Njuspeipis #113, gruodis, 2015 by Njuspeipis

Njuspeipis #113 TIRAŽAS: 3000 VNT. ISSN 2029-1914

2015

GRUODIS

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

AMS STUDENTM A NEMOK AS

LAUKIA(MIAU!)SIAS METAS

#MĖNESIOPATARIMAS

1. KALĖDŲ IŠVAKARĖSE PRISIMENI, KAD VISGI ARTĖJA KALĖDOS.

SVEIKS, VIDAI! ŠIMTS METŲ

NEKIRST

2. LEKI NUSIKIRSTI EGLUTĖS, BET PO TO PRISIMENI, KAD TAIP NEGALIMA.

3. PAPUOŠI EGLUTĘ JOS NEKIRTĘS, VAKAROJI SU MIŠKO GYVŪNAIS.

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 04

LZO

////////////////

#VieningasStudentas2015, „Aš, Tu ir Muzika“

Į temą

Interviu

? Apklausa (NE)eilinės Kalėdos

LSS prezidentas P. Baltokas apie akademinį sąžiningumą Netikėta idėja, tapusi sėkmingu verslu

Fotoreportažas

Į temą

Kaip sušilti žiemą?

Ne savo studijų rogėse

15 16

LSS pristato

Kokia yra tikra akademinė bendruomenė šiandien?

Interviu su studentu Tekančios saulės šalyje

Paskutinis metų ir pirmasis žiemos mėnuo žada išties daug: šurmulį prekybos centruose beieškant dovanų, atsiskaitymus aukštosiose mokyklose, eglutės puošimą, imbierinių sausainių kepimą, buvimą su šeima, susitikimą su seniai matytais giminaičiais ar draugais... O kur dar krintantis sniegas, slidinėjimas bei besmegenių lipdymas! Kad veiklos gruodį neprailgtų, skaitykite „Njuspeipį“! Jame rasite patarimų žiemai, kalėdinį receptą, įdomių bei šmaikščių straipsnių bei sužinosite, kaip neįprastai gali būti švenčiamos Kalėdos.

Jaukių, gražių bei įsimintinų švenčių!

Šilčiausi linkėjimai! Redaktorė, Saima Tūbaitė

Į temą

Mano (gal) asmeninis dienoraštis

#StudentuMaistas

Džedajus Vidas rekomenduoja

Kardamoniniai imbieriniai sausainiai

Trumpai apie įsikrovimo metodiką

Žiovulio Žudix

Skelbimai, sujunk taškus

Šį leidinį ﬁnansuoja:

Kontaktai

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas Fotografai Vaida Pilkytė info@njuspeipis.lt Ieva Karvelytė www.njuspeipis.lt Marius Grybauskas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Saima Tūbaitė saima.tubaite@gmail.com +370 69187469

Redaktorės pavaduotoja

Joana Adomavičiūtė joana.adomaviciute@ktu.edu

Maketavo

Tomas Liutvinas Joana Adomavičiūtė Ieva Povilauskaitė

Viršelio nuotrauka: Vaida Pilkytė

Draugai:

Žurnalistai/tekstų, turinio autoriai

Andrius Šliumba Kornelija Viečaitė Greta Vilkaitė Saima Tūbaitė Gabrielė Liaudanskaitė Gabrielė Šaulytė Eglė Kairytė Evelina Vaičikauskaitė Silvija Radzevičiūtė Ieva Povilauskaitė Žydrūnė Mačiukaitė

Rask „Njuspeipį“ kiekvieno mėnesio pradžioje:

KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolp. kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „Supremo“, „Mio“, „Coﬀee inn“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

AŠ, TU IR MUZIKA

Ar žinojai, kad šalia kavos puodelio netgi pačios slapčiausios mintys virsta žodžiais ar net dainomis? Jei ne – tuomet ateik ir įsitikink! Gruodžio 10 d., 19 val., Vero Coﬀee House (Kęstučio g. 70) Kauno technologijos universiteto (KTU) fakultetinė studentų atstovybė SHM įrodys, jog kava ir muzika – tai du patys šilčiausi deriniai, galintys praskaidrinti net ir niūriausią vakarą. Vis greičiau trumpėjant dienoms, o vakarams tampant vis tamsesniems ir nostalgiškesniems, neturėtume pamiršti, kaip reikia šypsotis ar džiuginti kitus savo gera nuotaika. Todėl jau antrus metus vyksiantis, alternatyvų neturintis renginys „Aš, Tu ir Muzika“ sukvies daugiau kaip 10 talentingų Lietuvos atlikėjų vien tam, kad sukurtų Jums nepamirštamą atmosferą. Mes garantuojame kvapnią kavą bei žmonių šypsenas. Šiemet beveik du kartus daugiau dalyvausiančių atlikėjų muzika bus nepamirštama ne tik lyriškomis, bet ir visiems gerai žinomomis dainomis.

SOCIALINĖ AKCIJA #VIENINGASSTUDENTAS2015 Tarptautinės studentų dienos proga, lapkričio 17 d. vyko socialinė akcija #VieningasStudentas2015. Akcijos metu visų Kauno aukštųjų mokyklų studentai sustojo į nenutrūkstamą grandinę nuo A. Mickevičiaus gatvės iki pat Laisvės alėjos pabaigos. Akcijos tikslas įrodyti, kad Kaunas – STUDENTIŠKIAUSIAS MIESTAS buvo pasiektas. Skaičiuojama, jog akcijoje dalyvavo apie 1000 studentų. Tiek akcijos organizatoriai, tiek dalyviai džiaugiasi pasiektu rezultatu ir tikisi kitais metais akciją pakartoti bei įtraukti dar daugiau studentų.

Ką veikti žiemą? į. Sukurti šventinių dainų grojarašt gniūžčių mūšį. Sudalyvauti arba inicijuoti sniego sniego senį. Daryti sniego angelus ir pastatyti Pagaliau išmokti pakuoti dovanas. Iškepti imbierinių sausainių. Padaryti filmų peržiūrų maratoną. (“lan party” – irgi variantas). lį arė vak ų dim žai lo sta kų jau gti Suren ja). Susipažinti su nepažįstamuoju(-ą Įšokti į didžiausią kiemo pusnį. ų. Džiovintis prie radiatoriaus. Kiaurai permirkti, iki sielos gelmi erti karšto šokolado. Pakviesti seniai matytą draugą išg gumi. Pačiuožinėti ant ledo po atviru dan ai iškritusio sniego. Ekstremaliai pasivažinėti ant švieži u. Tapti kieno nors slaptu Kalėdų seneli pokalbiais, apsiginklavus Leistis į ilgus pasivaikščiojimus su termosais karštų gėrimų. matytum pirmą kartą. Pažiūrėti „Vienas namuose“ taip, lyg endorių ir kasdien tramdyti Nusipirkti šokoladinį Advento kal pagundą. Juoktis. Nuoširdžiai.

Į temą

LSS PREZIDENTAS P. BALTOKAS APIE AKADEMINĮ SĄŽININGUMĄ Tęsiame akademinio nesąžiningumo prevenciją ir šį mėnesį kalbiname LSS prezidentą Paulių Baltoką. Būdamas studentų sąjungos galva, P. Baltokas kalba visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų vardu, išreikšdamas susirūpinimą dabartine situacija, studijavimo ir atsiskaitymų struktūra bei įvardydamas veiksnius, darančius įtaką akademiniam nesąžiningumui. Kas, jūsų nuomone yra akademinis sąžiningumas? Tai akademinis ar ne akademinis nusistatymas: kai tu lieki sąžiningas prieš save, tada lieki sąžiningas ir prieš aplinkinius. „Akademinis“ čia nėra esminis žodis, svarbiausias yra „sąžiningumas“. Kaip manote, ar įvestas 7 vidurkis turėtų įtakos akademiniam sąžiningumui? Žinoma, taip. Viskas eitų į blogąją pusę. Esmė, kad kartais mes sudarome socialines, akademines sąlygas, kurios priveda prie tam tikrų nesveikų iškrypimų. Gali būti, jog ateityje studentai griebsis „paruoštukų“ tik tam, kad turėtų tą 7 ir neprarastų vietos. Seime tai buvo argumentuota vieną kartą, tačiau atrodo, kad suvokimas ateis tik tada, kai problema dar labiau suintensyvės. Ar universitetas turėtų imtis priemonių akademiniam sąžiningumui mažinti? Pavyzdžiui, Europoje tikrai yra vietų, kur tokie atvejai palikti spręsti patiems studentams. Yra studentų etikos komisija, kuri pati sprendžia, ką su tokiu studentu daryti: palikti, išmesti, nubausti, 06

kokią nuobaudos priemonę pritaikyti. Lietuvoje iki to dar pakankamai toli, bet be jokios abejonės, jeigu mes sakome, kad tai yra bėda, taisytina vieta, dėl to turėtų būti kažkokia sankcija. Jeigu jos nebus, vadinasi lieka tik gražūs žodžiai, kurie nieko nereiškia. Ar akademiniam sąžiningumui daro įtaką neapgalvotas pasirinkimas studijuoti aukštojoje mokykloje? Visų pirma, aš nemanau, kad skatinti stoti į aukštąją mokyklą yra blogai. Negerai yra tai, jog skatinama stoti į bet kokią aukštąją mokyklą. Kadangi stojant visi priimami tik pagal akademinius rezultatus – egzaminų balus, todėl manau, kad tai galėtų paskatinti akademinį nesąžiningumą brandos egzaminų metu. Ar reikia keisti sistemą ir pačių studentų suvokimą? Be jokios abejonės, kol į aukštąjį mokslą bus žiūrima kaip į laiko praleidimą, nuolaidų ar stipendijų gavimo šaltinį, tol tai neugdys studentų suvokimo apie sąžiningumo svarbą. Antras dalykas – atsiskaitymų forma. Be abejo, dabar galima naudotis įvairiomis internetinėmis sistemomis, su kurių pagalba dėstytojai gali matyti, ką studentas darė, ką rašė, kada buvo prisijungęs. Taip pat turėtų būti formuluojamos užduotys, kuriomis būtų klausiama ne kas yra kas, o kodėl yra vienaip ar kitaip. Mane labai supykdė vienas egzamino klausimas, net atsakyme parašiau „O kam tai rūpi?“. Tai buvo klausimas, kurį tiesiog galima rasti „Google“ paieškos sistemoje. Kada

mes prieiname prie tokių absurdiškų dalykų, tada ir atsiranda galimybė nusirašinėti. Jeigu priėmimai į aukštąsias mokyklas vyktų žodžiu, ar nemanote, kad atsirastų kita problema – kyšininkavimas? Seniau kyšių davimas žodinio priėmimo metu buvo labai didelė problema, būtent dėl šios priežasties šito buvo atsisakyta. Kaip bebūtų, bent nedidelę dalį stojamojo balo galėtų sudaryti pokalbis. Manau, esame pasiruošę po truputį judėti šia linkme. Neužtenka žinoti vien vardo ir pavardės studento, kuris yra priimamas į universitetą, reikia žinoti, koks jis yra žmogus. Tokių būdu lengviau išlaikyti kokybę. Ar tikite, kad kada nors visos mūsų iškeltos problemos sumažės arba visai išnyks? Manau, jog ateis laikas, kai šios problemos bus išspręstos. Teko šia tema kalbėti su užsieniečiais, jie nesupranta dviejų mūsų aukštojo mokslo problemų. Pirma, jie nesupranta, kas yra geras ir blogas studentas ir kaip įmanoma juos išskirstyti į tokias kategorijas. Antra problema – nusirašinėjimas. Jie teigia, jog tik su didesniu srautu studentų iš rytų Europos ir posovietinių šalių atsiranda ši problema. Kaip bebūtų, akademinis nesąžiningumas yra žymiai mažesnio masto dėl visuomenės požiūrio ir aukštojo mokslo sistemos. O Lietuvoje, net ir visiems būnant akademiškai sąžiningais, aukštojo mokslo kokybė nepakils, nes giliau slypi kitos, mažesnės problemos.

Greta Vilkaitė

TOP5

2014-ŲJŲ GERIAUSIEJI

Nuotraukos: imdb.com

NIGHTCRAWLER

Jei gatvėje pastebėję eismo įvykį ar kitą nelaimę praeinate jos neįamžinęs, tada net nepatikėsite, kokį aukso šaltinį jūs praleidžiate pro akis. Vagišius Lu Blūmas, slapta klausydamas policijos radijo pranešimų, vyksta į įvairias nelaimių vietas, o jose užfiksuotus kadrus pardavinėja žiniasklaidai. Tiesa, daugeliu atvejų pačiam fotožurnalistui tenka padaryti neįtikėtinai žiaurių dalykų siekiant išgauti kuo vertingesnį kadrą. Vis labiau Lu tampa didesniu savo srities profesionalu... Geriausios vietos: Dinamiškas siužetas ir įtampa.

BIRDMAN

Sena Holivudo žvaigždė, Riganas Tompsonas, niekaip neatsikrato kažkada suvaidinto Žmogaus-paukščio vaidmens. Aktorius išgyvena tikrą moralinį nuopuolį, dėl kurio jaučiasi visų užmirštas ir netalentingas. Susigrąžinti populiarumą Riganas bando naujame Brodvėjaus spektaklyje, kuriame susirinkę patys ekscentriškiausi ir nesukalbami aktoriai. Vaidmens kūrimą Riganui apsunkina ir keblūs santykiai su dukra. Ar aktoriui pavyks amžiams atsikratyti Žmogaus-paukščio prakeikimo? Geriausios vietos: Režisūra ir scenos nufilmuotos vienu kadru, nesibaigiančiu tarsi spektaklyje

THE GRAND BUDAPEST HOTEL

Vesas Andersonas tarytum ir toliau kuria pasakos įspūdį kine bei stebina žiūrovus itin estetiška režisūra. Šį kartą jis kviečia žiūrovus apsistoti prabangiame Budapešto viešbutyje, kupiname intrigų ir komiškų situacijų. Filme pasakojama istorija apie jauną durininką ir jo mokytoją Gustavą, linkusį į tarnybinius romanus. Viešbutyje netrūksta ir kriminalų, reikalaujančių didelio darbuotojų susitelkimo siekiant išlaikyti gerą vardą. Filmas pelnė 4 „Oskarus“, jame apstu garsių aktorių, puikios muzikos ir ironiškų dialogų. Geriausios vietos: Aleksandro Desplato garso takelis ir tarpukario kostiumai.

BOYHOOD

Tai subtili šeimos istorija, perteikta šešiamečio Meisono akimis ir trunkanti net 12 metų. Žiūrovai stebi augantį, tyrinėjantį ir pirmąsias problemas išgyvenantį žmogų. Šis pasakojimas, anaiptol, nėra tik dar viena šeimos drama su begale konfliktų ir nuspėjamu siužetu. Žiūrint filmą galima patiems pajausti lyg kažkas jame vaizduotų mūsų pačių gyvenimo akimirkas, kurios yra skaudžios, mielos ar sunkios, tačiau visada atpažįstamos ir svarbios. Geriausios vietos: Faktas, jog filmas kurtas 12 metų su tais pačiais aktoriais.

INTERSTELLAR

Įsivaizduokite, jog Žemei gresia pavojus, o žmonija jau nebeilgai galės čia gyventi. Gyvenamos vietos tenka ieškoti tolimose Visatos platybėse, bet šie rizikingi ieškojimai reikalauja nepaprastos drąsos ir trunka begalę metų. Ar išdrįstumėte palikti artimuosius dėl Žemės likimo? Filmų „Pradžia“, „Prestižas“, „Memento“ režisierius Kristoferis Nolanas atveria paslaptingą Visatos gelmę ir siūlo pafantazuoti, ką gi surastume išvykę kažkur už Paukščių tako? Geriausios vietos: Įspūdingi vaizdo efektai ir 07 netikėta filmo pabaiga.

Interviu NETIKĖTA IDĖJA, TAPUSI SĖKMINGU VERSLU Saima Tūbaitė

Jei turite nenešiojamų drabužių, avalynės ar aksesuarų, visada juos galite kam nors atiduoti, paaukoti... Tačiau dabar dalis žmonių rūbus nufotografuoja, įkelia į vieną šaunų internetinį puslapį ir tokiu būdu jais mainosi, parduoda. Jūs nesuklysite pagalvoję, kad kalba sukasi apie drabužių mainų platformą „Vinted“. Šis alternatyvų neturintis projektas išsiplėtė Lietuvoje, o vėliau ir 7 užsienio valstybėse. Idėjos autorė ir „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė šįkart dalijasi mintimis ne tik apie projektą, jo atsiradimo priežastis ar išskirtinę darbinę atmosferą biure, bet ir apie šventes, studijas, savo požiūrį bei laisvalaikį. Su kuo Jums asocijuojasi gruodžio Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigėte mėnuo? Su viltimi, kad per Kūčias bus sniego. kultūros vadybos studijas, vėliau studijavote Vilniaus dailės Papasakokite apie savo Kalėdas akademijoje, taip pat ISM Executive vaikystėje, kuo jos buvo ypatingos? School. Kokias patirtis Jums suteikė šiose aukštosiose Kalėdos mūsų šeimoje niekada studijos nebuvo labai svarbi šventė. Pati mokyklose? Sakyčiau, kad davė ne patirtį, o svarbiausia diena – Kūčios, kai susirenka visa šeima. Kadangi mūsų mąstymo būdą. Iš mokyklos buvau šeima išsibarsčiusi tarp Vilniaus ir išmokusi mokytis tam, kad gerai Kauno, matomės gana retai. Tad Kūčios išlaikyčiau egzaminus. Universitetuose yra ta šventa diena, kai visi susitinkame pradėjau plačiau matyti pasaulį. Būtent bei būname iki vidurnakčio kartu. Ir studijų metais suformulavau savo dovanas visada išvyniojame ne Kalėdų vertybes, pažiūras. Kaip labiausiai rytą, o po Kūčių vakarienės. Tad vaikystę mąstymą pakeitusius dalykus prisimenu kaip tą dieną, kai grįžę po įvardinčiau sociologiją, ﬁlosoﬁją ir antropologiją. Kadangi šeimos vakarienės, sėsdavome prie kultūrinę kalėdinės eglutės ir žiūrėdavome, kas ką stodama į bakalauro studijų programą gavo dovanų. Taip pat laukdavome nežinojau, ką norėjau veikti gyvenime, vidurnakčio, kada mūsų šuo Kultūros vadybos studijos man parodė pradėdavo „kalbėti“. įvairų spektrą sričių, kur norėčiau

ateityje gilinti savo žinias. Jei VU ir VDA studijavau labiau iš inercijos, tai stodama į ISM Executive School tiksliai žinojau, kad noriu pagilinti savo žinias rinkodaros srityje. Ir turiu pripažinti, kad tai buvo naudingiausios studijos iš visų trijų. Vien todėl, kad jau buvau įgijusi darbinės patirties ir turėjau labai didelę motyvaciją kuo daugiau žinių pritaikyti realybėje.

Pakalbėkime šiek tiek apie Jūsų veiklą. Kaip gimė idėja sukurti drabužių mainų projektą „Vinted“? Idėja gimė tada, kai krausčiausi iš Kauno į Vilnių studijuoti magistro studijų VDA. Kai reikėjo persivežti visus savo daiktus, supratau, kiek daug nebenešiojamų drabužių turiu. Dauguma jų buvo su etiketėmis arba dėvėti vos kelis kartus. Tada pagalvojau, žinoti, kad „Vinted“ padeda išreikšti save. kad turbūt ne viena aš turiu tokią Kiekvienas iš mūsų turi savo „vidinį aš“ ir nori jį ištransliuoti pasauliui (bent aš problemą. Matyt, neklydau. labai noriu). Aprangos stilius labai Veiklos pradžioje buvo daugiau stipriai parodo, kas tu esi, kas tau rūpi, palaikančių Jus ar į Jūsų verslą kuo tu gyveni. Ir aš labai džiaugiuosi, kad yra toks dalykas kaip „Vinted“, kuris žvelgiančių skeptiškai? Beveik visi žiūrėjo skeptiškai. Tiesa, leidžia tą iškomunikuoti išoriniam man ir Justui (kolegai, su kuriuo pasauliui. sukūrėme „Vinted“) nelabai rūpėjo kitų Jus supa kiek kitokia darbinė nuomonė, nes buvome per daug užsidegę savo idėja. Mes tikėjome už atmosfera: darbuotojus vadinate komandos nariais, beveik nėra visus kitus. hierarchijos, biure turite gyvūnų, Ir vis dėlto „Vinted“ išsiplėtė ne tik poilsio zonų. Kaip pavyko visa tai Lietuvoje, bet ir užsienyje: JAV, sukurti? Visa tai pavyko padaryti dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir kuriame aplinką, kurioje patys norime Be to, norint įgyvendinti Čekijoje. Kokios priežastys tai lėmė? dirbti. Lietuvoje, Vokietijoje, Čekijoje portalai gimė atsitiktinai. Pagrindinė priežastis – sutikome pažįstamų, kuriems labai patiko idėja ir jie sutiko savanoriškai vystyti portalus tose šalyse be jokio atlygio. Smagiausia, kad šitie portalai labai greitai užaugo su beveik nuliniu biudžetu. Kitose šalyse (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje) startavome žinodami, kad tai labai svarbios rinkos ir įrodę, kad užaugę jose, galėsime plėstis bet kurioje kitoje šalyje. Koks jausmas žinoti, jog savo darbu ne tik realizuojate save, bet ir padedate žmonėms – parduoti ar atiduoti nenešiojamą daiktą, įsigyti naują, apsimainyti? Labai malonus. Tiesa, man asmeniškai daug malonesnis jausmas

pasaulio užkariavimo planą, tau reikia pastiprinimo – ambicingų ir aistringų žmonių. „Vinted“ būtų niekas be mūsų narių ir be komandos, kuri kuria šį projektą. Ko reikia žmogui, norinčiam sukurti gerą verslą ar produktą: labai geros idėjos, užsispyrimo, įdėti daug darbo ar sėkmės? Manau, reikia visko po truputį. Kad ir kokią gerą idėją turėsi, jei neįdėsi darbo, nieko nebus. Tuo tarpu jei įdėsi daug darbo, tai ir neoriginali idėja gali būti sėkminga. Kokiais pagrindiniais principais vadovaujatės gyvenime? Mano pagrindinis principas yra gyventi taip, kad būčiau laiminga. Laimės sąvoka su kiekvienais metais vis pasikeičia, bet turbūt tai natūralus dalykas. Anksčiau galvojau, kad laimė yra tada, kai esi mylimas. Dabar galvoju, kad būti tik mylimam nebeužtenka. Norisi ne tik mylėti ir būti mylimam, bet ir realizuoti save, savo idėjas. Ar turite autoritetą? Neturiu. Mano autoritetai slypi kiekviename žmoguje po truputį. Todėl ir mėgstu bendrauti su kuo skirtingesniais žmonėmis, iš kurių pasiimu skirtingus požiūrius ir pasaulio matymą. Ką veikiate, kai nedirbate? Kokie Jūsų pomėgiai? Pomėgiai labai įvairūs. Anksčiau šokdavau. Dabar labiau vaikštau į visokius žygius. Kaip buvusi kultūros vadybininkė domiuosi įvairiais kultūriniais renginiais: teatru, muzika, šokiais ir pan. Ko palinkėtumėte studentams, kurių galvose nedrąsiai kirba įvairios idėjos? Žiūrėkite į viską paprasčiau ir tiesiog darykite.

Apklausa (NE)eilinės Kalėdos Eglė Kairytė

Kalėdos – stebuklų metas. Močiutės šiaudinė pastogė, stalas, lūžtantis nuo patiekalų įvairovės ir gardumo, šeima, Kalėdų eglutė, apsupta įvairiais raštais dabintomis dėžutėmis ir dovanų maišeliais, riebios pusnys už lango, sukeliančios kontrastą tarp lauko ir vidaus. Aplinkui – jaukumas, vaikų juokas, kartais apsireiškiantis dėdė, apsivilkęs Kalėdų senelio kostiumą ir... Ir nebūtinai tai yra tradiciška, gal kažkam kaip tik neįprasta? Ką žmonės veikia kitame pasaulio krašte ar visai čia pat, kur nors Lietuvoje per Kalėdas? Tokios mintys apninka mane kiekvienais metais atsisėdus prie šventinio stalo. Galiausiai mano paieškos privedė prie vaisingų rezultatų, kuriais dalinuosi ir su jumis.

Mingailė Medingytė, VU, Ekonomika, III kursas Miegojau ar ne?

Šv. Kalėdų išvakarėse klaidžiojau po Sacharos dykumą kartu su dviem kupranugariais ir pasiklydusiu estu. Nors kelias buvo gan smėlėtas ir klampus, kaip kad galima įsivaizduoti, mes labai nenuvargom, o priešingai – pokalbio metu įsikrovę ir užsidegę entuziazmu surasti oazę net pamiršome apie tradicinę Šv. Kalėdų šventę ir sumojome vietinius Maroko gyventojus pavaišinti cepelinais. Klausiate, kaip čia taip išėjo? Na, grįžusi namo po masinio kalėdinio apsipirkimo buvau labai pavargusi ir nusprendžiau pailsėti. Matyt, turiu gan lakią vaizduotę, ji mane visuomet įgrūda į kokią kuriozišką situaciją. Kaip jaučiausi situacijoje ir po to? Jaučiausi fantastiškai, juk ne kiekvieną dieną pasitaiko galimybė išgelbėti pasimetusį estuką ir grąžinti jį į kelią, ypač man – žmogui, kuris sugeba pasiklysti prekybos centre. Ką palinkėčiau skaitytojui? Drauguži, popietinis miegas yra nuostabus dalykas, niekad nepraleisk galimybės juo pasidžiaugti!

Justina Gerulaitytė, VDU, Atlikimo menas, III kursas

O buvo taip. Rašiau senoviškai – su plunksna ir tušu. Aprašiau viską, ką gero matau tame žmoguje, padėkojau už tai, kad jis šalia. Viską dariau kruopščiai bei nuoširdžiai. Džiaugiausi, kad taip paliečiau jų širdis ir nudžiuginau. Kam nepatiktų visa gera tiesa apie juos? Skaitytojams norėčiau palinkėti pamiršti internetą, pinigus, pykčius bei rūpesčius ir bent Kūčių vakare ar Kalėdų ryte būti visa savo esybe su brangiais žmonėmis, nes tai šeimos šventė ir jokie pinigai ar internetas jos niekada neatstos.

Jovita Valinčiūtė, VGTU, Įstaigų ﬁnansų valdymas, alumni

Australija?

Įsimintiniausios buvo 2013 metų Kalėdos. Sutikau jas laukiniame Pietų Australijos paplūdimyje su trimis draugais, su kuriais jau beveik mėnesį keliavome nuo Perto miesto iki Sidnėjaus. Kalėdos buvo visiškai kitoniškos. Kūčių vakaras paplūdimyje valgant ryžius be jokių kitų įmantrių patiekalų ir ankstyvas Kalėdų rytas spiginant į akis saulei, atsiveriant nuostabiam horizontui, o šalia – geriausių draugų kompanija. Tokiomis akimirkomis supranti, kas yra tikriausias Kalėdų stebuklas. Tai ne vaišėmis nukrautas stalas ir dovanos, o nuoširdūs pokalbiai su artimiausiais ir gamtos artumas. Kiekvienam linkiu patirti kažką panašaus, nes toks Kalėdų prisiminimas išliks ilgam.

Elena Augusta Victoria Reckewitz, Alytaus Šv. Benedikto gimnazija, 12 klasė Vokietijoje visai šilta Sunku ir pasakyti, kas yra neįprasta, o kas – nieko keista šiuolaikinėje visuomenėje. Man tokios Kalėdos, kokias švenčiame mano šeimoje, jau 17 metų yra tokios pačios, tradiciškos. Kiti sako niekuomet taip nešvenčiantys. Nors kartą prieš trejus metus Kūčias ir Kalėdas šventėme Vokietijoje. Tuomet buvo 18 laipsnių šilumos ir dar nebuvau ėjusi pasivaikščioti per Kalėdas be palto. Antrą Kalėdų dieną (per mano tėčio gimtadienį) susirinko 36 žmonės ir nors mūsų buvo TIKRAI DAUG (čia tik artimiausi giminės), buvo visiškai tylu ir ramu. Kartu dainavome, valgėme ir daug bendravome, kas, mano manymu, ir yra svarbiausia norint išsaugoti tvirtą ir darnią šeimą. Tad linkiu nepamiršti būti kartu!

Monika Intaitė, KTU, Tekstilės inžinerija, I kursas Meilė? Negirdėjau.

2012 metais Kalėdos buvo tikrai netradiciškos. Draugas pakvietė susitikti kavinėje ir pabūti kartu. Sėdėjome jaukioje vietoje – ant sofos, po laiptais. Kadangi buvo Kalėdos, jam padovanojau laišką ir kareiviškus žetonus. Net negaliu pasakyti tiksliai kaip pradėjome kalbėtis apie santykius ir... jis pasiūlė man draugauti! Na, o šios Kalėdos bus trejų metų draugystės sukaktis. Tad linkiu nepamiršti tikėtis netikėtumų!

Lukas Stumbra, KTU, Medienos inžinerija, III kursas

Pamiršti nereikia prisiminti. Kur kablelis? Praėjusių metų Šv. Kūčių tradicinis vakaras su artimaisiais man prasidėjo dar dieną. Labai norėjau pasidalinti šventine šiluma ne tik su artimais žmonėmis, todėl savo šeimai skyriau ypatingą dėmesį dar dieną, o vakarop su viena KTU studentų atstovybės nare vedami idėjos sėdome į automobilį ir išskubėjome pradžiuginti ir pasveikinti su šventėmis KTU fakultetų ir bendrabučių budėtojus. Pasirinkome būtent juos, nes šias šventes jie buvo priversti praleisti ne su artimaisiais, o dirbdami. Tad per daugiau nei 3 valandas su kolege aplankėme VISUS KTU bendrabučius ir fakultetus bei įteikėme kiekvienam budėtojui po kalėdinį kaktusą (kuris turėjo Kalėdų senelio kepurę bei priklijuotas akytes) ir kalėdaitį. Taip pat kiekvienam darbuotojui skyrėme po kelias minutes dėmesio, kas buvo retas reiškinys jų darbo vietoje tą dieną. Kaip taip sugalvojau? Šią idėją generavau jau seniai – tiesiog labai norėjau pasidalinti gerumu per šventes, kažkam jas padaryti gražesnes. Norėjosi susieti šį gestą su Universiteto bendruomene, būtent todėl ir pasirinkome budėtojus. Studentų atstovybėje šia idėja pasidalinau su komanda ir buvo labai šaunu, jog atsirado bendraminčių. Vykdant akciją apėmė labai keistas jausmas – sveikinant beveik kiekvieną darbuotoją pradžioje reikėjo įtikinti, jog mes nesusimaišėme ir atėjome būtent pas jį. Budėtojams tai buvo netikėta. Iš tiesų buvo smagu matyti šypsenas žmonių veiduose, o dar smagiau, jog tas šypsenas sugebėjo sukelti STUDENTAI. Įvykdžius tikslą apėmė pačios gražiausios emocijos, labai norėjosi visa tai kartoti ir kartoti. Nors tuo metu visą vakarą lijo ir buvome permirkę lietuje, mes sukūrėme teigiamą atmosferą – visi šypsojosi, džiaugėsi. Norėčiau pastebėti, kad atskirai po vieną mes esame tik pavieniai studentai, tačiau parodykime visuomenei, kokias dideles širdis mes turime ir keiskime ateitį KarTU!

Miela(-s) studente, tikiuosi, kad sužinojai, ką galima veikti per Kalėdas, kad jos būtų įsimintinos tiek tau, tiek tavo artimiesiems. Nebūtina keliauti į pasaulio kraštą, užkopti į aukščiausią viršukalnę, užtenka paprastumo. Nebijok būti atviras, padaryti tai, kas sušildytų širdį tau ir kitiems, suteiktų naują požiūrį ir tai, kas priverstų kitus, kartu ir tave patį nuoširdžiai nusišypsoti.

Fotoreportažas

Kaip sušilti žiemą? Ieva Karvelytė

Vaida Pilkytė

Indrė Stanevičiūtė

Jaukiai susiglausti.

Šypsotis ne tik lūpomis, bet ir akimis. 12

Pasilepinti gardžios kavos puodeliu.

Šiltai apsirengti.

Rasti šilumos šaltinį.

NE SAVO STUDIJŲ ROGĖSE Štai studijuoji pusmetį, metus, dvejus ir vis paburbi, kad studijos neįdomios, dėstytojai nesugeba sudominti... Tačiau ar kada pagalvojai, kad problema – ne studijos, o tai, kad tu esi ne ten, kur turėtum būti? Skamba pažįstamai? Šiame straipsnyje pasidalinsiu informacija, kaip galėtum pakeisti situaciją.

Ieva

Povilauskaitė Žinok, kad tu – ne pirmas ir, tikriausiai, ne paskutinis studentas, kuris nesijaučia studijuojantis savo srityje. Retas jaunas žmogus pažįsta save taip gerai, kad šimtu procentų galėtų pasakyti, kuo visą gyvenimą nori dirbti. Be to, studijų metu keitiesi kaip asmenybė, atrandi naujų sričių, kurios domina, tad ir ateites vizija gali keistis. Kaip tobulėti srityje, kurioje jauti, kad norėtum dirbti, net jei studijuoji ne ten? Vienas iš paprastesnių sprendimų, kaip tai padaryti – prisijungti Vaida Pilkytė prie įvairių organizacijų, kuriose galėtum išsiugdyti naujų įgūdžių, reikalingų tavo svajonių darbui. Tik nepatingėk „pagūglinti“ ir štai – tu jau po truputį žengi teisinga linkme. Jeigu manai „Hmm... Studijuoju, bet net neįsivaizduoju, kur norėčiau dirbti“, tad dabar pats laikas ieškoti gairių. Patarčiau pasikonsultuoti su specialistais: ar tai būtų psichologas, kuris padės atrasti asmenines savybes, ar dominančios specialybės profesionalas, ar tiesiog draugai, kurie galėtų patarti. Jeigu tikrai jauti, kad „Velnias, na, šios studijos tikrai ne man“ ir jau aiškiai matai save kitoje srityje – yra studijų programos keitimas. Studijų programos keitimo tvarka yra reglamentuota vienoda visoms aukštosioms mokykloms. Tad ką tu turėtum žinoti, jeigu manai, kad tai vienintelė išeitis? 1.Studijų programą gali keisti po pirmo semestro ir vėliau (t.y. ir antrame kurse), tik tuo atveju, jei neturi akademinių skolų. 2.Keisti studijų programą gali tik toje pačioje studijų srityje (iš socialinių mokslų gali pereiti tik į socialinius, bet ne į technologinius) nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinės, koleginės), tačiau gali keisti mokymo įstaigas (iš vieno universiteto pereiti į kitą). 3.Keičiant programą išlieka valstybinė studijų finansavimo dalis, tačiau jei naujosios studijų programos kaina yra didesnė už senąją, gali tekti savo lėšomis padengti šį skirtumą. 4.Prašymą pereiti turi pateikti ne mažiau kaip likus 10 dienų iki naujo semestro pradžios, kartu su studijų rezultatus patvirtinančiais dokumentais. Prieš pateikdamas – būtinai pasidomėk administracijoje, ar tave priims. 5.Aukštoji mokykla įskaito tavo išklausytus modulius atsižvelgdama į atitikimą pageidaujamos studijų programos moduliams. Turėk omenyje, kad tau teks atsiskaityti modulius, kurių tu neturėjai, tad gali laukti daug darbo! Kalbant apie studijų programas reikia paminėti dar keletą dalykų. Galbūt kada kilo mintis pasiimti akademinių atostogų ar sustabdyti studijas? Štai keli pastebėjimai, kuriuos turėtum žinoti. Prašymą akademinėms atostogoms geriausia pateikti semestro pradžioje, nes jeigu išeisi sesijos metu – grįžus teks sumokėti už kartojamus modulius, kurių įskaitos (už semestro užduotis) neturėjai, net jei studijuoji valstybės finansuojamoje vietoje. Norėdamas laikinai sustabdyti studijas tu prarandi valstybės finansuojamą vietą ir automatiškai grįžęs į semestro pradžią (net jei sustabdei sesijos metu) už likusius studijų programos modulius moki iš savo kišenės!

Tikiuosi, jog perskaitęs šią informaciją nepulsi keitinėti studijų programų kaip TV kanalų, bet šiek tiek pasirausęs savo mintyse, atpažinęs savo pomėgius ir gabumus bei paieškojęs informacijos apie svajonių darbą, rasi geriausią sau sprendimą ir jį įgyvendinsi.

LSS pristato

Kokia yra tikra akademinė bendruomenė šiandien?

Kornelija Viečaitė

Ieva Karvelytė

Ar pagalvojate kada nors, kas jums yra rimta, išsilavinusi akademinė bendruomenė ir tikros aukštosios mokslo įstaigos idealas? Mano pačios mintys prieš įstojant į universitetą daugiausia buvo įkvėptos Holivudo filmų ir idealistų bei romantikų rašytojų sukurtų pasaulių − po gigantiškais gluosniais begulintys studentai, skaitantys, pavyzdžiui, Džeimso Džoiso „Ulisą“. Taip pat kartais pagalvodavau apie filaretų ir filomatų draugijas, veikusias Lietuvoje: kova už nepriklausomybę, meną, saviraiškos laisvę man buvo tikrasis universiteto bendruomenės veidas. Kaip įsitikinau, realybė universitete yra kiek kitokia, visgi nė kiek ne niūresnė. Šiandien yra dvi rūšys studentų: tie, kurie tiesiog studentauja, t.y. mėgaujasi tuo, jog dar neturi finansinių, šeimyninių įsipareigojimų ir laiką leidžia linksmindamiesi ir tie, kurie dienas leidžia prie knygų ir kompiuterių ekranų. Šiuo straipsniu daugiau dėmesio norėčiau atkreipti į pastaruosius ir jų indėlį į universiteto bendruomenės kūrimą. Universiteto dalimi studentas yra ne tik todėl, kad lanko paskaitas, išmoksta rašyti rašto darbus, turinčius akademinius reikalavimus, ar įgyja mokslinį

laipsnį. Kiekvienas studentas yra akademinės bendruomenės narys. Aukštoji mokykla yra vieta, kur protingi, išsilavinę žmonės dalijasi savo sumanymais, mintimis, nuomonėmis. Universiteto akademinė aplinka siūlo tikrai daug − nuo paskaitų, studentų organizacijų iki laiko su dėstytojais neformalioje aplinkoje ar nemokamų renginių. Štai, pavyzdžiui, dėstytojai dažnai neprieštarauja susitikti su studentais už auditorijos ribų (kartais netgi kartu išlenkia bokalą alaus!) ar rengti neformalias paskaitas mažai entuziastingų studentų grupei. Studentų atstovybės ir organizacijos taip pat leidžia studentams įgyti patirties ir savarankiškumo, duoda galimybę atrasti ir ugdyti savo gebėjimus, stipriąsias savybes. Todėl svarbu išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia aukštoji mokykla, nes kiekvienam studentui, kaip akademinės bendruomenės nariui, yra daug pasirinkimų. Belieka surasti tokią veiklą, kuri džiugintų, ir į ją įsilieti! Norisi tikėti, kad tarp šiandieninių studentų yra tokių, kurie galvoja, jog neužtenka vien stovėti ant scenos su mantija ir laikyti rankoje aukštojo išsilavinimo diplomą. Tikrąjį išsilavinimą studentas įgyja ne vien sėdėdamas auditorijose, bet lankydamasis koncertuose, skaitydamas knygas ir kitaip domėdamasis įvairiomis meno

šakomis. Tai padeda tapti labiau išsilavinusiu, platesnių pažiūrų žmogumi. Studentų gerbiamas profesorius, buvęs europarlamentaras Leonidas Donskis dažnai pabrėžia, kad muzika, literatūra, teatras ir kitos meno formos yra neatskiriama išsilavinusio žmogaus dalis. Pats profesorius yra parašęs knygų apie paraleles literatūroje ir politikoje. Tad nepamirškime atstovauti studentus ne tik eilėse prie greitojo maisto užkandinių, bet ir Modigliani portretais, Kurto Vonneguto romanais ir Čaikovskio uvertiūra, Šopeno noktiurnais. Juk mažai kas taip skatina žmogų mąstyti kaip menas. O mąstantis, išsilavinęs studentas ir yra šiandieninės akademinės visuomenės atspindys. Nors šiandienos akademinė aplinka universitetuose galbūt ir nekvepia ﬁlomatų ir ﬁlaretų draugijomis, tačiau universitetas kaip gyvas organizmas atlieka savo paskirtį kaip platforma žinių, patirties bei saviugdos norintiems bei ieškantiems studentams. Tad savotiška pareiga krenta ant kiekvienos aukštosios mokyklos studento pečių – neleisti užgesti tam visada rusenančiam troškimui kiekvieną dieną pamatyti, pasiekti bei sužinoti vis daugiau ir daugiau. Todėl noriu palinkėti ryžto ir noro visiems, kurie skaito šį straipsnį. Belieka tik išnaudoti savo žinias ir jėgas bei kartu su kolegomis studentais nerti į širdžiai mielą veiklą! 15

Interviu su studentu Turbūt retas gali pasigirti, jog turėjo galimybę pasišnekučiuoti su žmogumi, vos prieš kelias dienas grįžusiu iš tolimosios Japonijos. Savo įspūdžiais bei vaizdais dalinasi Enrika Janavičiūtė, 2012 metais į Newcastle universiteto Japanese language and culture studijų programą įstojusi lietuvė, praėjusiais

Gabrielė Liaudanskaitė metais gyvenusi Tekančios saulės šalyje.

Kodėl pasirinkai Hirošimą? Ar nesibaiminai to lietuviško stereotipo apie miestą, kuris iškentė atominę bombą? Ką šiuo klausimu sakė tėvai? Rinkausi visų pirma dėl to, kad Hirošimoje mažiau užsieniečių. Kadangi važiavau mokytis kalbos, tai buvo labai svarbu. Net universitete mažai kas kalbėjo angliškai. Stereotipo ne tik nesibaiminau, bet iš dalies dėl jo ir rinkausi Hirošimą – miestą su istorija ir savotišku paveldu. Tėvai, tiesą sakant, visiškai nesirūpino, tai buvo mano pasirinkimas. Ar Hiroshima Shudo University pateisino lūkesčius? Ko tikėjaisi, palikusi Newcastle universitetą beveik metams? Lūkesčių, tiesą sakant, neturėjau. Nors net ir taip Shudo sugebėjo nustebinti – pirmomis dienomis atrodė, kad grįžome į mokyklą. Skambučiai į ir iš paskaitų, pietų pertrauka, eilės valgyklose. Paskaitos irgi buvo gerokai lengvesnės nei tikėjomės. Manėme, kad teks gana nemažai mokytis, o išėjo taip, kad mokslai liko tik fone, į universitetą važiuodavome susitikti su draugais. Ar patys japonai tikrai tokie uždari, šalti ir oficialūs, ypač užsieniečiams? Užsieniečiams japonai visai nėra šalti ir uždari, net atvirkščiai. Gatvėje dažnai užkalbina, mielai padeda, pardavėjos tiesiog apsalsta iš laimės, jei prabyli japoniškai. Teko svečiuotis kelių draugų šeimose: apipylė dovanomis ir maistu, išsiklausinėjo viską nuo ateities planų iki mėgstamiausio patiekalo ir tėvų profesijų. Iš dalies, žinoma, dėl to, kad japonams užsieniečiai yra egzotika,

tad tokie pasisvečiavimai būna metų atrakcija. Tarpusavyje japonai žymiai oficialesni dėl socialinės hierarchijos, kuri Japonijoje yra visur ir galioja visais gyvenimo atvejais. Bendraujant su užsieniečiais japonai tą hierarchiją mielai pamiršta. Japonijoje praleidai beveik 11 mėnesių – ar teko pakeliauti po pačią šalį, pamatyti ją įvairesniais rakursais skirtingais metų laikais? Keliauti beveik neteko, nes labiau norėjau pamatyti darbinę atmosferą Japonijoje ir išsiaiškinti, kokia dinamika šiuolaikinėse įmonėse. Metų laikai Japonijoje itin svarbūs ir jų nepražiopsosi net ir didmiestyje. Hirošimoje sniego nebuvo visą žiemą, išskyrus dvi nelemtas dienas, kai 2 cm sniego paralyžiavo eismą visame mieste. Vasarą visi keliauja prie jūros, nes karštis verčia iš kojų. Trumpai tariant, metų laikų ignoruoti Japonijoje neįmanoma, o ir nesinori. Švęsti metų laikus man buvo smagiau nei Kalėdas. Minėjai, jog važiavai į darbinę Japoniją – ar teko dirbti šalyje, pagarsėjusioje išaukštinama darbo kultūra? Dirbau daugiau nei mokiausi. Turėjau bent tris pastovius darbus (skamba baisiai, bet iš tiesų vienas darbas užimdavo ne daugiau kaip 8 valandas per mėnesį) ir kartas nuo karto atsirasdavo trumpalaikių. Mokiau suaugusius anglų kalbos “Mitsubishi Denki“ įmonėje ir bendruomenės centre (kažkas panašaus į kultūros namus Lietuvoje) bei dar vieną porą privačiai. Turbūt per metus nepavyko išvengti kuriozinių situacijų būnant užsieniete šalyje, kurioje beveik 99% gyventojų yra japonai.

Kas labiausiai įsiminė?

(ne)malonaus

Nesmagių situacijų buvo dvi rūšys: pirma – japonai, bandantys merginti užsienietę viduryje gatvės, ir draugiški kaimynai bare ar kavinėje, klausinėjantys mano vaikino, iš kur aš bei komentuojantys, kokia aš kawaii (miela). Pasakyti „ne“ Japonijoje – itin sunku, vadinasi atsikratyti kviečiančių į barus ir kavines yra problematiška. Dėl komentarų apie mano mielumą – tai visada būdavo japonai, klausiantys japono vaikino apie jo simpatišką užsienietę. Visgi smagių situacijų buvo daugiau: teko su drauge važiuoti į mažytį miestelį, kur užsieniečių nebuvo nė kvapo. Sėdint ant suoliuko prie senamiesčio pribėgo maždaug dvejų metų berniukas, bedė pirštu ir ėmė kažką aiškinti seneliui (vaikų kalbos nesuprantu nei japoniškai, nei lietuviškai). Senelis paaiškino jam, kad mes „atėjome iš televizoriaus“, ir paklausė, ar galima mus nufotografuoti. Berniukas visgi neišdrįso atsisėsti šalia, tad prisėdo ant laiptelių prie kojų ir nutaisė itin laimingą veidelį. Vėliau ėjome nusipirkti maisto į vieną iš nedaugelio parduotuvių miestelyje ir sutikome tą patį senelį, kuris, pasirodo, yra parduotuvės vadovas. Jis iš karto padarė nuotraukas ir atidavė mums. Kokie jausmai užplūdo, kai teko atsisveikinti? Gal jau planuoji kitą kelionę? Atsisveikinimas buvo kupinas ašarų. Kupinas daug ašarų. Japonijoje žmonės arba jaučiasi svetimi iki pat galo, arba ima jaustis geriau nei namuose. Planuoti nenoriu nieko, nes mano planai niekad neišsipildo. Bet šiuo metu žiūrinėju darbo galimybes Japonijoje.

TEKANČIOS SAULĖS ŠALYJE tekančios

Mano (gal) asmeninis dienoraštis Vaida Pilkytė

Tikriausiai visi jau seniai esate įsisukę į mokslo rutiną, bet ar kartais pagalvojate, kad gyvenimas didžiąja dalimi susideda iš pačių kvailiausių ir visiškai nereikšmingų akimirkų? Jeigu ne, tai ką tik priverčiau pagalvoti. Skaitydami žemiau suprasite, ką turiu omenyje ir, tikiuosi, įkvėpsiu jus prisiminti savąsias.

nutarėme nuvykti į miesto centrą palaikyti rinktinės. Kaip tikros lietuvės išgėrėme alaus, palaikėme komandą ir džiaugėmės pergale. Bet per mano

sena: nė bū Vidi

ehem blogas „gūglinimo“ žinias išėjo taip, kad joks autobusas nebevežė namo ir kadangi taupome pinigus, tai variantas pareiti naktį namo pasirodė priimtiniausia idėja. Nors tai buvo draugės pasiūlymas, tačiau man buvo patikėta saugoti visus pinigus (neduok, Dieve, jei apvogs). Kitaip tariant – „Ieva, jei ką, tu mirsi pirma“ (ačiūūū...). Pakeliui sutikome keletą įtartinų vaikinų su automobiliais sau naktį tamsiame kampe, kurie diskutavo apie, galbūt, krepšinį, bet mūsų (ne)patrauklumo lygis neužkliuvo. Šią kelionę namo vainikavo intensyviausias lipimas į Parodos kalną. Apibendrintai – 10 iš 10. Pakartočiau su daugiau draugų. Galbūt patarčiau pamėginti ir jums.

Kitą dieną turėjau dalyvauti paskaitose (žinote, krūva laboratorinių darbų, kurių laisvalaikiu atidirbinėti nesinori). Prieš keliaujant, kadangi gražūs, gerieji batai netiko, netgi apsvarsčiau galimybę pasiūlyti aukštosioms mokykloms naują rinkodaros kampaniją – „Universitetas – antri namai“ ir leisti panaudoti mano nuotrauką su vilnonėmis kojinėmis ir šlepetėmis paskaitoje (ne, realiai tai neįvyko, nes radau kitus batus). Viliojanti idėja pasirodė pasiskolinti iš prekybos centro vežimėlį ir būti visur juo pavežiojama. Būtų atrakcija man. Ir kitiems. Nors laiptai būtų ekstremalus iššūkis. Turėčiau pridurti, kad kambario draugės komentaras „O, tau pirštas tikrai lūžo“, privertė susimąstyti, ar aš tikrai atrodau tokia nepatikima. Pasak jos,

ja atrod uaci ot sit

: aip

Vūūūūū! Mano studentiškas ruduo prasidėjo visiškai smagiai – pirmą kartą gyvenime super sutvarkytas tvarkaraštis, kuris savaitgalį paverčia keturių dienų (dėkui, dekanate, dėkui, aš amžinai jus mylėsiu – t.y. iki šio semestro pabaigos). Vieną trečiadienio vakarą arba tiksliau, kai vyko krepšinio varžybos, spontaniškai su drauge

Tą patį savaitgalį man įvyko pati absurdiškiausia situacija gyvenime. Kaip manote – kokia? Duosiu užuominą – mažytis kojos pirštas ir sienos kampas. Na? Manau, kad atspėjote. Aš, tikriausiai užkerėta trolių fėjos, susilaužiau tą niekam tikusį, tik į kampus trankyti tinkamą (mintis iš įvykio vietos) pirštą. Susižinojusi, kur traumatologinis punktas, pradėjau „žaibišką“ žygį Kauno viešuoju transportu. Prie įėjimo malonus vyriškis man pasiūlė sėstis į vėžimėlį, pasižiūrėjau, ant jo buvo lapelis su užrašu „girtiems“. Ačiū, bet ne. Likusius 2 metrus iki registracijos stalo tiesiog nušlubavau. Pastebėjau, kad pusė žmonių irgi šlubavo (čia koks specialus susitarimas ar tiesiog laiminga diena

nelaimėliams?). Gavau tikrą medicininį patvirtinimą, kad pirštas lūžo. Vienintelė mintis – „Jūs juokaujate?“. Paklausiau gydytojo. Jis nejuokavo. Ir dar palaikė mane kvaila, kad uždaviau tokį klausimą... Nors, žinoma, iš mandagumo to neištarė garsiai.

Kartais

Ieva Povilauskaitė

normalūs žmonės į traumas reaguoja „Oooooo, Dieve!!!“, o ne: „Tai va, savaitgalį buvau traumatologiniame punkte, manau, kad lūžo pirštas“ bei paskui vos ne šlubuoja greičiau už einantį žmogų. Šį kartą tiek. Viliuosi, kad mano nereikšmingas autobiograﬁnis pasakojimas įkvėps jus prisiminti įvairias situacijas ir pasijuokti su draugais! Gyvenimas priklauso nuo požiūrio, tad geriau į viską žiūrėti pro humoro prizmę.

#StudentuMaistas KARDAMONINIAI IMBIERINIAI SAUSAINIAI Kokie aromatai užvaldo Jūsų virtuvę Advento laikotarpiu? Galbūt kažkur pintinės kamputy pūpso saldžiarūgštis pirmasis mandarinas, kurį bijote nulupti, mat kitaip užsinorėsite suvalgyti visą kalną? O gal po gerokai per anksti papuošta eglute slapstote kepintus riešutus, taip bandydami prisivilioti nykštukus ir kitokias dvasias? Mes namus pirmiausia apgaubiame jaukiu kalėdinių sausainių kvapu – išbandykite ir Jūs!

REIKĖS:

Gabrielė Liaudanskaitė

Kaina: ~ 4 €

• 250 g sviesto (arba margarino, tepaus riebalų mišinio); • 100 g cukraus pudros; • žiupsnelio druskos; • 1 citrinos nutarkuotos žievelės; • 3 arbatinių šaukštelių malto kardamono; • 2 arbatinių šaukštelių malto imbiero; • 2 kiaušinio trynių; • 350 g miltų (galima ir daugiau); • Tirpinto šokolado, cukraus pudros glazūros arba specialių priemonių dekoravimui.

PARUOŠIMAS: Sviestą (arba margariną, tepų riebalų mišinį) išsukti su cukraus pudra, įberti žiupsnelį druskos, nutarkuotą citrinos žievelę ir maltą kardamoną bei imbierą. Sumušti kiaušinio trynius (be baltymo!) ir įmaišyti miltus (galima įberti ir daugiau, sausainiai bus kietesni). Užminkius tešlą, apie 30 min. palaikyti šaldytuve. Ją iškočioti plonai, išspausti formelėmis. Kepti apie 15 min. 175 °C temperatūroje. Kai atvėsta, galima mirkyti glazūroje arba tirpintame šokolade, taip pat galima dekoruoti išpiešiant ar apibarstant pabarstukais.

PATARIMAI:

• Jei užminkysite kietesnę tešlą, tada sausainukus galima iškočioti plonesnius, jie bus trapesni. Jei tešla bus minkštesnė, galima kočioti storesnius lakštus ir sausainiai bus minkštesni. • Norėdami gyvūnų formos sausainiams suteikti šiek tiek šelmiškos dvasios, galite įstatyti gvazdikėlių „akytes“ – tereikia prieš kepimą į sausainius tinkamose vietose susmeigti gvazdikėlių galvutes. Iškepę šie sausainiai kvepės dar labiau. • Jeigu norėsite sausainiais puošti eglutę, vertėtų prieš kepant degtuku, dantų krapštuku ar bambukiniu iešmeliu pradurti skylutes – pro jas, kai sausainiai jau iškeps, galėsite praverti siūlą ar juostelę.

@innas_corner

@s.balseviciute

@agniau

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja

TRUMPAI APIE ĮSIKROVIMO METODIKĄ

Esamajam semestrui be paliovos bėgant ﬁnišo link, vis daugiau ir daugiau studentų susiduria su jau nebeatidėliotinų paskaitų reiškiniu. Kai galiausiai tos paskaitos, į kurias eiti atrodrė tiesiog netikslinga ir nenaudinga (ši diagnozė ypač dažna rytinėms paskaitoms), tampa nebeišvengiamos. Per didžias, neišpasakytas kančias šis laisvu graﬁku besimėgavęs jaunuolis ar jaunuolė turi pripažinti šiokią tokią „sistemos“ pergalę ir nustoti produktyviai nieko neveikti drybsant lovoje. Taip. Dabar reikalinga net tokia relikvija kaip žadintuvas, kuriam suskambus ryte primenama, kad dabar grojama daina anksčiau buvo viena mėgstamiausių, o dabar tapo nebepakenčiama. Lieka tik keikti save, padarius tokią

skaudžią klaidą gyvenime. Nors dabar bus apie ką papasakoti pokalbio su nepažįstamuoju metu. Greičiausiai jis nebus patyręs tokios pat nelaimės su žadintuvu. Taigi keltis anksti neužtenka, dažnas dar turi suspėti ir pavalgyti. Tai nėra lengva, kai iki autobuso atvykimo lieka penkios minutės, o studentas dar raukosi priešais veidrodį, stengdamas savo pavargusias akis pripratinti prie lempos šviesos. Tuo tarpu ši, rodos, šviečia stipriau nei popietinė rugpjūčio saulė, pažadinus studentą vidury laukų, į kuriuos jis velniai žino kaip iš sodybos pateko paryčiais. Gerai, taigi ilgiau nelaukiant – straipsnis apie galimus pusryčių variantus. Kas greičiausia, kas skaniausia ir ko užteks iki ilgosios pertraukos.

Kažkas, ką galima pavadinti normaliu patiekalu Taip, antraštė ilgoka ir paini, bet nesugalvojau, kaip kitaip parinkti žodžius, kurie dar tiksliau paaiškintų kas, po velnių, turima omeny. Rašydamas norėjau pasakyti, jog tai yra viskas, ką mes vadiname omletais, virtais kiaušiniais, kokiomis nors nuostabiomis salotomis ar klaidinančiai bei nostalgiškai pavadintomis virtomis tarybinėmis pieniškomis dešrelėmis. Kitaip tariant, maistas, kuriam paruošti reikia daugiau nei poros minučių be pasiruošimo iš vakaro (koks save gerbiantis studentas tai darytų?) ir nenumatyto laiko tarpo patiekalui galutinai „įsimesti“ skrandin. Dabar skamba taip, jog šis pasirinkimas yra ganėtinai prabangus, netgi pižoniškas. Iš dalies taip ir yra. Šis variantas beveik visų turimas omenyje iš vakaro, tačiau tokius pusryčius vis dėlto pasigamina retas, kadangi atsibudimas ryte studentui yra vienas labiausiai nenuspėjamų reiškinių gyvenime. Vieną rytą pabudus prieš suskambant pirmajam žadintuvui, kitą kartą nepadeda net ir trečias ar ketvirtas atsarginis variantas. Dėl to sotūs pusryčiai daugeliui tampa lyg legenda, savotiška mistika: visi apie juos žino ir kalba, tačiau niekas pats to nepatyrė. Jei visgi studentas sugeba vien neįtikėtinos sėkmės lydimas iškristi iš lovos ir išsvajotus pusryčius pasigamina, visi kiti gali tik pavydėdami žiūrėti iš nuošalės ir pritariamai linkčioti. „Šitas tikrai žino, ko nori iš gyvenimo“, – jie sau pagalvos.

Įvertinimas:

(Greičiausiai) labai skanu Sotu Tikrai užteks iki „ilgutės“ Trunka gaminimas Reikia išankstinio pasiruošimo

Sausi pusryčiai ir dribsniai

Įvertinimas:

Sako, kad sveika Skanu Netrunka pagaminti Pats tas skubančiam žmogui Kai kurie egzemplioriai turi tendenciją būti brangoki

Daugiausiai vaikams reklamuojami ir mažiausiai jų vartojami sausi pusryčiai visada ras sau vietos studento širdy (skrandyje). Lengvai ir netgi keliais galimais būdais paruošiami sausi pusryčiai ir yra rytinis studento gelbėtojas. Pagaliau atsiplėšus nuo lovos po pusę valandos trukusios žadintuvų simfonijos studentas suvokia nebeturįs tiek laiko, kiek planavo dar vakare. Dėl to tenka atsisakyti pilnesnio skrandžio ir stveriama už kartoninės dribsnių dėžutės – pusė jos turinio išpilama dubenin bei užpilama pienu. Žaibo greičiu pagaminti pusryčiai kiek prašviesina tamsų pirmojo žiemos mėnesio rytą ir įpučia žariją vilties, kad galbūt ši diena dar gali pagerėti. Gal ir užteks jėgų iki pietų pertraukos. Kadangi jau rašau apie dribsnius, greičiausiai verta paminėti, jog šie turi tendenciją teleportuotis. Tai tampa aišku, kai įvirtus į virtuvę ieškant dribsnių, randama tik tuščia kartoninė pakuotė, o pats gerumas dingo niekieno nepastebėtas. Tik vėliau studentas prisimena, kad užmigo juos kramsnodamas ir žiūrėdamas ﬁlmą. Tuo pačiu suvokia, kad kol kas verčiau būtų nežvelgti į lovos pusę, kur, paprastai kalbant, dribsniai išbyrėję laisvai.

-----Planas C----

Taip, tai antras pagal populiarumą variantas, visai kaip ir gyvenime. Optimistiškas planas A atrodo kaip bepročio sapalionės keliantis ryte, nors dar prieš einant miegoti buvo nutarta, jog tai nuostabus sumanymas. O šiuo atveju netgi dribsniams nelieka laiko. Tai yra kritinė situacija, kuri, deja, pasitaiko ganėtinai dažnai. Žadintuvui nustojus stengtis ir tik po „penkių minučių“ suvokus, kad rytas nebebus toks ramus kaip tikėtasi, studentas greitai turi mesti iš galvos visas mintis bei apmąstymus apie praėjusios nakties sapnus. Jis yra tik šiek tiek atsikėlęs, kad galėtų „nuzombiuoti“ iki virtuvės ir pamėgintų bent kokiu būdu išplėšti iš savo gelmių bent trupinėlį žvalumo. Taip, vienintelis variantas, likus dešimčiai minučių iki autobuso atvykimo ar paskaitos pradžios, yra kavos ar arbatos puodelis ir labai didelis kiekis

Įvertinimas:

Greičiausias variantas Galima ilgiau pamiegoti Nesuteikia beveik jokios energijos Paskaitos vidury prireiks į tualetą Tai net ne maistas, po velnių

siaubingai atletiško ir greito lakstymo po butą ar namus. Studentas suvokia nebeturįs ką prarasti ir galintis tik įrodyti sau, kad susiruošti galima ir greičiau nei per dešimt minučių. Po galais, tuo metu net nesijaučia esąs alkanas. Kokio velnio jis planavo keltis visa valanda anksčiau, jei ir dabar puikiai tvarkosi su ištikusia situacija? Vėlgi, paskaitoje neišbuvus net dešimties minučių, studentą apima agonija ir siaubingas suvokimas, kad jis yra velniškai alkanas ir labai nori miego. Vien tai trikdo susikaupimą, o nuolatinis dirstėlėjimas laikrodin laukiant pertraukos, kurios metu turės progą nusipirkti bent šokoladinį batonėlį iš automato, sudėtingą situaciją komplikuoja dar labiau. Šiuo metu studentas ir suvokia sulaukęs pačios sunkiausios paskaitos per visą šį nelemtą semestrą. Sėkmės ir stiprybės jam.

THIS IS FINE.

Testas Kur sutiksi

Naujus metus?

Vadovaujiesi šūkiu – „Nauji metai, nauji lapai“

Jau sudarei Naujų metų pasižadėjimų sąrašą, kurio planuoji laikytis bent 2 dienas.

Esi įsitikinęs, kad kažkas specialiai duoda tau migdomųjų, dėl kurių niekaip nepavyksta sulaukti vidurnakčio. Ir jau trečius metus iš eilės...

Dažniausiai į klausimą „Tai kur sutiksi Naujus?“ atsakai „O kaip manai, kas iš tikrųjų pastatė Egipto piramides? “

Svarstai, ką atneš ateinantys Beždžionės metai. Nerimauji, kad tai gali būti egzotiški išvaizdos pasikeitimai.

Namie

Lieki ištikimas tradicijoms ir užuot lakstęs gatvėje su fejerverkais, saugiai šventi namie. Čia tavęs laukia pats ištikimiausias Naujųjų metų komplektas: artimi draugai, balta mišrainė, grupės „Abba“ grojaraštis ir nesibaigiantys stalo žaidimai. Jauku, smagu ir įsimintina – argi gali būti geriau?

Šokių aikštelėje tave labiausiai užveda 90‘ųjų muzika.

Dar nezinai v

Žmogau, sulaužei sistemą! Tu toks neapsisprendęs, kad net suklaidinai patį testą. Ar tu sutiksi Naujuosius su draugais? Galbūt paskutinę minutę kur nors išvyksi? O gal būsi pakviestas į kokią neįprastą vietą? Nenusimink, juk ne be reikalo sakoma, jog geriausi dalykai įvyksta netikėtai. Patarimas ateičiai – 2017 metus pradėk planuoti jau šiandien...

Gyvenime dažniau renkiesi aktyvo nei pasyvo vaidmenį.

Nors daugelis ir nesutinka, širdyje jautiesi tikras pirotechnikos profesionalas. Greičiau paskelbtų akciją fejerverkams!

M i e s t o cent r e

Tau Naujieji metai – pati nuostabiausia šventė. Ją atšvęsti tikrai neužteks poros draugų ramioje aplinkoje. Tau reikia veiksmo, minios, daug garso ir šviesų. Todėl šiuos Naujuosius metus pasitiksi miesto šurmulyje, kur bus begalė fejerverkų ir linksmai nusiteikusių žmonių. Tik, žinoma, pasistenk nepatekti į per daug įsiaudrinusios minios verpetą. Visi žinome, kad didžioji laidos „Farai“ medžiagos dalis būna surinkta būtent iš čia.

T ol i nuo nam u

Norėdamas užsitikrinti sėkmę ateičiai, tu jau seniai suplanavai savo šventę. Esi pasiryžęs vykti paslidinėti, aplankyti tolimą šalį, kurioje nėra sniego arba nuvažiuoti į pajūrį. Tau svarbiausia – nuotykiai, įkvepiantys didiems darbams kitąmet. Sakoma – kaip Naujuosius sutiksi, tokie jie tau ir bus. Tad rinkis atidžiai!

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.53)

Skelbimai

5ud0ku 9

Dingo AK-47 šaunamasis ginklas, radusius prašome nebėgioti po Vilnių, pristatyti į artimiausią policijos nuovadą, atsilyginsime.

Jei Kalėdų senelio paprašysiu migdomųjų, ar tai labai blogai?

Organizuoju karpinių užsiėmimus. Vėliau jais puošime langus.

Išsiunčiau laišką Kalėdų seneliui, bet niekas neatrašė... Ir taip kiekvienais metais. Mūsų instruktoriai gerai išmano visus Lietuvos kelius ir keliukus, jiems puikiai žinomi visi pavojingiausi manevrai, visos avarines ir pavojingas situacijas sukeliančios priežastys. Kreipkitės į mus per ateinančias 24 valandas ir instruktorius asmeniškai įvažiuos į stotelę kartu su jumis jau pirmos pamokos metu. Kreiptis: PažadinkŽvėrį.lt (kursams privaloma turėti du dalykus: žvėrį ir intelekto trūkumą). Vykstu ieškoti nuotykių į Bostoną. Pirkčiau atliekamų kamštelių nuo butelių, konservų, maisto produktų (privalumas, jei produktai minimaliai radioaktyvūs). Taip pat praverstų vaistinėlės ir įvairi amunicija (mėgstu labiau lazerius, bet suksimės su tuo, ką turėsim), susitinkamie prie saugyklos #111, 2287 metais. Nežinojau, kas yra „stormtrooperiai“, ir dabar draugai su manimi nebekalba. Rengsiu „Star Trek“ ﬁlmų maratoną, kad daugiau nekiltų tokių klausimų, tik nežinau, nuo kurio geriausiai pradėti. Žinojot, kad spalio numeryje tarp 5 ir 22 puslapių buvo išslapstyta 10 voverių ir 9 gilės? Sveiki, draugai, aš esu profesionalus šperistas. Šįkart noriu pasidalinti patarimu: dėl gerokai lengvesnio gyvenimo koliokviumų metu patariu nusipirkti kokius nors džinsiukus iš turgaus, kurie turi kiek galima daugiau kišenių, ir su šiais džinsiukais pasirodyti tik tada, kai reikia ką nors atsiskaityti. Niekas nė neįtars, kad Jūs galite nebūti akademinio sąžiningumo pavyzdys! Kiek Doge Claus radote šiame numeryje?

Parašyk mums skelbimą, mes jį išspausdinsim!

fb.com/Njuspeipis

REPAS „Njuspeipis“ skirtas visiems ir visur. Rimtiems žmonėms – rimti patarimai. Visiems kinomanams – serialai ir ﬁlmai. Pasiūlysim organizaciją tiems, kurie nieko neveikia Ir pateiksim reportažą, kuriam žodžių nereikia. Pakalbinsim žmogų, kurį matęs kiekvienas, Atskleisim, kas dedas virtuvėj už sienos. Vidas apžvelgs dalykus, kurie visiems rūpi, Įspės, ką naudoti, o ką mesti į ugnį. Savo praeitį ir ateitį gali tik čia sužinoti, O kitame puslapyje – nusišypsoti. Sujungti taškus ir surašyti skaičius, Perverst naujausius, tikrus skelbimus. Viskas, ko reikia, kad įvyktų stebuklas – Tai švilpesį kad skleistų arbatinukas. Tuomet prisėdus jaukiai prie arbatos puodelio „Njuspeipį“ beskaitant galima laukti Kalėdų senelio.

9 6

Ką per Naujus?

3 7

4 2

8 8

Anekdotai

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Wed Nov 25 18:21:35 2015 GMT. Enjoy!

1 6 4

VAI DO KLIS

Vyksta egzaminas. Profesorius: – Klausimas penketui: kuo matuojama įtampa? – Klausimas ketvertui: kuo matuojama įtampa: a) voltmetru b) ampermetru? – Klausimas trejetui: ar tik ne voltmetru matuojama įtampa? *** Mokytojas: – Jūsų sūnus visiškai nesimoko geograﬁjos! – Nieko baisaus. Su mūsų pajamomis toli nenuvažiuosi.

DON’T LET YOUR MEMES

BE DREAMS

Sujunk taškus!

KONKURSAS „GERIAUSIA METŲ AKIMIRKA“ PRIZUS ĮSTEIGĖ

ĮAMŽINAI LINKSMĄ MOMENTĄ SU DRAUGAIS?

TURI NUOTRAUKĄ, KURI SUKELIA SMAGIAUSIUS PRISIMINIMUS?

ATSIŲSK SAVO GERIAUSIĄ AKIMIRKĄ EL. PAŠTU KONKURSAS@NJUSPEIPIS.LT IKI GRUODŽIO 15 D. IR TAPK VIENU IŠ TRIJŲ KONKURSO NUGALĖTOJŲ!