Njuspeipis #110 rugsėjis by Njuspeipis

Njuspeipis #110 TIRAŽAS: 3000 VNT. ISSN 2029-1914

RUGSĖJIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

AMS STUDENTM A NEMOK AS

FUKSŲ GŪSIS

#MĖNESIOPATARIMAS

1. IŠANALIZUOTI SAVO GEBĖJIMUS

Dž 2. JUOS IGNORUOTI

3. IŠGYVENTI

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS LZO

////////////////

RAFES, Cementukas

Romuvos kino teatras

Informacija

Po nuostabios vasaros – visų kelionių, festivalių, maudynių ir gražaus laiko – pirmuosius žingsnius žengia rugsėjis. Bet neverta nuliūsti – juk smagu vėl pamatyti grupės ar kurso draugus, su jais paplepėti, grįžti į seną ar įsitraukti į naują veiklą visu pajėgumu? O kur dar gražiausiomis spalvomis nusidažantys ir romantiškai krintantys medžių lapai, jaukūs pasisėdėjimai su arbatos puodeliu lyjant lietui kavinėse ar ilgi pasivaikščiojimai po atgijusias, šurmuliuojančias miesto gatves? Taip, šie dalykai ir dar daugiau jau laukia savo eilės! Po vasaros grįžta ir „Njuspeipis“ – prisipildęs šaunių idėjų, įsikrovęs naujų jėgų. Jame bus ir naudingų patarimų pirmakursiams, ir vasariškų nuotraukų, ir pokalbis su atlikėja bei dainų autore Ieva Narkute... Žodžiu – visko, visko daug, tad nuo kalbų – prie darbų!

Gero vartymo ir smagaus skaitymo! :} Redaktorė, Saima Tūbaitė

Interviu

Mergina, paslapčia naktimis klausiusi džiazo

? Apklausa Pirmakursi, koks gyvūnas slypi tavyje?

Fotoreportažas

Savadarbis

Šviesa rankose

LSS pristato

Ieškok, domėkis, įgyvendink!

Į temą

Atviras laiškas pirmakursiui

#StudentuMaistas

Džedajus Vidas rekomenduoja

Morkų pyragas

Nėra maisto, nėra laiko, nėra pinigų

Žiovulio Žudix Skelbimai, Anekdotai

Kontaktai

Šį leidinį ﬁnansuoja:

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

Draugai:

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Fotografai info@njuspeipis.lt Vaida Pilkytė www.njuspeipis.lt Žurnalistai/tekstų autoriai fb.com/Njuspeipis Andrius Šliumba Redaktorė Aistė Kunciūtė Saima Tūbaitė Gintarė Liubinaitė saima.tubaite@gmail.com Kornelija Viečaitė +370 69187469 Greta Vilkaitė Redaktorės pavaduotoja Saima Tūbaitė Joana Adomavičiūtė Vaida Pilkytė joana.adomaviciute@ktu.edu Gabrielė Liaudanskaitė Maketavo Tomas Liutvinas Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje: Joana Adomavičiūtė KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Viršelio nuotrauka: Saulė Stačiokaitė Kolp. kolegija, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“. Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

Hey pirmakursi, Ar nori mokslo metus pradėti nuo linksmybių draugais, kuriu ir susipažinimo os vėliau sutik su naujais si universitete? fakulteto stude Elektros ir ele ntų atstovybė ESA kviečia tav ktronikos 17 dieną šėlti e ir tavo draug naktiniame klu us RUGSĖJO be „COMBO“ tra „CEMENTUKAS dicija tapusiam ’15“. e renginyje Tai kasmetinis studentiškas va pagrindinėje ar karėlis, kuriame DJ zonose, bet galėsi ne tik ir linksmai pra kurioje tavęs šėlti leisti laiką žaidi lauks įvairios mų erdvėje, pramogos. Ek galės save išb stremalių pojūč andyti „Laipioji ių mo mė sporto centro“ mėgstantys ram gėjai adrenalino bokšt iai pasėdėti, e, na, o galės patogiai pasimėgauti ka įsitaisyti sėdm ljanu bei ramia aiš muzika chill zono iuose ir je.

ysi silank i neap rmacijos: je , s a s fo as fuk Daugiau in AESA si tikr Nebū akarėlyje. ok.com/FS v o šiame www.faceb / https:/

iš tik ką iotus! RAFES’ų tikslas – alių žmonių padaryti patr norm ių KTU iš iaus – sen las a tiks vien ijos – Arm ! RAFES s padaryti tikrą studentą entų festivalis Lietuvoje, stud tapusio fuksu žmogau sias žiau Did ų! nari komandos – tik dalis organizacijų ieško naujų kitomis organizacijomis gumi, bendri projektai su oracijų renginiams ar dek Kino vakarai po atviru dan nuo a apim ai Vykdomi darb o, ﬁnansų visos vykdomos veiklos. iki komandos formavim aparatūros priežiūros andos – reikia kom ES RAF prie techninių sprendimų, gti ijun Būtina sąlyga norint pris ai, sugebi paieškos bei reklamos. nei 1.50 m, kalbi kirgizišk kriterijų: esi mažesnio ūgio šiltą pieną su geri gą mie š atitikti bent vieną iš šių prie ir arienę iš dviejų produktų ar kokio ilgo patiekti 3 patiekalų vak varbu kokio ūgio esi Tu mam visus norinčius, nes Prii 4 ir įrodyk, m! -11 auja g.69 Juok tų . den umi Stu med lt arba ildyk anketą www.rafes. užp Tik e! s. utyj daly o drab kūn ben o Tav lošti LOL’ą ebi kažką daugiau nei tik kad nesi stuobrys ir sug

Romuvos kino teatras Rugpjūčio 20-tąją įvykęs Kauno kino centro „Romuva“ naujo sezono atidarymas pristatė tikrą ir kupiną emocijų istoriją, tobulai tinkančią nostalgiškam vasaros palydėjimui. „Cukrinio žmogaus beieškant“ – tikrai nepaprastas pasakojimas, tarsi neišgalvotas mitas, apie kurį nebūtume išgirdę, jei ne keli atkaklūs žmonės, užsibrėžę tikslą atgaivinti jį ir iškelti į dienos šviesą. Ko gero būtų keista, jei išgirdę mums patinkančią dainą, niekaip negalėtume rasti informacijos apie jos atlikėją? Nei kas jis, nei iš kur kilęs, tuo labiau, ar jis dar gyvas. Tačiau kartą taip ir atsitiko Pietų Afrikoje, kai atsitiktinai kažkas į šią šalį atsivežė niekam nežinomo atlikėjo plokštelę, kurią, ilgainiui, pamilo ir tarsi patį Elvį Preslį ėmė garbinti visa šalis, nors paties dainininko niekas nebuvo regėjęs, o jis pats apie savo šlovę svetur ilgai nesužinojo. Šis paslaptingasis, vos „neištirpęs“ iš daugelio atminčių žmogus – Sixto Rodriguez‘as. Atlikėjas, kilęs iš Jungtinių Valstijų, kuriam išleidus debiutinę plokštelę, deja, taip ir nepavyko susilaukti pripažinimo. Filme girdime žurnalistų bei ištikimiausių dainininko gerbėjų iš Pietų Afrikos mintis, kurios lyg detektyvą narplioja Rodriguez‘o likimą. Tarsi žmogus vaiduoklis, klajoklis ar Džeko Keruako „Kelyje“ personažas, jis pasirodydavo iš niekur, taip pat kaip ir pasirodė jo kūryba. Pasak jį pažinojusių, atlikėjas dažnai stebindavo visus savo išmintimi ir paprastumu, gebėjimu sunkumus ir vargą transformuoti į grožį. Žinoma, galėtume spėti, jog tai visgi režisieriaus būdas sugraudinti žiūrovą, tačiau vos išgirdus pirmus „Sugar man“ dainos akordus, pajaučiame emocijas,

kurių dažnai nesumeluosi. Detroito miesto vaizdai, kylantys dūmai iš apleistų pastatų ir paprastų žmonių istorijas pasakojančios dainos sukuria įtaigų kontrastą, atskleidžiantį jų svajones ir lūkesčius. Todėl galima tik pasidžiaugti, jog laimingo atsitiktinumo dėka Rodriguez‘o muzika „nukeliavo“ į tuomet politinių neramumų

jog likimas Rodriguez‘ui sudėliojo patį netikėčiausią scenarijų. Esi žinomas Greta kitame žemyne, tačiau to Vilkaitė nežinai. Tai tas pats, kas papasakoji savo istoriją nepažįstamajam ir toliau nužingsniuoji apleista miesto gatve... ir tik po daugelio metų sužinai, jog vis dėl to

varžomą Pietų Afriką ir pritapo taip, jog net savotiškai išlaisvino vietinius žmones bei subūrė ištikimų gerbėjų būrį. Jie vėliau ir nusprendė sugrąžinti į pasaulį žinią apie šį talentingą žmogų ir net padėjo, pagaliau, pasirodyti gyvai bei surengti pasirodymą. Žiūrint šį ﬁlmą mažiausiai norėjosi stebėti jo techninę pusę, nes jis vis stebindavo faktu,

kažkam tavo istorija buvo reikšminga... „Beieškant cukrinio žmogaus“ – „must see“ vasaros ﬁlmas tikintiems likimu ir mėgstantiems gerus muzikinius takelius, kuriuos išgirdus – sunku taip greitai pamiršti.

Šį rudenį kino centre pradedami vykdyti du nauji projektai, skirti jaunimui: „Filmuoju Kauną“ ir „Jaunasis kino kritikas“. Projektas „Filmuoju Kauną“ supažindins su trumpametražio kino kūrimo ypatumais, jaunais ir talentingais kino režisieriais ir kūrėjais, dalyvaus ekskursijoje po nematytą Kauną. Projekto metu komandos taip pat kurs savo trumpametražius filmus. Projektas „Jaunasis kino kritikas“ kvies susiburti jaunuosius kinomanus ir dalyvauti mokymuose. Po mokymų, kuriuos ves kino meno ir žurnalistikos atstovai, jaunimas bus pakviestas susiburti į klubą. Itin laukiama filmo „Viktorija“ premjera, įvyksianti rugpjūčio 21 d. Filmas, pelnęs gausybę apdovanojimų, buvo nufilmuotas vienu kadru 22 skirtingose vietose. O muzikos takelį filmui sukūrė kompozitorius, pianistas Nilso Frahmo.

Daugiau informacijos rasite apsilankę: www.kcromuva.lt www.facebook.com/kinasromuva www.kinaskaune.blogspot.com

Lankytojai ir toliau bus laukiami „Kino klasikos klubo“ seansuose su kino kritiku Gediminu Jankausku. O mažųjų lauksime „Šeimos kino seansų“ animacijos seansuose. Spalis kino centre skelbiamas festivalių mėnesiu. Čia vyks Tarptautinis Kauno kino festivalis, festivalis „Kino šortai“, „Nepatogus kinas“. Taip pat svečiuosis Tarptautinis medijų meno ir muzikos festivalis „Centras“.

Į temą Andrius Šliumba

Vaida Pilkytė

Keli lengvi išgyvenimo universitete principai Pagaliau sulaukę vasaros pabaigos visi studentai bei moksleiviai kartu su pedagogais ir akademikais gali pasidžiaugti galintys grįžti į savo pamėgtas vėžes. Visi, išskyrus, kaip ir kiekvienais metais, stojančiuosius. Galimas variantas, kad patys aktyviausieji ir mažiausiai vietoje nustygti sugebantys fuksai galimus savo grupės draugus jau sutiko ir pasidomėjo jų gyvenimu dar nesulaukus vasaros pabaigos. Reiktų patikslinti: greičiausiai minėti fuksiukai jau apžiūrėjo jų galimų grupės draugų feisbuko proﬁlius, tikrai abejoju, kad buvo susitikę. Bet gana apie tai. Atėjus rugsėjui, tas nenumaldomas ratas ir toliau sukasi nesustodamas. Atrodo, kad viskas vėl taip pat iš pradžių, bet tuo pačiu ir viskas kitaip. Visiška nesąmonė. Taigi straipsnis pirmakursiui apie tai, kaip save psichologiškai pakaustyti tam, kas yra pirmojo mėnesio universitete šokas. Nuo tai patyrusio – tai patirsiančiam. Net nesigailiu tai parašęs. Neskubėk apsižliumbt Aš suprantu, kad skirtingos studijų programos savo pirminiu žinių bagažo reikalavimu apkrauna fuksą nevienodai. Sunku išskirti tikslų kiekvienos studijų srities sudėtingumą šiuo klausimu, bet pačiame ekstremalumo viršuje greičiausiai turėtų puikuotis daugelio mėgstami medicinos mokslai ir retam girdėta inžinerijos šaka. Skaitytojo laimei, šio teksto autorius yra pragyvenęs būtent vieną iš šių ekstremalumų ir vien tai, kad rašau šį tekstą, turėtų suteikti Jums vilties, kadangi, viso labo, išgyvenimas yra labai įmanomas. Praėjus pačiai pirmąjai įvadinei savaitei galima susidaryti įspūdį, kad įveikti pirmuosius ketverius metus universitete yra vaikų žaidimai, ir, tam tikrais atvejais, tai yra teisybė, bet lengvas kelias neturėtų Jūsų dominti. Nuo pat pirmųjų paskaitų sulaukiamas krūvis ir užduočių kalnas užkraunamas ant vargšo pirmakursio pečių gali pasijausti sunkiai pakeliamas, kadangi toks ir yra. Vos praėjus vienai iš šių paskaitų, fuksą gali apimti nevilties pojūtis, esantis bet kur tarp „po galais“ ir „dega šikna“, viso labo, norėčiau Jums duoti kokį nors šaunų ir universalų patarimą, bet kiekvieno situacija yra kitokia. Dėl to noriu jums perduoti tiktai vieną, patį svarbiausią principą: neapsikrauk ir, po velnių, nepamesk galvos, dar keturi mėnesiai iki sesijos. Vistiek dar bus blogiau, tą pamatysi pirmo mėnesio eigoje.

Neapsikrauk, rimtai Kiekvienas studentas sau bent milijoną kartų tikrai yra pasakęs: kitą semestrą ar kitais metais jis ar ji jokiu būdu nebeatidėlios absoliučiai kiekvieno darbo iki paskutinių dviejų semestro savaičių. Kiekvienas iš sių žmonių yra patyręs padidėjusį streso, nervingumo lygį šių savaičių laikotarpiu. Būtent tada, kai atliekant vieną-iš-trijų-likusių-kursinių darbų pradedamas justi svylančio pasturgalio kvapas, studentai dar labiau susinervina ir pasinėrę į formulių ar dar velniai žino ko rašymo transą tyliai keikia savo nuosprendį pastaruosius tris su puse mėnesio „neapsikrauti“. Pusė mėnesio, žinoma, būna atidėta diskusijai su kurso draugais, kaip būtinai reikia šeštadienį ryte ar po pietų pradėt daryt visus darbus. Tiktai visi būna pamiršę, kad po penktadienio arba labai troškina, arba rytas ir popietė būna pramiegoti. Tenka viską atidėti dar dvi savaites. Supraskite, ne mes taip viską tobulai sinchroniškai suplanuojame, tiesiog visiems taip susiklosto gyvenimas. Žinoma, tų paskutinų savaičių metu vienintelis aptinkamas humoras dažniausiai būna susietas su juoku pro ašaras. Tikrai, tai yra pats rimčiausias laikotarpis studijavimo metu. Kiekvieną semestrą tos dvi savaitės. Na, gal išskyrus paskutinį, nežinau. Ai, ir pasirūpinkit, kad tuo metu jūsų atlikti darbai visgi būtų pakankamai geri, kad skolų neprisirinktumėt. Dėl viso pikto. Būk žmogus studentui Na, lyg ir nereiktėtų to pabrėžti, bet visgi. Svarbiausia yra turėti omenyje, kad ir kaip Jums yra sunku studijų metu, grupės draugams turbūt ne ką lengviau. Studijų metu nebūkit medžiai ir malonėkit pasidomėti komandiniu darbu. Kas neaišku vienam studentui, gali būti pakankamai suprantama kitam ir atvirščiai. Nuo to rezultatai studijų metu tikrai neblogės, o ir turėti draugišką grupę labai padeda tų dviejų išbandymų savaičių metu. Niekada nebūna tiek daug verkšlenimo tarp grupės žmonių, kaip tada, o iš to ir atsiranda vienos geresnių pokalbių temų išsvajotosios sesijos metu ir vėliau. Visados atminkite – „svarbeuse kaška dariti“. Ačiū už Jūsų dėmesį, mielieji, sėkmės bei stiprybės mums visiems.

Interviu

MERGINA, PASLAPČIA NAKTIMIS KLAUSIUSI DŽIAZO Saima Tūbaitė

Saulė Stačiokaitė

Pokalbis su dainų autore bei atlikėja Ieva Narkute kupinas jaukumo, nuoširdaus juoko ir gerų emocijų. Apie tobulą vasarą, studijų metus, kūrybą, ateities planus, pasirinkimus bei savęs paieškas – mintimis dalinasi Ieva.

Kokia Tau yra tobula vasara? Jau kelinti metai aš gyvenu atsipūtusį gyvenimą ir vasaros nelaukiu taip, kaip laukia žmonės, kurie dirba normalius darbus, nes gyvenu daugmaž įprastu ritmu. Žinoma, yra daugiau koncertų prie jūros, koncertavimo gamtoje, atvirose erdvėse. Man patinka koncertuoti kurortinėse vietose, visi susirenka tokie pailsėję. Mėgstu po mišką vaikščioti, prie ežerų važiuoti, lauke būti... Bet patinka ir vasara mieste. Nesu tas žmogus, kuris būtinai per karščius siekia ištrūkti iš miesto. Man smagu vienai į kiną nueiti, į tamsią, šaltą kino salę ir pažiūrėti kokį ﬁlmą sekmadienio vakarą, pavyzdžiui. Tai tobula vasara tokia įvairi. Kaip ir kur leisdavai vasaras vaikystėje? Leisdavau savo kaime Salantuose, Žemaitijoje. Išvažiuodavome ten su šeima keliems mėnesiams pabūti pas senelius. Kokios vasaros yra dabar, kai esi suaugusi? Vaikystėje, ypač mokykliniais ir universite-

to metais vasara kažkaip išsiskiria iš kitų metų laikų, nes staiga nebereikia eiti ten, kur eini rudenį, žiemą ir pavasarį. O dabar jau kelinti metai nebėra tokio atskyrimo. Aš net nejaučiu, kada ji prasideda, nors mokykliniais metais staigiai prasidėdavo. Paskutinę studijų savaitę arba po sesijos, kai tu atsibundi išsiblaivęs tą rytą, supranti, kad staiga prasidėjo vasara (juokiasi). Papasakok apie savo studijų laikus. Kokie prisiminimai užplūsta, pagalvojus apie juos? Kuo tie laikai ypatingi? Studijų metai buvo labai geri ir kupini įvairių patyrimų. Bakalauro metai nuo magistro labai skyrėsi, nes pastarasis buvo dar labiau specializuotas, visame kurse mūsų liko mažiau, su kurso draugais pasidarėme glaudesni, praktikas atlikinėjom ir jautėsi, kad tampame kažko daugiau verti. Aš labai daug metų gyvenau bendrabutyje, iš jo išsikrausčiau tik antrais magistro metais. Man tai buvo didelė gyvenimo mokykla. Per tiek metų pakeičiau labai daug skirtingų kambario

draugų, teko „apsitrinti“ su daug svetimų žmonių. Tas studijų metas, kai atvažiuoji iš mažesnio miesto į didelį miestą ir staiga supranti, kad gali daryti sprendimus pats. Aišku, nepradedi jų daryti pats tą pirmą dieną, skambini mamai kas vakarą (juokiasi). Esi baigusi psichologijos studijas. Kaip apsisprendei studijuoti būtent tai? Apie psichologiją pradėjau galvoti, kai man buvo kokie 13 – 14 metų ir apie tai pradėjau skaityti, domėtis. Man atrodė, kad čia galėtų būti sritis, kur man įdomu analizuoti, gilintis, lįsti į žmogaus vidų. Bet 11-oje klasėje pradėjau mokytis švedų kalbą ir mane tai sužavėjo... Aš galvojau – skandinavistika yra tai, ką aš turiu studijuoti, nes jau seniai jaučiau tokią silpnybę Skandinavų šalims. Kai 12-oje klasėje rinkausi, kur stoti, kiekvieną dieną keičiau vietomis pirmą ir antrą variantus. Mainydavau – vieną dieną būdavo psichologija, kitą dieną – švedų kalba, paskui vėl apkeisdavau...

Dabar tokia gausa pasirinkimų, galimybių. Kaip žmogui žinoti, jog jis pasirinko tinkamą kelią? Ar daug ieškojimų Tavo gyvenime? Aš manau, reikia ieškoti aistros, kur natūraliai linksta širdis. Man labai pasisekė, mano tėvai nėra tokie, kurie užkrautų kažkokius siaubingus lūkesčius ir sakytų, kad būtinai turi studijuoti mediciną ar teisę. Mūsų namuose iki šiol nėra blogų specialybių, t.y. nebuvo nė vienos krypties, kurios aš žinojau, kad negalėčiau rinktis, nes tėvai sakys, jog čia ne mokslas. Pakalbėkime šiek tiek apie muziką. Iš kur semiesi įkvėpimo dainų kūrimui? Iš žmonių, kurie yra aplinkui mane – kuriuos matau, girdžiu. Iš santykių, stebiu kitų gyvenimą, savo gyvenimą. Fantazuoju, kas būtų, jeigu būtų kažkas kitaip. Kaip manai, ar norint sukurti kažką nuostabaus, žmogus būtinai turi daug patirti, išgyventi? Ar galėtų būti ir kitų priežasčių tam, pavyzdžiui, laki vaizduotė? Ne, neturi būti patirta. Tikrai ne. Galiu dainuoti ir gal kažkam atrodo, kad aš tai tiesiogiai išgyvenu, bet visai taip nėra. Aš noriu dainuoti apie dalykus, kurie yra bendri, archetipiniai, būdingi skirtingomis formomis mums visiems. Ir tada, kai atrandi tas bendras

temas, gali įdėti vienokią ar kitokią detalę, tačiau ta tema vienija. Apie detales galima fantazuoti kiek nori – išgalvoti jas, nusižiūrėti... Tavo kūrybos procese pirmiausia gimsta muzika ar žodžiai? Paskutiniu metu viskas eina kartu. Nuo tada, kai pradėjau rašyti vien tik savus tekstus, aš visada rašau prie instrumento. Ateinu, pasidedu užrašų knygutę, įsijungiu elektrinį pianiną, atsisėdu ir tada ieškau, groju, drauge gimsta žodžiai ir tekstas...

Kokie artimiausi Tavo planai, susiję su muzika? Manau, kad tikrai bus ir trečias albumas, nes esu toks žmogus, kuris daug kuria, daug rašo. O artimiausi planai... Mano metų projektas dar neįvyko, jis įvyks lapkričio mėnesį. Labai didelis, labai baisus projektas, nes kalbu apie tai ir man kinkos dreba (juokiasi). Tačiau apie jį dar neatskleisiu visų kortų. Koks atgalinis ryšys iš klausytojų laukiamiausias? Man labiausiai patinka, kai po koncertų prieina žmonės, kurie prisipažįsta, kad, pavyzdžiui, per koncertą susigraudino arba kad juos palietė muzika. Aš remiuosi prielaida, kad mes visi esame panašūs. Kai ateina žmogus ir sako: „Čia daina apie mane“, nors aš jį matau pirmą kartą, jis mane taip pat, o ir tą dainą išgirdo pirmąkart... Įvyksta susitikimas ir to yra gana. Mes susitikom toje dainoje ir esam kažkokie bendraminčiai, pakeleiviai – truputį susitikę ir vėl išsiskyrę. Ar pagalvoji, kas pasikeistų, jei vieną dieną atsikėlus nebeturėtum nei klausos, nei balso? Turbūt sėdėčiau ir megzčiau visą laiką. (juokiasi)

Kokia meno sritis, be muzikos, Tau artimiausia? Gal kinas. Ir literatūra, žodžio menas. Kokias šalis esi aplankiusi? Esu aplankiusi nemažai – Europoj pasibasčius, Amerikoj... Kuri paliko didžiausią įspūdį? Kodėl? Man patiko Amerika. Europoje jautiesi kaip namie, nes gali pavažiuoti kelis šimtus kilometrų ir jau esi kitoje valstybėje su kita kalba, su kitais papročiais... O Amerikoje kokie mastai! Galų gale ir vandenyną perskristi reikia. Tada tikrai supranti, kad esi kitoje pasaulio pusėje. Ką patartum jaunam žmogui, beieškančiam savo kelio? Reikia daryti tai, ką nori daryti. Gal aš optimistiškai vertinu, bet manau, kad gerai pagalvojęs ir tikrai užtildęs aplinkos spaudimą, primestas taisykles, normas tu gali vis tiek sau atsakyti į klausimą, kur linksta tavo pasaulis, norai, fantazijos. Kas yra tavo prioritetai, kam tu pavydi? Pavyzdžiui, buvo toks laikas paauglystėje, kai aš naktimis po antklode įsijungdavau ausinuką ir klausydavau džiazo per radiją. Man tai būdavo toks raktas į pasaulį ir slapta pavydėdavau žmonėms, kurie gyvena kažkur Niujorke ir groja kokiame džiazo kvartete arba trio – muša būgnais arba

Dainuodama būni lyriška, svajinga. Kokia esi kasdienybėje? Dažnai žmonės tikisi pamatyti mane gležną, lyrišką, jautrią ir toks kontrastas būna žmonėms, kai pamato, kiek juokiuosi, kaip šneku. Kitiems tas būna ir per koncertus – aš mėgstu tarp dainų labai daug šnekėti, o mano dainos yra apie rimtus, liūdnesnius, sunkesnius, komplikuotus dalykus. Tada tarp dainų aš pasakoju kažką šviesesnio, pajuokauju, paironizuoti mėgstu... Tai dvi to paties žmogaus pusės ir jų yra dar daugiau. Tiesiog muzikos, kūrybos srityje aš esu tokia.

pučia trimitą. Kaip tik tada Katie Melua išleido savo pirmą dainą „Nine million bicycles“ ir man ji sukėlė tokį baltą pavydą – kaip yra nuostabu, parašė dainą apie devynis milijonus dviračių ir ji tai dainuoja, ir pasaulis to klauso... Mano pavydas buvo pusiau nesąmoningas, aš neleidau sau jo aštriai išgyventi, tai buvo žavėjimasis. Ir, matyt, pavydas buvo tam tikras variklis – kažkuri dalis mano esybės irgi turi tą aistrą ir norėtų eiti į tą pusę. Tad reikia daryti tai, ko neišeina nedaryti, bandyti rasti tą polinkį, žiūrėti, kam tu pavydi... arba klausyti džiazo po antklode naktimis.

Apklausa

PIRMAKURSI, KOKS GYVŪNAS SLYPI TAVYJE? Vaida Pilkytė

Saima Tūbaitė

Visi žmonės tokie skirtingi, o kiek daug įvairių savybių jie savyje nešiojas! Ne kartą savo šeimos narius, bičiulius ar kolegas esame palyginę su gyvūnais: vieni darbštūs kaip nenuilstančios bitės, kiti dainingi kaip lakštingalos, treti – valdingi kaip džiunglių karaliai liūtai... O kokiomis savybėmis pasižymi po vasaros atostogų pirmas dienas Kauno aukštosiose mokyklose skaičiuojantys, naujai „iškepti“ pirmakursiai? Kokie gyvūnai slypi juose?

Ieva Valasevičiūtė, KK, Verslo vadyba: Galbūt skamba vaikiškai, tačiau norėčiau būti tikriausiai kate, nes jausčiausi mylima ir nepriklausoma, nuolat būčiau pasitempusi ir stengčiausi atkreipti kitų dėmesį savo grakštumu. Stengčiausi būti kažkuo ypatinga, nors nežinau, kaip tai padaryčiau... Galbūt atrodo, jog būnant kate, būtų lengviau gyventi, tačiau žmonių agresija gali net ir katės gyvenimą paversti sudėtingu.

Fausta Matulaitytė, KK, Mutimedijos technologijos: Pelėda, nes man patinka naktinis gyvenimas, pasiekti lovą vėlai vakare, stebėti žvaigždes pro langą iki užmiegant, o rytais ilgai vartytis joje. Turbūt gyvenimas taip ruošia pratintis prie studentiško gyvenimo ir knygų graužimo paskutinėm akimirkom.

Rokas Pakalnis, LSMU, Veterinarinė medicina:

Tikriausiai būčiau gepardas, nes jis greičiausias žinduolis žemėje, tai patiktų pabėgiot dideliu greičiu.

Edgaras Greičius, LSU, Kineziterapija: Būčiau pelėda! Todėl, kad mėgstu naktinį gyvenimą, jo pramogas ir t.t., o dienos metu mėgstu miegoti.

Koks gyvūnas aš būčiau? Hmm... geras klausimas. Ilgai svarstydamas nusprendžiau, jog būčiau avinas. Avinas yra užsispyręs ir principingas gyvūnas. Būtent dėl to pasirinkau aš jį, kadangi avinų charakteristika apibūdina ir mano gyvenimo būdą. Kita vertus, galbūt mano pasirinkimas yra susijęs su mano zodiako ženklu, kuris yra avinas, nežinau... Taigi avinas būčiau ne dėl to, kad šie gyvūnai man patinka, o manyčiau dėl to, kad aš jaučiu, jog jie yra lyg dalelė manęs. Apibendrinant, norėčiau visiems palinkėti atrasti savo „gyvūnišką“ pusę ir sėkmingų pirmųjų studentiškų metų.

Modestas Radvilas, KK, Finansai:

Oskaras Godvaišas, LSMU, Odontologija: Būčiau erelis! Tuomet galėčiau skraidyti, nebijoti jokių oro plėšrūnų ir dar būčiau saugomas valstybės.

Dovilė Tylaitė, MRU, Teisė ir policijos veikla: Jei būčiau gyvūnas – būčiau surikata, nes būtent jie man primena studentus ir jų gyvenimą. Studentai visai kaip šie mažieji gyvūnai – gyvena bendruomenėmis (susiskirstę pagal universitetą, fakultetą, grupę), turi savo bendruomenės lyderį (dekaną, rektorių...) ir yra mokomi vyresniųjų. Gyvūnėliai dirba visi kartu, studentai – mokosi ir gyvena draugiškai, kol neateina lemtinga akimirka. Manau, jog surikatoms poravimosi, o studentams – egzaminų laikas yra sunkus, nes turi prislopinti savo draugystes ir linksmybes su kurso draugais bei „kovoti“ už vietą po universiteto stogu ir/ar gaunamą stipendiją.

Ligita Pilkytė, LSMU, Medicina: Vieną išsirinkti labai sunku. Galbūt kolibris – esu maža kaip ir jie, tačiau stengiuosi padaryti kiek įmanoma daugiau. Šie smulkūs paukščiai yra vieni ištvermingiausių, aš pati nors ir iš išorės neatrodau stipri, bet galiu pakelti daug. O gal ir būčiau vilkas. Jie dažniausiai gyvena gaujomis, o aš nemėgstu visiškos vienatvės, taip pat man jie simbolizuoja laisvę, visišką nepriklausybę, o to, manau, siekia kiekvienas.

Laura Šliaužytė, KTU, Medijų filosofija: Jei galėčiau būti gyvūnas, būčiau šunelis, nes jie man atrodo patys laimingiausi sutvėrimai pasaulyje.

Fotoreporta탑as

NOSTALGIJA

VASARAI

Vaida Pilkytė

SAVADARBIS Labas, „Njuspeipio“ skaitytojau! Kaip laikaisi? Kaip vasara? Ech… Matau iš akių, kad sunku susitaikyti su faktu, jog vasara slysta tarp pirštų kaip įkaitęs Palangos smėliukas. Bet liūdėti Gintarė nepatariu, nes ruduo taip pat savotiškai gražus. Pamažu Liubinaitė pasidaro spalvoti medžiai, tada su kiekviena diena vis dažniau pradeda lynoti, o Tu, lyg tyčia, beskubėdamas į paskaitas nerandi skėčio. Jei esi pirmakursis, dar smagiau, nes sugebi nuvažiuoti į priešingą nei Tau reikia miesto galą su „tikrai važiuoja į centrą“ troleibusu. O taip... Ruduo pasakiškas metas, kai besimokydamas gali atrasti savo talentus pačiose netikėčiausiose situacijose. Na, o kad gyventi rugsėjį nebūtų taip katastroﬁškai sunku, šiame „Njuspeipio“ straipsnyje siūlau Tau susipažinti su 5 gyvenimiškais ir pigiai įgyvendinamais triukais, kurie pravers visose gyvenimo situacijose.

Jei po vakarėlio užsiliko picos gabaliukų (o tai nutinka tikrai labai retai, ypač studentams) ir Tu juos nori sudoroti pusryčiams, vienas triukas gali išsaugoti Tavo skrandį ir skonio receptorius. Tiesiog kartu su picos gabalėliu lėkštėje į mikrobangų krosnelę įdėk stiklinę vandens. Tai išsaugos picos purumą ir ji nebus tokia išdžiūvusi.

Kai virtuvėje „bardakas“, vienintelis išsigelbėjimas yra gudrumas. Jei mėgsti spaghetti makaronus, bet jų dėžutės niekur netelpa ir erzina savo nepatogia sandara, pabandyk makaronus suberti į „Pringles“ pakuotę. Ji išsaugos makaronus nuo drėgmės ir kitų pavojingų stichinių nelaimių (išskyrus studentus, nes jie ir valgo, ir randa viską)

Kai netikėtai bendrabučio kambaryje pamesi labai brangų ir mažą daiktelį (pvz., 12 karatų auskarą), nusiramink ir pagriebęs(-usi) siurblį ant vamzdžio užmauk kojinę. Ji sustabdys mažytę brangenybę nuo patekimo į siurblio vidų. P.S. šis triukas tinka ir vaikinams, kurie nešioja auskarus.

Lipnūs lapeliai yra dieviškas išradimas tiems, kurie viską nori suspėti, padaryti ir ypač prisiminti. Jei esi vienas iš tų pakvaišusių žmonių ir nuolatos prisiklijuoji begalybę lipnių priminimų, prieš išmesdamas juos pasinaudok geriausia jų savybe – lipnumu – ir išsivalyk savo klaviatūroje tūnančius trupinius. Ir lapelio išmesti nebus gaila, ir klaviatūra atrodys kaip padoraus žmogaus.

Nuotraukos: http://www.listotic.com/60-new-uses-for-everyday-items/ http://www.onegoodthingbyjillee.com/

Jei visą laiką manei, kad kartoniniai pasibaigusio tualetinio popieriaus rulonėliai yra nieko verti, šis triukas privers Tave pakeisti nuomonę. Rulonėlius tvarkingai sudėjus į dėžutę gali sukurti patį tvarkingiausią būstą savo laidams. Pagaliau Tavo laidų gyvatynas bus išpainiotas, o Tu apsaugotas nuo nervų perdegimo pavojaus. Šiame numeryje tiek, o vėliau bus dar daugiau ir dar įdomiau. Jei esate pakvaišę dėl rankdarbių, daiktų „atgimimo“, naujų idėjų ir t.t., visada galite kreiptis į „Njuspeipio“ komandą (fb.com/Njuspeipis) ir siūlyti savo idėjas „Savadarbio“ skilčiai. Taigi džiaukitės paskutiniais vasariškos saulės spinduliais ir ruoškitės lietuviškam, pliaupiančiam, žliaugiančiam orui.

Aistė Kunciūtė

Įsivaizduokime du žmones (toliau juos vadinsime Pirmuoju ir Antruoju), uždarytus atskirose patalpose. Viskas, ką jie mato, tėra keturios pilko mūro sienos, kampelis būtiniausiai higienai palaikyti, vienerios durys, atsidarančios žmonėms miegant, ir lempa, leidžianti suprasti paros ritmą. Abu žmonės, veidu atsigręžę į duris (visuomet sėdi šia kryptimi), stebi, kaip siena leidžiasi voras. Ritualui kartojantis ilgesnį laiko tarpą, Pirmasis prieina prie voratinklio ir pakėlęs nuo žemės negyvą musę įmeta ją į tinklą. Kitoje patalpoje Antrasis kiekvieną kartą nekeisdamas pozicijos stebi besileidžiantį vorą. N-tąją dieną jiems įsakoma užmušti vorą. Pirmasis atsisako tai padaryti ir šypsodamasis užmiega. Antrasis nesvarstydamas įvykdo paliepimą ir pašiurpęs susigūžia kampe, girdėdamas savyje vienintelį klausimą: „Kas aš esu?“ Lempa užgęsta, lempa įsižiebia, laikrodis tiksi, nelaukdamas, kol rasi atsakymą. Patalpose vėl sugriaunama ramuma – Pirmajam ir Antrajam uždedamos kaukės, dengiančios vieną veido pusę, ir įleidžiamas taip pat kaukėtas žmogus. Kurį laiką vyksta stebėjimas, vėliau pradedama bendrauti (melas nenaudojamas), tačiau užmigus pašnekovui, Pirmasis ir Antrasis jaučia, kaip kaukė spaudžia veidą. Vėlgi n-tąjį kartą įsižiebus lempai, Pirmasis giliai įkvėpęs nusiima kaukę, kurį laiką laukia,

Laimė – tema, kuria visais laikais buvo aktyviai diskutuojama. XXI amžius ne išimtis. Šiais laikais dažnai susiduriame su pasakymu „laimės receptai“ ir tai nėra atsitiktinumas. Laimė nėra duodama, Vaida Pilkytė išties ją reikia susikurti. Pabandykime tuo įsitikinti.

kol oponentas sužalos jo veidą ir nusisuks, tačiau žmogus atkartoja Pirmojo veiksmus. Abu prieina prie skirtingų voratinklių. Pašnekovas tvirtu rankos judesiu perbraukia per tinklą, Pirmasis atsistoja prie savojo, paima musę, tačiau akimirkai sustingsta. Žmogus pritariamai linkteli ir Pirmasis baigia savo veiksmą. Antrasis toliau bendrauja prisidengęs, ima jausti pyktį, galiausiai nebesistengia palaikyti pokalbio. Atėjus metui miegoti, Pirmasis pažvelgia į Draugą ir užmiega, o Antrasis įsispitrija į tamsą ir klausia savęs: „Kodėl niekas nežiūri kartu?“ Dar kartą prasivėrus durims į patalpas įnešamos didelės dėžės. Pirmasis vikriais judesiais atveria dėžę ir atidžiai nagrinėja turinį. Per dieną jis spėja apžiūrėti vos du daiktus – dėžutę, talpinančią savyje į jį panašius individus, ir juodai baltą plokštę, kurią palietus erdvėje pasklinda iki šiol negirdėtas garsas. Būtent šis skambesys priverčia Pirmąjį plačiai išsišiepti ir vis vikriau judinti pirštus. Tik užgesus šviesai jis abu daiktus tvarkingai priglaudžia prie sienos, išsako Draugui naujus potyrius, pamaitina vorą ir užmiega. Antrasis neskubėdamas prieina prie dėžės ir apžiūri visą jos turinį, prie kiekvieno daikto užtrukdamas ne ilgiau kaip dešimt minučių. Užgesus lempai jis atsigula ant grindų (visur mėtosi daiktai) ir girdi klausimą: „Kokia nauda iš viso to?“

Praėjus tam tikram laiko tarpui, Pirmasis ir Antrasis pabunda nuo itin ryškiai šviečiančios lempos bei vėsaus vėjo gūsio. Pažvelgę į atviras duris, kiekvienas iš jų prie savo patalpos slenksčio išvysta maždaug vienerių metų berniukus. Pirmasis atsistoja, prieina prie vaiko ir, neperžengęs slenksčio, ištiesia jam ranką. Berniukas atsako tuo pačiu ir netvirtais žingsniais įžengia į patalpą. Pirmasis parodo mažajam žmogui, kaip priversti juodai baltą plokštę skambėti, supažindina su Draugu bei, nusivedęs prie voratinklio, sumaitina negyvą musę vorui. Visa tai atlikęs jis atsistoja ant slenksčio, apžvelgia patalpą ir šypsodamasis išeina pro atviras duris. Dabar grįžkime į kitą patalpą, kurioje Antrasis nejudėdamas stebi, kaip vaikas ropoja per slenkstį, tuomet, pasimetęs tarp išmėtytų daiktų, atsisėda. Vaikščiodamas iš vieno kambario kampo į kitą, Antrasis bando kuo ilgiau išbūti su naujuoju gyventoju, tačiau ima jausti, kaip krūtinėje trūksta oro. Galiausiai negalėdamas įkvėpti jis užsimerkia ir laužydamas ant žemės gulinčius daiktus išbėga pro atviras duris. Dvi patalpos, du vaikai plačiomis, klausiančiomis akimis laukia, kol tamsoje įsižiebs šviesa ir atėjus naujai dienai, jie galės pradėti žaisti gyvenimo žaidimą. O mes, kartu su susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kursime savo (ne)laimės receptus.

LSS pristato

Ieškok, domėkis, įgyvendink!

Pirmajame žmogaus gyvenimo etape daug dėmesio skiriama savirealizacijai. Dažniausiai šiame etape šalia jaunojo asmens lūkuriuoja gerai jį pažįstantys žmonės. Tai gali būti tėvai, pastebintys tam tikras savo vaiko savybes bei pomėgius ir ieškantys būdų, kaip juos realizuoti ir ugdyti. Tikriausiai kiekvienas, prisiminęs savo pirmąją veiklą, išvystų ir tėvus, paruošiančius, lydinčius ir besidžiaugiančius mūsų pasiekimais užsiėmimų metu. Tiesa, šiame etape nereikėtų pamiršti ir kitų žmonių, pavyzdžiui, mokytojų, sudominančių tam tikra sritimi ir kiekvieną priimančių kaip unikalią asmenybę. Pasibaigus šiam etapui atsiveria naujos durys – daugeliui tai būna studijų metai. Naująjį gyvenimo tarpsnį pradėjęs brandus žmogus dabar jau pats turi priimti sprendimus ir iš daugybės galimybių pasirinkti tai, kas leistų jam geriausiai realizuoti save. Aukštojo mokslo erdvės išties teikia didelį pasirinkimų spektrą. Kad tai patvirtintume, pateiksime šiek tiek statistikos: Kauno technologijos universitete veikia 7 meno kolektyvai ir 23 organizacijos, Vytauto Didžiojo universitete – 30 akademinių ir studentų klubų. Puiku yra tai, kad tokia veiklų gausa leidžia studentui ugdyti save kaip įvairiapusišką asmenybę, neapsiribojančią pasirinkta studijų kryptimi. Tai ypač svarbu, jei asmens sprendimas studijuoti tam tikrą specialybę buvo priimtas prioritetu laikant ne mėgstamą veiklą, bet kitus kriterijus. Tokiu atveju studentui nėra uždaromos durys, jis ir toliau gali išreikšti save per mėgstamą veiklą, dalintis idėjomis su bendraminčiais ir būti išgirstas platesnės auditorijos. Labai gerai, jei studijų metu vykdoma veikla tampa tramplinu į tolimesnę karjerą. Jaunas, idėjų turintis žmogus dažnai susiduria su sunkumais siekdamas įgyvendinti savo sumanymus. Kauno technologijos universitete veikiantis akademinis jaunimo verslumo centras „Startup Space“ iniciatyviems žmonėms padeda įkurti verslą bei savo idėją paversti realiu objektu. Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimo (INOVEKS) projektas padėjo atsirasti šiems produktams: slaugos lovai, leidžiančiai lengvai pakeisti paciento poziciją bei turinčiai pavertimo ant šono funkciją, mobiliajai aplikacijai „Socialheat“, padedančiai orientuotis

renginių gausoje ir atskleidžiančiai, kokiais įvykiais gyvena daugelis žmonių, dar vienai mobiliajai aplikacijai „ePagalba“, suteikiančiai pagalbos tarnyboms informaciją apie nukentėjusiojo koordinates, interaktyviam reklamos stendui, reguliuojančiam rodomas reklamas pagal jį stebinčią auditoriją bei surenkančiam statistinę informaciją apie vartotojus (nustato lytį, stebėjimo laiką, labiausiai dėmesį sukoncentruojančias vietas). „Startup Space“ yra puiki vieta kiekvienam, kuris turi inovatoriškų idėjų ir pakankamai atkaklumo bei užsidegimo jų įgyvendinimui. Jei dabar mąstant tam tikras sumanymas jums atrodo kaip iš fantastikos srities, galbūt išdrįsus veikti, ateitų diena, kai jūsų produktas pakeistų daugybės žmonių gyvenimus. Visgi, kalbant apie savirealizaciją akademinėje aplinkoje, reiktų paminėti, kad studijų programa taip pat turi didžiulę reikšmę. Jeigu žmogus pasirenka tam tikrą specialybę, galime manyti, kad tolimesnį savo gyvenimą jis ketina sieti būtent su šia sritimi. Todėl svarbu, kad

Aistė Kunciūtė

Vaida Pilkytė

pačios paskaitos taip pat tenkintų studentų poreikius, suteiktų tai, ko šie negalėtų patys gauti iš vadovėlių, pavyzdžiui, komunikavimo su dominančios srities specialistu, dinamiško informacijos pateikimo, autoritetingų asmenų įžvalgų. Dažnai įsisavintą teorinę medžiagą studentai turi pritaikyti praktinės veiklos metu, kas leidžia jiems realizuoti save studijų srityje. Ypač svarbu sukurti tam tinkamas sąlygas, kurių aukšta kokybė motyvuotų studentus toliau tobulėti ir siekti žinių. Studijų metu mes turime daugybę sričių, kuriose galime išreikšti skirtingus gebėjimus. Taip, kaip realizuojame save, sprendžiame tik mes patys, galbūt vieni norime visas savo jėgas sutelkti studijoms, kiti siekiame gauti kuo daugiau skirtingos patirties. Tačiau neturėtume pamiršti, jog akademinė institucija, visų pirma, turėtų užtikrinti aukštą studijų lygį, kuris ateityje leistų pilnavertiškai realizuoti save profesinėje srityje.

Karjeros centras

Mūsų misija – padėti studentams ir absolventams atrasti mylimą veiklą, planuoti ilgalaikius gyvenimo ir karjeros pasiekimus bei padėti sėkmingai integruotis į darbo rinką. UNIVERSITETAS - JŪSŲ KARJEROS PRADŽIA. Nuotr. Šveicarijoje stažuotes atliekantys studentai turiningai leidžia savo laiką su IAESTE bendruomene

Atvykęs į Karjeros centrą, Tu gali:

1. Pasitarti apie savo karjeros perspektyvas (kokios įmonės ieško Tavo specialybės specialistų, kur atlikti praktiką, kokia papildoma veikla Tave išskirtų iš kitų) ir kaip bendrauti su įmonėmis; 2. Analizuoti savo gabumus ir pomėgius, galimybes ir įgūdžius, kuriuos galėsi tobulinti studijuodamas; 3. Atrasti, kurios geriausios Tavo savybės gali atrodyti patrauklios darbdaviui ir planuoti, kaip jas ugdysi bei tobulinsi, kol baigsi studijas; 4. Pasikoreguoti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką; 5. Sužinoti apie artėjančius karjeros tematikos renginius: a. Ekskursijas į įmones (gali pasiūlyti, į kokią įmonę Tu ir Tavo grupės draugai norite vykti, o Karjeros centro komanda pamėgins suorganizuoti ekskursiją į ją); b. Praktikos dienas – rudens semestro metu vyksiantis renginys, kurio tikslas – padėti studentams užmegzti asmeninį kontaktą su įmonės atstovais, kad susitartumėte dėl privalomosios praktikos atlikimo įmonėje; c. Karjeros dienas – pavasario semestro metu vykstanti didžiausia Baltijos šalyse kontaktų mugė, kurioje dalyvauja virš 130-ties įmonių ir organizacijų atstovų, siūlančių darbo ir praktikos vietas; d. Sėkmės dirbtuves – kasmėnesinis seminaras, vedamas geriausių lektorių, kurie padės Tau augti kaip asmenybei. P.s. Įvardinti ne visi renginiai, tad sek naujienas Facebook‘o paskyroje ir sužinok daugiau! 6. Daugiau sužinoti apie Universiteto siūlomas galimybes išvykti apmokamai stažuotei su IAESTE arba praktikai su Patirties Partnerių programa. Šiandien studentai su IAESTE keliauja po pasaulį taip – vienas kraunasi lagaminą į Norvegiją, kitas grįžo iš Belgijos, o net keturi

studentai atlieka stažuotes geriausiose Šveicarijos įmonėse. Būk vienas iš jų! Su apmokama stažuočių programa IAESTE į Šveicariją išvykusi Elžbieta dalinasi pirmojo mėnesio įspūdžiais: „Mano pirmasis mėnesis Šveicarijoje buvo puikus. Šveicarija – begalinio grožio, įdomiausių ir tuo pačiu keisčiausių tradicijų šalis. Aš dirbu didžiausiame Šveicarijos moksliniame centre esančiame sinchrotrone (žiediniame dalelių greitintuve), kuris turi vos kelis analogus pasaulyje. Mano bendradarbiai – mokslininkai iš viso pasaulio, iš tokių šalių kaip Japonija, Indija, Brazilija. Be nepakartojamos darbo patirties, bent kartą per savaitę susitinku su kitais IAESTE praktikantais, dirbančiais Šveicarijoje. Kartu keliaujam, švenčiam gimtadienius ar planuojam išvykas prie ežero po darbo dienos. Net negalėčiau įsivaizduoti turiningesnės vasaros.“ Elžbieta 7. Daugiau sužinoti apie Tavo karjeros valdymo sistemą (ją rasi www.karjera.lt). Čia rasi praktinius patarimus apie tai, kokias savybes ir kaip turi ugdyti, kad taptum geidžiamu darbuotoju. Galėsi atlikti savęs pažinimo testus, kuriuos, jeigu norėsi, galėsi aptarti su Karjeros centro konsultantu. Sužinosi, kaip analizuoti savo galimybes darbo rinkoje. Negana to, susikūręs savo proﬁlį, turėsi tiesioginį kontaktą su įmone ir matysi darbo/praktikos skelbimus. 8. Sužinoti, kodėl verta savanoriauti studijų laikotarpiu ir kaip tai vertina darbdaviai. Prisimink – KTU Karjeros centras taip pat turi savanorių komandą, kuri padeda organizuoti ir įgyvendinti renginius, o komandos nariai nuolatos bendrauja su įmonėmis ir, kaip rodo praktika, vėliau yra pakviečiami dirbti jose.

Tai tik maža dalis to, ką siūlo Tavo Universiteto Karjeros centras, tad atvyk pasitarti!

Karjeros centras

rask mus

dalyvauti karjeros renginiuose bei seminaruose; tapti Karjeros centro savanoriu; (www.karjera.lt).

Į temą

Kornelija Viečaitė

Atviras laiškas pirmakursiui Mielas, šviežias ir naivus pirmakursi, Nežinau kaip Tavo, tačiau mano vaikystė prabėgo su Zuikiu Puikiu. Kaip ir kitų klasikinių vaikiškų knygų herojai, tarp kurių atsidurtų ir Piteris Penas, ir Mikė Pūkuotukas, ir ežiukas su meškiuku, taip ir Zuikis Puikis padėjo pagrindą tam, kokia aš esu šiandien, o ne tik išmokė, kad gauti dvejetus yra labai baisu, gėda, ir apskritai – nelabai gerai. Gali pasirodyti keista, kodėl aukštosios mokyklos studentui rašau apie ikimokyklinukų knygą, bet man atrodo, jog vaikiškos knygos, nesvarbu kokios jos bebūtų, ar pasakos apie piratus, ar apie mergaites, kurios įkrenta į iš pirmo žvilgsnio abejotino gylio olas, yra neišsemiamas diskusijų, minčių, vertybių ir gyvenimo grožio šaltinis. Be to, juk Zuikis Puikis šiomis dienomis tapo viena pagrindinių Lietuvos aktualijų – nespės praeiti pirmieji tavo studijų metai, o Vilniuje jau stovės jo skulptūra. Būtų labai banalu, jei Tau, pirmakursi, iš „Zuikio Puikio“ linkėčiau, kaip per ilgai neužsidūkti su lape (-ėmis), dar keletą metelių leisti mamai siūti Tau liemenes su kišenėmis ir taip toliau. Kai suaugame, visai kitaip pažiūrime į reiškinius, kuriuos matėme vaikystėje ir nustembame, kad jie atrodo visiškai kitaip – svetimi, lyg niekada nematyti ir nepažinti. Nemanau, kad tai mūsų akys pasikeičia. Tiesiog šiandien aš, skaitydama

„Zuikį Puikį“, atkreipiu dėmesį ne į tą didelį raudoną dvejetą, kurį su didelėmis pastangomis raitė Zuikio mokytoja, ir neatsakingą namų darbų nedarymą. Man keisčiausiai atrodo tai, kad jo visiškai negąsdina jo pirmasis kartas naujoje aplinkoje, tarp daugybės žmonių, pirmasis kartas, kai jo mamos nėra šalia, kad saugotų ir apgintų. Galbūt tai naujosios kartos akys, kurios, visų pirma, lygina veikėjus su skaitytoju, ieško juose psichologinių ir vidinių ydų, kurių ištaisyti savyje negali patys ir tikisi atsakymą rasti ten. Kartos, kurioje antidepresantai, bipolinio sutrikimo ir lengvo sociopatizmo formos yra būdingos dažnam žmogui. Kartos, kurios pagrindiniai priešai yra stresas ir depresija, o ne maras, karas ir badas. Visai tai skamba neįtikėtinai liūdnai ir demotyvuojančiai, ar ne? Ne, nelūdėk, pirmakursi, viskas nėra taip juoda ir balta. Ne tik universitete, bet ir gyvenime. Svarbiausias dalykas, kurį turi atsiminti, yra tai, jog, kitaip negu tau atrodo, su tokiomis pačiomis baimėmis gyvenąs kas antras gatvėje prie fakulteto sutiktas studentas. Žinau, kad tai skamba ne kaip tos gražios, nublizgintos problemos, kuriomis gali dalintis ir vadinti „sunkiais psichologiniais barjerais“, apie kurias gali šnekėti prie taurės vyno su draugais, kad tai galbūt tavo slapčiausia ir didžiausia baimė – būti nesuprastam, nepriimtam, likti nuošalyje. Bet juk jos visos labai

greitai išgaruoja, kai šalia tavęs sėdi keletas žmonių ir tvirtai susisupę į pledus kalbasi virpančioje laužo šviesoje, argi ne? Pirmas kartas visada baisiausias. Kaip skiepas, kaip dūris adata į piršto pagalvėlę procedūriniame kabinete poklinikoje. Nori žinoti šito šviesiąją pusę? Baimė išnyksta vos tik pajutus dūrį, o skiepų efektas tęsiasi dar ilgai. Nereikia bijoti baimės. Nes tai, kas padaro mus žmonėmis, yra gražiausia ką turime savyje. Visomis prasmėmis. Be to, pirmi kartai tuo ir yra stebuklingi, kad niekada daugiau nepasikartos. Todėl norėčiau tau duoti dar vieną, paskutinį, patarimą. Kuo daugiau bijok, kuo daugiau jaudinkis, kuo daugiau džiaukis, kuo daugiau verk. Pyk ant viso pasaulio ir vėliau prašyk atleidimo, įsimylėk, susipyk ir vėl susitaikyk. Jausk viską, kas tik įmanoma, ne bėk, o džiaukis, kad turi galimybę pajausti, gyventi. Atsimink, kad daugiau niekada nebūsi toks pat jaunas, gyvenimas niekada nebebus toks lengvas, tikriausiai niekada daugiau neturėsi šitiek galimybių klysti, susimauti, nusivilti ir vėl pradėti iš naujo. Todėl kiekvienas Tavo juntamas dalykas yra Tau pačiam neįkainojamas, nepakartojamas ir vienetinis. Apsidairyk – nors aplinkui ir daug išsigandusių veidų, visi jie, šie nepažįstamieji, yra tavo draugai, Tu tiesiog su jais dar nesusipažinai.

#StudentuMaistas MORKŲ PYRAGAS

Gabrielė Liaudanskaitė

Ei, atsakykite nuoširdžiai – keli iš jūsų su nostalgija žvelgiate į šitaip greit prabėgusią vasarą menančias nuotraukas, uodų įkandimus ir festivaliuose nutrintas kojas? Rankų miškas? O taip! Nors rugsėjis yra mokslų pradžią ir pamažu artėjantį rudens niūrumą žymintis mėnuo, kviečiame išsitraukti prijuostes ir pasigaminti pyragą iš vasarą močiučių daržuose užderėjusių morkų – puikiai tiks ruošiantis pirmiesiems atsiskaitymams su puodeliu kavos ar arbatos.

REIKĖS:

• 6 nemažų morkų; • 1 stiklinės cukraus; • 100 g sviesto arba margarino; • 2 kiaušinių; • 2 stiklinių miltų; • 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.

PARUOŠIMAS: Kaina: ~ 2.10 €

Morkas sutarkuoti smulkiai, užpilti cukrumi, išmaišyti ir palikti 20-30 min. Per tą laiką ištirpinti sviestą (margariną), išplakti kiaušinius ir supilti viską į morkų masę. Darkart išmaišyti, sijojant supilti miltus ir kepimo miltelius, trečią kartą gerai išmaišyti. Viską sukrėsti į kepimo skardą ar kepimo popieriumi išklotą stiklinį kepimo indą maždaug 4 cm sluoksniu. Kepti 200°C temperatūroje apie 50-60 min. Atvėsinti reikia orkaitėje, tada paviršius nesukrenta. Skanaus! :)

KELETAS PATARIMŲ: 1. Norint patikrinti, ar pyragas iškepęs,

@apwohalyptica @apwohalyptica

@agniau

@pundzius

@apwohalyptica

mediniu dantų krapštuku ar iešmeliu reikia įbesti į pyrago vidurį: jei ištraukiam švarų, neapsivėlusį tešla pagaliuką – pyragas iškepęs. 2. Jei norite pyrago su saldžia plutele, prieš šaunant į orkaitę pyragą reikia apibarstyti cukraus pudra. 3. Kad kepimo indą gražiai išklotumėte kepimo popieriumi, jį pirmiausiai reikia gerai suglamžyti, o jau tada kloti. Norint gerai paskirstyti tešlą, popierių ant indo kraštų galima prisegti skalbinių segtukais, kuriuos prieš pašaunant į orkaitę reiktų nuimti.

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja

NĖRA MAISTO, NĖRA LAIKO, NĖRA PINIGŲ

Šio veikalo nepradėsime su remarkomis, kuriomis pabrėžiama, koks dabar laikmetis ir kas jam yra būdinga. Šiais laikais apie tai kalbama pagrinde vien dėl kalbėjimo arba šiuo atveju, rašoma dėl rašymo. Negana to, laikas – sezonas, mėnesis, savaitė ar diena – nedaro įtakos šiai temai, kadangi studentas niekada neturi laiko, visada alkanas ir visada „basas“. Argi ne? Šio numerio apžvalgoje bus rašoma apie tai, kaip esant jau minėtoje trijų pakopų situacijoje bent

Bomžpakiai

Žinote, tai vienas iš tų atvejų, kai kasdienio vartojimo žodynas tiesiog tobulai perteikia produkto esybę vien per savo pavadinimą. Bomžpakiai yra vienas populiariausių maisto pakaitalų ﬁnansiškai prislėgtam individui, galima sakyti, gelbėjimosi ratas. Ir pats esu išgyvenęs misdamas vien jų turiniu apie 3 dienas, tik skrandis galiausiai pradeda keistai interpretuoti pastoviai sulaukdamas tik šio daikto, dėl to rekomenduoju pasidaryti kokią nors maisto produktų rotaciją ir kasdien pakeisti vieną patiekalą kitu. Taip, bomžpakį pavadinau patiekalu, ir, manau, nežinančiam reikėtų leisti suprasti, apie ką eina kalba. Bomžpakis yra sudarytas iš dviejų ar trijų pagrindinių sudedamųjų dalių ir vienos ar poros papildomų. Visa tai yra supakuota į vieną, daug žadantį ir dar daugiau duodantį, pakelį. Vienos įmonės bomžpakiai yra tokie populiarūs, kad jos vardu yra paminėta šukuosena. Taip, Mivinos ševeliūra yra pastebima žinomo atlikėjo Justino Medežerio vaizdo klipe, kuriame jis dainuoja „Išverk man upę“. Bomžpakiai simbolizuoja galiausiai atėjusį studento susivokimą naujame gyvenime. Suvokęs, kad naudoti vien puodelį visose gyvenimo situacijose yra primityvu ir, pagaliau, įsigija dubenį, kurį godžiai pripildo bomžpakių turiniu. Tada lieka vienas, pats svarbiausias klausimas – ar bomžpakiam doroti pasirinkti šaukštą ar šakutę? Šaukšas padeda lengviau pirma išgerti visą skystį, paliekant lobį – makaronus, kaip desertą, tačiau juos kabinti su šaukštu yra nepatogu. Kita vertus, naudojantis šakute, makaronai yra lengvai sudorojami, tačiau skystimas tampa neįmenama mįsle; tenka grįžti prie savo ištakų ir dubenėlį susiversti rankomis. Šiame metode yra pastebima analogija gėrimui iš puodelio. Tiesą pasakius, tikslaus ir objektyvaus atsakymo į šį opų klausimą nėra, ir, galiausiai nutariama, kad tai yra kiekvieno preferencijos reikalas, panašiai kaip šakutės ar šaukšto dilema, valgant keptus koldūnus. Įsigudrinęs studentas nusipirks nemažiau kaip keturis bomžpakius per vieną apsilankymą parduotuvėje. Turint pakankamą rezervą, galima sugudrauti ir į vieną dubenį pasidaryti dvigubą porciją, sudarytą iš skirtingų skonių, tačiau patirtis byloja, kad tokie bandymai atliekami savo paties sveikatos kaina. Šiuo klausimu, tai yra pats universaliausias produktas šiame straipsnyje.

Įvertinimas: 20

Legenda Lietuvos interneto platybėse. Ganėtinai skani. Makaronai. Pasirinktini ingridientai. Kiekviena porcija unikali. Gali padažnėti apsilankymai tualete.

jau nebūti alkanam. Nors už tokius pinigus, kokių verti šie patiekalai, greičiausiai jų funkcija yra tik pilvą apgauti iki pusvalandžio. Sako, apgauti alkį galima išgėrus vandens stiklinę prieš miegą. Straipsnyje aprašyti patiekalai (toli gražu) TURĖTŲ kainuoti iki 1 euro ir būti nesudėtingai randami beveik visose parduotuvėse. Reikalavaimai tik tokie, o kas juos tenkina, na, greičiausiai skonio reikalas.

Sriuba, užpilama tiesiog į puodelį Vien šios sriubos klasiﬁkavimas daugeliui turėtų burnos ertmę suvilgdyti. Įsivaizduokite – įberiate miltelius iš pakelio į puodelį. Tada į tą puodelį užpilate kiek reikia karšto vandenuko ir viskas! Gardžiuojatės nuostabiu sriubytės puodeliu. Tik, žinoma, atsargiai, jis karštas. Šis variantas yra nuostabus tam studentui, kuris nemėgsta prasidėti su tokiais nesąmoningais išmislais kaip dubenėliai. Jis barake net šaukšto neturi, dėl Dievo meilės, kokių velnių jam dar reikia dubenėlio? Šio funkciją visiškai adekvačiai pakeičia paprasčiausias puodelis, iš kurio geriama ir kava, ir arbata, padaryta iš to paties pakelio jau trečią kartą (o skonis, koks buvo nuostabus pirmą kartą, trečią ne ką jau ir blogesnis). Iš tiesų, tik atsidūręs tokioje kraštutiniškoje situacijoje suvoki, kaip mažai žmogui reikia. Taigi šios sriubos yra gaminamos pačių įvairiausių sudėčių ir

skonių, tik kažkaip galiausiai vistiek gardžiuodamasis ja sunkiai atskiri, kokią sriubą pasidarei. Tai tampa ypač nepatogu tada, kai draugai pradeda kreivai žiūrėdami teirautis, kas, po velnių, taip prismardino kambarį. Jei sulaukėte tokio klausimo, greičiausiai mėgaujatės sūrio sriuba – pati skaniausia ir tuo pačiu po savęs palieka labai savotišką tvaiką, liekantį tol, kol neišplaunamas vienintelis turimas puodelis. Kai kurie gudročiai gali sumanyti šias sriubas darytis į savo puslitrinį termosiuką – bloga mintis. Pro mažą geriamąją angą neišbėgs įvairiausi biskvitiniai gabaliukai ir uždarys kelią tolesniam sriubos gėrimui. Betvarkė termose taip pat neišvengiama. Tiesiog apsiribokite tuo, kas nupiešta ant įpakavimo, visiems nuo to bus tik lengviau. A, ir nuo jos nepasisotinsi, bet, kita vertus, ne dėl sotumo jos gaminamos, taigi savo funkciją atlieka tobulai.

Įvertinimas: Kompaktiška pakuotė. Nereikalauja daug inventoriaus norint pagaminti. Galima tiesiog gerti. Smirda. Palieka daug nuosėdų ant puodelio.

Užpilama bulvių košė Na, šiais laikais nebūtų stebėtina parduotuvėje radus užpilamą vištieną, tai bulvių košė tuo labiau neturėtų stebinti. Greičiausiai pats pižoniškiausias variantas šiame straipsnyje, užpilama košė yra unikali tuo, kad ji yra iš tiesų valgoma, o ne geriama. Dėl to jos skrandžio užpildymo, tenkančio vienai porcijai santykis yra pats didžiausias. Taigi nereikėtų nustebti ir sužinojus, kad šis užpilamas maistas iš visų paminėtų yra pats brangiausias, dėl to, vietoj keturių bomžpakių, Jums pasiseks, jei nusipirksite bent du košės pakelius. Ilgainiui, nerekomenduočiau šio maisto studentui, kadangi jo vartojimas trunka ilgiausiai, pagaminimas yra sąlyginai ilgas, ir, tam tikrais atvejais, netgi sudėtingas, kadangi

atitaikyti reikiamą tirštumą ar skystumą reikalauja poros ar net daugiau bandymų, o netinkamai paruoštas patiekalas gali tik sugluminti. Dėl to užpilamos košės gaminimas yra pats rizikingiausias, bet, kaip ir galima pamanyti, atitaikius viską būtent taip, kaip studentui patinka, tai yra beveik geros kokybės maistas, kurio porciją suvalgius, išgyventi galima netgi iki ilgosios pertraukos, o tai jau savotiškas pasiekimas. Užpilama košė yra ganėtinai pižoniškas skanėstas, todėl rekomenduojama juo naudotis tuo atveju, kai yra gaunama stipendija. Ar pastovi, ar vienkartinė, abiem atvejais galima išmėginti kažką naujo. Kažką ypatingo.

Įvertinimas: Skani. Neblogai užpildo tuštumą skrandyje. Yra nemažai variantų. Menkas maistingumo ir kainos santykis. Sunkoka pagaminti tinkamo tirštumo.

TARPTAUTIŠKUMAS Ar žinojai, kad Kauno technologijos universitete mokosi ne tik lietuviai? Apie 7% visų KTU studentų yra užsieniečiai. Naujieji mokslo metai nėra išimtis. 2015-ųjų rugsėjį 170 naujų studentų pradeda siekti savo išsilavinimo būtent Kauno technologijos universitete, taip pat dar virš 140 studentų atvyksta dalinėms studijoms (semestrą ar metus praleis besimokydami Kaune).

Tokiu būdu ne tik atvykę studentai turi galimybę laiką praleisti Lietuvoje, tačiau ir kiekvienas KTU studentas tuo pačiu įgauna galimybę pažinti svetimas kultūras bei susipažinti su įdomiais žmonėmis net neišvažiuodami iš savo miesto.

Jau tampa įprasta, kad tarp KTU studentų galima sutikti indų, azerbaidžaniečių, turkų, kazachų, pakistaniečių, o galbūt jau spėjai susipažinti ir su brazilu, japonu ar malaiziečiu? Jeigu užsieniečių gali sutikti paskaitų metu – neignoruok jų, bendraujant bus smagiau mokytis tiek tau, tiek jiems; o jeigu visas paskaitas esi pasirinkęs tik lietuvių kalba ir užsieniečių aplink save nematai – nepatingėk sudalyvauti renginiuose, pritaikytuose ir užsienio studentams.

Juk tarptautiškumas - tai ne tik graži savybė, kurią gali įrašyti į CV, tačiau ir visai kitoks požiūris į pasaulį, plačiai atveriantis akis ir leidžiantis pasijausti laimingesniam. 22

Labirintas

Skelbimai

Išėjimas!

Šiais metais viską darom kitaip - raukiam kebabyčius, į trasą paleidžiam keptus koldūnus. Slegia orai? Jaučiate nepaliaujamą spaudimą? Kaip blogai jums. Fiziškai būtent taip ir turi būti! Sveiki, mes esame studentai su mašinom ir mes mėgstam važinėti greitai. Jei greitai norite važinėti ir jūs, turėkit mašiną!

Labryt, katras susidominęs popaskaitine popaskaitinės veiklos veikla, parašykite man paštan, kad persiųstų jūsų laišką kitu paštu, kad galėčiau Jums netiesiogiai atrašyti kitu paštu būtent kodėl to negalite daryti! Sveiki, aš, ne pareigūnas, vis dar domiuosi, kur būtų galima gauti psichotropinių medžiagų. Galintys pagelbėti, parašykite į skype - 420tikrainepolicijospareigunasXxX69

Įėjimas

Laisvu no studyju metu mokau letuviu anglu prancuzu kalbu del atligio susitarsim

Ribota akcija! Jūs mums šk-tšš-ch-tžž, ir į tai mes Jums džž-ptšš-ch-tšš! nesnauskite! Kiekis gali būti ir nebūti ribotas!

Anekdotai

Manau, kad reiktų mums kažkaip susikooperuoti, bet kokiu tikslu - dar nesugalvojau.

Ateina trys studentai į kavinę. Prieina padavėja. Pirmas studentas sako: VAI - Kavos... baltos... Antras studentas: DO - Kavos, bet ne baltos... KLIS Trečias: - Baltos, bet ne kavos... *** Gaisrininkas laiko egzaminą į muzikos mokyklą. Klausimas: -Kuo skiriasi smuikas nuo rojalio? -Rojalis ilgiau dega...

Turime problemą - baigės česnakinis, o kebas tik pusiau suvalgytas ir greit vėsta. Alaus išgėrėme vienu per daug ir niekur negalime pajudėti. ATVEŽKITE PADAŽĄ IR BŪSIME DĖKINGI. Prasidedant mokslo metams norime priminti visiems studentams, tiek seniems, tiek jauniems - alaus auditorijoje ragauti negalima. Bent jau į termosą persipilkit, kad neatrodytų taip baisiai.

„Ė, turi skelbimą? Siųsk jį čion!“

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim! fb.com/Njuspeipis

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.55)

8 3

8 4

8 6

1 2

5 3

2 1

9 5

There's no 'I' in denial.

BE DREAMS Puzzle 1 (Very hard, difficulty rating 0.76)

5ud0ku 8

DON’T LET YOUR MEMES 6ud0ku 3

5 7

2 7

7 4

1 6

What present can you give to the woman who has everything? Antibiotics.

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Sat Aug 22 13:46:11 2015 GMT. Enjoy!

2 1

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Sat Aug 22 13:46:00 2015 GMT. Enjoy!

3 5

Hey, studente!

RAŠAI, MAKETUOJI, FOTOGRAFUOJI, O GAL TURI GERŲ IDĖJŲ? Studentiškas žurnalas „Njuspeipis” ieško naujų, kūrybiškų ir aktyvių narių. Siųsk savo laišką į redakcija@njuspeipis.lt, jame papasakok apie save, kuo norėtum prisidėti ir prisijunk prie mūsų komandos! Laukiam TAVĘS!