Evangelijos pagal Luką apmąstymai, 1 tomas by VšĮ Reformatų literatūros centras

Dž. Č. Railis

e va ngel i jos paga l

LUKĄ apmąstymai

UDK 22 Ri65 Versta iš J. C. Ryle “Expository Thoughts on Luke, Vol. 1”

Iš anglų kalbos vertė Kastytis Mickus Julius Jonušas Redagavo Audronė Kriaučiūnienė Birutė Bikulčienė Išleido VšĮ „Reformatų literatūros centras“

Šventasis Raštas cituojamas iš Biblija: Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas. – Vilnius: Tikėjimo žodis, 2004. © The Banner of Truth Trust 2009 Originally published in English under the title Expository Thoughts on Luke, Volume 1 by the Banner of Truth Trust, 3 Murrayfi ld Road, Edinburgh EH12 6EL, UK. All rights reserved. Used by permission through the arrangement of The Banner of Truth Trust. © VšĮ „Reformatų literatūros centras“, vertimas į lietuvių kalbą, 2013 Visos teisės saugomos. Jokia šios knygos dalis negali būti kopijuojama bet kokia forma ar bet kokiomis priemonėmis be raštiško knygos leidėjo sutikimo, išskyrus trumpas citatas apžvalgoms, komentarams ar mokymui.

ISBN 978-9955-593-23-2

Dž. Č. Railis

e va ngel i jos paga l

LUKĄ apmąstymai

Reformatų literatūros centras Vilnius, 2013

PRATARMĖ

Ši knyga yra „Evangelijų apmąstymų“ tęsinys, kurių dvi knygos jau buvo išleistos. Darbo sumanymas buvo taip išsamiai išdėstytas „Evangelijos pagal Matą apmąstymų“ įžangoje, kad, atrodo, šia tema daugiau nereikia nieko sakyti. Tik pridėsiu, kad nuo pradžių tvirtai laikiausi užsibrėžto trigubo tikslo. Norėjau patenkinti šeimų galvų poreikį, vadovaujant šeimų maldos susirinkimams, parapijų lankytojų poreikį skaitant ligoniams ir nemokytiems, ir Biblijos studentų poreikį, kurie neturi gausios bibliotekos ir daug laisvo laiko. Dirbdamas nuolat prisimindavau šias tris grupes. Visada prieš akis mačiau jų poreikius. Uoliai vengiau to, kas būtų jiems netinkama. Nuo dviejų knygų, išleistų anksčiau, šioji skirsis vienu svarbiu atžvilgiu. Turiu omenyje pastabas, paaiškinančias kiekvieną išdėstytą Šventojo Rašto vietą. Šių pastabų tiek daug, kad kai kas mano, jog jos užima neproporcingai daug vietos. Tačiau tikiu, kad dauguma skaitytojų manys, jog jos vertos užimamos vietos. Būtų pravartu keliais žodžiais nusakyti pastabų prigimtį. Trokštu paaiškinti, kokiu tikslu jas parengiau. 1. Pirmas tikslas – nušviesti sudėtingas vietas. Ramia sąžine galiu pasakyti, kad stengiausi išaiškinti kiekvieną sunkų tekstą, nė vieno jų nevengiau. Bandžiau surinkti visą turimą informaciją ir kuo paprasčiau pateikti ją skaitytojui. Nesakau, kad viską paaiškinau. Aiškiai suvokiu, kad nemažai sunkių vietų Evangelijoje pagal Luką liko neišaiškintų. Bet galiu sąžiningai teigti, kad nevengiau aptarti sunkumų. Manau, jog niekas negalės pasakyti, kad komentavau tik lengvus dalykus, o sunkių vengiau. 2. Antras tikslas – padėti skaitytojams, nesuprantantiems graikų kalbos. Graikų kalbos žodžių reikšmes stengiausi pateikti pažodžiui, kadangi kai kurie © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Evangelijos pagal luką apmąstymai

vertėjai žodžius ne visada versdavo taip tiesiogiai, kaip galėjo. Taip pat atkreipiau dėmesį į to paties graikų kalbos žodžio skirtingus vertimus. Aiškiai pareiškiu, kad taip darydamas nenoriu apkaltinti mūsų Karaliaus Jokūbo vertimo ir nepalaikau pataisyto Biblijos vertimo*. Neužmirštu, kad bet koks naudingas Biblijos vertimas turi būti populiaraus stiliaus. Tiesioginio graikiškų posakių vertimo būtų nemalonu klausytis. Galiu pripažinti, jog angliškame Karaliaus Jokūbo vertime yra silpnų vietų ir trūkumų. Bet perskaitęs pataisytus variantus, abejoju, ar pavyko ką nors pagerinti. Atrodo, kad geriau būtų palikti kaip buvę.2 3. Trečias tikslas – patvirtintų rašytojų citavimas. Tai nušviečia diskutuojamus dalykus ir tolesniam skaitymui pateikia rašytojų vardus. Tokia yra pastabų paskirtis, ir jei būtų galima, būčiau dar labiau juos išplėtęs. Tik faktas, kad darbas gali tapti sunkiai perskaitomos apimties, sulaikė nuo gausesnio citatų vartojimo. Neužmirštu, kad gyvename skubėjimo amžiuje, kai sakoma, kad „didelė knyga yra didelis blogis“. 4. Paskutinis tikslas – pasipriešinti klaidingiems mokslams ir erezijoms bei nurodyti Šv. Rašte pateiktus atsakymus. Nevengiau iškelti socinijonų, neologijonų, katalikų ir pusiau katalikų doktrinų prieštaravimų Šv. Raštui. Nebėgau nuo aiškaus pasisakymo, kad pats nebūčiau laikomas „linkusiu ginčytis“. Neslėpiau savo nuomonės. Nedvejodamas pareiškiau, kad tikiu kiekvieno Šv. Rašto žodžio įkvėpimu ir visiškai laikausi vadinamojo protestantiško ir evangelinio požiūrio. Nesitikiu, kad tokios Šv. Rašto pastabos patenkins kiekvieną skaitytoją, bet nė kiek netylėsiu dėl to, kokios jos yra. Tik vienu dalyku vengiau pareikšti savo nuomonę. Turiu omenyje daug ginčų keliančius įvairių teksto variantų palyginimus, rankraščių autoritetą ir geriausią graikišką Naujojo Testamento tekstą. Atsisakiau į tai veltis. Man nepasirodė svarbu suformuoti nuomonę šia tema. Galbūt ateis laikas, kai visi esami rankraščiai rūpestingai bus sulyginti ir Vatikano tekstas atmestas. Ateis laikas, kada kompetentinga garbių Biblijos mokslininkų taryba įver*

Angl. – Revised Version (Vert. past.)

pratarmė

tins visus vienas kitam prieštaraujančius teiginius ir paskelbs neginčijamai teisingą graikišką Naujojo Testamento tekstą. Tačiau tas laikas dar neatėjo ir abejoju, ar kada nors ateis.**3 Šiuo metu galiu drąsiai pareikšti, kad mane tenkina Skoulfildo Biblijos vertimas, kuris remiasi gerai žinoma Styvenso teksto redakcija, išleista 1550 metais. Man žinomi jo trūkumai, tačiau nematau kitų tekstų, kurie galėtų užimti „textus receptus“ vietą.***4 Lieka tik pasakyti, jog ruošdamas šias pastabas, kaip ir „Apmąstymus“, stropiai stengiausi pasinaudoti visais man pasiekiamais senųjų ir moderniųjų Biblijos aiškintojų komentarais. Pridedu jų sąrašą, kuris gali pasirodyti įdomus ir naudingas kai kuriems skaitytojams, norintiems žinoti rašytojų, aiškinusių Evangeliją pagal Luką, vardus. Pateikdamas sąrašą tikiu, kad būsiu suprastas teisingai. Paprasčiausiai trokštu parodyti, kad neparašiau komentarų Evangelijai pagal Luką nesusipažinęs su kitų vyrų darbais. Ir kai su jais nesutinku, tai ne dėl to, kad nežinau, ką jie sako. Rašytojų vardai, kurių darbus tyrinėjau, yra šie: 1. Tėvai – Ambraziejus, Teofilaktas, Eutimijus, Augustino Naujojo Testamento pamokslai ir Baltazaro Korderijaus veikalas Katena (Catena). 2. Užsienio protestantų komentatoriai – Kalvinas, Brencijus, Buceris, Bulingeris, Beza, Pelikanas, Gualteris, Chemnicijus, Flacijus iš Ilirijos, Piskatoras, Kocėjus, De Dju, Kalovijus, Aretijus, Šotgenas, Bengelis, Heinsijus, Olshausenas, Štyras. 3. Užsienio katalikų komentatoriai – Jansenijus, Baradijus, Maldonatas, Kornelijus a Lapidas, Kvesnelis, Stelja, Klarijus, Novarinas. **

Su dideliu susidomėjimu laukiu dr. Tregeleso pažadėto Naujojo Testamento graikų kalba leidimo, iš kurio daug tikiuosi. *** Skaitytojams, nesusipažinusiems su mano šioje vietoje dėstomu dalyku, primenu, kad „įvairūs teksto variantai“, apie kuriuos jiems kartais tenka tiek daug girdėti, turi labai nedidelę reikšmę. Dažnai juose glūdi praleisti ar pridėti maži žodeliai ir jų dalys, kurie neturi jokio poveikio pastraipos prasmei. Nepersūdyčiau sakydamas, kad visi šie įvairūs teksto variantai nepaveikė jokių viso Naujojo Testamento doktrinų ar principų.

Evangelijos pagal luką apmąstymai

4. Anglų komentatoriai – Trapas, Mejeris, Kartraitas, Laitfutas, Baksteris, Nesas, Lei, Hamondas, Pulo „Konspektai ir pastabos“ (Poole’s Synopsis and Annotations), Henris, Vitbis, Berkitas, Gilas, Pyrsas, Skotas, A. Klarkas, Barnsas, Deividsonas, Alfordas, Vordsvortas, Fordas, Votsonas, Bergonas, Meidžoras. Įvertinti daugumą šių rašytojų būtų sąlyginai lengva. Galbūt ateityje taip ir padarysiu. Nereikia net sakyti, kad dauguma jų dėl daugelio dalykų laikosi labai klaidingų nuomonių. Nerekomenduoju remtis visais išvardytais komentarais. Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad nustebdavau radęs šviesą ten, kur tikėjausi tamsos, ir tamsą, kai tikėjausi šviesos. Taip pat atradau, kad vieni geriausių Šv. Rašto komentatorių buvo mažai žinomi. Išleidžiu šį tomą nuoširdžiai melsdamas, kad jį p alaimintų Šventoji Dvasia ir kad Dievui patiktų jį panaudoti savo šlovei ir sielų naudai. Trokštu, kad šiame darbe, taip pat visuose mano raštuose būtų išaukštintas Viešpats Jėzus Kristus; kad Jis iškiltų nuostabus ir šlovingas žmonių akyse. Trokštu, kad dėl šio darbo žemėje padaugėtų atgailos, tikėjimo ir šventumo. Jei šios knygos rezultatas bus toks, tada savo darbą laikysiu daugiau nei atsipirkusiu. Esu įsitikinęs, kad dabartiniu metu mums reikia pagarbesnių ir nuodugnesnių Šventojo Rašto studijų. Dauguma krikščionių, skaitydami Bibliją, supranta ją paviršutiniškai ir daugiau nieko nemato. Mums reikia aiškesnių žinių apie Kristų, kaip gyvą Asmenį, Kunigą, Gydytoją, Draugą, Užtarėją Dievo dešinėje ir Gelbėtoją, kuris greitai sugrįš į žemę. Dauguma krikščionių nedaug žino apie krikščionybę, tik pagrindines jos doktrinas. Trokštu niekada neužmiršti šių dviejų dalykų. Jei galiu ką nors padaryti, kad Kristus ir Biblija būtų labiau gerbiami šiomis paskutinėmis dienomis, tai tikrai būsiu dėkingas ir patenkintas. 1858 rugpjūtis

Dž. Č. Railis

Apmąstymų turinys Evangelija pagal Luką skyrius

eilutės

tema

1–4 Bendras Luko įvadas į Evangeliją / 27 5–12 Zacharijo ir Elžbietos istorija, Zacharijo regėjimas šventykloje / 32 13–17 Angelas paskelbia Jono Krikštytojo gimimą ir

apibūdina jo tarnystę / 36

18–25 Zacharijo netikėjimas ir to padarinys – bausmė / 40 26–33 Angelas paskelbia mergelei Marijai, kad ji bus

34–38 39–45 46–56 57–66 67–80 1–7 8–20 21–24 25–35 36–40 41–52 1–6 7–14 15–20 21–38

1–13 14–22 22–32 33–44

mūsų Viešpaties motina / 44 Mergelės Marijos klausimas angelui ir jo atsakymas / 49 Mergelė Marija aplanko Elžbietą / 53 Mergelės Marijos gyriaus giesmė / 56 Jono Krikštytojo gimimas / 60 Zacharijo pranašystė ir šlovinimo giesmė / 64 Kristaus gimimas Betliejuje / 69 Angelai paskelbia piemenims apie Kristaus gimimą / 75 Kristaus apipjaustymas ir atnešimas į šventyklą / 80 Simeono istorija, garbinimas ir pranašystė / 84 Pranašė Ona ir jos istorija / 89 Kristus randamas tarp mokytojų / 94 Mūsų Viešpaties žemiškosios tarnystės pradžia; Jono Krikštytojo pamokslavimas / 99 Jono Krikštytojo kreipimosi į besiklausančius pobūdis / 103 Jono Krikštytojo tarnystės poveikis; jo liudijimas apie Kristų; įkalinimas / 108 Kristaus krikštas; mergelės Marijos (Helio dukros) genealogijos seka nuo Adomo / 113 Kristaus gundymas dykumoje / 119 Kristus pamokslauja Nazareto sinagogoje / 126 Nazareto žmonių netikėjimas ir nedorumas / 130 Velnio išvarymas Kafarnaumo sinagogoje; Simono uošvė išgydoma nuo karštinės; Kristaus atsiskyrimo įpročiai; Kristaus atėjimo į žemę tikslas / 134

Evangelijos pagal luką apmąstymai

1–11 Kristus pasiruošęs kiekvienam geram darbui;

stebuklingas žuvų valksmas / 139

12–16 Visiškas raupsuotojo išgydymas;

17–26 27–32 33–39 1–5 6–11 12–19 20–26 27–38

39–45

46–49 1–10 11–17 18–23 24–30 31–35 36–50

Kristaus uolumas dėl asmeninės maldos / 144 Paralyžiuoto žmogaus nuleidimas per stogą ir išgydymas / 149 Levio (Mato) pašaukimas ir šventė jo namuose / 154 Kristus – jaunikis; jaunas vynas ir naujos odinės / 159 Sabato dieną mokiniai skabo varpas; Kristus – sabato Viešpats / 165 Išgydomas vyras su padžiūvusia ranka; apginamas gero darymas per sabatą / 170 Kristaus malda prieš dvylikos apaštalų pašventimą; apaštalų vardai ir padėtis / 174 Tie, kuriuos Kristus vadina palaimintais; tie, kuriems Kristus sako: „Vargas, jums“ / 180 Krikščionio geraširdiškumo prigimtis ir apimtis; taisyklė abejotiniems atvejams spręsti; Dievo pavyzdys; atlygis už geraširdiškumą / 185 Perspėjimas dėl netikrų mokytojų; nepriekaištingo gyvenimo svarba; vaisius – vienintelis charakterio išbandymas / 191 Du statytojai ir du pamatai / 196 Šimtininko tarno išgydymas Kafarnaume / 201 Našlės sūnaus prikėlimas iš numirusiųjų Naine / 208 Jonas Krikštytojas siunčia savo mokinius pas Kristų su žinia; jų gautas atsakymas / 214 Geras Kristaus liudijimas apie Joną Krikštytoją / 219 Kristus apibūdina savo kartos žmones ir iškelia jų vaikišką kvailumą / 226 Pasakojimas apie nusidėjėlę moterį, kuri stovėjo už mūsų Viešpaties nugaros, verkė ir patepė Jo kojas fariziejaus Simono namuose / 231

Apmąstymų turinys

1–3 Šventos moterys, lydėjusios Viešpatį ir dvylika Jo apaštalų,

kai jie keliavo, ir jiems tarnavusios / 239

4–15 Palyginimas apie sėjėją / 244 16–21 Dvasinės privilegijos turi būti stropiai naudojamos; kas buvo

Kristaus motina ir broliai? / 250

22–25 Audra ežere, stebuklingas audros nuraminimas / 255 26–36 Demonų apsėsto žmogaus išgydymas gadariečių krašte / 259 37–40 Gadariečiai atmeta Kristų;

Kristaus įsakymas vyrui, išgydytam jų krašte / 265

41–48 Moters, sirgusios kraujoplūdžiu, išgydymas,

kai ji palietė Kristaus drabužio apvadą / 270

49–56 Jayro dukra prikeliama iš numirusiųjų / 275 1–6 Pirmasis Kristaus pavedimas dvylikai apaštalų,

prieš juos išsiunčiant pamokslauti / 280

7–11 Erodas sunerimęs dėl Kristaus darbų; kartais svarbu pailsėti;

Kristus pasiruošęs visus priimti / 284

12–17 Penkių tūkstančių vyrų pamaitinimas penkiais kepalėliais

duonos ir dviem žuvimis / 288

18–22 Įvairios nuomonės dėl Kristaus; aiškus Petro išpažinimas;

Kristus išpranašauja savo mirtį / 292

23–27 Būtinumas išsižadėti savęs ir nešti kryžių;

sielos vertė; pavojus gėdytis Kristaus / 296

28–36 Kristaus atsimainymas / 300 37–45 Demono išvarymas iš jaunuolio,

kurio negalėjo išgydyti mokiniai / 306

46–50 Kristus sudraudžia mokinius dėl išdidumo; pabarimas dėl

fanatiškumo ir nepakantumo / 310

51–56 Kristaus tvirtas nusistatymas atlikti savo didį darbą;

Jokūbas ir Jonas pabarami dėl nešvento užsidegimo / 315

57–62 Kristaus pasekėjai privalo priimti sunkumus; leisti mirusiems

laidoti savo numirėlius; nesigręžioti atgal / 321

Evangelijos pagal luką apmąstymai

1–7 Kristus paskiria septyniasdešimt mokinių ir,

prieš juos išsiųsdamas, duoda nurodymus / 327

8–16 Tolesni Kristaus nurodymai septyniasdešimčiai mokinių / 334 17–20 Septyniasdešimt mokinių sugrįžta pakylėti sėkmės; Kristus

rimtai juos įspėja / 339

21–24 Kristus džiaugiasi; Dievo suverenumas gelbstint nusidėjėlius;

privilegijos tų, kurie išgirdo ir atsiliepė į Evangeliją / 344

25–28 Įstatymo mokytojo klausimas Kristui;

tikėjimo taisyklė; pareigos apibendrinimas / 349

29–37 Palyginimas apie gerąjį samarietį / 353 38–42 Kristus Marijos ir Mortos namuose; pabarimas

dėl pernelyg didelio rūpinimosi; tereikia vieno; rekomenduojama pasirinkti gerąją dalį / 360

Pastabų turinys 1 SKYRIUS eilutė

pastaba

Evangelija pagal Luką / 30 1 Daugelis apsiėmė sutvarkyti (liet. tekste šių žodžių nėra) / 30 Paskelbimą tų dalykų (liet. tekste šių žodžių nėra) / 30 Kuriais tikrai įtikėta tarp mūsų (liet. tekste šių žodžių nėra) / 31 2 Žodžio / 31 3 Nuo pradžios / 31 Sutvarkytą / 31 Teofiliau / 31 4 Tikrumu / 31 5 Iš Abijo skyriaus / 35 Iš Aarono palikuonių / 35 6 Nuostatus / 35 10 Lauke meldėsi gausi žmonių minia / 35 11 Pasirodė angelas / 35 13 Pavadinsi Jonu / 39 15 Negers vyno, nei stipriųjų gėrimų / 39 17 Elijo dvasia ir jėga / 39 Kreipdamas tėvų širdis į vaikus / 39 18 Kaip aš tai patirsiu? (Marijos klausimas) / 42 19 Gabrielius / 43 20 Nebylys / 43 27 Mergelę, sužadėtą / 47 28 Malonėmis apdovanotoji / 47 29 Sumišo / 48 32–33 Dovydo sostą; Jis valdys Jokūbo namus / 48 36 Tavo giminaitė Elžbieta / 52 39 Judėjos kalnyno miestą / 55 47 Savo Gelbėtoju / 59 51 Savo rankos / 59 59 Aštuntą dieną / 63

Evangelijos pagal luką apmąstymai

62 69 70 71, 74 78

Ženklais paklausė / 63 Išgelbėjimo ragas / 67 Buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis / 67 Priešai / 68 Aušra / 68

2 SKYRIUS eilutė

1 2 3 4 6 7 8 10 14 15 16 21 24 25 29 32 34 35 36 38

pastaba

Ciesorius Augustas / 72 Pasaulį (liet. tekste – „valstybės gyventojus“) / 72 Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją / 72 Visi keliavo užsirašyti (apie surašymo, kaip Pr 49, 10, išsipildymą) / 73 Giminės / 73 Savo pirmagimį Sūnų / 73 Suvystė Jį vystyklais / 73 Ėdžiose / 74 Nebuvo vietos užeigoje / 74 Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys / 78 Visai tautai / 79 Palankumas / 79 Pažiūrėkime, kas ten įvyko / 79 Jie nuskubėjo / 79 Apipjaustyti vaikelį / 83 Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą / 83 Porą purplelių arba du balandžiukus / 83 Žmogus, vardu Simeonas / 88 Izraelio paguoda / 88 Šventoji Dvasia buvo ant jo / 88 Leidi iškeliauti / 88 Šviesą pagonims <...> Izraelio tautos šlovę / 88 Simeonas palaimino juos / 88 Sielą pervers kalavijas... ir t. t. / 88 Pranašė / 92 Iš Asero giminės / 92 Kalbėjo apie kūdikį visiems / 92

Pastabų turinys

39 42 44 46 48 49 51 52

Sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą / 93 Dvylika metų / 97 Būryje / 97 Nuėję dienos kelią / 97 Po trijų dienų / 97 Sėdintį tarp mokytojų... ir t. t. / 97 Kodėl mums taip padarei? / 98 Savo Tėvo reikaluose / 98 Buvo jiems klusnus / 98 Augo išmintimi... ir t. t. / 98

3 SKYRIUS eilutė

1 2 5 6 8 14 15 16 19 23 36

pastaba

Iturėja, Trachonitidė, Abilėnė / 102 Vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo / 102 Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas... ir t. t. / 102 Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą / 102 Duokite vaisių / 106 Mūsų tėvas – Abraomas / 107 Dievas gali iš šitų akmenų... ir t. t. / 107 Ką mums daryti? / 107 Neskriauskite / 107 Melagingai neskųskite / 107 Mąstant širdyse / 111 Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu (Apie kontrastą tarp Jono krikšto ir Kristaus krikšto) / 111 Krikštys ugnimi / 112 Tetrarchas Erodas... ir t. t. (Lukas pamini Jono įkalinimą) / 112 Trisdešimt metų / 116 Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, Helio... ir t. t. (Kristaus genealogija) / 116 Kainamo sūnus / 117

Evangelijos pagal luką apmąstymai

4 SKYRIUS eilutė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 13 16 17 20 21 22 23 25 28 30 33 34 35

pastaba

Dvasia Jį nuvedė / 122 Dykumą / 123 Keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas / 123 Velnias Jam tarė / 123 Kad šitas akmuo pavirstų duona / 123 Parašyta (Kristus cituoja Pakartoto įstatymo knygos ištraukas) / 123 Kiekvienu Dievo žodžiu / 123 Visas pasaulio karalystes / 123 Viena akimirka / 124 Duosiu tau visą jų valdžią ir šlovę / 124 Pagarbinsi mane / 124 Eik šalin nuo manęs, šėtone; Gundymo eiliškumas / 124 Šventyklos šelmens / 124 Parašyta (Velnias cituoja Šventąjį Raštą) / 124 Saugoti Tave / 124 Velnias pasitraukė nuo Jo (Ką bandymas sugundyti sako apie šėtono asmenybę?); Šaltiniai, pagal kuriuos Matas ir Lukas aprašė gundymą / 125 Jis atėjo į Nazaretą / 129 Atvyniojęs ritinį / 129 Patarnautojas / 129 Jis pradėjo jiems kalbėti / 129 Jam pritarė / 133 Juozapo sūnus / 133 Priminsite patarlę / 133 Elijo dienomis / 133 Labai užsirūstino (Nazareto žmonių rūstybė) / 133 Praėjęs tarp jų / 133 Netyra demoniška dvasia / 137 Ko tau iš mūsų reikia? / 137 Nutilk! / 137 Nubloškęs žmogų į vidurį / 137

Pastabų turinys

36 37 38 39

Visi nustėro / 138 Kas tai per žodis? / 138 Garsas / 138 Simono uošvė / 138 Atsistojęs / 138 Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo / 138

5 SKYRIUS eilutė

pastaba

Irkis į gilumą / 142

Jų tinklas pradėjo trūkinėti / 142

Nuo šiol žmones žvejosi / 142 Alegorinė stebuklingo žuvų valksmo reikšmė / 143

Vyras, visas raupsuotas / 147

Noriu / 147

Jis pasitraukdavo / 147 Melstis / 148

Kad gydytų žmones / 152

Užlipo ant stogo ir, praardę jį, nuleido ligonį (Namų Rytuose konstrukcija) / 152

Visi didžiai stebėjosi / 153 Stebinančių dalykų / 153

Muitininką, vardu Levį / 157 Sėdintį muitinėje / 158

Tas atsikėlė, ir viską palikęs... ir t. t. / 158

Didelį pokylį / 158

Šaukti <...> atgailai / 158

Tavieji valgo ir geria / 162

Vestuvininkai <...> jaunikis / 163

Tada jie pasninkaus / 163

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Jėzus dar pasakė jiems palyginimą (Palyginimai apie „naują lopą ant seno drabužio“ bei „jauną vyną senuose vynmaišiuose“) / 163

Senasis geresnis / 164

6 SKYRIUS eilutė

1 3 5 8 10 11 12 13 14 15 16 17 20 22 24 26 28 29 32 33 35 37 39 40 41

pastaba

Antrąjį sabatą po pirmojo (liet. tekste – „vieną sabatą“) / 168 Ką darė Dovydas? / 168 Kai buvo alkanas / 169 Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats / 169 Stok į vidurį (mūsų Viešpaties stebuklų viešumas) / 173 Ištiesk savo ranką / 173 Įniršo / 173 Melsdamasis Dievui / 177 Išsirinko dvylika <...> pavadino apaštalais / 178 Baltramiejų / 178 Alfie aus sūnų Jokūbą / 178 Jokūbo brolį Judą / 179 Iskarijotą / 179 Sustojo lygumoje / 179 Pakėlęs akis (Ar šis aprašymas atitinka kalno pamokslą?) / 183 Palaiminti jūs, vargšai / 184 Kai jus atskirs / 184 Atsiėmėte / 184 Vargas jums, kai visi žmonės jus giria / 184 Savo skriaudėjus / 188 Kas trenkia tau... ir t. t. (Pareiga atsukti kairį skruostą tam, kuris trenkia į dešinį skruostą) / 188 Ir nusidėjėliai / 189 Taip daro / 189 Nieko nesitikėdami / 190 Neteiskite ir nebūsite teisiami... ir t. t. / 190 Ar gali aklas vesti aklą? / 194 Mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją... ir t. t. / 194 Krislas; rąstas / 195

Pastabų turinys

43 44 48

Nėra gero medžio, kuris duotų blogus vaisius / 195 Niekas nerenka figų / 195 Jis panašus į žmogų... ir t. t. (Tikroji palyginimo apie du statytojus paskirtis) / 199 Giliai iškasė / 199 Užliejus potvyniui, srovė atsimušė / 199 Kas klausosi, bet nevykdo / 199

7 SKYRIUS eilutė

pastaba

Į Kafarnaumą / 204

Vieno šimtininko branginamas tarnas / 205

Šimtininkas pasiuntė pas Jį kelis žydų vyresniuosius / 205

Jis mums yra pastatęs sinagogą / 205

Atsiuntė savo draugus (Neatitikimas tarp Mato ir Luko aprašant šimtininko elgesį) / 205 Nesivargink / 206

Tark žodį / 206

Jėzus stebėjosi juo / 207

Kitą dieną (liet. tekste – „Po to“) / 211 Miestą, vardu Nainą / 211

Štai nešė numirėlį / 211 Kartu su ja ėjo didelė miesto minia (Šio stebuklo viešumas) / 211

Pamačiusiam motiną,Viešpačiui pagailo jos / 212

Neštuvus / 212 Sakau tau: kelkis / 212

Pradėjo kalbėti / 212

Apėmė baimė / 213 Dievas aplankė savo tautą / 213

Ta žinia apie Jį pasklido... ir t. t. / 213

Jonas, pasišaukęs du savo mokinius, siuntė juos pas Jėzų / 217 Tas, kuris turi ateiti / 218

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Nuo ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių / 218 Dovanojo regėjimą / 218

Mirusieji prikeliami / 218 Vargšams skelbiama Geroji naujiena / 218

Ko išėjote pažiūrėti?... ir t. t. / 222 Vėjo linguojamos nendrės / 222

Kurie ištaigingai vilki ir prabangiai gyvena / 223

Tarp gimusių iš moters. / 223 Bet ir mažiausias <...> didesnis už jį / 223

29–30 Jį išgirdusi visa tauta... ir t. t. / 224 Pateisino Dievą, nes leidosi krikštijami (liet. tekste – „pripažino Dievo teisingumą“) / 224 30

Atstūmė, ką Dievas jiems buvo sumanęs / 224

Jie panašūs į vaikus / 229 Jūs nešokote / 229

Valgo ir geria / 229

Bet išmintį pateisina visi jos vaikai / 229

Vienas fariziejus pakvietė Jėzų / 234 Atėjęs į fariziejaus namus / 235 Jis sėdo prie stalo / 235

37–38 Ir štai moteris / 235 Kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė / 236 38

Priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų / 236 Patepė jas / 237

Šitas / 237 Jis žinotų / 237

O Jėzus tarė (Mūsų Viešpats žino, kas yra širdyse) / 237

Jis dovanojo abiem / 237

Jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo / 237

Tavo nuodėmės atleistos / 238

Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia? / 238

Tavo tikėjimas išgelbėjo tave / 238 Eik rami / 238

Pastabų turinys

8 SKYRIUS eilutė

1 2 3

4 5 6 7 8 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 22 23 24 25 27

pastaba

Jėzus keliavo per / 242 Marija, vadinama Magdaliete / 242 Erodo prievaizdo Chūzo žmona Joana / 242 Erodo prievaizdo Chūzo / 243 Zuzana / 243 Daug kitų / 243 Jėzui tarnavo savo turtu / 243 Susirinkus gausiai miniai... ir t. t. / 247 Sėjėjas išėjo sėti / 248 Ant uolos / 248 Tarp erškėčių / 248 Kas turi ausis klausytis – teklauso / 248 Žiūrėdami nematytų / 248 Sėkla yra Dievo žodis / 248 Paskui ateina velnias / 248 Atkrinta / 249 Toliau eidami / 249 Neduoda subrendusio vaisiaus / 249 Tyroje ir geroje širdyje / 249 Išsaugo jį / 249 Kantrumu / 249 Po lova / 253 Nėra nieko paslėpta... ir t. t. / 253 Žiūrėkite, kaip klausotės / 253 Kas turi / 253 Pas Jėzų atėjo / 253 Motina ir Jo broliai / 254 Jėzus su mokiniais įlipo į valtį... ir t. t. (Genezareto ežeras) / 258 Kilo audra / 258 Jos nurimo, ir stojo tyla / 258 Kur jūsų tikėjimas? / 258 Vyras, kuris jau ilgą laiką turėjo demonų / 262 Kapinėse / 262

Evangelijos pagal luką apmąstymai

28 29 30 31 32 33 34 37 38 39 41 42 43 44 45 46 48 49 51 52 54 55 56

Ko nori iš manęs. / 263 Jėzau, Dievo Sūnau, nekankink manęs / 263 Sutraukydavo pančius / 263 Legionas / 263 Į bedugnę / 263 Ganėsi didelė banda kiaulių / 263 Jėzus leido / 263 Banda tuojau metėsi... ir t. t. / 264 Kaimuose / 264 Neatitikimai tarp Mato pateikto šio stebuklo aprašymo ir Luko / 264 Ėmė prašyti, kad Jėzus pasitrauktų / 268 Jėzus jį atleido / 268 Grįžk namo ir papasakok... ir t. t. (Skirtingi Viešpaties paliepimai Jo išgydytiems žmonėms) / 268 Ir štai / 273 Dukrelė buvo bemirštanti / 273 Spaudžiamas minios / 273 Moteris, serganti kraujoplūdžiu / 273 Jo drabužio apvadas / 274 Kas Mane palietė? / 274 Mokytojau / 274 Jėga / 274 Išgydė tave / 274 Tavo duktė numirė (Didesnis tėvų rūpinimasis savo vaikais nei vaikų – tėvais) / 278 Mokytojo / 278 Petrui, Jonui, Jokūbui / 278 Mergaitė nemirė, o tik miega / 278 Jėzus juos visus išvarė / 279 Jos dvasia sugrįžo / 279 Duoti jai valgyti / 279 Įsakė niekam nesakyti / 279

Pastabų turinys

9 SKYRIUS eilutė

pastaba

Dvylika savo mokinių (Judas Iskarijotas išsiunčiamas pamokslauti) / 283 Davė jiems jėgą / 283

Jis išsiuntė juos skelbti / 283

Nieko neimkite kelionei ir... t. t. / 283 Krepšio / 283

Tenai pasilikite ir iš ten toliau keliaukite / 283

Skelbdami Evangeliją / 283

Suglumo / 287 Prisikėlęs iš numirusių / 287

Aš nukirsdinau <...> girdžiu / 287

Pasiėmęs juos, jis pasitraukė nuošaliai į dykvietę / 287

Būriais po penkiasdešimt / 290

Dvylika pintinių trupinių / 291 Pintinės / 291

Jis nuošaliai meldėsi / 295

Jonu Krikštytoju <...> Eliju <...> vienu iš senųjų pranašų / 295

Dievo pateptuoju / 295

Niekam to nepasakoti / 295

Turės daug iškentėti / 295

Teneša kasdien savo kryžių / 298

Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras / 299

Save pražudytų / 299

Kai ateis... ir t. t. / 299

Neragaus mirties, kol išvys / 299

Po šitų žodžių / 303 Petrą, Joną bei Jokūbą / 303 Į kalną / 303

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Jam besimeldžiant / 303 Išvaizda / 303 Pasikeitė / 304 Spindintys / 304

Mozė ir Elijas / 304

Jo iškeliavimą (liet. tekste – „Jo gyvenimo pabaigą“) / 304 Kurį Jis turės įvykdyti (liet. tekste – „būsiančią“) / 304

Buvo apėmęs miegas / 304 Pabudę jie pamatė / 305

Gera mums čia būti / 305

Jo klausykite / 305

Jėzus liko vienas / 305

Ėmė šaukti / 309 Mano vienturtis / 309

Vargais negalais / 309

Jie nepajėgė / 309

O netikinti ir iškrypusi karta! / 309

Gerai įsidėmėkite šituos žodžius / 309

Ginčas / 313 Kuris iš jų didžiausias / 313

Šį vaiką (Mūsų Viešpats kalba apie vaikus) / 313

Nedrauskite / 313

Paimtas aukštyn / 318

Nesutiko Jo priimti / 318

Mokiniai Jokūbas ir Jonas... ir t. t. / 318 Kaip ir Elijas padarė / 319

Jis atsigręžęs sudraudė juos... ir t. t. / 319 Kokios dvasios esate / 319

Vienas žmogus Jam pasakė / 324

Lapės turi urvus... ir t. t. / 324

Pirmiau pareiti tėvo palaidoti / 325

Pastabų turinys

Palik mirusiems laidoti savo numirėlius / 325 Tu eik ir skelbk / 325

Atsisveikinti / 325

Netinka Dievo karalystei / 326

10 SKYRIUS eilutė

pastaba

Paskyrė / 330 Kitus septyniasdešimt / 330 Po du / 331 Pats ketino vykti / 331

Atsiųstų / 331

Štai Aš siunčiu jus / 331

Nei batų (liet. tekste – „sandalų“) / 331 Nieko kelyje nesveikinkite / 331

Ramybė šiems namams / 332

Jei ten bus ramybės sūnus... ir t. t. / 332

Pasilikite tuose namuose / 332 Kas duodama / 333 Darbininkas vertas savo užmokesčio / 333

Valgykite, kas bus jums padėta / 337

Bus lengviau... ir t. t. / 337

Chorazine, Betsaida / 337 Tyre ir Sidone / 338

Nugarmėsi iki pragaro / 338

Kas jūsų klauso, manęs klauso / 338

Septyniasdešimt sugrįžo / 341

Mačiau Šėtoną, kaip žaibą krintantį... ir t. t. / 342

Valdžią mindžioti gyvates... ir t. t. / 342 Skorpionus / 343 Priešo / 343

Jūsų vardai įrašyti danguje / 343

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Aš šlovinu Tave, Tėve... ir t. t. / 348 Išmintingųjų ir gudriųjų / 348 Mažutėliams / 348

Viskas man yra mano Tėvo atiduota / 348

Karalių / 348

Vienas Įstatymo mokytojas / 351 Ką turiu daryti... ir t. t. / 352

Kaip skaitai? / 352

Mylėk Viešpatį, savo Dievą... ir t. t. / 352

Tai daryk, ir gyvensi / 352

Norėdamas pateisinti save / 356 O kas gi mano artimas? / 356

Iš Jeruzalės į Jerichą / 357

Vienas kunigas / 357 Praėjo kita kelio puse / 357

Levitas, būdamas toje vietoje, priėjo ir pažiūrėjo į jį, ir praėjo kita puse (liet. tekste – „<...> levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse.“) / 357

Užtiko jį / 357

Užpildamas aliejaus / 357

Du denarus / 358

Tau atrodo buvęs / 358 Ar teisinga aiškinti palyginimą apie gerąjį samarietį, kaip žmonių atpirkimo alegoriją? / 358

Jiems keliaujant toliau / 364

Apsunkinta (liet. tekste – „rūpinosi“) / 364 Staiga priėjusi / 364

Nerimauji / 364

Tereikia vieno / 364 Geriausiąją dalį / 365

Evangelijos pagal Luką 1 skyriaus 1–4 eilutės

1 Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas

3 tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios iš-

mus buvusius įvykius, 2 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai, 1

tyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą, 4 kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.

Evangelija pagal Luką, kurią dabar pradedame, apima daug vertingų dalykų, neužrašytų kitose trijose Evangelijose. Tai istorija apie Zachariją ir Elžbietą, angelo pranešimas mergelei Marijai ir visas pirmųjų dviejų skyrių turinys. Taip pat pasakojimai apie Zachiejaus atsivertimą ir atgailaujantį vagį, apie kelionę į Emausą ir žymūs palyginimai apie fariziejų ir muitininką, turtuolį ir Lozorių bei apie sūnų palaidūną. Už šias Šventojo Rašto dalis kiekvienas gerai išmokytas krikščionis jaučiasi ypač dėkingas. Už jas esame dėkingi Evangelijos pagal Luką autoriui. Trumpas įvadas, kurį perskaitėme šiose eilutėse, yra būdingas Evangelijos pagal Luką bruožas. Tačiau patyrinėję pamatysime, kad jame apstu naudingų pamokymų. Pirmiausia Lukas mums pateikia trumpą, tačiau vertingą Evangelijos prigimties apybraižą. Jis ją pavadina pasakojimu dalykų, „kuriais tikrai įtikėta tarp mūsų“ (anglų k. vertime – vert. past.). Tai faktų apie Jėzų Kristų pasakojimas. 1 Autoriaus naudotos Karaliaus Jokūbo Biblijos pažodinis Lk 1, 1–2 vertimas skamba taip: „1 Kadangi daugelis apsiėmė sutvarkyti paskelbimą tų dalykų, kuriais tikrai įtikėta tarp mūsų, 2 kaip mums tai perdavė tie, kurie nuo pradžios patys tai regėjo ir buvo žodžio tarnai <...>“. (vert. past.)

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Krikščionybė yra tikėjimas, besiremiantis faktais. Niekada to epamirškime. Ji pasirodė žmonijai pirmiausia tokiu pavidalu. Pirmieji pan mokslininkai neskelbė pasauliui nuodugniai parengtos sunkiai suprantamų doktrinų ir gilių principų sistemos. Jiems svarbiausias dalykas buvo pasakyti žmonėms didžius aiškius faktus. Jie ėjo pasakodami nuodėmės prislėgtam pasauliui, kad Dievo Sūnus buvo atėjęs į žemę ir gyveno už mus, mirė už mus ir prisikėlė. Pirmą kartą skelbiama Evangelija buvo daug paprastesnė, nei daugelis ją padaro dabar. Tai buvo Kristaus istorija – nei daugiau, nei mažiau. Siekime, kad mūsų pačių tikėjimas būtų kuo paprastesnis. Leiskime Kristui ir Jo asmeniui būti mūsų sistemos saule. Tegul pagrindinis mūsų sielų troškimas būna gyventi tikint į Jį ir kasdien vis geriau Jį pažinti. Tokia buvo Pauliaus krikščionybė. „Man gyvenimas – tai Kristus“ (Fil 1, 21). Antra, Lukas piešia nuostabų tikrosios apaštalų vietos ankstyvojoje bažnyčioje paveikslą. Jis juos vadina „savo akimis mačiusiais ir žodžio tarnais“. Šiame pasakyme yra pamokantis nusižeminimas. Čia visiškai nėra jokio žmogų aukštinančio tono, kuris taip dažnai įslenka į bažnyčią. Lukas nesuteikia apaštalams jokių meilikaujančių titulų. Jis nesistengia nė trupučio pateisinti tų, kurie stabmeldiškai išaukština apaštalus dėl jų ir Viešpaties artumo. Lukas sako, kad jie „savo akimis mačiusieji“. Jie pasakojo žmonėms, ką buvo matę savo pačių akimis ir girdėję savo pačių ausimis (1 Jn 1, 1). Lukas apaštalus vadina „žodžio tarnais“. Jie buvo Evangelijos žodžio tarnai. Tai pasiuntiniai, laikę didžiausia privilegija skelbti nuodėmingam pasauliui Dievo meilės ryšius ir pasakoti kryžiaus istoriją. Bažnyčiai ir pasauliui būtų geriau, jei krikščionys tarnautojai niekada nebūtų prisiskyrę aukštesnės garbės ir pagarbos negu apaštalai skyrė sau. Liūdnas faktas, kad įšventinti vyrai nuolat išaukštindavo save ir savo pareigas iki visiškai nebiblinės padėties. Ne mažiau liūdna, kad tingiu tyliu sutikimu su kunigų luomo reikalavimais ir pasitenkindami tik pavaduojančiu tikėjimu žmonės nuolat padėdavo įsigalėti blogiui. Taigi kaltos abi pusės. Prisiminkime tai ir budėkime. Trečia, Lukas apibūdina savo paties kvalifikacijas Evangelijos užrašymui. Jis sako, kad pats „turėjo visko nuo pat pradžios tobulą supratimą“ (Biblijos vertime anglų k. – vert. past.). © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Lk 1, 1–4

Domėdamiesi, iš kokio šaltinio Lukas gavo informaciją, kurią pateikė savo Evangelijoje, tik gaištume laiką. Neturime pakankamos priežasties manyti, kad jis matė mūsų Viešpatį darantį stebuklus ar girdėjo Jį mokantį. Sakyti, kad jis gavo informaciją iš mergelės Marijos ar kurio apaštalo, būtų tik numanymas ir spėlionė. Mums pakanka žinoti, kad Lukas rašė Dievo įkvėptas. Be abejo, jis neatmetė įprastų priemonių žinioms gauti. Tačiau pasirenkant jam, kaip ir kitiems Biblijos rašytojams, vadovavo Šventoji Dvasia. Šventoji Dvasia aprūpino jį mintimis, išdėstymu, sakiniais ir netgi žodžiais. Ir to padarinys – tai, ką parašė Lukas, neturi būti skaitoma kaip „žmogaus žodis“, bet kaip „Dievo žodis“ (1 Tes 2, 13). Rūpestingai tvirtai laikykimės didžios kiekvieno Biblijos žodžio visiško įkvėpimo doktrinos. Niekada nemanykime, kad kuris nors Senojo ar Naujojo Testamento rašytojas galėjo padaryti nors mažiausią žodžio klaidelę ar netikslumą, kai rašė „įkvėptas Šventosios Dvasios“ (2 Pt 1, 21). S kaitydami Bibliją vadovaukimės tokiu principu – kai negalime suprasti pastraipos ar suderinti jos su kita pastraipa, tai nėra klaida Knygoje, bet mumyse pačiuose. Šis principas pastatys mūsų kojas ant uolos. Atsisakyti jo reikštų pastatyti kojas ant lakaus smėlio ir pripildyti protus nesibaigiančių netikrumų ir abejonių. Galiausiai Lukas mus informuoja apie vieną pagrindinį dalyką, kurį jis turėjo omenyje rašydamas savo Evangeliją. Jis siekė, kad Teofilis „žinotų tikrumą dalykų, kurių buvo išmokytas“ (Biblijos vertime anglų k. – vert. past.). Čia nėra jokio padrąsinimo tiems, kurie pasitiki nerašytomis tradicijomis ir bažnyčios balsu. Lukas žinojo, kad žmonių atmintis silpna, kad istorija ją formuoja ir pridėjimais, ir perdirbimais, kai ji priklauso tik nuo ištartų žodžių ir ataskaitų. Taigi ką jis dėl to daro? Rūpestingai imasi „surašyti“. Čia nėra jokio padrąsinimo tiems, kurie priešinasi tikėjimo žinių skleidimui ir kalba apie nežinojimą kaip „pasišventimo motiną“. Lukas nelinki savo draugui pasilikti abejonėse dėl nė vieno jo tikėjimo dalyko. Jis sako, kad nori, jog šis „žinotų tikrumą tų dalykų, kurių buvo išmokytas“. Užbaikime šią pastraipą dėkodami už Bibliją. Laiminkime Dievą kasdien, kad nesame palikti priklausyti nuo žmogaus tradicijų ir mums nereikia būti suklaidintiems tarnautojų klaidų. Mes turime užrašytą © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Knygą, kuri gali „pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje“ (2 Tim 3, 15). Pradėkime Luko evangeliją su uoliu troškimu daugiau pažinti tiesą, kuri yra Jėzuje, ir su širdingu nusistatymu daryti viską, ką galime, kad skleistume tos tiesos pažinimą po visą pasaulį.

PASTABOS Lk 1, 1–4 [Evangelija pagal Luką.] Mūsų informacija apie Luką yra skurdi. Kai kas spėja, kad jis buvo vienas iš septyniasdešimties mūsų Viešpaties išsiųstų mokinių, neskaičiuojant dvylikos apaštalų (Lk 10, 1). Atrodo, nėra priežasties abejoti, kad jis buvo Pauliaus bendrakeleivis jo kelionėse ir kad buvo gydytojas (Kol 4, 14). Kai kas manė, kad jo, kaip gydytojo, profesija gali būti atpažįstama iš to, kaip jis aprašo mūsų Viešpaties stebuklingus ligų išgydymus. O apie jo keliones kartu su Pauliumi galima suprasti iš kalbos apie Dievo šlovę ir Kristaus meilę nusidėjėliams. Manoma, kad jo Evangelija buvo parašyta su ypatingu kreipimusi į pagonių atsivertusiuosius, o ne į žydus. Origenas, Jeronimas, Auksaburnis, Ambraziejus ir kiti manė, kad Paulius, rašydamas „brolį, giriamą dėl Evangelijos skelbimo visose bažnyčiose“ (2 Kor 8, 18), nurodo į Luką ir jo Evangeliją, tačiau tai yra labai abejotina. 1. ▶ [Daugelis apsiėmė sutvarkyti.]2 Mes nežinome, kas tie „daugelis“. Taip pat neturime teisės teigti, kad jie rašė kupini tik gerų ketinimų. Atrodo, kad Lukas tiesiog nori pasakyti, jog jie apsiėmė rašyti be jokio dieviško pašaukimo ar įkvėpimo. Jis, aišku, čia nekalba apie Matą ir Morkų. Ambraziejus pastebi: „Nei Matas, nei Morkus, nei Jonas, nei Lukas nesiėmė patys rašyti. Jie, būdami Dievo Dvasios apsčiai aprūpinti visais žodžiais ir turiniu, įvykdė tai, ką pradėjo be jokių pastangų.“ [Paskelbimą tų dalykų.]3 Graikų kalboje šio sakinio kilmininko linksnis privalo būti sustiprintas prielinksniu „apie“ ar „dėl“. 2 Autorius komentuoja remdamasis Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimu (žr. 1 išnašą). Lietuviškame Kosto Burbulio Biblijos vertime šių žodžių nėra. (vert. past.) 3 Autorius komentuoja remdamasis Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimu (žr. 1 išnašą). Lietuviškame Kosto Burbulio Biblijos vertime šių žodžių nėra. (vert. past.)

Lk 1, 1–4

[kuriais tikrai įtikėta tarp mūsų.]4 Kai šis graikų kalbos žodis taikomas Abraomui (Rom 4, 21), jis reiškia „visiškai įsitikinęs“, o kai kalbama apie Evangelijos skelbimą (2 Tim 4, 17) – reiškia „visiškai žinomas“. Teofilaktas jo reikšmę apibrėžia taip: „Dalykai, kurie yra visiškai įrodyti daugeliu argumentų“. 2. ▶ [Žodžio.] Kai kas galvoja, kad tai reiškia Viešpatį Jėzų Kristų, „Žodį“, kuris „buvo tapęs kūnu“ (Jn 1, 14). K aip bebūtų, atrodo, kad tikėtiniau, jog turime tai priimti kaip užrašytą žodį, Evangelijos žodį. Neaišku, ar kuris kitas Naujojo Testamento rašytojas, išskyrus Joną, Viešpatį Jėzų kada nors pavadino „Žodžiu“. 3. ▶ [Nuo pradžios.] Taip išverstas graikų kalbos žodis pažodžiui reiškia „iš aukštybių“. Taip jis perteiktas Jn 3, 31; 19, 11; Jok 1, 17; 3, 15. 17. Gomaras ir Laitfutas galvoja, kad jis turėtų būti pavartotas šia reikšme ir kad tai yra Luko įkvėpimo pareiškimas. Tada šis pasakymas reikštų „kruopštų visų dalykų ištyrimą dėl dieviško įkvėpimo arba mokymo iš aukštybių“. Dauguma komentatorių sutinka su mūsų vertėjais. Biblijos rašytojai paprastai nepareiškia apie savo pačių įkvėpimą. Šis žodis Apd 26, 5 yra verčiamas žodžiais „nuo pradžios“. [Sutvarkytą.] Privalome atidžiai stebėti, kad šis žodis nesudarytų įspūdžio, jog Lukas pasakodamas mūsų Viešpaties istoriją labiau negu kiti evangelistai laikėsi chronologinės pagrindinių įvykių tvarkos. Tai greičiau reiškia, kad jis tvarkingai sugrupavo ir klasifikavo pagrindinius faktus, kuriuos buvo įkvėptas užrašyti. Votsonas pažymi: „Lukas mažiau negu Matas ar Morkus atsižvelgia į chronologinę tvarką ir greičiau klasifikuoja įvykius nei juos pasakoja paeiliui. Tai istorijos sudarymo metodas, kuris nėra įprastas senovės rašytojams.“ A. Klarkas pateikia to pavyzdį Svetonijaus veikale apie imperatoriaus Augusto gyvenimą. Kempbelas sako, kad žodis, išverstas „nuosekliai“, „nebūtinai yra susijęs su laiku. Jis reiškia „aiškų ir detalų, o ne painų ir neapibrėžtą“. [Teofi iau.] Apie šį asmenį nežinome nieko tikra. Vyrauja nuomonė, kad jis buvo iš pagonių kilęs krikščionis, užėmęs aukštą padėtį, į kurį Lukas dėl suprantamų, tačiau mums nežinomų priežasčių, buvo raginamas kreiptis savo užrašytoje Evangelijoje. Manoma, kad epitetas „garbingasis“ nurodo, kad jis buvo nepaprastas asmuo. Tai tas pats epitetas, kurį vartojo Paulius kreipdamasis į Feliksą ir Festą Apd 24, 3; 26, 5. 4. ▶ [Tikrumu.] Tai tas pats žodis, kuris išverstas žodžiu „saugumas“ Apd 5, 23 ir 1 Tes 5, 3. 4 Autorius komentuoja remdamasis Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimu (žr. 1 išnašą). Lietuviškame Kosto Burbulio Biblijos vertime šių žodžių nėra. (vert. past.)

Evangelijos pagal Luką 1 skyriaus 5–12 eilutės

5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno

kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijo skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių. 6 Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus. 7 Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir a bu sulaukę senyvo amžiaus.

8 Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo

Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį, 9 kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties

šventyklą, smilkyti smilkalus. 10 Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi

žmonių minia. 11 Tada jam pasirodė Viešpaties angelas,

stovintis smilkymo aukuro dešinėje. 12 Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė

baimė.

Pirmasis įvykis, aprašytas Evangelijoje pagal Luką, yra staigus angelo pasirodymas žydų kunigui Zacharijui. Angelas paskelbė, kad stebuklingu įsikišimu greitai jam turi gimti sūnus ir kad šis sūnus bus pirmesnis nei seniai pažadėtasis Mesijas. Dievas aiškiai iš anksto pasakė, kad atėjus Mesijui bus tas, kuris paruoš Jam kelią (Mal 3, 1). Die vo išmintis pasirūpino, kad šis šauklys gimtų kunigo šeimoje. Mes nelabai suprantame, kokia svarbi šiuo pasaulio laiko tarpsniu buvo angelo žinia. Pamaldiems žydams ji turėjo kelti ypatingą džiaugsmą. Juo labiau kad tai buvo pirmoji Dievo žinia Izraeliui nuo Malachijo dienų. Angelo pranešimas pertraukė ilgą keturių šimtų metų tylą. Tai tikinčiajam izraelitui sakė, kad pranašiškos Danieliaus savaitės pagaliau išsipildė (Dan 9, 25), kad pats geriausias Dievo pažadas pagaliau bus įvykdytas ir kad greitai pasirodys „sėkla“, kurioje bus palaimintos visos žemės tautos (Pr 22, 18). Kad suvoktume šias eilutes, įsivaizduokime save Zacharijo vietoje. © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Lk 1, 5–12

Šioje pastraipoje išskirkime vieną dalyką – gerą liudijimą apie Zachariją ir Elžbietą. Pasakyta, kad jie „abu buvo teisūs Dievo akyse“ ir „nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus“. Nesvarbu, ar šį teisumą aiškinsime kaip priskirtą visiems tikintiesiems dėl jų išteisinimo, ar kaip sukurtą tikinčiųjų viduje per Šventosios Dvasios veikimą jų pašventinimui. Dvi teisumo rūšys niekada neturi būti atskirtos. Nėra nė vieno išteisinto, kuris nėra pašventintas, ir nėra nė vieno pašventinto, bet neišteisinto. Mums pakanka žinoti, kad Z acharijas ir Elžbieta turėjo malonę, kai malonė buvo labai reta, ir laikėsi visų sunkių apeiginio įstatymo reikalavimų pasišventusia sąžine, kai tik nedaugeliui izraelitų jie rūpėjo, nebent jų pavadinimai ir forma. Pagrindinis dalykas, kuris turėtų rūpėti mums visiems, – pavyzdys, kurį ši šventa pora parodė krikščionims. Stenkimės tarnauti Dievui ištikimai ir gyventi pagal mums duotą apšvietimą taip, kaip gyveno jie. Neužmirškime paprastų Šventojo Rašto žodžių: „Vykdantis teisumą, yra teisus“ (1 Jn 3, 7). L aimingos krikščioniškos šeimos, kai apie vyrą ir žmoną galima pasakyti, kad jie yra teisūs ir lavina save, siekdami nenusižengti ir prieš Dievą, ir prieš žmones (Apd 24, 16). Šioje pastraipoje išskirkime dar vieną dalyką – sunkų išbandymą, kurį Dievas suteikė Zacharijui ir Elžbietai. Pasakyta, kad „juodu neturėjo vaikų“. Moderniam krikščioniui visa šių žodžių galia gali būti sunkiai suprantama. Senovės žydui tai reiškė labai didžiulį sielvartą. Būti bevaikiais buvo vienas karčiausių skausmų (1 Sam 1, 10). Dievo malonė nė vieno neatleidžia nuo vargo. Šis šventas kunigas ir jo žmona būdami teisūs turėjo sunkų išbandymą. Atminkime tai. Jei tarnaujame Kristui, išbandymo nelaikykime keistu dalyku. Geriau tikėkime, kad tobulos išminties ranka yra išmatavusi kiekvieną mūsų dalį. Dievas mus plaka, kad padarytų „Jo šventumo dalininkais“ (Hbr 12, 10). Jei sielvartai artina mus prie Kristaus, Biblijos ir maldos, tai jie – teigiami palaiminimai. Galbūt dabar negalime taip mąstyti, bet atsibudę kitame pasaulyje tikrai taip galvosime. Šioje pastraipoje išskirkime dar vieną dalyką – priemones, kuriomis Dievas paskelbė būsimą Jono Krikštytojo gimimą. Parašyta, kad „Viešpaties angelas pasirodė Zacharijui“. © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Angelų tarnystė, be abejo, yra svarbi tema. Niekur Biblijoje jie nėra taip dažnai minimi kaip mūsų Viešpaties žemiškosios tarnystės laikotarpiu. Jokiu kitu laiku neskaitome apie tiek daug angelų pasirodymų kaip mūsų Viešpaties įsikūnijimo ir atėjimo į pasaulį metu. Šios aplinkybės reikšmė pakankamai aiški. Ji buvo skirta pamokyti bažnyčią, kad Mesijas nebuvo angelas, bet angelų, kaip ir žmonių, Viešpats. Angelai paskelbė Jo atėjimą, paskelbė Jo gimimą, džiaugėsi Jo pasirodymu. Taip darydami jie aiškiai parodė, kad Tas, kuris atėjo mirti už nusidėjėlius, nebuvo vienas iš jų, bet daug aukštesnis už juos, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. Vieno dalyko apie angelus niekada neturime užmiršti. Jie labai domėjosi Kristaus darbu ir Kristaus parūpintu išgelbėjimu. Kai Dievo Sūnus nusileido žemyn, kad savo krauju sutaikintų Dievą ir žmones, angelai giedojo didį gyrių. Jie džiaugiasi, kai nusidėjėliai atgailauja ir mūsų dangiškajam Tėvui sūnūs atgimsta iš naujo. Jie džiaugiasi tarnavimu tiems, kurie bus išgelbėjimo paveldėtojai. Kol esame žemėje, stenkimės būti kaip jie – turėti tokį nusistatymą kaip jie ir dalytis jų džiaugsmais. Tai būdas būti tinkamai nusiteikusiam dangaus atžvilgiu. Apie tuos, kurie ten įeina, parašyta, kad jie bus „kaip angelai“ (Mk 12, 25). Galiausiai šioje pastraipoje išskirkime poveikį, kurį angelo pasirodymas padarė Zacharijo protui. Parašyta, kad jis „sumišo, ir jį apėmė baimė“. Šio teisaus žmogaus patyrimas visiškai sutampa su kitų šventųjų patyrimu panašiomis aplinkybėmis. Mozė prie degančio krūmo, Danielius prie Hidekelio upės, moterys prie kapo ir Jonas Patmo saloje – jie visi, panašiai kaip Zacharijas, išsigando. Kaip ir Zacharijas, pamatę regėjimus dalykų, priklausančių kitam pasauliui, jie drebėjo ir bijojo. Kaip paaiškinti šią baimę? Yra tik vienas atsakymas. Tai kyla iš mūsų vidinio silpnumo, kaltės ir sugedimo jausmo. Dangaus gyventojų vizija stipriai primena mūsų pačių netobulumą ir natūralų netinkamumą stovėti prieš Dievą. Jei angelai yra tokie didingi ir baisūs, tai koks turi būti angelų Viešpats? Šlovinkime Dievą, kad turime galingą Tarpininką tarp Dievo ir žmonių – žmogų Kristų Jėzų. Tikėdami Juo galime drąsiai artintis prie Dievo ir be baimės laukti teismo dienos. Kai galingi angelai išeis surinkti Dievo išrinktųjų, pastarieji neturės jokios priežasties bijoti. Jiems angelai yra jų tarnai ir draugai (Apr 22, 9). © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Lk 1, 5–12

Drebėkime galvodami apie nedorėlių siaubą paskutiniąją dieną. Jei net teisieji sunerimsta dėl staigios draugiškų dvasių vizijos, tai kaip atrodys bedieviai, kai išeis angelai surinkti jų kaip raugių sudeginimui? Šventųjų baimės neturi pagrindo ir trunka trumpai. Pražuvusiųjų baimės pasirodys esančios gerai pagrįstos ir išliks visam laikui.

PASTABOS Lk 1, 5–12 5. ▶ [iš Abijo skyriaus.] Buvo dvidešimt keturi skyriai ar klasės iš Aarono sūnų, kuriems buvo padalytas tarnavimas šventykloje. Pagal pirminio padalijimo eiliškumą Abijo skyrius buvo aštuntas (1 Kr 24, 10). Vyskupas Holas pažymi: „Vienas kitą perimančių patarnavimų šventykloje seka, nustatyta įstatymo, niekada nebuvo nutraukta. Taip tarnavimas šventykloje vyko nuolat... Net sunykusioje bei apgailėtinoje bažnyčioje gali išlikti asmeninis tarnavimo perėmimas. Kaip nedaug nuo to skyrėsi žydai, kai buvo praradę Urimą ir Tumimą, doktrinos nuoširdumą ir elgesį! Jie tarnavo Dievui net tada, kai kryžiavo Kristų. Tačiau tik tiesos ir šventumo perėmimas sukuria ir išteisina bažnyčią.“ [Iš Aarono palikuonių.] Votsonas pažymi: „Dar ji buvo pusseserė Marijos iš Judo giminės. Tai reiškia, kad kažkuris Elžbietos protėvis buvo susituokęs su žmogumi iš kitos giminės. Kunigai galėjo vesti mergaitę iš bet kurios Izraelio giminės; paveldėjimo įstatymas, apribojantis vedybas tik tarp tos pačios giminės atstovų, nebuvo taikomas nei kitoms dukroms, nei visai Levio giminei, kuri neturėjo savo žemės dalies. 6. ▶ [Nuostatus.] Taip išverstas graikų kalbos žodis yra tas pats, kuris Senojo Testamento Septuagintos vertime buvo pavartotas žodžiui „teismai“. Žr. Iš 21, 1; 24, 3. 10. ▶ [Lauke meldėsi gausi žmonių minia.] Laitfutas ties šia vieta pažymi: „Kai kunigas įeidavo į šventyklą aukoti smilkalų, mažo varpelio garsu būdavo atkreipiamas visų dėmesys, kad dabar yra maldos laikas“, XII tomas, 16 p. 11. ▶ [Pasirodė angelas.] Vyskupas Holas pažymi: „Ne angelų buvimas yra staigmena, bet jų pasirodymas. Jie visada yra su mumis, tačiau retai matomi, kad mes labai gerbtume jų žinią tada, kai jie matomi“.

Evangelijos pagal Luką 1 skyriaus 13–17 eilutės

13 Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau,

jis bus kupinas Šventosios Dvasios,

nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu. 14 Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, 15nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo

16 ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį,

jų Dievą. 17 Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties,

kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą.

Šiose eilutėse užrašyti angelo, kuris pasirodė Zacharijui, žodžiai. Tai žodžiai, kupini svarbių dvasinių pamokymų. Visų pirma sužinome, kad maldos nebūtinai yra atmestos, nors atsakymas labai uždelsiamas. Be abejo, Zacharijas dažnai buvo meldęs, kad Dievas palaimintų vaikais, tačiau jo maldos buvo be atsako. Įsibėgėjus gyvenimui, jis greičiausiai ilgą laiką neminėjo šio dalyko Dievui ir neteko vilčių tapti tėvu. Tačiau patys pirmieji angelo žodžiai aiškiai parodė, kad senos Zacharijo maldos nebuvo pamirštos: „Tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų.“ Šį faktą prisiminkime kiekvieną kartą klaupdamiesi melstis. Saugokimės skubotų išvadų, kad mūsų nuolankūs prašymai yra beverčiai, ypač kalbant apie tarpininkavimo už kitus maldą. Ne mums nurodinėti nei kada, nei kaip turėtų būti atsakyta į mūsų prašymą. Tas, kuris žino geriausią laiką žmonėms gimti, taip pat žino laiką, kada jiems atgimti iš naujo. Geriau „nuolat melskimės“, „budėkime maldoje“, „visada melskimės ir nepraraskime ryžto“. © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Lk 1, 13–17

„Atsakymo uždelsimas, – sako vienas senovės teologas, – neturi atimti iš tikėjimo drąsos. Gali būti, kad Dievas mums bus dovanojęs gerokai prieš tai, nei sužinosime apie Jo dovaną.“ Antra, sužinome, kad jokie vaikai nesukelia tiek tikro džiaugsmo, kaip tie, kurie turi Dievo malonę. Tai buvo vaikas, kuris greitai turėjo būti pripildytas Šventosios Dvasios, apie kurį tėvui pasakyta: „Tau bus džiaugsmas bei linksmybė; ir daugelis džiaugsis jo gimimu.“ Malonė yra pagrindinė dalis, kurios turėtume trokšti savo vaikams. Tai jiems tūkstančius kartų geriau nei grožis, turtas, pagarba, laipsnis ar žymios pažintys. Kol nėra gavę malonės, niekada nežinosime, ką jie gali padaryti. Vaikai gali apsunkinti mūsų gyvenimą ir nuvaryti žilus plaukus su sielvartu į kapus. Tik tada, kai atgimsta iš naujo, jie yra aprūpinti ir laikui, ir amžinybei. „Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui“ (Pat 10, 1). Kad ir ko siektume savo sūnums ir dukroms, pirmiausia siekime, kad jie turėtų vietą sandoroje ir jų vardai būtų įrašyti į gyvenimo knygą. Trečia, sužinome apie tikro didumo prigimtį. Angelas sako Zacharijui, kad jo sūnus „bus didis Viešpaties akyse“. Didumo matmuo, priimtas tarp žmonių, yra visiškai klaidingas ir apgaulingas. Kunigaikščiai ir valdovai, užkariautojai ir armijų vadai, valstybės veikėjai ir filosofai, menininkai ir kūrėjai – žmonės, kuriuos pasaulis vadina „didžiais“. Tokio didumo nepripažįsta Dievo angelai. Jie didžiais laiko tuos, kurie daro didžius dalykus Dievui. Tuos, kurie daro mažus dalykus Dievui, jie laiko mažais. Jie matuoja ir vertina kiekvieną žmogų pagal padėtį, kurią jis greičiausiai užims paskutinę dieną. Nesigėdykime padaryti Dievo angelų mūsų pavyzdžiu. Siekime, kad mums ir mūsų vaikams tikrasis didumas būtų tas, kuris bus gautas ir pripažintas kitame pasaulyje. Tai didumas, pasiekiamas visiems – vargšams ir turtingiems, tarnams ir šeimininkams. Jis nepriklauso nuo galios ar užtarimo, pinigų ar draugų. Tai laisva Dievo dovana visiems, kurie to siekia iš Viešpaties Kristaus rankų. Tai dalis visų, kurie girdi Kristaus balsą ir Juo seka, kurie kovoja Kristaus mūšius ir dirba Jo darbą pasaulyje. Jie šiame gyvenime gali sulaukti nedaug pagalbos, tačiau didelis bus jų atlygis paskutiniąją dieną. © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Evangelijos pagal luką apmąstymai

Ketvirta, čia sužinome, kad vaikai niekada nėra per jauni priimti Dievo malonę. Zacharijui buvo pasakyta, kad jo sūnus „nuo savo motinos įsčių bus pripildytas Šventosios Dvasios“. Nėra didesnės klaidos nei manyti, kad kūdikiai dėl jų mažumo nėra pajėgūs būti veikiami Šventosios Dvasios. Būdas, kaip Šventoji Dvasia veikia mažo vaiko širdyje, yra, be abejo, paslaptingas ir nesuvokiamas. Tačiau tokie yra visi tikri Jos darbai žmonių gyvenime. Saugokimės, kad nesumenkintume Dievo jėgos ir užuojautos. Jis gailestingas Dievas. Su Juo nieko nėra neįmanomo. Prisiminkime šiuos dalykus kūdikio krikšto temos šviesoje. Menkas prieštaravimas sakyti, kad kūdikiai neturėtų būti krikštijami, kadangi jie negali atgailauti ir tikėti. Jei kūdikis gali būti pripildytas Šventosios Dvasios, tai jis tikrai vertas būti priimtas į matomą bažnyčią. Atsiminkime tuos dalykus, ypač lavindami mūsų mažuosius vaikus. Mes visada privalome su jais elgtis kaip su atsakingais prieš Dievą. Niekada neturėtume manyti, kad jie per jauni tikėti. Žinoma, turime būti sąmoningi. Neieškokime malonės akivaizdumų, netinkamų jų amžiui ir sugebėjimams. Tačiau privalome niekada neužmiršti, kad širdis, kuri nėra per jauna nusidėti, taip pat ne per jauna būti pripildyta Dievo malonės. Ir galiausiai iš šių eilučių sužinome apie tikrai didžio ir sėkmingo Dievo tarnautojo charakterį. Per angelą pateiktas pribloškiantis Jono Krikštytojo apibūdinimas. Jis „nukreips širdis“ – nukreips jas nuo nežinojimo į pažinimą, nuo nerūpestingumo į supratimą, nuo nuodėmės į Dievą. Jis „eis pirma Viešpaties“. Tai reiškia niekuo kitu taip nesižavės, kaip būti Jėzaus Kristaus pasiuntiniu ir šaukliu. Jis „paruoš tautą Viešpačiui“. Stengsis surinkti iš pasaulio grupę tikinčiųjų, kurie bus pasiruošę sutikti Viešpatį Jo pasirodymo dieną. Už tokius tarnautojus melskimės dieną ir naktį. Jie yra tikrieji bažnyčios ramsčiai, tikroji žemės druska, tikroji pasaulio šviesa. Laiminga bažnyčia ir laiminga tauta, turinti daug tokių vyrų. Be tokių vyrų jokie mokymai, pavadinimai, indėliai ir spindintys pastatai neišlaikys bažnyčios gyvos. Be vyrų, kupinų Šventosios Dvasios, sielos nebus išgelbėtos, gera nebus padaryta, Kristus nebus pašlovintas. © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Lk 1, 13–17

PASTABOS Lk 1, 13–17 13. ▶ [Pavadinsi Jonu.] Žodis „Jonas“ reiškia „malonę, dovaną ar Viešpaties gailestingumą“ (Krudenas). 15. ▶ [Negers vyno, nei stiprių gėrimų.] Iš to atrodo, kad Jonas Krikštytojas buvo nazarėnas arba asmuo, pasišventęs Viešpačiui ypatinga priesaika. Žr. Sk 6, 3. 17. ▶ [Elijo dvasia ir jėga.] Teofilaktas apie šį posakį teisingai pažymi, kad „kaip Elijas yra Kristaus antrojo atėjimo pranašas, taip Jonas yra pirmojo atėjimo pranašas“. Atkreipkime dėmesį, jog Gabrielius nesako, kad Jonas bus Elijas, bet kad jis eis „Elijo dvasia ir jėga“. Tikrasis Elijo atėjimas, kuris išpildys Malachijo pranašystę, greičiausiai yra dar tik ateities įvykis. [Kreipdamas tėvų širdis į vaikus.] Tai sudėtingas posakis, kuris, atrodo, apsunkino daugelį komentatorių. Tinkamiausias, atrodo, yra De Dju paaiškinimas. Jis mano, kad tai reiškia „tėvus kartu su vaikais,“ t. y. visų amžių, visų rūšių žmones, tėvus ir vaikus kartu. Šį požiūrį jis pagrindžia Išėjimo knygos 12, 8 eilute iš Septuagintos vertimo. Montanas, Vatablas, Baradijus, Hamondas ir Votsonas laikosi to paties požiūrio. Taip pat Bengelis, kuris šią frazę remia Pradžios 32, 11 eilute iš Septuagintos vertimo.

Evangelijos pagal Luką 1 skyriaus 18–25 eilutės

18 Tada Zacharijas atsakė angelui: „Kaip aš

bėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.

tai patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna“. 19 Angelas jam atsakė: „Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią. 20 Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu“. 21 Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir ste-

22 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato,

kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys. 23 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo. 24 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: 25 „Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse“.

Šioje pastraipoje matome gero žmogaus netikėjimo galią. Kad ir koks Zacharijas buvo teisus bei šventas, tačiau angelo paskelbimas jam atrodė neįtikimas. Jam atrodė neįmanoma, kad toks senas žmogus kaip jis dar galėtų susilaukti sūnaus. „Iš ko aš tai žinosiu? – paklausė jis, – nes esu senas žmogus, ir mano žmona gana senyvo amžiaus.“ Būdamas žydas Zacharijas neturėjo kelti tokio klausimo, nes, be abejo, buvo gerai susipažinęs su Senojo Testamento raštais. Jis turėjo prisiminti nuostabų Izaoko, Samsono ir Samuelio gimimą senais laikais. Privalėjo prisiminti, kad ką Dievas kartą padarė, Jis tai gali vėl padaryti, ir kad Jam nėra negalimų dalykų. Bet Zacharijas visa tai užmiršo. Jis rėmėsi tik žmogiškojo suvokimo ir protavimo argumentais. Tai dažnai atsitinka kalbant apie tikėjimą – kur prasideda samprotavimas, ten baigiasi tikėjimas. Pasimokykime © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Lk 1, 18–25

išminties iš Zacharijo klaidos. Tai klaida, į kurią kiekviename amžiuje linko Dievo žmonės. Istorijos apie Abraomą, Izaoką, Mozę, Ezekiją ir Juozapatą mums parodo, kad tikrą tikintįjį kartais nugali netikėjimas. Tai vienas pirmųjų sugedimų, atėjusių į žmogaus širdį nuopuolio dieną, kai Ieva patikėjo ne Dievu, o velniu. Tai viena labiausiai įsišaknijusių nuodėmių, kamuojančių šventuosius, ir nuo kurios jie visiškai neišsivaduos iki mirties. Melskimės kiekvieną dieną: „Viešpatie, sustiprink mano tikėjimą.“ Neabejokime, kad kai Dievas ką nors pažada, Jis ir išpildys. Toliau šiose eilutėse matome Dievo angelų privilegiją ir dalį. Jie skelbia žinias Dievo bažnyčiai. Angelai džiaugiasi „tiesioginiu Dievo buvimu“. Zacharijui pasirodęs dangiškas pasiuntinys sudraudžia jo netikėjimą pasakydamas, kas jis yra: „Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi.“ Vardas „Gabrielius“, be abejo, pripildė Zacharijo protą nusižeminimo. Jis prisiminė, kad tai tas pats Gabrielius, kuris prieš 490 metų paskelbė Danieliui pranašystę apie septyniasdešimt savaičių ir pasakė jam, kaip Mesijas bus nužudytas (Dan 9, 26). Zacharijas, be abejo, sulygino savo paties netikėjimą, kai ramiai tarnauja kunigu Dievo šventykloje, su švento Danieliaus tikėjimu, kai šis gyveno Babilono nelaisvėje ir šventykla Jeruzalėje buvo sugriauta. Tą dieną Zacharijas išmoko pamoką, kurios niekada neužmiršo. Aprašymas, kurį Gabrielius pateikia apie savo pareigas, mūsų protuose turėtų sukelti širdies ištyrimą. Ši galinga dvasia, daug didesnė galia ir protu nei esame mes, laiko didžiausia garbe „stovėti Dievo akivaizdoje“ ir vykdyti Jo valią. Lai mūsų tikslai ir troškimai būna nukreipti ta pačia kryptimi. Stenkimės gyventi taip, kad galėtume vieną dieną drąsiai stoti prieš Dievo sostą ir dieną bei naktį Jam tarnauti Jo šventykloje. Kelias prie šios svarbios ir šventos padėties mums atviras. Kristus mums tai paskyrė paaukodamas savo Paties kūną ir kraują. Stenkimės eiti šiuo keliu trumpą dabartinio gyvenimo laiką, kad galėtume stovėti su Dievo išrinktaisiais angelais amžinybėje (Dan 12, 13). Galiausiai šioje pastraipoje matome, kokia be galo didelė Dievo akyse yra netikėjimo nuodėmė. Zacharijo abejonės ir klausimai užtraukė sunkią © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė

Evangelijos pagal luką apmąstymai

bausmę. „Štai tu tapsi nebylys, – sako angelas, – ir negalėsi kalbėti, nes nepatikėjai mano žodžiais.“ Tokia bausmė ypač atitiko nusižengimą. Liežuvis, kuris nebuvo pasiruošęs kalbėti tikinčio garbinimo kalba, buvo ištiktas tapti nebyliu. Ši bausmė tęsėsi gana ilgai. Mažiausiai devynis ilgus mėnesius Zacharijas buvo pasmerktas tylėti. Jam kasdien buvo primenama, kad netikėjimu jis įžeidė Dievą. Jokios kitos nuodėmės nežeidžia Dievo taip, kaip netikėjimas. Nė viena jų tikrai nėra užtraukusi žmonėms tokių sunkių Dievo bausmių. Tai praktiškas Visagalio Dievo jėgos neigimas, kai suabejojama, ar Jis gali padaryti dalyką, kurio imasi. Suabejoti, ar Jis tikrai ruošiasi padaryti kokį dalyką, kai aiškiai yra tai pažadėjęs, reiškia priskirti Dievui melą. Krikščionys niekada neturėtų pamiršti keturiasdešimties Izraelio klajonių dykumoje metų. Pauliaus žodžiai yra labai tvirti: „Jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo“ (Hbr 3, 19). Budėkime ir kasdien priešinkimės maldoje šiai sielą griaunančiai nuodėmei. Nuolaidžiavimai jai atima iš tikinčiųjų ramybę, susilpnina rankas mūšio dieną, aptemdo viltis, įkiša į vežimo ratus pagalius. Pagal mūsų tikėjimo laipsnį patirsime džiaugsmą dėl Kristaus išgelbėjimo, prisipildysime kantrybės per išbandymų dienas, pasieksime pergalę prieš pasaulį. Trumpai tariant, netikėjimas yra tikra tūkstančio dvasinių ligų priežastis. Jei kartą leisime jam susisukti lizdą širdyje, tai jis suės mus kaip vėžys. „Jei netikite, neišliksite!“ (Iz 7, 9) A tsižvelgdami į nuodėmių atleidimą, sielų priėmimą, konkretaus etapo pareigas ir kasdienio gyvenimo išbandymus, tvirtai įsitvirtinkime tikėjime, visiškai pasitikėkime kiekvienu Dievo žodžiu ir saugokimės netikėjimo.

PASTABOS Lk 1, 18–25 18. ▶ [Kaip aš tai patirsiu.] Atkreipkime dėmesį, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip šį klausimą uždavė Zacharijas, ir kaip to paties paklausė mergelė Marija

Lk 1, 18–25

34-oje eilutėje. Zacharijo klausime slypi abejonė angelo paskelbta žinia. Marijos klausimas nereiškia jokios abejonės, bet nukreiptas tik į būdą, kaip tai bus įvykdyta. 19. ▶ [Gabrielius.] Žodis „Gabrielius“ reiškia „Dievas yra mano stiprybė“, „Dievo žmogus“ ar „Dievo stiprybė“ (Krudenas). Tai vienintelis aiškus angelo vardo pavyzdys Biblijoje. „Mykolas“, Dan 10, 21 ir 12, 1, turbūt reiškia Viešpatį Jėzų, jei palygintume su Apr 12, 7. 20. ▶ [Nebylys.] Palyginus šį posakį su 62 eilute, tampa labai tikėtina, kad Zacharijas ne tik tapo nebyliu, bet ir apkurto. Nes kodėl jo draugai bendravo su juo ženklais?

Svetimvardžių rodyklė Akcijus – Actium 72 Akvinietis, Tomas – Acquinas, Thomas 223, 224 Alfordas, Henris – Alford, Henry 8, 230, 278, 287, 342, 358 Ambraziejus – Ambrose 7, 30, 79, 223, 224, 235, 342 Antonijus, Markas – Antonius, Marcus 72 Anzelmas – Anselm 179 Aretėjas – Aretæus 147 Ašeris (Arkivyskupas) – Usher (Archbishop) 305 Augustas, Gajus Julijus Cezaris Oktavianas – Augustus, Gaius Julius Caesar Octavianus 31, 69, 70, 71, 72, 73 Augustinas – Augustine 7, 107, 206, 218, 223, 264 Auksaburnis, Jonas – Chrysostom 30, 218, 223, 224, 229, 235, 264, 299, 309, 342, 359 Baksteris, Ričardas – Baxter, Richard 8, 359 Baradijus, Sebastianas – Barradius, Sebastian 7, 39, 79, 117, 177, 206, 217, 223 Barnsas, Albertas – Barnes, Albert 8, 331 Bazilijus – Basil 365 Beda Garbingasis – Bede, The Venerable 97, 217, 223, 224, 342 Benediktas – Benedict 107 Bengelis, Džonas – Bengel, John 7, 39, 117, 318, 320 Bergonas, Džonas Viljamas – Burgon, John William 67, 118, 147, 152, 211, 224, 237, 309 Berkitas, Viljamas – Burkitt, William 117, 207, 212, 224, 278, 291 Bernardas – Bernard 342 Beza, Teodoras – Beza, Theodore 7, 230 Bonaras, Endriu – Bonar, Andrew 212, 357 Bonaventūra – Bonaventura 223 Bou Čerčjardas – Bow Churchyard 79 Brencas (Brencijus), Johanas – Brenz (Brentius), Johann 7, 112, 117, 195, 291 Buceris, Martynas – Bucer, Martin 7, 235, 313, 365 Bulingeris, Heinrichas – Bulinger, Heinrich 7, 195 Bunjanas, Džonas – Bunyan, John 199, 205, 236 Cecilijus – Cecil 287, 333 Chemnicas (Chemnicijus), Martynas – Chemnitz (Chemnitius), Martin 7, 117, 217, 218, 222, 223, 224, 230, 235, 242, 273, 278 De Dju – De Dieu 7, 39, 190 Deividsonas – Davidson 8 Dodridžas, Filipas – Doddridge, Phillip 183, 342, 352, 365

Dominykas – Dominicus 107 Džounsas (iš Neilendo), Viljamas – Jones (of Nayland), William 279 Egineta, Paulius – Ægineta, Paulus 147 Epifanijus – Epiphanius 153 Eutimijus – Euthymius 7, 212, 224, 230, 264, 332 Ferusas (Johanas Vildas) – Ferus (Johann Wild) 178 Flacijus iš Ilirijos, Motiejus – Flacius Illyricus, Matthias 7, 206 Flavijus, Juozapas – Flavius, Josephus 7?, 124 Fordas – Ford 8, 88, 173, 179, 333 Fuleris – Fuller 173 Galenas, Klaudijus Elijus – Galen, Claudius Aelius 147 Gardineris (Pulkininkas) – Gardiner (Colonel) 205 Gilas, Džonas – Gill, John 8, 117, 147, 342 Gomaras, Pranciškus – Gomarus, Franciscus 31, 116, 117 Grigalius I (Grigalius Didysis) – Gregorius I (Gregory the Great) 217, 235, 242, 342 Grigalius Nazianzietis – Gregory Nazianzen 168 Grocijus – Grotius 118, 264, 279, 330 Gualteris, Ralfas – Gualter, Ralph 7, 147, 195, 268, 359 Hamondas, Henris – Hammond, Henry 8, 39, 237, 243, 318 Havelokas, Henris – Havelock, Henry 205 Heinsijus – Heinsius 7, 318, 325, 342 Henris, Metju – Henry, Matthew 8, 67, 88, 117, 279 Hilarijus –Hilarius 218, 299, 309 Holas, Džozefas – Hall, Joseph 35, 47, 51, 83, 97, 205, 207, 303 Hukeris, Ričardas – Hooker, Richard 67 Huperis, Džonas – Hooper, John 79 Isichijus Aleksandrietis – Hesychius of Alexandria 291 Jansenijus, Kornelijus – Jansenius, Cornelius 7, 117, 178 Jeronimas – Jerome 30, 107, 168, 217, 223, 236, 243, 299, 309, 333, 342, 357 Julianas Atsimetėlis – Julian the Apostate 73 Julijus Afrikietis – Julius Africanus 117 Justinas Kankinys – Justin Martyr 73 Juvenalis – Juvenal 291, 357 Kalovijus, Abraomas – Calovius, Abraham 7, 117, 118 Kalvinas, Jonas – Calvin, John 7, 105, 305

Svetimvardžių rodyklė Kapelusas – Capellus 118 Kardanas – Cardan 147 Kartraitas – Cartwright 8, 183 Kempbelas, Džordžas– Campbell, George 31, 298, 348 Kiprijonas – Cyprian 342 Kirilas Aleksandrietis – Cyril of Alexandria 223 Klarijus, Izidorius – Clarius, Isidore 7, 117, 178 Klarkas, Adomas – Clarke, Adam 8, 31, 116, 117, 189, 359 Kleopatra – Cleopatra 72 Klerkas, Ričardas, dr. – Clerke, Richard 88 Knutas II didysis – Canute the Great 258 Kocėjus, Johanas – Cocceius, Johann 7 Korderijus (Kordje), Baltazaras – Corderius (Cordier) Balthasar 7, 97, 178 Kranmeris – Cranmer 105 Kromvelis, Oliveris – Cromwell, Oliver 319 Krudenas – Cruden 39, 43 Kvesnelis, Paskjeras – Quesnel, Pasquier 7, 73, 189, 195, 273, 283, 298, 319, 337, 352 Kvinktilijus Varas, Publijus – Quinctilius Varus, Publius 72 Kvirinas (Kvirinijus), Publijus Sulpicijus – Quirinus (Quirinius), Publius Sulpicius 14, 69, 70, 71, 72, 73 Laitfutas, Džozefas – Lightfoot, Joseph 8, 31, 35, 83, 88, 97, 117, 124, 238, 242, 264, 357 Lapidas, Kornelijus a – Lapide, Cornelius à 7, 168, 235, 331 Lei – Leigh 8, 118, 258 Leitonas, Robertas – Leighton, Robert 124 Leslis, Čarlzas – Lesley, Charles 173 Liranas, Nikolas – Lyranus Nicolaus 224 Liuteris, Martynas – Luther, Martin 70, 105, 230, 328 Lukianas – Lucian 222 Makčeinis, Robertas Miurėjus – M‘Cheyne, Robert Murray 147 Maldonatas, Chuanas – Maldonato, Juan 7, 224, 235, 243, 264, 359 Meidžoras – Major 8, 331, 333, 356 Mejeris – Mayer 8 Montanas – Montanus 39, 178 Nepocijanas – Nepotianus 333 Nesas – Ness 8 Noksas, Džonas – Knox, John 105 Novarinas – Novarinus 7 Oktavianas – Octavianus 72 Olshausenas, Hermanas – Olshausen, Hermann 7 Origenas – Origen 30, 235, 309

367

Ouvenas, Džonas – Owen, John 105 Pareusas, Dovydas – Paræus, David 117, 230 Parkherstas – Parkhurst 254, 274, 304, 330, 357 Pelikanas – Pellican 7, 325, 342 Piskatoras, Johanesas – Piscator, Johaness 7 Pyrsas, Zacharijas – Pearce, Zachary 8, 190, 218, 237 Pontanusas – Pontanus 147 Pranciškus Asyžietis – Francis of Assisi 107 Pulas, Metju – Poole, Matthew 8, 83, 98, 117, 183, 212, 213, 238, 319, 359 Rabanas Mauras – Rabanus Maurus 178 Rivetas, Andrėjas – Rivetus, Andreas 118 Saturninas – Saturninus 72 Sautas – South 116 Skaugalas, Henris – Scougal, Henry 333 Skotas, Tomas – Scott, Thomas 8, 117, 183, 313, 338, 359 Skoulfildas, Džeimsas – Scholefi ld, James 7, 138 Stelja (Diegas de Estelja) – Stella (Diego de Estella) 7, 107, 117, 158, 178, 195, 238, 359 Styvensas, Robertas – Stephens, Robert 7 Surenhusijus, Vilemas – Surenhusius, Willem 117, 118 Svetonijus – Suetonius 31 Sviceris, Johanas Kasparas – Suicer, Johann Kaspar 153, 184, 318 Šotgenas, Johanas Kristianas – Schoettgen, Johann Christian 7, 331, 357 Španheimas, Fridrichas – Spanheim, Friedrich 112, 116, 117, 118, 124 Štyras, Rudolfas – Stier, Rudolf 7, 364 Tacitas – Tacitus 357 Teofi aktas – Th ophylact 7, 31, 39, 218, 264, 283, 299, 325, 342, 365 Tertulijonas – Tertullian 217 Trapas, Džonas – Trapp, John 8 Trenčas, Frensis Šenevi – Trench, Francis Chenevix 206, 262 Vatablas, Fransua – Vatable, François 39 Venas, Henris – Venn, Henry 67 Veslis – Wesley 105 Vitbis, Danielius – Whitby, Daniel 8, 59, 183, 348 Vitfildas, Džordžas – Whitefield, George 105 Vitringa, Kampegijus – Vitringa, Campegius 352 Vorburtonas, Elijotas – Warburton, Elliot 262 Vordsvortas, Kristoferis – Wordsworth, Christopher 8, 73, 148, 164, 330 Votsonas, Tomas – Watson, Thomas 8, 31, 35, 39, 73, 158, 183, 304 Zumptas – Zumpt 73

Džonas Čarlzas Railis (J. C. Ryle) „Evangelijos pagal Luką apmąstymai, 1 tomas“ Iš anglų kalbos vertė Kastytis Mickus ir Julius Jonušas – Vilnius: Reformatų literatūros centras, 2013. – 368 p. ISBN 978-9955-593-23-2 Iš anglų kalbos vertė

Kastytis Mickus Julius Jonušas

Redagavo

Audronė Kriaučiūnienė Birutė Bikulčienė Viršelio dailininkė ir maketuotoja

Skaistė Ašmenavičiūtė

Leidėjas VšĮ „Reformatų literatūros centras“ Pylimo g. 31–6, LT-01309 Vilnius Tel. / faks. (8~5) 262 56 34 Mob. 8 607 57377 El. p.: refknygos2@yahoo.com refbookshop@yahoo.com

REFORMATŲ KNYGYNAS INTERNETE www.reformatuknygos.lt 2013-04-05 23 leidyb. apsk. l. Tiražas 500 egz.

Spausdino „Standartų spaustuvė“ S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius © Pateiktas tekstas yra VšĮ "Reformatų literatūros centro" nuosavybė