migracijos metu yra paprasčiausias ir greičiausias žingsnis kuris pakeistų šiuos didelius skaičius. Taip pat vertėtų susimastyti apie stiklo vaizdų atspindėjimą, tam turime įvairias galimybes iš medžiagiškumo pusės.
6 pav. Baltakaklis žvirblis. Nuotrauka Fusse/Getty images
„Turime sugyventi su ekosistema, nes esame jos dalis, taip pat paukščiai“, – sakė Elbinas. „Kas naudinga paukščiams, naudinga ir žmonėms“ (The Guardian, 2019). Visa tai yra pavyzdys, kai architektūra kuria mūsų, žmonių, aplinką, bet nesąmoningai kenkia kitoms, mums taip pat be galo svarbioms ekosistemoms. Tai yra elementarus pavyzdys, ką reiškia projektuoti aplinką ne tik sau, bet ir draugišką, nekenkiančią kitoms sistemoms.
6.2 Kaina sėkmės vardan Kalbant apie sąmoningą bei harmoningą pasauliui, tiek pat kiek žmogui, architektūrą, taip pat turime paminėti, kad mūsų didieji miestai bei skirtingi architektūros stiliai, kuriais remiantis jie yra pastatyti, rodo mūsų išradingumą, įvairovę bei sėkmę, tačiau tuo pačiu – įkūnija kai kurias blogiausias žmonijos savybes. Jie paliudija, kokią kainą mes priverčiame mokėti mūsų planetą vardan mūsų sėkmės. Mūsų, žmonių, projektuojami pastatai, yra pagrindiniai klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos varikliai (žr. 7 pav.). To priežastys yra labai aiškios. Remiantis 2019 m. IPBES ataskaita, miestų teritorijos nuo 1992 m. išaugo daugiau negu dvigubai. Žinoma, gamtos ir jos teikiamų sistemų sąskaita. Daugiau negu pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena miestuose, todėl būtent miestai ir yra atsakingi už daugiau nei 70 % šiltnamio efektą sukeliančių išteklių naudojimą bei dujų išmetimą. Tik mažiau negu 12 % mūsų miestų atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės standartus. Tampa labai aišku ir suprantama, kad gyventojų skaičiaus augimas tik padidins šių 24
