1908m. Austrijos architektas Otto Wagner buvo paprašytas suprojektuoti kliniką su didelėmis, dengtomis terasomis. Ši dizaino savybė taip pat panaudota projektuojant Rollier‘s Leysin kliniką Šveicarijoje (žr. 4 pav.).
4 pav. Dr. Roller‘s klinika ir tuberkuliozės sanatorija Šveicarijoje. Nuotrauka – Robert Sennecke 1930 m., Vintage property of ullstein bild
Lėto deginimosi metodas atrastas gydytojo Rollier, buvo taikomas nusilpusiems pacientams, kurie labai sunkiai sirgo tuberkulioze ir negalėjo taip greitai reaguoti į saulės spindulius taip, kaip sveikas žmogus. Todėl buvo vykdomos trumpos „saulės sesijos“. Tokioms terapijoms labai svarbūs architektūriniai sprendiniai, tokie kaip – terasos, atviros erdvės (saugiu atstumu atribotos nuo visuomenės). Tokia terapija gydo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Žmogaus dvasinė ir vidinė sveikata yra geresnė praleidžiant daugiau laiko gryname ore. Nuotaikai tai turi labai didelę įtaką. Prieiname išvadas, kad holistinė architektūra yra atsižvelgimas į visus šiuos aspektus, o ne į kiekvieną atskirai. Gamta yra didžiausias gydytojas, kuris turi dalyvauti mūsų gyvenime. Mes kaip architektai, privalome suvokti jos svarbą ir reikšmę, architektūrinius ir dizaino sprendimus adaptuojant prie jos ir „įsileidžiant“ gamtą į kasdienį mūsų gyvenimą. Tai taikoma ne tik sunkiomis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienam žmogui būtinas grynas oras, švari aplinka norint išsaugoti sveikatą ir gerą 19
