Naujas portalas! www.medzioklezurnalas.lt
Tik medĹžiotojams
Turinys
8 10
36
2 Redaktorės skiltis 3 Medžiotojų naujienos 8 Pandemija. Vienu sprendimu beveik visiškai uždrausta medžioklė ES 10 Aktualu. Medžioklė aptvare – racionalus kokybiškos kaimenės tvarkymas 13 Nauja knyga. Kosto Slivskio autografai – jau ant dvidešimtosios knygos 14 Latvija ir Estija. Tapome migruojančių paukščių maisto baze – pavojus pasėliams 16 Užsienio žinios
Medžioklės reikmenys
Patirtis
26 Bandymas. Nepaprasti guminiai batai 32 Termožiūronų dvikova 36 Kitų šalių patirtis. Draugiški gamtai, klausai ir šuniui 42 Pasaulio kalibrai. 6.5x47 mm Lapua 44 Ekologiški šoviniai? Modernu! 46 John Rigby & Co užkulisiuose. Viktorijos eros tradicijos mūsų laikais 50 Kai ginklas neiššauna
58 Safario istorija. Mėlynosios antilopės patino pėdsakais
42
20
44 AKM 20 Viskas apie afrikinį kiaulių marą
Mėnesinis žurnalas medžiotojams. Leidėjas AB „Latvijas Mediji“. Redakcijos adresas: Dzirnavu iela 21, Ryga, LV-1010, Latvija. El. paštas: redakcija@latvijasmediji.lv. Interneto svetainė: www.la.lv. El. paštas: linda.dombrovska@latvijasmediji.lv.
Žurnalo vyriausioji redaktorė Linda Dombrovska, tel. +371 294 15834.
Reklamos agentūra „Latvijas Mediji“. Informacija telefonu +371 670 96698, tel. / faks. +371 670 96670. Skelbimai priimami Rygoje, Dzirnavu iela 21, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.
Stirninai 64 Prasideda stirninų kovos dėl teritorijos 66 Eksperimentas. Ar įmanoma išauginti gerą trofėjų?
Pasidaryk pats 68 Receptas. Gruzdinta fazano krūtinėlė 70 Biotechniniai įrenginiai miško gyvūnams. Šėrimas 72 12 požymių, kad šunį reikia vesti pas veterinarą 78 Praktiški patarimai
68
Patirtis 76 Kraujasiurbiai. Briedmusės
52 Asmenybė. Benjaminas Sakalauskas. Nuo miškininko iki vyriausiojo urėdo, rajono mero ir administracijos direktoriaus
AB „Latvijas Mediji“. Valdybos pirmininkas Guntaras KLIAVINSKIS.
Informacija telefonu +371 670 96600, faksas +371 670 96645.
32
79 Medžioklės kalendorius 80 Juokaujame
76
1 viršelio nuotrauka: Shutterstock
Platinti tik su AB „Latvijas Mediji“ rašytiniu leidimu.
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
|1
redaktorės skiltis
GEGUŽĖ-birželis
Redaktorės pasirinkimas gegužę
1
Pasaulis keičiasi. Ar keisimės ir mes?
G
yvename nerimastingu, bet labai įdomiu laiku. Aišku, kad šia situacija turime pasinaudoti, kad sutvarkytume kai kuriuos dalykus – ir savo namuose, ir valstybėje. Ar tingėsime, ar darysime ką nors naudinga – tai priklauso nuo mūsų. Nerimą kelia ir tai, kad kai kurios interesų grupės naudojasi tragedija savo tikslais. Prisidengdamos tuo, kad virusas atsirado Kinijoje, kur nuo laukinio gyvūno užsikrėtė žmogus, jos perša nuomonę, kad ir Europos Sąjungoje reikėtų uždrausti vartoti žvėrieną. Gudru, ar ne? Kad pasiektų medžioklės ir žvejybos draudimą! Taip paprastai ir net, atrodytų, logiškai. Vis dėlto nepamirškime, kad šiuo metu nėra jokios racionalios priežasties uždrausti medžioklę, net COVID-19 kontekste – nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Europos Sąjungoje. Į individualią medžioklę galime eiti – tereikia būti atsargiems ir laikytis asmeninės saugos. Medžioklė yra galimybė parūpinti maisto savo šeimai, ir tai ypač aktualu, kai paprasti žmonės sukiojasi parduotuvėse ir kraunasi konservus bei tualetinį popierių. Aišku, prie situacijos turi prisitaikyti ir valstybinės įstaigos bei įvairios institucijos. Pavyzdžiui, kaip yra su trichineliozės ir afrikinio kiaulių maro tyrimais? Kaip veikia medžioklę prižiūrinčios įstaigos, kad miškuose neprasidėtų visiškas chaosas? Kaip tvarkomi dokumentai, leidimai ir visa kita, kas susiję su medžioklės biurokratija? Galbūt tai laikas suprasti, kurie veiksmai nereikalingi, kurie veikia gerai, o kuriuos reikėtų keisti. Viskas priklauso nuo motyvacijos keistis, nuo politinės valios ir noro susitvarkyti. Bet kokią krizę reikia panaudoti plėtrai. Tikiuosi, ši situacija įkvėps keistis.
Vakuumatorius FoodMaster Compact Galingas, lengvai naudojamas, greitas. Nedidelis, puikiai tinka naudoti namuose. Taip pakuojant žvėrieną pailginamas jos galiojimo laikas. Įrenginio kaina gana draugiška – apie 130 Eur.
Medžioklinis peilis Linder Traveller III
2
Medžiokliniai peiliai yra labai reikalingi. Jeigu ieškote tokio, verta pasvarstyti apie šį: vidutinio dydžio, geležtė – 420 nerūdijančiojo plieno, medinė rankena, viso peilio svoris tik 126 g. Kaina apie 72 Eur.
Sitka apranga
3
• Linda Dombrovska
Sitka įkurta 2005 metais pajutus būtinybę. Šios įmonės istorija prasidėjo kaip kelionė su aiškia vizija. Dabar Sitka yra aktyviojo poilsio aprangos etalonas. Jos aprangą galima pritaikyti įvairioms sąlygoms, medžioklės rūšims ir įpročiams. Siūlo Purnavu muiža.
Numeryje publikuotų straipsnių autoriai:
Linda Dombrovska 2|
Kataryna Šterna
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
Indulis Burka
Emilija Mariševa
Ramūnas Leonavičius
Vertėjas: Laimonas Dzikaras Kalbos redaktorė: Justina KaralevičiūtėTreigienė Korektorė: Martyna BražiūnaitėJelisejeva
Reklaminės nuotraukos
Medžioklė
naujienos
PIEŠINYS: Kataryna ŠternA
Medžiotojų
Lenkų medžiotojai kovoja dėl jaunosios medžiotojų kartos Jau dvejus metus Lenkijoje galioja Medžioklės įstatymo nuostata, draudžianti medžioklėje dalyvauti jaunimui iki aštuoniolikos metų. Tačiau tik nuo vaikystės vaikus supažindindami su medžiokle galime išauginti išmanančią ir atsakingą jauną medžiotojų kartą. Atėjęs į mišką tik pilnametystės sulaukęs jaunuolis nieko nežino apie laukinius gyvūnus ir
gamtos dėsnius. Jam neįdiegta medžioklės kultūra, pagarbus požiūris į gyvąją gamtą. Jis neįsivaizduoja, kokia svarbi yra riba tarp gyvybės ir mirties, kokių pasekmių gali turėti žmogaus veiksmai. Dabar Lenkijos medžiotojų asociacija kartu su Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) aktyviai dirba, kad pakeistų Lenkijos medžioklės įstatymą ir būtų atšauktas draudimas vaikams dalyvauti medžioklėje su tėvų leidimu. Galiojanti norma prieštarauja Lenkijos konstitucijai, kuri nustato, kad kiekvienas tėvas turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimą.
Įstatymo projektas buvo išnagrinėtas Lenkijos parlamente, prieš įsigaliojant jį dar turi peržiūrėti kelios komisijos. Tai tik pirmas žingsnis link to, kad būtų atšaukti nepagrįsti draudimai. Lenkija yra vienintelė
Europos Sąjungos šalis, taikanti tokius drastiškus draudimus. Paradoksas tas, kad Lenkijoje vaikas nuo šešiolikos metų gali dirbti skerdykloje, bet negali eiti į medžioklę. • Indulis Burka
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
|3
Tamsos pasaulis kupinas nuotykiĹł Termovizorius
AXION
XM30S JAU PREKYBOJE!
SA
x4.5
10:57 PM
IMAGING
Modelis
XM30S
Key XM30
SKU
77423
77425
77424
320x240 @ 12
320x240 @ 12
320x240 @ 12
AMOLED 1024x768
LCOS / 960x720
LCOS / 960x720
F28/1.2
F28/1.2
F22/1.2
50
50
50
Didinimas, kiek kartų
4,5–18
2,5–10
2–8 950
Mikrobolometras, raiška pikseliais @ pikselio dydis, µm Ekranas, tipas / raiška pikseliais Objektyvo lęšis Kadrų dažnis, Hz
Key XM22
Aptikimo nuotolis, m
1300
1300
Integruotas vaizdo ir garso įrašytuvas
taip
ne
ne
Atnaujinama programinė įranga per „Stream Vision“
taip
ne
ne
Li-Ion 18650
Li-Ion 18650
Li-Ion 18650
4
4
4
-25...+40
-10...+40
-10...+40
Maitinimo šaltinio tipas Maitinimo šaltinio veikimo laikas, valandos Veikimo temperatūra, °С Svoris, kg
0,25
0,25
0,25
KAINA, €
1690
1290
990
@pulsar.vision
Medžioklė
aktualu
žinios
Lietuvos medžiotojų draugija Prisitaikydama prie neeilinės situacijos dėl COVID-19, LMD neatidėjo metinio narių susirinkimo, o balandžio pradžioje vedė jį nuotoliniu būdu.
„Parengėme visą reikiamą medžiagą ir nagrinėtinų klausimų sąrašą, kurį išsiuntėme surinkimo dalyviams internetu. Per tris dienas jie turėjo
priimti sprendimą. Visus neaiškius klausimus aptarėme telefonu“, – susirinkimo eigą apibūdino LMD vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Aplinkos ministerija savo įsakymu turėtų atšaukti šių metų pavasarines medžioklės trofėjų apžiūras, nes
tai neįmanoma, o jas perkelti į rudenį nėra prasmės“, – mano Gamtos vadovas Raimondas Ribačiauskas.
Gamta savo svetainėje medziokles.lt aktualizavo medžiotojų egzaminų tvarkos klausimą: „Pastaruoju laikotarpiu kai kurių Aplinkos apsaugos departamento valdybų teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų darbe vyravo chaosas. Iki šiol niekas nereglamentuoja, kada skelbti priėmimo į medžiotojus egzaminą, prieš kiek dienų, kiek minimaliai turi būti studentų, koks ryšys su medžiotojus ruošiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, kokia tvarka paskiriamas praktinio šaudymo egzaminas ir t. t.“ Gamta išsiuntė Aplinkos apsaugos departamentui prašymą nustatyti aiškią egzaminų tvarką. Departamento atsakymas buvo trumpas: viskas yra labai gerai ir jie nėra įpareigoti komentuoti įstatymų bazės. Taigi bent kol kas medžiotojų egzaminavimo grafikas vis dar priklausys nuo kandidatų intereso ir mokymus vedančios organizacijos sprendimo. „Medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams reikia 6|
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
pakeisti medžioklės strategiją, sudaryti sąlygas medžioti individualiai, t. y. išduoti lapus konkrečiam medžiotojui, bet turėti asmenį, kuris telefonu priimtų ir derintų informaciją apie konkretaus žmogaus medžiojimo vietą ir medžioklės rezultatus. Paprasčiau yra tiems klubams ir būreliams, kurie naudoja elektroninį medžioklės lapą. Balandžio ir gegužės mėnesiai – ataskaitinių susirinkimų laikotarpis. Aišku viena – šį draugijoms, klubams ir būreliams labai svarbų renginį reikės nukelti, manau, iki liepos. Taigi vėluosime pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kadastro registrui būtinas ataskaitas. Gamta toliau plečiasi, jos gretas papildė Vilniaus rajono medžiotojų klubai Ąžuolynas ir Migūnai bei Radviliškio rajono medžiotojų būreliai Grinkiškis ir Pociūnėliai, dar keturi medžiotojus vienijantys klubai laukia galimybės sušaukti ataskaitinius susirinkimus, kuriuose svarstys stojimo į mūsų gretas klausimą. Laukiame, kol Aplinkos ministerija patvirtins naujas Medžioklės taisykles ir naują Medžioklės trofėjų apžiūros tvarką. Šie darbai vėluoja. Esant tokiai situacijai
NUOTRAUKA: shutterstock
Medžiotojų sąjunga Gamta
Medžiotojų
naujienos
Visuomenei apie medžioklę. Bendradarbiavimas su portalu 15min Jau seniai ir daug kalbama apie būtinybę lavinti su medžiokle nesusijusią visuomenės dalį, kad mažėtų šios srities neišmanymas ir mitai. Įdomiais straipsniais aiškinant medžioklės svarbą šalies ekonomikai ir atskleidžiant jos vietą mūsų tautos istorijoje bei kultūroje, įvairios ekstremaliai nusiteikusios jėgos nebegalės klaidinti visuomenės ir kurstyti antimedžiotojiškų emocijų – juk išsilavinusį ir mąstantį žmogų apgauti sunku. Kauno medžiotojų sąjunga (KMS) ir portalas 15min pasirašė bendradarbiavimo sutartį. „Ši idėja brendo jau seniai ir pagaliau pavyko ją įgyvendinti. Du kartus susitikau su portalo redaktoriumi ir jo komandos atstovu. Įdomu, kad redaktorius, kuris pažįstamas su medžiotojais, nuo pat pradžių buvo už bendradarbiavimą, bet jo kolega – prieš. Per derybas man pavyko paaiškinti medžioklės reikšmę ir išsklaidyti pašnekovo abejones“, – apie derybų eigą pasakojo
KMS viešųjų ryšių specialistas Deividas Staponkus. Sutartis su portalu 15min numato publikuoti keturis didelius šviečiamuosius straipsnius. „Mūsų tikslas – paruošti medžiagą ne medžiotojams, o su medžiokle nesusijusiems žmonėms, – aiškino D. Staponkus. – Suprantame, kad informacijos trūkumas ir sklandantys mitai yra pagrindinė konfliktų tarp medžiotojų ir visuomenės priežastis. Stengsimės situaciją gerinti.“ Pirmas straipsnis 15min publikuotas balandžio 10 d. – tai išsamus miškininko dr. Algirdo Bruko pasakojimas apie medžioklę Lietuvoje Medžioklės metamorfozės per paskutinį šimtmetį. „Straipsnio autorius – patyręs medžiotojas, kuris visą gyvenimą skyrė medžioklės kultūros, metodų ir reikšmės tyrimams. Jis baigė savo medžiotojo karjerą. Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Vis dėlto dabar, būdamas apie 70 metų amžiaus, Algirdas pripažįsta, kad jeigu būtų
Deividas D. Staponkus: „Mūsų tikslas – paruošti medžiagą ne medžiotojams, o su medžiokle nesusijusiems žmonėms.“
truputį labiau pasiutęs, vis dar medžiotų“, – straipsnio autorių A. Bruką apibūdino KMS atstovas. Projektą Visuomenės švietimas apie medžioklę finansuoja Lietuvos medžiotojų organizacijos: KMS, Miske.lt, Gamta, Ginklų pirklių asociacija, LMD ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
„Publikuoti straipsnius populiariuose portaluose kainuoja labai brangiai, tačiau tai gyvybiškai svarbu. Straipsniai leis platesnei visuomenei paaiškinti, kas yra medžioklė ir kodėl ji svarbi ir mūsų laikais. Po šio etapo spręsime, kaip vystyti ar papildyti šį projektą“, – teigė D. Staponkus.
NUOTRAUKA iš asmeninio archyvo
Lietuvos medžioklinio šaudymo federacija Dėl sudėtingos situacijos visame pasaulyje ir paskelbto karantino balandį atšauktos Lietuvos didžiojo prizo varžybos Lietuvos olimpinio sporto centro šaudykloje. LMŠF informuoja, kad didžiosios
sezono atidarymo varžybos sostinėje bus organizuojamos, kai karantinas baigsis. Daugiau informacijos: www.sporting.lt. • kataryna šterna GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
|7
Medžioklė
pandemija
Medžioklės draudimas
Tekstas: Linda Dombrovska
Pandemija, būtinybė prisitaikyti, tualetinio popieriaus ir grikių psichozė, zoonozė, karantinas, ekonominė krizė, nežinia... Tai ir ne tik kovo ir balandžio mėnesį apėmė visų mintis. Kaip išgyventi, kaip bus, ką darysime rytoj, kiek tai tęsis? Šie ir daug kitų klausimų taip ir lieka neatsakyti, nes tiesiog niekas neturi vienareikšmio atsakymo.
B
ūtų galima manyti, kad šiuo laiku visuomenė turėtų rūpintis tik tais dalykais, kurie gyvybiškai svarbūs mūsų pačių išgyvenimui. Tačiau, pasirodo, viena visuomenės dalis bando pasinaudoti COVID-19, kad įgyvendintų savo tikslus, ir dar pasitelkdama argumentus, kurių normalus žmogus net nesugalvotų. Yra teorija, kad Kinijos laukinių gyvūnų rinkoje atsitiko kažkas, nuo ko žmogus apsikrėtė koronavirusu, o dėl jo mutacijos atsirado COVID-19. Infekcija palyginti greitai paplito po visą pasaulį, apimdama milijonus ir pražudydama dešimtis tūkstančių gyvybių. Aišku, kas socialiniuose tinkluose nėra matęs iš tiesų gana siaubingų vaizdo įrašų, kuriuose azijietiškos išvaizdos žmonės valgo gyvus žiurkiukus, gyvates, visokius vabzdžius. Tik visai
8|
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
Vienu sprendimu beveik visiškai uždrausta medžioklė ES Kas yra Zoonozė • Zoonozė – liga ir (arba) infekcija, kurią tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms. Tokia liga palankiomis sąlygomis gali plisti masiškai, sukeldama epidemiją (epizootiją).
neseniai Kinijos valdžia priėmė labai drastiškus įstatymus ir uždarė tūkstančius gyvūnų turgų. Vis dėlto šiuose turguose parduodama ne tik mums įprasta mėsa – ten galima įsigyti skujuočių, kurie laikomi dideliu delikatesu, šikšnosparnių, žodžiu, visko, kas kinams galėtų atrodyti valgoma. Iš to ir susidarė įspūdis, galbūt net nepagrįstas, kad jie ten valgo viską. Tiesą sakant, pažiūrėjus į Pasaulio sveikatos organizacijos svetainę, Kinija
atrodo ta Pandoros skrynia, iš kurios atkeliauja įvairiausios ligos, ne tik naujasis koronavirusas: Kinijoje atsirado paukščių gripai A(H7N4), A(H7N9), A(H5N6), Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija (MERS-CoV), sunkaus ūminio kvėpavimo sindromas (SARS) ir t. t. Spėjama, kad 1918 metų mirtinos ispaniškojo gripo pandemijos šaknys irgi yra Kinijoje. Azijos gripas 1956 m. pasaulyje pražudė 1,4 mln. žmonių, SARS 2002 m. – 774, H7N9 – 1223 žmones. Kodėl Kinija? Pasak specialistų, čia nieko mistiško: daug žmonių ten glaudžiai kontaktuoja su įvairių rūšių gyvūnais, kurie yra potencialūs ligų rezervuarai, be to, ten menki higienos reikalavimai. Žmonės gyvena kartu su naminiais gyvūnais, vištomis, kuriuos paskui gabena į turgus, kur ir įvyksta glaudus kontaktas su įvairiomis
laukinių gyvūnų rūšimis. Tai iš principo yra geriausias globalinės pandemijos receptas. Be to, neretai susirgęs kinas pirmiausia bando gydytis tradiciniais metodais, akupunktūra, priemonėmis, kurioms gaminti ir vėl naudojami gyvūnai – tai stipriai padidina mirties atvejų skaičių ir leidžia ligai gana greitai plisti. Gerai, ir koks viso to ryšys su medžiokle? Iš tiesų labai logiškas tiems, kurie apie šį procesą nieko nesupranta. Mat medžiotojai vartoja laukinių gyvūnų mėsą, kuri iš principo galėtų pasirodyti tas pats, kas žvynuočių valgymas Kinijoje... Išvada? Jeigu jau Kinija uždraudė prekiauti laukiniais gyvūnais ir vartoti jų mėsą, tai kuo gi mes, europiečiai, prastesni? Galime ir mes! Taigi, balandžio viduryje kairuoliškų pažiūrų Europos Parlamento (EP) grupė įteikė Parlamentui siūlymą. Jo tikslas – priimti laukinių gyvūnų prekybos ir jų mėsos vartojimo draudimą. Idėja kilni – neleisdami žmogaus kontakto su laukiniais gyvūnais, apsaugotume visuomenę nuo galimų ligų. Vis dėlto situacija Kinijoje ir ES yra visiškai skirtinga. ES gyvūnų apyvarta griežtai kontroliuojama ir visos Sąjungos, ir šalių narių lygiu. Asmeniškai gali vartoti, ką nori, bet jeigu planuoji mėsą parduoti, taikomi labai griežti reikalavimai. Tačiau visi suprantame, kad COVID-19 nėra vienintelis patogenas, su kuriuo esame susidūrę. Visi žino, kad kiaulės ir šernai gali sirgti trichinelioze, kuri žmogui gali būti net labai pavojinga, bet juk dėl šios priežasties niekas nedraudžia valgyti kiaulienos. Tai tik vienas panašus pavyzdys. Dar yra babeziozė, echinokokozė, lėtinė išsekimo liga ir t. t. Gera žinia, kad siūlymas atmestas: 449 deputatai balsavo prieš, 186 – už, 53 susilaikė. Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) prieš balsavimą kreipėsi į deputatus, nurodydama, kad papildomiems apribojimams nėra pagrindo, nes šis klausimas ES jau ir taip gana griežtai reguliuojamas. Nors šį kartą ataka prieš medžioklę nebuvo sėkminga, FACE vykdomasis direktorius Davidas Scallanas pabrėžė, kad greičiausiai tai tik pirmas bandymas prisidengiant COVID-19
priimti naujų medžioklės draudimų ar apribojimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsisako komentuoti Europos Parlamento balsavimą, be to, nėra pasirengusi atsakyti, kokia galimybė dėl COVID-19 ar panašių ligų uždrausti medžioklę Lietuvoje. Aplinkos ministerija tik teisinasi, kad sprendimus dėl maisto saugos priima Sveikatos apsaugos ministerija. Štai ką sako Latvijos žemės ūkio ministerijos Miškų departamento atstovas Arvydas Uozuolas, žinantis, kaip EP ir EK priimami sprendimai: „Toks siūlymas visiškai draudžia ilgalaikį išteklių naudojimą, panašiai kaip buvo dėl ruonių produktų. Medžioklė leidžiama, bet mėsos ir kitų produktų vartoti negalima. Aišku, laukinių gyvūnų kontrolė būtina, nes žmogus su savo veikla jau seniai yra gamtos procesų dalis, bet būtų absurdiška nedrausti medžioklės ir drausti vartoti žvėrieną. ES galioja labai griežti maisto apyvartos reikalavimai. Kinijoje žvėriena neretai valgoma žalia, bet turime nepamiršti, kad mes ją termiškai apdorojame, todėl problema tokiu būdu išsprendžiama. COVID-19 nėra vienintelis žmogui pavojingas dalykas, ir istoriškai tai nėra pirmas atvejis, kai laukiniai gyvūnai platina ligas, kurios žmogui gali būti pavojingos. Dėl šios priežasties nedraudžiame vartoti laukinių gyvūnų mėsos, bet tiesiog taikome griežtus kontrolės reikalavimus. Kalbant apie sprendimų priėmimo eigą ES, reikia suprasti, kad įstatymų leidėjo iniciatyvą turi EK. Tai reiškia, kad EK parengia teisės aktą, o jį paskui išnagrinėja EP ir ET. Tai yra trijų dalių instrumentas, neleidžiantis priimti skubotų, nepagrįstų
Visi žino, kad kiaulės ir šernai gali sirgti trichinelioze, kuri žmogui gali būti net labai pavojinga, bet juk dėl šios priežasties niekas nedraudžia valgyti kiaulienos.
teisės aktų, o tikslas – užtikrinti, kad būtų suderinami visų interesai. Aišku, tai ne visada garantuoja geriausią rezultatą, bet bent leidžia atsižvelgti į įvairių pusių nuomones. Šiuo atveju EP galėjo pavesti EK parengti atitinkamą teisės aktą. Šiuo metu nėra pagrindo nerimauti, nes toks siūlymas nėra racionaliai pagrįstas. Jeigu EP būtų parėmęs tokį siūlymą, tada būtų galima pradėti jaudintis, nes paprastai EK rengiant teisės aktus entuziazmo netrūksta. Vis dėlto tai nereiškia, kad po šio siūlymo nebus kitų panašių. Vertinant nacionaliniu lygiu, šiuo metu nėra pagrindo nerimauti, kad medžioklė galėtų būti uždrausta.“ Pas mus šiuo metu nėra medžioklės apribojimų – tol, kol žmonės elgiasi protingai, nesibūriuoja ir nekelia pavojaus sau ir kitiems. Individualią medžioklę uždrausti apskritai nebūtų jokio pagrindo. Vis dėlto kai kuriose šalyse yra medžioklės apribojimų – Belgijoje, Flandrijos regione, medžioklė visiškai uždrausta. Valdžios įstaigos nurodo, kad šis užsiėmimas nėra esminis išgyvenimui. Lenkijoje medžioti neleidžiama miške, bet atvirame lauke nedraudžiama. Panašių nelogiškų apribojimų yra ir kitose valstybėse. Matyt, tai rodo, kad atsakingosios įstaigos greičiausiai nesupranta ir nežino, koks pagrindinis medžioklės tikslas ir kaip ji iš tiesų vyksta. Šis siūlymas, dėl kurio balsuota EP, rodo tik tai, kad medžioklė bus atakuojama. Turime suprasti, kad prieš medžioklę nusiteikusios organizacijos gali bandyti naudotis įvairiausiomis priežastimis, kad pasiektų savo tikslą ir uždraustų medžioklę ES, tačiau tai ne visada reiškia, kad joms pavyks. Mums lieka tik norėti, kad mūsų ministerijos parodytų stipresnę politinę valią ir būtų pasirengusios apginti medžioklės sritį, ypač dėl to, kad medžioklės užduotis yra ne tik suteikti galimybę žmonėms būti gamtoje, bet ir mažinti žalą žemės ūkiui bei miškininkystei, be to, apriboti afrikinio kiaulių maro plitimą. Kiaulių maro, žvėrių daromos žalos ir kitų problemų COVID-19 nepanaikino. Su šiomis problemomis kasdien ir toliau susiduria kiaulių augintojai, ūkininkai ir miškininkai. GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
|9
Medžioklė
aktualu
Gyvūnų tvarkymas
Elniai pūkuotais ragais
Medžioklė aptvertoje teritorijoje daugeliui medžiotojų kelia neigiamas emocijas, o tie, kurie tokią renkasi, medžioklės etikos ir kultūros kovotojų akyse atrodo verti paniekos.
„T
ai medžioklė tinginiams! Anoks čia medžiotojas, kuris aptvare nušauna elnią! Tai elnienos gavyba palengvintomis sąlygomis ir papigiai!“ – tokių ir panašių medžiotojų minčių tenka girdėti apie medžioklę aptvertoje teritorijoje. Visai kitas vaizdas atsiveria, jeigu į šį klausimą pažvelgiama iš kitos, elnių augintojų pusės.
10 |
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
Medžioklė aptvare – racionalus kokybiškos kaimenės tvarkymas Tauriųjų elnių ir kitų elninių auginimas yra besivystanti ūkio šaka. Gyvūnai auginami ir atrenkami, kad būtų parduoti kitiems augintojams, elnių sodams, gamtos stebėjimo ir poilsio parkams, mėsos perdirbimui. Taip pat parduodamos odos ir ragai, kurie naudojami baldams, interjero detalėms, papuošalams ir aksesuarams gaminti, netgi tradicinės medicinos reikmėms.
Elnių soduose taikomi tie patys selekcijos principai kaip ir veislinių galvijų, avių, ožkų ar šunų veisyklose. „Kiekvienas elnių augintojas turi savo viziją. Kai kurių veikla numato gauti kuo daugiau galutinio produkto – mėsos masės. Atitinkamai atrenkami masyvesni individai, o į trofėjaus kokybę dėmesio nekreipiama. Aš stengiuosi suformuoti tauriųjų elnių kaimenę
NUOTRAUKos iš asmeninio archyvo, kataryna šterna
Tekstas: Kataryna Šterna
Auga čempionai
Medžioklės voljero plotuose
L. Pakamanis su kaimenės rekordininko numestais ragais
su puikiais, simetriškais ir labai gražiais trofėjais. Savo elnius auginu iš esmės tam, kad parduočiau kitiems veislynams kaip veislinę medžiagą – ir patinus, ir pateles. Mano kaimenės pagrindas yra Naujosios Zelandijos, Anglijos ir kitų kraujo linijų gyvūnai. Iš viso turiu apie 400 tauriųjų elnių ir apie 100 danielių“, – pasakoja elnių augintojas Linas Pakamanis, kuris Lietuvoje yra
Jaunas taurusis elnias su augančiais ragais
įsteigęs vieną didžiausių Baltijos elnių sodų Cervus Aureus. Selekcijos pagrindas yra gyvūnų (augalų, paukščių, žuvų) atranka pagal konkrečius pageidaujamus požymius. Veislyne Cervus Aureus, kaip ir daugelyje kitų elnių sodų, kilmės linijos sekamos ir fiksuojamos, į katalogą įrašant visus poravimus, visus veislinius gyvūnus ir jų palikuonis. Nepaisant to, visiškai
tiksliai prognozuoti, kaip susikryžmins genai ir kokia bus, pavyzdžiui, elnio ragų forma, negalima. Neišvengiamai gimsta ir žemesnės kokybės jauniklių, kai kurie ligoti, kai kurie neišsivysto kaip tikėtasi. Tokie patenka į aptvarą, kur toliau gyvena panašiomis į laisvės sąlygomis, bet gauna pašarą ir vitaminų dėl geresnės sveikatos bei gyvenimo kokybės. „Į aptvarą patekę elniai labai greitai GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
| 11
Medžioklė
aktualu
Gyvūnų tvarkymas
prisimena natūralų instinktą – žmogaus baimę. Stengiuosi juos laikyti kuo toliau nuo žmonių ir kartais net specialiai išgąsdinu, kad jie nepriprastų ir nebūtų linkę pasitikėti žmogumi“, – sako elnių savininkas. Kitas niuansas, dėl kurio elnių augintojai siūlo medžioti elnius aptvare, yra racionalus pasenusių veislinių gyvūnų panaudojimas. „Mano kaimenėje yra elnių, kurių trofėjinė vertė žydėjimo metais siekia gerokai per 200 CIC taškų. Elniai tokiais ragais aktyviai naudojami įvairiose veislinėse linijose, tačiau ir jie pasensta. Turiu klausimą etikos specialistams: ką daryti su auksinio trofėjaus elniu, kai artėja jo saulėlydis? Ar jis turėtų būti prilygintas selekciniams egzemplioriams, kurių likimas baigiasi maisto prekių parduotuvės lentynoje? O gal reikia duoti šiam elniui galimybę gyventi dar porą metų aptvertoje, bet plačioje teritorijoje, kur galbūt, bet nebūtinai, jį kas nors galės sumedžioti? Mano nuomone, tokia gyvenimo pabaiga yra daug pagarbesnė. Trofėjus dar ilgai džiugins žmonių akis ir primins apie taurųjį gyvūną, kuris išdidžiai nešiojo savo ragų puošmeną“, – sako L. Pakamanis. 100 hektarų ploto Cervus Aureus medžioklės aptvaras yra natūraliame miške. Jo savininkas pasakoja, kad ten yra sutvarkyti keli takai ir pastatyti medžiokliniai bokšteliai, bet apskritai miškas lieka nepaliestas ir sumedžioti elnią jame labai sunku. „Pasitaiko, kad medžiotojui net neužtenka laiko sumedžioti. Suplanuotos trumpos atostogos baigiasi, o elnias taip ir lieka nesumedžiotas. Juk elniai labai protingi: jie tyrinėja savo aplinką ir kartais net man sunku juos rasti. Todėl medžioklės aptvare tikrai negalima vadinti lengva, primityvia ir nenaudinga“, – mano elnių augintojas.
priklausymas kokiam nors juridiniam ar privačiajam asmeniui. Jeigu kas nors investavo į gyvūnų įsigijimą, jų laikymo aplinkos kūrimą, auginimą, atranką, tai jis turi teisę pasiūlyti šią
100 hektarų ploto Cervus Aureus medžioklės aptvaras yra natūraliame miške. Jo savininkas pasakoja, kad ten yra sutvarkyti keli takai ir pastatyti medžiokliniai bokšteliai, bet apskritai miškas lieka nepaliestas ir sumedžioti elnią jame labai sunku.
laukinių rūšių gyvūnų medžioklę. O pasiūla yra tada, kai yra paklausa. „Pasaulyje ir Baltijos šalyse gausu medžiotojų, kurių laisvalaikis stipriai ribotas. Verslininkai, kariškiai, politikai, diplomatai – tai žmonės, kurių darbo grafikas paprastai labai įtemptas, bet ir jie nori eiti į medžioklę ir sumedžioti auksinį elnią. Gali būti priešingai – medžioklės sėkmė nusisuka ir nuo paprasto medžiotojo, bet jis nori sumedžioti selekcinį elniuką, kad pamaitintų savo šeimą. Tokiais atvejais medžioklė aptvare yra geras sprendimas. Aišku, jos neskirtos visiems, bet ir tokio pobūdžio medžioklė egzistuoja. Tai nieko nauja. Iš esmės medžioklė aptvaruose yra normali praktika didžiosiose Europos valstybėse ir Afrikoje, tik mes prie to dar nepripratę“, – priduria L. Pakamanis.
Lietuvoje ir Latvijoje medžioklę aptvare reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir jo reikalavimai abiejose šalyse labai panašūs. Vienas esminių niuansų, į kurį reikia atsižvelgti, yra gyvūnų 12 |
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
Kiekvieno elnio ausyje yra įsagas su numeriu
NUOTRAUKa: kataryna šterna
Įstatymai
Nauja
knyga
Kosto Slivskio autografai – jau ant dvidešimtosios knygos
P
lungiškiai ir ne tik jie Kostą Slivskį jau keletą dešimtmečių pažįsta kaip medžiotoją, fotografą, o pastaruosius dvidešimt metų – ir kaip knygų apie medžioklę ir gamtą rašytoją. Laikraščio Plungė skaitytojams jis – teminio puslapio Gamta. Medžioklė. Žūklė autorius. Taigi žmogus žinomas, tad nieko keista, kad ir į jo naujausios knygos Medžioklė, medžioklė... pristatymą, surengtą praėjusį penktadienį Plungės miesto bibliotekoje, atėjo gausus būrys susidomėjusiųjų. Į biblioteką susirinkusius medžiotojus, kitus K. Slivskio kūrybos gerbėjus, bendraminčius ir artimuosius neįprastu kūriniu pasveikino Mažosios Lietuvos pučiamųjų ragų ansamblis Kurtinys. Tarti žodį pakviesta Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė juokavo: „Kostas nuveža mane į mišką, įlaipina į bokštelį, o po trijų parų klausia, ar sutinku pristatyti jo knygą. Aš, žinoma, sutinku.“ V. Skierienė dvidešimtąją K. Slivskio knygą pristatė kaip kapitalinį leidinį, juolab kad ji skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. „Rengdamas knygą, Kostas pakalbino apie 80 medžiotojų, aprašė medžioklės istoriją. Be to, leidinyje daugybė gražių fotografijų, o tekstai – ne tik apie medžioklę, bet ir apie jausmus bei daugelį kitų dalykų“, – pasakojo bibliotekos direktorė. Tarp K. Slivskio herojų – net Kirgizijoje medžiojęs kardiologas profesorius Rimantas Benetis, apie pirmąją patiestą stirną papasakojęs Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius, prieš aštuonerius metus į mišką patraukęs ir keturis sūnus tuo sudominęs Seimo narys Andriejus Stančikas, apie laputės medžioklę paporinęs Viktoras Momkus, taip pat ilgametis
Sveikina knygos korektorė Loreta Gadeikienė
Lietuvos generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas, visame pasaulyje garsus saksofonininkas profesorius Petras Vyšniauskas ir daugelis kitų. Nemaža dalis tų herojų buvo atvykę ir į knygos pristatymą. Pats K. Slivskis kalbėjo: „Einu 76-uosius gyvenimo metus, žvėrių takais – jau 45-erius. Ir jei turėčiau galimybę viską pradėti iš naujo, savo kelio nekeisčiau. Mano turtas – gamtoje praleistas laikas, bendraminčiai, pažintys su įdomiais žmonėmis, tarp kurių net pats Prezidentas Algirdas Brazauskas. Na, o
ruošdamas šią knygą tikrai daug kilometrų nuvažiavau, daug žmonių pakalbinau. Ir misiją turėjau – kad tie, kas už medžioklę, ir tie, kas prieš ją, perskaitę knygą vieni kitus geriau suprastų.“ Dvidešimtąją knygą išleidusį Kostą sveikino medžiotojų klubo Kontaučiai nariai, medžiotojai iš kitų Lietuvos kampelių, šeimos nariai ir daugelis kitų. Tarp sveikintojų – ir Plungės laikraščio redakcijos atstovai. O kaipgi nesveikinsi kolegos, kuris savo autografus raitė jau ant dvidešimtosios knygos. • Lina Liūnienė
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
| 13
Medžioklė
aktualu
Baltijos šalys
Žąsys lauke
Po ilgiau nei metus trukusių diskusijų šiemet Latvijos gamtos apsaugos valdyba (GAV) 140 ūkių suteikė leidimą mirtinomis priemonėmis atbaidyti migruojančias žąsis nuo pasėlių, siekiant apsaugoti juos nuo žalos.
O
rganizacijos Valstiečių seimas (Zemnieku saeima) valdybos pirmininkas Juris Lazdinis nurodo, kad didžioji dalis kompensacijų už praeitus metus padarytą žalą dar nesumokėta, o pavasaris jau atėjo ir žąsys vėl naikina pasėlius. „Klimato sąlygos keičiasi, todėl pastaruosius trejus metus stebime šios problemos didėjimą. Paprastai šiuo laikotarpiu, kai žąsys migruoja, Latvijos laukus dengdavo sniegas ir migruojančių paukščių mūsų šalis nedomindavo. Šiuo metu būtent dėl šių priežasčių Latvija tapo migruojančių paukščių maitinimosi baze, – teigia J. Lazdinis. – Estijoje jau antrus metus ūkininkai turi teisę saugoti savo
14 |
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
Latvijoje apskaičiuoti nuostoliai augalininkystei • 2016 m. – 187 180,05 Eur • 2017 m. – 157 593,44 Eur • 2018 m. – 50 722,37 Eur • 2019 m. – 1 290 895,59 Eur
laukus nuo žąsų būrių, bet pas mus tai bus pirmieji metai.“ Atėjus pavasariui latvių ūkininkai jau mato migruojančių paukščių keliamą žalą. Dar pernai GAV žadėjo ūkininkams ieškoti problemos sprendimų. Šiuo metu sprendimas aiškiai matomas,
bet atsakingoji institucija dėl įvairių priežasčių jo nepriima. Pirma, didžioji dalis iš daugiau nei milijono eurų dydžio kompensacijų už 2019 metus dar neišmokėta. Antra, kovo pradžioje ūkininkai pateikė GAV apie 380 paraiškų dėl padarytos žalos, prašydami leidimo baidyti žąsis mirtinomis priemonėmis. Šiuo metu GAV sutiko tokius leidimus suteikti 140 ūkių, o kitų prašymus atmetė. Na, o iš Latvijos ornitologijos draugijos GAV gavo pranešimą, kad visoje šalyje šie leidimai turėtų būti taikomi tik tūkstančiui individų. „Šiemet, esant neeilinei situacijai, reikėtų galvoti apie tai, ar žmonėms užteks maisto, o ne apie atskiras gyvūnų
nuotrauka: linda dombrovska
Latvija ir Estija. Tapome migruojančių paukščių maisto baze – pavojus pasėliams
rūšis, – aiškina J. Lazdinis. – Šių metų situacija skiriasi tuo, kad normaliomis sąlygomis, kai sienos neuždarytos, sėklų galima įsigyti iš bet kurios šalies, ūkininkas jų užsisako ir gauna krovinį palyginti greitai. Dėl COVID-19 dabar nežinome, ar pakanka vasarojų sėklų atsargų, kad dideliuose plotuose būtų įmanomos žąsų ganyklos. Reikia nepamiršti, jog žąsys padaro tokią žalą, kad dažniausiai laukus tenka persėti. Jeigu nesiimsime priemonių dabar, sėklų gali pritrūkti ir laukai liks tušti. Grūdų atsargų iki kitų metų užtenka, bet, pavyzdžiui, pupoms ir žirniams paukščių žala kelia realią grėsmę.“ Paklaustas, kodėl būtent dabar situacija taip paaštrėjo, J. Lazdinis atsako: „Ypač ryškių problemų kyla pastaruosius trejus metus, kai gerokai padidėjo migruojančių paukščių daroma žala. Paukščių migracija dėl klimato kaitos sutampa su čia prieinama maisto baze. Anksčiau žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, Latvijoje sniegas dar nebūdavo nutirpęs, kai paukščiai pradėdavo keliauti. Jie tada tiesiog praskrisdavo, bet dabar Latvija tapo jų maisto baze.“ Pasak J. Lazdinio, Estijoje jau nustatytos aiškios taisyklės, kad ūkininkai galėtų savo laukus apsaugoti nuo tokios žalos. „Aiškiai matyti, kad Estijos institucijos mąsto ilgalaike perspektyva“, – teigia J. Lazdinis. Estijoje jau antrus metus ūkininkams išduodami leidimai apsaugoti savo laukus nuo žąsų daromos žalos. Ūkininkai teikia paraiškas Estijos gamtosaugos valdybai, kuri išduoda specialius leidimus. Šiemet nustatyta, kad žąsų kontrolė mirtinomis priemonėmis leidžiama nuo kovo 15 d. iki gegužės 15 d. Viename lauke leidžiama sumedžioti ne daugiau kaip 50 individų, ne daugiau kaip 2 individus vienu kartu ir ne daugiau kaip 10 žąsų per parą. Taip pat lauke gali būti vienas žmogus, paukščių negalima kviesti ir vilioti, nugaišusius sparnuočius būtina surinkti. Paskui institucijai turi būti pateikta informacija apie sumedžiotus paukščius. Latvijos ir Estijos medžiotojų organizacijų atstovai žąsų baidymo neskuba vadinti medžiokle. Abiejų šalių
organizacijų atstovai pabrėžia, kad tai yra būtent žąsų baidymas mirtinomis priemonėmis. Estijos medžiotojų asociacijos vadovas Tõnis Kortsas aiškina, kad medžiotojai yra pasirengę padėti ūkininkams kovoti su žąsimis, bet patys niekaip nesistengė skatinti atsakingųjų institucijų priimti tokių sprendimų. „Tai ūkininkų klausimas, tad mes žąsų šaudymo tokiomis sąlygomis negalime vadinti medžiokle“, – sako estų medžiotojų atstovas. Nors Europos Sąjungoje paukščių medžioklė pavasarį iš principo draudžiama, Paukščių direktyvos 9 straipsnis nustato, kada tai gali būti leidžiama. Viena išimties sąlyga – mirtinų priemonių leidimas, siekiant apsisaugoti nuo didelės žalos kultūriniams augalams, galvijams, miškams, žuvininkystei ir vandens telkiniams. Direktyvos reikalavimai yra aiškūs ir suprantami, bet paprastai valstybinės institucijos nenoriai leidžia bet kokį paukščių žudymą ne sezono metu dėl kelių priežasčių. Pirma, šalis narė turi reguliariai pranešti apie išimtis, o tai – papildomas darbas. Antra, šalys narės bijo bet kokių procedūrų iš Europos Komisijos, jeigu ši pamanytų, kad nesilaikoma Direktyvos reikalavimų. Pradėtos procedūros šaliai narei gali kainuoti labai brangiai. Latvijoje ir Estijoje mirtinos priemonės irgi nėra leidžiamos taip laisvai kaip bet kokia medžioklė. Latvijoje, pavyzdžiui, draudžiama naudoti švininę amuniciją, negalima paukščių vilioti, galima šauti tik tada, kai paukščiai lauke. Taip pat prieš vykdamas baidyti paukščių medžiotojas turi trumpąja žinute informuoti GAV, o paskui siųsti nuotraukas ir pranešti apie rezultatus. Nustatytos tik kelios žąsų rūšys, kurias galima kontroliuoti. Daugelis medžiotojų netgi atsisako padėti ūkininkams, nes mano, kad sąlygos labai griežtos ir yra didelė tikimybė gauti baudą ar įsivelti į nemalonumus. Vis dėlto Latvijoje ir Estijoje išduoti leidimai kontroliuoti žąsis rodo, kad žengtas žingsnis ne tik siekiant apsaugoti žemės ūkio pasėlius nuo žalos, bet ir įvesti lankstesnę žalos valdymo sistemą.
2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 9 straipsnis 1. Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5–8 straipsnių nuostatų šiais atvejais: a) – žmonių sveikatos ir saugos labui, – oro saugos labui, – siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį, – dėl floros ir faunos apsaugos; b) dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiems tikslams būtino veisimo; c) kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių. 2. Taikant 1 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, būtina konkrečiai nurodyti: a) rūšis, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos; b) leistinas jų gaudymo ar žudymo priemones, įtaisus ar būdus; c) rizikos sąlygas, laiko ir vietos aplinkybes, kuriomis tokios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti suteiktos; d) instituciją, įgaliotą pareikšti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir nuspręsti, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kas juos gali naudoti; e) kontrolės, kuri bus vykdoma, būdus. 3. Valstybės narės kasmet Komisijai siunčia ataskaitą apie 1 ir 2 dalių taikymą.
• linda dombrovska
GEGUŽĖ-birželis 2020 | Medžioklė
| 15