Stilius

2015 rugpjūčio 4 • Nr.30

Gyvenantiems aistringai

J.berNatoNio mityba − teisinga

domaNtas saboNis

nemylėtų rūkančios

demi moore

grožis staiga nuvyto

a.ditkovskytė nebetiki santuoka

karatė meistrė r.PivoriūNaitė

Grožio sportui nEaukoja

Kaina

0,70 Eur

Lietuvos legenda nuo 1997 m.

Nr. 34 (842)

Šiame numeryje

Redaktorė Liuminata Mickutė, tel. (8 5) 274 3708, liuminata.mickute@lrytas.lt

Ves­tu­vės

4 R.Pie­kau­tai­tė: tuoktis ne­bū­na per vė­lu

Redaktoriaus pavaduotoja Daiva Kaikarytė, tel. (8 5) 274 3641, daiva.kaikaryte@lrytas.lt

Ka­ra­me­lė

10 L.Mon­dei­kai­tės su­ža­dė­tu­vės – lyg Ho­li­vu­do fil­me

Va­kar ir šian­dien

Žurnalistai: Laura Bulvydė, tel. (8 5) 274 3644, laura.bulvyde@lrytas.lt Rugilė Ereminaitė, tel. (8 5) 274 3757, rugile.ereminaite@lrytas.lt Dovilė Lebrikaitė, tel. (8 5) 274 3711, dovile.lebrikaite@lrytas.lt Ive­ta Skliu­tai­tė (Kau­nas), tel. (8 37) 40 02 93, skliu­tai­te@lry­tas.lt

12 Lenk­ty­ni­nin­ko žmo­nos pa­ly­do­vas – ad­re­na­li­nas

Ke­lio­nės

16 Šei­mos są­moks­las di­zai­ne­rę A.Bu­ni­kie­nę at­ve­dė į Si­ci­li­ją

Na­mai

18 Ak­to­rė M.Ku­nis at­sis­vei­ki­na su anks­tes­nio

Dizainerė: Oksana Spritc

gy­ve­ni­mo daik­tais

Žvaigž­dė

Reklamos skyrius: tel. (8 5) 274 3575, (8 5) 274 3735 spaudospardavimai@lrytas.lt Adresas: Gedimino pr. 12A, 01103 Vilnius, stilius@lrytas.lt ISSN 1392-7159

16 18

23 Prin­ce­sės žie­žu­los ir neiš­ti­ki­mo­jo var­liaus

san­tuo­kai – jau ga­las

Ma­no sti­lius

26 Sa­vai­tės sti­lin­giau­si 28 Įvaiz­dį kei­čian­čios de­ta­lės 30 Mažieji aprangos draugai

Stip­rio­ji ly­tis

32 Prin­cas Har­ry – gra­žus, pro­tin­gas ir be ga­lo tur­tin­

Leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“.

Savaitinis žurnalas leidžiamas nuo 1997 m. lapkričio 21 d.

Tiražas – 35 000 egz.

gas

36 Mi­nist­ras D.Pa­val­kis pail­si tik pa­sau­lio vir­šu­kal­nė­se

2015 rugpjūčio 4 • Nr.30

Gyvenantiems aistringai

mityba − teisinga

Šven­tė

domaNtas saboNis

nemylėtų rūkančios

demi moore

a.ditkovskytė

Gur­ma­no už­ra­šai

40 Dar vie­nas Azi­jos vir­tu­vės ban­dy­mas

J.berNatoNio

grožis staiga nuvyto

46

karatė meistrė r.PivoriūNaitė

Grožio sportui nEaukoja

nebetiki santuoka

Kaina

0,70 Eur

Viršelyje: Ramunė Piekautaitė ir Kęstutis Verslovas.

42 Dvi­gu­ba K.Iva­no­vos šven­tė tarp gė­lių 44 Pir­ma­sis ba­ro gim­ta­die­nis ap­taš­ky­tas šam­pa­nu 46 K.Kar­das­hian pa­gerb­ta tarp vy­rų 50 Se­niau­sia­me fes­ti­va­ly­je spin­dė­jo ele­gan­ci­ja 54 Stiliaus varžybos golfo aikštyne 56 Ho­ros­ko­pas 58 Kry­žia­žo­dis

R.Danisevičiaus nuotr.

2015 08 04

Tapk mūsų draugu „Facebook“ svetainėje www.facebook.com/zurnalasstilius

3

V.Ščia­vins­ko nuotr.

karamelė

Galerininkė Nida Rutkienė (kairėje) su dukterimis Agne ir Vokietijoje gyvenančia Laura (dešinėje).

Žirgo skulptūros autorius Vytautas Viržbickas.

Gimtadienio dovaną į antrąjį namų aukštą kėlė net keli žmonės.

Įs­pū­din­ga staig­me­na Galerininkė Nida Rutkienė nešvenčia gimtadienių.

Tad ir šiemet moteris nė nenutuokė, kad ją, grįžusią iš turgaus, namuose pasitiks ne tik dukterys bei būrys artimiausių bičiulių, bet ir į jos namų svetainę atkeliavęs natūralaus dydžio mėgstamiausias „Vartų“ galerijos eksponatas – baltas žirgas.

LAU­RA BUL­VY­DĖ

G

a­le­ri­nin­kė nes­le­pia – ar­ti­mų žmo­nių staig­me­na ją nus­te­bi­ no taip, kad ji vos neiš­vir­to iš klum­pių: „Pa­rė­jau iš tur­gaus, li­pu į vir­šų, o ten – bū­rys žmo­nių! Kaip?

Ko­dėl? Keis­ta ty­la... Pa­si­su­ku – mil­ži­niš­ kas žir­gas ma­no na­muo­se! Ma­no žir­gas, ku­rį la­bai my­lė­jau!

Tiek gra­žių žmo­nių vie­no­je vie­to­je, taip man ne­ti­kė­ta... Staig­me­na tik­rai pa­vy­ko!

Taip nus­te­bin­ta bu­vau du kar­tus gy­ve­ni­

4

me – kai 2008-aisiais ta­pau „Sti­liaus“ Me­tų mo­te­ri­mi, ir da­bar“, – šyp­so­jo­si lai­min­ga su­kak­tu­vi­nin­kė.

Ni­da, kaip tik­ra da­ma, sa­vo am­žiaus neiš­duo­da, ta­čiau sve­čius pa­ti­ki­no, kad lie­ pos 27-ąją šven­tė tik­rai ne ju­bi­lie­jų, o eili­ nį gim­ta­die­nį. Kas­met mo­te­ris su bi­čiu­liais pa­mi­ni Li­ūtų šven­tę, į ku­rią su­gu­ža vi­si jos bi­čiu­liai, gi­mę po šiuo Zo­dia­ko ženk­lu. „Mums, Li­ūtams, to­kia bend­ra šven­tė pa­leng­vi­na dė­me­sio naš­tą. Nors Li­ūtams dė­me­sys pa­tin­ka, jie grei­tai nuo jo ir pa­ vargs­ta. Mėgs­tu drau­gi­jas, bet bū­da­ma tarp

žmo­nių net­ru­ kus pa­s iilgs­t u vie­nat­vės.

Il­giau trun­kan­ ti vie­nat­vė tam­pa ne pra­ban­ga (o juk to­kia ir yra), o pra­de­da slėg­ti. Ta­da vėl ver­žiuo­si į žmo­nes, džiau­giuo­si sa­vo gra­ žia di­de­le šei­ma“, – kal­bė­jo Ni­da. Žir­gas į Ni­dos na­mus at­ke­lia­vo skulp­ tū­ros auto­riaus Vy­tau­to Virž­bic­ko ini­cia­ty­ va. Skulp­tū­rą už­kel­ti į ant­rą­jį na­mo aukš­tą rei­kė­jo ne­ma­žų pas­tan­gų – žir­gas bu­vo už­ kel­tas per bal­ko­ną vir­vė­mis. „Ši skulp­tū­ra ne tik įs­pū­din­ga – ypa­tin­ ga ir kū­ri­nio nuo­tai­ka. Prie jo aš jau­čiuo­si lyg prie gy­vo! Ga­le­ri­jo­je ši skulp­tū­ra sto­ vė­jo nuo Nau­jų­jų me­tų, o aš kas­kart įžen­ gu­si į pa­tal­pą su ja pa­sis­vei­kin­da­vau, mes su­sid­rau­ga­vo­me.

Tai ži­no­jo ir ma­no drau­gai, en­tu­zias­tin­ gai pa­lai­kę idė­ją, kad skulp­tū­ra tu­ri lik­ti ga­le­ri­jos aki­ra­ty­je. Jos bu­vei­ne ta­po ma­no na­mai“, – džiau­gė­si ga­le­ri­nin­kė.

Kadaise į Nidos namus priklydęs įžūlusis Chamelis šventėje jautėsi puikiai.

2015 08 04

Aris­tok­ra­tiš­ka puo­ta pi­ly­je Monako kunigaikštienės Grace Kelly vaikaitis Pierre’as Casiraghi (27 m.) amžiną meilę bažnyčioje prisiekė kilmingai italų žurnalistei Beatrice Borromeo (29 m.).

Beatrice vilkėjo ilgą, žemę siekiančią siuvinėtą dramblio kaulo spalvos „Armani Prive“ suknią.

G

„Vi­DA Press“ ir „Scan­pix“ nuotr.

Bažnytinė ceremonija vyko saloje.

Pierre’as Casiraghi ir Beatrice Borromeo susituokė po septynerių metų draugystės.

ra­fo Car­lo Fer­di­nan­do Bor­ro­meo ir gra­fie­nės Pao­los Mar­zot­to duk­ ra ir P.Ca­si­rag­hi auk­so žie­dus su­ mai­nė Šv.Jo­no sa­le­lė­je (Iso­li­no di San Gio­van­ni). Ši sa­la – vie­na iš tri­jų šios aris­tok­ra­tų šei­mos val­do­mų sa­lų Ma­džo­rės eže­re Šiau­rės Ry­tų Ita­li­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je.

Jau­ni­kio liu­di­nin­kas bu­vo Pier­re’o vy­ res­ny­sis bro­lis And­rea Ca­si­rag­hi, o nuo­ ta­kos liu­di­nin­ke ta­po de­vin­tą­ją de­šimt­į per­ko­pu­si Bor­ro­meo šei­mos na­rė Mar­ta Mar­zot­to, lai­ko­ma eks­cent­riš­ka Ita­li­jos aukš­tuo­me­nės vei­kė­ja.

Po ce­re­mo­ni­jos baž­ny­čio­je ves­tu­vių da­ly­ viai per­si­kė­lė į priė­mi­mą Ro­ka di An­dže­ros pi­ly­je – vi­du­ram­žiš­ko­je Bor­ro­meo gi­mi­nės tvir­to­vė­je prie Ma­džo­rės eže­ro. Jo­je yra įsi­ kū­ręs Lė­lių mu­zie­jus.

Stu­di­jų Mi­la­no Boc­co­ni uni­ver­si­te­te me­tu su­si­pa­ži­nę Pier­re’as ir Beat­ri­ce su­ si­ža­dė­jo praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je po sep­ ty­ne­rius me­tus tru­ku­sios drau­gys­tės. Prieš sa­vai­tę jie įtei­si­no ci­vi­li­nę san­tuo­ką.

Pier­re’as mi­nė­ta­me uni­ver­si­te­te bai­gė eko­no­mi­kos ir va­dy­bos stu­di­jas. Da­bar jis va­do­vau­ja kai ku­rioms sa­vo ve­lio­nio tė­vo kom­pa­ni­joms.

Beat­ri­ce yra jau­nes­nio­ji do­no Car­lo Fer­ di­nan­do Bor­ro­meo ir gra­fie­nės do­nos Pao­ los Mar­zot­to duk­tė. Ji yra bai­gu­si tei­sės stu­di­jas Boc­co­ni uni­ver­si­te­te, taip pat tu­ri žur­na­lis­ti­kos ma­gist­ro laips­nį, įgy­tą Ko­ lum­bi­jos uni­ver­si­te­te Niu­jor­ke. Beat­ri­ce yra dir­bu­si „The Dai­ly Beast“, „News­week“ ir „Il Fat­to Quo­ti­dia­no“, ve­dė daug sa­vai­ti­ nių šou, ra­šė do­ku­men­ti­nių fil­mų sce­na­ri­ jus, bend­ra­dar­bia­vo ra­šant kny­gas.

5

pažintis

Karatistė

grožio

sportui neaukoja

Geriausios Lietuvos kiokušin karatė meistrės Ritos Pivoriūnaitės (27 m.) žurnalų puslapiuose dažnai neišvysi – viešumas jai nėra prioritetas. Įstabaus grožio sportininkė vadovaujasi kiek kitomis vertybėmis: ji panirusi į alinamas treniruotes, verslą, bendravimą su artimaisiais, o ištaikiusi laisvą akimirką nesilinksmina vakarėliuose, bet stengiasi kur nors iškeliauti.

RU­GI­LĖ ERE­MI­NAI­TĖ

G.Ži­lins­ko nuotr.

R 6

Lietuvos ir Europos kiokušin karatė čempionei komentarai, kad ji nė kiek nepanaši į karatistę, – didelis komplimentas.

i­tai žen­giant gat­ve iš ša­lies bū­tų sun­ku pa­sa­ky­ti, kad ji – pro­fe­ sio­na­li spor­ti­nin­kė. Ka­ra­tis­tės su­tik­ti gat­vė­je su spor­ti­ne ap­ ran­ga neį­ma­no­ma.

Liek­nu­tė pla­čiai be­si­šyp­san­ti R.Pi­vo­riū­ nai­tė nea­ti­tin­ka jo­kių spor­ti­nin­kėms daž­ nai lip­do­mų ste­reo­ti­pų: ji ga­li pa­si­gir­ti ne tik pui­kia iš­vaiz­da ir sti­liu­mi, bet ir so­li­džiu iš­si­la­vi­ni­mu, įs­pū­din­gu įvai­rios veik­los są­ ra­šu. Ne­se­niai ji ėmė­si dar vie­no vers­lo.

Nors ne­re­tai R.Pi­vo­ri­ūnai­tei prieš var­žy­ bas ten­ka lai­ky­tis įvai­riau­sių die­tų, vie­nas da­ly­kų, ku­rio ji ne­ga­li at­si­sa­ky­ti, – sal­du­ my­nai. To­dėl iš­gir­du­si si­ūly­mą pa­si­ma­ty­ti vie­no­je se­na­mies­čio ke­pyk­lė­lių spor­ti­nin­ kė itin nu­džiu­go.

2015 08 04

„Pas­ta­rą­jį kar­tą dik­to­fo­ną ma­čiau po Euro­pos čem­pio­na­to – ko­men­ta­vau ak­tua­ liais spor­to klau­si­mais. Ta­čiau ko­kio nors spe­ci­fi­nio in­ter­viu net neat­si­me­nu“, – pir­ miau­sia iš­ta­rė ji.

– Ko­dėl ven­gia­te ži­niask­lai­dos?

Gąs­di­na vie­šu­mas?

– Vi­sa­da ma­niau, kad kiek­vie­nas tu­ri dirb­ti sa­vo dar­bą. Ma­no dar­bas – spor­tas. Vi­sa­da at­ sa­kau į klau­si­mus, su­si­ju­sius su spor­tu, – juk prieš ir po var­žy­bų tu­ri­me da­ly­vau­ti spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se, tai na­tū­ra­lu. Ta­čiau dau­giau ne­tu­riu ką pa­pa­sa­ko­ti. (Juo­kia­si.)

– Tai­gi nuo­lat gy­ve­na­te spor­tu?

– Taip, nors aš esu kiek ki­to­kia spor­ti­nin­ kė. Daug mū­sų, spor­ti­nin­kų, gy­ve­na spor­to sa­lė­je: ne tik pa­tys spor­tuo­ja, bet ir dir­ba tre­ne­riais. O aš dir­bu ki­to­kius dar­bus, nors dar­bų gra­fi­ką vi­sa­da pri­de­ri­nu prie spor­to.

Vi­si ži­no, kad ry­tais man dar­bo klau­si­mais skam­bin­ti ne­ga­li­ma, nes bū­nu tre­ni­ruo­tė­ je, kaip ir penk­tą va­lan­dą va­ka­ro.

Ne var­žy­bų se­zo­nu kar­tais sau lei­džiu ne­nuei­ti į ant­rą tre­ni­ruo­tę, bet vie­na tre­ ni­ruo­tė per die­ną – šven­ta.

– Ko­kiais gy­ve­ni­mo mo­men­tais sau lei­džia­te pa­tin­gi­niau­ti?

– Kuo dau­giau gy­ve­ni­me da­rai, tuo dau­ giau spė­ji. Sa­vait­ga­liai, ke­lio­nės, atos­to­gos – juk spor­ti­nin­ko gy­ve­ni­me yra ir leng­ves­ nių lai­ko­tar­pių. Kiek­vie­ną die­ną ne­ga­liu sau leis­ti at­rak­ci­jų, bet ne­sis­kun­džiu – už­ ten­ka ir dar­bų, ir poil­sio.

Ma­no tre­ne­ris daž­nai klau­sia, ar man tik­ rai pa­tin­ka pro­ce­sas. Jis man lie­pia mė­gau­ tis tuo, ką da­rau. Juk ki­taip nie­ko nei­šei­tų.

– Kuo šis ber­niu­kiš­kas, jei ga­li­ma taip pa­va­din­ti, spor­tas jus ka­dai­se su­ža­vė­jo?

– Vai­kys­tė­je ir bu­vau ber­niu­kiš­ka. Ne­tu­ rė­jau lė­lių. Ta­čiau tu­riu vy­res­nį bro­lį, ku­ ris man vi­sa­da bu­vo auto­ri­te­tas, se­kio­jau jam iš pas­kos. Kar­tą, bū­da­ma sep­ty­ne­rių, su juo nuė­jau į tre­ni­ruo­tę, nors ne­tu­rė­ jau pla­nų spor­tuo­ti. Bū­da­ma vai­kas net ne­sup­ra­tau, kas man ta­me spor­te pa­ti­ko, bet nu­bė­gau pas tre­ne­rį ir pak­lau­siau, ar ga­lė­čiau lan­ky­ti ir aš. Tad ki­to­je tre­ni­ruo­ tė­je jau da­ly­va­vau su bro­liu.

Vai­kys­tė­je vi­suo­met bė­gio­jau pas­kui bro­lį: jis į lau­ką su drau­gais, aš ir­gi. Jo drau­gai net juok­da­vo­si dėl ma­no bė­gio­ji­mo iš pas­kos.

2015 08 04

Rita Pivoriūnaitė neslepia, kad išėjus iš sporto salės norisi skleisti kuo daugiau moteriškumo.

7

pažintis mėgs­tu ska­niai pa­val­gy­ti. Ypač ska­nias va­ka­rie­nes, o tai yra blo­giau­sia. Ne se­zo­ no me­tu lei­džiu sau dau­giau. Ir vėl – daž­ nai pie­tus iš­kei­čiu į py­ra­gė­lį, kad ne­bū­tų vis­ko per daug. Vi­sa­da sa­ve ri­bo­ju, jau esu iš­siug­džiu­si šį įp­ro­tį. Bet kai ruo­šia­mės var­ žy­boms, ra­cio­ną tu­riu ypač ap­ri­bo­ti.

Ban­dau lai­ky­tis bend­rų tai­syk­lių: ry­te val­gy­ti ang­lia­van­de­nius, va­ka­re – bal­ty­ mus. Juo­kiuo­si, kad jei di­džiau­sia nuo­dė­ mė bū­tų obuo­lys va­ka­re, vi­si bū­tu­me la­bai liek­ni ir ne­tu­rė­tu­me jo­kių prob­le­mų. Ta­ čiau aš la­bai mėgs­tu pie­no pro­duk­tus: man pa­tin­ka varš­kė, jo­gur­tas.

– Ko tik­rai ne­ga­lė­tu­mė­te at­si­sa­ky­ ti dėl spor­to?

– La­bai mėgs­tu ke­liau­ti. Daž­nai iš­tai­ kiu­si lais­ves­nį sa­vait­ga­lį at­si­sa­kau vie­nos tre­ni­ruo­tės ir kur nors iš­va­žiuo­ju. Taip pat mais­to... Kar­tais mie­liau ne­val­gau vi­są die­ ną, ta­čiau su­ker­tu ska­nią va­ka­rie­nę.

Vi­sa­da ran­du lai­ko nu­va­žiuo­ti ap­lan­ky­ ti tė­vus, nes jau­čiu di­de­lį ma­lo­nu­mą bend­ rau­da­ma su ar­ti­mais žmo­nė­mis.

„Daugiausia komplimentų sulaukiu dėl savo plaukų“, – džiaugiasi gražuolė sportininkė.

– Ir šian­dien bro­lis yra auto­ri­te­tas?

– Taip. Aš bro­lį la­bai my­liu, mes la­bai ge­rai su­ta­ria­me, nors ir ne­tu­ri­me daug pro­gų pa­si­ma­ty­ti. Esa­me la­bai skir­tin­gi.

Jo­nui ne­se­niai suė­jo 32-eji.

– Ar daž­nai ten­ka gro­žį auko­ti dėl spor­to, vaikš­čio­ti nu­dau­žy­tais krump­ liais?

– Ten­k a... Ži­n o­m a, mes sau­g o­m ės.

Vaikš­čio­tu­me nu­dau­žy­tais, krau­juo­tais, mė­ly­nė­mis nu­sė­tais krump­liais. Vis dėl­to esa­me mer­gi­nos, sa­ve rei­kia tau­so­ti ir sau­ go­ti. Vi­sa­da tre­ni­ruo­ja­mės su pirš­ti­nė­mis, kad ne­tu­rė­tu­me žaiz­dų.

Da­bar net tu­riu il­ges­nius na­gus... (Šyp­ so­si.) Nors įp­ras­tai jie bū­na nu­kirp­ti vi­siš­kai trum­pai. Aiš­ku, jei po var­žy­bų sa­vai­tę vaikš­ čio­čiau ap­si­mo­vu­si šor­tus ir ap­si­vil­ku­si marš­

8

ki­nė­lius trum­po­mis ran­ko­vė­mis, at­ro­dy­tų keis­tai, nes kū­nas bū­na nu­sė­tas mė­ly­nė­mis.

Bet nie­ka­da sa­vęs ne­pa­va­din­čiau auka. Re­zul­ ta­tas ir emo­ci­jos yra ver­ti vi­sų trau­mų, mė­ly­ nių ir skaus­mų, sun­kių tre­ni­ruo­čių.

Kiek pa­si­džiau­giu po var­žy­bų? Po­rą va­ lan­dų, die­ną... Dar ki­tą – vėl vis­kas iš nau­ jo. Džiaugs­mas trum­pas, bet ir pro­ce­sas man pa­tin­ka.

– Iš­si­da­vė­te, kad la­bai mėgs­ta­te sal­du­my­nus. Kiek sau lei­džia­te jais mė­gau­tis? Koks jū­sų įp­ras­tas ra­cio­nas?

– Var­žy­bo­se da­ly­vau­ju leng­vo svo­rio ka­ te­go­ri­jo­je – iki 55 kg. Ka­dan­gi spor­tuo­ju nuo 7-erių, dėl su­si­for­ma­vu­sio rau­me­ny­ no sve­riu kiek dau­giau. Tad am­ži­na ma­no prob­le­ma – svo­rio me­ti­mas prieš var­žy­bas.

La­bai mėgs­tu sal­du­my­nus, apsk­ri­tai

– Bū­tent tė­vai jums skie­pi­jo už­sis­ py­ri­mą?

– Nie­ko man ne­bu­vo sa­ko­ma spe­cia­liai.

Ma­nau, kad vi­sas auk­lė­ji­mas yra tai, ką ma­ tai šei­mo­je. Ma­no tė­vai iš­si­la­vi­nę, darbš­tūs žmo­nės, jie vi­są lai­ką sten­gė­si, kad su bro­ liu sup­ras­tu­me, kaip svar­bu yra moks­las, nor­ma­lus bend­ra­vi­mas su ki­tais žmo­nė­mis.

Vi­sa­da tai su­vo­kė­me na­tū­ra­liai.

Kad ga­lė­čiau lan­ky­ti tre­ni­ruo­tes, tu­rė­ jo bū­ti ge­ri re­zul­ta­tai mo­kyk­lo­je. Tad su­ pras­da­vau, kad mo­kyk­la man yra dar­bas, ir jei ge­rai jį pa­da­rau, ga­liu pra­mo­gau­ti – už­siim­ti spor­tu.

Su tė­vais pra­leis­da­vo­me la­bai daug lai­ ko. Vai­kys­tė­je net ne­tu­rė­jau daug drau­gų – tė­vai bu­vo ge­riau­si drau­gai. Kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį va­žiuo­da­vo­me prie eže­ro, į kai­ mą, kas va­sa­rą po tris sa­vai­tes vyk­da­vo­me atos­to­gau­ti, daug bend­rau­da­vo­me.

– Šiuo me­tu jus su­pa daug drau­gų?

– Tu­riu sa­vo žmo­nių ra­tą, daug jų – iš spor­to pa­sau­lio. Tie žmo­nės ir­gi tu­ri įta­kos cha­rak­te­riui. Apie ka­ra­tis­tus eg­zis­tuo­ja tam tik­ri ste­reo­ti­pai, bet man iki jų – to­li. Dau­ gu­ma ma­no, kad ko­vi­nių spor­to ša­kų ats­ to­vai neiš­si­la­vi­nę, ne­mo­kan­tys bend­rau­ti, ne­tu­rin­tys dar­bų ir ki­tų sie­kių.

2015 08 04

J.Pi­vo­ri­ūno nuotr.

Bet, pa­vyz­džiui, vie­nas ma­no spor­to part­ne­rių, su ku­riuo kar­tu ruo­šia­mės var­ žy­boms, stu­di­juo­ja fi­zi­kos moks­lų dok­ to­ran­tū­ro­je. Aš pa­ti mo­kiau­si Vil­niaus uni­ver­si­te­te – bai­giau eko­no­mi­kos ba­ka­ lau­ro ir ban­ki­nin­kys­tės ma­gist­ro stu­di­jas.

– Yra te­kę gy­ve­ni­me kam nors įro­ di­nė­ti sa­vo ver­tę, mo­te­riš­ku­mą?

– Ne. Vi­sa­da ma­nau, kad žmo­nės te­gul kal­ba, ką no­ri. Pa­ma­to, pa­bend­rau­ja, pa­ kei­čia nuo­mo­nę. Jei­gu ne, tai te­gul...

– Kal­bant apie fi­zi­nį gro­žį, ga­lė­tu­ mė­te bū­ti pui­kus fo­to­mo­de­lis. Ar kas nors jus at­pa­žįs­ta gat­vė­je kaip ge­riau­ sią Lie­tu­vos ka­ra­tis­tę?

– Apsk­ri­tai spor­ti­nin­kai pas mus at­pa­ žįs­ta­mi sun­kiai. Aiš­ku, leng­viau­sias da­ly­ kas mū­sų spor­te yra nu­si­kirp­ti plau­kus ežiu­ku, kad net­ruk­dy­tų ka­sa ir bū­tų pa­to­ giau. O ry­te įšok­ti į spor­ti­nę ap­ran­gą ir iki va­ka­ri­nės tre­ni­ruo­tės taip vil­kė­ti. Bet ne­ ga­li­ma vis­ko at­si­sa­ky­ti dėl pa­to­gu­mo. Man svar­bu, kad ki­ti ma­ty­tų es­te­tiš­ką vaiz­dą.

Lie­tu­vai­tės yra lai­ko­mos gra­žiau­sio­mis ka­ra­tis­tė­mis – vi­sa­da įver­ti­na­mos. Šia­me spor­te ga­li­ma iš­vys­ti įvai­riau­sių vaiz­dų.

Juk ir ste­reo­ti­pai neat­si­ran­da iš nie­kur: kar­tais iš nu­ga­ros sun­ku ats­kir­ti, ar vy­ ras, ar mo­te­ris sto­vi.

– Kiek jū­sų gy­ve­ni­me svar­bus pa­si­ ti­kė­ji­mas sa­vi­mi?

– Vis­kas la­bai prik­lau­so nuo pa­si­ti­kė­ ji­mo, sa­vęs pa­tei­ki­mo ir ža­ve­sio, ku­rį tu­ri ar­ba ne­tu­ri. Gro­žis – la­bai sub­jek­ty­vus da­ ly­kas. Gal­būt mums, spor­ti­nin­kams, yra leng­viau, nes spor­te pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi pri­va­lo­mas. Jei ne­ti­kė­si, kad ga­li lai­mė­ti, nie­ka­da ne­lai­mė­si. Vi­si į var­žy­bas atei­na pa­

2015 08 04

si­ruo­šę pa­na­šiai, tad pu­sę sėk­mės var­žy­bų die­ną le­mia nu­si­tei­ki­mas ir psic­ho­lo­gi­ja.

Sa­vi­mi la­biau pa­si­ti­ki, kai ži­nai, kad esi kai ką pa­sie­kęs. Vi­sa­da svar­bu bet ku­rio­je sri­ty­je ką nors da­ry­ti ge­rai.

– Ko­kių dar sa­vy­bių rei­kia šiam spor­tui?

– Ka­ra­tė sun­kiau­sia tre­ne­riams. (Juo­ kia­si.) Vi­sa­da tre­ne­riui reiš­kiu di­džiau­sią pa­gar­bą už su­ge­bė­ji­mą dirb­ti su mer­gi­no­ mis. Vie­na ver­tus, mer­gi­nos ati­duo­da dau­ giau sa­vęs. Ki­ta ver­tus, mer­gi­nos pri­da­ro ki­to­kių bė­dų. Aš be­veik vi­są gy­ve­ni­mą, li­ kus dviem sa­vai­tėms iki var­žy­bų, per tre­ ni­ruo­tę ap­si­ver­kiu. Vis dėl­to vi­du­je jau­čiu įtam­pą, spau­di­mą, pri­si­de­da ir svo­rio me­ ti­mas. Iš pra­džių tre­ne­ris ne­ži­no­da­vo, kaip rea­guo­ti, bet da­bar jau prip­ra­to. Tie­siog lie­ pia pa­sė­dė­ti ir nu­si­ra­min­ti. Mo­te­rys ma­ žiau sta­bi­lios psic­ho­lo­giš­kai.

Vi­sa­da gal­vo­siu, kad vy­ras tu­ri mo­te­rį pir­mą pra­leis­ti pro du­ris, kad vy­ras tu­ri bū­ti šei­mos gal­va, – ki­taip nė neį­si­vaiz­duo­ju.

R.Pi­vo­ri­ūnai­tė Pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų var­žy­bo­se da­ ly­vau­ju su pert­rau­ko­mis, nes taip su­sik­los­tė ap­lin­ky­bės – ki­taip vis­ko bū­tų per daug. Dėl to dau­ge­lis iš ma­nęs ne­si­ti­ki ge­rų re­zul­ta­tų.

Nie­kas ne­si­gi­li­na, kad nuo­lat tre­ni­ruo­juo­si.

Vie­nin­te­lis tre­ne­ris ži­no, kiek aš dir­bu.

Ki­ti ma­no, kad man svar­biau gra­žiai ap­si­ reng­ti ir kur nors nuei­ti. Bet dėl to aš džiau­ giuo­si. Už­si­da­riu­si sa­lė­je ati­dir­bu sa­vo dar­bą.

Juo­kin­giau­sia, kai žmo­nės kal­ba, jog man tie­siog se­ka­si. At­sip­ra­šau, bet ke­lin­ tą kar­tą man se­ka­si?

Svar­biau­si lai­mė­ji­mai ● ●2010, 2011, 2013 ir 2015 m. Euro­ pos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­nė (55 kg svo­ rio ka­te­go­ri­jo­je). ● ●2010 m. Euro­pos ka­ra­tė ka­tos rung­ties čem­pio­nė. ● ●2011 m. pa­sau­lio kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­to 5–8 vie­tos laimėtoja. ● ●2013 m. pa­sau­lio kio­ku­šin ka­ra­ tė čempionato 3-iosios vie­tos laimėtoja (55 kg svo­rio ka­te­go­ri­jo­je). ● ●Daug­kar­ti­nė Lie­tu­vos kio­ku­šin ka­ ra­tė čem­pio­nė.

– O kiek pas­tan­gų įde­da­te puo­se­lė­ da­ma sa­vo iš­vaiz­dą?

– Tie­są sa­kant, ne­daug. Dėl to esu dė­ kin­ga tė­vams. Ma­no ma­ma yra la­bai gra­ži ir jau­nat­viš­ka, o tė­tis – spor­tiš­kas.

Dau­giau­sia komp­li­men­tų su­lau­kiu dėl sa­vo plau­kų, bet už tai dė­ko­ju kaž­kam iš aukš­ čiau, nes gi­mi­nė­je nie­kas nė­ra tu­rė­jęs to­kių plau­kų. Man la­bai pa­si­se­kė. Kad jie bū­tų gra­ žūs, nie­ko spe­cia­liai ne­da­rau – nei tu­riu lai­ko, nei į gro­žio sa­lo­nus vaikš­tau. Į vis­ką ži­ūriu la­ bai pap­ras­tai, bet ne­su lau­ki­nė, ku­ri nė kre­ mu ne­si­te­pa. (Šyp­so­si.)

– Ką ma­no­te apie įvai­rias kū­no ko­rek­ci­jas, plas­ti­nes ope­ra­ci­jas?

– Nie­ka­da ne­su ban­džiu­si ir kol kas neį­si­ vaiz­duo­ju, kad ga­lė­čiau ban­dy­ti. Bet esu la­bai to­le­ran­tiš­ka. Jei­gu kam nors to rei­kia, jei­gu kas nors jau­čia di­de­lį komp­lek­są, pra­šom.

– Kaip ma­no­te, apsk­ri­tai šiuo­lai­ki­ nia­me pa­sau­ly­je mo­te­riai sun­ku gy­ven­ ti? Juk rei­kia bū­ti stip­riai ir iš­lik­ti mo­te­riš­kai. Ki­ta ver­tus, la­bai ga­jos

9

pažintis Griež­tai die­tai – ne Net pro­fe­sio­na­liai spor­ti­nin­kei lai­ky­ tis die­tos rei­kia daug va­lios pas­tan­gų. Ta­ čiau R.Pi­vo­ri­ūnai­tė ma­no, kad ge­riau­sia at­si­sa­ky­ti tik­rai ka­lo­rin­gų ir nes­vei­kų pro­ duk­tų bei pa­tie­ka­lų. Pag­rin­di­niai jos pa­ ta­ri­mai: „Neap­si­ri­bo­ki­te tik vir­ta viš­tie­na ir dar­žo­vė­mis, jei mėgs­ta­te žu­vį, ar­ba tik ry­žiais, jei mėgs­ta­te varš­kę. Or­ga­niz­mui rei­kia vi­sų me­džia­gų, tie­siog svar­biau­sia su­ma­žin­ti jų kie­kį. Man as­me­niš­kai pa­ de­da ka­lo­ri­jų skai­čia­vi­mas. Lai­ky­da­ma­si die­tos skai­čiuo­ju kiek­vie­ną sa­vo kąs­nį – va­ka­re ga­liu iš­var­din­ti vis­ką, ką val­giau.

Tiems, ku­riems sun­ku pri­si­min­ti, ver­tė­ tų vis­ką už­si­ra­šy­ti.“

Sa­vi­gy­nos pa­mo­kė­lė „Svar­biau­sias pa­ta­ri­mas – pa­sis­ teng­ti iš­veng­ti si­tua­ci­jos, kai rei­kė­tų gal­vo­ti, kaip ap­si­gin­ti. Bet jei­gu jau at­si­dū­rė­te to­kio­je si­tua­ci­jo­je ir nė­ra ga­li­my­bės pa­si­ša­lin­ti ar pa­bėg­ti, svar­ biau­sia pa­da­ry­ti kuo ma­žiau veiks­mų ir ta­da pa­si­ša­lin­ti. Jei tek­tų gin­tis, skau­ džiau­sios vie­tos – tarp­ko­jis, akys. O pa­tai­kius į ku­rią nors iš šių vie­tų ge­ riau­sia bėg­ti ir kvies­ti pa­gal­bą.“

fe­mi­niz­mo ir an­ti­sek­siz­mo idė­jos.

– Tai ir­gi prik­lau­so nuo auk­lė­ji­mo, to, ką ma­tai ša­lia sa­vęs. Ma­ne vi­sa­da su­po daug vy­rų. Vi­sa­da gal­vo­siu, kad vy­ras tu­ri mo­te­rį pir­mą pra­leis­ti pro du­ris, kad vy­ ras tu­ri bū­ti šei­mos gal­va, – ki­taip nė neį­ si­vaiz­duo­ju. Sa­lė­je gal ir esa­me ki­to­kios – juk mū­sų spor­tas yra žiau­rus ir ne­mo­ te­riš­kas. Bet to už­ten­ka sa­lė­je. Iš jos išė­ ju­sios no­ri­me bū­ti mo­te­riš­kes­nės.

– Ta­po­te itin mo­te­riš­ko pre­kės ženk­ lo „Wol­ford“ ats­to­ve. Kas pa­dė­jo kil­ ti šiai idė­jai?

– Jau ku­rį lai­ką dir­bu su vo­kiš­kais mais­ to pa­pil­dais „Ort­ho­mol“ ir „Iron­Maxx“.

Ga­li­ma sa­ky­ti, at­si­dū­riau tin­ka­mu lai­ku ir

10

Daugiau

stilius. istorijų – lrytas. lt

tin­ka­mo­je vie­to­je, nes man bu­vo pa­si­ūly­ ta dirb­ti kom­pa­ni­jo­je, ku­ri ats­to­vaus „Wol­ ford“ pre­kės ženk­lui Bal­ti­jos ša­ly­se.

Man sma­gu, kad tai – mo­te­riš­kas da­ ly­kas. Vi­sa­da sva­jo­jau už­siim­ti mo­te­riš­ka veik­la: dra­bu­žiais ar ak­se­sua­rais. Bus dar dau­giau mo­te­riš­ku­mo ma­no gy­ve­ni­me! Ir veik­los bus la­bai daug.

– Ko­kia bu­vo pir­mo­ji veik­la, iš ku­rios už­dir­bo­te?

– Pra­džių pra­džia bu­vo, kai pra­dė­jau dirb­ti drau­gės ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo įmo­nė­je – ji man lei­do dar­bą pri­tai­ky­ti prie sa­vo gra­fi­ko.

Vė­liau su drau­ge su­kū­rė­me ba­tų kul­nų ap­ sau­gas, ku­rias pa­ten­ta­vo­me. Drau­gė atė­jo pas ma­ne su idė­ja ir aš pa­sa­kiau: „Ge­rai, da­ro­me!“ Mums tuo me­tu bu­vo apie 20 me­tų. Va­ žia­vo­me į įvai­rias ga­myk­las, nie­ko ne­su­pras­

da­mos apie vers­lą. Ne­tu­rė­jo­me nie­ko, tik vaiz­duo­tę, kaip vis­kas at­ro­dys, ir brė­ži­nių.

Ta­čiau jo­kio vers­lo pla­no ar fi­nan­si­nių skai­ čia­vi­mų, kaip vis­kas at­si­pirks. Ak­ty­viai dir­bo­ me pu­sant­rų me­tų ir mums neb­lo­gai se­kė­si.

Da­bar tuo dau­giau­sia už­sii­ma ma­no drau­gė.

Svar­biau­sia bu­vo pa­tir­tis. Pa­bu­vau ir ži­niask­lai­dos vers­le, nes bu­vau įk­ūru­si spor­to por­ta­lą, lei­do­me spor­to žur­na­lą „Spor­tIN“. Čia ir­gi tu­rė­jau dau­giau drą­ sos nei ži­nių. Gal vėl tu­rė­jo įta­kos per di­ de­lis pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi?

Tu­rė­jau ge­rą ko­man­dą, sma­giai dir­bo­ me. Taip pat daug ko iš­mo­kau ir su­ži­no­jau.

Prie da­bar­ti­nės veik­los, ma­tyt, ap­sis­to­jau il­gam. Da­bar jau­čiuo­si sa­vo ro­gė­se ir man tai pa­tin­ka.

– Ko­kio­je dar veik­lo­je at­ran­da­ te sa­ve?

– Ne­tu­riu la­bai daug lais­vo lai­ko. Tad jei skai­tau, sten­giuo­si skai­ty­ti ang­liš­ką li­te­ ra­tū­rą. Ir ne dėl to, kad man pa­tin­ka skai­ ty­mas, bet to­dėl, jog no­riu to­bu­lin­ti sa­vo ang­lų kal­bos ži­nias. To­kia esu vi­sa­da.

Jei ką nors vei­kiu, sten­giuo­si į tai ži­ūrė­ ti prak­tiš­kai. Ma­tyt, spor­tas išug­dė vy­riš­ ką bruo­žą – ne­gaiš­ti lai­ko. Ta­čiau mėgs­tu bend­ra­vi­mą – tai man svar­bus da­ly­kas, ku­ riam ne­gai­liu lai­ko.

Paaug­lys­tė­je sli­di­nė­jau kal­nų sli­dė­ mis. Ta­čiau pas­ta­ruo­ju me­tu nuo ak­ty­vios veik­los ten­ka at­si­ri­bo­ti, nes vi­sa­da jau­čiu įtam­pą dėl trau­mų ti­ki­my­bės. O pa­sy­viai veik­lai, to­kiai kaip siu­vi­mas ar mez­gi­mas, man neuž­tek­tų kant­ry­bės.

2015 08 04

rubrika stiprioji lytis

Teisingumo ministras

maitinasi teisingai

Netikite, kad per penkis mėnesius įmanoma atsikratyti 15 kilogramų? Teisingumo ministras Juozas Bernatonis (61 m.) tai įrodė. Nors teko gerokai pataisyti ne vieną kostiumą, ministras džiaugiasi – dabar jaučiasi kur kas geriau nei prieš pusmetį. Tiesa, dėl savo išvaizdos pokyčių jis turi būti dėkingas ne tik savo tvirtai valiai, bet ir sveikai besimaitinantiems šeimos nariams.

RU­GI­LĖ ERE­MI­NAI­TĖ

P

er­žen­gęs sa­vo na­mų slenks­tį mi­ nist­ras iš­kart pra­de­da šyp­so­tis – prie­šin­gai nei dar­be. Tvir­tą šei­mą su­kū­ręs vy­ras džiau­gia­si, kad dar ir da­bar ga­li pa­si­da­lin­ti rū­pes­čiais su sa­vo duk­ra Gai­le ir leis­ti lais­va­lai­kį su my­li­ma žmo­na Vil­ma.

12

Tie­sa, tu­ri­nin­gas lais­va­lai­kis mi­nist­rui ne­bu­vo iš­si­gel­bė­ji­mas nuo ants­vo­rio. Sė­di­ mas dar­bas ir įtam­pa ir ne to­kios ak­ty­vios atos­to­gos kaip anks­čiau bu­vo tie veiks­ niai, dėl ku­rių J.Ber­na­to­nis per daug me­tų priau­go ne vie­ną ki­log­ra­mą. Ta­čiau jis su šyp­se­na pri­pa­žįs­ta, kad svo­rio me­ti­mo iš­ šū­kis bu­vo kur kas leng­ves­nis nei įgy­ven­ din­tas pla­nas mes­ti rū­ky­ti.

– Mi­nist­re, ko­kiais bū­dais jums per pus­me­tį pa­vy­ko nu­mes­ti tiek svo­rio?

– Net­gi grei­čiau – re­zul­ta­tą pa­sie­kiau per pen­kis mė­ne­sius. Kai grį­žau į Lie­tu­vą iš Ta­li­no, kur dir­bau am­ba­sa­do­riu­mi, svė­ riau 100 ki­log­ra­mų, o dirb­da­mas mi­nist­ ru priau­gau dar 10 ki­log­ra­mų. Tai įvy­ko dėl dvie­jų da­ly­kų: dar­bo die­no­mis ma­žai ju­du, daug sė­džiu ir nuo­lat jau­čiu įtam­pą.

Nuo­lat rei­kia priim­ti spren­di­mus, ku­rie ir su­ku­ria įtam­pą, mat daž­nai prii­ma­mi ne iki ga­lo pa­ruoš­ti spren­di­mai, ne­bū­ti­nai tu­ ri­me pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­jos, kar­tais – tie­siog iš pa­tir­ties ir in­tui­ci­jos.

Daug me­tų dir­bau Al­gir­do Bra­zaus­ko Vy­riau­sy­bė­je, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru.

Jis iš­mo­kė, kad ge­riau blo­gas spren­di­ mas ne­gu jo­kio – nie­ko ne­vil­kin­ti, kad bū­tų ga­li­ma grei­čiau iš­tai­sy­ti klai­das. Jei pas­te­bė­jo­te, ta įtam­pa augi­na svo­rį dau­ ge­liui mi­nist­rų.

Tad nusp­ren­džiau, jog nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos kei­siu mi­ty­bą ir lė­tai me­siu

2015 08 04

R.Da­ni­se­vi­čiaus, T.Bau­ro ir as­me­ni­nio arc­hy­vo nuotr.

– Ne­ga­li­te be sal­du­my­nų?

– Vi­si vy­rai mėgs­ta sal­du­my­nus ir alų. Tai tie pro­duk­tai, ku­rie la­bai augi­na svo­rį. Da­ bar, kai la­bai no­riu ko nors sal­daus, val­gau džio­vin­tus vai­sius – fruk­to­zė yra svei­kiau.

svo­rį – kad ne­bū­tų stai­gių po­ky­čių. Nors drau­gai pas­te­bė­jo, su­si­rū­pi­no, net klau­si­ nė­jo žmo­nos, ar nie­kuo ne­ser­gu.

– Kaip įvy­ko lū­žis, kad nusp­ren­dė­ te, jog jū­sų svo­ris – per di­de­lis?

– Ma­no am­žiu­je tai la­bai svar­bu sa­vi­ jau­tai. Kam ne­šio­ti pa­pil­do­mą svo­rį? Ne­ sa­ky­čiau, kad jau­čiau­si blo­gai, bet da­bar jau­čiuo­si kur kas ge­riau. Ma­no įsi­vaiz­da­vi­ mu, nu­mes­ti ants­vo­rį nė­ra di­de­lės prob­le­ mos. Jei pa­sis­teng­čiau, sa­vo svo­rį ga­lė­čiau su­ma­žin­ti dar la­biau, nes jau­nys­tė­je sver­ da­vau 90 kg. Da­bar ma­no svo­ris – 95 kg.

– Dau­ge­lis pap­rieš­ta­rau­tų, kad svo­ rio me­ti­mas – ne toks ir leng­vas pro­ ce­sas. Bet jū­sų pa­siek­tas re­zul­ta­tas tik­rai neb­lo­gas.

– Vis­kas prik­lau­so nuo cha­rak­te­rio, už­ sis­py­ri­mo. Man rei­kė­jo at­si­sa­ky­ti dvie­jų da­ ly­kų, be ku­rių vy­rams la­bai sun­ku: alaus ir sal­du­my­nų. (Juo­kia­si.)

2015 08 04

– Die­tą su­si­dė­lio­jo­te pats ar kon­sul­ ta­vo­tės su spe­cia­lis­tais?

– Į spe­cia­lis­tus ne­sik­rei­piau. Bet ma­no šei­ma gy­ve­na ga­na svei­kai: ir žmo­na, ir duk­ra, ir jos vy­ras. Jie man ir pa­ta­rė, ko­kio mais­to de­rė­tų at­si­sa­ky­ti. Pir­miau­sia at­si­sa­ kiau alaus ir sal­du­my­nų, vė­liau – bul­vių ir kvie­ti­nių mil­tų pa­tie­ka­lų. Mė­są pa­kei­čiau žu­vi­mi, tad pie­tums daž­niau­siai val­gau ją kar­tu su dar­žo­vė­mis, sa­lo­to­mis.

– O lai­ky­tis die­tos nė­ra kan­čia? Ne­pa­ vy­du ži­ūrė­ti į ko­le­gas, pie­tums ker­tan­ čius, pa­vyz­džiui, jau­tie­nos keps­nius?

– Ne­sun­ku. Vi­sa­da yra ga­li­my­bė pa­si­rink­ti.

Neat­si­sa­kiau mė­sos vi­siš­kai – val­gau ka­la­ku­ tie­ną, ku­ri yra ge­ro­kai svei­kes­nė nei viš­tie­na. Ži­no­ma, tu­riu mėgs­ta­mų pa­tie­ka­lų, ku­rių at­si­sa­ky­ti neį­ma­no­ma. Tur­būt pats ska­niau­ sias lie­tu­viš­kas pa­tie­ka­las man yra dzū­kiš­ kos ban­dos. Tai duon­ke­pė­je ant ko­pūs­tų kep­tos tar­kuo­tos bul­vės. Ka­dan­gi jos ke­pa­ mos kros­ny­je, yra vi­siš­kai ki­to­kio sko­nio ir kva­po nei pa­na­šios re­cep­tū­ros plokš­tai­nis.

Iš­kep­tos jos sup­jaus­to­mos, mir­ko­mos spir­ gu­čiuo­se ir val­go­mos su varš­kės ir grie­ti­nės pa­da­žu, dzū­kiš­kai – da­ry­ti­niu. Ma­no tė­ve­lis ki­lęs nuo Jiez­no, kur kep­da­vo ban­das, tad esu jas pa­mė­gęs nuo ma­žens.

Dirb­da­mas Ta­li­ne la­biau­siai pa­siilg­da­ vau smul­kiai tar­kuo­tų bul­vių pa­tie­ka­lų, nes jie to­kių ne­ga­mi­na: ne­ke­pa plokš­tai­ nių, ne­ver­da ce­pe­li­nų. Tad vi­sa­da pri­si­ val­gy­da­vo­me jų grį­žę į Lie­tu­vą.

Nuk­ri­tus svo­riui, kar­tais ga­liu sau tai leis­ti. Be to, yra ir ki­tų pri­va­lu­mų: ge­res­nė sa­vi­jau­ta, jau­čiuo­si leng­ves­nis ir jau­nes­nis.

Tie­sa, yra ke­li ne­pa­to­gu­mai: kad bū­tų ga­li­ ma mes­ti svo­rį, rei­kia kiek­vie­ną ry­tą sver­tis, ži­no­ti ir kont­ro­liuo­ti svo­rį, be to, mi­nist­ rams ten­ka nuo­lat vil­kė­ti kos­tiu­mą – kai ku­rie jų, pirk­ti vė­liau­siai, man ne­be­tin­ka.

– Vis dar li­pa­te ant svars­tyk­lių?

– Li­pu kiek­vie­ną ry­tą – toks ri­tua­las.

– O kos­tiu­mų daug nau­jų te­ko įsi­gy­ti?

– Te­ko pirk­ti du nau­jus, ke­le­tą pa­tai­sy­ti, o dar ke­le­tą ati­dė­ti tam lai­kui, kai išei­siu į pen­

si­ją ir gal­būt ne­be­si­lai­ky­siu griež­tos mi­ty­bos.

– Tai vis dėl­to kai­nuo­ja pas­tan­gų, jei ma­no­te, kad atei­ty­je at­si­pa­lai­duo­si­te?

– Tie­siog da­bar ma­nau, kad for­mą rei­ kia pa­lai­ky­ti tol, kol dir­bu to­kį in­ten­sy­vų dar­bą. O vė­liau – kaip nusp­rę­siu. Kai prieš 20 me­tų me­čiau rū­ky­ti, 60-ies pla­na­vau vėl pra­dė­ti. Bet nep­ra­dė­jau.

– Ko­dėl tu­rė­jo­te to­kį įsi­ti­ki­ni­mą?

– Rū­kiau nuo 20-ies iki 40-ies. Kai me­ čiau, ma­niau, kad da­rau tik pert­rau­ką. Ta­da at­ro­dė, kad šiuo me­tu jau bū­siu se­nas ir lei­ siu sau gy­ven­ti kaip no­riu. Bet nusp­ren­džiau, kad to da­ry­ti ne­ver­ta. Juo­lab kad me­tus rū­ ky­ti at­si­ra­do daug tei­gia­mų da­ly­kų: pa­si­da­ rė jaut­res­ni vi­si re­cep­to­riai – pui­kiai jau­čiu kva­pą ir sko­nį. Rū­kant nei kva­pai, nei val­gy­ mas nė­ra toks di­de­lis ma­lo­nu­mas, pa­sau­lis at­ro­do vi­sai ki­taip – ta­ba­kas daug ką už­go­žia.

Po to dar trejus metus kartais sapnuodavau, kad rūkau, ir sapnuose jausdavau dūmų kvapą. Organizmas buvo taip pripratęs, sugadintas...

J.Bernatonis – Tad kas sun­kiau: mes­ti svo­rį ar at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo?

– Ži­no­ma, mes­ti rū­ky­ti. Tai bu­vo tam tik­ ras iš­šū­kis ma­no or­ga­niz­mui, nes me­čiau iš­ kart, ne­su­ge­bė­jau ma­žin­ti po tru­pu­tį. Po to dar tre­jus me­tus kar­tais sap­nuo­da­vau, kad rū­kau, ir sap­nuo­se jaus­da­vau dū­mų kva­pą.

Or­ga­niz­mas bu­vo taip prip­ra­tęs, su­ga­din­tas...

O dėl svo­rio me­ti­mo... Nep­ri­ta­riu tiems, ku­rie tai da­ro la­bai stai­giai ir lai­ko­si griež­tų die­tų. Po to­kio svo­rio me­ti­mo grei­tai vis­kas grįž­ta at­gal, su­si­raukš­lė­ja vei­das. (Šyp­so­ si.) Me­tant svo­rį pa­ma­žu, oda pri­si­tai­ko.

– Už­si­mi­nė­te, kad jums su­ly­sus ko­le­ gos pa­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą. O su­lau­kė­ te komp­li­men­tų?

– Taip, ypač iš tų ko­le­gų, ku­rie taip pat daug sve­ria. Jie pri­ta­ria, ban­do svo­rio at­ sik­ra­ty­ti ir pa­tys, ta­čiau kol kas ne­la­bai sėk­min­gai. (Juo­kia­si.).

– Ban­do­te mo­ty­vuo­ti ap­lin­ki­nius?

– Be abe­jo. Sup­ran­ta­ma, bend­raam­žius.

Kol esi jau­nas, apie tai ne­gal­vo­ji, nes už­ten­ ka jė­gų ju­dė­ti esant bet ko­kiam svo­riui.

13

rubrika stiprioji lytis

„Mano amžiuje tai labai svarbu savijautai.

Kam nešioti papildomą svorį? Nesakyčiau, kad jaučiausi blogai, bet dabar jaučiuosi kur kas geriau“, − sako Juozas Bernatonis.

Bė­gant me­tams įgau­na­me dau­giau pro­to ir pa­tir­ties. Ma­nau, kad kiek­vie­nas pa­keis­ da­mas mi­ty­bą ga­li at­sik­ra­ty­ti ants­vo­rio.

– Svei­ka­tos spe­cia­lis­tai pa­sa­ky­tų, kad kar­tu bū­ti­na ir spor­tuo­ti...

– Vi­sa­da spor­tuo­da­vau kaip mė­gė­jas ir spor­tas nie­ka­da ne­bu­vo ma­no stip­rio­ ji pu­sė. Mėg­da­vau pa­ke­liau­ti, bet da­bar dau­giau lai­ko ski­riu dar­bui ir ki­to­kiam lais­va­lai­kiui. Šiuo me­tu tik da­rau leng­vą mankš­tą ry­te ir va­ka­re – juk rei­kia pa­lai­ ky­ti to­nu­są.

Jei rei­kė­tų rink­tis spor­to ša­ką, da­bar jau tik­riau­siai rink­čiau­si šach­ma­tus – pa­ gal am­žių. (Juo­kia­si.) Gy­ven­da­mas Kau­ne, kaip ir dau­ge­lis, žais­da­vau krep­ši­nį. Ta­čiau be jo­kių di­des­nių pa­sie­ki­mų.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te pla­čiau apie sa­vo die­nos val­gia­raš­tį. Ką sau lei­džia­te val­ gy­ti ry­te, va­ka­re?

– Ma­no pus­ry­čiai nė­ra la­bai gau­sūs.

Ga­liu su­val­gy­ti vie­ną avo­ka­dą, kiau­ši­nį, per­li­nių kruo­pų ko­šės ar varš­kės, jo­gur­to.

Sten­giuo­si val­gy­ti na­tū­ra­lius pro­duk­tus, be prie­dų. Pie­tums daž­niau­siai val­gau žu­vį. O va­ka­rie­nę įp­ras­tai ruo­šia žmo­na. Ypač va­sa­ rą va­ka­rais val­gau daug įvai­riau­sių dar­žo­

14

vių, uogų, sa­lo­tų su sū­riu ar la­ši­ša. Val­gau ga­na daug, por­ci­jų ne­ri­bo­ju.

Ma­no žmo­na ir pa­ti val­go svei­kai. Duk­ ra mėgs­ta kep­ti py­ra­gus, ta­čiau juos val­go ki­ti šei­mos na­riai. Bet tai vi­siš­kai neer­zi­na.

– Pats lais­va­lai­kiu mėgs­ta­te ruoš­ ti val­gį? Kuo vai­ši­na­te sa­vo sve­čius?

– Mėgs­tu. Sve­čiams ga­mi­nu įvai­riai – ir mė­sos pa­tie­ka­lus, ta­čiau pats jų ne­val­gau.

Kal­bant apie žu­vį, na­mie ge­riau­sia ruoš­ ti do­ra­das. Apsk­ri­tai mes su žmo­na da­ro­ me taip: ko­kiai žu­viai par­duo­tu­vė­je yra ak­ci­ja, to­kią ir per­ka­me.

Su drau­gais juo­kau­ja­me, kad jei no­ri ska­niai pa­val­gy­ti, rei­kia pa­si­ga­min­ti pa­ čiam. Bet ma­no na­muo­se yra ir žmo­na, ir duk­ra, ir žen­tas – jie vi­si pui­kiai ga­mi­na. Žen­tas net­gi mo­ka pa­ga­min­ti ka­ra­me­li­nio kre­mo de­ser­tą („crème brûlée“). Jį mes la­ bai pa­mė­go­me gy­ven­da­mi Ta­li­ne, kai Vil­ niu­je tai dar ne­bu­vo po­pu­lia­ru.

– Kaip tvar­ko­tės su įtam­pa?

– Re­cep­tų ne­tu­riu. Tur­būt išs­kir­ti­nis da­ ly­kas yra na­mai. Ten aš jau­čiuo­si la­bai ge­ rai. Tik įžen­giu į na­mus, iš­kart pa­si­kei­čiu, vi­sa­da at­si­ran­da nuo­tai­ka ir šyp­se­na. Bū­ tent dėl jos ne­bu­vi­mo ma­ne dar­be daž­nai

2015 08 04

kri­ti­kuo­ja ko­le­gos. Bet na­mie pa­ge­rė­ja sa­ vi­jau­ta, ats­lūgs­ta įtam­pa. Gal dėl to, kad per il­gą gy­ve­ni­mą su­sit­var­kė­me bui­tį, o šei­mo­ je nė­ra jo­kių prob­le­mų.

– At­ro­do, kad dar­bo prob­le­mų į na­mus ne­par­ne­ša­te?

– Ne. Va­sa­rą sten­giuo­si ir grįž­ti na­mo lai­ ku, nes ta­da ma­žiau dar­bų, ne­po­sė­džiau­ja Sei­mas, Vy­riau­sy­bė, įma­no­ma spėti viską per dar­bo lai­ką.

– Ko­kia lais­va­lai­kio veik­la jus la­biau­siai džiu­gi­na?

– Než­ve­jo­ju ir ne­me­džio­ju. Kaž­ka­da A.Bra­zaus­kas ma­ne kal­bi­no tap­ti me­džio­to­ ju, bet aš ne­ga­liu, man gai­la žvė­re­lių. Žve­jy­ bo­je taip pat ne­tu­riu di­de­lių pa­sie­ki­mų, bet dėl kom­pa­ni­jos kar­tais meš­ke­rę pa­mer­kiu. Šiek tiek pa­ke­liau­ja­me, šiek tiek pas­kai­ tau, o kai bū­nu la­bai pa­var­gęs, tie­siog ži­ūriu te­le­vi­zo­rių kaip ir vi­si pap­ras­ti pi­lie­čiai.

La­bai mėgs­tu ste­bė­ti spor­to var­žy­bas, ži­no­ma, krep­ši­nį. La­bai lau­kiu čem­pio­na­ tų. Tas įp­ro­tis dar la­biau sus­tip­rė­jo dir­bant Es­ti­jo­je. Gy­ve­nant ne Lie­tu­vo­je kiek­vie­nas

mū­sų ko­man­dų pa­si­ro­dy­mas man bū­da­ vo la­bai svar­bus.

– O ko­kio po­bū­džio iš­vy­kos jums la­biau­siai pa­tin­ka?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu su žmo­na vyks­ta­me į poil­si­nes ke­lio­nes. Per­nai bu­vo­me Si­ci­li­jo­ je. La­bai pa­ti­ko. Ne­mėgs­tu il­sė­tis, kai la­bai karš­ta, nes tai se­ki­na, to­dėl į ke­lio­nę vy­ko­ me rug­sė­jo pa­bai­go­je – bu­vo la­bai nor­ma­lūs orai. Iš­si­nuo­mo­jo­me ma­ši­ną, pa­va­ži­nė­jo­me po sa­lą, pas­ka­na­vo­me ge­ro mais­to ir vy­no.

Dirbdamas Taline labiausiai pasiilgdavau tarkuotų bulvių patiekalų, nes jie tokių negamina: nekepa plokštainių, neverda cepelinų.

J.Bernatonis Mėgs­tu kiek ak­ty­ves­nį poil­sį, tad daug va­ži­nė­ja­me ir po Lie­tu­vą. La­bai mėgs­ta­ me Drus­ki­nin­kus, aiš­ku, Ne­rin­gą, kur la­ bai gra­žu ir kiek ra­miau. Į Pa­lan­gą jau se­niai ne­be­va­žiuo­ju dėl triukš­mo – poil­sis

ten ki­toks. Tie­sa, pas­ta­rą­jį kar­tą bu­vo­me Dzū­ki­jo­je, ap­ži­ūrė­jo­me to­to­rių me­če­tę – bu­vo la­bai įdo­mu. Lais­ves­niais sa­vait­ga­ liais su­sip­la­nuo­ja­me ko­kį nors marš­ru­tą ir va­žiuo­ja­me pa­si­ži­ūrė­ti.

– Ko­kio po­bū­džio li­te­ra­tū­rą skai­to­ te lais­va­lai­kiu?

– Iš tie­sų tai di­de­lė prob­le­ma, nes rei­kia skai­ty­ti la­bai daug dar­bo po­pie­rių: įvai­rių pro­jek­tų, ty­ri­mų, tei­si­nės li­te­ra­tū­ros. Tai kiek var­gi­na, bet pas­kai­tau ir gro­ži­nės. Nau­ jau­sia kny­ga, ku­rią pers­kai­čiau, bu­vo nau­ jas lie­tu­viš­kas lei­di­nys – Re­gi­man­to Di­mos „Vil­niaus plo­vas“.

– Šil­tai at­si­lie­pia­te apie sa­vo šei­mą.

Ko­kios svar­biau­sios jū­sų šei­mos ver­ ty­bės, ką die­gė­te duk­rai?

– Man at­ro­do, kad svar­biau­sia – bend­ ra­vi­mas ir ši­lu­ma. Gal mū­sų su žmo­na pa­ vyz­dys duk­rai bu­vo svar­bus? Džiau­giuo­si, kad ji nie­kur neiš­va­žia­vo, gy­ve­na Lie­tu­vo­ je. Juk daug ga­baus jau­ni­mo iš­vy­ko, o tė­ vams vi­sa­da li­ūd­na, kai vai­kai iš­va­žiuo­ja.

Bet tai yra jos prin­ci­pi­nė nuos­ta­ta.

stiprioji lytis – Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras – skam­ ba griež­tai. Gy­ve­ni­me esa­te at­lai­dus žmo­gus? Ar vis dėl­to lin­kęs pa­mo­ky­ti?

– Gal per daug at­lai­dus. Dėl to su­lau­ kiau daug kri­ti­kos, kai įve­di­nė­jo­me Bau­ džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sas. Ta­čiau aš ne­ma­tau pras­mės izo­liuo­ti žmo­nių, ku­rie ne­pa­vo­jin­gi vi­suo­me­nei. Ne­lais­vė­je, to­kio­ mis są­ly­go­mis, ko­kios yra da­bar, žmo­gus psic­ho­lo­giš­kai ne­pa­si­kei­čia, tad jam la­bai sun­ku grįž­ti į lais­vę.

Su­lau­kiau kri­ti­kos dėl pa­si­ūly­tų Bau­ džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sų, kad už eko­no­ mi­nius nu­si­kal­ti­mus bū­tų ski­ria­mos ne lais­vės atė­mi­mo, o ki­to­kios baus­mės, nes atim­ti lais­vę ne­ra­cio­na­lu.

Teisingumo ministras su žmona Vilma sukūrė tvirtą šeimą, tad visur kartu jaučiasi laimingi.

Duk­ra ma­ni­mi rū­pi­na­si, o aš – ja. Daž­nai pa­si­da­li­na­me prob­le­mo­mis, pa­si­kal­ba­me apie sa­vo dar­bus. Kai dir­bau am­ba­sa­do­riu­ mi, ji bu­vo su mu­mis kar­tu ir Ta­li­ne, ten bai­ gė ba­ka­lau­ro stu­di­jas. Svar­biau­sia – ry­šys.

– Ne vi­soms šei­moms tai pa­vyks­ ta iš­lai­ky­ti.

– Vi­suo­met yra prob­le­mų, sun­kes­nių ir su­dė­tin­ges­nių da­ly­kų gy­ve­ni­me, bet, kaip mėgs­tu sa­ky­ti ir sa­vo ko­le­goms, ge­rus dar­ bus rei­kia da­ry­ti su nuo­tai­ka. Ta­da se­ka­si.

– Esa­te op­ti­mis­tas?

– Gal tai la­biau veik­los me­to­das ir gy­ve­ ni­mo bū­das nei įgim­tas op­ti­miz­mas. Žmo­ nės, ku­rie man gy­ve­ni­me bu­vo auto­ri­te­tai, iš ku­rių mo­kiau­si, sa­ky­da­vo, kad rei­kia ma­ ty­ti tai, ką žmo­gu­s turi ge­ro. Net­gi tie, ku­ rie sė­di ka­lė­ji­me, tu­ri ką nors ge­ro.

Kaip tei­sin­gu­mo mi­nist­ras daž­nai lan­kau­ si ka­li­ni­mo įs­tai­go­se. Kai žmo­nių klau­siu, už ką jie yra ka­li­na­mi, nė vie­nas nep­ri­si­pa­žįs­ta, kad yra nu­teis­tas tei­sin­gai – tei­gia, jog lau­ kia tei­sin­go spren­di­mo ar pa­na­šiai.

16

Ir po­li­ti­ko­je bus la­bai su­dė­tin­ga, jei į vi­ sus ži­ūrė­si kaip į prie­šus.

– Bet sa­ko, kad į ko­le­gas po­li­ti­kus rei­kia ži­ūrė­ti įta­riai. Juk daug no­rin­ čių pa­kiš­ti ko­ją.

Tik įžengiu į namus, iškart pasikeičiu, visada atsiranda nuotaika ir šypsena. Būtent dėl jos nebuvimo mane darbe kritikuoja kolegos.

J.Bernatonis – Yra vis­ko. Bet tai – dėl ne­pa­ty­ri­mo, vi­di­nių nuos­ta­tų. Kai ku­rie ma­no, kad taip įma­no­ma ko nors pa­siek­ti. Kai kam pa­si­ se­ka, bet daž­niau­siai vis tiek priei­na­mas liep­to ga­las. Ir ma­no po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­ me bu­vo daug su­dė­tin­gų da­ly­kų, pa­kan­ ka­mai opo­nen­tų, ku­rie pa­ken­kė. Ta­čiau da­bar su jais sten­giuo­si pa­lai­ky­ti nor­ma­ lius san­ty­kius. Juk tai ne­bu­vo nie­ko as­ me­niš­ko, tik dar­bas ir pa­rei­gos.

– Kai į jus skren­da kri­ti­kos strė­ lės, rea­guo­ja­te jaut­riai? O gal jau nie­ kas ne­bai­su?

– Ži­nau, kad į vis­ką rei­kia rea­guo­ti, kad ne­ga­li­ma pa­lik­ti be at­sa­ko. Jau ne­ven­giu bend­ra­vi­mo su ži­niask­lai­da. Ir ne­be­pyks­tu, kai jau­ni ne­pa­ty­rę žmo­nės ką nors su­pai­nio­ ja. Nors anks­čiau pyk­da­vau, rei­ka­lau­da­vau, kad su­de­rin­tų, ką pa­ra­šę... Bū­da­vo, kad vis­ ką išk­rai­py­da­vo. O da­bar esu už­siau­gi­nęs tvir­tes­nę odą ir tai ne­be­žei­džia. Ži­no­ma, šei­ma rea­guo­ja. Žmo­na, duk­ra nus­to­ja ži­ūrė­ti ži­nias, skai­ty­ti... Po­li­ti­ko šei­ mai vi­sa­da sun­kiau nei pap­ras­to žmo­gaus.

Yra ne­rei­ka­lin­go dė­me­sio, ku­rio ne­si­no­ri, ta­čiau toks dar­bas. Nie­kas ne­ver­tė, juk ga­ lė­jau ra­miai iš­va­žiuo­ti dirb­ti į Ar­mė­ni­ją, Je­ re­va­ną. Jau net­gi bu­vo priim­tas pre­zi­den­tės dek­re­tas dėl am­ba­sa­do­riaus dar­bo.

– Bet kas lė­mė ap­sisp­ren­di­mą?

– Po­li­ti­ka vi­sa­da užk­re­čia, įsi­jau­ti. Čia pa­ti­riu dau­giau ad­re­na­li­no nei jo bū­tų ten.

– Įsi­vaiz­duo­tu­mė­te sa­ve nuo­lat gy­ve­ nan­tį ki­to­je ša­ly­je?

– Esu tre­jus me­tus gy­ve­nęs Pra­ho­je, še­ še­rius – Ta­li­ne. Bu­vo tik­rai įdo­mu. Bet da­ bar no­ri­si pa­bū­ti Lie­tu­vo­je. Bė­gant me­tams tur­būt ir vis dau­giau mū­sų emig­ran­tų no­ri grįž­ti į Lie­tu­vą. Gy­ven­ti sa­vo ter­pė­je ir sa­vo kul­tū­ro­je yra kom­for­tas.

– Ga­lė­tu­mė­te il­gai išt­ver­ti be šei­mos?

– Ma­nau, va­žiuo­tu­me kar­tu. Tai tik fi­ nan­si­niai klau­si­mai. Ir dirb­da­mas am­ba­sa­ do­riu­mi bu­vau su žmo­na – taip sma­giau ir leng­viau, po dar­bo yra ką veik­ti. (Šyp­so­si.)

2015 08 04

grožio formulė

Odą drė­kin­ti va­sa­rą bū­ti­na 35 Eur

Odos drėkinimas – viena svarbiausių sąlygų norint išlaikyti ją spindinčią. Tai ypač svarbu vasarą, kai odą veikia saulė.

„The Body Shop“ pristato intensyviai gaivinančią seriją „Oils of Life“.

Trijų rūšių vertingi natūralios kilmės sėklų aliejai iš įvairių pasaulio vietų atgaivina, maitina ir sugrąžina švytėjimą. www.thebodyshop.lt

nuolaida!

39,10 Eur

52,13 Eur

43,50 Eur

Veido, kūno bei paakių serumai „Dead Sea Osmoter Concentrate“ – kompanijos Ahava vizitinė kortelė.

Veido serumas atkuria natūralią drėgmės pusiausvyrą odoje, palengvina tarpląstelinių skysčių pratekėjimą, stiprina apsaugines odos funkcijas, aktyvina ląstelių atsinaujinimą, jaunina odą, suteikia glotnumo bei spindesio.

Panašiai veikia ir kūno serumas, kuris dar ir išlygina odos atspalvį. Paakių serumas odoje atkuria optimalią drėgmės pusiausvyrą, lygina raukšles, šviesina patamsėjusius paakius, naikina patinimą, suteikia spindesio ir gaivumo. www.izraeliokosmetika.lt

niz­me esant ne­pa­kan­ka­mai drėg­mės, vei­ do oda pra­ran­da elas­tin­gu­mą ir raukš­lė­ja­si.

Eks­per­tai pa­ta­ria iš­ger­ti ne ma­žiau kaip 1,5–2 lit­rus van­dens per die­ną.

Lai­kui bė­gant na­tū­ra­lus hia­lu­ro­no rūgš­ ties kie­kis or­ga­niz­me sen­ka, dėl to oda su­ glem­ba ir pra­ran­da elas­tin­gu­mą. Kad to iš­veng­tu­mė­te, rin­ki­tės kre­mą su hia­lu­ro­ no rūgš­ti­mi – ši su­de­da­mo­ji da­lis sud­rė­ kins gi­liau­sius odos sluoks­nius, suš­vel­nins ir ap­sau­gos ją.

Gausiai hialurono rūgšties prisotintos veido odos priežiūros priemonės „Alcina Hyaluron 2.0“ akimirksniu suteikia veido odai stangrumo, putlumo ir akivaizdžiai išlygina dėl sausumo atsiradusias raukšleles.

Natūrali hialurono gamyba mūsų odoje ima silpnėti sulaukus vos 25 metų – būtent šiuo metu rekomenduojama pradėti naudoti priemones, padedančias išsaugoti jaunatvišką išvaizdą.

Drėkinamasis veido fluidas, paburkimus mažinantis paakių gelis ir maitinamasis veido kremas suteiks tikrą drėgmės ir gaivos pliūpsnį ištroškusiai odai.

Dabar šioms priemonėms taikoma

20 %

Jei no­ri­te iš­veng­ti anks­ty­vų­jų raukš­lių, sau­go­ki­te odą nuo kenks­min­gų UV spin­ du­lių. Tam pui­kiai pa­dės ap­sau­gi­nis kre­ mas nuo sau­lės su didesniu nei 15 SPF. Jei oda itin švie­si ir jaut­ri, pa­ta­ria­ma rink­tis in­ten­sy­vią ap­sau­gą. Kre­mu nuo sau­lės bū­ ti­na tep­tis 20–30 min. prieš einant į lau­ ką ir pa­kar­to­ti­nai tep­ti po mau­dy­nių ir kas 1–2 va­lan­das.

Vie­nas ge­riau­sių bū­dų pa­lai­ky­ti odos drėg­mę – re­gu­lia­riai ger­ti van­de­nį. Or­ga­

www.grazvalda.lt

Visą rugpjūčio mėnesį perkantiems veido fluidą ir paakių gelį

25 % nuolaida!

Kapucinų vienuolių išminties, grožio ir sveikatos receptai sugulė į „Hortus Fratris“ priemones.

Jos giliai drėkina, maitina, regeneruoja ir gaivina odą visą parą, gerina kraujotaką ir padeda šalinti šlakus, lengvai įsigeria nepalikdamos riebaus blizgumo, stabdo pirmalaikį odos senėjimą, švelnina raukšleles, saugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio.

Oda tampa skaisti, stangri, lygi, elastinga ir išpuoselėta, joje gerėja vandens ir druskų pusiausvyra. www.juara.lt

mano stilius

Aktorė Nicole Kidman.

Stilistė Asta Valentaitė.

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II.

Aktorė Reese Witherspoon.

kaip Sti­lin­gai

pa­ža­bo­ti lie­tų?

T.Bau­ro, „Vi­DA Press“ nuotr.

Kaip išlaikyti elegantišką ir seksualų įvaizdį net lietingą vasarą, puikiai žino stilistė Asta Valentaitė (34 m.). Garsi moteris paprieštarautų sakantiems, kad lietpaltis ar botai gali sugadinti stilių.

18

S

ti­lis­tė sva­jin­gai pri­si­me­na ki­no juos­ tą „Die­nos gra­žuo­lė“, ku­rio­je ak­to­rė Cat­he­ri­ne De­neu­ve dė­vė­jo bū­tent la­bai mo­te­riš­ką kla­si­ki­nį liet­pal­tį. „Man liet­pal­tis vi­sa­da bu­vo vie­nas gra­ žiau­sių dra­bu­žių – juk bū­na la­bai sti­lin­gų.

La­bai mėgs­tu kla­si­ki­nius liet­pal­čius, ku­rie ga­li bū­ti kar­tu ir mo­te­riš­ki, ir sek­sua­lūs.

Pa­ti esu tu­rė­ju­si la­bai gra­žų kla­si­ki­nį ma­dos na­mų „Saint Lau­rent“ liet­pal­tį“, – sa­kė ji.

Pa­sak A.Va­len­tai­tės, da­bar liet­pal­čių pa­ si­rin­ki­mas itin di­de­lis, tad ji si­ūlo atk­reip­ti dė­me­sį į spal­vas, ori­gi­na­lius si­lue­tus, – kiek­ vie­na mo­te­ris ga­li iš­si­rink­ti tin­ka­miau­sią pa­ gal sa­vo sti­lių ir ku­ria­mą įvaiz­dį. „Tik­rai pa­neig­čiau, kad liet­pal­tis yra neį­ do­mus dra­bu­žis. Juo­lab kad gar­si ma­dos kom­pa­ni­ja „Bur­ber­ry“ me­tai iš me­tų ku­ ria įvai­riau­sius liet­pal­čius: nuo kla­si­ki­nio mo­de­lio iki la­bai ma­din­gų, ori­gi­na­laus

Dainininkė Beyonce Knowles.

Dainininkė Gwen Stefani.

Aktorė Ashley Olsen.

mano stilius kir­pi­mo, de­ko­ruo­tų įmant­rio­mis de­ta­lė­ mis, iš įvai­raus pluoš­to audi­nių. Da­bar to­ kia įvai­ro­vė, kad sti­lin­gai ga­li­ma at­ro­dy­ti net lie­tin­gą die­ną“, – įsi­ti­ki­nu­si sti­lis­tė.

Va­sa­rą ji pa­ta­ria rink­tis ryš­kių spal­vų liet­ pal­čius, ku­rie pras­kaid­rin­tų lie­tin­gą die­ną.

A.Va­len­tai­tė pri­me­na, kad ne­se­niai ma­ dos vir­šū­nė­je ka­ra­lia­vo ir itin sti­lin­gi per­ ma­to­mo pluoš­to liet­pal­čiai, – jie bu­vo ta­pę vie­nu ryš­kiau­sių ma­dos po­diu­mų hi­tų.

Sti­lis­tė pui­kia sti­liaus de­ta­le lie­tin­gu oru lai­ko ir bo­tus – juk juos pa­mė­go ne tik jau­ ni­mas, bet ir ryš­kiau­sios pa­sau­lio žvaigž­dės. „Bo­tus ga­li­ma de­rin­ti ir prie suk­ne­lių, ir prie kel­nių, ir prie džin­sų“, – aiš­ki­no A.Va­len­tai­tė.

Mo­te­ris ir­gi tu­ri bo­tus, ta­čiau jais ap­ siau­na la­bai re­tai. „Ne­daž­nai aviu, nes man gu­mi­niai ba­tai kiek per sun­kūs – keis­tas jaus­mas ko­joms“, – šyp­so­jo­si ji.

Ir nors už­sie­ny­je ekst­ra­va­gan­tiš­kos žvaigž­ dės su bo­tais drą­siai žen­gia net rau­do­nuo­ju ki­li­mu, A.Va­len­tai­tė pa­ta­ria taip ne­ri­zi­kuo­ti ir va­ka­rė­liams rink­tis įp­ras­tą puoš­nią ava­ly­nę. Į skė­čius A.Va­len­tai­tė žvel­gia prak­tiš­ kiau: juk tai daik­tas, ku­rį žmo­nės nuo­lat lin­kę kur nors pa­lik­ti ar pa­mes­ti. „Aš ren­kuo­si kla­si­ki­nius skė­čius. Ta­ čiau jų taip pat di­de­lė įvai­ro­vė: sti­lin­gų, su pie­ši­niais ar gra­žiais raš­tais. Man taip pat pa­tin­ka perš­vie­čia­mi skė­čiai, ta­čiau esu prak­tiš­ka ir jų ne­su­reikš­mi­nu kaip ap­ran­ gos de­ta­lės“, – pa­sa­ko­jo ji.

Aktorė Marcia Cross.

Aktorė Keira Knightley.

Aktorė Julia Roberts.

Aktorė Sarah Jessica Parker.

Televizijos žvaigždė Khloe Kardashian.

Kembridžo kunigaikštienė Kate Middleton.

20

Savaitės stilingiausios

Gero skonio pavyzdys – koks jis? „Stilius“ siūlo įsižiūrėti į garsias moteris, iš kurių galime pasimokyti, kaip patraukliai atrodyti.

Ak­to­rė Ca­te Blanc­hett.

Mo­na­ko ku­ni­gaikš­tie­nė Char­le­ne.

Ak­to­rė Fan Bing­bing.

Suk­ne­lė: Ralph & Rus­so Cou­tu­re

2015 08 04

Suk­ne­lė: Carl Kapp Es­ca­len­ta.

Kom­bi­ne­zo­nas: Va­len­ti­no.

21

vakar ir šiandien

Gražuolės gyvenime –

daug magijos Gražiausia Lietuvos mergina tituluota Gritė Maruškevičiūtė-Tamošiūnė (26 m.) po grožio konkurso „Mis Lietuva 2010“ šlovės spinduliuose ilgai nesimaudė ir nenėrė stačia galva į pramogas. Prieš penketą metų avantiūra tapęs konkursas jai pateikė daug nemalonių išbandymų. Bet įgyta patirtis, netikėtos pažintys Gritei padėjo ryškiau suprasti, koks jos gyvenimo tikslas.

V

os prieš ge­rą mė­ne­sį gra­žuo­lė at­šo­ko kuk­lias, ta­čiau, kaip pa­ti va­di­na, ma­giš­kas ves­tu­ves. Prieš dve­jus me­tus ne­ti­kė­tai su­si­pa­ži­ nu­si su eko­no­mis­tu And­riu­mi Ta­mo­ši­ūnu (28 m.), mo­te­ris iš­kart pa­ju­to, kad jis – jos gy­ve­ni­mo vy­ras. Ir nors sa­vo lai­me iš­kart pa­ ti­kė­ti ne­si­ry­žo, šian­dien ji – ne tik lai­min­ ga žmo­na. Kar­tu su vy­ru jie ku­ria ir bend­rą vers­lą gro­žio sri­ty­je.

– Gri­te, ar da­bar, jau tu­rė­da­ma pa­tir­ties, ant­rą kar­tą ryž­tu­mė­tės da­ly­ vau­ti gro­žio kon­kur­se?

– Jei at­vi­rai, ne­da­ly­vau­čiau. Ki­ta ver­tus, esu avan­ti­ūris­tė: ga­liu sa­ky­ti „ne“, bet jei tam tik­ru mo­men­tu pa­gau­tų spon­ta­niš­kas jaus­mas, gal taip ir pa­da­ry­čiau.

Prieš pen­ke­tą me­tų šis kon­kur­sas man bu­vo avan­ti­ūra. Iš kon­kur­suo­se da­ly­vau­jan­ čių mer­gi­nų pri­sik­lau­sau, kad joms gro­žis ir da­ly­va­vi­mas juo­se užp­rog­ra­muo­tas nuo ma­ žu­mės: žais­da­vo su ka­rū­na, ste­bė­da­vo gro­ žio kon­kur­sus, įsi­vaiz­duo­da­vo sa­ve juo­se...

Man taip ne­bu­vo. Bū­da­ma ma­ža kie­me žais­ da­vau su bro­liu, vai­kys­tę leis­da­vo­me se­ne­lių so­de. Ke­liai bū­da­vo nu­bal­no­ti nuo dvi­ra­čio.

Ki­ta ver­tus, man tai ne­bu­vo vi­siš­kai sve­ ti­ma. Paaug­lys­tė­je pra­dė­jau dirb­ti mo­de­ liu, da­ly­vau­da­vau įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, ne kar­tą esu ta­pu­si mer­gai­čių mis kon­kur­ sų ko­mi­si­jos na­re. Da­ly­vau­ti kon­kur­se „Mis Lie­tu­va“ man pa­si­ūlė agen­tū­ros va­do­vė. Į

22

kon­kur­są ėjau lai­mė­ti Mis ele­gan­ci­jos ti­tu­lo.

Tiek ma­no ma­ma, tiek mo­čiu­tė – la­bai ele­gan­tiš­kos. Man šis ti­tu­las tik bū­tų pat­vir­ti­ nęs tai, ką man šios mo­te­rys da­vė gy­ve­ni­me.

At­si­me­nu kon­kur­so iš­va­ka­res, kai man ruo­šian­tis nak­tį su ma­ma pri­sė­do­me ant lo­ vos kraš­to ir aš ėmiau skirs­ty­ti ti­tu­lus kon­kur­ so da­ly­vėms – įsi­vaiz­da­vau, ku­riai mer­gi­nai koks ap­do­va­no­ji­mas tu­rė­tų ati­tek­ti. Skirs­ty­ da­ma sup­ra­tau, kad man nie­ko ne­li­ko. Ži­no­jau, kad iš kon­kur­so ga­liu grįž­ti be jo­kio ti­tu­lo, ta­čiau man tai ne­bū­tų ta­pę gy­ ve­ni­mo trau­ma.

– Ar duk­rą iš­leis­tu­mė­te į gro­žio kon­ kur­są?

– Ma­ma ir se­ne­liai la­bai sten­gė­si ma­ne la­vin­ti, ska­ti­no lan­ky­ti įvai­rius bū­re­lius, do­ mė­tis įvai­ria veik­la. Kai tu­rė­siu sa­vo vai­kų, man bus svar­bu ug­dy­ti jų vi­di­nį pa­sau­lį.

No­riu, kad pir­miau­sia jie jaus­tų­si lai­min­gi. Šiais lai­kais daug sėk­mės ly­di­mų žmo­ nių nė­ra lai­min­gi. Man svar­bu, kad atei­ty­ je ma­no vai­kai su­vok­tų, jog lai­mė sly­pi ne išo­rė­je, tur­tuo­se, kad tai – vi­di­nė bū­se­na, ku­rią rei­kia ug­dy­tis pa­čiam. Sa­vo vai­kams dieg­siu pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­go­mis, lai­mės jaus­mą, drą­są sa­ve iš­reikš­ti. Tik­rai ne­ban­ dy­siu jų nuk­reip­ti prieš jų va­lią. Jei aš bu­ vau „mi­sė“, ne­reiš­kia, kad ma­no mer­gai­tė tu­rė­tų bū­ti ma­žo­ji „mi­sė“. (Šyp­so­si.)

– Ar po kon­kur­so jū­sų gy­ve­ni­me kas nors pa­si­kei­tė? At­si­ra­do dau­giau dė­me­sio, pa­si­ūly­mų?

O.Po­lo­ma­ren­ko nuotr.

RU­GI­LĖ ERE­MI­NAI­TĖ

„Tai, kaip mes viską darėme, taip nevestuviška!“ – dėl svarbiausios savo gyvenimo šventės su vyru Andriumi vis dar džiaugiasi Gritė.

– Bu­vo to­kia ban­ga. La­bai džiau­giuo­si, kad su tuo su­sit­var­kiau. Kon­kur­suo­se mer­gi­ nos da­ly­vau­ja siek­da­mos įvai­rių tiks­lų: no­ri lai­mė­ti, iš­gar­sė­ti ar­ba slap­ta vi­lia­si su­si­ras­ti vy­rą. Aš ne­tu­rė­jau to­kių už­mo­jų – man bu­vo įdo­mu da­ly­vau­ti. Ir pa­si­se­kė – lai­mė­jau Mis Lie­tu­vos ir Mis pub­li­kos ti­tu­lus.

Ne pas­lap­tis, kad me­tus kon­kur­so lai­mė­ to­jai ten­ka da­ly­vau­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se.

Praė­jus me­tams sten­giau­si lan­ky­tis tik to­ kiuo­se ren­gi­niuo­se, ku­rie ma­ne tik­rai do­mi­ na. Man juo­kin­ga, kai žur­na­lų pus­la­piuo­se ma­tau tuos pa­čius žmo­nes, – jie da­ly­vau­ja ir ba­te­lių, ir vai­kiš­kų kny­ge­lių pris­ta­ty­muo­se.

– Ta­čiau ir praė­jus ku­riam lai­kui neat­si­sa­kė­te lab­da­rin­gos veik­los.

– Tai – ne prie­vo­lė. Kai grį­žau iš kon­kur­ so Ki­ni­jo­je, uni­ver­si­te­te man bu­vo pa­si­ūly­ta lan­ky­ti re­to­ri­kos pas­kai­tas, pa­si­kon­sul­tuo­ti su dės­ty­to­ja. Taip su­si­pa­ži­nau su psic­ho­te­ra­ peu­te Ais­te Dir­žy­te. Ji pa­si­ūlė dirb­ti Va­dy­bos ir psic­ho­lo­gi­jos ins­ti­tu­te. Čia skai­čiau so­cia­ li­nio ti­po jau­no­jo vi­suo­me­ni­nin­ko pas­kai­tas gim­na­zi­jų mo­ki­niams, vai­kams. Ais­tė man lei­do pa­čiai kur­ti prog­ra­mą, imp­ro­vi­zuo­ti.

Vai­kys­tė­je sva­jo­jau ap­lan­ky­ti vi­sus žmo­ nes, ku­rie yra nusk­riaus­ti, – toks ma­no bū­das.

Jei žmo­gus man pa­sa­ko tu­rin­tis prob­le­mą, la­bai iš­gy­ve­nu. Daž­nai va­ka­rais jau­čiuo­si iš­ se­ku­si, nes su­si­ren­ku vi­sas žmo­nių emo­ci­ jas. Kai pra­dė­jau so­cia­li­nę veik­lą su vai­kais, ren­giau ke­lio­nes į San­ta­riš­kių kli­ni­kų vai­kų on­ko­lo­gi­nių li­gų sky­rių, neiš­ne­šio­tų vai­kų, sut­ri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mus, vai­ kų die­nos cent­rus, se­ne­lių glo­bos na­mus ir pan. Į vi­sa tai įsit­rau­kė ir ma­no auk­lė­ti­niai.

Bu­vo neap­sa­ko­mai ge­ra, kai ma­žos mer­gai­ tės atei­da­vo pas ma­ne ir klaus­da­vo, ką ga­lė­ tų pa­da­ry­ti dėl ki­tų vai­kų, se­ne­lių, gy­vū­nų...

Ma­ne veik­ti įk­vė­pė vai­kai. Sa­vo veik­ lą tę­siu ir šian­dien – tai vi­siš­kai ne­su­si­ję su kon­kur­su.

– Kaip at­si­ti­ko, kad vis dėl­to dir­ba­te gro­žio sri­ty­je, įk­ūrė­te vi­za­žo aka­de­mi­ją?

– Dar stu­di­juo­da­ma tei­sę kaip lais­vo­ ji klau­sy­to­ja Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je lan­kiau Dai­vos Op­riš­ko gri­mo pas­kai­tas.

Ma­ne teat­ro ir fil­ma­vi­mų gri­mas vi­sa­da do­mi­no – lan­kiau įvai­rias vi­za­žo mo­kyk­las.

Prieš me­tus į Lie­tu­vą iš Pa­ry­žiaus at­vy­ko SLA ma­kia­žo aka­de­mi­jos įk­ūrė­jas. Po mo­ky­ mų, ku­riuo­se da­ly­va­vau, pa­si­tei­ra­vau jo, ar bū­tų ga­li­my­bė tęs­ti moks­lus Pran­cū­zi­jo­je.

23

E.Jaramino nuotr.

vakar ir šiandien

Gritę mylimasis labiausiai sužavėjo savo žaismingumu ir vyriškumu − tokius bruožus turėjo ir jos mylimas senelis.

Ga­vu­si tei­gia­mą at­sa­ky­mą net­ru­kus va­sa­rai iš­vy­kau į Pa­ry­žių. Vi­zi­to me­tu ga­vau pa­si­ūly­ mą dirb­ti Pran­cū­zi­jo­je kaip vi­za­žo mo­ky­to­ja ar­ba to­kią aka­de­mi­ją įkur­ti Lie­tu­vo­je. Po il­gų svars­ty­mų pa­si­rin­ko­me pas­ta­rą­jį va­rian­tą.

Tai veik­la, ku­rio­je sa­ve įsi­vaiz­da­vau vi­są lai­ką. Vi­sa­da ži­no­jau, kad dės­ty­siu ar­ba mo­ ky­siu žmo­nes. Kai A.Dir­žy­tė pak­vie­tė dės­ty­ti ins­ti­tu­te, ji ir­gi tai da­rė in­tui­ty­viai – no­rė­ jo ma­ne nuk­reip­ti tei­sin­gu ke­liu.

Aiš­ku, dės­ty­mas ati­ma daug jė­gų, juk rei­ kia tei­sin­gai per­teik­ti dės­to­mą me­džia­gą, su­kon­cent­ruo­ti dė­me­sį į kiek­vie­ną mo­ki­nį, ži­no­ti, kaip išaiš­kin­ti ne­sup­ran­tan­čiam. Bet nie­ko nė­ra džiu­giau, kai žmo­nės su­pran­ta, ką pa­sa­ko­ji, ir išei­na ko nors iš­mo­kę.

– Bu­vo­te įk­ūru­si ir sa­vo es­te­ti­kos mo­kyk­lė­lę.

– Tai bu­vo tuo pat me­tu, kai dės­čiau Va­dy­bos ir psic­ho­lo­gi­jos ins­ti­tu­te. Tai ir­gi bu­vo ban­dy­mas – džiau­giuo­si, kad tu­riu jė­gų ne­sus­to­ti ir ban­dy­ti. Man vi­sa­da no­ rė­jo­si dirb­ti taip, kad ga­lė­čiau su­bur­ti pro­ fe­sio­na­lų ko­man­dą ir gy­ven­ti kū­ry­bi­nia­me pro­ce­se. Es­te­ti­kos mo­kyk­la gy­va­vo me­tus – sun­kiai se­kė­si de­rin­ti du dar­bus. Bu­vau ne­pa­ty­ru­si, ne­tu­rė­jau vers­lo įg­ūd­žių, ta­čiau vi­sa tai pa­lei­dau nes­kaus­min­gai.

– Iš kur drą­sa eiti be bai­mės per gy­ve­ni­mą ir priim­ti to­kius iš­šū­kius?

– Kar­tais į gal­vą šau­na pui­kių idė­jų – imi jas ir įgy­ven­di­ni. Neį­si­vaiz­duo­ju sa­vęs kam nors sta­bi­liai dir­ban­čios nuo ry­to iki va­ka­ro. Man pa­tin­ka kū­ry­bos pro­ce­sas.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­sis­kun­džiu sa­vo ant­ ra­jai pu­sei, kad trūks­ta mie­go, kad įsi­vy­ ra­vo chao­sas. Ta­čiau man pa­tin­ka vi­sas šis pro­ce­sas: kad esu at­sa­kin­ga už vis­ką, kad die­ną nak­tį dir­bu. Bet vė­liau pa­ma­ tau sa­vo kū­ry­bos vai­sius, ir tai nuos­ta­bu.

– Ar ski­ria­te lai­ko tik sau?

24

– Man rei­kia lai­ko per­sik­rau­ti. Juk ir taip ma­no dar­bas tarp žmo­nių. Nie­ka­da ne­ga­liu bū­ti blo­gos nuo­tai­kos, sut­ri­ku­si ar suir­zu­si. Sa­vo veik­lai ati­duo­du daug emo­ ci­jų, ši­lu­mos ir ži­nių, tad kar­tais pa­si­jun­tu iš­se­ku­si. To­kio­mis aki­mir­ko­mis la­biau­siai mė­gau­juo­si bu­vi­mu ty­lo­je. Tai vi­siš­ka pra­ ban­ga ir gė­ris leis­ti sau pa­bū­ti su sa­vo min­ ti­mis, vis­ką ap­mąs­ty­ti, pail­sė­ti. Ta­čiau jo­kiu bū­du ne­no­riu įžeis­ti sa­vo ant­ro­sios pu­sės – mums la­bai ge­ra dvie­se, ge­ra tie­siog kar­ tu pas­kai­ty­ti kny­gas ar už­siim­ti ki­ta veik­la.

Vos tik iš­li­pu­si iš auto­mo­bi­lio pa­ma­čiau prie var­tų sto­vin­tį And­rių. Iš­kart pa­jutau ener­gi­jos pli­ūps­nį, tren­kė žai­bas – tai bu­vo abi­pu­sis jaus­mas.

G.Ma­ruš­ke­vi­či­ūtė-Ta­mo­ši­ūnė – Kaip su­si­ti­ko­te su sa­vo vy­ru?

– Su­si­ti­ko­me tuo me­tu, kai prieš dve­jus me­tus bu­vau pak­vies­ta kur­ti įvaiz­džio vie­ nai fo­to­se­si­jai. Nes­pė­jau mo­de­lio pa­da­žy­ti tam skir­to­je vie­to­je, tad bu­vau pak­vies­ ta vyk­ti kar­tu į fo­to­se­si­jos vie­tą. At­vy­ko­ me pas ko­man­dai pa­žįs­ta­mą vai­ki­ną – jis gy­ve­no jau­kiuo­se na­muo­se, ku­rie kaip tik ti­ko fo­to­se­si­jai. Vos tik iš­li­pu­si iš auto­mo­ bi­lio pa­ma­čiau prie var­tų sto­vin­tį And­rių.

Iš­kart pa­ju­tau ener­gi­jos pli­ūps­nį, tren­kė žai­bas – tai bu­vo abi­pu­sis jaus­mas.

– Grei­tai pa­ju­to­te, kad tai jū­sų gy­ve­ ni­mo žmo­gus?

– Abu bu­vo­me ne­se­niai iš­sis­ky­rę su sa­vo ant­ro­sio­mis pu­sė­mis. Ma­niau, kad dar ne lai­kas nau­jiems jaus­mams. Vis­kas įvy­ko la­ bai grei­tai, ta­čiau bu­vo bai­su – ar tai tik­ra?

Nuo­lat įsi­jung­da­vo pro­to bal­sas.

Pui­kiai pa­me­nu, kai man įėjus į kam­ ba­rį jis pa­ka­bi­no ma­no pal­tą ir, kol gri­ ma­vau mer­gi­ną, bu­vo ša­lia, jau­čiau, kaip

ma­ne ste­bi. O man dre­bė­jo ran­kos. (Šyp­ so­si.) Jis vi­sai nek­rei­pė dė­me­sio į jo na­ muo­se vyks­tan­čią fo­to­se­si­ją, bet li­ko su ma­ni­mi ger­ti ar­ba­tos. Pa­me­nu, tiek daug dis­ku­ta­vo­me, kad net ne­pa­lie­čiau ar­ba­ tos. Tai jam ta­po pre­teks­tu pa­kvies­ti ar­ba­ tos ir ki­tą­kart. Tie­sa, aš at­si­sa­kiau. Kaip ir at­me­čiau ant­rą­jį kvie­ti­mą į kon­cer­tą. Bet gal ge­rai, kad pa­sis­py­rio­jau? (Juo­kia­si.)

– Kuo vy­ras jus la­biau­siai už­bū­rė?

– Jis – ne­pa­tai­so­mas op­ti­mis­tas. Dėl to la­bai džiau­giuo­si, nes il­gą lai­ką ma­ne su­po rea­lis­tai ir pe­si­mis­tai, o aš juk esu ta, ku­ri įsiur­bia vi­sų emo­ci­jas. Bet jei ša­lia ma­nęs yra žmo­gus, ku­ris įk­ve­pia, pa­ky­lė­ja, da­li­ na­si gy­ve­ni­mo džiaugs­mu, yra spon­ta­niš­ kas kaip ir aš, ma­ne tai vei­kia.

And­rius la­bai at­sa­kin­gas, be to, yra Lie­ tu­vių skau­tų są­jun­gos ta­ry­bos na­rys, „Vil­ niaus pi­lies tun­to“ skau­tas vy­tis – ma­ne su­ža­vė­jo jo vy­riš­ku­mas. Jis taip pat la­bai veik­lus – ne iš tų jau­nų vy­rų, ku­rių gy­ve­ ni­mas ap­si­ri­bo­ja dar­bu ir vie­nu po­mė­giu.

Jis taip pat lin­kęs pa­dė­ti ki­tiems.

– O jo ne­bau­gi­no vie­šu­mas, ap­lin­ ki­nių dė­me­sys?

– Tam tik­rą lai­ką mes sa­vo­tiš­kai slaps­ tė­mės. Eida­mi mies­te ne­su­si­kib­da­vo­me už ran­kų. Bet vie­ną die­ną And­rius ma­nęs pa­ klau­sė: „Gri­te, kas yra svar­biau: žmo­nės, nuo ku­riu slaps­to­mės, ar mū­sų mei­lė?“ Pa­gal­vo­jau, kad mū­sų san­ty­kiai man šim­ tą­kart svar­bes­ni. Ko­dėl tuo mo­men­tu, ku­ ris yra pats gra­žiau­sias ir ro­man­tiš­kiau­sias, tu­rė­tu­me bi­jo­ti eiti gat­ve ir pa­si­bu­čiuo­ti?

O And­rius la­bai žais­min­gas! Mums tik­rai ne­bai­su einant gat­ve pra­dė­ti šok­ti ar krės­ti ki­to­kias kvai­lys­tes – dėl to esu la­bai lai­min­ga.

– Kai su­si­pa­ži­no­te, grei­tai ap­si­gy­ ve­no­te kar­tu. Ar bui­tis ne­ge­si­na žais­ min­gu­mo?

2015 08 04

– Vi­siš­kai ne. Jei­gu su And­ riu­mi nusp­ren­džia­me tvar­ ky­tis, jis ne iš tų vy­rų, ku­rie iš­ne­ša šiukš­les ir pa­sa­ko „iki“.

Ma­ne la­biau­siai ža­vi, kad jis pa­na­šus į ma­no se­ne­lį: darbš­ tus, ener­gin­gas, veik­lus, ne­ga­ li pa­lik­ti ko nors, kas ne­baig­ta.

Tad tvar­ky­d a­mie­s i la­bai grei­tai iš­si­da­li­na­me dar­bus, vis­k ą da­r o­m e su mu­z i­k a.

Kar­tais tvar­ky­da­mie­si su­si­ mu­ša­me už­pa­ka­liais, pa­si­bu­ čiuo­ja­me ir to­liau kim­ba­me į dar­bus. (Juo­kia­si.)

Ly­giai taip pat ir ku­riant vers­lą. Ga­lė­jo­me su­si­pyk­ti tris tūks­tan­čius kar­tų, trenk­ti du­ ri­mis ir išei­ti. Ta­čiau kur­da­mi SLA aka­de­mi­ją ne­su­si­py­ko­me nė kar­to. Po ašt­rių dis­ku­si­jų tik nu­si­šyp­so­da­vo­me vie­nas ki­tam ir pa­si­bu­čiuo­da­vo­me.

– Ne­se­niai atš­ven­tė­te ves­tu­ves. Ir jos bu­vo šiek tiek ne­ti­kė­tos...

– Va­sa­rio mė­ne­sį šiek tiek il­ges­nį lai­ką sta­ža­vau­si Pa­ry­ žiu­je, tad bu­vo­me iš­siil­gę vie­ nas ki­to. Kai grį­žau na­mo, bu­vo sek­ma­die­nis – ta­da And­rius man ir pa­si­pir­šo. Ži­no­jau, kad tai įvyks net­ru­kus, nes daug kar­tų bu­vo­me kal­bė­ję apie šei­ mą ir vai­kus – juk tai to­les­nis svei­kų san­ty­kių eta­pas.

Ta­čiau tą sek­ma­die­nį man tai bu­vo staig­me­na. Iš­kart po to pa­ni­ro­me į aka­de­mi­jos ati­ da­ry­mo dar­bus – dir­bo­me die­ ną nak­tį. Jos du­ris tu­rė­jo­me at­ver­ti ko­vą.

Iki ba­lan­džio pra­džios dėl ves­tu­vių dar nie­ko ne­bu­vo­me pa­da­rę ar su­ta­rę. Ir tik prieš Ve­ly­kas nuė­jo­me į baž­ny­čią, iš­si­rin­ko­me da­tą, už­si­sa­kė­me žie­dus pas ju­ve­ly­rą, taip pat iš­ si­rin­kau suk­ne­lę.

Tai, kaip mes vis­ką da­rė­ me, taip ne­ves­tu­viš­ka! Ta­čiau džiau­giuo­si, kad gra­žias ves­ tu­ves pa­vy­ko su­reng­ti vos per pu­sant­ro mė­ne­sio. Svar­biau­sia

ne­su­si­reikš­min­ti, kaip mėgs­ta dau­ge­lis nuo­ta­kų.

Vis­ką pla­na­vo­me žais­min­ gai – po dar­bo su­si­ti­kę ap­tar­ da­vo­me ir pa­sis­kirs­ty­da­vo­me dar­bus. Daug ką da­rė­me la­bai spon­ta­niš­kai, net nes­pė­jo­me su­da­ly­vau­ti pa­tie­ka­lų ir tor­to de­gus­ta­ci­jo­je. O su de­ko­ra­to­re su­si­ti­ko­me li­kus vos trims die­ noms iki ves­tu­vių. Ta­čiau vis­ kas pra­no­ko mū­sų lū­kes­čius.

Be­je, la­bai no­rė­jo­me, kad mū­sų šven­tė­je da­ly­vau­tų tik bran­giau­si žmo­nės. Ne­tu­rė­jo­me tiks­lo pa­si­ro­dy­ti ar pa­si­pui­kuo­ ti. Ce­re­mo­ni­ja baž­ny­čio­je mums – la­bai in­ty­mus da­ly­kas.

Iš­va­ka­rė­se bu­vo­me ap­sis­to­ ję vieš­bu­ty­je, kar­tu ruo­šė­mės.

Pa­me­nu, pa­va­ka­rie­nia­vo­me, at­si­gu­lė­me į lo­vą ir pers­kai­tė­ me sa­vo prie­sai­kas. Ry­te taip pat klau­sy­da­mie­si mu­zi­kos į baž­ny­čią iš­si­ruo­šė­me kar­tu.

Tik įsė­du­si į auto­mo­bi­lį pa­ ju­tau, kad ėmiau sun­kiai kvė­ puo­ti, pra­dė­jo dau­žy­tis šir­dis – jau­čiau tik­rą pa­ky­lė­ji­mą.

Pri­si­me­nu tą mo­men­tą, kai su tė­vu įžen­giau į baž­ny­čią ir vi­si ar­ti­miau­si žmo­nės ver­kė...

Tai bu­vo ma­giš­ka.

– Su­si­gy­ve­no­te su min­ ti­mi, kad jau esa­te žmo­na?

– Praė­jo mė­nuo nuo mū­sų ves­tu­vių, kaip tik ta pro­ga iš­si­ ruo­šė­me va­ka­rie­nės – ro­man­ tiš­kos va­ka­rie­nės mums la­bai pa­tin­ka. Ap­ta­rė­me praė­ju­sį mė­ne­sį ir nusp­ren­dė­me, kad tik­rai nie­kas ne­pa­si­kei­tė. O jei ir pa­si­kei­tė, tai tik į ge­rą­ją pu­sę.

Po ce­re­mo­ni­jos baž­ny­čio­je ir mo­ky­mų, ku­riuos tu­ri lan­ ky­ti vi­si be­si­ren­gian­tys tuok­ tis, pra­dė­jo­me vie­nas į ki­tą ži­ūrė­ti ki­taip. Po­ra nė­ra tik drau­gas ar drau­gė – nei­šei­ si tren­kęs du­ri­mis, bet pa­da­ ry­si vis­ką, kad lik­tum. Da­bar mes esa­me ma­giš­kai pa­ky­lė­ ti. Ti­ki­mės, kad šį jaus­mą iš­ lai­ky­si­me ir atei­ty­je.

„Fotomisija.lt“ nuotr.

karamelė

Raginimas sportuoti baigėsi Vietoj sostinės Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų – raumeningas sportininko kūnas. Taip netikėtoje, tačiau daug diskusijų sukėlusioje fotosesijoje įsiamžino daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos ir pasaulio kultūrizmo čempionatų nugalėtojas bei prizininkas Dainius Barzinskas (42 m.).

IND­RĖ GREI­ZAI­TĖ

V

ie­ną sa­vait­ga­lio die­ną spor­to klu­ bo „The Musc­le Ma­kers“ sa­vi­ nin­kui Man­tui Ka­ra­le­vi­čiui ki­lo idė­ja pa­da­ry­ti gra­žių nuot­rau­kų, ku­rių mo­de­liu tap­tų Dai­nius. Juk kas ge­riau

26

tik­tų, jei ne to­kį gra­žų kū­ną tu­rin­tis vy­ras!

Tad nie­ko ne­lau­kdamas jis su­si­sie­kė su spor­ ti­nin­ku, ir jau ki­tą die­ną kul­tū­ris­tas po­za­vo fo­tog­ra­fui. Anot D.Bar­zins­ko, Lie­tu­vą gar­si­ na spor­ti­nin­kai, o štai ko nors pa­na­šaus į jų skulp­tū­ras ar spor­ti­nin­kų alė­ją nė­ra. „Fo­to­se­si­ja tu­rė­jo įvyk­ti kuo grei­čiau, kol

nė­ra jo­kių drau­di­mų. O sa­vait­ga­lį pa­si­rin­ ko­me tam, kad bū­tų kuo ma­žiau žmo­nių.

Taip no­rė­jo­me prit­rauk­ti jau­ni­mą spor­ tuo­ti. Šis til­tas pui­kiai tin­ka to­kiems vaiz­ dams! Juk ša­lia Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, yra Olim­pie­čių gat­vė, tai ko­dėl ne­ga­lė­tų bū­ti olim­pie­čių til­to? Bū­tų sma­gu, jei ant til­to ka­da nors at­si­ras­tų spor­ti­nin­ kų skulp­tū­ros, ta­čiau, ži­no­ma, vis­kas re­ mia­si į pi­ni­gus“, – pa­sa­ko­jo D.Bar­zins­kas.

Vos už­li­pus ant pos­ta­men­to, idė­jos su­ma­ ny­to­jai pas­te­bė­jo pro ša­lį va­žiuo­jan­tį po­li­ci­ jos eki­pa­žą, vė­liau bu­vo ir ant­ras, ku­ris vis dėl­to sus­to­jo. Po­li­ci­nin­kai pap­ra­šė nu­lip­ti.

Ta­čiau po trum­pos dis­ku­si­jos vi­si vy­rai su­ sid­rau­ga­vo, ra­do bend­rų te­mų apie spor­tą. „Mes juk ne­no­rė­jo­me taip rek­la­muo­tis, ta­čiau išė­jo di­de­lė sen­sa­ci­ja. Tik­riau­siai kas

2015 08 04

Dainius Barzinskas įsiamžino ant Vilniaus Žaliojo tilto.

policijos vizitu nors ne­pag­rįs­tai pa­ma­nė, kad su­si­ruo­šė­ me ty­čio­tis iš anks­čiau sto­vė­ju­sių so­vie­ti­ nių skulp­tū­rų, pa­si­pik­ti­no ir pas­kam­bi­no.

Su­va­žia­vo po­li­ci­ja, žur­na­lis­tai. Mes pra­ dė­jo­me aiš­kin­tis, kad ne­pa­žei­dė­me jo­kių įs­ta­ty­mų, ir ga­lų ga­le... su­sid­rau­ga­vo­me!

Skulp­tū­ros gal­būt bu­vo ver­tin­gos kaip me­no kū­ri­niai ir tu­rė­jo sto­vė­ti mu­zie­ju­je. Bet ar jų rei­kė­jo ant Ža­lio­jo til­to? Ne­ma­nau.

D.Barzinskas Vie­nas po­li­ci­nin­kų mėgs­ta spor­tuo­ti, tu­ri vai­kų, ku­riuos pra­ti­na tai da­ry­ti – idė­ja jiems pa­si­ro­dė la­bai ori­gi­na­li. Po­li­ci­nin­kai

2015 08 04

šau­nuo­liai, ne­ga­na to, bu­vo gau­tas lei­di­ mas pen­kioms mi­nu­tėms tęs­ti fo­to­se­si­ją!“ – ge­rų žo­džių po­li­ci­jai ne­gai­lė­jo Dai­nius.

Tie­sa, pri­si­mi­nė, kad, už­li­pęs ant Ža­ lio­jo til­to, no­rė­jo at­vaiz­duo­ti nors vie­ną skulp­tū­rą, bet nep­ri­si­mi­nė, kaip jos at­ro­dė. „Kal­ba­me apie is­to­ri­nę ver­tę, is­to­ri­nius da­ly­kus, bet kiek mums ta ver­tė svar­bi, dis­ku­tuo­ti­nas klau­si­mas. Kiek­vie­ną die­ ną ma­žiau­siai pen­kio­li­ka me­tų va­žiuo­ju per til­tą, o net ne­ži­nau, ką tos skulp­tū­ros vaiz­da­vo! Va­di­na­si, jos ne­tu­rė­jo jo­kios įta­ kos. Pak­laus­ki­te šim­to žmo­nių, ar jie tiks­ liai at­si­me­na, kaip jos at­ro­do? Skulp­tū­ros gal­būt bu­vo ver­tin­gos kaip me­no kū­ri­niai ir tu­rė­jo sto­vė­ti mu­zie­ju­je. Bet ar jų rei­kė­jo ant Ža­lio­jo til­to? Ne­ma­nau. Gė­lių va­zo­nai, ku­rie da­bar pas­ta­ty­ti vie­toj skulp­tū­rų, gal ir

nė­ra išei­tis, ta­čiau lai­kui bė­gant vi­sa Lie­tu­ va tik­rai su­gal­vos, ką pas­ta­ty­ti ne tik puoš­ naus, bet ir įsi­min­ti­no“, – sa­kė Dai­nius.

27

karamelė

Varnos sparno antakiams – NE Dubajuje įsikūręs makiažo meistras Aurimas Juodiškis (34 m.) nuolat graibstomas pasaulinio garso mados namų ir agentūrų. Jo darbas įtinka ir Jungtinių Arabų Emyratų šeichų šeimos atstovėms. Į gimtinę sugrįžęs vyras Lietuvos grožio specialistus mokė naujausių makiažo tendencijų ir technikos.

IVE­TA SKLIU­TAI­TĖ

M 28

u­sul­mo­niš­ka­me kraš­te vi­za­ žis­tas gy­ve­na ir sa­ve at­ran­da jau ket­ve­rius me­tus.

A.Juo­diš­kis ku­ria ma­

kia­žą mo­de­liams, po­zuo­jan­tiems žur­na­lų vir­še­liams, ka­ta­lo­gams, da­ly­vau­jan­tiems įvai­rio­se ma­dos sa­vai­tė­se, ma­dos na­mų nau­jų ko­lek­ci­jų pris­ta­ty­muo­se. Jį daž­nai kvie­čia ir pa­sig­ra­žin­ti no­rin­čios Du­ba­jaus eli­to ats­to­vės.

Vy­ro tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je dar dau­ge­lis ma­ no, kad Du­ba­ju­je ka­ra­liau­ja vien mu­sul­mo­ niš­ka ma­da. Ta­čiau šia­me mies­te ma­da yra la­bai aukš­to pa­sau­li­nio ly­gio. „Du­ba­ju­je pro­fe­sio­na­lias fo­to­se­si­jas ren­ gia gar­siau­sios dra­bu­žių ir pa­puo­ša­lų kom­ pa­ni­jos, čia lei­džia­ma daug spau­dos ang­lų kal­ba, ku­ri pa­sie­kia dau­ge­lį pa­sau­lio ša­lių“, – sa­kė A.Juo­diš­kis.

Vi­za­žis­tas nes­lė­pė, kad ge­ro­kai di­des­nis nei Lie­tu­vo­je už­dar­bis ne­bu­vo vie­nin­te­lė prie­žas­tis, dėl ku­rios jis at­si­dū­rė ir li­gi šiol gy­ve­na Du­ba­ju­je. Tė­vy­nė­je jam trū­ko ga­ li­my­bių iš­reikš­ti sa­ve, įtemp­to dar­bų gra­ fi­ko ir pers­pek­ty­vų.

Iš­vy­kęs į Jung­ti­nius Ara­bų Emy­ra­tus lie­tu­vis vi­za­žis­tas su­lau­kia už­sa­ky­mų ir

2015 08 04

bet ir dai­ni­nin­kei Ele­nai Pui­do­kai­tei-At­lan­ tai, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jai Lau­rai Imb­ra­ sie­nei, ti­tu­luo­tai gra­žuo­lei As­tai Mu­ra­ly­tei.

A.Juo­diš­kis ypač daug kal­bė­jo apie nuo­ ta­kos ma­kia­žą. Jį kur­da­mas pab­rė­žė, kad šiuo me­tu vi­sa­me pa­sau­ly­je vy­rau­ja gai­ vus, švie­sus, skais­tus ves­tu­vi­nis ma­kia­žas.

Jo ne­rei­kė­tų pai­nio­ti su ma­dos šou ar va­ ka­ri­niu ma­kia­žu, kai įp­ras­tai nau­do­ja­mos tam­sios ar la­bai ryš­kios spal­vos.

Lie­tu­vo­je dau­gy­bė švie­sios odos ir plau­kų lie­tu­vai­čių, ku­rių an­ta­kių tam­su­mas nė kiek ne­sis­ki­ria nuo tam­saus gy­mio ara­bių. Esu gir­dė­jęs, kad po to­kiais an­ta­kiais sle­pia­mos psic­ho­lo­gi­nės prob­le­mos.

Aurimas Juodiškis makiažą kūrė dainininkei Elenai Puidokaitei-Atlantai... ... televizijos laidų vedėjai Laurai Imbrasienei...

A.Juo­diš­kis

iš ki­tų ša­lių. Prieš po­rą me­tų Niu­jor­ke jis rek­la­mi­nei fo­to­se­si­jai kū­rė ma­kia­žą to­kiai Ho­li­vu­do žvaigž­dei kaip Gwy­neth Palt­row. Į Lie­tu­vą ke­lioms die­noms A.Juo­diš­kis at­vy­ko ži­no­mos ma­kia­žo meist­rės Jo­lan­ tos Sar­gau­ty­tės ini­cia­ty­va.

Vil­niu­je ir Kau­ne suor­ga­ni­zuo­ti ren­ gi­niai, ku­riuo­se ži­no­mas vi­za­žo meist­ras mo­kė ma­kia­žo pas­lap­čių, su­do­mi­no bū­rį vi­za­žis­tų, fo­to­se­si­jų ren­gė­jų.

A.Juo­diš­kis ves­tu­vi­nį ma­kia­žą ir sti­lių kū­rė ne tik pro­fe­sio­na­liems mo­de­liams,

2015 08 04

... tituluotai gražuolei Astai Muralytei.

P.Man­tau­to ir R.And­re nuotr.

Aurimas Juodiškis priekaištavo dėl daugelio vizažistų naudojamų nekokybiškų priemonių, ant klientų veidų kraunamo itin storo kreminės pudros ir skaistalų sluoksnio, akių apvadų kone iki smilkinių ir smarkiai išryškintų antakių.

„Nuo­tai­kos tu­rė­tų veng­ti ryš­kaus juo­do akių ap­va­do ir per­ne­lyg ryš­kių spal­vų lū­pų da­žų, itin tam­sios kre­mi­nės pud­ros“, – ti­ ki­no A.Juo­diš­kis.

Iš Du­ba­jaus at­vy­kęs meist­ras ne­gai­lė­jo pas­ta­bų ir šiuo me­tu po­pu­lia­raus lie­tu­viš­ ko ma­kia­žo ten­den­ci­joms. „At­ro­do, kad Lie­tu­vo­je ma­kia­žą ga­li da­ry­ti kas tik no­ri. Daž­nai ma­kia­žo pa­ slap­čių mo­ko­ma­si tie­siog iš in­ter­ne­to, jis ko­ne vi­soms da­ro­mas pa­gal vie­ną šab­lo­ ną. Ma­kia­žas tu­ri pab­rėž­ti žmo­gaus in­di­ vi­dua­lu­mą, iš­ryš­kin­ti jo bruo­žus, pas­lėp­ti trū­ku­mus, o ne vi­sus pa­vers­ti klo­nais“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tas.

A.Juo­diš­kis prie­kaiš­ta­vo dėl dau­ge­lio vi­ za­žis­tų nau­do­ja­mų ne­ko­ky­biš­kų prie­mo­nių, ant klien­tų vei­dų krau­na­mo itin sto­ro kre­mi­ nės pud­ros ir skais­ta­lų sluoks­nio, akių ap­va­ dų ko­ne iki smil­ki­nių ir smar­kiai iš­ryš­kin­tų an­ta­kių, ku­rių for­ma pri­me­na var­nos spar­ną. „Lie­tu­vo­je dau­gy­bė švie­sios odos ir plau­ kų lie­tu­vai­čių, ku­rių an­ta­kių tam­su­mas nė kiek ne­sis­ki­ria nuo tam­saus gy­mio ara­bų mer­gi­nų. Jau ne­kal­bu apie jų for­mą. Esu gir­dė­jęs, kad po to­kiais an­ta­kiais sle­pia­ mos psic­ho­lo­gi­nės prob­le­mos. Ne­jau­gi tiek daug mer­gi­nų ir mo­te­rų Lie­tu­vo­je tu­ri to­ kių prob­le­mų?“ – klau­sė vi­za­žis­tas.

A.Juo­diš­kis pas­te­bė­jo ir tai, kad gat­vė­ se net­rūks­ta dai­lio­sios ly­ties ats­to­vių, pri­ siau­gi­nu­sių plau­kus, blaks­tie­nas, na­gus.

Jo tei­gi­mu, tai tin­ka tam tik­ro­mis pro­go­ mis, bet ne kas­die­nai.

29

ke­lio­nės

Lietuvę nustebino itin tvarkingos ir švarios miesto gatvės.

Moterys Krasnodare spėjo ir pasilinksminti smagiame vakarėlyje.

Veiklių moterų būrys – ant gražaus restorano stogo terasos.

Kras­no­da­re – nuo pra­ban­gių Ilgajam savaitgaliui į Pietų Rusijos miestą Krasnodarą su būriu veiklių moterų iš įvairių šalių nuvykusi verslininkė Irena Marozienė (56 m.) čia spėjo viską: ir apžiūrėti lankytinas vietas, ir pasimėgauti restoranų svetingumu, ir nusiaubti miesto turgų.

LAU­RA BUL­VY­DĖ

I 30

re­na nes­le­pia – ke­lio­nė­je bu­vo vis­ko: ir tur­ge­lių, ir baž­ny­čių, ir par­duo­tu­ vių. To­li­ma­ja­me Kras­no­da­re į su­si­ti­ ki­mą su­si­rin­ko bū­rys veik­lių mo­te­rų iš

įvai­rių ša­lių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Švei­ca­ri­jos, Ru­si­jos, Is­pa­ni­jos. Kar­tą per me­tus be­sis­ten­ gian­ti su­si­rink­ti drau­gi­ja šį­kart pa­si­rin­ko šį Ru­si­jos mies­tą ir nė aki­mir­kos ne­pa­si­gai­lė­jo. „Orai bu­vo la­bai šil­ti, o mies­tas ma­ne su­ža­vė­jo šva­ra – ten tik­rai kur kas šva­riau

ir tvar­kin­giau nei mū­sų Vil­niaus ar Pa­ lan­gos pag­rin­di­nė­se gat­vė­se. Po­li­ci­nin­kai va­ži­nė­ja gra­žio­mis ma­ši­ny­tė­mis, gat­vė­se žmo­nės šyp­so­si, pag­rin­di­ne gat­ve vaikš­ti­ nė­ja pui­kios nuo­tai­kos, rie­da dvi­ra­čiais“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kė.

I.Ma­ro­zie­nei įs­pū­dį pa­li­ko pag­rin­di­nė mies­to Rau­do­no­ji gat­vė. Penk­ta­die­nį jo­je už­ drau­džia­mas eis­mas ir vi­są sa­vait­ga­lį ji tam­pa di­džiu­liu pės­čių­jų bul­va­ru, kur vi­sa­da gau­su žmo­nių. Čia mies­to gy­ven­to­jai vaikš­ti­nė­ja, dai­nuo­ja, šo­ka, užei­na pa­sė­dė­ti į už­kan­di­nes.

Pa­na­šiai kaip Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je, tik ją rei­kė­tų pa­di­din­ti daug kar­tų – juk ca­rie­nės Je­ka­te­ri­nos įkur­ta­me Kras­

2015 08 04

Šv.Palaimintojo kunigaikščio Aleksandro Neviškio karininkų soboras Krasnodare.

Krasnodaro turguje Irenai raibo akys nuo įvairiausių vaisių ir daržovių gausos.

Miesto įkūrėjos – Šv.Jekaterinos katedra.

no­da­re gy­ve­na kur kas dau­giau žmo­nių net nei mū­sų sos­ti­nė­je. „Neiš­ven­gė­me ir va­ka­rė­lių! Mū­sų kom­ pa­ni­jos bi­čiu­lė di­zai­ne­rė El­la Ta­ta­ri­no­va čia pris­ta­tė sa­vo ko­lek­ci­ją, tad po jos pa­ si­puo­šu­sios da­ly­va­vo­me ir va­ka­rė­ly­je. Be to, ap­si­lan­kė­me ir di­de­lia­me gra­žia­me res­ to­ra­ne“, – pa­sa­ko­jo Ire­na.

Mo­te­ris su­si­gun­dė ir tur­gu­mi – o kaip ki­taip, kai esi mies­te, kur gau­su švie­žių na­tū­ra­lių vai­sių ir dar­žo­vių, o tur­guo­se akys raibs­ta nuo pa­si­ūlos. To­dėl ap­si­lan­ kiu­si čia į vieš­bu­tį ji grį­žo su di­džiau­siais krep­šiais gar­du­my­nų. „Jau net vieš­bu­čio ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­

2015 08 04

be­py­ko, kad mes nuo­lat sė­di­me su sa­vo vai­siais. Be to, tur­gus man – mies­to veid­ ro­dis, vi­sa­da įdo­mu ja­me ap­si­lan­ky­ti, kad ir kur bū­čiau. Pa­si­rin­ki­mas čia di­džiu­lis ir vi­sai ki­toks nei Vil­niu­je. Net me­lio­nai ki­to­ kio sko­nio! Ma­no lauk­tu­vės ar­ti­mie­siems ir bu­vo trys di­de­li me­lio­nai, o ne su­ve­ny­ rai“, – šyp­so­jo­si vers­li­nin­kė.

Vers­li­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad ją, lie­tu­vę, Ru­si­jos žmo­nės priė­mė su di­de­le mei­le ir ši­lu­ma, po­li­ti­nių ba­ta­li­jų ar kal­bų apie mū­sų vals­ty­bių priešp­rie­šą jai ne­te­ko gir­ dė­ti. Kras­no­da­ro gy­ven­to­jai man­da­gūs, pas­lau­gūs, tad iš to­li­mo kraš­to vers­li­nin­kė par­si­ve­žė tik la­bai ge­rų įs­pū­džių.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

va­ka­rė­lių iki tur­gaus

31

„Vi­DA Press“ nuotr.

žvaigždės

Pli­kės asis­ten­tas

Prob­le­mos dėl ki­log­ra­mų

Realybės šou žvaigždė Khloe Kardashian (31 m.) nusimetė drabužius žurnalui „Complex“. Khloe atviravo, ką jai reiškė augti Kardashianų šeimoje, kurioje ji gerokai nusileido populiarumu seserims Kourtney ir Kim ir buvo vadinama šeimos storule. „Aš niekada nelaikiau savęs storąja sese. Kartais aplenkdavau žmones pati pasakydama: „Ak, aš ta linksmoji ir storoji“, nes tokią aplinkiniai mane matydavo. Aš pati niekada taip nemaniau“, – sakė seksualią figūrą fotosesijoje pademonstravusi Khloe.

„Kie­to rie­šu­tė­lio“ žvaigž­dės Bru­ce’o Wil­li­so (60 m.) ge­ro­ve ir iš­vaiz­da rū­pi­na­si dau­gy­bė žmo­nių. Ta­čiau be­ne keis­čiau­sia pa­rei­gy­bė – ak­to­riaus pli­kės asis­ten­tas. Jis ant Bru­ce’o pli­kės at­sa­kin­gai te­pa kre­mą nuo sau­lės. Vie­ną to­kį epi­zo­dą pa­pa­ra­cai už­fik­sa­vo Los An­dže­le ki­no juos­tos fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je. Iš pa­ži­ūros vy­res­nis už pa­tį ak­to­rių jo asis­ten­ tas at­sa­kin­gai te­pė ap­sau­gi­nę sau­lės prie­mo­nę per vi­są B.Wil­li­so vir­šu­gal­vį ir kak­lą.

32

Ilgai ir laimingai

Britų režisierius Guy Ritchie (46 m.) vedė manekenę Jacqui Ainsley (33 m.). Juostos „Vagišiai“ („Snatch“) režisieriaus ir jo ilgametės draugės vestuvės vyko Anglijos Viltšyro grafystėje esančioje Aškombo sodyboje. Nuo 2010-ųjų romantiškus jausmus puoselėjanti pora augina du vaikus – trejų metų sūnų Rafaelį ir pernai gimusią dukrą Rivką. Tarp vestuvių svečių buvo gausu įžymybių: aktorius Bradas Pittas, buvęs futbolininkas Davidas Beckhamas, veiksmo filmų žvaigždė Jasonas Stathamas su drauge manekene Rosie Huntington-Whitely.

Vis dar ge­ros for­mos

Grupės „Red Hot Chili Peppers“ lyderis Anthony Kiedis (52 m.) jau nebėra jaunas vaikinas, tačiau į šeštą dešimtį įkopęs dainininkas vis dar gali pasigirti tvirtu stotu. Ištreniruotą kūną A.Kiedis pademonstravo su sūnumi Everly išėjęs pavedžioti šuns po Malibu apylinkes.

Ge­di augin­ti­nio

Dainininkė Demi Lovato (22 m.) gedi dėl savo mylimo šuns Buddy netekties. Liūdną žinią gerbėjams Demi pranešė socialiniame tinkle „Twitter“. Teigiama, kad D.Lovato namų Los Andžele kieme Buddy užpuolė ir sudraskė kojotas. Pati atlikėja rado negyvą savo mylimą augintinį ir buvo taip smarkiai sukrėsta nelaimės, kad atšaukė pasirodymą laidoje „Good Morning America“. Buddy dainininkei praėjusiais metais padovanojo jos vaikinas Wilmeras Valderrama kaip išankstinę Kalėdų dovaną.

Mažoji stileiva

Rojus žemėje

Aktorius Willas Smithas (46 m.) jau pranešė parduodantis savo vilą Havajuose.

Tačiau pirkėjo dar nesurado ir tuo mielai naudojasi jo žmona Jada Pinkett (43 m.) ir dukra Willow Smith (14 m.). Jų atostogos Havajuose idiliškos: maudynės vandenyne, poilsis paplūdimyje ir beprotiškos linksmybės salos džiunglėse.

2015 08 04

Aktorių Tomo Cruise’o ir Katie Holmes dukra Suri Cruise (9 m.) jau užaugo.

Nuosavą mados tinklaraštį turinti mergaitė išėjusi pažaisti su draugėmis vilkėjo languotą suknelę, turėjo sidabrinės spalvos rankinę ir atrodė lyg maža dama. Lyg iš akies traukta mama atrodanti Suri pripažinta viena stilingiausių mergaičių pasaulyje, o jos spintos turinys vertinamas daugiau nei 2,8 mln. eurų.

33

žvaigždės

Aleksejus bus amžiams dėkingas Agnijai už jam padovanotą sūnų.

Iš­si­rė­kė vi­sos pu­sės Lietuvių kilmės aktorės Agnijos Ditkovskytės (27 m.) ir jos vyro Aleksejaus Čiadovo (33 m.) skyrybos tapo netikėtumu gerbėjams. Poros santykiai nutrūko dar gegužės mėnesį, tačiau apie krizę Agnija prabilo tik dabar.

I Nors Agnija ir Aleksejus kartu negyvena jau tris mėnesius ir veikiausiai spėjo viską apgalvoti, moteris mano, kad sutuoktinis nebegrįš.

34

n­ter­viu lei­di­niu „OK!“ mo­te­ris pri­si­ pa­ži­no, kas kal­tas dėl iši­ru­sios san­ tuo­kos. „Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo tie­ są. Vy­ras pa­sa­ky­tų vie­na, mo­te­ris – vi­sai ką ki­ta. Ir nie­ka­da ta tie­sa ne­bus ob­jek­ ty­vi. Ma­nau, kad to­kio­je si­tua­ci­jo­je nė­ra kal­tas tik vie­nas žmo­gus“, – in­ter­viu sa­kė A.Dit­kovs­ky­tė.

Ak­to­rė ti­ki­na, kad A.Čia­do­vas pats su­si­ rin­ko daik­tus ir iš­sik­raus­tė iš jųd­vie­jų bend­ rų na­mų. Nors po­ra kar­tu ne­gy­ve­na jau tris mė­ne­sius ir vei­kiau­siai spė­jo vis­ką ap­gal­ vo­ti, Ag­ni­ja ma­no, kad Alek­se­jus ne­beg­rįš. „Jis – vy­ras. Žo­džio žmo­gus. Ne­ma­nau, kad jis grįš“, – tei­gė 27-erių ak­to­rė. Tie­sa, taš­ko jųd­vie­jų san­ty­kiuo­se Ag­ni­ja dė­ti vis dar ne­si­ryž­ta. Šiuo me­tu A.Dit­kovs­ky­tė daug lai­ko pra­ lei­džia su sa­vo sū­nu­mi Fio­do­ru, ku­riam bir­že­lio mė­ne­sį su­ka­ko me­tai. „Kiek­vie­ną lais­vą mi­nu­tę lei­džiu su sū­ nu­mi. Čia ir sly­pi ma­no iš­si­gel­bė­ji­mas...

Toks jau aš žmo­gus, vis­ką imu į šir­dį. Ma­ne

vis guo­džia drau­gai, ta­čiau aš net mie­go­ ti pas­ta­ruo­ju me­tu ne­be­ga­liu. Mo­ra­liš­kai sun­ku“, – guo­dė­si Ag­ni­ja.

Pri­me­na­me, kad kar­tą Ag­ni­ja ir Alek­ se­jus jau bu­vo iš­sis­ky­rę. Tuo­met juo­du at­ ski­rai pra­lei­do net dve­jus me­tus. Ta­čiau su­si­tai­kę kaip­mat žen­gė prie al­to­riaus.

Gal­būt mud­viem su Alek­se­ju­mi rei­kė­jo gy­ven­ti ats­ki­rai? Tu­riu ome­ny, ne su ma­no ma­ma.

A.Ditkovskytė „Po to, kai su­tei­kė­me sa­vo san­ty­kiams ant­rą­jį šan­są, bu­vau įsi­ti­ki­nu­si, kad dau­ giau nie­ka­da neiš­sis­kir­si­me. Ma­nau, kad ir Alek­se­jus tuo ti­kė­jo. Bet mes tik ant­rą kar­ tą už­li­po­me ant to pa­ties grėb­lio... Gir­dė­ jau, kad dau­ge­lis šei­mų iš­sis­ki­ria, kai vai­kui suei­na me­tai. Tik­riau­siai pra­si­de­da kaž­ koks kri­zės lai­ko­tar­pis“, – svars­tė ak­to­rė.

Nors kal­bos apie braš­kan­čią po­ros san­

2015 08 04

Su Denisu Agnija sukiojasi ant parketo laidoje „Šokiai su žvaigžde“ ir kaipmat buvo supiršti.

tuo­ką pask­li­do bir­že­lio pa­bai­go­je, di­džiau­siu kir­čiu ta­po re­ži­sie­rės Va­le­ri­jos Gai Ger­ma­ni­ kos ves­tu­vės, į ku­rias Ag­ni­ja at­vy­ko be vy­ro.

Be to, vi­są va­ka­rą ji nė per žings­nį ne­nu­to­lo nuo sa­vo šo­kių part­ne­rio De­ni­so Ta­gin­ce­vo (26 m.). Su De­ni­su juo­du jau ku­rį lai­ką su­ kio­ja­si ant par­ke­to lai­do­je „Šo­kiai su žvaigž­ de“ ir kaip­mat bu­vo su­pirš­ti. „Šok­siu ir pro­jek­tui pa­si­bai­gus. Man tai pa­tin­ka. Su­sid­rau­ga­vau su De­ni­su, ta­čiau jis tu­ri sa­vo gy­ve­ni­mą, į ku­rį aš ne­len­du.

Bū­tų kvai­la su­lig kiek­vie­nu žings­niu žmo­ nėms aiš­kin­ti, kad mu­du tik drau­gai. Ži­no­ ma, šio skan­da­lo įkarš­ty­je vi­si ma­no, kad tarp mū­sų įsip­lies­kė aist­ra. Žmo­nės ma­to

tai, ką no­ri ma­ty­ti“, – apie san­ty­kius su D.Ta­gin­ce­vu kal­bė­jo Ag­ni­ja.

Ak­to­rę pa­lai­ko ar­ti­mie­ji ir bi­čiu­liai, ta­čiau la­biau­siai – ma­ma Tat­ja­na Liu­ta­je­va. Vis dėl­to Ag­ni­ja sub­ti­liai už­si­mi­nė, kad sky­ry­bų bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti, jei tik juo­du su Alek­se­ ju­mi bū­tų gy­ve­nę dvie­se, be Ag­ni­jos ma­mos. „Kar­tais svars­tau, gal­būt mud­viem su Alek­se­ju­mi rei­kė­jo gy­ven­ti ats­ki­rai? Tu­ riu ome­ny, ne su ma­no ma­ma, bet ats­ki­ rai, tik mud­viem. Ta­čiau ar yra pras­mės da­bar apie tai kal­bė­ti? Yra, kaip yra“, – tei­gė A.Dit­kovs­ky­tė.

Pa­ren­gė KRIS­TI­NA SO­LOM­NI­KO­VA

● ●„Ag­ni­ja tu­ri ki­tą sim­pa­ti­ją – D.Ta­gin­ ce­vą. Na, ką gi, vė­lia­vą jai į ran­kas! Ne­jau­ gi to­kius da­ly­kus ga­li­ma at­leis­ti? Ne­ži­nau.

Tegul su juo ir ku­ria šei­mą. Jei ji nė­ra iš­si­ laks­čiu­si, te­gul ir to­liau tai sėk­min­gai da­ro.

Ma­no sū­nus – rim­tas žmo­gus, jis jau bu­vo pa­si­ren­gęs šei­mai. Ta­čiau Ag­ni­ja nusp­ren­dė ki­taip. Apie ką čia kal­bė­ti?

Jos Alek­se­jus, re­gis, ne­ten­ki­na. Ma­nau, kad ji jo ne­be­my­li“, – pik­ti­no­si A.Čia­do­ vo mo­ti­na Ga­li­na. ● ●G.Čia­do­va taip pat tei­gė, kad Alek­ se­jus šiuo me­tu ne­ga­li pa­si­gir­ti di­de­liais tur­tais, o Ag­ni­jai la­biau už vis­ką rū­pi pi­ ni­gai ir kuo di­des­nė my­li­mo­jo al­ga. ● ●„Ar kas nors ša­lia jų su žva­ke sto­vė­ jo? Kas nors nu­fo­tog­ra­fa­vo juos be­si­bu­ čiuo­jan­čius? Kiek žmo­nių, tiek nuo­mo­nių.

Vi­si pro­jek­to „Šo­kiai su žvaigž­de“ da­ly­viai

2015 08 04

drau­giš­ki vie­ni ki­tų atž­vil­giu.

Be to, De­ni­sas tu­ri su­ža­dė­ti­nę! Ma­nau, kad jis taip pat sie­lo­ja­si dėl ži­niask­lai­dos kurs­to­mos ug­nies. Šiuo in­ter­viu tik no­riu pa­ro­dy­ti, kad Ag­ni­ja ne vie­nin­te­lė kal­ta dėl žlu­gu­sios san­tuo­kos“, – sa­kė A.Dit­ kovs­ky­tės motina Tat­ja­na. ● ●„Taip, mu­du su Ag­ni­ja iš tie­sų iš­sis­ ky­rė­me. Ir vis dėl­to iš­lai­kė­me ge­rus san­ ty­kius dėl sū­naus Fio­do­ro ge­ro­vės. Aš nuo­šir­džiai ti­kė­jau­si ir troš­kau su­kur­ti lai­min­gą šei­mą, ta­čiau gy­ve­ni­me vis­kas, at­ro­do, nė­ra taip leng­va. Esu am­žiams dė­ kin­gas Ag­ni­jai už man pa­do­va­no­tą sū­nų ir pa­da­ry­siu vis­ką, kas yra ma­no ga­lio­je, kad tik jis bū­tų lai­min­gas. Mu­du su žmo­na kar­tu pra­lei­do­me nuos­ta­bų lai­ką, ta­čiau vis­kam ka­da nors atei­na ga­las“, – sa­kė pats A.Čia­do­vas.

„ViDA Press“ nuotr.

Vi­sų – skir­tin­gos ver­si­jos

35

žvaigždės

Aktorės grožis

Aktorė neigia dariusis plastines operacijas, tačiau jų palikti ženklai ryškūs.

nuvyto Kas nutiko vienai gražiausių pasaulio moterų? Vos per vienus metus aktorė Demi Moore (52 m.) taip suseno, kad tapo panaši į savo pačios karikatūrą.

Net ištikimiausi gerbėjai sunkiai atpažino aktorę.

I

36

Demi Moore paseno per metus.

2014 metais (nuotr. kairėje) ji atrodė daug jaunesnė nei dabar.

Suglebo ne tik Demi Moore veido oda, bet ir kojos.

Taip pat atsirado celiulitas.

„Strip­ti­zas“. Tuo­met jai bu­vo įdė­ti krū­tų imp­lan­tai. Taip pat ne kar­tą ra­šy­ta, kad li­ po­li­zės bū­du jai bu­vo pa­ša­lin­ti rie­ba­lai nuo pil­vo, ke­lių ir klu­bų, pa­kel­ti an­ta­kiai, su­ leis­ta bo­tok­so, bu­vo at­lik­tas che­mi­nis odos švei­ti­mas ir dan­tų la­mi­na­vi­mas.

Pa­ti D.Moo­re vi­sa­da nei­gė to­kias kal­bas.

Ma­ža to, ji nuo­lat pab­rė­žia, kad nep­ri­ta­ria se­nė­ji­mo pro­ce­so stab­dy­mui plas­ti­nės chi­ rur­gi­jos bū­du. Už­tat plas­ti­nės chi­rur­gi­jos eks­per­tai tei­gia, kad tie­sa yra vi­sai ki­to­kia. „De­mi Moo­re at­ro­do nuos­ta­biai bū­da­ ma to­kio am­žiaus ir plas­ti­nė chi­rur­gi­ja čia tik­rai įsi­ki­šo“, – sa­kė plas­ti­kos chi­rur­gas Johnas Di Saia.

„Scan­pix“ ir „Vi­DA Press“ nuotr.

l­gus me­tus sa­vo iš­ vaiz­d a ger­b ė­j us ke­rė­ju­si mo­te­ris vis dar ga­li pa­ si­gir­ti liek­na fi­gū­ ra, ta­čiau jos oda sug­le­bo, at­si­ra­do ce­liu­li­tas, vei­dą iš­ va­g o­j o neaiš­k ios kil­mės ran­dai. Dėl jų D.Moo­re at­ro­do net vy­res­nė, nei yra iš tie­sų.

Pras­t ą žvaigž­d ės iš­ vaiz­dą ban­do­ma pa­tei­sin­ ti stre­su ir įtam­pa, mat prieš po­rą sa­vai­čių jos na­mo ba­sei­ne ras­tas nus­ken­ dęs jau­nuo­lis.

Vis dėl­to stre­sas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su aki­vaiz­džiais gro­žio pei­lio pėd­sa­kais. Ne­ pai­sant to, D.Moo­re griež­tai nei­gia nau­ do­ju­sis plas­ti­kos chi­rur­gų pas­lau­go­mis.

Mo­te­ris tei­gia, kad jau­nat­viš­ka ji iš­li­ko tik dėl re­gu­lia­raus odos drė­ki­ni­mo. „Kad ir kaip vė­lu bū­tų, kas­kart grį­žu­si na­mo aš ski­riu lai­ko ma­kia­žui nu­va­ly­ti ir odai drė­ki­na­muo­ju kre­mu pa­tep­ti“, – prieš ke­le­rius me­tus sa­kė De­mi.

Kal­ba­ma, kad pir­mą kar­tą plas­ti­kos chi­ rur­gų paslaugomis D.Moo­re pasinaudojo 1996 me­tais, kai ga­vo vaid­me­nį juos­to­je

2015 08 04

„ViDA Press“ nuotr.

Supermodelio reputacija

pakibo ant plauko Su podiumu atsisveikinusi garsiausia šių laikų manekenė Gisele Bündchen (34 m.) įsivėlė į skandalą, kainuosiantį jai ne vieną žilą sruogą. Liepos viduryje į prestižinę Paryžiaus plastinės chirurgijos kliniką ilgakojė gražuolė stengėsi įsmukti prisidengusi tradiciniu musulmonėms skirtu apdaru.

V

ei­kiau­siai iš pra­ban­gaus „Mer­ce­ des-Benz“ auto­mo­bi­lio iš­li­pu­siai ma­ne­ke­nei ir jos jau­nė­lei se­se­ riai Ra­fae­lai (29 m.) bū­tų pa­vy­ kę lik­ti ne­pas­te­bė­toms. Ta­čiau ko­ją pa­ki­šo vie­na ma­ža neap­gal­vo­ta smulk­me­na. Li­kus vos die­nai iki in­ci­den­to Gi­se­le bu­vo nu­fo­to­ gra­fuo­ta ki­to­je Pa­ry­žiaus vie­to­je – čia mo­ te­rį at­ly­dė­jo pen­ke­rius me­tus jai dir­ban­tis vai­ruo­to­jas. Tas pats vy­ras Gi­se­le ir Ra­fae­ lą at­ve­žė ir į plas­ti­nės chi­rur­gi­jos kli­ni­ką.

Se­se­rims ne­pa­vy­ko nus­lėp­ti sa­vo ta­pa­ty­ bės ir iš­veng­ti skan­da­lo. Be to, bu­vu­si ma­ ne­ke­nė pa­nie­ki­no ara­bų kul­tū­ros tra­di­ci­jas.

Mu­sul­mo­nėms drau­džia­ma avė­ti at­vi­ras ba­ su­tes – to­kias, ko­kio­mis pui­ka­vo­si į kli­ni­ką įžen­gu­si Gi­se­le. Be to, pa­gal Pran­cū­zi­jos įs­ ta­ty­mus, ša­ly­je įsi­ga­lio­ju­sius 2010 me­tais, vie­šo­jo­je vie­to­je dė­vė­ti bur­kas yra drau­džia­ ma. Įs­ta­ty­mui ne­pak­lūs­tan­čios mo­te­rys yra su­lai­ko­mos ir pri­va­lo su­mo­kė­ti bau­dą.

Tei­gia­ma, kad kli­ni­ko­je G.Bündc­hen

2015 08 04

bu­vo at­lik­tos krū­tų ir akių vo­kų plas­ti­nės ope­ra­ci­jos. Tai ne­va bu­vo ma­ne­ke­nės do­va­ na sau 35-ojo gim­ta­die­nio pro­ga. 11 tūkst.

JAV do­le­rių chi­rur­gams at­sei­kė­ju­si Gi­se­ le jau ki­tą die­ną kar­tu su se­se­ri­mi iš­vy­ko į pra­ban­gų „Les Sour­ces de Cau­da­lie“ SPA cent­rą. Ten mo­te­rys il­sė­jo­si pen­kias die­nas.

Kli­ni­ko­je G.Bündc­hen bu­vo at­lik­tos krū­tų ir akių vo­kų plas­ti­nės ope­ra­ci­jos. „Nie­kuo­met ne­si­ry­šiu plas­ti­nei ope­ra­ci­jai.

Ma­no mo­ti­na lai­ko­si to­kio pat po­ži­ūrio. Kar­ tą ji man pa­sa­kė: „Užt­ru­kau 58 me­tus, kad at­ro­dy­čiau taip, kaip at­ro­dau da­bar. Ne­jau­ gi ma­nai, kad da­bar im­siu sa­ve dar­ky­ti?“ Vi­ liuo­si, kad bū­da­ma jos me­tų ir aš at­ro­dy­siu taip pat pui­kiai“, – be­veik prieš de­šim­tį me­tų vie­name in­ter­viu sa­kė po­diu­mo žvaigž­dė.

Nors il­gus me­tus bu­vo įta­ri­nė­ja­ma, kad Gi­se­le pa­si­di­di­no krū­tis, o aki­vaiz­džiai pa­

„Niekuomet nesiryšiu plastinei operacijai.

Mano motina laikosi tokio pat požiūrio“, − prieš dešimt metų sakė Gisele.

ki­tu­si no­sies for­ma nie­kam ne­kė­lė abe­jo­ nių, šis kar­tas – pir­ma­sis, kai G.Bündc­hen yra pri­čiup­ta „nu­si­kal­ti­mo“ vie­to­je.

Il­ga­ko­jė bra­zi­lė su po­diu­mu at­sis­vei­ki­ no per ba­lan­dį vy­ku­sią San Pau­lo ma­dos sa­vai­tę. Bū­tent ten ji ir pra­dė­jo sa­vo kar­je­ rą, tru­ku­sią dau­giau nei 20 me­tų. Žur­na­lo „For­bes“ duo­me­ni­mis, 2014 me­ tais G.Bündc­hen už­dir­bo 47 mln. do­le­rių ir aš­tuo­ne­rius me­tus iš eilės bu­vo pri­pa­ žin­ta dau­giau­sia už­dir­ban­čia ma­ne­ke­ne.

Pa­ren­gė KRIS­TI­NA SO­LOM­NI­KO­VA

37

istorija

„Reuters“ nuotr.

Pirmoji moteris iš mėgintuvėlio Louise turi du mielus sūnus (juos ji pagimdė natūraliai).

1978 m. liepos 25 d. 23 val. 47 min. Didžiajame Mančesteryje (Anglija), Karališkojoje Oldamo ligoninėje, gimė šviesiaplaukė, mėlynakė mergaitė Louise Brown. „Normalus vaikas“, – įvertino gimdymą priėmę akušeriai.

AR­NOL­DAS LU­KO­ŠIUS

L

ai­min­gi tė­vai Les­ley ir Joh­nas nė neį­ta­rė, kaip tai šo­ki­ruos pa­sau­lį.

Juk jiems, de­vy­ne­rius me­tus ne­ga­ lė­ju­siems su­si­lauk­ti vai­ko, moks­ li­nin­kai tik pa­dė­jo tap­ti lai­min­giems – jų duk­ra bu­vo pir­ma­sis pa­sau­ly­je žmo­gus, pra­

38

dė­tas dirb­ti­nio (in vit­ro) ap­vai­si­ni­mo bū­du.

Da­bar, jau mi­rus jos tė­vams ir ap­vai­ si­ni­mą at­li­ku­siems gy­dy­to­jams, suau­gu­si dvie­jų vai­kų mo­ti­na iš­lei­do auto­biog­ra­fi­ją, ku­rio­je pir­mą kar­tą pra­bi­lo apie tai, kaip augo pir­ma­sis pa­sau­ly­je vai­kas iš mė­gin­tu­ vė­lio. Apie sa­vo pap­ras­tą gy­ve­ni­mą ir jį ly­ din­tį džiaugs­mą, lai­mę, aist­ras, nea­py­kan­tą ji pa­sa­ko­jo moks­li­niam lei­di­niui „Mo­saic“.

„Ne­ma­nau, kad ma­ma ir tė­tis bu­vo pa­ si­ren­gę tai ban­gai aist­rų, ku­ri nu­si­ri­to per pa­sau­lį, kai gi­miau. Ta­pu­si pir­mą­ja gi­mu­ sia po dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo aš bu­vo va­di­ na­ma vai­ku iš mė­gin­tu­vė­lio.

Po­li­ti­kai, re­li­gi­niai ly­de­riai, gy­dy­to­jai ir moks­li­nin­kai ko­men­ta­vo, tei­sin­ga ar ne­ tei­sin­ga, kad gi­miau. Bet ma­no ma­my­tei ir tė­ve­liui tai te­reiš­kė vie­ną pap­ras­čiau­sią da­ly­ką: jie pa­ga­liau tu­rė­jo vai­ką, ku­rį ga­lė­ jo va­din­ti sa­vu“, – sa­ko L.Brown. „Su­per­vai­kas“ – rė­kė „Eve­ning News“ ant­raš­tė. „Mie­lo­ji Loui­se“ – ve­da­ma­ja­me ra­šė „Dai­ly Mail“.

Vi­suo­me­nė rea­ga­vo grei­čiau tei­gia­mai – 53 proc. tuo me­tu apk­laus­tų ame­ri­kie­čių pat­vir­ ti­no, kad jei ne­ga­lė­tų pa­tys su­si­lauk­ti vai­ko, rink­tų­si dirb­ti­nį ap­vai­si­ni­mą. Baž­ny­čia to­

2015 08 04

nesijaučia išskirtinė kio pas­to­ji­mo ga­li­my­bę su­ti­ko be džiaugs­mo. „Tai, kad moks­las jau ga­li šį pro­ce­są pa­ veik­ti, dar ne­reiš­kia, kad jis tu­ri mo­ra­li­nę tei­sę tai da­ry­ti“, – net­ru­kus po Loui­se gi­mi­ mo lei­di­niui „Was­hing­ton Post“ sa­kė JAV ka­ta­li­kų vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Jo Eks­ce­len­ci­ja Tho­mas C.Kel­ ly, net ne­su­si­mąs­ty­da­mas, kad nei­gia jau gi­mu­sio žmo­gaus tei­sę bū­ti. „Ma­no šei­ma su­lau­kė nea­py­kan­tos laiš­ kų. Ta­čiau juos smar­kiai pers­vė­rė šim­tai tų, ku­riuo­se bu­vo ra­šo­ma, kad ma­no gi­mi­mas su­tei­kė vil­ties ir jiems.

Ki­ti vis ža­dė­jo, kad man kaž­kas bus ne­ ge­rai. Kai nie­ko blo­ga neat­si­ti­ko, pra­dė­jo kal­bė­ti, kad aš – antž­mo­gis, kad ga­liu ju­ din­ti daik­tus min­ti­mis. Kai kas tei­gė, kad ne­tu­riu sie­los.

Kai ku­rie jų iš­sa­ky­ti nuo­gąs­ta­vi­mai jau vir­to rea­ly­be: tos pa­čios ly­ties po­ros, pa­si­nau­ do­damos šia tech­no­lo­gi­ja, su­si­lau­kia vai­ko, su­ro­ga­ti­nės mo­ti­nos „nuo­mo­ja“ sa­vo pil­vą.

Ta­čiau da­bar pa­sau­ly­je gy­ve­na per 5 mln. vai­kų, pra­dė­tų mė­gin­tu­vė­ly­je. Kiau­šia­ląs­čių už­šal­dy­mas, sėk­los sau­go­ji­mas jau įp­ras­ta ir tai pa­de­da vai­kų su­si­lauk­ti žmo­nėms net po bai­siau­sios gy­ve­ni­mą griau­nan­čios li­gos, ir tai yra gė­ris. Dar­bas su ka­mie­ni­nė­mis ląs­ te­lė­mis pa­de­da spręs­ti ge­ne­ti­nes prob­le­mas dar prieš žmo­gui gims­tant“, – at­sa­kė tiems, ku­rie ne­no­rė­tų, kad ji gy­ven­tų, L.Brown.

Ta­čiau li­gi šiol dis­ku­tuo­ja­me apie dirb­ti­ nį ap­vai­si­ni­mą, li­gi šiol tam­sūs ir pik­ti žmo­ nės bei jais ma­ni­pu­liuo­jan­tys po­li­ti­kai vis mė­gi­na pro­tes­tuo­ti prieš vai­kus iš mė­gin­ tu­vė­lio, li­gi šiol Lie­tu­va yra vie­na pik­čiau­ sių to­kių vai­kų pa­mo­čių Euro­po­je.

L.Brown su­tin­ka, kad mo­ra­li­nės prob­ le­mos vis dar eg­zis­tuo­ja, bet žmo­nių po­ ži­ūris ir įs­ta­ty­mai iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se smar­kiai pa­si­kei­tė: „Kai gi­miau, nie­kas nė ne­ga­lė­jo svars­ty­ti, kad tos pa­čios ly­ ties žmo­nės tuok­sis ir tu­rės vai­kų. Da­bar Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir dau­ge­ly­je iš­si­vys­ čiu­sių ša­lių jie, pa­si­tel­kę do­no­rą ir dirb­ ti­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­rą, su­si­lau­kia vai­kų, tu­ri vi­sa­ver­tę šei­mą. Ir aš ma­nau, kad tai fan­tas­tiš­ka. Juk vai­kas ga­li aug­ti my­lin­čio­je šei­mo­je. Ši pro­ce­dū­ra pa­de­da pas­to­ti vy­res­nio

2015 08 04

am­žiaus mo­te­rims, bet man tai at­ro­do kaip laz­da su dviem ga­lais. Nes­to­siu prieš jo­kią bet ko­kio am­žiaus mo­te­rį, ku­ri no­ri pa­sau­liui duo­ti gy­vy­bę, ta­čiau ma­nau, kad svar­bu bū­ti, kai ta­vo vai­kas užau­ga.

Pa­ti tė­vų ne­te­kau ne­su­lau­ku­si tris­de­šim­ ties, dėl to su­vo­kiau, kad jei tik įma­no­ma, svar­bu su­si­lauk­ti vai­kų jau­nai. Bet ma­my­tė to­kios ga­li­my­bės ne­tu­rė­jo“, – tei­gė L.Brown.

Loui­se su­vo­kia, ko­kią re­vo­liu­ci­ją pa­sau­ ly­je su­kė­lė jos gi­mi­mas, ta­čiau pa­ti jau­čia­si tie­siog vi­siš­kai nor­ma­lia mo­te­ri­mi. „Tė­vai nes­lė­pė, kad at­si­ra­dau ne taip kaip ki­ti žmo­nės, ir jiems už tai esu dė­kin­ ga. To­dėl aiš­ku, ko­dėl su­lau­kiu keis­tų ko­ men­ta­rų ir ma­ni­mi nuo­lat do­mi­si spau­da.

Kai bu­vau ket­ve­rių me­tų, pa­ro­dė fil­mą, kur už­fik­suo­tas ma­no gi­mi­mas (da­bar jį ga­li­ ma ras­ti in­ter­ne­te).

„Su­per­vai­kas“ – rė­kė „Eve­ning News“ ant­raš­tė. „Mie­lo­ji Loui­se“ – ve­da­ma­ja­me ra­šė „Dai­ly Mail“.

Ma­no šei­ma su­lau­kė nea­py­kan­tos laiš­kų.

Ta­čiau juos pers­vė­rė šim­tai tų, ku­riuo­se bu­vo ra­šo­ma, kad ma­no gi­mi­mas su­tei­kė vil­ties ir jiems.

L.Brown Ta­čiau tik da­bar, kai mi­rė ir tė­vai, ir man gy­ve­ni­mą pa­do­va­no­ję moks­li­nin­kai (Bo­bas Ed­ward­sas ir Pat­ric­kas Step­toe, ku­rie už su­kur­tą in vit­ro ap­vai­si­ni­mo me­ to­di­ką ga­vo No­be­lio pre­mi­ją), sup­ra­tau, ko­kią reikš­mę ma­no gi­mi­mas tu­rė­jo pa­ sau­liui“, – kal­bė­jo L.Brown.

Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, jog ma­ma ir tė­tis dė­jo vi­sas pas­tan­gas, kad ji gy­ven­tų nor­ ma­lų gy­ve­ni­mą, ir tai pa­sie­kė. Loui­se tu­ri pap­ras­tą dar­bą Bris­to­ly­je, du mie­lus sū­nus (juos ji pa­gim­dė na­tū­ra­liai). „Žmo­nės, gi­mę iš mė­gin­tu­vė­lio, yra ly­giai to­kie pat kaip vi­si ki­ti. Kai ku­rie ge­ri, kai ku­ rie – ne. Kai ku­rie pro­tin­gi, kai ku­rie ne­la­bai.

Pir­mi žo­džiai, ku­riuos gy­dy­to­jai iš­ta­rė ma­ne ap­ži­ūrė­ję po gi­mi­mo, bu­vo: „Nor­ma­lus vai­ kas.“ To­kia da­bar ir esu – nor­ma­li mo­te­ris.

Mes vi­si to­kie pat, tik kai ku­riems pri­ rei­kė šiek tiek moks­li­nin­kų pa­gal­bos, kad at­si­ras­tų čia“, – dės­tė Loui­se. Štai ir klau­si­mas, kas šia­me gin­če dėl

mo­ra­lu­mo nor­ma­lus, o kas – ne. Ap­si­me­ tan­tys ti­kė­ji­mo gy­nė­jais vis dar tvir­ti­na, kad ga­li bū­ti tik taip, kaip su­kū­rė Die­vas. Ta­ čiau Die­vas ir su­kū­rė žmo­gų, ga­lin­tį spręs­ ti sa­vo prob­le­mas ir įveik­ti sa­vo trū­ku­mus.

Ir, svar­biau­sia, my­lin­tį, trokš­tan­tį pa­sau­ liui do­va­no­ti gy­vy­bę.

O jei gam­ta už­si­gei­dė tam sut­ruk­dy­ti ir ats­ky­rė mus nuo lai­mės srau­nia upe, mes sta­to­me til­tą. Ar yra pa­si­sa­kan­čių prieš til­ tus ir jų in­ži­nie­rius?

39

gurmano užrašai

Kaip du broliai vyną gelbėjo Kažkada jau esu rašęs, jog nuo baisios vyno negandos – kamščio ydos – gali pagelbėti paprasčiausia maistinė plėvelė. Bet tada tiesiog tai lengvabūdiškai nusirašiau nuo visagalio interneto – jei žmonės teigia, vadinasi, žino. Ir niekad nebūčiau pamanęs, kad teks šią neatsakingai paleistą hipotezę patikrinti savo kailiu, teisingiau, – nosimi ir gomuriu.

AIDAS PUK­LE­VI­ČIUS

T

ai­gi bu­vo vais­kus penk­ta­die­nio va­ka­ras ir jo­kie pik­ta le­mian­tys ženk­lai ne­ga­di­no skais­taus ho­ ri­zon­to. Va­sa­ra dar ža­dė­jo ke­ lias sa­vai­tes bent jau mi­ni­ma­liai pliu­si­nės tem­pe­ra­tū­ros, į du­ris ne­bel­dė ants­to­liai, rek­la­mos agen­tai ir Je­ho­vos liu­dy­to­jai, o mes su bro­liu nu­ta­rė­me pa­ra­gau­ti to, ką Die­vas at­siun­tė sa­vo įran­kiu pa­si­rin­kęs vy­no auk­cio­nus ir paš­to kur­je­rius.

Tą va­ka­rą Die­vas mums at­siun­tė 1998 m. der­liaus „Cha­teau Rol Va­lan­tin“. Tais me­tais Bor­do re­gio­ne tvy­ro­jo šal­tas, ni­ ūrus pa­va­sa­ris, ta­čiau ge­gu­žę sto­jo pui­ kūs orai, o lie­pą ir rugp­jū­tį užp­lū­do tik­ras

atog­rą­žų karš­tis. Vyn­da­riai ėmė žeg­no­tis ir mels­tis, kad tik uogos ant vy­nuo­gie­no­ jų ne­su­dži­ūtų. Ta­čiau vis­kas bai­gė­si sėk­ min­gai ir op­ti­mis­tiš­kiau­si pra­na­šai ėmė plak­ti lie­žu­viais, jog tai bū­siąs pats ge­ riau­sias Sent Emil­jo­no ir Po­me­ro­lio vy­ nuo­gių der­lius nuo le­gen­di­nių 1990-ųjų, kai, kaip ži­no­me, Lie­tu­va at­ga­vo nep­ri­ klau­so­my­bę, o Bor­do vy­nas ta pro­ga tie­ siog vir­pė­jo ir ke­rė­jo. „Cha­teau Rol Va­lan­tin“ ne­di­du­kas ga­ min­to­jas per me­tus iš­pils­to apie 14 tūks­ tan­čių bu­te­lių, ga­my­bai kon­sul­tuo­ti sam­do auto­ri­te­tin­gą­jį Step­he­ną De­re­non­court’ą, vy­nas tirš­tas, sod­rus ir nau­jo­viš­kas, pris­ ki­ria­mas prie va­di­na­mų­jų ga­ra­ži­nių eli­to, tad ar ver­ta kal­bė­ti, kad mes su bro­liu lai­ žė­mės avan­su?

Su­suki­te plė­ve­lę į vamz­dį ir įkiš­kite jį į bu­te­lį.

Pa­te­li­ūs­kuo­kite, kad kuo dau­giau pa­žeis­to vy­no su­si­lies­tų su plas­ti­ku.

Ar tau, mie­las skai­ty­to­jau, te­ko at­si­dur­ ti si­tua­ci­jo­je, kai auk­sa­puo­dis „Te­le­lo­to“ bi­ lie­tas pa­virs­ta nut­rin­tu tro­lei­bu­so ta­lo­nė­liu, ku­rio bo­di­si net nereikliausias kont­ro­lie­rius?

Maž­daug taip mes pa­si­ju­to­me, kai vos at­kim­

šus bu­te­lį iš jo iš­si­ver­žė tvai­kas, pri­me­nan­tis kiau­ro­je pa­lė­pė­je su­ly­tus se­nus laik­raš­čius.

Kamš­tis. Li­ūd­nai pa­lin­ga­vo­me veng­da­mi vie­nas ki­to žvilgs­nio, o bro­lio ran­ka net­vir­ tai sie­kė bu­te­lio jį iš­pil­ti į kriauk­lę.

Ir ta­da pri­si­mi­niau tai, ką jau dės­čiau „Sti­liaus“ skai­ty­to­jams. Gar­siai pa­kar­to­ jau che­mi­jos abė­cė­lę, ku­rio­je blo­go­jo vaid­ me­nį at­lie­ka 2,4,6-trich­lo­roa­ni­zo­lis (TCA), ske­lian­tis tą ne­ma­lo­nų­jį kva­pą, o ge­ra­da­rio kar­žy­gio ant bal­to žir­go – iš il­gų hid­roang­lies gran­di­nių su­da­ry­tas ter­mop­las­ti­nis po­li­me­ ras, ku­rį mes vi­si ži­no­me kaip po­lie­ti­le­ną.

Anot And­rew Wa­ter­hou­se’o, vy­no che­mi­jos pro­fe­so­riaus iš Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to Dei­ vi­se, TCA su­dė­tis yra pa­na­ši į po­lie­ti­le­no, to­ dėl pas­ta­ra­sis tu­rė­tų jos mo­le­ku­lę prig­laus­ti.

Bro­lis kant­riai klau­so­si ma­nęs, ta­čiau aky­ se aki­vaiz­dus skep­sis. Ta­čiau ka­dan­gi tu­ri­ me tik vie­ną aiš­kią al­ter­na­ty­vą – kriauk­lę, trau­kia­me iš spin­te­lės du­be­nį ir ati­džiai jį išk­lo­ja­me mais­ti­ne plė­ve­le. Pa­ke­liui dar iš­ ban­do­me ki­tą bū­dą – ra­gau­ti vy­ną pirš­tais už­sis­pau­dus no­sį. Vel­niš­kai ne­pa­to­gu, ta­čiau jei­gu pirš­tus pa­keis­tu­mė­te skal­bi­nių spaus­ tu­kais, ge­riau ne­pa­si­da­ry­tų. Keis­ta, ta­čiau be no­sies vy­nas pra­de­da at­ro­dy­ti vi­siš­kai bes­ko­nis. Blo­go kva­po nė­ra, ta­čiau sko­nio – jo­kio. Su­pai­sy­si tuos žmo­gaus po­jū­čius...

„123rf.com“ nuotr.

– o gal čia tie­siog įsi­kal­bė­jo­me sau ar, tiks­ liau, už­kal­bė­jo­me no­sis, kad jos nie­ko ne­ jus­tų? Gal ki­tiems žmo­nėms ki­taip at­ro­dys.

Ta­da pa­rims­ta­me virš sta­lo ir lau­kia­ me grįž­tant bro­lio žmo­nos. Vos jai pra­vė­ rus du­ris re­mia­me prie sie­nos ir įtei­kia­me tau­rę. Ko­kie kva­pai, kvo­čia­me ne­leis­da­mi net nu­siau­ti. Ji klus­niai uos­to, ša­lia mė­ly­ nių ir juo­dų­jų ser­ben­tų dar at­ran­da džio­vin­ tų sly­vų, ša­lia ka­vos – šiek tiek ka­ra­me­lės.

O jam vis­kas ge­rai? – to­liau tar­do­me. Na, taip, nus­tem­ba ji, o kas jam ga­li bū­ti blo­gai?

Ar tau, mie­las skai­ty­to­jau, te­ko at­si­dur­ti si­tua­ci­jo­je, kai auk­sa­puo­dis „Te­le­lo­to“ bi­lie­tas pa­virs­ta tro­lei­bu­so ta­lo­nė­liu?

Pa­ga­liau vy­nas iš­pil­tas į du­be­nį, at­ro­do ga­nė­ti­nai keis­tai, ypač to­ji plė­ve­lės pak­lo­ dė. Bro­lis tei­rau­ja­si, kiek lai­ky­ti, o aš tik pri­si­me­nu, kad vis­kas prik­lau­so nuo TCA ava­ri­jos su­dė­tin­gu­mo. Kuo la­biau dvo­kia vy­nas, tuo il­giau jį rei­kia mir­ky­ti plas­ti­ku.

Ir kad kuo di­des­nis vy­no pa­vir­šius vie­nu me­tu lies­tų­si su po­lie­ti­le­nu.

Pa­ga­liau po ket­vir­čio va­lan­dos ryž­ta­mės prak­ti­niam eks­pe­ri­men­tui. At­sar­giai įsi­pi­la­ me į tau­res ir dar at­sar­giau ke­lia­me no­sies link, pa­si­ruo­šę, kad ko­kios, bai­sų­jį kva­pą iš­ kart tėkš­ti ša­lin. Hm... Ne­sa­me tik­ri... Bet...

Nei tau šla­pio kar­to­no, nei sup­ra­kai­ta­vu­sio lab­ra­do­ro, nei se­nų laik­raš­čių smar­vės...

Ne­gi tik­rai? Dar mo­juo­ja­me šner­vė­mis virš

tau­rių jas suk­da­mi tol, kol vy­nas jo­se pra­ de­da pri­min­ti tas evo­liu­ci­jas, ku­rias patiria uni­ta­ze nu­leis­tas van­duo, dar kar­tą. Mė­ly­ nių aro­ma­tai, juo­dų­jų ser­ben­tų, šiek tiek juo­ dos ka­vos, ked­rų, gvaz­di­kė­lių ir ci­na­mo­no, kaž­kur la­bai gi­liai gra­fi­to ir že­mės, bet blo­ go­sios kamš­čio ydos tik­rai nė­ra! Ži­ūri­me vie­nas į ki­tą ne­ga­lė­da­mi pa­ti­ kė­ti sa­vi­mi. Ore sklan­do toks pat jaus­mas, koks tu­rė­jo ga­ruo­te ga­ruo­ti Ko­lum­bui at­ra­ dus Ame­ri­ką, Edi­so­nui – kait­ri­nę elekt­ros lem­pu­tę, o lie­tu­viš­kos pop­mu­zi­kos at­li­kė­jui pir­mą­kart su­ri­ma­vus „sau­lę“ su „pa­sau­liu“.

Ne­gi mes sto­vi­me prie at­ra­di­mo slenks­čio, kal­ba­mės, už­mir­šę, jog at­ra­di­mą pa­da­rė vi­siš­kai ki­ti žmo­nės. Ta­da ap­sid­rau­džia­me

Ir ta­da mu­du tik­rai su­vo­kia­me, kad pro­ fe­so­riai ne­me­luo­ja. Ir kad tik­rai che­mi­jos ži­nios ga­li pa­dė­ti ne tik ga­mi­nant vy­ną, bet ir jį ra­gau­jant. Ar­ba nai­ki­nant to­kius vis dar pa­si­tai­kan­čius mū­sų švie­saus gy­ve­ni­ mo juo­du­lius kaip kamš­čio yda. Ži­no­ma, taip iš­si­dir­bi­nė­ti nu­si­pir­kus ko­ kio pa­žeis­to, ta­čiau pi­gaus bi­za­lo neap­si­ mo­ka. Ta­čiau ki­tą kar­tą, jei­gu jums nu­tiks taip, kad ati­da­rius bran­gaus ir re­to vy­no bu­te­lį TCA pad­velks pe­lė­siais apau­gu­siu gips­kar­to­niu, ne­pul­kit tuč­tuo­jau jo pil­ti lauk. Iš­ban­dy­kit šį me­to­dą. Be­je, iš sa­vo pa­tir­ties ga­li­me pa­si­ūly­ti ir to­kią grei­tes­nę ir pa­to­ges­nę išei­tį – tie­siog su­suk­ti plė­ve­ lę į vamz­de­lį ir įkiš­ti jį į bu­te­lį. O ta­da šiek tiek pa­te­li­ūs­kuo­ti, kad kuo dau­giau pa­žeis­ to vy­no su­si­lies­tų su plas­ti­ku.

Ir, ži­no­ma, vil­tis, kad kar­tu su TCA po­lie­ ti­le­nas iš vy­no ne­pa­ša­lins ir ki­tų che­mi­nių jun­gi­nių, ku­riems ir tu­ri­me dė­ko­ti už mė­ ly­nių, sly­vų, ka­vos ir gra­fi­to aro­ma­tus. Nes kas ten ži­no, kaip šis „Cha­teau Rol Va­lan­tin“ bū­tų kve­pė­jęs bū­da­mas ge­riau­sios for­mos.

kryžiažodis Išsprendę kryžiažodį, sužinosite frazę ar žodį, užšifruotą skaičiais pažymėtuose langeliuose.

Jei norite laimėti

prizą, siųskite

atsakymą el. paštu kryziazodis@lrytas.lt, būtinai nurodykite vardą, pavardę, el. paštą, miestą ir telefono numerį. Teisingas atsakymas bus paskelbtas kitame žurnalo numeryje, o laimėtojai – dar kitame.

„Stiliaus“ 29 numeryje spausdinto kryžiažodžio atsakymai Vertikaliai: Paslauga. Dabartis. Parankės. Bosai. Įtaka. Asana. Dusia. Nasau.

Gėtė. Avarė. Naktis. Minaretai. Žolė. Rasė. Sukrė. Elena. Aslos. Skara. Imola.

Gilmė. Grizi. „Miele“. Čikaga. Gerais. Išarda. Upelis. Botai. Rakys. Lytis. Esmė.

Horizontaliai: Pasaga. Ortas. Bėris. Avansas. Almata. Arkanai. Airėnai.

Arakažu. Hunt. Gairė. Siela. Marsas. Guslės. Gatvės. Ringo. Rėmais. Įgimta.

Giluma. Liberalai. Ešapė. Zola. Kora. „Kitekat“. Arklys. Ingrid. Briusas. Sausmė.

Atsakymas-raktas: žavi tamsiaplaukė. „Stiliaus“ 28 numeryje spausdinto kryžiažodžio konkurso laimėtojai: Daiva Auglytė (Panevėžys), Inga Bertašienė (Vilnius), Zita Bartaškienė (Kaunas).

Kryžiažodžio sudarytojas Valentinas Garadauskas, tel. 8 685 47 322.

Astrologės s.Liepienės prognozės

horoskopas

rugp­jū­čio 4–10 die­noms Avinas (03 21–04 19) Emo­cio­na­liai rea­guo­ja­ma į vis­ką, kas su­si­ję su na­mais, san­ty­kiais, my­li­mai­siais.

Tai ge­ru­mo pli­ūps­niai, ku­riuos kei­čia pa­ si­pik­ti­ni­mo žai­bai ir aša­rų upe­liai. Vis­kas, kas da­bar vyks­ta, svar­bu tik jums. Vi­si ki­ti į tai ži­ūri kaip į vai­di­ni­mą, ku­ris nė­ra įdo­ mus. Jei ga­li­te, jaut­ru­mą, kaip ir no­rą ri­ zi­kuo­ti, pa­si­ro­dy­ti, nuk­reip­ki­te vi­sai ki­ta link­me. Skir­ki­te šią sa­vai­tę me­nui, pra­mo­ goms, mei­lės ry­šiams at­nau­jin­ti.

Jautis (04 20–05 20) Lai­kas, kai di­džiau­siu tur­tu tam­pa na­ mai. Nes­var­bu, ar ma­te­ria­lio­je, ar dva­si­nė­ je plot­mė­je. Na­mai – ta vie­ta, kur jūs ga­li­te kur­ti, pail­sė­ti, jaus­tis sau­giai. Tie, ku­rie jau tu­ri sa­vo pas­to­gę, ban­dys ją pa­vers­ti gra­žes­ ne, pat­rauk­les­ne, o gal išp­lės val­das. Tiems, ku­rie sva­jo­ja apie sa­vą būs­tą, iš­lie­ka ti­ki­my­ bė gau­ti dau­giau. Gi­mi­nės su­siė­ji­mai, bend­ri va­ka­rai ar puo­tos bus itin sėk­min­gi, ma­lo­ nūs, pa­liks daug gra­žių pri­si­mi­ni­mų.

Dvyniai (05 21–06 20) Fi­nan­si­niai ir part­ne­rys­tės klau­si­mai spren­džia­mi grei­tai ir konk­re­čiai. Ne­pa­ lie­ka­ma vie­tos abe­jo­nėms, dve­jo­nėms ir muis­ty­mui­si. Gal kiek ka­rin­gai, ta­čiau la­ bai tei­sin­gai ko­vo­si­te už sa­vo ga­li­my­bes, sa­vo spren­di­mų lais­vu­mą. Vis­kas pui­ku, kol tai ne­lie­čia ju­ri­di­nių rei­ka­lų, kol ne­virs­ta teis­mi­niais gin­čais. Trokš­tan­tiems atos­to­ gų jas rei­kia pla­nuo­ti šil­tes­nių kraš­tų link.

Vėžys (06 21–07 22) Ne kiek­vie­nas išp­lau­tas ša­pas ga­li virs­ ti lo­biu. Kaip ir ne kiek­vie­nas dar­bas su­tei­ kia pa­si­ten­ki­ni­mą. Ga­li bū­ti, jog di­des­nė dar­bų da­lis bū­ti­na ne tik tam, kad gy­ven­ tu­mė­te šva­riai ir tvar­kin­gai, bet ir tam, kad už­si­dirb­tu­mė­te. Pa­ja­mos šiuo me­tu ne­di­ dė­ja, bet po­rei­kis įsi­gy­ti di­des­nių pir­ki­nių, gy­ven­ti pra­ban­giai di­dė­ja. To­dėl ar­ba kar­ po­te sa­vo no­rus, ar­ba ieš­ko­te nau­jo pa­ja­ mų šal­ti­nio.

Mergelė (08 23–09 22) Atei­na mo­men­tas, kai ne­be­si­no­ri bū­ti rei­ka­lin­giems, ne­pa­kei­čia­miems ir lab­da­ rin­giems, kai no­ras ko­vo­ti už sa­vo po­zi­ci­

2015 08 04

ją gy­ve­ni­me ima vir­šų. Jūs ga­li­te nu­si­leis­ti, pri­tar­ti smulk­me­noms, bet svar­biuo­se gin­ čuo­se vir­šus jū­sų. No­ri­si at­ro­dy­ti gra­žiai, pat­rauk­liai, to­dėl da­lis as­me­ni­nių fi­nan­sų skir­ta gar­de­ro­bui at­nau­jin­ti. Kar­tu at­si­ran­ da pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi ir ple­čia­si bend­ra­ vi­mas, už­si­mez­ga nau­jų ryšių.

Svarstyklės (09 23–10 22) Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo po­mė­gių, pra­mo­gų ir lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­dų. Nes­var­bu, ar gy­ve­na­te kaip šei­ma, ar tik ret­sy­kiais su­ si­tin­ka­te, bet da­bar ten­ka pri­si­de­rin­ti. Tai ne­su­ke­lia daug ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, jei ne­per­ žen­gia­mos ri­bos, ta­čiau tai ašt­ri­na san­ty­ kius. Kar­tu tai ge­riau­sias lai­kas ke­liau­ti su bend­ra­min­čiais, lan­ky­tis di­de­liuo­se ren­ gi­niuo­se ir pla­nuo­ti bend­rą veik­lą. Jei ko ne­ga­li­te pa­da­ry­ti vie­ni, pa­dės ko­lek­ty­vas.

Skorpionas (10 23–11 21) Pa­dė­tis vi­suo­me­nė­je, uži­ma­ma po­zi­ci­ja la­bai svar­bu. Ga­li bū­ti, jog de­da­te la­bai daug pas­tan­gų, kad ga­lė­tu­mė­te pa­siek­ti ką nors nau­ja, už­lip­tu­mė­te ant tos pa­ky­los, ku­rios ma­no­te esą ver­ti. Šan­sų yra, ir ne­ma­žai.

Ta­čiau ne­pa­mirš­ki­te, kad nuo to laip­te­lio aukš­čiau grei­tai ne­šok­te­lė­si­te. Kar­tu tai pui­kus lai­kas pre­ten­duo­ti į nau­jas pa­rei­ gas, ieš­ko­ti ge­riau mo­ka­mo dar­bo, su­mai­ ny­ti žie­dus ir pra­dė­ti ki­tą gy­ve­ni­mo eta­pą.

Šaulys (11 22–12 21) Sma­gu, jei tu­ri­te bend­ra­min­čių, bi­čiu­lių, ku­rie pri­ta­ria jū­sų gy­ve­ni­mo bū­dui, pa­žiū­ roms, lin­kę kar­tu su ju­mis da­ry­ti di­džiau­sius pa­sau­lio at­ra­di­mus. Šiuo me­tu ga­li­te pas­kui sa­ve ves­ti mi­nias, keis­ti nu­sis­to­vė­ju­sią tvar­ ką, sant­var­ką ar net įs­ta­ty­mus. Ta­čiau ne­pa­ mirš­ki­te, kad at­si­ra­dus žmo­nių, ku­rie se­ka pas­kui jus, įgy­ja­te ir prie­šų. Vis­kas prik­lau­ so nuo mas­te­lio. Tai ke­lio­nių, pa­ži­ni­mo sa­ vai­tė. Mo­ky­ki­tės ir ne­bi­jo­ki­te pa­mo­ky­ti ki­tų.

Ožiaragis (12 22–01 19) Jū­sų pa­si­rink­tas ke­lias, kryp­tis tei­sin­gi.

Ir tai, ką da­ro­te, kas yra pag­rin­di­nė veik­la, – tai, ko da­bar rei­kia. Ga­li­te ieš­ko­ti ko nors, kas pra­džiu­gin­tų sie­lą. Gal tai ne­duos pel­ no, bet ir ne­nus­kur­dins. Na­muo­se vis­kas pui­ku ir sta­bi­lu. Nau­jie­nos ga­li lauk­ti tik

Liūtas (07 23–08 22) Pas­ku­ti­niai gra­žio­sios mu­zi­kos akor­ dai, pas­ku­ti­niai ap­lo­dis­men­tai ir do­va­ nos. Mė­gau­ki­tės, džiau­ki­tės, ti­kė­ki­te, kad lai­min­ga va­lan­da ne­si­bai­gė ir ka­ rie­ta dar ne­virs mo­li­ūgu. Ta­čiau jau šios sa­vai­tės pra­džio­je ga­li­te pa­jus­ti, kad si­ tua­ci­ja kei­čia­si. Nut­rūks­ta san­ty­kiai, ku­rie jū­sų so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me tu­ rė­jo daug reikš­mės. La­bai ti­kė­ti­na, kad ini­cia­to­rius bū­si­te jūs. Bet ne­ti­kė­tu­mo veiks­nys vis tiek iš­lie­ka.

tų, ku­rie su­si­ję su už­sie­niu ar vyks­ta teis­ mo pro­ce­sai. Ta­čiau vi­sa tai iš­si­vers gė­lė­ ta pu­se į vir­šų, vis­kas bus ge­rai.

Vandenis (01 20–02 18) Sli­du kaip ant kaz­lė­ko ke­pu­rės. Kai kal­ ba­ma apie įp­ras­tus dar­bus, su­tar­tis, vis­ kas lyg ir ge­rai, nors ati­ma daug svei­ka­tos, o kar­tais ir ner­vų. Bet kai kal­ba pa­si­su­ka apie part­ne­rys­tę, tam­pa sli­du, o kar­tais net ir ne­ma­lo­niai vis­kas lim­pa. Ga­li bū­ti dėl to, kad jūs no­ri­te kur kas dau­giau, nei gy­ve­ni­mas pa­jė­gus jums duo­ti. O gal tie­ siog da­bar toks lai­kas, kai ban­do­ma su­ vai­din­ti gry­bų ka­rą.

žuvys (02 19–03 20) Nau­ji ry­šiai, bend­ra­vi­mas ir ju­dė­ji­mo bū­ti­ny­bė. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad da­bar pri­rei­kia nau­jų spor­ti­nių ba­te­lių, dvi­ra­čio ar rie­du­čių. Pa­si­nau­do­ki­te šiuo mo­men­ tu, kad pa­keis­tu­mė­te sa­vo gy­ve­ni­mo bū­ dą, tap­tu­mė­te jud­res­ni, ko­mu­ni­ka­bi­les­ni.

Tai pui­kus me­tas ir pa­žin­čių por­ta­lų mė­gė­ jams – bend­rau­ti sek­sis daug leng­viau. Ta­ čiau tai net­ruks il­gai – ne­pa­mirš­ki­te to.

43

T.Bauro nuotr.

šventė

Dainininkas Thomas Andersas.

Jubiliejus su ryškiomis Va­ka­ro pa­bai­go­je skam­bant mu­zi­kai dan­gų nuš­vie­tė įs­pū­din­gi fe­jer­ver­kai.

„Vikondos“ bendraturčiai Jolanta Blažytė-Uspaskich ir Viktoras Uspaskichas.

44

Kas vy­ko? Ži­no­mi Lie­tu­vos žmo­nės šeš­ ta­die­nio va­ka­rą su­si­rin­ko į Kė­dai­nių mies­to sta­dio­ną. Ja­me kon­cer­nas „Vi­kon­da“ triukš­ min­gai šven­tė 25 me­tų veik­los ju­bi­lie­jų.

Kė­dai­nių sta­dio­ne ta pro­ga su­si­rin­ ko ir tūks­tan­čiai kė­dai­niš­kių bei sve­čių iš ki­tų mies­tų. Šven­tė pra­si­dė­jo dai­ni­nin­ko Man­to Jan­ ka­vi­čiaus pa­si­ro­dy­mu, po jo pub­li­ka šė­lo su Džor­da­na But­ku­te-Stra­se­vi­čie­ne. Vė­lų va­ka­ rą sce­no­je dai­na­vo le­gen­di­nės gru­pės „Mo­ dern Tal­king“ vo­ka­lis­tas Tho­mas An­der­sas.

Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas su žmona Jolanta.

Va­ka­ro pa­bai­go­je skam­bant mu­zi­kai dan­gų nuš­vie­tė įs­pū­din­gi fe­jer­ver­kai. Su­ si­rin­ku­sių­jų lau­kė dar vie­na staig­me­na – į sce­ną išė­jo Egi­di­jus Dra­gū­nas-Se­las ir pa­ dai­na­vo ke­le­tą pui­kiai ži­no­mų sa­vo dai­nų.

Išs­kir­ti­nis dė­me­sys šio­je šven­tė­je bu­vo ski­ria­mas dau­giau kaip dviem tūks­tan­ čiams kon­cer­no „Vi­kon­da“ dar­buo­to­jų.

Jie ju­bi­lie­jų šven­tė ne po at­vi­ru dan­gu­mi kaip vi­si su­si­rin­ku­sie­ji į sta­dio­ną, o spe­cia­ liai kon­cer­no įmo­nių dar­buo­to­jams pas­ta­ ty­to­je pa­la­pi­nė­je.

Seimo narys Kęstutis Daukšys su žmona Eirida.

Dainininkas Mantas Jankavičius.

Vakaro staigmena − ant scenos užlipęs dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas.

Dainininkė Džordana ButkutėStrasevičienė.

žvaigždėmis Ką ap­kal­bė­jo? Kvies­ti­nius sve­čius pa­si­ ti­ko kon­cer­no bend­ra­tur­tė ir val­dy­bos pir­mi­ nin­kė Jo­lan­ta Bla­žy­tė-Us­pas­kich, tą va­ka­rą ža­vė­ju­si ener­gi­ja ir jau­nat­viš­ku­mu. Akį trau­ kė ir Kau­no me­ras Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis, į šven­tę at­vy­kęs su „Vi­či­ūnų“ gru­pės Nau­jų pro­duk­tų ir tech­no­lo­gi­jų vys­ty­mo gru­pės va­do­ve Lo­re­ta Ston­kie­ne. Ne pir­mą kar­tą su ža­via juo­dap­lau­ke pa­si­ro­dan­tis V.Ma­ti­ jo­šai­tis apie sa­vo san­ty­kius su šia mo­te­ri­mi už­mi­nė mįs­lę: „Ji ir drau­gė, ir dar­buo­to­ja.

Lo­re­ta užau­go „Vi­či­ūnuo­se“.“

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su „Vičiūnų“ grupės Naujų produktų ir technologijų vystymo grupės vadove Loreta Stonkiene.

Dizaineris Juozas Statkevičius (kairėje) ir dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas.

Politikas Jonas Pinskus su žmona Širvintų mere Živile Pinskuviene.

Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė.

Verslininkas Tautvydas Barštys.

45

šventė

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas su dukra Justina.

Šokių treneris Gintaras Svistunavičius su žmona Jurgita.

Kviestiniai svečiai linksminosi specialiai jiems įrengtoje palapinėje.

Iš kairės: Julija Uspaskich, Natalija Zadorina, Aleksandra Dančenko, Natalija Čavleva.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas su žmona Rosita.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Kauno mero patarėjas Danielius Bunkus su drauge Justina Stambrauskaite.

Verslininkė Daina Bosas (kairėje) su dukterėčia Ugne Petrauskaite.

Dizaineris Juozas Statkevičius.

„Vikondos“ generalinis direktorius Linas Grikšas.

TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas su žmona Kristina.

47

R.Moc­kaus nuotr.

šventė

Atlikėja iš Švedijos LaGaylia Frazier – pagrindinė festivalio žvaigždė.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Vydas Gedvilas su žmona Jolanta.

Ne­rin­ga įver­ti­no džia­zo fanatiką Kas vy­ko? Sa­vait­ga­lį Ni­do­je fi­ni­ša­vęs pen­kio­lik­ta­sis džia­zo fes­ti­va­lis „Ni­da jazz ma­ra­to­nas“ ku­ror­tą už­lie­jo vi­so­mis džia­zo spal­vo­mis. Ke­tu­rias­de­šimt at­li­kė­jų iš JAV, Ar­gen­ti­nos ir Euro­pos kon­cer­ta­vo pil­nu­tė­ lė­je džia­zo are­no­je ant Ur­bo kal­no, o nak­ ti­mis siau­tė­jo džia­zo se­si­jo­se. „Per pen­kio­li­ka me­tų fes­ti­va­lis iš­lai­kė aud­ras, li­ūtis, per­kū­ni­jas ir karš­čius. Iš­si­ pil­dė ma­no sva­jo­nė – į ma­žą Ni­dą at­vež­ti da­le­lę neap­rė­pia­mo džia­zo pa­sau­lio ir fes­ ti­va­lį už­kel­ti ant ro­man­tiš­ko­jo Ur­bo kal­no prie Ni­dos švy­tu­rio. Pa­vy­ko dar vie­nas pro­ jek­tas – kar­tu su džia­zo fes­ti­va­liu vyks­tan­tį Neringos miestas Leonidą Šinkarenką įvertino medaliu už nuopelnus kultūrai.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis su žmona Rasa.

48

te­ni­so tur­ny­rą išau­gin­ti iki di­džiau­sio Bal­ti­ jos ša­ly­se mė­gė­jų tur­ny­ro ir su iš­ma­niuo­ju rė­mė­ju „Om­ni­tel“ su­kur­ti ir įdieg­ti pir­mą Lie­tu­vo­je in­te­rak­ty­vų­jį te­ni­so tur­ny­ro re­ zul­ta­tų val­dy­mą“, – džiau­gė­si fes­ti­va­lio įkū­ rė­jas ir pro­diu­se­ris Leo­ni­das Šin­ka­ren­ka.

Ką ap­kal­bė­jo? Ne­rin­gos mies­tas L.Šin­ ka­ren­ką įver­ti­no ap­do­va­no­da­mas jį me­da­liu už nuo­pel­nus kul­tū­rai, o me­da­lį įtei­kęs Lie­ tu­vos kul­tū­ros mi­nist­ras pa­lin­kė­jo jam iš­ tver­mės reng­ti fes­ti­va­lį dar pen­kio­li­ka me­tų. „Tad Leo­ni­das už sa­vo nuo­pel­nus ga­vo dar 15-a me­tų ne­lais­vės“, – nuo sce­nos kons­ta­ta­ vo fes­ti­va­lio ve­dė­jas Ed­mun­das Ja­ki­lai­tis.

„Nida jazz maratono“ įkūrėjas ir prodiuseris Leonidas Šinkarenka su gyvenimo drauge žurnaliste Laima Lavaste.

Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Remigijus Milašius ir koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus (kairėje).

SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras su žmona Jolanta.

Koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Artūras Listavičius su žmona Daiva.

Sekmadienį tradicinės žuvienės ragavo europarlamentaras Zigmantas Balčytis su žmona Severina.

Festivalio vedėjas žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Renginių organizatorius Jogaila Morkūnas su televizijos laidų vedėja sužadėtine Indre Kavaliauskaite.

„Aprangos“ grupės vadovas Rimantas Perveneckas su žmona Vilija.

Džiazo entuziastai Jonas Jučas su dukra Indre bei Leonidu Šinkarenka (viduryje).

Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas su žmona Aukse.

2015 08 04

P.S.

„Prisigrybavom!“ – prie asmenukės, kurioje įsiamžino su vyru Deivydu, emocijas liejo dainininkė Katažina Zvonkuvienė. Pora neseniai atšventė popierines vestuves ir šios progos akimirkomis pasidalijo su gerbėjais.

„Netikėta ir maloni pažintis su Holivudo ikona Goldie Hawn“, nuotrauka pasidalino odontologas Sergejus Troščenkovas. Jis su bičiuliais dalyvavo lietuvės Ingos Kozel vakarėlyje Kanuose, kur ir sutiko žavią Holivudo aktorę.

Pa­ro­dyk sa­ve

Asmenukės (angl. „selfie“) – originalus būdas parodyti, ką veiki. Vienos asmenukės sukelia šypseną, kitos išprovokuoja komentarus, o į trečias tiesiog malonu žiūrėti. Būtent tokias garsenybių nuotraukas jums ir norime parodyti.

Sekite mus:

@zurnalasstilius

Daugiau naujienų – stilius.lrytas.lt.

Atsisiųsk „Stiliaus“ programėlę į savo telefoną nemokamai!

Dainininkas Vaidas Baumila po savo koncerto Vilniuje atsipalaidavo mylimosios Indrės glėbyje. „Visada susitikinėk su tatuiruota mergina“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė atlikėjas.

Savaitgalį stilistė Asta Valentaitė dalyvavo savo sesers Giedrės (kairėje) vestuvėse bei pasidalino pasiruošimo akimirkomis.

„Radom ir mes laiko pailsėti Lietuvos pajūryje“, – smagia nuotrauka iš paplūdimio su bičiule ir kolege Karina Krysko-Skambine pasidžiaugė grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė (dešinėje).

50

Televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič-Hasanova džiaugiasi baltapūkiu augintiniu ir leidžia jam krėsti įvairiausias šunybes. Smagu!