Žurnalas Medžiokle, Liepa - Rugpjūtis 2020

Žurnalas medžiotojams liepa-Rugpjūtis 2020 NR. 6 (51)

Apranga: Apsisaugok nuo erkių

Top 5 2019-ųjų

Naujienos Apie vilkų apskaitą

žiūronų penketukas

Stirninų medžioklė

Šarūnas Maigis „Reikia rodyti geruosius pavyzdžius, aiškinti medžioklės esmę.“

Teritorija, elgesys, santykiai

Karolis Girulis „Viskas virto politiniu žaidimu.“

Skandalas dėl Medžioklės taisyklių pakeitimo Įvykiai, chronologija ir išvados ISSN 2256-0750

3,97 €

Naujas portalas! www.medzioklezurnalas.lt

Tik medĹžiotojams

Turinys

70 2

20

2 Aktualu. Pasikeitusi mėginių pristatymo į laboratoriją tvarka 6 Medžiotojų naujienos 8 Seimas atmetė siūlymą viešinti medžioklės lapų turinį

50

#ašmedžiotojas jėga

Medžioklės reikmenys

20 Skandalas dėl Medžioklės taisyklių pakeitimo ir #ašmedžiotojas jėga 22 Lietuvos medžiotojai – ne vieni 23 Pirmasis mitingas 25 Iki šiol didžiausia internetinė akcija #ašmedžiotojas 26 Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdis

40 Rößler Titan 6 – modernios technologijos ir elegantiškas dizainas 42 Naujosios Härkilos kelnės medžioklei vasarą 48 Naujienos. Medžioklei vasarą 50 2019-ųjų 10×42 žiūronų penketukas 54 Apranga. Apsisaugoti nuo erkių.

Kokios galimybės?

40

10

Patirtis 58 Safario istorija.

Tamsoje šaudantis vokietis ir ubagų leopardas

64

Pasidaryk pats

10 Apskaita. Statykim vilko populiacijos valdymą ant tikrų pamatų 14 Aktualu. Jei nekalbėsi pats, už tave pakalbės kas nors kitas...

18 Užsienio žinios

Mėnesinis žurnalas medžiotojams.

Leidėjas AB „Latvijas Mediji“.

Redakcijos adresas: Dzirnavu iela 21, Ryga, LV-1010, Latvija.

El. paštas: redakcija@latvijasmediji.lv.

Interneto svetainė: www.la.lv.

El. paštas: linda.dombrovska@latvijasmediji.lv.

48

70 Fotopasakojimas.

Kai bebravietėje užfiksuoji viską, tik ne bebrą...

72 Ligos. Parazitinė infekcija – parafascioliozė 74 Patirtis. Medžioklės istorija 76 Šaudymo sportas. Oficialiai pradėjo veikti VG šaudymo akademija 78 Pasivaikščiojimas ir staigmena

Faktai 28 Stirninų medžioklė ir gyvenimas 38 Stirnų vargai

AB „Latvijas Mediji“.

Valdybos pirmininkas Guntaras KLIAVINSKIS. Žurnalo vyriausioji redaktorė Linda Dombrovska, tel. +371 294 15834.

Informacija telefonu +371 670 96600, faksas +371 670 96645.

64 Receptas.

Sibirietiškas pemikanas 66 Praktiški patarimai

Reklamos agentūra „Latvijas Mediji“.

Informacija telefonu +371 670 96698, tel. / faks. +371 670 96670.

Skelbimai priimami Rygoje, Dzirnavu iela 21, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

1 viršelio nuotrauka: Shutterstock

79 Medžioklės kalendorius 80 Juokaujame

Platinti tik su AB „Latvijas Mediji“ rašytiniu leidimu.

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

|1

Medžioklė

redaktorės skiltis

GEGUŽĖ-birželis

Pasikeitė mėginių afrikinio kiaulių maro (AKM) tyrimams pristatymo į laboratoriją tvarka – tyrimams reikės pristatyti tik du kraujo mėginius. Mėginių trichineliozės tyrimams pateikimo tvarka nesikeičia – ir toliau reikia pristatyti gyvūno diafragmą.

Pasikeitusi mėginių pristatymo į laboratoriją tvarka

Toliau AKM tyrimams reikės pristatyti tik du kraujo mėginius

„T

iek užkrėstoje teritorijoje, tiek ir kitose Lietuvos Respublikos teritorijose nebereikia iš sumedžioto šerno imti organų mėginių, o tik po du kraujo mėginius AKM tyrimams (violetiniu ir raudonu kamšteliais – imunofermentinės analizės ir polimerazinės grandininės reakcijos metodais AKM tirti). Trichineliozės tyrimai ir toliau yra privalomi užkrėstoje teritorijoje sumedžiotiems šernams. Jei bent vieno

2|

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

Toliau užtenka pristatyti tik sumedžiotų šernų kraujo mėginius, organų mėginių pristatyti nebereikia. mėginio iš šerno yra nepaimta, kiti mėginiai nėra tiriami, o šernas sunaikinamas valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint“, – rašoma VMVT Skubios

veiklos skyriaus vedėjo dr. Mariaus Masiulio medžiotojų organizacijoms išsiųstame laiške.

Anksčiau viešai sklido informacija apie galimybę medžiotojams, iš sumedžioto šerno nepaėmus reikalaujamų mėginių (kraujo ar organų), leisti atlikti komercinius papildomus tyrimus ir patiems juos apmokėti. Tai medžiotojams kainuotų 70 eurų. „Dėl sumažintos finansinės paramos iš Europos Komisijos bei siekiant visiškai įgyvendinti

AKM strategiją, taip pat ir atlikus analizę, kiek sumedžiotų šernų mėginių būna teigiamų tik iš organų, bet neigiamų iš kraujo, ir nustatę, kad tokių – vos keli vienetai per metus, priėmėme sprendimą valstybinius tyrimus (t. y. 100 proc. finansuojamus iš valstybės biudžeto) atlikti tik iš sumedžiotų šernų kraujo, o ne iš kraujo ir organų. Taip norime sumažinti tyrimų vienam gyvūnui skaičių ir valstybės patiriamas išlaidas.

Todėl nesant kraujo mėginių,

nuotrauka: Kataryna ŠternA

Aktualu kiti tyrimai nebus atliekami ir tokia skerdena bus naikinama kaip galimai užkrėsta. Taigi medžiotojams reikia rūpintis ne komerciniais tyrimais, o tik kaip tinkamai paimti kraują į du mėgintuvėlius“, – aiškina VMVT atstovas.

Taip pat M. Masiulis priminė apie būtinybę pranešti apie rastus nugaišusius šernus. „Mums nerimą kelia infekcijos atvejų statistika. Šiuo metu daugiau susirgimo atvejų konstatuojama ištyrus sumedžiotus šernus negu rastus. Tai verčia manyti, kad šernų skerdenų paieška tampa problema. Niekas nesuinteresuotas jų ieškoti ir pranešti apie radinius“, – sako M. Masiulis ir priduria, kad atskiruose regionuose, kuriuose, kaip laikoma, nebėra AKM, sumedžiojama gerokai mažiau šernų. Pasak VMVT atstovo, reikia kolektyviai tausoti mažylių turinčias šernes ir apskritai sumažinti sumedžiojimo apimtį, kad šernų populiacija kuo greičiau atsinaujintų. Jo manymu, net ir ten, kur AKM oficialiai nebenustatoma, virusas greičiausiai vis tiek yra gamtoje, tiesiog trūksta medžiagos jam konstatuoti. „Jeigu liga šernų populiacijoje yra, bet iki šiol nebuvo patvirtintų atvejų, ji greičiausiai pasirodys dabar, vasarą. Esant šiltiems orams konstatuojama daug daugiau infekcijos protrūkių ir dažniausiai liga pasirodo naminių kiaulių ūkiuose. Tai kelia didžiausią nerimą“, – sako M. Masiulis.

VMVT atstovas primena, kad už kiekvieną rasto nugaišusio šerno pranešimą tarnyba vis dar išmoka 30 eurų kompensaciją. Apie rastą šerno gaišeną reikia pranešti VMVT vietos skyriaus specialistams.

tyrimai

Nustatytų AKM židinių skaičius kiaulių laikymo vietose Metai

Nekomerciniuose kiaulių ūkiuose

Komerciniuose kiaulių ūkiuose

2014

5 (sunaikinta 11 kiaulių)

1 (sunaikinta 19 411 kiaulių)

2015

13 (sunaikinta 51 kiaulė)

-

2016

19 (sunaikintos 76 kiaulės)

-

2017

28 (sunaikinta 110 kiaulių)

2 (sunaikinta 24 500 kiaulių)

2018

45 ( sunaikintos 175 kiaulės)

6 (sunaikintos 22 529 kiaulės)

2019

16 (sunaikintos 54 kiaulės)

3 (sunaikinta 130 kiaulių)

2020

1 (sunaikintos 8 555 kiaulės)

Metai

AKM laukinėje faunoje

2014

45 vietos (AKM nustatytas 76 šernams)

2015

111 vietų (AKM nustatytas 132 šernams)

2016

303 vietos (AKM nustatytas 478 šernams)

2017

1 328 vietos (AKM nustatytas 2 456 šernams)

2018

1 446 vietos (AKM nustatytas 3 096 šernams)

2019

464 vietos (AKM nustatytas 694 šernams)

2020

82 vietos (AKM nustatyta 106 šernams)

AKM kiaulių ūkiose 2019 ir 2020 metai Mažeikiai

Palanga

Plungė

Telšiai

Biržai Rokiškis

Šiauliai

Klaipėda

Panevėžys

Radviliškis

Anykščiai Utena Šilutė

Raseinieai Tauragė

Visaginas

Kėdainiai Jonava

Jurbarkas

Kaunas Elektrėnai Vilkaviškis Marijampole

Vilnius

Alytus

Druskininkai

• kataryna šterna liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

|3

Termovizorinis binoklis su lazeriniu tolimačiu

Naujas itin jautrus termovizorinis jutiklis – svarbiausias naujų Pulsar prietaisų „Accolade 2 LRF XP50“ ir „Helion 2 XP50“ patobulinimas Nuo 2020 m. išskirtinai bendrovei „Yukon Advanced Optics

Su šiuo 40 mK NETD sensoriumi „Pulsar“ dar kartą praplečia

Worldwide“ termovizorinių sensorių gamintojas „ULIS“

rinkos ribas, nes dauguma įprastų termovizorinių prietaisų,

pradeda tiekti jautresnius nei 40 mK milikelvinų (mK)

skirtų medžioklei, sportui ar laisvalaikiui, naudoja nuo 70 iki

triukšmui lygiaverčiu temperatūros skirtumu (NETD)

50 mK NETD svyruojančius šiluminius jutiklius.

mikrobolometrus.

Su nauju sensoriumi naudojama „Image Boost“ technologija Šie nauji itin jautrūs termovizoriniai jutikliai užtikrina tobulą

užtikrina beprecedentį vaizdo aiškumą ir bendrą vaizdo

detalumą net lyjant, esant rūkui ar šaltais rytais. Šiomis

detalumą. „Image Boost“ yra patentuotas programinės

sąlygomis temperatūrų kontrastas labai mažas, tadėl bet kuriam

įrangos algoritmų derinys, dėl kurio vaizdas atrodo

termovizoriniam prietaisui jos yra pačios sudėtingiausios.

ryškesnis ir detalesnis, tad objektą pastebėti dar lengviau

IMAGING

Termovizorius

AUKŠČIAUSIOS VAIZDO KOKYBĖS STANDARTAS

„Accolade 2 LRF XP50“ ir „Helion 2 XP50“ pasižymi šiomis savybėmis: 

Didelis aptikimo atstumas – iki 1800 metrų visiškoje tamsoje



„Image Detail Boost“ technologija



Integruotas tikslus lazerinis atstumo matuoklis



 

Aukštos raiškos 640x480 pikeslių ir 17 µm pikselio žingsnio termovizoriaus jutiklis Greitai pakeičiamos įkraunamos baterijos



Itin spalvingas „AMOLED“ ekranas



8 spalvų paletės



“Vaizdo vaizde” funkcija



4 stebėjimo režimai





Integruotas nuotraukų ir vaizdo įrašymo įrenginys

@pulsar.vision

Visiškai atsparus vandeniui – IPX7 klasė „Wi-Fi“, integracija su „iOS“ ir „Android“ prietaisais

Medžioklė

aktualu

žinios

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Didžiausios Lietuvos medžiotojų organizacijos LMŽD vadovybė ir specialistai kartu su kolegomis ir kitomis organizacijomis dalyvavo Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdyje, kuriame buvo aptartos Medžioklės taisyklių pataisos. Liepos pradžioje vis dar galiojo aplinkos ministro gegužės 8 d. įsakymas, bet pataisų aptarimas tęsėsi. Taigi LMŽD ir kitų organizacijų taryba birželio posėdyje aptarė taisyklių pakeitimų siūlymą, kuris vėliau buvo išsiųstas atskiru laišku.

Šiemet LMŽD sukanka 100 metų Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos

šimtmečio proga šios draugijos tradicijų ir darbo tesėja LMŽD spalio 24 d. surengs didelę šventę Kėdainiuose – Lietuvos geografiniame centre. „Mums svarbu, kad kiekvienam pakviestam svečiui į šventę atvykti būtų patogu, todėl pasirinkome valstybės centrą, o ne sostinę“, – sakė LMŽD vadovas Jonas Talmantas.

Draugijos pirmininkas priminė, kad LMŽD yra 48 regioniniai skyriai. Iš kiekvieno bus pakviesta apie keturiasdešimt žmonių, kurie savo aktyviu darbu skatino medžioklės ūkio plėtrą, draugijos augimą, medžioklės taisyklių pritaikymą realiems poreikiams ir kitaip prisidėjo prie LMŽD veiklos.

Tikimasi, kad šventėje iš viso

dalyvaus apie 2500 žmonių.

Jubiliejaus proga dalyviams bus įteikti atminimo ženkliukai. Šiuo metu vyksta derybos dėl šventės Kėdainių sporto arenoje.

LMŽD kviečia į šaudymo varžybas Didžiojo jubiliejaus proga rugsėjo 5 d. Vollit šaudykloje Šiauliuose vyks šaudymo varžybos Medžioklės rago taurė.

Planuojamos šaudymo į bėgantį šerną, stovinčius bei skriejančius taikinius varžybos ir ne tik. „Susitarėme su lankininkais, kad pademonstruotų dalyviams ir žiniasklaidos atstovams, kokio susitelkimo ir jėgos reikia šiam sportiniam ir medžiokliniam ginklui. Žinia,

siūlymas įtraukti lankus į medžioklinių ginklų sąrašą sukėlė audringą visuomenės reakciją. Kaip sakoma, visos problemos kyla dėl informacijos trūkumo. Lankininkų pasirodymu norime šiuos tamsius debesis prasklaidyti“, – sakė J. Talmantas. Šaudymo varžybų dieną įvyks ir medžioklinių šunų veislių pristatymas bei jų darbo demonstracijos.

Šimtmečio minėjimo ženklas LMŽD jubiliejui skirtų varžybų dienos rytą draugijos atstovai susirinks Šiauliuose, prie Kryžių kalno, kur planuojama pastatyti Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos steigimo šimtmečio kryžių.

Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos šimtmečio proga šios draugijos tradicijų ir darbo tesėja LMŽD spalio 24 d. surengs didelę šventę Kėdainiuose – Lietuvos geografiniame centre.

Lietuvos medžiotojų draugija

LMD išsiuntė laišką Aplinkos ministerijai ir asmeniškai ministrui Kęstučiui Mažeikai, 6|

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

nurodydama, kad Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdyje gegužės pabaigoje nebuvo balsuota dėl Medžioklės taisyklių 1.9 papunkčio pakeitimų, kur kalbama apie sužeisto ar akivaizdžiai ligoto gyvūno kančių nutraukimo teisinę pusę. „Jo [šio klausimo] nebuvo 2020 m. gegužės 22 d. darbotvarkėje, todėl nebuvo

pasiruošta jo svarstyti. Tuo klausimu nebuvo balsavimo, – nurodė LMD pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas. – Daugybė žmonių kaimuose vengia bet kokio raštiško dokumento, kur minima jų nuosavybė.

Nemanau, kad ministro įsakymas privers juos tai daryti, o nepadarius formaliai atsiras tūkstančiai Medžioklės taisyklių pažeidimų. Žemės

šeimininkas ir dabar turi pakankamai galių – užtenka jo laiško į savivaldybę apie medžioklės jo žemėje uždraudimą, ir medžiotojai turi pašalinti visus bokštelius, šėryklas ir t. t. iš tos teritorijos. Todėl šitas punktas turi būti išbrauktas iš posėdžio protokolo, arba dėl jo turi būti atskirai balsuojama, tinkamai paruošus formuluotę.“

Medžiotojų

naujienos

Lietuvos elnių kvieslių asociacija

Atsižvelgiant į situaciją Europoje ir apribojimų poveikį viešiesiems renginiams, šiemet neįvyko Europos elnių kvieslių čempionatas, kuriame

LEKA tikėjosi gauti oficialų pasiūlymą 2025 metais rengti šį plataus masto ir labai gražų renginį mūsų šalyje.

Pasak LEKA vadovo Daivaro Rybakovo, kol kas toks dokumentas oficialiai negautas, bet pasirengimo darbai tęsiasi, nes Lietuvos elnių kviesliai turi visus šansus gauti galimybę rengti čempionatą Lietuvoje. „Kaupiame lėšas ir ieškome rėmėjų, kad 2025 metais galėtume garbingai priimti geriausius

visos Europos elnių kvieslius ir suorganizuoti didelę šventę Lietuvos medžiotojams ir gyventojams“, – sakė D. Rybakovas.

Atšaukus karantiną, prasidės ir elnių kvieslių seminarai, kuriuose LEKA vadovas ir kiti specialistai kviečia mokytis kviesti įvairaus amžiaus tauriuosius elnius. Kiekvienas medžiotojų klubas ir organizacija, norintys rengti tokį seminarą, kviečiami susisiekti su LEKA atstovais.

Rudenį, prasidėjus elnių rujai, LEKA planuoja pradėti šviečiamąsias paskaitas vaikams ir jaunimui. Pirmą paskaitos dalį gamtoje jos dalyviai sužinos, kas yra taurusis elnias, kaip jis elgiasi, kokie jo įpročiai, biologinis ciklas, šis tas bus pasakojama ir apie medžioklę. Sutemus LEKA dėstytojai lydės interesantus į mišką tamsos priedangoje pasiklausyti elnių rujos dainų.

Medžiotojų sąjungos Gamta pranešimas

„Karantinas apribojo medžiotojus vienijančių klubų, būrelių ir draugijų veiklą. Per šį laikotarpį LMS Gamta testavo švedišką elektroninę šaudyklą Vilniaus mieste. Atsižvelgdami į gamtosaugos reikalavimus, visuomenės požiūrį į medžioklę, šūvio garsą, užterštumą, manome, kad tai perspektyvi veikla miestų teritorijose. Minėtoje šaudykloje bus galima pašaudyti iš lygiavamzdžių ir graižtavamzdžių ginklų, bus imituojama atatranka ir girdimas šūvio garsas, bus 45 skirtingos situacijos. Šiuo metu vyksta paskutiniai derinimo darbai ir rėmėjų paieškos“, – pasakoja LMS Gamta vadovas Raimondas Ribačiauskas.

LMS Gamta Alytaus skyrius pradėjo naujos šaudyklos

Alytaus rajone įrengimo derinimo procedūras.

Sąjungos atstovai aktyviai dalyvavo ruošiant naujas Medžioklės taisykles. „Malonu, kad Medžioklės konsultacinės tarybos posėdyje, kuris š. m. gegužės 22 d. vyko nuotoliniu būdu, visos medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos laikėsi priimtų nutarimų“, – sako R. Ribačiauskas.

LMS Gamta dalyvauja projekte Visuomenės švietimas apie medžioklę. Atsižvelgdama į galimą antrą koronaviruso epidemijos bangą rudenį, Gamta pradėjo ruoštis medžiotojų ir medžiotojų selekcininkų

ruošimui nuotoliniu būdu. Mokymo klasėse parengtos būtinos programos, dėstytojai koreguoja dėstymo medžiagą.

Pasak R. Ribačiausko, neramu, kad iki šiol nėra jokio aiškumo dėl Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų, kurias sudaro Aplinkos apsaugos departamentas, darbo perspektyvos. „Šių komisijų darbas nereglamentuotas, o Aplinkos apsaugos departamentas atsisako tai padaryti. Kadangi iš minėtų komisijų buvo išmesti visi medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovai, tai praktiškai dabar ieškome juodo katino

LMS Gamta dalyvauja projekte Visuomenės švietimas apie medžioklę.

Atsižvelgdama į galimą antrą koronaviruso epidemijos bangą rudenį, Gamta pradėjo ruoštis medžiotojų ir medžiotojų selekcininkų ruošimui nuotoliniu būdu.

tamsiame kambaryje tamsią naktį užgesinę šviesą, t. y. tapome visiškai priklausomi nuo kokio nors valdininko malonės.

Manau, šį klausimą jau teks spręsti po naujų Seimo rinkimų“, – sako Gamtos vadovas. Šiuo metu medžiotojo egzamino laukia 324 LMS Gamta paruošti studentai, kuriems nieko negalima pasakyti, išskyrus „Laukite“. „Visiškas nesusipratimas, kad Medžioklės taisyklės keičiamos nuolat, o egzaminų bilietai netaisomi.

Tai absurdų absurdas, nežinome, kaip dėstyti. Kiekvienu klausimu reikia sakyti: Medžioklės taisyklėse rašo taip, tačiau egzamino bilietuose atsakymas teisingas toks“, – teigia R. Ribačiauskas.

Gamta išsiuntė Aplinkos ministerijai laišką, kuriuo prašė atšaukti kasmetines pavasarines medžioklės trofėjų apžiūras.

Anot R. Ribačiausko, kol kas jokios informacijos negauta, kaip ir kitais neaiškiais klausimais.

• kataryna šterna liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

|7

Medžioklė

aktualu

Žinios

Seimas atmetė siūlymą viešinti medžioklės lapų turinį

S

Iniciatyvos autoriai teigė, kad medžiotojų draugijos ir medžioklės rengėjai turėtų per parą perduoti Aplinkos ministerijai medžioklės lapus, kuriuose būtų nurodyti medžioklės dalyviai, jų atvykimo ir išvykimo laikas bei sumedžioti gyvūnai. Ministerija šią informaciją būtų viešinusi. „Kai nėra bendros sistemos, atsiranda prielaidos abejoti medžioklių skaidrumu“, – žiniasklaidai sakė Seimo narė Aistė Gedvilienė.

Kai idėja viešinti visus medžioklės lapus nebuvo patvirtinta, buvo parengtas kitas siūlymas – visuomenei pranešti tik profesionalios medžioklės plotuose vykusių medžioklių informaciją, kad visuomenė žinotų, kurie verslininkai, politikai, pareigūnai ir visuomenėje plačiai žinomi žmonės yra medžiotojai.

Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius, atsakingas už profesionalių plotų priežiūrą ir medžioklės organizavimą, priminė, kad jau dabar

nuotrauka: Kataryna ŠternA

eimas gegužę atmetė įstatymo projektą, kuriuo siekta įpareigoti viešinti medžioklės lapų turinį: medžioklės dalyvių vardus, pavardes, atvykimo ir išvykimo laiką, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota bei kitą informaciją.

Toks siūlymas buvo viešai visapusiškai aptartas ir pateiktas svarstyti po skandalingos medžioklės metų pradžioje, kai Utenos politikas Jonas Slapšinskas per medžioklę su varovais nušovė stumbrę. Ši medžioklė įvyko Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės plotų vienete. Ji sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje. Dėl lemtingos klaidos medžioklės oponentai ir tam tikros politinės jėgos pasiūlė viešinti kiekvieno medžioklės lapo turinį, kad jis būtų prieinamas plačiajai visuomenei ir žurnalistams. Gegužę Seimas šį siūlymą atmetė.

Medžioklės lapuose yra asmeninės informacijos, kurios viešinimas prieštarautų Asmens duomenų apsaugos įstatymui 8|

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

medžioklės lapų turinys yra prieinamas aplinkosaugininkams ir papildoma biurokratija nereikalinga. „Medžioklės lapuose yra asmeninė informacija, asmens dokumentų numeriai, nuoroda į buvimo vietą. Idėja viešinti medžioklės lapą prieštarauja Asmens duomenų apsaugos įstatymui. Tai pasiūlę žmonės norėjo pasinaudoti situacija savo naudai – sukurstyti neapykantą prieš medžiotojus ir gal net nukreipti atskirus ekstremistinius vienetus prieš medžiotojus – politikus ir verslininkus – tiek visuomeniniu, tiek asmeniniu lygiu, keliant grėsmę jų turtui ir fiziniam saugumui.“ Diskusijose apie siūlymą viešinti medžioklės lapus nuskambėjo ir politinių dividendų kaupimo tema. „Matant, kokį rezonansą sukėlė medžioklė, kurioje nušauta stumbrė, kaip visuomenė domisi šiuo įvykiu, kokios aistros kilo, kokių komentarų susilaukė aplinkos ministras ir kiti pareigūnai, įskaitant kaltąjį medžiotoją, kiek žmonių apie tai išreiškė savo nuomonę socialiniuose tinkluose ir kaip aktyviai skaitė viską, kas publikuota žiniasklaidoje, kas nors turbūt nusprendė pasinaudoti situacija, kad įgyvendintų savo priešrinkiminę strategiją“, – mano medžiotojai.

Seimo narė A. Gedvilienė interviu portalui Delfi.lt sakė, kad šiuo metu galiojantys medžioklę reglamentuojantys teisės aktai ir visa sistema yra pasenusi 30 metų. Pasak jos, šiais laikais pastebimas atskaitomybės trūkumas, bet naudojant informacines technologijas situacija galėtų pagerėti.

Gegužės pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žadėjo, kad iki vasaros pradžios Seimui bus pateiktos pataisos, kuriomis bus įteisinti elektroniniai medžioklės lapai. Birželio pradžioje oficialioje Seimo svetainėje šia tema nebuvo registruota jokių naujų teisės aktų ar esamų dokumentų pataisų.

• kataryna šterna

TROUSERS Užtraukiama kišenė su vieta šoviniams

Ventiliacijos angos su užtrauktuku

Tampri medžiaga

Kelnės Hermod € 169,-

Kelnės Alvis € 119,-

Asmund trousers € 129,-

Kelnės Asmund Reinforced € 159,-

Reguliuojamas klešnių plotis

Kelnės Ragnar € 199,-

KELNĖS AKTYVIAM LAISVALAIKIUI Serija Härkila Trousers – tai visus metus tinkantys medžioklės ir aktyviojo poilsio sprendimai. Šioje serijoje yra ne tik lengvos ir elastingos kelnės su ventiliacijos angomis intensyviai medžioklei vasarą, bet ir laisvesnio kirpimo ar sustiprintos kelnės iš patvaraus vaškuoto brezentinio tipo audinio.

Geriausias šios serijos pasiūlymas – modelis Ragnar – yra su užtraukiamomis ventiliacijos angomis tiek kelnių viršuje, tiek apačioje, ypač tvirta medžiaga aplink čiurnas ir DWR, apsaugančiu nuo drėgmės ir purvo.

harkila.com

Ieškokite geriausiose medžioklės reikmenų parduotuvėse. Daugiau informacijos teiraukitės artimiausio platintojo: www.harkila.com, tel. +45 43 41 04 10

Medžioklė

aktualu

Apskaita

Tekstas: Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Jurgita Kairelytė

Štai ir dar vienas straipsnis apie vilkus. Šiuo metu tokių labai daug, nes „dailiai“ manipuliuojama visuomenė pasidalijo į dvi gana radikalias stovyklas. Kiekviena pusė turi atstovėti savo pozicijas, todėl ir vieniems, ir kitiems tenka akcentuoti tik tuos argumentus, kurie atitinka jų požiūrį.

Statykim vilko populiacijos valdymą ant tikrų pamatų

K

vilkai būtų kaip kviečių stiebeliai vieno hektaro ploto lauke – imtų nuo krašto ir suskaičiuotų, kiek vienetų stiebelių sveikų, kiek žvėrių pažeistų. Tik vilkai šaknimis nepririšti, todėl ant vienos rankos suskaičiuojami mokslininkai, kurių specializacija medžiojamieji gyvūnai, visoje šalies teritorijoje savo jėgomis jų nesuinventorizuos...

Todėl kreipiamės į visus medžiotojus, miškininkus, gamtininkus ir kviečiame, pastebėjus vilkų ar jų veiklos

požymių, juos fotografuoti ir (ar) filmuoti bei informaciją pateikti sistemoje www.biomon.lt, administruojamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Svetainėje www.biomon.lt reikėtų eiti taip: „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ → „Įjungti žemėlapį“ → „Duomenų pateikimas“. Tada spausti „Pridėti“ → „Pelės pagalba pažymėti žemėlapyje vietą, kurioje registruotas atvejis“ → „Užpildyti lentelėje prašomus duomenis“ ir „Išsaugoti“.

nuotrauka: shutterstock

aip suprantate, tokioje situacijoje tikroji tiesa lieka kažkur nuošalyje. Juolab kad tikrąją padėtį apie vilkų ir jų gaujų skaičių, išplitimą, būklę išties sudėtinga ištirti ir įvertinti. Dauguma tikriausiai mano, kad tai mokslininkų pareiga ir darbas. Net Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo rimtai išsakytas pasiūlymas: „Tegu mokslininkai ištiria ir mums pasako, kiek vilkų yra Lietuvoje.“ Mokslininkai taip ir padarytų, jei

10 |

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

Sistema sukurta taip, kad būtų paprasta teisingai užpildyti. Pildant informaciją svarbu pridėti nuotrauką (-ų) ar vaizdo įrašą. Jei pamatėte vilką, bet nepavyko jo nufotografuoti, verta nueiti iki tos vietos, kur buvo vilkas, ir nufotografuoti pėdsakus. Pateikta nuotrauka ar vaizdo įrašas leidžia pranešimui suteikti aukštesnį patikimumo lygį (esant aukštesniam patikimumo lygiui, pakanka mažiau pranešimų, kad būtų įrodytas vilkų buvimas teritorijoje). Registruojant vilkų pėdsakus, reikėtų pateikti dvi nuotraukas: vieną iš toliau, kad matytųsi praėjusių vilkų skaičius, ir kitą, vertikaliai iš viršaus fotografuojant ryškiausią vieną pėdsaką su žinomų matmenų daiktu greta. Nedėkite nuorodų į nuotraukas savo Google diske, nes operatyviai pasižiūrėti jų nepavyksta, todėl tenka pranešimui suteikti žemesnį patikimumo lygmenį. Jei šiuo metu turite iki vienų metų senumo duomenų apie vilkų buvimą, verta skirti laiko juos įkelti į bendrą duomenų sistemą. Primename, kad pagal dabar galiojančias taisykles, vilkų šeima fiksuojama, kai vilkų grupę sudaro ne mažiau kaip keturi vienu metu registruoti individai.

Medžiotojai turi labai daug aukščiausio patikimumo duomenų, įrodančių vilkų buvimą – tai nuotraukos ir vaizdo įrašai iš automatinių vaizdo registravimo kamerų. Pateikus šią informaciją į bendrą sistemą, gautume išsamią informaciją apie vilkų išplitimą ir gausą visoje šalyje. Kuo dėlionėje daugiau dalelių savo vietose, tuo lengviau matyti tikrąjį bendrą vaizdą. Jei medžiotojai baiminasi dėl vietos, kurioje stovi kameros, saugumo, pateikiant duomenis galima vietos tašką dėti kitame kvartalo gale ar gretimame kvartale. Vieno kilometro buvimo vietos paklaida nedaro reikšmingos įtakos galutiniam tyrimo rezultatui. Daug svarbiau apskritai turėti patikimų duomenų iš kiekvienos vilkų gaujos. Šių metų pavasarį startavo Lietuvos mokslų tarybos inicijuotas projektas Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai, kurio tikslas – ištirti vilkų populiacijos struktūrą ir būklę bei vilkų daromą poveikį gyvulininkystei ir laukinei faunai.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sukurtoje sistemoje www.biomon.lt kaupiami apskaitų pagal pėdsakus sniege ir sumedžiotų vilkų duomenys bei visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus

Teikdami pranešimus sistemoje www.biomon.lt, būtinai pridėkite vilkų buvimą įrodančią nuotrauką su žinomų matmenų daiktu greta

Šis projektas tęsis iki kitų metų rudens.

Projekto metu numatyta ištirti vilkų populiacijos demografinę struktūrą; nustatyti vilkų šeimų skaičių ir dydį bei jauniklių skaičiaus pokytį šeimoje; atskleisti vilkų užimamas teritorijas ir dispersiją; apibūdinti tinkamas vilkų buveines ir jų kokybę veikiančius faktorius; atlikti vilkų mitybos tyrimus ir išsiaiškinti vilkų daromos žalos gyvulininkystei dėsningumus; pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus, patikimus duomenims apie vilkų populiacijos būklę. Šio tyrimo tikslais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos

Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai keliose Lietuvos vietose pradėjo detalius vilkų gaujų tyrimus. Vykdomi intensyvūs stebėjimai gamtoje. Jau žiemą buvo rinkti sumedžiotų vilkų skrandžiai mitybos tyrimams, taip pat toliau renkami ekskrementai. Vadovaujantis šiais pavyzdžiais, pagal surastus grobio likučius bus analizuojamas maisto racionas. Pagal galimybes stengiamasi lankytis vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams vietose, ypač kreipiamas dėmesys į tas teritorijas, kuriose žalos atvejai registruojami nebe pirmą kartą. Tyrėjai jau gali iš praktikos patvirtinti, kad toli gražu ne visi žalos atvejai yra užregistruojami savivaldybėse. Taip pat ryškėja šešėlyje likusi naminių šunų pjovimo problema. Šiuo metu jokia kompensacija už vilkų papjautą šunį nėra skiriama, todėl tik labai retai tokie atvejai oficialiai registruojami. Tačiau tyrėjai jau atkreipė dėmesį, kad vilkai šunis pjauna visoje Lietuvos teritorijoje ir tai nėra retas reiškinys.

Pradedant projekto darbus, buvo surinkta informacija apie vilkų pasiskirstymą ir gausą iš medžioklės plotų vienetų valdytojų bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus valdybų. Medžioklės plotų vienetų valdytojai kiekvienų metų pavasarį teikia prašymus dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo būsimą medžioklės sezoną. Šiuose prašymuose taip pat būna liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

| 11

Medžioklė

Gyvūnų tvarkymas

aktualu

Vilkų skaičius MPV 0 1–5 6–10 11–15 16–20 21 ir daugiau

Preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose (informacija paimta iš prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020–2021 medžioklės sezonui)

60

MPV dalis, %

50 40 30

Sezonas: 2017–18

20

2018–19

10

2019–20

0

0

1–5

6–10

11–15

16 ir daugiai

Vilkų skaičiaus pasiskirstymas ir kaita medžioklės plotų vienetuose per pastaruosius 3 metus (informacija paimta iš prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo)

Vilkų skaičius MPV

nurodomi preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose. Surinkus duomenis apie preliminarius vilkų skaičius medžioklės plotų vienetuose 2019– 2020 metų medžioklės sezonu, paaiškėjo, kad 54,7 proc. medžioklės plotų vienetų vilkai negyveno. Vadovaujantis šiais duomenimis, išeitų, kad vilkų gyvenamos teritorijos neapima nė pusės medžioklės plotų vienetų. Tačiau mums žinoma daugybė pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje yra vilkų, o prašymo formoje vilkų skaičius nepateiktas arba įrašytas nulis. Buvo ir priešingų pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje „tilpo“ virš 20 vilkų ar net 39 vilkai 6 tūkst. ha medžioklės 12 |

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

1%

Pranešimų skaičius iš MPV

4% 4%

0

5% 7%

1 2

21%

58%

3 4 5 6 ir >

Pranešimų, užregistruotų sistemoje www.biomon.lt nuo 2019-01-01, skaičiaus pasiskirstymas tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių valdytojai prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020–2021 medžioklės sezonui nurodė, kad jų teritorijoje yra 5 ir daugiau vilkų

plotų vienete. Norėtųsi tikėti, kad didžioji dalis duomenų atspindi tikrąją situaciją, tačiau kai kuriuos atvejus reikia tikrinti.

Paanalizavus, kaip vilkų gausa kito medžioklės plotų vienetų teritorijose per pastaruosius trejus metus, matyti, kad deklaruojama situacija gana stabili.

Kiek daugiau nei pusė medžioklės plotų vienetų valdytojų manė, kad jų teritorijose vilkai negyveno. Dažnai medžioklės plotų vienetų valdytojai deklaravo, kad jų teritorijoje gyveno 2–5 vilkai, tokie atvejai sudarė 26 proc.

Vadovaujantis informacija, pateikta prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2019–2020 medžioklės sezonui, atrinkti 195 medžioklės plotų vienetai, kurių valdytojai mano, kad jų teritorijoje gyveno 5 ir daugiau vilkų. Tokio skaičiaus vilkų veikla negalėtų likti nepastebėta.

Tačiau daugiau nei pusė tokių medžioklės plotų vienetų valdytojų nepateikė nė vieno pranešimo į www.biomon. lt per 2019 ir 2020 metus. Dar 21 proc. valdytojų pateikė po vieną pranešimą (dažniausiai žemesnio patikimumo ir dėl mažesnio vilkų skaičiaus). Taigi aptinkame dar vieną įrodymą, kad Lietuvoje vilkų „beveik nėra“. Tai kokiu pagrindu skirti vilkų populiacijos valdymą? Kai įstatymuose numatyta, kad populiacijos valdymas skiriamas atsižvelgiant į faktais pagrįstus stebėsenos duomenis bendroje sistemoje? Atskiru sakiniu reikėtų paminėti didžiausią vilkų gausą (per 20 vilkų) prašymuose deklaravusius valdytojus, kurie į www. biomon.lt nepateikė nė vieno pranešimo nuo 2019 metų arba pateikė pranešimus, kuriuose atsispindi kelis kartus mažesnis vilkų skaičius.

Apžvelgta situacija rodo didžiulį įrodymais grįstų duomenų trūkumą, taip pat duomenų išsibarstymą socialinių tinklų ir žiniasklaidos platybėse.

Tad klausimas kiekvienam mūsų: ar ir toliau įvairiuose pokalbiuose, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje žarstomės „rimtomis“ mintimis ir patarimais, ar tą patį laiką skiriame pateikti jau turimus duomenis bendroje duomenų sistemoje?

Vis daugiau pranešimų apie vilkų užpultus gyvulius ir šunis publikuojama žiniasklaidoje, oficialiose ūkių ir miestų svetainėse bei socialiniuose tinkluose.

Pranešimų apie vilkų išpuolius – vis daugiau

Š

tai feisbuke sukurta grupė STOP vilkų veisimui Lietuvoje, kur dauguma atvejų išsamiai aprašyti su nuotraukomis.

Papjautų ir sužeistų avių, ožkų, galvijų ir net arklių vaizdai paneigia gyvūnų teisių gynėjų tezę, neva vilkai žudo tik tiek, kiek reikia išgyventi, nes akivaizdu, kad dažnai ūkiuose paguldoma po penkis, dešimt ir daugiau galvijų. Didesnių ūkių savininkų nuostoliai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.

Niekada anksčiau neskelbta tiek daug informacijos apie vilkų išpuolius.

Neskaitant tradicinių plėšrūnų apsilankymų tvartuose, fiksuota šunų ir net žmonių užpuolimų.

nuotrauka: shutterstock

Vilkas bandė iš rankų ištraukti sužeistą ėriuką Gegužę Ukmergės rajone apie pietus vilkas užpuolė ūkininką, kuris bandė išgelbėti sužeistą ėriuką. Žiniasklaidai šeimininkas pasakojo, kad iš pradžių pastebėjo išsigandusias avis, atbėgusias iš ganyklų. Jis nuėjo apžiūrėti aptvaro ir pamatė vilką, bandantį nusinešti ėriuką. Šeimininkas išbaidė pilkį ir priėjo pakelti pusgyvio ėriuko, kai vilkas vėl prisiartino. „Net nepagalvojau, kad bus dar viena ataka.

Staiga pajutau smūgį. Vilkas, matyt, norėjo iš rankų išplėšti ėriuką ir su dideliu smūgiu įsikabino į alkūnę. Smūgis priminė trinktelėjimą“, – portalui agroeta.lt sakė ėriuko savininkas Algis Grigas. Šis incidentas iš pradžių sukėlė daug abejonių. Interneto „ekspertai“ ir gyvūnų teisių gynėjai apkaltino ūkininką skleidžiant netikras žinias ar pernelyg dramatiškai perteikiant įvykius.

Gamtos apsaugos asociacijos Baltijos vilkas atstovai priėmė beprecedentį sprendimą ir apsilankė pas šį ūkininką. Jie apžiūrėjo ūkį, plėšrūno paliktus pėdsakus ir išklausė šeimininko istoriją. Asociacija pripažino, kad vilkas, kuris elgėsi taip drąsiai, kelia grėsmę žmonėms ir todėl turėtų būti sumedžiotas.

Kaip rašoma portale etaplius.lt, A. Grigas teigė, kad vilkų Lietuvoje per daug ir juos reikėtų medžioti intensyviau.

sukeldami didelių nuostolių. Ūkininkai neslepia pasipiktinimo valdžios, konkrečiai Aplinkos apsaugos agentūros, neryžtingumu. Kalbėdami su žiniasklaida jie teigė, kad beviltiškai besijaučiantys ūkių savininkai gali nuspręsti ieškoti sprendimo be oficialaus leidimo – paprašyti kurio nors medžiotojų kolektyvo pašalinti iš populiacijos problemišką Kelvėtų miško vilkų gaują.

Vilkai seka miškininkų automobilius

Kompensacijos

Agroeta.lt, intensyviai rašanti apie medžioklės ūkio naujienas, pranešė apie dar vieną žmonių ir vilkų susitikimą. Minėdamas miškininkų pasakojimą, portalas tvirtina, kad tai nėra vienintelis atvejis, kai vilkų gauja seka transporto priemonę, bet šių miškininkų atvejis reikšmingiausias. Miško technikos operatorius nufilmavo vilkų gaują, kuri naktį apsupo jo automobilį ir ilgą laiką nenuėjo. „Mes vilkus matome nuolat. Jų akivaizdžiai Lietuvoje per daug. Miškų ūkyje dirbu jau daug metų, tačiau tiek, kiek jų matome dabar, – nesulyginami dalykai. Ne taip seniai dirbome Krekenavos apylinkėse. Tai naktį tas pats vilkas vis atsėlindavo iki mūsų veikiančios technikos, – agroeta. lt sakė miškininkų brigados vadovas Saulius Morkūnas, pridurdamas, jog žmonės iš transporto priemonių bijo išlipti net atlikti gamtinius reikalus. – Gal ir nepultų, bet, patikėkite, saugus nesijauti.“

Vienas žingsnis iki neteisėtos medžioklės Klaipėdos ir Šilutės rajonuose vilkai vis puola pieninių karvių ūkius,

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2017 metais buvo sužeistas ar papjautas 1841 gyvulys, 2018 metais augintojai neteko 1906 avių, ožkų, galvijų ir arklių.

Pernai šis skaičius buvo kiek mažesnis, tačiau manoma, kad ūkininkai ne visada praneša apie įvykį, nes kompensacijos gavimo mechanizmas yra biurokratiškai sudėtingas.

Gyvulių savininkai ir stambiosios gyvulininkystės įmonės, pranešančios apie vilkų išpuolius, gali gauti kompensaciją už plėšrūnų padarytą žalą. Anksčiau ją išmokėdavo savivaldybės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, per 2018 metus išmokėta 168 284,27 Eur. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. kompensacijas už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą moka Aplinkos ministerija.

Kol kas statistikos apie šių metų vilkų išpuolius dar nėra. Apibendrintus duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateiks 2021 metų pradžioje.

• kataryna šterna

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

| 13

Medžioklė

aktualu

Medžiotojų įvaizdis

Tekstas: Linda Dombrovska

Feisbuko puslapyje HuntMag.eu kelis sekmadienio vakarus vyksta pokalbiai su įvairiais Europos ir pasaulio medžioklės srities atstovais. Laidą veda Maltos medžiotojų organizacijos atstovas Lucas Micallefas ir Šiaurės šalių safario klubo atstovas Jensas Ulrikas Høghas, kuris kovoja su įvairiomis melagienomis apie medžioklę.

Jei nekalbėsi pats, už tave pakalbės kas nors kitas...

Kodėl Skandinavijoje medžioklė priimtina?

G

egužės 31 d. vedėjai kalbėjosi su Danijos medžiotoju Davidu Carstenu Pedersenu, ginančiu medžiotojų interesus. Diskutuota apie tai, kodėl, kitaip nei Didžiojoje Britanijoje ir kitose Europos šalyse, Skandinavijoje visuomenė į medžioklę žiūri daug geriau, kaip ypatingą atvejį paminint Daniją.

D. C. Pedersenas minėjo, kad 80–90 proc. danų visuomenės yra pozityviai abejinga medžioklei. Danijos medžiotojų asociacija reguliariai vykdo visuomenės apklausas, kurios parodo, kad prieš medžioklę nusiteikusiųjų dalis yra labai nedidelė – mažiau nei 10 proc.

Kalbant apie medžioklę Danijoje, reikia turėti omenyje, kad čia medžioti gana sudėtinga, nes žemės nedaug, todėl reikia burtis. Žemės savininkas gali medžioti savo žemėje, kuri yra bent vieno hektaro ploto. Jeigu jam priklauso 5 hektarai, galima pakviesti į medžioklę svečią arba plotą išnuomoti.

Leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičius vienam hektarui nenustatytas. Vadinasi, kiekvienas savo žemėje gali medžioti tiek tauriųjų elnių ir stirnų, kiek nori, be jokių apribojimų. Medžiotojai Danijoje, panašiai kaip Lietuvoje, medžioklės tiesę turi nuomotis iš žemės savininkų – ūkininkų ar miško savininkų. Nurodoma, kad tai iš tiesų gana didelis verslas ir iš medžiotojų gaunamos nemenkos sumos. Todėl gana daug plotų ir paliekami nedirbami kaip tik tam, kad būtų vietos gyventi medžiojamiesiems gyvūnams, nes tada didesnė galimybė šiuos plotus išnuomoti.

Jaunoji Danijos medžiotojų karta yra teigiamai paveikta televizijos laidų apie medžioklę. Šios laidos rodomos nacionalinėje televizijoje, pabrėžiant sveiką ir etišką mėsos gavimą. Ypač išpopuliarėjo idėja, kad kiekvienas valgo tai, ką pats sumedžioja. Negalima neįvertinti laidos Nužudyk ir suvalgyk (orig. Kill & Eat) poveikio – jis didžiulis. Paradoksas

Jaunoji Danijos medžiotojų karta yra teigiamai paveikta televizijos laidų apie medžioklę. Šios laidos rodomos nacionalinėje televizijoje, pabrėžiant sveiką ir etišką mėsos gavimą.

14 |

liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

– patys medžiotojai tokios frazės nevartotų, bet tikslas šiuo atveju yra užkabinti nemedžiojančią visuomenės dalį. Laidoje medžiotojas kartu su virėju eina į medžioklę, ką nors sumedžioja ir paskui pagamina. Nužudyk ir suvalgyk rodoma jau vienuolika metų, ji labai populiari, pristatanti medžioklę plačiai auditorijai. Reta laida Danijoje sulaukė tokio populiarumo.

Prieš kuriant šią laidą Danijos medžiotojai bijojo viešai prisipažinti, kas jie yra, norėjo laikytis kuo toliau nuo diskusijų, gyventi slaptai ir tam tikra prasme izoliuotai. Tais laikais eterį viešojoje erdvėje užėmė prieš medžioklę nusiteikusios grupės. D. C. Pedersenas pabrėžia, kad medžiotojams tylint už juos tikrai pakalbės kas nors kitas. „Kitos šalys gali pasimokyti iš Danijos. Įsitraukęs į dialogą ir atvirai kalbėdamas apie tai, ką darai, sulauksi visuomenėje rezonanso. Daugeliui žmonių tai patiks, – sako Davidas. – Medžiotojai dažnai jaudinasi dėl to, ką apie juos pagalvos visuomenė, kad tik ji nesupyktų ir neprasidėtų, švelniai tariant, nemalonumai. Po daugybės nemalonių diskusijų medžiotojai pradeda panėšėti į muštus šunis, kurie susigūžia vos kam pakėlus ranką. Dauguma Europos medžiotojų bendruomenių elgiasi kaip tokie mušti šunys, o Danijos medžiotojų bendruomenė yra tarsi laimingas labradoras!“ Vienas didžiausių Danijos medžiotojų pasiekimų – medžiotojų

nuotrauka: shutterstock

Danija mažesnė už Lietuvą, joje daug daugiau gyventojų, bet ir labai daug tauriųjų elnių, stirnų bei kitų gyvūnų

mokyklėlės vaikams, kurių Europoje nelabai rasi, bet jos itin paplitusios Skandinavijos šalyse. Modernūs medžiotojai supranta, kad medžioklė yra ne teisė, o privilegija, susijusi ne su pinigais, o su laiku, ištekliais ir etika. Ši idėja Danijoje labai padėjo formuoti medžiotojų supratimą apie savo užsiėmimą. Kadangi medžiotojai yra mažuma, jie supranta, kad reikia gerbti kitus žmones ir jų interesus. Pavyzdžiui, sutikę miške kitą žmogų, jie elgiasi mandagiai: sveikinasi, pasikalba, paaiškina.

Dauguma žmonių yra matę minėtą televizijos laidą ir žino, kokie tie medžiotojai. Neskaitant kelių išimčių, Danijos medžiotojai elgiasi labai gerai, yra mandagūs ir laikosi įstatymų – visa tai labai prisidėjo kuriant teigiamą įvaizdį.

Kiekvienas jaučiasi atsakingas už visų medžiotojų įvaizdį.

Danijoje labai populiarus feisbukas ir daug medžiotojų bendrauja šio socialinio tinklo medžiotojų grupėse. Tokiose grupėse nustatytos labai griežtos taisyklės, užtikrinančios, kad medžioklė bus pateikta teigiamai. Būtent feisbuke galima įtraukti į diskusiją daug medžiotojų, todėl D. C. Pedersenas pabrėžia, kad šiuo socialiniu tinklu reikėtų aktyviai naudotis kuriant medžiotojų įvaizdį. Danija yra nedidelė (43 094 km2), bet šalyje palyginti daug medžiotojų – 5,8 mln. gyventojų ir 178 tūkst. medžiotojų. J. U. Høghas juokiasi, kad medžioklė Danijoje vyksta tarsi ant pašto ženklo. Nepaisant to, sėkmingai kuriamas šalies

medžioklės ūkis – čia daug stirnų, elnių ir kitų gyvūnų, jų kasmet vis daugėja.

Danijoje net išlikęs vietinis tauriųjų elnių porūšis. Be to, danų medžiotojai labai dažnai keliauja į užsienį. Pagal medžiotojų, kurie naudojasi medžioklės galimybėmis Pietų Afrikos Respublikoje, skaičių danai yra antroje vietoje po amerikiečių. Taip pat vykstama į kaimynines šalis – Švediją, Vokietiją – medžioti šernų. Danijoje šernų populiacija nedidelė, praktiškai jų nėra visai, o dėl afrikinio kiaulių maro jų skaičius ribojamas.

Danų manymu, medžiotojai turi glaudžiau bendradarbiauti su savo priešininkais, nes taip galima pasiekti įvairių tikslų. Reikia stebėti, ką priešininkai daro ir kaip elgiasi. Didžioji liepa-Rugpjūtis 2020 | Medžioklė

| 15