Stilius

2015 spalio 20 • Nr.40

Gyvenantiems aistringai

r.mackevičiaus viršininkas – sūnus

barzda išduoda vyro charakterį

skaivos jasevičiūtės r.labutytę

subrandino apgavystės

diaNe kruger –

laukimo metas?

vestuvėse pirmu smuiku Grojo šunys

Kaina

0,70 eur

Lietuvos legenda nuo 1997 m.

Nr. 34 (842) Redaktorė Liuminata Mickutė, tel. (8 5) 274 3708, liuminata.mickute@lrytas.lt Redaktoriaus pavaduotoja Daiva Kaikarytė, tel. (8 5) 274 3641, daiva.kaikaryte@lrytas.lt Žurnalistai: Laura Bulvydė, tel. (8 5) 274 3644, laura.bulvyde@lrytas.lt Rugilė Ereminaitė, tel. (8 5) 274 3757, rugile.ereminaite@lrytas.lt Dovilė Lebrikaitė, tel. (8 5) 274 3711, dovile.lebrikaite@lrytas.lt Ive­ta Skliu­tai­tė (Kau­nas), tel. (8 37) 40 02 93, skliu­tai­te@lry­tas.lt Dizainerė: Oksana Spritc

Šiame numeryje Ves­tu­vės

4 R.Pie­kau­tai­tė: tuoktis ne­bū­na per vė­lu

Ka­ra­me­lė

10 L.Mon­dei­kai­tės su­ža­dė­tu­vės – lyg Ho­li­vu­do fil­me

Va­kar ir šian­dien

12 Lenk­ty­ni­nin­ko žmo­nos pa­ly­do­vas – ad­re­na­li­nas

Ke­lio­nės

16 Šei­mos są­moks­las di­zai­ne­rę A.Bu­ni­kie­nę at­ve­dė į Si­ci­li­ją

Na­mai

18 Ak­to­rė M.Ku­nis at­sis­vei­ki­na su anks­tes­nio

gy­ve­ni­mo daik­tais

Žvaigž­dė

Reklamos skyrius: tel. (8 5) 274 3575, (8 5) 274 3735 spaudospardavimai@lrytas.lt Adresas: Gedimino pr. 12A, 01103 Vilnius, stilius@lrytas.lt ISSN 1392-7159

16 46

23 Prin­ce­sės žie­žu­los ir neiš­ti­ki­mo­jo var­liaus

san­tuo­kai – jau ga­las

Ma­no sti­lius

26 Sa­vai­tės sti­lin­giau­si 28 Įvaiz­dį kei­čian­čios de­ta­lės 30 Mažieji aprangos draugai

Stip­rio­ji ly­tis Leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“.

Savaitinis žurnalas leidžiamas nuo 1997 m. lapkričio 21 d.

Tiražas – 35 000 egz.

2015 spalio 20 • Nr.40

Gyvenantiems aistringai

viršininkas – sūnus

skaivos jasevičiūtės

diaNe kruger –

laukimo metas?

Gur­ma­no už­ra­šai Šven­tė

barzda išduoda vyro charakterį

subrandino apgavystės

gas

36 Mi­nist­ras D.Pa­val­kis pail­si tik pa­sau­lio vir­šu­kal­nė­se 40 Dar vie­nas Azi­jos vir­tu­vės ban­dy­mas

r.mackevičiaus

r.labutytę

32 Prin­cas Har­ry – gra­žus, pro­tin­gas ir be ga­lo tur­tin­

vestuvėse pirmu smuiku Grojo šunys

Kaina

0,70 eur

Viršelyje: Ramunė Piekautaitė ir Kęstutis Verslovas.

42 Dvi­gu­ba K.Iva­no­vos šven­tė tarp gė­lių 44 Pir­ma­sis ba­ro gim­ta­die­nis ap­taš­ky­tas šam­pa­nu 46 K.Kar­das­hian pa­gerb­ta tarp vy­rų 50 Se­niau­sia­me fes­ti­va­ly­je spin­dė­jo ele­gan­ci­ja 54 Stiliaus varžybos golfo aikštyne 56 Ho­ros­ko­pas 58 Kry­žia­žo­dis

R.Danisevičiaus nuotr.

2015 10 20

Tapk mūsų draugu „Facebook“ svetainėje www.facebook.com/zurnalasstilius

3

mano stilius

„ViDA Press“ ir R.Da­ni­se­vi­čiaus nuotr.

Savaitės stilingiausios

Gero skonio pavyzdys – koks jis?

„Stilius“ siūlo įsižiūrėti į garsias moteris, iš kurių galime pasimokyti, kaip patraukliai atrodyti.

Aktorė Kate Hudson.

Modelis Olivia Palermo.

Dainininkė Jurga Šeduikytė.

Suknelė: Yanina Couture.

Aukštakulniai: Brian Atwood.

4

Suknelė: Preen.

Bateliai: Christian Louboutin.

Papuošalas: Olivios Palermo linija „BaubleBar“ ženklui.

Tokį dainininkės įvaizdį filmo „Meistras ir Tatjana“ premjerai sukūrė stilistas Saimonas Aukštuolis.

2015 10 20

karamelė

Tak­sų ka­ra­lie­nės ves­tu­vių pa­sa­ka Auksinių medžių lapų fone radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė (33 m.) prisiekė amžiną meilę verslininkui Artūrui Kraujaliui (40 m.). Po vestuvių nuotaka pasirinko vyro pavardę – tapo Skaiva Kraujale.

Dovilė lebrikaitė

J

au­ki ce­re­mo­ni­ja vy­ko vie­no Vil­ niaus vieš­bu­čio vi­di­nia­me kie­me.

Ta­kas į kie­me­lį bu­vo iš­puoš­tas bal­ tais ba­lio­nais su jau­na­ve­džių ir ke­ tu­rių tak­sų si­lue­tais. Prie pie­ši­nio pui­ka­vo­si ang­liš­kas už­ra­šas, skel­bian­tis, kad jie gy­ ve­no il­gai ir lai­min­gai – vi­sai kaip pa­sa­ko­ je. Pa­sa­kiš­ką at­mos­fe­rą taip pat kū­rė le­do skulp­tū­ra, bal­tų gė­lių de­ko­ra­ci­jos ir Ge­di­ mi­no Jau­niaus sak­so­fo­no mu­zi­ka.

Skai­va ir Ar­tū­ras ne­pa­no­ro baž­ny­ti­nės san­tuo­kos, nes nė­ra prak­ti­kuo­jan­tys ka­ta­ li­kai. Jų nuo­mo­ne, ce­re­mo­ni­ja baž­ny­čio­je pri­lyg­tų veid­mai­nys­tei. Vis dėl­to mo­der­ni po­ra at­si­sa­kė ne vi­sų tra­di­ci­jų – di­džią­ją die­ną pas my­li­mą­jį Skai­vą ly­dė­jo jos tė­vas.

Po ce­re­mo­ni­jos S.Ja­se­vi­či­ūtė bu­vo pa­ ki­liai nu­si­tei­ku­si ir ti­ki­no, kad net pa­ti ste­ bė­jo­si, ko­kia ra­mi bu­vo šią die­ną. „Kai esi įsi­ti­ki­nęs tuo, ką da­rai, ne­rei­kia jau­din­tis, – kal­bė­jo Skai­va ir pri­dū­rė, kad vi­są die­ną ją ly­dė­jo tik ge­ri ženk­lai. – Kol man da­rė ma­kia­žą, ste­bė­jau var­ną, ku­ri

6

tie­sio­gi­ne žo­džio pras­me šo­ko ant sto­go.

Nusp­ren­džiau, kad tai la­bai ge­ras ženk­las.

Jei net var­nos šo­ka per ma­no ves­tu­ves, pa­ ti­kė­kit, vis­kas tik­rai bus ge­rai.“ Svar­biau­sią die­ną nuo­ta­ka pa­si­puo­šė spe­cia­liai jai pa­si­ūta di­zai­ne­rės Vik­to­ri­jos Ja­ku­čins­kai­tės ma­dos na­mų „Tiu­lio fė­ja“ ves­tu­vi­ne suk­nia. Bal­ta že­mę šluo­jan­ti

Auksinius žiedus jaunavedžiams juvelyras nuliejo iš Skaivos tėvų vestuvinių žiedų.

karamelė Jaukią vestuvių ceremoniją Skaiva ir Artūras suplanavo per tris mėnesius.

Nuotaką atlydėjo tėvas.

Žiedus jaunavedžiams atnešė Skaivos taksas Versalis.

Ceremonijoje skambėjo Gedimino Jauniaus saksofono muzika.

8

Didžiąją dieną nuotaka pasipuošė Viktorijos Jakučinskaitės sukurta suknia.

D.Umb­ra­so nuotr.

Vie­toj ba­lan­ džių į dan­gų bu­vo pa­leis­ti bal­ti ba­lio­nai.

Šventės dekoracijos su jaunavedžių ir taksų siluetais.

suk­nia bu­vo puoš­ta nė­ri­niais. Prie jos bu­vo pri­de­rin­tas že­mę sie­kian­tis šy­das. Va­ka­re vy­ ku­siam va­ka­rė­liui Skai­va pa­si­rin­ko kiek pa­ to­ges­nę ir trum­pes­nę, ta­čiau taip pat „Tiu­lio fė­jos“ sukurtą suk­nią.

V.Ja­ku­čins­kai­tė pa­si­rū­pi­no ir pa­gal­vė­ le žie­dams, ku­rią, prit­vir­tin­tą prie pet­ne­šų, jau­na­ve­džiams at­ne­šė vie­nas S.Ja­se­vi­čiū­ tės tak­sų. „Šioms pa­rei­goms pa­rin­kome Ver­sa­ lį. Jis vis dėl­to bu­vo vie­nas iš tų šu­nų, dėl ku­rių mes pra­dė­jo­me drau­gau­ti. Ir jis pa­ ti­ki­mas – tik­rai ateis pas jau­nuo­sius, o ne nu­bėgs su žie­dais pas sve­čius“, – prieš ves­ tu­ves juo­ka­vo Skai­va.

Auk­si­nius žie­dus jau­na­ve­džiams ju­ve­ly­ ras nu­lie­jo iš S.Ja­se­vi­či­ūtės tė­vų ves­tu­vi­nių

Jaunavedžius sveikino radijo laidų vedėjai Saulius Žvirgždas ir Gabrielė Martirosianaitė...

žie­dų. Ant jų pui­kuo­ja­si už­ra­šas: „Kad san­ tuo­ka truk­tų taip il­gai ir sma­giai kaip mū­sų.“

Kai esi įsi­ti­ki­nęs tuo, ką da­rai, ne­rei­kia jau­din­tis.

S.Ja­se­vi­či­ūtė Be­je, ves­tu­vė­se da­ly­va­vo ne tik Ver­sa­lis – Skai­vos ar­ti­mie­ji at­si­ve­dė ir ki­tus nuo­ta­kos šu­nis. Jie bu­vo šven­tiš­kai pa­puoš­ti bal­to­mis var­li­kė­mis. Mei­le šu­nims, ypač tak­sams, gar­ sė­jan­ti S.Ja­se­vi­či­ūtė pa­ra­gi­no ir sa­vo sve­čius pa­siim­ti augin­ti­nius. Ka­dan­gi šven­tė vy­ko lau­ke, prob­le­mų dėl gau­saus bū­rio šu­nų ne­ bu­vo, tik ret­kar­čiais vie­nas ki­tas ke­tur­ko­jis su­py­kęs pra­dė­da­vo ska­ly­ti. Ta­čiau nuo­ta­ka

... televizijos laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė...

... renginių organizatorė ir televizijos laidų redaktorė Elena Puidokaitė ir žurnalistas Saugirdas Vaitulionis...

grei­tai juos nu­ra­min­da­vo juok­da­ma­si, kad po ves­tu­vių ga­lės bū­ti va­di­na­ma ne­be tak­ sų prin­ce­se, o tak­sų ka­ra­lie­ne.

Jau­na­ve­džiai su­si­pa­ži­no prieš tre­jus me­tus. Tuo­met su drau­gė­mis ba­re sė­dė­ju­ si Skai­va kri­to į akį Ar­tū­rui. Jis pa­ti­ku­siai mo­te­riai at­siun­tė šam­pa­no, o vė­liau iš­si­ ru­tu­lio­jo ir po­kal­bis. Vis dėl­to Skai­va nė­ra lin­ku­si to va­din­ti mei­le iš pir­mo žvilgs­nio. „Iš pra­džių bu­vo­me la­bai ge­ri drau­gai, o tik pas­kui ta­po­me mei­lu­žiais“, – juo­kė­ si S.Ja­se­vi­či­ūtė.

Ar­tū­ras my­li­ma­jai pa­si­pir­šo šią va­sa­rą.

Ves­tu­ves po­ra sup­la­na­vo per tris mė­ne­sius. „Nusp­ren­dė­me, kad jei jau įvy­ko pirš­ ly­bos, tai ne­bė­ra ko lauk­ti“, – šyp­so­jo­si jau­na­ve­džiai.

... ir socialiai atsakingų verslo projektų vadovė Rima Olberkytė-Stankus su vyru Žydrūnu ir sūnumi Oliveriu.

9

ma­žie­ji sti­lis­tai

„Oho“, – taip emocingai choru reaguoja į mamą Tatjaną Lavrinovič (30 m.) garsaus krepšininko Kšištofo Lavrinovičiaus atžalos: Danielius (8 m.), Dominykas (6 m.) ir Emily (2 m.).

Mamos komplektas:

suknelė – „Zara“, 49,95 € kailiniai – „Karen Millen“, 1699 € aukštakulniai – „Este“, 109 € delninė – „Karen Millen“, 131 €

Dukters komplektas:

suknelė – „Zara“, 25,95 € kailinukai – „H & M“, 14,99 € lankelis – „H & M“, 4,99 € batai – „H & M 12“, 99 € rankinė – „Zara“, 14,95 €

Bruakzimioes g

V iš isi ir pre der pramog centro ky in „O bos iai zas – “. ų

>

V

aikai atkreipia dėmesį ir pagiria mamą, kai ji pasidaro šukuoseną ir pasidažo, pasipuošia kitaip nei kasdien. Ypač jie gyrė mamą, kai kartu su pre­ky­bos ir pramogų cent­ro „Ozas“ sti­lis­tu atrinko derinius mamai ir sau. „Ma­ma, mes pa­na­šūs“, – atk­rei­pė dė­me­ sį Do­mi­ny­kas, kai prekybos ir pramogų cen­ tro „Ozas“ asmeninis stilistas pa­dė­jo pa­rink­ti ro­ke­riš­ko sti­liaus odi­nius dra­bu­žius. pa­na­ šios sti­lis­ti­kos ap­da­rus vil­kė­jo ir ber­niu­kas.

Sū­nūs mie­lai su­tin­ka su ma­mos si­ūlo­ mais dra­bu­žių komp­lek­tais – Tat­ja­na ne tik tu­ri sko­nį, es­te­ti­kos sub­ti­ly­bių ji sė­ mė­si da­ly­vau­da­ma gro­žio kon­kur­suo­se, 2004-aisiais ji ta­po gra­žiau­sia Ru­si­jos mer­ gi­na. Be to, T.Lav­ri­no­vič ne tik sau, bet ir drau­gėms da­ro šu­kuo­se­nas ir ma­kia­žą.

O štai ma­žy­lė Emi­ly at­si­sa­ko mau­tis džin­sus – no­ri suk­ne­lių.

Sū­nūs kas­dien vil­ki pa­to­gius spor­ti­nio sti­liaus dra­bu­žius, nes daug spor­tuo­ja. Ta­ čiau nep­rieš­ta­rau­ja, kai ma­ma vel­ka kos­tiu­ mą, se­ga var­li­kę ar ri­ša kak­la­raiš­tį. „Jei sub­ren­dęs vy­ras ne­mėgs­ta kos­tiu­ mo, va­di­na­si, jo to neiš­mo­kė mo­ti­na“, – įsi­ti­ki­nu­si Tat­ja­na.

Ji pa­ti kas­dien ren­gia­si pa­to­giai, nes su tri­ mis vai­kais rei­ka­lus tvar­kan­ti mo­te­ris, kad ir ko­kia gra­ži bū­tų, avė­da­ma aukš­ta­kul­nius at­ ro­dy­tų juo­kin­gai. Tat­ja­na mėgs­ta pa­si­puoš­ ti, kai eina kur nors dvie­se su vy­ru. Kšiš­to­fas ypač ža­vi­si sa­vo žmo­na, kai ji vil­ki suk­ne­lę ar se­gi si­jo­ną. Mo­te­ris mėgs­ta spal­vas ir tu­ri daug to­kių ap­da­rų. Pa­va­sa­rį ma­nė juo­dos spal­vos ne­beį­si­lei­sian­ti, bet atė­jo ru­duo ir jai no­ri­si to­kios spal­vos dra­bu­žių – ši spal­va Tat­ja­nai at­ro­do iš­kil­min­ga, pra­ban­gi. R

T.Bau­ro nuotr., T.Lav­ri­no­vič šu­kuo­se­na ir ma­kia­žas. Fotografuota prekybos ir pramogų centre „Ozas“.

Lavrinovičių vaikams svarbu,

Elegantiškos damos – Tatjana Lavrinovič su dukra Emily.

kaip atrodo jų mama >

Varomsin,i ,i krep

Mes kieti :)

Tatjana su sūnumi Danieliumi.

Mamos komplektas:

džinsai – „Mohito“, 39,99 € švarkas – „Mohito“, 44,99 € palaidinė – „United Colors of Benetton“, 39,95 € rankinė – „La Conte“, 359 € aukštakulniai – „Danija“, 99,99 € apyrankė – „Bijou Brigitte“, 9,95 €

Sūnaus komplektas:

džinsai – „H & M“, 29,99 € švarkas – „Zara“, 49,95 € marškiniai – „H & M“, 12,99 € batai – „Zara“, 49,95 €

Tatjana su sūnumi Dominyku.

Mamos komplektas:

striukė – „Bershka“, 59,99 € golfas – „Monton“, 29,95 € kelnės – „Tommy Hilfiger“, 119 € rankinė – „Mohito“, 22,99 € batai – „Zara“, 99,95 € žiedas – „Bijou Brigitte“, 12,95 €

Sūnaus komplektas:

striukė – „Zara“, 49,95 € kelnės – „H & M“, 9,99 € marškinėliai – „Lindex“, 12,95 € batai – „H & M“, 29, 99 €

J.La­ven­goo­do nuotr.

karamelė

12

Onos Žekonis atvaizdas su tautiniais drabužiais itališkajame „Vogue“.

2015 10 20

Būti lietuve išeivių dukrai – savasties dalis

Šimtai tūkstančių fotografų ir modelių ar tiesiog gražių žmonių kasdien bando patraukti vieno garsiausių mados žurnalų „Vogue“ komandos dėmesį savo nuotraukomis. Itališkojo „Vogue“ portale pasirodė Onos Žekonis (19 m.) nuotrauka.

Akį traukia ne tik merginos grožis, bet ir tai, kad ji pasipuošusi tautiniais drabužiais.

T

aip, kaip Ona pa­sa­ko­ja apie kraš­ tą, ku­ria­me net ne­gi­mė, ver­čia gė­rė­tis – ne­daž­nas net Lie­tu­vo­ je gi­męs ir augęs su pa­si­di­džia­ vi­mu ver­ti­na sa­vo šak­nis.

Ona gi­mė Ame­ri­ko­je, Šiau­rės Da­ko­to­je. „Ta­čiau kas­met ke­liau­da­vau į Lie­tu­vą

va­sa­ro­ti su sa­vo šei­ma, se­ne­liais, te­to­mis, dė­dė­mis, pusb­ro­liais“, – sa­kė mer­gi­na, šiuo me­tu gy­ve­nan­ti In­dia­nos vals­ti­jo­je.

Jos tė­vai į Ame­ri­ką at­vy­ko prieš 25 me­tus. „Vi­si dra­bu­žiai ir pa­puo­ša­lai, ma­to­mi nuot­ rau­ko­je, yra ma­no ma­mos, se­ne­lės, pro­se­ne­ lės – tie daik­tai mū­sų šei­mo­je per­duo­da­mi

karamelė Ona pasiilgsta lietuviškų laukų, gėrybių ir net kvapo – vasaras ji leisdavo tėvų tėviškėje, tad turėjo galimybę pasidžiaugti paprastais malonumais.

Vi­suo­met il­giuo­si gė­lių, lau­kų, že­muo­gių, mė­ly­nių, gry­bų, pu­šy­nų kva­po.

Net po­mi­do­rų, agur­kų ir žir­nių mo­čiu­tės dar­že.

O.Žekonis Nuot­rau­ka pir­miau­sia at­si­ra­do „Bal­tic Brid­ge“ tink­la­la­py­je – Onos at­vaiz­do pa­ pra­šė por­ta­lo kū­rė­ja Ais­te Za­le­pu­ga, be­veik tuo pat me­tu nuot­rau­ka bu­vo pa­rink­ta ir į ita­liš­ko­jo „Vo­gue“ fo­to­ga­le­ri­ją, nes fo­tog­ra­ fas da­ly­va­vo kon­kur­se „Pho­to­Vo­gue“, ku­ria­ me ieš­ko­ma nau­jų ta­len­tų iš vi­so pa­sau­lio. „La­bai nu­džiu­gau, kai bu­vo at­rink­ta ma­no nuot­rau­ka, nes man ir pa­čiai no­ri­si da­lin­tis su pa­sau­liu sa­vo kul­tū­ra ir jos gro­ žiu“, – sa­kė O.Že­ko­nis. Šiuo me­tu mer­gi­na – In­dia­nos uni­ver­ si­te­to ant­ra­kur­sė, krem­ta me­no, fo­tog­ra­fi­ jos ir psic­ho­lo­gi­jos moks­lus.

Ona ir pa­ti mėgs­ta fo­tog­ra­fuo­ti. Jos aist­ ra – mu­zi­ka, me­nas, ke­lio­nės po pa­sau­lį ir bend­ra­vi­mas su įvai­rių kul­tū­rų žmo­nė­mis.

Mer­gi­na nes­lė­pė, jog kai ka­da jau­čia­si dvip­ras­miš­kai: leis­da­ma lai­ką Lie­tu­vo­je su­vo­kia, kad šim­tu pro­cen­tų nep­rik­lau­

14

so šiai kul­tū­rai, toks pat po­jū­tis ir grį­žus na­mo į Ame­ri­ką.

Ta­čiau vi­sa­da stip­riai jus­ti tam tik­rų lie­ tu­viš­kų da­ly­kų il­ge­sys – tai kva­pas, sko­nis ir po­jū­čiai, ku­riuos ke­lia pa­tir­ti įs­pū­džiai tė­vų gim­ti­nė­je. „Vi­suo­met il­giuo­si gė­lių, lau­kų, že­muo­ gių, mė­ly­nių, gry­bų, pu­šy­nų kva­po. Net po­ mi­do­rų, agur­kų ir žir­nių mo­čiu­tės dar­že.

Jos ruoš­tų ce­pe­li­nų, kol­dū­nų ir šal­ti­barš­čių.

Ma­no mo­čiu­tė su­kau­pu­si daug is­to­ri­jos ži­nių ir tar­si ne­ty­čia ma­ne su­pa­žin­di­no su dau­gy­ bės baž­ny­čių is­to­ri­ja, kar­tu ap­lan­kė­me daug mu­zie­jų, ma­žy­čių mies­te­lių ir ki­tų nuos­ta­bių Lie­tu­vos vie­tų, – pa­sa­ko­jo Ona. – Taip pa­

ma­žu su­vo­kiau, kad lie­tu­viš­ka kul­tū­ra mo­ko bū­ti stip­riai, ras­ti gro­žį pap­ras­tuo­se da­ly­kuo­ se, nie­ka­da nep­ra­ras­ti ūpo. Lie­tu­vy­bė – di­ de­lė da­lis ma­no as­me­ny­bės, di­džiuo­juo­si tuo ir net neį­si­vaiz­duo­ju, kad ga­lė­tų bū­ti ki­taip.“ Ką Ona ma­no apie emig­ra­ci­ją? Į šį klau­si­mą at­sa­ky­ti vie­na­reikš­miš­kai la­bai sun­ku. „Vie­na ver­tus, pui­ku, kai žmo­nės tu­ri ga­li­my­bę iš­va­žiuo­ti ir pa­ma­ty­ti pa­sau­lio.

Ta­čiau emig­ra­ci­jo­je sly­pi pa­vo­jus pra­ras­ti sa­vo kul­tū­rą, o ša­lis ne­ten­ka jau­nų pro­tų ir ran­kų“, – svars­tė mer­gi­na.

Pa­ren­gė DAI­VA KAI­KA­RY­TĖ

Nuotr. iš asmeninio archyvo

iš kar­tos į kar­tą. Ma­no se­ne­lė Lie­tu­vo­je šo­ko tau­ti­nius šo­kius, da­ly­va­vo įvai­riuo­se fes­ti­va­ liuo­se vi­so­je Euro­po­je. Vil­kė­ti sa­vo tau­ti­nį kos­tiu­mą man – tar­si ke­liau­ti lai­ku ir iš­gy­ ven­ti sa­vo šei­mos is­to­ri­ją“, – pa­sa­ko­jo Ona. Ji pa­ti ak­ty­viai da­ly­vau­ja Ame­ri­kos lie­ tu­vių veik­lo­je. Po ren­gi­nių į so­cia­li­nę pa­ sky­rą įkel­da­vo sa­vo nuot­rau­kų, ku­rio­se ji su tau­ti­niais dra­bu­žiais. Į jas dė­me­sį at­ krei­pė fo­tog­ra­fas Ja­so­nas La­ven­goo­das ir pak­vie­tė Oną į fo­to­se­si­ją.

Ona dalyvauja Amerikos lietuvių susibūrimuose.

2015 10 20

Kiek stiprus

mados ir technologijų

ryšys?

Dvi kryptys – mada ir technologijos – nuolat tobulėja ir skverbdamosi į mūsų gyvenimą abejingų palieka nedaug. Tačiau apie šių reiškinių tarpusavio sąveiką kalbame retai. Kaip technologijų skvarbą priima mados kūrėjai? Ir ar jau galime išmanųjį telefoną vadinti aksesuaru? Įžvalgomis dalijasi dizainerė Julija Janus.

– Svar­biau­sia tech­no­lo­gi­jų funk­ci­ja – pa­leng­vin­ti, pa­ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­ ni­mą. O kiek svar­bus prak­ti­nis ir kiek – es­te­ti­nis as­pek­tas ku­riant ma­dą?

– Ma­no ma­do­je abi šios pu­sės yra ly­gios.

Sie­kiu, kad dė­vė­da­mas rū­bą ar ak­se­sua­rą žmo­gus jaus­tų­si sa­vi­mi. Gra­žiai, ele­gan­ tiš­kai, mo­der­niai ir kar­tu lais­vai, pa­to­giai.

Neį­si­vaiz­duo­ju šio am­žiaus ma­dos be są­ vei­kos su tech­no­lo­gi­jo­mis.

– Ko­kią įta­ką šiuo­lai­ki­nės tech­no­ lo­gi­jos da­ro jū­sų kū­ry­bai?

– Pir­miau­sia kom­piu­te­ris ir iš­ma­nu­sis te­ le­fo­nas – vie­ni pag­rin­di­nių ma­no dar­bo įran­ kių. Tai su­si­sie­ki­mo, in­for­ma­ci­jos prie­tai­sai, ats­to­jan­tys dar ir fo­toa­pa­ra­tą bei at­min­ti­nę.

Ku­riu pirš­ti­nes, ku­rių oda yra pra­lai­di ir ku­rių ne­rei­kia nusimauti no­rint nau­do­tis iš­ma­niai­siais prie­tai­sais. Ran­ki­nes ir dir­ žus su ki­še­nė­mis įvai­riems prie­tai­sams.

Aki­vaiz­du, kad gy­ve­ni­mas tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je įk­ve­pia kur­ti ati­tin­ka­mus ak­ se­sua­rus. Ma­dai svar­bus tiek prak­ti­ nis, tiek es­te­ti­nis as­pek­tas.

– Tech­no­lo­gi­jų kom­pa­ni­jos vis dau­giau dė­me­sio ski­ria iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų di­zai­ nui, at­si­ra­do net ir te­le­ fo­nai lenk­to­mis ek­ra­ no kraš­ti­nė­mis. Ar ga­li­ma iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną lai­ky­ti ak­se­sua­ru?

– Be abe­jo. Te­le­fo­ nas yra vie­nas svar­biau­sių ak­se­sua­rų šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus gy­ve­ni­me. Taip pat ma­nau, kad te­le­ fo­no ar plan­še­ti­nio kom­piu­te­rio ak­se­ sua­rų sti­lius yra vie­nas aiš­kes­nių var­to­to­jo gy­ve­ni­mo bū­do ir sti­liaus rodiklių.

pažintis

M.Do­vi­dai­tės nuotr., M.Briu ma­kia­žas, E.Švil­paus­ko šu­kuo­se­na.

„Yra buvę ir taip, kad investavau viską, ką uždirbau, ir sėdėjau be cento.

Bet sustoti ir nejudėti negaliu“, – sakė Radvilė.

16

2015 10 20

Provokuojančių drabužių kūrėją

subrandino apgavystės Tvirta kaip plienas. Taip artimieji ir bičiuliai apibūdina per vienus metus verslą įsukusią, sužadėtuves ir skyrybas išgyvenusią, pusę pasaulio išmaišiusią ir dėl galimybės žengti pasaulio mados podiumu alinamą dietą ištvėrusią kaunietę Radvilę Labutytę (24 m.).

IVE­TA SKLIU­TAI­TĖ

P

rekės ženklo „Provocateur“ įkū­ rėja ir modelis tiki, kad sėkmė ir iššūkiai – neįkainojamos likimo dovanos. Mer­gi­na nes­lė­pė, kad gy­ve­ni­mas ją ne kar­tą yra stip­riai pa­mo­ kęs: pla­nuo­ji vie­na, o nu­tin­ka vi­sai ki­taip.

Ta­čiau sva­jo­nių R.La­bu­ty­tė neat­si­sa­ko ir ti­ki, kad ateis die­na, kai ji taps di­de­lės vers­ lo im­pe­ri­jos įk­ūrė­ja, su­kurs gra­žią šei­mą, ke­liaus po ato­kiau­sius Že­mės kam­pe­lius. „Kol kas ne­ži­nau, ar sus­to­siu vien ties dra­ bu­žių kū­ri­mo vers­lu. Gal­būt atei­ty­je jo at­si­ sa­ky­siu, o pra­dė­siu nau­ją. Bran­di­nu ir ki­tas vers­lo idė­jas. Lai­kas pa­ro­dys, ko la­biau­siai rei­kia rin­kai, kas bus ar­ti­ma ir įdo­mu man, kaip klos­ty­sis rei­ka­lai“, – kal­bė­jo paš­ne­ko­vė.

Kol kas R.La­bu­ty­tė su­si­tel­ku­si į „Pro­vo­ ca­teur“ pre­kės ženk­lu pa­žy­mė­tų ket­vir­to­sios vie­ne­ti­nių ran­kų dar­bo glaus­ti­nu­kių ko­lek­ ci­jos kū­ri­mą. Ją mer­gi­na ke­ti­na pa­pil­dy­ti ir suk­ne­lė­mis bei marš­ki­nė­liais.

Min­tis kur­ti glaus­ti­nu­kes kau­nie­tei ki­lo

dir­bant mo­de­liu Ma­ja­my­je. R.La­bu­ty­tė ti­ ki­na, jog ma­dos pa­sau­ly­je šie dra­bu­žiai la­ bai mėgs­ta­mi dėl to, kad pui­kiai iš­ryš­ki­na fi­gū­ros pri­va­lu­mus, yra pa­to­gūs vil­kė­ti, ypač per at­ran­kas ar einant į klu­bus.

Su vy­ru, ku­ris už ma­ne už­dirb­tų ge­ro­kai ma­žiau, ne­ga­lė­čiau il­gai bū­ti.

R.Labutytė „Glaus­ti­nu­kes pir­miau­sia pa­mė­gau pa­ ti, ta­da jo­mis su­si­ža­vė­jo ma­no bi­čiu­lės. Jos vis pra­šy­da­vo par­vež­ti glaus­ti­nu­kių iš ten, kur ke­liau­ju, nes Lie­tu­vo­je ne­bu­vo šių dra­ bu­žių pa­si­ūlos. Nu­ta­riau pa­ti pa­mė­gin­ti jas kur­ti. Su­kuo­si ma­dos pa­sau­ly­je, ži­nau, kas šiuo me­tu ant ban­gos“, – sa­kė R.La­bu­ty­tė.

Sėk­mė kū­ry­bin­gą ir darbš­čią mer­gi­ną ap­ lan­kė ga­na grei­tai. Nep­raė­jus nė me­tams jos su­kur­tų dra­bu­žių bu­vo ga­li­ma ras­ti ne tik Lie­ tu­vos, bet ir ke­liuo­se Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mies­tų bu­ti­kuo­se. Ne­se­niai pro­vo­kuo­jan­čių lie­tu­viš­kų glaus­ti­nu­kių pa­si­ro­dė ir Či­ka­go­je.

Šiuo me­tu R.La­bu­ty­tė de­ra­si su Niu­jor­ ko ir Ka­nų par­duo­tu­vė­mis, pre­kiau­jan­čio­ mis įvai­rių di­zai­ne­rių vie­ne­ti­niais dar­bais.

Ar­ti­miau­siu me­tu mer­gi­na nu­ma­čiu­si to­liau plės­ti veik­lą. Ki­tą pa­va­sa­rį die­nos švie­są tu­rė­tų iš­vys­ti ne tik dar dau­giau jos su­kur­tų suk­ne­lių, marš­ki­nė­lių, bet ir kel­ nių, si­jon­kel­nių.

– Lie­tu­viš­kais pre­kių ženk­lais pa­žy­ mė­tų pa­puo­ša­lų rin­ka šiuo me­tu per­ pil­dy­ta. Kaip jau­nai nie­kam ne­ži­no­mai kū­rė­jai su ma­dos pa­dan­gė­je nau­ju var­du pa­vy­ko taip grei­tai iš­kil­ti ir iš­si­lai­ky­ti?

– Tai tik­rai la­bai sun­ku. Da­bar ko­ne kiek­vie­nas sa­ve va­di­na kū­rė­ju ir net di­zai­ ne­riu. Ši ban­ga tu­rė­tų grei­tai nus­lūg­ti ir at­ si­si­jo­ti, kas yra tik­rie­ji kū­rė­jai, ku­rie pre­kių ženk­lai ver­ti iš­lik­ti.

Da­bar net su­kū­rus la­bai ge­rą pro­duk­tą rei­kia įdė­ti dau­gy­bę pas­tan­gų, kad žmo­nės apie jį su­ži­no­tų. Dar svar­biau, kad jis rin­ ko­je iš­si­lai­ky­tų ne vie­ną ir ne du mė­ne­sius.

Tai, kad daug me­tų su­kuo­si gro­žio in­ dust­ri­jo­je, pa­dė­jo su­vok­ti ma­dą ir pas­tū­ mė­jo pra­dė­ti sa­vo vers­lą. Prieš im­da­ma­si kur­ti glaus­ti­nu­kes daug lai­ko sky­riau tin­ ka­mo audi­nio, dai­li­nin­kų, ku­rių pie­ši­niais ga­lė­čiau pa­puoš­ti dra­bu­žius, siu­vė­jų paieš­ koms. Ži­no­ma, rei­kė­jo ras­ti bū­dų, kaip dar­ bus pris­ta­ty­ti, iš­rek­la­muo­ti ir par­duo­ti.

– Po­kal­bio pra­džio­je pra­si­ta­rė­te, kad gal­būt atei­ty­je at­si­sa­ky­si­te dra­ bu­žių vers­lo ir pa­suk­si­te vi­sai ki­ta

pažintis Be to, dar­bas kar­tu yra vais­tas: dir­bant nė­ra lai­ko gal­vo­ti apie gy­ve­ni­mo pras­mę ar bep­ras­my­bę.

– Ką jums reiš­kia pi­ni­gai?

– Lais­vę. Už lais­vę nė­ra nie­ko bran­giau.

Tu­rint pi­ni­gų ga­li­ma da­ry­ti da­ly­kus, ku­rie pa­ tin­ka. Vil­kė­ti ge­rus dra­bu­žius, va­ži­nė­ti pra­ ban­giu auto­mo­bi­liu, lais­vai ke­liau­ti, mė­gau­tis ko­ky­biš­ku mais­tu, nuei­ti į gro­žio pro­ce­dū­ras.

Bet svar­biau­sia, aiš­ku, kur­ti ir plė­to­ti vers­lą.

– Ne­ma­no­te, kad vy­ras tu­rė­tų už­dirb­ ti pi­ni­gų?

– Ma­nau, kad vy­ras tu­rė­tų įneš­ti di­des­ nę da­lį į šei­mos biu­dže­tą. Aug­da­ma ma­čiau to­kį šei­mos mo­de­lį. Su vy­ru, ku­ris už­dirb­tų ge­ro­kai ma­žiau už ma­ne, ne­ga­lė­čiau il­gai bū­ti. Taip ma­nau da­bar, o kaip bus, ne­ži­nau.

Kad vy­ras man duo­tų pi­ni­gų na­gų la­kui ar pėd­kel­nėms, taip tik­rai ne­bus. Nuo vy­ro ne­no­riu prik­lau­sy­ti. Vy­rai atei­na ir išei­na.

O kas ta­da?

Nepraėjus nė metams Radvilės sukurtų drabužių buvo galima rasti ne tik Lietuvos, bet ir keliuose Didžiosios Britanijos miestų butikuose.

Neseniai provokuojančių lietuviškų glaustinukių pasirodė ir Čikagoje.

kryp­ti­mi. Ko­dėl?

– Ga­my­ba – su­dė­tin­gas pro­ce­sas. Ne vi­si žmo­nės dir­ba at­sa­kin­gai: ne­si­lai­ko su­ si­ta­ri­mų, vė­luo­ja at­lik­ti dar­bus. Su tuo tik­ riau­siai su­si­du­ria vi­si esan­tys šia­me vers­le.

– Ka­da pa­ju­to­te tu­rin­ti ne tik kū­rė­ jos, bet ir vers­li­nin­kės gys­le­lę?

– Ma­no tė­vas ir se­ne­lis – vers­li­nin­kai.

Nuo ma­žens ma­čiau, kaip jie dir­ba. Bū­da­ ma ša­lia jų klau­si­nė­da­vau, vi­sur kiš­da­vau no­sį. Man la­bai pa­ti­ko, kad jie nuo­lat ju­da, pla­nuo­ja, su­si­tin­ka su part­ne­riais, klien­tais.

Maž­daug nuo 14 me­tų pa­ti pra­dė­jau už­si­dirb­ti. Kai tik bū­da­vo ga­li­my­bė, suk­ da­vau­si įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, pa­ro­do­se.

Vi­sa­da pa­ti­ko tu­rė­ti sa­vų pi­ni­gų. Juos pa­ nau­do­da­vau la­bai įvai­riai. Kar­tais už at­ly­gį ką nors nu­pirk­da­vau, o vė­liau par­duo­da­ vau, kad ga­lė­čiau nu­si­pirk­ti ir vėl par­duo­

18

ti. Man pa­tin­ka pi­ni­gų įsu­ki­mo pro­ce­sas.

– Rin­ko­tės su vers­lu ar fi­nan­sais su­si­ju­sius moks­lus?

– Pu­sę me­tų Klai­pė­do­je esu stu­di­ja­vu­si kul­tū­ri­nės veik­los va­dy­bą. Baigus mo­kyk­lą ma­ne vi­lio­jo ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas. Ta­ čiau praė­jus pus­me­čiui sup­ra­tau, kad pas­ kai­to­se tuš­čiai švais­tau lai­ką.

Per tą lai­ką, ku­rį tu­rė­jau skir­ti moks­lams tęs­ti, ap­ke­lia­vau pu­sę pa­sau­lio, su­kū­riau vers­lą. Vis­ką pa­da­riau pa­ti ir tuo džiau­giuo­ si. Ma­nau, kad va­dy­bos už­ten­ka mo­ky­tis ne il­giau nei me­tus. Vis­kas atei­na per prak­ti­ką.

– Kas jus stu­mia į prie­kį?

– Aiš­ku, kad jau­nat­viš­kas mak­si­ma­liz­ mas, no­ras veik­ti. Yra bu­vę ir taip, kad in­ ves­ta­vau vis­ką, ką už­dir­bau, ir sė­dė­jau be cen­to. Bet sus­to­ti ir ne­ju­dė­ti ne­ga­liu.

– Kal­ba­te iš pa­tir­ties? Dar ne­se­niai bu­vo­te su­si­ža­dė­ju­si, o da­bar nes­le­pia­ te, kad mei­lė bai­gė­si ir vėl esa­te lais­va.

– Vis­kas kei­čia­si. Esu lais­va. Gy­ve­ni­mas tuo ir įdo­mus, kad vis­kas la­bai grei­tai ga­li ap­virs­ti aukš­tyn ko­jo­mis. Po­ky­čius prii­mu vis ra­miau. Iš jų mo­kau­si.

– Į ko­kį vy­rą atk­reip­tu­mė­te dė­me­sį?

– Jis tu­rė­tų bū­ti pro­tin­ges­nis ir stip­ res­nis už ma­ne. Su silp­nu vy­ru ne­ga­liu il­ gai bū­ti. Gai­la, kad dau­ge­lis mū­sų vy­rų yra komp­lek­suo­ti ir pri­si­bi­jo stip­rių mo­te­rų.

– O gal sva­jo­nių prin­co rei­kė­tų ieš­ ko­ti ne Lie­tu­vo­je?

– La­bai ti­kiuo­si, kad ra­siu Lie­tu­vo­je. Ne­ no­rė­čiau už­sie­nie­čio. Aiš­ku, taip kal­bė­da­ma ga­liu pri­si­kal­bė­ti. Ta­čiau są­jun­ga su ki­ta­tau­ čiu ma­nęs ne­vi­lio­ja jau vien dėl to, kad tu­riu ne vie­ną pa­vyz­dį. Skir­tin­gos kal­bos, tra­di­ci­jos, ti­kė­ji­mas, pap­ro­čiai anks­čiau ar vė­liau su­si­ ker­ta. No­rė­čiau žmo­gaus, ku­ris bū­tų gi­męs ir augęs čia ir kal­bė­tų ta pa­čia kal­ba. Daž­nai pa­juo­kau­ju sa­ky­da­ma, kad eg­zo­ti­kos na­muo­ se man ne­rei­kia. Jos pri­si­ži­ūriu kaip mo­de­ lis daž­nai ke­liau­da­ma ir gy­ven­da­ma sve­tur.

– Nep­rik­lau­so­te jo­kiai mo­de­lių agen­tū­rai. Dir­ba­te pa­ti sau?

– Mo­de­liu dir­bu aš­tuo­ne­rius me­tus. Iš

2015 10 20

pra­džių dir­bau su „Su­per­mo­dels“, dar kai ku­rio­mis agen­tū­ro­mis, ta­čiau prieš ket­ve­ rius me­tus jų pas­lau­gų at­si­sa­kiau. Dar­bo ieš­kau pa­ti, esu už­mez­gu­si ry­šius su už­sie­ nio agen­tū­ro­mis, to­dėl vie­ti­niams agen­tams ne­rei­kia at­riek­ti da­lies už­dar­bio.

Dir­bu įvai­riuo­se že­my­nuo­se. Džiau­giuo­ si, kad ne­se­niai te­ko pa­dir­bė­ti Niu­jor­ke.

Kiek­vie­nam mo­de­liui tai di­de­lis lai­mė­ji­ mas, nes pra­sis­kin­ti ke­lią esant to­kiai mil­ ži­niš­kai kon­ku­ren­ci­jai ne­leng­va. Šį­met po­diu­mu vaikš­čio­jau In­do­ne­zi­ jo­je, Sin­ga­pū­re ir Fi­li­pi­nuo­se. Šiuo me­tu esu ga­vu­si pa­si­ūly­mų dirb­ti Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je ir Sin­ga­pū­re. Svars­tau, ką rink­tis.

– Dau­ge­lis mo­de­lio dar­bą va­di­na sva­jo­nių veik­la, ta­čiau jūs ne kar­tą vie­ šai esa­te sa­kiu­si, kad dėl po­diu­mo rei­ kia auko­tis. Ome­ny­je tu­rė­jo­te nuo­lat die­tų be­si­lai­kan­čius mo­de­lius?

– Ne tik die­tas, bet ir be­veik vi­siš­ką ba­ da­vi­mą. Mo­de­liams, ku­riems iš pri­gim­ties ne­duo­ta la­bai liek­nos fi­gū­ros, rei­kia daug ko at­si­sa­ky­ti.

Nes­lėp­siu, aš taip pat dėl to esu pri­si­ken­

tė­ju­si. Per pas­ta­rą­ją ke­lio­nę į In­do­ne­zi­ją bu­vau at­rink­ta į Sin­ga­pū­ro ma­dos sa­vai­ tes. Į jas pa­tek­ti – kiek­vie­no mo­de­lio sva­ jo­nė. Sin­ga­pū­re mėgs­ta­mi aukš­ti mo­de­liai, o ma­no ūgis – 180 cen­ti­met­rų, ta­čiau di­ des­nė nei 90 cen­ti­met­rų klu­bų apim­tis ne­ pa­gei­dau­ja­ma. Ma­no bu­vo 93 cen­ti­met­rai.

Iš­gir­dau, kad vyk­ti į Sin­ga­pū­rą ga­lė­siu tik tuo at­ve­ju, jei­gu su­ly­siu. Tų 3 cen­ti­met­ rų tu­rė­jo ne­lik­ti per 2 sa­vai­tes. Dau­ge­lis mo­de­lių grei­čiau­siai to­kiu at­ve­ju bū­tų pa­ si­rin­kę ba­dą ar­ba vien ka­vą, o aš to ne­da­ riau gal­vo­da­ma apie svei­ka­tą.

Val­giau dar­žo­ves, vai­sius, gė­riau daug van­ dens, kas­dien po va­lan­dą pra­leis­da­vau spor­to sa­lė­je ir tiek pat ba­sei­ne. La­bai no­rė­jau pa­ tek­ti į ma­dos sa­vai­tes, de­monst­ruo­ti gar­sių pa­sau­ly­je ma­dos na­mų ko­lek­ci­jas, be to, se­ niai sva­jo­jau ap­lan­ky­ti Sin­ga­pū­rą. Džiau­giuo­ si, kad už­sis­py­ri­mas pa­dė­jo pa­siek­ti tiks­lą.

– Ko­ne pus­ba­džiu gy­ve­na­te vi­sus tuos me­tus, kai pra­dė­jo­te dirb­ti mo­de­liu?

– Ne. Tai bu­vo ant­ras kar­tas. Pir­mą­kart man bu­vo 16 me­tų. Kad ga­lė­čiau iš­va­žiuo­ ti į Pa­ry­žių, taip pat rei­kė­jo nu­mes­ti 3 cen­

ti­met­rus. Tuo me­tu dar žai­džiau tink­li­nį, bu­vau ko­man­dos ka­pi­to­nė. Pa­me­nu die­ ną, kai tre­ne­rė ma­ne iš­va­rė iš tre­ni­ruo­tės dėl to, kad at­ro­džiau per­ka­ru­si, ne­tu­rė­jau jė­gų žais­ti aikš­te­lė­je. Tie­sa, tą­kart į Pa­ry­žių taip ir neiš­va­žia­vau. Li­kau ap­gau­ta.

– Dėl ko toks auko­ji­ma­sis? Pi­ni­gai, dė­me­sys, gra­žūs dra­bu­žiai, pra­ban­gūs va­ka­rė­liai? Ko­dėl pa­ti iš to pa­sau­lio vis dar ne­no­ri­te išei­ti?

– Paaug­lys­tė­je, kad ir kaip da­bar skam­ bė­tų kvai­lai, tap­ti mo­de­liu yra dau­ge­lio mer­gai­čių sva­jo­nė. Kai ta­ve pak­vie­čia mo­ de­lių agen­tū­ra, pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi smar­ kiai šok­te­li. Šis pa­sau­lis tie­siog įt­rau­kia: ke­lio­nės, pa­žin­tys, pris­ta­ty­mai, ren­gi­niai.

Yra ir dar vie­na me­da­lio pu­sė – ap­ga­ vys­tės, nu­si­vy­li­mas, keb­lios si­tua­ci­jos dėl at­šauk­tų ar pa­keis­tų skry­džių, ati­dė­ti ar sku­būs už­sa­ky­mai, neį­vyk­dy­ti pa­ža­dai, ne­ su­mo­kė­tas at­ly­gis. Vi­sa tai sub­ran­di­no ir vis dar bran­di­na ma­no as­me­ny­bę. To­kie li­ki­mo smū­giai pa­dė­jo tap­ti to­le­ran­tiš­kes­ nei, pla­čiau mąs­ty­ti, ne­sut­rik­ti, kad ir kas nu­tik­tų, ne­bi­jo­ti ri­zi­kuo­ti.

nuomonė

Mo­te­rys – nau­jas auto­mo­bi­lių Per automobilių parodas gamintojai atsisako pernelyg lengvabūdiškos išvaizdos modelių.

Nauja tendencija? Pastaruoju metu automobilių industrija, kaip ir dauguma kitų sričių, kur kas daugiau dėmesio skiria moteriškosios giminės klientams ir todėl nereikia jų erzinti.

20

„Scan­pix“ nuotr.

V

y­rai ant pa­ky­los, sa­lė­je taip pat vy­rų dau­gu­ma – kos­tiu­muo­tų ir ry­šin­čių kak­la­raiš­čius. Prie mik­ro­fo­no – bend­ro­vės „Daim­ ler“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Die­te­ris Zetsc­he. Štut­gar­to (Vo­kie­ti­ja) auto­mo­bi­lių kon­ cer­no va­do­vas per su­si­ti­ki­mą su in­ves­ tuo­to­jais pra­bi­lo apie svar­bią pa­sau­lio ten­den­ci­ją. Trum­pam pri­ti­lęs, iš­ta­rė, kaip jam at­ro­do, pra­na­šiš­kus žo­džius: „Mo­te­ rys – augan­ti rin­ka lyg Ki­ni­ja!“ Aukš­tai pa­kel­ti an­ta­kiai, ne­pa­tik­lūs šyps­ niai, sut­ri­kę vei­dai. Pas­ku­ti­nis im­po­zan­ tiš­kų­jų ūsų sa­vi­nin­ko D.Zetsc­he sa­ki­nys su­kė­lė su­si­rin­ku­sių­jų abe­jo­nes.

Ka­dai­se kles­tė­ju­si Ki­ni­jos rin­ka sus­vy­ ra­vo, bet mo­te­rys yra nau­jo­ji stip­rio­ji ly­tis. „Jei su­ge­bė­si­me iš mo­te­riš­ko­sios ly­ties klien­tų tu­rė­ti tiek pat nau­dos kiek iš vy­riš­ ko­sios, tuo­met mū­sų pa­jė­gu­mai bus di­des­ ni nei Ki­ni­jos“, – ma­no D.Zetsc­he.

Praė­jus 129 me­tams po to, kai Car­las Ben­zas pa­ten­ta­vo sa­vo pir­mą­jį auto­mo­bi­ lį su vi­daus de­gi­mo va­rik­liu, auto­mo­bi­lių pra­mo­nė at­ra­do tiks­li­nę gru­pę, ku­ri iki šiol var­gu ar bu­vo rim­tai ver­ti­na­ma, – mo­te­rys!

Rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tams jau se­niai aiš­ ku, kad gra­žio­sios ly­ties ats­to­vės vei­kiau­siai yra pa­dė­ju­sios sa­vo su­tuok­ti­niui ap­sisp­ręs­ ti dėl šei­mos auto­mo­bi­lio.

Bet nuo to lai­ko, kai mo­te­rų vie­ni­šių skai­čius nuo­lat ir spar­čiai auga, auto­mo­ bi­lių pra­mo­nės spe­cia­lis­tai, vis įdė­miau žvel­gian­tys į šią klien­tų gru­pę, pert­var­kė ir rin­ko­da­ros kon­cep­ci­ją.

Bet ke­lias link klien­tės jo­kiu bū­du nė­ra leng­ves­nis. Auto­mo­bi­lių eks­per­to Fer­di­nan­ do Du­den­hof­fe­rio duo­me­ni­mis, jau 15 me­tų mo­te­riš­kų nau­jų ma­ši­nų rin­kos par­da­vi­mo da­lį kaus­to sąs­tin­gis – ji su­da­ro 30 proc.

„Mer­ce­des-Benz“ kon­cer­ne – tik 18 proc.

Nie­ko nuos­ta­baus: auto­mo­bi­lių ga­min­ to­jai, no­rė­da­mi prit­rauk­ti kuo dau­giau klien­čių mo­te­rų, prie jų pri­va­lo de­rin­ti sa­vo rek­la­mą. Bet ma­ši­nų pra­mo­nė rek­ la­mai pa­si­telk­da­vo mo­te­ris tam, kad sa­vo pro­duk­ci­ja su­do­min­tų vy­rus.

Mo­te­rys jau se­niai va­do­vau­ja. Yra tik ke­le­tas bend­ro­vių va­do­vų, ku­rie to iki šiol dar ne­pas­te­bė­jo.

M.Bar­let­ta Pa­si­dai­ry­ki­me po tarp­tau­ti­nes auto­mo­ bi­lių pa­ro­das. Sa­vo sten­duo­se auto­mo­bi­lių bend­ro­vės pris­ta­to nau­jau­sias ma­ši­nas, prie

ku­rių pap­ras­tai ža­vin­ga po­za pri­siš­lie­ję įs­ pū­din­gų kū­no for­mų ir eg­zo­tiš­kų vei­dų mo­ de­liai jas tu­rė­tų pa­da­ry­ti dar pat­rauk­les­nes.

Vy­rai, gra­žios mo­te­rys ir va­rik­liai – neišs­ki­ria­ma tri­ju­lė. To­kios nuo­mo­nės dar bu­vo lai­ko­ma­si vi­sai ne­se­niai.

Bet prieš ke­le­rius me­tus ga­min­to­jai pa­ ste­bė­jo, kad pi­gus klien­tų vi­lio­ji­mo bū­das da­ro vis ma­žes­nį po­vei­kį. Ta­čiau „Daim­ler“, „Volks­wa­gen“ ir ki­tos bend­ro­vės ne­no­rė­jo per auto­mo­bi­lių pa­ro­das at­si­sa­ky­ti sek­sua­ lios iš­vaiz­dos mo­de­lių ir juos ap­gaub­da­vo ma­din­ga pra­ban­ga. Šiais me­tais kai ku­rių auto­mo­bi­lių ga­ min­to­jai pir­mą kar­tą at­si­sa­kė įs­pū­din­gos iš­vaiz­dos gra­žuo­lių, avin­čių aukš­ta­kul­nius ir itin siau­rais ir trum­pais si­jo­nė­liais.

2015 10 20

ga­min­to­jų tai­kinys

Nuo to laiko, kai moterų vienišių skaičius nuolat ir sparčiai auga, automobilių pramonės specialistai pertvarkė ir rinkodaros koncepciją.

Ki­ti ga­min­to­jai pa­siel­gė ne taip griež­tai: prie ke­tur­ra­čių be­si­su­kio­jan­čioms dai­lio­sios ly­ties ats­to­vėms pri­tai­kė san­tū­res­nį ar kiek spor­tiš­kes­nį ap­ran­gos ko­dą.

Tai – nau­ja ten­den­ci­ja, ku­rią nu­lė­mė nau­jai at­ras­ta klien­tū­ra – mo­te­rys.

Auto­mo­bi­lių pra­mo­nė tik se­ka pas­kui ki­tas eko­no­mi­kos ša­kas, ku­rios jau se­niai rū­pi­na­si sa­vo tiks­li­niais klien­tais – mo­te­ riš­ka audi­to­ri­ja. „Mo­te­rys jau se­niai va­do­vau­ja. Yra tik ke­le­tas bend­ro­vių va­do­vų, ku­rie to iki šiol dar ne­pas­te­bė­jo“, – tvir­ti­na Mar­ti Bar­let­ta, ku­ri su sa­vo agen­tū­ra „Trend­SightG­roup“ lai­ko­ma mo­te­rų rin­ko­da­ros auto­ri­te­tu.

Ame­ri­kie­tės aps­kai­čia­vi­mais, vi­sa­me pa­sau­ly­je mo­te­rys kont­ro­liuo­ja iki 80 proc. var­to­ji­mo iš­lai­dų, o tai su­da­ro 20 milijardų do­le­rių.

Pre­ky­bos cent­rų, kos­me­ti­kos tink­lų ir in­ter­ne­to par­duo­tu­vės klien­tė jau se­niai ta­po ka­ra­lie­ne.

Di­džiau­sia pa­sau­lio kos­me­ti­kos bend­ro­ vė „L’Oreal“ sa­vo vy­riš­ka­jai pro­duk­tų li­ni­jai Vo­kie­ti­jo­je rek­la­muo­ti šiuo me­tu pa­si­tel­kė po­pu­lia­raus ir ži­ūro­vų itin mėgs­ta­mo ARD te­le­vi­zi­jos ka­na­lo se­ria­lo „Nu­si­kal­ti­mo vie­ ta“ ak­to­rių Wo­ta­ną Wil­ke Möh­rin­gą. Mat jis, pa­sak rek­la­mos, šau­nus tė­ve­lis, ge­riau­sias bi­čiu­lis, fut­bo­lo aist­ruo­lis ir mo­te­rų nu­my­ lė­ti­nis – vie­nas vi­suo­se šiuo­se as­me­ny­se.

Mo­te­rų rin­ko­da­ros ly­de­rės M.Bar­let­ tos tei­gi­mu, to­kioms pro­duk­tų gru­pėms kaip alus, tech­ni­kos ga­mi­niams – iš­ma­nie­ siems te­le­fo­nams, kom­piu­te­riams, sunk­ ve­ži­miams ir auto­mo­bi­liams – rek­la­muo­ti mo­te­rų pa­si­tel­kia­ma ma­žiau.

nuomonė

Prie keturračių besisukiojančioms dailiosios lyties atstovėms gamintojai pritaikė santūresnį ar kiek sportiškesnį aprangos kodą.

Bu­vęs auto­mo­bi­lių pa­ro­dų, mu­gių mo­ de­lis Man­dy Wernst, atstovaujanti agen­tū­ rai „Top­team“, kuri ap­rū­pin­da­vo gra­žio­mis asis­ten­tė­mis to­kius auto­mo­bi­lių ga­min­to­jus kaip „Mer­ce­des“, „Smart“, BMW, „Mi­ni Coo­ per“, „Su­zu­ki“ ir „Su­ba­ru“, pas­te­bė­jo vi­siš­kai nau­ją abie­jų ly­čių de­ri­nį. „Šiais me­tais mo­te­rų ir vy­rų asis­ten­tų po­rei­kį ga­li­ma api­bū­din­ti san­ty­kiu 50:50.

Anks­tes­niais me­tais bu­vo tik mo­te­rys“, – sa­ko M.Wernst.

Nau­ją ten­den­ci­ją ga­li­ma nu­sa­ky­ti taip: nuo ero­ti­kos link neut­ra­les­nių spal­vų. „Anks­čiau mu­gė­se, pa­ro­do­se auto­mo­ bi­lius rek­la­muo­jan­čių mer­gi­nų dra­bu­žiai bu­vo la­bai sek­sua­lūs. Da­bar pir­me­ny­bė tei­kia­ma kla­si­ki­niam da­ly­ki­niam kos­tiu­ mui“, – tei­gia M.Wernst. „Mer­ce­des“ ieš­ko bran­des­nių, so­li­džios iš­vaiz­dos mo­te­rų, mi­ni dra­bu­žiai – vei­ kiau kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­čios mer­gi­nos ap­ran­ga. Atė­ju­sių į auto­mo­bi­lių pa­ro­dą ar mu­gę mo­te­rų ne­tu­ri ner­vin­ti per­ne­lyg leng­va­bū­diš­kos iš­vaiz­dos ir itin šykš­čiais dra­bu­žių lo­pi­nė­liais sa­vo kū­ną pri­den­gu­ sios jų ly­ties ats­to­vės sce­no­je. „Jau ne­be­pa­kan­ka bū­ti tik mie­lai ir ža­ viai“, – sa­ko mo­de­lių agen­tė M.Wernst.

Da­bar jos pri­va­lo iš­ma­ny­ti apie pro­duk­tus ir su­ge­bė­ti paaiš­kin­ti jų tech­ni­nes de­ta­les.

Dėl to rin­ko­da­ros sky­riai tin­ka­mas kan­ di­da­tes ren­ka­si ne­be iš nuot­rau­kų kar­to­te­ kos – at­ran­ka vyks­ta gy­vai. Pa­gei­dau­ti­na so­cia­li­nė ir da­ly­ki­nė kom­pe­ten­ci­ja.

M.Wernst ieš­ko re­tai pa­si­tai­kan­čių

22

kan­di­da­tų: ge­ros iš­vaiz­dos ir mo­kan­čių bend­rau­ti, ma­ši­nų ga­my­bą stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų, ku­rie mu­gės lan­ky­to­jams pa­pa­ sa­ko­tų apie va­rik­lio ga­lią ir ba­ga­ži­nės dy­dį.

Kai ku­rių auto­mo­bi­lių ga­min­to­jų sten­ dai vis dar lie­ka iš­ti­ki­mi se­nai tra­di­ci­jai: prie spin­din­čių ma­ši­nų pri­sig­lau­du­sios il­ga­ko­jės švie­siap­lau­kės ar tam­siap­lau­kės, įsisp­rau­du­ sios į to­kias siau­ras suk­ne­les, si­jo­nė­lius, pa­ lai­di­nu­kes, kad, at­ro­do, jų si­ūlės tuo­jau plyš.

li­ti­ką: „Ski­ria­me daug dė­me­sio su­do­min­ti sa­vo ga­mi­niais mo­te­riš­ką audi­to­ri­ją. Dėl to miš­raus – vy­rų ir mo­te­rų – prin­ci­po lai­ko­ ma­si ne tik rin­ko­da­ros sri­ty­je. Tai ypač svar­ bu in­ži­nie­rių ir di­zai­ne­rių ko­man­doms.“ Ir tai pa­sa­ky­ti­na apie itin svar­bią mo­te­ rims – ma­žų auto­mo­bi­lių – sri­tį. „Mo­te­rys ren­ka­si sa­va­ran­kiš­kiau“, – įsi­ ti­ki­nęs aukš­to­sios eko­no­mi­kos mo­kyk­los auto­mo­bi­lių rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tas Ste­ fa­nas Brat­ze­lis.

Anks­čiau auto­mo­bi­lius Per­kant auto­mo­bi­lį abie­jų ly­čių kri­te­ri­jai rek­la­muo­jan­čių mer­gi­nų vis dar ski­ria­si: vy­rai krei­pia dė­me­sį į vai­ra­ vi­mo di­na­mi­ką ir ark­lio ga­lias, mo­te­rys – į dra­bu­žiai bu­vo la­bai sek­sua­lūs. sau­gu­mą ir pa­lan­kų iš­lai­dų ir nau­dos san­ty­kį.

Da­bar pir­me­ny­bė tei­kia­ma Bet S.Brat­ze­lis pas­te­bė­jo auto­mo­bi­lių ga­ kla­si­ki­niam da­ly­ki­niam kos­tiu­mui. min­to­jų rin­ko­da­ros sky­rių dar­bo po­ky­tį: jie M.Wernst dau­giau dė­me­sio ski­ria mo­te­riš­ka­jai klien­tų Vie­no Vo­kie­ti­jos auto­mo­bi­lių ga­min­to­ audi­to­ri­jai. Ta­čiau, anot jo, nie­kas ne­no­ri pel­ jo ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vas iš anks­to ži­no­jo, ny­ti mo­te­rų auto­mo­bi­lių ga­min­to­jo re­pu­ta­ci­jos. kur už­suks per šių me­tų Frank­fur­to mu­ Toks įvaiz­dis tiek vy­rams, tiek mo­te­ gę: „Į „Lam­borg­hi­ni“ sten­dą, nes ten gra­ rims ati­ma no­rą pirk­ti auto­mo­bi­lį. Nors žiau­sios mo­te­rys. Vi­sa­da einu pa­si­dai­ry­ti.“ to­kių mar­kių kaip „Mi­ni Coo­per“ auto­ Prie Bo­lo­ni­jo­je ga­mi­na­mų bo­li­dų vi­suo­met mo­bi­lius per­ka ir vai­ruo­ja dai­lio­sios ly­ tirš­ta žmo­nių. Dėl to ita­lai sa­vo auto­mo­bi­lius ties ats­to­vės, jos ven­gia gry­nai mo­te­riš­ko ir mo­de­lius vi­suo­met įkur­di­na už atit­va­ro. auto­mo­bi­lio įvaiz­džio.

Lan­ky­to­jai tarp „Volks­wa­gen“ ar „Opel“ Ki­ni­jo­je ren­gia­mo­se auto­mo­bi­lių pa­ro­ auto­mo­bi­lių ga­li lais­vai vaikš­čio­ti ir net tu­ri do­se nuo šių me­tų vi­siš­kai at­si­sa­ky­ta mo­ ga­li­my­bę už­kal­bin­ti prie jų sto­vin­čias asis­ten­ de­lių. Tai užd­rau­dė ki­nų cen­zū­ros ži­ny­ba. tes. Ži­no­ma, taip pat ir vy­riš­kosios gi­mi­nės. Per­ne­lyg dro­viems val­džios ats­to­vams neį­ Ar jie ra­gi­na klien­tes pirk­ti auto­mo­bi­lį? ti­ko auto­mo­bi­lių ga­min­to­jai, ku­rie pa­siun­tė „Opel“ rin­ko­da­ros va­do­vė Ti­na Mul­ler ma­ ant sce­nos vi­siš­kai nuo­gus ar tik men­kais bi­ no, kad rek­la­mos spe­cia­lis­tai nie­ko ne­pa­da­ ki­niais sa­vo kū­ną pri­den­gu­sius mo­de­lius. rė steng­da­mie­si pat­rauk­ti klien­tes mo­te­ris.

Pa­ren­gė ONA KA­CĖ­NAI­TĖ Ji pa­si­sa­ko už pa­si­kei­tu­sią pro­duk­tų po­

2015 10 20

ke­lio­nės

Be­to­ni­nė­se džiung­lė­se

ga­li­ma ras­ti ir ma­lo­nu­mų oazių Rašyti apie keliones – viena kebliausių užduočių, nes gali paslysti. Jei parašysi, kad tai šlamštas, pasirodysi pasipūtėlė: oi oi oi, princesė ant žirnio... Bet nenoriu rašyti ir kaip kai kurie mano kolegos: „Laukiant skrydžio šešios valandos, praleistos Stambulo oro uoste, visai nenuvargino.“ Na, kaip patikėti, kad tiems vargšiukams, tiek laiko įkalintiems uždaroje erdvėje, viskas buvo taip nuostabu, kad tik pavydėkite.

GIED­RĖ ŠER­PY­TIE­NĖ

I

š­gel­bė­ti iš šios klam­pios si­tua­ci­jos ga­li tik to­kia skai­ty­to­jų audi­to­ri­ja, ku­ri ne­ ma­žai ke­liau­ja, daug pa­ti­ria, tu­ri pa­na­ šų pa­to­gu­mo ir įdo­mu­mo sup­ra­ti­mą.

To­kia, ku­ri ma­tė dau­giau ne­gu Tur­ki­jos vieš­

24

bu­čio su „vis­kas įs­kai­čiuo­ta“ poil­siau­to­jai.

To­dėl ma­no min­tys – pa­na­šiems į ma­ne.

O dėl to­kio ma­no kri­tiš­ko po­ži­ūrio į ke­lia­ vi­mą pra­šau kal­tin­ti In­gą By­tau­tę, išs­kir­ti­nių ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rę, ku­ri prieš kiek­vie­ną iš­vy­ką ati­tem­pia kal­ną su­virš­kin­tos in­for­ma­ ci­jos, kur ką ga­li­ma pa­ma­ty­ti, pa­ra­gau­ti, pa­ tir­ti ypa­tin­ga, o ne nu­min­dy­ta tu­ris­tų or­dų. Šį­kart no­rė­čiau pa­si­da­ly­ti įs­pū­džiais apie Los An­dže­lą, ant­rą pa­gal dy­dį JAV mies­tą (per 17 mln. gy­ven­to­jų), iš tie­sų ži­no­mą ne dėl sa­vęs pa­ties, o dėl prie­mies­čių – Ho­li­vu­ do, San­ta Mo­ni­kos, Be­ver­li Hil­so, Long Bi­čo.

Da­bar­ti­nę Los An­dže­lo vie­tą 1542 m. ap­ti­ko por­tu­ga­lų jū­ri­nin­kas Jua­nas Rod­ ri­gue­zas Cab­ril­lo, atp­lau­kęs čia su Is­pa­ni­ jos Ka­ra­lys­tės vė­lia­va. Ta­čiau pa­sau­liui šis

mies­tas ta­po ži­no­mas tik XX a. pra­džio­je, kai čia at­si­ra­do Ho­li­vu­das, iki šiol iš­li­kęs pa­sau­lio ki­no sos­ti­ne. Vie­nas iš še­šių Los An­dže­lo gy­ven­to­jų vie­naip ar ki­taip su­si­ jęs su ki­no pra­mo­ne, o Ki­no me­no aka­de­ mi­ja se­niau­sia JAV. Dar šis mies­tas pui­kuo­ja­si 841 mu­zie­ ju­mi ir me­no ga­le­ri­ja – tai dau­giau­sia, kas pa­sau­ly­je ga­li tek­ti vie­nam mies­tie­čiui.

O ko­kia yra pa­ti LA (kaip Los An­dže­las daž­nai va­di­na­mas) šir­dis, „se­na­mies­tis“?

Be­to­no džiung­lės – dan­go­rai­žiai, pri­pil­dy­ ti kos­tiu­muo­tų kler­kų. Ka­dan­gi per trum­ pą pie­tų pert­rau­ką jie sku­ba kuo grei­čiau pri­kimš­ti sa­vo skran­džių, mies­to cent­ ras (Down­town) ga­li pa­si­ūly­ti tik grei­to­jo mais­to užei­gas, kur rei­kia aki­mirks­niu ap­

2015 10 20

2015 10 20

Kiekvienas restorano „Fogo de Chao“ svečias gauna po raudonos ir žalios spalvos žetoną: nori papildyti lėkštę – padedi žetoną žalia puse į viršų, o jei nori pasakyti „palaukite“ arba „gana“ – raudona.

„123rf.com“ ir as­me­ni­nio arc­hy­vo nuotr.

sisp­ręs­ti, ką val­gy­si, nes už ta­vęs ne­kant­ rau­da­ma trep­si eilė sku­ban­čių­jų iš­si­neš­ti mais­tą dė­žu­tė­je ar mai­še­ly­je ir su­kirs­ti kur nors ša­lia ant suo­liu­ko. Ne­si­ūlau ten užei­ ti. Tad ką čia veik­ti die­ną?

Ap­lan­ky­ti mu­zie­jus, tar­ki­me, Gam­tos is­ to­ri­jos mu­zie­jų („Na­tu­ral His­to­ry Mu­seum“), ku­ria­me ro­do­ma vi­sa žmo­ni­jos evo­liu­ci­ja, di­džiu­lės di­no­zau­rų ir dru­ge­lių eks­po­zi­ci­ jos, ar­ba šiuo­lai­ki­nio me­no mu­zie­jų MO­CA su 6000 eks­po­na­tų, nors iš išo­rės ap­ži­ūrė­ ti „La Phil. Walt Dis­ney Con­cert Hall“ – sa­ ko­ma, kad tai vie­ni įs­pū­din­giau­sių kon­cer­tų rū­mų pa­sau­ly­je. Mė­gė­jams pa­siž­mo­nė­ti pa­ tiks ki­nų, ja­po­nų, ko­rė­jie­čių ar mek­si­kie­čių gy­ve­na­mie­ji ra­jo­nai su jų na­cio­na­li­ne arc­hi­ tek­tū­ra, res­to­ra­nais, par­duo­tu­vė­mis.

O va­ka­rą rei­kė­tų skir­ti pil­vo šven­tei.

Ta­da ati­da­ro­mi pui­kūs res­to­ra­nai.

Ge­riau­siai ver­ti­na­mi – „Bes­tia“, „Al­ma“, „The Palm“, „Ba­co Mer­cat“, „Wa­ter Grill“, „Church & Sta­te“. Tik ma­ža smulk­me­na – į juos pa­vyks pa­tek­ti už­si­re­zer­va­vus sta­liu­ką ir pa­lau­kus gal po­rą die­nų... Man te­ko lai­ mė ap­si­lan­ky­ti ke­liuo­se to­kiuo­se. Įsi­min­ti­niau­sias – „L.A. Pri­me“ did­ keps­nių res­to­ra­nas vieš­bu­čio „Wes­tin Bo­na­ven­tu­re“ 35-aja­me aukš­te (www.the­ bo­na­ven­tu­re.com/la-pri­me). Ta de­ta­lė itin svar­bi, nes, sė­dė­da­mas de­be­sy­se, vie­ no­je vie­to­je gau­ni pe­no ir akims, ir pil­vui.

Nors šis res­to­ra­nas si­ūlo ne tik mė­sos, bet ir žu­vies bei jū­rų gė­ry­bių, si­ūlau pa­ra­gau­ti minkš­tu­tė­lio jau­tie­nos keps­nio iš įvai­riau­ sių jau­čio da­lių su įvai­riau­siais pa­gar­dais.

Jo vaiz­das iš pra­džių iš­gąs­di­na – tau at­ne­ ša kaž­ko­kį de­gė­sį, o jis, pa­si­ro­do, žo­le­lė­se ap­vo­lio­tas nuos­ta­bus, sul­tin­gas mė­sos de­ li­ka­te­sas. Toks, kad jį prap­jo­vęs pri­sie­ki čia sug­rįž­ti dar­kart.

Ta­čiau Los An­dže­le, kaip ir vi­suo­se mies­tuo­se, yra vie­te­lių, ku­rios ne­si­pui­kuo­ ja pir­mo­sio­se ku­li­na­ri­jos ver­tin­to­jų są­ra­šų po­zi­ci­jo­se. Vie­na to­kių – „Fo­go de Chao“.

Pir­mą­kart šį bra­zi­liš­ką res­to­ra­ną ap­lan­ kiau Rio de Ža­nei­re. To­dėl bu­vo smal­su pa­ ly­gin­ti jo bro­lį dvy­nį JAV. Jo ypa­tu­mas – per­si­val­gy­ti iki nug­riu­ vi­mo įvai­riau­sių ant ža­ri­jų pa­gal se­no­vi­ nį gau­čų re­cep­tą kep­tų mė­sy­čių. Jei­gu dar lie­ka pil­ve vie­tos iš­ra­ga­vus itin gau­sų už­ kan­džių me­niu. Sto­vi prie il­giau­sio ba­ro, nuk­rau­to vi­so­kiau­sio­mis dar­žo­vė­mis, sū­ riais, vai­siais, ku­rių ga­li krau­tis, kiek šir­dis gei­džia, ir sup­ran­ti, kad rei­kia sa­ve stab­

Įsimintiniausias Los Andžele – restoranas „L.A. Prime“ viešbučio „Westin Bonaventure“ 35-ajame aukšte.

dy­ti. Lai­kai­si iš pas­ku­ti­nių­jų, kad nep­ri­si­ kimš­tum per pir­mą­jį pus­va­lan­dį, bet kaip at­sis­pir­ti pal­mių šer­dims, ka­ra­me­li­zuo­ tiems ba­na­nams, švie­žu­tė­liams smid­rams ir ki­to­kioms ska­ny­bėms?

Šian­dien dar si­ūlo­mas tu­ras „Pa­gauk žvaigž­dę gat­vė­je, par­duo­tu­vė­je ar res­to­ra­ne“ – žiop­liai tam­po­mi po vie­tas, kur įžy­my­bės užei­na ap­si­pirk­ti ar pa­val­gy­ti.

G.Šerpytienė Kiek­vie­nas res­to­ra­no sve­čias gau­na po rau­do­nos ir ža­lios spal­vos že­to­ną: no­ri pa­ pil­dy­ti lėkš­tę – pa­de­di že­to­ną ža­lia pu­se į vir­šų, o jei no­ri pa­sa­ky­ti „pa­lau­ki­te“ ar­ba „ga­na“ – rau­do­na. Po sa­lę be pa­lio­vos zu­ jan­tys pa­da­vė­jai vi­sa tai ste­bi ir aki­mirks­

niu pri­sis­ta­to su kva­piu mė­sos ieš­mu.

Jau­tie­nos nu­ga­ri­nės ir išp­jo­vos keps­niai, ėriu­ko ko­ja, kiau­lie­nos fi­lė ir šon­kau­liai, viš­tų šlau­ne­lės ar­ba krū­ti­nė­lės, deš­re­lės...

Bet ang­lia­van­de­nių mė­gė­jams di­džiau­sią įs­pū­dį pa­lie­ka San Pau­lo sū­rio ban­de­lės.

Iš res­to­ra­no sve­čiai ne išei­na, o iš­si­ri­de­na.

Ta­čiau, be Los An­dže­lo cent­ro, yra ir jo pak­raš­čiai.

Be­ver­li Hil­sas, tur­tuo­lių ir gar­se­ny­bių gy­ve­na­mas ra­jo­nas. Ga­li­ma net už­si­sa­ky­ti eks­kur­si­ją ap­link mi­li­jar­die­rių vi­las. Aš ją pa­ va­din­čiau „Pa­bu­čiuok į spy­ną“, nes, be var­ tų ir aukš­čiau­sios tvo­ros, čia nie­ko dau­giau ne­pa­ma­ty­si. Lan­ky­to­jams at­vi­ra vie­nin­te­lė naf­tos mag­na­to Ed­war­do Do­he­ny 1926 m. pas­ta­ty­ta vi­la ir par­kas. O apie El­vio Pres­ley, Mic­hae­lo Jack­so­no, El­to­no Joh­no, Mic­hel­ le Pfeif­fer ar Jen­ni­fer Lo­pez ir de­šim­čių ki­tų žvaigž­džių bui­tį ga­li­te pa­fan­ta­zuo­ti ver­tin­ da­mi jų na­mo sto­gą ar ak­li­ną gy­vat­vo­rę.

25

ke­lio­nės Beverli Hilsas – turtuolių ir garsenybių gyvenamas rajonas.

čias gra­žias mo­te­ris, at­ro­dan­čias kaip tik­ ros žvaigž­dės kas­die­ny­bė­je ar drau­gu­žės iš „Sek­so ir mies­to“ ir aki­vaiz­džiai ats­ku­bė­ju­ sias iš spor­to sa­lės pag­rauž­ti sa­lo­tos la­po su tau­re van­dens.

No­rin­tiems „mi­še­li­nų“ – res­to­ra­nas „Spa­go“, ku­ria­me šei­mi­nin­kau­ja gar­sus vir­tu­vės meist­ras Wolf­gan­gas Puc­kas. Pa­ gei­dau­jan­tiems prie gre­ti­mo sta­liu­ko pa­ sė­dė­ti su Ho­li­vu­do žvaigž­de – vieš­bu­ty­je „Be­ver­ly Hills“ esan­tis „The Po­lo Laun­ge“ ar­ba ba­ras „Ni­ne­teen 12“.

Ga­li­ma net už­si­sa­ky­ti eks­kur­si­ją ap­link mi­li­jar­die­rių vi­las. Aš ją pa­va­din­čiau „Pa­bu­čiuok į spy­ną“.

G.Šerpytienė

Autorės Santa Monikos paplūdimys visiškai nesužavėjo.

Nors įžy­my­bių na­mų ap­ži­ūri­nė­ji­mas ke­ lia šyp­se­ną, tai be­ne svar­biau­sia šios vie­to­ vės tu­ris­ti­nė at­rak­ci­ja nuo pat Be­ver­li Hil­so at­si­ra­di­mo prieš be­veik šimt­me­tį. Jau ta­da mies­te­lio me­ras, pak­laus­tas apie svar­biau­ sią jo dar­bą, juo­kais at­sa­kė – pa­ro­dy­ti sve­ čiams, kur yra Ho­li­vu­do žvaigž­džių Ma­ry Pick­ford ir Doug­la­so Fair­bank­so na­mai... Šian­dien dar si­ūlo­mas tu­ras „Pa­gauk žvaigž­dę gat­vė­je, par­duo­tu­vė­je ar res­to­ra­ ne“ – žiop­liai tam­po­mi po vie­tas, kur įžy­my­ bės užei­na ap­si­pirk­ti ar pa­val­gy­ti. (Įdo­mu, ke­liems lai­min­gie­siems pa­vyks­ta pa­ma­ty­ti nors vie­ną žvaigž­dę?) Dar ga­li­ma nu­si­fo­ tog­ra­fuo­ti prie vieš­bu­čio „Four Sea­sons“, kur bu­vo fil­muo­ja­ma „Gra­ži mo­te­ris“ su Ju­lia Ro­berts (vis šioks toks pri­si­lie­ti­mas prie žvaigž­dė­to gy­ve­ni­mo) ar­ba pra­siei­ti Ro­deo ke­liu – gat­ve, ku­rios par­duo­tu­ves nu­siau­bu­si Ju­lia iš gat­vės kek­šės pa­vir­to pui­kią­ja le­di. Tam net ren­gia­ma eks­kur­si­ ja „Win­dow shop­ping“ ap­ži­ūrė­ti pra­ban­

26

gių­jų šios gat­vės par­duo­tu­vių vit­ri­nų, t.y. per stik­lą pa­lai­žy­ti me­daus...

Be iro­ni­jos: jei yra to­kia pa­si­ūla, va­di­ na­si, yra ir pak­lau­sa. Gal kai kas ap­si­pirk­ ti pa­sau­lio ma­dos šven­to­vė­se iš­ga­li tik per lan­gą. Juo­lab kad Ro­deo ke­ly­je nu­sid­rie­ku­ sios par­duo­tu­vės pre­kiau­ja di­des­nė­mis(!) ne­gu Euro­po­je tų pa­čių pre­kių ženk­lų kai­ no­mis. Juk ne­de­ra pa­mirš­ti, kad čia – itin tur­tin­gų žmo­nių iš­lai­da­vi­mo vie­ta.

Pa­si­vaikš­čio­jus šia spin­din­čia gat­ve (su pir­ki­niais ar be jų) si­ūlau at­sik­vėp­ti gre­ ta esan­čia­me res­to­ra­ne „The Farm“. Jo ypa­tu­mas – fer­me­rių tie­kia­mi švie­ži pro­ duk­tai. Val­gia­raš­ty­je vy­rau­ja sa­lo­tos ir su­ muš­ti­niai. Už­tat ko­kie! Kle­vų si­ru­pe kep­tos la­ši­šos sa­lo­tos su obuo­liais, vyš­ni­niais po­ mi­do­rais, cuk­ruo­tais rie­šu­tais. Ar­ba lė­tai kep­tos kiau­lie­nos su­muš­ti­nis su švie­žių dar­žo­vių sa­lo­to­mis ir na­mi­ne ban­de­le. Tik­ rai ska­nu ir švie­žia. Tuo dar la­biau pa­ti­kiu ma­ty­da­ma prie gre­ti­mo sta­liu­ko kle­gan­

Dar jau­čia­te al­kį žvaigž­dėms? Eiki­te į Ho­ li­vu­do mu­zie­jų, ku­ris įsi­kū­ręs le­gen­di­nia­me „Max Fac­tor“ pas­ta­te. Čia bu­vo gri­muo­ ja­mos vi­sos gar­siau­sios auk­si­nio Ho­li­vu­ do am­žiaus ak­to­rės – ir Ma­ri­lyn Mon­roe, ir Kat­ha­ri­ne Hep­burn, čia eks­po­nuo­ja­mi jų as­me­ni­niai daik­tai ir fil­mų at­ri­bu­ti­ka.

Bet Be­ver­li Hil­sas dar ne toks ne­pel­ny­ tai iš­garbs­ty­tas kaip San­ta Mo­ni­ka. Šios vie­tos ap­ra­šy­mas skam­ba itin vi­ lio­ja­mai – ne­pa­kar­to­ja­mo gro­žio pap­lū­di­ miai, akį glos­tan­ti gam­ta, ėji­kų, bė­gi­kų ir dvi­ra­ti­nin­kų ta­kai pa­lei van­de­ny­ną, gat­vės me­ni­nin­kų (klou­nų, mu­zi­kan­tų, dai­li­nin­ kų, žong­lie­rių, mi­mų etc.) ro­jus...

Ir ko­dėl man taip ne­si­se­ka? Ko­dėl man pa­vy­ko pa­ma­ty­ti vos ke­le­tą val­ka­tų, mie­ gan­čių po gė­lių krū­mu, ir ke­le­tą be­vil­tiš­ kų tep­lio­to­jų bei vai­din­to­jų? Ko­dėl ta­me „nuos­ta­baus gro­žio pap­lū­di­my­je“ įreng­ta mil­ži­niš­ka auto­mo­bi­lių aikš­te­lė, ša­lia ku­ rios vo­lio­ja­si poil­siau­to­jai? Ir ko­dėl ne­si­no­ ri už­si­bū­ti pag­rin­di­nė­je links­my­bių vie­to­je – tai til­tas į jū­rą (ke­lis­kart di­des­nis ne­gu Pa­lan­gos) su lo­ši­mo apa­ra­tų na­mu­kais ir cuk­raus va­tos kios­ke­liais? Pap­ras­čiau bū­tų pa­si­vaikš­čio­ti lie­tu­viš­ko ku­ror­to J.Ba­sa­na­ vi­čiaus gat­ve – ly­giai tas pat.

Nuo­tai­ką pa­tai­sy­ti ga­li ne­bent jū­rų gė­ry­bė­ mis pri­pil­dy­tas skran­dis mie­la­me res­to­ra­ne „Wa­ter Grill“, vei­kian­čia­me jau ket­vir­tį am­ žiaus. Jo įdo­mu­mas – ne tik ska­nės­tas lėkš­ tė­je, bet ir ga­li­my­bė ste­bė­ti vė­žia­gy­vio ke­lią nuo ak­va­riu­mo iki sta­lo ir sa­vo­tiš­ka pa­mo­ kė­lė, ko­kią ko­kio gy­vio da­lį ga­li­ma tiek­ti.

2015 10 20

A.Nar­mon­to nuotr.

namai

Vilniečių poilsio namukas

sužavėjo pasaulio architektūros elitą Šis namas architektei Jurgitai Liubartaitei – vienas mielesnių pastarųjų metų darbų, mat su kolega Arūnu Skroliu tąkart jie nebandė išgauti didelės architektūros, kaip daro beveik visuose savo projektuose, o tiesiog sukūrė jaukų vilniečių šeimos poilsio būstą.

IN­GA JUN­ČIE­NĖ

S 28

tu­di­jos „De­vy­ni arc­hi­tek­tai“ sup­ro­ jek­tuo­tas na­mas ne­to­li Sa­rių kai­ mo, Šven­čio­nių ra­jo­ne, sto­vi ant kal­ne­lio gi­liai miš­ke – apie to­kį

grei­čiau­siai sva­jo­ja kiek­vie­nas me­džio­to­ jas. Vie­nam jų, da­bar čia ko­ne kiek­vie­ną sa­ vait­ga­lį su šei­ma at­vyks­tan­čiam, ji iš­si­pil­dė. „Už­sa­ko­vas il­gai ieš­ko­jo to­kios nuos­ta­ bios vie­tos na­mui. Mėgs­tan­tis me­džio­ti vy­ ras no­rė­jo, kad jo būs­tas sto­vė­tų kuo to­liau

nuo ci­vi­li­za­ci­jos, ar­ti­miau­si kai­my­nai bū­tų vie­tos žmo­nės, ne poil­siau­to­jai“, – pa­sa­ko­jo J.Liu­bar­tai­tė. O juk bū­tent to­kių vie­tų, pir­ kė­jų pa­gei­dau­ja­mų 100 ki­lo­met­rų spin­du­ liu ap­link sos­ti­nę, lie­ka vis ma­žiau, ne­to­lie­se ply­tin­tys re­gio­ni­niai par­kai pil­ni so­dy­bų.

Kol kas Šven­čio­nių ra­jo­nas, įsi­ti­ki­nu­si arc­hi­tek­tė, – dar vil­nie­čių neat­ras­tas kraš­ tas. Jis ša­lia sos­ti­nės, miš­kai ir eže­rai ten už­bu­rian­tys, tu­riz­mo tro­bų nep­ri­dy­gę, o že­mės kai­nos neiš­pūs­tos.

Tad vie­ta, ku­rią iš­si­rin­ko už­sa­ko­vas, idea­liai ti­ko pa­gei­dau­ja­mam kuk­liam, ne­di­ de­liam – 80 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to būs­tui. „Su­sė­dus ap­tar­ti bū­si­mo na­mo arc­hi­tek­ tū­ros ki­lo idė­ja pa­mė­gin­ti, ži­no­ma, kiek

2015 10 20

Šio namo šeimininkas ilgai ieškojo jam tinkamos vietos – tokios, kur gamta įsileistų žmones, bet liktų svarbesnė už juos. Architektams pavyko nesugadinti tos harmonijos.

namai

Beveik visus vidaus apdailos darbus atliko netoli Sarių gyvenantys meistrai, o baldai bei aksesuarai įsigyti ne brangiuose salonuose, o eilinėse parduotuvėse.

tai šian­dien įma­no­ma, į jį tar­si grą­žin­ti se­ ną­sias lie­tu­vių šei­mos gy­ve­ni­mo tra­di­ci­jas – mai­tin­tis tuo, ką do­va­no­ja gam­ta, me­ džiok­lės lai­mi­kius kar­tais keis­ti į kai­my­nų ūkiuo­se pa­ga­min­tus pro­duk­tus.

Ta­da iš­si­ru­tu­lio­jo min­tis ir na­mą sta­ty­ ti kuo ma­žiau įmant­rų – sta­ty­bų dar­bams sam­dy­ti vie­tos gy­ven­to­jus, nau­do­ti me­džia­ gas, ku­rias ga­li­ma įsi­gy­ti ar­čiau­siai, žo­džiu, jo­kių su­dė­tin­gų paieš­kų, trans­por­ta­vi­mo iš­lai­dų ar už­sa­ko­vo įgei­džių pil­dy­mo“, – išs­kir­ti­nio būs­to at­si­ra­di­mo is­to­ri­ją pri­si­ me­na arc­hi­tek­tė J.Liu­bar­tai­tė.

Pag­rin­di­nė sta­ty­bų me­džia­ga – me­die­ na at­ke­lia­vo iš ap­lin­ki­nių miš­kų, dau­gu­mą

30

vi­daus ap­dai­los dar­bų at­li­ko meist­rai iš ša­ lia esan­čių gy­ven­vie­čių.

Me­džio­to­jo na­mo arc­hi­tek­tū­ra ats­pin­di jau­kią Šven­čio­nių kraš­to sti­lis­ti­ką – kū­rė­jų due­tas ne­tai­kė su­dė­tin­gų ar sun­kiai įgy­ven­ di­na­mų spren­di­mų, kad tik ne­rei­kė­tų pa­ pil­do­mai sam­dy­ti spe­cia­lis­tų. Vis­kas at­lik­ta pap­ras­tai, be ne pras­tai, nes – iš šir­dies.

Vi­daus in­ter­je­ro puo­šy­bai itin ele­gan­tiš­ kai pa­nau­do­ti gy­vū­nų, paukš­čių bei sau­lės sim­bo­liai. Sa­ko­ma, kad jie na­mams at­ne­ ša lai­mę ir dar­ną.

Be­je, kuk­lų ko­man­dos „De­vy­ni arc­hi­tek­ tai“ dar­bą įver­ti­no di­džiau­sio ir įta­kin­giau­ sio arc­hi­tek­tū­ros tink­la­la­pio „Arch­Dai­ly“

re­dak­to­riai. Pe­rė­jęs jų filt­rą, nuo praė­ju­ sios sa­vai­tės lie­tu­vių kū­ri­nys at­si­ra­do jų por­ta­le. „Pa­tek­ti į „Arch­Dai­ly“ – ly­gis, nes ten nė­ra blo­gos arc­hi­tek­tū­ros“, – sa­kė A.Skro­ lis. Ko­kie ten ve­dan­tys ke­liai? Vi­siems vie­ nas ke­lias – siun­ti sa­vo dar­bų nuot­rau­kas nu­ro­dy­tu ad­re­su, o ta­da lau­ki – at­rinks ta­vo kū­ri­nį pub­li­kuo­ti ar ne.

Tad gal ne­ver­ta kur­ti, kaip jo ko­le­gė sa­ kė, tos di­džio­sios arc­hi­tek­tū­ros? „Ver­ta, nes ki­taip ne­bus ju­de­sio į prie­kį, – nu­si­šyp­so­jo J.Liu­bar­tai­tė. – Bet tai sa­ kau kaip arc­hi­tek­tė, o kaip žmo­gus ma­nau, kad vis dėl­to svar­biau­sia – jau­ku­mas.“

2015 10 20

Kad ir namo viduje jaustųsi lietuviškas kaimas, interjero puošybai buvo panaudoti tautiniai motyvai - gyvūnų, paukščių bei saulės simboliai.

T.Šim­kaus ir as­me­ni­nio al­bu­mo nuotr.

stiprioji lytis

Mažasis

viršininkas Mažasis direktorius. Taip vos dvejų metų savo sūnų Motiejų vadina radijo ir televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius (31 m.) su žmona dainininke Ieva Mackevičiene (26 m.). Sūnaus norai – jiems mielas įsakymas, juk atsirado vyrukas, kuriam reikia daug dėmesio ir meilės. „Viršesnis kolega labai greitai ir paprastai sureguliavo visą mūsų dienotvarkę“, – šypsojosi laimingas tėvas.

IND­RĖ GREI­ZAI­TĖ

D

a­bar Ievai ir Ro­lan­dui aiš­ku, ka­da rei­kia kel­tis, val­gy­ti, ka­da juo­du no­ri į lau­ką, žais­ti, mie­ go­ti ar ži­ūrė­ti fil­mu­kus. Vi­sa tai R.Mac­ke­vi­čius api­bū­di­na kaip sma­gų lai­ ko­tar­pį, kai jie džiau­gia­si sū­nu­mi ir ga­li­ my­be jam su­teik­ti, ko tik jis trokš­ta. „Nė­ra nie­ko ge­riau, ne­gu kai atei­na sū­ nus, duo­da sal­dų ir šla­pią bu­či­nį ra­gin­da­ mas kel­tis ir pra­dė­ti die­ną kar­tu su juo.

Ar­ba grįž­tu iš dar­bo, ir prieš akis sto­vi vai­

32

kas. Jis nus­tem­ba, ap­si­džiau­gia ir at­bė­ga ap­si­ka­bin­ti lyg ką tik bū­čiau grį­žęs iš to­ li­mos ke­lio­nės. Tie, ku­rie ne­tu­ri vai­kų, šį jaus­mą dar pa­tirs, o ku­rie tu­ri, ma­ne su­ pran­ta“, – pa­sa­ko­jo R.Mac­ke­vi­čius.

Ro­lan­dą drą­siai ga­li­ma va­din­ti sva­jo­nių tė­vu. Nuo ma­žens sva­jo­jęs tap­ti vai­kų dar­ že­lio auk­lė­to­ju, štai pa­ga­liau ga­li auk­lė­ti svar­biau­sią žmo­gų gy­ve­ni­me – sū­nų. Vy­ ras jau se­niai troš­ko vai­kų, to­dėl šis mo­ men­tas bu­vo il­gai lauk­tas.

Pa­ties Ro­lan­do tė­vai – kaip ir vi­si, sū­ nui no­rė­jo tik ge­ro. To­dėl min­tis, jog sū­

nus no­rė­tų bū­ti dar­že­lio auk­lė­to­ju, tė­vams bu­vo ga­na keis­ta ir ne­la­bai priim­ti­na. Vy­ ras jų pa­gei­da­vi­mu krim­to sun­kias tei­sės stu­di­jas ir, kaip pats sa­ko, pa­rei­gą at­li­ko.

Ta­čiau da­bar Ro­lan­das pats – tė­vas ir kar­ tu su ko­le­ga, ra­di­jo ir lai­dų ve­dė­ju Jo­nu Nai­niu pla­nuo­ja įs­teig­ti vai­kų sto­vyk­lą. „Mes ma­to­me, kad su vai­kais įp­ras­to­ se sto­vyk­lo­se ne­la­bai įdo­miai už­sii­ma­ma ir pra­mo­gos nė­ra links­mos. O mes tu­ri­me su­gal­vo­ję sma­gios veik­los – vai­kai to­bu­ lė­tų, su­ži­no­tų pla­čiau apie pro­fe­si­jas: juk ga­li­ma bū­ti ne tik po­li­ci­nin­ku, gais­ri­nin­ku, va­dy­bi­nin­ku ar tei­si­nin­ku“, – apie atei­ties pla­nus už­si­mi­nė R.Mac­ke­vi­čius.

O kaip vy­ras auk­lė­ja sa­vo sū­nų? At­sar­ giai! Juo­du su Ieva ne­ke­lia bal­so, o na­mie ne­bū­na jo­kių, net sim­bo­li­nių baus­mių. Ro­ lan­das šven­tai ti­ki, kad vai­ką rei­kia su­pa­ žin­din­ti su gy­ve­ni­mu, kal­bė­tis, atk­reip­ti jo dė­me­sį. Kol kas su sū­nu­mi dau­giau­sia lai­ko pra­lei­džia Ieva. Ro­lan­das nė nea­be­ jo­ja, kad ji – griež­ta, ta­čiau kai tik rei­kia pa­keis­ti bal­so to­ną ir griežčiau su vaiku pakalbėti, žmo­na krei­pia­si į vy­rą. „Sū­nus dar ne­pil­na­me­tis (Šyp­so­si.), to­ dėl abu de­ri­na­mės prie jo. Pa­vyz­džiui, jei

2015 10 20

esa­me už­siė­mę, dir­ba­me ar tvar­ko­mės, priė­jus vai­kui, vi­sa­da jam ski­ria­me dė­ me­sį, pa­bend­rau­ja­me, ste­bi­mės ir ve­da­mi jo ap­ži­ūri­me no­ri­mus daik­tus ar žais­lus.

Vi­sa tai tam, kad vai­kas nie­ka­da ne­veng­tų bend­rau­ti, pa­sa­ko­tų­si, atei­tų pas mus, kad jaus­tų, jog jis – la­bai rei­ka­lin­gas mums.

Esu gir­dė­jęs la­bai ge­rą po­sa­kį, kad vai­kus rei­kia iš­mo­ky­ti plauk­ti, o ne apt­ver­ti ba­ sei­ną. To­dėl mū­sų šei­mo­je įma­no­ma vis­ kas“, – pa­sa­ko­jo ra­di­jo ir lai­dų ve­dė­jas.

Se­ne­liai Mo­tie­jui per­ka žais­lus, sal­du­my­ nus, dra­bu­žius, o Ro­lan­das su Ieva sten­gia­ si, kad na­mie net­rūk­tų dė­me­sio ir ne­bū­tų sal­du­my­nų, mat ta­da vai­kas val­gys tik juos.

Nė­ra nie­ko mie­liau, kai atei­na sū­nus, duo­da sal­dų ir šla­pią bu­či­nį ra­gin­da­mas kel­tis ir pra­dė­ti die­ną kar­tu su juo.

R.Mac­ke­vi­čius „Aš pa­žįs­tu daug vai­kų, ku­rie mėgs­ta mai­tin­tis vien sal­du­my­nais, ta­čiau, ači­ū Die­vui, Mo­tie­jus mėgs­ta tik ko­šę ir mė­są.

Jam pa­tin­ka gri­kiai su avo­ka­dais ar ry­žiai su ba­na­nais. Mes jį le­pi­na­me ne sal­du­my­ nais ar žais­lais, o įdo­mia veik­la. Pa­vyz­džiui, kar­tu mo­ko­mės va­žiuo­ti pas­pir­tu­ku. Jam tai la­bai pa­tin­ka!“ – sa­kė vy­ras.

Ro­lan­das ne­no­rė­tų, kad Mo­tie­jus sek­ tų jo pė­do­mis. Ži­no­mas vy­ras sun­kiai dir­ ba daug dar­bų, to­dėl jo di­džiau­sias no­ras – kad sū­nus tu­rė­tų vie­ną dar­bą ir tiks­lą, ku­rio kant­riai siek­tų. „Man vi­sa­da sma­gu, kai vai­kai tam­pa pui­kiais spor­ti­nin­kais, juk Lie­tu­vo­je tu­ri­me pui­kių pa­vyz­džių: plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė, te­ni­si­nin­kas Ri­čar­das Be­ran­kis. Sū­nus auga di­de­lis ir stip­rus, to­dėl na­mie juo­kau­ja­me, kad jis – bū­si­ma olim­pi­nio dis­ko me­ti­ko Vir­gi­li­jaus Alek­nos pa­mai­na“, – šyp­so­jo­si ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas.

Pa­na­šu­mų tarp Ro­lan­do ir Mo­tie­jaus įž­vel­gia ne vie­nas. Abu vy­rai tu­ri pa­na­šius auto­mo­bi­lius, daž­nai vil­ki pa­na­šiais dra­ bu­žiais. Ro­dos, sū­nus – ma­žo­ji R.Mac­ke­ vi­čiaus ko­pi­ja. „Tik li­ūd­niau­sia (Juo­kia­si.), kad Mo­ tie­jaus ausy­tės to­kios pat kaip ma­no. Aš vis juo­kau­ju, kad blo­gai lai­ky­sis ausi­nės.

Be­je, at­ro­do, kad jis smal­sus. Man taip pat vis­kas įdo­mu – nes­var­bu, ar tai nau­ ja, ar se­na, jei ma­ne daik­tas, nau­jie­na

2015 10 20

Ieva ir Rolandas jau planuoja antrą vaikelį. Laimingas tėvas prasitarė, kad labai norėtų mergaitės.

33

stiprioji lytis

Radijo ir televizijos laidų vedėjui Rolandui Mackevičiui sūnus – pats geriausias draugas, kuris visada stebina savo smalsumu.

nors kaž­kiek su­do­mi­no, do­miuo­si pla­čiau.

Taip pat ir sū­nus, ku­ris ne­nus­tygs­ta vie­to­ je. Ki­ti štai at­si­sė­da ant ki­li­mo ir ga­li vi­są die­ną dė­lio­ti ka­la­dė­les. O mū­sų di­rek­to­ rius ak­ty­vus: vis­ką pa­ra­gau­ja, pauos­to, iš­ siaiš­ki­na, pa­ro­do. Tai la­bai sma­gu, to­dėl ti­kiuo­si, kad ši sa­vy­bė iš­liks ir to­liau“, – sa­kė Ro­lan­das.

Jam įdo­mu ste­bė­ti, kaip Mo­tie­jus pra­ de­da pa­žin­ti pa­sau­lį. Ro­lan­das ne­sup­ran­ ta žmo­nių, ku­rie skun­džia­si, kad dėl vai­ko neiš­si­mie­go­jo ar ma­ža­sis na­mie ką nors su­dau­žė. Anot vy­ro, vi­sa­da ir vi­sur ga­li­ ma įž­velg­ti mi­nu­sų, ta­čiau rei­kia mo­kė­ti žvelg­ti į vis­ką tei­gia­mai. „Vie­ni žmo­nės vai­ko atė­ji­mui bū­na la­ biau pa­si­ren­gę ir tai jiems ne­ke­lia jo­kių

34

rū­pes­čių, o ki­tiems – at­virkš­čiai. Ta­čiau vis­kas prik­lau­so nuo nu­si­tei­ki­mo. Tė­vai tu­ri bū­ti tar­si at­ra­ma, vai­ko še­šė­lis, ku­ris jam bet ku­riuo me­tu pa­dė­tų.

Mo­tie­jus auga di­de­lis ir stip­rus, to­dėl na­muo­se juo­kau­ja­me, kad jis – bū­si­ma olim­pi­nio dis­ko me­ti­ko Vir­gi­li­jaus Alek­nos pa­mai­na.

R.Mac­ke­vi­čius Man vai­ko prie­ži­ūra ke­lia vien tei­gia­ mas emo­ci­jas. Gal jei­gu jis su­dau­žė kom­ piu­te­rį, tai jo ir ne­rei­kė­jo?“ – juo­kė­si R.Mac­ke­vi­čius.

Lai­min­gi tė­vai pla­nuo­ja ir ant­rą vai­ke­ lį, o vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad no­rė­tų duk­ters.

Ro­lan­do tė­vas tu­ri du bro­lius ir jau­niau­ sią se­se­rį, to­dėl pui­kiai ži­no, kad mo­te­ riš­ka ly­tis – švel­nes­nė, o užau­gu­si tam­pa tė­čio duk­re­le. „Pa­ži­ūrė­si­me, kaip sek­sis. Ta­čiau mes su Ieva steng­si­mės ir gim­dy­si­me vai­kus, kol gims mer­gai­tė! Kai Mo­tie­jus bu­vo dar vi­sai ma­žas, mes ap­ri­šo­me jam gal­vą ska­ re­le ir pa­si­ro­dė la­bai gra­žu. Da­bar Mo­tie­jus yra ma­no drau­ge­lis, ta­čiau kaž­ko­dėl man at­ro­do, kai ber­niu­kai užau­ga, tam­pa ma­ my­čiu­kais. O kol mer­gai­tė ma­ža, ma­ma ją puo­šia, ruo­šia, bet kai užau­ga gra­žia gul­ be, ta­da tė­tu­kas tam­pa svar­biau­sias“, – šyp­so­jo­si Ro­lan­das.

2015 10 20

stiprioji lytis

Barzda išduoda charakterį Tradiciškai barzda buvo siejama ne tik su jo savininko išmintimi, vyriškumu, aukšta visuomenine padėtimi, bet ir su jo nevalyvumu, įnoringumu. Tačiau šiandien nesiskusti kaip niekada madinga.

Veš­lūs plau­kai ant vei­do – ar jie ką nors reiš­kia? Pa­si­ro­do, yra net spe­cia­lus moks­las po­go­no­lo­gi­ja, ti­rian­tis vis­ką, kas auga žmo­gui ant vei­do.

Pa­tei­kia­me po­go­no­lo­gi­jos spe­cia­lis­to Al­la­no Pe­ter­ki­no ko­men­ta­rus.

Ho­li­vu­do žvaigž­dė Bra­das Pit­tas.

Aktorius Ryanas Goslingas.

Princas Harry.

1.

Trijų dienų barzda, arba šeriai

Vyras, visiškai atitinkantis naują tendenciją. „Pasklaidę vyrų žurna­ lus, tokius kaip „Esquire“, GQ ir kt., pastebėsite, kad kas trečias vyro iš reklamos veidas su šeriais. Kartais aptiksite vyrų vešlia barzda ar panašia į garsiojo Elvio Presley. Daugelis vyrų mano, kad trijų dienų barzdai nereikia priežiūros. Bet tai klaidingas požiūris. Ir trijų dienų barzda turi būti prižiūrima“, – sako ekspertas.

Stilistas Mantas Petruškevičius.

2.

Ožio barzda

Aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

36

„Vyras, įstrigęs praeityje“, – taip galima apibūdinti šios barzdos turėtoją. Tokia barzda buvo populiari dešimtojo dešimtmečio viduryje, bet kai kurie ja vis dar puikuojasi. Jei tokią nešiojate, atėjo metas pakeisti savo išvaizdą“, – teigia barzdų tyrėjas A.Peterkinas.

3.

Vešli barzda

Tai vyresnio amžiaus vyro barzda. „Manau, kad daugelis ją sieja su žmogaus išsilavinimu. Nieko nuostabaus, nes vešlią barzdą nešioja daugelis mokslininkų ir akademikų.

Bet tokio tipo barzda kelia vaizdinius, susijusius su religija, – Mozė, Jėzus Kristus. Vešli barzda atrodo kiek senamadiškai. Bet kai ją pradėjo nešioti būtent jauni vyrai, ji vėl tapo labai madinga“, – sako A.Peterkinas.

Krepšininkas Nicolas Laprovittola.

Laidų vedėjas Timūras Augucevičius.

Aktorius Martinas Hendersonas.

Krepšininkas Jonas Valančiūnas.

Krepšininkas Antanas Kavaliauskas.

2015 10 20

37

stiprioji lytis

Aktorius Pieras Giorgio Bellocchio.

4.

Ūsai

Ūsus mėgsta vyras, kuris šiek tiek puikuojasi. „Vertinant istoriniu požiūriu, ūsai turi blogiausią reputaciją. Aštuntajame dešimtmetyje dar prisidėjo seksualinė reikšmė: svingerio, pornografijos filmų aktoriaus ir galiausiai gėjų bei biseksualių vyrų ūsai“, – aiškina A.Peterkinas.

5.

Barzdelė po apatine lūpa

Ją nešioja netradicinis vyras. „Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais pirmiausia Amerikos vyrai nešiojo tokią barzdą. Kiekvieną dešimtmetį tam tikra vyrų grupė teikė pirmenybę tokioms mini barzdelėms. Šeštajame dešimtmetyje jas nešiojo bitnikai, o septintame dešimtmetyje pasiskolino hipiai“, – sako A.Peterkinas.

Australijos garbės konsulas Antonio Meschino.

38

Amerikiečių imtynininkas ir aktorius Hulkas Hoganas.

6.

Vėp­lio ūsai

Tokius turi maištingas vyras. „Šiam barzdos tipui pirmenybę teikia baikeriai ir imtynininkai. Ją atrado ir imtynininkų prekės ženklu pavertė Hulkas Hoganas“, – sako A.Peterkinas.

7.

Iš­rai­ty­ta barz­da

Šią barzdą nešioja patrauklūs vyrai. „Pažvelgę į šią barzdą prisimename senovines barzdaskutyklas, Amerikos pietų valstijų džentelmenus ir garsųjį Amerikos beisbolo žaidėją Rollie Fingersą. Tokia barzda vyrą daro vyru ir primena verandoje sėdinčius ir arbatą gurkšnojančius stipriosios lyties atstovus“, – sako A.Peterkinas.

Futbolininkas Davidas Beckhamas.

2015 10 20

Aktorius Jake’as Gyllenhaalas.

8.

Žandenos

Žaismingo vyro tipas. „Man žandenos primena koledžo studentus ir Bruklino hipsterius. Šie vyrai eksperimentuoja su savo žandenomis. Tokios barzdos savininkas – žaismingas, lengvabūdiškai linksmas“, – sako A.Peterkinas.

Vyras, turintis ilgas, vešlias žandenas, – plačios širdies džentelmenas. „Ilgos, vešlios žandenos man primena Viktorijos laikų džentelmeną su monokliu ar generolą iš Šiaurės Amerikos Ambrose’ą Burnside’ą. Tokia barzda bet kokiu atveju persmelkta Viktorijos laikų stiliaus“, – mano barzdų ekspertas A.Peterkinas.

Dainininkas Kanye Westas.

9.

Smak­ro barz­da

Ją nešioja vyras, kuris beviltiškai ieško dėmesio. „Šią barzdą nešioja tie stipriosios lyties atstovai, kurie siekia pripažinimo ir šį troškimą nori atskleisti barzda. Žodžiu, šio tipo vyrai teikia pirmenybę stiliui, kurio dabar nebepamatytų gatvėje, biure ar dar kur nors“, – įsitikinęs A.Peterkinas.

Parengė Ona KACĖNAITĖ

„ViDA Press“ nuotr.

žvaigždės

laukimo

Me­tas?

Mažumėlę atsikišęs pilvukas ir pavargęs veidas – viso to pakako, kad po internetą pasklistų žinia apie vokiečių modelio ir aktorės Diane Kruger (39 m.) nėštumą. Ir jau nebe pirmą kartą.

K

al­bos, kad gra­žio­ji vo­kie­tė lau­kia­ si, bu­vo pask­li­du­sios ir ba­lan­džio pra­džio­je. Pa­pa­ra­cas vie­ną sti­lin­ giau­sių ir gra­žiau­sių Ho­li­vu­do po­rų – Dia­ne ir jos my­li­mą­jį, ka­na­die­čių ak­to­rių Jos­huą Jack­so­ną (37 m.) ne­ti­kė­tai su­ti­ko

40

2015 10 20

Diane Kruger neseniai įsiamžino „Martell“ projekte, skirtame šių konjako namų 300 metų jubiliejui.

2015 10 20

41

žvaigždės Po­pu­lia­riau­sia vo­kie­tė

Kalbama, kad Diane Kruger ir Joshua Jacksonas laukia šeimos pagausėjimo.

Niu­jor­ke, kai jie vaikš­ti­nė­jo po par­duo­tu­ves.

Pa­pa­ra­co dė­me­sį pat­rau­kė po juo­da nė­ ri­niuo­ta D.Kru­ger suk­ne­le ma­žu­mė­lę iš­ryš­ kė­jęs ne­di­de­lis kal­ne­lis, pa­na­šus į pil­vu­ką mo­ters, po krū­ti­ne ne­šio­jan­čios kū­di­kį.

Kai fo­tog­ra­fas no­rė­jo priei­ti ar­čiau, vo­ kie­čių mo­de­lis ir ak­to­rė de­monst­ra­ty­viai už­si­se­gė pal­tą ir, sau­go­da­ma iš­ki­li­mą, ant jo už­dė­jo sa­vo ran­ką.

D.Kru­ger nėš­tu­mas ne­bū­tų bu­vęs ne­ti­kė­tas, nes iki pask­lin­dant šiam gan­dui, ak­to­rė pri­si­pa­ži­no, kad jau ga­lė­tų sa­ve įsi­vaiz­duo­ti ma­ma.

Ir D.Kru­ger my­li­ma­sis J.Jack­so­nas, su ku­riuo ji bend­rau­ja jau be­veik 10 me­tų, į pa­pa­ra­cą rea­ga­vo ar­šiai. Užuot, kaip pap­ ras­tai el­gia­si Jos­hua, ma­lo­niai nu­si­šyp­so­ jęs, pa­rei­ka­la­vo iš fo­tog­ra­fo pa­si­tei­si­ni­mo, o vė­liau net pa­ro­dė jam vi­du­ri­nį pirš­tą.

Ar to­kiu sau ne­bū­din­gu šiurkš­čiu el­ ge­siu jis ban­dė ap­gin­ti sa­vo drau­gę ir jų bend­rą pas­lap­tį?

Tuo­met jo­kio ofi­cia­laus pat­vir­ti­ni­mo apie įdo­mią vo­kie­čių gra­žuo­lės pa­dė­tį ne­ bu­vo. Bet D.Kru­ger nėš­tu­mas ne­bū­tų bu­vęs

42

ne­ti­kė­tas, nes iki pask­lin­dant šiam gan­dui, dar ko­vo mė­ne­sį, duo­da­ma in­ter­viu Vo­kie­ ti­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lui RTL ak­to­rė pri­si­pa­ ži­no, kad jau ga­lė­tų sa­ve įsi­vaiz­duo­ti ma­ma.

Gal spa­lio pra­džio­je dar kar­tą pask­li­ du­si ži­nia nė­ra iš pirš­to lauž­ta ir D.Kru­ger tik­rai lau­kia­si?

Juo­lab kad po­rai ar­ti­mas šal­ti­nis pa­tvir­ ti­no: ji – nėš­čia. Švie­siap­lau­kio vo­kie­čių mo­de­lio ir ak­to­ rės ro­man­tiš­kos va­ka­rie­nės su my­li­muo­ju J.Jack­so­nu nuot­rau­kos pa­ži­ro po in­ter­ne­ tą. Ir bū­tent iš jų ko­men­ta­to­riai at­pa­ži­nę ap­va­lų nėš­čios mo­ters pil­vu­ką.

Vie­nas va­ka­rie­nės liu­di­nin­kų pas­te­bė­ jo, kaip mo­de­lis sa­vo vy­no tau­rę pa­kei­tė į stik­li­nę van­dens.

D.Kru­ger agen­tas, ku­riam po in­ter­ne­te pask­li­du­sios in­for­ma­ci­jos vi­są die­ną te­ko at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus, ap­si­ri­bo­jo fra­ze: „Ne­ko­men­tuo­siu mo­de­lio ir ak­to­rės as­ me­ni­nio gy­ve­ni­mo.“ Tad ne­be­lie­ka nie­ko ki­ta, kaip tik ke­ liems mė­ne­siams ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be.

Tuo­met paaiš­kės, ar ap­va­lai­nas pil­vu­kas ir van­duo tau­rė­je tik­rai yra D.Kru­ger nėš­ tu­mo įro­dy­mai.

● ●Pir­mo­ji di­de­lė ak­to­rės D.Kru­ger sėk­mė su­si­ju­si su is­to­ri­niu Ho­li­vu­do re­ži­sie­riaus Wolf­gan­go Pe­ter­se­no fil­ mu „Tro­ja“ (2004 m.), ku­ria­me ji su­ vai­di­no gra­žiau­sią an­ti­kos lai­kų mo­te­rį – nuos­ta­bią­ją Ele­ną. Ji bu­vo at­rink­ta iš 3000 kan­di­da­čių. ● ●Po tre­jų me­tų D.Kru­ger įk­ūni­jo šni­pę bu­vu­sio Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos (PAR) pre­zi­den­to ir No­be­lio tai­kos pre­ mi­jos lau­rea­to Nel­so­no Man­de­los me­ mua­rų „Su­die, Ba­fa­na“ ek­ra­ni­za­ci­jo­je. ● ●Gar­su­sis Ho­li­vu­do re­ži­sie­rius Quen­ ti­nas Ta­ran­ti­no sa­vo fil­me „Ne­gar­bin­gi šuns­nu­kiai“ D.Kru­ger pa­ti­kė­jo vo­kie­čių ki­no žvaigž­dės ir bri­tų šni­pės vaid­me­nį. ● ● Iš ne­di­de­lio Vo­kie­ti­jos mies­te­lio ki­lu­si D.Kru­ger – po­pu­lia­riau­sia vo­kie­čių ak­to­rė ne tik Ho­li­vu­de, bet ir Pran­cū­zi­ jo­je. Tad ne­rei­kia ste­bė­tis, kad is­to­ri­ nė­je dra­mo­je „Su­die, ma­no ka­ra­lie­ne!“ bū­tent jai bu­vo pa­ti­kė­tas pas­ku­ti­nės Pran­cū­zi­jos ka­ra­lie­nės Ma­ri­jos An­tua­ ne­tės vaid­muo. ● ● D.Kru­ger bu­vo „Cha­nel“ kos­me­ ti­kos prie­mo­nių li­ni­jos vei­das. Su šiais ma­dos na­mais pra­dė­jo bend­ra­dar­biau­ ti bū­da­ma 15 me­tų: ant po­diu­mo de­ monst­ra­vo sa­vo tė­vy­nai­nio di­zai­ne­rio Kar­lo La­ger­fel­do ko­lek­ci­jas. ● ● Vo­kie­čių ak­to­rė nes­mer­kia tų, ku­ rie nau­do­ja­si gro­žio chi­rur­gų pas­lau­ go­mis. Ji lai­ko­si po­ži­ūrio: tol, kol kaip ak­to­rė pa­gei­dau­ja­ma fil­ma­vi­mo aikš­te­ lė­se, ne­da­rys nie­ko, kas ga­lė­tų pa­keis­ ti jos vei­dą. ● ● Ak­to­rės ge­ros iš­vaiz­dos pas­lap­ tis: pa­kan­ka­mai iš­si­mie­go­ti, ne­val­gy­ti kenks­min­gų pro­duk­tų, ne­var­to­ti al­ko­ ho­lio, nar­ko­ti­kų, ne­rū­ky­ti. ● ● D.Kru­ger tei­gia, kad ne­bi­jo se­nat­ vės. Jai svar­biau­sia – iš­mok­ti oriai sen­ti. ● ● 2001-ųjų rug­sė­jo 1 d. D.Kru­ger iš­te­kė­jo už pran­cū­zų ak­to­riaus Guil­lau­ me’o Ca­net. Po pen­ke­rių me­tų jų ke­liai iš­sis­ky­rė. ● ●Nuo 2006 m. jos part­ne­riu ta­po ka­na­die­čių ak­to­rius, Ho­li­vu­do gra­žuo­lis J.Jack­so­nas. Jis iš­gar­sė­jo bū­da­mas 20ies, su­vai­di­nęs jau­ni­mui skir­ta­me se­ria­ le „Dau­so­no įlan­ka“. ● ●J.Jack­so­nas nie­ka­da ne­bu­vo ve­dęs.

Pa­ren­gė Ona KA­CĖ­NAI­TĖ

2015 10 20

žvaigždės

Šuniška meilė

Aktorė Hilary Duff (28 m.) garsėja meile šunims. Šiemet ji net padėjo vienai amerikietei ieškoti iš gatvės pavogto šuns.

Todėl nenuostabu, kad visą laisvą laiką Hilary praleidžia žaisdama su savo keturkojais.

Pergalę užgožė skandalas

Švęsdamas pergalę Sočyje vykusiose „Formulės 1“ lenktynėse Lewisas Hamiltonas (30 m.) nepagailėjo šampano purslų netoli apdovanojimų pakylos stovintiems žmonės, tarp kurių buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (63 m.). Internautai juokavo, kad po tokio akibrokšto L.Hamiltonas turėtų pasisaugoti. Apipurkšti šampanu valdžios atstovus laikoma dideliu etiketo pažeidimu – paprastai lenktynininkai akimirką palaukia, kol jiems apdovanojimus įteikę žmonės pasišalina nuo podiumo, ir tik tuomet ima laistytis šampanu.

Peštynės bare

Praėjusį mėnesį 50 metų jubiliejų atšventęs aktorius Charlie Sheenas vis dar elgiasi lyg nebrendila.

Aktorius ir vėl įsivėlė į konfliktą bare, kai vienas baro svečių bandė jį nufotografuoti. Iki tol mielai su gerbėjais pozavęs Ch. Sheenas supyko ir išmušė vyriškiui iš rankų telefoną.

Konfliktas taip įsisiautėjo, kad apsauga turėjo jėga išvesdinti Charlie iš baro.

Prabangi erotika

Supermodelis Irina Shayk (29 m.) pademonstravo tobulas formas apatinių drabužių „La Clover“ reklamoje. Naujoji Irinos fotosesija pasižymi skoningumu ir neeiline prabanga. Irina tituluojama viena seksualiausių pasaulio manekenių. Šį titulą I. Shayk pelnė todėl, kad dažnai demonstruoja apatinio trikotažo kolekcijas. 2012 metais ji buvo ir „Intimissimi“ reklamos veidas.

44

Slaptas vizitas į Lietuvą?

Chameleonas

Aktorius ir alternatyviojo roko grupės „30 Seconds To Mars“ vokalistas Jaredas Leto (43 m.) šiais metais kaip niekada dažnai keitė įvaizdį. Dėl Džokerio vaidmens juostoje „Savižudžių būrys“ metų pradžioje aktorius nusirėžė ilgai puoselėtus plaukus ir nusiskuto barzdą. Nuo to laiko J.Leto spėjo pabūti ir blondinu, ir žaliaplaukiu.

Atėjus rudeniui Jaredas vėl pakeitė įvaizdį – nuo šiol jo plaukai rožiniai.

„Vi­DA Press“ ir „Scan­pix“ nuotr.

Karališkųjų šeimų atstovai į Lietuvą atvyksta ne tik su oficialiu vizitu. Kalbama, kad praėjusių metų birželį Danijos princesei Marie (39 m.) Kaune buvo atlikta plastinė krūtų didinimo operacija. Teigiama, kad neeiline paciente pasigyrė pati klinika.

Tačiau žurnale „Her & Nu“ princas Joachimas ir Danijos karališkieji rūmai visa tai pavadino šmeižtu ir kategoriškai paneigė.

45

„123rf.com“ nuotr.

gurmano užrašai

„Sku­jom, ša­ke­lėm ir šiš­kom nuk­lo­ta...“ Nepaisant šio pavadinimo, šiame rašinyje nebus nė žodžio apie „Anykščių šilelį“ ar jo autorių Antaną Baranauską. Tiesiog man kažkodėl „skujos ir šiškos“ dažniausiai šauna į galvą, kai kompanijoje kas nors pamini džiną. Gal dėl to, kad jam gaminti naudojami kadagiai, kurie, pripažinkime, kaip ir kiti spygliuočiai, tarpsta tame pačiame Anykščių šile.

AIDAS PUK­LE­VI­ČIUS

T

a­čiau su šiuo gė­ri­mu nie­kuo­met in­ty­miai ned­rau­ga­vau. Ne­ga­na to, vie­nas ne­lai­min­gas jau­nys­ tės įvy­kis su­for­ma­vo net­gi ga­na nei­gia­mą nuos­ta­tą prieš ka­da­gių nau­do­ji­ mą gast­ro­no­mi­jo­je. Tai bu­vo dar gū­džiais 1991 me­tais, kai Mask­vos eko­no­mi­nė blo­ ka­da bu­vo iš­jun­gu­sį šil­tą van­de­nį, o bu­tus šil­dy­da­vo­mės ati­da­rę elekt­ri­nės vi­ryk­lės or­kai­tę. Iš vie­nos pir­mų­jų ko­man­di­ruo­čių li­kus ke­liems tuo­met dar eg­zo­tiš­kiems do­ le­riams, užuot juos in­ves­ta­vęs į šil­tą ple­dą ar bent jau ra­dia­to­rių, pa­nū­dau su drau­

46

gais bur­žu­jiš­kai atš­vęs­ti Nau­juo­sius me­tus.

Il­gai spau­dė­me no­sis prie tuo­me­tės va­ liu­ti­nės par­duo­tu­vės „Vil­ba­ra“ vit­ri­nų, kru­tin­da­mi lū­pas skai­čia­vom min­ty­se, kol sus­kai­čia­vom, kad už tuos do­le­rius mums išeis lit­ras ro­ži­nio An­žu vy­no (Ko­dėl jis?

Gal to­dėl, kad „Tri­juo­se muš­kie­ti­nin­kuo­ se“ suš­mė­žuo­ja jo pa­va­di­ni­mas) ir po bu­te­lį dži­no bei „Cam­pa­ri“. Ko­dėl pas­ta­rie­ji? Tai­ gi kad dau­giau net pa­va­di­ni­mų ne­ži­no­jom.

Tą Nau­jų­jų nak­tį paaiš­kė­jo, kad mes ne­ži­ no­jom ir dar šio to. Dži­ną ra­ga­vom gry­ną, be le­do ir, tie­są sa­kant, gai­lė­jo­mės varg­šų va­ka­ rie­čių, kad jie pri­vers­ti nuo­dy­tis to­kiu skys­tu ar­se­ni­ku. Mes neiš­ma­nėm ir to, kad „Cam­ pa­ri“ ir­gi rei­kia mai­šy­ti su apel­si­nų sul­ti­mis bei le­dais, to­dėl, įvei­kę pir­mą kar­tų gurkš­ nį, puo­lėm plau­ti bur­nų alu­mi ir ki­to­kiais dau­giau ar ma­žiau sup­ran­ta­mais skys­čiais.

Vė­liau, ži­no­ma, aš pas­kai­čiau apie to­ ni­ką, kaip jis bu­vo pro­fi­lak­tiš­kai ge­ria­mas nuo ma­lia­ri­jos, ta­čiau tas fak­tas, jog ja­me yra iš­ga­nin­go­jo chi­ni­no, ma­nęs ne­nu­džiu­ gi­no, nes jo sko­nis toks pat kars­te­lė­jęs. O

is­to­ri­nės ži­nios apie tai, kad XVII a. Ang­ li­jo­je pi­gus dži­nas bu­vo ta­pęs to­kia epi­de­ mi­ja, kad Par­la­men­tas tu­rė­jo dėl jos keis­ti įs­ta­ty­mus, dar la­biau mal­ši­no en­tu­ziaz­mą ka­da nors ba­re už­si­sa­ky­ti bū­tent šio gė­ri­mo.

Ta­čiau nu­ti­ko taip, kad vie­na­me gim­ta­ die­ny­je prie ma­nęs prisk­re­to Liu­tau­ras Čep­ rac­kas ir vi­sas ausis iš­ūžė le­gen­do­mis apie tai, kad jo „Gast­ro­no­mi­ko­je“ nuo šiol vie­toj ape­ri­ty­vų mai­šo­mas dži­nas su to­ni­ku. Kaip žmo­gus, šven­tai įsi­ti­ki­nęs, jog ge­riau­sias ape­ri­ty­vas – sod­rus ir ener­gin­gas šam­pa­ nas (kaip kad ge­riau­sias di­žes­ty­vas – se­nas ir sub­ti­lus šam­pa­nas), pur­čiau gal­vą tar­si To­mas Ne­ti­kė­lis ir at­si­sa­kiau ti­kė­ti. Kol jis man ne­me­tė iš­šū­kio vis­kuo įsi­ti­kin­ti pa­čiam.

Ka­dan­gi ne­su tas, ku­ris bi­jo pa­vo­jų, o ypač to­kių, ku­riuos ga­li­ma tie­siog iš­pil­ti į kriauk­lę, iš­šū­kį priė­miau. Ir vie­ną ket­vir­ta­ die­nio va­ka­rą at­si­ra­dau „Gast­ro­no­mi­ko­je“, kur at­si­sė­dau prie sta­liu­ko pats vie­nas, sup­ rask, ne­no­riu, kad kas nors blaš­ky­tų ma­no ku­li­na­ri­nį dė­me­sį. Tie­są sa­kant, tą va­ka­rą tie­siog ne­ra­dau kom­pa­ni­jos, už­tat ją man

2015 10 20

ap­siė­mė pa­lai­ky­ti pats res­to­ra­no va­do­vas.

Kiek ras­da­vo lai­ko nuo per­so­na­lo vai­ky­mo, bend­ra­vi­mo su klien­tais ir svar­biau­sių štri­ chų dė­lio­ji­mo vir­tu­vė­je.

Pra­dė­sim nuo to, kad sa­vo ape­ri­ty­vams Liu­tau­ras nau­do­ja ne tik „Tanque­ray Dry Lon­don Gin“, bet ir „Tanque­ray Ma­lac­ca“, ku­ria­me ša­lia tra­di­ci­nių ka­da­gių, ka­lend­rų ir sal­dy­me­džių yra stip­res­nis vai­sių, ypač greipf­ru­tų, sko­nis. O mai­šo jį su „Fen­ti­ man’s To­nic Wa­ter“, ku­ria­me cit­rin­žo­lių pries­ko­nio ko­ne tiek pat kiek ir chi­ni­no.

Na, bet to­kiam pa­si­rin­ki­mui di­de­lės fan­ ta­zi­jos ne­rei­kia, imi tai, kas ge­rai, ir vis­kas.

Fan­ta­zi­ja pra­si­de­da ta­da, kai iš vi­siš­kai tra­di­ci­nio re­cep­to at­si­ran­da tai, kas anks­ čiau at­ro­dė vi­sai ne­su­si­ję su dži­nu ir to­ni­ ku. Sa­ky­kim, agur­kų ir roz­ma­ri­nų sko­nio de­ri­nys. Jį ra­ga­vau būgš­tau­da­mas, mat roz­ma­ri­nai yra to­kio ne­su­gy­ve­na­mo cha­ rak­te­rio, kad su­ge­ba vi­siš­kai už­gož­ti bet ko­kį ki­to­kį sko­nį. Ir ką? Ir nie­ko – su­gy­ ve­no net ir su agur­kų gai­va.

Braš­kių ir juo­dų­jų pi­pi­rų de­ri­nys iš­ kart nu­ne­šė link ana­lo­gi­jos su kok­tei­liu „Bel­li­ni“. Tas, kaip ži­no­me, maišomas iš

raus­vų­jų per­si­kų ty­rės ir šam­pa­no, ta­čiau bai­siai pri­me­na šį Liu­tau­ro eks­pe­ri­men­ tą. Gal skais­čia spal­va ir švel­nu­mu iš­kart ape­liuo­da­mas į mo­te­rų sko­nį?

Kok­tei­lis „Tar­si „Mo­ji­to“ bu­vo kaip ir moc­hi­tas, bet ne moc­hi­tas. Mė­tos, ža­lio­sios

Ka­dan­gi ne­su tas, ku­ris bi­jo pa­vo­jų, o ypač to­kių, ku­riuos ga­li­ma tie­siog iš­pil­ti į kriauk­lę, iš­šū­kį priė­miau.

A.Puklevičius cit­ri­nos, ta­čiau sau­ses­nis ir ne toks sal­dus.

La­bai de­rė­jo į dži­ną „Ma­lac­ca“ įlie­tas dro­ vus trauk­ti­nės „An­gos­tu­ra“ šla­ke­lis, tos pa­ čios „An­gos­tu­ra“, ku­rios ypa­tin­go ju­bi­lie­ji­nio ro­mo yra pa­ga­min­ta tik 20 bu­te­lių vi­sam pa­sau­liui ir ku­rio pi­pe­tę dar da­bar sau­gau kaž­kur stal­čiu­je, o var­to­ju ne vi­dun, o barz­ dai pak­ve­pin­ti ypač svar­bio­mis pro­go­mis.

Ma­žiau­siai nus­te­bi­no kla­si­ki­nis is­pa­ niš­kas dži­nas su to­ni­ku ir cit­ru­si­nis. Na, ne­bent tiek, kad pas­ta­ra­ja­me kaž­kaip su­ ge­bė­jo ir kar­tu iš­bū­ti ne­su­si­mai­šy­da­mi, ir

pin­tis į dar­nų sam­bū­vį cit­ri­nų, apel­si­nų ir greipf­ru­tų sko­niai.

Ar nu­tei­kia po­zi­ty­viai bū­si­mos va­ka­rie­nės atž­vil­giu? Dar ir kaip. Ar tin­ka prie mais­to?

Jo­kiu bū­du. Bet tai ir nė­ra jų funk­ci­ja. Liu­tau­ ras įsi­ti­ki­nęs, kad dži­nas su to­ni­ku il­gą lai­ką bu­vo ne­pel­ny­tai nu­ver­tin­tas kaip nuo­bo­dus aukš­tuo­se stik­luo­se il­gą va­ka­rą siurb­čio­ja­mas gė­ri­mas, ku­rį už­sa­ko fan­ta­zi­jos ne­tu­rin­tys klu­bų lan­ky­to­jai. Jis nu­si­tei­kęs šį „Gast­ro­ no­mi­kos“ se­zo­ną iki bir­že­lio iš­ban­dy­ti bent 15 nau­jų kok­tei­lių ir su ti­piš­ku sau juo­duo­ju hu­mo­ru pa­reiš­kė, kad po­pu­lia­riau­sius iš­kart brauks iš val­gia­raš­čio – „te­gul nep­rip­ran­ta prie vie­no, rei­kia vis­ką iš­mė­gin­ti“.

Po to, aiš­ku, bu­vo va­ka­rie­nė. Da­bar­ti­nį ru­dens val­gia­raš­tį dar vi­są mė­ne­sį ga­li­ma iš­ban­dy­ti ket­vir­ta­die­nio ir penk­ta­die­nio va­ ka­rais. Ma­ne la­biau­siai iš lie­žu­vio iš­ver­tė už­ kan­dis – kep­ti ba­ra­vy­kai su kiau­ši­nio try­niu ir obuo­lių emul­si­ja. Ir troš­kin­tas aš­tuon­ko­jis su sal­džių­jų bul­vių ty­re, pas­ka­nin­ta kiau­lės odos traš­ku­čiais. Nors, ką ten sa­ky­ti, ir bran­ din­ta ėrie­na su val­go­mų­jų svo­gū­nė­lių mar­me­ la­du, vo­ve­rai­tė­mis ir mor­kų suf­lė bu­vo ge­rai.

Ir ta žu­vis, su­gau­ta kaž­kur prie Pa­na­mos.

Lietuviškos mados

kūrėjų metas Vilniaus „Litexpo“ parodų centre 24-ojoje tarptautinėje tekstilės, aprangos ir inovacijų parodoje „Baltic Fashion & Textile Vilnius 2015“ savo kūrybą pristatė ne tik užsienio, bet ir lietuviškų prekės ženklų kūrėjai. R Kailių ir odos siuvimo įmonė „Roris“ pristatė naujausią 2015–2016 metų kolekciją „Kailiniai transformeriai“. Ji išskirtinė tuo, kad šiuos gaminius galima dėvėti nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario. Šie funkcionalūs dvipusiai kailio ir odos gaminiai tiesiog sukurti vis šiltėjančioms žiemoms.

Eksperimentine mados studija save vadinančios bendrovės „Justilė“ pagrindinis kriterijus yra funkcionalumas ir teigiama emocija. „Justilė“ tiki, kad mada negali būti įsprausta į rėmus, tad ir parodoje pristatė laikui nepavaldžią kolekciją.

Akcinė bendrovė „Gija“ – viena didžiausių Lietuvoje viršutinio trikotažo gamintojų, įkurta dar 1940 metais Kaune. „Gija“ gamina vyriškus, moteriškus bei vaikiškus megztus drabužius: megztinius, džemperius, švarkelius, kostiumėlius, sukneles. O parodoje „Gija“ pristatė patogią, stilingą ir madingą produkciją kiekvienai dienai ir išeigai.

48

2015 10 20

Bendrovė „Vilko kailiniai“ žiemai pristatė avikailių, dekoruotų lapių kailiais, kolekciją. Jaukus, minkštas ir šiltas drabužis šį sezoną taps malonia šilumos skraiste kiekvienai moteriai.

„Dizzy“ kolekcija – tai tobula miesto elegancija, solidus modernumas. Tai pagrindiniai elementai, kurie įkvėpė „Dizzy“ kolekcijos modelius. Kolekcijoje pačios įvairiausios spalvos: nuo ryškių fuksijų, žibuoklių atspalvių iki subtilių žalsvų, burgundiškos raudonos, pilkos, sodrios mėlynos ir juodos. Kolekcijos pagrindą sudaro niekada nesenstantis elegancijos bei moteriškumo simbolis – suknelė: žavi ir rafinuota, kaip ir jos nešiotoja.

Individualiąją įmonę „Eustilija“ įkūrusios seserys Eugenija Galkauskienė ir Sandra Antanaitienė nuo pat pradžių kėlė tikslą, kad Lietuvoje atsirastų stiprios ir mąstančios asmenybės dėmesio vertas prekių ženklas. Jų drabužių linija „Introstyle Premium“ ne tik išryškina tokios moters charakterį ir intelektą, bet ir suteikia jos kasdienybei daugiau komforto, lengvumo, vidinės ramybės.

49

R.Da­ni­se­vi­čiaus nuotr.

šventė

Legenda atgijo kino ekrane Kas vy­ko? Kvies­ti­nė pub­li­ka su­si­rin­ ko į re­ži­sie­rės Gied­rės Žic­ky­tės do­ku­men­ ti­nio fil­mo „Meist­ras ir Tat­ja­na“ prem­je­rą.

Ką ap­kal­bė­jo? Po­nią Tat­ja­ną Luc­kie­ nę-Al­dag, ku­ri į fil­mo prem­je­rą spe­cia­liai at­vy­ko iš JAV. Tat­ja­na – pag­rin­di­nio fil­ mo he­ro­jaus fo­tog­ra­fo Vi­to Luc­kaus mū­

za. Fil­mas „Meist­ras ir Tat­ja­na“ gai­vi­na vie­no įdo­miau­sių praė­ju­sio am­žiaus Lie­ tu­vos fo­tog­ra­fų le­gen­dą ir kvie­čia pa­si­ner­ ti į aist­rin­gos mei­lės ir įtai­gios fo­tog­ra­fi­jos pa­sau­lį. Jo cent­re – V.Luc­kus, vie­nas Lie­ tu­vos fo­tog­ra­fi­jos mo­kyk­los kū­rė­jų, su fo­ toa­pa­ra­tu iš­mai­šęs vi­są So­vie­tų Są­jun­gą.

Režisierė Giedrė Žickytė.

Muzikantas Vilius Alesius su žmona Egle.

Dainininkai Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis.

50

Prodiuseriai Dominykas Kubilius ir Laura Paukštė.

Aktorius Vytautas Kaniušonis su žmona Asta.

Verslininkė Asta Dagilienė ir odontologas Sergejus Troščenkovas.

Verslininkė Živilė Diawara.

Dizaineris Seržas Gandžumianas ir juvelyrė Jurga Lago.

Ponia Tatjana LuckienėAldag su vyru Howardu.

Televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė.

Kulinarijos knygų autorė Beata Nicholson.

Aktorė Redita Dominaitytė.

Aktorė Aistė Diržiūtė.

„Coocoomos“ ženklo įkūrėjai Eduardas Fedotovas ir Rūta Mackevičiūtė.

51

šventė

Net geriausiems meistrams prireikia šešių valandų vienai tokių margų batų porai nudažyti, todėl jų sukurta vos 100 porų.

Odė

„Santoni“ avalynės meistrė Francesca Bombozzi.

avalynei

Verslininkas Benas Gudelis su žmona Izolda.

„Santoni“ naudoja tiek arklių, tiek egzotiškų gyvūnų, tokių kaip krokodilai ir gyvatės, odą.

52

Kas vy­ko? Vil­niu­je įsi­kū­ru­sio­je gro­ žio oazė­je „Kris­tia­na“ išsamiau pris­ta­ty­ta ran­kų dar­bo ita­liš­ka ga­lan­te­ri­ja „San­to­ni“.

Ką ap­kal­bė­jo? Ava­ly­nę, ku­ri bu­vo ku­ ria­ma vieš­nių aky­se. Kar­tu su įmo­nės ats­ to­ve Sva­ta­va Bas­li­ko­va at­vy­ku­si ava­ly­nės meist­rė Fran­ces­ca Bom­boz­zi vie­šai pa­de­ monst­ra­vo, kaip ba­tai tam­pa to­kie, ko­kius ma­to­me par­duo­tu­vių len­ty­no­se. Kla­si­ki­nius kū­no spal­vos ba­tus ji pa­ver­tė akį trau­kian­ čiais mė­ly­nais aukš­ta­kul­niais.

„Kristianos“ komercijos direktorė Baltijos šalims Ieva Petrulytė.

Viešnios domėjosi batų gaminimo technika.

J.Sta­ce­vi­čiaus nuotr.

Dažyti paruošiama natūralios šviesios spalvos oda.

Kad išgautum tamsiai mėlyną spalvą, kiekvienas batas turi būti dažomas septynis kartus.

„Santoni“ atstovė Rytų Europos šalims Svatava Baslikova.

„Kristianos“ produktų grupės vadovė.

Jelena Ivanova.

Šokių trenerė Jūratė Norvaišienė.

Ponia Žana Naruševičienė.

53

kryžiažodis Išsprendę kryžiažodį, sužinosite frazę ar žodį, užšifruotą skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jei norite laimėti

prizą, siųskite

atsakymą el. paštu kryziazodis@lrytas.lt, būtinai nurodykite vardą, pavardę, el. paštą, miestą ir telefono numerį. Teisingas atsakymas bus paskelbtas kitame žurnalo numeryje, o laimėtojai – dar kitame.

„Stiliaus“ 39 numeryje spausdinto kryžiažodžio atsakymai Vertikaliai: Višta. Čakra. Ajala. Pilis. Arabė. Kaili. Balsė. Maitos. Lipikė. Aras.

Troba. Egzaminai. „Ikea“. Urvai. „Lenor“. Setas. Minimumas. Galant. Ikonos. Istlis.

Edipas. Gilė. Rizika. Viksva. Obojus. Kutis. Šeima. Škuna. Karės. Sauna. Heda.

Horizontaliai: Himalajai. Triada. Šakira. Lyra. Tirpalai. Obelis. Pataisa.

Bėgikė. Guslės. Magai. Dima. Gvinet. Nilso. Asoda. Mina. Aitris. Mango. Buitis.

Rivas. Misis. Šaškės. Humoreska. Vinslet. Urdu. Diduomenė. Pažadas. Asta.

Atsakymas-raktas: sunkus sprendimas. „Stiliaus“ 38 numeryje spausdinto kryžiažodžio konkurso laimėtojai: Angelė Januškienė (Panevėžys), Ramunė Šilalienė (Alytus), Daiva Grigienė (Panevėžys).

Kryžiažodžio sudarytojas Valentinas Garadauskas, tel. 8 685 47 322.

horoskopas

Astrologės s.Liepienės prognozės

spa­lio 20–26 die­noms Avinas (03 21–04 19) Rei­kia tik šyp­so­tis, nes­var­bu, kaip pa­var­ go­te ar kaip jums se­ka­si. Tie­siog šyp­so­ki­tės.

Ir jei kam nors at­ro­do kvai­la, nu­mo­ki­te ran­ka. Žmo­nės ne­sup­ras, bet sup­ras vi­sa­ ta ir įs­kai­tys jū­sų en­tu­ziaz­mą. Sa­vai­tė ne­ leng­va, ta­čiau ji ne­bus la­bai komp­li­kuo­ta ar ku­pi­na ne­ti­kė­tu­mų, tie­siog teks slėp­ti sa­vo nuo­tai­kas ir iš­gy­ve­ni­mus. O po penk­ ta­die­nio aša­rų lie­taus iš­si­gied­rys.

Jautis (04 20–05 20) Jei gausite ne tai, ko ti­ki­tės, pa­tys esa­te kal­ti: rei­kė­jo anks­čiau pe­lėms spąs­tus pas­ pęs­ti. Vė­luo­ja­te ne tik dirb­da­mi, ką nors ža­ dė­da­mi, bet ir kur­da­mi il­ga­lai­kius pla­nus.

Tuos, ku­riuos su­si­kū­rė­te ir nie­kam ne­sa­ kė­te. Bet tai tik ru­de­ni­nis rū­kas, ku­ris ver­ čia ki­taip, šiek tiek ni­ūriau, į vis­ką žvelg­ti.

Akių ned­ras­ky­da­mi, ne­gąs­din­da­mi ir ne­ pu­to­da­mi vis­ką pa­da­ry­si­te, iš­siaiš­kin­si­te ir jau penk­ta­die­nį pa­ju­si­te, kad pa­sau­lis vėl prik­lau­so jums.

Dvyniai (05 21–06 20) Sa­vo dar­bą rei­kia iš­ma­ny­ti la­bai ge­rai, nes tik­rai at­si­ras to­kių, ku­rie ban­dys ne tik jū­sų pro­fe­sio­na­lu­mą, bet ir kant­ry­bę. Vie­ na ver­tus, tai la­bai er­zins, ki­ta ver­tus, tai bus nuo­ro­dos į sri­tį, kur tu­ri­te ras­ti ats­va­ rą. Nes­var­bu, ar jūs mi­nist­ras, ar pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja, pa­tik­ri­ni­mas lau­kia vi­sų.

La­bai ti­kė­ti­na, kad di­džiau­sia pa­ra­ma na­ muo­se, ta­čiau men­ki, ne­la­bai reikš­min­gi eg­za­mi­nai lauks ir ten. Ne­pa­si­šiukš­lin­ki­te.

Vėžys (06 21–07 22) Sun­ku ver­tin­ti si­tua­ci­ją ir iš­lik­ti ob­jek­ ty­viems. Apie ge­rus da­ly­kus pa­sa­ko­me sa­ viems, apie blo­gus – vi­siems ap­lin­ki­niams.

Ap­kal­bų ir konf­lik­tų bus sun­ku iš­veng­ti.

Vie­nin­te­lė išei­tis – tru­pu­tį pri­kąs­ti lie­žu­vį (šeš­ta­die­nis – tik­ra ple­pa­lų die­na). Kad ir kaip klos­ty­tų­si si­tua­ci­ja, ru­de­ni­nės nuo­tai­ kos la­bai stip­rios: nau­ji pla­nai, nau­jos pers­ pek­ty­vos. Dar­bo pa­si­ta­ri­mai, ap­ta­ri­mai ir pa­na­šūs rei­ka­lai. Sva­jo­jan­tiems iš­va­žiuo­ti pail­sė­ti kol kas ten­ka tik pla­nuo­ti.

2015 10 20

Liūtas (07 23–08 22) Aud­ros atei­na ir praei­na. Kar­tais tik su­šiau­šia sti­lin­gą šu­kuo­se­ną, ir tiek. ma­ tyt, ir da­bar taip nu­tiks. To­dėl ne­pa­ni­kuo­ ki­te iš anks­to, bet tai, kas ga­li nu­ken­tė­ti, tu­ri bū­ti pas­lėp­ta. Pas­lėp­ti, užs­lėp­ti rei­ kia ir sa­vo kap­ri­zus, ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, o šeš­ta­die­nį net ir sa­vo nuo­mo­nę. Ats­kir­ki­ te tai, kas svar­bu jums, o kas drau­gams.

Ne­pa­vers­ki­te na­mų psic­ho­lo­gi­nės tar­ny­ bos lau­kia­muo­ju.

Mergelė (08 23–09 22) Il­ga Ju­pi­te­rio ke­lio­nė Mer­ge­lės ženk­lu su­tei­kia di­des­nių ga­li­my­bių dar­be, pa­de­ da daug pa­ma­ty­ti, pa­žin­ti sa­ve, įgy­ven­din­ti sa­vo su­ma­ny­mus. Kar­tu tai ir ga­li­my­bė šiek tiek priaug­ti svo­rio. To­dėl die­tos, svei­kas mais­tas tam­pa vie­na pag­rin­di­nių te­mų. Ir ta te­ma šią sa­vai­tę bus la­bai daug kal­ba­ma, dis­ku­tuo­ja­ma. Bet ar tas lai­kas tin­ka­mas liek­nė­ti be die­tų – klau­si­mas in­di­vi­dua­ lus. Dar­be bus taip, kaip vi­sa­da: vir­ši­nin­ ko nuo­tai­ka svar­biau už įs­ta­ty­mus.

Skorpionas (10 23–11 21) Ga­li kil­ti daug prieš­ta­rin­gų min­čių. Vi­sa jaus­mų ga­ma, kai kal­ba­ma apie tuos, ku­ rie prie­šiš­kai nu­si­tei­kę jū­sų atž­vil­giu. Ir čia svar­biau­sia su­ge­bė­ji­mas kont­ro­liuo­ti sa­ve.

Ga­li bū­ti, kad no­rė­sis keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­ tą ar pra­dė­ti nau­ją veik­lą. To­kiu pe­rio­du la­ bai stip­rus no­ras va­do­vau­ti, bū­ti vir­ši­nin­ku.

Ir di­de­lė da­lis ener­gi­jos bus nuk­reip­ta ta link­me. Prib­ren­do rei­ka­las pa­čiam kont­ ro­liuo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą.

Šaulys (11 22–12 21) Kvie­čia į sve­čius, di­de­lius ren­gi­nius?

Neat­si­sa­ky­ki­te, tu­rė­si­te pui­kių te­mų ką nors ap­kal­bė­ti. Ple­pė­ti no­rė­sis apie vis­ką: suk­ne­les, ba­te­lius ir nau­jus vy­rus. Pap­ras­ tas kas­die­nis ple­pe­sys. Bet tai ga­li tu­rė­ti ir pui­kių pers­pek­ty­vų: nau­jos pa­žin­tys, pra­ mo­gos ir pro­gos. Da­bar vis­ko rei­kia la­bai daug. Jei daug daug rei­kia, daug ir tu­rė­si­ te, tik ne­pa­mirš­ki­te to pa­sa­ky­ti gar­siai. Ki­ taip nie­kas ne­ži­nos jū­sų no­rų.

Svarstyklės (09 23–10 22) Ne­su­si­gun­dy­ki­te pi­giais bliz­gu­čiais ar pas­ku­ti­nės mi­nu­tės ke­lio­ne į to­li­mą ša­lį – ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju lik­si­te nu­si­vy­lę.

Vi­są sa­vai­tę ne­bus leng­va pa­ty­lė­ti, pri­ kąs­ti lie­žu­vį ir ne­si­gir­ti, kaip vis­kas ža­vu ir kaip pui­kiai jums vis­kas klo­ja­si. Pa­vy­ das – rim­tas rei­ka­las, šiuo me­tu ga­li­te su­ga­din­ti san­ty­kius ir su pa­čiais ge­riau­ siais drau­gais. Bet nuo penk­ta­die­nio vi­ sas lai­kas ir dė­me­sys prik­lau­so jums.

Ožiaragis (12 22–01 19) Tai, kas vyks­ta, su­si­ję su anks­tes­niais jū­sų spren­di­mais, su­si­ti­ki­mais, iš­sis­ky­ri­mais. Tai kaip pa­si­vaikš­čio­ji­mas an­tik­va­ria­te: gra­žu, sen­ti­men­ta­lu, bet ne­bep­ri­tai­ko­ma. To­dėl nu­ sip­lau­ki­te dul­kė­tas ran­kas ir pra­dė­ki­te gy­ ven­ti esa­muo­ju lai­ku. Nep­ri­min­ki­te ki­tiems praei­ties ir nep­rie­kaiš­tau­ki­te. Ge­ras lai­kas va­ka­rus leis­ti klau­san­tis mu­zi­kos, skai­tant kny­gas. O dirb­ti šią sa­vai­tę teks ne­daug, gal tik nuo tre­čia­die­nio.

Vandenis (01 20–02 18) Ne­rei­kia bū­ti aiš­kia­re­giu ar bur­ti­nin­ku, kad su­vok­tu­mė­te, jog pe­rė­jo­te sa­vo til­tą. Į ki­tą pu­sę, į nau­ją kran­tą. Tai, kas vy­ko pas­ ku­ti­nę rug­sė­jo sa­vai­tę, lyg ir ėjo­si na­tū­ra­liai, be di­des­nių pas­tan­gų. Da­bar jau esa­te ki­ ta­me kran­te, ir ga­li­my­bė grįž­ti ma­žė­ja. Ne­ pa­ni­kuo­ki­te, eina­te tei­sin­gu, nors ir la­bai su­dė­tin­gu ke­liu. Pag­rin­di­nė kli­ūtis – lai­ ko sty­gius. Mo­ky­ki­tės pla­nuo­ti sa­vo dar­ bo lai­ką. Sun­kiau­sia die­na – ant­ra­die­nis.

žuvys (02 19–03 20) No­ri­ma ti­kė­ti, kad vis­kas bus ge­rai. Ir bus, tik da­bar rei­kė­tų su­ma­žin­ti po­rei­kius, lū­kes­čius ir rei­ka­la­vi­mus. At­si­ran­da, kas no­ri vis­ką su­jauk­ti, gal grei­čiau sa­vo tvar­ ką įves­ti. Bet jums tai ne­pa­tin­ka ir ne­tin­ ka. To­dėl ar­ba ieš­ko­ki­te komp­ro­mi­so (jei tai bū­ti­na), ar­ba dik­tuo­ki­te sa­vo są­ly­gas.

Ta­čiau ne­leis­ki­te, kad jus kas nors stum­ dy­tų. Ket­vir­ta­die­nis ne­bus leng­vas, ta­čiau lai­ky­ki­tės sa­vo po­zi­ci­jų.

55

P.S.

„Žmona meta svorį, nusprendžiau prisidėti ir aš. Pradėjau nuo akmenų inkstuose. Gydytojai tikėjosi, kad nuo miesto rūpesčių bus daugiau prisikaupę“, – atsidūręs ligoninės palatoje šmaikštavo politikas Artūras Zuokas. Tačiau ligoninėje jis neužsibuvo ir po kelių dienų įdėjo lovoje gulinčios žmonos Agnės nuotrauką. „Su Boso diena pasveikinau savo gyvenimo bosą“, – pakomentavo. „Aleliuja, kaip gerai! +27!“ – prie nuotraukos rašė grupės „Naujos pupytės“ narė Neringa Šiaudikytė, 25-ąjį gimtadienį paminėjusi Turkijoje.

Dizaineris Juozas Statkevičius kartu su šokėju Maksimu Sevaginu savo 47-ąjį gimtadienį šventė saulėtoje Italijoje. Pasilepinę purvo voniomis bičiuliai pasidarė nuotaikingą asmenukę.

Pa­ro­dyk sa­ve

Dainininkė Liepa Mondeikaitė susitiko su giminaite „X faktoriaus“ projekte apsimetusia mergina. „Pirmoji mano reakcija nebuvo labai teigiama. Prisidengti kito žmogaus vardu, kad į tave būtų atkreiptas dėmesys, nederama ir negarbinga. Bet pamačiusi, kiek daug piktų žmonių bando pažeminti Viliją ir iš jos pasityčioti, stojau į jos pusę. Svarbu suprasti savo klaidas ir prisiimti atsakomybę už jas. Ne giminės, bet giminingos muzikos sielos“, – rašė ji.

56

Asmenukės (angl. „selfie“) – originalus būdas parodyti, ką veiki. Vienos asmenukės sukelia šypseną, kitos išprovokuoja komentarus, o į trečias tiesiog malonu žiūrėti. Būtent tokias garsenybių nuotraukas jums ir norime parodyti.

Sekite mus:

@zurnalasstilius

Daugiau naujienų – stilius.lrytas.lt.

Atsisiųsk „Stiliaus“ programėlę į savo telefoną nemokamai!

Grupės „Pinup Girls“ narė Simona Nainė prisiminė vaikystę: „Modistė nuo vaikystės.

Ant nykščių žiedukai. Viskas apgalvota.“

Dainininkė Oksana Pikul-Jasaitienė, su šeima išsikrausčiusi gyventi į Italiją, nusprendė atsikratyti nereikalingų kilogramų. „Smagu pajūry pajudėti. Po truputį atgauti formas padeda ir liekninanti apranga.

Priaugus 24 kilogramus tai tikrai didelis darbas“, – sakė moteris.