Skaitmeninimas – XXI amžiaus iššūkis Lietuvos atminties institucijoms Audronė Baškienė

Kultūros paveldo skaitmeninimo procesas ŠAVB.

Skaitmeninimas – XXI amžiaus iššūkis Lietuvos atminties institucijoms

Skaitmeninimo atsiradimas yra glaudžiai susijęs su visuomenėje vykstančiais procesais, kai

vis daugiau gyvenimo sferų palaipsniui persikelia į elektroninę erdvę. Nacionalinį kultūros

paveldą skaitmenina, kaupia ir saugo įvairios Lietuvos atminties institucijos (muziejai,

archyvai, bibliotekos ir kt.). Siekiant kuo plačiau atverti šį kultūros paveldą Lietuvos ir pasaulio vartotojams, 2005 m. pradėtas Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos (VEPIS) kūrimas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendinto projekto metu sukūrė integralią informacinę sistemą, grindžiamą bendru požiūriu į kultūros paveldo objektus, buvo sudarytas duomenų bankas ir bendras kultūros paveldo portalas www.epaveldas.lt. Šios sistemos plėtros darbai buvo vykdomi toliau, 2010–2012 metais partnerio teisėmis projekte dalyvavo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Jo metu buvo suskaitmenintos mūsų bibliotekos tarpukario laikotarpio knygos, rankraščiai bei periodinė spauda.

LNB skaitmeninimo projekto partnerė

Intensyviai vystomi skaitmeninimo projektai ir Lietuvos valstybės politika kultūros paveldo klausimais įkvėpė Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką inicijuoti trečiąjį Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos modernizavimo projektą. Jo tikslas – informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai kaupti, tvarkyti ir viešinti Lietuvos atminties institucijų suskaitmenintus kultūros paveldo objektus bei jų metaduomenis ir suteikti prieigą prie kitų Lietuvos atminties institucijų informacinėse sistemose kaupiamų skaitmeninių kultūros paveldo objektų, taip pat teikti elektronines paslaugas. Todėl 2018 m. birželio mėnesį Nacionalinėje bibliotekoje pradėtas vykdyti projektas „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“, kurio tikslas – vartų į skaitmeninį kultūros paveldą plėtra. Projektas kartu su partneriais – 24 atminties, kultūros ir švietimo įstaigomis – bus vykdomas iki 2021 m. birželio 30 d. Tarp minėtų partnerių yra ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Dalyvaudami projekte pradėjome abipusiai naudingą bendradarbiavimą su kultūros įstaigomis – Šiaulių „Aušros“ muziejumi ir Valstybiniu Šiaulių dramos teatru. Skaitmeninome Kurtuvėnų dvarininkų Nagurskių dokumentų archyvą ir kitus Žemaitijos dvarų rankraščius. Šiaulių dramos teatras skaitmeninti atrinko turtingą teatro archyvą nuo 1931 metų.

Gausūs pirmieji projekto rezultatai Galime pasigirti pirmaisiais darbo rezultatais – per 2019 metus suskaitmeninome ir svetainėje www.epaveldas.lt paskelbėme 1 506 kultūros paveldo objektus, kurie savo turiniu, meniniu, istoriniu bei estetiniu požiūriu labai įvairūs. Didžiąją suskaitmenintų objektų dalį sudaro vaizdiniai dvimačiai objektai – fotografijos, negatyvai, ekslibrisai, grafika. Tai Šiaulių rajono kraštotyrininko, fotografo Algimanto Puodžiūno negatyvai, kuriuose įamžinti ne tik kultūriniai, bet ir politiniai 1973–1992 metų rajono įvykiai. Žymaus Lietuvos fotomenininko šiauliečio Ričardo Dailidės fotografijų ciklas „Užgavėnės Kurtuvėnuose 1972–1999 m.“ Suskaitmeninti ilgamečio šiauliečio, buvusio Šiaulių „Vairo“ dviračių gamyklos kultūros klubo vedėjo Sauliaus Bronislovo Tarabildos negatyvai. Juose – gamyklos darbuotojų saviveikla 1980–1988 metais. Portale epaveldas.lt galima rasti Šiaulių precizinių staklių gamyklos turizmo sekcijos turistų žygius po Lietuvą 1963–1964 metais. Taip pat galima rasti Lietuvos kino operatoriaus ir režisieriaus, ilgamečio Šiaulių televizorių gamyklos kino mėgėjų studijos vadovo Laimučio Gudinavičiaus nuotraukų kolekciją „Šiaulių televizorių gamykla 1972–1990 m.“ Šiaulių dramos teatro aktorius ir fotografas Juozas Bindokas skaitmeninti atrinko fotografijas apie 1988 m. vykusį dramaturgijos festivalį „Atgaiva“ ir negatyvus, kuriuose užfiksuoti Atgimimo laikotarpio (1989–1991 m.) miesto įvykiai. Galima aptikti ir plungiškio gydytojo, fotografo Stasio Adomavičiaus nuotraukų kolekciją „Sąjūdis Plungėje 1988–1989 m.“

Virtualioje erdvėje galima pamatyti šiauliečio grafiko, profesoriaus Vaidoto Janulio

grafikos darbų rinkinį „Dvinsko tvirtovės dienoraštis“.

Didžiąją 2019 metais paskelbtų kultūros paveldo objektų dalį sudaro ekslibrisai – Vytauto Osvaldo Virkau, Alfonso Čepausko, Antano Kmieliausko, Petro Repšio ir Gerardo Bagdonavičiaus. 2020 metais toliau bus turtinamas skaitmeninis lobynas ir tęsiami projekto darbai. Didžiausias dėmesys bus skiriamas regiono bibliotekose saugomam kultūros paveldui. Numatoma skaitmeninti Akmenės, Kelmės, Joniškio, Mažeikių, Plungės, Radviliškio, Telšių, Šiaulių miesto ir rajono bibliotekų kraštotyros darbus apie išnykusius ir nykstančius kaimus, garsius kraštiečius, tremtinių atsiminimus, pokario laikus, sakralinį istorinį palikimą, sovietmečio periodinę spaudą, fotografijas.

Įgyvendinus projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ portalas epaveldas.lt turėtų tapti pagrindiniais Lietuvos kultūros paveldo elektroniniais vartais.

Projekto rezultatai skelbiami ir bibliotekos svetainėje

Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyrius skaitmeninius dokumentus skelbia ne tik virtualioje elektroninio paveldo informacinėje sistemoje, bet ir bibliotekos svetainėje (skyriuje „Krašto vertybės“ > Skaitmeniniai ištekliai > Skaitmeninta Šiaulių miesto spauda). Čia galima rasti suskaitmenintą Atgimimo laikotarpio (1988–1996 m.) spaudą – „Atgaivą“ (lietuvių dramaturgijos festivalio biuletenis), „Aušros alėją“ (Lietuvos sąjūdžio laikraštis Šiaulių krašto žmonėms), „Krivūlę“ ir „Savaitės krivūlę“ (LPS Šiaulių tarybos leidiniai). Šiauliai nuo seno garsėja kaip pramonės miestas, todėl suskaitmeninome didžiųjų įmonių spaudą – Dviračių ir variklių gamyklos laikraštį „Vairas“ (1975–1989 m.) bei Televizorių gamyklos „Žydrąjį ekraną“ (1970–1989 m.). Miesto laikraščio „Raudonoji vėliava“ (nuo 1988 liepos 27 d. – „Šiaulių naujienos“) 1944–1988 m. skaitmeninės kopijos yra paskelbtos www.epaveldas.lt, o 1989–1994 m. „Šiaulių naujienas“ galite skaityti bibliotekos svetainėje. Pradėtas skaitmeninti Šiaulių universiteto (iki 1997 m. – Šiaulių pedagoginio instituto) savaitraštis „Pedagogas“. Yra galimybė vartyti 1977–1990 m. skaitmeninius laikraščio numerius.

Darbas tęsiamas ir toliau – šiais metais numatome, kad skaitmeninių išteklių kolekcijoje atsiras Šiaulių apskrities laikraščio „Šiaulių kraštas“ 1990–1993 metų numeriai, toliau bus skaitmeninami „Šiaulių naujienų“ ir „Pedagogo“ laikraščiai.

Skaitmeninimas užtikrina informacijos išsaugojimą ir didesnį prieinamumą, didina kultūros paveldo objektų aktualumą ir matomumą. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka vykdo ir regioninio skaitmeninimo centro paslaugas – teikia metodinę ir praktinę pagalbą kultūros paveldo atrankos klausimais, konsultuota autorių ir gretutinių teisių klausimais, vykdo skenavimo mokymus, skenuoja didesnius nei A4 formato objektus bei negatyvus. Ieva Slonksnytė Audronė Baškienė