ATGYJANTI PERKŪNKIEMIO FUNKCINĖ ĮVAIROVĖ:

Pavadinimas: Verslo namai „Meraki”, A korpusas

Vieta: Vilnius, Eitminų g. 3

Vystytojas: UAB „BH Meraki“

Architektai: „Architektūros kūrybinė grupė“

Techninis prižiūrėtojas: UAB „Kiwa Inspecta“

Genrangovas: UAB „Conres LT“

Objekto plotas: 17 516,00 m2

Metai: 2022 m.

Fotografai: Tõnu Tunnel, UAB „BH Meraki“ užsakymu

Miesto vartais vadinamame, bet prieštaringai vertinamame Perkūnkiemio rajone nekilnojamojo turto investicinio fondo „Baltic Horizon Fund“ iniciatyva iškilo dar vienas verslo centras, kurio projektą įgyvendino statybų bendrovė „Conres“. Intensyviai gyvenamosios paskirties pastatais aprūpintame mikrorajone vis dar trūksta paslaugų sektoriaus, potencialias darbo vietas siūlančių įstaigų, žaliųjų ir viešųjų erdvių. Verslo namai „Meraki“, be biuro patalpų, siūlo ir rajono gyventojams laisvai prieinamą bei patrauklią lauko erdvę su treniruokliais, vaikų žaidimų aikštele, krepšinio aikšte, žaliosiomis erdvėmis ir poilsio zona. Tikimasi, jog šis Ukmergės gatvės išklotinės papildymas sukurs pridėtinę vertę ne tik verslo sektoriui, bet ir Perkūnkiemyje įsikūrusiems vilniečiams.

Šiaurinės Vilniaus dalies metamorfozės vizija

Naujųjų verslo namų reikšmė šioje miesto dalyje kur kas svarbesnė, nei atrodo: pastato architekto Remigijaus Bimbos teigimu, Ukmergės gatvėje, nuo Šeškinės iki pat galo, trūksta visuomeninių erdvių. Jas siūlo naujieji verslo namai, kartu užpildęs spragą tarp jau esančių prekybos parko ir administracinės paskirties pastatų. Nenorėdami atkreipti ilgojo fasado į Ukmergės gatvę, tarsi vizualiai nuo jos „atribodami“ likusią sklypo dalį, architektai pastatą į ją atsuko trumpąja kraštine. Taip sukurta erdvė tarp naujo ir esamo užstatymo, atveriant vizualinį kanalą tarp gatvės ir gilumoje esančių gyvenamųjų namų.

Ukmergės gatvėje, kaip vienoje judriausių Vilniaus arterijų, ir toliau planuojamas administracinės paskirties objektų, tarp jų ir verslo centrų, atsiradimas. Ši praktika galėtų reikšmingai pagerinti gyvenimo aplinkiniuose miegamuosiuose rajonuose kokybę: radus reikiamas paslaugas ar įsidarbinus netoli namų, nebeliktų poreikio kas dieną per piką keliauti į kitą miesto pusę ir gaišti laiko spūstyse. Susirūpinusiems dėl spūsčių nereikėtų nerimauti – greitu metu eismas pasiskirstys ir į jungiamąsias gatves, tiesiamas rytų-vakarų kryptimi (Mykolo Lietuvio, Pavilnionių, greitai atsirasti turinčią Šiaurinę). Perkūnkiemis vis dar pildosi naujos statybos ekonominės klasės daugiabučiais, kurių gyventojams trūksta tiek kokybiškų žaliųjų erdvių, tiek paslaugas teikiančių įstaigų. Buvo priimtas sprendimas nepaversti „Meraki“ sklypo eiline parkingo dykviete – dauguma automobiliams stovėti skirtų vietų įrengta požeminėje aikštelėje, lauko erdvę tarp verslo namų ir „Domus Pro“ komplekso paliekant bendram, viešam naudojimui. Nors šaltuoju sezonu sportas, žaidimai ar pasisėdėjimas gryname ore ne itin vilioja, architektai pastebėjo, kad įrengta aikšte jau naudojasi ir gretimo pastato darbuotojai, išnešdami į ją maitinimo įstaigų staliukus ir skėčius. „Niekas netikėjo, kad ši vieta gali taip pagyvėti“, – sako architektas.

Pasipriešinimas Ukmergės gatvės kakofonijai

8 aukštų pastato tūris paprastas ir elegantiškas: jį projektavusios įmonės „Architektūros kūrybinė grupė“ direktorius R. Bimba pažymi, kad estetinius sprendimus nulėmė aplinkinis užstatymas. Verslo namai reaguoja į gretimą „Domus Pro“ kompleksą, anksčiau priklausiųsį tiems patiems savininkams. „Ukmergės gatvė pilna skirtingų pastatų, formų, spalvų, reklamų – tiesiog rėkia. Norėjosi prisiglausti prie esamų pastatų, sukurti visuomeninę erdvę: tame rajone nėra nei vienos aikštės, skvero. Architektūrinė išraiška santūri ir minimali, nes nenorėjome papildyti tos Ukmergės gatvės kakofonijos“, – sakė R. Bimba.

Šiandien yra įgyvendintas vienas verslo namų korpusas. Projektas numato du simetriškus „bokštus“, tarp kurių yra įrengta cokolio stogo terasa – į ją veda akcentiniai laiptai, atliekantys ir stogelio virš įėjimo į pastatą funkciją. „Pirminis sumanymas – užbaigti šioje teritorijoje esančių biuro pastatų perimetrą, markacinę liniją, tačiau antro korpuso statybos dabar yra sustabdytos.“

Fasadai – stikliniai, vertikalus aliuminio profilių dalinimas vizualiai suteikia tūriui aukščio. Pastate įsikūrusių įmonių logotipai subtilūs, vienspalviai, nedarkantys bendros estetikos. Interjere išlaikytas minimalistinis braižas, į patalpas patenka daug natūralios šviesos.

Pasak architekto, stengtasi naudoti labai šviesias spalvas, ignoruojant tai, kad šiais laikais labai mandingos tamsios biurų erdvės.

Darbuotojų patogumui daug dėmesio skirta didelėms ir mažoms poilsio erdvėms, įrengtos virtuvės, posėdžių kambariai. Akustinį komfortą užtikrina akustinės lubos, garsą sugeriančios medžiagos (pavyzdžiui, akustinės plokštės, minkštieji baldai, kiliminės dangos). Biurai užima visus pastato aukštus, išskyrus cokolį –jame įsikūrė klinika ir kavinė.

BREEAM standartu įvertintų pastatų gretų papildymas

Architektūros ir statybų sektoriuje tvarumo siekis tapęs būtinybe – klimato kaitos padariniai jau pastebimi plika akimi, o pastatai yra priskiriami prie vienų didžiausių aplinkos teršėjų. Siekiant kurti aplinkai draugiškus statinius, sukurtos kelios tvarumo vertinimo ir sertifikavimo sistemos. BREEAM – tai Didžiojoje Britanijoje sudarytas pastatų ekologiškumo ir tvarumo įvertinimo metodas, o sertifikatai skiriami statiniams, kurių neigiamas poveikis aplinkai yra sumažinamas ne tik eksploatavimo metu, bet ir vykstant statyboms. Naujasis verslo namų „Meraki“ korpusas už tvarius projektinius sprendimus buvo įvertintas „BREEAM Very good“ sertifikatu. Šiuo metu vyksta postatybinės dalies vertinimas. Pastatas turi A+ energinio naudingumo klasę, ant stogo įrengtos saulės elektrinės, įdiegtos inovatyvios šildymo, oro drėkinimo ir vėdinimo sistemos, numatytos vietos dviračiams bei dušinės darbuotojams, elektromobilių krovimo stotelės. Atvira poilsio zona, kurios plotas siekia 2000 kv. m., šiuo metu yra viena didžiausių tokio tipo vietinei bendruomenei prieinamų lauko erdvių.

Vertinimų bendrovės „SEES Group“ vadovas Kęstutis Kvietkauskas pabrėžia, kad BREEAM standartas apima geriausias praktikas rinkoje, turinčias įtakos pastato tvarumui, energiniam naudingumui ir žmogaus komfortui. Vadovavimasis tuo standartu užtikrina, kad bus įdiegti projektiniai sprendimai, darantys statinį draugišką aplinkai ir jo naudotojams. Konkretus vertinimas nurodo, kokią dalį kriterijų buvo nuspręsta įdiegti, –„Meraki“ atveju „Very good“ rezultatui pasiekti buvo įgyvendinta nuo 55 iki 70 proc. standarto reikalavimų. Šio sertifikato reikšmė tarptautinė – užsienio investuotojai nėra linkę gilintis į vietinius techninius reikalavimus, tuo metu BREEAM atitinka pasaulines įvairių rinkų normas. Įprastai procesas prasideda nuo vertinimo kreditų pasiekimo strategijos sudarymo ir projektinės užduoties, kuri bus pateikta visai projektavimo komandai, suformulavimo. Konsultavimo metu stengiamasi atsižvelgti į architektūrinę viziją ir ieškoti alternatyvių būdų norimam rezultatui pasiekti nekeičiant pastato išraiškos.

Naujiems statiniams suteiktas įvertinimas neturi galiojimo laiko, tačiau BREEAM sertifikato siekti gali ir jau eksploatuojami pastatai – jį reikia atsinaujinti kas trejus metus, tačiau tai kelia pastato vertę tarptautiniame kontekste. „New construction“ sertifikatas reiškia, kad tvarumo buvo siekiama nuo pat pradžių, tiek projektavimo, tiek statybos procesuose. Jau eksploatuojamiems objektams suteikiamo „In-Use“ sertifikato techninis vadovas yra nuolat pildomas pagal kintančią rinkos situaciją, jo atnaujinimas parodo, kad pastatas atitinka šiuolaikines tvarumo normas, atsižvelgia į aktualiausius reikalavimus ir prie jų prisitaiko.

„Ne centrinėje miesto dalyje pastatus statantys užsakovai dažniausiai siekia žemesnio BREEAM vertinimo, tad „Meraki“, kurio statytojai nuo pat pradžių užsibrėžė tikslą gauti ganą aukšą įvertinimą, išsiskiria iš konteksto“, – pažymi K. Kvietkauskas.

Turint omenyje, kad artimiausiu metu statybų tempas šiaurinėje sostinės dalyje nelėtės, lieka tikėtis, jog naujieji objektai sugebės išlaikyti aukštą urbanistinę ir architektūrinę kokybę, o siūlomos funkcijos ir paslaugos atitiks realius artimiausių rajonų gyventojų poreikius. Į projektą įtraukę miestietišką lauko zoną „Meraki“ autoriai sugebėjo įrodyti, kad įmanoma sukurti gyvybingą ir bendruomenes traukiančią viešąją erdvę ir nepaversti pastatui priklausančio sklypo tranzitine aikštele. Gal, šiai iniciatyvai sulaukus populiarumo, Perkūnkemio laukia renesansas?