Njuspeipis #109 Gegužė by Njuspeipis

Njuspeipis #109 TIRAŽAS: 3000 VNT. ISSN 2029-1914

GEGUŽĖ

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

AMS STUDENTM A NEMOK AS

SKRENDAM Į VASARĄ!

Saima Tūbaitė

GEGUŽINIAI REIKALAI Paskutinės dienos bėga Auditorijoj ramiai, Ten studentai jau nemiega, Atsiskaitomi darbai. Tie, kurie jau atsiskaitė, Atsipalaiduot negali – Darbo knygose jie raito Datą, laiką festivalių. Kas CV pradėjo pildyt, Kas išsiuntęs jau ramus... Norint feste mėsą šildyt, Reik užkalt kelis eurus. Per šį laiką – tokį šiltą Pakeliaut turėtum tu: Pamatyti Tower tiltą, Nusifotkint su draugu. Pakeliavęs pasilinksmink, Te plaukai vėl plaikstos vėjy! Gero laiko mes tau linkim – Susitiksime rugsėjį!

fb.com/Njuspeipis redakcija@njuspeipis.lt

Daugybė žmonių gali pasidalinti patirtimis su tavimi, tad nejau nenori būti vienas iš tų, kuris galės papasakoti savo istoriją? Keliauti, bendrauti, mesti iššūki sau ir priimti galimybes, kurių yra tūkstančiai? Net 37 šalyse 15 000 savanorių stengiasi, kad kiekvienas studentas turėtų galimybę neapsiriboti gimtomis sienomis, suteikdami svarbiausią informaciją. Nelauk rytojaus ar kito mėnesio – pildyk Erasmus+ paraišką!

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS

Erasmus+ – tai nauja švietimo, mokymosi ir sporto programa jaunimui, skatinanti studentų veiklumą. Ši programa suteikia moksleiviams, studentams ir dirbantiems žmonėms galimybę išvykti dalinėms studijoms, praktikai pasirinktoje įmonėje ar organizacijoje, trumpalaikiams projektams užsienyje. Šia galimybe gali pasinaudoti visi aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų studentai ir mokytis 2-12 mėn. svetur. Daugiau info: ktu.edu/lt/erasmus

ESN

////////////////

We are Mov‘in Europe

GMD

Išdrįsk veikti, ne tik svajoti!

Gatvės muzikos diena

ESN KTU – Erasmus Student Network organizacijos dalis, kuri rūpinasi ne tik KTU užsienio studentais, bet ir padedanti lietuviams, svarstantiems žengti pirmą žingsnį į tarptautinių galimybių platybes. Kaip? Neperžengiant Studentų miestelio ribų nori pabendrauti su italu, kuris leis tau akimirkai pasijusti kitame pasaulio kampe – done! Gal nori išgerti kavos su studentu iš Taivano Universiteto – done! Arba paklausti lietuvio, kaip jam sekėsi kopti į Norvegijos kalnus – done! Klausk, rašyk, skambink, užsuk pas mus ir pasiruošk įsileisti tarptautinių galimybių dvasią į savo studentišką gyvenimą.

Interviu

ŠTAI, PRIEŠ JŪSŲ AKIS PASKUTINIS ŠIO SEZONO „NJUSPEIPIS“! Plojam rankomis ir garsiai šūkaujam iš džiaugsmo, kad šio sezono metu pakalbinome tiek daug įvairių, įdomių ir pozityvių žmonių, kurie mums (tikimės ir jums) suteikė didžiulį kiekį motyvacijos! Parašėme daug puikių straipsnių, dalinomės su jumis patarimais ir įspūdžiais. Jūsų akis džiuginome savo fotograﬁjomis, neįprastais maketais ir vaizdo įrašais iš vykusių interviu. Tikimės, jog padėjome prastumti laiką neįdomių paskaitų metu, važiuojant namo troleibusu ar laukiant draugo kavinėje. Tariu milžinišką

Keliaujant paskui Saulę

Kiekvieno mėnesio Njuspeipio žydras puslapis pristatys tau vis skirtingą mobilumo programą, leis jau dalyvavusio žmogaus akimis pasižiūrėti į tarptautinį galimybių pasaulį bei suteiks svarbiausią informaciją – kur? kaip? ir kada? Nori pasidalinti savo istorija? Rašyk: ktu@esnlithuania.org, skambink: +370 624 866 07, užsuk: Studentų g. 69-106

AČIŪ visiems prisidėjusiems!

Atsisveikiname iki rugsėjo!

? Apklausa ?

Fotoreportažas

Savadarbis

Į temą

Mielas drauge

Iš ‘95 į ’15

Žvilgsnis tarp eilučių

Nostalgija, popieriniai laiškai ir Čiurlionis

Linksmų atostogų, nepamirštamų festivalių, įsimintiniausių kelionių!

Gero skaitymo! :} \\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Žurnalistai/tekstų autoriai Lina Stonkutė info@njuspeipis.lt Andrius Šliumba www.njuspeipis.lt Saima Tūbaitė fb.com/Njuspeipis Neringa Lukošiūtė Redaktorė Joana Adomavičiūtė Greta Kinkaitė Justė Kazbaraitytė greta.kinkaite@gmail.com Gintarė Liubinaitė +370 69395449 Aistė Kunciūtė fb.com/greta.kinkaite Ieva Gružauskaitė Vyr. Redaktorės pavaduotoja Laura Lukoševičiūtė Neringa Lukošiūtė Ieva Lasytė neringa.lukosiute@gmail.com Greta Kinkaitė Monika Kviesulaitytė Redaktorės pavaduotoja Saima Tūbaitė Fotografai Elvita Šiberekovaitė Maketavo Lauryna Tamošaitytė Tomas Liutvinas Vaida Pilkytė Joana Adomavičiūtė Greta Kinkaitė Povilas Blauzdžiūnas Auksė Vabalaitė Redagavo: Saulė Kvietkaitė Marija Grinevičiūtė

Lengva, greita, skanu

Džedajus Vidas rekomenduoja

Makaronai su krevetėmis grietinėlėje

Gal visgi šiandien jau pradėsiu?

Redaktorė, Greta Kinkaitė

Kontaktai

Žiovulio Žudix Kryžiažodis, Anekdotai

Šį leidinį ﬁnansuoja:

Draugai:

Viršelio nuotrauka: Elvita Šiberkovaitė

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra ne būtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina su susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

MoDance Respublikinis KTU šokių konkursas „Gyvenk šokiu“ vyks pirmąjį kartą ir bus skirtas paminėti KTU šokių grupės „MoDance“ 10-ties metų jubiliejų. Planuojama, kad šis konkursas taps kasmetiniu renginiu. Jo metu bus renkami ir apdovanojami geriausi įvairių kategorijų šokėjai: šiuolaikinių šokių, pop, šou, solo, duetų bei šokių su akrobatiniais triukais. Dalyvius vertins kompetentinga komisija, sudaryta iš profesionalių choreografų, šokėjų, sceninio meno ir stiliaus žinovų. Vertinimo kriterijai bus paremti atlikimo technika, sinchroniškumu, artistiškumu ir kitais aspektais. Nugalėtojai turės galimybę pasirodyti ﬁnaliniame koncerte, kurio metu koncertuos KTU šokių grupė „MoDance“, KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“, KTU akademinis choras „Jaunystė“, KTU roko grupė „AITOR“, KTU šokių klubas „Viesulas“ bei kviestiniai svečiai. Visi norintys dalyvauti konkurse turi registruotis el. paštu: gyvenksokiu@gmail.com. Visą informaciją rasite Facebook: GyvenkSokiu. Lauksime atvykstant!

/mesisktu KTU bendruomenės nariai greičiausiai jau spėjo pastebėti Facebook’e šmėruojantį ir smarkiai populiarėjantį „Mes iš KTU“ puslapį. Pats pavadinimas kaip ir nusako viską. Pristatomi įdomūs bei aktyvūs KTU studentai ir absolventai. Respondentų atsakymai smagiai skaitosi neįdomios paskaitos metu ar norint “prastumti” laiką internete neatsidarant 9 gag’o. Na, ir šiaip, juk įdomu sužinoti, kokie gi tie KTU žmonės... Kas čia žino, gal vieną dieną ten atsidursi ir tu?

We are Mov‘in Europe Erasmus+ is a great opportunity for all young people. This time we made an interview with a student from Italy, Marco, who is studying at KTU from February and shares his experience. Can you describe your impressions while being in Lithuania? Are you satisfied with your

This is my first Erasmus and first long-lasting trip abroad, so I was obviously very excited since the very beginning. Lithuania and Lithuanians are better than I expected, so everything is fine up to now. I met tons of people and every encounter is different from the others and very peculiar. I‘m Name several reasons why you chose Lithuania for Erasmus. I knew almost nothing about Lithuania before I came here, but I chose it for three main reasons. First, a friend of mine who was in Erasmus last year suggested me KTU as being a good university. Also, I study Russian language and I know many people here can speak Russian, so I thought I could practice it a bit. Finally, I read that cost of living is low here in comparison with Italy. Could you give some information about Erasmus in Italy? What possibilities Lithuanian students could have there? I know few things about how Erasmus is organized in Italy, so I can give some information about living there. Hospitality and spontaneousness are what really characterise Italians. Even if many people speak English very poorly, they will usually be at your disposal for everything. Moreover, there is a really huge amount of places to visit and all will be different and truly peculiar. On the other hand, I think that dealing with university‘s bureaucracy (which is often complicated and very slow) is the biggest problem, together with the high cost of living.

Marco, Italy Could you tell few reasons why it is worth to go to study to another country with Erasmus+ program? I would suggest anyone who can to go study abroad with Erasmus+ program. I strongly believe that it is not much a matter of career opportunities, but rather of having a chance to know other cultures and live independently for some time (which can help you to know yourself better). There is really an “Erasmus atmosphere“ which I can feel everyday here in Lithuania. It‘s a great sense of freedom and independence, you really feel you are somehow alone in a foreign country and you have this great opportunity to live your everyday life as you prefer and to have experiences you never had before.

We are Mov‘in Europe www.erasmus-plius.lt/

Romuvos kino teatras Aistė Kunciūtė

„Lošėjas“ – intriguojanti, penkis „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus pelniusi drama. Šešerius metus kurtas režisieriaus Igno Jonyno filmas iš tiesų praturtina lietuviškąjį kiną bei leidžia įsitikinti, jog atsakingas visos kūrybinės komandos darbas užtikrina puikų rezultatą. Tai, kad pirmoji Igno Jonyno pilnametražė kino juosta verta dėmesio, parodo jos pripažinimas ne tik Lietuvos, bet ir Varšuvos, San Sebastiano kino festivaliuose. Tokiai sėkmei įtakos turėjo nenuspėjamas, dėmesį prikaustantis juostos scenarijus, kuris nuolatos verčia žiūrovą vertinti esamą situaciją. Siužeto epicentrą sudaro azartiškas lošimas iš mirties, kuris tampa lengvai uždirbamų pinigų šaltiniu. Protagonistas Vincentas, geriausias greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, patiria materialinių sunkumų, kurie neleidžia jam patenkinti net ir žemiausių žmogiškosios egzistencijos poreikių. Čia galime paminėti filmo scenografiją, puikiai atskleidžiančią kontrastą tarp prabangios, modernios aplinkos, kuri dažniausiai reprezentuoja šalį, ir uždaros, atskiro asmens gyvenamosios aplinkos, sustojusios laike ir vis dar primenančios sovietmetį. Turėdamas skolų,

kurias vis didina azartinių žaidimų pomėgis, Vincentas nusprendžia aistrą paversti materialinių problemų sprendimu. Protagonisto sugalvotame lošime dalyvaujantys žmonės stato pinigus už sunkios būklės pacientus tikėdamiesi, kad jų pasirinktasis mirs per savaitę. Taip vieno žmogaus pralaimėjimas virsta kito asmens pergale. Žaidimas sulaukia populiarumo ir paplinta internetinėje erdvėje, įtraukdamas vis daugiau dalyvių, tačiau toks pinigų gavimo būdas atrodo nepriimtinas protagonisto mylimajai Ievai. Taip Vincentas atsiduria kryžkelėje tarp moralinių ir materialių vertybių. Kino juosta tikrai sukelia daug apmąstymų, tai lėmė filosofo Kristupo Saboliaus bendradarbiavimas rašant scenarijų. Turėdamas kūrybinės patirties jis padėjo pastatyti daugiasluoksnį filmą, kuris patenkina plataus žiūrovų spektro poreikius, todėl seanso metu retas žmogus pajus nuobodulį. Trilerių mėgėjus sužavės sparti veiksmo kaita, kuri iki paskutinių kadrų skatins norą sužinoti tolimesnius įvykius bei leis pajusti azartinių žaidimų atmosferą. Įsiplieskusi meilė tarp Vincento ir Ievos nepaliks abejingų šiltų jausmų

išsiilgusių žiūrovų, o tiems, kurie tikisi pagilinti savo pasaulėžiūrą, atitrūkti nuo išorinio pasaulio, liekančio už kino teatro sienų ir norinčių susitelkti į apmąstymus, filmas tikrai pateiks dėmesio vertos medžiagos. Ar mirtis gali tapti kasdieniniu dalyku, nesukeliančiu emocijų? Kada išnyksta riba tarp savų ir nepažįstamų žmonių? Ar internetinė erdvė nepanaikina atsakomybės jausmo ir nepaverčia gyvenimo žaidimu, kuriame vertybės praranda tikrąsias savo reikšmes? Kodėl pinigai lemia galimybę išgyventi? Kokios situacijos priverčia žmogų nusižengti savo moralei? Tai tik kelios problemos, kurios kyla žiūrint šią dinamišką kino juostą. Visa tai papildo talentingų aktorių darbas, leidžiantis pajusti veikėjų išgyvenimus. Visgi šiek tiek nuvilia tai, kad net ir filme sukurta įtikinama vaidyba, emocijoms sustiprinti pasitelkiami keiksmažodžiai. Kino juostą „Lošėjas“ iš tiesų verta peržiūrėti keletą kartų, kadangi pirmasis kartas tėra susipažinimas su šiuo filmu. Valandą penkiasdešimt minučių trunkančioje istorijoje kiekvienas atras sau artimų akimirkų bei nuolatos kels klausimą: „O kaip aš pasielgčiau šioje situacijoje?“

ARTIMIAUSI RENGINIAI: Gegužės 21 d. 18 val. Lenkijos kino klubas. „Mano vardas Ki“ (Ki). Drama, Lenkija, 2012 m., 98 min. Režisierius: Leszek Dawid; Vaidina: Roma Gasiorowska, Adam Woronowicz, Kamil Malecki. Lenkų kalba su angliškais subtitrais. Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje. NEMOKAMAI Gegužės 27 d. 18 val. Kino klasikos klubas. Japonų režisieriaus Akiros Kurosawos šedevro „Asmens sargybinis“ motyvais sukurtas vesternas „Už saują dolerių“ (A Fistful of Dollars). Italija, Ispanija, Vokietija, 1964 m. 96 min. Rež. Sergio Leone. Vaidina Clintas Eastwoodas, Marianne Koch, Gianas Maria Volonté. Įgarsinta lietuviškai. Gegužės 28 d. 18 val. SUBTITRAI. Filmas „Pasaulio virtuvė“ (Ethnic Kitchen). Po filmo vyks diskusija, kurios dalyvaus filmo režisierė Aistė Ptakauskė ir VDU lektorius – italas Stefano M. Lanza. Dokumentika, Lietuva, 2014 m., 73 min. Režisierė: Aistė Ptakauskė. Originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Daugiau informacijos rasite apsilankę: www.kcromuva.lt www.facebook.com/kinasromuva www.kinaskaune.blogspot.com

Jei persikeltume į tarpukario laikotarpį, išvystume šurmuliuojančią Laisvės alėją, kurioje pamažu kyla centrinis paštas, apskrities savivaldybė ir kiti miestui svarbūs pastatai. Šiuo metu medinių ir mūrinių namų vietoje pastatomas Mačiulskio suprojektuotas, vienas geriausių Baltijos šalių kino teatrų „Romuva“. Galime džiaugtis, kad šiandien „Romuva“ mus vis dar kviečia užsukti į jaukią aplinką ir leidžia smagiai bei prasmingai praleisti laiką. Todėl nepamirškime ilgamečių draugų ir aplankykime „Romuvą“ jos jubiliejiniais metais!

GMD ‘15

Šiemet septinti metai, kai Kauno mieste rengiama „Gatvės muzikos dienos“ šventė. Greičiausiai daugelis žino, jog šią gražią šventę Vilniaus mieste inicijavo Andrius Mamontovas. Jau nuo 2009 m. kasmet gegužės mėnesį kiekvienas, kuris turi bet kokį muzikos instrumentą, yra kviečiamas atskleisti savo gebėjimus Kauno miesto centre. Šioje šventėje dalyvauti gali visi nepriklausomai nuo savo amžiaus, lyties, tautybės, mėgiamos muzikos stiliaus ar muzikinio išsilavinimo. Šią dieną visą miesto centrą užkariauja tiek profesionalūs, tiek mėgėjiški įvairios instrumentinės, taip pat ir vokalinės muzikos bei šokio atlikėjai, grupės. Gatvės muzikos dienos šventė yra ta vieta, kurioje laisvai gali išreikšti save, nes šios dienos tikslas – padėti skirtingiems žmonėms rasti bendrą muzikos kalbą. Šiais metais Gatvės muzikos dienos šventė, organizuojama Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentų (VU KHF), kviečia kurti muziką jau nuo 12 valandos – visi yra laukiami miesto centre – nuo Laivės alėjoje esančio fontano iki pat Rotušės aikštės. O Ryšių kiemelyje 20-22 val. vyks šventės uždaromasis koncertas. 2015 metų GMD dalinsis ne tik įvairiais muzikos stiliais, bet ir neįprastomis pramogomis Rotušės aikštėje, prie „Nuovos“ balkonėlio ir VU KHF Liepų kiemelyje. Jau antrus metus iš eilės jus visus džiugins nekilnojamo turto vystymo kompanijos „Nuova“ savanoriškai šiai dienai atiduoto „Nuova balkonėlio“ dalyviai, „Muzikos karalystės“ programa

vaikams ir jų tėveliams VU KHF Liepų kiemelyje bei tokie žymūs atlikėjai kaip Linas Adomaitis, Arvydas Jofė, Kristina Kurtinaitė, Ieva Zasimauskaitė, Agnė Juškėnaitė ir daugelis kitų! Primename, kad šiais metais nuo 19 iki 20 valandos senojoje Nemuno prieplaukoje (Kauno amﬁteatre) vyks jau tradicija tapusi Gatvės muzikos dienos Kaune akcija „Drum2gether“ – mušamųjų improvizacija. Šiemet Kauno miesto „Drum2gether“ vedliu taps populiariosios muzikos atlikėjas Linas Adomaitis. Dalyvauti šioje akcijoje paprasta – kiekvienam iš jūsų tereikia atsinešti būgną, buteliuką ar skardinę, pripildytą kruopų, akmenukų ar kitų objektų, sukeliančių triukšmą, taip pat galima pasiimti kibirą, metalofoną ar didelę plastmasinę vandens statinę, svarbu, kad tavo instrumentas tam vakarui virstų mušamuoju instrumentu. Neturintys mušamojo instrumento turės galimybę jį gauti arba pasigaminti vietoje. 20 valandą, pasibaigus akcijai „Drum2gether“, visi kviečiami į uždaromąjį koncertą Ryšių kiemelyje. Čia jūsų lauks Ieva Zasimauskaitė ir grupė, kuri bus atskleista vėliau. Gatvės muzikos dienos Kaune organizatoriai kviečia visus Kauno miesto gyventojus ir svečius atvykti gegužės 16-ąją pasiklausyti puikių muzikos garsų ir šokių pasirodymų. Dalinkimės muzika kartu!

Interviu

KELIAUJANT PASKUI SAULĘ Neringa Lukošiūtė

Elvita Šiberekovaitė

Su gamtos vaiku, grupės „Baltasis kiras“ siela Tautvydu Paulium Augustinu Augustinu neįpareigojančiai kalbėjomės barų vakaro metu, „Džem‘pub‘o“ balkone, iš lėto besileidžiant saulei. Pokalbis truko tol, kol garsistai nepradėjo grūmoti rankomis ir kviesti grupę „Baltasis kiras“ sounchekintis. Greta Pokalbis apie senovę, vegetarizmą, keliones, tikėjimą, žmogaus misiją, apie grupę „Baltasis Kinkaitė kiras“ ir dar daug kitų įdomių dalykų jau jūsų dėmesiui.

Tau patinka senoviniai dalykai? Man atrodo senovėje dalykai buvo labiau už širdies griebiantys. Pavyzdžiui, aš vakar youtubinau NBA, Amerikos krepšinio lygą, iš senų senų laikų ir toks jausmas, kad žiūri tą patį krepšinį, bet viskas turi kažkokią kitokią dvasią, tokią tikrai tikrą dvasią. O kas tau yra „amerikietiška svajonė“? „Amerikietiška svajonė“ man asocijuojasi su amerikietišku rockenrolu. Kai tu varai per Ameriką iš vienos valstijos į kitą, groji kažkur vietiniuose baruose su grupe už 100 dolerių, o tada toliau važiuoji ir važiuoji per kanjonus, bet niekada iš jos neišvažiuoji… Buvai Amerikoje? Amerikoj dar nebuvom. Bet neseniai buvai Maroke? Kokiu tikslu? Kadangi Lietuvoje žiemą daug debesų, kurie nepraleidžia saulės spindulių, tai skridom į Maroką pagauti daugiau jos

energijos. Gavom gerą užtaisą sultingų vaisių, patyrėm afrikietiško gyvenimo būdo. Ten viskas yra „iš tikrųjų“, visi ūkiai be trąšų, jiems nereikia ekologinių ūkių seriﬁkatų, nes jie neturi pinigų auginti ne ekologiškai. Jie visiškai gyvena oldschooliniu stiliumi. Ir kai tu pamatai tuos afrikiečius didmiesčiuose, bandančius mėgdžioti europiečius, naudojančius mobiliuosius telefonus ir gatvėj pardavinėjančius falsiﬁkuotus „Rolex“ laikrodžius, tu matai, kad jie savo esybe yra visai ne europiečiai, jie išlaikę senas pažiūras, dar nėra praradę svarbiausių tradicijų, kurias europiečiai jau seniai užmiršo. O ką praranda Europoje gyvenantys žmonės? Na tokį buvimą ant žemės gaublio. Marokiečiai tiki savo Dievu, meldžiasi jam ir tuo pačiu vieni kitiems labai padeda būti kasdienėse situacijose, nes jų civilizacija nėra taip toli pažengus kaip mūsiškė.

Žmonės gyvena nepertekliaus sąlygomis, ten viskas, rodos, kaip prieš 1000 metų, o asmenybės žymiai labiau archajiškos. Jiems religija neleidžia vogti ir jie nevagia, vagia tik nusikaltėliai. Ir jaučiasi, jog afrikiečiai kažkaip kitaip geri, jie iš vidaus geri, toks jausmas, kad jie net nežino, ką reiškia būti blogais. Tu tiki kuo nors? Taip. Saule, mėnuliu, žeme, muzika. Kas tau yra muzika? Man asmeniškai muzika yra vibracijos, kurios gali sklisti per bet kokią materiją ir transponuotis į bet ką: į mintis, potyrius, emocijas, požiūrį, realybės matymą… Į viską. Ar keičiasi jūsų grupės sąstatas? Taip, čia kaip paukščio skrydis – kam pakeliui, tas prisijungia skrist kartu, vieni išskrenda anksčiau, kiti vėliau, bet mes visi skrendam ten pat.

O kur skrendat?

nepakankamą realybę.

Į šiltuosius kraštus, po to atgal į tėvynę, ten, kur gimėm, o galiausiai vėl skrendam į šiltuosius kraštus. „Baltasis kiras“ yra nestandartinė grupė, mes turim tiek daug koncertų, kad ne visi muzikantai atlaiko, ne visi sugeba patempti tą molto vivace tempą, kurį mes stengiamės palaikyti. Grupei reikia žmogaus, kuris skristų kartu, kuo daugiau kartu skrendi, tuo geriau skrendasi. Viskas natūraliai keičiasi, be jokio streso ir mes jau pradėjom įprast prie nuolatinio sukimosi aplink Žemės ašį, bet atrodo, kad šita sudėtis dar kurį laiką paskris drauge.

Ar planuojat naują albumą išleist su dabartiniu sąstatu? Kada? Planuojam. Ištikrųjų norėtume šiandien, bet šiandien nespėsim. Kuo greičiau. Koks buvo įvykis ar žmogus, kuris buvo tas lūžis jūsų karjeroj, kuris padarė didžiausią įtaką, kad atsirado tiek daug koncertų? Kulikauskas, jis mus įkvėpė. Mes turėjom koncertą su juo Kaune, Ryšių kiemelyje, ten labai fainas garsas, geras garsistas, toks mažuliukas, bet labai vikrus. Kulikauskas tiesiog pakalbėjo su mumis apie gyvenimą ir mes buvom įkvėpti to, kuo jis gyvena. Jis oﬁcialiai neoﬁcialus mūsų meno vadovas ir didžiausias įkvėpėjas. Mes tiksliai nežinom, ar jis pats tai žino, bet tikrai jaučia ir padeda. Dar įkvepia Viktoras Diavara, Andrius Mamontovas, Laurynas Šarkinas ir daug daug kitų, pradedant nuo Valinsko baigiant Beata Tiškevič-Hasanova.

O ko nepakanka šioje realybėje? Ši realybė nepakankama, nes joje visko per daug, man labiausiai patinka patirti dabarties momentą, kai tiesiog sutinki tą žmogų, kurį reikia sutikti. Freedom. Čia hipiškas požiūris? Na taip, hipiškas. Aš pradėjau šią akciją atrakciją, kai buvau išvažiavęs į „Rainbow family gathering‘ą“ Slovakijoje prieš 4 metus. Ten žmonės atvažiuoja į gamtą tam, kad išjungtų telefonus ir kitas buitinės technikos priemones ir iš tikrųjų atsigautų. Iš „magic hat’o“ aukų yra užsakomos daržovės iš aplinkinių ūkių, maistasgaminamas visiškai be mėsos, vieną vakarą maistą ruošia italai, kitą prancūzai, trečią ispanai, viskas vyksta savanoriškai, bet iš tikrųjų niekas nieko neperka, nepardavinėja, nėra jokių „set list‘ų“, grupių, bilietų ar scenų su elektra. Tačiau muzika nesustoja, vyksta tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, „kai saulė nusileis ant tos ir tos kalvos, aš darysiu workshop’ą apie tą ir tą ir jeigu jums įdomu, ateikit“. Vyksta meditacijos, instrumentų gamyba, pats mačiau žmonių, kurie matinasi saule ar moko pažinti aplinkinių miškų ir slėnių augalus, jų panaudojimo būdus, gydomąsias savybes. Susirenka apie 3000 žmonių, kurie dvi savaites prieš pilnatį ir dvi savaites po pilnaties leidžia laiką gamtoje kaip viena šeima, per pilnatį sukraunamas milžiniškas šešių

Kaip susisieki su draugais, šeima, mergina? Per Facebook’ą. Čia kažkoks tavo protestas? Protestas

prieš

realybę,

prieš

Taip. O kodėl ne veganas? Savaitę ten, Slovakijoje, maitinausi su veganais, man labai patiko, bet žiemą Lietuvoj yra sunku būti veganu ir mažai tos saulės. Be to, mūsų tradicijai per daug artimi pieno produktai, mėgstu picas su sūriais, šiltą pieną su medumi ir masala, visiškai prijaučiu veganizmo idėjai ir nepaisant to, kad negalėčiau taip kategoriškai teigti esąs veganas, nuolatos stengiuosi maitintis kuo švariau. Nes ten pabuvęs aš supratau, kad tai geriausias būdas išlikti žmogumi. Nuo to festivalio ir pradėjai būti vegetaru?

Namai – tai vieta, kurioj visada gera ir ramu. Šeima liūdi, kad neturiu telefono, mergina jau susitaikė ir priprato, dabar ir pati telefono nebeturi. Arčiausiai yra tie, su kuriais viskas vyksta be žodžių.

Tu vegetaras?

O kodėl nusprendei būti vegetaru?

Kas tau yra namai?

O kaip šeima?

vieną dieną, o išvykau tik dėl to, kad su BK turėjom groti „Plėjaus“ festivalyje.

metrų laužas, aplink kurį visi šoka, groja ir švenčia gyvenimo pradžią… Ištisus metus vyksta europiniai, pasauliniai, nacionaliniai „gatheringai“ visame pasaulyje. Lietuvoje tai jau irgi vyksta. Kai pirmą kartą nuvariau į „Rainbow“, supratau, kad grįžau namo ir iš ten nebesinori išvykti. Hikindamas per kalnus ir miškus galvojau, kad kokias tris keturias dienas pabūsiu, patikrinsiu situaciją, bet prabuvau ten tris savaites ir

Taip, ten pajutau, koks skanus yra vegetariškas maistas. Yra visai nesuvokiama, kaip žmonės pradėjo valgyti mėsą, nes mėsa iš tikrųjų nėra tokia jau skani, ji tiesiog lengvas ir brutalus būdas nealkti, kai tu gyveni tam tikrą gyvenimo stilių, daug dirbi ir tau nebesvarbu, ką valgai, kiek energijos gauni ir kokia ta energija. Bet jeigu tu, pavyzdžiui, groji muziką ir keliauji, gerai leidi laiką su mylimais žmonėmis, tai užtenka tikro maisto, kuris gydo. Ir kuo toliau, tuo labiau atsiveria sąmonė. Mėsos ar žuvies kvapas dažniausiai man tik sugadina apetitą.

Apklausa

Svajonių kelionė: kur, kaip, kodėl

Sparčiai artėjant vasaros sezonui pradedi nerimastingai trypčioti vietoje. Iš kur tas nekantrumas, studente? Gal metas keisti Joana aplinką? Žiūrėjimas į tolį, žinoma, pasidaro ypač Adomavičiūtė patrauklus, bet horizonte ima šmėkščioti sesijos šešėlis, įkyriai mojuodamas ranka. Šitai norisi ignoruoti. Tuomet supranti, kad dabar, būtent DABAR yra tas metas, kai tau reikia paieškoti pigių skrydžių bilietų arba prisiminti, kaip atrodo Fidžio sala ir, o taip, truputį pasvajoti... Tik jokiu būdu negalvokit apie ilgus ir nuobodžius padrybsojimus penkių žvaigždučių viešbuty prie chloruoto baseino, studentams reikia nuotykių, o čia – jų svajonių kelionės!

Julija Daugėlaitė, VU, ispanų filologija, I kursas: „Daugelis svajoja apkeliauti visą pasaulį; neneigsiu - tokia mintis neįtikėtinai vilioja ir mane, tačiau pirminiu savo tašku laikau Naująją Zelandiją. Galbūt todėl, kad ji neturi visų europietiškų panoramų, yra už daugybės tūkstančių kilometrų, turi išskirtinę florą ir fauną, tai – mano svajonių vieta! Manau, ten, kaip niekur kitur, būčiau arti gamtos – kartais to taip trūksta gyvenant tarp betoninių kaladėlių. Keliauti norėčiau su artimu sau žmogumi, kuriuo galėčiau pasikliauti, kuriam būtų galima pasiguosti, kai pavargsiu, pasidžiaugti naujais įspūdžiais ir kuris būtų toks pat kelionių fanatikas – su juo būtų nebaisu net kirsti pasaulio kraštą ir būtų įmanoma planuoti tolesnes keliones ir roadtrip‘us.“

Aistė Mačionytė, KTU, finansai, III kursas: „Mano svajonių kelionė – su būriu draugų leistis į kelionę po Afriką, kur potyrių būtų tiek, kad net sunku pagalvoti... Visada įsivaizdavau, kaip mes patiriame tokių nuotykių, kaip rašoma vaikystės knygose. Stebėti iš krūmų didžiąją gyvūnų migraciją per Maros upę būtų kažkas wow, ko tikrai gyvenime nepamirščiau ir turbūt nei nesuprasčiau, kad nesapnuoju.“

Indrė Pašakinskaitė, LSMU, gyvūnų mokslas, II kursas: „Svajonių kelionės vizijoje – kalnai. Mano gyvenimo neatskiriama dalis – mano šunys, todėl kelionės be jų neįsivaizduoju. Jaukus Austrijos, Čekijos, Vokietijos ar Slovėnijos miestelis vidury kalnų, čiobrelių pievos, kalnų ožiai, aš, artimiausi draugai ir mano dvi kailiniuotosios. Kasdieniniai žygiai į kalnus pėsčiomis ar dviračiais ir jaukūs vakarai prie ežero – tobulos kelionės man receptas.“

Diana Tretjak, University of Sunderland, tarpautinis turizmas, II kursas:

„Aš – žmogus, kuris tikriausiai visą gyvenimą keliaus ir niekados nenustos grožėtis kitomis šalimis bei žmonių kultūra. Kalbant apie svajonių keliones, šiai dienai aš negaliu pasakyti, kad kažkuri šalis yra mano svajonių tačiau apkeliavus ganėtinai daug vietų ir kai kuriose netgi pagyvenus daugiau nei pusę metų, Graikija bei Italija yra šalys, į kurias norėtųsi grįžti dar ir dar. Tai šalys, kurias aplankyti kažkada man atrodė kažkas stebinančio, neįveikiamo bei stebuklingo. Pamačius, pavyzdžiui, Atėnus bei Romą pirma mintis buvo: „ar aš tikrai čia ir dabar?!“. Tai neapsakomai nuostabus jausmas, kai žinai, jog tu turi galimybę pajusti kažką naujo, aplankyti kitas šalis ir galbūt kažkiek daugiau pasinerti į jų kultūrą! Mano svajonė dabar, kurią bandau įgyvendinti – apkeliauti visą pasaulį. Tikiu, kad jei turi kažkokią svajonę ir eini link jos, kad ir kas bebūtų – ji anksčiau ar vėliau išsipildys.“

Dovydas Aganson, KTU, elektronikos inžinerija, II kursas:

Stefanija Paulauskaitė, VDU, Viešoji komunikacija, IV kursas: „Svajonių kelionė - tai gyvenimas, tai - nuotykis. Sienos ir barjerai neegzistuoja, kai turi tikslą ir kažko besąlygiškai nori. Studijų metais aplankiau apie 15 šalių, 4-iose gyvenau (dirbau, studijavau bei savanoriavau). Kodėl? Nes keliavimas mane veža! Tranzavimas Islandijos žiediniu keliu, išgyvenant vasarą su baltosiomis naktimis, thumbs up Baltijos šalyse ir Belgijos apylinkėse, besikartojančios kelionės į Paryžių, couchsurf'inimas ir, žinoma, vėjo gaudymas ant motociklo Amerikos ir Portugalijos paplūdimiuose. Savanorystė Slovakijoje, šiek tiek beprotiškos kelionės traukiniais iš Budapešto ir neįtikimai pigių bilietų gaudymas visoje Europoje. Tačiau ne Koliziejus ir ne pasakiški Kalabrijos paplūdimiai keliones padaro nepamirštamas. Tai - žmonės sutikti kelyje, lėktuvuose, couchsurfing'e ir tiesiog praeiviai gatvėje sukuria geriausias akimirkas. Bendravimas su alternatyvaus mąstymo žmonėmis, sukaupusiais įvairiausios patirties, praplečia mąstymo kampą visu 180 laipsnių. Lietuvoje dar bijoma kalbėti apie tokius dalykus kaip maisto perdirbimas ar squatin'imas, tačiau gyvenant su žmonėmis išmaišiusiais pusę pasaulio daugelis keisčiausių dalykų gali tapti kasdienybe. Žmonių laisvė - tai dalykas, kuris veža kelionėse. Tai įkvėpia. Mano artimiausios ateities planai - darbas Graikijoje, matuojant salą su motoroleriu, vėliau - tarpinė kelių mėnesių stotelė Dubajuje ir ilga kelionė po Lotynų Ameriką. Savanoriavimas Paragvajuje ir Čilėje, prisidedant prie vietinės bendruomenės gyvenimo. Argentinoje - pagyvenuso automobilio įsigijimas, nudažymas Lietuvos spalvom ir draugų lankymas. Po beprotiškų kelionių planuoju apsistoti Brazilijoje atliekant profesinę stažuotę ir pasitikti 2017-uosius šokinėjant per bangas ir stebint kaip svajonės tampa realybe.“

„Nežinau kodėl, bet visada norėjau nuvykti į Kiniją. Netgi su draugais susitarėme vykti už kelerių metų. Kodėl už kelerių metų? Nes mes studentai, o studijuojant pinigai kažkodėl dingsta net neatėję. Bet kas gi paskatino rinktis būtent Kiniją, o ne kokią šiltesnę šalį? Nors ten dar nesu buvęs, bet ne kartą esu skaitęs apie ją. Vien tik tai, kad kaskart pasižiūrėjęs į viską, kas mus supa, randi „Made in China“. Ypač mane traukia keisti dalykai. Tarkim, kad kinai privalo paliesti aukštą žmogų, nes tai neša sėkmę. Gal ir įdomų būtų paskaičiuoti, kiek žmonių mane paliestų. Kita, nors valdžia juos ir stipriai spaudžia, atrodo, jog jie yra laisvi žmonės. Neturėdami tiek, kiek mes Lietuvoje, jie vis tiek būna laimingi. Gal pasimokyti to džiaugsmo iš jų man norisi? O gal tos senovės išminties? Nežinau, iš tiesių nežinau. Bet jeigu nieko neišmoksiu, tai bent pigių daiktų parsivešiu... Su lietuvišku mąstymu nepražūsiu...“

Martynas Siaurusevičius, KTU, robotika, I kursas: „Mano svajonių kelionė (gyvenimas) – nesibaigiantis nuotykis aplink pasaulį, metų metus su mylima moterimi ir šuniu keliaujant su keliomis monetomis kišenėje, einant pėsčiomis, važiuojant autostopu, traukiniais ar nuosavu metalo laužu ant ratų. Kertant gražiausius kraštovaizdžius, stovyklaujant laukinėje gamtoje, pažįstant keisčiausias kultūras, vengiant didelių miestų ir turistų traukos centrų, derliaus sezono metu už nakvynę ir duonos kąsnį dirbant pas vietinį ūkininką, su kuriuo vienintelis būdas susikalbėti – šypsena, balso intonacija ir rankų ženklai. Apsistojant beveik civilizacijos nepaliestuose kaimuose, su savo inžineriniu išsilavinimu išsprendžiant kaimo problemą, vietiniams atsilyginant savo nuoširdžiomis šypsenomis. Ir, svarbiausia, kartas nuo karto patenkant į didelę bėdą. Noriu tokio gyvenimo, nes bijau įstrigti kasdienybėje, padaryti gerą karjerą ir tapti pavyzdingu piliečiu, o mirties patale gailėtis, kad nepatyriau nei vieno nuotykio, prilygstančio skaitytoms knygoms ir žiūrėtiems filmams.“

„Keliauti visada buvo mano mėgstamiausias užsiėmimas. Natūralu, kad mano svajonių kelionė būtų kelionė aplink pasaulį. Į šį trip’ą pasiimčiau geriausią draugą. Visada smagiau keliauti su žmogumi, kuriuo pasitiki 110%. Visą gyvenimą svajojau laipioti po kalnus, tad mano tobula kelionė – užlipti į visus pasaulio kalnus. Žinoma, skamba naiviai ir svajokliškai, bet šis užsiėmimas visada mane žavėjo. AtsiveriAlgirdas Sviklius, VDU, Baltijos regiono kultūros, III kursas: antys, kvapą gniaužiantys gamtos vaizdai palieka prisiminimą visam gyvenimui. Nors ir kelionė iki tikslo būna sunki, bet kai galiausiai atsiduri viršūnėje, laikas tiesiog sustoja ir sekinantis žygis nublanksta prieš neįtikėtiną gamtos galybę. Taigi taip, kelionė aplink pasaulį, įkopiant į visus pasaulio kalnus, būtų mano svajonė ir tikrai galėčiau pabaigti savo dienas su šypsena veide tai darant.“ 11

Fotoreportažas

LINKSMYBĖS INTERNETE

40 € = 2 smagios savaitės užsienyje Rengdama kursus KTU universitete, BEST Kaunas organizacija suteikia galimybę šio universiteto studentams patiems keliauti ir dalyvauti 7-14 dienų kursuose kitame universitete, kurių kaina nuo 0 iki 40 €. Renginio dalyviai – 22 studentai iš visos Europos, kurie, kaip ir tu, pasirengę geriausiam rudens nuotykiui. BEST kursai – tai sezoninis organizacijos BEST (Board of European Students of Technology) organizuojamas renginys, susidedantis iš akademinės ir socialinės dalies. Dalyvaudamas įgausi žinių tau įdomia tema, kurias patvirtins renginio pabaigoje įteiktas oﬁcialus sertiﬁkatas. Taip pat turėsi galimybę pasigrožėti lankytinais miesto objektais, apsilankyti muziejuose ir kompanijose, pažinti tos šalies kultūrą bei žmones. Norint patekti į kursus tau tereikia smagaus, tavo norą bei susidomėjimą atskleidžiančio motyvacinio laiško. Jį patalpinti gali www.best.eu.org puslapyje. Kursų temos: atominė ir atsinaujinančioji energetika, projektų valdymas, dronų kūrimas, rinkodara bei dar 12 įvairiausių temų, laukiančių tavo pasirinkimo. BEST pavasario kursuose dalyvauja 11 KTU studentų, į vasaros kursus išvyksta net 16. Kaip jiems sekėsi, galėsi išgirsti BEST rudens kursų pristatyme gegužės 4 d., 18 val., 428 auditorijoje, Statybos ir architektūros fakultete. Taip pat šios prezentacijos metu BEST Kaunas atstovai atskleis, kas tavęs laukia kursuose, gero motyvacinio laiško paslaptis bei atsakys į visus tau kylančius klausimus. Daugiau informacijos gali rasti www.best.eu.org/courses arba kreiptis julija.petrosiute@BEST.eu.org

Ar girdėjai, ar matei, kad mus aplankė kitų šalių svečiai? Balandžio 10-19 dienomis Kauno mieste susirinko 21 Europos studentas iš 13 skirtingų šalių. Visi jie sugužėjo į BEST Kaunas organizuojamus jubiliejinius – dešimtą kartą vykusius – akademinius pavasario kursus „Create the World of Your Dreams“. Oﬁcialiame kursų atidaryme atvykusius dalyvius sveikino studentų departamento atstovė Agnė Vinkauskaitė, KTU Karjeros centro koordinatorė Vaida Spūdytė, BEST Kaunas prezidentas Gediminas Šlekonis ir pagrindinė kursų organizatorė Gilvilė Stankevičiūtė. Atvykę studentai mokėsi kompiuterinių žaidimų kūrimo subtilybių, dalyvavo viešose paskaitose. Pirmojoje paskaitoje ,,Solid Education“ pristatė žaidimus kaip būdą, padedantį mokytis, o antrojoje – įmonės UAB „Telesoﬅas“ direktorius

Algirdas Stonys dalinosi asmenine patirtimi apie mobiliųjų aplikacijų kūrimą bei jų paleidimą į rinką. Jau nuo pirmųjų ,,Solid Education“ vestų mokymų studentai raitojosi rankoves ir su nekantrumu kibo į darbus, kadangi kursų pabaigoje laukė jų sukurtų žaidimų ar jų prototipų pristatymai. Studentai ne tik mokėsi, bet ir gavo galimybę susipažinti su vietine kultūra, tradicijomis bei aplankyti įžymiausius Kauno kultūrinius objektus. Taip pat ,,sudie“ ir dėkojame prie renginio įgyvenddalyviai aplankė įvairius Kauno muziejus, inimo prisidėjusiems rėmėjams: Intermeviešėjo Vilniuje ir Trakuose. dix, KTU, Solid Education, LSS ir Taler. Taigi dalyviams su liūdesiu ištarėme

Lijana, BEST pavasario kursai Supelec mieste Šį pavasarį turėjau galimybę aplankyti Supelec (Prancūzija) universitetą ir jų organizuojamus kursus. Patiko tiek paskaitos, buvimas laboratorijose ir įmonėje, tiek visas popaskaitinis socialinis gyvenimas. Tie žmonės per 10 dienų man tapo draugai. Justina, BEST pavasario kursai, Thessaloniki Su BEST kursų Thessaloniki (Graikija) mieste pagalba aš patyriau, ką reiškia „graikiškas“ gyvenimas, ir turėjau galimybę pakeliauti po šią šalį, susipažinti su nuostabiais žmonėmis. Radau daug draugų iš skirtingų Europos šalių, su kuriais labai tikiuosi susitikti kituose savo kursuose, o aplikuoti žadu į visus, kiek tik bus įmanoma! Titas, BEST pavasario kursai Paryžiuje Buvo geriau nei tikėjau. Gavau daug naudingos informacijos, susipažinau su be galo įdomiais žmonėmis, buvau vienose iš žinomiausių vietų, tokiose kaip De Louvre, Triumfo arka. Netgi gavau darbo pasiūlymą.

SAVADARBIS

Sveikas gyvas, Njuspeipio skaitytojau! Džiugu, kad atradęs laisvą minutę atsivertei Savadarbio skiltį. Šiame pavasariškame gegužės numeryje atskleisiu vasariškų marškinėlių dekoravimo paslaptis. Kadangi vasaros festivalių sezono pradžia jau ant nosies galo, privalai savo garderobą papildyti įspūdingais ir išskirtiniais rūbais. Tam, kad netektų verkti dėl originalių rūbų trūkumo ir ištuštėjusios piniginės, atidžiai sek tolimesnius nurodymus. Netrukus sužinosi, kaip pats gali nebrangiai pasigaminti unikalų apdarą vasarai.

Pirmas žingsnis Visų pirma dieną prieš planuojamą darbą Tau reikia išskalbti pasirinktus juodus marškinėlius bei juos išlyginti. Antras žingsnis Kai marškinėliai bus paruošti Tavo šedevriniam piešiniui, ant žemės arba darbo stalo pasitiesk apsauginę plėvelę arba laikraštį. Marškinėlius gražiai ištiesk ant paruoštos darbui vietos ir į vidų įdėk kartono lapą (jis bus kaip apsauga tam, kad marškinėlių viršutinė ir apatinė dalis nesiliestų ir dažai nepersigertų į kitą marškinėlių pusę). Išsispausk nedidelį kiekį visų spalvų ant paletės. Trečias žingsnis Prasideda meninė darbo dalis. Pačioje pradžioje naudok nedidelius kiekius dažų ant savo kempinėlės, kad nesugadintum visko išsyk. Pamažu tapšnok su kempinėle per medžiagą taip, kad piešinys atrodytų kaip debesys ar rūkas. Ilgiau padirbėjęs jau atrasi savo technikos būdą. Svarbiausia nenusiminti, jei iškart nepavyksta taip, kaip norisi. Visada galima padengti kita spalva ir taip išgelbėti marškinėlius. Vienas iš dažymo technikos būdų yra pamažu tapšnoti su kempinėle vietomis „riebiau“ patepant dažais ir kartais pasukant medžiagą su visa kempinėle. Ketvirtas žingsnis Tepk dažus tol, kol gausi norimą rezultatą, žinoma, nepersistenk. Gražiausias galaktikos vaizdas pavyksta tada, kai forma būna nesimetriška, todėl nesistenk daryti idealaus apskritimo. Kai „galaktikos“ pagrindas Tau jau atrodys užbaigtas, pasiėmęs seną dantų šepetėlį įmerk jį į baltus dažus ir šereliais į apačią gražiai aptaškyk savo „galaktiką“ mažomis „žvaigždutėmis“. Pakartok tai keletą kartų, kol nuspręsi, kad „žvaigždžių“ pakanka. Penktas žingsnis Leisk dažams išdžiūti ant marškinėlių. Jei ant Tavo naudotų dažų medžiagai nurodyta, kad juos reikia termiškai apdoroti, t.y. užlyginti lygintuvu, kai dažai bus nudžiūvę ant marškinėlių, būtinai juos užlygink, išvertęs marškinėlius į blogąją pusę. Štai ir viskas. Tavo darbas baigtas ir dabar gali drąsiai keliauti per pasaulį su savo pasigamintais originaliais marškinėliais. Svadarbis Tau linki daug gražių pavasariškų įspūdžių ir šilto oro. :) Foto iš: www.collegefashion.net/fashion-tips/diy-fashion-painted-galaxy-t-shirt/

Tau reikės: • Juodų marškinėlių (dar vadinamų „maike“). • Dažų, skirtų medžiagai. Reikiamos spalvos: balta, mėlyna (šviesesnė, tamsesnė), purpurinė, rožinė, pilka, sidabrinė Gintarė Liubinaitė (spalvas galėsi maišyti tarpusavyje norėdamas išgauti atitinkamus atspalvius). Dažų gali rasti kanceliarinių prekių parduotuvėje (būna rusiški dažai tokioje dėžutėje kaip guašas, tik jie skirti medžiagai) arba specializuotose rankdarbių parduotuvėse. • Dažymui skirtos kempinėlės (kempinės gabaliukas ant medinio kotelio. Gali rasti specializuotose rankdarbių parduotuvėse). • Paletės, skirtos dažams susipilti (tinka paprasta vienkartinė, plastmasinė lėkštė). • Laikraščio arba apsauginės plėvelės, kurią pasitiesi savo darbo vietoje, kad išsaugotum savo unikalias kambario grindis nuo dažų invazijos (safety ﬁrst!). • Seno dantų šepetėlio (žvaigždžių darymui). • Storo kartono lapo (truputį didesnio už Tavo norimo piešinio dydį, kurį pieši ant palaidinės. Svarbu, kad lapas nebūtų platesnis nei pasirinkta palaidinė, nes jis turi tilpti į jos vidų. Kartonas bus naudojamas kaip apsauga, kuri neleis dažams persiskverbti į nugarinę palaidinės dalį).

Į temą

Mielas drauge

Tik tak. Tik tak. Tai garsas, kurį skleidžia besisukanti laikrodžio rodyklė. Ji niekad nestoja, niekad nesisuka atgal, tik mažais intervalais juda tolyn po savęs palikdama dingusį laiką. Dažnai savęs klausi: kur Aš einu? Ar Aš suspėsiu su skriejančiu laiku? Kiekvieną rytą žiūrint pro langą galima įžvelgti besislepiančią paslaptį, kurią tik Tu pats gali atskleisti, todėl nenustok ieškoti to, kas Tavęs laukia ir nori būti surastas. Žmonių nelaimė slepiasi ten, kur prasideda noras valdyti laiką, tačiau tai prakeiksmas kiekvienam. Didžiausia nuodėmė – pamiršti save ir pojūtį džiaugtis akimirka, nes tai vartai į laisvę, kurią daugelis užtvėrė kasdienybėje. Privalai nepamiršti, kad gyvenimas – tai momentai, kurie nuo pradžios iki pabaigos yra matuojami padarytomis klaidomis, pergalėmis, ieškojimais ir atradimais, viltimis bei svajonėmis. Patirtis susideda iš klaidingų sprendimų, tai jų tebūna kuo daugiau, nes mokinys prieš tapdamas mokytoju praėjo tam tikras pamokas. Niekada nesielvartauk dėl padarytų klaidų, neišsipildžiusių troškimų ar išėjusių mylimų žmonių, kadangi tik sunkumai išugdo Tavyje stiprybę, o stiprybė sukuria tokį, koks dabar esi. Pasaulis kupinas paslapčių, kurios trokšta būti atskleistos ir žmonių, kurie nori būti surasti, todėl niekada nevalia nustoti ieškoti bei leistis suieškotam. Jei Tavęs paklaustų, kokia diena Tau yra ypatinga, tai atsakyk – ši diena, nes šiandieną žengtas žingsnis kuria vakar dienos istoriją, tuo pačiu pripildydamas rytdieną naujom svajonėm bei viltim. Diena iš dienos perkuri istoriją iš naujo, talpindamas joje pačius gražiausius prisiminimus. Kartais gyvenimas duoda ne tai, ko nori, bet tai, ko reikia, todėl nereikia bijoti vandenynų, į kuriuos neri laisva valia, nes baimė neleidžia atsiskleisti, pažinti ir pamatyti tai,

Monika Kviesulaitytė apie ką giliai širdyje tiek metų svajoji. Mielas drauge, nepamiršk, kad savo rankose laikai visą pasaulį ir ar jame viešpataus pragaras ar rojus, tai priklausys tik nuo Tavęs. Nešvaistyki laiko veltui ir pradėk gyventi dabar, nelaukdamas geresnio rytojaus, nes ši diena ir yra tiltas per amžinybę. Tik tak. Tik tak.

Kas yra materija ir kaip žmogus su tuo susijęs? Kiekvieną rytą keliamės su saule, kadangi mūsų organizmas reaguoja į aplinkoje vykstančius reiškinius. Žmogaus sąmonė + materija = realybė – tai formulė, kuri atsako į užduotą klausimą. Tikrovė kur kas platesnė neapsiribojus vien fizikiniais jutimais. Gyvename pasaulyje, sudarytame iš kietos substancijos, vadinamos materija. 1905 metais Albertas Einšteinas sugriovė įsitikinimus, kurie skelbė, jog protas nepavaldus keisti materialių aplinkybių. Jis patvirtino, kad pasaulis nėra dualus ir kad tai sudaryta iš vienos substancijos. Materija yra pulsuojanti energija. Kaip žinia, išorinės aplinkybės priklauso materijos plotmei, o vidinės – minties ir jausmų energijai, tai kaip jie yra tarpusavyje susiję? Fizikos specialistai sukūrė naują mokslą apie subatominių dalelių pasaulį, kuriame atliekami tyrimo metodai įrodo, jog naudojant subatominę dalelę, prietaisą ir mokslininko protą, rezultatas gaunamas tada, kai žmogaus sąmonė dalyvauja stebėjime. Stebėdamas žmogus yra reiškinio kūrėjas, o subatominių dalelių lygmuo yra pats fundamentaliausias materijos lygmuo visatoje. Visata yra milžiniška holograma, kurios kiekviena dalis turi tai, ką turi visuma. Sąmonė egzistuoja visur, o kiekviena maža dalelė turi visą informaciją apie visatą. Manau, ne kiekvienas gali sutikti su mano pasirinkta teorija, nes iš tikrųjų kiekvienas renkamės, kuo norime tikėti. Žvelkim į dangų kaip į stebuklą, kuris kartas nuo karto mums pateikia naujų, neišspręstų uždavinių, su kurių pagalba atrandame žmonijai kažką naujo ir neatrasto.

Iš ‘95 į ‘15

Saima Tūbaitė

Šį kartą kalbėsiu apie situaciją „kas būtų, jeigu būtų“ (bet nėra ir greičiausiai niekada nebus). Tad pabandykime įjungti savo vaizduotę visu galingumu. Ir vienas, du, trys... Pradedam! Jeigu vis dėlto būtų sukurta laiko mašina ir bent vienas žmogus iš, tarkim, 1995-ųjų atkeliautų pas mus į 2015-uosius... Kažin, kaip jis jaustųsi praleidęs vos vieną dieną? Situacija nr. 1 Graži ir labai šilta pavasario diena. Žmogus iš praeities eina gatve ir mato lauko kavinėse sėdinčius žmones. Kas geria kavą, kas kramsnoja užkandį, kas mėgaujasi desertu... Lyg viskas ir būtų gerai, tačiau jie beveik nekalba. Nuleidę akis „bendrauja“ su savo mažais įrenginiais. „Gal jie prarado kalbos dovaną?“, – pasvarstytų pats sau. Pasukęs link viešojo transporto stotelės, jis pamato per gatvę einančius žmones. Nee, jie nesidairo, jie labai įnirtingai stebeilija į savo įrenginius. Žmogus įlipa į autobusą ir taip pat pamato tą patį vaizdą. „Kažką tikriausiai būsiu praleidęs“, – susimąsto, – „įdomus reiškinys“. Situacija nr. 2 Jeigu žmogus iš praeities būtų moteriškos lyties, taip pat keistai pasijustų nuėjus į moterų tualetą kokiame nors naktiniame klube. Grupė merginų stovi susiglaudusios taip, lyg dabar būtų už Šiaurės poliarinio rato ribų ir būtent šituo būdu bandytų išlaikyti šilumą. Jų lūpų forma primena vieno labai gražaus sparnuoto

fermos gyventojo snapą. Negana to, viena iš jų laiko rankose telefoną ir, ką jūs pamanysite, bando fotografuoti visą šį būrį merginų. Gal, praėjus dvidešimčiai metų, ženklas „WC“ nebereiškia to, ką reiškė žmogaus iš praeities laikais? Kad ir kaip bebūtų, tai dar ne viskas. Už kelių minučių atsidaro tam tikro X tualeto durys ir iš jo išeina dvi merginos. Kodėl jos dviese ten nuėjo? – klausimas kyla ne tik mūsų praeities herojui, bet ir, manau, daugeliui kitų žmonių. Situacija nr. 3 Žmogus iš praeities svečiuose. Vyresnieji susėda prie stalo, kai kurie bendrauja, kiti užkandžiauja, o dar kiti naršo savo išmaniuosiuose. Ne, tai jau nebestebina mūsų herojaus, jis jau žino šį reiškinį. Vaikai klykauja, spygauja, nerimsta. Tėvai jiems paduoda tuos pačius savo išmaniuosius „žaisliukus“ (juk patys dabar šiek tiek užsiėmę, negali maigyti įrenginių, o tuo labiau užsiimti su atžalomis). Žmogus iš praeities pakviečia vaikus eiti pažaisti futbolą, juk toks puikus oras lauke. Jaunieji palaiko jį keistuoliu ir pasiūlo pažaisti šį žaidimą „online“, dabar kaip tik baigė vieną partiją ir šis galėsiąs prisijungti prie jų. Suaugę paragina sėsti žmogų iš praeities prie stalo, palikti vaikus ramybėje (juk pagaliau jie nurimę!) ir pabendrauti. „Mes ir mūsų vaikai laiką leisdavome lauke iki vėlaus vakaro, sunkiausia būdavo prisikviesti namo. Dabar, kaip suprantu, sudėtingi-

Povilas Blauzdžiūnas

ausia juos išsitempti į lauką“. Situacija nr. 4 Žmogus iš praeities verčiau atsisėda prie vaikų (ne prie suaugusiųjų), pasiskolina išmanųjį telefoną ir jaunoji karta pamoko jį žaidimo subtilybių. Išmokęs naujų dalykų, laimingas jis sėdasi prie stalo, kur verda įdomi diskusija, ir įsiklauso. Tie žmonės tokie protingi, laisvi ir atsipalaidavę. Priešingai nei žmonės iš 1995-ųjų, jie yra individualios asmenybės, visi skirtingi ir tai yra taip neįprasta, bet tuo pačiu ir žavu. Jis klausosi, net pats įsiterpia, išsako savo nuomonę. „Nėra viskas taip blogai 2015-aisiais, kaip aš galvojau. Pasirodo, tai tik pirmasis įspūdis. Kai susipažįsti su aplinka, pabendrauji su žmonėmis, gali daug iš jų išmokti“, – nusprendžia žmogus iš praeities. Pasisvečiavęs ir linksmai praleidęs laiką, praeities herojus suvokia, kad jau vėlus vakaras, o jo diena 2015-uosiuose turi baigtis. Beskubėdamas į laiko mašiną jis pagalvoja, kiek daug galėtų papasakoti savo vaikams, draugams ir pažįstamiems iš 1995-ųjų. Ne tik apie naujas technologijas ir jų įtaką, bet ir apie diskusijas, žmonių individualumą, jų laisvumą 2015-aisiais... Deja, jis to padaryti negali, nes ne tik būtų apšauktas išprotėjusiu, bet ir dingtų įdomumas gyventi. „Mes nežinom, kas bus ateity ir tai yra žavu“, – pagalvoja žmogus iš praeities ir žengia žingsnį į laiko mašiną.

Žvilgsnis tarp eilučių

Greta Kinkaitė

Nostalgija yra erzinantis jausmas. Galbūt gražus, poetiškas, šiek tiek vaikiškas, ir, žinoma, būtinas, nes, visgi, visi jausmai yra būtini. Tačiau nostalgija yra negailestinga. Ji užklumpa netikėtai, nelauktai, kartais, kai mažiausiai jos tikiesi ir lauki – valgant pusryčius, laukiant autobuso stotelėje, bespoksant pro langą paskaitos (beveik visų, išskyrus, žinoma, filosofiją) metu... Kodėl ji erzina? Nes primena apie tai, kas buvo. Ir ne todėl, kad pats prisiminimas ar įvykis kelia liūdesį ir blogus prisiminimus. Todėl, kad žinai, jog antrą kartą taip pat nebebus. Gali bandyti kartoti, gali mėgdžioti, susikurti identišką scenarijų, bet pakartoti to paties vis tiek nesugebėsi. Nes kiekvienas potyris yra vienetinis, unikalus. Pavyzdžiui, popieriniai laiškai. Šiandien jie yra retenybė, rašalo ir plunksnos palydovas. Arba hipsteriška užgaida. Jeigu vietoj Raudonosios knygos turėtume vienu po kito dingstantiems reiškiniams žymėti skirtą knygą, popieriniai laiškai jau būtų ten kaip endangered species. Mūsų karta nežino, ką reiškia susirašinėti su pusbroliais, broliais ar mylimaisiais pašauktais į kariuomenę, tetomis ar dėdėmis, kurių tėvai arba seneliai tarpukariu nusprendė emigruoti iš Lietuvos į JAV, Kanadą arba Australiją. Mes nežinome, ką reiškia laukti laiško ištisą mėnesį ar ilgiau. Mums laiškai asocijuojasi su romantika, nespalvotomis nuotraukomis, nutrintais kampais ir besisukančiais vinilais po patefono adatėle. Arba su mėnesine sąskaita nuo vieno iš trijų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių. Praeityje savo paskirtimi laiškai labiausiai stimuliavo jautriausius ir nuo svetimų akių uoliai slepiamus širdies neuronus. Laiškas – tai atviras monologas. Arba dialogas su šešėliu, beforme esybe, kuri komponuojant laišką vis šmėkšteli pro akis neregint jonvabalis tamsią vasaros naktį. Laiške aš galiu pasakyti tai, ką balsu reikėtų šnabždėti, arba dar blogiau – nesugebėčiau ištarti iš viso. Rašytinę mintį išdėstyti daug lengviau, yra laiko apgalvoti, apšlifuoti, nubraukti arba suglamžyti ir pradėti visą laišką iš naujo. O ar galiu jausti nostalgiją nebaigtoms istorijoms? Neišpildytoms svajonėms, taip ir likusiomis kažkur ten ir besisklaidančiomis kaip dūmai aukštyn į dangų? Štai tuščias lapas prieš akis, akinanti baltuma, aprėpianti visa, ką mato mano akys. Ar galiu pasiilgti to, kas neapčiuopiama, kas negali išlikti atmintyje kaip formą turintis dalykas? Pavyzdžiui tai, ko Čiurlionis tariamai niekada nesukūrė – Jūratės ir Kastyčio opera. Dviejų širdžių istorija, pašnibždėta jūros bangų ošimo ir švelniai čežančio smėlio po kojomis, kuriuos regėjo įstabios didžiulės jo akys. Muzikinė pasaka apie gintarinius jūros rūmus su daugybe staccatto pasažų ir aplink raibuliuojanti žydruma. Ar Čiurlionis nesiilgėjo savo Jūratės, savo Kastyčio, ar nematė jų pėdų šlapiame smėlyje sapnuose? Ar negirdėjo smuikų ir violončelių gaudimo gintariniam rūmui dūžtant į tūkstančius dalių? O gal kas rytą keldavosi girdėdamas Jūratės dainą ir besiklausydamas jos švelnaus balso savo kambaryje braukė natas ant penklinės? „Tylus vakaras uždega žvaigždes ir lenkiasi nakčiai, kuri ateis netrukus dar tylesnė, žavi ir didi,“ – Čiurlionio žodžiai, parašyti viename iš jo laiškų Sofijai. Bet, man atrodo, kad ir kokia graži ir stebuklinga bus ši naktis su savo žvaigždėmis, vis tiek aš keistai ilgėsiuosi to vakaro ir galbūt visai ne dėl besileidžiančios saulės ar nutilusio vėjo, o dėl to, jog negalėjau sustabdyti prabėgančios akimirkos, kai ji taip mikliai išslydo man pro pat pirštus. Ir gerai, tegu ji bėga, tegu nusineša kartu ir nostalgiją, o man palieka tik trumpalaikes ir tik labai reikšmingas akimirkas, kurias branginčiau kartu ir tuo pat metu kiekvieną atskirai. Aš net padėkosiu toms pabėgėlėms už tai, kad išmokė džiaugtis vienkartiniais momentais ir nesistengti jų pakartoti, nelyginti su kitais, netaikyti kriterijų, o tiesiog džiaugtis. Ir visos akimirkos tuomet bus ryškios, visos jos bus reikšmingos, nes aš džiaugsiuosi vien jų buvimu.

Nostalgija, popieriniai laiškai ir Čiurlionis 18

Kornelija Viečaitė

Neringa Lukošiūtė

GREITA, LENGVA, SKANU ~Makaronai su krevetėmis grietinėlėje ~ ~ REIKĖS: ~ • ~200g. vamzdelio formos makaronų; • 170 g. krevečių sūryme; • 3-4 gabaliukai saulėje džiovintų pomidorų; • 200 g. riebios grietinėlės; • Žiupsnelio raudonėlių; • Žiupsnelio bazilikų.

~ PARUOŠIMAS: ~ Užverdame puodą su vandeniu, tada supilame makaronus. Tuo metu, kol verda makaronai, aukštoje keptuvėje įpilame šiek tiek aliejaus ir sudedame nupiltas krevetes. Krevetėms šiek tiek apkepus, į tą pačią keptuvę dedame susmulkintus pomidorų gabaliukus ir kepiname. Išvirus makaronams, nupilame vandenį ir makaronus sudedam i keptuvę, įpilame grietinėlę ir viską troškiname, kol grietinėlė įsigeria į makaronus. Kai grietinėlė jau įsigėrusi, pabarstome viską raudonėliais, baziliku ir vuolia. Skanaus! Kaina: 4 € (4 porcijos).

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja

GAL VISGI ŠIANDIEN JAU PRADĖSIU?

Gerbiamieji, žengiame tvirtu žingsniu į gegužę, vieną nuostabiausių, bet tuo pačiu ir siaubingiausių mėnesių, žinomų mirtingajam studentui. Dėl kokių priežasčių tai yra, greičiausiai plačiai aiškinti nėra reikalo, todėl to ir nedarysiu. Iš tiesų gegužė reiškia tai, kad atėjo metas pradėti daryti visus susikaupusius kursinius darbus. Tada visi prisimename, kad ir koliokviumus reikia parašyti. Baigiamuosius darbus rašantys ramiai kaktomis talžo sienas, ieškodami noro eiti pirmyn ir peržengti dar vieną kliūtį – paskutinę prieš tojo išsvajoto diplomo užsitarnavimą.

Bet prieš pradedant bet kokį darbą, visi studentai turi didžiąją laiko dalį praleisti darydami absoliučiai bet ką, kas nėra susiję su reikiamų darbų atlikimu. Šį kartą aptarsime, kokiomis priemonėmis yra geriausia naikinti bet kokią produktyvumo užuomazgą ir internetuose naršyti po mėgstamiausius puslapius, nejaukiai nusijuokiant iš dar vieno gif'o su katinėliu, ir po penkių sekundžių grįžti į gniuždančią paskutinio semestro mėnesio realybę. Šią apžvalgą pradedame nuo pradžių.

Universiteto bibliotekos kompiuteris

Šioje vietoje galėjau minėti tiesiog stacionarų kompiuterį ir tai būtų visiškai logiška, kadangi yra pasaulyje žmonių, kurie „dėžes“ namie turi patys. Ne tik skaityklose. Tai padariau dėl patogumo ir dėl to, kad straipsnis visgi yra švietimo įstaigų kontekste. Taigi baigiasi paskaita ir visa Jūsų grupė ekskliusyviai kalba apie artėjančius kursinių „deadlainus“ ir visą kitą nenaudingą šlamštą, kurio Jūs jau ir taip iki soties prisiklausėte. Numojus į visus tris grupės draugus(-es) (kas dar

tokiu metu gali eiti į paskaitas?), nusprendžiate verčiau apsiimti veikla, su kuria esate labai artimai susipažinę prokrastinacija! Skaityklose dažniausiai galima sėkmingai rasti bent keletą laisvų kompiuterių, nebent mąstote kaip visi kiti, tada laisvų vietų gali būti mažai arba jų iš viso nebūti. Tai nėra ypač gerai, savaime suprantama. Dėl to gali tekti imtis atsarginio varianto, kuris nėra blogas, tiesiog ne toks parankus, o gal patogus?

Įvertinimas: Normalus ekrano dydis. Juk tai kompas, visi moka naudotis. Dėstytojai pamatę pagalvos, kad mokinatės.

Telefonai

Telefonas yra puikus atsarginis variantas prieigai prie interneto, su sąlyga, kad yra Wi-Fi signalas arba naudojate mobilųjį ryšį. Vienu ar kitu atveju internetas yra pasiekiamas, o juk to ir siekiate. Taigi tai yra šauni priemonė tuščiai leisti laiką. Kiti žmonės yra ypač patyrę ir netgi kai rodosi, jog jie nieko gero nedaro, iš tikrujų renka informaciją apie aplinką ir tos dienos įvykius, kuriuos kaip mat praneša draugeliam per feisbuko grupę ar skaipą. Skambučiai ar SMS

Potencialios eilės. Reik arba turėt ausines, arba sėdėsi tyloje. „Youtube“ nepažėsi.

žinutės keliauja į nuošalę. Išmanusis atlieka visas funkcijas, kurių gali prireikti interneto keliautojui. Visgi, suveikus sąžinei, nėra patogu pildyti ataskaitas ar kursinius. Iš tiesų, telefonai yra puiki priemonė net keliaujant, norint neatitolti nuo pasaulinių įvykių. Bet gal visgi palikit tuos telefonus kišenėse ir tiesiog eikit pasivaikšciot? Arba išmėginkite „geocaching“ programėlę. Tikrai šaunus būdas nueiti į įdomias vietas ir naujai susipažinti su aplinka, kurioje esate.

Įvertinimas: 20

Mobilumas. Kompaktiškumas. Patogumas. Nauji išmanieji yra šaunūs, bet jų ekranai nėra pakankamai dideli, norint naudoti ilgą laiką.

Planšetės

Viena iš naujesnių technologijos madų, bet ir greitai prigijusi visuomenėje. Tikrai, jos turi praktiškai viską. Kombinuoja išmanųjį telefoną su nešiojamu kompiuteriu, dėl to nereikia stebėtis, kad planšetės pelnė visuomenės pripažinimą. Žmogus, turintis planšetę, yra savitas „trendsetteris“, suprantantis, kas dabar yra madinga ar aktualu. Kitaip sakant – kas žinoma šių dienų internetų naršytojui ir kiekvienam kitam visuomenės veikėjui. Planšetės yra patogus įrankis sekti naujienas ar draugų veiklą socianiuose tinkluose. Tai puikus būdas rinkti informaciją apie kitus ir tada savo galvoje suvaidinti intelektualų pokalbį,

kurio metu savo priešininką vienapusiškai „suvartote“. Jų didžiuliai ekranai puikiai suderina išmaniųjų mobilumą ir paprastumą su dalimi nešiojamo kompiuterio galingumo. To dėka planšetes galima lengvai naudoti ir tekstiniams dokumentams redaguoti, o tai reiškia, kad net varganas studentas nebeturi vargti su juodraštinių sąsiuvinių pildymu. Dabar jis iš karto gali viską daryti skaitmeniniu būdu. Iš tiesų, technologijos smarkiai palengvina studento gyvenimą, bet studentas lengvai nepasiduoda – visada sugalvos, kaip viską sau dar labiau pasunkinti, kad gyvenimas nebūtų per lengvas.

Įvertinimas:

Didelis ekranas. Mobilumas. Galimybė dirbti su teksto dokumentais. Patogumas Trūksta galios atlikti rimtesniems darbams..

Nešiojamas kompiuteris Techniniais parametrais galingiausias arba bent jau antroje vietoje iš minėtųjų, yra visų žinomas, daugelio turimas, reto peikiamas bei universaliai gerbiamas technologinis stebuklas. Kompiuteris, kurį galite nešioti. Ko daugiau gali reikėti, tiesa? Nuo planšetės besiskiriantis turima klaviatūra ir nuo stacionariojo kompiuterio savo nešiojamumu, šis aparatas yra greičiausiai pats universaliausias visame šiame sąraše. Visuose ﬁlmuose, kuriuose yra programišių, nešiojami kompiuteriai yra jų vienintelis ginklas, kuriuo jie gali alikti tai, ką tik panorėję. Jų dėka ypač paprasta įsilaužti į bet kokio pastato stebėjimo kamerų valdymo bloką. Nors iš tiesų, reikalai dažnai skiriasi tarp realybės ir ﬁlmų, bet juk koks skirtumas? Kaip ir savaime suprantama, kad kiekvienas studentas turi turėti tokį aparatą, ypač jei šis apsistojęs barake, juk stacionaro tenai nesiveši. Taigi nešiojamas kompiuteris visgi yra geriausias sprendimas tiek interneto platybių naršymui, tiek kursinių darbų rašymui, tiek 3D modeliavimui, braižymui, ir, svarbiausia, žaidimams. Su nei vienu iš anksčiau minėtų įtaisu per paskaitą negalėsi su grupės draugais sužaisti CS partijos. Tai gali nuskambėti keistai, kadangi geriausias įrankis laikui deginti taip pat yra pats geriausias produktyvumui didinti. Iš to ir matyti, kad vieniems jis yra būdas praleisti valandų valandas internete stebint video ir nuotraukas su katinais, o kitų naudojamas kaip įrankis ne tik darbams padaryti, bet ir juos „PADARYTI“. Tačiau tai netiesa, kadangi visi, turintys nešiojamus kompiuterius, juos naudoja ir vienam, ir, kartais, kitam. Kai reikia. Kai LABAI reikia.

Įvertinimas:

Mobilus. Galingas. Pakankamai didelis ekranas. Kavinėse sudaro stiprų įspūdį. Jis atsiverčia. Kažkam jis atrodo sunkokas.

Mielieji,

Kadangi ir mane kartais apleidžia visos galaktikos mūzos, nuo šiol prašau jūsų padėti vargšui eiliniam džedajui ir siūlyti temas, kuriomis galėčiau rašyti recenzijas! Tai gali būti bet kas – ir ﬁlmai, ir knygos, ir serialai, ir žaidimai, ir dar kažkas, ko net neįsivaizduoju galint būti. Pasižadu labiausiai patikusius, originaliausius arba reikalingiausius pasiūlymus išbandyti ir objektyviai įvertinti „lightsaberiais“. Savo pasiūlymus siųskite el. paštu dzedajus.vidas@gmail.com

ŽiovulioŽudix Autorė Ieva Lasytė 2

KRYŽIAŽODIS 16

14 9 4

8 25

17 11

27 21 31

32 19

20 29 22 30

1. Lietuvos aukštosios mokyklos pavadinimo trumpinys, turintis kunigaikščio vardą. 2. Vardas, simbolizuojantis pergalę. 3. Aukštoji mokykla. 4. Paukščių namai. 5. Pritaikytas, tinkamas dalykas. 6. Gėrimas, gaminamas iš agavų. 7. Kaune esančio universiteto trumpinys. 8. Lietuvos sostinė. 9. Apsimetėlis. 10. Fotograﬁjos paveikslas. 11. Kaulas, esantis tarp krūtinkaulio ir mentės.

12. Škotų vyrų tradicinis drabužis. 13. Organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius iš aplinkos. 14. Ką tik gimęs kūdikis. 15. Paskutinis atrastas žemynas. 16. Miestas Amerikoje, kuriame gausu lietuvių. 17. Architektūrinis stilius. 18. Gyvūnas, naudojamas žvejyboje. 19. Architektūros stilius. 20. Aleksandro Diuma romano herojus. 21. Šiaurės arba pietų... 22. Lietuvos respublikos prezidentė. 23. Automobilio markė.

24. Nuo žmogaus veiksmų nepriklausoma eiga, lemtis. 25. Sportinis žaidimas, žaidžiamas paplūdimyje. 26. Vaikų prižiūrėtoja. 27. Dviejų žmonių sąjunga. 28. Japonijos karys. 29. Jonų ir Janinų šventė. 30. Augalas plonu šiaudu, ant jo veriamos avietės ar kitos miško uogos. 31. Maisto produktas, kurio nevalgo vegetarai. 32. Bekvapės, neveiklios dujos. 33. Styginis muzikos instrumentas. 34. Rūkas kitaip.

Skelbimai

Sveiki, esu rašitojes ir renku informaciję savo naujai knigaj "Atmazopedija - arba, kaip išsivartyt iš bet kokio klausimo ginantis laborus". kas galite pasidalinti patirtimi, parašykit man. Vizitkes paliksiu po kiekvieno kabineto durim, kai galėsiu. Sveiki, esu Gagas Galaktopas is planetos Plegic, galaktikos sektoriaus Para. Ieškau žmonių, kurie kažką daro su savo gyvenimu, studijuoja mokslą ir dirba darbą. Misija paprasta reikės 6 galakto mėnesius eksploruot galaktiką, po to galima grįžti į žmogyvenimą,. Mes garantuojame, kad jūs nebūsite nebereikalingas ir pakeistas tą akimirką, kai tik pranešite, kad su mumis bendradarbiaujate. Tai tikrai vertinga patirtis, galėsite pridėti prie savo žmogyvenimo aprašymo, kad 6 mėnesius buvote Galaktopanionas ir pritaikyti tai betkokioje karjeroje: galaktoprogramavime, galaktonomikoje ir kitose. Ačiū už dėmesį, P. S. žmonės iš tiesų turintys laisvo laiko nereikalingi. Ar nuo šiol gali būti, kad visi skelbimai yra tiesiog perfrazuoti seni, originalūs skelbimai? Atsibodo ilgos bei nuobodžios paskaitos? Prenumeruokite Litai+ ir nuobodžias paskaitas paverskite į gyvenimo iššūkį, kuris padės jums produktyviai ir linksmai praleisti bet kokią dėstomą nesąmonę! Trys ančiukai, šešios žąsys. Kreivas stalčius, pats pirmasis. Rūko audros pataluos. Ka veiki ten, Ringauduos? Pilkas namas, žalia varna. Trečias šamas, bloga karma. Skamba spalvos, miega siena. Katės margos, laka pieną. Gilios mintys, bulvių vagos. Vakarienei - karbonadas. Kito amžiaus, šis poetas. Žodžiais šaudo - pistoletas. (parašyk man temą, ir įtrauksiu ją į savo sekančią poemą) zodisnezvirblis.susirimuos@gmail.com

Aš turiu teoriją, jog pradėjo kartotis tie patys skelbimai, tik kitaip parašyti arba tos pačios mintys išreikštos kitais žodžiais, ar tai gali būti tiesa?

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.62)

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim! fb.com/Njuspeipis

5ud0ku 4

9 5

1 6

7 5 1

wow i r8 9/11 would read again

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.65)

8 6

In dog beers I‘ve only had one

„Ė, turi skelbimą? Siųsk jį čion!“

Anekdotai

*** Ateina bobutė į universitetą, paduoda dokumentus, jai leidžia laikyti stojamuosius egzaminus – amžiaus cenzo juk nebėra. Tačiau jos vis tiek klausia: - Bobule, o kodėl jūs į tą universitetą stojat? - Taigi mano senis visai iškvaišo – studentės jam, mat, labai patinka. *** Universitete per pertrauką kalbasi trys profesoriai. Staiga koridorium bėgantis studentas netyčia stumteli vieną iš jų ir paskui atsiprašinėja. - Kaip jums negėda, jaunuoli! - piktinasi profesorius. - Štai jūs dabar nutraukėte mūsų mokslinį ginčą, sutrukdėte mano mintį. Gal Lietuva dabar neteko žymaus mokslinio atradimo... Studentas dar kartą atsiprašinėja ir visas raudonas bėga šalin. Tada profesorius tesia: - Tai vadinasi, išrengiu aš ją nuogai... *** Senas profesorius: - Isivaizduojate, prisisapnavo man vakar, kad as skaitau paskaita studentams. Ir ka jus galvojate, atsibundu, pasirodo - is tikruju skaitau! *** Chemijos mokytojas meta penkių litų monetą į indą. - Ištirps ar ne? - Ne. - Kodėl? - Jeigu tirptų - nemestumėte. *** Dar vakar apie mokymąsi miegant buvo kalbama kaip apie kažkokį stebuklą. Šiandien tuo nieko nenustebinsi: taip mokosi ištisos auditorijos. ***

6ud0ku 5 8

2 8

4 8

9 3

7 4

9 2 5

6 2

5 9

According to my roommate's diary, I have boundary issues.

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Tue May 5 23:14:46 2015 GMT. Enjoy!

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Tue May 5 23:15:44 2015 GMT. Enjoy!

1 3

PER ŠĮ SEZONĄ MES...