ŠVIEŽIO ORO GŪSIS:

I Manusis Nat Ralus V Dinimas Taupo

Energij Ir U Tikrina

Oro Kokyb Pastate

Lina SVALDENIENĖ

Natūralus vėdinimas yra išmanus sprendimas, ne tik gerinantis patalpų oro kokybę, bet ir mažinantis energijos sąnaudas pastatuose. Nuo kada atidaryti langus tapo išmaniuoju vėdinimu, paklausite? Nuo tada, kai grynas oras patenka į pastatą automatizuojant langus ir reguliuojant jų atsidarymo kampus. Kiek plačiai atidaryti langus, sistema sprendžia atsižvelgdama į meteorologines sąlygas ir patalpų oro kokybę. Ši technologija pranašesnė už mechanines vėdinimo sistemas, nes vartoja mažiau energijos ir gali būti pritaikoma senesniems pastatams.

Vienas pagrindinių natūralaus vėdinimo privalumų yra mažos energijos sąnaudos. Skirtingai nuo mechaninių vėdinimo sistemų, kuriose orui varinėti naudojami ventiliatoriai ir kita įranga, patalpos vėdinasi natūraliai dėl slėgio skirtumų, kuriuos sukuria vėjas ir temperatūra. Tai reiškia, kad natūralus vėdinimas gali būti ekonomiškas pasirinkimas pastatams, kurių valdytojai nori pagerinti patalpų oro kokybę nepatirdami didelių išlaidų už energiją.

Išmanusis vėdinimas: jokių rankenų, tik varikliukai

Išmaniosiose natūralaus vėdinimo sistemose sumontuoti jutikliai, kurie tikrina vėjo greitį, kritulius ir temperatūrą lauke, taip pat CO2 lygį, temperatūrą ir natūralų apšvietimą patalpose. Remdamasi šiomis reikšmėmis sistema automatiškai reguliuoja langų atidarymą: į patalpas patenka optimalus kiekis šviežio oro, bet netraukia skersvėjai ir neprarandama pernelyg daug šilumos.

Danijoje įsikūrusi įmonė „WindowMaster“ gamina ir tiekia automatizuotus vėdinimo sprendimus savo klientams Vokietijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje, JAV. Tokios sistemos geriausiai tinka vidutinio klimato šalims, kur nėra ypač karšta ar šalta. „Sudėtinga, jei vasaros tokios kaip Italijos pietuose.

Vien atvėrus langus pastatą atvėsinti sunku, nes lauke per karšta. Tačiau šaltesnėse klimato juostose neturime problemų, sistema veikia ir Norvegijoje bei Švedijoje“, – sako Matthiasas Hechtas, „WindowMaster“ pardavimų vadovas.

Įmonė gamina variklius ir valdymo sistemas, automatizuojančias langus ir fasadus. Sistema dažniausiai naudojama viešuosiuose pastatuose, pavyzdžiui, mokyklose, biuruose, sporto salėse, bet gali būti pritaikyta ir gyvenamiesiems namams su dideliais žiemos sodais ir panašiai. Visgi dėl galimų saugumo problemų paliekant atvirus langus gyvenamosiose patalpose kompanija orientuojasi į viešuosius, o ne privačius klientus.

Lanksti alternatyva mechaniniam patalpų vėdinimui

Tyrimai, lyginantys energijos suvartojimą natūraliai vėdinamuose pastatuose su pastatais, kuriuose įrengtos mechaninės sistemos, parodė, kad nors natūraliam vėdinimui reikia daugiau šildymo energijos, susumavus visų sezonų rezultatus, jis sunaudoja daug mažiau elektros energijos. Geriausi rezultatai pasiekiami naudojant hibridinį vėdinimo metodą, kuris jungia tiek natūralias, tiek mechanines sistemas: mechaninis vėdinimas labiau apsimoka žiemą, o pavasarį, vasarą ir rudenį ekonomiškiau vėdinti atidarant langus.

Natūralus vėdinimas gali būti aktualus sprendimas Lietuvoje, ypač renovuojamose mokyklose, kur sunku įrengti mechanines vėdinimo sistemas. Langų

Viesos Jutiklis

Automatizuotose natūralaus vėdinimo sistemose naudojamas apšvietimo jutiklis. Jis matuoja natūralios šviesos kiekį patalpoje ir pagal iš anksto nustatytas reikšmes gali paskatinti vėdinimo sistemą atidaryti arba uždaryti langus. Pavyzdžiui, jei saulė šviečia tiesiai į langą, patalpoje gali pasidaryti per šilta. Jutiklis, aptikęs smarkų apšvietimą, duoda signalą atidaryti langą, ima cirkuliuoti grynas oras, patalpa atvėsta. Jei kambaryje tampa per tamsu, tai rodo, kad jame nėra žmonių, – jutiklis gali uždaryti langus, kad būtų taupoma energija ir palaikoma komfortiška temperatūra.

automatizavimo sistema lengvai pritaikoma senesniems pastatams, kuriuose nėra inžinerinių tinklų mechaninėms vėdinimo sistemoms palaikyti. „Dažniausiai automatizuojami mediniai ir aliuminio langai, bet sistemą galima pritaikyti ir plastikiniams langams“, – aiškina M. Hechtas. Be to, natūralaus vėdinimo sistema pritaikoma konkrečiam pastatui, atsižvelgiant į jo užimtumą, vėdinimo greitį ir patalpų oro kokybę.

Vėdinant natūraliai kuriama patogesnė ir sveikesnė patalpų aplinka: grynas oras iš lauko mažina teršalų koncentraciją patalpose, o tai prisideda prie pastato gyventojų sveikatos bei geros savijautos. Automatizuojant langus ir valdant jų atidarymo kampus pagal meteorologines ir patalpų oro kokybės sąlygas, natūralus vėdinimas gali būti ekonomiška ir lanksti alternatyva tradicinėms mechaninio vėdinimo sistemoms.

Statybos fizikos instituto tyrimas

Fraunhoferio statybos fizikos institutas Štutgarte atliko detalų tyrimą, kuris palygina energijos suvartojimą, CO2 emisijas ir viso gyvavimo ciklo išlaidas beveik 3000 m2 biurų pastate su natūralia, mechanine ar hibridine ventiliacija.

Pastato našumas nagrinėtas skirtingose Europos vietose – Kopenhagoje, Londone ir Miunchene. Energijos suvartojimą mokslininkai lygino išlaikydami tą patį vidaus mikroklimatą visoms trims vėdinimo koncepcijoms. Rezultatai parodė, kad natūrali ventiliacija sunaudoja 9–11 kWh/m2 per metus, o mechaninis vėdinimas

20–25 kWh/m2 per metus, kai hibridinis vėdinimas tik 7ľ8,5 kWh/m2 per metus. Hibridinė ventiliacija leidžia sutaupyti 20–25 proc. energijos, palyginti su natūralia ventiliacija, ir 60–70 proc. energijos, palyginti su mechanine ventiliacija.

Remiantis Fraunhoferio instituto skaičiavimais, per 20 metų laikotarpį CO2 emisijos iš elektros energijos ir šildymo buvo žymiai mažesnės pastate su natūralia ir hibridine ventiliacija, palyginti su mechanine vėdinimo sistema. Natūralaus vėdinimo gyvavimo ciklo kaina, įtraukianti kapitalo sąnaudas, sistemų priežiūrą ir eksploatacijos išlaidas, yra 5 kartus mažesnė nei mechaninės sistemos. Palyginus gyvavimo ciklo sąnaudas su mechanine sistema, hibridinė ventiliacija pasirodė esanti pigesnė 2,5 karto.