Savanorystės bibliotekoje patirtis Robertas Gedrimas, Tomas Pauliuščenka

Savanorė Giedrė Čarienė, 2017 m. savanoriavusi ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje.

Savanorystės bibliotekoje patirtis

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau ŠAVB) visada buvo atvira visiems,

norintiems artimiau susipažinti su bibliotekos specialistų darbu ir ypatinga bibliotekos

atmosfera. Todėl kasmet netrūksta jaunų žmonių, kurie noriai renkasi savanoriauti arba atlikti

praktiką bibliotekoje. ŠAVB taip pat aktyviai dalyvauja savanorystės projektuose, skatina panašias iniciatyvas. Nuo 2015 m. dauguma savanorių bibliotekoje dirbo pagal Jaunimo garantijų iniciatyvos projektą „Atrask save“, taip pat pagal individualias savanoriškos veiklos atlikimo ir profesinių gebėjimų atkūrimo sutartis. Praktiką bibliotekoje noriai renkasi Šiaulių valstybinės kolegijos studentai, o didžiausiuose ŠAVB renginiuose, tokiuose kaip Šiaulių knygų mugė, Ilgiausio sugedusio telefono rekordo siekimas (2018 m.) ir kt., noriai bibliotekos

personalui talkina kelios dešimtys savanorių iš Šiaulių miesto gimnazijų ir progimnazijų.

2017–2018 metai bibliotekoje buvo aktyviausi – šiuo laikotarpiu čia savanoriavo arba praktiką

atliko daugiau nei 200 jaunuolių, o 2019 m. biblioteka turėjo ir tarptautinės savanorystės patirties. ŠAVB bendradarbiavo su Europos solidarumo korpuso projektą „Savanorystė Lietuvos bibliotekose“ įgyvendinančia organizacija – jaunimo savanoriškos veiklos centru „Deineta“. Pagal šį projektą 9 mėnesių trukmės savanorystę ŠAVB išbandė 19-metis Emilis Bočkovas, savanoriauti atvykęs iš Totorijos Respublikos, Rusijos Federacijos.

20

Pakalbinome keletą ilgą laiką ŠAVB savanoriavusių jaunuolių: Giedrę Čarienę, Vaidotą Brasą, Gytį Petkevičių, Mindaugą Laurinaitį ir Emilį Bočkovą. Paprašėme jų pasidalyti savanoriavimo įspūdžiais.

Kodėl nusprendėte savanoriauti bibliotekoje?

Mindaugas: Studijų pradžioje iš trijų pasirenkamųjų dalykų buvo galimybė rinktis bibliotekininkystę, bet tada buvau vienintelis savo kurse, norėjęs rinktis šią discipliną. Tai pamatė viena mano grupės draugė, kurios mama Valerija Žilinienė tuo laiku dirbo bibliotekoje. Kadangi dar buvau ir literatas, jos kvietimu atsidūriau bibliotekoje, padėdavau literatūriniuose vakaruose, renginiuose. O pažintis su dabartine bibliotekos renginių organizatore Roberta paskatino savanorystės imtis plačiau, ne tik dalyvauti renginiuose, bet ir padėti juos organizuoti. Pagal sutartį ŠAVB savanoriauju daugiau nei pusę metų, o de facto su pertraukomis jau bus apie dešimt metų.

Giedrė: Baigusi informacijos valdymo studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje, tą pačią vasarą gavau pasiūlymą savanoriauti bibliotekoje, ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje. Kadangi baigiau su bibliotekininkyste glaudžiai susijusias studijas, savanoriavimo metu supratau, kad norėčiau likti čia dirbti. Apsispręsti padėjo ir tai, kad studijuodama beveik visas praktikas atlikau taip pat čia, palaipsniui susipažinau su biblioteka. Savanoriaudama išmokau dirbti su skaitytojų aptarnavimo sistema, iš pradžių buvo kiek nedrąsu aptarnauti lankytojus, bet laikui bėgant pripratau ir iki šiol dirbu Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.

Vaidotas: Savanoriauti į biblioteką atėjau savo noru, ne pagal savanorystės programą ar projektą. Savanorystė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje buvo viena iš dar neįgyvendintų svajonių, tad turėdamas laisvo laiko nusprendžiau tai išbandyti ir priimti naują iššūkį. Beje, mano baigiamojo darbo tema buvo apie kultūros paveldą, o ŠAVB užsiima kultūros paveldo objektų skaitmeninimu. Neįsivaizdavau, kaip vyksta šis procesas, tad esu labai dėkingas bibliotekos darbuotojams, supažindinusiems ir išmokiusiems tai daryti.

Gytis: Iš pradžių bibliotekoje savanoriauti man pasiūlė viena mokytoja ir sakė, kad ten nebus sunku dirbti. Prisijungiau prie savanorystės programos jauniems žmonėms „Jaunimo savanoriška tarnyba“ ir tik atėjęs į ŠAVB apsisprendžiau, kad būtent čia atliksiu savanorystę. Su kolektyvu susidraugavau gana greitai (vis gerų žodelių apie mane pasakydavo savanorystės vadovei). Darbuotojos tikrai buvo kompetentingos ir visada padėdavo, kai reikėdavo pagalbos. Po poros savaičių jos mane pamokė, kaip reikia dirbti su skaitytojais, ir, manau, būtent tai padėjo man drąsiau bendrauti su žmonėmis. Daugelis kitų įstaigų greičiausiai nebūtų man to suteikusios.

Ar turėjote kokią nors išankstinę nuomonę apie biblioteką ir darbą joje? Ar ši nuomonė pasikeitė?

Mindaugas: Išankstinė nuomonė galbūt buvo stereotipinė, kad bibliotekininkai dirba su knygomis, tačiau neturėjau supratimo, koks tai darbas. Ir iki galo neįvertinau, kad tai labiau matematinis, sisteminis darbas nei humanitarinis. Nuo mažumės buvau apsuptas knygų, buvau linkęs į literatūrą, humanitarinius

mokslus, todėl norėjosi dirbti su knygomis, tekstais. Savanoriaudamas supratau, kad biblioteka yra gerokai daugiau nei vien knygos. Bibliotekos misija keičiasi, ypač pastaraisiais metais, ji tampa švietėjišku centru plačiąja prasme. Povilo Višinskio biblioteka atsinaujina, jaunimas pasiūlo idėjų, renginiai priartina žmones prie kitokio kultūros suvokimo, ragina pažvelgti į viską kitaip. Džiugu matyti tai vykstant.

Emilis: Išankstinės nuomonės neturėjau. Iš tikro gana gerai žinojau, ko tikėtis, nes didelę savo vaikystės dalį praleidau mažo miestelio bibliotekoje Rusijoje, aktyviai skaičiau ir domėjausi bibliotekų veikla. Šiek tiek gyvenau Sankt Peterburge, kur lankiausi tokiose pačiose šiuolaikiškose bibliotekose kaip ŠAVB. Tačiau buvau maloniai nustebintas ŠAVB bibliotekos kūrybinių erdvių, ypač robotikos ir virtualios realybės laboratorijos.

Gytis: Dar prieš pradėdamas savanorystę, maniau, kad man paskirta veikla bus susijusi tik su knygomis (jų dėliojimu, rūšiavimu ir t. t.), bet, pasirodo, klydau. Teko dalyvauti įvairiuose ŠAVB renginiuose ir projektuose („Kiemų“ pasikalbėjimuose su Indre Stonkuviene, kūrybinių industrijų akademijoje jaunimui „Idėjų greitintuvas“, festivalyje „Nepatogus kinas“ ir kt.), kurie buvo smagūs ir verti praleisto laiko. Mano nuomone, nemaža dalis jaunimo mano, kad bibliotekos darbuotojos yra nuobodžios (ir aš turėjau tokių minčių), bet pasirodė, kad tai tik stereotipai, nes ir jos moka smagiai leisti laiką.

Giedrė: Dar studijuodama į biblioteką dažniausiai ateidavau tik studijoms reikalingų knygų arba apsilankydavau kokiame nors renginyje. Tikrai neįtariau, kad bibliotekoje vyksta tiek įvairių renginių, paskaitų, užsiėmimų! Ir, aišku, tada nė nenumaniau, kad vėliau čia dirbsiu ir pati organizuosiu panašias edukacijas, užsiėmimus. Drąsiai galiu teigti, kad nuomonė apie biblioteką įsidarbinus pasikeitė – tai tikrai nėra vieta, kur tik išduodamos ir grąžinamos knygos.

Vaidotas: Įsivaizdavau, kad bibliotekoje dirba tik vyresnio amžiaus žmonės, kad čia tik išduodamos knygos. Bet pradėjęs savanoriauti pamačiau, kad čia nemažai jaunų darbuotojų, vyksta įvairių renginių. Taigi išankstinė nuomonė nepasitvirtino.

Savanoris iš Totorijos Emilis Bočkovas aktyviai įsitraukė į ŠAVB edukacinių veiklų organizavimą.

Kokią naudą Jums suteikė ši savanorystė, kas labiausiai įsiminė?

Emilis: Savanoriavimas man daug davė. Čia susiradau draugų, daug sužinojau apie Europos bibliotekas, išmokau, kaip dirbti su robotais, VR akiniais, padėjau ŠAVB Knygos grafikos centre, tad dabar šiek tiek išmanau apie ekslibrisus. Taip pat mokiausi fotografijos. Ši ir kitos panašios sritys mane labai domina. Turėjau galimybę papasakoti Šiaulių moksleiviams apie savo gimtąjį kraštą, pristatyti savanorystės

22 galimybes, užsienio kalbų mokėjimo svarbą, paskatinti kitus jaunuolius nebijoti svajoti ir bandyti įgyvendinti savo svajones.

Gytis: Patirtį pritaikau kasdieniniame gyvenime. Kaip minėjau, nebuvo sunku atlikti šią savanorystę, bet nemanykite, kad nuobodžiavau. Vienas iš įsimintiniausių epizodų buvo, kai priėjusi viena skaitytoja paklausė: „Ar ką nors baigei, kad čia dirbi?“ Laikas tikrai nebuvo išvaistytas, jį praleidau naudingai. Tikiuosi, kad ir aš buvau naudingas bibliotekos darbuotojoms, o joms neprailgo tie šeši mėnesiai su manimi.

Vaidotas: Labai patiko knygrišykla ir jos charizmatiška ir visada geranoriška darbuotoja. Pasirodo, nėra taip lengva atnaujinti, restauruoti knygą, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Labai rekomenduočiau apsilankyti Meno ir muzikos skaitykloje visiems, kas dar čia nėra buvę, ir bent trumpam pamiršti savo problemas bei stačia galva pasinerti į užburiantį muzikos pasaulį. Negaliu nepaminėti ir skaitmeninio raštingumo kursų Šiaulių miesto gyventojams – kiekvieną savaitę nauji iššūkiai ir galimybės, nauji mokiniai. Tai būtų galima palyginti su mano hobiu – knygų skaitymu. Kaip kiekvienos knygos turinys skirtingas, taip ir kiekvienas žmogus kaip asmenybė spalvingas ir vis kitoks. Dabar dirbu Šiaulių „Aušros“ muziejuje bibliotekininku ir manau, kad savanorystės ŠAVB patirtis man padėjo pradėjus čia dirbti.

Giedrė: Savanoriavimo bibliotekoje patirtis labai pravertė vėliau čia dirbant. Žinios, kurias įgijau savanoriaudama, yra naudingos kasdieniniame darbe. Taip pat savanoriška veikla paskatino labiau pasitikėti savimi ir įrodė, kad viskas įmanoma, tik reikia labai norėti ir to siekti.

Mindaugas: Savanorystė davė daug naudos. Iki tol buvau užsidaręs, bijojau žmonių. Savanoriaujant tekdavo ne kartą perlipti save, išbandyti dalykus, kurių gyvenime galbūt nebūčiau daręs. Galbūt net padėjo suvaldyti, susisteminti išsiblaškiusį protą. Jau studijų laikais teko susidurti su masinių renginių organizavimu, bet bibliotekoje ši patirtis buvo visai kitokio lygio. „Kiemai“, Šiaulių knygų mugė buvo visiškai nauja patirtis visomis prasmėmis. Pirmą kartą teko moderuoti renginius, bendrauti su autoriais, prisiimti tam tikrą atsakomybę. Po šių patirčių galiu drąsiai sakyti, kad tapau geresniu žmogumi nei buvau iki tol. Atradau save iš naujo. Tai labai padėjo tiek darbe, tiek gyvenime.

Savanorystė bibliotekoje – graži tradicija, plėtojama ne vienus metus. ŠAVB tikslingai skatina savanorišką veiklą ir taip didina savo žinomumą, gerina savo kaip miesto bendruomenių traukos centro įvaizdį, bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir suteikia jauniems žmonėms galimybę pažinti bibliotekos „virtuvę“ iš vidaus, tokia praktika paneigdama ne vieną stereotipą ar jaunuolių išankstinę nuomonę apie darbą bibliotekoje, bibliotekos personalą. Be to, ŠAVB šitaip gauna puikią progą įvertinti savanorius ir praktikantus kaip potencialius būsimus darbuotojus – džiugu, kad ŠAVB praktikantai ar savanoriai vėliau noriai grįžta atgal į ŠAVB arba kurią kitą biblioteką ir pasirenka bibliotekininko profesiją. Bibliotekos archyvo nuotr. Robertas Gedrimas, Tomas Pauliuščenka