8 pav. Schema, rodanti erdves, suplanuotas pagal Vastu Shastra taisykles. Auroville and secular India. New York: SUNY Press
7. FUNKCIJOS, REIKALINGOS HOLISTINEI ARCHITEKTŪRAI Holistinė architektūra yra humanistinis požiūris, apimantis protą, kūną ir sielą. Norint tai padaryti, įtraukiamos tvarumo, energijos ir fizikos sąvokos, kurios savyje talpina fizinę, dvasinę ir emocinę gerovę į pastatytą aplinką. Holistinė architektūra pirmiausia siejama su viso žmogaus gydymu per pastatytą aplinką. Ji skatina prevencinę mediciną, išlaikydama visų savęs - fizinio, psichinio, emocinio ir dvasinio - sveikatos būklę. „Žmogus, kaip šių dienų herojus, įtraukiamas į komplekso erdvinį pasakojimą ir tampa gyvu simboliu, patirdamas joje nušvitimo ar atradimo stebuklą“. (Tomas S. Butkus) Holistinę architektūra galime apibrėžti kaip viską apsvarstančią ir apgalvojančią architektūrą. Holizmas arba holistinis požiūris reiškia, kad projektai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į esamus poreikius ir turimus išteklius, estetinę išraišką, funkciją, aplinkosaugos problemas ir klimato naujoves, integruojant mintis ir jausmus į dizainerių, klientų ir vartotojų pusę. Apibendrinant pirmąjį skyrių išsigryniname, kad gamta yra bene vienas svarbiausių poreikių žmogaus sistemai ir holistinės architektūros principams. Projektuodami remiantis holistinės architektūros principais turime atsižvelgti į gamtos suteikiamus privalumus ir skirti didelį dėmesį į jos integravimą į projektuojamą aplinką. Gamtos dalyvavimas mūsų sukurtose erdvėse, pastatuose gerina mūsų sveikatą, dalyvauja mūsų dvasiniame ugdyme, skatina mus pažinti ir tobulėti, bei primena apie mūsų natūralų ritmą. 27
