Perspėjimai bažnyčioms by VšĮ Reformatų literatūros centras

Dž. Č. Railis

Perspėjimai bažnyčioms

Dž. Č. Railis

Perspėjimai bažnyčioms

Reformatų literatūros centras Vilnius, 2013

UDK 22 Ri65

Versta iš J. C. Ryle “Warnings to the Churches” Iš anglų kalbos vertė Jolanta Kriūnienė Redagavo Lina Abraitienė Koregavo Žaneta Lazauskaitė Recenzavo Julius Jonušas Viršelio dailininkė ir maketuotoja Skaistė Ašmenavičiūtė

Copyright © The Banner of Truth Trust 1967 Originally published in English under the title Warnings to the Churches by The Banner Of Truth Trust, 3 Murrayfield Road, Edinburgh EH12 6EL, U. K. All rights reserved. Used by permission through the arrangement of The Banner of Truth Trust. © VšĮ „Reformatų literatūros centras“, vertimas į lietuvių kalbą, 2013 Visos teisės saugomos. Jokia šios knygos dalis negali būti kopijuojama bet kokia forma ar bet kokiomis priemonėmis be raštiško knygos leidėjo sutikimo, išskyrus trumpas citatas apžvalgoms, komentarams ar mokymui. Viršelio nuotrauka: © Hofhauser / Shutterstock.com ISBN 978-9955-593-24-9

Turinys Pratarmė / 7 1. Tikroji Bažnyčia / 8 2. „Neiškraipant Žodžio“ / 30 3. „Atsidėk jiems visiškai“ / 39 4. Fariziejai ir sadukiejai / 47 5. Įvairūs svetimi mokymai / 78 6. Tarnautojų klystamumas / 101 7. Apaštalų nuogąstavimai / 133 8. Stabmeldystė / 155

Pratarmė Dvi pirmosios leidyk los Trust išleistos brošiūros – Dž. Č. Railio „Penki anglų reformatoriai“ (Five English Reformers) ir „Penki krikščionių vadovai“ (Five Christian Leaders) – buvo itin populiarios. Šioje knygoje sudėtos Railio kalbos ir straipsniai, kurių tiražai jau seniai pasibaigę. Daugelis jų pirmą kartą pasirodė Railio kalbų rinkiniuose „Namų tiesos“ (Home Truths), kurių buvo išleistos kelios serijos. Penki paskutinieji „Perspėjimų bažnyčioms“ skyriai buvo įtraukti ir į knygą „Atrišti mazgai“ (Knots Untied) (pirmą kartą išleistą 1877 metais). Pastarasis veikalas dažnai buvo perspausdinamas, bet trumpesne forma – be šių skyrių. Vis dėlto 1964 metų Džeimso Klarko leidime jie yra. Aštuoni šį „Perspėjimų bažnyčioms“ leidinį sudarantys straipsniai, kiek žinoma leidėjui, anksčiau kartu niekada nebuvo išleisti. Jie idealiai tinka šiam tikslui – nuosekliai perteikia pranašišką Railio žinią tiek savo, tiek mūsų laikų bažnyčioms.

1. Tikroji Bažnyčia* „Ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16, 18).

Gyvename pasaulyje, kuriame viskas praeina. Karalystės, imperijos, miestai, senovinės institucijos, šeimos – visa keičiasi ir nyksta. Rodos, viską valdo vienas visuotinis dėsnis. Visiems kūriniams būdinga pragaištis. Tai liūdina ir kelia neviltį. Kokia žmogui nauda iš jo rankų darbo? Nejaugi niekas neišliks? Nejaugi niekas nesitęs? Nejaugi niekas neištvers? Nejaugi nėra nieko, apie ką galėtume pasakyti: tai tęsis amžinai? Atsakymas į šiuos klausimus – pasirinktuose Viešpaties žodžiuose. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus kalba apie tai, kas išliks ir neišnyks. Egzistuoja vienas kūrinys, kuris yra mano minėtosios visuotinės taisyklės išimtis. Egzistuoja vienas dalykas, kuris niekada nepražus ir neišnyks. Tai – statinys ant uolos, mūsų * Šis pamokslas buvo pasakytas 1858 metų rugpjūtį Veston-super-Meryje bendrame dvasininkų susirinkime, surengtame pirmininkaujant Arkidiakonui Lo (Law).

1. Tikroji Bažnyčia

Viešpaties Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Žodžiais, kuriuos dabar skaitote, Jis skelbia: „Ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“. Skaitant šiuos žodžius reikia atkreipti dėmesį į penkis dalykus: I. Jūs turite statinį: „Savo bažnyčią“. II. Statytoją: Kristus pasakė: „Aš pastatysiu savo bažnyčią“. III. Pamatą: „Ant šios uolos Aš pastatysiu“. IV. Numatomus pavojus: „Pragaro vartai“. V. Užtikrintą saugumą: „Pragaro vartai jos nenugalės“. Telaimina Dievas žodžius, kuriuos ištarsiu. Įsiklausykime šiandien į savo širdis ir susivokime priklausą ar nepriklausą šiai Bažnyčiai. Po to grįžkime namo ir pasimelskime! I. Pirmiausia tekste paminėtas statinys. Viešpats Jėzus Kristus kalba apie „savo bažnyčią“. Kas yra ši Bažnyčia? Vargu ar yra svarbesnių klausimų. Kadangi šiai temai skiriama nepakankamai dėmesio, į Bažnyčią ir pasaulį įsismelkė nemažai nemenkų klaidų. Bažnyčia, apie kurią čia kalbame, nėra materialus pastatas. Tai nėra rankomis pastatyta šventykla iš medžio, plytų, akmens ar marmuro. Tai – vyrų ir moterų susirinkimas. Žemėje ši Bažnyčia nėra gerai matoma. Tai ne Rytų Bažnyčia ir ne Vakarų Bažnyčia. Tai ne Anglijos ir ne Škotijos Bažnyčia, o tuo labiau ir ne Romos Bažnyčia.

Perspėjimai bažnyčioms

Bažnyčia, apie kurią kalbame, yra kur kas mažiau regima žmogaus akims, bet daug svarbesnė Dievo akyse. Šią Bažnyčią sudaro visi tikri tikintieji į Viešpatį Jėzų Kristų. Ji apima visus, kurie atgailavo dėl nuodėmių, tikėdami atėjo pas Kristų ir Jame tapo naujais kūriniais. Ji aprėpia visus Dievo išrinktuosius, visus, gavusius Dievo malonę, visus, kurie buvo nuplauti Kristaus krauju, visus, kurie buvo apvilkti Kristaus teisumu, visus, kurie atgimė ir buvo Kristaus Dvasios pašventinti. Visi jie – skirtingų šalių, tautų ir kalbų – sudaro mūsų aptariamą Bažnyčią. Tai – Kristaus kūnas. Tai – Kristaus kaimenė. Tai – Nuotaka. Tai – Avinėlio žmona. Tai – Apaštalų išpažinime minima „šventa visuotinė Bažnyčia“. Tai – „palaimintoji visų ištikimų žmonių bendruomenė“, minima mūsų maldų knygos skyriuje „Apie Viešpaties Vakarienę“. Tai – Bažnyčia ant uolos. Ne visi šios Bažnyčios nariai garbina Dievą vienodai ar yra sukūrę tokią pačią valdymo formą. Mūsų pačių Anglikonų bažnyčios 34-asis straipsnis skelbia: „Apeigos nebūtinai visur turi būti vienodos.“ Bet jie visi garbina viena širdimi. Juos visus veda viena Dvasia. Jie visi tikrai yra šventi. Visi gali sakyti „Aleliuja!“ ir atsakyti „Amen“. Visos regimosios Žemės bažnyčios yra būtent šios Bažnyčios tarnai ir tarnaitės. Episkopalinės, nepriklausomos ar presbiterionų bažnyčios – visos jos tarnauja vienos tikros Bažnyčios interesams. Tai pastoliai, už kurių statomas didysis statinys. Tai kevalas, po kuriuo auga gyvas branduolys.

1. Tikroji Bažnyčia

Jų nauda yra nevienoda. Geriausiosios ir vertingiausiosios išugdo daugiausiai tikrosios Kristaus Bažnyčios narių. Bet jokia regima bažnyčia neturi teisės sakyti: „Mes esame vienintelė tikra Bažnyčia. Mes esame išrinktieji žmonės, ir išmintis išnyks su mumis.“ Jokia regima bažnyčia neturi drįsti tvirtinti: „Mes išliksime amžinai. Pragaro vartai manęs nenugalės.“ Būtent šiai Bažnyčiai priklauso brangieji Viešpaties pažadai išsaugoti, tęsti, ginti ir atvesti į galutinę šlovę. „Kad ir ką, – sako Hukeris, – skaitytume Šventajame Rašte apie begalinę meilę ir gelbstinčią malonę, kurią Dievas parodė savo bažnyčioms, vienintelis tinkamas objektas yra ši Bažnyčia, kurią taikliai vadiname mistiniu Kristaus kūnu.“ Kad ir kokia maža ir niekinama šiame pasaulyje būtų tikroji Bažnyčia, Dievo akyse ji yra brangi ir gerbtina. Palyginus su šia ant uolos pastatyta Bažnyčia, Saliamono šventykla visoje savo šlovėje buvo menka ir niekinga. Vyrai ir broliai, stenkitės laikytis teisingo mokymo apie „Bažnyčią“. Klaida čia gali nuvesti pavojingais sielą pražudančiais klystkeliais. Bažnyčia, kurią sudaro tikri tikintieji, yra Bažnyčia, kuriai mes, tarnautojai, specialiai esame įšventinti pamokslauti. Mes trokštame, kad jūs priklausytumėte Bažnyčiai, kurią sudaro visi atgailavusieji ir tikintys Evangelija. Mūsų darbas nebus atliktas, o širdys patenkintos, kol netapsite naujais kūriniais ir vienos tikrosios Bažnyčios nariais. Už šios Bažnyčios ribų išgelbėjimas nėra įmanomas.

Perspėjimai bažnyčioms

II. Pereisiu prie antrojo punkto, į kurį siūliau atkreipti dėmesį. Mūsų tekste minimas ne tik statinys, bet ir Staty tojas. Viešpats Jėzus Kristus skelbia: „Aš pastatysiu savo bažnyčią.“ Tikrąją Kristaus Bažnyčią švelniai globoja visi trys palaimintosios Trejybės Asmenys. Atpirkimo plane, be abejo, Dievas Tėvas renkasi, o Dievas Šventoji Dvasia pašventina kiekvieną mistinio Kristaus kūno narį. Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia, trys vieno Dievo Asmenys, bendradarbiauja vardan kiekvienos išgelbėtos sielos išganymo. Šios tiesos nedera užmiršti. Vis dėlto tam tikra prasme pagalba Bažnyčiai yra užkrauta ant Viešpaties Jėzaus Kristaus pečių. Jis yra ypatingas ir išskirtinis Atpirkėjas ir Gelbėtojas. Todėl mūsų tekste randame Jį sakant: „Aš pastatysiu: statymas – mano ypatingas darbas.“ Juk būtent Kristus, atėjus metui, pašaukia Bažnyčios narius. Jie yra „Jėzaus Kristaus pašaukti“ (Rom 1, 6). Būtent Kristus juos atgaivina: „Sūnus grąžina gyvybę, kam nori“ (Jn 5, 21). Būtent Kristus nuplauna jų nuodėmes. Jis „pamilo mus ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes“ (Apr 1, 5). Būtent Kristus suteikia jiems ramybę: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę“ (Jn 14, 27). Būtent Kristus dovanoja jiems amžinąjį gyvenimą: „Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius“ (Jn 10, 28). Būtent Kristus suteikia jiems atgailą: „Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Karalių ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atgailą“ (Apd 5, 31). Būtent Kristus

1. Tikroji Bažnyčia

įgalina juos tapti Dievo vaikais: „Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais“ (Jn 1, 12). Būtent Kristus vykdo juose prasidėjusį darbą: „Aš gyvenu ir jūs gyvensite“ (Jn 14, 19). Trumpai tariant, „Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę“ (Kol 1, 19). Jis yra tikėjimo Autorius ir Atbaigėjas. Jam pavestas kiekvienas mistinio krikščionių kūno sąnarys ir narys. Per Jį jie yra stiprinami atlikti savo pareigą. Jis saugo juos nuo paklydimų. Jis saugos juos iki pabaigos ir su visa pranokstančiu begaliniu džiaugsmu pristatys juos priešais Tėvo sostą be ydos. Jis yra viskas – tikintiesiems Jis yra pats svarbiausias. Galingoji jėga, per kurią Viešpats Jėzus Kristus vykdo savo darbą daugelyje savo bažnyčių, be abejo, yra Šventoji Dvasia. Tai Ji sielai apreiškia Kristų ir Jo teikiamus privalumus. Ji nuolatos atnaujina, žadina, apkaltina, veda prie kryžiaus, keičia, išima iš pasaulio akmenį po akmens ir mūrija juos į mistinį statinį. Vis dėlto didysis Vyriausiasis Statytojas, ėmęsis vykdyti atpirkimo darbą ir jį užbaigti, yra Dievo Sūnus – Žodis, tapęs kūnu. Būtent Jėzus Kristus „stato“. Statydamas tikrąją Bažnyčią Viešpats Jėzus teikiasi naudoti daug Jam pavaldžių priemonių. Evangelijos skelbimas, Rašto plitimas, draugiškas pabarimas, laiku ištartas žodis, užgriuvę vargai – visa tai yra priemonės ir įrankiai, kuriais vykdomas Jo darbas. Tačiau Kristus yra didysis Vyriausiasis Architektas, įsakinėjantis, nurodinėjantis, vadovaujantis viskam, kas daroma. Taip, kaip Saulė yra visai Saulės s istemai,

Perspėjimai bažnyčioms

taip Kristus yra visiems tikrosios Bažnyčios nariams. „Paulius gali sodinti, o Apolas laistyti, bet augina Dievas.“ Tarnautojai gali pamokslauti, rašytojai – rašyti, bet statyti gali tik Viešpats Jėzus Kristus. Jei Jis nestato, darbas sustoja. Didi toji išmintis, kuria remdamasis Viešpats Jėzus Kristus stato savo Bažnyčią. Viskas atliekama reikiamu metu ir tinkamai. Kiekvienas akmuo įstatomas į jam skirtą vietą. Kartais Jis pasirenka didelius akmenis, kartais – mažus. Kartais darbas vyksta greitai, o kartais – lėtai. Žmogus dažnai nekantrauja ir mano, kad niekas nedaroma. Bet žmogaus laikas – ne Dievo laikas. Tūkstantis metų Jo akyse – tik viena diena. Didysis Statytojas neklysta. Jis žino, ką daro. Jis nuo pat pradžių mato pabaigą. Jis dirba pagal tobulą, nekintantį ir garantuotą planą. Įspūdingiausi architektų, kaip antai Mikelandželo ir Kristoferio Reno, sumanymai tėra menki vaikų žaidimai, palyginus su išmintingais Kristaus ketinimais Jo Bažnyčiai. Statydamas savo Bažnyčią, Kristus demonstruoja didžiulį nusižeminimą ir malonę. Jis dažnai pasirenka prasčiausius, grubiausius akmenis ir pritaiko juos atlikdamas tobulą darbą. Dėl buvusių nuodėmių ir padarytų nusižengimų Jis neniekina ir neatstumia nė vieno. Jam malonu rodyti gailestingumą. Jis dažnai pasirenka nerūpestingiausius ir bedievius ir pakeičia juos taip, kad jie taptų nugludintais Jo dvasinės šventyklos kampais. Statydamas savo Bažnyčią Kristus rodo didžiulę jėgą. Jis vykdo savo darbą nepaisydamas pasaulio, kūno ir velnio

1. Tikroji Bažnyčia

pasipriešinimo. Siaučiant audroms ir vėtroms, sunkiais laikais, tyliai, ramiai, be triukšmo, be sąmyšio, be jaudulio statinys kyla lyg Saliamono šventykla. „Aš dirbsiu, – skelbia Jis, – ir niekas nesutrukdys.“ Broliai, šio pasaulio vaikai mažai arba visiškai nebesidomi šios Bažnyčios statyba. Sielų atsivertimas jiems nerūpi. Ką jiems reiškia palūžusios dvasios ir atgailaujančios širdys? Jų akyse visa tai – kvailystė. Nors šio pasaulio vaikams visa tai nerūpi, tačiau Dievo angelams tai – džiaugsmas. Mat vardan tos Bažnyčios išsaugojimo dažnai net buvo stabdomas gamtos dėsnių veikimas. Būtent tos Bažnyčios labui šiame pasaulyje numatomi ir vyksta visi Dievo apvaizdos darbai. Dėl išrinktųjų yra užbaigiami karai, ir tautoms dovanojama taika. Valstybės veikėjai, valdovai, imperatoriai, karaliai, prezidentai, vyriausybės vadovai turi savo planų bei užmačių, kurios jiems be galo svarbios. Bet vyksta kitas, nepalyginamai svarbesnis darbas, prieš kurį jie visi tėra pelenai ir smėlis Dievo rankose. Tas darbas – tai gyvųjų akmenų sunešimas į vieną tikrąją Bažnyčią. Kiek nedaug Dievo žodis mums teužsimena apie neatsivertusiuosius, palyginus su tuo, kiek kalba apie tikinčiuosius! Istorija apie Nimrodą, smarkų medžiotoją, tėra perteikiama vos keliais žodžiais, o istorija apie Abraomą, ištikimųjų tėvą, užima kelis skyrius. Šventajame Rašte nėra nieko svarbesnio už tai, kas susiję su tikrąja Bažnyčia. Dievo žodis mažai rašo apie pasaulį; didžioji jo dalis skirta Bažnyčiai ir jos istorijai.

Perspėjimai bažnyčioms

Visada dėkokime Dievui, mano mylimi broliai, kad tikrosios Bažnyčios statybos patikėtos Galingojo pečiams. Laiminkime Dievą, kad tai nėra pavesta žmogui. Laiminkime Dievą, kad tai nepriklauso nuo misionierių, tarnautojų ar komitetų. Kristus – visagalis Statytojas. Jis tęs savo darbą net tada, kai tautos ir regimos bažnyčios nebežinos savo pareigų. Kristus niekada nesuklys. Jis neabejotinai įgyvendina visa, ko imasi. III. Pereisiu prie trečiojo dalyko, kurį siūliau apsvarstyti – pamato, ant kurio statoma ši Bažnyčia. Viešpats Jėzus Kristus sako: „Ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią.“ Ką Viešpats Jėzus Kristus turėjo omenyje, kalbėdamas apie šį pamatą? Gal apaštalą Petrą, kuriam ištarė šiuos žodžius? Manau, kad tikrai ne. Jeigu Jis būtų kalbėjęs apie Petrą, argi nebūtų sakęs: „Ant tavęs Aš pastatysiu savo bažnyčią“? Jeigu Jis būtų turėjęs omenyje Petrą, argi Jis nebūtų pasakęs „Ant tavęs“ taip aiškiai, kaip kad pasakė: „Tau duosiu [dangaus karalystės] raktus“? Ne! Jėzus omenyje turėjo ne apaštalą Petrą, o teisingą išpažinimą, kurį ką tik ištarė apaštalas. Minimas ne Petras, klystantis, netvirtas žmogus, o galinga tiesa, kurią Tėvas apreiškė Petrui. Tai buvo tiesa apie patį Jėzų Kristų, kuris ir buvo toji Uola. Tai – Kristaus tarpininkavimas ir Kristaus, kaip Mesijo, tarnystė. Tai – palaimintoji tiesa, kad Jėzus yra pažadėtasis Gelbėtojas, tikrasis Garantas, tikrasis žmogaus Užtarėjas prieš Dievą. Tai – uola ir pamatas, ant kurio turėjo būti pastatyta Kristaus Bažnyčia.

1. Tikroji Bažnyčia

Mano broliai, šis pamatas buvo padėtas, sumokėjus didžiulę kainą. Dievo Sūnus turėjo prisiimti mūsų prigimtį ir gyventi, kentėti bei mirti ne už savo, o už mūsų nuodėmes. Prisiėmęs žmogaus prigimtį, Kristus turėjo nužengti į kapą ir prisikelti, įžengti į dangų ir, pelnęs saviesiems amžinąjį atpirkimą, atsisėsti Dievo dešinėje. Joks kitas pamatas, tik šis, tegali atlaikyti Bažnyčios, apie kurią kalbame, svorį. Joks kitas pamatas negalėtų patenkinti nusidėjėlių pasaulio poreikių. Kartą padėtas, tas pamatas išlieka labai tvirtas. Jis gali atlaikyti viso pasaulio nuodėmių naštą. Jis išlaiko visas visų tikinčiųjų, kurie ant jo statomi, nuodėmes. Minčių, įsivaizdavimų, širdies, proto nuodėmes; nuodėmes, kurias matė visi, ir nuodėmes, apie kurias nežino joks žmogus, nuodėmes prieš Dievą ir nuodėmes prieš žmogų, įvairiausio tipo ir pobūdžio nuodėmes – toji tvirtoji uola gali atlaikyti visų šių nuodėmių svorį ir nesugriūti. Kristaus, kaip Tarpininko, tarnavimas yra vaistas, kurio pakanka visoms viso pasaulio nuodėmėms išgydyti. Su šiuo pamatu yra susijęs kiekvienas tikrosios Kristaus Bažnyčios narys. Daugeliu atžvilgių tikintieji yra nevieningi ir nesutaria. Tačiau kalbant apie sielos pamatą, jie visi yra vienos minties. Visi jie yra pastatyti ant uolos. Paklauskite, iš kur jie semiasi ramybės, vilties ir džiaugsmingo tikėjimo, kad ateis geresni laikai. Sužinosite, kad viskas išplaukia iš tos vienos galingosios tiesos – Kristaus, Tarpininko tarp Dievo ir žmogaus, ir Jo, kaip Vyriausiojo Kunigo bei nusidėjėlių Laiduotojo, atliekamo tarnavimo.

Perspėjimai bažnyčioms

Ar mes stovime ant šios uolos? Tai klausimas, reikalaujantis ir mūsų asmeninio dėmesio. Ar tikrai mes visi stovime ant šio vieno pamato? Ką sako senasis gerasis dvasininkas arkivyskupas Leitonas? „Dievas padėjo šį brangų akmenį būtent tam, kad pavargę nusidėjėliai galėtų ant jo pailsėti. Daugybė tariamų tikinčiųjų guli aplink jį, bet jie nėra geresni už bet kurį akmenį, gulintį krūvose prie pamato, bet į jį neįmūryto. Kokia mums nauda iš Kristaus, jei nesame viena su Juo?“ Mano mylimi broliai, norėdami sužinoti, ar esate šios tikros Bažnyčios nariai, pažvelkite į pamatą. Tai galite išsiaiškinti patys. Galime matyti, kaip viešai garbinate Viešpatį, tačiau negalime matyti, ar jūs asmeniškai stovite ant uolos. Jūsų dalyvavimas Viešpaties Vakarienėje gali būti matomas, bet mes negalime matyti, ar esate susijungęs su Kristumi, ar esate viena su Juo, ar Jis yra jumyse. Vis dėlto vieną dieną viskas iškils į šviesą. Visų širdžių paslaptys bus atskleistos. Galbūt jūs reguliariai vaikštote į bažnyčią, jums patinka jūsų maldos knygos, gal nuolatos prisidedate prie visų gailestingumo darbų, kuriuos organizuoja jūsų bažnyčia. Visa tai teisinga ir yra gerai, tačiau neapsigaukite dėl savo asmeninio išgelbėjimo. Stebėkite, kad jūsų paties siela stovėtų ant uolos. Be šito, visa kita – tai niekis. Be šito, jūs neišstovėsite Teismo dieną. Tą dieną tūkstantį kartų geriau būti rastam lūšnelėje ant uolos nei rūmuose ant smėlio!

1. Tikroji Bažnyčia

IV. Ketvirtojoje dalyje kalbėsiu apie numatomus pavo jus Bažnyčiai, apie kuriuos užsimena mūsų tekstas. Jame minimi „pragaro vartai“. Šis pasakymas reiškia velnio jėgą! Tikrosios Kristaus Bažnyčios istorija visada buvo susirėmimų ir karų istorija. Ją nuolatos puldinėjo mirtinas priešas, šio pasaulio kunigaikštis šėtonas. Velnias mirtinai nekenčia tikrosios Kristaus Bažnyčios. Jis visada kursto priešiškumą visiems jos nariams. Jis visada ragina šio pasaulio vaikus vykdyti jo valią – kenkti Dievo žmonėms ir juos varginti. Negalėdamas sutraiškyti Galvos, jis gelia į kulną. Neįstengdamas atimti iš tikinčiųjų dangaus, jis stengiasi juos paklaidinti. Šis priešiškumas tęsiasi jau šešis tūkstančius metų. Milijonai bedievių buvo tapę velnio pasiuntiniais ir, patys to nežinodami, dirbo velnio darbą. Faraonai, erodai, neronai, julijai, diokletianai, kruvinosios merės – jie visi tebuvo šėtono įrankiai, persekiojantys Jėzaus Kristaus mokinius. Visas Kristaus kūnas išgyveno karą su pragaro jėgomis. Tai visada buvo degantis ir nesudegantis krūmas, į dykumą bėganti, bet „nesunaikinama“ moteris. Regimos bažnyčios patyrė klestėjimo ir ramybės laikotarpių, bet tikroji Bažnyčia niekada neturėjo ramybės. Jos kova nuolatinė. Jos mūšis niekada nesibaigia. Kova su pragaro jėgomis – kiekvieno tikros Bažnyčios nario patirtis. Kovoti turi kiekvienas. Argi visų šventųjų gyvenimas nėra tik kovų aprašymas? Argi tokie žmonės

Perspėjimai bažnyčioms

kaip Paulius, Jokūbas, Petras, Jonas, Polikarpas Smirnietis, Ignacas Antiochietis, Augustinas, Liuteris, Kalvinas, Latimeris ir Baksteris buvo ne kariai nesibaigiančiose grumtynėse? Kartais jie buvo puolami asmeniškai, kartais buvo puolama jų nuosavybė. Kartais juos vargino šmeižtas ir apkalbos, kartais jie buvo atvirai persekiojami. Vienokiu ar kitokiu būdu velnias be paliovos kovojo su Bažnyčia. „Pragaro vartai“ visą laiką puldinėjo Kristaus žmones. Vyrai ir broliai, mes, skelbiantys Evangeliją, visiems ateinantiems pas Kristų galime pažadėti neapsakomai didžių ir brangių dalykų. Mūsų Mokytojo vardu jums drąsiai galime pasiūlyti Dievo ramybę, kuri pranoksta bet kokį supratimą. Gailestingumas, nepelnyta malonė ir visiškas išgelbėjimas dovanojami kiekvienam, kuris ateina pas Kristų ir Juo pasitiki. Bet mes jums nežadame ramybės pasaulyje arba gyvenant su velniu. Priešingai, perspėjame, kad tol, kol gyvenate kūne, turi vykti kova. Mes jūsų nesulaikysime ir neatkalbinėsime nuo tarnavimo Kristui. Tenorime, kad „paskaičiuotumėte kainą“ ir gerai suprastumėte, ką reiškia tarnauti Kristui. Už jūsų – pragaras, o priešais jus – dangus; namai – kitoje siaučiančios jūros pusėje. Tūkstančių tūkstančiai perplaukė šiuos audringus vandenis ir, nepaisant visokeriopo pasipriešinimo, pasiekė dangų, kuriame norėjo būti. Pragaras juos persekiojo, bet jų nenugalėjo. Ženkite pirmyn, mylimi broliai, ir nebijokite priešo. Tik pasilikite Kristuje, ir pergalė jums garantuota. Nesistebėkite pragaro vartų priešiškumu. „Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius.“ Kol pasaulis

1. Tikroji Bažnyčia

yra pasaulis, o velnias – velnias, tol turės vykti kova, o tikintieji į Kristų turės būti kariais. Pasaulis nekentė Kristaus, nekęs ir tikrų krikščionių tol, kol egzistuoja žemė. Anot didžiojo reformatoriaus Liuterio, „kol žemėje yra Bažnyčia, Kainas žudys Abelį“. Būkite pasirengę pragaro vartų priešiškumui. Užsidėkite visus Dievo šarvus. Dovydo bokšte yra tūkstantis skydų – visi paruošti naudoti Dievo žmonėms. Mūsų kovos ginklus jau išbandė milijonai tokių pačių vargšų nusidėjėlių kaip mes ir niekada nepralaimėjo. Kantriai kęskite pragaro vartų priešiškumą. Visa tai jums išeis į naudą. Paprastai tai apvalo. Tai padeda išlikti budriems. Tai moko nuolankumo. Tai verčia laikytis arčiau Viešpaties Jėzaus Kristaus. Tai atitraukia nuo pasaulio. Tai skatina daugiau melstis. Galiausiai, tai puoselėja dangaus ilgesį ir skatina širdimi bei lūpomis sakyti: „Ateik, Viešpatie Jėzau.“ Nesileiskite pragaro priešiškumo sugniuždomi. Tikro Dievo vaiko kova yra toks pat malonės ženklas, kaip ir vidinė ramybė, kuria jis džiaugiasi. Nėra kryžiaus, nėra ir šlovės vainiko! Nėra kovos, nėra ir gelbstinčios krikščionybės! „Palaiminti jūs, – pasakė mūsų Viešpats Jėzus Kristus, – kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.“ V. Reikia apsvarstyti dar vieną dalyką – tikrosios Kristaus Bažnyčios saugumą. Galingasis Statytojas duoda šlovingą pažadą: „Pragaro vartai jos nenugalės.“ Tas, kuris

Perspėjimai bažnyčioms

negali meluoti, ištarė savo karališkąjį žodį, kad visos pragaro jėgos niekada nesugriaus Jo Bažnyčios. Nepaisant visų išpuolių, ji gyvuos ir išliks. Ji niekada nebus nugalėta. Visi kiti kūriniai pražus ir praeis, išskyrus Kristaus Bažnyčią. Smurtaujanti ranka iš išorės ar iš vidaus graužiančios kandys sunaikina viską, išskyrus Kristaus statomą šventyklą. Imperijos greitai iškilo ir greitai viena po kitos žlugo. Egiptas, Asirija, Babilonas, Persija, Tyras, Kartagina, Roma, Graikija, Venecija – kur visos jos dabar? Visos jos buvo žmogaus rankų kūriniai, ir visos išnyko. O Kristaus Bažnyčia gyvuoja. Galingiausi miestai virto griuvėsių krūvomis. Plačios Babilono sienos susmego į žemę. Ninevės rūmai – dulkių krūvos. Šimtai Tėbų vartų liko tik istorija. Tyruose žvejai džiauna savo tinklus. Kartagina – dykvietė. Bet per visą tą laiką tikroji Bažnyčia išliko. Pragaro vartai jos nenugalėjo. Ankstyviausios regimosios bažnyčios įvairiausiais būdais sugriuvo ir išnyko. Kur Efezo ar Antiochijos bažnyčia? Kur Aleksandrijos ir Konstantinopolio bažnyčia? Kur Korinto, Filipų ir Tesalonikų bažnyčios? Iš tiesų, kur visos jos? Jos nutolo nuo Dievo žodžio. Jos didžiavosi savo vyskupais, sinodais, apeigomis, mokymu ir ilgaamžiškumu. Jos nesidžiaugė tikruoju Kristaus kryžiumi. Jos nesilaikė tvirtai įsikibusios Evangelijos. Jos nesuteikė Jėzui Jam priklausančio tarnavimo, o tikėjimui – deramos vietos. Dabar jos jau praeityje. Jų žibintai buvo išnešti. Bet visą tą laiką tikroji Bažnyčia gyvavo.

1. Tikroji Bažnyčia

Jei tikroji Bažnyčia buvo engiama vienoje šalyje, ji traukėsi į kitą. Jei buvo trypiama ir alinama vienoje dirvoje, ji įsišaknijo ir pražydo kitoje. Ugnis, kardas, kalėjimai, baudos, bausmės – niekas neužgniaužė jos gyvybingumo. Jos persekiotojai mirė ir nuėjo ten, kur jiems dera, o Dievo žodis išgyveno, augo ir plito. Kad ir kokia silpna ši tikroji Bažnyčia gali pasirodyti žmogaus akims, tai – priekalas, suskaldęs ne vieną kūjį praeityje ir tikriausiai sudaužysiantis dar daug jų ateityje. Kas prideda prie jos ranką, paliečia Dievo akies vyzdį. Mūsų nagrinėjamo teksto pažadas galioja visam tikrosios Bažnyčios kūnui. Kristus niekada neliks be liudytojų pasaulyje. Jis turėjo pasekėjų net blogiausiais laikais. Net Ahabo dienomis Izraelyje Jis turėjo jų septynis tūkstančius. Manau, kad ir dabar tamsiuose Romos ir Graikijos bažnyčios užkaboriuose yra tarnaujančiųjų Kristui, nepaisant didžiulio silpnumo. Velnias gali siaubingai įtūžti. Bažnyčia kai kuriose šalyse gali būti be galo žeminama. Bet pragaro vartai niekada visiškai nenugalės. Mūsų nagrinėjamo teksto pažadas galioja kiekvienam Bažnyčios nariui. Kai kurie Dievo žmonės yra taip engiami, kad net bijo dėl savo saugumo. Kai kurie taip nusiminę, kaip kad buvo nusiminę Dovydas ir Petras. Kai kurie trumpam nutolo nuo tikėjimo, kaip Kranmeris ir Džiuelis. Daugelis buvo išbandomi siaubingomis abejonėmis ir būgštavimais. Bet visi: ir jauniausias, ir seniausias, ir silpniausias, ir stipriausias, galiausiai pasiekė saugius namus. Ir taip bus iki pabaigos. Ar galite sutrukdyti rytoj patekėti saulei? Ar

Perspėjimai bažnyčioms

g alite sutrukdyti Bristolio kanalo vandeniui patvinti ir tekėti? Ar galite sutrukdyti planetoms skrieti savo orbitomis? Juk negalite viso to padaryti, tad nesistenkite ir sulaikyti kurio nors tikinčiojo, kad ir koks silpnas jis būtų, nuo išgelbėjimo; kurio nors gyvojo akmens toje Bažnyčioje, kuri pastatyta ant uolos, kad ir koks mažas ar nereikšmingas jis atrodytų. Tikroji Bažnyčia yra Kristaus kūnas. Nė vienas to mistinio kūno kaulas niekada nebus sulaužytas. Tikroji Bažnyčia yra Kristaus nuotaka. Niekas neišskirs tų, kuriuos Dievas sujungė amžinąja sandora. Tikroji Bažnyčia yra Kristaus kaimenė. Kai atsėlindavo liūtas ir griebdavo iš Dovydo kaimenės avinėlį, Dovydas puldavo ir išvaduodavo avinėlį iš žvėries nasrų. Kristus padarys tą patį. Jis – didysis Dovydo Sūnus. Kristaus kaimenėje nepražus nė vienas ligotas avinėlis. Paskutiniąją dieną Jis pasakys savo Tėvui: „Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno.“ Tikroji Bažnyčia yra žemės kviečiai. Jie gali būti sijojami, vėtomi, kuliami, mėtomi į šalis, bet nė vienas grūdas nepražus. Piktžolės ir pelai bus sudeginti. Visi kviečiai bus surinkti į Jo kluoną. Tikroji Bažnyčia yra Kristaus kariauna. Mūsų išgelbėjimo Vadas nepraranda nė vieno savo kario. Jo planai niekada nežlunga. Jo atsargos niekuomet neišsenka. Jo karių skaičius ir pabaigoje išlieka toks pats, kaip ir pradžioje. O kiek daug negrįžo tų, kurie prieš kelerius metus išdidžiai išžygiavo iš Anglijos į Krymo karą! Stiprūs ir džiaugsmingi pulkai su grojančiais orkestrais ir plazdančiomis vėliavo-

1. Tikroji Bažnyčia

mis paguldė galvas svečioje šalyje ir nebegrįžo į tėvynę. Bet su Kristaus kariuomene taip nebus. Pabaigoje netrūks nė vieno Jo kario. Jis pats paskelbė: „Jie niekada nepražus.“ Vieną kitą tikrosios Bažnyčios narį velnias gali įmesti į kalėjimą. Jis gali nužudyti, sudeginti, kankinti ir pakarti. Bet, nužudęs kūną, daugiau nieko negali padaryti. Jis negali pakenkti sielai. Kai prieš kelerius metus prancūzų kareiviai užėmė Romą, jie rado ant kalėjimo sienų inkvizicijos laikais kalinto belaisvio žodžius. Kas jis, mes nežinome, bet jo užrašą verta prisiminti. Nors ir miręs, jis vis dar kalbėjo. Veikiausiai po neteisingo teismo ir dar neteisingesnės ekskomunikacijos jis išvedžiojo stulbinančius žodžius: „Palaimintasis Jėzau, jie negali atskirti manęs nuo Tavo tikrosios Bažnyčios.“ Šis užrašas teisingas. Visa šėtono galybė negali išmesti iš tikrosios Kristaus Bažnyčios nė vieno tikinčiojo. Šio pasaulio vaikai gali nuožmiai kovoti su Bažnyčia, bet negali sustabdyti atsivertimo proceso. Ką ankstyvaisiais Bažnyčios amžiais pasakė pašaipusis imperatorius Julianas? „Ką dabar veikia dailidės Sūnus?“ Vienas senas krikščionis atsakė: „Jis daro karstą pačiam Julianui.“ Vos po kelių mėnesių Julianas su visa savo pompastika ir jėga žuvo mūšyje. Kur buvo Kristus, kai buvo uždegti Smitfildo laužai ir sudeginti Latimeris ir Ridlis? Ką Kristus tuo metu veikė? Jis ir toliau vykdė savo statybos darbą. Tas darbas vyks visada, net ir sunkiais laikais. Nebijokite, mylimi broliai, pradėti tarnauti Kristui. Tas, kuriam pavedate savo sielas, turi visą jėgą danguje ir

Perspėjimai bažnyčioms

žemėje, ir Jis jus išsaugos. Jis niekada neleis, kad būtumėte atskirti. Giminaičiai gali priešintis. Kaimynai gali šaipytis. Pasaulis gali šmeižti ir tyčiotis. Nebijokite! Nebijokite! Pragaro jėgos niekada nenugalės jūsų sielos. Tas, kuris už jus, yra didesnis už visus tuos, kurie yra prieš jus. Nebijokite dėl Kristaus Bažnyčios, mano broliai, kai miršta tarnautojai ir paimami šventieji. Kristus visada išsaugos savo darbą, įžiebs geresnes ir ryškesnes žvaigždes. Visos žvaigždės – Jo dešinėje. Vykit šalin visas neramias mintis dėl ateities. Nesijaudinkite dėl valdininkų veiksmų ar vilkų avies kailyje suokalbių. Kristus visada pasirūpins savo Bažnyčia. Jis pasirūpins, kad pragaro vartai jos nenugalėtų. Viskas klostosi gerai, nors mūsų akys galbūt to ir nemato. Šio pasaulio karalystės dar taps mūsų Dievo ir Jo Kristaus karalystėmis. Dabar norėčiau tarti keletą žodžių apie praktinį šio pamokslo pritaikymą. Daugeliui kalbu pirmą kartą. Ir daugeliui galbūt kalbu paskutinįjį. Tad tenesibaigia šis tarnavimas be pastangų įrašyti šį pamokslą į kiekvieno širdį. 1. Pirmasis mano komentaras apie pamokslo pritaikymą nuskambės kaip klausimas. Koks tai klausimas? Kur link suksiu? Ko klausiu? Paklausiu, ar esate tikrosios Kristaus Bažnyčios nariai? Ar aukščiausia, geriausia prasme Dievo akyse esate „Bažnyčios žmonės“? Jūs žinote, ką turiu omenyje. Žvelgiu daug toliau nei Anglikonų bažnyčia. Kalbu apie Bažnyčią, pastatytą ant uolos. Ir visiškai rimtai jūsų klausiu: Ar esate tos vienintelės Kristaus Bažnyčios narys? Ar esate sujungtas su didžiuoju Pamatu? Ar priėmėte

1. Tikroji Bažnyčia

Šventąją Dvasią? Ar Dvasia liudija jūsų dvasiai, kad esate viena su Kristumi, o Jis yra viena su jumis? Dievo vardu maldauju jus įsileisti šį klausimą širdin ir gerai jį apsvarstyti. Susirūpinkite, brangūs broliai, jei į mano klausimą negalite atsakyti teigiamai. Susirūpinkite! Susirūpinkite, kad jūsų tikėjimo laivas nesudužtų. Susirūpinkite, kad galiausiai pragaro vartai jūsų nenugalėtų, kad velnias nepareikalautų jūsų, kaip jam priklausančio, ir jūs nebūtumėte atskirtas amžiams. Susirūpinkite, kad iš Biblijos krašto ir matydami Kristaus Evangelijos šviesą nenukeliautumėte į pragarą. 2. Antrasis mano komentaras apie pamokslo pritaikymą bus kvietimas. Skiriu jį visiems, kurie dar nėra tikri tikintieji. Raginu jus: nedelsdami ateikite ir prisijunkite prie tikrosios Bažnyčios. Ateikite, prisijunkite prie Viešpaties Jėzaus Kristaus amžinosios sandoros, kuri niekada nebus užmiršta. Ateikite pas Kristų ir būkite išgelbėti. Vieną kartą turi išaušti apsisprendimo diena. Kodėl neapsisprendus šį vakarą? Kodėl ne šiandien, kol dar nevėlu? Kodėl ne šiąnakt, iki kol saulė patekės skelbdama rytojų? Ateikite pas Tą, kuriam priklausau ir tarnauju aš. Ateikite pas mano Mokytoją Jėzų Kristų. Kviečiu ateiti, nes jau viskas paruošta. Jums paruoštas gailestingumas, jums paruoštas dangus, angelai pasirengę džiaugtis jumis, Kristus pasirengęs jus priimti. Kristus mielai jus priims ir pasveikins tarp savo vaikų. Ženkite į arką – žemę greitai užlies Dievo rūstybės tvanas, tad įženkite į arką ir būkite saugūs. Lipkite į gelbėjimosi valtį. Senasis pasaulis greitai subyrės į šipulius! Argi negirdite, kaip jis dreba? Pasaulis

Perspėjimai bažnyčioms

tėra duženos ant seklumos. Naktis nuslinko, kyla bangos, įsismarkauja vėjai, veikiai audra išblaškys senas skeveldras. Bet gelbėjimosi valtis nuleista, ir mes, Evangelijos tarnautojai, kviečiame jus lipti į valtį ir išsigelbėti. Galbūt jūs paklausite: „Kaip aš galiu ateiti, turėdamas tiek nuodėmių?“ Galbūt paklausite, kaip ateiti? Įsiklausykite į šiuos gražios giesmės žodžius: Toks, koks esu: nėmaž nesiteisinu, Bet jei Tavo kraujas pralietas už mane Ir Tu įsakai ateiti pas Tave, – O Dievo Avinėli, ateinu. Štai toks yra kelias pas Kristų. Jūs turite ateiti nieko nelaukdami ir nedelsdami. Turite ateiti kaip alkanas nusidėjėlis, kad būtumėte pasotintas, kaip vargšas nusidėjėlis, kad praturtėtumėte, kaip blogas, nevertas nusidėjėlis, kad būtumėte aprengtas teisumu. Taip atėjusį Kristus jus priims. „To, kuris ateina“ pas Kristų, Jis „neatstums“. O, ateikite, ateikite pas Jėzų Kristų. 3. Galiausiai norėčiau tarti paraginimo žodį savo tikintiems klausytojams. Gyvenkite šventai, mano broliai. Elkitės taip, kad būtumėte verti Bažnyčios, kuriai priklausote. Gyvenkite kaip dangaus piliečiai. Te jūsų šviesa pasiekia žmones, kad pasauliui jūsų elgesys būtų naudingas. Te jie žino, kas esate ir kam tarnaujate. Būkite Kristaus laiškai, žinomi ir skaitomi visų žmonių; parašyti tokiomis aiškio-

1. Tikroji Bažnyčia

mis raidėmis, kad niekas negalėtų sakyti: „Nežinau, ar jis buvo Kristaus narys, ar ne.“ Gyvenkite drąsiai, mano broliai. Išpažinkite Kristų prieš žmones. Kad ir kokią padėtį užimtumėte, išpažinkite Kristų. Kodėl turėtumėte Jo gėdytis? Kabėdamas ant kryžiaus Jis jūsų nesigėdijo. Jis pasirengęs pripažinti jus danguje, savo Tėvo akivaizdoje. Kodėl jūs turėtumėte Jo gėdytis? Būkite drąsūs. Būkite labai drąsūs. Geras karys nesigėdija savo uniformos. Tikras tikintysis niekada neturi gėdytis Kristaus. Gyvenkite su džiaugsmu, mano broliai. Gyvenkite kaip žmonės, kurie žvelgia į tą palaimintąją viltį – antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Tai perspektyva, kurios visi turime laukti. Mes turime mąstyti ne tiek apie tai, kaip nueisime į dangų, kiek apie tai, kaip dangus nusileis pas mus. Visiems Dievo žmonėms ateina geri laikai – geri laikai visai Kristaus Bažnyčiai, geri laikai visiems tikintiesiems; blogi laikai – neatgailaujantiems ir netikintiems bei tiems, kurie vergauja savo aistroms ir nusigręžia nuo Viešpaties, bet geri laikai tikriems krikščionims. Štai tų gerų laikų ir laukime, budėkime ir melskimės. Pastoliai greitai bus nuardyti – greitai bus įstatytas paskutinysis akmuo, jis bus įmūrytas pastato viršūnėje. Netrukus pastatas suspindės visu savo grožiu. Greitai ateis pats Vyriausiasis Statytojas. Statinys bus parodytas susirinkusiems pasauliams, kuriuose nebus jokio netobulumo. Gelbėtojas ir išgelbėtieji džiaugsis kartu. Visa visata pripažins, kad Kristaus Bažnyčios pastate viskas atlikta gerai.

Svetimvardžių rodyklė Akvinietis, Tomas – Aquinas, Thomas 110 Alarikas I – Alaric I 139 Arijus – Arius 110 Ašeris (Arkivyskupas) – Usher (Archbishop) 130 Atanazijus – Athanasius 114 Atila – Attila 139 Augustinas – Augustine 20, 137, 160 Baksteris, Ričardas – Baxter, Richard 20 Beikonas, Frensis – Bacon, Francis 69 Beketas, Tomas– Becket, Thomas á 163 Beridžas, Džonas – Berridge, John 111 Beza, Teodoras – Beza, Theodore 37 Bikerstetas, Edvardas Henris – Bickersteth, Edward Henry 98 Bosas, Martinas – Boos, Martin 173 Cecilis, Ričardas – Cecil, Richard 42, 65 Čalmersas, Tomas – Chalmers, Thomas 108 Dandis (miestas) – Dundee 44 Dodridžas, Filipas – Doddridge, Phillip 108 Duei Rimzo Biblijos versija – Douay-Rheims Bible 31 Dunsas Škotas – Duns Scotus 110 Džagernautas – Juggernaut 156 Džiuelis, Džonas – Jewell, John 23, 50, 107, 122, 181, 182

Edvardas VI – Edward VI 115 Euzebijus – Eusebius 167 Foulksas, Edmundas – Ffoulkes, Edmund 96, 97 Fuleris, Endriu – Fuller, Andrew 108 Gilas, Džonas – Gill, John 108 Grigalius I– Gregory I 167 Grocijus, Hugas – Grotius, Hugo 36, 37 Henrikas VIII – Henry VIII 36, 115 Holas, Robertas – Hall, Robert 108 Hukeris, Ričardas („Protingasis Hukeris“) – Hooker, Richard („The Judicious Hooker“) 11, 108 Huperis, Džonas – Hooper, John 97, 107 Ignacas Antiochietis – Ignatius of Antioch 20 Ignacas Lojola – Ignatius Loyola 95 Irena Atėnietė – Irene the Athenian 167 Irvingas, Edvardas – Irving, Edward 107 Jansenistai – Jansenists 173 Jeronimas – Jerome 167 Kalvinas, Jonas – Calvin, John 20, 107 Kiprijonas – Cyprian 110, 160 Klarkas, Džeimsas – Clarke, James 7 Konfucijus – Confucius 118 Konstantinas VI – Constantine VI 167 Kranmeris, Tomas – Cranmer, Thomas 23, 50, 70, 107, 115

Ksaveras, Pranciškus – Xavier, Francis 95 Kvesnelis, Paskjeras – Quesnel, Pasquier 173 Lambeto Rūmai – Lambeth Palace 182 Latimeris, Hju – Latimer, Hugh 20, 25, 26, 36, 70, 97, 115, 122, 132 Leitonas, Robertas – Leighton, Robert 18 Lajardas, Ostinas Henris – Layard, Austen Henry 68 Leverjė, Urbenas – Leverrier, Urbain 33 Liuteris, Martynas – Luther, Martin 20, 21, 97, 107, 115, 132 Lodas, Viljamas – Laud, William 63, 93 Lombardas, Petras– Lombard, Peter 110 Madam Gujon – Madame Guyon 72 Makčeinis, Robertas Miurėjus – M’Cheyne, Robert Murray 44, 45, 110 Maningas, Henris Edvardas – Manning, Henry Edward 59 Martinas, Henris – Martyn, Henry 45, 173 Melanchtonas, Pilypas – Melancthon, Philip 107 Mikelandželas – Michelangelo 14 Mydas – Mede 166 Napoleonas – Napoleon 139 Niumanas, Džonas Henris – Newman, John Henry 59 Niutonas, Izaokas – Newton, Isaac 33, 65 Noksas, Džonas – Knox, John 108 Novelis, Aleksandras – Nowell, Alexander 130 Origenas – Origen 110 Ouvenas, Džonas – Owen, John 71, 108, 150

Pirsonas, Džonas – Pearson, John 108 Pjusėjus, Edvardas Buveris – Pusey, Edward Bouverie 99, 180 Platonas – Plato 118 Plimuto broliai – Plymouth brethren 91 Polikarpas Smirnietis – Polycarp of Smyrna 20 Paulinas, Poncijus – Paulinus, Pontius 167 Renas, Kristoferis – Wren, Christopher 14 Ridlis, Nikolas – Ridley, Nicolas 25, 70, 115 Romeinas, Viljamas – Romaine, William 65, 97 Seimoras, Maiklas Hobartas – Seymour, Michael Hobart 173 Seneka – Seneca 118 Servetas, Migelis – Servetus, Miguel 107 Simeonas, Čarlzas – Simeon, Charles 44, 45, 98, 152 Skotas, Tomas – Scott, Thomas 132 Smitfildas (miestas) – Smithfield 25 Socinas, Faustas – Socinus, Faustus 118 Sperdženas, Čarlzas Hadonas – Spurgeon, Charles Haddon 38 Tamerlanas – Tamerlane 139 Tindeilas, Viljamas – Tyndale, William 31 Topleidis, Augustas Montagas – Toplady, Augustus Montague 107 Venas, Henris – Venn, Henry 111 Veslis, Džonas – Wesley, John 111 Viklifas, Džonas – Wycliffe, John 31 Vilsonas, Danielius – Wilson, Daniel 98 Vitfildas, Džordžas – Whitefield, George 111, 115

Džonas Čarlzas Railis (J. C. Ryle) „Perspėjimai bažnyčioms“ Iš anglų kalbos vertė Jolanta Kriūnienė – Vilnius: Reformatų literatūros centras, 2013. – 192 p.

Iš anglų kalbos vertė Jolanta Kriūnienė Redagavo Lina Abraitienė Koregavo Žaneta Lazauskaitė Recenzavo Julius Jonušas Viršelio dailininkė ir maketuotoja Skaistė Ašmenavičiūtė

Leidėjas VšĮ „Reformatų literatūros centras“ Pylimo g. 31–6, LT-01309 Vilnius Tel./faks. (8~5) 262 56 34 Mob. 8 607 57377 El. p.: refknygos2@yahoo.com

REFORMATŲ KNYGYNAS INTERNETE www.reformatuknygos.lt 2013-09-20 12 leidyb. apsk. l. Tiražas 1000 egz. Spausdino „Standartų spaustuvė“ S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius