba mediniai stulpai, kuriuose įtvirtinami gėlių vazonai. Tai įdomios kompozicijos – visada gražūs žydintys medžiai.

522 pav. Gėlių medis

325.

Jais puošiamos miesto aikštės, gatvės, parkai, įstaigų, gyvenamųjų namų teritorijos. Tokiuose medžiuose auginamos žydinčios gėlės: sprigės, surfinijos, petunijos, šlamučiai, begonijos, žilės, nasrutros ir t. t. Žydintį medį reikia nuolat prižiūrėti, augalus laistyti ir tręšti, skabyti nuvytusius žiedus, tikrinti, ar neužpuolė ligos, išskinti pageltusius lapelius. Ši kompozicija matoma iš visų pusių, todėl augalai turi būti vešlūs ir gražūs. Gėlių medžių Lietuvoje pastaraisiais etáis vis daugėja. Jie įrengiami didmiesčiuose, rajonų centruose ir seniūnijose bei įvairių institucijų teritorijose. Laisvos formos gėlynai – alpinariumai. Alpinariumas – tai tarp akmenų susodinti įvairių formų bei atspalvių lapiniai žydintys ir spygliuočiai augalai. Alpinariumas turi laisvai įsilieti į aplinką, todėl jo kraštai neturi būti tiesūs ir lygūs, o šiek tiek vingiuoti, dekoruoti smulkiu žvyru, akmenimis ar kitomis medžiagomis.

Alpinariumo augalams reikia daug saulės šilumos, todėl jį įrengti reikėtų saulėtoje teritorijos vietoje. Šalia akmenų alpinariumuose tinka sodinti nereiklius ir ištvermingus augalus: šliaužiančiuosius, kiliminius šilokus, perkūnropes. Medžiai ir krūmai yra stambiausi alpinariumo augalai. Vienuose alpinariumuose vyrauja daugiau gėlės, kituose – dekoratyvūs medžiai ir krūmai. Nereikia sodinti greta krūmų, kurių panašūs žiedai, laja, lapų forma ar spalvos. Dekoratyvūs medžiai ir krūmai dažniausiai sodinami kaip alpinariumo fonas, todėl jų lajos turi būti kuo natūralesnės, nekarpomos. Alpinariumas gražiai atrodo neperkrautas augalų, nuolat prižiūrimas, kuriame nuolat skinami nužydėję žiedai, laiku nupjaunami augalų kamienai. Alpinariumuose tinka sodinti raktažoles, bergenijas, bajores, snapučius, melsves, saulenius, šilropes, katilėlius, alpinius stros, astilbes, narcizus, snieguoles, krokus, tulpes, plukes, hiacintus ir kitas gėles.

Alpinariumų rūšys: • Dirbtinės uolos. • Skardžiai. • Tarpekliai. • Terasos. • Akmenuoti šlaitai. • Plokščiakalniai. • Nuobirynai. • Kalnų pievos. Didesni ir mažesni akmenys, skalda yra būtini alpinariumo elementai. Geriausiai tinka laukų ir upių akmenys. Labai dažnai prie alpinariumo įrengiamas vandens telkinys: baseinėlis, tvenkinėlis, upelis, krioklys.

523 pav. Vandens telkinys prie alpinariumo

326.

524 pav. Alpinariumai Gėlės balkonuose. Pats paprasčiausias balkono apželdinimas – tai kambarinių augalų išnešimas šiltam sezonui į balkoną, tačiau ne visi kambariniai augalai gali augti balkone. Gėlės gali nukentėti nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl dalį balkono galima pridengti užuolaidėlėmis ar žaliuzėmis.

525 pav. Kambarinės gėlės balkone

327.

Norint apželdinti balkoną, reikia atkreipti dėmesį, kurioje namo pusėje jis yra, nes vienos gėlės mėgsta saulėtas, kitos – pavėsingas vietas. Rytinėje ir pietinėje pusėse, kur daug saulės ir šviesos, gerai augs surfinijos, verbenos, pelargonijos. Pusiau saulėtuose balkonuose gali augti lobelijos, sprigės, šiauresniuose – begonijos, fuksijos. Vakarinėje pusėje gerai auga petunijos, begonijos, šalavijai, surfinijos ir kitos gėlės. Balkonuose daugiausiai sodinami dekoratyvūs žydintys augalai: astros, saulutės, medetkos, jurginai, kardeliai, raktažolės, nasturtos, krokai, laibeniai, snapučiai ir t. t. Dauguma vienmečių gėlių, pasodintų balkone, nežydi visą vasarą. Balkonas turi būti gražus tris metų laikus – pavasarį, vasarą ir rudenį. Jis dažnai keičia savo vaizdą, nes, vienoms nužydėjus, sodinamos naujos gėlės. Balkonams apželdinti geriausiai rinktis kuo ilgesnį žydėjimo periodą turinčias gėles arba rinktis tokius augalus, kurių žydėjimo periodai keistų vienas kitą. Pasodintos gėlės iš karto nenešamos į balkoną ant saulės. Jos prigydomos pavėsyje. Be saulės, balkonuose gėlės dar kenčia nuo vėjo, lietaus, skersvėjo. Pilnavidurės, stambiažiedės gėlės labai bijo vėjo ir lietaus, todėl joms reikria parinkti labiau apsaugotą vietą. Balkone esančius augalus reikia dažniau laistyti, tręšti, saugoti nuo kenkėjų, ypač amarų. Užpuolus amarams, būtina augalus nupurkšti muilo, svogūnų lukštų tirpalu ar insekticidais. Be gėlių balkonuose auginamos lianos – aktinidijos, gebenės, vijoklinės rožės, spygliuočiai ir visžaliai medžiai bei krūmai. Šiems augalams reikia parinkti tinkamus vazonus, kad jie galėtų augti vešlūs, o šaltą žiemą juos gali tekti įnešti į šiltesnes patalpas.

Prieš sodinant gėlės, reikėtų įvertinti jų poreikį dirvai, apšvietimui, drėgmei, taikyti jas prie esamų natūralių sąlygų. Vienametėms gėlėms dirva įdirbama 15 – 20 cm, o daugiametėms – 20 – 40 cm gyliu. Jeigu natūrali dirva yra nestruktūringa, nehumusinga, ją reikėtų papildyti perpuvusiu mėšlu arba perpuvusiu kompostu ir neutraliomis durpėmis. Prieš sodinant gėles, reikėtų įterpti mineralinių trąšų, kuriose yra azoto, fosforo, kalio.

527 pav. Tręšiamos balkono gėlės

526 pav. Gėlės balkone

328.

528 pav. Gėlių trąšos

329.

Sodinimo gylis, tarpai tarp gėlių, priklauso nuo gėlių rūšies, augalo aukščio, išvaizdos, ilgaamžiškumo. Vasarinės gėlės dažniausiai sodinamos birželio mėn. pradžioje, daugiametės, žydinčios rudenį – sodinamos anksti pavasarį, o tos, kurios žydi pavasarį ir vasarą – sodinamos rudenį. Sodinant gėles, reikėtų išdėstyti jas šachmatine tvarka, pradedant nuo vienos gėlyno kraštinės ir einant link kitos. Vienmetes gėles galima sodinti šiek tiek tankiau, o daugiametes laisviau. Retai sodinamos labai ilgai vienoje vietoje augančios gėlės, pvz. bijūnai. Po gėlių pasodinimo jas tręšti galima po 8–10 dienų. Būtina palaistyti ir nepamiršti papildomai palieti, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (pvz., trūkstant natūralių kritulių). Dauguma gėlių yra dekoratyvios 5–6 metus, vėliau jas reikia atnaujinti. Į senų gėlių vietą sodinamos tokios pačias gėlės, kokios augo prieš tai, arba kitos rūšies, derinamos su jau augančiomis. Sudarant gėlyne gėlių derinius, svarbiausia yra atsižvelgti į biologines augalų savybes, t. y. dirvožemio tipą, drėgmės poreikį, reiklumą šviesai. Taip pat labai svarbu gėlių aukštis. Jis turi būti toks, kad derėtų su visa aplinka. Labai svarbu ir gėlių kiekis, kad nebūtų labai retai susodintos ir neatrodytų skurdžiai, bet, ir ne per tankiai, kad neužgožtų viena kitos.

sodinamos atokiau, pvz., gėlyno viduryje nedidelėmis grupelėmis arba didesnėmis grupelėmis gėlyno pabaigoje (tolimiausioje vietoje). Aukštaūgės gėlės labai gražiai atrodo prie pastatų sienų, aukštesnių tvorų ar krūmų fone. Gėlės pagal aukštį skirstomos į: • Kilimines – iki 12 cm, • žemaūges – iki 30 cm, • vidutinio aukščio – 30–80 cm, • aukštaūges, • daugiau kaip 80 cm. Yra dar keletas dalykų, kuriuos reikėtų įvertinti ir atsižvelgti. Gėlių žiedų spalva yra labai svarbus faktorius. Spalvos turi derėti tarpusavyje ir tikti prie aplinkos, tačiau kuo daugiau spalvų naudojama, tuo sunkiau jas suderinti.

530 pav. Spalvų derinys gėlyne

531 pav. Spalvų derinys gėlyne

Yra 7 pagrindinės spalvos, kurios dar skirstomos į: • šiltas (raudona, geltona, oranžinė); • šaltas (mėlyna ir violetinė); • neutralias (žalia).

529 pav. Gėlyne labai svarbu gėlių kiekis Gėlynai nekomponuojami želdyno erdvės viduryje, nebent, tai – taisyklingo planavimo želdynas. Žemaūges gėlės reikia sodinti arčiausiai žiūrovo, vidutinės ir pusiau aukštos gėlės

330.

Taip pat svarbu yra gėlių forma ir faktūra. Forma – tai, kaip ta gėlė atrodo užaugusi, kaip ji žydi, kokie jos lapai, stiebeliai. Reikia stengtis susodinti panašios formos gėles. Faktūra – augalo paviršius. Jis gali būti lygus, banguotas, aštrus. Augalų ploteliai, kai jų daug, sudaro bendrą kompozicijos faktūrą. Stambi faktūra bus tada, kai susodinsite pvz., hostas arba bergenijas, smulki bus krūminio astro, aštri – vilkdalgių, lygi – dauguma kiliminių gėlių, puri – gubojos, tanki – čiobrelio ir pan. Aštrios faktūros gėlių patartina sodinti mažiau, turėtų vyrauti smulki ir vidutinio stambumo gėlių faktūra.

331.

Spalio pradžioje dauguma gėlių, kurios nedauginamos vegetatyviniu būdu, išraunamos arba išpjaunamos. Jų stiebai kompostuojami. Gėlių sklypai patręšiami ir sukasami. Neatsparios žiemojimui gėlės (rožės, raganės, kai kurie narcizai) pridengiamos eglišakėmis ar kt.

532 pav. Aštri vilkdalgių faktūra

533 pav. Lygi kiliminių gėlių faktūra

Prižiūrint gėlynus, reikia vadovautis tokiais pagrindiniais principais: • pasodintas gėles reikia nedelsiant palaistyti, prireikus net keletą kartų; • pirmą savaitę neprigijusių gėlių vietoje pasodinti naujų, tokios pat rūšies, amžiaus ir spalvos gėlių (dėl to reikia palikti 10–25 proc. nepasodintų gėlių daigų); • reguliariai purenti ir ravėti dirvą, ypač iki gėlių susiglaudimo (gėlėms susiglaudus, praktiškai šie darbai beveik nereikalingi, nes tuomet piktžolės nustelbiamos); • prigijusios ir pradėjusios augti gėlės papildomai tręšiamos organinėmis ir mineralinėmis trąšomis; • atsižvelgiant į žydėjimo būdą, atskiras baigiančias peržydėti ar peržydėjusias gėles reikia apkarpyti, nes jos gadina bendrą gėlyno vaizdą, o tai ypač nepageidautina apgyvendinimo įmonių teritorijoje. Ilgai žydinčios gėlės paprastai apkarpomos kartą per savaitę. Apkarpant gėles, atnaujinamas gėlyno dekoratyviškumas. Jau rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje pasirodo pirmosios šalnos, ir jautresnės gėlės gali nušalti. Šalnoms jautrios gėlės turi būti sunešamos į šiltnamius arba inspektus, ypač tos, kurios dauginamos vegetatyviniu būdu. Iš baseinų išimami ir vandens augalai. Augalus iš gėlyno reikia iškasti laipsniškai ir pasirinktinai, kad nesugadintume jo išorinio vaizdo.

534 pav. Rudenį iškasti jurginai

332.

535 pav. Nuo šalnų dengiama plevele

536 pav. Žiemai kai kurie augalai pridengiami eglišakėmis

537 pav. Paruoštas žiemai rožynas

333.

Gyvatvorės ir jų priežiūros pagrindiniai reikalavimai Gyvatvorė – tai linijinis viena ar dviem eilėmis sodinamų labai mažu atstumu medžių ir krūmų želdinys. Paprastai gyvatvorė atlieka kelias funkcijas. Ji gali įrėminti gėlyną ar vaikų žaidimo aikštelę, nukreipti einantįjį tam tikra linkme, didelės sodybos plotą suskaidyti į mažesnes, jaukesnes dalis, sudaryti foną ryškiaspalviams augalams, fontanui ar skulptūrai. Svarbiausia, kad ji derėtų prie kitų sodybos ar apgyvendinimo įmonių želdinių.

tvoros vaidmenį). Laisvai augančios viršūnės išplatėja, medžiai pradeda žydėti, derėti. Tokia gyvatvorė tampa medžių eile.

539 pav. Žaliasienė gyvatvorė Aukštos gyvatvorės auginamos nuo 2 iki 4 m aukščio. Tinkami aukštoms gyvatvorėms augalai: trakiniai klevai, skroblai, totoriniai sausmedžiai, paprastieji ligustrai, jazminai, pūsleniai, alyvos, paprastieji ir sodiniai putinai, kalninės pušys, kukmedžiai, kai kurie kadagių kultivarai ir kiti augalai. 538 pav. Gyvatvorė prie sodybos Pagal numatomą suaugusios gyvatvorės aukštį, jos skirstomos į: • žaliasienes (3–4 m); • aukštas (2–4 m); • vidutines (1–2m); • žemas (0,6–1 m); • labai žemas (iki 0,5 m). Aukščiausios gyvatvorės vadinamos žaliasienėmis. Jos auga nuo 3–4 m iki keliolikos metrų aukščio, dažniausiai neformuojamos. Aukštoms gyvatvorėms, kuriomis dažniausiai apjuosiami sodai, didelės teritorijos, saugant juos nuo vėjų, geriausiai tinka medžiai. Lietuvoje įprastos eglės, mažalapės liepos, itin populiarios vakarinės tujos, skroblai. Kadangi šie augalai ilgaamžiai, galima tikėtis, jog ir gyvatvorės bus tokios pat. Keletą metų šios gyvatvorės būna stropiai karpomos, o vėliau, kai tampa sunkiai pasiekiamas viršus, nustojama karpyti. Didelės bėdos nėra, nes pažemėje sutankėjusios šakos saugo ne tik nuo vėjų, bet ir nuo gyvūnų (atlieka

334.

540 pav. Aukšta gyvatvorė

335.

Vidutinėms gyvatvorėms (1–2 m aukščio), kurios dažniau auginamos formuojant, tinka raugerškiai, kauleniai, ligustrai, kalniniai serbentai, įvairių rūšių lanksvos, leukotojos, rododendrai, vidutinio aukščio kadagių kultivarai, kukmedžiai. Žemosios gyvatvorės pagal nusistovėjusią Europoje klasifikaciją auginamos nuo 40 cm iki maždaug 1 m aukščio. Tinka įvairių augalų žemaūgės veislės: sidabrakrūmiai, lanksvos, meškytės, rožės, raugerškės, buksmedžiai, jonažolių dekoratyviosios veislės, rododendrai, įvairios eglės, kadagiai, tujos.

541 pav. Vidutinio aukščio gyvatvorė

542 pav. Žema gyvatvorė

Skiriami du pagrindiniai gyvatvorių tipai: • laisvai augančios; • karpomos. Laisvai augančios gyvatvorės augalai genimi kaip ir bet kurie kiti dekoratyviniai medžiai ar krūmai. Taip palaikoma graži augalų forma, reguliuojamas tankumas, vešlumas, pašalinamos sausos ar nesveikos šakos.

544 pav. Laisvai augančios gyvatvorės

Žemiausios gyvatvorės vadinamos bordiūrinėmis (iki 40 cm aukščio) ir joms tinka beveik visi panašaus dydžio žemaūgiai augalai, pvz.: žemaūgiai raugerškiai, rododendrai, sidabrakrūmiai bei kaulenių kultivarai, įv. Viržiai, erikos, fortūno ožekšniai, žemiausi lanksvų, karklų, putinų, kadagių bei eglių kultivarai. Pastarosios naudojamos takelių, gėlynų, vejų ir klombų riboms žymėti. Jos gali būti visžalės.

Karpomos gyvatvorės krūmai ne tik genimi, bet ir nukarpomi taip, kad ji visą laiką būtų taisyklingos geometrinės formos – stačiakampio ar trapecijos. Paprastai gyvatvorė karpoma du kartus per metus – anksti pavasarį (kovo mėnesį), prieš pumpurų sprogimą ir antroje vasaros pusėje, kai pasibaigia intensyvus augimas.

543 pav. Bordiūrinė žydinti gyvatvorė

545 pav. Karpyta ir nekarpyta gyvatvorė

336.

337.

Kaskart genint gyvatvorę, ji paliekama 1–3 cm aukštesnė ir platesnė, negu buvo prieš tai, iki tol, kol pasiekiamas norimas aukštis. Karpomos gyvatvorės formuojamos įvairiomis geometrinėmis ir primenančiomis natūralias formomis, užima mažiau vietos, todėl tinka mažesniems sklypams, tačiau reikalauja daugiau laiko priežiūrai. Geometrinės formos turėtų būti griežtos, ritmiškai pasikartojančios. Norint išvengti monotonijos, gali būti įvedama kita forma.

548 pav. Piramidės formos gyvatvorės

546 pav. Gyvatvorių karpymas Antraisiais augimo metais pasirenkama pageidaujama gyvatvorės forma. Žemoms ir vidutinio aukščio gyvatvorėms dažniausiai suteikiama stačiakampio, aukštesnėms – trapecijos forma. Tokia forma ypač svarbi tada, kai gyvatvorė formuojama iš šviesai reiklių augalų, tokių kaip: paprastojo kadagio, lapuočių spalvingų formų, baltosios eglės ir pan.). Toks karpymas užtikrina geresnį gyvatvorės apatinės dalies apšvietimą.

547 pav. Stačiakampio formos gyvatvorės

338.

Augalų asortimentas gyvatvorėms yra platus. Tai įvairios medžių, krūmų, lianų rūšys. Jei pasirenkamos gyvatvorei lianos, joms reikės prilaikančios konstrukcijos. Nuo pasirinktų augalų ir gyvatvorės funkcijos priklauso jos aukštis, tankumas, spalva – tai, kiek reikės skirti laiko priežiūrai, kokiais atstumais sodinti augalus. Augalų pasirinkimą nulemia teritorijos apšvietimas, dirvožemis. Lapuočių augalų gyvatvorė pakantesnė nepalankioms augimo sąlygoms. Visžalių augalų gyvatvorės yra reiklesnės aplinkos sąlygoms, tamsesnės sukuria griežtesnį sodo vaizdą.

Lapuočių gyvatvorės Dauguma lapuočių krūmų pasensta ir praranda gyvybingumą po keliolikos, vėliausiai – po keliasdešimties metų. Ilgai tinkamai neprižiūrėtas lapuočių krūmų gyvatvores galima atjauninti. Žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį, prieš vegetacijos pradžią, bei po didelių šalčių (vasario pabaigoje – kovo mėnesį) krūmai nukerpami, kad liktų 15–30 cm aukščio kelmeliai. Taip paskatinamas ne tik naujų ūglių, bet ir naujos šaknų sistemos augimas. Dirva aplink gyvatvorę išravima, išpurenama, per sausras laistoma. Būtina bent du kartus per metus patręšti – anksti pavasarį, kai prasideda vegetacija (balandžio mėnesį) ir kai prasideda vasara (gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje). Vėliau tais metais nebetręšiama. Pirmaisiais metais ūgliams leidžiama augti laisvai, o kitą ankstyvą pavasarį jie nukerpami per pusę arba daugiau iš viršaus ir iš šonų, kad formuotųsi tanki gyvatvorė. Tinkamiausia gyvatvorės forma – į viršų siaurėjanti trapecija arba ovalas. Tokioje gyvatvorėje šviesos užtenka ne tik viršutinėms, bet ir apatinėms šakoms, jos nenuplinka. Vasaros pradžioje, kai paauga nauji ūgliai, jie nukerpami dar kartą. Kitais metais ūgliai vėl kerpami 2–4 kartus (pirmą kartą – kovo mėnesį, paskutinį – rugpjūčio). Kiekvieną kartą pjaunama per 2–5 cm virš paskutinio pjūvio. Taip paprasčiau suformuoti tankią ir taisyklingą gyvatvorę. Kasmet per pirmą genėjimą (arba bet kuriuo kitu laiku nuo vėlyvo rudens iki vegetacijos pradžios) prie pat žemės išpjaustomi menki, silpni stiebai, o po 4–6 metų – patys seniausi. Tokiu būdu gyvatvorei neleidžiama pasenti.

339.

Jeigu šitaip atjauninti krūmai neišaugino daug naujų ūglių, greičiausiai jie labai seni, ligoti arba sužeistos šaknys. Tuomet geriau iškasti likusius kelmus, pakeisti dirvą ir pasodinti naują gyvatvorę.

Atjauninti augalai kruopščiai prižiūrimi, tręšiami, sausą vasarą laistomi. Nors tujos labai gyvybingos, gyvatvorė pradės atsigauti tik kitais metais. Tujoms labai svarbu saulės šviesa. Pavėsingose vietose gyvatvorė ir toliau skurs; pavėsyje geriau auga kukmedžiai. Tujų ir kukmedžių gyvatvores galima karpyti ankstyvą pavasarį arba (ir) keletą kartų per vasarą. Kad augtų tanki, būtina dažnai nukarpyti viršūnes ir šonines šakas. Kadagiai pagal jautrumą genėjimui užima tarpinę padėtį tarp tujų bei kukmedžių ir pušinių šeimos spygliuočių. Atjauninti, stipriai nupjaustyti, kaip tujas, jų negalima, o karpymą pakenčia, ypač tarpiniai, žvynuotieji ir virgininiai kadagiai.

Kitų spygliuočių gyvatvorės 549 pav. Lapuočių gyvatvorės

Tujų ir kukmedžių gyvatvorės Spygliuočiai turi mažiau ,,miegančiųjų“ pumpurų už lapuočius, todėl toks drastiškas atjauninimo būdas, kaip lapuočiams, jiems netinka. Geriausiai stiprų apipjaustymą ištveria tujos ir kukmedžiai – seni augalai nupjaunami per pusę ir stipriai patrumpinamos šoninės šakos, kad gyvatvorė gautųsi trapecijos formos. Sausos šakos išpjaunamos. Geriausia spygliuočių gyvatvorę atjauninti vasarą – nuo birželio pradžios iki liepos vidurio, prasčiau – nuo vasaros antrosios pusės iki žiemos pabaigos.

550 pav. Tujų gyvatvorė

340.

Cūgų, eglių, kėnių, pušų gyvatvorių neverta nė bandyti atjauninti, nes šie augalai iš senos medienos neaugina ūglių. Jų gyvatvores reikia visuomet tinkamai prižiūrėti. Svarbiausia kasmet apkarpyti, kad vėliau nereikėtų genėti senų šakų. Tinkamiausias genėjimo laikas – vasara (geriausiai birželis – liepa), kai šilta ir sausa. Prasčiau, bet taip pat tinka genėti žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje. Balandis ir gegužė, kai prasideda vegatacija, – visiškai netinkamas metas, nes išteka daug sakų, žaizdos lėtai gyja ir augalai nusilpsta. Žiemą ar ankstyvą pavasarį galima nugnaibyti viršūninius spygliuočių šakelių pumpurus, kad liktų smulkūs šoniniai. Tai efektyvus, gyvatvorės augimą į plotį ir aukštį stabdantis, bet ilgas ir labai kruopštus būdas. Paprasčiau nukarpyti jaunus šiųmečius ūgliukus – taip reguliuojamas gyvatvorės augimas, palaikoma forma ir nelieka sausų stagarų. Būtina įsitikinti, kad žemiau kerpamo ūglio lieka šiųmetinių šoninių ūglių – užaugę jie paslėps nukirptą viršūnėlę. Ūgliukus karpyti geriausia vasarą, bet galima ir kitu metu. Svarbu nepažeisti senos medienos ir kad neištekėtų daug sakų. Pušų ūgliai neturi šoninių pumpurų, todėl jas pjaunama kuo arčiau šoninių šakelių, kad lajos pakraščiuose nekyšotų sausi nukirptų šakelių galai.

551 pav. Kalninių pušų gyvatvorė

341.

Žydinčios gyvatvorės Žydinčių gyvatvorių krūmai žydi nuo gegužės pradžios iki liepos pabaigos. Šioms gyvatvorėms nereikia ypatingos priežiūros, pakanka tik neužmiršti reguliariai palaistyti. Augalai sodinami kas 3–4 metai. Natūraliai augančioms ir žydinčioms gyvatvorėms tinka raugeriškis, karpomas iškart nužydėjus; dygialapis bugienis, žydintis baltais žiedais, sodinamas kas 45– 60 cm.; kaulenis, žydintis baltais žiedais, raudonais vaisiais, karpomas nubyrėjus vaisiams; dyglainė, raudonomis uogomis, baltais žiedais.

galėtumėte užpilti turima ar atsivežta derlinga žeme. Iškasus griovį ir prieš sodinant sodinukus, reikia juos apžiūrėti, paruošti sodinimui. Sodinukų prigijimui ypač svarbios yra smulkios šakelės. Jeigu yra per ilgų, storų, sodinimui trukdančių šaknų, patrumpinkite jas aštriu sekatoriumi. Augalų prigijimui ir tolimesniam jų augimui taip pat svarbu, kaip medelyne jie buvo iškasti, kaip buvo gabenti ir laikyti iki sodinimo. Iškastus, su kuo mažiau pažeistu šaknų grumstu, augalus tuoj pat reikia supakuoti į polietileninius maišelius ir gabenti į sodinimo vietą. Jeigu augalai iš karto nesodinami, galima juos laikinai įkasti į žemę ir gausiai palieti. Jeigu sodinama nedelsiant, griovio dugnas išpurenamas kastuvu ir užpilamas derlingu dirvožemiu. Ant jo dedamas augalas, tvarkingai paskleidžiamos šaknys taip, kad augalo šaknies kaklelis būtų lygus su žemės paviršiumi. Šaknys užpilamos likusiomis žemėmis. Supylus žemes aplink augalą, reikia jas suminti ir suformuoti nedidelius žemės pylimus, kurie neleis nubėgti laistymo vandeniui.

552 pav. Žydinčios gyvatvorės

Gyvatvorių sodinimas Pirmiausiai reikia ištempti virvutę būsimos gyvatvorės kontūru ir pagal ją iškasti griovį(Žemai gyvatvorei –40 cm gylio ir 40 cm pločio, vidutinio aukščio gyvatvorei – 40–50 cm gylio ir 40 cm pločio, aukštai –50 cm gylio ir 40 cm pločio).

554 pav. Šaknų paskleidimas griovelyje

553 pav. Ištempiama virvutė ir iškasamas griovys Augalai gali būti sodinami ir dviem eilėmis. Kasant griovį, nederlingas dirvožemis turėtų būti išvežamas. Jeigu žemė sodinimo vietoje nederlinga, pvz., vyrauja smėlis, priesmėlis, tada grovį reikia kasti gilesnį ir platesnį, kad būsimas augalo šaknis

342.

Pasodinta tiek spygliuočių, tiek lapuočių gyvatvorė šiek tiek paformuojama pagal ištemptą virvutę. Gyvatvorių karpymo žirklėmis sulyginamos augalų viršūnės ir šonai. Genėjimas skatina miegančių pumpurų augimą ir gyvatvorės tankėjimą. Augalai formuojami nuo pasodinimo dienos iki vėlyvo rudens, vėliau – ankstyvo pavasario metu. Taip nuo pirmų dienų formuojama dekoratyvi gyvatvorė. Pradedant genėti tik tada, kai pasiekiamas norimas aukštis, gali subręsti daug storų, neišvaizdžių senų šakų, dėl kurių vėliau pradėti genėti krūmai nebus tokie dekoratyvūs arba tam dekoratyvumui pasiekti reikės daug laiko.

343.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

Gyvatvorių tręšimas Pirmaisiais metais po pasodinimo gyvatvorės paprastai netręšiamos. Geriau, prieš sodinant, į griovį įmesti gerai perpuvusio mėšlo arba kompleksinių mineralinių trąšų. Vėliau kiekvieną pavasarį reikia patręšti greitai tirpstančiomis, daug azoto turinčiomis kompleksinėmis mineralinėmis, o rudenį – kalio ir fosforo trąšomis. Laisvai augančias žydinčias ir spygliuočių gyvatvores kartais reikėtų patręšti specialiomis trąšomis su mikroelementais.

1. Kokie pagrindiniai vejų priežiūros darbai? Kiekvieną jų trumpai apibūdinkite. 2. Kokias žinote gėlynų rūšis? 3. Kaip derinamos gėlės gėlynuose? 4. Kas yra gyvatvorė? 5. Kokius žinote gyvatvorių tipus? Apibūdinkite juos. 6. Kaip paruošiama gyvatvorė žiemai? 7. Kiek kartų per sezoną šienaujama veja. Nuo ko tai priklauso? 8. Išvardinkite vejų šienavimo techniką.

555 pav. Gyvatvorių trąšos

Žiemos rūpesčiai Kad šaltis neiškilnotų dar neįsitvirtinusių dirvoje šaknų, rudenį žemė šaknų zonoje kiek suspaudžiama, augalai apkaupiami. Mažus sodinukus galima pridengti eglišakėmis, sausais lapais ar šiaudais. Gausus sniegas kartais išlanksto ir net išlaužo medžių ir krūmų, ypač visžalių, šakas. Augalus su siaura laja galima prieš žiemą nestandžiai apvynioti virve, ji neleis šakoms nulinkti. Gausiau pasnigus, reikėtų sniegą nupurtyti nuo šakų. Dažnai gyvatvorės nukenčia nuo pelių bei kiškių. Jaunus medelius prieš žiemą verta aprišti šiaudais, popieriumi ar eglišakėmis. Būna spec. kiškius atbaidančių tepalų. Saugantis pelių, apie sodinukus suminamas sniegas. Šunys, nors augalų negraužia, taip pat gali padaryti žalos tiek žiemą, tiek vasarą. Spygliuočiai labai jautrūs šunų šlapimui – nuo jo šakelės pajuoduoja ir nudžiūsta. Pirmoji pagalba augalui – kuo greičiau jį gausiai aplieti vandeniu. Suplanuota, teisingai išauginta ir prižiūrima gyvatvorė kur kas ilgaamžiškesnė ir patikimesnė, nei pačios tvirčiausios tvoros.

344.

345.

9. PATALPŲ APSAUGA NUO PARAZITŲ IR KENKĖJŲ

Viešbučio kambariai Didžiausią pavojų viešbučių kambariuose kelia patalinės blakės ir kiti kandantys vabzdžiai. Patalinės blakės tampa didele problema daugelyje viešbučių visame pasaulyje. Lietuvoje taip pat padažnėjo atvejų, kai viešbučio klientus sukandžioja blakės. Pastebėjus užkrėstumą blakėmis, svarbu nedelsiant imtis veiksmų. Kitos vidaus patalpos Kitoms viešbučių zonoms, pavyzdžiui, sporto ar tarnybinėms patalpoms, kyla mažesnė užkrėstumo rizika, tačiau būtinas nuolatinis stebėjimas. Pastatų išorė Siekiant apsaugoti klientus, pirmiausia reikia užkirsti kelią kenkėjams patekti į vidų. Reikėtų naikinti vapsvų lizdus, baidyti paukščius ir sandarinti teritoriją nuo kitų kenkėjų.

556 pav. Viešbutis Kenkėjų kontrolė labai svarbi viešbučiuose, nes būtent čia didelė rizika, jog kartu su besikeičiančias žmonėmis ir daiktais pateks kenkėjai. Kenkėjai gali ne tik padaryti žalos kambariuose ar kitose patalpose, bet ir sugadinti viešbučio reputaciją. Klientai tikrai nepamirš kambaryje matytų kenkėjų. Apsauga nuo kenkėjų yra atliekama sutelkiant dėmesį į svarbiausias viešbučio vietas. Svarbiausios viešbučio vietos, į kurias gali patekti kenkėjai

Maisto gamybos ir restoranų zonos

Viešbučio kambariai

Kitos vidaus patalpos

Pastatų išorė

Maisto gamybos ir restoranų zonos Maisto gamybos ir restoranų zonoms didžiausią žalą gali padaryti graužikai, musės bei tarakonai, kurie ne tik gali sugadinti produkciją, bet ir perneša daug ligų. Kenkėjus būtina naikinti, tačiau netinkamas jų naikinimas gali tik paskatinti juos išplisti po kitas patalpas.

346.

Viešbučiams skirtų integruotų kenkėjų paslaugų programos Kenkėjų kontrolės įmonių ( pvz., UAB „Dezinfa“, UAB ,,Pelias“ ir kt.) teikiamos kenkėjų prevencijos paslaugos yra skirtos apsisaugoti viešbučius nuo kenkėjų, taikant individualiai parengtus planus, kuriuose identifikuojamos rizikingiausios vietos, galimi kenkėjų patekimo keliai. Ekspertai reguliariai lankosi viešbučio patalpose, patikrina vyliaus dėžutes, stebi ar yra kenkėjų buvimo požymių, teikia rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo kenkėjų ateityje. Atsiradus problemai, greitai reaguoja ir sprendžia visas iškilusias problemas. KENKĖJŲ PREVENCIJA Kenkėjai gali padaryti daug žalos visoms verslo šakoms. Kenkėjų prevencijos paslaugos užtikrina, kad kenkėjai nepateks ir užkrėstumas bus pastebėtas dar jiems neišplitus. Kvalifikuoti ekspertai susipažins su apgyvendinimo įmonės veikla ir reguliariai lankysis. Bus nustatyta ir pašalinta bet kokia kenkėjų keliama rizika dar prieš jai tampant realia grėsme. Paslauga apima: • išsamią, reguliarią vietos apžiūrą ir kenkėjų keliamų problemų nustatymą bei galimas rizikas, • išsamias kiekvieno apsilankymo ataskaitas, įskaitant stebėjimus, būtinų procedūrų užrašus ir rekomenduojamus veiksmus, • bendrą vietos rizikos įvertinimo analizę, • vadovavimąsi teisiniais reglamentais, • nemokamus tyrimus ir patarimus, jeigu pageidaujama keisti aptarnavimo pobūdį, • vietos tikrinimo sąrašus.

347.

Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai Remiantis higienos norma HN 90:2011 ,,Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“, „kenkėjų kontrolė arba privalomasis profilaktinis aplinkos nukenksminimas turi būti atliekamas visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formos […]. Kenkėjų kontrolę gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės […], Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gavę šiai veiklai licenciją […]. Eksploatuojančių objektų administracijos savo objektuose privalo laiku organizuoti kenkėjų naikinimą, sudarant sutartis arba pateikiant vienkartines paraiškas specializuotoms įmonėms […]. Maisto įmonių, kurių teritorijose gausu laukinių paukščių, vadovai privalo organizuoti jų kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas maisto produktų saugumas ir užkirstas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui“. Ši higienos norma taip pat reglamentuoja teisę vykdyti kenkėjų kontrolės darbus, t. y. naudoti preparatus, kurių sudėtyje yra nuodingųjų medžiagų: „asmenys savo jėgomis gali naikinti graužikus ir vabzdžius tiktai privačiuose, ne visuomeninės paskirties pastatuose, patalpose ir teritorijoje, įsigiję ne profesionaliam naudojimui skirtas medžiagas“. Vykdant kenkėjų kontrolę, nėra griežtų taisyklių, nurodančių, kokiu vieninteliu metodu galima spręsti kenkėjų sukeliamas problemas, tačiau bet kurio kenkėjų kontrolės profesionalo užduotis – individualiai ištirti kiekvieną situaciją ir, naudojantis savo, kaip profesionalo, gebėjimu priimti sprendimus, identifikuoti esamas problemas, parinkti tinkamiausias priemones bei pradėti kenkėjų kontrolę ten, kur ji reikalingiausia. Dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją gali atlikti asmenys, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir turintys asmens medicininę knygelę. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai: • Dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją gali atlikti asmenys, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. • Dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją atliekantys asmenys turi vilkėti darbo drabužius, naudoti asmenines apsaugos priemones. • Dezinfekcijai, dezinsekcijai ir deratizacijai turi būti naudojami autorizuoti ar registruoti biocidai teisės akto nustatyta tvarka. • Darbuotojai, atliekantys dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją, privalo biocidus naudoti pagal autorizacijos ar registracijos liudijime nurodytas specialiąsias autorizacijos sąlygas, naudojimo instrukcijas ir etiketes bei saugos duomenų lapuose pateiktą informaciją. • Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbai turi būti atliekami

348.

KENKĖJŲ KONTROLĖ Vabzdžiams reikalinga pastogė, drėgmė ir maistas, taigi, apgyvendinimo įmonės gali tapti puikiu prieglobsčiu ir maitinimosi vieta ne tik jiems, bet ir arti pastatų gyvenantiems graužikams ir kitiems laukiniams gyvūnams. Štai dėl ko jie nori patekti į mūsų namus ištisus metus. Tarp jų yra nemažai kenkėjų, kurie gali pakenkti viešbučio svečių sveikatai bei turtui.

557 pav. Kenkėjų patekimo į pastatą keliai Jie gali padaryti fizinę žalą nuosavybei, paskleisti mikrobus, sukelti alergijas ir iš esmės dėl jų buvimo viešbučio patalpose svečiai gali jaustis nejaukiai. Kaip teigia gydytoja epidemiologė – dezinfektologė Birutė Karaliūnienė „Kenkėjų kontrolė – tai procesas, apimantis kenkėjų stebėjimą, atbaidymą ir naikinimą, naudojant chemines ir mechanines priemones, siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, teikiamas paslaugas, produktą ir objekto infrastruktūrą.“

Vabzdžių kontrolė Vabzdžių įvairovė išties yra didelė. Daugelis jų nekelia pavojaus žmonėms, bet yra nemažai vabzdžių kenkėjų, kurie gali kelti rimtų rūpesčių namams ir sveikatai. Keli iš jų mums puikiai žinomi: tarakonai, blusos, blakės, skruzdelės,vapsvos, uodai, musės, utelės ir kt. Be nepatogumų vabzdžiai gali pridaryti nemažai žalos turtui. Svarbu suprasti pavojų, kylantį iš jų buvimo šalia ir kaip geriausia apsaugoti save,

349.

svečius, turtą. Dažnai nesusimąstome, kokią žalą mums gali padaryti vabzdžiai. Tarakonai yra maisto produktų ir įvairių paviršių užteršimo, ligų platinimo, bei alerginių susirgimų priežastis. Naminės musės platina ligas, perneša bakterijas nuo atliekų, išmatų lašeliais ištepa baldų paviršius, indus, stiklus. Net visai nekalta laikoma skruzdelė išrausia dirvožemį, išjudina grindinio plyteles, perneša virusus nuo sergančių ant sveikų augalų. Dažniausiai į juos tiesiog numojama ranka. VABZDŽIŲ KONTROLĖ (DEZINSEKCIJA) – priemonių kompleksas, apimantis profilaktiką, nariuotakojų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones. Pagrindinis įrankis apsisaugoti nuo vabzdžių daromos žalos – tai objekto profilaktinė sisteminė kontrolė, o tam, kad tai būtų galima atlikti kokybiškai, reikalinga nuosekli profesionali objekto ir teritorijos inspekcija. Visuotinai pripažintas vienkartinis apsaugos nuo vabzdžių modelis yra paprastas: • nuosekliai apžiūrimos probleminės vietos, • nustatoma ne tik kenkėjų rūšis, tačiau ir tikroji problemos priežastis, • vykdomas nukenksminimas, parenkat kuo mažiau kenksmingą būdą aplinkai

VABZDŽIŲ NAIKINIMO METODAI Vabzdžių rūšių gausa ir biologijos įvairovė lemia įvairių naikinimo metodų taikymą.

Vabzdžių naikinimo metodai

Biologinis

Mechaninis

Fizikinis

Cheminis

Didžiausio efekto pasiekiama ne apsiribojant kuriuo nors vienu iš jų, bet taikant iš karto kelis metodus. Biologiniai metodai. Labai sumažinti arba net išnaikinti tam tikros rūšies vabzdžius galima išleidus pakankamai didelį kiekį sterilių patinėlių. Kenkėjų patinėliai laboratorijose apšvitinami rentgeno, gama spinduliais. Po susiporavimo su tokiais patinėliais patelės deda bevaisius kiaušinėlius arba išsivysto sterilūs palikuonys.

350.

Kartais, norint sutrikdyti kenkėjų reprodukciją, įvilioti juos į spąstus, naudojami sintetiniai feromonai. Feromonai veikia tik tam tikrą vabzdžių grupę, jie beveik nekelia pavojaus kitiems organizmams, tarp jų ir žmogui, tačiau feromonų gamyba brangi, o naudojimas ribotas. Taip pat vabzdžiams naikinti gali būti naudojami ir patogeniniai mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai). Šiuo metu biologinės kontrolės metodai dar nėra plačiai taikomi. Mechaniniai metodai. Vabzdžiai surenkami, susiurbiami dulkių siurbliais, sušluojami šepetėliais. Gaudomi specialiais gaudytuvais. Fizikiniai metodai. Vabzdžiai naikinami naudojant aukštą ar žemą temperatūrą, radioaktyvius spindulius, mikrobangas, ultragarsą arba sumažinant deguonies kiekį ore. Paveikus aukšta temperatūra, galima sunaikinti daugelį kenkėjų. 60 °C temperatūroje žūsta visų vystymosi stadijų drabužinės kandys. Vabzdžiai gali būti naikinami naudojant gama spindulius. Gama spinduliai – tai tam tikras elektromagnetinis spinduliavimas, kuriuo paveikus žūsta vabzdžių lervos ir lėliukės. Kandys šiai radiacijos rūšiai atsparesnės. Gama spinduliai naudojami vabzdžių naikinimui popieriuje, pergamente, medienoje, tekstilėje. Metodo trūkumas yra tas, kad šitaip apdoroti yra brangu, spinduliuotė ardančiai veikia ir laikmeną. Cheminiai metodai. Pasaulyje žinoma daugiau kaip 600 įvairių insekticidų – chemikalų vabzdžiams naikinti. Insekticidai yra parenkami, atsižvelgiant į vabzdžių rūšį ir į tai, kokioje vystymosi stadijoje yra vabzdys (kiaušinio, lervos, suaugėlio). Insekticidai turi efektyviai veikti biologinį kenkėją, kuo mažiau kenkti žmogui, neteršti aplinkos. Pagal agregatinę būseną insekticidai gali būti dujos, skystis, kietos medžiagos (milteliai). Pagal tai, kokiu būdu patenka į vabzdžio organizmą, insekticidai skirstomi į tris grupes: • kvėpavimo (fumigantai) – patenka į vabzdžių organizmą kartu su įkvepiamu oru, • žarnyno – per burną patenka į skrandį, pažeidžia žarnyno sienelę, ištirpsta ląstelėse, • kontaktiniai – prasiskverbia pro vabzdžių kūno dangalus. Insekticidai

Kvėpavimo (funigantai)

Žarnyno

Kontaktiniai

351.

VABZDŽIŲ KONTROLĖS PROGRAMA Vabzdžių kontrolės programa susideda iš dviejų rūšių pagrindinių priemonių.

padės apsaugoti sveikatą, turtą ir gyventojus. Viena iš neigiamų graužikų įtakų, kuri gali pakenkti turtui, yra graužimas. Grauždami jie ne tik sugadina patį objektą, bet dėl polinkio graužti elektros laidus ir apskritai elektros įrangą, kyla nemažai gaisrų ar laiku nesuveikia signalizacija.

Vabzdžių kontrolės programa

Prevencinė

Cheminės, mechaninės naikinimo priemonės

Prevencinės priemonės – tai sanitarinės techninės priemonės, neleidžiančios vabzdžiams patekti ir įsikurti patalpose. Įmonėse turi veikti efektyvios patalpų valymo ir atliekų surinkimo sistemos. Nei viduje, nei aplinkoje neturi būti kaupiamos atliekos. Svarbus dėmesys turi būti skiriamas paukščių kontrolei, kadangi dažnai įvairūs vabzdžiai įsikuria paukščių lizduose, esančiuose ant gamybinių pastatų, arti langų, ventiliacijos angų. Pastatus būtina sandarinti, montuojant vabzdžių sulaikymui skirtus tinklelius, vėjo užuolaidas, grindyse užsandarinant visus plyšius. Taip pat svarbu supažindinti įmonių darbuotojus su vabzdžių keliama rizika.

GRAUŽIKŲ KONTROLĖ GRAUŽIKŲ KONTROLĖ (DERATIZACIJA) – priemonių kompleksas, apimantis profilaktiką, graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones. Pagrindinis įrankis apsisaugoti nuo graužikų daromos žalos – tai objekto profilaktinė kontrolė, o tam, kad tai būtų galima atlikti kokybiškai, reikalinga nuosekli, profesionali objekto ir teritorijos inspekcija. Inspekcijos paskirtis yra detali objekto analizė, kurios metu yra tikrinamos statinių patalpos ir teritorija, jų atsparumas graužikams, graužikų patekimo keliai, jų buvimo pėdsakai ir bendra objekto sanitarija. Inspekcijos pabaigoje yra atliekama analizė, pateikiamos rekomendacijos objekto kritinių taškų sustiprinimui ar pašalinimui ir pabaigoje suformuojamas objekto profilaktinės priežiūros modelis, kurį sudaro reikalingų apsisaugoti medžiagų sąrašas, saugomo perimetro žemėlapis bei kritinių ir stebėjimo taškų lankymo dažnis. Klaidinga manyti, kad deratizacija reikalinga tik organizacijoms, o specialistai

352.

558 pav. Graužikų daroma žala Neigiamus padarinius sukelia ir graužikų įkandimai. Didžiausią žalą žmogus patiria ne nuo pačio įkandimo, nors per sekundę žiurkė sugeba sukasti dantis iki šešių kartų, o nuo po įkandimo galimų sveikatos negalavimų : stiprų karščiavimą, o išskirtiniais atvejais net mirtį. Pagr. ligų sukėlėjai, kurias perneša pelės ir žiurkės, yra blusos ir erkės. Šie kenkėjai ne tik naudojasi graužikais migracijai, bet tuo pačiu perneša ligas, kurias įgyja maitindamiesi graužikų krauju.

GRAUŽIKŲ KONTROLĖS PROGRAMA Graužikų kontrolės programos pagrindinės priemonės

Prevencinės priemonės

Naikinimo priemonės

353.

Prevencinės priemonės – tai sanitarinės techninės priemonės, neleidžiančios graužikams patekti ir įsikurti patalpose. Visų pirma turi būti efektyvios patalpų valymo ir atliekų surinkimo sistemos. Nei viduje, nei aplinkoje neturi būti kaupiamos atliekos, šiukšlės, statybinės medžiagos, kur graužikai galėtų įsirengti savo lizdus, slėptis. Pastatus būtina sandarinti. Sandarinamos trys pastatų zonos. Pastatų zonos

Požeminė dalis

Paviršinė dalis

Pastatų vidus

Požeminė dalis – kanalizacijos ir kitų vamzdynų įvadinės angos sandarinamos arba uždengiamos smulkiu metaliniu tinklu, kad graužikai negalėtų patekti į paviršių. Paviršinė dalis – pastatų išorė turi būti sutvarkyta taip, kad graužikai negalėtų patekti į vidų. Pastatų vidus – patalpose taikomos sandarinimo priemonės turi būti skirtos tam, kad graužikai, patekę į vidų, nerastų saugių vietų (pastatų vidaus apdaila, grindų ir sienų sandarinimas, tinkamas maisto produktų ir žaliavų sandėliavimas, sandariose patalpose renkamos maisto atliekos, geras patalpų valymas). Naikinimo priemonės Norint sumažinti kenkėjų populiaciją, turi būti intensyviai naudojamos kenkėjų naikinimo priemonės, t. y. ypač efektyvios naikinančios cheminės medžiagos. Šios medžiagos nėra vienodai efektyvios, todėl svarbu ne tik tinkamai jas parinkti, bet ir panaudoti. Sėkmingai taikomi ir mechaniniai metodai (spąstai, gaudyklės, lipnios juostos). Kenkėjų kontrolės specialistai individualiai įvertina įmonių sanitarinę būklę, parengia RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) programą, kuri leidžia visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti pavojaus ir rizikos veiksnius, susijusius su apgyvendinimu, maisto produktų gamybos procesu, pakuotės ir taros laikymo sąlygomis, sandėliavimo ir transportavimo metu kylančiomis grėsmėmis, nustato ir įdiegia efektyvias kenkėjų kontrolės priemones, pasitelkdami naujausias technologijas, kurios padeda maksimaliai užkirsti kelią graužikų keliamai rizikai.

354.

Mikroorganizmų kontrolė Mikroorganizmai yra labai maži gyvi ir negyvi organizmai, tokie kaip grybeliai, bakterijos, dumbliai ir tam tikros virusų rūšys. Dauguma žemės ūkio drėgnų produktų, neperdirbtų maisto produktų, vanduo ir visos pūvančios medžiagos turi kelias rūšis mikroorganizmų. Mikroorganizmai randasi ant žmogaus odos ir žarnyne. Esant normalioms sąlygoms, daugelis mikroorganizmų yra naudingi ir atlieka naudingas ir būtinas funkcijas. Dažnai, prieš imantis mikroorganizmų pašalinimo veiksmų. yra būtina atlikti mikroorganizmų identifikaciją. Didžiausias trukdis, nustatant mikroorganizmo rūšį, yra jo dydis ir tai, kad dažnai ekspertizę turi atlikti specialistai. Dėl mikroorganizmams būdingų buvimo vietų ypatumų, unikalių struktūrų ir formų kartais yra įmanoma nustatyti jų rūšį ir be specialių tyrimų. Kadangi mikroorganizmai yra labai atsparūs chemikalams, jie prisitaiko prie kenksmingų aplinkos sąlygų, yra labai sunku juos kontroliuoti. MIKROORGANIZMŲ KONTROLĖ (DEZINFEKCIJA) – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. PROFILAKTINĖ DEZINFEKCIJA – dezinfekcija mikroorganizmų kaupimosi vietose, nesant užkrečiamosios ligos židinio. Mikroorganizmų kontrolę sudaro cheminių medžiagų (antimikrobinių pesticidų preparatų) ir necheminių medžiagų metodai. Antimikrobiniai pesticidai ardo mikroorganizmus arba sudaro barjerus, kurie pašalina juos iš aplinkos. Kartais antimikrobiniai pesticidai slopina mikroorganizmų augimą. Necheminius metodus sudaro izoliavimas ir sanitarija, o taip pat gali būti aplinkos veiksnių, tokiu kaip šiluma ir drėgmė, reguliavimas. Tam tikrus organizmus galima sunaikinti švitinimo metodu. Daugelį atvejų efektyviau naudoti cheminius ir necheminius metodus kartu, nes vienos kontrolės metodai retai pašalina visus mikroorganizmus. Pavojingų žmogaus sveikatai mikroorganizmų pilnas likvidavimas ar sterilizavimas yra pagrindinis tikslas, vykdant mikroorganizmų kontrolę, nors tai ir yra labai sunku pasiekti. Mikroorganizmų pašalinimo ar neutralizavimo metodai: Pašalinimas. Fiziniai barjerai, tokie kaip sienos ar pertvaros, pašalina tam tikrus organizmus iš aplinkos. Pilnas objekto valymas prieš perkeliant jį į kitą vietą padeda užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui. Teigiamas slėgis uždaroje patalpoje neleidžia išorėje esantiems mikroorganizmams patekti į patalpą. Didelio efektyvumo filtrai oro kondicionavimo sistemose yra spąstai mikroorganizmams ir apsaugo nuo jų išplitimo per kitus pastatus. Specialūs filtrai pašalina mikroorganizmus iš vandens vamzdžių.

355.

Sanitarija. Pirmasis sanitarijos žingsnis apima paviršių valymą, tai yra biofiltro (apsauginės plėvelės, prie kurios prilimpa bakterijos) ir svetimkūnių pašalinimą. Valymas paprastai reikalauja plovimo arba šveitimo su muilu ir vandeniu arba kita valymo medžiaga. Pakartotinis valymas, paviršių apruošimas dezinfekcinėmis cheminėmis medžiagomis arba aukšta temperatūra ženkliai sumažina mikroorganizmų populiaciją. Aplinkos keitimas. Temperatūros palaikymas pakankamai aukštame ar žemame diapazone slopina arba naikina mikroorganizmus. Būtent dėl to atšaldymas arba aukštos temperatūros palaikymas apsaugo maistą. Kai kurie mikroorganizmai negali išgyventi be vandens, todėl sausas patalpų laikymas neleidžia mikroorganizmams daugintis. Objektų patalpinimas į verdantį vandenį kelioms minutėms nužudo daugumą mikroorganizmų, nors kai kurios bakterinės sporos yra labai atsparios verdančiam vandeniui. Prisotinti garai su spaudimu – metodas, žinomas kaip sterilizavimas dezkameroje, yra patikimas būdas mikroorganizmų naikinimui ir dažnai naudojamas ligoninėse. Objektų kaitinimas, naudojant liepsną arba paveikiant sausa šiluma, yra taip pat veiksmingas, naikinant daugumą mikroorganizmų. Švitinimas. Ultravioletinės šviesos, rentgeno arba gama spindulių panaudojimas veiksmingai naikina mikroorganizmus, bet čia reikalinga specializuota ir pavojinga įranga, kurios funkcionavimą turi prižiūrėti aukštą kvalifikaciją turintys ir tam specialiai apmokyti specialistai. Saugumo tikslais tokie darbai vykdomi tik nedideliuose plotuose. Kontrolė cheminėmis medžiagomis. Antimikrobinių pesticidų panaudojimas dažnai yra veiksmingas ir nebrangus būdas kontroliuoti įvairių mikroorganizmų rūšis. Dažnai cheminės kontrolės metodai pasiekia geriausių rezultatų, atliekant juos kartu su necheminiais metodais. Yra įvairios sudėties pesticidų, tokių kaip skysčiai, tirpūs milteliai, drėgmę sugeriantys milteliai, koncentruotos emulsijos ar dujos. Dažnai šių medžiagų praskiedimui naudojamas vanduo, o tai palengvina jų panaudojimą įvairiomis aplinkos sąlygomis.

Dažniausiai viešbučiuose sutinkami kenkėjai Vertingiausias viešbučio, kavinės, baro ar restorano turtas – jo geras vardas. Jis daugiausia priklauso nuo apgyvendinimo, maisto ir aptarnavimo kokybės, taip pat klientai čia tikisi ir aukščiausio lygio higienos. Dėl ligų pavojaus pelės, žiurkės, musės ir tarakonai ypač pavojingi maisto ruošimo ir laikymo vietose. Yra daugybė kitų kenkėjų, kurie gali sugadinti maistą arba erzinti klientus.

356.

Vokiškasis tarakonas

Rytietiškasis tarakonas

Patalinė blakė

Tikrosios musės

Vaisinės muselės

Vamzdinės muselės

Naminės pelės

Naminiai karveliai

357.

TARAKONŲ IŠVAIZDA IR BENDRIEJI DUOMENYS

559 pav. Tarakonas Tarakonai – plokšti, kiaušiniškos formos vabzdžiai. Jų galva nukreipta į apačią ir iš viršaus pridengta priešnugarėle. Burnos organai graužiamieji, antenos ilgos šeriškos, kojos bėgiojamosios. Priekiniai sparnai kieti, virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški, susiglaudžia vėduokliškai. Kai kurių rūšių sparnai visai sutrumpėję arba visai išnykę. Žinoma apie 4000 tarakonų rūšių, kurių dauguma natūraliai gyvena tropikuose. Tik 20 rūšių gyvena kartu su žmogumi. Jie įsikuria žmonių būstuose, todėl neretai vadinami „naminiais“. Dauguma tarakonų yra tropiniai naktiniai vabzdžiai, todėl gali gyventi tik aukštesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje. Šaltyje jie negali nei maitintis, nei vystytis, nei daugintis, tačiau turėdami labai gerai prie gamtinės aplinkos pritaikytą mitybos būdą, priklausomai nuo aplinkybių, gali ėsti įvairų maistą: duoną, vaisius, krakmolingas daržoves, pelėsius, išmatas, šunų, kačių maistą. Jie lengvai prisitaiko prie neįprasto maisto. Naminių tarakonų rūšys labai atsparios troškuliui, alkiui, nebijo būti panardintos į vandenį. Pavyzdžiui, amerikinis ir rudasis tarakonas gali badauti keletą savaičių. Be to jie labai vislūs. Jų vystymasis ir dauginimasis vyksta labai sparčiai, bet įvairių rūšių labai skirtingai: laikotarpis iki lytinės brandos trunka nuo 1 iki 6 mėn., kiaušinių inkubacija – nuo 2 iki 8 savaičių, gyvenimo trukmė – nuo 3 mėn. iki 2 metų. Nors tarakonas yra kolektyvinis gyvūnas ir dažniausiai grįžta į savo lizdą, kai kurie individai išsibėgioja, jeigu jų prieglobstyje prisiveisia labai daug gyventojų arba jeigu lizdas išardomas. Dieną tarakonai slepiasi sienų plyšiuose, po atšokusiomis glazūruotomis plytelėmis, pertvarose prie šildymo įrenginių, grindyse po atšokusiu linoleumu, vėdinimo angose ir kituose plyšiuose.

358.

560 pav. Tarakonų slėpimosi vietos Patekimas į patalpas Tarakonai į patalpas patenka pro nutekėjimo vamzdžius, šiukšlių ir kanalizacijos, ventiliacijos vamzdžius, net išorinėmis sienomis, taip pat koridoriais, plyšiais po durimis. Gali būti atsivežami su daiktais: dėžėmis, buities prietaisais, prekėmis, drabužiais, dėžėmis, prekių maišais, augalais, maisto ir gėrimų kroviniais.

561 pav. Tarakonų patekimo keliai

359.

Tarakonų daroma žala: • tarakonai perneša bent 22 rūšis patogeninių bakterijų, virusus, grybelius, žarnyno ligas; • perneša parazitinių kirmėlių kiaušinėlius; • specifiniu kvapu ir ekskrementais užteršia maistą; • tarakonai gali sukelti alergijas ir astmą. Didelę dalį sergančiųjų astma sudaro gyventojai, įjautrinti tarakonų. Tyrimai parodė, kad žmonėms, sergantiems alergija tarakonams, gali išsivystyti ūmūs astmos priepuoliai. Tarakonų pernešami alergenai ilgai išlieka aplinkoje net po jų mirties. Alergiją tarakonams reikėtų įtarti, kai tokie simptomai kaip užgulta nosis, akių ar ausų uždegimai, odos bėrimas ar bronchų astma išlieka ištisus metus; • praktikoje yra pasitaikę tarakonų įkandimų žmonėms, tačiau tai reti atvejai. Dažniausiai tarakonai gali įkąsti žmogui miegant naktį. Tai atsitinka tada, kai, nerasdami kito lengvo maisto šaltinio, tarakonai naktį ant miegančio žmogaus ieško maisto ir, radę maisto likučių ant miegančio žmogaus burnos, ar tarp pirštų, valgydami netyčia įkanda. Dažniausiai nuo tarakonų nukenčia vaikai, nes jų oda yra plonesnė ir, kaip praktika rodo, jie yra labiau linkę palikti trupinių aplink burną. Neradę vandens šaltinio, tarakonai gali ieškoti drėgmės aplink akis ar nosį; • psichologinis diskomfortas. Kadangi tarakonai dažniausiai aptinkami naktį, atsitiktinai užėjus į apniktas patalpas, psichologinis poveikis dar sustiprėja. Rudasis tarakonas (prūsokas, vokiškasis tarakonas) (Blatella germanica) – 1–1,5 cm ilgio (nors esama ir didesnių), nuo gelsvai rudos iki tamsiai rudos spalvos, su dviem išilgai nugarą einančiais tamsiais dryžiais. Susijaudinę ar išsigandę gali skleisti nemalonų kvapą. Tai Lietuvoje labiausiai paplitusi rūšis. Nepilna metamorfozė – trys gyvenimo etapai: kiaušinis, nimfa ir suaugėlis. Visas būvio ciklas – apie 100 dienų, tačiau šį laiką įtakoja tokie veiksniai kaip temperatūra, mityba. Patelė ooteką nešioja iki mėnesio ir padeda ją tik prieš jaunikliams išsiritant. Ootekoje dažniausiai būna 30–46 kiaušiniai. Patelė per savo gyvenimą padeda 4–8 ootekas (3–4 kartus per metus). Gyvenimo trukmė – 100–160 dienų. Be maisto gali išbūti apie 2 savaites, tačiau, jei gauna vandens, gali badauti ir mėnesį. Tai visaėdžiai tarakonai, jiems ypač patinka krakmolingi, saldūs maisto produktai, riebalai ir mėsa. Tam tikrose situacijose, esant maisto produktų trūkumui, gali valgyti muilą, klijus, dantų pastą, ar net įgyti kanibalizmo požymių. Optimali temperatūra – iki 32 laipsnių. Juodieji (rytietiški) tarakonai (Blatella orientalis) – apie 2,5 cm ilgio, nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos, blizgaus kūno. Patelės atrodo tarsi besparnės, tačiau turi labai trumpus rudimentinius sparnus. Patelių kūnas platesnis nei patinėlių. Patinėlių antsparniai dengia ¾ kūno. Patelės dažniausiai tamsesnės, patinėliai – rudos spalvos.

360.

Sunkiai ropoja lygiais statmenais paviršiais. Lyginant su kitų rūšių tarakonais yra mažai judrūs. Labai trumpą laiką patinėliai gali skristi ir įveikti 2–3 metrų atstumus. Optimali temperatūra 20–29 laipsniai. Jie mėgsta vietas, kur santykinai didelė drėgmė, patinka vėsesnės vietos (nei vokiškiems tarakonams), todėl aptikti juos galima net rūsiuose. Minta įvairiu maistu, puvančiomis organinėmis medžiagomis, dažnai maitinasi šiukšlėse, kanalizacijose, tačiau pirmenybę teikia krakmolingam maistui. Patelė padeda vidutiniškai 8 (nuo 1 iki 16) ootekas per visą gyvenimą. Vienoje ootekoje būna iki 16 kiaušinių. Inkubacinis laikotarpis – 42–81 dienos. Nimfa išsineria 7 kartus prieš tapdama suaugėliu ir tai užtrunka apie metus. Suaugęs tarakonas gyvena 34–180 dienų.

562 pav. Juodieji (rytietiški) tarakonai Amerikinis tarakonas (Periplaneta americana) – apie 4 cm ilgio rausvai rudas su šviesiai ruda arba geltona juosta ant priešnugarėlės. Vyrų sparneliai išsikiša 4–8 mm iš už pilvo galo, patelių neišsikiša.Tai palyginti agresyvūs, dažniau pastebimi dienos metu, tarakonai, labai greitai bėgioja. Trys gyvenimo etapai: kiaušinis, nimfa ir suaugėlis. Suaugusiųjų gyvenimo trukmė – iki vienerių metų. Apie vieną savaitę po poravimosi patelė gamina ooteką. Vidutiniškai pagamina po vieną ooteką per mėnesį. Savo reprodukcinio laikotarpio

361.

viršūnėje patelė gali sudaryti maždaug po dvi ootekas per savaitę. Ootekoje vidutiniškai yra 14–16 kiaušinių. Ooteka yra maždaug 8 mm ilgio ir 5 mm aukščio. Nimfos neriasi maždaug 6–14 kartų ir tai trunka apie 600 dienų iki pasiekia suaugėlio stadiją. Šie tarakonai yra visaėdžiai. Jie mėgsta saldainius, ėda pūvančias organines medžiagas, yra pastebėti valgant popierių, duoną, vaisius, žuvį, ryžius, puvėsius, negyvus vabzdžius. Kaip ir vokiškasis tarakonas, mėgsta šilumą. Amerikinis tarakonas ant pilvelio turi liaukas, gaminančias kvapnias medžiagas, kurios yra tarpusavio bendravimo arba priešų atbaidymo priemonė. Šiomis medžiagomis, pasižyminčiomis patvariu kvapu, jie užteršia maisto produktus.

16 lentelė „Bendra informacija“ Rudasis tarakonas Juodieji (rytietiš- Amerikinis taraPavadinimas (prūsokas, vokki) tarakonai konas iškasis tarakonas) Lotyniškas pavaPeriplaneta amerBlatella germanica Blatella orientalis dinimas icana Dydis 1–1,5 cm apie 2,5 cm apie 4 cm Optimali temperiki 32 °C 20–29 °C iki 32 °C atūra Kiaušinių skaičius 30–46 16 14–16 ootekoje

TARAKONŲ KONTROLĖ

563 pav. Amerikietiškieji tarakonai

362.

Problema Šis vabzdys kaupia ir minta bakterijomis bei ligų sukėlėjais, siekdamas nuolat gauti reikiamų žarnyno bakterijų maistui virškinti. Kaip rezultatas, tarakonas yra Sallmonela bakterijų, kurios sukelia apsinuodijimą maistu, dizenteriją ir / arba diarėją, pernešėjas. Šios bakterijos perduodamos netiesiogiai per nešvarius paviršius, indus ir maistą. Jei bent viena išmatų granulė patenka ant indų ir vėliau naudojama žmogaus, atsiranda didelė rizika susirgti dizenterija. Sanitarija yra tarakonų populiacijos kontrolės pagrindas. Dezinfekcijos paslaugų (DP) specialistai atliks pilną objekto inspekciją, kurios metu išsiaiškins pavojus, dėl kurių tarakonai galėjo ar gali atsirasti, o, aptikus tarakonų buvimo ženklų, paprašys jūsų paruošti patalpas atlikti cheminei kontrolei. 1. Kliento pasiruošimo veiksmai: • iš viešbučio kambario, vonios ar tualeto, maitinimo patalpų spintų, spintelių, lentynų išimti daiktus; • atitraukti baldus, įrenginius ir kt. daiktus nuo sienų, kad būtų galima apruošti grindjuostes, baldų ir įrengimų nugarėles; • užtikrinti priėjimą prie vamzdynų maitinimo patalpose, vonioje, tualete, ventiliacinių angų, rozečių; • sudėti maistą į sandariai uždaromus šaldytuvus, indus, maišelius arba išnešti į kitas patalpas; • išnešti iš patalpos pjaustymo lentas, skirtas maistui, bei kitą virtuvės inventorių; • išvalyti visas patalpas, kuriose bus atliekama dezinsekcija: pašalinti nešvarumus už ir tarp įrenginių, baldų bei po jais, išplauti grindis ir kitus paviršius; • prieš pradedant darbą, atjungti elektrą ir išjungti elektros įrenginius iš elektros tinklo; • patalpose neturi būti žmonių ir gyvūnų; • sudaryti sąlygas dezinfekuotojui įeiti į visas objekto patalpas.

363.

2. DP KK (Kenkėjų Kontrolė) metu bus vykdomas cheminis šlapias ar sausas (pagal poreikį) patalpų apruošimas pagal specialiai tarakonams naikinti DP metodiką, kurį užtikrina pilną tarakonų išnaikinimą. 3. DP kenkėjų kontrolės specialistai po dezinsekcijos atlikimo viešbučio patalpose paprašys susipažinti su atmintine, kad būtų užtikrintas jūsų saugumas ir pasiekti kuo efektingesni rezultatai. Dėl didelės tarakonų migracijos nuo jų atsiradimo neapsaugotas nei vienas objektas, tad siūloma laikytis aukščiau įvardintų sanitarinių rekomendacijų. Taip kiekvienas objekto savininkas savarankiškai ir be papildomų išlaidų užkirs kelią tarakonų atsiradimui ir jų populiacijai. Dezinfekcijos paslaugos siūlo NEMOKAMAS konsultacijas ir kokybiškas profesionalias tarakonų naikinimo paslaugas.

Patelė deda apie 150–345 baltų kiaušinėlių tose vietose, kur dieną slepiasi. Gemalas vystosi nuo 10 iki 30 dienų. Vystymuisi įtakos turi temperatūra. Lervos panašios į suaugusias blakes, tik mažesnės, vystosi 30–90 dienų, augdamos 4 kartus neriasi. Prieš nėrimąsi jos turi prisisiurbti kraujo, kitaip nustoja augti ir nertis. Suaugusios blakės gyvena iki 18 mėnesių. Žemesnė nei 13 laipsnių temperatūra blakėme pavojinga, todėl jos nustoja vystytis, o kiaušinėliai ir jaunos nimfos žūva. Blakių buvimą išduoda juodos ar net raudonos, trupinių dydžio išmatos, pamesti kiautai. Blakėmis dažniausiai užsikrečiama keliaujant – šie kenkėjai parsivežami kartu su lagaminais.

PATALINĖ BLAKĖ

564 pav. Patalinės blakės Pati blakė nėra pavojinga. Pavyzdžiui, nėra nustatyta atvejų, kad blakės perneštų ligas, tačiau jų įkandimai labai nemalonūs, todėl žmonės stengiasi su jomis kovoti. Patalinė blakė dieną slapstosi po tapetais, įvairiose sienų, lubų, baldų plyšiuose, čiužinių klostėse, tarp knygų, taip pat gali slėptis net lempų jungikliuose, rozetėse ar baldų varžtų skylutėse. Tik labai išbadėjusios (gali badauti iki 6 mėnesių) puola žmogų dieną.

565 pav. Blakių slėpimosi vietos

364.

566 pav. Blakių slėpimosi vietos Viešbučiuose, lauko kavinėse, traukiniuose, autobusuose esančios blakės tiesiog užropoja ant žmogaus drabužių ir kartu grįžta į gyventojo namus, kur naktimis negailestingai siurbia kraują. Blakių įkandimų galima išvengti, jei yra taikoma prevencija. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria pirmiausiai atvykus į viešbutį ar kitą apgyvendinimo įstaigą gerai apžiūrėti lovos čiužinį. Gyvi vabzdžiai slepiasi čiužinių siūlėse, lovos rėmų plyšiuose, vietose už lovos ar kampuose. Suaugusios patalinės blakės yra 5 mm ilgio. Nesimaitinusios jos būna plokščios, ovalo formos ir šviesiai rudos spalvos, bet pasimaitinusios suapvalėja ir patamsėja. Užkrėstumą rodo ir ant čiužinio matomos tamsios arba juodos patalinių blakių išskyrų dėmės, kraujo taškeliai. Jei pastebimi šie požymiai, nedelsiant reikėtų pranešti viešbučio administracijai, kadangi blakės plinta žaibišku greičiu.

365.

Dažniausi užkrato šaltiniai yra: • svečiai ir jų bagažas, • personalas, • naudoti baldai, • skalbyklos paslaugos, • išoriniai rangovai, • kaimynystėje esantis turtas. Dėl tokių labai įvairių užkrato šaltinių neįmanoma visiškai neįsileisti patalinių blakių į patalpas. Vis dėlto taikant profesionalią apsaugos nuo patalinių blakių programą, rizika gerokai sumažėja. Visoms įmonėms, užsiimančioms žmonių apgyvendinimu ir vežimu, kyla pavojus užsikrėsti patalinėmis blakėmis.

Užkrato sektoriai

Įmonės teikiančios apgyvendinimo paslaugas

Transportas (geležinkeliai, oro linijos, autobusai)

Viešosios įstaigos (ligoninės, universitetai, kalėjimai ir pan.)

Patalinės blakės kelia įvairių pavojų įmonėms ir asmenims. Jeigu jų užkratas profesionaliai nenaikinamas, jis gali greitai virsti epidemija. Toliau schemoje parodyta, kad užtenka vos 10 – 12 savaičių, ir svečiai ims pastebėti išplitusį užkratą. Ekspertai turi pakankamai patirties, kad užkratas būtų aptiktas anksti, taigi, problema išsprendžiama greitai ir tyliai. Pasiskaitykite Puikiai prisitaikę gyventi žmogaus aplinkoje, vabzdžiai yra opi problema tose vietovėse, kur gyventojai ne visada rūpinasi savo aplinkos švara. Jeigu kaimynų name ar bute vabzdžiai jau gyvena, tai nemalonumų gali laukti ir aplinkiniai gyventojai, nes blakės palankiose sąlygose dauginasi itin greitai. Kita vertus, specialistai aiškina, kad blakės yra itin ištvermingos ir gali labai ilgai gyventi be maisto – žmogaus ar gyvūnų kraujo. Kenkėjus naikinantys specialistai teigia, kad dienomis blakės paprastai žmonių nepuola, nebent būtų labai išbadėjusios. Šie vabzdžiai gali gyventi patalynėje, čiužiniuose, po tapetais, kilimuose, po grindų apvadais ir kitose namų vietose, todėl juos išnaikinti be profesionalų pagalbos nėra lengva. Kenkėjus naikinančios bendrovės klientams pateikia instrukcijas, kaip kovoti

366.

su kenkėjais. Prieš atvažiuojant specialistams, gyventojai turi paruošti savo būstą. Reikia surinkti visus drabužius ir patalynę į maišus, baldus atitraukti nuo sienų. Nepatariama daiktų pernešti į kitus kambarius, nes tai blakėms tik padeda plisti. Svarbu, kad vabzdžių naikintojai galėtų pasiekti kiekvieną būsto kampelį, kitaip blakių naikinimas gali būti nesėkmingas. Išpurškus patalpas chemikalais, žmonės ir gyvūnai į jas negali grįžti tris valandas. Ši procedūrą reikia pakartoti maždaug po dviejų savaičių. Kitas etapas – patalynės ir drabužių valymas. Blakės ir jų kiaušinėliai, kurie būna aguonos grūdelio dydžio, šviesiai rudos spalvos, žūsta aukštoje temperatūroje, todėl patariama viską išskalbti karštame vandenyje, o to, ko negalima skalbti, nešti į valyklą. Šią procedūrą reikia kartoti itin dažnai. Kaip gydyti blakių įkandimus? Blakių įkandimai dažnai būna skausmingi. Siurbdamas kraują šis vabzdys įleidžia seilių, kurios užkrečia kraują ir stabdo jo krešėjimą. Įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, ta vieta ištinsta, ją niežti. Pateikiame patarimų, kaip gydyti įkandimo vietas: 1. Įkandimo vietas patepkite niežulį mažinančiu kremu. Tai gali būti kortizono turintis preparatas. 2. Stenkitės nesikasyti, nes tai gali baigtis infekcija. 3. Jeigu žaizda užkrečiama, jums būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Jis gali paskirti antibiotikų. 4. Jeigu esate alergiškas įkandimams, jums gali būti paskirti geriamieji kortikosteroidai, skirti odos ligoms gydyti.

NAMINĖ MUSĖ

567 pav. Naminė musė

367.

Išvaizda • Suaugėlis – 5–8 mm ilgio, krūtinė pilka su 4 siauromis juostelėmis, pilvelis rudas arba geltonas, ketvirtoji sparnų gysla sulenkta, o sparnų galiukai smailėjantys. • Lerva yra balta, prie galvos visai nusmailėja. Gale 2 kvapinės „taškeliai“. Bekojė. Subrendusi būna 12 mm ilgio. Gyvenimo ciklas • Kiaušinėliai dedami grupėmis po 120 –150, išsirita per 8 valandas arba ilgiausiai per 3 dienas. • Lervos subręsta per 3– 60 dienų, o lėliukės – per 3–28 dienas. Įpročiai • Randama beveik visų rūšių patalpose. • Dauginasi drėgnose, gendančiose augalinėse medžiagose. Musės yra pavojingi kenkėjai, vienos kenkia augalams, kitos yra žmogaus ir gyvulių parazitai, ligų sukėlėjų platintojai. Musės yra augalėdžių, plėšrūnų, vabzdžių parazitai. Daugelio rūšių lervos dalyvauja organinių medžiagų pradiniuose skaidymo etapuose. Priklausomai nuo musių rūšies, jos veisiasi ir dauginasi įvairiuose pūvančių gyvūnų liekanose, mėšle, pūvančiose žuvyse ir t. t. Suaugėliai minta pūvančių medžiagų skysčiais, nektaru, vaisiais. Lervos parazituoja žinduoliuose, paukščiuose, varliagyviuose ir t. t. Suaugėlės musės perneša įvairius pavojingus žmonėms mikroorganizmus, bakterijas, kirmėlių kiaušinius, platina įvairias ligas bei jų sukėlėjus. Vasara poilsiaudami žmonės atsipalaiduoja ir nekreipia dėmesio į virš maisto zujančius kenkėjus – nutūpė musė ant maisto, jei pastebėjo, pabaidė ranka ir viskas. O juk kas kartą nutūpusi musė palieka tūkstančius bakterijų

568 pav. Musė

368.

Vasarą visada padaugėja infekcinių žarnyno susirgimų. Tai lemia keletas veiksnių: šiltas oras, netinkamai laikomas maistas, atsiranda daugiau mikrobų pernešėjų. „Musės – iš tiesų vienas iš ligų, sukeliančių labai nemalonius simptomus, perdavimo būdų. Atskridusios iš nešvarios aplinkos, jos tupia ant maisto – mėsos, pieno produktų, daržovių, vaisių. Kai kurioms ligoms to užkrato kiekio, kurį atnešė viena musė, užtenka, kad žmogus susirgtų. Žinoma, neįmanoma nustatyti, ar žmogus susirgo dėl musės atneštos infekcijos. Gali būti daug kitų veiksnių – pavyzdžiui, maisto produktai laikomi netinkamai, nešvarios rankos. Visgi faktas, kad musės perneša ligų sukėlėjus – neginčijamas. Beje, kuo daugiau aplink zuja musių, tuo labiau tikėtina, kad netoliese yra daug šiukšlių ir netvarkinga aplinka“, - aiškino B. Zdanevičienė. B. Zdanevičienė mokslinėje literatūroje rado aprašytų atvejų, kad musės, pernešdamos ant savo kojyčių askaridžių kiaušinėlius, netgi gali platinti šunų askaridozę – sunkią kirmėlių sukeltą ligą, taip pat kitas ligas. Taigi, su maistu reikia elgtis dėmesingai, nepalikti neuždengto, laikyti jį šaldytuve. Palikdami maistą šilumoje, mes sudarome sąlygas musės atneštam ligos užkratui dar ir daugintis. Ilgiau pastovėjusį maistą specialistė patarė prieš valgant dar kartą nuplauti arba apdoroti karščiu – virti, kepti, troškinti. Tūpdamos ant išmatų, šiukšlynų, įvairiausių pūvančių atliekų, dvėselienos, jos perneša įvairius mikrobus, ligų sukėlėjus, parazitinių kirmėlių kiaušinius.

569 pav. Perpildyti šiukšlių konteineriai

369.

MUSIŲ KONTROLĖ Pavojaus ženklai • Gyvi ir negyvi vabzdžiai. • Musių dėmės arba išmatos. • Lervos – musės lervos stadijoje.

Sanitarija Kovoje su musėmis svarbu pašalinti potencialius maisto šaltinius: • nepalikti maisto ar gėrimų; • nepalikti netvarkingų šiukšlių dėžių, lauko konteinerių.

Pasekmės verslui • Prastas įspūdis – klientams ir darbuotojams susidaro nešvaros ir aplaidumo įspūdis. • Žala – pakenkiama geram vardui, susijusiam su sveikata ir higiena. • Išlaidos – įstatymų nesilaikymas, sumažėjusios pajamos dėl mažesnio klientų skaičiaus. Kokių veiksmų imtis • Labai svarbu nesudaryti veisimuisi tinkamų sąlygų, kad naikinimas būtų veiksmingas ir ilgalaikis. • Labai svarbu nustatyti teisingą rūšį – Jums prireiks specialistų pagalbos. • Sandarinimas nuo vabzdžių. • „Luminos“ elektrinių gaudyklių išdėstymas. • Kad musių užkratas nesikartotų, būtina, kad kvalifikuoti ekspertai reguliariai tikrintų patalpas.

571 pav. Paliktas maistas – masalas 572 pav. Netvarkingi šiukšlių konteineriai musėms – masalas musėms Įdomu Vasara savo šiluma džiugina ne tik mus, bet daugybę šalia mūsų knibždančių gyvių. Būdami už mus tūkstančius kartų mažesni, jie tik atrodo negrėsmingai. Iš tiesų, turėtume juos vertinti su pagarba. Pavyzdžiui, musės ant savo kojų gali pernešti net 6 mln. bakterijų.

DROZOFILA

570 pav. „Luminos 4“ insekticidinė lempa Prevencinės priemonės: • Uždarytos durys ir langai. • Languose sumontuoti tinkleliai. • Šviesos spąstai.

370.

573 pav. Drozofila

371.

Išvaizda Drozofila (lot. Drosophila funebris ) – vaisinių muselių (lot. Drosophilidae ) šeimos vabzdžių gentis. Pasaulyje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, Lietuvoje žinoma 12 drozofilų rūšių. Dažniausios – paprastoji vaisinė muselė (Drosophila melanogaster ), juostuotoji drozofila (Drosophila fasciata). • Drozofila yra 3 mm ilgio, geltonai rudos arba margos spalvos, su ryškiai raudonomis akimis. • Skraido lėtai, skraidant pilvelis nukaręs žemyn. • Linkusios sklandyti.

NAMŲ PELĖ

Gyvenimo ciklas • Patelė gali padėti iki 500 kiaušinėlių. • Tampa suaugėliais maždaug per 7 dienas. • Suaugėliai gyvena tik apie 2 savaites. Įpročiai • Veisiasi gendančiuose vaisiuose ir daržovėse, rūgstančiose atliekose, ir pan. • Lervos minta pūvančiuose vaisiuose ir daržovėse esančiomis bakterijomis ir raugu. • Gali veistis ir nešvariuose kanalizacijos vamzdžiuose bei valymo reikmenyse.

576 pav. Namų pelė Išvaizda • 7–9,5 cm ilgio, su panašaus ilgio uodega. • Sveria 12–30 g. • Joms būdingos santykinai mažos kojos ir galva bei didelės akys ir ausys, padedančios jas atskirti nuo rudosios žiurkės (Rattus norvegicus). Gyvenimo ciklas • 4 – 16 jauniklių kiekvienoje vadoje, 7–8 vados per metus. • Nėštumas trunka apie 3 savaites. • Lytiškai subręsta po 8–12 savaičių.

574 pav. Rūgstančios sultys

575 pav. Gendantys pomidorai

Naudinga Su Drozofilomis susidoroti labai paprasta: pripilkite tris ketvirtadalius stiklinės paprasto arba obuolių acto, įlašinkite 6–8 lašus indų ploviklio ir užpilkite iki pat viršaus šilto vandens.

372.

Įpročiai • Dažniausiai gyvena žemėje ir rausia urvus, tačiau neretai ir laipioja. • Mėgsta grūdus. • Per dieną suvartoja apie 3 g maisto ir gali išgyventi be vandens. Jeigu maistas ypač sausas, jos išgeria iki 3 ml vandens. Pavojaus ženklai • Išmatos. • Sugadintos atsargos ir patalpų medžiagos. • Lizdų medžiagos – šiltinimo medžiagų, kartono skiautės ir kt.

373.

Galima žala • Žinoma, kad graužikai platina tokias infekcijas, kaip salmoneliozė ir Veilio liga. • Žala atsargoms ir pastatams. • Užkrečiami maisto produktai ir prekės. Pasekmės verslui • Pavojus – iš karto prarandamas klientų ir darbuotojų pasitikėjimas. • Žala – prekėms, maisto produktams ir Jūsų geram vardui, susijusiam su sveikata ir higiena. • Išlaidos – gali būti didelės. Galimas laikinas užsidarymas. • Teisinės pasekmės – nesilaikoma įstatymų. Kokių veiksmų imtis • Susitarti su kvalifikuotais specialistais dėl naikinimo paslaugų, kad jie nedelsiant panaudotų rodenticidus arba RADAR spąstus. • Kreiptis patarimo, kaip ir kokiomis priemonėmis apsisaugoti nuo graužikų. • Suplanuoti reguliarius vizitus graužikams naikinti, kad nebūtų tolesnių protrūkių.

577 pav. Spąstai „RADAR“

374.

Pasaulyje užregistruotos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu ir kt.). Netiesiogiai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.). Lietuvoje graužikų tiesiogiai platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Jersiniozė – žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38–39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas. Jersinijos ligos sukėlėjai yra atsparūs šalčiui, ilgai išgyvena ir dauginasi ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose. Šia liga galima užsikrėsti per sukėlėjais užterštas daržoves, vaisius, vandenį, mėsą, paukštieną, nevirintą pieną, geriant atvirų telkinių vandenį. Kai kurių autorių teigimu, iki 20 proc. tirtų mėsos, 12 proc. daržovių ir 6 proc. paruoštų maisto produktų užteršti šios ligos sukėlėjais. Nustatyta, kad jersinijos sugeba daugintis net šaldytuve laikomuose maisto produktuose. Žiurkės ir pelės labai mėgsta netvarkingą teritoriją, šiukšlynus ir sąvartynus, kur galima pasislėpti, susisukti jaukius lizdelius ir rasti maisto atliekų.

578 pav. Pelės

375.

Kova su graužikais yra neatskiriama užkrečiamųjų ligų profilaktikos dalis. Graužikus būtina nuolat ir laiku naikinti, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir svarbiausia – užkirstume kelią plisti užkrečiamosioms ligoms. Tai ypač aktualu apgyvendinimo paslaugas teikiančioms, maisto ruošimo įmonėms, nes galutinę produkcijos kokybę lemia ne vien technologiniai procesai, bet ir įmonės valdymo sistema, kurios viena sudedamųjų dalių – apsauga nuo graužikų ir kitų kenkėjų. Masinį graužikų naikinimą mūsų šalyje atlieka kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės. Saugiausia, kai šią paslaugą atlieka dezinfekcijos įmonių darbuotojai, turintys licenciją šiai veiklai ir suteikiantys atliktų darbų garantiją. Šių įmonių specialistai nustato kenkėjų rūšį, jų patekimo ir išplitimo galimybes, parenka atitinkamą graužikų naikinimo metodiką ir efektyvius, dažniausiai profesionalams skirtus, kenkėjų naikinimo preparatus.

Įpročiai • Maitinasi sėklomis, žalumynais, maisto atliekomis miestuose ir aplink juos netoli tupėjimo vietų. • Lizdus suka ant atbrailų.

NAMINIS KARVELIS

580 pav. Naminiai karveliai

579 pav. Naminiai karveliai Išvaizda • 32 cm ilgio. • Mėlynai pilkos spalvos (nors paplitę ir kitokių spalvų). Gyvenimo ciklas • 2 − 3 vados per metus, kiekvienoje jų po 2 kiaušinius. • Perėjimo laikas − 17−19 dienų. • Jaunikliai lizde išbūna 35−37 dienas.

376.

Žala • Veisimosi, poilsio ir maitinimosi vietose išmatomis ir plunksnomis labai teršia aplinką. • Susikaupusiose išmatose vystosi histoplazmozės sukėlėjai, perneša ligas (salmoneliozė. ornitozė). • Senuose lizduose veisiasi įvairūs nariuotakojai (kandys, kailiagraužiai, blusos. blakės. erkutės). Galimi veiksmai • sandarinimas nuo paukščių – naudojamos metalinės, tinklų arba taškinės sistemos, • Tinklai naudotini lauke, vietose, kur paukščiai mėgsta tupėti ar perėti. Tinklus galima pritaikyti prie pastato taip, kad taptų beveik nematomi. • Kontroliavimas ir baidymas leistinomis ir etiškomis priemonėmis.

377.

Paukščių kontrolės tinklais teikiama nauda

Universalumas - iškilus problemoms galima praktiškai visur pritaikyti tinklus

Ekonomiška išsprendus paukščių keliamas problemas, sumažės valymo ir remonto išlaidos.

Mažesnė paukščių keliama netvarka - ir daug gražesni pastatai

Garsinės laukinių paukščių atbaidymo sistemos montavimas – vykdomas nustačius paukščių rūšį ir įvertinus objekto paskirtį. Tai priemonės, kurios neleidžia paukščių būriams ramiai sukti lizdus ir didinti savo populiacijos skaičių nepageidaujamoje teritorijoje. Tai technologija, kuri skleidžia garsinį signalą su paukščiams keliamais pavojaus garsais. Sistema veikia tik dienos metu, ją reguliuoja dienos / nakties sensorius, garso stiprumą, veikimo spindulį sistemos montavimo vietoje nustato specialistai. Apsaugos sistema, naudojant garsines priemones, yra efektyvi dideliems paukščiams: kirams, juodvarniams, kuosoms. Garsinės laukinių paukščių atbaidymo sistemos efektyvumas priklauso nuo tinkamai pasirinkto skleidžiamo pavojaus signalo konkrečiam paukščiui atbaidyti. Nėra vienos garsinės sistemos, kuri tiktu visiems paukščiams.

KENKĖJŲ KONTROLĖS PRODUKTAI Rodenticidai Rodenticidai – produktai, skirti graužikų kontrolei. Naudojami 2 kartos antikoaguliantai (difenakumas, bromadiolonas, brodifakumas). Yra įvairių formuluočių: pasta, blokeliai, grūdai, granulės. Rodenticidai išdėliojami tik tam skirtų jauko dėžučių viduje. Insekticidai Insekticidai – produktai, skirti vabzdžių ar kitų nariuotakojų kontrolei. Šiuo metu labiausiai naudojami piretroidų grupės insekticidai (permetrinas, cipermetrinas, deltametrinas ir kt.)Tai mažiausiai žmogaus organizmui kenksmingi insekticidai. Naudojamos įvairios šių insekticidų formuluotės (suspensiniai koncentratai, emulsiniai koncentratai, milteliai ir kt.). Neonikotinoidu grupės insekticidai taip pat daugumoje atvejų yra mažiau toksiški žmogui. Imidaklopridas plačiausiai naudojamas šios grupės insekticidas. Dažnai naudojama gelio pavidalo šio insekticido formuluotė. Anksčiau vabzdžių naikinimui plačiai naudoti karbamatai ir fosforas. Dėl didelio toksiškumo žmogui organinių grupių insekticidai šiuo metu naudojami vis rečiau.

KENKĖJŲ KONTROLĖS NAUJOVĖS

581 pav. Garsinė laukinių paukščių atbaidymo sistema

378.

Spąstai RADAR sukurti aukščiausių rezultatų siekiantiems klientams. Tai priemonė, kad pelės būtų aptiktos ir sugautos higieniškai ir humaniškai.Veiksminga kenkėjų kontrolė itin svarbi, kad būtų užtikrintas kryptingas sveikatos ir saugos reikalavimų vykdymas bei nepertraukiamas klientų ir tiekimo grandinės auditų aukštų standartų laikymasis.

379.

RADAR nauda: • visiškai patikrinta ir patvirtinta Europos technikos centro; • galimybė itin veiksmingai aptikti ir išnaikinti peles patalpose visą parą; • nauji ir saugūs pelių spąstai; • itin veiksminga – galima naudoti bet kurioje būtinoje vietoje.

Skirtingai nuo tradicinių vabzdžių kontrolės priemonių, skirtų naudoti vidaus patalpose, elektrinės „Luminos“ priemonės yra našesnės. Gelis tarakonų kontrolei yra vienas geriausių tarakonu jaukų. Veikliosios medžiagos – neonikotinoidų arba fenilpirazolių grupės insekticidai. Preparatas bekvapis, ilgai išlieka veiksmingas, pasižymi greitu poveikiu naikinamiems vabzdžiams – jau po 2–3 valandų po kontakto su jauku prasideda tarakonų kritimas. Naudojamas tiek su jauko dėžutėmis, tiek ir be jų.

582 pav. Spąstai pelėms RADAR – naujas pelių kontrolės būdas Šviesos spąstai skraidantiems vabzdžiams – „Luminos“ veiksminga musių naikinimo priemonė. Šviesos spąstai – higieniška ir efektyvi skraidančių vabzdžių naikinimo priemonė, nenaudojant kenksmingų cheminių preparatų. Vabzdžiai viliojami UVspinduliais ir sugaudomi spąstuose esančiomis lipniomis lentelėmis art>a lipniomis plėvelėmis.

584 pav. Tarakonų jauko priemonės Kenkėjų kontrolės technologinės naujovės – ozono generatoriai.

583 pav. „Luminos“ musių naikinimo priemonės „Luminos“ vabzdžių kontrolės priemonių linijoje naudojama unikali inkapsuliacinė technologija arba lipnios lentelės. Tai sprendimai, leidžiantys greitai bei veiksmingai sugauti ir sunaikinti muses bei skraidančius vabzdžius. Šias vabzdžių kontrolės priemones galima naudoti įvairiose vidaus patalpose, kuriose vabzdžiai ypač nepageidaujami.

380.

585 pav. Ozono generatorius

381.

Ozonas 03 yra labai aktyvus oksidatorius ir labai veiksmingas oro gryninimo agentas. Ozonas naikina kvapą sukeliančias medžiagas, jas suardydamas ir oksiduodamas, ko pasekoje ozonas virsta deguonimi O2 . Ozonas efektyviai veikia ir sunaikina mikroorganizmus: bakterijas ir jų sporas, virusus, pelėsius ir kitus grybelius. Tradiciniai nemalonių kvapų pašalinimo būdai yra aromatiniai aerozoliai, kur vienas kvapas pakeičiamas kitu. Kai kurie chemikalai (chloras ar vandenilio peroksidas) panaikina kvapus, tačiau jie turi ir pašalinį poveikį. Ozono generatoriai sukurti ne tik pašalinti įv. kvapus, bet ir sunaikinti šių kvapų atsiradimo priežastį (mikroorganizmų, pelėsinių grybelių). Jis atlieka ir dezinfekcinę funkciją. Šiais prietaisais įvairios paskirties patalpose išgryninamas oras.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

UŽDUOTYS Skyriaus ,,Grindų priežiūra“ užduotys 1. Užpildykite lentelę Eil. Grindų rūšys Nr.

Privalumai

Trūkumai

Valymas ir priežiūra

2. Aprašykite, kaip iš kiliminės dangos tinkamai išvalysite raudonojo vyno dėmę

1. Kokie parazitai ir kenkėjai veisiasi gyvenamosiose patalpose? 2. Kokie keliami reikalavimai keliami patalpoms, kad neatsirastų parazitų ir kenkėjų? 3. Kokiomis ligomis galima užsikrėsti nuo parazitų ir kenkėjų? 4. Ką reikia daryti patalpose, pastebėjus parazitų ir kenkėjų? 5. Išvardinkite patalinių blakių užkrato šaltinius ir pakomentuokite, kaip to galima išvengti. 6. Išvardinkite ir apibūdinkite svarbiausios viešbučio vietas, į kurias gali patekti kenkėjai. Užduotis. Apsilankykite deratizacijos stotyje ir aprašykite, kokias funkcija ji atlieka. 3. Naudodamiesi konspektu ir internetu, dėmių valymui iš kilimų ir kiliminės dangos, parinkite tinkamas priemones ir būdus. Juos trumpai aprašykite. Pvz.: Lakas

pilti tirpiklio, patrinti valymo priemone, sugerti, nuvalyti vandeniu, sugerti.

Aliejus, batų tepalas, flomasteris, tušinukas, taukai, suodžiai, kremas Vaškas (žvakių) Rašalas Kramtomoji guma Kraujas Dantų pasta, majonezas, ledai, šokoladas, pienas, pomidorų padažas

382.

383.

Šlapimas Alus, arbata, kava, uogos, vynas, vaisių sultys, nealkoholiniai gėrimai Maistiniai dažai, tekstilės dažai, rūdys 4. Naudodamiesi konspektu ir interneto svetaine, parašykite, kaip būtų galima atnaujinti medines dažytas grindis.

5. Apibūdinkite šiuos dulkių siurblius. 6. Pasakykite pagrindinių dulkių siurblio priedų pavadinimus.

384.

385.

7. Paaiškinkite, kaip veikia centrinė dulkių siurbimo sistema

Skyriaus „Viešbučio patalpos ir jų priežiūra“ užduotys

8.Remdamiesi paveikslėliu, apibūdinkite, kaip prižiūrima laminato grindų danga.

1. Įrašykite praleistus žodžius.

Tai viešbučio............................................... Jis dažniausiai įrengtas .............................viešbučio aukšte

Tai viešbučio............................................... Ji dažniausiai įrengtas .............................viešbučio aukšte.

386.

387.

2. Jums pateiktas patalpų sąrašas. Kurios patalpos priklauso vienai ar kitai patalpų rūšiai? • • • • • • • • • • • • • • • • Tai viešbučio............................................... Jis dažniausiai įrengtas .............................viešbučio aukšte

Fojė. Konferencijų salės. Kirpyklos. Skalbyklos. San.techninių įrengimų dirbtuvės. Biurai. Restoranai. Barai. Sandėliai. Visų kategorijų kambariai. Saugojimo kamera. Saunos, baseinai Aptarnaujančio personalo patalpos. Stalių remonto dirbtuvės. Parodų salės. Ryšių skyriai.

Gyvenamosios patalpos Administracinės patalpos Aptarnavimo patalpos Ūkinės patalpos Inžinierinės-techninės patalpos 3. Iš lentelėje nurodyto sąrašo išrinkite, kurie darbai atliekami dieną, naktį, kas juos atlieka ir kokia jų atlikimotvarka: Eil. Nr.

Fojė atliekami tvarkymo darbai

Kas atlieka?

Dieną

Naktį

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Tai viešbučio............................................... . Jis dažniausiai įrengtas .............................viešbučio aukšte.

388.

8. 9.

389.

4. Nurodytiems teiginiams parašykite atsakymus, t. y. parašykite tinkamo atsakymo skaičių. Teiginiai

Atsakymai

1. Dūminė pirtis pasižymi tuo, kad

1) garinės, nuo seno buvo plačiai paplitusios Rusijos teritorijoje, o dabar jau ir visame pasaulyje.

2. Rusiškos pirtys – tai

2) gali padėti pašalinti kraujospūdžio, raumenų skausmų, nusilpusios imuninės sistemos ir odos problemas.

3. Infraraudonųjų spindulių pirtyje

3) vadinama suomiška pirtimi.

4. Rusiškoje pirtyje naudojama

4)yra santykinai drėgnos ir šiltos. Šios pirtys sveikos, puikiai tinkamos odos valymo bei kūno atsipalaidavimo procedūroms.

1. Pirčių privalumai:

5) baseino vandens pH.

2. Sauna

6) joje nėra kamino.

3. Pirtis – kubilas

7) po kiekvieno naudojimo išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų.

4. Pirtyje turi būti vykdoma

8) turi mokėti naudotis cheminėmis medžiagomis, išmanyti darbo su jomis taisykles, naudoti asmenines apsaugos priemones, laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų saugos sveikatai reikalavimų.

5. Turkiškos pirtys

9) daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenis su įskilusiais ar pažeistais paviršiais.

10. Baseinai klasifikuojami į:

10) lengva išbūti net tiems, kurie nepakenčia karščio – oras įkaista tik iki 45–55°C.

11. Personalas, dirbantis su valymo, plovimo ar kitomis cheminėmis medžiagomis

11) 90– 130 °C, oro drėgmė – tik 5–20 %, todėl kūnas labai prakaituoja, šalina viską, kas nereikalinga.

12. Pirtyje draudžiama naudoti

12) klasikinių, kūrenamų malkomis, kuriose karštį palaiko akmenys, kaitinamų elektra arba saunų, kuriose sukrautiems akmenims greičiau tenka dekoratyvinis vaidmuo.

13. 2005 m. liepos 21 d. buvo patvirtinta

13) paprastai statomas lauke, po atviru dangumi. Priklausomai nuo lauko temperatūros, tokia “pirtis” prikaitinama per 2–5 valandas.

14. Kubilai dažnai vadinami

14) lauko ir vidinius.

15. Vonios, daugkartinio naudojimo prausimosi 15) būtina atlikti kartą per savaitę. reikmenys 17. Tradicinės saunos temperatūra siekia

390.

16) kenkėjų kontrolė ir prireikus atliekamas privalomas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas.

18. Labai svarbu baseine sureguliuoti

17) iš karto kaitina kūną. Dėl to, nors sėdėti kabinoje visai nekaršta, prakaituojama gausiai.

19. Infraraudonieji spinduliai iš karto kaitina kūną. Dėl to, nors sėdėti kabinoje visai nekaršta, prakaituojama gausiai.

18) Lietuvos higienos norma HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

20. Pirčių būna įvairių:

20) elektrinė arba malkinė krosnelė, kuri pripildoma dideliu akmenų, taip išgaunant didelį kiekį garo

5. Aprašykite, kuo skiriasi pateiktos skalbimo mašinos.

Skyriaus ,,Apgyvendinimo įmonių teritorija ir aplinka“ užduotys 1. Perskaitykite tekstą ir iš žemiau pateiktos lentelės išrinkite ir įrašykite tinkamus praleistus žodžius. Veja – viena iš svarbiausių apgyvendinimo įstaigų kiemo kraštovaizdžio detalių. Jos puošia ………………………… – jų lygus žalias kilimas sudaro puikų foną medžiams, krūmams, gėlynams, architektūros statiniams. Vejos turi svarbią sanitarinę – higieninę reikšmę aplinkai. Vasarą, karščių metu, jos………………………..orą ir mažina………………….., slopina ……………….., sugeria ……………………, apsaugo dirvožemį nuo…………………… . Vejos klasifikuojamos į ………………….,………………………, ……………………….,

391.

…………………………,…..………………..,……………………………………….., …..………… Angliškomis pievelėmis vadinamos…………………vejos. Jos įrengiamos prie pastatų fasadų, tarp dekoratyvinių želdinių. Tokia veja pjaunama kas ………. dienų, paliekant ……. cm aukščio. ……………………vejoms reikia mažai priežiūros. Jos įrengiamos šalia vandens telkinių, kiemų kraštuose. Juose gali atsirasti laukų žolių, piktžolių. Tokios vejos paprastai pjaunamos ……… kartus. ……………………..vejos rengiamos stadionuose, golfo, teniso ir kitų žaidimų aikštelėse. Svarbiausias šių rengiamų vejų kokybės rodiklis ……………………………………………………… . Pakelių, gelžkelių, šlaitų, oro uostų žalieji plotai priskiriami…………………………… vejų grupei. Jos Lietuvoje užima didelius plotus. Norint greitai įsirengti veją, rengiama ...........................................veja. Vejos įrengimas ...........................................velėną turi nemažai pranašumų. Visų pirma sutaupomas .......................... Be to, nerūpi sėjos ir posėjinės priežiūros .............. . Nesunku įsirengti veją stačiose .......................... ir terasose. Veją galima įsirengti bet kuriuo .................., svarbu, kad nebūtų sušalusi.........................

5. Surašykite į lentelę atskirais metų laikais atliekamus darbus apgyvendinimo įstaigų teritorijoje, jos gėlynuose. Metų laikai Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

Darbai atliekami teritorijoje, gėlyne

6. Paaiškinkite, kaip šunys ir katės kenkia vejai.

Nuokalnėse, laikas, aplinką, laukinės, drėkina, dulkes, sportinės, pievinės arba žydinčios, žolių atsparumas mindymui, specialios paskirties, ruloninė veja, klojant, parterinės, 2–3 cm, darbai, 5–10 dienų, erozijos, temperatūrą, laiku, žemė, universalios, 2 kartus, triukšmą. 2. Užpildykite lentelę. Eil. Nr.

Vejų rūšis

Skyriaus „Kambariniai augalai“ užduotys Vejos įrengimo vieta

3. Išvardinkite pagrindinius vejų priežiūros darbus. 4. Išvardinkite pagrindines gėlynų rūšis.

392.

Žolės pjovimo aukštis

1. Naudodamiesi internetu, suraskite ir įrašykite į lentelę po 5 gėlių rūšis, tinkančias atskiroms viešbučio patalpoms. Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Viešbučio patalpa Fojė Kambariai Holas Baseinai Konferencijų salė Restoranas

Gėlių pavadinimas

Priežiūros ypatumai

393.

2. Iš žemiau esančios lentelės išrinkite ir surašykite į atitinkamą stulpelį kambarinių augalų drėgmės bei pertekliaus požymius. Drėgmės stokos požymiai:

4. Remdamiesi piešinėliais, aprašykite gėlių persodimo etapus.

Drėgmės pertekliaus požymiai:

Palinkę lapai; ant gėlių atsiranda pelėsis; nukrenta tiek seni, tiek jauni lapai; švelnūs ir minkšti augalų lapai suglemba ir nulinksta; standūs augalų lapai nuvysta, nukrenta seni lapai; žiedai ir pumpurai greitai vysta ir nukrenta; lapai nulinksta, atsiranda puvimo požymių; sulėtėja gėlės augimas 3. Iš pateiktos nuotraukos padarykite išvadas, kodėl taip atrodo kambarinė gėlė. Kokie priežiūros trūkumai? 5. Suraskite teisingą atsakymą, kuriame vazone tinkamai persodintas augalas. Kodėl netinkamai persodinti likusieji? Kiekvieną jų apibūdinkite.

394.

395.

Skyriaus „Apgyvendinimo įmonių interjero įranga ir erdvė“ užduotys 1. Prie spalvos parašykite, ar ji priskiriama šiltų, ar šaltų spalvų kategorijai. Vesdami rodyklėmis po spalvą, iš abiejų stulpelių sudarykite spalvų derinius.

Skyriaus „Baldų valymas ir priežiūra“ užduotys 1. Naudodamiesi internetu, įvairioms baldų rūšims parinkite po 3 jiems tinkamas valymo priemones ir trumpai jas apibūdinkite. Baldų rūšis

Valymo priemonė

Trumpas priemonės apibūdinimas

Odiniai baldai Mediniai baldai Plastikiniai baldai Minkšti baldai Metaliniai baldai Stikliniai baldai 2. Iš antro stulpelio išrinkite teiginius ir surašykite jų eiliškumą, valant plastikinius baldus.

2. Parašykite savo nuomonę apie žemiau pateiktų viešbučio kambarių interjero

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

1. Nuplauti švariu vandeniu. 2. Perplauti švariu vandeniu. 3. Leisti išdžiūti. 4. Drėgna šluoste nušluostyti dulkes. 5. Sutvarkyti darbo priemones. 6. Nuplauti su valikliu. 7. Nupurkšti antistatiku. 8. Sausai nušluostyti. 9. Pavalyti drėgna šluoste.

3. Iš antro stulpelio išrinkite teiginius ir surašykite jų eiliškumą, valant odinius baldus. 1. 2. 3. 4. 5.

396.

1. Sutvarkyti darbo priemones 2. Šluoste nuvalyti dulkes. 3. Jeigu liko dėmių, valyti šluoste, sudrėkinta odos valikliu. 4. Prieš naudojimą balzamą suplakti. 5. Ištrinti odą balzame suvilgyta šluoste.

397.

4. Iš antro stulpelio išrinkite teiginius ir surašykite jų eiliškumą, valant minkštus baldus, jei jie nelabai susitepę. 1. 2.

1. Sausai nušluostyti. 2. Sautvarkyti priemones ir padėti į vietą.

3. 4.

3. Nublizginti baldų blizgikliu. 4. Drėgna šluoste nuvalyti medines baldų dalis. 5. Išsiurbti minkštą dalį dulkių siurbliu.

3. Parašykite tinkamą valymo darbų eiliškumą. Į praleistas vietas įrašykite trūkstamus žodžius. Visi darbai atliekami nuo ............. į.................: • .............. ir ............, • .............., durys, langai, praustuvai, palangės, ................, • ........... Grindys, durys, viršaus, įrengimai, apačią, lubos, sienos, šviestuvai. 4. Išvardinkite paveikslėlius.

reikalavimus

darbuotojo

išvaizdai,

apibūdinkite

šiuos

Skyriaus ,,Viešbučio ūkinės veiklos organizavimas“ užduotys 1. Kad svečiai būtų patenkinti švara ir aptarnavimu daug dėmesio yra skiriama apgyvendinimo patalpoms. Svečiams turi būti saugu, švaru ir patogu. Apibūdinkite šiuos kriterijus. Patogumo Šilumos komfortas ir ventiliacija Jutiminis komfortas Natūralus apšvietimas Vanduo 2. Kiekvienas žmogus turi gyventi švariai, dirbtų bei ilsėtųsi sveikoje aplinkoje. Raskite teisingą pabaigą sakiniui, sujunkite rodyklėmis. patalpose be su įdiegta gera jos nuolat būtų jose nesikauptų įvairios

būtų geras

398.

vėdinamos triukšmo dulkės apšvietimas, kadangi didelę įtaką organizmo funkcijoms turi ir apšvietimas, saulės stoka (blogas apšvietimas gali sukelti depresiją). ventiliacija

399.

5. Parašykite valomojų priemonių paskirtį ir naudojimo reikalavimus.

6. Aprašykite, kokie yra elektros keliami pavojai ir kodėl taip elgtis negalima?

7. Pagrįskite šiuos valymui svarbius rodiklius. • • • • •

Valymo temperatūra Valymo trukmė Fizinės pastangos Cheminės priemonės Mechaninės valymo priemonės

8. Paveikslėliuose pateiktas tinkamas ir netinkamas šluostės lankstymas. Paaiškinkite, kodėl reikia valyti tinkamai sulankščius šluostę. Parašykite šluostės lankstymo žingsnius.

400.

401.

9. Peržiūrėję filmuotą medžiagą parašykite, kuo skiriasi paprasta langų šluostė nuo šluostės su laikikliu TTS Šluostė su laikikliu stiklui valyti: Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch ?v=HeVlM0O2ig8>.

12. Pakomentuokite, ar tinkamai pasiruošta langų valymui ir kodėl taip neleistina elgtis.

TTS BIO SISTEMOS GRINDŲ VALYMUI PRISTATYMAS: Prieiga per internetą: < http://www.youtube.com/watch?v=mkb4VNTlXy4>, <WWW.MANJANA.LT>. TTS Bio sistema grindų valymui

Grindų šepetys „Profi“

13. Užpildykite lentelę „Langų valymas“. Priemonės 11. Į praleistas vietas įrašykite tinkamus žodžius. Keturių spalvų sistema Quattro naudinga tuo, kad: • Aiškus ............................... neleidžia užmiršti, kurioje srityje turėtumėte naudoti tam tikrą valymo................... • Lengviau ir paprasčiau......................... • Sistemą............................................. bet kokioje srityje ir įmonėje. • Užtikrinama................................., mažesnė ..............................ir .............................iš vienos vietos į kitą. saugesnė aplinka,spalvinis signalas, mikrobų pernešimo, priemonę, palaikyti higieną, lengva pritaikyti, nešvarumų.

402.

Valikliai

Darbo eiga 1. 2. ...

14. Parašykite tinkamą valymo darbų eiliškumą (į praleistas vietas įrašykite žodžius). Visi darbai atliekami nuo ............. į.................: • .............. ir ............, • .............., durys, langai, praustuvai, palangės, ................, • ........... Grindys, durys, viršaus, įrengimai, apačią, lubos, sienos, šviestuvai.

403.

15. Pavojingos žmonių sveikatai, degios, pavojingos aplinkai medžiagos žymimos specialiais ženklais. Apie kokį pavojų įspėja šie ženklai:

Napo: „Saugumas darbe… ir ne tik“

Naudodamiesi internetine svetaine <http://www.manjana.lt/zones/index>, parinkite valymo ir dezinfekavimo priemones bei sudarykite priežiūros planą viešbučiui, pasinaudokite „Virtualiu vadybininku“. 1. Pasirinkite „viešbutis“. 2. Pasirinkite pageidaujamą patalpą. 3. Visos patalpos suskirstytos į zonas, kurios yra atitinkamų spalvų. Norėdami matyti pageidaujamai zonai reikalingas valymo bei dezinfekavimo priemones, paspauskite ikoną su tą zoną atitinkančia spalva ir numerėliu (arba pavadinimu). 4. Jūs jau matote visas rekomenduojamas valymo bei dezinfekavimo priemones! 5. Pasirinkite pageidaujamas priemones ir Jums bus suformuotas patalpos priežiūros planas, kurį galite išsisaugoti savo kompiuteryje ar atsispausdinti. Šiame priežiūros plane Jūs matysite valymo bei dezinfekavimo priemones.

Napo filme: ,,Cheminės medžiagos – pavojinga

Napo filme: „Saugokite savo odą“

Skyriaus ,,Cheminės valymo, dezinfekavimo ir skalbimo priemonės“ užduotys 1. Pateiktu internetiniu adresu pažiūrėkite filmukus, kuriuse apibūdinamos sveikatos ir saugos rizikos rūšys, valymo paslaugas teikiančio ir samdomojo sektoriaus darbuotojams iškylančias grėsmes. Parašykite galimas rizikas, dažniausiai pasitaikančias atliekant valymo darbus, nurodykite prevencines priemones. Prieiga per internetą: <http://www.napofilm.net/lt/napos-films>, <http://www.youtube.com/watch?v=w9QTzwwEYmk>.

Napo filme: „Saugokime plaučius darbe“

404.

405.

Filmo pavadinimas „Saugumas darbe… ir ne tik“ „Cheminės medžiagos – pavojinga!“ „Saugokite savo odą“ „Saugokime plaučius darbe“

Galimos rizikos

Dažniausiai daromos klaidos

Prevencinės priemonės

2. Parašykite lentelėje esančių piktogramų reikšmes. 6.

3. Užpildykite lentelę. Eil. Nr. 1.

406.

Saugaus elgesio patarimai, pavaizduoti ant piktogramų

Apibūdinkite šių pikto- Pagrįskite šių ženklų gramų reikšmę reikalingumą

Cheminių priemonių apibūdinimas. Mokomojo viešbučio sandėlyje išrinkite valymo priemones kurios tinka valyti: 1. Keramikinius paviršius, nuo kurių reikia pašalinti kalkių ir kitų nuosėdų nešvarumus. 2. Metalinius paviršius. 3. Medinius paviršius. 4. Langų stiklus, veidrodžius, kompiuterių ekranus. 5. WC. 6. Linoleumą. 7. Kiliminę dangą.

407.

Skyriaus ,,Patalpų apsauga nuo parazitų ir kenkėjų“ užuotys

4. Užpildykite lentelę. Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Paskirtis

Naudojimo būdas

Pavojingumo simboliai

1. Apsauga nuo kenkėjų yra atliekama sutelkiant dėmesį į svarbiausias viešbučio vietas. Pakomentuokite šiuos paveikslėlius ir parašykite kokią žalą daro kenkėjai šioms patalpoms.

5. Užpildykite lentelę.

Mėgstu Nemėgstu

6. „Mėbijaus“ ženklas rodo, kad pakuotę galima perdirbti. Kiekviena rodyklė rodo vieną iš trijų sėkmingo perdirbimo etapų surašykite juos.

408.

409.

2. Apie kokius kenkėjus kalbama? Pakomentuokite.

3. Apibūdinkite, koks kenkėjų naikinimo metodas čia taikomas.

Svarbu iš tam tikrų ženklų atpažinti, kad jų yra viešbučio kambaryje. Pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūrėkite baldus, grindjuostes ir lagaminus, ar nėra aguonos grūdelio dydžio kiaušinėlių ar kraujo dėmių.

4. Paaiškinkite, kodėl taip negalima naikinti patalpoje musių.

Reikia pasistengti, kad mažiau būtų vietų šiems parazitams pasislėpti. Užglaistykite plyšius sienose ir durų staktose. Nors dėl nešvaros šių parazitų neužsiveisia, pastebėti ir išnaikinti šiuos parazitus bus lengviau, jei reguliariai siurbsite patalpas ir jos nebus užgriozdintos.

Reguliariai siurbkite patalpas. Šie parazitai mėgsta slėptis baldų plyšiuose Bet koks niežulys ar odos paraudimas, atsiradęs pasisvečiavus viešbutyje, jums sukels įtarimo, kad parsivežėte parazitų.

410.

411.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų taisyklės (Žin., 2011, Nr. 57–2720; 2011, Nr.149–7006; 2012, Nr.148–7603) 56.1. 2. Baranauskienė I., Baltrukonienė R., Džiautienė J., Viešbučio darbuotojo praktikos vadovas. Šiauliai, 2001. 3. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. Vilnius,1997 4. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Vilnius,2000 5. Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (KŽP) reglamentas. 2009 sausio 20 d. 6. Higienos norma HN 90:2011 ,,Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“. 7. Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 1998m. birželio 16d. Nr.VIII-787. Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17) 8. LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 118:2011 „APGYVENDINIMO PASLAUGŲ SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ 2011 M. SAUSIO 27 D. NR. V-82. 9. Miknius R., Viešbučio valdymas. Vilnius, 2007 . 10. Nakienė R., Teritorijų sutvarkymo ir apželdinimo dizainas. Kaunas, 2010 11. Norvaišienė P., Viešbučiai ir jų patalpų priežiūra. Vilnius, 2003 12. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka. Vilnius, 2001. 13. Savickienė J., Patalpų priežiūra. Vilnius, 2007. 14. Selskienė A. Buitinė chemija. Skalbikliai. Vilnius, 2007. 15. Sveikauskaitė A., Buitinė chemija. Valymas ir valikliai. Vilnius, 2004. 16. <http://aplinka.lt/pavojingos-atliekos>. 17. <http://www.zaliojipolitika.lt/wp-content/uploads/2012/02/ Tvarios-pl%C4%97tros-vadovas-paslaug%C5%B3-sektoriaus%C4%AFmon%C4%97ms.pdf> 18. <http://ekologija.blogas.lt/europoje-del-atlieku-konkuruojama-lietuvoje-josnepanaudojamos-24735.html>. 19. <http://www.gargzdusvara.eu/atliek-r-iavimo-nauda/>. 20. <http://oferia.pl/usluga/item1219262-wypozyczalnia-karcher-myjkawynajem-warszawa-89pln>. 21. <http://www.prestine.lt/iranga/>. 22. <http://www.pelias.lt/lt/skraidantys-vabzdziai/musiu-keliamos-problemos>. 23. <http://www.delfi.lt/news/daily/health/knibzdanciu-vabzdziu-pavojaisparvos-musiu-lervos-ir-uodu-pernesamos-ligos.d?id=61827273#ixzz2i2rq Nhla>.

412.

24. <http://www.delfi.lt/news/daily/health/knibzdanciu-vabzdziu-pavojaisparvos-musiu-lervos-ir-uodu-pernesamos-ligos.d?id=61827273>. 25. <http://www.delfi.lt/news/daily/health/kaip-isvengti-ligas-platinanciugrauziku-invazijos.d?id=59499093#ixzz2i2tM6sBb>. 26. <http://dezinfekcijospaslaugos.lt/kenkeju-kontrole-2/grauziku-kontrole/>. 27. <www.cleanright.eu>. 28. <http://www.svariaplinka.lt/>. 29. <http://www.ozonas.lt/>. 30. <http://www.bef.lt/fileadmin/Publications/BAH_Pavojingos_ medziagos_2009.pdf>. 31. <http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/kilimai-kas-juose-gyvena-kaip-ir-kiekkartu-reikia-valyti.d?id=47267297#ixzz2cXk8fLOj>. 32. <http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/namai/naudinga-zinoti/apie-grinduprieziura-554-213309#ixzz2dOF0OqR5>. 33. <http://www.esat.lt/guru.php?lt=linoleumo_prieziura#ixzz2dY5ImhoP>. 34. <http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/namai/naudinga-zinoti/apie-grinduprieziura-554-213309#ixzz2dY7wGKa3>. 35. <http://www.domavita.lt/kamstine-grindu-danga.html>. 36. <http://www.e-senukai.lt/index. php?cl=text&tid=a7c4fc36e31416336.57652577>. 37. <http://www.spec.lt/lt/Kamstines_grindu_dangos>. 38. <http://ekoproduktoprekyba.lt/kaip-valyti-betonines-grindis-i-dalis/>. 39. <http://ekoproduktoprekyba.lt/kaip-valyti-betonines-grindis-ii-dalis/>. 40. <http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/namai/naudinga-zinoti/visadatvarkingas-saldytuvas-554-213606#ixzz2huniMlIJ>. 41. <http://www.esat.lt/guru.php?lt=dujines_virykles_naudojimas_ir_ prieziura>. 42. <http://www.esat.lt/guru.php?lt=elektrines_virykles_naudojimas_ir_ prieziura>. 43. <http://pics.fast.eu/manual/40/40016477/40016477-im-lt.pdf>. 44. <http://www.imk.lt/Namams-ir-sodui/Mikrobangu-krosneles-Pirkimogidas/>. 45. <http://maistologija.wordpress.com/2011/02/17/%C2%A9-mikrobangukrosnele/>. 46. <http://www.manonamai.lt/praktiniai-patarimai/sodas-aplinka/vejossodinimas-ir-prieziura-nuo-rusies-parinkimo-iki-priziurejimo.d?id=613960 93#ixzz2iNuiksUY>. 47. <http://www.manonamai.lt/praktiniai-patarimai/sodas-aplinka/vejossodinimas-ir-prieziura-nuo-rusies-parinkimo-iki-priziurejimo.d?id=613960 93#ixzz2iNuTWavX>.

413.

Viešbučio patalpos ir valymas/ [sudarė Stanislava Šiaučiūnienė, Laima Zabulionienė]. – Ukmergė: Magency, 2015. – 416 p. ISBN 978-609-8169-12-6 Viešbučio patalpos ir valymas UDK 640.4(075) Vi89

Viešbučio patalpos ir valymas Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo priemonių išbandymas (mokymo vykdymas) viešbučių ir restoranų sektoriuje Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-026 Sudarė Stanislava Šiaučiūnienė, Laima Zabulionienė Tiražas 1000 egz. Išleido, maketavo ir spausdino IĮ „Magency“ Vytauto g. 30, Deltuva, Ukmergės raj. info@magency.lt, www.magency.lt