tema
ISTORINĖ TRANSFORMACIJA – statybų laivas suka į Žaliąjį kursą Lina SVALDENIENĖ
uropos žaliasis kursas nubrėžė aiškią ateities perspektyvą – trys pagrindiniai jo tikslai yra iki 2050 m. pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir nuošalyje nepalikti nė vieno žmogaus, nė vienos vietovės. Visi šie siekiai yra aktualūs ES šalių ekonomikai ir atskiriems verslo sektoriams. Sekti Europos žaliojo kurso veiksmų gairėmis ypač svarbu statybų verslui, nes šis sektorius yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Iki šių metų birželio Europos žaliojo kurso veiksmų plane numatyta peržiūrėti ir klimato politikos užmojų kryptimi keisti europines direktyvas ir reglamentus. Taip teisėkūromis priemonėmis skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Tai reiškia besikeičiančią statybinių medžiagų gavybą ir gamybą, naujus procesus statybose ir renovacijoje. Lietuvos vyriausybė, nekilnojamojo turto vystytojai, miškininkai, pramonė, architektai taip pat diskutuoja, kokius pokyčius Europos žaliojo kurso ambicija paskatins mūsų šalies statybų sektoriuje. Iššūkiai apibrėžti, vizija yra, sprendimai jai įgyvendinti taip pat daugiau ar mažiau aiškūs, tad lieka tiesiog pradėti veikti.
E
4 2021 kovas
Tvari medienos ruoša Pirmasis esminis pokytis, turįs ateiti į statybų sektorių, susijęs su medžiagiškumu. Dabar gausiai statybose naudojamo plieno ir betono gamyba yra ypač tarši. Pagrindinė medžiaga, kuria siūloma keisti plieną, betoną ir stiklą, – inžinerinė mediena. Į statybas ir renovaciją įvesti daug daugiau atsinaujinančių žaliavų užsimojusi ir Aplinkos ministerija – apie tai liudija planas iki 2024 m. valstybės perkamuose pastatuose naudoti pusę statybinių medžiagų iš atsinaujinančių šaltinių, o tai, beveik savaime suprantama, yra mediena. Taip pat siūlomos ir viešųjų pirkimų pataisos, kuriomis siekiama ženkliai padidinti žaliųjų pirkimų apimtį, tarp jų ir statybų bei statybinių medžiagų. „Mediena gali būti ideali žaliava – ji atsinaujinanti, klimatui neutrali, galinti pakeisti betoną ir plastiką. Iškyla klausimas, kaip turėtų būti tvarkomasi miškuose, kad medienos ruoša vyktų sukeliant kuo mažesnį poveikį miškų ekosistemai. Mūsų įsitikinimu, į šį klausimą reikia žiūrėti kur kas plačiau, nei vien apribojant kirtaviečių dydžius ar uždraudžiant tam tikras ūkines veiklas saugomose teritorijose“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis.
Danas AUGUTIS, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras
