SANKRYŽA, KUR PRASIDĖJO XX AMŽIUS PAVOJINGA BROMO UGNIKALNIO TRAUKA KITOKS VAKARŲ KRANTO PAVEIKSLAS UNIKALI JONO BRETKŪNO „POSTILĖS“ ISTORIJA
ISSN 2029-3127 2014 KOVAS–BALANDIS Nr. 2 (21)
8,90 Lt
DABARTIES EFEKTAS PAGAL
Jurgą Lago
TURINYS
2014 KOVAS–BALANDIS REDAKTORIAUS ŽODIS 6
AUTORIAI 8
10 ŠĮ SEZONĄ
Mūsų rekomendacijos, kokius kultūros ir pramogų renginius vertėtų aplankyti kovą ir balandį
20 ATRADIMAI
DIDYSIS KLAUSIMAS Kaip geriausia keliauti? VYNO EKSPERTAS Timas Atkinas lankosi Sietle MAISTAS Patiekalas iš vaikystės prisiminimų JIE RAŠO – JŪS VALGOTE Yotamas Ottolenghi ir jo skonių jūra GAMINU PATS Trys svogūnų sriubos receptai AVANTIŪRISTO UŽRAŠAI Kaip veikia mums pažįstamas pasaulis? GĖRIMAI Vienas populiariausių kokteilių – džinas su toniku NUOTRAUKOS ISTORIJA Fotografijos „Motinos ranka“ herojė po pusės amžiaus
28
38
20 24 26 27 28 31 32 34
88
38 STILIUS
KVEPALAI Šeši rašytojai aprašo mėgstamų knygų veikėjų kvapus TAIKOMOJI MADA Rebecca Willis pataria, kaip išsaugoti kūno šilumą SKEPTIŠKASIS PIRKĖJAS Išsirinkti tinkamą lemputę – ne taip paprasta STILINGAS GYVENIMAS Apie asmeninę erdvę ir kvepalų šleifą
88 KULTŪRA
MENININKAI APIE MUZIEJUS Jurga Lago užsuka į Šiuolaikinio meno centrą FILMAS Felicity Jones atranda Charleso Dickenso mylimąją VIZUALUSIS CV Vilniaus vaidmenys didžiajame ekrane
102 INTERJERAS
NAMAI Dar viena Nyderlandų ambasadoriaus stotelė – šįkart Lietuvoje KADRAS Keliasdešimt pilkų atspalvių ŽVILGSNIS Architekto Rolando Paleko filosofija
112 VIETOVARDŽIAI
38 44 45 46 88 94 100 102 108 110
TEMA Strandža – mistinė vieta Bulgarijos ir Turkijos pasienyje IŠ PIRMŲ LŪPŲ Jei kada nors būsite Rio de Žaneire... SEPTYNI STEBUKLAI Kristupą Sabolių įkvepiančios dykumos LAUKINĖ GAMTA Williamas Fiennesas traukia į Švediją LIETUVIAI SVETUR Neišbaigtas Palestinos paveikslas KARTOGRAFIJA Kelionių vadovas po Wilno
112 118 120 122 124 128
ŽMOGUS BE TELEVIZORIAUS Mantas Dubauskas stebi Sočio olimpiadą
130
!
Nuo šiol žurnalas „Intelligent Life“ bus leidžiamas dažniau – aštuonis kartus per metus. Nauji numeriai pasirodys vasarį, balandį, gegužę, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį ir gruodį.
TEMOS 48 SARAJEVO PRISIMINIMAI
Dauguma esame girdėję apie mirtiną šūvį, po kurio įsiplieskė Pirmasis pasaulinis karas. Kas iš tiesų įvyko Sarajeve ir kaip miestas gyvena slegiamas istorijos naštos? Atsakymų ieško Timas Judah
58 FOTOPASAKOJIMAS IŠ JAVOS SALOS
Indonezijoje išsiveržęs Bromo ugnikalnis vietos gyventojams kelia nerimą, o atvykėlius vilioja. Deja, nusigauti iki legendomis apipinto kalno nėra taip paprasta. Tuo įsitikina fotografas Giedrius Dagys ir jo kompanionė Indrė Kuliešiūtė
72 INDŲ KOVA UŽ TEISINGUMĄ
„Flip“ vaizdo kamera nebuvo labai populiari Vakaruose. Tačiau Indijos gyventojams ji suteikė viltį sulaukti teisingumo. Apie neįprastą visuomenės skaudulių viešinimo būdą pasakoja Jamesas Scudamore’as
80 „POSTILĖS“ MĮSLĖS
GIEDRIUS DAGYS
Stichija Daugiau kaip keturis mėnesius nerimstantis Bromas ne tik kelia aplinkosaugos problemų, bet ir veikia Indonezijos ekonomiką
Žurnalistė Ieva Rekštytė, Jerevano senovės rankraščių muziejuje išvydusi Jono Bretkūno „Postilę“, ryžosi išsiaiškinti, kaip 1591 m. išleista lietuviška knyga atsidūrė Armėnijoje. Mokslinį tyrimą jai padėjo atlikti kalbininkė habil. dr. Ona Aleknavičienė VIRŠELIO NUOTRAUKOS AUTORIUS DARIUS MARKŪNAS
5
IQ REDAKCIJOS STRAIPSNIS Šaltos žiemos popietė – laisvesnis metas sostinės senamiestyje įsikūrusio restorano „Bistro 18“ virtuvei. Todėl joje nuo pat restorano atidarymo plušantis Darjušas Šaliengo mielai rodo, kaip išvirti prancūzišką svogūnų sriubą, ir dalija patarimus.
GAMINU PATS
Svogūnų sriuba Kadaise skurdžių žmonių maistu buvusią svogūnų sriubą šiandien galima vadinti gurmanišku patiekalu. Prancūzišką sriubą virti mokėsi ir lietuviško svogūnienės recepto ieškojo Laura Gabrilavičiūtė
„Svogūnus supjaustome žiedais. Įjungę silpną kaitrą su sviestu troškiname tol, kol jie įgauna tamsiai rudą spalvą. Tam reikia maždaug trijų valandų. Svarbu svogūnų nesudeginti, nes sriuba įgaus kartų skonį“, – aiškina D. Šaliengo. Patiekalui tinka paprasti lietuviški geltonieji svogūnai, bet, jei yra noro, galima improvizuoti. Troškintus svogūnus jis sukrečia į puodą ir užpila vandeniu. Įberia druskos, pipirų, deda šaukštą natūralaus jautienos sultinio, sriubai suteiksiančio sodresnę spalvą. Sriubai užvirus, virtuvėje pasklinda gardus aromatas, o šefas ragauja, ar netrūksta prieskonių. Tuomet įberia dar šiek tiek druskos ir vėl paragauja. Baigus virti į paviršių iškyla sviestas, naudotas svogūnams troškinti. D. Šaliengo jį nugriebia, kad sriuba nebūtų pernelyg riebi. Karštą svogūnienę virėjas pila į puodelį, o ant viršaus deda skrebutį ir tuoj pat paaiškina, kaip šį pasigaminti: „Iš duonos riekelės išpjauname apskritimą, pabarstome druska, pipirais, pašlakstome alyvuogių aliejumi. Šauname į iki 180 ºC įkaitintą orkaitę ir kepame, kol paruduoja.“ Ant skrebučio D. Šaliengo deda riekelę sūrio. Tuomet puodelį šauna į orkaitę, įkaitintą iki 180 º C, ir kepa apie 5 minutes. Ištraukęs patiekalą virėjas sūrį dar apskrudina specialiu aparatu ir papuošia petražolėmis. Tiesa, jautienos sultinį sriubai D. Šaliengo ruošia kiek kitaip nei namų šeimininkės. Jis jautienos kaulus apkepina su daržovėmis: svogūnais, česnakais, morkomis. Tuomet užpila vandeniu ir verda. Į sultinį keliauja ir raudonasis sausas vynas. Sultinys garinamas, o vėliau sustingsta į drebučius. Sriubą mėginsiantiems virti namuose virėjas siūlo vandenį keisti ką tik išvirtu sultiniu, o ne pirktiniais kubeliais. Ir priduria, kad tokiu atveju vyno reikėtų įpilti troškinant svogūnus. Restorano lankytojų pamėgtą prancūzišką svogūnų sriubą gaminantis šefas jokių gudrybių neturi. Ją išvirti nesunku, tačiau reikia turėti laiko ir su juo atsirandančios patirties.
28
tĘsinys žurnale
vietovardžiai vietovardžiai
LAUKINĖ GAMTA
Per Laplandijos Per Laplandijos aukštumas aukštumas LAUKINĖ GAMTA
Šiaurės Švedijos kalnai yra puiki vieta leistis į didingą žygį. Williamas Fiennesas įgyvendina svajonę pasivaikščioti Karaliaus taku Šiaurės Švedijos kalnaisavo yra puiki vieta leistis į didingą žygį. Williamas Fiennesas įgyvendina savo svajonę pasivaikščioti Karaliaus taku Susitikome Abisko kalnų stotyje po 16 val. truku- Abisko iki Hemavano driekiasi 400 km Karaliaus
122 122
sios kelionės traukiniu iš Stokholmo. Kai naktinis Susitikome Abisko kalnų poliaratį, stotyje pobuvome 16 val. trukuekspresas kirto Šiaurės giliai sios kelionės traukiniu iš Stokholmo. Kaiarba naktinis įmigę. Vorele siauru takeliu per beržynus lentų ekspresas kirto Šiaurės poliaratį, buvome giliai takais per pelkėtus varnauogių ir šilauogių atžalynus įmigę. Vorele siauru takeliu per beržynus arba lentų patraukėme į pietus. Virpančiais grandinių ir lynų takais pelkėtus varnauogių ir šilauogių atžalynus tiltais per persikeldavome per tarpeklius, kuriais sruvo patraukėme į pietus. Virpančiais grandinių ir lynų pilkšvai mėlynas atlydžio vanduo. Įsivaizdavome vatiltais persikeldavome tarpeklius, kuriais sruvo karuose kitapus kalnų per esančią Norvegiją, o karklypilkšvai mėlynas atlydžio vanduo. vanuose slėpėsi pūstapilvės žvyrėsĮsivaizdavome plunksnuotomis karuose kitapus kalnų esančią Norvegiją, o karklykojomis. Vėlyvą popietę pasiekėme trobeles Abiskonuose pūstapilvės plunksnuotomis jaurėje,slėpėsi sukrovėme kuprinesžvyrės ant triaukščių lovų ir kojomis. Vėlyvą popietę pasiekėme priskaldėme malkų saunai ant ežerotrobeles kranto.Abiskojaurėje, sukrovėme kuprines ant triaukščių ir Jau seniai svajojau pasivaikščioti Karaliauslovų taku, priskaldėme malkų saunai ant ežero kranto. praleisti ištisas dienas šiaurinėje dykroje, kur nėra Jau seniai svajojau Karaliaus taku, kelių. Daugiau kaip priešpasivaikščioti šimtą metų Švedijos turizmo praleisti ištisas dienas šiaurinėje dykroje, kur nėra asociacija pasiūlė per Laplandijos aukštumas įrengti kelių. Daugiau kaip prieš šimtą metų Švedijos turizmo iš šiaurės į pietus vedantį pėsčiųjų taką, ir dabar nuo asociacija pasiūlė per Laplandijos aukštumas įrengti iš šiaurės į pietus vedantį pėsčiųjų taką, ir dabar nuo
takas. Prisidėjau prie žygeivių grupės, ketinusios pirAbisko iki Hemavano driekiasi 400 km IšKaraliaus mąją savaitę pasiekti Nikaluoktos kaimą. pradžių takas. Prisidėjau prie žygeivių grupės, ketinusios nepažįstamoje kompanijoje, kurią sudarė Kentaspirir mąją savaitę pasiektiirNikaluoktos kaimą. IšMaria pradžių Elisabeth, Jurgenas Joachimas, Kristina, ir nepažįstamoje kurią sudarė Kentas ir Karlas, visi šiekkompanijoje, tiek varžėsi. Karen, mikrobio logė iš Elisabeth, Jurgenas ir Joachimas, Kristina, Maria ir Šefildo, pažinojo laukines gėles, pavyzdžiui, driadas, Karlas, visi šiek tiek varžėsi. Karen, mikrobio logė iš gencijonus, pelkines vingiorykštes, o mūsų suomė Šefildo, pažinojo gėles, pavyzdžiui, gidė Ingrid buvo laukines kalnų dviračių čempionė, driadas, tad jos gencijonus, pelkines vingiorykštes, mūsų suomė šlaunų raumenys pūpsojo lyg duonosokepalai. gidėŽingsniuodami Ingrid buvo kalnų dviračių čempionė, tad jos į pietus kopėme vis aukščiau šlaunų raumenys pūpsojo lyg duonos kepalai. jūros lygio, kol nebeliko medžių. Mūsų kuprinės Žingsniuodami į pietus kavos, kopėme vis aukščiau buvo prigrūstos makaronų, juodos ruginės jūros lygio, kol nebeliko medžių. Mūsų kuprinės duonos, šoninės ir sūrio. Tačiau vis tiek žvaliai buvo prigrūstos kavos,pro juodos ruginės žingsniavome permakaronų, plačius slėnius aukštumose duonos, šoninės sūrio.irTačiau vispro tiek žvaliai žvilgančias sniegoirjuostas kepures, milžinišžingsniavome per plačius slėnius pro aukštumose kus ledynų pamestus riedulius, gulinčius lyg žaislai, žvilgančias sniegosutvarkyti juostas ir koks kepures, milžiniškuriuos pamiršo norspro vaikas. Makus ledynų pamestus riedulius, gulinčius lyg žaislai, kuriuos pamiršo sutvarkyti koks nors vaikas. MatĘsinys žurnale
iq redakcijos straipsnis
NUOTRAUKOS ISTORIJA
Gimtadienio viešnia Chrestomatinėje Antano Sutkaus fotografijoje „Motinos ranka“ save yra atpažinusios daugybė moterų iš įvairių pasaulio šalių. Ieva Rekštytė aiškinasi šios nuotraukos universalumą ir susipažįsta su tikrąja jos heroje
Intuicija Iš daugybės sūnaus gimtadienio nuotraukų A. Sutkus išskyrė jautrią Indrės ir jos mamos sceną
34
Nuo tos balandžio dienos Užupyje praėjo beveik pusę amžiaus. Šiandien eidama susitikti su Indre Buzeliene svarstau, ar pavyks ją atpažinti vien iš vaikystės fotografijos. Telefonu susitarus susitikti kavinėje Bokšto gatvėje, ji klausia, kaip mus su fotografu atskirti. Aš drąsiai lepteliu: „Mes jus atpažinsime!“ Susimąstau, kiek tai iš tiesų įmanoma, tačiau pama-
tĘsinys žurnale
Rima sutkienė
Brazilijos parodų salėje maža mergaitė stabteli prie eksponuojamos nespalvotos fotografijos. Kažkas patraukia mažosios dėmesį ir priverčia ilgiau stebeilytis. Galiausiai ji išsitraukia telefoną, pykšteli ir, ekrane išsaugojusi ant sienos kabančios fotografijos atvaizdą, patenkinta nueina prie kitų eksponatų. Šią sceną iš kito parodų salės aukšto stebėjo fotografas Antanas Sutkus. Fotomenininko darbai, jau trečius metus keliaujantys po Brazilijos galerijas, šioje milžiniškoje Pietų Amerikos valstybėje atrado savo žiūrovą. Kaip kad mažoji brazilė, telefone užfiksavusi „Motinos ranką“. 1966-aisiais daryta nuotrauka pasižymi sunkiai paaiškinamu bruožu. Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Brazilijoje ir kitur žmonės A. Sutkų apiberia klausimais, kur jis tiksliai tą fotografiją sukūręs. „Daugelis ten atpažįsta save vaikystėje. Matyt, ta nuotrauka turi kažkokį bendrą humanistinį užtaisą“, – pečiais gūžteli fotomenininkas. Jis prisimena vienos vokietės pasakojimą: esą jos motina dievagojosi toje fotografijoje atpažinusi savo dukterį. A. Sutkui tokiais atvejais telikdavo patikinti, kad tai ne svečiose šalyse, bet jo paties namuose per šeimos šventę užfiksuotas momentas. O simpatingoji putliaskruostė – jo draugų duktė Indrė. Iš tiesų tą dieną, kai aprėpus keletą pavykusių kintamųjų – šviesą, gestą, emociją – nuspaustas fotoaparato mygtukas, A. Sutkus, kaip įprastai, pleškino nepaliaudamas. Sūnaus Simo gimtadienio proga į namus Užupyje, Paupio gatvėje, susirinko artimiausi šeimos draugai. Tarp jų ir Adomėnai, Auksės Sutkienės bendrakursės Elenos šeima su vienturte trejų metų dukrele Indre. Nors namai ir žmonės aplink mergaitei buvo pažįstami, vis dėlto ji jautėsi nejaukiai. Šventiniame šurmulyje Indrė spaudėsi kuo arčiau mamos. O čia dar Antanas su spragsėti nesiliaujančiu fotoaparatu. Vieną akimirką, išreikšdama savo baugščią būseną, mergaitė prisiglaudė prie mamos rankos... Blykst! Gimtadienio šventė tęsėsi.
Sankryža, kurioje prasidėjo XX amžius Prabėgus mėnesiui po to, kai čia buvo nušautas erchercogas Pranciškus Ferdinandas, įsiplieskė Pirmasis pasaulinis karas. Timas Judah Sarajeve aiškinasi, kaip miestui sekasi gyventi slegiamam šimtametės prisiminimų naštos DAVIDO SHORTO NUOTRAUKOS
tĘsinys žurnale
IQ REDAKCIJOS STRAIPSNIS
Sugrįžimas
nežinios
iš
LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTAS
Jerevano senovės rankraščių muziejuje aptikus XVI a. lietuvišką knygą galima tiesiog gūžtelėti pečiais. Arba kreiptis į knygotyrininkus ir pasidomėti, kodėl ji ten yra. Ieva Rekštytė pasirinko pastarąjį variantą ir pasakoja mokslinio atradimo istoriją. Tyrimą atliko filologė habil. dr. Ona Aleknavičienė
80
tĘsinys žurnale
KULTŪRA
MENININKAI APIE MUZIEJUS
Dabarties
efektas Nieko naujo, bet labai paveiku. Tokia mintis aplanko Jurgą KarčiauskaitęLago, vaikštinėjančią po Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) parodą „Ficcionario“. Tarp realybės ir fikcijos su juvelyre klaidžiojo Ieva Rekštytė
tĘsinys žurnale