Infashion by Oksana Spritc

inFashion 2011 vasaris Nr.1

PRADÅ½IA

ISSN 2029-6150

Madam pareis vÄ&#x2014;liau

UĹžupio g. 11, Vilnius Mob. tel. +370 606 62 527

IMK. VARTYK.

NEŠKIS BET KUR.

ŠIS ŽURNALAS YRA

NEMOKAMAS.

i n FASHION

2011 m. V A S A R I S Nr.1 leidėjas: UAB „Domino leidyba“ redakcijos adresas: verslo centras „B7“, J.Basanavičiaus g. 7, Vilnius ISSN 2029-6150 tiražas: 5000 egz.

vyriausioji redaktorė: Gabrielė Vaitkutė/ g a b r i e l e@infashion.lt redaktorė: Jekaterina Merežnikova/ k a t i a@infashion.lt straipsnių autoriai: Kamilė Bartkutė, Oksana Denisenko, Agnė Mankutė, Deimantė Bulbenkaitė, Žybartas Čiurlys fotografai: Rūta Jankauskaitė, Neringa Rekašiūtė, Viktorija Mačkinytė savo indėliu prisidėjo: Morta Paulė, Simona Mužaitė, Karolina Kapustaitė, Papa Malick, Dovilė Pavalkytė, Kristė Stankevičiūtė, Vykintas Augilius, Paulius Gasiūnas, Aušra Osipavičiūtė, Algirdas Bakas, www.dualhead.lt taip pat straipsniuose naudotos nuotraukos iš scanpix ir corbis archyvų informaciją, publikuotą šiame leidinyje, galima naudoti tik gavus raštišką redakcijos sutikimą už reklamos turinį redakcija neatsako

reklama: Adomas Gustainis/ +37064898168 / r e k l a m a@infashion.lt spaudė: „Spaudos kontūrai “, Vakarinė g. 1, LT-14158, Pašilaičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav.

viršelio autoriai: Fotografė Rūta Jankauskaitė/ www.marla.lt Stilistė Morta Paulė Grimuotoja Simona Mužaitė Modelis Karolina Kapustaitė / MAJOR AMBER MODELS

www.ievospievos.lt

jau greitai

i n FASHION

Lietuvos mada

Gatvės mada

Užrašai

Mados žurnalų atsiradimas ir klestėjimas

Marla Singer: Pradžioje visada suvirpa širdis

The birth/gimimas

2011-ųjų tendencija – stereotipinės bibliotekininkės

įvaizdžio dalis?

Tendencijos

Dendiškumas – puošnumo suvokimas tada ir dabar

Tendencijos

Dienoraštis

Labanakt, mados industrija. Labas rytas, dizaineriai.

Tiesioginė transliacija iš Paryžiaus

***

Apie projektą

Corbis nuotr.

i n FASHION R E D A K C i J O S Å½ O D I S

Corbis nuotr.

Susidomėjote? Turbūt taip, jei jau laikote jį rankose. Aišku, gal tai lėmė ne susidomėjimas, o neturėjimas ką veikti. Bet kuriuo atveju norime sudominti. Pradžioje mažas testas: kiek mados žurnalų yra Lietuvoje? Kiek iš jų yra nemokamų? Švelniai tariant, mažuma. INFASHION – tos mažumos atstovas, prieš porą mėnesių gimęs mūsų galvose, o visai neseniai pagimdytas spaustuvėje, pradeda savo kelią. Dažnai paklausę: Nuo ko pradėti? gauname atsakymą: Nuo pradžių. Logiška. Todėl naują žurnalą ir pradedame nuo pradžių visomis prasmėmis: rašome apie pradžią, diskutuojame, klausinėjame apie ją, parodome

pradžių pradžią – gimimą ir mados pradžios miestą – Paryžių. Svarbiausia, kad pradžia būtų įdomi: juk apie tai, ar mums kas nors patinka ar ne, sprendžiame iš pirmų knygos puslapių, pirmų filmo ar dainos minučių, pirmų prisilietimų... Tikimės, kad pirmas kontaktas bus malonus, INFASHION santykių su Jumis pradžia bus lengva, neįpareigojanti ir sukels norą pratęsti pažintį.

Gabrielė, Katia

R E D A K C i J O S Ž O D I S i n FASHION

i n FASHION lietuvos mada

Visi žino, kad mados sostinė yra Paryžius. Arba Milanas. O gal Niujorkas? Irgi galimas variantas. Blogiausiu atveju – Londonas. O k ą žino apie V ilni ų? K ad tai n ė ra pasaulinė s mados sostin ė. Gal tai reiškia, kad mados čia išvis nėra? O jei yra, tai kokia ji? Savo mintimis apie Lietuvos madą pasidalino dviejų skirtingų kartų dizaineriai Giedrius Paulauskas ir Milda Čergelytė, vitrinų dekoratorė I nga ir vyrai , stereotipiškai laikomi atspariais mados v ė jams . Parengė Gabrielė Vaitkutė, Katia Merežnikova, Anasko

gIEDRIUS PAULAUSKAS DIZAINERIS

10 SU KUO JUMS ASOCIJUOJASI ŽODIS PRADŽIA?

NUO KO PRASIDĖJO JŪSŲ KELIAS Į MADĄ?

Man tai su niekuo nesiasocijuoja. Va, dabar, kai paklausėte, man šis žodis nieko ir nesako. Ta pradžia neaišku kada prasideda. Nėra taip, kad yra pradžia ir yra pabaiga – visada yra kažkoks tęstinumas. Man žodis pradžia neegzistuoja. Pradžia yra toks dalykas, į kurį reikia labai gilintis ir lįsti, o aš to nemėgstu. Yra daug etapų, nuo kurių kažkas prasideda, ta pradžia būna gera ir bloga. Neaiškus tas žodis – pradžia. Jis panašus į daiktą, į kurį pažiūri ir jis visiškai nedomina. Pasakodamas apie pačią pradžią, tu lyg įsipareigoji pasakyti ką nors, nupiešti ką nors rimto, nusistatyti rėmus ir taisyklingai viską daryti. Neaiški pradžia – jos nėra. Sakoma, kad geriau nepradėti. Nes jei pradėsi ir ta pradžia (pavadinkime tai taip) nesvarbu ko, pavyzdžiui, kolekcijos, kelionės ar gyvenimo su kitu žmogumi, bus negera, nelabai apie ją norėsi pasakoti. Gerai, jei pavyksta. O jei ne?

Čia vėl ta pradžia, ar ne? Mokiausi M.K.Čiurlionio mokykloje, ten studijavau tapybą, bandžiau stoti į Dailės akademiją, bet nepavyko: mokaisi mokaisi nuo pat vaikystės, paišai kažką, atvažiuoji specialiai iš Širvintų į Vilnių tapybos studijuoti ir staiga neįstoji. Tada teko mąstyti, ką daryti toliau. Pasirinkimas buvo toks: grafinis dizainas, plaukų kirpimas profkėje ir kaip tik tais metais aukštesniojoje buvo atidaryta Kostiumo dizaino katedra. O man rūbai nebuvo svetimas dalykas, tik to tada nesuvokiau. Man visą laiką buvo svarbu, kad derėtų marškiniai, kelnės, jų spalvos. Kai lankai studijas, tapai, tu nori nenori pasąmonėje išsiugdai tam tikrus derinius, spalvų, formų parinkimą. Tik vėliau supratau, kad man tai tikrai rūpėjo. Svarbu buvo, kad drabužiai būtų tvarkingi, švarūs. Mokėjau išsilyginti kelnių kantą arba marškinius, atsimenu, benderyje draugai atnešdavo, prašydavo padėti. Tad, manau, jau tada buvo užuomazgų.

dualhead.lt nuotr.

lietuvos mada i n FASHION

i n FASHION lietuvos mada

Pauliaus GasiĹŤno nuotraukos

Algirdo Bako nuotr.

Pauliaus GasiĹŤno nuotr.

lietuvos mada i n FASHION

Algirdo Bako nuotr.

i n FASHION lietuvos mada

Antras etapas buvo tada, kai studijavau konkrečiai kostiumo dizainą. Kiti pasakoja, kaip siuvo, o aš mamos siuvimo mašiną paėmiau tik tada, kai labai reikėjo prisiūti antsiuvą. Kai pradėjau mokytis, jokio suvokimo apie siuvimą, patį drabužių konstravimą, technologijas nebuvo. Aukštesniojoje viso to ir mokėmės, o kai jau pradedi išmanyti tuos techninius dalykus, supranti, kad galimybės yra neribotos. Gali pasiūti viską: paltą, kelnes...

Kitas etapas buvo, kai baigiau tą aukštesniąją ir maniau, kad būsiu dizaineris. Reikėjo eiti dirbti, tad variau į Ukmergės marškinių fabriką ir ten neilgą laiką dirbau konstruktoriumi. Tai buvo labai gera patirtis. O paskui buvo Dailės akademija. Aukštesniojoje mokė techninių dalykų, meno buvo, bet ne tiek daug. Akademijoje viskas perėjo į meninį lygmenį: kaip drabužį pateikti kaip kūrinį. Kodėl megztukas turi būti toks, o ne kitoks. Yra drabužis, yra kolekcija. Ir svarbu išsiaiškinti, koks jų tikslas: ar tik išreikšti save, ar pateikti drabužį taip, kad tai būtų meno kūrinys ir produktas vienu metu. Svarbu, kas nulėmė tokį dizainerio sprendimą: ruduo, karamelė ar dar kas. Ten jau buvo tas trečias etapas, kai pradedi suvokti, kam darai kolekciją, dėl ko. Pasirinkau vyrų madą, nes pats esu vyras ir man net anatomiškai vyrų mada yra suprantamesnė. Galiu nupiešti kokį tik nori moterišką drabužį, bet pajusti ar suvokti nesugebėčiau. Man neįdomūs dalykai, kurių nesuvokiu. Bet tai yra labai individualu. Paskutinis etapas, kai pristatai savo darbus publikai, t.y. podiumas, Mados infekcija. Čia jau tikrų tikriausia pradžia: kai dirbi, ką nors sugalvoji, kuri kolekciją... Iš tikrųjų mes dirbame dviese su žmona. Viską darome kartu, tariamės, nes vienam neįmanoma nieko padaryti. Jei nori kurti profesionaliai, tai turi būti sistema – žmonių grupė, kurioje diskutuojama. KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP LIETUVOS MADOS PRADININKĄ AR PRADININKUS? Čia vėl labai sunku. Jei žiūrėsim nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo... Šiemet Dailės akademijos Kostiumo dizaino katedrai sukanka

dvidešimt metų ir būtent pirmoji jos laida ir yra pradininkai: Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius, Seržas Gandžumianas, Ramunė Piekautaitė ir kiti. Galima sakyti, kad jie yra pradžia, besitęsianti iki šiol. Bet iš tikrųjų buvo begalė kitų žmonių, pradėjusių visa tai, pavyzdžiui, buvusios dėstytojos. Modelių namai irgi prisidėjo prie Lietuvos mados kūrimo, nes tai turbūt buvo vienintelė vieta, kur vykdavo drabužių-produktų pristatymai, susirinkimai. Ten būdavo priimami nutarimai: tokie švarkai eis į prekybą, o tokie – ne. Nebuvo tokių podiumų kaip dabar, bet vis dėlto šiokia tokia pradžia. O gal viskas prasidėjo prieškariu nuo akademinių, klasikinių dalykų ar net nuo Mindaugo laikų. Juk ir tada žmonės turėjo kažkuo rengtis, ir epocha atsispindėjo drabužiuose. AR PATYRĘ DIZAINERIAI LENGVAI ĮSILEIDŽIA Į SAVO RATĄ JAUNUOSIUS KŪRĖJUS? AR BIJOMA KONKURENCIJOS? Manau, kad nėra tokių dalykų kaip įsileidžia ir neįsileidžia. Jei žmogus dirba su mada, jis automatiškai prisideda prie to. Lietuvoje nėra labai didelės konkurencijos, bet mažoje šalyje be gilių mados šaknų ir išsivysčiusio mados intelekto jos ir negali būti daug. Konkurencija mūsų atveju gali būti tik teigiama: kuo daugiau žmonių kuria, tuo daugiau idėjų. Jeigu kiekvienas bijos konkurencijos, nėra ko ir kurti. Tai net nelogiška, nes, kad ir kiek tų kūrėjų būtų, kiekvienas atranda savo nišą, kelia savo tikslus. O JŪS ASMENIŠKAI AR PALAIKOTE PRADEDANČIUS DIZAINERIUS? SU KUO JIEMS TENKA SUSIDURTI? Aišku. Mados injekcija ir yra rengiama šiuo tikslu. Tik kad tų jaunų dizainerių nėra daug. Per Mados injekciją mes žiūrime taip: jei pamatai penkis modelius ir jų užtenka, nesinori pamatyti visos kolekcijos, vadinasi, kažkas nepavyko. Ta naujokų pradžia tikrai nėra lengva. Negalima sakyti, kad dabar lengviau negu kažkada. Seniau nebuvo daug informacijos iš užsienio

ir dėl to, kai atsirasdavo dizaineris, tai būdavo kažkas neįtikėtina, visi susidomėję jį stebėdavo. Dabar dizaineris Lietuvoje konkuruoja (nors gal tai netinkamas žodis) ne tik su lietuviais, bet ir su visu pasauliu. Nes informacijos pilna internete, drabužius gali atsisiųsti iš užsienio, blogiausiu atveju gali nuvažiuoti... Mada besidomintys žmonės turi daugiau galimybių, o dizaineriui vis sunkiau dirbti, tuo labiau pradėti. Kiekvienam žmogui pradėti ką nors naujo – iššūkis. Reikia daug investuoti į savo kolekciją, ypač jaunam žmogui. Mados verslas brangus. Gerai, jeigu dėdė arba tėtė turtingi. Bet jeigu ne, o tu labai nori kurti? Dažniausiai ir būna taip, kad kuria tie, kurie neturi daug pinigų, nes tie, kurie turi, dažnai neturi vidinės motyvacijos. O šiam darbui tikrai reikia motyvacijos. Tik atrodo, kad rezultatas smagus ir lengvai pasiekiamas – pereina modeliai podiumu per 10 minučių, ir viskas. Būna, kad po to pagiria, o būna, kad ir suvaro. Labai mažai kas įsigilina, kiek energijos reikalauja pati idėja ir darbas. MADOS ŽURNALAI SKATINA KŪRYBIŠKUMĄ AR KURIA STEREOTIPUS?

dualhead.lt nuotr.

Nelabai ką galiu pasakyti apie mados žurnalus. Gal juos priskirčiau prie gyvenimo būdo žurnalų, kurie norėtų būti madingi. Bet jiems neišeina. Neseniai varčiau vieną iš tokių, bet negaliu net

pasakyti kada, nes man jie neįdomūs ir nieko neskatina. Bet šiaip ne nuo žurnalų reikia pradėti, o nuo to, kad yra labai mažai žmonių, mokančių rašyti apie madą, analizuoti kolekcijas. Jeigu mes, tarkime, pristatome kolekciją, o žiniasklaidoje pasirodo toks pranešimas: Buvo daug džinso, kolekcija skirta drąsiems vyrams, – tai kas čia? Tu dirbai, sukūrei kolekciją, suteikei jai kažkokią prasmę, o mados žurnalistas-kritikas turėtų suvokti, interpretuoti, analizuoti tai, ką pamato ant podiumo. Geras žurnalistas, dirbantis mados sferoje, turi išmanyti mados istoriją, kad galėtų ja naudotis, nes dažniausiai dizaineriai remiasi tam tikrais laikotarpiais ar jų detalėmis. Dirbdami jie turi keletą atramos taškų, ir vienas jų – istorija. Pas mus kažkodėl manoma, kad žmogui nebus įdomu sužinoti, kaip ir kodėl kuria dizaineris, ir pamirštama, kad mados žurnalus skaito ja besidomintys žmonės, tie, kurie tuo gyvena. Nebūtina visiems jų skaityti, juk ne visi skaito sporto, ekonomikos ar politikos žurnalus. Bet jei mada įeina į žmogaus interesų sferą, automatiškai jam įdomu suprasti, ką dizaineris norėjo pasakyti. Žurnaluose daug negatyvo. Lietuvos dizaineriai dažnai kaltinami kopijavimu, nes gyvuoja nuomonė, ką gero gali sukurti lietuvis? Čia jau turbūt tautos bruožas. Dėl to mažai rašoma apie Lietuvos dizainerius. Mumis domimasi tik tada, kai vyksta Mados infekcija, o mes kuriame visus metus.

lietuvos mada i n FASHION

i n FASHION L I E T U V O S M A D A

milda čergelytė mados injekcijos 2010 finalo laimėtoja

SU KUO JUMS ASOCIJUOJASI ŽODIS PRADŽIA? Pradžia man – kaip nauji metai. Nekaltas kaip kūdikis reiškinys. Naujas baltas lapas, trokštantis ir maldaujantis jį nuspalvinti, prirašyti, o galbūt viską nubraukti, suglamžyti ir išmesti. Pradžia – kaip nauja meilė: pačioje pradžios pradžioje kvepia guminukais ir šokoladu. AR SKAUSMINGI PIRMIEJI ŽINGSNIAI DIDŽIOSIOS MADOS LINK?

Niekas nebuvo skaudu mano pirmuosiuose žingsniuose, nors ir nesiklostė viskas lyg pasakose. Viską vertinu lyg mažytį stebuklą, kad ir koks neprofesionalus ar kreivai pasiūtas jis būtų. Esu ir buvau šimtu procentų tikra tuo, ką noriu daryti savo gyvenime, tad pati pradžia gimė iš įkvėpimo ir kūrybinės laisvės troškimo. Tokie dalykai yra dovana, kurių žmonės kartais pavydi. Pavydėdami jie bando daryti įtaką, trukdo, bet man jau seniai neberūpi ir nebeskauda. KAIP Į PRADEDANČIŲJŲ KŪRYBĄ REAGUOJA PRIPAŽINTI MADOS DIZAINERIAI? AR JAUČIAMAS PALAIKYMAS, O GAL KAIP TIK ATVIRKŠČIAI? Nepaisau daugumos Lietuvos mados dizainerių nuomonės; vieni jų nosį krapšto per pristatymus, siekdami spaudos dėmesio, kiti įvertina jaunųjų dizainerių kūrybinį potencialą ir energiją. Galbūt kai kurie jų bijo būsimos konkurencijos, kai kurie tiesiog per mažai išprusę, kad suvoktų madą kaip meną. Arba ignoruoja šį faktą dėl to, jog tai niekada neduos pelno. Bet esu labai laiminga,

kad yra ir tikrų meistrų Lietuvoje, kurie man padeda ar įvertina. Taip pat labai džiaugiuosi laimėjusi Mados injekcijos konkursą, labai gražus ir objektyvus Sandros Straukaitės komentaras buvo reportaže. Bet čia vėlgi, kiekvienam ežere tiek dumblas, tiek vanduo. PIRMASIS SUKURTAS/PASIŪTAS DRABUŽIS. Pirmasis mano sukurtas drabužis buvo liemenė Barbei – iš stačiakampio formos atraižos iškirpau dvi skyles rankoms įkišti. LIETUVOS MADA: KOKIA JI? Kalbu nuoširdžiai: manau, kad daug žmonių labai ribotai mąsto. Dažniausiai jų ilgas mados tunelis, kuris trukdo aplinkui matyti, yra apdengtas kaspinais ar nėriniais, o tunelio gale šviečia Swarovski blizgučių Chanel logotipas. Londone, kuriame dabar esu, kiek lengviau su žmonėmis susikalbėti, nes jie daugiau visko matę, tad jų nestebina dalykai, kurie man atrodo normalūs madoje. Labai didžiuojuosi ir noriu pagirti visus jaunus kūrėjus ar iniciatorius, naujus žurnalus, dizainerius ir t.t., nes tik jūs esate viltis pakelti Lietuvos mados kultūros lygį. IŠ SERIJOS PASVAJOKIME: KAIP ĮSIVAIZDUOJATE MADOS ATEITĮ? Mada – nenuspėjamas dalykas: yra mada verslas ir mada menas. Tikiuosi, jog antrasis reiškinys dar išliks, arba jie kokiu nors stebuklingu būdu susidraugaus be didesnių kompromisų meno atžvilgiu.

Justino Vilučio nuotr.

L I E T U V O S M A D A i n FASHION

Nuotraukos iš Mados injekcijos 2010 - Visvaldo Morkevičiaus, Silvestria kolekcijos – Aušros Osipavičiūtės, Mados injekcijos 2009 – Pauliaus Gasiūno

i n FASHION L I E T U V O S M A D A

L I E T U V O S M A D A i n FASHION

i n FASHION L I E T U V O S M A D A

Inga Lukšaitė Vitrinų dekoratorė, tinklaraštininkė

SU KUO JUMS ASOCIJUOJASI ŽODIS PRADŽIA?

Kažkodėl pradžia man asocijuojasi su pirmais kartais. O juos aš mėgstu. Tiesą pasakius, esu nuo jų priklausoma... Pirmas bučinys. Pirma vasaros diena. Pirma kelionė. Pirma alga. Pirmas dvidešimt n-tasis gimtadienis. Pirma diena naujame darbe. Pirma vintažinė suknelė spintoje. Pirmas kosmonautiškas pasvajojimas apie taiką pasaulyje. Pirmas mėginimas iškepti kotletų. Pirmas traukinio vagonų skaičiavimas. Pirma tatuiruotė. Pirma diena, kai į lauką jau ne per šalta išeiti be striukės. Pirmos maudynės ežere. Pirmos mėlynos kojinės. Pirmas daugiau niekada. Kiekvieną kartą kraujas užverda vien dėl to, jog žinai, kad tai tik pradžia ir pirmų kartų bus. KAS JUMS YRA MADA? AR GALIMA BE JOS GYVENTI?

kia. Dėl to labai sunku apsispręsti ir išsirinkti vieną. Daugiausia mano spintoje yra vintage lobių. Dievinu vintažines suknytes, įdomius kirpimus, petukus, šukuosenas… Bet, tiesą pasakius, pati niekada negalėčiau nešioti vien šio stiliaus rūbų nuo galvos iki kojų. Labai nemėgstu atrodyti pernelyg mergaitiška. Moterys ir aukštakulniai man yra tobulas derinys! Alpstu kiekvieną kartą, kai pamatau įdomią panelę, strakaliojančią aukštakulniais Vilniaus gatve! Nors turiu nemažai smagių batukų aukštais kulnais, deja, aviu juos retai, nes tiek dėl būdo, tiek dėl dienotvarkės man tai visiškai netinka, nes nepatogu. LIETUVOS MADOS AUKOS VIS DAR LYGIUOJASI Į UŽSIENIO MADOS IKONAS, PODIUMUS IR T.T. KAIP MANOTE, KODĖL? AR, JŪSŲ NUOMONE, MADOS SITUACIJA LIETUVOJE GERĖJA?

Visada aprangą suvokiau kaip saviraiškos būdą. Nuo pat vaikystės iki dabar man tai yra savotiška žaidimo forma, į kurią niekada nežiūrėsiu pernelyg rimtai, o kaip tik – su šypsena. Nors spintos lūžta nuo drabužių, turbūt juos visus sudėjus kaina išeitų tokia, kiek kainuotų madingos panelės kojinės! Nemėgstu pirkti brangių rūbų, nes visiškai nemoku jų saugoti. O suknelių, atkapstytų už du litus, arba juokingų palaidinių, sijonukų ir panašių lobių po litą nekeisčiau turbūt net į Chanel suknelę. Mada yra velniškai brangus ir kartu nuobodus dalykas. Ir visiškai beatodairiškai ja sekantys žmonės man atrodo labai neįdomūs. Savitas stilius ir savęs ieškojimai – visai kas kita.

Natūralu, kad visi look book’ai, face hunter’iai, whowhatwear’ai daro įtaką. Tai gerai jau vien todėl, kad tai yra ieškojimai ir žmogaus investicija į save. Lietuvoje labai daug stilingų žmonių – užtenka išeiti į gatvę ar atsiversti lietuvių tinklaraštininkų puslapius, pavartyti žurnalus su didžiųjų miestų gatvėse pagautais laimikiais.

MĖGSTAMIAUSIAS MADOS ISTORIJOS LAIKOTARPIS. KODĖL?

KAIP ATRODO STILINGAS ŽMOGUS?

Absoliučiai visi laikotarpiai turi ką nors, kas trau-

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP LIETUVOS MADOS FENOMENĄ? Visos Lietuvos mados fenomeno įvardinti tikrai negalėčiau, nes neturiu televizoriaus, neklausau radijo ir neskaitau populiarių bulvarinių žurnalų.

Stilingas žmogus nebijo kurti, eksperimentuoti ir žaisti.

Nuotr. iĹĄ asmeninio Ingos archyvo

L I E T U V O S M A D A i n FASHION

i n FASHION L I E T U V O S M A D A

Justinas Grupės Freaks on Floor vokalistas

Ateities mada, mano nuomone, tikrai turėtų būti ekstravagantiškesnė nei dabar. Jei ir toliau turėsime tokius pavyzdžius kaip Lady Gaga ir gausybę kitų žvaigždžių, kurios ypač jaunimui diktuoja, kaip atrodyti, kad būtum madingas, manau, mada tikrai bus įdomi, alternatyvi, provokuojanti. O vaikščiosim visi, kaip norėsim: vieni nuogi, kiti – su įspūdingais apdarais, mėsos gabalais. Labiausiai viliuosi, kad nesusivyniosim į foliją!

Aleksandras Studentas

PASTEBITE, KAD VYRIŠKŲ DRABUŽIŲ PASIRINKIMAS LIETUVOJE MAŽESNIS NEI MOTERIŠKŲ? Mano nuomonė šiuo klausimu šiek tiek nutolsta nuo temos, bet: nesu didelis šopingo, fashion‘o ir glamūro fanatikas, bet kreipiu dėmesį į tai, kaip atrodo kiti. Ir negaliu nepastebėti, kad vaikinai vis daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai. Jie rodo didelę fantaziją ir išradingumą. Turiu omenyje tai, kad niekada nesijaučiau suvaržytas rinkdamasis drabužius vyrų skyriuose, ir nesidomėjau, koks kiekis drabužių vyrauja moteriškų drabužių skyriuose. Tačiau moterys mažiau išradingos. Turbūt tai dėl to, kad joms sunkiau įtikti? Kadangi kalbama apie vyriškus drabužius, manau, kad vaikinas turi rengtis, kaip priklauso vaikinui. Ir galiu pasakyti, kad jaučiuosi labai vyriškai vilkėdamas kostiumą, tik gaila, kad ne itin dažnai pavyksta jį dėvėti.

Nuotraukos iš asmeninių herojų archyvų

Linos Martinkėnaitės nuotr.

KOKIA BUS ATEITIES MADA? VAIKŠČIOSIM KAIP GAMTA SUKŪRĖ AR SUSIVYNIOSIM Į FOLIJĄ?

Ramojus Dėstytojas

SUTINKATE, KAD LIETUVOJE SPORTINIS KOSTIUMAS POPULIARESNIS UŽ KLASIKINĮ? KODĖL? Mūsų modernioje, kopijuojančioje ir mažai kuriančioje visuomenėje sportinis kostiumas vis dar reiškia aprangą, išmargintą juostelėmis ir neretai papuoštą tokiais aksesuarais kaip peilis, beisbolo lazda ir kepurė. Jis vis dar populiarus, nes tai patogi ir aiškią žinutę nešanti apranga. Paradoksalu, kai visada pasportuoti pasirengę šio sportinio kostiumo mėgėjai modernizuodamiesi rengiasi kitą sportinio kostiumo rūšį. Turiu omenyje klasikinio kostiumo sportinę versiją. Tai tiesiog laisvalaikiui pritaikyta klasika, dažnai dėvima su sportbačiais ar džinsinėmis kelnėmis. Grįžtant prie minties, kad vienus sportinius kostiumus keičia kiti, būtų galima įvardinti kaip sąmoningą maskuotę stengiantis išlikti sportininkais viduje ir pacituoti vienos dainos žodžius: Sometimes the clothes do not make the man (G. Michaelas, Freedom).

Martynas Buvęs vadybininkas ir būsimasis mokytojas

KAIP MANOTE, AR SKIRIASI MADA LIETUVOS (AR NET VILNIAUS) RAJONUOSE? Mada nesidominčiam žmogui sunku pasakyti, kas madinga, o kas jau pasenę. Sunku visada būti madingam pagal dabartines aukštosios mados nustatytas normas, o Lietuva ir nėra labai arti mados sostinių. Jei kalbama ne apie aukštąją madą, o apie stilių, tada taip, stilius, kuris vyrauja Vilniuje, tikrai skiriasi nuo Klaipėdos ar, tarkim, Šiaulių, jau nekalbant apie provinciją. Gal tai lemia sostinės statusas ir miesto įvaizdis, dėl kurio žmonės labiau rūpinasi savo išvaizda. Arba ne. Kalbant apie Vilniaus rajonus... Kiekviename mieste yra rajonų, kur renkasi vienokios ar kitokios socialinės grupės, nuo to taip pat priklauso to rajono stilius, tarkim, maroziškas ir t.t. Bet nedrįsčiau teigti, kad tame ar kitame rajone tik vienaip ar kitaip apsirengę civiliokai gyvena, o ir ne visi sostinės rajonai yra mano apkeliauti.

L I E T U V O S M A D A i n FASHION

i n FASHION gatv ė s mada

artūras

goda

Fotografavo Viktorija Mačkinytė

aura

justas

greta

inga

dovilÄ&#x2014;

karolis

gatv Ä&#x2014; s mada i n FASHION

i n FASHION U Ž R A Š A I

Apie madą madinga kalbėti, dar madingiau apie ją rašyti sėdint kavinėje ir geriant kavą iš vienkartinio puodelio. Tai ir darau: bandau atitikti stereotipus. Nes jie jau kiek sezonų iš eilės lieka ant bangos. Galėčiau išvardinti ne vieną ir ne du stereotipus, kuriais dauguma mūsų vadovaujasi asmeniniame, viešajame ir visuose kituose gyvenimuose, bet to nedarysiu. Vienas dažniausiai girdėtų stereotipų apie madą yra nuoširdus tikėjimas, kad tikra mada yra tik užsienyje, visi tikri dizaineriai gyvena už jūrų marių ir sienų, o normalių drabužių Lietuvoje rasti neįmanoma. Išgirdau tokį pokalbį jau minėtoje madingoje kavinėje ir man susidarė įspūdis, kad Lietuvoje gyvena ne tikri, o įsivaizduojami dizaineriai, kuo apsirengti mes nė vienas neturime, o mada išvis tėra kažkokia mitologinė būtybė. Argi taip iš tikrųjų yra? Pabandykime apžvelgti prielaidas, verčiančias ne vieną Lietuvos stileivą mąstyti, kad mada yra visur, tik ne čia.

1. Tinginystė. Tingime ieškoti mados apraiškų Lietuvoje, dėl to padarome išvadą, kad jų nėra. Giriamės, kad turime milijonus idėjų, bet tingime realizuoti bent vieną. Net nebandome pradėti – vis tiek tingėsime pabaigti. Mados tinklaraštininkai, be abejo, yra gana stipri jėga mados pasaulyje. Jie lyg ir labai entuziastingai pradeda įgyvendinti savo idėjas, kuria, rašo, fotografuoja... Ir, atrodytų, viskas būtų gražu ir puiku, tačiau anksčiau ar vėliau išlenda frazė: Apsiperku aš Londone (Mančesteryje/ Dubline ir t.t., ir pan.), nes Lietuvoje nieko doro nerasi. Klausimas: ar bent buvo ieškoma? 2. Kompleksai, manijos ir fobijos. Kalbu ne apie rimtus psichikos sutrikimus. Nors daugeliui stilingų Lietuvos piliečių miela ir smagu, kai kaimyno namas dega, to paties kaimyno nuomonė apie tai, kaip jie atrodo, tikrai svarbi. O kas atsitiks, jei jis neįvertins

Nuotraukos iš AFP/Scanpix, AP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvo

Mada Lietuvoje. Subjektyvi, labai subjektyvi nuomonė.

ar pažiūrės šiek tiek kitaip, nei tikimasi? Žlugimas, nuopuolis ir didžiulė gėda arba neapykanta ir karas iki gyvenimo pabaigos su tuo vargšu kaimynu, kuriam užteko drąsos išsakyti savo nuomonę. Savo nuomonės neturėjimas ir bandos jausmas labai dažnai virsta manija. Ryškus pavyzdys galėtų būti bet kokia šiek tiek labiau lietuviams patikusi tendencija, pavyzdžiui, žieminiai batai. Specialiai vengiu patikslinimų, juk kiekviena(s) puikiai žinote, ką turiu omenyje. Jei važiuodami visuomeniniu transportu atkreiptumėte dėmesį į savo pakeleivių (lytis šiuo atveju neturi jokios reikšmės) kojas, nustebtumėte, kiek vienodų kanopų porų pamatytumėte. Tokį individualumo praradimą drįsčiau vadinti manija.

gyvenimo meilė. Tai rašau, nenorėdama užgauti mūsų pripažintų ir nepripažintų dizainerių ir mados žurnalistų jausmų. Kodėl tai išvis rašau? Ogi todėl, kad jeigu populiariojoje žiniasklaidoje per keturias savaites pasirodo bent vienas straipsnis apie lietuvišką mados renginį, šį mėnesį galima laikyti išskirtiniu Lietuvos mados istorijoje. Aišku, būtų galima kaip visada visą kaltę suversti Kultūros ministerijai, mat nepalaiko, ir pasiskųsti finansiniais sunkumais. Be abejo, galima. Šia galimybe net pernelyg dažnai naudojamasi. Atkreipkime dėmesį į tai, kad visos kūrybinės industrijos egzistuoja tomis pačiomis sąlygomis, tačiau jaunųjų muzikantų organizuojamų renginių, pasirodymų ir parodų netrūksta.

3. Lietuvos mados industrijoje (kuri, pasak kai kurių piliečių, neegzistuoja) dirba mažai žmonių, kuriems mada yra oras, vanduo ir

4. Nėra mados muziejaus. Tai kurgi lavinti skonį, semtis įkvėpimo? Nejau akropoliuose ar gariūnuose? Nieko blogo nenoriu pasakyti apie šias apsipirkimo

U Ž R A Š A I i n FASHION

i n FASHION U Ž R A Š A I

vietas, laikausi nuomonės, kad visur galima rasti stiliaus perlų, tačiau nei mados istorija, nei madamenu ten nekvepia. Kaip kontrargumentas šiam trūkumui galėtų būti mados žurnalai, kurių Lietuvoje yra nemažai. Jie turėtų įkvėpti, skatinti kūrybiškumą... Visi jie būtent tai ir daro: vieni geriau, kiti blogiau. Tačiau ne paslaptis, kad geriau vieną kartą pamatyti ir paslapčiom nuo muziejaus darbuotojo pačiupinėti ką nors gyvai, pavyzdžiui, senovinį kostiumą ar legendinę mažą juodą suknelę, negu šimtą kartų perskaityti apie tai žurnale. 5. Lietuvos universitetai kažkodėl nelaiko mados mokslu, vertu dėmesio. Jaunuolis, besidominantis mados industrija ir norintis susieti su ja savo gyvenimą, neturi ypatingų pasirinkimo galimybių. Jis /ji gali studijuoti dizainą, fotografiją arba žurnalistiką. Žurnalistiką be prierašo mados,

fotografiją nuo a iki z, o kurgi tokie dalykai kaip mados istorija ar fashion promotion (net tokio lietuviško termino nėra)? Nemanau, kad tai tokio būtinumo profesijos kaip gydytojo ar mokytojo. Tačiau prisidėti prie kultūros, meno bei grožio išsaugojimo ir puoselėjimo jos galėtų. 6. Vyraujanti nuomonė, kad mada – tik moterims. Negalima nepastebėti, kad ši nuomonė pamažu užleidžia vietą platesniam mąstymui, tačiau vis dar išlieka gana stipri. Statistinio lietuvio mąstyme vyras – medžiotojas, turintis būti šiek tiek gražesnis už velnią, kaip byloja liaudies išmintis. Ką turėtų medžioti vyras XXI amžiuje, ta pati liaudies išmintis nepasako. Labiausiai įtikinamas atsakymas: moteris. Galbūt, tačiau mada ir grožiu besidominčios moterys baidosi vyrų, besirengiančių pagal principą kas papuola.

7. Lietuvos tekstilės pramonė orientuojasi į neaiškaus stiliaus gerbėją. Drabužiai, pasiūti Lietuvoje, nepasižymi originalumu, o jei ir žengia žingsnelį mados pasaulio link, tučtuojau pradedami importuoti. Atrodo, kad argumentų manyti, jog Lietuvos mados situacija nėra optimistiškai nuteikianti, pakanka. Kad ir kiek stengčiausi, nesugebėčiau jų nuginčyti. Stileivos, besidairantys į užsienio podiumus ir stiliumi dvelkiančias gatves, turi tvirtą pagrindą: mažiausiai septynias aukščiau išvardintas priežastis. Nei perdėtas optimizmas, nei pesimizmas mąstant ir kalbant apie mados pasaulį nėra gerai, tad rinkimės realistišką požiūrį: mada – tai, be ko egzistuoti galima, bet nepatartina. Be jos nežlugs valstybė, nemirs žmonės, neatsitiks nieko baisaus, tačiau gyvenimas pasidarys niūrus

ir nuobodokas. Taigi staigiai pulti taisyti mados situacijos Lietuvoje nereikia, nėra taip blogai, kaip galėtų būti, be to, skubant nieko gera neišeina. Žmonės, neabejingi madai, turi amžių amžius savitumui, stiliui ir grožio suvokimui ugdyti... Visos išdėstytos mintys gali atrodyti rūsčios, piktos, neargumentuotos ir – o tai liūdniausia – nevertos dėmesio. Jos yra hiperbolizuotos, nerekomenduojamos silpnos psichikos, linkusiems įsižeisti žmonėms. Jei tokių pažįstate, prašyčiau nerodyti jiems šio straipsnio, kad nesugadintų jiems nuotaikos visai dienai. Geriau nusiveskite juos į madingą kavinę, pavaišinkite kava iš vienkartinio puodelio ir supratingai išklausykite jų dejonių dėl to, kad tikra mada yra tik užsienyje. Katia Merežnikova

U Ž R A Š A I i n FASHION

i n FASHION mados istorija

Mados žurnalų atsiradimas ir klestėjimas

Oficialiai skelbiama, kad pirmosios mados užuomazgos atsirado XVII amžiuje. Tuomet iškilo noras išsiskirti, turtingieji norėjo pabrėžti savo mėlynąjį kraują – atskirti save nuo vidurinės ir tuo labiau nuo žemiausios klasės. Elitiniai asmenys drabužius siūdinosi pas geriausius siuvėjus ir savo ekstravagantiškais apdarais stebino svečius. Tokie motyvuoti ambicingų garbingųjų išsišokimai neretai sulaukdavo pripažinimo ir buvo drąsiai nusižiūrimi kitų ponų ir ponių. Taip sklido mada, formavosi jos autoritetai, kurių kompetencija buvo viešai pripažįstama. Būtina pabrėžti, jog mada – tai ne tik drabužiai, avalynė ir aksesuarai, tai mozaika, susidedanti iš daugelio dalių, tokių kaip interjero detalės, daiktai, muzika, teatras, architektūra, bendravimas ir net religija. Tam, kad madingi dalykai pasiektų kitus, reikėjo tarpininko. Jis buvo rastas – popierinis ir spausdintas. Pirmasis mados žurnalas Mercure

Galant, skirtas plačiai prancūzų auditorijai, buvo išleistas 1672 metais. Tai sukėlė tikrą revoliuciją! Jis supažindino su naujausiomis tendencijomis ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos gero skonio pamokų ištroškusius skaitytojus. Tuo laikotarpiu žurnaluose buvo daug iliustracijų, jos leido iš arčiau pažvelgti į to meto stilingą ir gražų žmogų, į sukurtą idealą, kurio siekė europiečiai. Jos puikiai atstojo dar nesukurtą fotografiją, kuri vėliau sukėlė dar didesnę sumaištį mados pasaulyje. Eskizai ir piešiniai buvo puikus paryžiečių dailininkų pasipelnymo šaltinis. Parduodami savo darbus mados žurnalams, jie gerai užsidirbo ir sukėlė dar didesnę susidomėjimo bangą dailės srityje. Paplitusi nuomonė, kad pirmieji tikri mados žurnalai atsirado tik XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Būtent tada pradėjo formuotis visa mados industrija, atsirado naujos idėjos ir vardai. Vienas garsiausių to meto žurnalų buvo prancūziškasis Galerie des modes et costumes Français, pradėtas leisti 1778 metais. XIX amžiuje situacija iš esmės pasikeitė. Didžiosios Europos gyventojų dalies pragyvenimo lygis buvo labai žemas, todėl mada laikėsi tik turtingųjų sąskaita. Amžiaus viduryje prasidėjo masinė aprangos gamyba. Tai buvo tikra revoliucija ir netikėtumas, žinant faktą, kad drabužiai amžių amžius buvo siūdinami individualiai tik po ilgų matavimų. Mados žurnalams devynioliktasis amžius

Nuotraukos iš Corbis archyvo

Ne paslaptis, kad mada daugelio žmonių gyvenime užima tikrai ne paskutinę vietą. Yra ir tokių, kurie patiria tokį stiprų jos poveikį, kad galima drąsiai teigti, jog mada – jų religija. Iš kur jie semiasi žinių apie tai, ką ši religija leidžia, draudžia, kaip baudžia? Iš mados žurnalų. Jie – lyg mados biblija, kurioje lengvai rasite visus atsakymus į savo klausimus. Tiesa, ne filosofinius, tačiau galinčius pagelbėti formuojant išorinį aš. Kada viso to prireikė? – klausiate Jūs. Daug anksčiau, nei Jūs manėte, – atsakau aš.

tapo aukso amžiumi, nes stilius ir estetika šiuo laikotarpiu pasidarė ypač svarbūs. Tuo metu labai išpopuliarėjo La Mode Illustrée, taip pat kurtas prancūzų. Jis buvo vienas svarbiausių ir aktualiausių to meto žurnalų, imponavo daugeliui mados gerbėjų ir buvo patrauklus masalas norintiems neatsilikti nuo naujų mados tendencijų. Tiesa, apie La Mode Illustrée žinoma ne tiek ir daug. Žurnalas buvo leidžiamas kiekvieną sekmadienį, o jo puslapiai plyšo nuo iliustracijų gausos ir Viktorijos laikų mados. Įdomiausia, jog jau tuomet buvo sudarinėjami vadinamieji must-have sąrašai. XIX amžiaus pabaigoje atsirado fotografija, kuri

labai lėtai stūmė lauk pieštus modelius ir sunkiai įsitvirtino mados pasaulyje kaip nauja jos dalis. Dauguma vis dar manė, kad pieštos iliustracijos geriau atspindi madą, leidžia įsigilinti į spalvą ir detales, nes fotografija dar tik žengė pirmuosius žingsnius, o apie ryškias, kokybiškas nuotraukas buvo galima tik pasvajoti. Didelis žingsnis į priekį buvo žengtas XX amžiaus pradžioje. Art Gout Beaute, ėjęs nuo 1920 iki 1935 metų, pasižymėjęs tikro ryškumo iliustracijomis, Vogue, L’Officiel de la couture ir Harper’s Bazaar, kurie puikiai žinomi šiomis dienomis, – tai tik dalis žurnalų, dienos šviesą išvydusių XX amžiuje.

mados istorija i n FASHION

i n FASHION mados istorija

Journal des Dames et des Modes, Gazette du Bon Ton ir mados specialistų numylėtasis Le Trait parisien taip pat sulaukė pripažinimo, tačiau egzistavo labai trumpai, jų veiklą greitai nutraukė pasaulį užklupęs karas. Jeigu manote, jog Lietuvoje tuomet moterys apie mados žurnalus nebuvo nė girdėjusios, labai klystate. Lietuvaitės nė kiek neatsiliko nuo mados, formavosi jų grožio samprata, rafinuotas stilius. Daugumą žurnalų buvo galima gauti per Lenkiją, čia jie atkeliaudavo iš Vakarų Europos. Ponios, norinčios būti madingos, skaitė Hollywood, Mc Call, Marie Claire ir Beyer Mode. Šiuose žurnaluose netrūko ne tik informacijos apie madą, bet ir apie namus, gyvūnus ar vaikus. Tai buvo nepakeičiami pagalbininkai lietuvaitėms, o spalvotos iliustracijos leido aiškiau įsigilinti į siūlomas naujoves ir suvokti tendencijas. Viena skaitytojoms kilusių problemų buvo kalbos barjeras. Tad dauguma tik peržvelgdavo iliustracijas ir iš jų semdavosi įkvėpimo. Kita bėda – didelė žurnalo kaina. Būtent ji kartais užverdavo duris į mados pasaulį ne tokiems turtingiems žmonėms. Socialiniai kontrastai buvo itin

ryškūs, tad klestėjo turtingosios ponios, kurioms nusipirkti prabangų prancūzišką žurnalą buvo vieni juokai. Egzistavo ir lietuviškieji mados žurnalai. Štai žurnalą Mados – siuvėjų menas galime vadinti reikšmingiausiu, nors jo leidyba truko labai neilgai. Be iliustracijų, jame buvo pateikiama ir brėžinukų bei įvairiausių pamokymų, kaip sužavėti aplinkinius, visokiausių iliustruotų nurodymų. Itin didelės sėkmės sulaukė ir Siuvėjų patarėjas, pradėtas leisti 1926 metais, tačiau šis J. Chmieliausko leidinys labiau buvo skirtas moterims, norinčioms pačioms ką nors pasisiūti ir taip išsiskirti iš minios. Mados žurnalai rinkoje įsitvirtino labai seniai, tačiau visa tai vyko pamažu, iš lėto. Dabar galime matyti puikų rezultatą, žurnalų leidybos naudą. Jie jau seniai nebėra deficitas ir, ko gero, juo netaps. Nors tikimybė, kad ateityje galėsime paliesti spausdinto žurnalo puslapius ar užuosti poligrafinių dažų kvapą tik muziejuje, išlieka. Agnė Mankutė

mados istorija i n FASHION

i n FASHION I N T E R V I U

Marla Singer: Pradžioje visada suvirpa širdis

Kaip pati save apibūdintum? Bet labai trumpai. Idealus būtų trijų žodžių apibūdinimas.

Kaip atsirado slapyvardis Marla Singer? Ar tai kaip nors susiję su knyga/filmu Fight Club?

Save kaip žmogų ar kaip fotografę?

Tai susiję, netgi labai. Kažkada dainavau. Iš pradžių grupėje, po to pradėjau dainuoti viena ir man prireikė vardo. To vardo aš niekaip nesugalvojau, bandžiau vadintis visaip: Rūta plius grupės pavadinimas ir pan. Bet kažkaip niekas nelipo. Vieną kartą buvome, man atrodo, kažkokiame vakarėlyje, priėjo toks linksmas įkaušęs vaikinas ir paklausė mano draugo: O ką tu veiki su Marla? Nebuvau mačiusi tada Fight Club ir man pasidarė įdomu, užsinorėjau pažiūrėti. Man patiko jos herojiškumas, pankiškumas, nerūpestingumas. Ir vardas gražus, tad pamaniau, kad jis galėtų man tikti.

Iš pradžių kaip žmogų, o po to jau kaip fotografę, jei šios dvi asmenybės labai skiriasi. Kaip žmogus aš esu labai išsiblaškiusi, greitai užsideganti, impulsyvi. Aš – Dvynys: arba degu, arba iš viso užgęstu. Mėgstu juoktis. Fotografė bandau būti rimtesnė nei esu, stengiuosi būti reikli pati sau, būti maksimalistė. Bandau būti originali, bet tai turbūt ne bruožas, o siekiamybė.

Nuotraukos iš asmeninio Rūtos archyvo

1999 metais pasirodė kultinis filmas Kovos klubas. 2008 metais – YouTube grupės Sheezzanova dainos Elegantiškai snigo vaizdo klipas. O 2010 metais Rūta Jankauskaitė laimėjo Pravdos naujokų apdovanojimą kaip geriausia metų fotografė. Kas bendra tarp šių įvykių? Atsakymas paprastas ir trumpas: Marla Singer. Tai ne tik Kovos klubo personažas, bet ir R.Jankauskaitės slapyvardis. Ji – fotografė, buvusi grupės Sheezzanova vokalist ė ir be galo maloni pašnekov ė .

I N T E R V I U i n FASHION

i n FASHION I N T E R V I U

Ar skaitei knygą, ar matei tik filmą? Skaičiau porą skyrių, bet taip ir nepabaigiau, knyga buvo internetinė. Nemėgstu skaityti kompiuteryje, taigi neperskaičiau visos. Ar domėjimasis mados fotografija – įgimta tavo savybė? Manau, kad tikrai taip. Tai įgimta savybė, nes fotografuoti pradėjau iš didelės aistros madai. Iš to noro prisiliesti prie mados ir atsirado fotografija. Niekada nenorėjau būti dizainerė, man labiau patikdavo kurti bendrą įvaizdį: aplinką, makiažą, judesius. Mada mane iki šiol smarkiai veikia. Visada stengiuosi pabrėžti, kad esu mados fotografė ir man mada yra pirminis dalykas – portretai ir visa kita jau eina po to.

O kada pradėjai tuo rimčiau užsiiminėti? Prieš trejus metus atsirado būtinybė pradėti fotografuoti. Mano tėtis labai daug fotografuodavo, bandė ir mane sudominti, bet nepavyko. Prieš keletą metų, kai atsirado grupė, kurioje dainavau, mums prireikė nuotraukų. Fotografuoti pasikviesdavome draugus fotografus ir dažnai tų fotosesijų režisierė būdavau aš. Vėliau pati įsigijau fotokamerą ir pradėjau praktikuotis. Per pirmas fotosesijas pati ir rengdavau, ir dažydavau. O kuo skiriasi mados fotografija nuo bet kokio kito fotografijos žanro? Manojoje mados fotografijoje labai daug režisūros, viskas būna parengta: aplinka, grimas, iš anksto

suderinti modelio drabužiai, apgalvota idėja, judesiai, netgi emocijos, išraiška. Paprastoje portretinėje fotografijoje (mados ir portretinės fotografijos žanrai yra šiek tiek panašūs) dažniausiai žmogus ir fotografuojamas toks, koks yra. O reportažas man turbūt pats nuobodžiausias fotografijos žanras. greitai pritapai prie mados pasaulio ir pripratai prie darbo su modeliais? Iš pradžių dažniausiai pozuodavo draugės, manekenes bijodavau kalbinti, nes nebūdavau tikra, ar fotosesija bus sėkminga. O nelabai norisi, kad žmogus aukotų savo laiką ir po to nusiviltų mano rezultatu. Dabar įgavus nemažai patirties šių problemų nebeliko. Mados pasaulio sąvoka Lietuvoje labai neapibrėžta,

bet man mados pasaulis – tai kūrėjai, dizaineriai, įvairūs menininkai, kurių kūryba be galo žaviuosi, na, o savęs vertinti ar kam nors priskirti dar negalėčiau, kol kas mėgaujuosi kiekviena galimybe dirbti su jais. Kalbėti apie manekenes man tikrai malonu, šiuo metu yra gal 4–5, kurios per fotografavimą tapo mano draugėmis ir visada man padeda. Jomis pasitikiu, žinau, kad gerai pozuos, ir dėl to labai džiugu. Koks yra tas kūrybinis procesas? Įsivaizduokime: gimsta idėja. Kas vyksta toliau? Pradžioje visada suvirpa širdis. Kai kyla idėja, galvoje prasideda didelis chaosas, mintys šokinėja, bet galų gale susidėlioja. Tada nusprendžiu, ko būtent reikia, kokių bruožų manekenė tiks.

I N T E R V I U i n FASHION

i n FASHION I N T E R V I U

Vėliau kalbinu stilistę. Po to suderinama data. Kai pagrindiniai dalykai jau aptarti, stilistė arba aš pati ruošiame medžiagas fotosesijai. Pavyzdžiui, viena fotosesija turėjo vykti miške, bet buvo 30 laipsnių šalčio. Gaila buvo manekenės, taigi teko savo bute padaryti tokį kampą-mišką iš šakų. Galų gale viską suderinus vyksta pati fotosesija, kuri dažniausiai trunka 2–3 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko užima pasiruošimas, dažymas ir pan. Kai viskas jau nufotografuota, nuotraukos redaguojamos. Užsiminei, kad tam tikroms fotosesijoms tinka tam tikri veido bruožai. koks yra tavo mėgstamiausias modelio tipažas? Būna labai skirtingai. Nėra taip, kad tai būtų vienas vienintelis tipažas. Man, pavyzdžiui, labai patinka išbalę veidai, balta oda, merginos beveik be antakių, bet jeigu sugalvočiau fotosesiją ir jai surengti prireiktų kitokio tipažo, tokio ir ieškočiau. Man svarbiausia yra idėja, pagal ją ieškau tinkamo veido. Nors vis tiek yra manekenių, kurias fotografuoti norisi visada. Kuo ypatinga Lietuvos mada? Ko jai trūksta, o gal atvirkščiai – ko joje per daug? Galėčiau išskirti ne vieną, ne du ir ne tris labai gerus dizainerius ir drabužių kūrėjus, kurie tikrai dirba nuostabiai. Jie ir yra man Lietuvos mada. Sunku sugalvoti, ko joje per daug, gerų mados pavyzdžių tiek nedaug, kad turbūt per daug joje yra tik neigiamų dalykų. O kaip apibūdintum savo aprangos stilių? Be ko negalėtum išeiti iš namų? Jau dvejus metus beveik nenešioju kelnių, o tik sijonus, labai mėgstu įdomias pėdkelnes, turiu jų daug, taigi niekada negalėčiau išeiti be sijono ar

suknelės. Nemėgstu labai atvirų drabužių, man patinka platūs, krintantys, laisvi, keistų formų. Kokioje pasaulio vietoje surengti fotosesiją?

svajoji

Tokių vietų yra labai daug: kiekviename žemyne norėčiau surengti po fotosesiją. Turbūt kol kas tokia vieta man yra Paryžius. Jei tokio dalyko kaip fotografija nebūtų, kuo užsiimtum? Būčiau filmų režisierė. O kodėl ne teatro? Filmai pasiekia didesnę žmonių auditoriją, yra matomesni ir labai artimi fotografijai. Koks didžiausias fotografo darbo trūkumas? Vis tiek turi būti kas nors, kas erzina, neduoda ramybės. Kartais labai išsenki ir netenki visų jėgų, tenka atiduoti visą save. Po fotosesijų tiesiog griūni į lovą. Prie minusų priskirčiau prarastus savaitgalius ir nemiegotas naktis. Kaip vertini naujų mados žurnalų atsiradimą Lietuvoje? Ar jie reikalingi? Manau, kad jie reikalingi, tačiau norėtųsi daugiau savitumo. Mados žurnalų Lietuvoje yra daug, tačiau visi jie beveik vienodi. Dažnai pastebiu, jog jie kopijuoja arba vienas kitą, arba užsieninius žurnalus. Trūksta autentiškumo. Padėkojusi Marlai už įdomų pokalbį, pamaniau, kad galbūt kai kam autentiškumo ir fantazijos trūksta, o štai R.Jankauskaitės vardas galėtų būti bet kurio iš šių žodžių sinonimas. Kalbino Katia Merežnikova

I N T E R V I U i n FASHION

The birth Fotografė - Rūta Jankauskaitė (www.marla.lt) Stilistė - Morta Paulė Grimuotoja - Simona Mužaitė Modelis - Karolina Kapustaitė (MAJOR AMBER MODELS)

i n FASHION T E N D E N C I J O S

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ši tendencija tapo stereotipinio bibliotekininkių ir sekretorių įvaizdžio dalimi

Pristatant kiekvieną naują tendenciją verta prisiminti, jog jai įkvėpimo semtasi iš praeities. Ne išimtis ir katės akių formos akiniai, išpopuliarėję dar dvidešimtojo amžiaus viduryje JAV, kai merginos avėjo užsegamus mary jane batelius, segėjo pūstus vadinamuosius pudelių sijonus, o plaukus raitė į žaismingas uodegėles. Nekeista, jog būtent tuomet šis akinių modelis ir išpopuliarėjo, – jo kraštus buvo galima dekoruoti pagal skonį, forma padėdavo akcentuoti purias to laikotarpio šukuosenas, suteikdavo mergaitiško žaismingumo. Kai šeštojo dešimtmečio pabaigoje ši tendencija JAV paauglėms kiek pabodo ir katės akių formos akiniai tapo stereotipinio bibliotekininkių ir sekretorių įvaizdžio dalimi, juos į mados viršūnę vėl už-

kėlė 1961 metais pasirodęs filmas Pusryčiai pas Tifanį su elegantiškąja aktore Audrey Hepburn. Viso filmo metu demonstravusi dizainerio Hubert’o de Givenchy kurtus apdarus, vieną mažą juodą suknelę ji pagyvino naujo modifikuoto modelio dideliais katės formos akiniais – šįkart jų forma buvo gerokai griežtesnė ir paprastesnė, o stiklai tamsinti. Šie akiniai ne tik grąžino didžiulį susidomėjimą modeliu, bet ir davė pagrindą būsimai septintojo dešimtmečio vidurio tendencijai – dideliems, pusę veido dengiantiems akiniams nuo saulės. Kaip ši tendencija grįžo ant podiumų? Būtų teisinga teigti, jog už šį griausmingą sugrįžimą galime dėkoti vėl išpopuliarėjusiai retro stilistikai, prikeltai populiaraus serialo Mad Men, kurio veiksmas vyksta septintojo dešimtmečio Niujorke. Itin tikslus serialo stilistų darbas ir pastangos atkurti laiko dvasią ne tik sužavėjo milijonus žiūrovų, bet ir įkvėpė ne vieną mados dizainerį ant podiumo grąžinti elegantišką biuro aprangą, moteriškas formas pabrėžiančius kostiumėlius. Taip pat reikėtų paminėti ir režisieriumi tapusio dizainerio Tomo Fordo šedevrą A Single Man. Perfekcionizmu garsėjantis T.Fordas pasistengė, jog 1962 metus vaizduojantis filmas taptų ne tik pasigėrėjimu akims ir estetizmo viršūne, bet ir nugludino net menkiausias detales, t.y. aktorių makiažą, tuomet madingą plaukų spalvą ir audinius. Įkvėptas septintojo dešimtmečio dvasios, ją amerikietis perteikė ir savo akinių kolekcijoje. Kas joje vyravo? Žinoma, katės akių formos akiniai!

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvų

Nors iki šiol dažnai sakoma, jog akys – sielos veidrodis, ne viena stilinga mados gerbėja vis dėlto yra linkusi jas slėpti po madingais akiniais. Turbūt daugelis prisimena prieš porą metų it cunamis gatves užplūdusią legendinio kompanijos Ray-Ban modelio Wayfarer bangą su juodais stiklais ir paauglius džiuginusiais spalvotais rėmeliais. Paskui pasidavėme ir per didelių užapvalintų kampų akinių rėmelių madai, kurios įkvėpimo šaltiniu tapo legendinė pirmoji JAV ponia Jacqueline Kennedy. Tačiau šiemet mados kūrėjai siūlo naują stiliaus išbandymą – katės akių (angl. cat eye) formos akinius, netikėtai sugrąžinančius į šeštojo ir septintojo dešimtmečių mados žurnalų puslapius. Ar išdrįsite pabandyti?

T E N D E N C I J O S i n FASHION

i n FASHION T E N D E N C I J O S

Pirmoji retro stiliaus banga per pasaulio dizainerių podiumus nusirito 2010-ųjų rudens kolekcijų pristatymų metu. Tokie kūrėjai kaip Miuccia Prada ar Marcas Jacobsas gerbėjus nustebino netikėtu 6-ojo dešimtmečio proveržiu savo kolekcijose, mados elitas ėjo iš proto dėl staiga pakitusių proporcijų (pabrėžtas liemuo, iškelta krūtinė, apvalūs klubai), o aksesuarų dizaineriai iškart susirūpino, ką vertėtų pasiūlyti stilingajai mados publikai. Prisiminę tradicinį kaimynų merginos įvaizdį iš šeštojo dešimtmečio, jie į privalu nusipirkti sąrašus sugrąžino siaurus dirželius, plaukų juostas ir katės akių formos akinius. Ypač daug dėmesio šis modelis sulaukė po perversmą sukėlusio Prada šou – garsiausius supermodelius sukvietusi dizainerė M.Prada žinojo, jog pristatymo nuotraukos patrauks mados gerbėjų dėmesį, tad žinomiausius pasaulio veidus puošę akiniai buvo akimirksniu išpirkti. Ši tendencija nesibaigė vien rudens sezonu. 2011 metų pavasario – vasaros mados savaitės metu dizaineriai vėl pradėjo eksperimentuoti su retro stiliumi. JAV mados legenda Tommy Hilfigeris savo kolekcijoje iš naujo atrado ryškių spalvų kontrastus ir minimalistines formas, o derinius užbaigdavo juodais smailėjančių kampų akiniais siaurais rėmeliais. Kiek kitaip šį akinių modelį derino maištingasis britų kūrėjas Gilesas Deaconas. Jo eklektiška ryškiaspalvė kolekcija, supynusi devintojo dešimtmečio ir sportinį stilius, katės akių formos akinius ryškiaspalviais rėmeliais pavertė tiesiog dar vienu ryškiu akcentu. Turbūt geriausiai retro dvasią atskleidė kitas britas Johnas Galliano, kuriantis Christian Dior mados namams Paryžiuje. Savo manekenes jis papuošė

įspūdingais dideliais akiniais nuo saulės kraujo raudonumo rėmeliais ir juodais stiklais. Christian Dior merginos, savo įvaizdžiu balansavusios tarp žavingų pin-up stiliaus viliokių ir modernių kurortų lankytojų, akinius nuo saulės pavertė tobulu ir nuo kolekcijos dvasios neatsiejamu aksesuaru – jie suteikė ryškumo, išraiškingumo, žaismingumo. Dar vienas įdomus variantas – modernizuoti katės akių formos akiniai, tokius pristatė Gucci mados namai. Daugumai mados gerbėjų turbūt žinomas populiarus drugelio sparnų akinių modelis platėjančiais kraštais. Gucci dizainerė italė Frida Giannini jį šiek tiek pakeitė žaisdama su proporcijomis ir pristatė kaip naujovišką katės akių modelį. Nors akiniai išties primena paprastus klasikinius juodus modelius, išradinga kūrėja sumanė pakeisti stiklus – jų spalva tarsi persilieja iš tamsiai mėlynos į juodą. Įdomiai modelį pakeitė ir jaunimo mados kūrėjas bei naujausias mados pasaulio numylėtinis amerikietis Alexanderis Wang’as – jo kolekcijos, pasižyminčios ekscentrišku sportiniu stiliumi ir netikėtais sprendimais, neseniai buvo papildytos ir akinių linija. Pagrindinis siluetas – vėlgi pakeistas katės akių modelis. Jį A.Wang’as sugriežtino suteikdamas kampuotumo, o viršutinius kampelius negailestingai ištempdamas į viršų. Rezultatas – kaukę primenantys akiniai nuo saulės. Katės akių formos akinių modelis ne tik grįžo į mados olimpą, bet ir sulaukė didžiulio dizainerių dėmesio. Puikiai tinkantis prie pavasariško stiliaus, jis galėtų papildyti tiek minimalistinį modernų, tiek ryškų retro stilių. Deimantė Bulbenkaitė

T E N D E N C I J O S i n FASHION

i n FASHION T E N D E N C I J O S

Naujas sijonas

(Chloe, Fendi, Yves Saint Laurent, Marc Jacobs)

Sijonų skyriuje pavasarį tikru lyderiu drąsiai galime vadinti ilgą, blauzdų vidurį siekiantį platų sijoną aukštu liemeniu. Šią tendenciją neabejotinai įkvėpė rudens kolekcijų pradėta retro stiliaus (šeštasis ir septintasis dešimtmečiai) banga, sulaukusi didžiulio dėmesio ir iš kritikų, ir iš mados

gerbėjų. Moteriškas formas paryškinantys sijonai pakluso tiek minimalizmui Fendi kolekcijoje, tiek romantiškoms Chloe dizainerės Hannah McGibbon idėjoms. Tokį drabužį siūloma derinti su paprasta marškinių tipo palaidine ir suveržti neutralios spalvos diržu.

Nuotraukos iš AFP/Scanpix, AP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvų

Nauja faktūra

(Dolce & Gabbana, Lanvin, Valentino, Bottega Veneta)

Tarsi pasakoje... Taip šį pavasarį turėtų jaustis kiekviena mados gerbėja, pasirinkusi vieną iš dviejų populiariausių sezono faktūrų. Pradėkime nuo amžinojo moterų palydovo šilko. Laikomas tikru prabangos bei komforto simboliu, šilkas šįkart tapo tikru dizainerių talkininku – ant podiumo šilkinėmis suknelėmis besiplaikstančios Lanvin, Bottega Veneta ir Alexander Wang manekenės žiū-

rovus privertė aikčioti iš susižavėjimo, nors patys kirpimai ir stebino paprastumu. Ne ką mažiau žavėjo ir nėriniai, matyti ant Chanel, Valentino bei Erdem podiumų. Atskleidę moters trapumą, bet palikę jos kūną paslaptingą, jie kuo puikiausiai tiko balerinos suknelės siluetui, korsetams, romantiškoms palaidinėms.

T E N D E N C I J O S i n FASHION

i n FASHION T E N D E N C I J O S

Naujos spalvos

(Celine, Gucci, Jil Sander, Prada)

Pavasarį mados kūrėjai siūlo pasitikti šiltomis ir išties moteriškomis spalvomis. Jei rudenį ir žiemą jaukumo suteikė sodrūs brangakmenių atspalviai, pavasarinės kolekcijos podiumus nušvietė skaisti balta, ryški oranžinė (šį sezoną populiariai vadinama mandarinų) ir smėlio spalvos. Pirmoji nustebino savo universalumu – baltą spalvą dizaineriai naudojo ne tik sportiškiems ir patogiems siluetams, kaip mados namai Celine ar Calvin Klein, bet ir elegantiškos formos raukiniams – tai savo

kolekcijoje taikė Yves Saint Laurent dizaineris Stefano Pilati. Vienas įdomesnių sezono proveržių – oranžinė (mandarinų) ar net į molio plytų raudonumą panaši ryški spalva. Ja savo minimalistinius darbus pagyvino mados namai Jil Sander, Prada. Didelė dovana neutralių bei praktiškų spalvų gerbėjams – smėliniai atspalviai. Štai Gucci juos taikė moderniam safario stiliui, Bottega Veneta – nuosaikiai itališkai elegancijai.

Naujas raštas

(Givenchy, MARY KATRANTZOU, Prada, Versace)

Praėjusią vasarą rinkęsi kuklumą, šįkart mados kūrėjai leido savo fantazijai atsiskleisti visu grožiu. Vienas didžiausių sezono siurprizų – 3D tipo raštai, pasirodę Mary Katrantzou kolekcijoje. Išmoningai sukurti kompiuteriu, jie stebino Salvadoro Dali vardo vertomis kompozicijomis. Taip pat verta paminėti ir Miu Miu žvaigždžių bei

gulbių motyvus, gyvūnų raštų gausą Blumarine, Givenchy, Dolce & Gabbana kolekcijose. Vis dėlto daugiausia dėmesio turbūt sulaukė dryžių tendencija. Tikę tiek viliokiškam Versace stiliui, tiek Prada žaismingumui, dryžiai įrodė esą verti jūsų dėmesio.

T E N D E N C I J O S i n FASHION

i n FASHION vyrams

Corbis nuotr.

Dendiškumas –

puošnumo suvokimas tada ir dabar

„Tu turėtum būti meno kūriniu arba bent jau jį dėvėti.“ Oscaras Wilde’as Dandy stiliaus apibrėžimas atsirado XVIII amžiaus pabaigoje–XIX amžiaus pradžioje Britanijoje, kai vidurinės klasės atstovai stengėsi kaip įmanoma labiau imituoti kilmingų aristokratų gyvenimo būdą, manieras ir stilių. Jau tuomet buvo diskutuojama apie šio stiliaus išskirtinumą. Žymieji prancūzų rašytojai, tokie kaip Honoré de Balzacas ar Charles’is Baudelaire’as, savo kūriniuose detaliai vaizduodavo puošnų vidurinės klasės atstovo gyvenimo būdą ir vertybes. Tačiau nestigo skeptikų, kurie šio itin rafinuoto stiliaus vaikymąsi laikė tuščiu ir beprasmiu. Atsirado ir tokių, kurie į jį žiūrėjo kaip į XVIII amžiaus simbolį, revoliucingai skelbiantį apie nykstančias ribas tarp luomų, tarp aristokratų ir darbininkų. Anglišką puošnųjį stilių iliustravo Oscaras Wilde‘as ir lordas Byronas: gyvenimu, aprangos stiliumi, kūryba ir skandalais. Dendiškojo stiliaus epicentrais tapo Londonas ir Paryžius, vėliau jis pasiekė Ameriką, o galiausiai išplito į didžiuosius pasaulio miestus. Apie 1990-uosius Japonijoje šis itin puošnus stilius tapo viena iš daugybės subkultūrinio gatvės stiliaus dalių.

stiliumi ir statusu visuomenėje... Puošeiviško gyvenimo būdo mėgėjams turėtų būti nesvetimas ir dirbtinis savęs iškėlimas į žvaigždes, nepagrįstų asmeninių gandų kūrimas ir aibės kitų smulkių, bet ne mažiau svarbių pareigų. Visiems šiems dalykams aprėpti reikėtų daugybės laisvo laiko, kurio šiandieniniame skubančiame pasaulyje ir taip labai maža. Taip pat toks gyvenimo būdas gali pasirodyti kiek plevėsiškas ir nerimtas (kiek skirtumėte laiko dirbtinių gandų ar žūtbūtinio išgarsėjimo labui?). Neliko ir ryškių luominių skirtumų – nežvelgdami į kraštutinumus, visi esame vidurinės klasės atstovai. Dėl plačios pasaulėvokos ir įgytų žinių šiandien mes galime apsimesti kuo tik norime. Puošeiviškasis a la beau-monde (aukštuomenės) stilius pastebimas ne tik šiuolaikiniuose mados pristatymuose, bet ir gatvės stiliuje. Šį stilių, kaip ir jo atsiradimo laikotarpiu, žmonės supranta išties skirtingai. Vieni vyrai renkasi laiko patikrintą ir išpuoselėtą rafinuotos, jaukios ir patogios klasikos kelią, kiti atsigręžia į istorines stiliaus ištakas ir pasirenka išties į akis krintantį ir abejonių sukeliantį takelį... Simbolinis skirtumas tarp XIX a. ir XXI a. tėra tik vieno rašmens vieta, tai viso labo tik dviejų amžių nuotolis, tačiau šiandien puošeiviškumas suprantamas visiškai kitaip. Žybartas Čiurlys

Mūsų dienomis, atėjus XXI amžiui, aristokratišką gyvenimo būdą imituojantis stilius pakito. Neliko vientisos menų ir stilingo gyvenimo būdo sintezės, retas kuris sugeba vienu metu kurti ką nors vertingo ir originalaus, mokytis įvairiausių nepažintų kalbų ar disciplinų, keliauti ir domėtis įvairiomis kultūromis bei puoselėti ir rūpintis savo išvaizda,

vyrams i n FASHION

i n FASHION T E N D E N C I J O S

Naujas įvaizdis

Sveiki atvykę į aštuntąjį dešimtmetį, kai vyrai dėvėjo prasagstytus marškinius, avėjo lengvus batelius, o dieną nebijojo vilkėti šviesių kostiumų! Viena svarbiausių pavasarinės vyrų mados krypčių ateinantį sezoną – aštuntojo dešimtmečio sugrįžimas – ne tik ant podiumo grąžino pagarbą kostiumams, bet ir suteikė jiems visiškai naują išvaizdą. Štai Gucci vyras atrodė tarsi ką tik nužengęs nuo Majamį vaizduojančios nuotraukos, Roberto Ca-

valli romantikas pasinėrė į spalvingą naktinį gyvenimą. Tačiau jei puošnumas vidury dienos jūsų nevilioja, mados kūrėjai siūlo alternatyvą – laisvą, patogų, bet ne mažiau elegantišką rytietišką stilių. Šviesūs lengvi audiniai, erdvūs modeliai ir smėlio atspalviai kvies vėl susirasti marškinius ir paraitoti linines kelnes. Drąsesniems – Yves Saint Laurent siūlomas arabiškas plačių kelnių ir kiek pabrėžto liemens derinys.

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix archyvų

(Gucci, Jean Paul Gaultier, Louis Vuitton, Roberto Cavalli)

Naujas aksesuaras

(Hermes, Roberto Cavalli, Salvatore Ferragamo, Gucci)

Mados pasauliui jau pripratus prie didelių rankinių, dizaineriams reikėjo sugalvoti naują vasarišką aksesuarą, kuris būtų lengvai pritaikomas vyro garderobe, tačiau pabrėžtų išskirtinumą ir papildytų elegantišką įvaizdį. Šį sezoną tai – kaklaskarė. Derinta tiek prie spalvingų kostiumų, tiek

prie šortų bei marškinių komplekto, ji pasirodė ant visų žymiausių podiumų, pradedant Hermes, garsėjančiais šilko dirbiniais, ir baigiant Alexander McQueen, kurių naujoji dizainerė Sarah Burton nagrinėjo tradicinį anglišką kostiumą.

T E N D E N C I J O S i n FASHION

i n FASHION T E N D E N C I J O S

Nauja avalynė

(Gucci, Louis Vuitton, Roberto Cavalli, Salvatore Ferragamo)

Šalin klasikinius suvarstomus batus ar masyvius padus – į madą grįžta lengva ir patogi avalynė, tinkama tiek vakarui, tiek dienai. Elementariausias dizainerių pasiūlymas – atgimę sandalai, ateinantį sezoną derinami tiek prie Lanvin ansamblio, tiek prie rokeriško Burberry Prorsum įvaizdžio. Sandalus šiltajam sezonui siūloma rinktis pasiūtus iš plačių odinių dirželių, jų padas turėtų būti ganėtinai plonas ir lygus. Antrasis pasiūlymas – vadi-

namieji įaunamieji batai loafers, kurie yra nevarstomi ir kiek primena mokasinus. Juos dizaineriai pataria rinktis visomis progomis: dieną – klasikinius odinius su juostelių dekoru, vakare prie kostiumo – pasiūtus iš prabangaus satino. Vis dėlto labiausiai ši avalynė tinka norint paprastų, tačiau patogių ir elegantiškų dieninių batų – loafers siuvami iš plonos odos, atrodo neįpareigojančiai, bet stilingai, visai kaip Gucci ar D & G kolekcijose.

Naujos kelnės

(Dolce & Gabbana, Hermes, Kenzo, Salvatore Ferragamo)

Siaurėjančioms kelnėms tarsi cunamiui užplūdus pasaulio podiumus, didžioji banga pamažu traukiasi ir užleidžia vietą naujoms tendencijoms. Nors siauri cigaretės formos modeliai vis dar išlieka populiarūs, mados kūrėjai pavasariui sutartinai siūlo kiek platesnes lengvo audinio (pats madingiausias – lininis) kelnes, kurias šį sezoną tiesiog

būtina kiek palenkti ir parodyti avalynę. Nors dažniausiai naudotas gana platus kelnių modelis (kaip Salvatore Ferragamo ar Yves Saint Laurent kolekcijose), dizaineriai nevengė paraitoti ir siauresnių tiesaus kirpimo kelnių, kurias dar padailino diržu (Dolce & Gabbana bei Dior Homme mados namai).

T E N D E N C I J O S i n FASHION

i n FASHION D I E N O R A Š T I S

šiandien kėliau naujas nuotraukas į savo tinklaraštį feedyourfashionanimal.blogspot.com. Jį pradėjau rašyti mažiau nei prieš metus, tačiau per trumpą laiką sulaukiau nemažai dėmesio iš skaitytojų. Iš tikrųjų maniau, kad tinklaraštis Feed Your Fashion Animal bus daugiau ar mažiau skaitomas mano draugų ar pažįstamų, jame dalinsiuosi savo stiliaus idėjomis, tačiau kartu tikėjausi ir didesnio skaitytojų iš užsienio nei iš Lietuvos srauto. Mano tinklaraštyje atsispindi mano gyvenimas: itin stiprus domėjimasis mada, fotografija, kelionėmis ir menu. Fotografuoju savo aprangą, aplinką, draugus, vakarėlius, keliones, reiški-

nius ar daiktus, kurie mane įkvepia. Neskirstau dizainerių pagal principą mėgstu – nemėgstu, patinka – nepatinka, dažniausiai išsirenku atskirus derinius iš skirtingų kolekcijų, akys pagauna atskiras detales. Lygiai taip pat ir dėl parduotuvių. Nuo pat vaikystės žavi baletas, gulbės, plunksnos, tai vieni labiausiai mane įkvepiančių dalykų. Iš aplinkinių girdėjau, kad dažnai tai atsispindi ir mano aprangoje. Taip pat idėjų semiuosi iš užsienio tinklaraštininkų, jie visuomet turtingi naujų kolekcijų drabužių, nebijo reikšti savo išskirtinio, dažnai provokuojamo požiūrio į madą, žodžiu, akis paganyti tikrai yra kur.

Nuotraukos iš asmeninio Kristės archyvo

Mielas dienorašti,

Pirmoji diena. Lauke 9 laipsniai šalčio, todėl iš spintos išsitraukiau mėgstamą kailinę liemenę ir susijuosiau ją diržu iš mamos garderobo. Džiaugiuosi, jog turiu ilgą paltą, todėl kojas galiu palepinti sijonu. Tiesa ta, kad labai nemėgstu žiemos ir kelnių. Šiandien planuoju daug pasivaikščiojimų mieste ir susitikimą su draugais, o kai pilkas oras – pilka ir apranga.

Antroji diena. Pasiilgau švarkų, pasiilgau Londono. Spintoje šviečia auksinės sagos ir prisiminimai apie Jungtinę Karalystę. Šiandien renkuosi šviesiai rožinį švarką, juodą apykaklę ir džinsus.

D I E N O R A Š T I S i n FASHION

i n FASHION D I E N O R A Š T I S

Trečioji diena. Pirmoji dienos pusė laisva, todėl neskubėdama ruošiuosi vakarui - numatomas jaukus draugų pasisėdėjimas. Jam pasirinkau ploną vasarinę suknelę, kurią labai mėgstu dėl atviros nugaros, o ant viršaus, kaip visišką atsvarą lengvumui ir vasarai, pasirinkau trumpą mamos megztą megztinį, prie kurio priderinau ir tamsiai violetinius lūpų dažus.

Ketvirtoji diena. AAA, atsibodo palaidi plaukai! Šiandien išsitraukiau palaidinę su vilko atvaizdu. Ji vyriška, plati ir kietos medžiagos, todėl su drauge šiek tiek pakoregavome, pakarpėme ir dabar ji paruošta nešioti. Kad apranga atrodytų gyviau, pasirinkau oranžinę odinę rankinę.

Penktoji diena. Lauke šalta ir niūru, atrodo, prasidėjo žiemos depresija. Pasirinkau ilgą dryžuotą suknelę, taip, ji vasarinė, tačiau kelnės po apačia niekam nekris į akis. Puikiai dera smėlio spalvos paltas ir pirštinės. Ačiū Dievui, kad lauke teks būti tik einant nuo vieno taško iki kito.

Šeštoji diena. Diena, skirta poilsiui ir namams. Vakarop sulauksiu draugių, todėl keli žiedai ant rankos tikrai nepakenks. Pasirinkau laisvus džinsinius marškinius, laisvą palaidinę ir pilką sijoną.

D I E N O R A Š T I S i n FASHION

i n FASHION D I E N O R A Š T I S

Septintoji diena. Esu įkvėpta vasaros prisiminimų, ryškių spalvų ir saulės. Nuotaika puiki, tad iš spintos išsitraukiau vos porą kartų dėvėtą suknelę iš Paryžiaus, o juodos kojinės virš kelių puikiai pagyvino kojas. Vakare laukia draugės gimtadienis, manau, ši apranga puikiai tiks.

Aštuntoji diena. Numatoma daugybė susitikimų, pokalbių ir greitas tempas, todėl reikia jaustis kuo patogiau. Laiko nedaug, todėl daug negalvodama griebiu mėgstamiausius džinsus ir palaidinę / švarkelį su užtrauktuku per vidurį.

Devintoji diena. Šiandien keliauju atnaujinti savo garderobo. Deja, labai nemėgstu didžiųjų Lietuvos prekybos centrų, bet ką jau padarysi, kai reikia naujų drabužių. Apsirengiu paprastai ir lengvai: dryžuota palaidinė, smėlio spalvos verstos odos sijonas ir rankinė, kuri puikiai tinka prie šio sezono pasididžiavimo – kailių.

Dešimtoji diena. Šiandien – svarbus gimtadienis. Būtent jam pasirinkau ypač daug mano simpatijų sulaukusį plunksninį sijoną, kuris nuo vakar puikuojasi mano spintoje.

D I E N O R A Š T I S i n FASHION

i n FASHION A P I E M adĄ

Labanakt, mados industrija. Labas rytas, dizaineriai.

www.garmz.com žmonės paleidžia juos į prekybą. Gerai ir tai, jog pats kūrėjas gali įvertinti ir įkainoti savo kūrinį, t.y. nustatyti kainą. Galiausiai visi žmogeliai, kurie domisi mada, tačiau negali sau leisti šanelių ir versačių, turi puikią galimybę atrodyti stulbinamai ir originaliai, įsigiję prekių būtent iš šios svetainės, kuri užsiima internetine prekyba. Viskas paprasta ir aišku. O tu atrodai kaip ką tik nulipęs nuo podiumo ir ne ką prasčiau nei mados pasaulio atstovai ar pasiturinčios įžymybės. Vis dar sunku patikėti? Akys mirksi iš nuostabos ir jaudulio? Nusiramink. Jaudintis reikėtų didiesiems mados rykliams, kurių karaliavimui artėja galas. Jau ilgą laiką mados industrija apsitvėrusi aukšta spygliuota tvora, nieku gyvu nepraleidžiančia naujų dizainerių, kurie tenori įlieti šviežumo ir originalumo. Šiandien galima drąsiai sakyti – tvora išjudinta, dar truputis ir ji subyrės kartu su visais savo spygliais ir karaliaujančiais mados dievais. Taip, www.garmz.com džiaugiasi ir trina rankomis – jų idėja įgyvendinta, ir dar kaip sėkmingai! Praėjusieji metai buvo ypač palankūs. Garmz.com interneto puslapis sulaukė lankytojų iš dviejų šimtų šalių, jie reiškė savo nuomonę, diskutavo, balsavo dešimtis tūkstančių kartų. O ką jau kalbėti apie tai, kad vos per metus ši kompanija atidarė tris biurus Vienoje, Londone ir Sofijoje. Kolektyvas, mėgstantis laužyti nusistovėjusias normas ir kelti išties didžius iššūkius, padidėjo iki 14 žmonių. O pradėjo vos keturiese... Visi šie išvardinti faktai reiškia tik viena – kažkur nebe už jūrų marių, o visai čia pat atidunda su visais griausmais nauja pradžia.

Nuotraukos iš asmeninio Garmz archyvo

Good night, fashion industry. Good morning, designers. Štai tokie pirmieji žodžiai išnyra prieš akis apsilankius vienoje interneto svetainėje. Taip, jie intriguoja. Taip, jie kelia susidomėjimą. Taip, jie šokiruoja. Taip, jie skelbia naują pradžią. Naują perversmą mados industrijoje, kur joks ką tik iš savo kiauto išlindęs dizainerėlis neįsitvirtins. Didžiojoje madoje, kur vyrauja Versace, Chanel ir Giorgio Armani, karjeros taip lengvai nepadarysi. O juk pasaulyje tiek daug jaunų žmogelių, svajojančių apie savo sukurtų drabužių kolekcijas, kurias demonstruotų gražuolės gazelės manekenės. Tiek daug svajonių ir vilčių. Tiek daug norų ir pastangų... O rezultatas – nulis. Didelis riebus nulis, kuris sviedžia tau į akis skaudžią teisybę – tu nulis, jei neturi daug daug milijonų milijardų arba įtakingų dėdžių ir tetų. Tačiau neverta prarasti vilties, nes pagaliau vyksta pokyčiai. Dabar ir tu gali būti pastebėtas, jei kurti drabužius yra tavo aistra! Kas tau pagelbės? Ogi tas stebuklingas interneto puslapis www.garmz.com. Tikriausiai daugeliui lietuvių šis pavadinimas dar nieko nesako. Bet tai laikina. Jau tuoj tuoj ir jauni dizaineriai iš visos Lietuvos užvers šią svetainę savo eskizais ir idėjomis. Tačiau pirmiausia reikėtų paaiškinti, kas gi tas www.garmz.com. Taigi 2008 m. vienam protingam žmogui kilo dar niekur neregėta ir negirdėta idėja – sukurti interneto svetainę, į kurią savo eskizus galėtų dėti visi jauni, dar niekam nežinomi ir niekaip nerandantys kelio į mados pasaulį dizaineriai. Šis sumanymas sparčiai keliavo įgyvendinimo link ir sulaukė didelio susidomėjimo bei pasisekimo. Daug, labai daug dizainerėlių bombarduoja www.garmz.com. Ir jei jų piešti drabužių modeliai sulaukia ypatingo balsų skaičiaus,

A P I E M adĄ i n FASHION

i n FASHION A P I E M adĄ

Per trumpą interviu su Garmz atstovu Andreasu Kingleriu paaiškėjo keletas įdomių dalykų apie šios svetainės atsiradimą, sudėtingą pradžią, ateities planus ir jaunuosius dizainerius:

Kaip kilo idėja sukurti tokią interneto svetainę? Labai dažnai idėjos kyla iš nusivylimo. Mūsų atveju nusivylimas buvo mados industrija, kuri sutrypia jaunus dizainerius, bandančius patekti į rinką. Taip pat mums buvo aktualus originalios ir autentiškos mados kūrimas už priimtiną kainą. Taip ir kilo idėja įkurti Garmz. Ar pradžia buvo labai sudėtinga ir sunki? Ji buvo ypač sunki. Pirmiausia daugelis žmonių net netikėjo mūsų idėja. Ypač dėl to, kad ta idėja norėjome pakeisti nusistovėjusias mados pasaulio taisykles. Antra, daugelis teigė, jog mes nesugebėsime įgyvendinti šios idėjos ir be reikalo švaistome laiką. Tačiau visa tai atlaikėme ir mums pavyko surasti investuotojų, kurie tikėjo mūsų vizija. Tiesa, teko nueiti ilgą kelią – iš Londono į Maskvą. Manau, kad keliaudami nepraleidome nė vienos Europos sostinės.

sukasi nauji projektai, tinklalapiai, idėjos? Dabar mes keliamės į Londoną. Norime būti arčiau mados ir talentų. Garmz jau šiemet imsis naujų projektų, juos ketiname netrukus pristatyti ir paviešinti. Ką manote apie tuos jaunus ir nežinomus dizainerius, kurie pasiryžta siųsti savo sukurtus darbus į jūsų interneto puslapį? Malonu ir smagu matyti, kad yra tiek daug talentingų žmonių ir kad jie atsiliepia į mūsų kvietimą. Sunku pateikti eskizus, prie kurių dirbai daug laiko, tačiau mes tai labai vertiname. Nuolat tobuliname Garmz puslapį ir siekiame, kad naujos idėjos išvystų dienos šviesą. Kamilė Bartkutė

Kokie jūsų ateities planai? Galbūt galvoje jau

A P I E M adĄ i n FASHION

Fotografė - Neringa Rekašiūtė Stilistė - Papa Malick Grimuotoja - Dovilė Pavalkytė Modeliai - Goda, Gailė ir Dovilė

i n FASHION kult ū ra

Corbis nuotr.

*** Apniukęs šeštadienio dangus. Nepagailėjusi savo iš tiesų brangaus miego, einu pasigrožėti rankų darbo kūriniais.

kaip jis atrodo. O ką? Nėra tam laiko. Kuria. Kažkur aukštai klajoja. Buitiniai dalykai jam nerūpi. Kūrybingas žmogus, taip sakant.

Pirmas sutiktas vyrukas pardavinėja paveikslus. Jo veidą slepia vešli barzda. Kojos įspraustos į kareiviškus batus. Užsitempęs storą zebrinį megztinį, o po juo gal dar keletą (šalta juk), varto mažos knygutės puslapius. Pro šalį prašliaužusi poniutė turbūt juo net pasibjaurėjo. Vis dėlto ne jos kailiai ant vyruko puikuojasi. Žinoma, vyrukui nelabai rūpi,

Nežinau kodėl, bet toks kūrybingo žmogaus šablonas buvo įrašytas mano galvos standžiajame diske. Turbūt ir daugelio kitų, suvokiančių kūrybingumą kaip būtiną atsirasti menui. TIK MENUI. ERROR. Neteisingai mąstom. Kūrybingumas yra visur. Jis guli prispaustas buitinių problemų šūsnių

kiekvieno iš mūsų pasąmonėje. Pavydu vaikams. Jie kūrybingumą instinktyviai išlaisvina. Išpučia kaip margaspalvį muilo burbuliuką. O kuo vyresnis tampi, tuo labiau vargšą kūrybingumą nelaisvėje prirakini ir save riboji. O gaila. Juk būtent pasitelkus kūrybingumą galima rasti išeitį iš bet kokių problemų, kurios jį ir spaudžia prie dugno. Gerai pagalvojus, dabar, technologijų ir inovacijų amžiuje, be kūrybingumo nė žingsnio. Jis pasitarnauja ne tik kuriant grožį, meną, gėrį, bet ir pinigus.

Kūrybinės industrijos nusileido Lietuvos žemelėn labai neseniai – 2003 metais, nors kitur apie jas buvo kalbama jau nuo 1990-ųjų. Bet atskrido tik terminas. Toks neaiškus visiems – kūrybinės industrijos. Kas per velnias? – svarstė močiutės ir ne tik. Svarsčiau ir aš, ir kiti. Tiesą pasakius, aiškaus supratimo, kas gi tai, nėra ir iki šiol. Didžiosios Britanijos DCSM (Department for Culture, Media and Sport) 1998 m. suformulavo kūrybinių

ERROR. Neteisingai mąstom. Kūrybingumas yra visur. Jis guli prispaustas buitinių problemų šūsnių kiekvieno iš mūsų pasąmonėje. 75 Todėl tolesniam mano samprotavimui jau nebeužtenka vien žodžių kūryba ir kūrybingumas. Nejučiom krypstu į pinigų mišką. Todėl čia jau reikia prisiminti ekonomiką. Tiksliau, sujungti du terminus ir kalbėti apie kūrybinę ekonomiką, kitaip – kūrybines industrijas. Ši dama dabartiniame pasaulyje labai geidžiama ir puoselėjama, kaip kadaise Marilyn Monroe. Bet kodėl? Atsakymą radau Johno Howkinso knygoje Kūrybos ekonomika. Čia jis atmerkia man akis ir viską paaiškina dėstydamas labai didelius skaičius - 2005 m. pasauliniu mastu kūrybos ekonomika buvo verta apie 2706 mlrd. dolerių ir augo po 6 proc. per metus!

industrijų termino paaiškinimą – tai tokios pramonės šakos, kurios pagrįstos individualiu kūrybiškumu, įgūdžiais bei talentu ir kurios turi potencialą kurti darbo vietas bei materialią gerovę naudojant intelektinę nuosavybę.

Deja, kaip ir visi protingi (ir nelabai) dalykai, mados, tendencijos, tarkim, krikštas, privati bankininkystė, kino aukcionai-viktorinos, audiovizualinė poezija, slam’as, įvairiausi architektūros stiliai, technologijos ir kita į Lietuvą atšliaužia kažkaip sraigiškai – madingai pavėlavę arba vėliausiai. Kūrybinė ekonomika – ne išimtis.

Tačiau daugiausia klausimų kyla dar žaliai mūsų valstybei. Juk vos 2007 metais patvirtinta Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija. Pradėta po truputį nagrinėti teorija, žengta praktikos link – jau atsirado galimybė ugdyti kūrybinguosius – kūrybinių industrijų studentus.

Vis dėlto kiekviena valstybė kūrybines industrijas supranta savaip, skiriasi aiškinimai: ar kūrybinės industrijos ir kultūros industrijos – tas pats? Ar mokslas gali būti įtrauktas į kūrybines industrijas? Ar jos turi būti labiau orientuotos į meną ar į verslą?

kult ū ra i n FASHION

Vykinto Augiliaus nuotr.

i n FASHION kult Å« ra

Corbis nuotr

kult Å« ra i n FASHION

i n FASHION kult ū ra

Tačiau kai Europos valstybės skubėjo susigriebti nujausdamos socialinę ir ekonominę krizę, Lietuva saldžiai miegojo. Ir pramiegojo labai daug. Pagal psichologo A.Maslow pasiūlytą žmogaus poreikių piramidę, galima sakyti, kad dabartinis XXI amžiaus žmogus 3 etapus jau perėjęs. Dabar mes nebe tie pirmykščiai žmonės, kuriems reikėjo oro ir vandens, būsto ir saugumo. Dabar mes reikalaujame asmenybės augimo ir intelektinės veiklos.

Būtent Lietuvoje likusi riba, skirianti dugne esantį meną nuo ore skraidančios ekonomikos. Iš tiesų pagirtina, kad menas pas mus suvokiamas kaip individualybė, jo tikslas – ne uždirbti pinigų, o pasiekti žmogaus sąmonę, o gal net pasąmonę, pamaitinti užcementuotas sielas. Tačiau kategoriškas meno atskyrimas nuo ekonomikos ridena mus žemyn. Mūsų šalyje yra ganėtinai daug kūrybingų žmonių. Vieni pina krepšelius, kiti kuria videofilmu-

Smagu žinoti, kad kūrybinės industrijos traukia pasaulį iš juodos duobės į margaspalvį paviršių. Dirbti gali kas patinka ir dar puikiai pragyventi.

Įsižiūrėjęs į pasaulį, gali likti šokiruotas to vaizdo, kurį matai: žmonės – kaprizingi vaikai. Nebeužtenka duonos, reikia žaidimų. O opiausia problema ir visų depresijų priežastis – nuobodus gyvenimo būdas, pilkuma ir vienodumas. Be malonumų niekaip. Ir už tai visi pasiryžę mokėti, kad tik pasijustų laimingesni ir, taip sakant, pasikultūrinę. Užsienio specialistai, puikiai nujausdami žmonių poreikius ir norus, suprasdami jų intelektinį alkį, ėmė skatinti kūrybines industrijas. Kinas, architektūra, amatai, reklama, mada, leidyba... Šiose srityse žmonės gali realizuoti save, kartu uždirbti pinigų ir sau, ir valstybei. Labai svarbi sėkmingos kūrybinių industrijų plėtros priežastis svetur – nutrinta riba tarp meno ir ekonomikos, kūrybos ir pinigų.

kus, papuošalus, dekoruoja, rašo interneto dienoraščius ir visa tai arba lieka užmarštyje, arba tuo dalinamasi tik su artimaisiais. Baiminamasi turėti reikalų su pinigais. Tačiau viskas galėtų būti kitaip. Užsienyje pilna interneto tinklalapių, kur žmonės priima užsakymus ir gamina nuostabiausius dalykus. Jie pasiekia vieną ar kitą žmogų, po to gimdo dar naujesnes ir originalesnes idėjas. Tai neįprasta, ypatinga. Žmonės neužgniaužia savo talento ir sugebėjimų. Jie buriasi į mažus tarsi viduramžių amatininkų cechus. Lietuvoje taip pat po truputį atsiranda drąsių žmonių, kurie dalinasi savo išskirtinėmis idėjomis. Ir tai, jog jie už jas prašo pinigų, nėra baisi nuodėmė – jie juk dirba, kuria, o tam, kad pragyventų ir kurtų toliau, reikia pinigų (tokia jau ta realybė).

Taigi dabartinis pasaulis – puiki dirva kurti ir iš to neblogai pasipelnyti. Ką čia neblogai? Net labai puikiai, jei sugebi perprasti žmonių poreikius ir gražiai įpakuoti savo pasiūlymą, kad net seilė varvėtų. Tačiau Lietuvos Vyriausybė, tie aukštieji žmonės, vis tiek ne itin domisi, kas vyksta žemėje. Tarsi po ilgų nederliaus metų kūrybingi žmonės, beviltiškai eikvoję jėgas kūrybinėms industrijoms plėtoti, bet neužauginę nieko doro, vyksta svetur. Produktyvūs, entuziastingi ir talentingi žmonės nėra skatinami veikti, kurti naują inovatyvią valstybę. Valdžia nepalaisto mūsų žemelės naujiems verslams. Bet ar tikrai valstybė nori, kad išradingieji prisidėtų prie kitų šalių rinkos kūrimo? Juk kūrybinės industrijos daro didelę įtaką pasaulio ekonomikai. Panelė kūrybinė ekonomika tempia lyg bagažą naujas darbo vietas. Atsiranda vis daugiau kūrybininkų, kurie siūlo savo originalias idėjas pasauliui. Kuriasi įvairiausios įmonės. Klesti amatininkai, mada, galerijos ir visa, kas pakelia žmogui nuotaiką bent laipsniu aukščiau. Čia taip pat iškyla ir konkurencija, kuri skatina plėstis pramonę ir kurti ką nors dar naujesnio, neįprastesnio. Todėl pinigai kepami kaip bandelės. Panelės kūrybinės

ekonomikos guolyje įsitaisę žmonės – kūrybininkai – sėkmingai sujungia darbą su poilsiu, o tai reiškia, kad darbas vyksta daug produktyviau ir kokybiškiau. Kiekvienas jaučiasi čia reikalingas ir įvertintas. Smagu žinoti, kad kūrybinės industrijos traukia pasaulį iš juodos duobės į margaspalvį paviršių. Dirbti gali kas patinka ir dar puikiai pragyventi. Gali rinktis, nes pasiūla didžiulė. Gali save realizuoti. Pramogauti. Lavintis. Reikia tikėtis, kad ir Lietuva išsipūs kaip margaspalvis muilo burbuliukas – pilnas kūrybinių idėjų! Bet ar nebus taip, kad idėjos praras vertę ir niekur nereikės prasmės? Kūrybininkai kurs, nesukdami sau galvos, kaip čia sukūrus ką nors naudingo, prasmingo, ypatingo, kas galėtų būti verta išskirtinio dėmesio. O vartotojai išjungs savo kritinį mąstymą ir nebeklaus savęs: ar man to reikia? Ar tai verta mano dėmesio? Ar man tai naudinga? Anasko

kult ū ra i n FASHION

i n FASHION

infashion rasite:

Ir kitose netikÄ&#x2014;tose vietose i n FASHION

i n FASHION apie projekt ą

INFASHION – naujas ambicingas mados žurnalas, pasiruošęs sulaužyti stereotipus. Mes atsisakome nuostatos, kad mados žurnalai turi būti brangūs, INFASHION bus platinamas nemokamai. Mes neigiame faktą, kad mados pasaulis gyvas tik kažkur už jūrų marių ir sienų – mada yra čia ir dabar: Vilniuje, Klaipėdoje, Šilalėje ar Anykščiuose.

INFASHION žurnalo skaitytoju-vartytoju gali būti bet kas: jaunas ar senas, linksmas ar liūdnas, studentas ar verslininkas. Bet kas, bet ne bet koks! INFASHION skaitytojas mąsto jaunatviškai, nebijo naujovių ir eksperimentų. Pagrindinis mūsų tikslas – skatinti tokius žmones padaryti taip, kad Lietuvoje jų būtų daugiau.

INFASHION pradžiugins neabejingus grožiui žmones, o abejingus bandys įkvėpti ir priversti mąstyti kritiškai. Galų gale abejingų tiesiog neliks. INFASHION pakels uždangą ir parodys Lietuvos bendruomenei tikrąjį Lietuvos mados veidą. Sužinoti, kaip rengiasi A.Chung ar kokius batelius nusipirko O.Palermo, galima interneto platybėse, tad INFASHION palieka užnugaryje visas neįperkamas ir tviskančias užsienines svajones ir atsigręžia į mūsų šalies kūrėjus, renginius ir įvykius. Didžiausias INFASHION siekis, kad geras skonis taptų norma Lietuvoje. Geras skonis viskam: pradedant auskarais ir baigiant pačiu gyvenimu.

www.ievospievos.lt

jau greitai