pastatus aprūpinti reikiama energiją, bei taupytų didelius jos suvartojimus dėl mechaninių priežasčių. Darbe buvo aptarti pagrindiniai ventiliacijos veikimo poreikiai, kurie išskiriami į du: •
1-ajį, kuris užtikrina gerą patalpų oro kokybę bei pašalina esamus teršalus
•
2-ajį, kuris užtikrina šilumos komfortą patalpų viduje.
Aptartos 3 vėdinimo kategorijos: mechaninis, natūralus bei hibridinis. Atlikus analizę ir aptarus visas galimas galimybes prieita prie išvados, kad natūralus vėdinimas išlieka labiausiai priimtinas žmogui, kaip pagrindiniam pastato vartotojui, taip pat tai puiki alternatyva ekonominiu atžvilgiu. Taip pat aptarti senoviniai vėdinimo metodai, tokie kaip vienakrypčiai ar daugiakrypčiai vėjo bokštai, veikiantys kamino siurbimo ir venturi metodo principais pastatuose sukuria tinkamo greičio vėdinimo, oro cirkuliacijos procesą. Aptartos socialinės problemos privedė prie išvadų, kad natūralūs vėdinimo procesai yra būtini pastato gyventojams ir lankytojams. Priklausomai nuo tinkamai vėdinamų patalpų gali kisti jų psichologinė ar net fizinė būsena. Atlikta analogų studija atskleidė kokios yra galimos natūralios ventiliacijos projektavimo galimybės bei problemos, išryškinančios ne tik pastatą kaip dominantę esamoje urbanistinėje aplinkoje bet ir kaip nepriklausomą architektūrinį vienetą.
35
