REGIONO NAUJIENOS Ką kalba vietovardžiai: projekto „Šiaulių rajono nykstančių ir išnykusių kaimų istorijos“ pamokos Rita Nesavaitė, Almantas Šlivinskas

Metų kraštotyrininkų apdovanojimas (trečias iš kairės jaunasis kraštotyrininkas Augustas Jasiūnas, ketvirtoji iš kairės Metų kraštotyrininkė Jūratė Formanskė). 2019 m.

Ką kalba vietovardžiai: projekto „Šiaulių rajono nykstančių ir išnykusių kaimų istorijos“ pamokos

Laikas negailestingas ne tik žmogui, bet ir jo veiklos pėdsakams. Kartu su jais išnyksta ne

tik žmonių pastatai, dvarai ar sodybos, bet ištisi kaimai ir jų ribos. Iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašo 1959–1989 m. jau yra išbraukta 5 600 kaimų pavadinimų (tradicinių vietovardžių). Šiuo metu pagal galiojančius įstatymus neapibrėžtos būsenos dar yra apie

4 000 kaimų ir viensėdžių vardų. Atskirose savivaldybėse iš juridinės vartosenos istoriniai kaimų pavadinimai trinami ir dabar. Kaimui likus be gyventojų ir trobesių, jo teritorijai suteikiamas gretimos gyvenamosios vietovės pavadinimas, o senasis nueina užmarštin.

„Kiekvienas vietovardis yra tarsi praeities kartų laiškas, kurį dabarties žmonėms reikėtų išmokti perskaityti ir išsaugoti ateinančioms kartoms“, – sako Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Filomena Kavoliutė.

Skatindamas saugoti senuosius vietovardžius, 2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Vietovardžių metais. Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka (ŠRSVB) savo veiklomis aktyviai įsijungė į Vietovardžių metų minėjimą ir tam skirtas veiklas. 2019 m. buvo vykdomas projektas „Šiaulių rajono nykstančių ir išnykusių kaimų istorijos“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, partnerė buvo Šiaulių rajono savivaldybė.

Vykdydami projektą ŠRSVB visų teritorinių padalinių bibliotekininkai parengė 42 kraštotyros darbus apie jų vietovėje išnykusius ar nykstančius kaimus, užrašytą tekstą papildydami surinktais žmonių dokumentais, prisiminimais ir fotografijomis, vaizdo medžiaga.

Į šį procesą pagal sutartį aktyviai įsitraukė UAB Šiaulių apskrities televizija. Pagal surinktą kraštotyros medžiagą ji parengė 13 TV laidų ciklą ir transliacijų apie Šiaulių rajone nykstančius ir išnykusius kaimus, gyvas ten gyvenusiųjų asmenines istorijas. Šios laidos paskelbtos ir Šiaulių televizijos „Youtube“ kanale. Laidų ciklu susidomėjo ir jį perėmė transliuoti Marijampolės televizija. 2019 m. lapkričio 15 d. Kuršėnuose, Šiaulių rajono kultūros centre, įvyko projekto veiklas apibendrinanti konferencija „Nykstančių ir išnykusių vietovardžių išsaugojimo sprendimai“. Parodytas Sauliaus Pučinsko tai progai sukurtas filmas „Šiaulių rajono nykstančių vietovardžių paveldosauga – misija (ne)įmanoma?“

Konferencijos vedėjai ir projekto vadovai – ŠRSVB direktoriaus pavaduotojas Almantas Šlivinskas ir Varputėnų bibliotekos bibliotekininkė Vida Bernotienė pristatė projekto tikslus, veiklas ir apžvelgė nuveiktus darbus. Konferencijos dalyvių dėmesį prikaustė parengta dešimties kilnojamųjų stendų paroda, kurioje pateikta svarbiausia istorinė išnykusių ar nykstančių kaimų raida, fotomedžiaga. Ekspoziciją rengė ir pristatė A. Šlivinskas, renkant informaciją talkino vyriausioji metodininkė Audronė Kiršinaitė ir kolegos iš visų Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos teritorinių padalinių.

Konferencijos lektorius Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža skaitė paskaitą „Vietovardžiai – išskirtiniai tautinės tapatybės ženklai“. Jis akcentavo, kaip svarbu yra pabaigti rengti Vietovardžių žodyną, kokia išliekamoji jo vertė.

Konferencijos dalyvius sudomino Vilniaus universiteto docentės dr. Filomenos Kavoliutės pranešimas. Ji pristatė savo lėšomis išleistą knygą „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mirusių kaimų knyga“, kurioje akcentuojama, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, o jų nykimas yra neišvengiamas procesas dėl žmonių emigracijos. Vis dėlto jų išsaugojimas yra mūsų požiūrio į tautos paveldą reikalas. Lietuva pradeda gręžtis į savo esmę – gausėja besidominčių praeities įvykiais, reiškiniais, tradicijomis.

VĮ „GIS-Centro“ produktų analitikė Rita Viliuvienė susirinkusius supažindino su Vietovardžių duomenų baze ir mokė, kaip kiekvienas gali ją papildyti nauju neregistruotu vietovardžiu.

Konferencijos metu priimta rezoliucija: įtraukti Šiaulių rajono savivaldybės seniūnijas į išnykusių ir nykstančių kaimų sąrašo rengimą, o neregistruotus kaimus pažymėti „GIS-Centro“

duomenų bazėje. Ateityje ženklinti buvusių kaimų ribas koplytstulpiais, akmenimis su užrašais ar kitais meniniais ženklais ir simboliais.

Po konferencijos vyko 18-osios Metų kraštotyrininko premijos įteikimas. Vienu iš 2019-ųjų geriausių kraštotyrininkų išrinktas jaunasis kraštotyrininkas Augustas Jasiūnas, parengęs kraštotyros darbą ,,Išnykę Kužių seniūnijos kaimai. Vaišnoriai ir Šoblinskiai“. Tai įamžinta kaimų, iš kurių liko tik vietovardžiai, atmintis ir istorija. Kraštotyros darbe užrašyti buvusių kaimų gyventojų prisiminimai apie ten gyvenusius žmones, tradicijas, buitį, pateiktos nuotraukos. Jaunajam kraštotyrininkui talkino Kužių gimnazijos mokytoja Violeta Laurutienė ir Gilaičių bibliotekos bibliotekininkė Rita Bielskienė.

Metų kraštotyrininke nominuota Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja metodininkė, kraštotyrininkė Jūratė Formanskė, parengusi reikšmingų ir turiningų kraštotyros darbų – „Bazilionų krašto kriaučiai“, „Įvairiaspalvės Felicijos Petrylienės gyvenimo mandalos“, „Žvelgiant pro Augusto Špenglerio fotoobjektyvą“ ir kt., dalis jų publikuoti istorijos ir kultūros žurnale „Padubysio kronikos“.

Konferencijos metu veikė Šiaulių rajono kraštotyrininkų darbų paroda „Protėviai prabyla vietų vardais“. Joje eksponuotas 31 nepublikuotas kraštotyros darbas. Daugiausia darbų, skirtų Vietovardžių metams, pristatė ir eksponavo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniai.

Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekos

vyresniosios bibliotekininkės Jurgita Jasiškytė ir Liongina Šufinskienė parengė kraštotyros nykstančius kaimus. Vyresnioji bibliotekininkė L. Šufinskienė rašo: „Per ilgus metus Gruzdžių seniūnija pasikeitė neatpažįstamai. Kai kurie kaimai išnyko, kai kurie persikėlė kitur, o kai kurie vis dar nyksta ir laukia, kol paskutinis gyventojas išvyks, ir kaimas išnyks, išnyks ir vietovė iš žemėlapio...“ Dažnas žmogus, grįžęs į gimtąjį kaimą, pasakodamas savo gyvenimą, jaučia liūdesį. Ji cituoja žymios kraštotyrininkės Irenos Rudzinskienės mintis: „Skauda, oi skauda širdį kartu su tais, kurie savo pasakojimuose mato tai, kas buvo: sodybas, trobesiais besipuikuojančias, apželdintas sodais, krūmais, gėlynais darželiuose, išbarstytais takeliais, o rodo į plynus laukus, 2–3 ha rėžius, ne visus apsėtus ar apsodintus. Kiti prižėlę baisiausių usnių, pienių, kiečių... Siūbuoja ne javai, o supasi smilgos, baltuoja ramunės...“

Varputėnų bibliotekos bibliotekininkė Vida Bernotienė savo darbe rašo: „Aplink Varputėnus buvo daug kaimų, netgi dvarų, kurie šiandieną mažai beminimi, o gyventojų likę mažai arba visai nėra. Apie buvusias sodybas byloja tik plačiašakiai ąžuolai, senos liepų alėjos...“ Ji surinko gausybę kraštotyros medžiagos apie Varputėnų apylinkių išnykusius ir nykstančius kaimus. Darbe– buvusių gyventojų prisiminimai, dokumentai, nuotraukos...

Įdomūs, prasmingi ir kitų rajono bibliotekų parengti darbai. Pradėtą kraštotyros tyrimą ir medžiagos kaupimą numatoma tęsti, parengtus darbus suskaitmeninti, nes dar daug nykstančių kaimų istorijos klodų liko neatskleistų, o laikas bėga, tuos pėdsakus nusinešdamas, ir tik vietovardžius palikdamas ilgėliau.

Rita Nesavaitė, Almantas Šlivinskas ŠRSVB archyvo nuotr.

Aušros al. 62, LT-76235 Šiauliai www.savb.lt www.facebook.com/SAVB.info