Infashion 2 by Oksana Spritc

inFashion ISSN 2029-6150

2011 balandis Nr.2

mimi.c dienos, Mados infekcijos vakarai ir išprotėję genijai

be proto

i n FASHION

2011 m. B A L A N D I S Nr.2 leidėjas: UAB „Domino leidyba“ redakcijos adresas: J.Basanavičiaus g. 7, Vilnius, verslo centras „B7“ / +37060997303 ISSN 2029-6150 tiražas: 10 000 vyriausioji redaktorė: Gabrielė Vaitkutė/ g a b r i e l e@infashion.lt redaktorė: Jekaterina Merežnikova/ k a t i a@infashion.lt straipsnių autoriai: Oksana Denisenko, Agnė Mankutė, Deimantė Bulbenkaitė, Rugilė Ereminaitė, Agnė Mankutė fotografai: Rūta Jankauskaitė, Aušra Osipavičiūtė, Mantas Kvederis, Domantė Kaminskaitė iliustratoriai: Marija Tiurina, Žybartas Čiurlys savo indėlį įnešė: Morta Paulė, Simona Mužaitė, Solveiga Mykolaitytė, Ieva Daugirdaitė, Indrė G., Visvaldas Morkevičius, Justine Jukevich, Milda Čergelytė, Ugnė Vasyliūtė, Amparo Tobarra, Stasys Ma.,Karolis Sabeckis taip pat straipsniuose naudotos nuotraukos iš scanpix ir corbis archyvų informaciją, publikuotą šiame leidinyje, galima naudoti tik gavus raštišką redakcijos sutikimą už reklamos turinį redakcija neatsako

reklama: Adomas Gustainis/ +37064898168 / r e k l a m a@infashion.lt spaudė: „Spaudos kontūrai “, Vakarinė g. 1, Pašilaičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., LT-14158,

viršelio autoriai: Fotografė Rūta Jankauskaitė/ www.marla.lt Modelis Augustė Ciukšaitė

i n FASHION turin y s

Mados infekcija: užrašai

20 Egidijus Sidaras: Aš ne doleris, visiems patikti negaliu 26 Gatvės mada 28 Beprotiškas 9-asis dešimtmetis 32 Išprotėję 38 Iš Rytų 42 Tendencijos 6

46 Dvidešimt pirmojo amžiaus eilinis 50 Tendencijos 54 MMN 56 Mildos Čergelytės dienoraštis 62 Bounty Shag/ Kormoranas 68 Lietuvos mada: Ieva Daugirdaitė 72 Palaiminti idiotai

i n FASHION R E D A K C i J O S Ž O D I S

Žybarto Čiurlio iliustr.

Pavasarį iš proto eina visas pasaulis: gamta ir žmonės. Pastarieji, visiškai pakvaišę, panikuoja, nesupranta, ko nori, netikėtai įsimyli, elgiasi neatsakingai, pradingsta ir vėl atsiranda... Visa tai patyrėme ir mes savo pirmojo pavasario pradžioje. Pametusios protą nusprendėme, kad ir mūsų beprotybė galėtų būti kam nors įdomi. INFASHION žurnalas skaitytinas, jei jums, kaip ir mums, pasireiškia šie simptomai:

nerimas ir aštrus susidomėjimas bene svarbiausiu Lietuvoje mados renginiu; nesugebėjimas priimti sprendimo, kas yra beprotiškesnis: Virginia Woolf, Vincentas van Goghas ar Michaelas Jacksonas; nepaaiškinamas noras sužinoti daugiau apie dizainerių avangardinę praeitį, klasikinę dabartį ir neplanuojamą ateitį;

pasąmonė dieną naktį jus atakuoja; trendomanija. Kontraindikacijos:

protui esant racionaliam ir nepriimančiam nelogiškų dalykų; esant nemeilei Madonnai ir netikėtumams. Šį balandžio numerį ruošėme pasitikėdamos iracionaliąja intuicija, dalykais, kuriais negalima pasitikėti, bet kuo, tik ne protu. Apsiėjome ir be jo. Pavasario pradžioje beprotybės stadija buvo švelni ir visai pakenčiama, o likus kelioms dienoms iki žurnalo maketo kelionės į spaustuvę mus užklupdavo juoko priepuoliai ir idėjų išpuoliai pačiu netikėčiausiu metu ir keisčiausiomis aplinkybėmis. Naktį. Redakcijoje. Fast food‘o maišų krūvoje.

Gabrielė, Katia

R E D A K C i J O S Ž O D I S i n FASHION

m a d o s

Grosser Heinrich

Giedrius Šarkauskas

Laura Dalidėnienė

Kristel Kuslapuu

Kristina Kruopenytė

Agnė Biskytė

Marija Popadničenko

Giedrius Paulauskas

infekcija

D.Kuzmickaitė ir A.Urbanavičiūtė

Sandra Straukaitė

Txell Miras

Agnė Kuzmickaitė

Egidijus Sidaras

Bibi Ghost

Vitalis Čepkauskas

Milda Čergelytė

Manto Kvederio nuotraukos

Jereonas van Tuylas

Po visų dizainerių plejados pristatytų kolekcijų per tris, o ne septynias dienas (kaip priimta mados pasaulyje) naudinga ir malonu trumpam sustoti, atsikvėpti, susidėlioti įspūdžius ir sutvarkyti mintis. Kai kurios labai ilgai lauktos kolekcijos nuvylė, kitos – kaip tik netikėtai pradžiugino. Tai tik dar kartą įrodo, jog turėti vieno dizainerio favorito negalima: visiems atei-

na įkvėpimas, kartais išeina ir grįžta. Savo užrašuose INFASHION autorė subjektyviai interpretuoja tris lietuvių kolekcijas, kurios buvo demonstruojamos skirtingomis dienomis ir sukėlė didžiausias emocijas, ir vieną prancūziškąją, kad prisidėtų prie Prancūzijos aukštosios mados kulto kūrimo.

i n FASHION U Ž R A Š A I

Manto Kvederio nuotraukos

SAT Jurga Januškevičiūtė-Žiugždienė

Jurgos Januškevičiūtės-Žiugždienės kolekcija, pristatyta pirmąją Mados infekcijos dieną, išliks žiūrovų atmintyje nepriklausomai nuo to, patiko ji ar ne. Nors dažniausiai dizainerės kolekcijose pasireiškia skirtingi istoriniai stiliai ir epochos, šiemet jos požiūris į drabužį buvo labiau geografinis nei istorinis. Ji nusprendė derinti sunkiai suderinamus dalykus: Azijos motyvus, britiškas detales ir baltams ypatingą reikšmę turintį gintarą. Drabužis pagal J. Januškevičiūtę-Žiugždienę – saugumą užtikrinantis kasdienybės elementas, apsaugantis nuo žalingo išorinio pasaulio poveikio, informacijos gausos, dovanojantis šventą jaukumą ir ramybę, sakralumą. Nusiteikti kolekcijai, interpretuojančiai sakralumą, absoliučiąją būtį, padėjo dizainerės parinkta muzika, kuri perkėlė žiūrovą į tolimuosius Azijos vienuolynus. Azijietišką nuotaiką palaikė ir pirmieji pasirodę modeliai, apsirengę raudonais kimono tipo rūbais. Šiek tiek ironiškai atrodė tai, kad modeliai podiumu ėjo nešdami šiuolaikinę šventybę – nešiojamuosius kompiuterius – nors ir jie vienaip ar kitaip susiję su Azija. J. Januškevičiūtė-Žiugždienė rodo kitokią šiuolaikinę Aziją, patyrusią Vakarų įtaką: čia ir languoti audiniai, ir Bekingemo rūmų gvardiečių gal-

vos apdangalai. Betrūko tik Didžiosios Britanijos vėliavos Union Jack, kuri mėgaujasi gana pavydėtinu populiarumu mados pasaulyje. Tačiau dizainerė nenueina pramintu kičo takeliu, o įmaišo į angliškai azijietiškus/azijietiškai angliškus derinius senovės baltų pagonybės – gintaro. Jis pritraukė dėmesį ir privertė sutrikti, nes atrodė kitaip, nei dauguma Baltijos šalių gyventojų įpratę jį matyti. Gintariniai karoliai gausiai puošė natūraliai pilkų, smėlio spalvų drabužius. Kadangi žodis kimono japoniškai reiškia kažkas, ką vilki, visa kolekcija galėjo būti pavadinta kimono, kad ir iš kokios medžiagos pasiūti ar kokios formos buvo drabužiai. Anksčiau minėtas natūralias spalvas pabrėžė vienas kitas ryškiai raudonas elementas, o tai, be abejo, yra labai rytietiška. Modelių demonstruojami deriniai buvo lyg sukonstruoti pagal Rytų filosofijos in ir jang principą: apačia – haremo kelnės – laisva, viršus – griežtas, su military stiliaus prieskoniu. Suderinti nesuderinamus dalykus – kiekvieno dizainerio svajonė. Ar pavyko tai J. JanuškevičiūteiŽiugždienei? Bet koks atsakymas į šį klausimą būtų subjektyvus.

U Ž R A Š A I i n FASHION

i n FASHION U Ž R A Š A I

GUD Dovilė Gudačiauskaitė

Kolekcijos pristatymo fonas – Peggy Lee atliekama džiazo kompozicija Fever, leidžianti pajusti XX amžiaus pirmosios pusės šarmą. Šarmas – tinkamiausias žodis Dovilės Gudačiauskaitės kolekcijai apibūdinti. Pristatyti drabužiai nėra ypatingai susiję su inspiracijomis ir koncepcijomis. Toks buvo dizainerės tikslas – pabandyti atsiriboti nuo įprastų kūrybos variklių ir pabandyti gauti malonumą iš darbo, prisilietimo prie audinių, o ne fantazijos vaisių realizavimo. Ji nenorėjo kurdama šią kolekciją prisirišti prie žodžių ar įvaizdžių. Panašu, kad įgyvendinti šį norą sekėsi sunkiai, tačiau, nepaisant to, kolekcija Gud yra good. Kad ir kaip dizainerė stengėsi atsiriboti nuo inspiracijų, to, kad ją žavi penktojo dešimtmečio estetika, paslėpti nepavyko. Apie tai bylojo viskas: pradedant muzika, makiažu ir šukuosenomis, baigiant drabužių siluetais ir auksiniais Holivudo pamėgtais atspalviais. Nors, rombai – labiausiai nuvalkiotas biuro darbuotojų ornamentas, D. Gudačiauskaitė drąsiai imasi šio rašto ir sugeba jį panaudoti taip, kad jis sukelia susižavėjimą, o ne nuobodulį. Publikos dėmesį dizainerė pritraukia svarbiomis smulkmenomis,

kurios ir formuoja bendrą vaizdą: minimalistinių suknelių užtrauktukai, pabrėžiantys stuburo liniją, ugly fur paltuko rankovės ar milžiniški karoliai. Visa kolekcija palieka žaidimo įspūdį. Koks galėtų būti tas žaidimas, kurį žaidžia Dovilė Gudačiauskaitė? Intelektualus ir reikalaujantis strateginio mąstymo: šachmatai. Rombų ornamentas – deformuota šachmatų lenta, strategija – atsiribojimo nuo inspiracijų deklaravimas, žiūrovo vedžiojimas už nosies. Grakštumas, šiltos spalvos ir subtilumas – tokių paprastų iš pirmo žvilgsnio elementų naudojimas kuriant drabužius atrodo beprotiškai žavingai. Net vienam kitam nesklandumui ant podiumo, pavyzdžiui, nusmukusiam modelio aukštakulniui, nepavyko sugadinti įspūdžio. Mergina, kuri nesutriko pametusi batelį, neplanuotai atskleidė pagrindinę kolekcijos mintį: pasitikėjimas savimi yra gud, o rūbai turi tai suteikti. Tik vargu ar leopardiniai raštai, panaudoti viename derinyje, yra labai gerai. Tikėkimės, kad tai vienintelis netyčia užklydęs leopardas ir kitose D. Gudačiauskaitės kolekcijose jo nepamatysime.

U Ž R A Š A I i n FASHION

i n FASHION U Ž R A Š A I

IMPERFECTLY PERFECT Eglė Žiemytė

Eglės Žiemytės pristatyta kolekcija yra žiemiškai jauki. Ji tobula savo netobulumu, kuris atsispindi netikėtose priešingybių kombinacijose. Beprotiškai aukšti platforminiai batai, šiek tiek primenantys McQueeno killer boots, ir nepriekaištinga modelių eisena – dalykas, išskiriantis šios kolekcijos pristatymą iš visų kitų. Drebančių kojų, nedrąsių žingsnių nebuvo matyti. Galbūt lygį pakėlė dizainerės drabužius demonstravusi Julija Steponavičiūtė. Gal. Bet turbūt dėl visko kalti drabužiai, kurie suteikia pasitikėjimo savimi kiekvienai juos vilkinčiai merginai. Skirtingų formų, įvairių kirpimų ir medžiagų paltų variacijos, jau ne pirmą kartą siūlomos dizainerės, naujoje kolekcijoje meistriškai derinamos su romantiškais ilgais tamsių atspalvių sijonais. Ramios spalvos, jaukios natūralios medžiagos pagyvinamos netikėtais aksesuarais: modelių galvos puošiamos užtrauktukais, o akys dengiamos kepurėmis plačiais kraštais iš šviesiai rudo kailio.

agresyvūs. Kad ir paltas gali būti lengvas ir švelnus, ypač gerai parodo dizainerės sumodeliuotas lengvos medžiagos palto kirpimo rūbas, derinamas su priešingybėmis: sunkia kailine kepure plačiais kraštais ir kūno spalvos triko. Rengdama kolekciją E. Žiemytė rėmėsi tokia fabula: <...> Vazose mirko ką tik skintos gėlės. Susirinkę svečiai jomis grožėjosi. Viena mergina iš kišenės išsitraukė nosinę ir nusišnypštė nosį. Svečiai nusisuko nuo gėlių ir sužiuro į ją. Šnypštimas lyg trimito gausmas aidėjo per milžiniškas senojo namo sales. Mergina švelniai nuraudo ir gūžtelėjo pečiais. „Atsiprašau“, – sumurmėjo ji. Pro langą išskrido bitė... Jokių abejonių, kad dizainerei pavyko įgyvendinti savo sumanymą, ir būti negali. Šnypštimas – natūralumo netobulumas – buvo atskleistas, gražios gėlės – kolekcijos modeliai – parodyti, o išskridusi bitė – šiek tiek iškrintantis iš bendro konteksto margas paltas ir iš tokios pat medžiagos pasiūtos kelnės – uždėjo ryškų akcentą.

Paltai – E. Žiemytės stichija – šiemet pusiau bohemiški, pusiau militaristiniai, tačiau nė kiek ne-

U Ž R A Š A I i n FASHION

i n FASHION U Ž R A Š A I

Hide & Seek Lucile Puton

Manoma, kad prancūzai ir kokybiška aukštoji mada neatskiriami. Būtų galima pasiginčyti, bet įrodyti, kad tai netiesa, nėra kaip, o ir kūrėja iš Prancūzijos, šiemet dalyvavusi Mados infekcijoje, taip pat nepadeda paneigti šio stereotipo. Lucile Puton – viena iš nedaugelio dizainerių, galinčių tiksliai nurodyti savo įkvėpimo šaltinį, ji nesileidžia į poetiškas pakylėtas kalbas, kad ją įkvepia viskas. Kolekcijos Hide & Seek ištakos – kažkur Kelno meno galerijoje prie fotografo Walterio Niedermayrio nuotraukų albumo. Jame – užburiantys snieguoti kalnai. Būtent vyrams, sugebantiems įsimylėti tas vos pasiekiamas viršūnes, dizainerė skiria savo kolekciją. Nors kolekcija dedikuota vyrui, norinčiam susilieti su gamta, šiuo atveju kalnuose, vietomis energinga muzika, gelsvos šviesos, kaukės ir agresyvi modelių eisena vertė galvoti ne apie baltą sniegą ir kalnų ramybę, o apie apokalipsę, teroristus mirtininkus ar branduolinę katastrofą. Pagrindinis visų pristatytų modelių bruožas – daugiasluoksniškumas. Sakysite, kad sluoksniuojasi kasdien visi, kas netingi? Galbūt. Tačiau L. Puton

daugiasluoksnę kolekciją pristato ypatingai: daug drabužių tamsiai pilkos spalvos, nestandartinių kirpimų ir ryškūs netikėtų spalvų, pavyzdžiui, dangaus žydrumo, akcentai. L. Puton nesivaiko mados kurti vyrišką aprangą su moteriškumo prieskoniais: jos vyro tipažas – brutalus, drąsus nuotykių ieškotojas, kuriam drabužis – apsaugos nuo atšiaurių oro sąlygų priemonė, o ne narcisizmo apraiška. Apsaugos priemonė pagal L. Puton pirmiausia turi būti patvari, šilta, apgalvota iki smulkmenų. Tačiau, nepaisydama šio praktiško požiūrio į rūbą, dizainerė atranda savo kolekcijoje vietos ir aksesuarams, kurie iš tikrųjų yra savotiška alpinisto atributų interpretacija. Pristatyti modeliai vargu ar padės susilieti su gamta: jie pabrėžia žmogaus antgamtiškumą ir sugebėjimą nugalėti kovoje su vėju, sniegu, spiginančia saule ar lietumi. KATIA MEREŽNIKOVA

U Ž R A Š A I i n FASHION

i n FASHION I N T E R V I U

Manto Kvederio nuotr.

Egidijus Sidaras: Aš ne doleris, visiems patikti negaliu. KAS JUMS YRA MADA, STILIUS IR KAS DIZAINAS? KAIP VISA TAI SUSIJĘ IR KUO SKIRIASI? Svarbiausia man vis dėlto yra drabužio dizainas. Stilius jau yra kita pakopa, kai tu imi kažkokius daiktus ir juos derini. Lietuvoje nelabai atskiriamos sąvokos stilistas ir dizaineris. Stilistas ima gatavus daiktus ir juos komplektuoja. Save laikau kostiumo dizaineriu ir pirmiausia darau drabužį. Jau paskui prie jo galiu kažką derinti, bet dėmesį skiriu pačiam rūbui kaip dizaino objektui. O tai jau tiesiogiai siejasi su mada. Ta prasme, kad to drabužio dizainui įtakos turi kažkokios mados tendencijos. Gali būti, tarkim, teoriškai, kad mano sukurti drabužiai daro įtaką madai. Tai tokios sąsajos būtų. JŪSŲ KURIAMI DRABUŽIAI YRA GAN KLASIKINIŲ FORMŲ. MŪSŲ EPATAŽO LAIKAIS, KAI VISI STENGIASI VIENI KITUS ŠOKIRUOTI, TAI YRA SAVOTIŠKA BEPROTYBĖ. KODĖL KLASIKINIS STILIUS? AR VISADA JŪSŲ KURIAMI DRABUŽIAI BUVO TOKIE? Aišku, kad ne visada. Savo stiliaus ieškojimas eina per visą gyvenimą. Pačioj pradžioj, kol mokiausi, buvo įvairiausių paieškų ir avangardinių sprendimų. Gal pats gyvenimas padiktavo kurti klasikinius drabužius, nes Lietuvoje nedaug žmonių mėgsta išsiskirti, atrodyti ekstravagantiškai. Tuo labiau kad dirbu su klien-

tais mados namuose. Ieškau įdomių dalykų detalėse, subtiliuose kirpimuose ir man atrodo, kad tai yra kur kas sudėtingesnis kūrybos kelias, kai ieškai subtilių dalykų, proporcijų, negu tada, kai šokiruoji formomis, spalvomis, kai efektas yra užkoduotas tavo sumanyme. KAIP ATRODĖ JŪSŲ PIRMASIS SUMODELIUOTAS DRABUŽIS? Aš drabužius pradėjau kurti, kai dar mokiausi ir gyvenau Kaune. Ten būdavo tokie vieno modelio konkursai ir tai buvo gera proga pradėti bandyti kažką daryti. Yra buvę ir pakankamai avangardinių sprendimų. Kol buvom jauni, nebuvo pinigų, darėm iš to, kas buvo, iš visokių alternatyvių medžiagų. Manau, kad daugelio pradedančiųjų tokia yra duona. Esu daręs iš popieriaus, laikraščių, bet tai buvo tik pažaidimai. Pamenu, pradėjęs dirbti su audiniais, vieno modelio konkursui dariau modelį tema Džiazas. Kaip dabar atsimenu, suknelė buvo iš pamušalo, pilkai sidabrinė, pats išpaišiau natas, penklinę ant jos, o galvos apdangalas užsibaigė tokia susukta viela. ŠIUOLAIKINIS PAMIŠIMAS DĖL MADOS TURI ĮTAKOS JŪSŲ DARBUI? AR PASAULINĖS TENDENCIJOS KAŽKĄ LEMIA JŪSŲ KŪRYBOJE? Aišku, kad negalima būti kažkur šone ir daryti tik tai, kas tau patinka. Ypač dabar, kai informaciją gali rasti internete, pagūglinti ir viską turėti tuoj

I N T E R V I U i n FASHION

i n FASHION I N T E R V I U

pat, tai bet kuriuo atveju veikia. Mados sostinėse pristatytas kolekcijas visada daugiau mažiau seki, žiūri, kuriame kontekste pats galėtum ir norėtum būti, kokių dizainerių kūryba yra artima. Šiaip vengiu kažką kritikuoti, nes žinau tą virtuvę, kaip tai yra daroma, kaip sudėtinga padaryti kolekciją ir ją idėjiškai sustyguoti, kad viskas būtų taip, kaip tu nori. Ant kolekcijos kūrimo kabinasi ir muzika, ir makiažas, ir avalynė, ir pats parodymas, apšvietimas – visa masė dalykų norint, kad parodymas būtų sėkmingas. KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP MADOS GENIJŲ? KUO JŪS TIKRAI ŽAVITĖS?

Vieno aš turbūt tikrai neįvardinsiu. Daug yra, kuo galima žavėtis. Žmonės, kurie pristato kolekcijas Paryžiuje ir Niujorke, yra savaip įdomūs. Vienais metais gali patikti kolekcija, kitais metais to paties kūrėjo gal ir nelabai. Nėra vieno tokio guru. Be to, aš ir nenoriu turėti kažkokio vieno vardo, į kurį labai orientuočiausi ir kad tai labai turėtų įtakos mano kūrybai. Man patinka, nors to nėra mano paties kūryboje, labiau avangardiški sprendimai. Kažkokie įdomesni dalykai, liečiantys konstrukciją, audinius, audinių faktūrų, tekstūrų parinkimą, formą. Pas mus žmonės kitokie, tu nori nenori gyveni čia, ir net statūs švarkelio pečiai jau žmonėms yra daug. Vieno patinkančio dizainerio nepasakysiu, bet man patinka avangardistai: Riccardo Tisci, Garethas Pughas, Viktor & Rolf, Nicolas Ghesquière (Balenciaga), Galliano ir McQueeno kūryba labai įspūdinga, Jeano Paulio Gaultier. Visi senieji grandai yra įdomūs, visuomet peržiūriu jų kolekcijas. AR VISI GENIJAI TURI BŪTI BEPROČIAI? Turbūt ta riba tarp genialumo ir beprotybės yra labai subtili ir slidi. Ir ne tik madoje. Didieji meno kūrėjai dažniausiai turi polinkį į beprotybę. Jeigu klaustum taip ar ne, tai sakyčiau, kad taip. Kita vertus, tai nestebina, nes jei labai susikoncen-

truoji į kūrybą, kiti dalykai tau yra ne tiek svarbūs. KOKS MADOS RENGINYS DIDŽIAUSIĄ ĮSPŪDĮ?

PALIKO

JUMS

Man teko pabūti Paryžiaus mados savaitėje. Turbūt tas ruduo ir buvo labai įspūdingas. Daugybė garsių mados namų pristatymų, per dieną po tris keturis parodymus. Iš tikrųjų, kai tu tai pamatai, kai šiurpuliukai pradeda lakstyti per odą, tada yra labai įspūdinga. Aš puikiai atsimenu, koks tai lygis, koks renginių mastas, ir kai palygini su tuo, kas vyksta Lietuvoje, tai yra didžiulis skirtumas. Vilnius niekada nebus mados sostinė, nes čia tiesiog nėra tiek žmonių. LAIKOTARPIS MADOS ISTORIJOJE, JUMS ATRODO BEPROTIŠKIAUSIAS.

KURIS

Manau, buvo labai beprotiška, kai po Antrojo pasaulinio karo Christianas Dioras pristatė new look. Po karo, kai žmonės neturėjo daug audinių drabužiams ir buvo labai taupoma, išsiskleidė platūs sijonai, suspausta talija ir korsetai. Tuo metu tai turėjo atrodyti tikrai beprotiškai. Kai kurios kolekcijos, pristatomos dabar, kartais visiems atrodo tokios nerealios ir maždaug: ai, ką čia tie dizaineriai vėl prigalvojo. O po to, žiūrėk, po trejų, ketverių metų atsiranda madoje vienokia ar kitokia forma. Tos tendencijos iš pradžių visada atrodo beprotybė, o po kelių sezonų jas nešioja visas miestas ir džiaugiasi. LIETUVOS GATVĖS MADA: KAŽKUO YPATINGA AR TAI MITAS? Šiaip tai mitas, kad yra kažkokia labai lietuviška mada. Vis tiek mes esame pasaulinės mados atspindy. Lietuvoje gatvės mada ypatinga tikrai nėra, mes rengiamės panašiai kaip ir kitur. Galbūt niūriau dėl mūsų klimato, kuriam būdingos tamsesnės spalvos. Bet šiaip yra ir labai prastai besirengiančių, o yra ir labai gerai, stilingai. O tai, ką daro dizaineriai Lietuvoje, aišku, turi kažkokį

Visvaldo MorkeviÄ?iaus nuotraukos

I N T E R V I U i n FASHION

Visvaldo MorkeviÄ?iaus nuotraukos

i n FASHION I N T E R V I U

braižą. Tai formuoja ir mūsų renginiai, tarkim, Mados infekcija. Tu gali ten parodyti daugiau idėjų. Jau nusistovėjo per dešimt metų, kad Mados infekcijoje yra novatoriški dalykai. Nors yra žmonių, kurie ateina ir sako: oi, ir vėl čia menininkai prisuko. Čia nesąmonė. Taip, aišku, visada bus, bet, kaip kažkas sakė: aš ne doleris, visiems patikti negaliu. Labai normalu, kad kažkam mano kūryba nepatinka ir atrodo nesąmonė. AR YRA KOKIA VYRIŠKOS MADOS TENDENCIJA, KURI VARO IŠ PROTO BLOGĄJA TO ŽODŽIO PRASME? Sunku pasakyt, kas čia labai jau mane nervintų. Nervina tai, kad Lietuvoje dažnai pagaunama viena klišė ir bandoma ją pritaikyti sau, neatsižvelgiant į figūros ypatumus. Tai, ką rodo ant podiumo, yra viena, o tai, ką žmonės vilki ir gali vilkėti, yra visai kas kita. Kai kas rengiasi gal per jaunatviškai arba kaip tik per diediškai. Kartais netgi loginio supratimo nėra. Dar iki dabar, pavyzdžiui, vasarą vyriškas basutes, vadinamąsias basanoškes, avi su kojinėmis. Kažkokia visiška nesąmonė. Pirmiausia tai yra nepatogu, tos kojinės susipurvina nuo mūsų šaligatvių. Arba kartais per teliką pamatai, kad pakankamai rimti vyrai užsiriša idiotišką kaklaraištį su kaukolėmis ar vaikiškais piešinukais. Tai netgi ne mados, o skonio reikalas. KAIP ĮSIVAIZDUOJATE SAVO ATEITĮ LIETUVOS MADOS KONTEKSTE? Nesu mėgėjas planuoti: kažkaip viskas vyksta savaime. Susidomėjau mada baigęs vidurinę

mokyklą. Pradėjau mokytis siuvimo, vėliau įstojau į aukštesniąją, po to – į Vilniaus dailės akademiją. Po bakalauro studijų pagalvojau, kad man reikia ir magistro studijų. Dar studijuodamas dirbau kostiumų dailininko asistentu televizijoje. Tada padirbėjau fabrike Lelija, kur visiška masovkė ir mados praktiškai nėra. Po Lelijos kelerius metus dirbau mūsų mados grando Juozo Statkevičiaus asistentu, o po to ir vėl buvau nuėjęs į televiziją. Tada nusprendžiau, kad mane vis dėlto domina ne stilisto, o dizainerio darbas. Gavau progą padirbėti Cantas mados namuose, kur prasidėjo darbas su klientais ir labiau kūrybinių kolekcijų pristatymai. Galiu sau leisti dirbti su geros kokybės audiniais, su gerais meistrais, ir jau pačiam nereikia siūti. Taip vis po truputį lipu aukštyn. Manau, ir ta ateitis kažkokia tai bus. Aišku, visada norėjosi turėti savo studiją, kur tik mano vardas būtų, nors, kita vertus, kai pradedi galvoti, kokios galimybės yra čia, gal kartais gerai būti samdomu dizaineriu. Tuo labiau kad pasaulyje taip dažniausiai ir vyksta: dizaineriai dirba mados namams. Planų, darbų yra, o labai toli aš neplanuoju. Mūsų, dizainerių, tokia specialybė, kad tos kūrybos lyg ir yra, bet save riboji visokiais rėmais. Nėra taip, kad atsisėdau, paveikslą nutapiau ir čia mano išraiška. Viskas labai arti žmogaus, o drabužiai irgi neilgaamžiai. Padarei kolekciją ir, žiūrėk, jau tau ji neįdomi, nebegraži. Norisi tada imtis kažkokio naujo darbo, darbas po darbo... Pavasariui padarei, jau rudeniui reikia pradėti.

Kalbino Gabrielė Vaitkutė ir Katia Merežnikova

I N T E R V I U i n FASHION

i n FASHION gatv ė s mada

GODA

ALEKSANDRA

Fotografavo Domantė Kaminskaitė

DOMANTAS

LINA

SILVIJA

MARIJA

SIMONAS

VIKTORIJA IR ADOMAS

gatv Ä&#x2014; s mada i n FASHION

i n FASHION mados istorija

Beprotiškas 9-asis dešimtmetis

9-ojo dešimtmečio mada pasižymėjo gausybe įvaizdžių, kurie sugebėjo atsirasti ir gyvuoti vienas šalia kito. Moterys suvokė, kad nesuklys pasirinkusios bet kurį iš tuomet vyravusių kontrastingų stilių. Kita vertus, pats stipriausias ir, galima sakyti, įtakingiausias šio dešimtmečio įvaizdis buvo pasiskolintas iš televizijos: platūs pečiai – šiandien be šios detalės to meto mada iš viso sunkiai įsivaizduojama. Tai ganėtinai nepriekaištingo stiliaus laikotarpis, kai bent jau švarkas, jei ne visas kruopščiai suderintas kostiumas, buvo privalomas stilingos asmenybės atributas. Apskritai šiuo laikotarpiu galima išskirti bene keturis skirtingus įvaizdžius: nepriekaištingą itin griežtų siluetų, neoromantišką, sportišką ir nutįsusių, netvarkingų siluetų stilių. Tuometei madai įtakos turėjo ir besiplėtojančios naujovės, įvairių medijų komunikacijos procesai. 9-ojo dešimtmečio mada buvo tuomet daugumos

žinomų televizijos serialų, tokių kaip Dinastija ir Dalasas, atspindys. Kostiuminių dramų įvaizdis tiesiog įsiveržė į realų gyvenimą. Būtent ši muilo opera Dinastija išpopuliarino plačių pečių įvaizdį. Viena pagrindinių serialo aktorių Linda Evans kaip tik turėjo natūraliai plačius pečius, dėl to ir kiti serialo aktoriai privalėjo bent nežymiai dirbtinai pabrėžti savuosius – galima teigti, kad šios muilo operos kostiumų dizaineris Nolanas Milerris buvo tas žmogus, kurio dėka ir šiandien tiek moterys, tiek mados namų kūrėjai neužmiršta tokio originalaus silueto. Nė kiek nenuostabu, nes šis televizijos serialas turėjo daugiau nei 2,5 milijono žiūrovų auditoriją visame pasaulyje. Netrukus antpečiai pradėti siūti ir į džemperius, švarkus ar megztukus – nepaisant to, kad kai kurie buvo pagaminti iš tokių minkštų audinių kaip angora ar moheris. Ši muilo opera prisidėjo ir prie didžiulio masyvių papuošalų populiarumo beprotiškąjį dešimtmetį. Noras tiek dieną, tiek vakare puoštis daugybe papuošalų tapo viena pagrindinių tendencijų. Segami didžiuliai paauksuoti auskarai paryškindavo veidą, kurį kiek užgoždavo platoka pečių linija. Papuošalai galėjo būti inkrustuoti akmenimis, visiškai nesvarbu, tikrais ar dirbtiniais. Moterys, norinčios dar labiau išsiskirti iš minios, dabindavosi auksiniais, deimantiniais ar perlų vėriniais. Itin originaliai ir šiandien atrodo 9-ajame dešimtmetyje dėvėtas prabangus apatinis trikotažas bei triko, prie kurių populiarumo vėliau itin prisidėjo ir popmuzikos karalienė Madonna.

Nuotraukos iš Corbis archyvo

Kuo drąsiausiai galima teigti, kad 9-ojo dešimtmečio stilius yra vienas kontroversiškiausių ir beprotiškiausių visoje spalvingoje mados istorijoje. To meto stilių lėmė daugybė veiksnių, pradedant populiariais televizijos serialais, baigiant Velso princesės Dianos pamėgtomis aprangos detalėmis. Įsivyravęs mados chaosas sugebėjo ne tik išlaikyti nors ir ryškią, tačiau savotiškai darnią stilistiką, bet ir daro nemažą poveikį naujausioms mados namų kolekcijoms. 9-ojo dešimtmečio mada yra dalis to, dėl ko šiandien iš proto eina stilingas jaunimas, – neatskiriamas vintage stiliaus prieskonis.

31 Kitas populiarus serialas Dalasas į realų gyvenimą atpūtė didelių ir efektingų šukuosenų bangą. Mados kritikė Pauline Weston Thomas tuomet daugybe plaukų lako ir želė formuotas šukuosenas lygino su prasiskleidusiais dideliais gėlių žiedais. Ir išties pažvelgus į to meto fotografijas aišku, kad svarbiausia modeliuojant šukuoseną buvo sukurti apimtį. Garbanoti, pasišiaušę, suvelti, keistai surišti viršugalvyje ar dažyti ryškiomis sruogomis – vardan mados tiek vyrų, tiek moterų plaukai turėjo paklusti bet kokiam išbandymui. Stilingas vyras džiaugdavosi ne ką trumpesnėmis sruogomis nei moteris. Dar vienas itin svarbus 9-ojo dešimtmečio mados bruožas – labai intensyvios spalvos, tokios kaip fuksijų rožinė, jūros žalumo, purpurinė, karališkoji mėlyna ir, aišku, raudona. Ryškiai buvo rengiamasi nuo galvos iki kojų – dažnai tokiomis spalvomis

sušvisdavo laisvo kirpimo suknelės ar įmantrios palaidinės, kurios buvo įkvėptos praėjusių mados laikotarpių romantikos. Buvo įprastos sluoksniuotos, klostuotos, su daug detalių pečių srityje palaidinės. Pasiūtos iš lengvų medžiagų, jos puikiai derėjo tiek po vyriškais, tiek po moteriškais šiurkštokais švarkais ir taip sušvelnindavo įvaizdį. Vietą tarp itin mėgtų įvairiausių originalių palaidinių išsikovojo ir jau minėtasis triko. Be jokios abejonės galima teigti, kad populiariųjų televizijos serialų epizodai užkariavo kasdienį gyvenimą. Viskas beprotiška ir nauja buvo dėl to, kad moterys nebesivaržė rinkdamosios vieną ar kitą įvaizdį, – pačios nuspręsdavo, kaip turi atrodyti, ir dizainerių įtaka tuomet nebuvo tokia ryški kaip dabar. Atvirkščiai, dizaineriai, pataikaudami stileivoms, vis ieškojo, kaip originaliai ir dar nematytais būdais pabrėžti pečių liniją. Nors

mados istorija i n FASHION

i n FASHION mados istorija

ši tendencija buvo ilgam pasitraukusi iš mūsų gyvenimo, prieš porą sezonų vėl griausmingai grįžo ant podiumų ir į gatves. Ir tai nėra vienintelė 9-ojo dešimtmečio detalė, puikiai atgijusi, nors ir vėl blankstanti šiandien. Chaotiškąjį dešimtmetį moterys itin pamėgo skaras ir šalius, kurie buvo ne mažiau verti stiliaus atributai nei papuošalai. Šaliai galėjo būti tiek paprasti, tiek išmarginti egzotiškais rytietiškais raštais ar linksmais atvaizdais. Ne tiek dėl praktiškumo, kiek dėl grožio nešiojamos skaros derėjo ir rišamos ant kaklo, ir gaubiančios pečius. Šiandien tikriausiai ne kiekviena išdrįstų dieną prie ryškiaspalvių skarų derinti dar ir daugybę blizgančių papuošalų.

Tuomet populiarios delninukės taip pat buvo ryškiaspalvės. Jau tada pamėgtos amžinąja klasika tapusios dygsniuotos Chanel rankinės su ilga auksine grandine. Populiarumo viršūnėje atsidūrė ir kur kas praktiškesnės rankinės, tokios kaip lagaminėlio formos Louis Vuitton ar nailoninių Prada krepšių modeliai. Prie rankinių mielai buvo derinami tokie pat ryškiaspalviai blizgūs bateliai. Visai nebijant nepataikyti į mados rėmus, buvo renkamasi nuo elegantiškų princesės Dianos pamėgtų žemakulnių, kitaip dar vadinamų laiveliais, iki ekstravagantiškų aukštakulnių ar gremėzdiškų Doctor Marten‘s stiliaus batų. Nieko nuostabaus, kad pastaruosius tų laikų stileivos sugebėdavo suderinti su gėlėtų audinių sukniomis. Doctor Marten‘s avėjo ir stipriosios lyties atstovai. 9-ajame dešimtmetyje patogumo sumetimais kasdienę aprangą papildė ir įvairūs sportiniai bateliai, jais avint buvo nesibodima eiti ir į darbą. Timpės, kurias taip pamėgome nešioti ir kurių taip sunkiai sugebame atsisakyti, anuomet irgi buvo pasiekusios populiarumo viršūnę. Ties blauzdos apačia nukirptos pėdkelnės žaižaravo spalvomis ir

raštų įvairove – lyg ir nieko naujo. Ir gėlėtos, ir aukso blizgumo, taškuotos ar acid spalvų pėdkelnės puošė daugumos merginų kojas. Tokioje raibuliuojančioje gausybėje aksesuarų, atrodo, nebeturėtų likti vietos daugiau niekam. Tačiau šį dešimtmetį netikėtai sugrįžo ir dar viena labai svarbi aprangos detalė – skrybėlė. Dėl Velso princesės Dianos elegantiško stiliaus įtakos vėl populiarios tapo karaliaus Edvardo laikų skrybėlės. Kalbant apie vyrų madą 9-ajį dešimtmetį reikėtų paminėti vieną populiariųjų serialų Miami Vice (Majamio policija). Netgi vyriškoje madoje televizija diktavo spalvas. Vyrai, kaip ir moterys, išmoko kasdienius marškinėlius derinti su oficialiais švarkais ir priešintis taisyklėms – patogiuose batuose visai nemūvimos kojinės. Kitą blizgią tendenciją atnešė Michaelas Jacksonas ir jo muzika. Vyrai buvo pamišę dėl tamsių blizgių, dažnai odinių rūbų, juodų akinių ir pirštinės ant vienos rankos. Vėliau madingos tapo jau ne tokios ryškios aviatoriaus stiliaus striukės. Kalbant apie sportinį stilių, populiarumo viršūnėje atsidūrė sportinių kostiumų gamintojas Adidas. Nebuvo nieko nuostabaus juos vilkėti kasdien. Populiariausiu aksesuaru tarp vyrų tapo spalvingi rankiniai laikrodžiai. Būtų nuodėmė dar kartą nepabrėžti žodžių: spalvinga, beprotiška, chaotiška, įsimintina ir ilgaamžiška. Mada, gimusi neužmirštamų popmuzikos atlikėjų kūrinių ir populiariosios televizijos šešėlyje, tokia pat nenuspėjama kaip ir šiandienės medijos. 9-ojo dešimtmečio stiliuje nuspėjamas tik noras išlaisvinti fantaziją, atskleisti ir paryškinti privalumus, priblokšti aplinkinius ar tiesiog atgaivinti taip pat neprastus senus laikus.

Rugilė Ereminaitė

mados istorija i n FASHION

IŠPROTĖJĘ Fotografė – Rūta Jankauskaitė Modelis – Solveiga Mykolaitytė Stilistė – Morta Paulė Grimuotoja – Simona Mužaitė

„Į savo darbus aš sudėjau visą savo širdį ir sielą, o procese pamečiau protą.“ Vincentas van Goghas

„Apie balsus aš galvojau kaip apie... kažką šiek tiek besiskiriantį nuo ateivių. Juos laikiau labiau angelais... Iš tiesų tai kalba mano pasąmonė, taip ir buvo... Dabar aš tai žinau.“ Johnas Nashas

„Širdyje aš visuomet jausiuosi kaip Piteris Penas.“ Michaelas

Jacksonas

„Labas vakaras, ponios ir ponai. Mes esame šio vakaro linksmybės!“ Heathas Ledgeris

„Kalbant apie visą industriją, aš nuolatos būdavau draskomas prieštaringų minčių. Dabar esu laimingas ir jaučiuosi stabiliai. Na, gal vis dėlto šiek tiek nestabiliai.“ Alexanderis McQueenas

„Man lemta būti draskomai. Visą gyvenimą man lemta būti išjuoktai. <...> Kaip gedulo juostelė aš esu toli nuskraidinama kiekvieną kartą atsidarius durims.“ Virginia Woolf

i n FASHION tendencijos

Corbis nuotr.

Iš Rytų Mados kūrėjai pripažįsta – jų mūzos šiais laikais negali visą laiką dailiai sėdėti Paryžiaus Eliziejaus laukų kavinukėje ir, užkėlusios koją ant kojos, diktuoti vis tų pačių elegancijos taisyklių. Joms reikia laisvės, dar neatrastų emocijų, nematytų ir nepažintų kraštų, todėl jas galime aptikti visur: tiek pankuojančiame aštuntojo dešimtmečio Londone, tiek aštuonioliktojo amžiaus Vienoje ar net viduriniųjų viduramžių Bizantijoje. Tačiau šį pavasario ir vasaros sezoną dizaineriai savo svajas nukėlė į seniai neliestas platumas – didįjį Azijos žemyną.

Į mados istorijos vadovėlių puslapius Azija antrą kartą grįžta jau tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Tada gimsta dekoratyvus ir ryškiomis spalvomis išmargintas art deco stilius, prasideda kultūrų asimiliacija. Stilingiausios ponios susidomi itin puošniais aksesuarais, tamsiu makiažu, o pamažu gimstančios aukštosios mados meistrai ieško naujų audinių, naujų galimybių pritaikyti pasakymą more is more. Čia vėl padeda Azija – įkvėpti Indijos, Senovės Persijos tautų ir jų turtų, kūrėjai moteris papuošia turbanais, plaukus nusagsto briliantais, o šilkinius

Nuotraukos iš AP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvų

Šį pavasarį kiekviena mados gerbėja tikrai liks nustebinta spalvų ryškumo, pristatomų siluetų dramatiškumo, prabangos atspindžių net smulkiausiose detalėse. Visa tai, be abejo, siejama su didingąja Azijos kultūrų tendencija. Nuo pat Renesanso epochos pradžios, kai Europos karalystės atrado jūrų kelią į Indiją, nubraižė ganėtinai tikslius žemėlapius ir pradėjo intensyvią prekybą tiek su Ar-

timaisiais, tiek su Tolimaisiais Rytais, manieringosios europietės troško iš tolimų kraštų gabenamo šilko, spalvingų brangakmenių, įstabių brangiųjų metalų dirbinių. Žinoma, paskui sekusi kolonizacija nulėmė nenutrūkstamą prabangos prekių srautą į galingiausias Europos šalis, tad Azijos kultūros didybė pamažu blėso, kol išvis buvo užmiršta, o jos vietą užėmė pačių europiečių iš naujo sukurta prabangos sąvoka.

tendencijos i n FASHION

Nuotraukos iĹĄ AfP/Scanpix, AP/Scanpix archyvo

i n FASHION tendencijos

audinius išmargina dar nematytais gėlių (ypač populiarios lelijos ir kiniškos rožės) ornamentais, paplinta platėjančios rankovės, vadinamasis kimono kirpimas. Prie naujosios Azijos prisideda ir žymioji panelė Gabrielle Coco Chanel. Visada pasisakiusi prieš bet kokius griežtus, net šiek tiek puritoniškus suvaržymus, ji ragino moteris atsisakyti jų laisvę varžančių drabužių, pradėti drąsiau rinktis papuošalus, taip pat ir kvepalus. Pasakojama, kad daugelį pirmųjų jos kūrinių ir netgi garsųjį kvapą No.5 įkvėpė ne kas kita, o... panelės aistra Azijos šalims, ypač Kinijai. Iš kur tokie įdomūs spėjimai, jei jos stilius vadinamas nenuginčijamai prancūzišku? Užtenka žvilgtelėti į iki šiol išlikusius Coco Chanel apartamentus Paryžiuje ir viskas pasidarys aišku – interjeras tamsus, šiltų prislopintų spalvų, jame gausu stilingų kiniškų gervių statulėlių, pertvarų, gobelenų. Tačiau metas grįžti iš mados istorijos labirintų ir persikelti ant šių dienų podiumų. Ne paslaptis, jog šiandien garsioji Rytų šalių prabanga paprastus mados gerbėjus kiek glumintų, tad dizaineriai savo kolekcijose pritaikė tik po vieną kitą ryškesnę detalę. Pradėkime nuo labiausiai į vakarus nukrypusios Azijos dalies – Artimųjų Rytų. Mintyse iškart atsiranda klajoklių genčių vaizdiniai, nuo smėlio audrų pasislėpti padedančios palapinės, neutralūs atspalviai su kukliais, bet įsimintinais ornamentais. Galima spėti, kad būtent tokia idėja kuriant pavasario ir vasaros kolekciją sukosi ir Paryžiaus mados namų Celine kūrėjos Phoebe Philo mintyse – jos pristatyti drabužiai pasižymi ypatingu erdvumu, laisvumu, vyrauja plačios kelnės ir tarsi per didelės palaidinės. Antroji stotelė – Persija, Babilonas, atsispindintys Gucci mados namų kolekcijoje. Vyriausioji Gucci dizainerė Frida Giannini teigė bandžiusi eksperimentuoti su kuo didesne spalvų gama, gal net šiek nukrypti į provokaciją. Ir, atrodo, jai tai puikiai pavyko – pasitelkdama ryškias šiltas spalvas, patogias haremo stiliaus kelnes ir net vieną kitą auksinį ar pintą akcentą, ji atskleidė ne tik Gucci moters norą atrodyti viliojamai, bet ir pradžiugino tikrosios prabangos gerbėjus.

Negalima pamiršti ir šiek tiek kitokios Azijos – Taivano, Vietnamo, kuriuos savo darbe apgyvendino Missoni mados namai. Ši kolekcija – tarsi didžiulė kelionė, – užkulisiuose pasakojo kūrėja Angela Missoni. Negalima nesutikti – gausybė spalvų (pradedant mėlyna ir baigiant oranžine), saulėtus tropikų kraštus primenančių jaukių siluetų nestokojanti kolekcija išties atrodė skirta nerūpestingai dvidešimt pirmojo amžiaus vėjavaikei, įsimylėjusiai Pietryčių Azijos kultūrą ir žmones. Paskutiniai ir turbūt ryškiausi akcentai buvo sudėti Paryžiaus mados savaitės metu per Louis Vuitton ir Dries Van Noten pristatymus. Pirmieji su dizaineriu Marcu Jacobsu priešakyje nagrinėjo vieno tolimiausių Azijos taškų – Kinijos temą. Manote, jog kolekcijoje vyravo kuklus kiniškas minimalizmas ir nuosaikumas? Klystate, nes M.Jacobsas, didysis mados provokatorius, atskleidė ryškiąją Kinijos veido pusę – jo kurti šilkiniai kimono pražydo ryškiausiomis violetine ir geltona spalvomis, manekenės rankose nešėsi dailias vėduokles. Visiška priešingybė šiam darbui – Dries Van Noten kolekcija, įkvėpta kiniško porceliano ir keramikos dirbinių. Kaip ir buvo galima tikėtis, dizaineris D. Van Notenas į savo asmeninį kuklų ir tyrą braižą įliejo šiek tiek spalvų ir ornamentų, o įprastus standžius audinius pakeitė tarsi vanduo nuo kūno tekančiu sidabriniu šilku. Taigi tenka pripažinti, jog dažnai pamirštama ar net kičine vadinama Azijos tendencija šį sezoną buvo atgaivinta viso būrio talentingų dizainerių, sugebėjusių matyti ne tik auksinį Babiloną ar kiniškus drakonus. Žinoma, pagrindiniai bruožai (ryškios spalvos, tiesūs ir judesių nevaržantys kirpimai, šilkinis audinys) išliko, tačiau moteriai jau leidžiama rinktis širdžiai mielesnį įvaizdį – kuklios dykumų klajoklės šviesiu apdaru, išraiškingos persės su aukso papuošalais ar įspūdingos kinės šilkiniu kimono. Juk Azija – savo kultūros ir istorijos lobiais visada stebinęs žemynas, tad nepasinaudoti proga atskleisti bent mažą dalį jo paslapčių būtų tikra nuodėmė. Deimantė Bulbenkaitė

tendencijos i n FASHION

i n FASHION tendencijos

Lygiosios platformos Puikiai žinome, jog aukštakulnių platformos jau keletą metų yra laikomos kolekcijų konstanta. Ieškodami ko nors naujo ir laužydami standartus, garsiausi mados kūrėjai keitė šios tendencijos pamatus ir pademonstravo neįprastą, gal kiek ekscentrišką variantą. Ne itin aukštos, skirtingų faktūrų, tačiau visiškai lygios platformos nėra naujasis mados keiksmažodis. Būtent tai šį pavasarį tapo kertiniu masinių dizainerių kolekcijų akme-

niu. Kenzo pasiūlymas, aiškiai atspindintis geišų dvasią, vakariniai Chanel ir Prada variantai, dvelkiantys romantika, bei drastiška Muccios Prados mesta korta. Nesibodėkite šios netikėtos, tačiau itin perspektyvios tendencijos, nes lygiosios platformos nepriekaištingai derės prie pavasarinės vėjyje besiplaikstančios suknelės klosčių ar laisvų Kaprio kelnių.

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix, Reuters/Scanpix archyvų.

(Chanel, Kenzo, Prada)

45 (Carolina Herrera, Marc Jacobs, Issey Miyake)

Parengė Agnė Mankutė

įdomių formų ir medžiagų kepurės Išaušo naujas, netikėtų galvos apdangalų rytas. Griežtų, dramatiškų formų, sušvelnintų subtiliais potėpiais, kepurės iškilmingai lingavo ant pastarąsias mados savaites pristačiusių manekenių viršugalvių. Issey Miyake pasiūlyti kūgio formos apdangalai atrodo tarsi pinti iš tamsių šiaudų, tarsi kaimo ir triukšmingų miesto gatvių derinys. Marco Jacobso rėkiančios ryškiaspalvės skrybėlės, rodos, ką tik pavogtos iš braziliškosios Karmen Mirandos. Stebinantis Missoni atradimas – savaip interpretuotas absolvento galvos dangalas ir

Carolinos Herreros pragmatizmo ir praktiškumo stoka cilindruose. Visos kepurės, nors ir iš pirmo žvilgsnio nepritampančios kasdienėje erdvėje, alsuoja prabangia estetika, kuri neabejotinai pritaps prie jūsų pavasarinio garderobo. Spalvų įvairovė kaip niekad gausi – sodrus flamingų atspalvis, vandens oazės mėlis ar kareiviška chaki. Sielos džiaugsmą ras net klasikos gerbėjos – juodi, tamsūs atspalviai niekur nedingo iš dizainerių kūrybinių minčių.

tendencijos i n FASHION

i n FASHION tendencijos

(Carolina Herrera, Sonia Rykiel, Louis Vuitton)

Japoniški motyvai Japoniškojo teatro – kabukio motyvai šiųmetėse pavasario ir vasaros kolekcijose atsiskleidė stulbinamomis azijietiškomis detalėmis ir atributais, švelniomis drabužių linijomis ir žaižaruojančiomis, kartu su skaniais šerbeto tonais derintomis spalvomis. Niekam ne paslaptis, kad Japonija jau seniai skelbiama elegancijos ir harmonijos tvirtove. Sonia Rykiel išskyrė gaivias kimono drapiruotes, viską pasukusi 90 laipsnių kampu gavo nepakartojamą

prêt-à-porter variantą. Žiūrovų širdis pasirodymo metu sustabdė ir įspūdingi pagal Marco Jacobso dūdelę groti Louis Vuitton rezultatai, inspiruoti ne tik azijietiškų prieskonių, bet ir netikėtai mestų kabareto užuominų. Nuo jų nė per pusę žingsnio neatsiliko koketiška Carolinos Herreros kolekcija, kurioje dominuoja prislopintos miškų žalsvumo ir kraujo sodrumo spalvos.

47 (Emporio Armani, Jil Sander, Jil Sander)

Keistos rankinės Šio pavasario ir vasaros kolekcijų rankinės neabejotinai peržengia konservatyvumo rėmus. Visa, kas įprasta, nuobodu ir nuvalkiota, šį sezoną vaidina antraplanį vaidmenį. Nieko preciziško, truputis akį rėžiančio ryškumo, šlakelis komforto ir didelis pliūpsnis beprotiškumo – štai ko siekė mados skelbėjai, pristatydami modernizmo persunktas rankines. Mados novatoriaus Valentino atstovai parodė, kaip neįprastai žavingai gali atrodyti futurizmo ir vintažo mišinys. Jų pristaty-

tos pitono odos delninukės, puoštos ilgomis, žvilgančiomis metalinėmis rankenomis, panašiai kaip ir Emporio Armani pasiūlytos geometrinės puošmenos, sulaukė pritarimo ir pripažinimo, nors tai ir visai neįprasti dizainerių sprendimai. Be abejo, reikšmingiausi šį pavasarį tapo Jil Sander kūriniai. Prabangios maišų kopijos, mini palapinės, deginančios spalvos – ar dar reikia įrodymų kodėl? Ginčytis neverta, tokie rankose laikomi padarai tikrai yra ironiško modernizmo spektaklio dalis.

tendencijos i n FASHION

i n FASHION v y rams

Dvidešimt pirmojo amžiaus eilinis rodo visai ką kita. Į vyrų spintas grįžta ne blizgios aptemptos kelnės ar prasagstyti šilkiniai Kazanovos marškiniai – su derama pagarba pasitikite militarizmo tendenciją! Tiesa, militarizmas vis tiek neatsiduoda prakaitu ir nėra pažymėtas purvo dėmėmis. Jis – gerokai modernesnis, švaresnis, vietomis netgi susijęs su kostiumo istorija ir tarsi iš muziejaus archyvų atkeliavusia karininkų apranga. Juk šiuolaikinis

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix archyvų

Niekam ne paslaptis, jog mūsų visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad vyrų mada neturi nieko bendra su tikru vyriškumu ir yra skirta nebent dėl drabužių galvą pametusiems jauniems turtuoliams arba stilingiems netradicinės seksualinės orientacijos vaikinams. Manoma (ir net teigiama!), kad vyriškąją madą kuriantys dizaineriai net nežino tokių dalykų kaip neutralumas, paprastumas, galų gale – prakaitas. Tačiau pagaliau ir į Lietuvos gatves įžengusio pavasario kolekcijos

Corbis nuotr.

v y rams i n FASHION

i n FASHION v y rams

vyras, kad ir kaip šlovinantis jėgos ir stiprybės kultą, dažniausiai savo kasdienę aprangą turi derinti prie darbo ar mokslo įstaigos aplinkos, gyvenimo būdo, tad nesirenka nei kamufliažinio audinio, nei kišenėmis ir užtrauktukais dekoruotų vadinamųjų cargo kelnių. Jam kur kas priimtinesni vyriški tamsūs žali ir rudi atspalviai, griežtesnio silueto švarkas ar marškiniai, kuriuos lengva derinti prie kasdienių džinsų, patogių laisvalaikio batelių.

Vienas svarbiausių pavasario ir vasaros sezono atributų vyro spintoje – švarkas arba lietpaltis, puikiai tinkantis vėjuotiems ir gana lietingiems lietuviškiems orams. Juos šį sezoną dizaineriai siuvo įkvėpti vieno didingiausių karinės aprangos formavimosi periodų – Napoleono laikų: jam būdingas ilgis kiek virš kelių, dideli atlapai, švelniai paryškintas liemuo, neretai asimetriškas užsegimas ar net dvi eilės sagų. Itin puikiai Prancūzų revoliucijos periodo aprangą interpretavo Alexander McQueen mados namų dizainerė Sarah Burton, savo kolekcijoje pristačiusi nuostabius lengvo šviesaus audinio lietpalčius dekoratyvia kaklo sritimi, juos derinusi su siaurėjančiomis klasikinėmis kelnėmis. Kiek kitokį variantą pasiūlė britų mados namai Burberry Prorsum, kurių vyriškoje kolekcijoje dizaineris Christopheris Bailey tyrinėjo viduramžių palikimą ir net įmaišė keletą baikeriškų detalių. Žinoma, kolekcijoje dominavo klasikiniai Burberry Prorsum lietpalčiai su languoto audinio pamušalu, spalvų gama maloniai ramino akis žaliais tonais, tačiau tikra staigmena tapo riterių šarvus primenantys odiniai švarkai. Juos iš puikiai išdirbtos rusvų atspalvių odos siūti siūlantys mados namai drabužius gausiai papuošė metaliniais užtrauktukais, siūlėmis odą tarsi išsluoksniavo. Gerokai kasdieniškesnius ir vasariškesnius ansamblius pristatė italų mados namai Bottega Veneta ir jų dizaineris vokietis Thomas Mayeris. Nusprendęs į militarizmo tendenciją pažiūrėti kiek paprasčiau, jis pasiūlė rinktis ne griežtus siluetus, o patogias

laisvas paraitotas žemės atspalvių kelnes, talpius kelioninius krepšius, odinius švarkus, paraitotus šortus iš kokybiško netepaus audinio. Bet jei karinė tematika nežavi, o tokie siluetai ir žemiškos spalvos atrodo stokojantys elegancijos, jūsų lūkesčius turėtų pateisinti Paryžiaus mados namai Lanvin, savo kolekcijas dedikuojantys moderniajam didmiesčių romantikui. Tiesa, militarizmas neaplenkė ir jo, tačiau Lanvin šią tendenciją pavertė tinkama elegantiškam vėjavaikiui – jo paltai kiek nubrizgę, kelnės trumpokos, marškiniai laisvesni, bet spalvų paletė išlaikyta, o kamufliažinis raštas pavirto kažkuo panašiu į pikselizuotą roplio odą. Žinoma, militarizmo atspindžiai buvo ryškiai matomi ir kitose kolekcijose, tačiau šios keturios parodo, kokia ji universali ir lengvai pritaikoma bet kurio vyro spintoje. Tad leiskite nors vienam chaki spalvos paltui ar odiniam švarkui apsigyventi ir jūsų drabužinėje – gal ir be dėklo šautuvui, bet su tikra vyriška dvasia. Deimantė Bulbenkaitė

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix archyvų

mados istorija v y rams i n FASHION

i n FASHION tendencijos

52 (Calvin Klein, Calvin Klein, Emporio Armani)

Stebint šių metų pavasario ir vasaros vyrų kolekcijas, į galvą šauna mintis – dizaineriai paskutinę pristatymo minutę išsitraukė žirkles ir jomis gerokai išniokojo savo pačių kūrybą. Nors pirmoji prieštaringa emocija gali susidaryti būtent tokia, neverta pamiršti esminių dizainerių inspiracijų. Tamprios sportininkų kostiumų detalės ir aštuoniasdešimtųjų mados sensacijos – rodos, nesuderinami dalykai, tačiau juk toks ir buvo bendras kolekcijos tonas. Griausmingi aplodis-

mentai turėtų atitekti Calvinui Kleinui. Jis taip sumaniai įgyvendino kirpimų idėją, jog visa į kolekcijos pristatymą susirinkusi grietinėlė neteko žado. Štai lengvai atpažįstamą Giorgio Armani stilistiką šiemet papildė unikalios formos, lenkimai, pristatyta kitokia maudymosi kostiumo koncepcija. Esminis netikėtų kirpimų niuansas – tai kiek kitoks aprangos pasiūlymas, itin praktiška ir lengvai pritaikoma vis besisukančio, užburto mados rato idėja.

Nuotraukos iš AP/Scanpix, AFP/Scanpix archyvų

Netikėti kirpimai

53 (Emporio Armani, Jean Paul Gaultier, Burberry)

Parengė Agnė Mankutė

Oda. Daug odos Odos paklausa naujausiose mados kolekcijose buvo milžiniška. Jau ilgą laiką grūdama moterims, oda atsigręžia ir į vyrus. Tiesa, čia galioja žodis daug. Oda nuo galvos iki kojų – skamba neskoningai ir amoraliai? Priešingai, mados pranašų pristatyta eklektika sužibėjo ant pasaulio podiumų, o monochromija, nekintančios spalvų gamos variacijos ir pustoniai suteikė aprangos ansambliui dinamikos ir savotiško žaismingumo. Emporio Armani kostiumas, kupinas dendiškos dvasios, Burberry roko

žvaigždės idėja su neblėstančiu nūdienos atributu – kniedėmis ir Jeano Paulio Gaultier odiniai švarkeliai, tarsi mestelėti iš ekrane rodomo filmo apie Robiną Hudą. Pasiūlymų netrūksta, minčių taip pat, reikia tik tinkamo nusiteikimo. Jei odai nuo galvos iki kojų dar nesate pasiruošę, įsigykite nors vieną detalę ir drąsiai derinkite ją prie medvilnės, laisvų ir patogių kasdienių drabužių ir prigesintų žemiškų spalvų.

tendencijos i n FASHION

i n FASHION tendencijos

54 (Vivienne Westwood, Versace, Vivienne Westwood)

Kaklo papuošalai Šis sezonas – kuo tikriausias rojus aksesuarų gerbėjams. Vieni jų – masyvūs, ilgi ir traukiantys akį kaklo papuošalai. Šįkart jie itin įperkami – mes nesiūlome jums aukščiausios prabos aukso ar rodžiuoto sidabro, už papuošalus neprivalo kalbėti jų vardas. Svarbiausia – įspūdis ir staigus, subjektyvus išgyvenimas. Britų pankroko karaliene tituluojama Vivienne Westwood šiuo klausimu pasistengė ir sėkmingai įvykdė užduotį. Podiumu

žygiuojančių modelių papuošalai nenublanko net ryškių, egzotiškų spalvų drabužių apsupty. Masyvūs pakabučiai idealiai derėjo ir prie švelnių Versace propaguojamų formų, klasikinių tonų, ir net prie vyriško kostiumo elementų. Reziumuojant ir apibendrinant pavasarinius mados šou galima daryti išvadą, jog metas atsikratyti prastų asociacijų su masyviais, sunkiais vyriškais papuošalais ir nedelsiant papildyti savo aksesuarų spintelę nors vienu.

55 (Calvin Klein, Etro, Prada)

Ryškios spalvos Spalvų riksmas, ryškumo klyksmas, tarsi Rio de Žaneiro karnavalo dvasios perteikimas rūbe, tikras šou ant podiumo parketo... Calvinas Kleinas šįkart tikrai buvo įkvėptas vandenyno grožio ir didybės – vandens mėlio gama puikiai atsiskleidė jo pavasario kolekcijoje. Turkio atspalvis, dėl kurio visa mados industrija jau antrus metus eina iš proto, idealiai pritiko klasikinio kostiumo kontūruose. Enrico Coveri paplūdimio žvilgesys privertė atsidusti visus vasaros išsiilgusius kūnus, o Prada

įkaitusių anglių raudonis perliejo juos šiluma. Be galo įdomus šiųmetinis Etro pasirodymas, kupinas ryškiaspalvio citrininio žavesio, sufleruojančio apie pasitraukiančią žvarbą. Drąsiems ir pasitikintiems savimi mados sekėjams neprošal būtų gausiai papildyti savo spintą ryškiaspalviais audiniais, nes rėkiančių spalvų tendencija dar ilgai nesitrauks nuo podiumų. Na, o ieškantys kiek santūresnio ir standartinio varianto drąsiai gali įsigyti individualų spalvingą apdarą ir derinti jį su tamsiais tonais.

tendencijos i n FASHION

i n FASHION A P I E M A D Ą

mmn Pavasarį kiekvienas žmogus atranda savyje naujų norų. Ko būtent norisi? Meilės, kad nelytų ar dar ko nors. Be visų šitų egzistencinių norų, mėgstantiems gražiai atrodyti atsiranda dar vienas: norisi atnaujinti garderobą. Ko būtent norisi – sijono, kelnių ar skrybėlės – stileiva dažniausiai neįsivaizduoja, o jei ir įsivaizduoja, kad nori ko nors konkretaus, neturi jokio supratimo, kaip turėtų atrodyti tas daiktas. Parduotuvėse visko daug, deficito nėra, bet kažko trūksta. Ko? Jausmo, kad nusipirkęs vieną ar kitą drabužį atrodysi nepakartojamai. Nėra padėties be išeities: visada galima nueiti į mados namus, kuriuose drabužiai siuvami pagal individualius užsakymus. Priimta manyti, kad mados namai – brangus malonumas. Tiesos čia, žinoma, yra. Tačiau dvi studentės, laimėjusios Vilniaus miesto organizuojamą jaunimo verslumo skatinimo konkursą Verslauk!, mano kitaip. Projekto idėja, nusipelniusi savivaldybės palankumo, yra gana paprasta, tačiau niekam iki šiol

neatėjusi į galvą. Jos esmė – mados namai, kuriuose dirbtų jaunieji dizaineriai, siekiantys įgyvendinti savo sumanymus, tačiau iki šiol neturėję galimybės pristatyti savo kūrinių plačiajai auditorijai. Inga ir Lina, Mažųjų mados namų (MMN) įkūrėjos ir sumanytojos, prisipažino, kad pasirinko savo projekto sritimi madą ne dėl to, kad yra mados vergės ar pačios kuria drabužius nuo penkerių metų. Tikrai ne. Galvodamos apie verslo idėją, jos stengėsi surasti tokią veiklą, kuri būtų maloni, įdomi joms pačioms ir pritrauktų jaunus kūrybingus žmones. Idėja pavyko – savo darbą Mažuosiuose mados namuose pradėjo penkios dizainerės, įveikusios net kelis atrankos etapus: pokalbį ir praktinę siuvimo bei modeliavimo užduotį. Guoda Dinsmonaitė, Alina Vaitkevičiūtė, Lina Bernotaitytė, Ruzana Bagdasarian, Anžela Gan – tai vardai, kuriuos mados žiniasklaidoje galbūt

Justine Jukevich nuotraukos

57 matote pirmą kartą, tačiau tikėtina, kad ne paskutinį. Nors keturios merginos dar studijuoja, o penkta visai neseniai pabaigė mokslus, jos jau turi savo braižą, kuris pasireiškia ne tik forma, bet ir priemonėmis, kurias naudoja dizainerės. Mažieji mados namai pritrauks klientus ne garsiais vardais ar veidais, o sunkiu jaunų talentingų kūrėjų darbu bei pasiryžimu įgyvendinti kliento norus ir pasiūti svajonių drabužius už patrauklią kainą. Rasti šiuos miniatiūrinius jaukius mados namus galima Didžiosios gatvės trisdešimtojo namo trečiajame aukšte. Ateiti rekomenduojama su pavasariškai gera nuotaika ir nusiteikimu kurti bei fantazuoti. Perspėjame iš anksto: tai sunkiau nei nueiti į parduotuvę. Sunkiau, bet šiek tiek maloniau, nes padedant dizaineriams sugalvoti drabužiai tobulai atitiks figūros ypatumus ir bus vienetiniai. Be visa ko,

kūrybinis procesas, ieškojimai ir bendravimas su žmonėmis, kurie gali įgyvendinti tavo norus, savaime yra malonūs. Tačiau, be abejo, yra ir tokių, kuriems nepatartina bandyti užsisakyti drabužių Mažuosiuose ar kituose mados namuose. Tai užkietėję konservatoriai, nelinkę rizikuoti. Savo fantazijose ar planuose kiekvienas gali atrodyti nuostabiai su nauju, netikėto kirpimo drabužiu, o realybėje rizika gali nepasiteisinti. Yra tokia tikimybė. Prekių ženklų maniakams ir vardinių drabužių ieškotojams MMN – netinkamas variantas. Bent jau kol kas ten nedirba iš Dior atleistas Galliano ir Burberry šalikų niekas nesiūlo. Sprendimas, kur atnaujinti savo garderobą atėjus pavasariui, yra individualus, MMN – viena iš mažiau žinomų vietų (kol kas), kur galima atrasti šį tą įdomesnio. Katia Merežnikova

A P I E M A D Ą i n FASHION

Amparo Tobarra nuotr.

i n FASHION D I E N O R A Š T I S

Stiliaus paslaptis yra menas jungti skirtingus dalykus miestų dėvėtų drabužių parduotuves, o eidama pro Louis Vuitton skyrių ir eilę laukiančių apsižvalgyti rytiečių mintyse svarstau, kiek žmonių būtų galima padaryti laimingus už sumą, kurią išleidžia moterys, įstodamos į LV logotipuotų aksesuarų klubą. Brangi mada man pirmiausia yra kokybė arba originalus dizainas, o ne didžiulis logotipas. Dizaineriai yra lygiai tokie pat žmonės kaip kiti – mūsų kišenėse ir spintose kartais švilpauja vėjai. Stiliaus paslaptis yra menas surasti ir jungti skirtingus dalykus. Žinoma, kai kuriuos tiesiog lydi sėkmė ir juos daiktai kartais susiranda patys. Taip atsitinka ir man – nemažai dizainerių darbų gaunu nemokamai.

Ugnės Vasyliūtės Nuotraukos

Esu Milda, drabužių dizainerė mimi.c, šiuo metu gyvenu Londone. Savo stilių apibūdinčiau kaip joks, nuoširdžiai pasakius – neturiu savo stiliaus, rengiuosi viską, kas man patogu. Pastaruoju metu dažniausiai vilkiu oversized megztinius, vyriškus marškinius arba marškinėlius, timpes... Pora žiedų, raudoni lūpų dažai, dvi dienas nešukuoti plaukai, ir viskas! Labai daug laiko skiriu naujiems dalykams kurti, tad kartais nespėju pagauti visų mados tendencijų, o kartais jas lenkiu, tačiau neslėpsiu: kai kurios klišės dominuoja ir mano garderobe. Nors darbe mane supa garsiausi prekių ženklai, kainuojantys tūkstančius, naujų drabužių pirkti nemėgstu. Kasdien braukdama ranka per Alexander McQueen ar Celine pakabus pagalvoju, kad norėčiau grįžti į Lietuvą ir aplankyti mažų

Pirmoji diena. Londonas ūžia: mados savaitė. Deja, dėl darbo pirmuosius renginius teko praleisti, tačiau guodžiu save after party. Vilkiu savo pačios gamintą kutų paltuką, suknelę, priderinau delninukę, mamos nešiotą prieš dešimt metų, ir aviu paprastus, pigius, tačiau elegantiškus batus.

Antroji diena. Labai dažnai mieste atrodau taip: tamsiai dažytos lūpos ir vintažinė odinė striukė, kurią prieš daugiau nei metus pati papuošiau spygliais. Kai kuriuos tokia lūpų spalva gąsdina ar verčia jaustis nepatogiai, o man suteikia energijos. Prie lūpų derinu purpurinę palaidinę, o susirišusi arklio uodegą atrodau lyg prie tamsių plaukų prisisegusi šviesų šinjoną.

D I E N O R A Š T I S i n FASHION

i n FASHION D I E N O R A Š T I S

Trečioji diena. Nors pramiegu, susiruošiu greitai: aunuosi aukščiausius batus, maxi sijoną, močiutės megztą megztinį, o makiažui pasirenku raudonus lūpų dažus, kurių per visą gyvenimą turbūt suvalgysiu kelis kibirus. Knygos formos delninukę radau dėvėtų drabužių parduotuvėje ir iškart pamėgau. Dirbtinės knygos nešiojimas rankoje kiek kompensuoja skaitymo ilgesį, atsiradusį dėl laiko stokos...

Ketvirtoji diena. Day off! Nugriebusi laisvą valandą nuo darbo einu apsipirkti. Šiandienos apranga – vintažiniai batai, pačios plėšyti džinsai, palaidinė ir Sonia Rykiel švarkelis. Žalią medalioną aptikau antikvariate.

Penktoji diena. Vos visur spėdama išlekiu tvarkyti reikalų. Atrodau taip: susivėlę plaukai ir daugybė sluoksnių. Draperijos suknelę gavau dovanų, diržas pirktas dėvėtų rūbų parduotuvėje. Kiek kontrastingai atrodo už kelis svarus pirktas žiedas ir Dior delninukė. Tai vienas smagiausių dalykų stilizuojant – maišyti viską ir visaip.

Šeštoji diena. Velniškai vėjuota! Kad nusifotografuočiau, turėjau nusivilkti mane saugiai gaubiantį paltą. Po juo slėpėsi YSL vyriški marškiniai ir gintaro koljė, pasiskolinta iš mamos aksesuarų saugyklos, prie jos puikiai dera sena rankinė ir rankų darbo liemenė. Praleidau ne vieną akimirką žavėdamasi pynimo raštais, nes tai labai panašu į tai, ką pati darau.

D I E N O R A Š T I S i n FASHION

i n FASHION D I E N O R A Š T I S

Septintoji diena. Per dideli vyriški marškinėliai – mano silpnybė, kuriai niekada neatsispiriu. Šiuos radau Lietuvoje prieš porą metų, taip pat kaip ir džinsus. Skrybėlę pasiskolinau iš kambarioko, norėdama praskaidrinti sau dieną, ir tai pavyko: kitą dienos dalį lijo, ir mano galva ir jos turinys buvo apsaugoti.

Aštuntoji diena. Šiandien viena iš tų dienų, kai kūnas ir siela reikalauja juos palepinti ir išeiti pakvėpuoti grynu oru. Pasivaikščiojimui po rajoną pasirinkau raudoną suknelę ir švarką. Derinį užbaigia mazgeliu užrištas diržas ir baltos kojinaitės.

Devintoji diena. Įvynioju savo kūną į viską, kas man patogu ir neįpareigoja: į suknelę nėriniuotu viršumi ir mėgstamiausią odinę striukę su spygliukais. Viską užbaigiu keliais aksesuarais: tarp jų mano Vivienne Westwood pakabučio ir storesnės grandinės su žiogeliais interpretacija. Orai visiškai pavasariški, jaučiuosi labai rami ir laiminga matydama saulę Londone, o tai lygu stebuklui!

Dešimtoji diena. Šiandien jaučiuosi dalykiška, tad pasirenku šį tą elegantiško ir neutralias spalvas. Vėl tie patys batai (velniškai patogūs), Jeager palaidinė ir vintage paltukas auksinėmis sagomis. Dviejų spalvų plaukus puošia Louis Vuitton kaspinas. Aš lyg chameleonas: visas stilius keičiasi, atsižvelgiant į nuotaiką ir aplinkybes.

D I E N O R A Š T I S i n FASHION

THE BOUNTY SHAG Fotografė – Aušra Osipavičiūtė Makiažas ir drabužiai – Ieva Daugirdaitė Modelis – Indrė G.

i n FASHION lietuvos mada

Karolio Sabeckio nuotr.

Ieva Daugirdaitė Mados injekcijos 2010 dalyvė KAIP ATRODĖ PIRMASIS JŪSŲ SUMODELIUOTAS DRABUŽIS?

ti su išradimais, naujovėmis, tada kartu žygiuosi ir su mada, ir šiandienos pasauliu.

Kalbėdama apie pirmąjį sumodeliuotą modelį, prisiminčiau pirmąjį bandymą, kuris buvo pagrįstas pirmąja koncepcija, idėja, o ne pirmąsias kelnes, pasiūtas iš megztinio ar marškinėlių. Koncepcija buvo paprasta: miestas ir jo žmogus. Kokia yra žmogų supanti aplinka ir kaip ji jį veikia. Pirmasis blynas buvo suknelė-švarkelis. Pasirinkau žaliavinį kūno spalvos audinį, kurio kvapas primena džiovintus obuolius ir kuris yra labai pigus, maždaug trys litai. Suknelė buvo trumpomis rankovėmis, visa plisuota (rankomis), puošta spaudais, kurie padaryti panaudojant trafaretus ir purškiamuosius dažus. Užsegimams panaudoti durų lankstai, o nugaroje – milžiniškas gobtuvas, primenantis bites kopinėjančio žmogaus. Šią suknelę dar turiu paslėptą nenaudojamų daiktų spintoje.

KĄ GALĖTUMĖTE ĮVARDINTI KAIP MADOS GENIJŲ? KUO TIKRAI ŽAVITĖS? Jų yra labai daug. Ir kiekvienas žavi dėl skirtingų dalykų. Balenciaga puikiai atskleidžia skulptūriškumą, kuris man asmeniškai labai patinka, ir kaskart atranda naujų konstrukcijų tam išreikšti. Jil Sander neįtikėtinai jaučia minimalizmą. O tai bene sunkiausias dalykas, nes kai reikia labai mažai, viskas turi būti itin tikslu. Net menkiausia detalė svarbi. Taip pat žavi, kaip Galliano nenuilstamai interpretuoja istorinius laikotarpius.

ŠIAIS LAIKAIS VISI STENGIASI VIENI KITUS ŠOKIRUOTI. AR SUNKU NUSTEBINTI IR SUKURTI KĄ NORS TIKRAI NAUJO?

Barokas. Pernelyg daug aukų dėl tariamo grožio: suveržti korsetai, sunkios suknelės, begalės problemų dėl higienos.

Nemanau, kad koks nors dizaineris pradeda kolekcijos kūrimą nuo minties: Reikia šį kartą šokiruoti. Svarbiausia turėti gerą idėją, kuriai esi tuo metu atsidavęs. O tada jau darai ir viskas savaime išplaukia. Tačiau nuo kiekvieno dizainerio priklauso, iki kokio lygmens jis realizuos savo kolekciją ir kiek ji bus įdomi. Nors, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Vienam bus tikrai įdomu, kitam paskutinis šlamštas. Tačiau XXI amžiaus žmogus tapo reiklesnis, aplinkui pilna naujovių ir įdomybių, tad jei kiek nusileidi laipteliu nuo XXI amžiaus, jau esi nebetoks populiarus ir įdomus. Norėdamas sužavėti didesnę dalį žmonių, turi pasiūlyti ką nors dar neatrasto, įdomaus. Savo audinių pasirinkimą, siuvimo technologijas, idėjas sie-

KEISČIAUSIAS JŪSŲ SUKURTAS DRABUŽIS.

BEPROTIŠKIAUSIAS, JŪSŲ MANYMU, MADOS ISTORIJOS LAIKOTARPIS.

Labai sunku vertinti savo darbus, nes esi jau su jais taip susigyvenęs, kad jie atrodo visiškai normalūs, nekeisti ir kasdieniai. Galėčiau paminėti kolekciją Militissa, kurtą iš kiek keistoko audinio, kurio tikrai nerasite nė vieno mūsų garderobe, nes jis puošia mūsų namų grindis. Tai – linoleumas. Jį sudėtinga siūti, tačiau skulptūriškumui išreikšti tinkamesnio reikėtų paieškoti. Kolekcijos meistravimas vyko garaže su grąžtais, vinimis ir kitais vyriškais įrankiais. BEPROTIŠKOS MADOS FENOMENAS LIETUVOJE. Vyriškos rankinės per petį.

lietuvos mada i n FASHION

Fotosesijų nuotraukos – Aušros Osipavičiūtės, aksesuarų nuotraukos – Stasio Ma.

i n FASHION lietuvos mada

lietuvos mada i n FASHION

i n FASHION K U LT Åª R A

AP/Scanpix nuotr.

Palaiminti idiotai 45 minutės popietės miego pastato porą valandų trunkantį beprotiškiausio siužeto filmą. Kūną įsuka karštis ir norisi bėgti. Tačiau tuo pat metu, dar sapne, sau kartoju: tai reikia įsiminti ir užsirašyti. 5 minutės po sapno pabaigos ir aš nebepamenu, kas mane sukrėtė. Kur visa tai dingsta? Tuomet, kai tvirtai atsistoju, pastatau kojas ant žemės, ant jos nusileidžia ir mano mintys. Tai, kas buvo beprotiško, išgaruoja, pakimba ore ir, kad ir kiek bandytų sugrįžti į mano gaublį, vis atsitrenkia į logikos ir racionalumo sieną.

Turbūt tokia siena apmūrijusi ne vieną žmogų. Deja, ji atima laisvę. Laisve vadinu gebėjimą būti pačiu savimi, atjungti protą, pakilti aukščiau įmanomo. Gebėjimą elgtis laisvai, atsidavusiai, tarsi iš inercijos. Ypatingi suvaržymai pastebimi kūrybos procese. Net dabar, rašant, kyla klausimų: ar taip tinka, ar taip galima, ar ne per daug, ar ne per aštriai, ar supras... ir taip toliau. Nors imk kūjį ir daužyk. André Bretonas yra pasakęs: Nuo šiol vaizduotei, kuri anksčiau buvo beribė, leidžiama save parodyti tik prisitaikant prie praktinės naudos įstatymų [...].

Vaizduotės ir sapnų galia yra nuvertinta, fantazija suvaržyta. Dėl to mes dažnai pametame iš savo gaubliukų genialiausius atradimus, didesnius nei Amerika. Imame sąmoningai formuluoti mintis, jas atrinkinėti ir dėlioti į lentynėles, nekreipdami dėmesio į spontaniškai iškylančias idėjas, atmesdami vaizdinius ir kitus, atrodo, neįprastus reiškinius, tarsi bijodami likti nesuprasti. Tikriausiai yra tekę stebėti, rodos, bepročio menininko darbus. Lieki išsižiojęs, išsprogdinęs akis ir kasydamas pakaušį. Sumišimas, šokas ir pasipiktinimas. Nesuvokei, ką pamatei, kas įvyko. Būna,

K U LT Ū R A i n FASHION

i n FASHION K mados U LT Ū R A istorija

Corbis nuotr.

tikrai būna, darbai atrodo nelogiški, nesveiki ir beprasmiai. Bet ar nėra kiekviename iš mūsų dalelės beprotybės? Tikrai yra. Salvadoras Dali labai taikliai apibūdino tai, ką norėjau pasakyti, trumpa fraze: Ne aš vaidinu klouną, bet baisiai ciniška ir nesąmoningai naivi visuomenė vaidindama rimtį stengiasi paslėpti savo beprotybę. Kas yra beprotybė, apie kurią tiek daug kalbu? Beprotybė – tai būvis, kai išjungtas galvos mechanizmas, kūrybai pasitelkiama tik nuojauta, fantazija, vaizduotė ir viskas vyksta atsitiktinumo tvarka. Beprotybė – tai cinkelis, kuris padaro kiekvieną išskirtinį (tarsi talentas ). Interpretuoti galima visaip, bet būtent beprotybė – nesąmoninga kūryba – yra pagrindinis bruožas to, ką noriu pris-

tatyti ir dėl ko po šias lankas vedžioju. Tai idėja meno srovės, vadinamos SIURREALIZMU. Po Pirmojo pasaulinio karo smuko beveik visos gyvenimo sritys: visuomeninio, ekonominio, socialinio, politinio. Tarpukaris (1918-1939) buvo reabilitacijos laikotarpis. Pavargusieji nuo politikos slėpėsi meno užuovėjoje. Susirinkę menininkai piktinosi gyvenimo paviršutiniškumu, materialiąja kultūra, technikos ir mokslo (kurie buvo plėtojami karo reikmėms) aukštinimu. Dėl tuščio gyvenimo ir nesantaikos buvo kaltinamas buržuazijos sluoksnis. Kaip protestas kūrėsi revoliucinis antimenas – menas, norėjęs pakeisti nusistovėjusias, pasenusias idėjas. Tuo metu SIURREALIZMAS sužibo ryškiausiai.

Corbis nuotr.

Jau anksčiau minėtas A. Bretonas yra siurrealizmo tėvas. Jis ieškojo naujų talentų, senuosius pritraukdavo ir visus priglausdavo po siurrealizmo sparneliu vienoje Paryžiaus kavinių Flor. Tačiau žodį siurrealizmas sugalvojo visai ne Bretonas, o poetas Guillaume’as Apollinaire’as, kuris, galima sakyti, piešė eilėraščius. Kaip ir bet koks judėjimas, siurrealizmas taip pat turėjo savo idėjų, kurios jį ir skyrė nuo kitų. Rašydamas savo pirmąjį Le manifeste de surrealism (Siurrealizmo manifestą), nuo kurio turbūt ir reikėtų pradėti kildinti šią meno srovę, A. Bretonas rėmėsi Sigmundo Freudo idėjomis, kad sapnai ir vaizduotė turi ypatingos reikšmės ir galios. A. Bretonas tikėjo, kad siur-

realistai sukurs naują žvilgsnį, kuris išlaisvins nuo proto galios. Apskritai siurrealistams buvo svarbiausia sunaikinti net menkiausią logikos įsikišimą į kūrybos procesą. Jie stengėsi išrauti bet kokias įsišaknijusias ribas tarp realybės ir fantazijos. Menininkai tikėjosi, o gal tiksliau būtų sakyti, svajojo sukurti naują, tobulesnį ir puikesnį pasaulį, kuriame laisvai vyktų asociacijų žaidimai, o sąmoningumas būtų sustabdytas ir netrukdytų į išorę lietis pasąmonės reiškiniams. Kai kalbama apie siurrealizmą, negalima palikti nuošalyje vieno puikaus simbolinio termino automatinis laiškas. Šis dviejų žodžių junginys paaiškina siurrealistų kūrybos procesą. Tai būdas,

mados Kistorija U LT Ū R A i n FASHION

i n FASHION K mados U LT ĹŞ R A istorija

Marijos Tiurinos iliustr.

leidžiantis kūrybinėms idėjoms kilti iš pasąmonės gelmių, semtis jų iš sapnų ar haliucinacijų, nustumti proto kontrolę kuo toliau. Tačiau tai nepavyksta iš karto. Vis dėlto nuolat prasmunka rimta mintis ir sugriauna įsibėgėjusį kūrybos žaidimą. Todėl buvo sukurtos technikos, kurios leistų prijungti prie tinklo neracionalius įkvėpimo ir kūrybingumo šaltinius, galinčius išvyti protą, skonį ir sąmoningą valią iš kūrybos proceso. Viena tokių technikų pavadinta atsitiktinis skėčio ir siuvimo mašinos susitikimas ant operacinio stalo. Šios technikos esmė – paimti du visiškai nesusijusius daiktus ir perkelti į dar netikėtesnę ir netinkamesnę vietą. Taip gaunami patys nerealiausi rezultatai. Tipinis šios technikos pavyzdys – koliažas, kuris tapo itin populiarus siurrealizmo laikotarpiu. Kuriant koliažą sujungiami įvairūs elementai ir tai sukuria nepakartojamą haliucinacinį efektą. Be koliažo, siurrealizmas buvo apėmęs visas meno formas: tapybą, skulptūrą, kiną, fotografiją... Vizualieji menai susijungė su literatūra. Siurrealistai buvo vieni talentingiausių XX a. menininkų. Daug kartų girdėtas Salvadoras

Dali, Maxas Ernstas, Giorgio de Chirico, Marselis Duchamp’as, Jeanas Arpas ir daugelis kitų, sukūrusių stebinančius darbus. Taip pat čia galima vardinti menininkus, kurie, nors ir negirdėjo siurrealizmo balso, tačiau kūrė ta pačia dvasia ankstesniais amžiais: Dante, Giugo, Moreau ir kiti. Gali atrodyti, kad siurrealistų darbai – gryna haliucinacija, kažkas abstraktaus ir visiškai neaiškaus. Tačiau siurrealistai labai daug dėmesio skyrė formai, erdvei, detalėms. Žiūrėdamas į siurrealisto paveikslą gali užduoti sau kausimą, ar tai ne fotografija? Siurrealizmas – sudėtingas meno palikimas žmonėms – nes čia vyrauja simbolika, asociacijos, sapnai, iliuzijos, apipynusios realų gyvenimą, kurias suprasti iki galo neįmanoma, belieka interpretuoti. A. Bretonas teigė, kad siurrealizmas turįs paliesti visas egzistencijos ribas, įlieti į visuomenę socialinių ir psichologinių permainų. Dabar visuomenės fantazija merdi, todėl siurrealizmas aktualus kaip niekada anksčiau. Anasko

mados Kistorija U LT Ū R A i n FASHION

i n FASHION

infashion rasite:

Ir kitose netikÄ&#x2014;tose vietose i n FASHION

i n FASHION apie projektą

INFASHION – naujas ambicingas mados žurnalas, pasiruošęs sulaužyti stereotipus. Mes atsisakome nuostatos, kad mados žurnalai turi būti brangūs, INFASHION bus platinamas nemokamai. Mes neigiame faktą, kad mados pasaulis gyvas tik kažkur už jūrų marių ir sienų – mada yra čia ir dabar: Vilniuje, Klaipėdoje, Šilalėje ar Anykščiuose. INFASHION žurnalo skaitytoju-vartytoju gali būti bet kas: jaunas ar senas, linksmas ar liūdnas, studentas ar verslininkas. INFASHION skaitytojas mąsto jaunatviškai, nebijo naujovių ir eksperimentų. Pagrindinis mūsų tikslas – skatinti tokius žmones padaryti taip, kad Lietuvoje jų būtų daugiau. INFASHION pradžiugins neabejingus grožiui žmones, o abejingus bandys įkvėpti ir priversti mąstyti kritiškai. Galų gale abejingų tiesiog neliks.

Žybarto Čiurlio iliustr.

INFASHION pakels uždangą ir parodys Lietuvos bendruomenei tikrąjį Lietuvos mados veidą. Sužinoti, kaip rengiasi A.Chung ar kokius batelius nusipirko O.Palermo, galima interneto platybėse, tad INFASHION palieka užnugaryje visas neįperkamas ir tviskančias užsienines svajones ir atsigręžia į mūsų šalies kūrėjus, renginius ir įvykius. Didžiausias INFASHION siekis, kad geras skonis taptų norma Lietuvoje. Geras skonis viskam: pradedant auskarais ir baigiant pačiu gyvenimu.

2 min