„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 gegužė by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2021 gegužė (05)

modernios grindys

inžinerinė mediena

nauja vonios kambario tendencija

medinė statyba

moduliniai namai

Kaina 5 Eur

L I V I N G

Langai Jūsų gyvenimui Aliuminio langai-durys-fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu. Pagalba architektams ir statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją, pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

Technopolis Penta Vilnius (Ozo g. 12 A) Architektai - UNITECTUS, projekto vadovė Jurgita Kiaurakytė Reynaers sistemos: Reynaers CS-77

Together for better Reynaers Aluminium

www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ „Technopolis - Alfa“, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200

Gegužės numeryje skaitykite

Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Redaktorė

Dievas slypi detalėse (angl. God is in the details) – sakė

Aušra Nyman

Ludwigas Mies van der Rohe (1886–1969), vienas XX a

Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė

moderniosios architektūros pradininkų.

Redakcinė kolegija:

Prieš 100 metų modernistai, supami įspūdingų, puošnių

Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas;

pastatų, sugebėjo įžvelgti esmę – kad namas yra mašina

Prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas;

gyventi ir kurti minimalistinę architektūrą, atvirą aplinkai

Prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė;

ir visuomenei. Taip prasidėjo bauhauzas, kurio laikui

Dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabrikas“ direktorius;

nepavaldžių idėjų ir formų įkvėpti iki šiol kuria architektai.

Doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys;

Šiuolaikiniuose

pastatuose

nėra

puošybos

dekoro

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

elementų, būdingų secesijos (art deco) stiliui, kurio klestėjimo

Tekstų autoriai:

periodu žymusis architektas augo. Pasikeitė poreikiai ir

Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Lina Svaldenienė, Rūta Anusevičienė, Aneta Vaitkienė, Kristina Buidovaitė, Karina Sėrikova

gyvenimo kokybės samprata. Todėl architektai, kuriantys

Portalo www.sa.lt redaktorius

jautriose urbanistinėse ir gamtinėse vietovėse, turi surasti

Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas

naują išraišką, ne mažiau subtilią, bet šiuolaikišką. Vienu iš prioritetų tampa forma ir medžiagiškumas.

„LDesign“

Kruopščiai apgalvotos detalės – kokybiško namo DNR.

Reklamos skyrius

Šiame numeryje – joms pagrindinis dėmesys.

Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642 Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Taip pat sekite mūsų pagrindines rubrikas apie medinę statybą, dirbtinio intelekto veikiamus miestus ir jų erdves, prabangius ir vis labiau populiarėjančius modulinius namus. Kintančią gyvenseną.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino

Kiekvieną dieną atsinaujinančios aktualijos

AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

ekspertams ir profesionalams portale

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

www.SA.lt

Mūsų viršelyje – modelis Classic Duo Oval, gamintojas KALDEWEI. Daugiau apie LIVING vonios kambario koncepciją skaitykite 46 psl.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

www

www.sa.lt @StatybairArchitektura @statybairarchitektura Statyba ir architektūra sa.lt/prenumerata prenumerata@sa.lt

TURINYS

20 tvarieji pastatai

30 interjeras

Novatoriškas biurų kompleksas, kuriantis patogią, tvarią ir įkvepiančią aplinką

SBA grupės naujojoje būstinėje – ryškių spalvų ir gamtos motyvų žaismas

KONKURSAS 70 tvarieji pastatai

Daugiau apie konkursą skaitykite 69 psl.

2 2021 gegužė

↓

Primename, kad registracija į konkursą vyksta iki birželio 20 d. el. paštu konkursas@sa.lt

Lyg raibi miško paukščiai

46 kokybiško namo DNR

62 kokybiško namo DNR

Vonios kambario tendencija LIVING – nauja gamintojų filosofija

RO16. Prabangus kvartalas ant aukščiausios sostinės kalvos

90 tvarieji pastatai

120 moduliniai namai

Miesto centre, miško glėby – „Miško ardai“

Neribotų galimybių moduliniai namai

4 SA/100 Rūta Leitanaitė apie naujai atgimusį bauhauzą: architektūra tapo sritimi, kuriai planuojamas didžiausias proveržis 7

Paralelės. Šimtmečio galerija

konkursas Tvaraus pastato kūrimo principai pagal naująjį bauhauzą

Tvaraus demonstracinio pastato konkurso laimėtojai

forumas Savivaldybių infrastruktūros plėtros infrastruktūros mokestis – „pagaliau“ ar „kam jo reikia“?

tvarieji pastatai Novatoriškas biurų kompleksas, kuriantis patogią, tvarią ir įkvepiančią aplinką

interjeras SBA grupės naujojoje būstinėje – ryškių spalvų ir gamtos motyvų žaismas

kokybiško namo DNR Šiuolaikinės grindys – ne tik estetiškos, bet ir tvarios

Vonios kambario tendencija LIVING – nauja gamintojų filosofija

Vonios kambario pokyčiai. Mažasis namų SPA

RO16. Prabangus kvartalas ant aukščiausios sostinės kalvos

tvarieji pastatai Lyg raibi miško paukščiai

medinė statyba Unikalus modernumo ir tradicijų ryšys per architektūrą

Inžinerinė mediena – tvarioms ateities statyboms

Masačusetso (JAV) universitetui atviros medinės konstrukcijos

tvarieji pastatai Miesto centre, miško glėby – „Miško ardai“

100 išmanioji erdvė Kai kuria mašinos: dirbtinis intelektas išmaniam projektavimui 114 technologijos Sovietmečio daugiabučių stogų „ligos“ priežastys ir gydymo būdai 120 moduliniai namai Neribotų galimybių moduliniai namai

RŪTA LEITANAITĖ apie naujai atgimusį bauhauzą: architektūra tapo sritimi, kuriai planuojamas didžiausias proveržis Jokūbas BALTRUKONIS

Pirminės bauhauzo idėjos pradėtos plėtoti dar 1919 m. Vokietijoje, kai architektas Walteris Gropiusas trijuose miestuose įkūrė Bauhauzo mokyklą. Tai sukėlė perversmą ne tik architektūroje, bet ir visuomenės mąstyme. Modernizmo architektūrai priskiriamas bauhauzo stilius netrukus tapo įtakingas, nuo jo pradėjo skleistis naujos avangardinės meno kryptys. Bauhauzo mokykla buvo pirmoji, rengusi dailininkus ir dizainerius pramonei. Pagal W. Gropiuso koncepciją, pastatai, interjeras ir infrastruktūra turėjo būti kuriami kaip ištisa aplinka, estetiškai atitinkanti socialinius poreikius ir derinama su pramonės galimybėmis. Visgi, 1933 m. į valdžią atėjus naciams, modernizmo plėtotė Vokietijoje buvo nutraukta. Dauguma pagrindinių modernistų emigravo į Jungtinę Karalystę ir JAV, o vyraujančiu architektūros stiliumi tapo neoklasicizmas. Prabėgus šimtmečiui, bauhauzas grįžta. Tik jau kitoks – su naujomis idėjomis ir užduotimis. Apie tai ir daugiau kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos (LAS) vadove Rūta Leitanaite. Kaip priėmėte žinią, kad bus prikeliama bauhauzo idėja? Nėra prikeliama visiškai ta pati tarpukariu išplėtota bauhauzo idėja. Naujasis Europos bauhauzas transliuoja kitas vertybes nei kad modernizmo architektūra. Jis kalba apie darną su gamta, atsigręžimą į žmogų kaip į individą, o ne kaip į sistemos sraigtelį. Taigi, negalima sakyti, kad bauhauzas atgaivinamas būtent toks, koks ir buvo. Visgi, senasis ir naujasis bauhauzas turi bendro – akcentuojamas tarpdiscipliniškumas. Europos Komisija transliuoja žinutę, kad kuriant aplinką turi dalyvauti daug skirtingų profesijų ir interesų žmonių, nes tik taip galima pasiekti visus tenkinantį rezultatą.

4 2021 gegužė

Prie procesų turėtų prisijungti ne tik architektai, urbanistai, inžinieriai, bet ir menininkai, sociologai, psichologai, gamtininkai ir bendruomenės. / Rūta LEITANAITĖ /

Prie procesų turėtų prisijungti ne tik architektai, urbanistai, inžinieriai, bet ir menininkai, sociologai, psichologai, gamtininkai ir bendruomenės. Naujojo Europos bauhauzo idėjose itin akcentuojamas visuomenės įsitraukimas, ko nebuvo jo pirmtake. Šis virsmas yra netikėtas ir galime pasidžiaugti, kad architektūra ir aplinkos formavimas atsidūrė Europos politikos lūpose – to nebuvo ilgą laiką. Šioje programoje akcentuojama, kad kultūra yra jos stuburas. Sakoma, kad ir „Renovacijos bangos“ strategija, ir naujojo Europos bauhauzo iniciatyva visų pirma yra kultūriniai projektai. Šios programos yra glaudžiai susijusios su Žaliuoju kursu. Jos orientuotos į klimato kaitos ir jo poveikio mažinimą. Europa kviečia formuoti aplinką galvojant apie klimato kaitą, tačiau per kultūros prizmę. Niekada dar iki šiol nebuvo kalbama apie aplinkos formavimą, apie energinį naudingumą per kultūrą ir taip tarpdiscipliniškai bei holistiškai. Neišvengiamai architektai yra tarp pirmųjų gretų ir turi šansą daryti tiesioginę įtaką politiniams sprendimams. Džiugina, kad aukščiausiuose Europos politikos valdymo sluoksniuose architektūra tapo sritimi, apie kurią kalbama ir kuriai planuojamas didžiausias proveržis. Kokios šių idėjų įgyvendinimo galimybės Lietuvoje ir koks bus Jūsų vadovaujamos sąjungos vaidmuo? Naujojo Europos bauhauzo iniciatyva yra vykdoma visiškai kitaip negu visos kitos Europos Sąjungos programos iki šiol. Pirmą kartą Europos Komisija nesako žmonėms, ką jie turi daryti, o kviečia juos siūlyti savo idėjas –

kas ir kaip turėtų būti padaryta. Tai kvietimas iš viršaus, bet iniciatyva iš apačios. Savo ruožtu LAS irgi pradėjo iniciatyvą – kvartalinę daugiabučių renovaciją. Mūsų pastanga – šnekėti apie tai, kaip gali būti atnaujinta didžioji būstų dalis Lietuvoje, kalbant ne vien tik apie energinį naudingumą, bet ir apie geresnę būsto kokybę, apie inovatyvius techninius sprendimus, viešųjų erdvių, ekosistemų pagerinimą, apie bendruomenių įtraukimą, kad jos palaikytų savo tradicijas ir kurtų naujas. Galime pasiekti daug didesnę kokybę ir poveikį nei iki šiol, apsiriboję vien tik energiniu naudingumu. Tokių iniciatyvų gali būti ir daugiau. Aplinkos ir Kultūros ministerijos organizuoja diskusijas, kuriose kviečia žmones svarstyti, kokie kiti naujojo Europos bauhauzo projektai galėtų būtų įgyvendinami Lietuvoje. Tačiau reikia pasakyti, kad nėra aiškaus rėmo, kas įgyvendins tas iniciatyvas. Nėra taip, kad štai skirtas finansavimas ir reikia teikti paraiškas norint jį gauti. Kol kas to nėra. Europos Komisija žada rudenį paskelbti šalims kvietimą gauti paramą penkiems bandomiesiems projektams, tačiau įsivaizduokite, kokia tai bus konkurencija. Šansų, kad vieną iš penkių projektų vystys Lietuva, nėra daug, bet manau, kad, pasirinkus mums aktualią temą, ją išvysčius, sudominus visuomenę, sutelkus specialistus ir įrodžius valdžios įstaigoms, kad kažkurioje srityje galime pasiekti proveržį, tai tikrai galima nuveikti labai daug. Kalbant apie kvartalinę daugiabučių renovaciją, tolimasis ir pagrindinis tikslas, be siekio laimėti vieną iš penkių vietų finansavimui, yra pakeisti renovacijos tradiciją Lietuvoje. Norime padaryti transformaciją visuomenės,

1927 m. pastatyta W. Gropiuso bauhauzo mokykla Desau mieste (Vokietija). Tai buvo inovatyvus to meto statinys, pastatytas iš gelžbetonio ir plytų, su dideliais įstiklintais plotais fasade.

valdininkų, politikų ir specialistų mąstyme, pakeisti tradicijas, kaip vykdomi renovacijos procesai, ieškoti inovatyvių finansavimo, technologijų procesų ir kitų valdymo būdų. Tai bus labai ilgas procesas, bet prasidėjusios diskusijos kol kas nuteikia labai viltingai. Susidomėjimas ir pozityvi reakcija yra dideli. Tačiau dabartiniai renovacijos procesai Lietuvoje neretai susilaukia kritikos, kad vyksta per lėtai. Nemanau, kad per didelis lėtumas tai pagrindinė problema. Šią iniciatyvą pradėjome ne tam, kad paskatintume renovacijos procesus. Mūsų tikslas yra ne padidinti apšiltintų namų skaičių, o pagerinti renovacijos kokybę iš esmės, žiūrint į ją holistiškai. Renovacijos programos Lietuvoje iki šiol sulaukė kritikos ne tik dėl lėto tempo, bet ir dėl to, kad renovuoti namai praranda architektūrinę išraišką, jie tampa bjauresni, negu buvo. Nieko realiai gero, be sumažėjusių sąskaitų, neįvyko: nepagerėjo nei socialinis gyvenimas, nei žmonių būstai. Mes siekiame atkreipti į tai dėmesį ir ieškoti būdų, kaip tą pakeisti. Dabar šiek tiek atitolkime nuo bauhauzo idėjų ir pakalbėkime apskritai – apie architektūrą. Kokį, Jūsų manymu, laikotarpį šiuo metu išgyvena lietuviška architektūra? Manau, kad taip, kaip ir valstybė, taip ir architektūra evoliucionuoja demokratijos kryptimi. Lietuvos architektūra dabar vystosi lygiagrečiai su Vakarų Europos archi-

6 2021 gegužė

tektūra ir didelių skirtumų nematyčiau. Transformacijos, kurias matome mūsų sekamose šalyse, ateina į mūsų šalį šiek tiek vėluodamos. Mūsų specialistai ir visuomenė turi prisitaikyti prie to, keisti mąstymą. Procesai užtrunka, bet pokyčių matome jau dabar. Taip pat ir architekto profesijoje, kuri turi vis plėstis ir architektas turi turėti vis daugiau kompetencijų, sugebėti bendradarbiauti – be to neįmanoma daryti didesnių projektų. Vertybės keičiasi ir tai rodo rezultatai, matome atsigręžimą į galutinį vartotoją ir susirūpinimą ne tik gamtine aplinka, bet ir architektūros įtaka jai. Tą galima pasakyti ir apie istorinį urbanistinį, ir apie gamtinį kontekstą. Šios tendencijos ateina ir į Lietuvą. Mes, kaip architektūrinių konkursų organizatoriai, matome suaktyvėjimą rengiant konkursus viešiesiems objektams. Tai labai džiugina, bet norėtųsi, kad tendencija vystytųsi sparčiau ir konkursų būtų daugiau. Norėtųsi, kad būtų renkamasi pagal projekto kokybę, o ne pagal kainą. Tačiau su šia problema susiduriama visoje Europoje ir netgi yra kalbama apie viešųjų pirkimų direktyvos pakeitimą. Naujojo Europos bauhauzo kontekste patys aukščiausi politikai apie tai šneka, todėl šioje srityje galime laukti pokyčių. Nors ir skamba teisiškai sausai ar valdiškai, bet tai be galo svarbi sritis formuojant miestus. Viešieji objektai yra matomi, jie daro didelę įtaką miesto vaizdui, socialiniam jo audiniui. Kuo architektūra bus kokybiškesnė, tuo visiems bus labiau į naudą. Leidinys „Statyba ir architektūra“ kitąmet minės šimtmetį. Ko jam palinkėtumėte? Architektūrinė edukacija yra be galo svarbi. Ji padeda visuomenei, verslininkams, politikams susipažinti ir suvokti, kas yra kokybiška gyvenamoji ir darbo aplinka. Nuo edukacijos priklauso rezultatas, kurį matome pastačius pastatą, taigi, architektūriniai leidiniai yra labai svarbūs šiame procese. Jų Lietuvoje nėra daug. Galima pasidžiaugti „Statybos ir architektūros“ išlikimu – per visas negandas ir transformacijas. Linkėčiau ateityje išlaikyti dėmesį visoms sritims, kurios prisideda prie aplinkos formavimo. Kaip ir architektūros profesija plečiasi bei pildosi naujomis kompetencijomis, taip ir nušviečiant miestų kaitą, svarbu žvelgti į procesus holistiškai ir vertinti kuo daugiau aspektų – kalbėti ne vien apie techninius ar meninius, bet taip pat ir apie socialinius, kultūrinius, ekologinius bei kitus aspektus.

Kviečiame pasižvalgyti po SA 100-mečio galeriją! www.sa.lt/100 SA 100-mečio galerijos žurnalai – ne tik kaip Lietuvos statybos ir architektūros istorija, bet ir kaip dešimtmečiais besikeitusio leidinio stiliaus atspindys. Kaip įvairiais laikotarpiais kito žurnalo grafika, spaudos kokybė susipažinkite SA100 galerijoje, kurią vis pildysime tarsi dėlionę vis naujais elementais - viršeliais, ištraukomis iš straipsnių, tuometėmis aktualijomis.

Kviečiame Jus dalintis turimais archyvais, projektų brėžiniais ar nuotraukomis iš ankstesnių laikotarpių, kurie gali būti aktualios paralelės tarp praeities ir dabarties. Labai lauktume ir įžvalgų su architekto, inžinieriaus, statybininko matymu, kaip keitėsi Lietuvos urbanistinis veidas per pastarąjį šimtmetį. Rašykite mums

100@sa.lt

TVARAUS PASTATO KŪRIMO PRINCIPAI pagal naująjį bauhauzą

Aušra NYMAN, bendradarbiaujant su Lietuvos žaliųjų pastatų taryba

Praeitame numeryje pristatėme nekilnojamojo turto vystytojų požiūrį į tvaraus pastato kūrimo aspektus, siekiant aukščiausių vertinimo sertifikatų: kokie reikalavimai keliami projektuotojams, architektams, kokie turėtų būti tvaraus pastato kriterijai. Šiame straipsnyje savo įžvalgomis ir patirtimi dalijasi biuro „2L“ architektas Julius Lapinskas.

8 2021 gegužė

Kokius pagrindinius pastatų tvarumo ir žiedinės ekonomikos principus ketinate įgyvendinti savo projektuose artimiausiu metu? Ar daugėja tokių reikalavimų iš vystytojų? Šių dienų projektuose didelį dėmesį skiriame tvarioms pastatų inžinerinėms sistemoms: šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir teisingam minėtų sistemų valdymui. Gamybinių pastatų projektuose ieškome inovatyvių šilumogrąžos variantų. Neseniai Suomijos kompanijos „Hesburger“ gamykloje Kaune suprojektavome vieną tvariausių CO2 šaldymo sistemų, kur šaldymo agentas yra angliarūgštė. Šaldymo sistemos generuojama šiluma panaudojama pastato šildymo sistemai ir kituose technologiniuose procesuose. Tokiu būdu reikšmingai sumažinamas gamtinių dujų vartojimas, mažėja energijos poreikis pastato šildymui. Ne tik investuotojai iš Skandinavijos kelia labai griežtus reikalavimus pastato tvarumui, panašią tendenciją stebime ir Lietuvoje. Naujas gamyklas projektuojame A++ energinės klasės ne tik dėl to, kad reikalauja normos, bet ir todėl, kad patys investuotojai nori pažangių, išmanių energinių sistemų, iškelia siekį viršyti A++ reikalavimus. Vyksta savotiškos lenktynės, kas taps energiškai efektyvesnis, ir tai labai džiugina. Kalbant apie žiedinę ekonomiką, kol kas trūksta informacijos, aiškių standartų ir realiai veikiančios sistemos, kuri užtikrintų visų statybinių medžiagų perdirbimą arba teisingą antrinį panaudojimą. Projektų techninėse specifikacijose, BREEAM (ir ne tik) projektuose jau įrašome EPD (angl. Environmental product declaration) reikalavimus, tačiau kas prižiūri, kaip to laikomasi, kas užtikrins, kad gipskartonis ar stiklo paketas su EPD deklaracija per klaidą neatsidurs tiesiog sąvartyne? Šiuo klausimu reikalinga panaudotų produktų atsekamumo sistema ir jų stebėsena, tačiau tai būtų išties nemenkas iššūkis statytojams ir rangovams.

Julius LAPINSKAS, biuro „2L“ architektas

Kiekviena pastato detalė turi būti apgalvota ir ilgaamžė, nes bet kuris nereikalingas elementas – tai projektuotojo neatsakingumo ženklas, pavirstantis

Norbert Tukaj nuotr.

anglies dioksidu.

Medeinos mokykla

Ar skiriasi nekilnojamojo turto vystytojų ir užsakovų bei architektų požiūris į pastato tvarumo sprendimus? Kas lemia, ar pastatas bus tvariai projektuojamas ir statomas? Užsakovų ir architektų požiūris į pastato tvarumo sprendinius yra panašus, tačiau užsakovams yra sunku suprasti sudėtingesnes inžinerines sistemas, todėl natūraliai kyla daugiau klausimų. Klientai dažnai turi viziją, kad tvarus pastatas turi būti ypač šiltas ir sandarus. Anaiptol – energiškai efektyvaus pastato sienoms nebūtina naudoti storiausio šiltinimo ar montuoti didelės saulės jėgainės. Pastato energinį naudingumą ir projekto sprendinius nulemia pastato energetiko apskaičiuota energetinė simuliacija. Projektuose visuomet rengiame kelias energetines simuliacijas ir pristatome užsakovams šią temą kompleksiškai: kokios bus lauko atitvaros, vidaus inžinerinės sistemos, papildomi alternatyvios energijos šaltiniai, kokie galimi investiciniai skirtumai, finansinė grąža ir t. t. Tinkamai parengta energetinė užduotis yra raktas į gerą projekto rezultatą. Kokie svarbiausi kertiniai projektavimo principai padeda įgyvendinti tvarius sprendimus: planavimas (funkcija), urbanistinio konteksto įvertinimas (insoliacija, pasaulio kryptys), bendradarbiavimas su užsakovu, renkantis tvarias medžiagas ar konstrukcijas, bendradarbiavimas su inžinieriais, pritaikant pažangiausias ŠVOK sistemas, ar kiti?

Reikia pripažinti statybų (ir ne egzistuojančią vadinamojo ekologinio manipuliavimo (angl.greenwashing) problemą, kuomet tvarumo įspūdis tik sudaromas.

Medeinos mokykla Vilniuje

10 2021 gegužė

Ar elementus, kurie naudojami statyboje ar apdailoje, galima perdirbti ir atnaujinti? Ar pastebite ekologiškų, natūralių medžiagų ir produktų poreikio augimą? Didelę įtaką bendram statybų anglies dioksido išsiskyrimui sudaro aplinkotvarkos darbai. Visad akcentuojame gerai išspręstą vertikalinį pjūvį ir šviesių dangų įrengimo būtinumą (tamsios labiau sugeria šilumą (šviesą) ir daro neigiamą poveikį vietiniam klimatui). Tinkamai suprojektuotas vertikalinis pjūvis (palyginimui reikia rengti kelis variantus) nulemia ekonomišką pagrindų medžiagų panaudojimą. Yra didelis skirtumas, ar bus atvežta 50, ar 100 sunkvežimių žvyro, nes kiekviena kelionė – tai CO2 išmetimas. Dabartiniuose projektuose dažnai tenka susidurti su Norbert Tukaj nuotr.

tik) sektoriuje

Naujasis Europos bauhauzas į pirmąjį planą iškelia estetikos, prieinamumo (ekonomiškumo) ir tvarumo idėjas. Teisingas pastato suplanavimas pasaulio šalių atžvilgiu ir vėjo rožės įvertinimas, išmaniosios inžinerinės sistemos, perdirbamos konstrukcijos, ekonomiškumas, gerai suprojektuotos ir sandarios pastato konstrukcinės jungtys ir detalės, tinkamai suprojektuotas mikroklimatas, teisingas vertikalinio plano parengimas, griežta statybos techninė priežiūra ir atsakingas rangovas – tik visa tai kartu užtikrina tvarių sprendimų įgyvendinimą. Išimkime bent vieną aspektą ir pastatas taps mažiau tvarus. Mano nuomone, pastato tvarumas ir pastato funkcija yra tos pačios svarbos kertiniai pastato planavimo principai. Pastato estetikos (formos, medžiagiškumo) svarba mažėja, nes klimato realybė verčia projektuotojus, architektus pergalvoti savo vertybes. Turime atrasti naują tvarią pastatų estetiką ir atsisakyti sudėtingų pastato išorės elementų. Kiekviena pastato detalė turi būti apgalvota ir ilgaamžė, nes bet kuris nereikalingas elementas – tai projektuotojo neatsakingumo ženklas, pavirstantis anglies dioksidu.

Jau dabar turime ruoštis ne visai linksmai ateičiai ir ieškoti naujų tvarios estetikos bei tvarios formos išraiškos priemonių, atsisakydami įprasto dekoro ir įprastų formų.

formos išraiškos priemonių, atsisakydami įprasto dekoro ir įprastų formų.

Šildymo ir vonios įrangos salono „Celsis“ interjeras

Vaidoto Darulio nuotr.

Kokių matote problemų ir iššūkių?

gelžbetonio elementų antriniu panaudojimu pastato pagrindams (kai vietoj skaldos naudojamas skaldytas betonas), tai geras pavyzdys, kai vietoje turimą ar iš netoli atsivežtą seną betoną galime panaudoti antrą kartą. Naudojant hidrorišiklius, galima visai atsisakyti žvyro vežimo ir naudoti vietinį molį (kuris toks dažnas Lietuvoje) pagrindams, tokie projektai jau ne naujiena Lietuvoje. Kalbant apie pastato antžeminę dalį, dauguma žinomų prekės ženklų turi EPD. Projektuojant gamybinius objektus dažniausiai naudojamas gelžbetonis kolonoms ir metalas denginiui. Gelžbetonio koloną panaudoti kitame objekte po daugelio metų gali būti problematiška – ji gali nelaikyti apkrovų, per daug metų deformuotis. Su metalu šiek tiek paprasčiau ir tikrai galimas jo antrinis panaudojimas ne tik statybų pramonėje, bet ir kitose pramonės šakose, tuo atžvilgiu metalas yra tvaresnis. Tačiau gelžbetoniui ir metalui yra gera alternatyva – medis. Tiesa, Lietuvoje naujų gamyklų, pastatytų iš medžio, kol kas nėra, bet tai galėtų būti naujų projektų iššūkis. Lietuvoje turime stiprią medienos pramonę, gerų gamintojų ir konstruktorių, medžio kaina konkurencinga kylančiai metalo kainai, žaliava atsinaujinanti, ko negalime pasakyti apie metalą ar betoną.

Didžiausias iššūkis, susijęs su klimato kaita, tai ne pati kova už klimatą, o į jaunąją kartą nukreiptas tikslinis švietimas apie klimato krizę ir tinkamų įrankių kūrimas – tik taip tinkamai pasirengsime sudėtingai ateičiai. Reikalingas gana platus, kompleksinis mokymų kursas ne tik inžinerinės specialybės studentams, bet ir kuo platesnei jaunai auditorijai ir visai visuomenei apie aplinkosaugą, planavimą, energinį naudingumą ir vartojimą, žiedinės ekonomikos principus. Šiuo metu yra gera tendencija, kai entuziastai buriasi į Zero waste (gyvenimo be šiukšlių) ir panašias grupes, tačiau norėtųsi kompleksiškesnio, visas sritis apimančio požiūrio ir aiškių įrankių kūrimo. Kadangi ši tema pelnytai tampa vis populiaresnė, didelės kompanijos ar statytojai mato tvarumą kaip komercinį privalumą, būdą įtikti žmonėms. Tai nėra blogai, gal kaip tik gerai, nes kritika, visuomenės, aplinkosaugininkų spaudimas skatina teigiamus pokyčius. Visgi reikia pripažinti statybų (ir ne tik) sektoriuje egzistuojančią vadinamojo ekologinio manipuliavimo (angl. greenwashing) problemą, kuomet tvarumo įspūdis tik sudaromas. Juk visi esame matę vizualizacijų, kuriose pastatų balkonai pilni augalų, sienomis slenka vijokliai, stogai nusėsti daugybės saulės kolektorių ir tai vadinama neva tvariu pastatu. Čia yra kelios problemos. Pirma, tie augalai ant fasado gana retai būna įgyvendinami, o jei ir yra, retai atrodo taip įspūdingai ir žaliai, saulės kolektorių ar vėjo jėgainių dažnai įgyvendintuose sprendiniuose nebelieka. Antra, tie keli augalai tikrai neturi tokios didelės įtakos kaip patys statybų procesai, jie tikrai neeliminuos statybų metu padarytos žalos. Todėl reikia žiūrėti plačiau ir giliau, stengtis, kad pats statybų procesas, pastato eksploatavimas būtų tvarūs.

Ar nauji tvarieji sprendiniai, naujos inžinerinės sistemos keičia architektūros bendrąja prasme sprendinius?

Ar naujasis bauhauzas, Jūsų manymu, bus veiksmingas?

Architektūrą veikia klimato kaita, o ne inžinerinės sistemos. Architektūra, norėdama išlikti, turės neišvengiamai prisitaikyti prie klimato kaitos sukeliamų iššūkių. Pastatai turės tapti atsparūs vėjams, kaitrai, šalčiui, potvyniams, o estetika bus utilitari. Dėl to jau dabar turime ruoštis ne visai linksmai ateičiai ir ieškoti naujų tvarios estetikos bei tvarios

Naujasis bauhauzas, kaip ir senasis, yra istorinė neišvengiamybė, gimusi esminių transformacijų metu. Naujojo bauhauzo idėja yra stipri, tik gal kiek pavėluota. Estetika, ekonomiškumas ir tvarumas – tai ir yra naujos architektūros formulė. Ar ji bus veiksminga, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. 11

Kaip gyvensime ir dirbsime rytoj?

IDĖJŲ KONKURSO „TVARUS DEMONSTRACINIS PASTATAS“ LAIMĖTOJAI SKATINA VEIKTI, JUDĖTI NAUJOS GYVENSENOS LINK, SUSIMODELIUOTI UNIKALŲ NAMELĮ PATIEMS Pirmajame Lietuvoje tokio pobūdžio studentų idėjų konkurse buvo įvertinti 8 projektai, nuotoliniu būdu plačiajai

kroklimato palaikymas ir išmaniųjų sistemų panaudojimas pastato valdymui.

visuomenei surengta 12 atvirų seminarų apie svarbiausius

Planuojama, kad geriausios studentų idėjos bus įgyven-

tvarumo komponentus – nuo kraštovaizdžio, konstrukcijų,

dintos realiame demonstraciniame tvariame pastate, kuris

mikroklimato iki naujojo bauhauzo privalumų bei Vilniaus

iš pradžių turėtų atsirasti „Vilnius Tech“ Architektūros fakul-

urbanistikos ir architektūros principų.

teto kiemelyje, o vėliau būtų perkeliamas, modifikuojamas

Komisija įvertino projektus atsižvelgdama į pastato ar-

ir eksponuojamas įvairiose Lietuvos vietose. Tai puiki proga

chitektūros kokybę, energinį naudingumą, atsinaujinančių

Lietuvos įmonėms pristatyti savo tvarius sprendimus, pro-

energijos šaltinių integravimą, panaudotas tvarias medžia-

duktus ir medžiagas unikalioje, visus metus visuomenei atvi-

gas. Taip pat buvo vertinamas projektavimas BIM aplinkoje,

roje vadinamojoje gyvojoje laboratorijoje. Susidomėjusiųjų

tvarūs kraštovaizdžio architektūros sprendimai, pastato mi-

prašome kreiptis į Lietuvos žaliųjų pastatų tarybą.

KONKURSO KOMISIJA : Doc. dr. Liutauras Nekrošius Komisijos pirmininkas, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas Artūras Abromavičius UAB „SWECO Lietuva“ prezidentas

Eglė Randytė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Evaldas Savickis Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas

Dr. Karolis Januševičius VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“ Energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas Julius Lapinskas UAB „2L Architektai“ partneris

SUSIPAŽINTI SU IŠSAMESNIAIS LAIMĖTOJŲ PROJEKTŲ APRAŠYMAIS GALITE: Informacinio partnerio žurnale ir portalo https://sa.lt/ renginių skiltyje Konkurso informacija Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos svetainėje www.lzpt.lt

KO N KU R S O O R G A N I Z AT O R I A I KO N KU R S O PA RT N E R I A I

12 2021 gegužė

GENERALINIS PARTNERIS

PAGRINDINIS PARTNERIS

PARTNERIAI

INFORMACINIS PARTNERIS

Atviras žmogui, artimas gamtai – toks, autorių manymu, turėtų būti architektūrinis kūrinys. Deja, toli gražu ne kiekvienas toks yra. Siekiant paskatinti stebėtoją mąstyti, buvo sukurtas kontrastuojantis gamtinei aplinkai objektas. Kontrastui sustiprinti pasirinkta balto kubo forma su chaotiškai išdėstytais langais. Autoriai siekė pritraukti praeivių dėmesį: kodėl šis pastatas atrodo toks tolimas nuo gamtos ir kas turi būti padaryta, kad tai pasikeistų? Tačiau stebėtojas neturi apsiriboti vien mąstymu – kad išsaugotume ir pagerintume mūsų aplinką, ko ir siekia tvarumas, kiekvienas turi pradėti veikti. Simbolizuojant siekį susivienyti su gamta, pastato centre patalpintas stiklinis vazonas su augalu, laistomu lietaus vandeniu iš palubėje esančio rezervuaro. Judantis objektas patalpos centre kartu su pertvaromis dalija erdvę. Taip pasiekiamas erdvės universalumas.

I vieta

„AURA“ – metas veikti

Diana Čižaitė

Ditė Mickevičiūtė

Aivaras Mosteika

Pastatas yra numatytas kaip modulis, jungiamas su kitais per plačias slankiąsias ar varstomąsias duris. Jungiant pastatus per skirtingų tipų jungtis, galima sukurti atviresnes ar, priešingai, uždaras erdves. Siekiant padaryti pastatą kuo draugiškesnį aplinkai, kaip pagrindinė konstrukcijos ir apdailos medžiaga buvo pasirinkta mediena.

II vieta

„THE FRIEND“ – naujos gyvensenos link „The Friend“ idėja yra sukurti gamtai ir žmogui draugišką aplinką. Tai modulinis, lengvai transformuojamas namelis, kuris užtikrina integralumą. „The Friend“ idėja – kaip integruoti tvarumą į pastatus. Šiandieninėmis technologijomis patogumą ir tvarumą įmanoma nesunkiai suderinti. Idėjai įgyvendinti pasirinktas modulinių statinių principas. Rytinis ir šiaurinis fasadai tinkami augalams, kurie yra projektuojamo namelio koncepcijos dalis. Fasado apdailai naudojama ekologiška deginto medžio technologija. Šlaitiniui, į pietinę pusę atitinkamu laipsniu pakreiptam stogui pritaikytos fotovoltinės čerpės, kuriomis kaupiama energija. Terasos funkciją atliekančios antrinio naudojimo platformos-padėklai, kurie pačiam žmogui leidžia transformuoti juos pagal poreikius. Tvarių sprendinių įgyvendinimas projekte skatina visuomenę taupytį gamtos išteklius, mažinti užterštumą – tai žingsnis į naują gyvenimo etapą.

14 2021 gegužė

Vita Vilkeliškytė

Miglė Bartkevičiūtė

Ovidijus Karablikovas

Henrikas Murauskas

Mantas Liaudanskas

Julija Kluševskaja

III vieta

„Žalia žolė, bet ne pelė“ – unikalus modulis DIY principu

Lukas Jusas

Solveiga Buoželytė

Gabija Bružaitė

Edgar Vladimirenko

Dovilė Ratkutė

Adas Zakarauskas

Idėjos atspirties taškas – moduliškumas. Pastatas sudaromas iš trijų skirtingų modulių: platformos, pagrindinio erdvės tūrio ir šlaitinio stogo. Šie moduliai gali varijuoti, o keičiant jų konfigūraciją sukuriamos skirtingas funkcijas atliekančios erdvės. Medinė karkasinė konstrukcija ir į ją įstatomos sienos leidžia lengvai surinkti ir išmontuoti tūrį, nesunkiai sujungti vieną namelį su kitu, todėl pasikeitus reikmėms namelis gali kisti, būti perkeltas į kitą vietą. Sudaroma galimybė trapecijos formos modulius bendrai jungti, sukuriant taisyklingas ir išraiškingas formas bei praplečiant vidinę namelio erdvę. Namelis sumodeliuotas DIY principu: pasirinkus norimą kiekvienos sienos ar stogo variantą, surenkamas unikalus modulis. Pirminė siena gali būti vientisa, su langais arba jos vieta gali būti atvira – tokiu būdu sukuriama galimybė modulius jungti tarpusavyje. Pradinis stogo elementas taip pat gali varijuoti – būti su saulės elektrine arba be jos, šlaitinis arba plokščias. Pirminiuose variantuose galima integruoti ir skirtingus interjero, funkcijos sprendimus. 15

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo infrastruktūros mokestis – „PAGALIAU“ ar „KAM JO REIKIA“?

Karina SĖRIKOVA

Nuo šių metų įsigaliojo naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, pagal kurį nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, prieš pateikdami prašymą gauti statybos leidimą, turi sumokėti įmokas už infrastruktūros plėtrą miestų teritorijoje. Šiuo įstatymu taip pat nustatyta tvarka, kaip turi būti sudaromos sutartys dėl savivaldybių infrastruktūros įrengimo. Europos šalių patirtimi paremto įstatymo autorė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tikisi, kad ši įstatymo teisinio reguliavimo sistema leis sumažinti atsitiktinį infrastruktūros plėtojimą savivaldybėse. O ką apie tai mano ekspertai?

16 2021 gegužė

forumas forumas / 1

L. Žentalio nuotr.

Įmokos už infrastruktūros plėtrą turės būti mokamos tiek prioritetinėje, tiek neprioritetinėje teritorijoje, tačiau jos bus skirtingos. Ypač svarbu, kad savivaldybė gali individualiai nustatyti įmokos tarifą ir mokėjimo tvarką.

Mindaugas STATULEVIČIUS, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Šio, daugiau nei dešimtmetį svarstyto įstatymo ypač laukė naujose teritorijose investuojantys verslai, kadangi būtent už jų lėšas būdavo nutiesti keliai į atokias teritorijas, atvesta elektra, įrengti kiti tinklai, o už tai iš savivaldybių jie gaudavo simbolinį perdavimo mokestį. Vėliau infrastruktūra naudojosi ir paskesni teritorijos naudotojai, tačiau šie paprastai prie jos niekaip neprisidėdavo, nes nebuvo nustatyta, kaip turėtų veikti kompensacinis mechanizmas. Taip buvo sukurtos nelygios konkurencijos sąlygos tarp pirkėjų. Savivaldybės turės kompensuoti infrastruktūros plėtros iniciatorių patirtas išlaidas prioritetinėse plėtros teritorijose. Sakykim, statant daugiabutį, savivaldybė prašo formuoti platesnę gatvę, nes numato, kad dar kelių daugiabučių, kurie ateityje bus pastatyti už jo, gyventojai taip pat ja naudosis. Kitaip tariant, pirmasis padaro viską, sumoka daugiau, tačiau iš prisijungsiančių jis gauna kompensacijas. Tai tikrai turėtų nuraminti investuotojus. Šiuo įstatymu nustatyta, kad įmokos už infrastruktūros plėtrą turės būti mokamos tiek prioritetinėje, tiek neprioritetinėje teritorijoje, tačiau jos bus skirtingos. Ypač svarbu, kad savivaldybė gali individualiai nustatyti įmokos tarifą ir mokėjimo tvarką. Taip pat savivaldybė gali nustatyti, jei ji nori iš statytojo gauti ne pinigų, o prisidėjimo darbais. Skiriasi ir savivaldybių mokesčiai. Jie svyruoja ir dėl skirtingų savivaldybių infrastruktūros poreikių, ir dėl to, kiek skirtingose savivaldybėse kainuoja pastatyti ir prižiūrėti reikalingą infrastruktūrą. Tačiau per kelis šio įstatymo taikymo mėne-

sius pastebėjome kai kurias praktines spragas, kurios iki galo nebuvo įvertintos įstatymo rengėjų. • Gamyklų ar logistikos centrų labai daug teritorijos ploto užima automobilių aikštelės – kad būtų galima apsisukti sunkiasvoriui transportui ar į gamyklą atvežti žaliavų. Aikštelės nesukuria jokios vertės, tačiau yra apmokestinamos kaip ir statinio plotas. Tad nuo šiol kai kuriems nariams mokestis, kuris buvo prieš įstatymui įsigalėjus, gali padidėti net iki 10 kartų. • Ne itin palankus dalykas yra tai, kad visa pagal šį įstatymą sukurta infrastruktūra turi būti suplanuota detaliaisiais planais. Tai reiškia, kad kiekvieno kelio, kiekvieno privažiavimo įgyvendinimo trukmė dėl būtino detaliojo plano prailgės dar maždaug pusmečiu. Manome, kad, planuojant miestą, į tai būtų galima žiūrėti liberaliau – ypač urbanizuotose teritorijose, kur planavimo lygis yra aukštas. • Aktualus klausimas NT vystytojams yra tai, kad infrastruktūros mokestis turi būti sumokėtas iki statybos leidimo gavimo. Ką tai reiškia objektų, kurie vystomi etapais, savininkams? Leidimas gaunamas visai teritorijai ir apimčiai, nors šiuo metu statoma mažesnė jos dalis. Suma yra neproporcingai didelė ir tai reiškia, kad, prieš pradedant statyti, reikia turėti didelių investicijų. Mūsų noras yra, kad tą sumą taip pat būtų galima skaidyti ir, pavyzdžiui, visą mokestį išmokėti dalimis iki objekto pridavimo.

forumas

Asmeninio archyvo nuotr.

forumas / 2

DR. Evaldas KLIMAS, advokatų kontoros „Walless“ partneris, Mykolo Romerio universiteto docentas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo koncepcijos darbo grupės narys

John Lee / Pexels nuotr.

Įstatymu akcentuojama, kad savivaldybių infrastruktūra turėtų būti planuojama. Tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama infrastruktūra, turi būti numatyta, iš kokių lėšų tai bus įgyvendinta. Yra numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2023 m. sausio 31 d., kada savivaldybės turi pasikoreguoti savo bendruosius planus ir nusistatyti prioritetinės plėtros teritorijas. Nereikėtų pamiršti, kad Savivaldybių infrastruktūros įstatymas yra skirtas savivaldybių infrastruktūros plėtrai užtikrinti. Pabrėžiu, savivaldybių, todėl viso proceso ir sprendimų šeimininkės išlieka savivaldybės. Prioritetinėse teritorijose atsirandanti infrastruktūra tampa prioritetine infrastruktūra. Būtent ją savivaldybė ir įsipareigoja įrengti. O jei statyba vyksta toliau nuo prioritetinės plėtros teritorijos, jos infrastruktūros savivaldybė neturi pareigos įrengti ar finansuoti. Jei pati savivaldybė nespėja įrengti infrastruktūros, kuri yra prioritetinė ir yra suplanuota, savivaldybės gali tokios infrastruktūros įrengimą perduoti vystytojui ir per 5 m. jam privalės kompensuoti projektavimo ir statybos išlaidas, tačiau planavimo – ne. Neprioritetinės infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidas savivaldybė įsipareigoja kompensuoti per 10 m., bet tik su viena sąlyga – jeigu prie infrastruktūros prisijungia ir kiti statytojai. Tai yra, statytojas, siekiantis įrengti neprioritetinę infrastruktūrą, turi analizuoti, ar bus daugiau prisijungiančių

18 2021 gegužė

asmenų, kurie, prisijungdami prie kito vystytojo įrengtos infrastruktūros, savivaldybei sumokės įmoką. Šio įstatymo leidėjai suteikė galimybę savivaldybėms diferencijuoti mokesčius. Vilniaus miestas kol kas yra nustatęs aukščiausius infrastruktūros įmokos mokesčio tarifus. Projektams, kurie vystomi prioritetinėje miesto plėtros teritorijoje, yra patvirtintas 30 Eur už vieną kv. m būsimo pastato plotą, o neprioritetinėse plėtros teritorijose net – 50 Eur už būsimo pastato kv. m. Tuo tarpu Vilniaus rajone mokestis yra 0 Eur. Vadinasi, jei planuoji statyti 10 tūkst. kv. m. sandėlį, logika paprasta, kur jį statyti – Vilniaus priemiesty infrastruktūros mokestis kainuos pusę milijono. Šalia to, yra renkamas mokestis ne tik už pastatų, bet ir už dangų plotą, todėl mano paminėtu atveju išeina tiesiog milžiniškos sumos. Vilniaus miesto valdžia, matydama šią ir panašias problemas, turėtų diferencijuoti nustatytus įkainius. Tik klausimas, ar mažos korekcijos čia pagelbės, – reikalinga rimta peržiūra. Vienas iš įstatymo tikslų buvo suvaldyti plėtrą, tačiau, miestams pasitvirtinus didesnius tarifus nei žiedinėms rajoninėms savivaldybėms, gali išeiti kaip tik atvirkštinis įstatymo veikimo efektas. Tai yra, vystytojai nukreips investicijas į žiedines savivaldybes, o miestuose ir toliau vystymas bus ne tik komplikuotas, bet ir dar brangesnis. Galų gale tai dar labiau apkraus esamą miestų infra-

forumas

Prioritetinėse teritorijose atsirandanti infrastruktūra tampa prioritetine. Būtent ją savivaldybė ir įsipareigoja įrengti. O jei statyba vyksta toliau nuo prioritetinės plėtros teritorijos, jos infrastruktūros savivaldybė neturi pareigos įrengti ar finansuoti.

struktūrą, kai žiedinės savivaldybės džiaugsis ne tik pritrauktomis investicijomis, sukurtomis darbo vietomis, bet ir dar papildomu NT mokesčiu. Kai kurios savivaldybės kol kas yra atidėjusios mokesčių rinkimą, todėl viskas geriau pasimatys 2022–2023 m. net Vilniuje, kur vyksta labai intensyvi plėtra, pastebime tendenciją – nukreipti vystymą į rajoną, o ne į miestą. Gretimos savivaldybės turi kalbėtis, derinti savo tarifus ir ieškoti įvairių kompromisų. Verslo sąlygų stabilumui užtikrinti yra svarbu, kad savivaldybės nesiblaškytų, keisdamos tarifus, ir sugebėtų užtikrinti įmokų tarifų stabilumą ir nekeičiamumą, nes privatus sektorius planuoja investicijas, planuoja statybas konkrečioje teritorijoje, tačiau tai užtrunka ir investuotojai negali būti tikri, ar tarifai nesikeis bent jau artimiausius metus. Tad būtų tikrai gerai, kad savivaldybės priimtų sprendimus nekaitalioti tarifų ir nedaryti vadinamosios šoko terapijos, kaip kad atsitiko Vilniaus mieste, pakėlus įmokos tarifą kone 10 kartų. Kitas svarbus momentas – kaip savivaldybės užtikrins objektyvumą, konkrečią infrastruktūrą pripažįstant prioritetine? Tuo pačiu įstatymu įtvirtinta pareiga kompensuoti už vystytojų įrengtą ir savivaldybėms perduotą infrastruktūrą verčia savivaldybes nustatyti realias įmokas už infrastruktūros vystymą. To neatlikus, infrastruktūra ir toliau būtų kompensuojama iš savivaldybių biu-

džetų lėšų, nors šios lėšos jau galėtų būti atlaisvintos ir nukreipiamos socialinėms reikmėms, švietimui ir pan. Tai yra, jei savivaldybės nustato nulinį infrastruktūros mokestį, jos nuskriaudžia kitas savivaldybės kuruojamas sritis. Žinoma, reikia suprasti, kad įstatymas yra naujas, ir natūralu, kad dėl jo taikymo yra dar labai daug neaiškumų. Vis tik aš tikiu, kad su laiku viskas nusistovės, praktika jau formuojasi ir ilgainiui viskas gražiai susidėlios į lentynėles. Juo labiau šiuo metu Aplinkos ministerija jau yra inicijavusi šio įstatymo pakeitimą, siekdama šalinti neaiškumus ir trūkumus.

Būtų tikrai gerai, kad savivaldybės priimtų sprendimus nekaitalioti tarifų ir nedaryti vadinamosios šoko terapijos, kaip kad atsitiko Vilniaus mieste, pakėlus įmokos tarifą kone 10 kartų. 19

NOVATORIŠKAS BIURŲ KOMPLEKSAS, kuriantis patogią, tvarią ir įkvepiančią aplinką

20 2021 gegužė

DO architects vizualizacijos

tvarieji pastatai OBJEKTAS: Biuro pastatų kompleksas „Business Garden Vilnius“ PROJEKTO KONCEPCIJOS AUTORIAI: „ARC-ML architects/designers“ (Didžioji Britanija) PROJEKTO ARCHITEKTAI: „DO architects“. Komanda: Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Vaiva Šimoliūnaitė, Domantas Lukšėnas, Ignas Uogintas, Greta Varpučianskytė, Mikas Kauzonas, Karolis Grigaitis, Justas Paičius, Algimantas Urbonas KONSTRUKTORIUS: „INHUS Engineering“ Bendrųjų erdvių interjero autoriai: „Turnerbates“ (Didžioji Britanija) LANDŠAFTO APŽELDINIMO SPRENDIMŲ AUTORIAI: landšafto dizainas „DO architects“; augalų parinkimas, dendrologinės konsultacijos – Rasa Laurinavičienė GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Mitnija“ VYSTYTOJAI: „Vastint Lithuania“ ANTŽEMINĖ PASTATO DALIS: A pastatas: 31 143 m2; B pastatas: 10 704 m2 POŽEMINĖ PASTATO DALIS: A pastatas: 8503 m2; B pastatas: 4560 m2 SKLYPO PLOTAS: projektuojama dalis: 34 670 m2; visas sklypo plotas: 62 033 m2 STATYBOS METAI: 2019–2021

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Strateginėje Vilniaus miesto vietoje, apsuptas miesto šurmulio ir natūralios gamtos, suprojektuotas ir statomas modernus verslo centras „Business Garden Vilnius“. Komfortiškos darbo vietos, tvarūs statybos, energijos taupymo sprendimai, mažinantys pastatų energines sąnaudas, išskirtinės ir gausiai apželdintos lauko erdvės – visa tai leidžia projektui pretenduoti tapti pagrindiniu Vilniaus verslo ir paslaugų centru, kuriame darbuotojai gali mėgautis ne tik patogia, bet ir žaisminga darbo aplinka gamtos apsuptyje.

„Business Garden Vilnius“ – modernus biurų kompleksas, kuriame įrengtos šiuolaikiškos biuro ir paslaugų patalpos. Tiek išmaniais architektūriniais sprendimais, tiek ergonominėmis technologijomis kuriamos novatoriškos, komfortiškos ir ekologiškos erdvės. Projektą „Business Garden Vilnius“ sudarys trys etapai (iš viso apie 120,000 kv.m. nuomojamo ploto kompleksas apie 10ha apimančioje teritorijoje), o šiuo metu baigiami pirmojo projekto etapo (du 42 000 kv. m bendrojo ploto biurų pastatai ir 13 000 kv. m ploto požeminė automobilių stovėjimo aikštelė) statybos darbai. Pastatus supa šiuolaikiškos poilsio zonos ir žaliosios erdvės. Pasak projekto vystytojų „Vastint Lithuania“, visa verslo parko koncepcija yra orientuota į bendruomeniškumo stiprinimą, sveikatingumo ugdymą ir skatinimą, taip pat į kokybiškesnės darbo vietos kūrimą. Biurų komplekso koncepciją paruošė „ARC_ML“ architektai iš Didžiosios Britanijos, o projektą Vilniui pritaikė architektų studijos „Do Architects“ komanda, statė „Mitnija“. Architektų užduotis buvo įgyvendinti įmonės „Vastint Lietuva“ plačiai naudojamą tipinį projektą ir pritaikyti jį Vilniaus miesto kontekstui. „Do Architects“ kūrė visas viešąsias erdves, infrastruktūrą, fasadus. Panašūs biurai statomi kitose Europos šalyse, ir, kaip pabrėžia tiek projekto vystytojai, tiek architektai, didžiausias dėmesys „Vastint“ projektuose skiriamas ne išorinio dizaino išskirtinumui, o tvarumui, kuris suprantamas kaip ilgaamžiškumas – kokybiškų, į ateitį orientuotų technologinių sprendimų ir medžiagų pasirinkimas.

Garden“ koncepto idėja – atrasti geriausius projektavimo sprendinius, kuriuos paskui būtų galima atkartoti kituose miestuose. Plėsdamiesi Europoje su kiekvienu projektu vystytojai naudoja jungtinius intelektualinius išteklius ir juos išmaniai pritaiko skirtinguose regionuose. Projekto architektė, studijos „Do Architects“ bendraįkūrėjė Andrė Baldišiūtė pasakoja, kad užsakovų noras eksperimentuoti ir optimizuoti statybų procesą išties sveikintinas ir labai svarbus. „Tai užsakovų kompanijos politika – nuolat tobulėti, vis gerinti projektavimo ir statybų procesą. Projekte „Business Garden Vilnius“ taip pat buvo sugalvotas naujas statybų procesas, kai fasadų laikantieji elementai atkeliauja jau pagaminti fabrike. Sutrumpėjo visas statybų procesas, sumažėjo statybininkų brigadų, – pasakoja architektė. – Dabar tai pritaikoma ir užsakovo projektams kitose šalyse – naudoti fabrike pagamintą fasado sistemą, kuri kartu yra ir fasadinė, ir konstruktyvinė. Svarbu projektuojant viską suplanuoti iki smulkmenų, kad statybų procesas būtų sklandus.“ Tam pritaria ir „Mitnijos“ projektų vadovas Andrius Balčiūnas, teigiantis, kad kruopštus planavimas leido statybų darbus atlikti itin sparčiai: „Statant „Business Garden Vilnius“ turėjome suvaldyti daugiau nei 120 subrangovų ir tiekėjų įmonių, per piką statybos aikštelėje dirbo 400 darbininkų. Tai yra vienas didžiausių šiuo metu Vilniuje statomų projektų. Todėl profesionalus planavimas, kontrolė ir vadyba yra esminiai siekiant įgyvendinti projektą sutartu laiku ir už sutartą kainą.“

Tvarumas – prioritetas statybų procese

Modernūs architektūriniai ir konstruktyviniai sprendimai

Novatoriškas požiūris orientuotas ir į tvarius statybų ir energijos taupymo sprendimus, kurie gerokai sumažina pastatų energines sąnaudas. Verslo centrų „Business

22 2021 gegužė

„Business Garden Vilnius“ fasadinei ir kartu konstruktyvinei sistemai naudotas baltas betonas – estetiška, na-

DO architects vizualizacijos

tvarieji pastatai

tūralumo pojūtį teikianti, ilgaamžė medžiaga. Pastatų konstrukcijai naudoti iš anksto pagaminti trisluoksniai betoniniai moduliai, kurie surinkti statybvietėje ir taip buvo galima statyti didesniu, nei įprasta, greičiu. Nors surenkamoji gelžbetoninių konstrukcijų sistema statybų

sektoriuje ne naujiena, tačiau tokios formos tūriniai fasado elementai buvo nemažai laiko ir pastangų kainavęs eksperimentas. Generalinio rangovo „Mitnijos“ projektų vadovas A. Balčiūnas pasakoja, kad ypač nelengvas buvo transportavimas ir fasado darbų koordinavimas statybų

projekto sprendimai

Komfortiškam mikroklimatui sukurti – inžinerinės sistemos, taupančios energinius išteklius Įdiegiant šildymo, vėdinimo, oro vėsinimo, vandentiekio ir nuotekų bei priešgaisrinio vandentiekio sistemas biurų komplekse „Business Garden“, panaudota didžiausių pasaulio gamintojų įranga. Įrengtos sistemos sujungtos į centrinę pastato valdymo sistemą, kuri leidžia ne tik stebėti, bet ir itin tiksliai valdyti visų patalpų mikroklimato rodiklius bei atskirose pastatų zonose palaikyti norimą komfortišką temperatūrą. Pastatuose įdiegtos visos būtiniausios priemonės, siekiant sumažinti energijos sąnaudas. Įgyvendinti užsibrėžtus siekius padėjo per ilgus metus pastatų inžinerinių sistemų projektavimo ir

įrengimo įmonės UAB „Dizaja“ sukauptos žinios, komandinis profesionalių inžinierių darbas ir informacinio pastato modeliavimo BIM technologija, taikoma be išimties visuose įmonės projektuose. 1999 m. įkurta „Dizaja“ šiandien yra viena šio sektoriaus lyderių, nuo 2018-ųjų priklausanti vienai didžiausių Baltijos šalių pastatų priežiūros įmonių grupei „CIVINITY“. Įmonės specialistams puikiai pavyko išpildyti visus projektinius sumanymus objekte, kartu užtikrinant, kad visos inžinerinės sistemos atitiktų griežtus normatyvus ir užsakovo lūkesčius.

www.dizaja.lt 23

aikštelėje: „Transportuodami fasado gaminius į objektą, juos montuodami ir vykdydami kitus statybos darbus, turėjome ypač saugoti jau įrengtus fasadus ir vidinius apdailinius betoninius paviršius. Dėl didelių gaminių gabaritų, nuoseklaus montavimo eiliškumo ir riboto kiekio didelės galios bokštinių kranų buvo reikalingas tikslus planavimas statybos aikštelėje.“ „Business Garden Vilnius“ fasadų gelžbetonio elementus gamino įmonė „INHUS“, kuri dabar gamina tokius elementus ir kitiems „Vastint“ projektuojamiems verslo parkams Europoje. Betoninių fasado elementų dinamika išryškinama tamsaus aliuminio kompozito plokštėmis, vertikalias linijas akcentuoja ir aliuminio langai. Atskiri, tarsi intarpai suprojektuoti stačiakampiai langai, įmontuoti jau po modulinių fasado elementų montavimo ir pritaikyti ritmingai užpildyti intarpus, taip pat užtikrinti optimalų šviesos kiekį biurų patalpose. Sutankinami ties kiekvienu pastatų aukštu, 1050 x 2420 mm dydžio langai pasirinkti sąlyginai siaurais aliuminio rėmais. Pasirinktų langų technologija leido pasiekti A+ energinės klasės reikalavimus, o sprendimas panaudoti daug atveriamų langų suteikia galimybę natūraliai vėdinti patalpas, todėl sumažina energijos sąnaudas vėsinimui. Energijos vartojimas pastatuose yra vienas pagrindinių tvarumo principų, todėl „Business Garden Vilnius“ pritaikyti tvarūs statybų ir energijos taupymo sprendimai gerokai sumažins biurų energines sąnaudas. Vystydama šį projektą, „Vastint“ siekia išpildyti „LEED Platinum” ka-

24 2021 gegužė

tegorijos pastatų sertifikavimo reikalavimus ir jau užbaigtame etape daugelyje pozicijų renka maksimalius balus. Pastatų išorės – fasadų – pagrindinis principas yra moduliškumas. O štai vidaus konstruktyvo principai siekia išlaikyti kuo atviresnes biurų erdves, ergonomišką išdėstymą, minimalų vidaus kolonų skaičių ir aukštas lubas. Visa tai pasiekti padeda surenkamosios, net 16 m ilgio perdangos plokštės, kompozitinių sijų sistema „DELTABEAM“, kuri „Business Garden Vilnius“ patalpose leidžia turėti maksimaliai didelį aukštį, sąlygoja vystytojų poreikį išlaikyti naudojamų erdvių galimybę būti lengvai transformuojamoms visą pastatų eksploatavimo laiką, negana to, lemia lengvą inžinerinių tinklų instaliaciją. Visus inžinerinius sprendimus architektai pritaikė pagal projekto užsakovo jau turimas, kruopščiai apgalvotas idėjas. Architektų ir inžinierių komanda ypač daug dėmesio skyrė geram darbo vietų apšvietimui, erdvių kondicionavimui ir vėdinimui, energijos, vandens vartojimo efektyvumui, bendrųjų erdvių mikroklimato kokybei. Pastatų viduje suprojektuoti branduoliai, kuriuose išdėstytos šachtos kartu su laiptais bei liftais. Visos inžinerinės sistemos įrengtos pastatų antstatuose ir -1 aukšte, o lauke yra tik labai nežymi inžinerinės įrangos dalis. „Mitnijos“ projektų vadovas įsitikinęs, kad toks sprendimas nedarko pastato architektūrinio vaizdo, užtikrina mažą į aplinką skleidžiamo triukšmo lygį, ilgaamžiškesnius sprendimus ir palengvina eksploatavimą.

projekto sprendimai

Monos Avik nuotr.

Atnaujinta infrastruktūra šalia objekto naudojant ir 3D sistemas

Projekte „Business Garden Vilnius“ UAB „FEGDA“ atliko šalia esančių gatvių infrastruktūros rekonstrukcijos darbus, kurių rezultatas projekto baigimo metu bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Įrengtos asfalto dangos konstrukcijos transporto lėtėjimo ir greitėjimo juostose prie Laisvės prospekto ir Oslo gatvės bei jungiamojoje gatvėje tarp jų abiejų. Pastarosios gatvės labai reikėjo, nes transporto srautui, važiuojančiam Laisvės prospektu, nebuvo galimybės patogiai patekti į Oslo gatvę, norint greitai išvažiuoti Kauno kryptimi. Šalia gatvių nutiesti betoninių trinkelių pėsčiųjų takai bei spalvoto asfalto dviračių takai, kurių pakraščiai yra gausiai apželdinti dekoratyviniais krūmais.

Daug dėmesio skirta ir eismo saugumui – įrengtos pėsčiųjų tvorelių ir automobilinių atitvarų sistemos, neregių vedimo paviršiai. Prieš vykdant gatvių rekonstrukcijos darbus, naujai perklotos įspūdingo 1 m skersmens dvi slėginės buitinių nuotekų kanalizacijos linijos, rekonstruoti 200 mm skersmens vamzdynų vandentiekio tinklai, pakloti nauji 200–500 mm skersmens lietaus nuotekų tinklai. Šalia Laisvės prospekto sumontuotos naujos troleibusų elektros kontaktinio tinklo atramos, įrengtas modernus LED lempų gatvių apšvietimas. Prieš darbus įmonės „FEGDA“ inžinieriai atliko paruošto projekto patikrą siekdami, kad darbų metu nebūtų netikėtų susikirtimų

tarp klojamų skirtingų komunikacijų ir vizualinis projekto linijų bei dangų paviršių vaizdas taptų kuo estetiškesnis ir malonesnis akiai. Vykdant darbus dangų paviršiai buvo įrengiami naudojant techniką su 3D sistemomis, kurios padeda išvengti žmogiškosios klaidos veiksnio.

www.fegda.lt

Naujos erdvės visam miestui Pasak „Vastint“ atstovų, šis projektas skirtas ne tik būsimiems nuomininkams, bet ir visam miestui. „Business Garden Vilnius“ įsikūręs strateginėje vietoje, šalia Lietuvos parodų ir kongresų centro „LITEXPO“, Lazdynų miško, gyvenamųjų rajonų, todėl projekto ir jo aplinkinių erdvių vystymas yra svarbus tiek viso miesto infrastruktūrai, tiek aplinkosaugai, tiek kaimyninių rajonų gyventojams. Ties viena judriausių Vilniaus kelių sankirtų įsikūrusio projekto vystytojai neapsiribojo tik savo statybviete ir siekė atiduoti duoklę Vilniaus miesto infrastruktūrai, todėl kartu su Vilniaus savivaldybe buvo nuspręsta nutiesti naują kelio jungtį nuo Laisvės prospekto link Oslo gatvės. Patys pastatai pritaikyti tiek didelių, tiek mažesnių nuomininkų – paslaugų centrų, IT ar kitų įmonių – poreikiams. Anot vystytojų, planuojama įrengti apie 4000 naujų darbo vietų ir siekiama, kad darbuotojams viduje būtų prieinama kuo daugiau įvairių paslaugų: tai kavinės, restoranai, sporto studija, biblioteka, dviračių saugyklos, dušai, poilsiui ir bendriems

26 2021 gegužė

įmonių susibūrimams skirtos erdvės. Svarbu ir tai, kad šios erdvės bus prieinamos ne tik biuro komplekso darbuotojams, bet ir svečiams. Išskirtinai daug dėmesio ir vietos skirta ir lauko erdvių funkcionalumui. Įrengiamos viešos poilsio zonos, lauko žaidimų aikštelės, laisvalaikio infrastruktūra, pėsčiųjų ir dviračių takai. Modernus vystytojų ir architektų požiūris į darnios infrastruktūros svarbą lėmė, kad prioritetu laikomos galimybės į darbą atvykti viešuoju transportu, dviračiais ar pėsčiomis. Iki biurų tiek nuo Oslo gatvės pusės, tiek nuo būsimojo pėsčiųjų tilto prie Vingio parko bus įrengti dviračių takai, teritorija lengvai pasiekiama viešuoju transportu, pastate ir greta jo suprojektuotos elektromobilių įkrovimo stotelės. Biurų kompleksas „Business Garden Vilnius“ pretenduoja tapti vienu pagrindinių Vilniaus verslo ir paslaugų centrų. Pastatai derinami su laisvalaikio infrastruktūra ir kitomis paslaugomis bei žaliosiomis rekreacinėmis zonomis, kurios bus prieinamos miesto bendruomenei. Pasak architektės A. Baldišiūtės, pastatų ir infrastruktūros projektavimas, keleto interesų pusių derinimas buvo vienas didžiausių iššūkių pro-

jektuojant verslo centrą. „Balansas, tarp to, ką turi patraukti ir ką išlaikyti, nes tai yra gamtiška ir vertybiška, buvo labai svarbu. Šalia yra parkas, Laisvės prospektas, reikėjo projektuoti ir jungiamąjį kelią, visą aplinką, sukurti infrastruktūrą – visa tai buvo nemenkas iššūkis. Pačio Vilniaus miesto politika eina link to, kad visi turime judėti darniai, keičiasi prioritetai, nebe parkavimo vietų skaičius ar kaip atvažiuoti automobiliu yra įdomu, bet kaip ateiti iš autobusų stotelės, atvažiuoti dviračiu. Patirtis tuomet visai kitokia“, – apibendrina A. Baldišiūtė.

Natūralios ir suprojektuotos gamtos apsuptyje

DO architects vizualizacijos

Biurų kompleksas kuriasi vienoje žaliausių miesto zonų, į kurią subtiliai įsilieja tankiai apželdinta projekto teritorija. Projekte „Business Garden Vilnius“ daug dėmesio ir investicijų skirta aplinkai formuoti: sodinami dideli medžiai, įvairi augmenija, gėlynai. Pats projekto pavadinimas simbolizuoja žalią verslo parko idėją, todėl „Vastint Lithuania“ teritorijai apželdinti skyrė beveik 0,5 mln. eurų. Pati teritorijos

Business Garden Vilnius skyrė beveik 4 000 m2 apželdinimams ir bendrosioms erdvės. Įrengiamos žaliosios, poilsio zonos, lauko žaidimų aikštelės, infrastruktūra laisvalaikiui, pėsčiųjų ir dviračių takai, kurie išpildo „verslo parko“ konceciją. Tokia infrastruktūros ir želdynų erdvė turėtų tapti didžiausia tarp visų Lietuvos verslo centrų.

apželdinimo koncepcija patikėta „Do Architects“ komandai, o konkretūs augmenijos sprendimai – tarptautinę patirtį turinčiai želdynų dizainerei Rasai Laurinavičienei. „Čia sukurta įkvepianti ir patogi darbo aplinka gamtos apsuptyje. Daugelis kitų verslo centrų neturi tokios prabangos – skirti tiek teritorijos žaliosioms erdvėms“, – sako projekto architektė A. Baldišiūtė. Projektuojamas beveik 4 tūkst. kv. m želdynas turėtų tapti didžiausias tarp Lietuvos verslo centrų. Besiribojantis su 10 ha ploto miesto mišku, „Business Garden Vilnius“ kuria darbo ir poilsio erdves gamtos apsuptyje – tiek natūralios, tiek suprojektuotos.

Apibendrinant Šių dienų kontekste, kai riba tarp darbo ir gyvenamosios aplinkos jau neberyški, darbo vietos patrauklumas ir kokybiškumas kaip niekada svarbus. „Business Garden“ administracinių pastatų pagrindinė koncepcija – lengvai visuomeniniu transportu, pėsčiomis ir dviračiais pasiekiamose miestų dalyse vystyti itin ilgaamžius, tvarius, patogius naudoti ir eksploatuoti biurų kompleksus su gausia urbanistine programa: poilsio ir sporto aikštelėmis, parkais, lauko kavinėmis, amfiteatrais. Tam antrina ir „Mitnijos“ projektų vadovas A. Balčiūnas: „Dėmesys projekto kokybei, tvarumui buvo esminiai reikalavimai nuo pirminių projektavimo etapų iki pastatų inžinerinių sistemų, apdailos ir aplinkos įrengimo darbų. Nuo pirmųjų statybos akimirkų jautėme, kad užsakovui rūpi geriausias rezultatas, o statybininkai laikomi lygiaverčiais partneriais. Dėl šių priežasčių planavimas, procesų vadyba, pakeitimų valdymas vyko sklandžiai ir efektyviai, nuotaika projekte buvo pakili ir motyvuojanti. Džiaugiuosi, kad pastatų sienose įbetonavome savo geras emocijas.“ Kuo toliau, tuo žmonėms svarbiau dirbti tokioje aplinkoje, kuri atspindi geras emocijas, patogumą, tvarumą ir sveikus gyvenimiškus įpročius. „Business Garden Vilnius“ – tai šiandieną kylantis biurų kompleksas tvariai ateičiai.

projekto sprendimai

Inovatyvūs apdailos gaminiai – fasadams ir interjerui Šiame objekte betoninius pastatų fasadus pagyvino aliuminio kompozito plokštės „LARSON“, pagamintos pasaulinio šios srities lyderio „Alucoil“. Tai itin atsparios klimato poveikiui plokštės sudarytos iš dviejų aliuminio lakštų ir tarp jų esančio plastikinio ar mineralinio užpildo. Pagrindinėms biurų patalpoms buvo pasirinktas taip pat žymaus pasaulyje lubų gamintojo „Hunter Douglas“ metalinės „Plank“ tipo lubos, pasižyminčios puikiomis akustinėmis savybėmis, įvairaus dizaino ir funkcinių sprendimų lubų asortimentu. Modulinė lubų struktūra leidžia nesunkiai prižiūrėti po lubomis paslėptas inžinerines pastato sistemas.

Biuro palangėms buvo pasirinktas inovatyvus, praktiškas ir estetiškas sprendimas – „Fundermax Compact HPL“ plokštės. Ši aukšto slėgio laminato plokštė ypač atspari tiek mechaniniam poveikiui, tiek drėgmei. Įmonės „Exterus“ turima gamybinė bazė leidžia „Fundermax Compact HPL“ palanges gaminti pagal kliento lūkesčius ir projekto specifiką.

www.exterus.lt www.exteruslubos.lt

Kruopščiai atlikti vidaus apdailos darbai UAB „Šilko namai“ įmonės komanda verslo komplekse atliko sudėtingus vidaus apdailos darbus ir tiekė apdailai skirtas medžiagas. Kvalifikuoti specialistai sumontavo gipso kartono pertvaras, įrengė sienas, lubas ir plytelių grindis. Generalinis rangovas įmonei patikėjo didžiausią naujojo verslo centro plotą apdailos darbams atlikti: A korpuso pastate apdailos darbus UAB „Šilko namai“ atliko 4-iuose aukštuose, o B korpuso pastate – viename. Taip pat įmonė pasirūpino beveik tūkstančių langų apdaila. Pastato lubų įrengimas pareikalavo nestandartinių sprendimų – montuojant lubas buvo naudojami numatyti sistemos „Knauf“ mazgai ir specialiai šiam objektui suprojektuoti nauji. Bendradarbiaujant su „Knauf“ atstovais

28 2021 gegužė

UAB „Šilko namai“ gipso montavimo specialistams pavyko sukurti naujus mazgus ir sėkmingai įgyvendinti ypač sunkius lubų įrengimo sprendimus. Anot bendrovės direktoriaus Dmitrijaus Jaruševičiaus, vienas didesnių iššūkių buvo langų apdaila. Ją atliekant ypatingas dėmesys skirtas langų angokraščiams: jie turėjo būti sumontuoti tiksliu, architektų suplanuotu kampu. Architektai norėjo, kad kiekvienas lango angokraštis turėtų savo šešėlinę siūlę, todėl aplink visą lango perimetrą buvo montuojami puskampiai ir kampai. Vienam langui buvo sunaudojama beveik 9 m kampų. Tokio architektų sprendimo įgyvendinimas pareikalavo itin didelio kruopštumo ir milžiniškos darbuotojų kantrybės. Šiuo metu bendrovė toliau tęsia darbus „Business Garden Vilnius“ ir rūpinasi vidaus apdaila verslo komplekso nuomininkų patalpose. Jose rengia gipso pertvaras, itin didelį dėmesį skiria sandarumui ir garso izoliacijai, kuri yra labai svarbi verslo centrui. Gera garso izoliacija ir kokybiška akustika – kriterijai, padedantys siekti „LEED Platinum“ kategorijos pastatų sertifikavimo reikalavimų ir prisidedantys prie privatumo bei komfortabilumo užtikrinimo. Patikima garso izoliacija šiandien aktuali ne tik verslo centrams, bet ir individualiems gyvenamiesiems namams. Garso izoliaciją leidžia pasiekti tinkami architektūriniai sprendimai ir kokybiškai atlikti apdailos darbai, patikimai įrengtos garsą izoliuojančios gipso kartono plokščių pertvaros ir kiti elementai.

Dmitrijus Jaruševičius, UAB „Šilko namai“ direktorius

UAB „Šilko namai“ – inovatyvi ir aukščiausius kokybės standartus vertinanti nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, vystymo ir apdailos darbų įmonė, kuri jau turi užsitarnavusi patikimo ir operatyvaus subrangovo vardą. UAB „Šilko namai“ savo veiklą pradėjo nuo nedidelių kokybiškų privačių namų vidaus apdailos darbų, o šiandien gali pasidžiaugti įgyvendindama tokius komercinius projektus, kaip PC „Akropolis“ Vilniuje bei įvairiuose biurų paskirties pastatuose. Įmonė superka ir rekonstruoja nekilnojamojo turto objektus Vilniaus senamiestyje (daugiabučių namų palėpes) – puoselėdama tvarumą ir nepriekaištingą dėmesį kiekvienai detalei.

www.silkonamai.lt

Karlo nuotr.

projekto sprendimai

Karlo nuotr.

projekto sprendimai

„Reynaers MasterLine 8“ aliuminio langai leido pasiekti griežtus A+ klasės reikalavimus Vietoj įprastų, dažniausiai šiuolaikiniams pastatams naudojamų stiklo fasadų sistemų „Business Garden Vilnius“ pastatui architektai pasirinko naujos kartos aliuminio langus „Reynaers MasterLine 8“. Toks pasirinkimas pabrėžė vertikalų fasadų ritmą, suteikiant daug funkcionalių privalumų. Įprastose fasadų sistemose būdavo mažai varstomųjų langų, o šiuo atveju įspūdingo dydžio – 1050 x 2420 mm varstomieji langai yra siaurų rėmų ir puikių šilumos izoliacijos charakteristikų. Taip pastate neprarandamas natūralios šviesos pritekėjimas ir užtikrinamos mažesnės energijos sąnaudos. Atveriant langų varčias, patalpos pastatuose gali būti vėdinamos ir natūraliai, taip suteikiant daugiau komforto jų naudotojams. „Reynaers MasterLine 8“ – unikali langų ir durų sistema: joje suderintas šiuolaikinis dizainas su geriausiomis šios klasės langų termoizoliacinėmis savybėmis • Sistema turi geresnius termoizoliacinius rodiklius: aukščiausio izoliavimo lygio HI+ posistemėje galimos 2800 mm aukščio ir 1200 mm pločio varstomosios dalys, kur profilių Uf (lango rėmo) koeficientas yra tik 1,2 W/m2K; o naudojant kartu su stiklo paketu sąlygoja labai gerus viso gaminio šiluminius parametrus ir atitinka net aukštus A++ klasės reikalavimus.

• Sistema išsiskiria puikiomis triukšmo izoliavimo savybėmis – naudojant šiuos langus galima pasiekti net 50 dB garso izoliavimo rodiklį, kas buvo itin svarbu objektui, esančiam netoli judrių miesto gatvių. • Langai gali būti su „Raynaers“ sistemose taikomu „SoftTone®“ varstymo ir garso slopinimo elementu, kuris įgalina lygiagretų lango bloko atidarymą – maksimalų vėdinimą ir vėsinimą, o lango viduje esantys komponentai filtruoja triukšmą. Toks sprendimas leidžia atsisakyti „ekranų“ išorinėje pastato dalyje ir padeda išlaikyti architektūrinį fasado vientisumą. • Siauresni langų profiliai – didesnis šviesos patekimo plotas ir elegantiškesnis fasadas. • Sistemoje yra iki 30 proc. mažiau pridėtinių medžiagų, mažesnis profilių artikulų ir aksesuarų kiekis, todėl gaminant langus lieka mažiau medžiagų likučių, mažiau medžiagų sandėliuojama, transportuojama. • Optimizuojant langų gamybą, reikia mažiau gamybinių operacijų. Taupomos sąnaudos, sutrumpėja gamybos laikas ir sumažėja klaidų tikimybė. Visos šios priežastys lemia žemesnę galutinę lango kainą ir yra ypač

svarbios, kai pastatuose reikalaujama BREEAM, LEED standartų. Dar didesnės „Reynaers MasterLine 8“ sistemos galimybės • „MasterLine 8“ profilių langai gali būti skirtingų izoliavimo lygių ir kombinuojami su kitais profiliais. Architektai gali rinktis „Functional“, „Deco“ ar „Renaissance“ dizaino variantus. Aliuminio langus galima pritaikyti renovuojamuose senuose pastatuose vietoj medinių. • „MasterLine 8“ sistema gali būti naudojama tiek didelių matmenų ištisinėms vitrinoms, tiek varstomiesiems langams. Numatyta galimybė įrengti ir balkonines duris be slenksčio bei langus su vertikaliomis atidaromomis orlaidėmis, paslėptos varčios langus. Norint turėti sandarius ir šiltus langus už prieinamą kainą ir visavertiškai mėgautis erdvėmis, svarbiausia, kad apie langų dydžius, sudalinimus, jų tvirtinimą ir sandarinimą būtų pagalvota dar projektavimo etape. Tik taip galima parinkti optimalų variantą. „Kiekvienas atvejis visada vertinamas individualiai, o iš anksto projektuojant galima numatyti daug niuansų – koreguojant langų dydžius, nenukenčia pastato kokybė, mažėja atliekų, gaunama geresnė kaina. Mes visada patarsime, koks sprendimas yra geriausias konkrečiam užsakovui, pastato paskirčiai, rekomenduosime tikrai patikimus gamintojus ir dar suteiksime 10 metų garantiją savo produkcijai“, – sakė Linas Kėvelaitis, UAB „Reynaers Aliuminium“ vadovas.

www.reynaers.com 29

interjeras

SBA GRUPĖS NAUJOJOJE BŪSTINĖJE – ryškių spalvų ir gamtos motyvų žaismas SBA grupė 2021-ųjų pavasarį pasitiko naujoje net 1100 kv. m centrinėje būstinėje: verslo centro „Green Hall 1“ Vilniuje 13 ir 14 aukštai nuo šiol reprezentuos dinamišką, spalvingą, kūrybišką ir šiek tiek provokuojantį interjerą. Jį kūrė ne tik šveicarų ir lietuvių dizaineriai bei architektai – į projektą mielai įsitraukė ir SBA grupės vadovai, darbuotojai. Pagrindinis kūrėjų komandos siekis – kiekvienai erdvei suteikti identitetą ir tam tikrą charakterį, skatinti netradicinį mąstymą ir kartu leisti kiekvienam jaustis kaip namie.

Rūta ANUSEVIČIENĖ

30 2021 gegužė

SBA grupės archyvo nuotr.

Ryškios baldų spalvos derinamos su natūraliomis – tai padeda sukurti kontrastą. Unikalų interjerą inspiravo pasviręs stiklinis fasadas. Biure daug žalumos, o kiliminė danga primena gėlių pilną pievą.

Interjero dizainą kūrė net kelios komandos Šveicarų įmonės „Evolution Design“ atstovai jau anksčiau buvo sukūrę SBA naujosios būstinės interjero koncepciją. Šveicarai sukūrė bendras gaires: jie pateikė viziją, nupiešė eskizus, visam projektui įkvėpė tam tikrą nuotaiką. Idėją toliau tobulino ir viską tarsi į stalčiukus sudėliojo talentingi mūsų šalies kūrėjai – studijos „Heima“ architektai Povilas Daugis ir Domantė Požytė. Pagrindinis jų siekis buvo tą koncepciją įgyvendinti, pritaikyti prie patalpų, rasti balansą tarp praktiškumo ir racionalumo bei inovacijų ir kūrybiškumo. Kitaip tariant, lietuvių dizainerių darbas – apčiuopiamesnis: parinkti medžiagas, surasti tinkamiausius baldus, interjero detales, koordinuoti procesą, prižiūrėti statybos darbus ir t. t. D. Požytė pasakoja, kad SBA grupės biuras nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip darbuotojų namai. Prieš įsikeldamas į naujas patal-

pas SBA grupės kolektyvas turėjo nemenką „kraitį“, tad ant sienos buvo sukabintos asmeninės darbuotojų nuotraukos, matomose vietose nugulė darbuotojų cituotos mintys, garbingai eksponuojami bendrai kurti meno kūriniai, prie kiekvienos darbo vietos pakabinta maža rašymo lenta-debesėlis mintims ir tikslams išreikšti. Taigi, kasdien atvykę į biurą darbuotojai tarsi randa dalelę savęs. Be to, erdvė – pernelyg specifinė, tad šveicarai ankstyvojoje stadijoje pritaikyti kai kurių sprendimų, ypač dirbdami nuotoliniu būdu, net negalėjo: visa tai sėkmingai pavyko išspręsti naujų iššūkių nebijantiems lietuvių dizaineriams: „Susidūrėme su nemenku techniniu iššūkiu ovalioje erdvėje su pasvirusiais fasadais „privesti“ sienas prie pat langų rėmų, kurios turėjo tarsi apkabinti nevienoda kryptimi pasvirusias kolonas. Labai džiaugiamės, kad galėjome dirbti su profesionalais, kurie padėjo įgyvendinti šį projektą ir išpildyti tiek mūsų, tiek šveicarų vizijas“, – apie netipinį pastatą pasakojo architektė D. Požytė.

Tarp panaudotų medžiagų – ir kartonas bei veltinis Viena naujajame komplekse vyraujančių medžiagų – mediena, o priimamojo baldams gaminti parinkta atsinaujinanti medžiaga – gofruotasis kartonas. Esminė šios erdvės ašis – administratorės stalas: jam kurti surengtas konkursas, kurį laimėjo dizaineris Andrius Devetinas. „SBA grupė, kurios vienas esminių veiklos principų – tvarumas, pateikė idėją, kad stalą galima gaminti iš atsinaujinančių medžiagų, tad jis biure atsirado pirmiausia, o jau po to kaip idėjos tęsinys atsirado sofutė, foteliai ir staliukas“, – sakė studijos „Heima“ architektas P. Daugis. SBA grupės biure galima rasti ir daug tekstilės elementų: siekiant suteikti jaukumo, šiek tiek pagerinti akustiką, įnešti dar daugiau estetikos. Daug kur panaudotos akustinės lubos iš veltinio. Yra ir metalinių detalių: pavyzdžiui, kylant į antrąjį biuro aukštą sumontuoti sraigtiniai laiptai.

Beveik visos erdvės grindys išklotos spalvinga kilimine danga SBA grupės būstinėje vyrauja kiliminė danga. Ji – ne vieno gamintojo, skiriasi kiekvienos jų dizainas, storis, 32 2021 gegužė

apskritai, siekiant kuo didesnės įvairovės, kiliminių dangų panaudota ypač daug. Biuro patalpose parinktos specifinės dangos reprezentuoja kūrėjų sumanymus. P. Daugio žodžiais, pagrindinė idėja – biuro erdves suskaidyti, zonuoti būtent pagal skirtingų raštų grindis, tad darbo erdvėse panaudota kelių rūšių ir daugybės skirtingų raštų kiliminė danga. „Pavyzdžiui, viena iš kiliminių dangų labiau pabrėžia judėjimą ratu cirkuliacine zona, iš kurios įeinama į kabinetus, o banguotos linijos tarsi atskiria bendrąją erdvę nuo darbo kabinetų“, – pasakojo architektas. Tvarumo kriterijus taikytas ir renkantis kilimines dangas. „Atkreipėme dėmesį, kad dauguma didžiųjų kiliminių dangų gamintojų labai atsakingai vertina tvarumo aspektą ir yra pritaikę tam tikrą tvarumo politiką. Kai kurios kompanijos netgi surenka seną kiliminę dangą, kai ją nusprendžiama keisti, ir perdirba ją į visiškai naują“, – žiniomis dalijasi P. Daugis. Priimamojo erdvėje panaudota medienos imitacijos PVC danga. Ji pasirinkta dėl praktiškumo, nes arčiau įėjimo žmonių srautas visuomet didesnis. Tai pirmoji zona, į kurią lankytojai patenka tiesiai iš lauko, tad tam, kad būtų lengviau prižiūrėti, zonai parinktos praktiškesnės ir ilgiau tarnaujančios grindys.

SBA grupės archyvo nuotr.

interjeras

Spalvingi tradicinę biurų koncepciją paneigiantys baldai ir interjero detalės Tradiciškai tiek namų, tiek biurų interjeruose vyrauja 2–3 pagrindinės spalvos. Biurų interjerų kūrėjai – kur kas konservatyvesni: dažnai šiose erdvėje vyrauja balta, juoda, pilka, natūralios medienos spalvos. Žvelgiant į SBA grupės naujojo biuro interjerą, pirmiausia akis užkliūva už praktiškai visos paletės ryškių spalvų. Pasak P. Daugio, iš dalies sprendimą interjere panaudoti daug atspalvių inicijavo šveicarų dizaineriai. Spalvos nesvetimos ir studijos „Heima“ kūrėjų komandai: dažniausiai

jie nebijo ir nevengia ryškesnių, žaismingesnių sprendimų. Spalvinė gama kūrėjų neribojo, todėl vizualizuojant interjero dizainą pasirinkti daugybės skirtingų gamintojų baldai. Vieni projektavo ir gamino stalus, kiti – kėdes, minkštųjų baldų gamintojų apskritai buvo net keli. Pagrindinis kriterijus renkantis baldus – vizualumas. „Kurdami interjerą iš esmės derinome tekstūras ir spalvas. Baldus rinkome iš biurams, visuomeninėms patalpoms skirtų baldų kategorijos: tai reiškia, kad jau savaime parinktos atsparios trinčiai, dėvėjimuisi medžiagos, užtikrinančios ilgą ir nepriekaištingą tarnavimą“, – teigia P. Daugis.

projekto sprendimai

Sudėtingos lenktos pertvaros ir preciziški apdailos sprendimai Visus biuro apdailos darbus, pradedant netradicinių gipso kartono pertvarų montavimu ir baigiant sienų, angokraščių, lubų dažymo darbais, atliko „NT sprendimų grupė“. Projekte buvo sudėtingų gipso pertvarų sprendimų, beveik visos biurų erdvės suprojektuotos unikaliai, skirtingų formų ir lenkimo kampų. Įgyvendinti šias nestandartines architektūrines formas sėkmingai pavyko įmonės „NT sprendimų grupė“ komandai. Ši įmonė buvo pasirinkta, nes turi daug patirties valdant ir įgyvendinant su-

dėtingus projektus. Nors užsakovo pageidavimu projektas darbų procese buvo keičiamas, tačiau architektų ir „NT sprendimų grupės“ specialistų pastangomis numatytus darbus pavyko įgyvendinti laiku, užtikrinant aukštą jų kokybę ir trumpiausius terminus, bei pateikti užsakovui puikų darbo rezultatą.

www.ntmeistrai.lt

SBA grupės archyvo nuotr.

Netradicinėje laisvalaikio erdvėje – ir sūpynės, ir teleskopas Laisvalaikio zoną, iš kurios atsiveria kerinti Vilniaus panorama, kurti patikėta lietuvių dizaineriams. Vienas poilsio zonos akcentų – sūpynės, sumontuotos ant stogo-fasado laikančiosios konstrukcijos. Idėją padiktavo pati erdvė. Mintis pastatyti teleskopą, pro kurį galima pažvelgti į miestą, kilo SBA grupės darbuotojams. Atostogų dvasią perteikti padeda ne tik poilsio erdvė. Pavyzdžiui, viename kabinetų parinktas fototapetas, vaizduojantis saulėlydį, pakabinti paplūdimio barą primenantys šviestuvai, o vietoj stalo ant rėmo pritvirtinta didelė banglentė: „Stalas-banglentė – baro aukščio, tad ten dar-

buotojai gali įsitaisyti ant aukštų kėdžių arba tiesiog patogiai atsirėmę stovėti. Tai reiškia, kad pasitarimai įgauna kitokią nuotaiką: kai žmonės sėdi patogiuose foteliuose, susitikimai yra vienokie, o kai stovi – kitokie: sukuriama visiškai skirtinga energetika“, – koncepciją atskleidžia P. Daugis. Kitas pasitarimų kambarys skirtas didesniems susitikimams, jis – jau solidesnis, ramesnis, o mažesni – žaismingesni, ne tokie formalūs, kaip dauguma tokių biurų erdvių. Pasitarimų kambarių, kabinetų nuotaiką, tam tikrą istoriją, naratyvą padėjo įprasminti skirtingų stilių šviestuvai. Architektė D. Požytė akcentuoja, kad šiame biure, nors visi susirinkimo kambariai yra skirtingo stiliaus, kitokios nuotaikos, įvairių dydžių, tačiau visos erdvės orientuotos

projekto sprendimai

Naujausių audiovizualinių technologijų sprendiniai

www.audiotonas.lt

34 2021 gegužė

SBA grupės centrinėje būstinėje „Audiotono“ specialistams buvo patikėta įrengti audiovizualines sistemas. Užduotis sėkmingai įgyvendinta, panaudojus išmanius naujausių technologijų sprendinius: susitikimų kambarių rezervacijos sistemą, bendrųjų erdvių daugiazonį foninį įgarsinimą, daugiafunkcės salės AV sistemą ir automatizuotą AV sistemų valdymą. Ypatingą užsakovo dėmesį patraukė daugiafunkcės salės audiovizualinė sistema, kuri vartotojams užtikrina geriausią naudojimosi funkcionalumą. Šiam tikslui panaudota daugiafunkcės erdvės įranga – tiek paprastoms prezentacijoms, tiek filmų peržiūrai, pritaikant

kompanijos „Martin Audio“ akustinių sistemų išskirtinius parametrus. Panaudojant stacionariai lubose sumontuotus išmaniuosius kompanijos „BIAMP“ mikrofonų masyvus galima organizuoti didelio skaičiaus dalyvių vaizdo konferencijas. Sudėtingą sistemą valdyti labai paprasta – tai gali atlikti bet kuris vartotojas be jokių mokymų naudodamas gamintojo „Crestron“ valdymo ekraną su specialiai šiam projektui kurta grafine sąsaja. Projekte naudojami lyderiaujančių gamintojų – „BIAMP“ (JAV), „Crestron“ (JAV), „Martin Audio“ (Anglija), „Shure“ (JAV) – naujausi AV technologijų sprendiniai.

interjeras

Laisvalaikio erdvės interjeras kiek primena žaismingos kavinės ar bibliotekos. Erdves atskirti padeda sumaniai įkomponuota masyvi knygų lentyna. Pro stiklinį stogą-fasadą skverbiasi daug natūralios šviesos, tad biure jauku ir esant apniukusiam orui.

į dalijimąsi mintimis ir idėjomis: jas galima užrašyti drabužinėje ant rašymo lentų dažais dažytos sienos, ant pastatomųjų pokalbių kabinų, koridoriuose esančių veltinių burbulų ar kamštinių lentų virtuvėje. Visi šie paviršiai skirti piešti ir rašyti, priklijuoti paveikslėlius ir kt.

Inovacijos – ir iš paties pastato Inovacijų, kurios pritaikytos kuriant SBA grupės būstinę, veikiausiai nė nepavyktų suskaičiuoti. Pastate integruota nemažai naujųjų technologijų, kurias galima nesudėtingai pritaikyti ir pačiame interjere. Pavyzdžiui, automatiškai valdoma temperatūra, mikroklimatas, apšvietimas ir t. t. Pastarasis gali kisti priklausomai nuo į patalpą patenkančios natūralios šviesos, o temperatūrą, vėdinimą ir kt. galima reguliuoti pagal poreikius. Taigi, visi, prisidėję prie interjero kūrimo, siekė ne tik biure laiką leisiančių darbuotojų komforto, bet ir atskleidė kitonišką požiūrį į darbo erdves: kuriama šiek tiek provokuojanti, kūrybiškumą skatinanti, kviečianti į įprastus reiškinius pažvelgti naujai aplinka. Joje dirbantys žmonės taip pat drąsinami netradiciškai mąstyti ir būti kitokie.

projekto sprendimai

Inžineriniai sprendimai, užtikrinantys tylią ir komfortišką biuro aplinką SBA centrinės būstinės patalpose „Green Hall“ pirmojo pastato 13–14 aukštuose projektuojant ŠVOK sistemas, užsakovo lūkestis buvo itin tyli ir komfortiška vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema. Viršutinio aukšto stiklinis lenktas fasadas nepridengtas lauko žaliuzėmis, todėl saulės patekimas per fasadą daro didelę įtaką vidaus mikroklimatui. Įmonės „Sumani inžinerija“ specialistai siekė išlaikyti užsakovo reikalavimą naudoti tik pasyviąsias šaldymo sistemas, kad aplinka būtų kuo tylesnė ir komfortiškesnė. Teko pakeisti esamą vėdinimo agregatą, padidinant jo

našumą du kartus. Orui kondicionuoti suprojektuota kombinuota sistema, vėsinant patalpas šalčio sijomis, ir papildoma orinio vėsinimo sistema, valdoma VAV sklendėmis. Toks valdymas leidžia išnaudoti visą sistemos galingumą tik pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis, o kitu metu sistema gali dirbti daliniu našumu, sumažinant triukšmo lygį iki minimumo. Subtilus valdymas, išlaikyta kokybė ir estetika atvirai montuojant inžinerines komunikacijas praturtins išskirtinio dizaino ir konfigūracijos patalpas bei pagerins jose dirbančių žmonių komforto sąlygas.

www.sumani.lt

Įmonės archyvo nuotr.

Vakuuminis degazatorius efektyviai sprendžia šildymo ir vėdinimo sistemos problemas

Eksploatuojant šildymo ir vėsinimo sistemą dažnai susiduriama su problema, kad, net jei ji yra tinkama nuorinta, kažkiek oro neišvengiamai patenka į sistemą. Tuomet gresia mažesnis šildymo sistemos efektyvumas, triukšmas, kavitacija, o ilgainiui ir korozija, užstrigę siurbliai ir vožtuvai ar net užsikimšę šilumokaičiai ir vamzdynas. Siekiant, kad šildymo ir vėsinimo sistema tarnautų kaip galima ilgiau, būtina tinkama jos priežiūra. Išskirtinė priemonė, leidžianti visiškai pašalinti bet kokios formos orą ir dujas iš sistemos, yra vakuuminis degazatorius „Vento Connect“. „IMI Hydronic Engineering“ vieninteliai Lietuvoje siūlo vakuuminius degazatorius „Vento Connect“ su technologija „Cyclone“. Specialiame cikloniniame inde sukuriamas

vandens sūkurys, į savo ašį pritraukiantis oro burbuliukų, kurie vakuumo fazėje yra pašalinami lauk. Kartodamas ciklus degazatorius visiškai pašalina bet kokias šilumnešyje esančias dujas ir dėl savo paprastos konstrukcijos yra ne tik efektyvus, bet ir nereikalauja priežiūros. Vakuuminio degazatoriaus paskirtis yra palaikyti tokią šildymo ar vėsinimo sistemos būklę, kad joje išvis nebūtų oro – nei matomu fiziniu, nei vandenyje ištirpusio deguonies pavidalu. Degazatorius seka sistemos būklę, stebi esantį oro kiekį ir jį surinkinėja. Jei pasiekiamas nulinis oro kiekis sistemoje, degazatorius automatiškai kuriam laikui, pavyzdžiui, 24 valandoms, išsijungia, o pasibaigus nustatytam laikui, vėl pradeda veikti.

„Vento Connect“ gali būti naudojamas visur, kur yra įrengtos vėsinimo arba šildymo sistemos: pramonės įmonėse, miesto šilumos tinkluose, daugiabučiuose, mažuose cechuose, netgi individualiuose namuose ir kotedžuose. Kiekvienu atveju, priklausomai nuo sistemos parametrų – tūrio ir darbinio slėgio – parenkamas atitinkamo galingumo modelis. Degazatorius nėra skirtas spręsti įsisenėjusioms šildymo ir vėsinimo sistemos problemoms, jis skirtas prevencijai. Gamintojai rekomenduoja degazatorių naudoti stacionariai ir montuoti jį prieš paleidžiant sistemą į eksploataciją. Degazatorių galima montuoti ir prie senų, jau veikiančių sistemų, tačiau tokiu atveju, prieš montuojant, privaloma atlikti kapitalinį šildymo arba vėdinimo sistemos valymą naudojant purvo separatorius, magnetus ir kitus plovimo būdus. UAB „IMI Hydronic Engineering“ yra įgaliota vakuuminių degazatorių „Vento Connect“ distributorė Lietuvoje. Degazatoriai visiškai paruošti prijungti prie pastato valdymo sistemos, todėl tam nereikia jokių papildomų priedų. Degazatoriams „Vento Connect“ suteikiama 2 m. garantija, o vėliau po pardavimo taikoma priežiūra. UAB „IMI Hydronic Engineering“ Lietuvoje veikia nuo 1999-ųjų ir rinkai siūlo įvairius produktus bei sprendinius vandeninėms šildymo ir vėsinimo sistemoms reguliuoti ir balansuoti.

Tel. 8 (37) 392248 Deguonies neigiami padariniai – korozijos pažeistas siurblio ratas ir užsikišę vamzdynai.

36 2021 gegužė

El. p. info.lt@hydronic.com www.imi-hydronic.com

„KALDEWEI“ nuotr.

kokybiško namo DNR Pastato dalys ar elementai, sudarantys bendrą visumą, atitinkantys šiandieninę modernumo, tvarumo ir ilgaamžiškumo sampratą – tai tarsi kokybiško namo DNR. Kodėl jie - kokybiški? Kaip jie vystosi, kaip sąveikauja tarpusavyje, sukurdami vientisą struktūrą –

Verskite ir skaitykite, kokie yra modernių grindų tvarumo elementai, iš ko susideda vonios LIVING koncepcija

↓

pastato apvalkalą ar interjero audinį?

Rinkdamiesi grindų dangas tvarių objektų interjerui, architektai ir dizaineriai jau Aušra NYMAN

turi atsižvelgti ne tik į estetines ir eksploatacines savybes, bet ir į jų tvarumo bei ilgaamžiškumo kriterijus, jeigu pastatas siekia gauti tvarumo sertifikatus – LEED, BREEAM ar kitą. Tiekėjai turi pateikti EPD deklaracijas, liudijančias produkto atitiktį griežtiems tvarumo reikalavimams. Panašu, kad jau ir privačių būstų savininkai turėtų susipažinti su šiais kriterijais ir rinktis medžiagas, kurios užtikrina palankų patalpų mikroklimatą, įgalinantį sveikesnę aplinką.

„Moody‘s Corporation“ biuras Vilniuje „Green Hall 3“ pastate. Architektai – A2SM (Viačeslavas Malenko, Greta Dailydaitė).

38 2021 gegužė

Leono Garbačausko nuotr.

ŠIUOLAIKINĖS GRINDYS – ne tik estetiškos, bet ir tvarios

kokybiško namo DNR

Kriterijai renkantis grindis sertifikuojamiems projektams Architektas profesorius Gintaras Čaikauskas, biuras „Architektūros linija“: Projektuodami pačios įvairiausios paskirties pastatus, grindų dangas taikome remdamiesi architektūros sprendinių sumanymo koncepcijomis ir objektų tipologine paskirtimi. Tai yra pagrindiniai prioritetai. Šiuolaikinių medžiagų gamybos technologijos nuolatos suteikia vis naujų pasirinkimo galimybių, taigi kūrybos priemonių paletė tikrai yra labai plati. Jeigu anksčiau pagrindinis projektuotojų galvos skausmas buvo skurdi pasiūla, tai dabar priešingai – reikia nuolatos mąstyti, kaip nepaskendus pasirinkimo jūroje… Ilgaamžiškumo klausimas buvo ir išliks visada. Tai svarbus kriterijus, kuris aktualus kūrėjams, statytojams ir eksploatuotojams. Visuomet atkreipiu kolegų dėmesį ir į tai, kad galutiniai grindų dangos (ir grindjuosčių sprendimo) vertintojai bus… valytojai. Nors tai kartais sukelia šypsenas, bet realybė yra tokia. Medžiagų pasirinkimo tikslingumas paaiškėja po kelerių naudojimo ir priežiūros metų, atidžiau pasižvalgius po objektą. Pastaruoju metu ekologiškumo, tvarumo idėjos tapo itin aktualios. Išgryninus būsimos architektūros koncepcijas, visų numatomų naudoti statybos produktų, tarp jų ir grindų dangų, gamybos ir pritaikymo poveikis aplinkai vis dažniau tampa vienu svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Tai susiję su daugeliu aplinkybių: šalyje vykdoma politika, finansinėmis galimybėmis, žmonių samprata, galų gale – su tradicijomis. Architektas Viačeslavas Malenko, biuras „A2SM“. Komerciniuose objektuose, kurių interjerus daugiausia projektuojame, galioja tam tikros sąlygos, todėl yra daug objektyvių kriterijų renkantis grindis. Pirmiausia reikia atitikti gaisrinės saugos reikalavimus, tvarumo – BREEAM, LEED iššūkius, biudžeto galimybes ir tik tada, jau turėdami šias dedamąsias dalis, galime kalbėti apie estetiką. Laimei, pasirinkimo šiais laikais yra, todėl gana nesunku atitikti minėtas sąlygas. Beje, daugumoje Europos valstybių gaisriniai reikalavimai yra gerokai paprastesni nei mūsų šalyje. Tačiau gamintojai prisitaiko prie mūsų rinkos ir gali pateikti poreikius atitinkančias tokios pačios kolekcijos grindis.

kokybiško namo DNR

Projektuodami tvariems pastatams atsižvelgiame į tvaraus produkto EPD deklaracijas, nes svarbios yra ir užsakovų vertybės. Solidūs ir reiklūs klientai nenorėtų rinktis pigaus trečiųjų šalių produkto, kurį gaminant naudojamas vaikų darbas. Ne tik produkto išvaizda, bet ir tai, kaip jis pagamintas, visa jo gamybos „virtuvė“ (kokios gamybos sąlygos, kiek žmonės uždirba) taip pat yra labai svarbi. Šiais laikais yra nemažai gamintojų, kurie nemokamai priima atgal savo pagamintas dangas perdirbti, ar tai būtų PVC, ar kiliminė danga. Jos perdirbamos ir iš jų gaminamos naujos dangos.

Šiltos ir jaukios grindys – mūsų platumos prioritetas G. Čaikauskas: Vis daugiau grindų apdailos medžiagų gali būti klojamos ant šildomųjų grindų. Paslėptų šildymo prietaisų sprendiniai padeda išgryninti interjerų koncepcijas, suteikia aukštesnio komforto galimybių. Tai pasakytina net ir apie įvairius medienos paviršius, kurie iš esmės yra jautrūs temperatūrų ir drėgmės pokyčiams. Šalia įvairių meninių idėjų ir subjektyvių pasirinkimo priežasčių egzistuoja ir gana pragmatiški pasirinkimų kriterijai. Pavyzdžiui, šiltuose kraštuose žmonės stengiasi savo aplinką formuoti iš vėsą teikiančių paviršių. Akmuo, keramika ir panašios medžiagos yra ne tik lengvai pasiekiama vietinė žaliava, bet ir teikia malonų vėsos, o kartu ir psichologinio bei fizinio komforto poveikį. Mūsų aplinkoje prioritetas daugiausia skiriamas patalpų apsaugai nuo šalčio, taigi ir paviršių sprendimai dažniausiai yra orientuoti šia kryptimi. Žinoma, ten kur įrengiami dideli stiklo fasadų plotai, grindų medžiagos parinkimas jau nedaro esminio poveikio. Tuomet jau taikomos saulės kontrolės priemonės. Jeigu kalbėtume apie mano asmeninį dangų vertinimą, tai aš visuomet žaviuosi įvairiais medienos paviršiais. Šalia ekologiškumo aspektų vertinu jaukumą, nepasikartojančią faktūrą, visas kitas prigimtines savybes. Tai tikrai nėra pats praktiškiausias pasirinkimas – reikalinga kruopštesnė priežiūra, ilgainiui gali atsirasti plyšelių, gal net nedidelis girgždesys. Manau, kad tai yra natūralios medžiagos privalumai, specifika, savotiška romantika. Viskas priklauso nuo eksploatacijos intensyvumo.

Lengvai atnaujinamos modulinės grindys V. Malenko: Pastaruoju metu, kalbant apie visuomeninius pastatus, svarbus yra ir grindų pritaikomumas bei galimybė jas nesunkiai atnaujinti, todėl visos šiuolaikinės grindys mūsų projektuojamuose biuruose yra modulinės. Jas galima nuimti segmentais ir prireikus pakeisti. Moduliai yra visur – grindyse, lubose, pertvarose, svarbus kuo paprastesnis ir greitesnis surinkimas bei galimybė nesunkiai pakeisti. Jie dažniausiai klijuojami elastiniais 40 2021 gegužė

Biurų pastatas „DC PIER“. Architektai – „A2SM“ (Viačeslavas Malenko, Greta Frišmantaitė-Gudaitienė).

Pirmiausia reikia atitikti gaisrinės saugos reikalavimus, tvarumo – BREEAM, LEED iššūkius, biudžeto galimybes ir tik tada, jau turėdami šias dedamąsias dalis, galime kalbėti apie estetiką.

Biuro „Architektūros linija“ interjeras. Architektas – Simonas Čaikauskas.

klijais, kad būtų galima nesunkiai atplėšti dalį pažeistos dangos nuo juodgrindžių, sutvarkyti ir uždėti atgal. Kiliminės dangos vis dažniau klojamos kvadratiniais moduliais, nes tas pats gamintojas norimą dangą gali pagaminti ir ruloninę, ir modulinę. Jeigu dirbama su didesniu objektu, nuo 500 kv. m., gamintojas pageidaujamą dangą gali supjaustyti norimos formos segmentais: trikampiais ar pailgais. Taip pat labai stengiamės išnaudoti individualumo ir unikalumo privilegiją. Mes galime net užsisakyti išskirtinę kolekciją. Naudojant tokį pat raštą ar spalvą, galima pasiekti originalų vaizdą pasirinkus vien kitokį klojimo būdą.

Kodėl populiarėja PVC dangos? G. Čaikauskas: Susiklostė gana paradoksali situacija, kai pramonės technologijos suteikė galimybių sukurti ir pagaminti dirbtines medžiagas, vizualiai artimas, tačiau kartais savo eksploatacinėmis savybėmis pranokstančias natūralias (akmenį, medį, metalą ir kitas). Dažnai iš pirmo žvilgsnio, nebūnant šios srities geru specialistu, sunku jas tarpusavyje net atskirti. Natūralių medžiagų

paviršiai, o dažnai net ir faktūros skenuojant perkeliamos ant dirbtinių paviršių, jų išvaizdą maksimaliai priartinant prie gamtoje randamų žaliavų. Tokiu atveju išlieka esminis klausimas, kada mes elgiamės tvariau ir labiau tausojame aplinką – ar naudodami gamtos teikiamas žaliavas, ar gamindami jų imitacijas. Juk gamybos pramonės tarša, atliekos, jų utilizavimas yra ne mažiau aktuali šių laikų tema. Savo pritaikymo nišas turi ir ruloninės dangos, jos tinkamos sveikatos apsaugos ir gydymo paskirties patalpose, visur, kur tik neišvengiami ir privalomi praktiški, lengvai valomi paviršiai. Juos galima greitai įrengti, o susidėvėjus – nesunkiai pakeisti. Lengva prižiūrėti ir valyti. V. Malenko: A klasės pastatuose turi būti naudojamos ilgaamžės natūralios medžiagos. Tokių pastatų bendrosiose erdvėse dažniausiai naudojamos arba plytelės, arba akmuo – dėl gaisrinių reikalavimų. Todėl dominuoja kietos dangos. Jeigu parketlentės A klasės, tai medžio yra tik paviršinis lukštas ir pasirinkimas tokių dangų yra gan ribotas. Darbo patalpose pakanka B klasės, todėl dažniausiai renkamės kilimines ir PVC grindų dangas.

Leono Garbačausko nuotr.

Biurų pastatas „DC PIER“. Architektai – „A2SM“ (Viačeslavas Malenko, Greta Frišmantaitė-Gudaitienė).

Monos Avik nuotr.

Leono Garbačausko nuotr.

kokybiško namo DNR

Leono Garbačausko nuotr.

PVC danga yra pasiekusi tokį lygį, kad ją sunku atskirti nuo medžio ar kitų medžiagų, nes kolekcijoje jau nesikartoja faktūros ar tekstūros. Aišku, mes visuomet labiau vertiname natūralų medį ar kitas natūralias medžiagas, ypač šios tendencijos ryškios Skandinavijoje, kur nebijoma natūralaus medžio senėjimo. Mus riboja ir gaisriniai reikalavimai, todėl kol kas esame priversti ieškoti alternatyvų. Renkamės dažniausiai aukščiausią atsparumo klasę, nes tos pačios tekstūros ar faktūros kolekcija gali turėti skirtingas atsparumo klases. Kokybė ir atsparumas yra visų svarbiausia. Trumpalaikio efekto nesiekiame, geriau paprasčiau, bet kad ir po 10 m. atrodytų gerai. PVC grindys labai tinka ir šildomosioms grindims. Jos nėra jautrios temperatūrai, drėgmei, todėl natūralu, kad žmonės namams vis daugiau renkasi PVC dangas. Priprantama ir prie plytelių, nes jos yra labai praktiškos, estetiškos, jų milžiniška įvairovė, todėl jos užima vis didesnę erdvę ir namuose.

Biurų pastatas „DC PIER“. Architektai – „A2SM“ (Viačeslavas Malenko, Greta Frišmantaitė-Gudaitienė, Ona Kauneckaitė). Biurų pastatas „DC PIER“. Architektai – „A2SM“ (Viačeslavas Malenko, Greta Frišmantaitė-Gudaitienė).

Mūsų aplinkoje prioritetas daugiausia skiriamas patalpų apsaugai nuo šalčio, taigi ir paviršių sprendimai dažniausiai yra orientuoti šia kryptimi.

Apibendrinant G. Čaikauskas: Reziumuodamas galėčiau teigti, kad įvairios dangos buvo, yra ir bus įdomios ir reikalingos, tačiau jų panaudojimas turi būti susijęs su architektūros sprendinio esmine koncepcija, o gamyba – su šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiais tvarios, ekologiškai motyvuotos gamybos iššūkiais. Visa kita – projektuotojų, statytojų ir užsakovų lūkesčių, vizijų ir sprendinių prerogatyva. V. Malenko: Eiliniams vartotojams kaina taip pat jau nebėra lemiamas veiksnys. Kylant pragyvenimo lygiui, formuojasi tam tikros vertybės, panašiai kaip ir su maistu – svarbu ir ekologinės ypatybės, kiek dangos lemia sveiką gyvenimo būdą. Su A++ ir A+ klase atsiranda nemažai pokyčių, tačiau išskirtinių pastatų procentas kol kas nėra didelis, nes atsižvelgiama į biudžetą ir progresas yra lėtas.

42 2021 gegužė

Frank Hanswijk nuotr.

kokybiško namo DNR

Bambuko grindys – stilingas, tvarus ir ilgaamžis pasirinkimas „AkzoNobel Head Office Amsterdam“, dizainas – GROUP A.

Šiandien, kai vis daugiau žmonių atsigręžia į tvarų gyvenimo būdą, statybinių medžiagų poveikis aplinkai tampa vienu esminių aspektų, o bambuko mediena šiuo klausimu turi neabejotinų pranašumų rinkoje. Dėl savo ekologiškumo ir ilgaamžiškumo bambukas yra idealus pasirinkimas grindų dangai. Lietuvoje bambuko grindis siūlo „MOSO®“ – pirmaujantis aukštos kokybės bambuko gaminių tiekėjas daugiau nei 50 šalių kartu su oficialiu atstovu šalyje UAB „Statybos koncernas“. pripažintas pasauliniu bambuko A prekės ženklu, nes yra orientuotas į tvarumą, produktų kokybę ir naujoves. Lietuvos oficialių atstovų – UAB „Statybos koncerno“ projektų vadovė Rasa Kanažauskienė įsitikinusi, kad „MOSO“ gamykloje aukštais standartais perdirbto bambuko savybės tampa lygiavertės ir net geresnės palyginti su kietmedžiu, todėl tai daugiau nei visavertė alternatyva, galinti pakeisti nyks-

www.moso.lt

„Gare du Nord“ traukinių stotis, dizainas AREP.

David Ducastelnuotr.

„Jakarta Amsterdam“ viešbutis, dizainas „SeARCH“.

Lior Teitler nuotr.

Pasaulyje pirmaujanti aplinkosaugos ataskaitų srityje „MOSO®“ yra pirmoji bambukų pramonės įmonė visame pasaulyje, paskelbusi apie savo gaminių poveikį aplinkai per jų gyvavimo ciklo įvertinimą (LCA) ir aplinkosaugos produktų deklaracijas (EPD). Turėdami 20 m. patirtį gana jaunoje bambukų pramonėje, „MOSO International“ yra novatoriškų sprendimų, esančių patalpose ir lauke, pradininkas,

tančius kietmedžius, sintetines ir neatsinaujinančias medžiagas. Bambuko grindys yra idealus kompromisas tarp ilgaamžiškumo ir stabilumo, todėl tai puikus sprendimas net sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, montuojant ant grindinio šildymo ir (arba) intensyvaus eismo patalpose kaip biurai, viešbučiai ar restoranai. Dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės turi itin mažą šiluminę varžą, mažiau reaguoja į drėgmės ir temperatūros pokyčius, turi aukštą priešgaisrinės saugos klasę Bfl-s1 (versija „Density®“). Bambukas gerai žinomas ir dėl savo antialerginių ir antistatinių savybių, didelio tankio („High Density®“) bambuko grindų modeliuose neaptinkama lakiųjų organinių junginių, todėl tai geriausia įmanoma klasifikacija – klasė E0, grindys neišskiria formaldehidų, todėl yra itin sveikas pasirinkimas. „MOSO®“ bambuko grindys yra patikrintos patikimose Europos laboratorijose ir atitinka griežčiausius ES kenksmingų medžiagų išmetimo reikalavimus. Šios grindys buvo pritaikytos plačiai visame pasaulyje vykdomuose ekologiškų pastatų projektuose, tokiuose kaip Tel Avivo universitetas („LEED Platinum“), prekybos rajonas „CityLife“ Milane („LEED Gold“) ir viešbutis „Jakarta“ Amsterdame („BREEAM Excellent“). Šiandien tai sparčiai populiarėjanti medžiaga, kuri neabejotinai taps ateities rinkos lydere. Bambuko grindys – nepamainoma ateities interjero dizaino dalis, padedanti sukurti jaukią, tvarią ir kokybišką erdvę.

Grindų dangos erdvių jaukumui ir kokybiškumui kurti Du dešimtmečius išliekamąją vertę turinčius produktus siūlančios „Interjero linijos“ asortimente yra itin aukštos kokybės vinilinių dizaino grindų, sienų dangų, baldų ir užuolaidų audinių. „Interjero linijos“ atstovaujami prekių ženklai visiškai atitinka keliamus kokybės ir tvarumo reikalavimus bei formuoja labai aiškią įmonės strategiją – aukščiausios kokybės gaminiai, nepriekaištingos reputacijos gamintojai, dėmesys estetikai ir patvarumui. Viena jų – įmonė „Amtico International“ (Didžioji Britanija) LVT (vinilinių) dizaino grindų, kiliminių plytelių gamintoja, kurios pagrindinis tikslas yra pasiūlyti aukščiausio lygio grindis su kuo ilgesniu tarnavimo laiku, skatinant tvarumą ir aplinkos tausojimą.

„Amtico International“ teikia pirmenybę taršos šalinimui ir atliekų kiekio mažinimui, stengiantis kuo labiau panaudoti gamybos atliekas naujų produktų gamybai ir minimizuoti medžiagų ir gaminių poveikį aplinkai nuo naujų produktų projektavimo proceso. Norėdama efektyviau naudoti energiją, išteklius ir perdirbamas medžiagas, įmonė naudoja įdiegtas naujausias technologijas, skaidriai ir efektyviai tausoja energiją ir perdirba gamybos atliekas. Tiek darbuotojų, tiek partnerių dėmesys sutelktas į pagrindines įmonės vertybes – darnų vystymąsi, skatinamą komandos sveikatą ir gerovę per saugią bei pažangią darbo aplinką. „Amtico International“ siūlo itin platų LVT grindų pasirinkimą, tarp kurių: • vinilinės grindys (LVT) „Amtico Signature“ (LVT) yra skirtos komercinėms, labai intensyvaus naudojimo patalpoms, todėl jos turi 1 mm darbinį vinilo sluoksnį, grindims priskirtos 23, 34, 43 atsparumo klasės. Visuomeniniam sektoriui suteikiama 20 m. garantija, privačiam – neribota; • vinilinės grindys (LVT) „Amtico Form“ (LVT) yra skirtos komercinėms, labai intensyvaus naudojimo patalpoms, todėl jos turi 0,7 mm darbinį vinilo sluoksnį, grindims priskirtos 23, 34, 43 atsparumo klasės. Visuomeniniam sektoriui suteikiama 12 m. garantija, privačiam – 30 metų; • vinilinės grindys (LVT) „Amtico Spacia“ yra skirtos komercinėms, gausiai lankomoms patalpoms, todėl jos turi 0,55 mm darbinį vinilo sluoksnį, grindims priskirtos 23, 33, 42 atsparumo klasės. Visuomeniniam sektoriui suteikiama 10 m. garantija, privačiam – 20 metų; • vinilinės grindys (LVT) „Amtico First“ yra skirtos lengvas apkrovas turinčioms komercinėms patalpos ir namų aplinkai, jos turi 0,3 mm darbinį vinilo sluoksnį, grindims priskirtos 23, 31 atsparumo klasės. Visuomeniniam sektoriui suteikiama 7 m. garantija, privačiam – 12 metų. Šios grindų dangos – puikus pasirinkimas tausojantiesiems aplinką. Visos „Amtico“ (LVT) vinilinių dizaino grindų kolekcijos gaminamos nenaudojant ftalatų – medžiagų, ribojamų REACH reglamento (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1907/2006 dėl

44 2021 gegužė

kokybiško namo DNR

cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų – red.), kolekcijos yra tinkamos A+ energinės klasės pastatams, klasifikuojant pagal VOC vidaus oro emisijos skalę, bei turi sertifikatą „Indoor Air Comfort Gold“, ne tik pažymintį mažą emisiją gamybos metu, bet ir patvirtinantį sveiką vidaus patalpų klimatą. Taip pat visos kolekcijos turi EPD deklaracijas. Kolekcijos „Amtico Signature“, „Forms“ ir „Spacia“ turi BREAM sertifikatą. Visos LVT grindys sertifikuotos M1 statybinių medžiagų emisijos klasifikacija. Šiandien, netylant ypač aktualioms diskusijoms dėl aplinkosaugos, medžių kirtimo, „Amtico“ LVT (vinilinės) grindys suteikia visišką laisvę turėti norimą medžio paviršių in-

terjere, neprisidedant prie medžių naikinimo. Esant konstrukciniams poreikiams, gali būti naudojamos ir betono, akmens paviršių imitacijos pasirenkant jas iš plataus „Amtico“ LVT grindų asortimento. Šios medžiagos yra itin atsparios, tačiau, palyginti su keramika ar akmeniu, gerokai lengvesnės. „Amtico“ LVT grindys leidžia pasirinkti visiškai individualius spalvų ir dizaino sprendimus, pritaikytus bet kokiam projektui. Paprasta grindų dangos priežiūra ir patvarumas atlieka svarbų vaidmenį tiek privačiose, tiek viešosiose erdvėse. „Amtico“ LVT dizaino vinilinių grindų paviršiai padengiami specialiu „Qunatum Guard ELITE®“ ar, kaip „Amtico First“, uretano sluoksniu, apsaugančiu grindis nuo abrazyvinių dalelių ir batų žymių. Ši danga atitinka atsparumo ugniai ir dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1) ir slidumo reikalavimus (R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, ribojamiems griežtai reglamentuotų saugos reikalavimų. „Amtico“ LVT grindis tinka kloti ant šildomųjų grindų, vonios kambariuose, dušuose, jos įrengiamos ant išlyginamojo sluoksnio, kuris reikalingas betono poroms uždengti, kad klijavimo procesas būtų efektyvus. „Amtico“ LVT (vinilinių) dizaino grindų eksploatacijos laikotarpiu grindų nereikia papildomai prižiūrėti, todėl sutaupoma. Prireikus LVT dangą lengva pataisyti – jei dėl kažkokių

priežasčių paviršius buvo pažeistas, reikiamas skaičius lentelių tiesiog išimamas ir pakeičiamas naujomis. Gamintojo tikslas ir siekis, kad keičiamos dangos būtų grąžintos į gamyklą perdirbti. Jau dabar visos gamybos atliekos grįžta į gamybos procesą ir yra naudojamos šių heterogeninių grindų pagrindo sluoksniams gaminti. „Interjero linijos“ siūlomame asortimente – aukštos kokybės vinilinės grindų dangos, vinilinės ir tekstilinės sienų dangos, baldiniai ir akustiniai užuolaidų audiniai. Daug metų vykdoma „Interjero linijos“ mažmeninė ir didmeninė prekyba padėjo išgryninti stipriausią įmonės veiklos aspektą – estetiškų ir ilgalaikių apdailos medžiagų, skirtų viešajam sektoriui, tačiau puikiai tinkančių ir namų aplinkai dekoruoti, pasiūlą. „Interjero linija“ pačiam išrankiausiam viešojo ar privataus sektoriaus klientui gali pasiūlyti modernių ir akustinių, ekologiškų ir tvarių, atsparių ir ilgaamžių interjero medžiagų, išskirtinių šviestuvų ir baldų gamintojų produktų.

www.interjero-linija.lt

LIV Vonios kambario tendencija „Living“ – nauja gamintojų filosofija 46 2021 gegužė

kokybiško namo DNR

ING Tuo metu, kai tradicinė vonia peržengia įprasto apibrėžimo ribas, į higienos ir ramybės oazę įsiveržia spalvos, drąsūs dizaino sprendimai, išmanūs prietaisai ir daiktai, orientuoti į atsipalaidavimą. Santechnikos gamintojai ryžtingai pasitinka pokyčius, juos atliepdami savo asortimente, bendradarbiaudami su dizaineriais ir kurdami estetiškumu ir pažangumu žavinčius įrenginius.

Gamintojo „KALDEWEI“ atnaujintoje „CoordinatedColours“ kolekcijoje pasirinkimas – nuo šviesių iki pačių tamsiausių kreminių, rudų, pilkų ir juodų atspalvių. 47

Ryškūs spalviniai sprendimai ir kuriama harmoninga aplinka Vienas seniausių, lyderiaujančių santechnikos įrenginių gamintojų Europoje „KALDEWEI“ visiškai atnaujino savo gaminių spalvinę gamą – papildė kolekciją „CoordinatedColours“ iki 17 spalvų. Išraiškingi kolekcijos tonai pabrėžia išskirtinį emaliuotojo plieno pobūdį ir atskleidžia naujas spalvų tendencijas rinkoje. Tai išskirtinės matinės spalvos, baltos, šiltos pilkos arba smėlio spalvos tonai ir elegantiška lavos juoda – jos puikiai derinamos tarpusavyje ir prie dabartinių plytelių tendencijų. Raminantys tonai skirti tam, kad po darbingos, stresinės dienos būtų patenkama į savo individualų vonios kambarį, būtų atliekami ritualai ir atsipalaiduojama. Gamintojas aktualizuoja ir stiprias, energizuojančias spalvas, puikiai tinkančias dienos pradžiai ar tiesiog ryškioms asmenybėms. Tam pritaikytos „KALDEWEI“ kolekcijos „Trend colours“ spalvos, sukuriančios akcentus vonios kambaryje: minimalistinio dizaino praustuvai „Miena“ pagyvina erdvę su nauja sezonine mėlynų ir violetinių tonų spalvų palete.

48 2021 gegužė

Naujiesiems minimalistinio dizaino praustuvams „Miena“ siūlomos aktualios sezoninės spalvos. Emaliuotasis plienas padaro spalvingus eksperimentinius praustuvus lengvai prižiūrimus ir patvarius.

„KALDEWEI“ nuotr.

„KALDEWEI“ dušo padėklas „Nexsys“ išsiskiria tuo, kad nepriekaištingai susilygina su patalpos grindimis.

„KALDEWEI“ nuotr.

„KALDEWEI“ išlieka lyderiu dušo padėklų ir paviršių srityje: būdamas patikimas ir vertinamas gamintojas, naujausiam dušo paviršiui „Nexsys“ pasiūlė patikimą ir patogų montavimo būdą – SBN kojeles, kuriomis nesudėtingai ir greitai atliekami darbai statybvietėje norint, kad dušo paviršius būtų lygus su patalpos grindimis. Siūlant net 20 skirtingų matmenų, 22 spalvų paviršius ir pridedant dar 5 dangų latako groteles, sukuriamos beveik beribės galimybės individualizuoti vonios kambarį, pritaikyti savo unikaliai spalvų ar dizaino vizijai, kartu turint išbaigtą, tvarų ir saugų produktą. Taip pat šiemet „KALDEWEI“ pristatė subtiliai rafinuotą praustuvą-dubenį „Ming“, kurio neutraliai prislopintas nespalvotas spalvų diapazonas leidžia sukurti įvairų dizainą tiek minimalistiniame vonios kambaryje, tiek eksperimentinėje erdvėje, mažajame namų SPA. „Ming“ yra keturių skirtingų spalvų: matinės lavos juodos, klasikinės blizgios lavos juodos, matinės Alpių baltos ir klasikinės blizgios Alpių baltos. Drąsius spalvinius sprendimus ir puikią tendencijų nuojautą „KALDEWEI“ dar kartą pabrėžia su voniomis „Classic Duo Oval“. Dviejų spalvų dizainas ir kuriama harmoninga vartotojo patirtis, kai mėgautis vonios ritualais, SPA ovalioje vonioje gali du žmonės. Laisvai stovinčias šios serijos vonias galima rinktis iš įvairių modernių dviejų spalvų variantų – tai viena dabartinių dizaino tendencijų. Spalvų spektras prabangų emaliuotąjį plieną panardina į šiltus pilkus tonus, švelnią smėlio ir elegantišką juodą spalvas.

Santūrus „Miena“ dizainas palieka erdvės žaisti spalvomis ir paverčia vonios patalpą jaukiu kambariu su individualiu charakteriu.

„KALDEWEI“ kolekcijos „Ming“ praustuvų išgaubtos linijos suformuoja jausmingą siluetą, o neutraliai prislopintas nespalvotas spalvų diapazonas leidžia sukurti įvairų dizainą.

„Ideal Standard“ nuotr.

kokybiško namo DNR Įrenginiai, orientuoti į autentiškus potyrius Visame pasaulyje gerai žinomas gamintojas „IDEAL STANDARD“ į vonios kambarį žvelgia holistiškai, kaip į vientisą erdvę. Įmonė orientuojasi į vonios produktų gamą ir, bendradarbiaudama su profesionaliais, žinomais dizaineriais, technologiškai pažangius produktus sujungia į nuotaiką kuriantį vonios kambarį. Vonios kambario produktai turi ne tik estetiškai derėti tarpusavyje, bet ir privalo padėti klientui ar interjero dizaineriui išreikšti jų idėjas, kurti pageidaujamą nuotaiką. Ji kuriama spalvomis, formomis, medžiagų įvairove. Bendradarbiaujant kartu su „Palomba Serafini Associati“ sukurta kolekcija „Atelier“, kurios produktai simbolizuoja skirtingas nuotaikas ir patirtį. Tai tarsi darbo įrankių kolek-

„Ideal Standard“ pristatė naują estetinę patirtį kuriančius praustuvus „Linda-X“, kurių sienelė išskirtinai plona.

50 2021 gegužė

kokybiško namo DNR cija interjero dizaineriui. Praustuvai, vonios, maišytuvai puikiai dera tarpusavyje ir skirtingomis kombinacijomis kuria įvairias nuotaikas. Tačiau labai lengva juos paimti po vieną ir integruoti į vis kitas kompozicijas. Integralumas ir didelis skirtingų nuotaikų pasirinkimas atspindi „Ideal Standard“ indėlį į šios dienos vonios kambarį. „IDEAL STANDARD“ visų pirma sprendžia nešvaros ir estetikos problemas, susijusias su WC puodu. Vandens nuleidimo technologija „Aquablade“ yra moderniausia rinkoje ir užtikrina ypač aukštą higienos lygį (apie 60 proc. sumažinamas vandens nuleidimo triukšmas ir nuleidžiant nebelieka vandens taškymosi iš puodo). Kartu tai suteikia geresnę puodo nuplovimo kokybę. Išmintingas inovacijas kurianti bendrovė balandžio pabaigoje pristatė praustuvus „Linda-X“, sukurtus žinomo

dizaino meistro Roberto Palombos. Šių praustuvų sienelė yra išskirtinai plona tik dėl naujausių technologijų. Gamintojo įsitikinimu, siekiant kurti naujus dalykus, reikia suprasti vonios kambario esmę. Būtent todėl „Ideal Standard“ gamina visus vonios kambario produktus: WC rėmus, keramikos produktus, maišytuvus, baldus ir aksesuarus. Vienos svirties vandens maišytuvas, kokį dabar naudojame visi, buvo išvystytas būtent „IDEAL STANDARD“ inžinierių, taip pat dauguma revoliucingų WC puodo technologijų, tokių kaip puodai su berėme briauna („Rimless“) ar „Aquablade“, buvo sukurti šioje įmonėje. Be to bendrovė pirmoji pasaulyje pristatė vandens maišytuvą su integruotu automatiniu muilo dozatoriumi ir LCD ekranu. Visa ši įranga – modernaus vonios kambario dalis.

„LAUFEN“ nuotr.

Ypatingos „SaphirKeramik“ medžiagos savybės atveria plačių galimybių kurti naujus dizaino sprendimus ribotoje vonios erdvėje.

Asortimentas, peržengiantis vonios kambario ribas Šveicarų gamintojas „LAUFEN“ asmeniškumą ir jaukumą vonios kambaryje siūlo sukurti baldais, aksesuarais, šviestuvas, dekoro elementais. Ryškus pavyzdys – vonios kolekcija „Kartell by Laufen“, siūlanti didelį spalvingų skaidraus polikarbonato aksesuarų pasirinkimą. Be įprastesnių elementų (muilinės, stiklinėlės, lentynų), joje yra ir tokių originalių objektų kaip kėdutės, atvirų len-

„LAUFEN“ nuotr.

„LAUFEN“ į savo gaminius integravo korundu sustiprintą keramiką „SaphirKeramik“, kuri leido pradėti gaminti itin plonų (3–4 mm) sienelių vonios praustuvus, aksesuarus.

52 2021 gegužė

tynų spintelės, veidrodžiai, šviestuvai, kurie, pasirinkus norimą koloritą, savo atspindžiais, spalvingais šešėliais padės sukurti itin asmenišką aplinką. „LAUFEN“ pastaruoju metu savo asortimentą nuolat papildo elementais, kurie išeina už tradicinės vonios kambario sampratos ribų. Pavyzdžiui, naujojoje keramikos aksesuarų kolekcijoje „Home Collection“ yra daugiabriaunis „Ikos“, kuris gali pasitarnauti kaip staliukas, postamentas ar tiesiog dekoro elementas, taip pat – unikalaus dizaino keraminė kėdutė „Baboon“. Šių metų „LAUFEN“ naujienų tema yra spalvos: matiniai pilki, juodi keramikos atspalviai, PVD metodu išgauta juoda, aukso arba rožinio aukso maišytuvų apdaila, naujos baldų spalvos. Be to, „LAUFEN“ plečia asortimentą, susijusį su maksimaliu asmens ir erdvės higienos palaikymu: unitazai su higieninio dušo ir kitomis funkcijomis, bekontaktis unitazų, pisuarų nuplovimo, maišytuvų valdymas. Taip pat siūlomas visų minėtų prietaisų jungimas į bendrą, per „Bluetooth“ sąsają valdomą sistemą. Gamintojas jau kelerius metus gali pasigirti unikalios sudėties, korundu sustiprinta keramika „SaphirKeramik“, kuri leido pradėti gaminti itin plonų (3–4 mm) sienelių praustuvus, aksesuarus, taip stipriai praplečiant keramikos dizaino galimybes ir diktuojant naujas madas vonios kambaryje. Plonasieniai gaminiai iš „SaphirKeramik“ yra net tvirtesni už savo masyvesnius pirmtakus, jie lengvesni, jų gamybai reikia mažiau žaliavos, o transportui išeikvojama mažiau energijos, tad tai ir labai tvarus sprendimas.

Naujoji A T E L I E R kolekcija sukurta bendradarbiaujant su daugybę apdovanojimų pelniusia „Palomba Serafini Associati“ studija. Daugiau informacijos čia:

VO NIOS KAMBARIO POKYČIAI.

MAŽASIS NAMŲ

SPA

Specialioje „ISH Digital 2021“ parodos platformoje „Pop up my Bathroom“ Vida KUZMICKAITĖ

šiais metais pristatyta vonios erdvę transformuojanti kryptis „Living“, numatanti vonios patalpos virsmą į nedidelį namų SPA. Ši tendencija sparčiai keičia privačių vonios kambarių projektavimą ir suplanavimą. Vonios kambario erdvė plečiasi, šiandieniniuose būstuose jai skiriama daug daugiau vietos nei prieš 5–10 metų: gyvenamuosiuose namuose ar erdvesniuose butuose kartais įrengiami ir keli vonios kambariai.

Vonios kambario zona, jos suplanavimas sukoncentruojami į penkis pagrindinius žmogaus pojūčius, vonia tampa erdve, skirta relaksacijai ir pasimėgavimui poilsiu, SPA. Projektuojant vonią ir kuriant jos dizainą išlieka svarbus tvarumas, išmanumas, individualūs dizaino sprendimai, tačiau vienas pagrindinių rodiklių – mažasis namų SPA turi būti jaukus, o savo spalviškumu ir interjero sprendimais priminti gyvenamąją erdvę. Interjero dizaino studijos „Toota“ vadovė, dizainerė Justė Žibūdienė pasakoja, kad progresyvios vonios kambario dizaino idėjos neryškią formą turėjo dar iki pandemijos, o jos metu įgavo aiškius rėmus: „Sakyčiau, idėja, kaip pabūti vonioje ilgiau, yra tendencinga. Tai tampa uždaviniu tiek pačiam užsakovui, tiek dizaineriui. Ateina supratimas, kad reikia rasti laiko sau, atsipalaidavimui. Žmonės nebegali išvykti į SPA, ieško vietos poilsiui namuose, todėl sustiprėjo samprata apie mažųjų SPA įrengimą vonioje. Tikėtina, ji vystysis ir ateityje.“

54 2021 gegužė

Beno Šileikos nuotr.

Naujoji kryptis – pastebima ir lietuvių dizainerių

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

kokybiško namo DNR Vonios kambariui, jeigu tik tai leidžia erdvė ir pastato suplanavimas, skiriama daugiau vietos. Erdvę dar labiau praplečia pro langą atsiverianti miesto ar gamtos panorama, vonios erdvėje vis drąsiau integruojami baldai.

Living. Interjero autoriai „YCL“ studija. Interjero autorius „GGarch.lt“.

Interjero dizainerei pritaria „GG arch“ įkūrėja, architektė Greta Gedvilienė: „Vonios kambarys vis dažniau tampa vieta, kurioje ne tik prausiamasi, bet ir gyvenama, todėl jam skiriama vis daugiau dėmesio, stengiamasi, kad jis atrodytų kuo estetiškiau ir jaukiau. Dažnai užsakovas nebenori rinktis kažkurio vieno varianto – turėti vonią ar dušą patalpoje, ir jeigu tik leidžia plotas, pageidauja turėti abu. Šiuo metu populiarūs ir erdvūs dušai su lietaus sistema.“ G. Gedvilienė projektuodama gyvenamuosius namus sako pastebėjusi, kad vis dažniau pageidaujama įsirengti pirtį privačioje erdvėje, t. y. savo vonios kambaryje. Tuomet erdviame vonios kambaryje įrengiama stiklo pertvaromis

Vonios patalpos virsmas į nedidelį namų SPA.

atskirta nedidelė dvivietė pirtis. Jeigu trūksta erdvės, projektuojamos dušo kabinos su garo generatoriumi. Tačiau specialistai pabrėžia, kad, nepaisant tendencijų, prieš įsirengiant nedidelį SPA namų erdvėje, pirmiausia būtina numatyti galimybes, erdvę ir jos suplanavimą. „Labai svarbu įvertinti vonios patalpos dydį, ar iš tikrųjų ten yra vietos. Jeigu teks koreguoti vonios kambarį, reikia numatyti, kurios erdvės sąskaita namuose bus norima jį padidinti. Reikia tam tikrų kompromisų, kad namai atrodytų namais, bet kartu turėtų nemažą vonios kambarį, kuris galėtų priminti namų SPA“, – teigia studijos „YCL“ partneris, architektas Aidas Barzda. 55

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

kokybiško namo DNR

Interjero autoriai „YCL“ studija.

Dėmesys santechnikos įrenginiams Santechnikos įrenginių gamintojai, interjero dizaineriai daug dėmesio skiria pažangioms įrenginių technologijoms, jų higieniškumui. Sanitarinių įrenginių dizainas tampa neatsiejama visumos dalimi, subtiliai papildančia vonios kambario erdvę ir suteikiančia jai išskirtinumo. „Šių dienų klientas pageidauja investuoti į santechnikos įrenginius, jam tampa svarbu pamatyti, paliesti tam tikrus įrenginius, pajusti jų kokybę. Vonios kambariui skiriama tiek pat dėmesio kiek, tarkim, svetainei“, – pažymi architektas A. Barzda. Jis išskiria, kad užsakovai pageidauja turėti patogius priėjimus prie vonios ir funkcionalią erdvę. Atsiranda noras slėpti viską, kas išduotų, kad tai higienos patalpa: džiovintuvus, skalbimą ir džiovinimą, nereikalingas lentynas. Dėl šių priežasčių vonios kambario erdvė lieka švari ir apibrėžta, matomi tik gražiausi santechnikos įrenginiai ir vonios elementai. Tai savotiškai sukuria tvarkingo vonios kambario vaizdą. G. Gedvilienės teigimu, renkantis santechnikos įrangą, aktualus ne tik įrenginių ilgaamžiškumas, bet ir jų funkciniai elementai: „Labai svarbus ergonomiškumas ir praktiškumas. Yra tekę susidurti su atvejais, kai labai stilinga, moderni 56 2021 gegužė

Dažnai užsakovas nebenori rinktis kažkurio vieno varianto – turėti vonią ar dušą patalpoje, ir jeigu tik leidžia plotas, pageidauja turėti abu. Šiuo metu populiarūs ir erdvūs dušai su lietaus sistema.

Greta GEDVILIENĖ, „GG arch“ įkūrėja, architektė.

vonia buvo itin nepatogi gulėti, netgi nesaugi. Elegantiškai atrodantys dubens formos praustuvai, padėti ant stalviršio, nėra pats tinkamiausias pasirinkimas vonios kambariams, kurie yra labai dažnai naudojami, arba vaikų vonios kambariams – tokį stalviršį reikia nuolat valyti ir prižiūrėti.“

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

kokybiško namo DNR

Vonios erdvė organiškai įsilieja į gyvenamąją erdvę: skiriama dėmesio natūraliam apšvietimui.

„YCL“ studijos interjeras.

Vonios dizainas įgauna naujų atspalvių Jaukumo įspūdį vonios kambario erdvėje gali padėti sukurti tinkamai pasirinktas spalvinis koloritas ir medžiagos. Parodoje „ISH Digital 2021“ interjero specialistai skatinti atsigręžti į spalvas, jų derinius ir kuriamą estetiką. Kartais verta pabėgti nuo kelių tradicinių tonų ir kurti visiškai autentišką patirtį. Anot G. Gedvilienės, pastaruoju metu į vonios kambarį vis dažniau atkeliauja drąsios, tamsios spalvos – tamsiai pilka, juoda, sodri mėlyna. Tokios spalvos suteikia solidumo, išskirtinumo. Tradicinius chromuotus maišytuvus keičia juodi, žalvario, balti. Neretai, netgi ir santechninė keramika pasirenkama nebe tradicinė balta, o vario, aukso, pilkos ar netgi juodos spalvos. Tradicinę sienų ir grindų apdailos medžiagą – plyteles dažnai keičia tapetai, drėgmei atsparios baldinės plokštės. Kalbant apie grindis, plytelės dažnai lieka tik dušo zonoje, o likusiai erdvei pasirenkama šiltesnė medžiaga – medinės parketlentės. 58 2021 gegužė

Svarbus aspektas kuriant jaukią erdvę – specialiai pritaikyta plytelių apdaila, kurioje vyrauja šilti ir natūralūs atspalviai. „Vyrauja viskas, kas primena Azijos kraštus, Viduržemio jūros regioną, nes tai mums, šiauriečiams, asocijuojasi su tikromis atostogomis“, – akcentuoja J. Žibūdienė. Dizainerė pabrėžia, kad į rinką grįžta ir natūralūs kalkakmeniai, smiltainiai, mozaikinio betono elementai, atkuriantys natūralų gamtos grožį. Sanitariniuose mazguose organiškai įsilieja rankų darbo tekstūros. Kitas itin aktualus elementas transformuotoje vonios erdvėje – apšvietimas. Dizaineriai ir architektai skiria vis daugiau dėmesio natūraliam apšvietimui. Be to, santechnikos gamintojai integruoja modernius apšvietimo sprendimus į dušo plokštes, išmaniuosius veidrodžius ir kitus įrenginius. A. Barzda įsitikinęs, kad vonios erdvėje gali atsirasti praktiškai bet kokie kūrybiniai sprendimai. Tačiau svarbiausia, kad jie turėtų tam tikrą sąsają su bendra interjero koncepcija ir vonios kambario erdvė sklandžiai įsilietų į bendrą stilistiką ar kūrybinį sumanymą.

STIRPI, BE T ŠVELNI PURKŠTUKO SROVĖ

K ALKIŲ ŠALINIMO PROGR AMA

J UDANČIO PURKŠTUKO RE ŽIMAS

VALDYMAS MOB. PROGR AMĖLE

W W W.L AUFEN- CLE ANE T.COM/LT-LT/

UNITA Z AS SU HIGIENINIU DU ŠELIU „CLE ANE T NAVIA“ _ DIZ AINERIS PE TERIS WIR Z AS „SAPHIRKER AMIK“ KOLEKCIJA „INO“ _ DIZ AINERIS TOANAS NGUYENAS L AUFEN 1892 | ŠVEICARIJA

Beno Šileikos nuotr.

Natūralus, drėgmei atsparus medžio masyvas tampa vonios kambario dalimi.

Suoliukai, skirti prisėsti ir luktelėti, paskaityti knygą prie lango, krėslas greta praustuvo – tai pamažu tampa kasdienybe. Vonios kambarys tikrai asocijuojasi su smagia vieta. / Justė ŽIBŪDIENĖ, interjero dizaino studijos „Toota“ vadovė /

Norbert Tukaj nuotr.

Studijos „GG arch“ interjeras.

Aidas BARZDA, studijos „YCL“ partneris, architektas.

„YCL“ studijos interjeras.

Baldai tampa vonios kambario elementu Labiau pastebimi spalviniai sprendimai, išskirtinė apdaila – šie elementai nuosekliai kuria jaukią ir artimą erdvę, kurioje galima atsipalaiduoti. Taip pat vonios erdvėje savo vietą atranda ir baldai, kurie anksčiau dažniau būdavo matomi gyvenamųjų kambarių ar svetainės interjere. „Suoliukai, skirti prisėsti ir luktelėti, paskaityti knygą prie lango, krėslas greta praustuvo – tai pamažu tampa kasdienybe. Vonios kambarys tikrai asocijuojasi su smagia vieta“, – pabrėžia J. Žibūdienė. „Renkantis baldus būtina atsižvelgti į bendrą stilistiką ir jų atsparumą drėgmei. Visi aksesuarai, elementai turėtų būti pasirinkti pirmiausia atsižvelgus į tai, kokia atsparumo drėgmei klasė turi būti vonios kambaryje. Baldai turi būti atsparūs drėgmei – jų gamybai gali būti naudojamas medžio masyvas, MDF plokštės, populiarus inovatyvus laminatas „Compact HPL“. Taip pat vonios kambaryje puikiai įsilies natūralių akmenų stalviršiai, baldai ir kitos plokštumos“, – akcentuoja dizainerė. 60 2021 gegužė

Apibendrinant Gyvenamasis vonios kambarys, mažasis namų SPA reflektuoja su pasikeitusiomis gyvenamosiomis sąlygomis ir jas keičia savoje namų erdvėje. Vis labiau atsigręžiama į žmogų, jo jauseną – kuriamas holistinis interjeras visiškai atspindi vartotojo šiandienos poreikius. Interjeras tampa jaukus, artimas, funkcionalus, tačiau kartu yra kuriamas išskirtiniais, ryškiais sprendimais. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks aktuali artimiausius kelerius metus, atvers naujų kūrybinių klodų ir palengva įgaus vis aiškesnius architektūrinius ir dizaino rėmus.

architektūra

RO16 Prabangus kvartalas ant aukščiausios sostinės kalvos

Vida KUZMICKAITĖ

Ant aukščiausios Vilniuje natūraliai susiformavusios Rokantiškių kalvos, greta Pavilnių regioninio parko suprojektuotas ir statomas autentiška architektūra, apdaila ir inžineriniais sprendimais išsiskiriantis gyvenamųjų namų projektas „RO16“. Šiuo metu projektas įpusėjo, jį planuojama pabaigti kitų metų antroje pusėje. Iš viso sklype įrengiami net 16-a vieno ir dviejų aukštų pastatų.

62 2021 gegužė

„Projektas „RO16“ orientuotas į prabangos segmentą, todėl itin daug dėmesio skyrėme moderniems kvartalo sprendimams. Tai pasiteisino, nes projektas yra paklausus rinkoje ir sėkmingai realizuojamas – šiandien jau esame pardavę net pusę projekto namų. Mūsų pirkėjas ieško modernių architektūrinių ir konstruktyvinių sprendimų, orientuojasi į protingo namo koncepciją“, – pasakoja „NU:MO“ projektų pardavimų vadovas Raimundas Stanišauskas. Pasak projekto vystytojos UAB „Delira“, kvartalo namus jungia bendra architektūrinė idėja, tačiau jie individualūs savo architektūra, derančia prie pastato lokacijos, savo dydžiu ir tūriais, parinktais pagal individualius užsakovo poreikius.

Inžineriniai sprendimai: žingsniu į priekį Projekto „RO16“ architektas „Studija lape“ vadovas Tomas Lapė pasakoja, kad drauge su projekto vystytoju labai kruopščiai išstudijuota esama išvystytų kvartalų rinka. Taip pat buvo siekiama kuo tiksliau numatyti būsimo gyventojo portretą ir jam tiksliai adaptuoti visus architektūrinius, dizaino ir inžinerinius sprendimus. A+ ir A++ energinio naudingumo klasės namuose suprojektuoti ir įrengiami pirmi Lietuvoje 4-ių stiklų, trijų kamerų stiklo paketai. Jie užtikrins maksimalų sandarumą, šilumą ir akustinį komfortą. Stiklo paketų specifikacija atitinka A++ klasę, stiklai ir langų konstrukcijos buvo importuojamos iš užsienio. Taip pat įdiegtas šiuo metu vienas pažangiausių geoterminis šildymo ir vėsinimo šaltinis su kapiliarine energijos perdavimo sistema. Geoterminis šildymas „žemė-vanduo“ padeda užtikrinti komfortą ir geriausią mikroklimatą namuose visais metų laikais – žiemą sistema šildo, o vasarą atlieka vėsinimo funkciją. Architektūriniais sprendimais išspręstas langų šešėliavimas, apsaugant patalpas nuo tiesioginių saulės spindulių ir perkaitimo. Nepaisant didelio langų ir stiklo skaičiaus, gyventojams užtikrinamas maksimalus komfortas. Integruota vietinė lietaus nuotekų surinkimo ir infiltracinė sistema, atvestos miesto komunikacijos – vanduo, nuotekos. Papildomai dalyje pastatų įrengiamas protingo namo sistemos bazinis modulis, apimantis šildymo, šaldymo, vėdinimo ir apšvietimo valdymą.

Projektas orientuotas į prabangos segmentą, todėl itin daug dėmesio skyrėme moderniems kvartalo sprendimams. / „NU:MO“ projektų pardavimų vadovas Raimundas STANIŠAUSKAS /

CALYPSO. Statinio sienos brėžia privatumo ribas tarp pirmo aukšto erdvių. Patekti į jo vidų galima per dvivietį garažą arba atskirą lauko įėjimą. ODYSSEY. Privatumą padeda kurti į priešingas puses nukreipti abiejų aukštų langai. Miegamieji ir sanitariniai mazgai šiame name įrengti antrame aukšte, pirmame – erdvus tambūras, didelė terasa. EXPLORER namo terasa.

architektūra

Aukščiausi reikalavimai apdailai Viso pastato apdailoje ir dizaino sumanymuose dominuoja stiklas, betonas, akmuo ir metalas. Idėjos autorius T. Lapė pažymi, kad šios medžiagos įkūnija bazinius architektūrinius lūkesčius: skaidrumą, tvirtumą, patvarumą ir lankstumą. Visos pagrindinės pastatų konstrukcijos liejamos iš gelžbetonio konstrukcijų. Ventiliuojamojo fasado apdailai pasirinktas natūralus apdailinis betonas arba laukinis akmuo bei individualiai rankomis lankstoma titan-cinko skarda, jis apšiltintas poliuretano plokštėmis. Eksterjere – ypač daug stiklo ir slankiosios durys. Laiptams, stogams, sienoms ir perdangoms projekto architektai rinkosi monolitinio gelžbetonio konstrukcijas. Įrengtose didelėse terasose, kurių kvadratūra siekia net iki 60 kv. m, integruoti medžio ir betono elementai, o iš terasų atsiveria neaprėpiamos erdvės ir landšaftas. Taip pat sutvarkyti, išlyginti nuosavi augalinio dirvožemio sklypai, juose įrengtos aikštelės iš granito trinkelių. Anot „NU:MO“ projektų pardavimų vadovo R. Stanišausko, buvo stengiamasi, kad būsimi gyventojai taip pat neturėtų jokių vidinės apdailos rūpesčių: „Klientų pasirinkimui – trys, visus kokybės reikalavimus atitinkantys vidinės apdailos lygiai. Trečią apdailos lygį siūlome pasirinkti klientams, kurie visus įsirengimo rūpesčius nori palikti profesionalams. Pirmąjį – klientams, kurie nori patys organizuotis ir rūpintis apdailos darbais. Antrasis apdailos lygmuo – aukso viduriukas, kuris leidžia nesirūpinti dalimi apdailos darbų.“

Išraiškingi, prie ryškaus reljefo pritaikyti architektūriniai sprendimai

Ant šlaito suprojektuotas FLAGMAN.

„Įgyvendindami projektą numatėme tris pagrindinius tikslus, kurių bent vienas neįvykdytas devalvuotų visą kvartalą: tai architektūros ir vietovės ryšys; kvartalo vientisumas; privatumo užtikrinimas“, – pagrindiniu sumanymu dalijasi architektas. Vienas esminių vystytojo ir architektų bendrų tikslų

projekto sprendimai

Išskirtiniams namams – nestandartinė vidaus ir lauko elektros įranga Elektros instaliacijos darbai objekte tik prasidėjo, tačiau jau dabar akivaizdu, kad tai, pasak UAB „Milera“, rengusios šio objekto lauko ir vidaus elektros instaliaciją, projektų vadovo Tomo Jezepčik, nebus eilinis projektas. Kiekvienam namui numatoma atvesti atskirą elektros įvadą, ne mažesnį nei 50 kW galingumo, kadangi pastatuose planuojama nemažai įrangos – kai kuriuose jų bus baseinų, pirčių. Vidaus instaliacija bus įrengiama individualiai, pagal gyventojų poreikius. Namai yra unikalūs, išskirtiniai, kai kuriuose jų numato64 2021 gegužė

mos stiklo pertvaros, todėl įprastais elektros instaliacijos darbais šiame objekte tikrai nebus apsiribojama. Šiuo metu klojami lauko elektros tinklai, kiekvienam namui atvedami interneto įvadai. Numatomas link kvartalo naujai tiesiamos gatvės apšvietimas išskirtinio dizaino 6 m. aukščio LED šviestuvais. Teritoriją apšvies palei takus įrengti LED šviestuvai.

www.milera.lt

buvo išreikšti architektūrinį ryšį su vietovės privalumais. Visi kvartalo namai turi išskirtines beribes panoramas – specialūs architektūriniai sprendimai leidžia grožėtis žaluma ir nuo kalvos į Pavilnių regioninį parką atsiveriančiais vaizdais. „Vietos privalumai yra duotybė, – teigia architektas. – Nekvestionuodami priėmėme vietovę – siekėme prie jos prisitaikyti, ją eksponuoti. Dėl šios priežasties visi pastatai išdėstyti tarytum šachmatų lentoje – suprojektuoti skirtinguose aukščiuose ir yra vienas nuo kito pasisukę skirtingais kampais, neužstojant gražiausių vaizdų.“ Prie ryškaus reljefo pritaikyti architektūriniai sprendimai stebina, kiekvienas gyvenamasis namas suprojektuotas iš dviejų tūrių: skaidraus gyvenamojo ir privataus šei-

mos poilsio. Nors namai atrodo labai skaidrūs, stikliniai, kone permatomi, iš tikrųjų kiekvienas jų turi suformuotas privačias erdves ir jaukius kiemelius. „Sklypo reljefo ypatybės labai paveikė architektūrinius sprendimus. Prisitaikydami prie reljefo ir norėdami maksimaliai išnaudoti galimybę grožėtis puikiomis panoramomis, apvertėme namą aukštyn kojomis, t. y. gyvenamųjų patalpų aukštą sukeitėme vietomis su miegamųjų patalpų aukštu. Kaip žinia, yra nusistovėjusi tradicija pirmame aukšte projektuoti gyvenamąsias erdves, o antrame – miegamuosius“, – pasakoja T. Lapė ir išskiria, kad pasirinktas sprendimas, kai miegamųjų ramybė persikėlė į kalno papėdę, leido suformuoti privačius, subtiliai į reljefą integruotus kiemus.

Turtingas kraštovaizdis, ypatingas reljefas ir ambicingi vystytojo planai paskatino mus ieškoti kažko paprasto, bet ne prasto. / Architektas Tomas LAPĖ /

EXPLORER. Pagrindinis šio namo akcentas yra cilindro formos pusiau atvira stiklinė laiptinė, užtikrinanti dienos šviesos patekimą į vidines erdves. Visos šio namo gyvenamosios erdvės yra išdėstytos pirmame aukšte.

projekto sprendimai

Fasadams – unikalūs oksiduoto ir tonuoto cinko lakštai Siekdama įgyvendinti architekto viziją, įmonės „Klukis“ komanda pagamino ir sumontavo fasado elementus iš natūraliai oksiduotų cinko lakštų. Originali žaliava objektui buvo tiekiama iš Prancūzijos. Vario lakštai, pagal architekto pasirinktų spalvų paletę kiekvienam pastatui atskirai, oksidavimo proceso metu buvo tonuojami natūraliais pigmentais. Vėliau 2 x 0,5 m gabaritų lakštai pritvirtinti prie fasadų be matomų sujungimų ir laikiklių. Šiam tikslui įmonės darbuotojai kartu su architektu suprojektavo sujungimų detales ir sumontavo lakš-

tus objekte. Tai išskirtinis ir pirmas toks sprendimas Lietuvoje, išlaikant maksimaliai švarią fasado estetiką: cinko elementai kartu su ištisinėmis, beveik per visą sieną stiklo vitrinomis sudaro vientisą ir unikalų derinį. Įmonės „Klukis“ atlikti darbai objekte atitiko reiklių užsakovų ir architekto lūkesčius. „Mums patinka gerai dirbti, kartais neskaičiuojant savo laiko ir sąnaudų, kad vėliau galėtume džiaugtis savo darbo rezultatais“, – sako 20 m. patirtį skaičiuojančios įmonės vadovas Algirdas Valiuškevičius.

www.klukis.lt 65

FLAGMAN. Išsiskiria subtiliais betono linkiais ir skirtingais reljefo aukščiais. Cokoliniame pastato aukšte yra suprojektuotos pirties ir baseino erdvės, miegamieji ir vonios kambariai.

Architektūrinis kvartalo vientisumas Kvartale suprojektuoti keturių tipų namai, kurių plotas siekia nuo 170 iki 445 kv. m. Tačiau, architekto žodžiais, nors pirminė idėja buvo paremta noru suprojektuoti universalų namą, iš esmės kvartale nėra vienodų pastatų: „Išoriškai namai yra vienodos architektūros, griežtai besilaikantys nustatytų generalinio plano taisyklių, tačiau visi yra individualizuoti, prisitaikę prie konkrečių šeimininkų.“ Visgi, anot T. Lapės, nors yra skirtingų formų, pastatai susilieja į visumą. Architektūrinis kvartalo vientisumas – vertybinė nuoroda į gyventojų lygiavertiškumą ir pagarba bendruomeniškumui. Namų architektūra yra gana apibendrintų, monumentalių

formų, nekonkuruojanti su kraštovaizdžiu ir priimanti kuklesnę laikyseną.

Unikali vieta relaksacijai Modernus projektas šalia besidriekiančio Pavilnių regioninio parko, anot projekto vystytojų, orientuotas į žmogų, vertinantį išskirtinumą ir kokybę, į siekiantį ramybės ir harmonijos su gamta neatitolstant nuo Vilniaus centro. Visa tai pavyko pasiekti drąsius architektūrinius sprendimus suderinus su gamtos vietove ir pažangiomis inžinerinėmis technologijomis. Šis kompleksas leido sukurti ne tik šiuolaikišką, bet ir relaksacijai gamtos apsuptyje galimybę atveriantį projektą.

projekto sprendimai

Prabangiems namams – inovatyvūs inžineriniai sprendimai Reiklaus užsakovo lūkesčiams įgyvendinti objekto inžinerinių sistemų rangovu konkurso būdu buvo pasirinkta UAB „Konkretus“, prieš 10 metų pradėjusi savo veiklą nuo geoterminio šildymo sistemų įrengimo ir per šį laikotarpį jau sukaupusi didelę patirtį, įrengdama per 350 objektų. Penkerius metus įmonės specializacija – prabangaus segmento projektai, kuriuose taikomi išskirtiniai ir novatoriški sprendiniai. Įrengiant ŠVOK sistemas unikaliuose būstuose tenka bendradarbiauti tiek su užsakovais, tiek su interjero dizaineriais, įsiklausyti

66 2021 gegužė

į jų lūkesčius ir parengti projektus, pritaikant inžinerines sistemas interjero autoriaus vizijai. Todėl stiprioje UAB „Konkretus“ komandoje yra ne tik patyrusių montuotojų, bet ir projektuotojų, kurie atlieka projekto vykdymo priežiūrą. „Susipažinę su RO16 projektu, buvome maloniai nustebinti, kad namai statomi išskirtinai kokybiškai ir pagrindinis kriterijus ne žemiausia kaina, o būtent kokybė“, – sako įmonės vadovas Vytautas Pėstininkas. Šiame projekte taikomi patikimi ir ilgaamžiai sprendimai: pastatų šildymui ir vėsinimui įrengiamas geoter-

minis šildymas, o tai leis mažiausiomis sąnaudomis palaikyti patalpose maksimalų komforto lygį. Giluminių gręžinių vėsa bus tiekiama į patalpas per lubose išvedžiotus kapiliarus, o tam skirtos sąnaudos – tik cirkuliacinių siurblių sunaudojama elektros energija.

www.konkretus.lt

projekto sprendimai

Trinkelės 50-60 mm Granito atsijos 30 mm 150 mm Skaldos arba žvyro sluoksnis Dren. lakštas su geotek. GXP DREN 10 10 mm 2 mm SWELLTITE hidroizoliacija 1 sl. Betono sluoksnis armuotas tinklu 60 mm PE atskiriamasisi sluoksnis 1 sl. 0,2 mm Polistireninis putplastis EPS 150 100 mm Nuolydį formuojantis smėlbetonio sl. 20-70 mm PE garo izoliacija 1 sl. 0,2 mm Gelžbetoninė perdanga 260mm

150

30 60

Šiuolaikinės hidroizoliacinės medžiagos: tvarios ir ilgaamžės

UAB „Mosas“ naujajam „RO16“ tiekė hidroizoliacines

medžiagas. Užsakovui buvo

100

individualių namų kvartalui

itin svarbi maksimali drėgmės izoliacija ir hidroizoliacinių 260

medžiagų ilgaamžiškumas. Dėl šių veiksnių buvo pasirinkta hidroizoliacinė membrana „CETbit

150

30 60

300“ ir bentonitinis molis.

UAB „Mosas“ rinkoje skaičiuoja jau antrą dešimtmetį, bendrovė siūlo kokybiškus pamatų, terasų, balkonų rezervuarų hidroizoliacinius sprendimus; stogų ir fasadų dangas; statybinę chemiją ir geosintetinius gaminius. Bendrovės hidroizoliaciniai sprendimai sėkmingai integruoti įvairiuose Lietuvos verslo centruose, pramoninės ir gamybinės paskirties pastatuose bei individualiuose gyvenamuosiuose namuose. „Moso“ asortimente – ilgaamžiai ir tvarūs bentonitinio molio gaminiai, hidroizoliacinės membranos, deformaciniai profiliai, geosintetinės membranos ir kiti produktai. Įmonė nuolat pristato rinkai naujoves ir aktyviai bendradarbiauja su statybinėmis įmonėmis, projektuotojais, konstruktoriais, architektais bei įvairiais privačiais klientais. 100

pastatuose buvo įrengiama trisluoksnė siena, o hidroizoliacija buvo sienos viduje. Bentonitinis molis rinkoje vertinamas dėl savo puikių hidroizoliacinių savybių: reaguodamas į drėgmę molis brinksta, o padidėjus tūriui apspaudžia pradūrimus ir nepraleidžia vandens net ir esant dideliam slėgiui. Atsitiktinis pažeidimas – pragręžimas ar pradūrimas – šiai medžiagai nepadarys jokios žalos, nes išbrinkęs molis patikimai sandarins smulkius lakšto pažeidimus. Taip pat svarbi bentonitinio molio savybė yra jo plastiškumas, išliekantis viso eksploatavimo metu ir esant neigiamai temperatūrai. Bentonitinis molis savo sudėtyje neturi jokių lakiųjų organinių junginių, yra ekologiškas ir randamas gamtoje. Šią hidroizoliacinę medžiagą įvairūs Lietuvos generaliniai rangovai ir vystytojai renkasi siekdami „BREEAM“ ar „LEED“ pastatų sertifikatų. Natūralus bentonitinis molis puikiai integruojamas visuose šiuolaikiniuose tvariuose pastatuose, naudojamas sienų, pamatų, žaliųjų stogų hidroizoliacijai, o naudojant šią medžiagą pastatas gauna papildomų taškų anksčiau išvardytiems sertifikatams gauti.

260

Visos pamatinės sienos hidroizoliuotos su savaime limpančia, labai elastinga „CETbit 300“ hidroizoliacija, pagaminta iš aukščiausios klasės žaliavų. „CETbit 300“ – patikima, aktyvi hidroizoliacija, kurios panaudojimas ypač pasiteisina tais atvejais, kai dėl praktiškų aplinkybių arba dėl padidintų priešgaisrinių reikalavimų nėra galimybių naudoti tradicinių, karštu būdu prilydomų bituminių membranų. Savaime limpanti danga yra patogiai montuojama, todėl sumažinama klaidų tikimybė. Papildoma sudėtinė dalis yra popieriaus sluoksnis, apsaugantis nuo membranos susiklijavimo tarpusavyje, medžiagai esant rulone. Izoliacinę dangą „CETbit 300“ galima montuoti įvairiomis sąlygomis, esant aplinkos temperatūrai nuo 10 iki 40° C. Polimerinė hidroizoliacinė membrana užtikrina aukšto lygio atsparumą mechaniniam suplėšymui, pradūrimui, pramušimui, taip pat ir cheminiam poveikiui. Visa tai leidžia šią dangą įrengti visais metų laikais, ant drėgnų paviršių. Dalis pamatinių rūsio sienų pastatuose izoliuotos su „SWELLTITE“ bentonitinio molio lakštais – šis sprendimas pasirinktas todėl, kad

www.mosas.lt

projekto sprendimai

Pastatuose integruotos nestandartinės aliuminio konstrukcijos „Gyvenamųjų namų projektui „RO16“ gaminome visas aliuminio konstrukcijas, kurios buvo itin nestandartinių formų ir dydžių“, – dalijasi lietuvių gamintojo UAB „Aluzara“ direktorius Andrius Strakšys. Bendrovė numačiusi pagaminti langų, durų, fasadų aliuminio konstrukcijas net 16-ai kvartale įsikūrusių namų. Individualiuose keturių tipų namuose įrengtos išraiškingos fasadinės konstrukcijos „Reynaers CW50 SC-HI“, užtikrinančios maksimalų natūralios šviesos patekimą į pastato vidų. Šis sprendimas ypatingas tuo, kad stiklai jungiasi tik struktūriniu silikonu, o profiliai yra tik vitrinų kraštuose. Projektui taip pat naudojami nestandartiniai 80 mm storio, 4-ių stiklų stiklo paketai. Taip pat pagamintos ir įrengtos įėjimo durys „Reynaers Masterline 8“ su paslėptais vyriais ir pritrauktuvais, kuriais durys įsilieja į bendrą fasado vaizdą, bei netipinių matmenų slankiosios durys „Reynaers CP155 LS HI“. Stikliniai stogai gaminami iš sistemos „Reynaers CW 50 RA“, užtikrinančios dienos šviesos patekimą į pastato vidų. Projekto įgyvendinimas iškėlė ne vieną iššūkį – architektai ir konstruktoriai suprojektavo savo forma ir matmenimis itin sudėtingas konstrukcijas. „Aluzaros“ specialistams teko gerokai paplušėti, prireikė daug rankų darbo tam, kad būtų pagamintos vientisos, visą pastatą apjuosiančios fasado konstrukcijos be jokių papildomų konstrukcinių priedų. Šis sprendimas padėjo sukurti beribį vaizdą iš pastato vidaus patalpų, o būsimiems gyventojams leis be kliūčių grožėtis atsiveriančia sostinės panorama. Visoms konstrukcijoms buvo keliami ne tik aukšti estetiniai, kokybiniai reikalavimai, bet ir tokie techniniai kriterijai kaip tvarumas, šiluma ir patikimumas. 68 2021 gegužė

Anot A. Strakšio, lietuvių užsakovai vis labiau vertina aliuminio profilius dėl jų praktiškumo: „Aliuminio konstrukcija yra ilgaamžė, tvirta – atlaiko net itin didelius svorius, sandari ir pasižymi estetinėmis savybėmis. Šie profiliai leidžia kurti bet kokį pageidaujamą langų, durų ar fasadų dizainą. Aliuminio langų sistemos „Reynaers“ išsiskiria puikia termoizoliacija, tenkinančia A++ klasės reikalavimus, o tai aktualu statantiems naujos kartos pastatus ir siekiantiems užtikrinti geriausią mikroklimatą vidaus patalpose.“ UAB „Aluzara“ projektuoja, gamina ir montuoja aliuminio profilių sistemas: langus, duris, fasadus, vidaus pertvaras, žiemos sodus ir kitas aliuminio konstrukcijas. Įmonė drąsiai priima iššūkius ir siūlo nestandartinius sprendimus – kruopščios komandos dėka gali pagaminti ir pagal netikėtą viziją suprojektuotas aliuminio sistemas. Išskirtinis dėmesys skiria-

mas kiekvieno projekto kokybei, ir užsakovų, architektų reikalavimams. Bendrovė teikia paslaugas tiek privačių statinių, tiek komercinių pastatų statybose Lietuvoje ir Skandinavijoje. Taip pat įmonė bendradarbiauja su vienu seniausių ir didžiausių Europoje aliuminio profilių tiekėjų „Reynaers“, kuris nuolatos investuoja į laisvę naujoms architektūrinėms ir dizaino galimybėms atveriančių aliuminio profilių kūrimą bei suteikia 10-ies metų garantiją savo sistemoms.

www.aluzara.com

Registracija iki birželio 20 d. el. paštu konkursas@sa.lt

KONKURSAS Žurnalas „Statyba ir architektūra“ kviečia kurti, dalintis originaliais darbais ir drąsiomis idėjomis. Dalyvaukite ir būkite pastebėti! Šiandien off-grid namai vis dažniau tampa ekologiškos, energiškai efektyvios ir kūrybingos architektūros sprendimu. Tad šio konkurso tikslas – supažindinti ir paskatinti taikyti off-grid idėjas, pristatant modernią off-grid namo koncepciją, kuri atspindėtų savarankiškumą nuo bendrųjų inžinerinių tinklų, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą, technologines inovacijas. Kviečiame konkurse dalyvauti ir pateikti savo idėjas architektus, dizainerius, kitus profesionalus, dirbančius architektūros ar interjero dizaino srityje bei šių krypčių studentus. Dalyvauti gali tiek vienas asmuo, tiek komanda.

Prizinis fondas Prizinių vietų nugalėtojai bus apdovanoti asmeninio pristatymo paketu SA medijose ir partnerių piniginiais prizais.

I vieta 1000 eur

II vieta 500 eur

III vieta 300 eur

2 psl. publikacija žurnale „Statyba ir architektūra“ ir portale SA.lt bei „Statyba ir architektūra“ sertifikatas

Konkurso komisija Konkurso darbus vertins žiūri – architektūros sektoriaus profesionalai:

Antanas Dagelis „Cloud architektai“

Rytis Mikulionis Studija „Plazma“

Vilma Adomonytė „Ambraso architektų biuras“

Ignas Uogintas „DO architects“

Viačeslavas Malenko „A2SM architektai“

Konkurso rėmėjų biblioteka Konkurso rėmėjai dalyviams išsamiai pristatys savo atrinktus off-grid produktus mokymuose. Juos dalyviai turės panaudoti projektuose.

LIGHTING SOLUTIONS

Visa informacija apie konkursą interneto svetainėje www.sa.lt/offgrid

Konkurso trukmė 2021 06 20 – 2021 08 15. 69

Lyg raibi miško paukščiai

70 2021 gegužė

N. Tukaj nuotr.

tvarieji pastatai „Kedro namai“ – tai senos sodybos, įsikūrusios viename iš regioninių parkų Vilniaus Aušra NYMAN

priemiestyje, rekonstrukcija, pritaikymas ir naujos kokybės sukūrimas šiandienai, išlaikant statinių vietas ir jų semantiką. Pastato autoriai studijos „Arches“ architektai atskleidžia pagrindinį moto – tai natūralumas, tikrumas, humaniškas mastelis, jautrumas, maksimalus įsiliejimas į gamtinę aplinką. Anot kūrėjų, pastatai čia – tarsi gyvi organizmai, lyg pasižvalgyti nutūpę raibi miško paukščiai. Projektą Lietuvos architektų sąjunga pristatė atstovauti Lietuvos architektūrai Mies van der Rohe 2022 Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros konkurse.

Integruotis į gamtinę aplinką Buvusios senos sodybos vietoje, išlaikant ankstesnius užstatymo rodiklius ir pastatų vietas, projektuojama senų statinių rekonstrukcija. Jos tikslas – suteikti nevertingiems statiniams naują gyvenimą, sukurti naują kokybę ir šiuolaikinę estetiką. Senos sodybos statiniai buvo itin vaizdingoje, gamtinėje aplinkoje, ant vienos iš parko kalvos viršūnės. Parko nuostatai saugo ir puoselėja tradicines architektūrines formas, tad natūralu, kad ir naujieji pastatai tai atliepia. Palei sodybos ribą driekiasi vienas iš parko

apžvalginių takų. Todėl rekonstrukcijos autorių siekis buvo kuo labiau integruotis į unikalų gamtinį kontekstą, jo neužgožti, bet subtiliai jį papildyti architektūros kalba: optiškai slėpti ar mažinti tūrius, panaudojant kuo vientisesnę apdailą, pridengti langus langinėmis. „Minimalistinė projektavimo programa, aukšta kokybė, aplinkai draugiški ir inovatyvūs sprendiniai kuria pridėtinę vertę, tačiau nekonkuruoja su aplinka. Priešingai, bando pritapti, atsiverti. Tarsi kviečia pajausti – išgyventi, pamatyti, išgirsti, paliesti, užuosti... mėgautis nuostabia gamta ir ramybe“, – sako A. Liola.

OBJEKTAS: Individualus namas su priklausiniu „Kedro namai“ VIETA: Vilnius ARCHITEKTAI: Arūnas Liola, Edgaras Neniškis, Rolandas Liola, Rūta Vitonytė, architektūros ir estetikos studija „Arches“ KONSTRUKTORIUS: Dainius Dubaka PAGRINDINIO PASTATO PLOTAS: 131 m2 SKLYPO PLOTAS: 2000 m2 METAI: 2020

N. Tukaj nuotr.

Pastato siluetui grakštumo suteikia tūrinė išpjova su nediduke terasa pastogėje. Iš jos atsiveria įspūdinga slėnio erdvė, apjuosta miško parko.

Du atskiri tūriai, papildantys vienas kitą Pagrindinis – gyvenamasis namas, jo vieta aukščiau sklype ir pagalbinis pastatas. Pastarasis įsikomponuoja žemesnėje sklypo dalyje, priešais save formuodamas granitu grįstą ūkinio kiemo erdvę. Grindinys apželdintas veja, kad kuo labiau įsilietų į žaliąjį kontekstą. Nuo pagalbinio pastato link pagrindinio statinio veda skalda grįstas ir veja apželdintas takelis. Pagrindinio pastato tūris integruojasi į kalvos aukštumą, dalinai įsigilindamas į ją, nesiekia dominuoti. Aplink pastatą išlaikomas natūralus ir kintantis aukštumėlės reljefas. Tai pastatui papildomai suteikia plastikos ir jautrumo bei kuria labai humanišką mastelį. Pastato siluetui grakštumo suteikia tūrinė išpjova su nediduke terasa pastogėje. Iš jos atsiveria įspūdinga slėnio erdvė, apjuosta miško parko. Pagalbinis pastatas – santūresnis. Tik čia pastato langai ir vitrinos jau tarsi slepiamos už stumdomųjų langinių. Abu tūriai tarsi papildo vienas kitą, plėtoja tą pačią estetiką ir medžiagiškumą.

Tradiciniai siluetai ir ekologiškos, tvarios medžiagos Pastatams pasirinkta nuosaiki, rami architektūrinė kalba, išlaikomi tradiciniai tūrių siluetai. Projekte naudojamos

72 2021 gegužė

Projekte naudojamos išskirtinai tik natūralios, ekologiškos medžiagos.

išskirtinai tik natūralios, ekologiškos medžiagos. Pastatų konstruktyvas – pušies medžio karkasas. Sienoms ir stogui apšiltinti panaudota natūrali medžio vata. Sienų ir pastogės vidinė apdaila - iš natūralaus molio tinko. Ši tradicinė vietos medžiaga kartu padeda užtikrinti ir norimą patalpų mikroklimatą. Grindys, langų rėmai – taip pat iš natūralios medienos. Pastatų apdaila – natūrali kedrų medienos skiedrų danga. Ji tradicinė ir itin patvari. Keturiais skiedrų sluoksniais sukuriama ne tik patikima apsauga – tai yra visiškai ekologiška ir tvaru. Langų angokraščių ir įėjimo detalės pagamintos iš natūralios medžiagos – vario skardos.

N. Tukaj nuotr.

projekto sprendimai

Natūraliai senėjanti fasado detalių vario apdaila „Pastatai tarsi kviečia prisiliesti. Natūralus vario apskardinimų ir medžio senėjimas tik dar labiau sutaurina apdailą, išryškina jų natūralumą“, – sako architektas Arūnas Liola. Pasak įmonės „Klukis“ vadovo Algirdo Valiuškevičiaus, ne kartą objektuose bendraujant su architektai teko patirti, kad studija „Arches“ ieško išskirtinių unikalių sprendimų, vertina darbų preciziškumą, kokybę. Šįkart įmonė objekte pagamino ir sumontavo paslėptą varinę lietaus nuvedimo sistemą, įrengė unikalius varinius fasado elementus. Tai nestandartiniai gaminiai, kurių techninius brėžinius atliko įmonės darbuotojai, o visos elementų sandūros įgyvendintos pačiame objekte. Labiausiai į akis krenta įėjimo ango-

kraštis, kurio visos varinės plokštumos be matomų tvirtinimo detalių, kad būtų įgyvendintas architektų sumanymas gamtos apsuptyje kuo labiau atskleisti natūralios medžiagos grožį ir išskirtinumą. Taip pat visi langų angokraščiai ir palangės išorėje formuoti iš vario detalių siekiant, architekto pageidavimu, aiškiai neaprėminti langų, bet subtiliai sujungti juos su kedro skiedrų apdaila. Įmonės „Klukis“ specializacija – nestandartinių detalių gamyba. Įgyvendinamų darbų ypatumas – derinti senąją tradicinę amatininkystę su šiuolaikinėmis technologijomis. Todėl dauguma detalių yra pjaunamos lazeriu, taip sujungiant pramoninę gamybą su apdailos įrengimu statybvietėje.

www.klukis.lt 73

N. Tukaj nuotr.

Sprendimai, prilygstantys aukščiausiai tvarumo klasei Tai ekonomiškas ir ekologiškas projektas su novatoriškais sprendimais. Jame ne tik puikios kokybės mediniai langai, iš išorės kaustyti aliuminiu, bet ir taupūs šiuolaikiniai inžineriniai bei buitiniai sprendiniai. Elektromobilio krovimo stotelė sąmoningai palikta lauke – kam eikvoti energiją ir išteklius statant stoginę ar garažą? Kitas etapas – saulės energijos baterijų integravimas ant pastatų stogų. Joms numatytos vietos tarp stoglangių. Tuomet pastatai apsirūpins ir žaliąja elektros energija. Mikroklimatui viduje pagerinti rytinėje ir pietinėje pusėje esantiems langams naudojamos vertikalios medinės žaliuzės. Jos saugo pastatą nuo perkaitimo ir suteikia didesnį privatumo jausmą. Patalpų vėdinimą užtikrina natūrali vėdinimo sistema drauge su ištraukiamojo oro šilumos siurbliu.

Interjere – aptakios, ergonomiškos detalės Anot architekto A. Liolos, užsakovai – žmonės, mylintys ir branginantys natūralią gamtą, suprantantys, kad joje turi būti svečiais, o ne šeimininkais. „Labai džiugu, kad jų tausojanti ir asketiška filosofija labai tiko šiai vietai. Užsakovų lūkestis šiam projektui buvo profesionalus ir jautrus sprendinys. Kokybiškas, su apgalvotais sprendimais, bet ne kvadratų gausa viską išsprendžiantis projektas. Norėta apsvarstyti, išspręsti pačius būtiniausius buities dalykus nedidelėje kvadratūroje ir siekti ekologiško bei draugiško aplinkai sprendinio“, – tvirtina architektas. 74 2021 gegužė

Dėl užsakovų supratingumo ir asketiškumo nedidelėje kvadratūroje atsirado keturi miegamieji, pavyko į bendrą erdvę integruoti židinį, virtuvę ir valgomąjį. Polaipčio zona pasitarnavo drabužinei. Dėl apgalvotų ir ergonomiškų interjero detalių bei erdvių „persiliejimų“ pastatas atrodo erdvesnis. Nedidelės erdvės yra pripildytos dienos šviesos ir puikių gamtos vaizdų. Jos siejasi ir jungiasi, tarpusavy sukurdamos vientisumo įspūdį. Vengiama aštrių, neergonomiškų detalių. Čia atsiranda ir sienos suapvalinimas, kuris tarsi įtraukia žmogų iš holo į pagrindinę erdvę. Nelygus molio tinkas, savo netobulumu kuria neįpareigojančią tikrumo emociją, kurią pratęsia natūralaus medžio langai, raižytos medinės kolonos, natūralaus medžio masyvo stalas, o svetainei jaukumo suteikia natūralaus pluošto kilimas. Integruotas vidaus apšvietimas – paslėptas, kad tiesiogiai nebūtų matyti šviesos šaltinio. Arba sumontuoti laisvai reguliuojami prožektoriniai šviestuvai. Naudojamas išskirtinai tik šiltas šviesos spektras.

Teritorijoje aplink pastatus – kuo natūralesnė aplinka Pagrindinis takas tarp pastatų – tiesiog šiek tiek sustiprintas grunto takelis. Lauko šviestuvai – minimalių gabaritų, kad nedominuotų gamtinėje aplinkoje. Automobiliams skirtas plotas grįstas retu natūralaus granito netolygiu grindiniu, kuris apželdintas veja, jis vėlgi prisitaiko prie supančios žalumos. Sklypo ribą, tik kaip užuomina, kukliai fiksuoja žema medinė tvorelė. Sklype nėra kultūrinių augalų. Sodinamos tradicinės mūsų miškuose augančios pušaitės – tarsi besitęsiantis pušyno jaunuolynas.

Mediena – puiki žaliava ateities pastatams, žaliajai, žiedinei ekonomikai: • estetiška, gamtinė medžiaga, kurianti jaukumo įvaizdį; • lengva, ekologiška, patvari, lengvai apdirbama; • jos ištekliai nuolat atsinaujina; • joje „užrakinama“ anglis; • perdirbant medieną praktiškai nesusidaro jokios kenksmingosios medžiagos; • paskutinėje naudojimo stadijoje mediena gali būti panaudota energijai gauti.

Verskite, skaitykite, susipažinkite!

↓

Alex Schreyer / UMass nuotr.

Medinė statyba

medinė statyba

OBJEKTAS: Odunpazarı modernaus meno muziejus VIETA: Eskišechiras, Turkija ARCHITEKTAI: „Kengo Kuma and Associates“ FASADO KONSTRUKTORIUS: Ateknik Structural Design PASTATO PLOTAS: 4 500 m2 Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

METAI: 2019

Eskišechiro mieste, Turkijos šiaurės vakaruose, tiek vietinių, tiek viso pasaulio profesionalų akį traukia išskirtinis japonų architektų projektas – Odunpazari (OMM) modernaus meno muziejus. Pastato architektūrinė kompozicija ir medžiagiškumas suprojektuoti taip, kad atsižvelgtų į Odunpazari regiono istoriją, kultūrą, žmones ir kartu įgyvendintų savininko siekį populiarinti turkų meną ir prisidėti prie kultūros plėtros Eskišechiro mieste. „Kengo Kuma and Associates“ architektų pasirinktas tradicinių Osmanų medinių namų įkvėptas dizainas leido persipinti šiuolaikiniam modernumui ir vietinėms tradicijoms, taip buvo sukurtas tvirtas ryšys tarp pastato ir jo lokacijos.

Odunpazarı modernaus meno muziejų suprojektavo tarptautiniu mastu pripažinta Japonijos architektūros įmonė „Kengo Kuma and Associates“. Sukūręs daugybę fenomenalių ir novatoriškų projektų visame pasaulyje, garsus architektūros biuras yra žinomas dėl minimalaus betono naudojimo ir teikiamos pirmenybės natūralioms medžiagoms, tokioms kaip mediena, akmuo ir popierius. Vienas esminių ir muziejaus projekto dizaino akcentų – taip pat natūrali mediena. Išorinis muziejaus gaubtas yra sudarytas iš tarpusavyje susikabinusių medinių sijų, atspindinčių istoriją vietovės, kuri anksčiau garsėjo plačiai paplitusia prekybos mediena rinka.

Įkvėpimas – vietinė istorija Odunpazari modernaus meno muziejus eksponuoja turkų šiuolaikinio meno kolekciją,

76 2021 gegužė

kurią sukaupė projekto užsakovas. Jo pasirinktas Eskišechiras – universitetinis miestas, kuriame yra daug jaunų žmonių, gatvėse vyrauja gyva ir aktyvi atmosfera, todėl jis idealiai tinka atspindėti pagrindinei projekto idėjai – populiarinti turkų meną ir prisidėti prie kultūros plėtros visame regione. Eskišechiras yra vietovėje, vadinamoje Odunpazari. Muziejaus statybvietei pasirinkta vieta ties naujai sukurtos miesto teritorijos slenksčiu ir tradicinių Osmanų medinių namų urbanistiniu kvartalu. Tradiciniai Osmanų mediniai namai, su konsoliniu tūriu viršutiniame lygmenyje, buvo statomi išilgai vingiuojančių mažų miesto gatvelių, todėl tiek gatvės urbanistika, tiek bendra patirtis vaikštant tomis gatvelėmis gana unikali ir netikėta. Architektai siekė atspindėti šią miesto gatvelių ypatybę ir naujojo muziejaus architektūriniame dizaine. Negana to, pats Odunpazari vietovės pavadi-

„Kengo Kuma and Associates“ nuotr.

Unikalus modernumo ir tradicijų ryšys per architektūrą

„Kengo Kuma and Associates“ nuotr. 1

nimas turkų kalba reiškia medienos turgų ir tai architektai įvardija kaip pagrindinius architektūrinio dizaino įkvėpimo aspektus. „Mus įkvėpė Odunpazari istorija, kultūra, žmonės ir gatvių vaizdas, norėjome, kad pastatas plačiai nuskambėtų keliais lygmenimis. Tikimės, kad muziejus įkvėps naują gyvybę Eskišechirui ir taps centriniu ir kviečiančiu miesto susitikimo tašku“, – pasakoja projekto architektai „Kengo Kuma and Associates“.

6 6

2 2

Naujas kultūrinis orientyras

3 4

Projekto dizaino strategija – sukurti visą statinio tūrį iš mažesnių detalių, tarsi vertikaliai sukrauti mažas dėžutes, kurios tarpusavyje kurtų miesto masto architektūrą. Sukrauti dėžučių tipo elementai prie gatvės projektuoti aplinkinių namų masteliu, o muziejaus centro link tūriai tampa aukštesni ir išsiskiria jau urbanistiniu masteliu, pastatas tarsi skelbiasi esąs naujas šios vietovės kultūrinis orientyras. Sukrauti ir tarpusavyje sujungti dėžučių tipo elementai yra suprojektuoti įvairių dydžių tam, kad ir viduje būtų galima sukurti skirtingas erdves ir joms pritaikytas parodas. Tūriai pirmame aukšte suteikia galimybę pristatyti didelius meno kūrinius ir instaliacijas, o viršutiniuose aukštuose mažėjančios erdvės puikiai tinka mažesniems, intymesniems meno kūriniams eksponuoti. Muziejaus centre esantis atrijus sujungia visus pastato auštus tarpusavyje ir leidžia natūraliai saulės šviesai prasiskverbti pro visą pastatą.

78 2021 gegužė

1 2 3 4 5 6

Dizaino akcentas – medinių konstrukcijų sistema „Kengo Kuma and Associates“ savo dizaino filosofiją apibūdina kaip gamtos ir architektūros sujungimą būdu, sukuriančiu tvirtą ryšį tarp pastato ir jo lokacijos. Pasitelkdami vietinę Odunpazarı, Osmanų ir tradicinę Japonijos architektūrą, modernaus meno muziejaus architektai jo dizainą apibūdina keturiais pagrindiniais komponentais: geometrija, natūrali šviesa, vertikalus jungimas ir medienos panaudojimas. 0

ENTRANCE LOBBY LOBBY STAIRS BLEACHERS GF LOBBY GF GALLERIES FEATURE HALL

ENTRANCE LOBBY LOBBY STAIRS BLEACHERS 5 GF LOBBY GF GALLERIES FEATURE HALL

10 m

3 2 6 3 7

GROUND FLOOR PRINCIPLE DETAIL

FEATURE HALL

Rod for ground connection per engineer’s design

Connection base plank Engineered timber (yellow pine) -480 x 140 mm L:6.4m -400 x 140 mm L:6.4m, gap:100mm

Connection 1F plank Engineered timber (yellow pine) -480 x 140 mm L:6.4m -400 x 140 mm L:6.4m, gap:100mm

1 2

3 4

Architektūrinė pastato kompozicija skiriasi 6 nuo įprasto dizaino nestandartiniu įprastų geometrinių formų išdėstymu. Paprastos linijos kuria kompeksiškus vaizdus, įsileidžia į vidų daug natūralios šviesos. Vertikaliai sustatyti dėžučių tipo elementai ir fasadui pasirinkta medinių konstrukcijų sistema atspindi tai, kaip architektai interpretuoja istorinį Odunpazarı regiono urbanistinį 4 audinį šiuolaikiniame kontekste. Tiek dėžutės formos blokai, tiek viena ant kitos sukrautos laminuotos medienos fasado sijos specialiai suprojektuoti taip, kad atrodytų lyg aplinkinių Osmanų namų GROUND urbanistikos tąsa. „Mediena yra neabeCONNECTION DETAIL jotinai svarbi viso miestelio paveldui, – pabrėžia projekto vadovė Yuki Ikeguchi. – Mums buvo svarbiausia, kad pastatas kalbėtų ne tik apie savą, bet ir apie visą vietinę istoriją. Daugelyje savo kuriamų projektų stengiamės naudoti būtent medieną, kuri erdvei suteikia jaukumo, šilumos ir yra 6 maloni aplinkai. Šiam projektui negalėjome rinktis nieko kito.“9

62 3

7 FEATURE HALL

6 2

6 8

4 Plate to receive the base plank 5Rod forEnd receive groundplate connectionto per engineer’s designground connection rod RC base footing for ground connection 2 6 Connection plank Engineered timber (yellow pine) 140 mm for L:6.4msuspended connection per engineer’s design 7-480 xRod -400 x 140 mm L:6.4m, gap:100mm 8 End plate to receive the suspension rod 3 Connection 1F plank Engineered timber (yellow with pine) -covered wood cap -480 x 140 mm L:6.4m 1

-400 x 140 mm L:6.4m, gap:100mm

Plate to receive the base plank 9End Spacer with suspension rod plate to receive ground connection rod RC footing for ground connection Engineered pine) Rod for suspended connection timber per engineer’s (yellow design End plate to receive the suspension rod -circular -covered with wood caphollow section -140 x 120 9 Spacer with suspension rod mm h:100mm 4 5 6 7 8

Engineered timber (yellow pine) -circular hollow section -140 x 120 mm h:100mm

GROUND CONNECTION DETAIL

GROUND CONNECTION DETAIL 1

5 6

SKYLIGHT +19.70m ROOF +17.80m 1 2

3 4

Natūralumas interjere

3F +13.80m 6

9 9

1 2

Skyligth Engineered timber (yellow pine) for cladding -section: 476 x 50 mm L:5.9m Aluminum louvers - extruded hollow section: 350 x 35mm

3 2F +8.00m

1 2 3 4

9 5 6

9 9

9 12

Skyligth Connection plank, Engineered timber (yellow pine) -476 x 140 mm L:5.9m, gap:80 mm

Glass balustrade, laminated tempered, low iron Horizontal smoke screen continuous Guide Rail Skyligth Connectionintegrated plank, into gap between wood planks Engineered timber (yellow pine) -476 x 140 mm gap:80 mm 7 L:5.9m, Horizontal smoke screen Headbox integrated Glass balustrade, laminated tempered,into gap between wood planks

Skyligth Engineered timber (yellow pine) for cladding -section: 476 x 50 mm L:5.9m Aluminum louvers - extruded hollow section: 350 x 35mm

low iron Horizontal smoke screen continuous Guide Rail integrated into gap between wood planks Horizontal smoke screen Headbox integrated into gap between wood planks

Steel bracket for connection at the slab level

Engineered timber (yellow pine) -connection at the slab level to main structure -member section heigth varies per floor

Steel bracket for connection at the slab level

Engineered timber (yellow pine) -connection at the slab level to main structure -member section heigth varies per floor

10 Engineered timber (yellow pine) suspended -476x140 mm L:6.4m, gap:80 mm 12

10 Engineered timber (yellow pine) suspended -476x140 mm L:6.4m, gap:80 mm

Spacer with suspension rod, GLULAM (yellow pine) circular hollow section -140x120 mm h:100mm

GF 0.00m

Spacer with suspension rod, GLULAM (yellow pine) circular hollow section -140x120 mm h:100mm

Tradicinį urbanistinį miesto audinį buvo stengtasi perkelti ir į Odunpazari modernaus meno 4 muziejaus interjero dizainą. Miesto detalės viduje perteiktos ne tik jau aptartais tūriniais elemen5 tais, bet ir emociniais – vietinių gatvelių fragmen6 tai atkurti per nestruktūrizuotą kelionę muziejaus viduje, organišką vidinių praėjimų dizainą. Galiausiai pastatas atsiveria į didelę aikštę su laipteliais šalia, sujungiančiais senųjų pastatų erdves su naujuoju miesto plėtros projektu. Pagrindinės modernaus meno muziejaus apdailos medžiagos išlaikytos neutralios ir natūralios: laminuota medienos pušis, kalkakmenis, ąžuolinės grindys, šviesus tinkas. Pagrindiniais interjero akcentais tampa eksponuojami meno kūriniai. Jiems nenusileidžia ir akį ne mažiau traukia pačiame centre suprojektuotas didžiulis atrijus, jungiantis visus tris pastato aukštus. Medžiu dengtos atrijaus sienos šiek tiek pasisuka kildamos link kvadratinio stoglangio, o natūrali dienos šviesa prasiskverbia į kiekvieną muziejaus aukštą ir reikšmingai papildo natūralumo interjere idėją.

79 0

„Kengo Kuma and Associates“ nuotr.

Muziejuje kartu su laikinomis ekspozicijomis bus eksponuojami ir „Tabanca“ 1000 vnt. modernaus ir šiuolaikinio meno kolekcijos daiktai. „Siekėme susieti unikalų Osmanų namų, esančių šalia šios vietos, dizainą, sukraunant ir pasukant dėžučių tipo pastato dalis, kurios suteikia galimybę rengti skirtingo dydžio parodas ir įvairaus pobūdžio veiklas, – papildo Y. Ikeguchi. – Tikiuosi, kad lankytojai pajus ir susijaudinimą, ir jaukumą, ir kad muziejus bus ne tik vieta, skirta mėgautis menu. Tikiuosi, kad jie pajus ryšį su istorija ir vietos atminimą, siejantį su ateitimi.“

Apibendrinant Odunpazari modernaus meno muziejus naktį miestui suteikia tiek pat gyvybės kiek ir dieną. Dėl savo įspūdingos architektūros pastatas nuo pat atidarymo dienos tapo išskirtiniu objektu Eskišechiro miesto panoramoje. Meno kolekcionieriaus ir verslininko Erolio Tabancos įkurtas muziejus kviečia tarptautinę auditoriją, norinčią pažvelgti į reikšmingą šiuolaikinio meno kolekciją, apimančią kūrinius nuo 1950-ųjų iki šiandienos. Pasak „Kengo Kuma and Associates“ architektų, pagrindinė muziejaus projekto idėja buvo panaudoti architektūrą tam, kad būtų sukurtas ryšys tarp žmonių ir meno, tarp modernumo ir senų tradicijų.

80 2021 gegužė

medinė statyba

Kokybiški klijuotosios medienos gaminiai Inžinerinės klijuotosios sluoksninės medienos gaminiai (angl. GLT Glued laminated timber) turi ilgametes tradicijas ir mūsų šalyje. Tokios medžio konstrukcijos čia gaminamos nuo 1974-ųjų įmonėje „Jūrės medis“, kurios ištakos siekia 1909 metus. „Jūrės medis“ – didžiausias klijuotosios medienos konstrukcijų gamintojas Baltijos šalyse. Įmonės produkcija yra pritaikyta daugelyje visuomeninių objektų, populiarėja ji ir individualios gyvenamosios paskirties pastatuose. Naujų technologijų naudojimas gamintojui leidžia dar drąsiau priimti visus architektų, konstruktorių ir, žinoma, statybininkų keliamus iššūkius, susijusius su itin tiksliu konstrukcijų apdirbimu, užtikrinant nepriekaištingą sujungimo mazgų kokybę ir sklandžią montavimo darbų eigą. Didelė patirtis ir aukšta gaminių kokybė patvirtinta Vokietijos Otto Graf instituto europiniu kokybės sertifikatu. Iš eglių, pušų ir sibirinių maumedžių medienos gaminamos tiesios ir lenktos, įvairios geometrijos klijuotosios medienos statybinės konstrukcijos, jos tinka visų tipų pastatams ir atitinka tarptautinio standarto EN 14080:2013 reikalavimus. Klijuotosios medienos laikančiosios konstrukcijos – aukšto techninio lygio tiesūs, lenkti, vienšlaičiai, dvišlaičiai mediniai elementai. Jie gali būti standartinių matmenų arba gaminami

Stiprumo klasės Eglė

GL24c / GL24h, GL28c / GL28h, GL30c / GL30h, GL32c

Pušis

GL24c / GL24h, GL28c / GL28h, GL30c / GL30h, GL32c

Maumedis

GL24c / GL24h, GL28c / GL28h Parametrai: lamelės storis 16 mm–40 mm

Plotis

60, 80, 100, 120, 140, 160, 180, 200, 220, 240 mm (žingsnis 20 mm)

Aukštis

80, 100, 120, 140, 160, 200, 240, 280 iki 2200 mm (žingsnis 40 mm)

Standartinis ilgis

12 m ir 13,5 m

Didžiausias ilgis

40 metrų

pagal individualius užsakymus ir specialius projektus. Klijuotosios medienos laikančiosios konstrukcijos yra iki 80 proc. stipresnės ir iki 40 proc. standesnės, palyginti su tokių pačių matmenų įprastine masyvinės medienos konstrukcija. Klijuotosios medienos laikančiosios konstrukcijos visapusiškai universaliai naudojamos, suteikia interjerui ar eksterjerui nepakartojamą efektą. Gaminiams naudojama mediena – eglė, pušis, maumedis, impregnuota pušis, jos drėgnumas – 12 ± 2 %. Paviršius – kalibruotas, obliuotas. Įmonė jau daug metų sertifikuota atsa-

kingo miškų valdymo ir tvarkymo FSC sertifikatu, o šiuo metu verifikuota EPD (angl. Environmental Product Declaration) produkto poveikio aplinkai deklaracija – standartizuotu tarptautiniu dokumentu, pateikiančiu išsamią informaciją apie konkretaus produkto gamybos ciklo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

www.juresmedis.lt 81

INŽINERINĖ MEDIENA – statyboms 82 2021 gegužė

Redakcijos archyvo nuotr.

tvarioms ateities

medinė statyba Aušra NYMAN

Iki šiol mediena buvo laikoma degia ir neilgaamže medžiaga. Tačiau faktai liudija ką kita – seniausi iki šiol išlikę mediniai pastatai siekia XIII (Norvegijoje) ar net XI (Kinijoje) amžių. Modernioms statyboms naudojami medžio elementai, iš kurių, pašalinus medienos ydas, sukuriami patikimesni gaminiai. Taip vadinamoji inžinerinė mediena Europoje yra reglamentuojama EN standartų.

Skandinavijos šalis, kur mediena yra įprasta statybinė medžiaga. Norime supažindinti su medžio konstrukcijomis, iš kurių pasaulyje jau statomi daugiaaukščiai viešbučiai, gyvenamieji kompleksai, biurai. Šiame straipsnyje pateikiame keletą pagrindinių inžinerinės medienos gaminių ir jų panaudojimo galimybių.

P. Milčiaus nuotr.

Effective solutions nuotr.

Daugelį metų Lietuvoje, nuo seno turinčioje senas medinės statybos tradicijas, nebuvo plačiai vystoma statyba iš medžio, nes jos plėtrą ribojo priešgaisrinės saugos reglamentai, žinių stygius. Mediena rąstais buvo vežama į kaimynines šalis. Dėl paskelbto Europos žaliojo kurso laikas ir mums keisti savo požiūrį ir orientuotis į

Kryžmai sluoksniuotosios plokštės panaudojimas įvairiose konstrukcijose.

Namo Švedijoje statybos. Sienos - kryžmai sluoksniuotos plokštės, laikančiosios sijos - klijuoto medžio konstrukcijos.

medinė statyba STATYBINĖ MEDIENA (angl. strength graded structural timaber) – pjautinė mediena (be dygių), gaminama pjaunant ar profiliuojant apvalią medieną. Statyboms skirta mediena klasifikuojama pagal jos stiprumą, ją galima skirtingai apdoroti, naudojant kaip žaliavą inžinerinės medienos gamybai.

DANTYTUOJU DYGIU SUJUNGTA STATYBINĖ MEDIENA (angl. structural finger jointed solid timber) – įvairaus ilgio dygiais sujungta mediena yra rūšiuota, džiovinta krosnyje ir obliuota masyvi mediena. Sujungimo dygiais specifikacijos pateiktos EN 15497.

KLIJUOTOJI SLUOKSNINĖ MEDIENA (angl. GLT; Glue laminated timber) – mediena, gaminama klijuojant lygiagrečiai orientuotas lentas, mažiausiai iš dviejų lamelių, kurių storis – nuo 6 iki 45 mm. Galima suklijuoti homogeninę (visos sijos skerspjūvio lamelės priklauso vienai stiprumo klasei) ir kombinuotą (išorinės ir vidinės plokštelės priklauso skirtingoms stiprumo klasėms) klijuotąją laminuotą medieną. Kiekvienai iš šių dviejų konfigūracijų EN 14080 yra apibrėžtos skirtingos stiprumo klasės. Klijuotoji sluoksninė mediena tinkama elementams, veikiamiems didelių apkrovų bei esant dideliems tarpatramiams, kurie turi atitikti griežtus matmenų stabilumo ir išvaizdos reikalavimus. Gali būti gaminamos ir tiesios, ir išlenktos sijos. Sijos, statramsčiai, arkos, santvaros.

KLIJUOTOJI STATYBINĖ MEDIENA (angl. glued solid timber) – mediena, susidedanti iš tos pačios stiprumo klasės lentų. Masyvą sudaro iki penkių 45–85 mm storio plokščių (pagal EN 14080). Bendras sijos skerspjūvis neturi viršyti 280 x 280 mm. Naudojama kolonoms, perdangų sijoms.

KRYŽMAI SLUOKSNIUOTOJI MEDIENA CLT (angl. CLT; Cross laminated timber) – mediena, gaminama kryžmai keliais sluoksniais klijuojant lentas. Naudojama tiek horizontalias, tiek vertikalias apkrovas perduodančioms konstrukcijoms: grindims, stogams, taip pat sienoms, laiptams. Parametrai priklauso nuo gamintojų. Ilgis gali būti iki 20 metrų.

84 2021 gegužė

Medienos pagrindu sukurti produktai

1. Statybinė mediena (strength graded structural timber) 3. Dantytuoju dygiu sujungta statybinė mediena (structural finger jointed solid timber) 4. Klijuotieji sluoksniniai gaminiai (glued laminated products) 5. Klijuotoji statybinė mediena (glued solid timber) 6. Klijuotoji sluoksninė mediena (glued laminated timber - Glulam) 7. Klijuotoji sluoksninė mediena su stambiais dygiais (glulam with large finger joints) 8. Klijuotoji sluoksninė mediena, suklijuota blokais (block glued glulam) 9. Kryžmai sluoksniuotoji mediena (CLT; cross laminated timber)

Surenkamų tūrinių komponentų modulių grindų ir sienų konstrukcijos.

SLUOKSNINĖ LUKŠTŲ MEDIENA (angl. LVL; Laminated Veneer Lumber) – inžinerinės medienos rūšis, gaminama suklijuojant tekinimo staklėmis suklotą lukštą. Naudojama kolonoms, sijoms, santvaroms, taip pat sienoms ir perdangų plokštėms.

DVITĖJINĖS SIJOS (angl. I-joist/I-beam) – lengvos kompozitinės sijos, susidedančios iš įvairių medienos elementų, pavyzdžiui, sluoksniuotojo lukšto medienos (atsižvelgiant į stiprumą) ir tarpinės plokštės (dažniausiai orientuotos drožlių plokštės – OSB, kartais – tam tikros rūšies MDP ar faneros), juos klijuojant tarpusavyje. Naudojamos kolonoms, perdangų, stogo sijoms. Gaminių matmenys ir fizinės bei mechaninės charakteristikos pateikiamos skirtingų gamintojų, pagal ETA (European Technical Assessment) standartus.

LYGIAGREČIAI (IŠILGAI) SLUOKSNIUOTOJI MEDIENA (angl. PSL; Parallel Strand Lumber) – gaminys iš maždaug 3 mm storio ir 15 mm pločio skiedrų juostelių. Fenolio derva naudojama atskiroms juostoms sujungti. Juostelės gali būti iki 2,6 m ilgio. Nepertraukiamu presu juostelės prispaudžiamos, kad susidarytų nesibaigianti sija. Skirta naudoti konstrukcijose su santykinai dideliais tarpatramiais. Norint gauti komponentus su dideliu skerspjūviu, šios medienos elementai gali būti sujungiami.

MEDŽIO DROŽLIŲ PLOKŠTĖ MDP (angl. PB; Particle board arba chipboard) – gaminys iš medienos dalelių arba lignoceliuliozinių žaliavų dalelių, naudojant rišiklį. Taip pat galima pridėti tokių priedų kaip vaško emulsija, kad padidėtų atsparumas vandeniui, arba medienos konservantų. Plokštės naudojamos atitvaroms, perdengimo plokštėms.

MEDŽIO PLAUŠO ŠILUMOS IZOLIACIJA (angl. WFI; wood fiber insulation) – medienos pluošto izoliaciją sudaro daugiau kaip 80 proc. medienos pluošto, produktas gaminamas gamykloje ir, jei reikia, dedama lipniųjų medžiagų ar kitų priedų. Produktas daugiausia naudojamas šilumos ir garso izoliacijai pastatų statyboje, gaminamas iš spygliuočių medienos ir yra kaip ritinys, kilimėlis ir lenta. Žaliava iš esmės yra medienos atliekos iš pjūklų, pavyzdžiui, plokštės ar drožlės. Yra du gamybos procesai: šlapias ir sausas.

86 2021 gegužė

medinė statyba Inžinerinės medienos produktų charakteristikos Aukštis (storis):

Plotis

Ilgis

Stiprumo klasės

25, 32, 40, 44, 50, 60, 75, 100, 125, 150, 175, 200, 250 mm

45, 75, 100, 125, 150 mm

C14, C16, C18, C20, C22, C24, C27, C30, C35, C40, C45, C50

30 mm

80–240 mm

pagal inžinerinės medienos produkto reikiamą ilgį

priklausomai nuo inžinerinės medienos gaminio stiprumo klasės

100–2200 mm

60–240 (1200) mm

iki 40 m

GL20h, GL22h, GL24h, GL26h, GL28h, GL30h, GL32h (visos lamelės vienodos stiprumo klasės) GL20c, GL22c, GL24c, GL26c, GL28c, GL30c, GL32c (išorėje aukštesnė stiprumo klasė, viduryje – žemesnė)

Klijuotoji statybinė mediena

iki 280 mm

iki 13 m

C24, C30

Kryžmai sluoksniuotoji mediena CLT

60–320 mm

iki 3000 mm

iki 16 m

C24–C30

Statybinė mediena

Dantytuoju dygiu sujungta statybinė mediena Klijuotoji sluoksninė mediena

Sluoksniuotojo lukšto mediena

Plokščių parametrai 21–75 mm

iki 2500 mm

iki 25 m

75–600 mm

21–100 mm

iki 23 m

pagal gamintoją

40–483 mm

40–280 mm

iki 20 m

pagal gamintoją

6–40 mm

2070 mm

iki 5,610 m

Sijų parametrai Dvitėjinės sijos Lygiagrečiai (išilgai) sluoksniuotoji mediena Medžio drožlių plokštė MDP

32–44 N/mm2

Stiprumo (atsparumo) drėgmei klasės: P4, P5, P6, P7

Viešbučio „Mjostarnet“ statybos Norvegijoje.

Voll Arkitekter Ricardo nuotr.

Medžio plaušo šilumos izoliacija

Šaltiniai: www.dataholz.eu (Holzforschung, Austria)

Masačusetso (JAV) universitetui – atviros medinės konstrukcijos

Fasadus puošia estetiškos, nesunkiai perdirbamos, variu anoduotos aliuminio plokštės.

2017 m. pastatytas Masačusetso universitetas – vienas iškiliausių JAV pastatų tvarumo pavyzdžių, gavęs daug pelnytų apdovanojimų, pripažintas ir tarp kolegų architektų: 2020 metais AIA (angl. American Institute of Architects) įvertintas AIA COTE apdovanojimu „Top Ten Awards“. „COTE“ (angl. Committee on the Environment) yra žinomiausia JAV pramonės apdovanojimų programa, skirta tvaraus dizaino meistriškumui įvertinti. Pastate įgyvendinta daugybė sprendimų, už kuriuos jam skirtas „LEED Gold“ tvarumo sertifikatas. Pagrindinei pastato laikančiajai konstrukcijai panaudotos klijuotosios sluoksninės medienos (GLT arba glulam) kolonos ir sijos bei skersiniai statramsčiai. Stogo denginys sumontuotas iš kryžmai sluoksniuotosios (CLT) medienos plokščių, perdengimams panaudotos kombinuotos betono ir penkių sluoksnių CLT plokštės, laikančioji stogo konstrukcija – santvaros iš GLT elementų, sukabintų plieno jungtimis. Labai novatoriška inžinerinės medienos konstrukcija yra tvaraus medienos naudojimo pavyzdys ir remiasi pažangiausiais pastatų statybos technologijų programos tyrimais, ji atvirai eksponuojama pastato erdvėse. Konstrukcija skirta integruotoms paslaugoms ir atitinka akustinius bei priešgaisrinės saugos parametrus. 88 2021 gegužė

medinė statyba

2020 m. pastatas pateko į tvariausių pastatų dešimtuką JAV.

ARCHITEKTAI: „Leers Weinzpfel Associates Architects“ KONSTRUKTORIAI: „Equilibrium Consulting a Katerra Company“ INŽINERINIAI SPRENDIMAI: Robert Malczyk, Marta Maj

Patalpos šildomos ir vėsinamos šilumos-šalčio sijomis, kas leidžia efektyviai taupyti energiją.

Alex Schreyer / UMass nuotr.

Apskaičiuotas stiklų ir stoglangių plotas suteikia pastato interjerui maksimalią dienos šviesą, kad reikšmingai sumažėtų dirbtinio apšvietimo poreikis.

Miesto centre, miško glėby –

„MIŠKO ARDAI“ Jokūbas BALTRUKONIS

90 2021 gegužė

Dariaus Gumbrevičiaus nuotr.

tvarieji pastatai Išskirtinius nekilnojamojo turto projektus kurianti bendrovė „Citus“ Vilniaus Burbiškių rajone valdo mažaaukščių daugiabučių projektą „Miško ardai“, kuris dar nebaigtas, tačiau jau spėjo sulaukti didelio susidomėjimo ir pripažinimo.

OBJEKTAS: Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas „Miško ardai“ VALDYTOJAS: UAB „Citus“ ARCHITEKTAI: Daiva Pauliukonienė, Lijana Jančytė, Ieva Paškonytė, UAB „Vilniaus architektūros studija“ KONSTRUKTORIUS: Arūnas Vižinis, UAB „Vilniaus architektūros studija“ DEMONSTRACINIO BUTO INTERJERAS: Rūta Montrimaitė STATYBŲ VALDYTOJAS: „Citus Construction“ su partneriais, UAB „Keista“ STATYBOS METAI: nuo 2018

170 ha ploto Burbiškių miško prieglobstyje, buvusios karinių raketų aptarnavimo bazės teritorijoje kylantys namai pirmiausia išsiskiria savo lokacija – sklypas yra arti miesto centro, bet kartu naujasis kvartalas apsuptas brandaus miško ir iš jo čiulbančių paukščių, tarsi įformuotas į kalnuotą slėnį. Kvartalas vystomas itin patogioje vietoje, netoli sostinės centro, patogioje lokacijoje susisiekimo atžvilgiu – šalia aplinkkelis, Eišiškių plentas.

Pratęstas sėkmingas duetas Tai ne pirmas projektas, kai „Citus“ bendradarbiauja su „Vilniaus architektūros studija“. Prieš tai ši architektų studija projektavo kitą mažaaukštės statybos daugiabučių projektą Vilniuje – „Neries ardus“, pripažintą geriausiu būsto projektu Baltijos šalyse ir Lietuvoje. „Miško ardų“ kvartalą projektavusios „Vilniaus architektūros studijos“ architektė Daiva Pauliukonienė pasakoja, kad, siekiant geriausio rezultato, architektų biure buvo surengtas vidinis konkursas, kuris padėjo išgryninti geriausią architektūrinę idėją. Architektai sukūrė tris projektinius siūlymus ir išrinko vieną, integruodami į jį ir geriausias atmestų projektų idėjas.

Pagrindinis akcentas – daugiafunkcis kiemas Architektai kaip pagrindinį „Miško ardų“ akcentą įvardija itin atraktyvų 1 ha ploto vidinį kiemą, kuriame bus įrengta net 14 pramogų ir laisvalaikio erdvių: grilių zona, vaikų karstyklės, kupolas, baseinėlis, amfiteatras, stalo tenisas ir kita. Vidinio kiemo takų sistema specialiai pritaikyta sukti ratus mamoms su vežimėliais. „Iš buvusios karinės bazės palikome vienintelį objektą – požeminį bunkerį, kurį perkūrėme į dviračių saugyklą. Kaip pagrindinė architektūrinė idėja atsirado vidinis kiemas, aplink kurį išdėstėme namus. Nuo šlaito padarėme linijinį užstatymą, o nuo gatvės pusės atsirado taškinis. Miškas nusileidžia į vidinio kiemo centrą, bandėme jį „pritraukti“ arčiau namų, kad įsilietų į kiekvieno gyventojo gyvenimą. Viena esminių kiemo vertybių – saugumas, nes tai uždara erdvė. Kita vertybė – funkcionalumas. Kiemas skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Jo centrinė ašis yra bendruomenės aikštė, kurioje vyks susitikimai ir bendravimas“, – sako D. Pauliukonienė. 91

tvarieji pastatai

Kiekvienam po dalelę miško Kita prie projekto prisidėjusi „Vilniaus architektūros studijos“ architektė Lijana Jančytė pamena, kad nuo pat pradžių „Miško ardų“ kvartalas vystėsi, remiantis indvidulių namų idėja, kur kiekvienas savininkas turi savo sklypą, žemės gabaliuką ar bent terasą-balkoną. „Buvo nuspręsta statyti mažaaukščius daugiabučius su dideliais balkonais ir terasomis. Tokio dydžio balkonų Vilniuje rasti sunku. Mums buvo svarbu išlaikyti didelius atstumus, kad gyventojai neturėtų žiūrėti vieni kitiems į langus. Kai gavome projektuoti šį sklypą, jame buvo daug pastatų – bunkeriai, angarai ir kt. Tai davė kūrybinio potencialo įgyvendinti kažką įdomaus. Pagalvojome, kad tokioje nestandartinėje vietoje sukursime išskirtinę architektūrinę išraišką. „Miško ardų“ vieta labai unikali, sklypas netoli centro, su automobiliu iki senamiesčio nuvažiuoti gali per kelias minutes, bet miško apsuptis ir šlaitai tave taip atskiria nuo miesto, kad, atrodo, tu – visai ne Vilniuje. Norėjome, kad čia atsikėlęs žmogus jaustų, kad gyvena miško apsuptyje, o ne miesto centre. Buvo sugalvota pastatus statyti toliau vieną nuo kito. Kūrėme individualių vilų stiliaus, mažų daugiabučių kvartalą. Aplinkinis miškas – didelis, yra daug pažintinių takų, žmonės čia laipioja kalnais, bėgioja. Čia tikrai yra, ką veikti“, – sako L. Jančytė. Kalbėdama apie architektūrinius sprendimus, ji išskyrė antstatus. Tai dviejų aukštų butai su šlaitiniais stogais. Butuose lubų aukštis siekia 7 metrus. Jausmas ten užėjus – tarsi gyventum sulig medžių viršūnėmis. „Viršutiniuose aukštuose įrengėme „Karlsono namus“, kur gali gyventi ketvirtame aukšte ir turėti tarsi savo nuosavo namo dalį – didelę terasą aplink. Šie dalykai kėlė iššūkių, nes sudėtingėjo konkstruktyviniai sprendimai, bet juos spręsti buvo vienas malonumas“, – teigia L. Jančytė.

Duoklė gamtai – tvarūs sprendimai Burbiškių miško pašonėje vystant „Miško ardų“ kvartalą, atiduodama duoklė ir gamtai – statybų metu naudojami tvarūs sprendimai. Pastatų statybos procese didesnis dėmesys skiriamas natūralioms medžiagoms, kad būtų kuo mažiau plastiko ar kitų šalutinių medžiagų. Sklype ir jį organizuojant panaudota nedaug kietų dangų, fasaduose vyrauja natūralios medžiagos – medis ir klinkeris, o lietaus vanduo infiltruojamas po žeme esančiuose rezervuaruose.

92 2021 gegužė

Dariaus Gumbrevičiaus nuotr.

tvarieji pastatai

Kvartalas pirmuosius naujakurius pasitinka šūkiais „Atostogos namuose kasdien“ ir „Namai, kur lengva gyventi sveikai“. Tai atliepia supančią gamtą ir holistinę sveikos gyvensenos, sveikų namų sampratą.

projekto sprendimai

Kokybiški baldai ir durys – iš vienų rankų Viename iš „Miško ardų“ pastatų įrengtas demonstracinis būstas, kurio interjero autorė Rūta Montrimaitė rinkosi lengvas, šviesias apdailos medžiagas ir minimalistines baldų bei kitų interjero elementų formas. Ji pasirinko kokybiškas „Durys. pro“ prekės ženklo duris ir užsakė korpusinius nestandartinius baldus, kuriuos pagamino ir objekte sumontavo įmonė UAB „Enprova“. Baldai ir durys gaminami Lietuvoje, išskirtinai kiekvienam klientui, pagal individualius matmenis, atsižvelgiant į asmeninius poreikius. Populiariausias įmonės

gaminamų durų modelis – beapvadinės, lygios, dažytos, kurios neišsiskiria interjere ir leidžia atsiskleisti kitiems elementams bei akcentams. Visi modeliai komplektuojami su paslėptais vyriais ir magnetinėmis spynomis, gali būti atvirkštinio varstymo, prireikus galima papildomai komplektuoti su magnetine nematoma durų atrama ar nusileidžiančiu slenksčiu.

www.durys.pro

Interjere – jungtys su užburiančia miško aplinka Užsukus į demonstracinį „Miško ardų“ butą buvo galima susipažinti, kokius sprendimus naudoti pasirinko „Citus“ interjero dizainerė Rūta Montrimaitė. „Šiame bute buvo siekiama sukurti minimalistinį, bet kartu jaukų, gaivų, šviesų ir ramaus fono interjerą. Kadangi pro visus buto langus skverbiasi netoliese esantis miškas, norėjosi jo neužgožti, o atvirkščiai – išryškinti ir išlaikyti kaip vieną svarbiausių detalių bute. Buvo pasirinktos lengvos, šviesios apdailos medžiagos, spalvos ir baldai. Tai padėjo sukurti foną visus metus žaliuojančiam miškui. Kad bute atsirastų šiek tiek spalvų žaismo, buvo įtraukta pastelinė rausva spalva, kuri bute vyrauja ne tik kaip akcentas, bet ir veikia kaip skiriamoji linija skirtingoms funkcinėmis zonomis“, – pasakoja R. Montrimaitė.

94 2021 gegužė

Dariaus Gumbrevičiaus nuotr.

Interjero dizainerė pažymi, kad daugumoje demonstracinių butų yra įprasta naudoti šabloniškus sprendimus, išpildyti daugumai priimtiną stilių. Tačiau ji taip pat atkreipia dėmesį, kad naujakurius labiausiai traukia išskirtinio, drąsesnio interjero stiliaus butai. Anot R. Montrimaitės, dažnai idėjų ar minčių ieškoma aplinkoje – buto lokacijoje ar jo istorijoje. „Jei tai įkvepianti architektūra ar vaizdas pro langus į senamiestį, į užburiančią gamtą ar industrinę aplinką, norisi tai „įnešti“ į namų interjerą, siekiant sukurti vientisumą su supančia aplinka. Kurdamas interjerą klientams, žinoma, negali neatsižvelgti į ten gyvensiančių žmonių norus ir poreikį. Tad iš pradžių vyksta dialogas, susipažinimas su pačiu užsakovu. Bandoma drauge atrasti tai, kas tiktų ir patiktų, koks interjeras atspindėtų ten gyvensiančių žmonių charakterį ar nuotaiką, įkvėptų kokybiškam ir įdomiam gyvenimui. Manau, kad svarbiausia interjere atspindėti patį gyventoją. „Miško ardų“ projekte jau vien pavadinimas viską pasako. Aplinka magiška ir atribojanti nuo miesto šurmulio. Tad dažnai klientai aiškiai suformuoja, kad norėtų grynų, natūralių medžiagų, spalvų, žemiškų tonų ir savo namuose“, – sako interjero dizainerė.

Kitoks požiūris į namus

„Miško ardai“ jau spėjo pelnyti apdovanojimą – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vystomą kvartalą apdovanojo kaip geriausią ateities projektą.

Konstrukcijų įrengimo darbus atliko UAB „Mosta“. Visi trys korpusai buvo statomi vienu metu ir iškilo per maksimaliai trumpą laiką. www.mosta-statybos.lt

Bendrovės „Citus“ atstovė Irma Arlauskienė pasakoja, kad kurti „Miško ardus“ įkvėpė pirmtako – projekto „Neries ardai“ sėkmė. „Tai buvo projektas, gavęs apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis buvo pripažintas geriausiu būsto projektu Lietuvoje ir Baltijos šalyse, buvo pagerbtas tarptautiniuose architektūros konkursuose. Pamatėme, kaip žmonės yra išsiilgę gamtos ir kitos gyvenimo kokybės. Todėl atradę šią unikalią ir dar neįveiklintą lokaciją Burbiškėse, nusprendėme tęsti „Neries ardų“ istoriją ir kurti „Miško ardus“. Buvome pirmieji, vystantys gyvenamųjų namų kvartalą tikrame miške žmonėms, ieškantiems ramybės, kitos gyvenimo kokybės, nepabėgant toli nuo Vilniaus miesto centro. Mūsų požiūris į namus, būstą yra kitoks: kuriame nišinius objektus. Pastatyti vadinamąsias dėžutes gali bet kas, o mūsų braižas yra įžvelgti ateities perspektyvas. Burbiškės iki tol buvo niekam nežinomos ir niekas iš kitų vystytojų neatkreipė dėmesio, o mes numatėme, kad tai yra didelė perspektyva sukurti išskirtinį projektą. Mūsų įžvalgos pasiteisino – jau dabar matome, kad Burbiškėse pradėta daugiau nekilnojamojo turto projektų“, – teigia I. Arlauskienė. 95

projekto sprendimai

Šiuolaikinių statybų pagrindas – nepavaldūs laikui stogai ir fasadai UAB „Lydera“ – dešimtmetį veikiančiai itin konkurencingai Lietuvos statybų įmonei – buvo patikėta įrengti „Miško ardų“ daugiabučių šlaitinius stogus ir ventiliuojamuosius fasadus. Įmonei pavyko laimėti užsakovo surengtą konkursą, o netrukus po konstruktyvių derybų pradėti ir statybos darbai. Jie užtruko apie 4 mėnesius.

Sėkmės garantas – aukštos kokybės medžiagos Pasak UAB „Lydera“ direktoriaus Vidmanto Šiaulio, įrengiant stogus daug dėmesio skirta medžiagų kokybei: panaudotos klijuotosios medienos sijos; impregnuota, graduota statybinė mediena; nedegios akmens vatos plokštės „PAROC eXtra PLUS“; tvirta, drėgmei nelaidi difuzinė plėvelė „SIGA Majcoat 150“; nelaidi oro srautams garo barjero plėvelė „KNAUF Homeseal LDS 100“; stogų danga „RUUKKI Classic“, taip pat „RUUKKI“ lietaus nuvedimo sistema ir stogo priedai; parinkti „Velux“ stoglangiai. Įrengiant „Miško ardų“ fasadus pasirinkta ir šiems darbams puikiai tinkanti „RUUKKI Classic“ danga, siekiant estetiškesnio vaizdo – UAB „Brolis Timber“ ruoštos impregnuotos alyvuotos termodailylentės; UAB „Plantas“ pagamino termoizoliacines tarpines ir nerūdijančiojo plieno gembes. Panaudoti „Rawlplug“ nerūdijančiojo plieno inkarai ir šilumos izoliacijos smeigės. Vėlgi pasirinktos nedegios akmens vatos plokštės „PAROC eXtra PLUS“ ir mažai orui laidžios šilumos izoliacijos plokštės „PAROC WAS 25t“. UAB „Žvanga“ pagal speci-

96 2021 gegužė

alų užsakymą pagamino skardos lankstinius ir konstrukcines plienines tvirtinimo detales.

Procesą palengvino inovatyvi statybų programėlė Visi darbai vykdyti atsižvelgiant į statybos techninių reglamentų nuostatas, detales nuolat derinant su darbų užsakovu. UAB „Lydera“ projektų vadovas Tadas Diržanauskas pasakoja, kad visą projektą ypač palengvino „Dalux Field“ – išmaniesiems įrenginiams skirta inovatyvi statybų programėlė, leidžianti virtualųjį (BIM) pastato modelį sujungti su realia aplinka. Programėlė supaprastino specialistų darbą, nes, įkėlus modelį, matyti, ar yra kokių statybos neatitikimų, klaidų, palyginti su BIM projektu. Taigi, UAB „Lydera“ specialistai rado patikimą, naujomis technologijomis ir inovacijomis grįstą metodą, kaip sutaupyti laiko, darbus atlikti kokybiškiau, sumažinti klaidų tikimybę.

šalyje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, tad statybvietėje reikėjo prisitaikyti prie naujų papildomų saugos reikalavimų. Dėl karantino įtakos šiek tiek pakito ir žaliavų tiekimas. Specialistas pasakoja, kad stogų dangos panaudojimas sienų apdailai – dar santykinai nauja ir nepatvirtinta technologija, todėl reikėjo atlikti konstrukcinius apkrovų, tvirtinimo elementų skaičiaus, išdėstymo ir kitus skaičiavimus bei fasado įrengimo darbus suderinti su projektuotojais, medžiagų tiekėjais, užsakovo atstovais, techninės priežiūros specialistais. Tačiau įmonei šie aspektai didesnių sunkumų nesukėlė: aukštos kvalifikacijos statybų profesionalai įgyvendina ir ypač sudėtingus statybos, rekonstrukcijos ar kultūros paveldo objektų tvarkybos projektus.

Sėkmingai įveikė visus iššūkius Įmonės vadovai prisimena, kad vos pradėjus statybos darbus „Miško ardų“ projekte

www.lydera.lt

projekto sprendimai

Kadastrinių matavimų ekspertų indėlis – greitai ir racionaliai išspręstos geodezinių matavimų problemos bei pastatų teisinės registracijos niuansai

Apie geodezinių matavimų svarbą statybų procese atskirai kalbėti neįprasta, tačiau be jų šiuolaikinėje statyboje – nė žingsnio. Šią tiesą gali patvirtinti MB „Kadastriniai.lt“ komanda, kuriai nuo pat projekto „Miško ardai“ idėjos gimimo priskirti išties reikšmingi darbai. „Esame ilgamečiai „Citus“ rangovai, darbus atliekame visuose įmonės projektuose, todėl nudžiugome sužinoję, kad Lietuvoje iškils dar vienas įspūdingas daugiabučių kvartalas ir kad esame kviečiami drauge dirbti“, – pasakoja MB „Kadastriniai.lt“ vadovas Gediminas Špiklys. Kaip ir daugelyje projektų, „Miško arduose“ MB „Kadastriniai.lt“ profesionalų komanda darbus pradėjo dar gerokai iki pamatų liejimo pradžios. Pirmiausia buvo parengtos topografinės nuotraukos, pažymėtos tikslios vietos, kuriose stovės pastatai, parengtos geodezinės nuotraukos, o pastačius statinius – statinių išpildomosios (geodezinės) nuotraukos, atlikti nebaigtos statybos pastatų kadastriniai matavimai.

Tačiau tuo procesas nesibaigė: specialistų komanda atstovavo statytojui Vilniaus miesto savivaldybėje gaunant adresus naujiems statiniams ir patalpoms, teikė dokumentus Statybų inspekcijai, iš kurios gavo pažymas apie statinio statybą ir patvirtinimą, kad ji – be esminių nuokrypių. Taip pat statiniai ir patalpos įregistruotos VĮ „Registrų centre“. G. Špiklys atvirauja, kad dirbant prie „Miško ardų“ projekto kiekvienam etapui skirta daug laiko, stengiantis maksimaliai pasigilinti net ir į menkiausius niuansus, o veiklas optimizuoti ir sutaupyti laiko padėjo šiuolaikiški sprendimai. „Naudodami naująsias našias technologijas siekiame, kad kliento lūkesčiai būtų maksimaliai išpildyti, o mūsų atliekamų darbų kokybė patvirtintų, kad rangovai pasirinko tinkamai“, – pasakoja kadastrinių matavimų ekspertas. Prie „Miško ardų“ projekto dirbančiai „Kadastriniai.lt“ komandai teko spręsti sudėtingesnes dilemas objektą formuojant, matuojant ir braižant. Dėl projekto dydžio, sudėtingumo,

išskirtinumo darbas buvo įdomus ir kupinas iššūkių, bet viską pavyko įgyvendinti sklandžiai ir laiku. Kiekvienas tokio masto projektas (o Lietuvoje projektų, į kuriuos investuojama kelios dešimtys milijonų eurų, nėra labai daug), pasak G. Špiklio, suteikia naujos patirties ir leidžia patobulinti žinias. Bendrai kalbant, „Miško ardai“, palyginti su kitais šiuo metu statomais objektais, išsiskiria savo netradiciniais ir originaliais projektiniais sprendimais. „Labai džiaugiamės tokiais projektais, juos vertiname kaip malonius iššūkius, kaip galimybę tobulėti ar netgi plėsti paslaugų spektrą“, – teigia G. Špiklys.

www.kadastriniai.lt

projekto sprendimai

„Velux“ sprendimas „Miško ardų“ stogams A+ energinės klasės projektas pelnė daug dėmesio tarp žmonių, vertinančių kokybę, tvarius sprendimus, erdvę, saugumą ir privatumą. Išskirtiniu architektūriniu sprendimu „Miško ardų“ pastatuose tapo savotiški Karlsono namai ant stogo – penthauzo tipo butai viršutiniuose aukštuose. Jie išsiskiria 8 m aukščio lubomis, šlaitiniais stogais, įrengtomis antresolėmis ir 15 m² daugiau ploto turinčiomis stogų terasomis. Suprantama, tokiam išskirtiniam projektui reikia ir išskirtinės kokybės langų, tad kai užsakovas kreipėsi į bendrovę „Velux“, jos specialistai priėmė nemenką iššūkį. Juk langų reikėjo išties nemažų! Bet bendrovės gaminių asortimentas toks platus, kad idealiai tinkantis sprendimas atsirado kone iškart – tai stogo lango modelis „GGL 3068“, valdomas viršuje esančia rankena. Stogams labai svarbu sukontroliuoti šilumos praradimus per stoglangius, tad efektyviai šilumos izoliacijai „Velux“ stogo languose įrengti specialios izoliacinės „ThermoTechnology™“ medžiagos intarpai – tai ypač stipri ir efektyvi

98 2021 gegužė

apsauga nuo išorėje karaliaujančių vėjo ir šalto oro, sauganti jaukią namų šilumą. Laminuotas optimalaus storio lango stiklas užtikrina idealią triukšmo iki 35 dB izoliaciją, o vidinis laminuotas stiklas, be garso izoliacijos, taip pat suteikia šiems langams ir papildomo saugumo. Galutinį sprendimą nulėmė aukštus energinio naudingumo reikalavimus atitinkančios fizikinės langų charakteristikos – energiškai efektyvus dviejų kamerų stiklo paketas ir išskirtinis šilumos izoliacijos rodiklis Uw 1,1. „Miško ardų“ kvartalą supa neurbanizuota aplinka ir natūralus miškas, tad, be esminių energinio naudingumo veiksnių, geri stogo

langai privalo pasirūpinti ir gyventojų komfortu bei jų įkvepiamo oro kokybe. Taigi, „Velux“ savo stogo languose numatė integruotą vėdinimo sistemą su dulkių ir vabzdžių filtru bei saugančią nuo skersvėjo, langui esant pravertam, tarpinę. Be to, gamintojas taip pat numatė ir galimybę patobulinti stogo langus, įdiegiant juose valdymą nuotoliniu būdu – tiems patalpų savininkams, kurie nuspręs įsirengti savo būste išmaniųjų pastatų technologijas, „Velux“ stogo langai turės džiugių naujienų. „Velux“ tikslas – parinkti tinkamiausią gaminių komplektą, gyventojams užtikrinsiantį reikiamą komfortą ir saugumą tiek šaltą žiemą, tiek kaitrią vasarą. Siekdami palengvinti pasirinkimą ir remdamiesi ilgamete patirtimi kuriant patogią erdvę namuose ar palėpėje, stogo langų gamintojai parengė universalius sprendimus visiems (arba... beveik visiems) gyvenimo atvejams. O tarp jų – ir svajonių namams „Miško arduose“.

www.velux.lt

Kokios šiuolaikinės technologijos padeda interguoti dirbtinį intelektą statybų procese? Kaip derinant dirbtinį intlektą su BIM duomenimis, daiktų internetu ir jutimine įranga, galima aktyviai stebėti sąlygas statybvietėje, identifikuoti nepastebėtus rizikos veiksnius, stebėti darbuotojų produktyvumą ir prognozuoti išlaidų viršijimą, bei vėlavimą?

Supažinkite su automatizuota robotika, kuri gali iš anksto pagaminti pastato konstrukcinius elementus, kuriuos vietoje montuoja profesionalai.

↓

Shutterstock nuotr.

Išmanioji erdvė

Kai kuria mašinos: DIRBTINIS INTELEKTAS IŠMANIAM PROJEKTAVIMUI Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Dar prieš dvidešimt metų, kai garsūs kino kūrėjai pradėjo įsivaizduoti ateities miestus, 2025 m. miestų versijose gyventojai jau džiaugėsi pažangių skaitmeninių technologijų teikiamais patogumais, tokiais kaip automobiliai be vairuotojo, tinklainę skenuojančios asmeninės reklamos ir balsu valdomi namai. Prieš du dešimtmečius šios technologijos atrodė futuristinės, tačiau daugelis jų šiandien jau yra įprastos: gestais valdomi kompiuteriai, tikslinės internetinės reklamos ir šaldytuvai, kurie patys užsisakys pieno, kai šis baigsis. Šiandien išmanieji pastatai žino, kur jūs gyvenate, koks jūsų tvarkaraštis ir netgi tai, kiek cukraus mėgstate kavoje. Kai pastatai ir miestai tampa vis protingesni ir autonomiškesni, taip pat tobulėja ir įrankiai, naudojami jiems projektuoti, valdyti ir prižiūrėti.

100 2021 gegužė

Ar mašinos gali projektuoti? Šis nuolat svarstomas klausimas vis dažniau girdimas diskusijose apie architektūrą ir dirbtinio intelekto ateitį. Kasdien statybos pramonė tampa vis labiau skaitmenizuota ir tai atveria daug daugiau galimybių. Bet kas iš tikrųjų yra dirbtinio intelekto pasitelkimas projektavimo procese? Daugiau sužinoję apie mašininį mokymąsi, generuojamąjį projektavimą, daiktų internetą, didžiuosius duomenis ir skaitmeninius dvynius, pradedame pastebėti, kad šios dirbtinio intelekto formos apima ne tik pasikartojančias užduotis ir imituojamas operacijas. Įrankiai tampa vis galingesni, o architektai, inžinieriai ir statybininkai pradeda suprasti, kad išmaniųjų technologijų naudojimas gali optimizuoti ne tik miestų ir pastatų valdymą, bet ir jų projektavimo bei statybų procesus.

Optimizuotas projektavimo procesas Šiuo metu statybų projektavimas yra gana pasenęs ir lėtas, neišnaudojantis šiuolaikinių technologijų teikiamų galimybių, o tai lėtina patį statybų procesą. Dirbtinis intelektas kuriant pastatų dizainą suteikia užsakovams ir rangovams galimybę iš anksto sužinoti būsimo pastato, pasirinktų medžiagų ir iš statybvietės surinktų duomenų įžvalgas, jas išanalizuoti ir panaudoti, pavyzdžiui, ieškant geriausio statinio projektavimo ir plėtros būdo. Dirbtinis intelektas gali įvertinti begales kombinacijų ir alternatyvų, pagrįstų panašiais projektais, todėl padeda planuojant projektus, optimizuoja geriausią projektavimo ir plėtros būdą bei laikui bėgant pats save koreguoja.

Pasitelkiant skaitmeninius dvynius Skaitmeninio dvynio sąvoka vis plačiau girdima kalbant apie ateities statybų procesus. Architektūros, inžinerijos ir statybų srityje ši sąvoka apibūdinama kaip išsami skaitmeninė statinio ir jo sistemų kopija. Reikėtų įsivaizduoti ne tiek tradicinį 3D modelį, kiek informacinį. Tai daugybės duomenų talpykla, sukurta projekto planavimo etape ir apimanti visas statinio gyvavimo ciklo stadijas, pradedant projektavimu, gamyba ir statyba, baigiant eksploatacija ir priežiūra – net ir tolesniam ar pakartotiniam jo naudojimui. Skirtingai nuo mums žinomų statinių duomenų modelių, skaitmeniniai dvyniai yra dinamiškos, „gyvos“ esybės, kurios vystosi realiuoju laiku. Naudodamos dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi ir daiktų interneto technologijas, statinių skaitmeninės kopijos mokosi, atnaujina

Shutterstock nuotr.

išmanioji erdvė

ir nuolat keičiasi duomenimis su fiziniais atitikmenimis. Didžiausias šios modernios sistemos privalumas – galimybė pasinaudoti tokiomis dinaminėmis simuliacijomis architektams ir inžinieriams, o pastato naudotojams išspręsti problemas, kol jų dar neįvyko, išanalizuoti naujas galimybes ir daug efektyviau planuoti ateitį. Naujiems pastatams skaitmeninis dvynys sukuriamas dar projektavimo pradžioje. Architektų, inžinierių ir statybininkų komandos kartu su užsakovais nustato projekto tikslus ir norimus rezultatus. Vystant projektą, duomenys nuolat renkami ir pasitelkiant išmaniąsias platformas susiejami su skaitmeniniu modeliu. Kai statinys yra perduodamas užsakovui, skaitmeninis dvynys renka operatyvinius duomenis, kuriuos galima naudoti siekiant pagerinti našumą, užtikrinti efektyvesnę techninę priežiūrą, numatyti poreikį renovacijai ar galimą paskirties keitimą ateityje. Kadangi skaitmeninis dvynys visada tobulėja kartu su jo fizinio dvynio teikiamais duomenimis, pasiremdamas dirbtiniu intelektu jis gali atlikti modeliavimą ir prognozes reaguodamas į realaus laiko sąlygas. Skaitmeninis dvynys statybų pramonėje gali būti naudojamas, pavyzdžiui, norint suvienodinti saulės apšviečiamo pastato fasado dalį, kad fasadas judėtų kartu su saule, arba norint išlaikyti pastovų sveiką patalpų mikroklimatą. Taip pat gali padėti konfigūruoti prekybos vietas, atsižvelgiant į pirkėjų elgesio modelius, automatizuoti vidaus patalpų ūkius, siekiant geriausių augimo sąlygų, projektuoti sveikatos priežiūros erdves, prisitaikančias prie pacientų srautų ir personalo poreikių. Skaitmeniniams dvyniams vis labiau integruojant dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, taip pat plečiantis programinės įrangos galimybėms, jie tampa intelektualesni ir savarankiškesni, todėl panaudojimo būdų galimybės nuolat auga.

Integravimas su BIM BIM (angl. Building Information Modeling) skatina skaitmeninti statybų pramonę, naudodamas daugiadisciplinius modelius, kad būtų galima rinkti informaciją apie pastato ir jame esančių sistemų projektavimą ir valdymą. Skaitmeniniai dvyniai realizuoja visą BIM potencialą, susiedami duomenis ir procesus su dinamišku, realiuoju laiku veikiančiu informacijos valdymu. Skaitmeninius dvynius galima sukurti be BIM, tačiau, norint juos išnaudoti visapusiškai, reikia integruotos darbų eigos ir dalijimosi informacija, o tai yra BIM proceso esmė, todėl integravimas su BIM yra daug efektyvesnis skaitmeninių dvynių panaudojimo būdas.

101

Skaitmeninis pastato dvynys yra virtualus modelis, kuris renka realaus pasaulio duomenis naudodamas dronus, jutiklius, robotus ir kitas technologijas. Skaitmeninis dvynys – tai ryšys tarp fizinio ir skaitmeninio modelio, kuris yra nuolat atnaujinamas.

Norint planuoti ir projektuoti statybų procesą, BIM kuriami 3D modeliai turi suderinti architektūrinius, inžinerinius, mechaninius, elektros ir santechnikos planus, taip pat juos kuriančių komandų darbų seką. Didžiausias iššūkis yra užtikrinti, kad architektūriniai ir inžineriniai modeliai nesusikirstų tarpusavyje. Šiandien jau pasitelkiamos dirbtinio intelekto formos, iš anksto nustatančios ir sušvelninančios skirtingų modelių neatitikimus projektavimo procesuose. Programinės įrangos, kurios naudoja mašininio mokymosi algoritmus, išanalizuoja visus sprendimo variantus ir sukuria dizaino alternatyvas. Ateityje dauguma BIM projektų bus integruojami kartu su skaitmeniniais dvyniais, o dirbtinio intelekto užfiksuoti duomenys galės būti panaudojami naujų projektų planavimo ir projektavimo procesuose, bei, pasitelkiant mašininį mokymąsi, būti nuolat tobulinami.

102 2021 gegužė

išmanioji erdvė

Robotizacija statybvietėje Kita ateities pramonės sritis, pakeisianti architektūros, inžinerijos ir statybų procesus, yra robotika. Robotika ir BIM papildo vienas kitą – robotai gali atlikti kasdienes ar pavojingas užduotis, pagerindami saugą ir našumą statybų aikštelėje, o BIM modelis gali būti naudojamas kaip tam tikras žemėlapis statybvietėje dirbantiems robotams. Kadangi jiems reikalinga minimali pagalba ir priežiūra, nereikia samdyti didžiulės žmonių komandos, kuri juos prižiūrėtų. Dar svarbiau, kad robotizavimas sumažina brangiai kainuojančių klaidų ir mirtinų avarijų riziką. Jie gali būti naudojami net ilgas valandas sunkiomis darbo sąlygomis. Šiandien technologiškai pažengusiose šalyse robotai naudojami statybvietei ir objektams stebėti, jie naudoja jutiklius ir kitas technologijas, kad nustatytų problemas ir padėtų atnaujinti pastato informacinį modelį. Robotai pagelbėja atliekant kasdienes ar pavojingas užduotis – jie gali padėti gabenti sunkius krovinius, kasinėti, gręžti, pjauti, surinkti detales ir atlikti kitas varginančias, bet neišvengiamas užduotis. Yra robotų, kurie gali 3D spausdinti pastato dalis didesniu greičiu ir tikslumu nei dabartiniai gamybos procesai. Dar vienas inovatyvus aspektas – 3D spausdinimas pačių konstrukcinių elementų. Be robotų, galinčių 3D spausdinti pastatų modelius, šiandien jau sukurtos mašinos, galinčios 3D spausdinti pilnas metalines konstrukcijas ir kitus sudėtingus konstrukcinius elementus. Statybos kompanijos vis labiau pasikliauja gamyklomis, esančiomis už statybvietės ribų, kuriose dirba autonominiai robotai, kuriantys pastato elementus, kuriuos vėliau statybvietėje surenka žmonės. Konstrukcijas, tokias kaip sienos, autonominės mašinos gali užbaigti daug greičiau ir tiksliau, žmonėms paliekant detalius darbus, pavyzdžiui, santechniką, ŠVOK ir elektros sistemas, kai konstrukcijos jau sumontuotos. Pažangios įmonės pasaulyje naudoja savaeiges mašinas, kurios kelis kartus efektyviau nei žmonės gali atlikti pasikartojančias užduotis, tokias kaip virinimas, mūrijimas, betono liejimas ir griovimas. Pavyzdžiui, kasimo ir paruošiamiesiems darbams atlikti naudojami autonominiai arba pusiau autonominiai buldozeriai. Šie buldozeriai gali greitai paruošti statybvietę pagal itin tikslius programuotojo reikalavimus ir leidžia daug greičiau pradėti ir užbaigti statybos darbus. Atsižvelgiant į spartų technologinį augimą, kurį ma-

tome šiandien, galime tikėtis, kad robotai atliks tikrai svarbų vaidmenį statybų ir projektavimo procesų ateityje. Šiuo metu jie dar nesugeba suprojektuoti erdvių, kurios patenkintų mūsų poreikius, kaip tai gali padaryti dizaineris žmogus, bet galbūt ateityje jie gali tapti užtektinai pažangūs tam, kad kurtų patys. Robotai gali ir greičiausiai pakeis žmones iš esmės visose užduotyse, kurioms reikia tikslių matematinių skaičiavimų, itin greitos reakcijos, ir tiesiog tuose darbuose, kurių žmonės paprasčiausiai nebenori daryti.

Ateities perspektyvos Ne paslaptis, kad architektūra, inžinerija ir statyba atsilieka nuo kitų pramonės šakų, kai kalbama apie skaitmeninimo ir duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą. Tačiau tai keičiasi, nes pramonės specialistai supranta, kad, norėdami judėti į priekį, jie turi pradėti mąstyti ir dirbti kitaip. Dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis ir robotizacija tampa vis svarbesni statybų sektoriuje, nes jie formuoja mūsų ateitį. Skaitmeniniai projektavimo būdai leidžia kurti naujas sistemas, kuriose statybų procesas gali vystytis glaudžiai bendradarbiaujant žmonėms ir mašinoms. Dar anksti prognozuoti, kaip dirbtinis intelektas paveiks pramonę ilguoju laikotarpiu. Tačiau jo poveikis pramonei jau yra neginčijamas. Daugelis kompanijų jau atranda įvairius dirbtinio intelekto panaudojimo būdus. Esminis jo integravimo tikslas statybose yra efektyvesnė, saugesnė darbo vieta, kurioje palengvinama darbuotojų kasdienybė, o įmonės gali tiksliau įvertinti ir patenkinti savo poreikius. Nepaisant darbo vietų praradimo prognozių, mažai tikėtina, kad dirbtinis intelektas pakeis žmonių darbo jėgą. Tačiau tai pakeis statybų pramonės verslo modelius, apsaugos nuo brangiai kainuojančių klaidų, sumažins traumas darbe ir prisidės prie efektyvesnio pastatų naudojimo. Šiandien, kai mašinos mokosi kurti, mes turime išmokti dirbti su dirbtiniu intelektu, kad galėtume kūrybingai, estetiškai ir tvariai praturtinti urbanistinę aplinką. Duomenys jau yra, todėl didžiausias iššūkis – integruoti šią nestandartizuotą informaciją iš kelių šaltinių į bendrą sistemą ir rasti būdų, kaip tuos duomenis panaudoti projektavimo ir statybų procesuose. Tie, kurie jau šiandien naudojasi kaupiamų duomenų panaudojimo pranašumais, atliks pagrindinius vaidmenis kuriant išmaniau statomą ateities pasaulį.

103

„Bentley Systems“ tiesiamas

KELIAS Į KARJERĄ INŽINERIJOS SRITYJE „Bentley Systems“ – įmonė, tiekianti novatorišką programinę įrangą, padedančią tobulinti pasaulio infrastruktūrą, atsižvelgiant tiek į ekonomiką, tiek į aplinkosaugą. „Bentley Software“ programinę įrangą profesionalai ir įvairios organizacijos naudoja kelių ir tiltų, geležinkelių ir tranzito, vandens ir nuotekų, komunalinių paslaugų, pastatų ir miestelių, pramonės objektų projektavimui, statybai ir eksploatavimui. „Bentley Systems“ paskelbė naują švietimo programą, kuria studentams suteikiamos galimybės siekti karjeros inžinerijos srityse. Nauja programa suteikia nemokamą prieigą prie „Bentley Systems“ programinės įrangos, naujausių inžinerinių žinių šaltinių, taip pat duoda galimybę dalyvauti konkurse „Bentley‘s Future Infrastructure Star Challenge 2021“ ir laimėti piniginių prizų.

104 2021 gegužė

išmanioji erdvė

NORIME ĮKVĖPTI STUDENTUS IR PASKATINTI JUOS GALVOTI APIE INŽINERIJĄ KAIP APIE GALIMĄ KARJEROS KELIĄ. Tikrasis tikslas – pritraukti ne tik studentus, kurie nusprendė pasirinkti inžinerijos sritį, bet ir tuos, kurie galbūt niekada nesvarstė tokios galimybės

Šių metų gegužės 3 d. įmonė „Bentley Systems“ – infrastruktūros inžinerijos programinės įrangos kūrėja – pranešė apie programą „Bentley Education“. Ji skirta padėti jauniems žmonėms siekti karjeros inžinerijos, dizaino ir architektūros srityse. Programa suteikia visišką prieigą prie daugiau nei 40 populiariausių „Bentley Systems“ programų, kurias naudoja infrastruktūros profesionalai visame pasaulyje, taip pat prie mokymosi licencijų, tarp jų – „ContextCapture“, „MicroStation“, „OpenRoads Designer“, „STAAD.Pro“ ir „SYNCHRO“. „Bentley Education“ šiuo metu veikia Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Singapūre, Airijoje ir Lietuvoje, bet artimiausiu metu planuoja išplėsti savo veiklą JAV, Kanadoje, Meksikoje, Lotynų Amerikoje ir Indijoje.

Katriona LORD-LEVINS, „Bentley Systems“ vyriausioji sėkmės vadovė

Lietuvoje – pirmasis „Bentley Systems“ biuras už JAV ribų Lietuvą projekto organizatoriai pasirinko neatsitiktinai, čia jie įžvelgia didžiulį potencialą inžinerijos srityje. „Lietuva yra pirmoji šalis, kurioje „Bentley Systems“ atidarė biurą už JAV ribų. Mes dirbame su Lietuvos universitetais ir tai, ką matome, yra didžiulis talentas“, – teigia portalo „Bentley Education“ viceprezidentas Vinayakas Trivedi. Pasaulio mastu „Bentley Systems“ bendradarbiauja su daugeliu technologijų aukštųjų mokyklų, viena jų – Kauno technologijos universitetas (KTU). Su šiuo universitetu „Bentley Systems“ sėkmingai bendradarbiauja jau daugelį metų (rengiant IT specialistus), nuo 2018-ųjų ryšys ypač sustiprėjo miestų infrastruktūros, skaitmeninės statybos srityse. 2019 m. įkurtas Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras, kuris prisijungė prie globalaus „Bentley Academies“ tinklo. KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Andrius Jurelionis džiaugiasi šiuo bendradarbiavimu ir teigia, kad „Bentley Education“ portalas padės įgalinti studentus savarankiškam mokymuisi, kad šie greitai perprastų naujas technologijas. „Tam, kad spręstume pasaulinius iššūkius, susijusius su klimato kaitos mažinimu, žiedine ekonomika, sparčia urbanizacija, galiausiai – su

Vinayakas TRIVEDI, portalo „Bentley Education“ viceprezidentas

COVID-19, mums reikia motyvuotų statybos inžinierių, architektų, urbanistų, gebančių suprasti naujausias technologijas ir išnaudoti kompiuterinio projektavimo bei modeliavimo galimybes, – sako A. Jurelionis. – Universitetams būtina prisitaikyti, užtikrinti ugdymą nuotoliniu būdu, o tai apima ir darbą grupėse, ir informacinį modeliavimą. Nebegalime kliautis, kad visuomet galėsime susitikti į gyvą diskusiją arba dirbsime kompiuterių klasėse. Turime, kaip ir rinkos dalyviai, skaitmenizuoti daugelį ugdymo procesų.“

105

išmanioji erdvė

Tarpdisciplininės komandos – būtina sąlyga ateities inžineriams Šiuo metu „Bentley Systems“ programinė įranga KTU naudojama tiek studijoms, tiek mokslui, įtraukiant statybos inžinerijos ir architektūros studijų programų studentus, kurie turi galimybę susipažinti ir išbandyti naujausias technologijas skaitmenizavimo srityje (teritorijų skenavimo, analizės, vizualizavimo). „Bentley Education“ portalas sujungs skirtingų pasaulio šalių akademines bendruomenes. Šioje aplinkoje studentai galės tiesiogiai rasti atsakymus į klausimus, gauti vaizdinę pagalbą, pamatyti informacinių modelių pavyzdžius, susipažinti su įvairiose pasaulio šalyse kylančiais aktualiais iššūkiais ir jų sprendimo būdais, užmegzti ryšius su savo srities profesionalais. „KTU kartu su Inovatyvių Europos universitetų konsorciumo (ECIU) partneriais šiuo metu kuria Europinį universitetą, kuriame dirbs studentų komandos iš įvairių šalių, spręsdamos regionams, pasauliui rūpimas problemas. Gebėjimas dirbti su informaciniais modeliais tarpdisciplininėse komandose yra būtina kompetencija ateities inžinieriams. Būtent „Bentley Systems“ technologijos mums leidžia tokius projektus įgyvendinti“, – džiaugiasi A. Jurelionis.

20 geriausių konceptualizacijos projektų laimės po 500 USD, o 10 geriausių projektų pereis į dizaino ir vizualizavimo etapą.

Nemokamos programos – talentams vystyti Programa suteikia studentams nemokamą prieigą prie „Bentley Systems“ inžinerijos programų ir patikrintų žinių per naująjį edukacinį portalą „Bentley Education“. Studentai, pedagogai ir moksleiviai iš viso pasaulio gali čia užsiregistruoti ir prisijungti prie inžinerinių organizacijų bei išteklių, padėsiančių pradėti inžinieriaus karjerą. Portale galima studentams individualiai arba dviejų asmenų komandoms pateikti savo novatoriškas koncepcijas konkurse „Bentley‘s Future Infrastructure Star Challenge 2021“. Dalyvauti gali visi studentai iš bendruomenės kolegijų, technologijų institutų, universitetų ir vidurinių mokyklų. Visa programa sukurta tam, kad vystytų talentus, gerintų žmonių gyvenimo kokybę ir prisidėtų prie teigiamų pokyčių pasaulyje. Priėmę šį neeilinį iššūkį, dalyviai turės galimybę dirbti ties įvairiais modeliavimo, projektavimo, planavimo ir vizualizavimo aspektais, kad sukurtų dizaino modelį, pagrįstą savo idėjomis, užtikrinančiomis žmonėms geresnį gyvenimą. Konkurso nugalėtojas bus paskelbtas per „Going Digital” apdovanojimus, konferencijoje „Year in Infrastructure 2021“.

106 2021 gegužė

išmanioji erdvė

Pandemijos laikotarpiu svarbiausias prioritetas – švietimas „Kai daugelis tautų ir institucijų pabrėžia švietimą kaip vieną svarbiausių pasaulio po pandemijos prioritetų, džiaugiamės galėdami šiais kritiniais laikais pradėti šią ilgai lauktą programą, – sakė Katriona Lord-Levins, „Bentley Systems“ vyriausioji sėkmės vadovė. – Mes norime įkvėpti studentus ir paskatinti juos galvoti apie inžineriją kaip apie galimą karjeros kelią, parodyti šiuos jaunus protus plačiam galimybių laukui. Tikrasis tikslas – pritraukti ne tik studentus, kurie nusprendė pasirinkti inžinerijos sritį, bet ir tuos, kurie galbūt niekada nesvarstė tokios galimybės.“

„Bentley Education“ portalas – vieta, kur studentai gali mokytis pagal poreikį, be jokios trinties, ir smagiai kurti bei tobulinti savo skaitmeninio dizaino įgūdžius. Portale studentai ir pedagogai gali naudotis visais ištekliais: architektūros, inžinerijos ir statybų sričių specialistų patirtimi ir įžvalgomis apie tai, ką kiekviena pramonė gali pasiūlyti studentams ir kokie įgūdžiai yra paklausiausi, taip pat naujausiomis ir kylančiomis tendencijomis architektūroje, inžinerijoje ir statybų sektoriuje, dabartinių inžinerijos studentų, mentorių ir moterų inžinerijos srityje perspektyvomis. „Mes norime, kad„ Bentley Education“ portalas taptų ta erdve, kur studentai galėtų pasisemti įkvėpimo siekdami inžinerinių sričių karjeros, – pabrėžia V. Trivedi. – Programos tikslas yra padėti studentams, kuriuos žavi inžinerija, atrasti tikslingą kelią į tai, kas jiems taps visaverte karjera, leidžiančia pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir keičiančia visą pasaulį. Be to, konkursas suteikia galimybę jauniems žmonėms būti kūrybingiems ir novatoriškiems kuriant savo projektus.“

Kvietimas infrastruktūros iššūkiams

„Bentley Education“ portalas – vieta, kur studentai gali smagiai kurti bei tobulinti savo skaitmeninio dizaino įgūdžius.

Konkursas „Bentley‘s Future Infrastructure Star Challenge 2021“ padalytas į du etapus: pirmąjį – konceptualizavimą ir antrąjį – dizainą ir vizualizavimą. Pirmajame etape studentai kviečiami pateikti savo idėjas dideliam infrastruktūros projektui bet kurioje šių kategorijų: kelių ir geležinkelių, pastatų ir įrenginių, vandens ir nuotekų, elektros energijos gamybos, urbanistikos. Kurdami idėjos konceptą, studentai turėtų sutelkti dėmesį į tvarią infrastruktūros plėtrą, apsvarstyti, kaip optimaliai naudotis daiktų internetu, sukurti modelį ir prisidėti prie pasaulio sveikatos ir gerovės. 20 geriausių konceptualizacijos projektų laimės po 500 USD, o 10 geriausių projektų pereis į dizaino ir vizualizavimo etapą. Čia jie turės galimybę dirbti su pramonės profesionalais ir lankyti kursus su „Bentley Systems“ ekspertais, kurie padės įgyvendinti idėjas naudojantis „Bentley Systems“ programomis. Be paskelbimo laimėtoju konferencijoje „Year in Infrastructure 2021“, konkurso nugalėtojas gaus 5000 USD piniginį prizą, jo vardas bus įrašytas į „Bentley Systems“ 2021-ųjų infrastruktūros metraštį. Rask tiesiausią kelią į pasaulį keičiančią karjeros kryptį jau šiandien. Norėdami apie „Bentley Education“ programą sužinoti daugiau, taip pat gauti išsamesnės informacijos apie studentų ir švietimo įstaigų registraciją, apsilankykite education.bentley.com.

www.bentley.com

107

LIETUVOS TILTAI: DAUGIAFUNKCIŠKUMAS, MODERNIOS FORMOS IR MEDŽIAGOS Vida KUZMICKAITĖ

Tilto, jungiančio Neries krantus nuo Vingio parko iki „Litexpo“ teritorijos, projektas.

Krantus ir žmones jungiantys statiniai, vartai į naująjį pasaulį, architektūros ir inžinerijos stebuklai – tiltai nuo seno turėjo ypatingojo statinio reikšmę. Šiandien, nepaisant jų tiesioginės susisiekimo paskirties, tiltai tampa daugiafunkciais statiniais, apimančiais viešąjį gyvenimą, istorinį paveldą, gamtos grožį ir žmonių gerovę.

108 2021 gegužė

„KILD“ architektų vizualizacijos

infrastruktūra

Planuojamas didysis tiltas link Aleksoto kranto, taip pat turėsiantis viešąsias erdves, skirtas laisvalaikiui ar

„Vilnius Tech“ Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros doktorantas Vilius Kleinas pasakoja, kad per pastarąjį dešimtmetį tiltų statyboje Lietuvoje įvyko nemažai pokyčių: atsirado daugybė pažangių medžiagų, o modernios technologijos leido projektavimo ir statybų darbus atlikti sparčiau, išvengiant didesnių klaidų. Tiltų konstrukcijų srityje didesnių pokyčių neįvyko, projektuojant tiltus vis dar naudojamas tradicinis plienas, gelžbetonis, tačiau pastebimai sugriežtėjo ypatingųjų statinių reglamentavimas.

Asmeninio archyvo nuotr.

renginiams.

Vilius KLEINAS, „Vilnius Tech“ Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros doktorantas

Kompozitinės medžiagos – tiltams stiprinti Šiandien fiksuojamas itin didelis, nuosekliai augantis eismo intensyvumas, todėl atsiranda poreikis tiltus stiprinti. Ilgą laiką įvairūs mokslininkai, universitetų tyrėjai analizavo alternatyvias kompozitines medžiagas, kurių pagrindas anglies stiklo ar bazalto pluoštai. Šiandien jau yra atsiradę galimybių naudoti kompozitines medžiagas – jos taikomos stiprinant įvairias konstrukcijas. Tačiau, kaip pažymi pašnekovas, laukia ilgas bandymų ir teisinio reglamentavimo kelias, kol šios medžiagos bus naudojamos plačiau. „Vis dar nėra išrasta kompozitinių medžiagų, iš kurių būtų galima statyti tvarius ir ilgaamžius tiltus. Tai yra potencialus planas ateičiai, pareikalausiantis daugybės laiko, tyrimų, atradimų, tinkamo reglamentavimo ir kompleksinio visos industrijos požiūrio“, – pabrėžia V. Kleinas. Mokslininkas rekomenduoja įvertinti ypatingojo statinio kompleksiškumą – atkreipti dėmesį į tendencijas ir negailėti laiko projektavimui, išsamioms galimybių studijoms. Net gana seną, prieš 40–50 m. pastatytą tiltą galima prikelti antram gyvenimui,

sustiprinant kompozitinėmis medžiagomis, anglies pluoštu arba kitomis konstrukcinėmis priemonėmis, taip reikšmingai pratęsiant statinio eksploatacijos laikotarpį, atsižvelgiant į pasikeitusį apkrovų intensyvumą.

Keičiasi šalies tiltų architektūrinė raiška Pastaruoju metu vis dažniau vystomi architektūriniai projektai, kurie kelia didelių iššūkių projektuotojams. Šiandien taikomos pažangios informacinės technologijos leidžia kurti išskirtinės architektūros tiltus, kurie pajėgūs atlaikyti įvairias projektines apkrovas ir kitus nepalankius aplinkos poveikius. Taip pat pastebima tendencija, kad visuomenė suponuoja naują lūkestį – tiltas vis dažniau tampa kompleksiniu daugiafunkciu statiniu, kuris sujungia architektūrą, meną, istoriją, bendrą miesto infrastruktūrą ir daugelį kitų susijusių veiksnių. Modernūs tiltai ne vien įsilieja į landšaftą, bet ir patys tampa viešosiomis erdvėmis – jose dinamiškas eismas susilieja su rekreacinių ir urbanistinių zonų elementais.

109

„KILD“ architektų vizualizacijos

infrastruktūra

Planuojamo Aleksoto tilto projektas.

V. Kleino teigimu, tokie architektūriniai projektai – naujojo amžiaus išbandymas inžinieriams projektuotojams, nes architektai visada pageidauja nestandartinių sprendinių, jie turi prioritetus, kurių tikslas yra tiltų daugiafunkciškumas ir išskirtinė išvaizda. Dėl minėtų veiksnių projektuojant tampa itin svarbus holistinis požiūris ir tinkamas ypatingojo statinio vertinimas. Pavyzdžiui, Kaune jau įgyvendinamas „TEC Infrastructure“ ir „KILD“ architektų parengtas išskirtinio tilto per Nemuną projektas, sujungsiantis Karaliaus Mindaugo prospektą ir Nemuno salą. Šio tilto konstrukcijos ypatybė – ikoniškumas ir aliuzija į viešąją erdvę. Ties Karaliaus Mindaugo prospektu suprojektuota žymiai išplatinta, aikštę primenanti zona, tarsi vartai į salą pėstiesiems ir dviratininkams. Antrajame projekto etape planuojamas didysis tiltas link Aleksoto kranto, taip pat turėsiantis viešąsias erdves, skirtas laisvalaikiui ar renginiams. Kitas įspūdingas tiltas projektuojamas Vilniuje – čia suplanuotas jungtimi ir rekreacine zona tapsiantis Užvingio salos pėsčiųjų tiltas per Nerį nuo Vingio

110 2021 gegužė

parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ teritorijos. Projekto išskirtinumas – daugiafunkcės naujos viešosios erdvės, kurios suformuotos atsižvelgiant į gamtines, istorines ir urbanistines vietovės vertybes. Ypatinga projekto dalis – buvusios istorinės Užvingio salos atgaivinimas ir įkvėpimas naujam etapui. Projekto autoriai tiltą ir prieigas siekė kuo labiau įlieti į gamtą, kuo mažiau įsibrauti į žaliąsias erdves Vingio parke, o Užvingio salą paversti tarsi gamtiniu pandusu, jį pritaikant specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

Modernios tiltų projektavimo ir monitoringo inovacijos Inovacijos gamyboje ir išmaniosios informacinės technologijos stipriai keičia tiek statybų gamybos industriją, tiek statybų inžineriją. Skaitmeniniai sprendimai tampa įprasti, atsisakoma popierinės dokumentacijos, o statybų aikštelėje daugybė darbų atliekama automatizuotai. Tuo tarpu nuo 2021 m. visiems viešiesiems stati-

infrastruktūra

niams, tarp jų ir tiltams, taps privaloma informacinio statinio modeliavimo (BIM) aplinka, padėsianti užtikrinti darnią visų statinio etapų – nuo projektavimo iki eksploatavimo – priežiūrą. Erdvinis, visiems statybos dalyviams prieinamas projekto modelis leidžia tiksliau atlikti darbus, sumažinti klaidų tikimybę projektavimo ir statybos etapuose, taip pat padeda vertinti statinio būklę – daugelis tiltų projektuotojų BIM taiko jau šiandien. Kita naujovė tiltų srityje, Lietuvoje dar tik žengianti pirmuosius žingsnius, yra automatinės statinių monitoringo sistemos. Statytojui tai integravus, tiltų konstrukcijose įrengiama poslinkių, deformacijų ir virpesių registravimo sistema, kurią naudodamas statytojas gauna periodišką informaciją apie statinio būklę. Vos statinio laikančioji konstrukcija pakeičia svyravimo ar kitus rodiklius, sistema iš karto fiksuoja visus duomenis.

V. Kleinas įsitikinęs, kad pažangios statinio priežiūros sistemos ilgainiui tobulės ir taps populiaresnės, juolab kad pastarosios padėtų išvengti pažaidų progresavimo, o tai atpigintų remonto darbus. Šiandien jos dažniausiai integruojamos tik ypač brangiuose tiltų projektuose ar ilgamečiuose statiniuose siekiant registruoti jų būklę. Pažangioms technologijoms kardinaliai keičiant ypatingųjų statinių koncepciją ir medžiagas, ypač svarbu neprarasti darnaus santykio su gamta. Nors ilgaamžiai, aukštą intensyvumą atlaikantys mediniai tiltai vis dar išlieka utopine vizija – tvarios medžiagos šiandien jau naudojamos tiltams stiprinti, ieškoma įvairių sprendimų alternatyvioms statybinėms medžiagoms. Svarbiausia kuo anksčiau pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių – gaminti žaliąją elektros energiją, užtikrinsiančią švaresnę sunkiąją pramonę, gelžbetonio, metalo konstrukcijų gamybą.

Įspūdingas tiltas projektuojamas Vilniuje – čia suplanuotas jungtimi ir rekreacine zona tapsiantis Užvingio salos pėsčiųjų tiltas per Nerį nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir

„KILD“ architektų vizualizacijos

kongresų centro „Litexpo“ teritorijos.

111

Išmanūs inžineriniai sprendimai leidžia projektuoti ir statyti tvarius tiltus Dubingių tiltas per Asvejos ežerą.

Daugiau nei 30 metų patirtį turinti įmonė „MAAS Aviation“ plėsdama savo veiklą numatė lėktuvų dažymo angaro statybą ir eksploataciją Kauno oro uosto teritorijoje. „TEC Industry“ projektuotas lėktuvų dažymo angaras pastūmėjo Kauną link pasaulinės klasės orlaivių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto (angl. MRO) centro statuso. „Svarbiausi kriterijai projektuojant šiuolaikinius tiltus – tinkami architektūriniai sprendimai, statinio ilgaamžiškumas, paprastumas ir funkcionalumas. Taip pat statinio integralumas į supančią aplinką ir atidus pritaikymas gyventojų poreikiams“, – teigia Domas Čėsna, „TEC Infrastructure“ Tiltų skyriaus vadovas. Jis pabrėžia, kad statant tvarius tiltus itin svarbu ekonomiškai naudoti medžiagas, taip pat svarbus nuoseklus darbas nuo projektavimo iki statybų ir išskirtinis dėmesys tikslingam žmogiškųjų išteklių panaudojimui. „TEC Infrastructure“ vadovybė orientuojasi į jaunųjų inžinierių ugdymą, gerosios patirties perdavimą ir ilgalaikių, bendradarbiavimu pagrįstų darbo santykių kūrimą. D. Čėsna pažymi, kad kokybiškas žmogiškųjų išteklių valdymas sumažina klaidų riziką ir padidina teikiamų paslaugų efektyvumą ir greitį: „Pagrindinis išteklius projektuojant yra žmogus, todėl esame orientuoti į darbuotojus, investuojame į jų žinių bagažo auginimą ir suteikiame jiems visus turimus įrankius kuriant išskirtinį tiltą.“

112 2021 gegužė

Inovacijas kūrybiškai pritaiko visoje Lietuvoje Įmonės filosofija – išmanūs inžineriniai sprendimai. Daugiau nei 20 metų patirtį skaičiuojantys patyrę projektuotojai visada yra pasiruošę užsakovams pasiūlyti unikalius, architektūriškai išsiskiriančius arba tipinius, laiko patikrintus sprendimus. „TEC Infrastructure“ kartu su „KILD“ architektų komanda kūrė Užvingio salos tilto Vilniaus mieste projektą, kuris sujungs dešiniajame Neries krante esantį Lazdynų mikrorajoną su Vingio parku. Įmonės atstovų teigimu, projektuojant šį tiltą pasitelkta visa įmonės sukaupta patirtis ir BIM metodologija, tuo remiantis suprojektuoti optimalūs susisiekimo komunikacijų ir tilto konstrukcijų sprendiniai. Įmonės sėkmingai įgyvendintų darbų portfelyje ir daugiau išskirtinių projektų: Kuršėnuose atlikti tilto per Ventos upę darbo projekto sprendiniai, sukuriantys pėsčiųjų srauto jungtį tarp Kuršėnų miesto centrinės dalies ir Kuršėnų kultūros centro. Tai ilgiausias bendrovės inžinierių projektuotas tiltas: jo ilgis – 233 m, o konstrukcijų masė siekia 500 tonų. Mažeikiuose virš geležinkelio pastatytas naujas viadukas, o geležinkelio pervaža rekonstruota į dviejų lygių. Statinyje panaudotas išskirtinis pėsčiųjų ir automobilių srautus atskiriantis sprendinys – du paraleliai einantys

viadukai. Abiejose pėsčiųjų viaduko pusėse pastatyti statiniai, kuriuose įrengti tiek liftai, tiek laiptinės: tai pirmasis toks Lietuvoje integruotas sprendimas. UAB „TEC Infrastructure“ priklauso „TEC“ įmonių grupei, vienijančiai pramonės, energetikos, susisiekimo infrastruktūros ir kitų objektų projektavimo, techninės priežiūros, statybos projektų valdymo ekspertus. Tai viena didžiausių inžinerines paslaugas teikiančių grupių Baltijos šalyse. Įmonių grupės narė „TEC Infrastructure“ projektuoja, konsultuoja, teikia techninės priežiūros paslaugas susisiekimo infrastruktūros srityje. Bendrovė savo žinias nuolat tobulina specializuotuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, dirba taikydama inovatyvius metodus ir technologijas, kurias siūlo tokios programinės įrangos milžinės kaip „Bentley“, „Autodesk“, „TRIMBLE“, „MIDAS“, „SOLIDWORKS“, „NEMETSCHEK“, „GEO5“. Asmeninis Tiltų skyriaus vadovo indėlis matomas prisidedant prie Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vykdomų edukacinių renginių ir išvykų į pažangumu išsiskiriančius tiltų objektus bei kitus infrastruktūros statinius.

www.tec.lt

Įmonės archyvo nuotr.

infrastruktūra

METALO KONSTRUKCIJŲ GAMYBA >12

>100

>2000

darbo patirties metų

statybos įmonių klienčių Lietuvoje

tonų pagaminama per metus

1090 EX3

gamybos sertifikatai

kompleksinių paslaugos

www.aldeva.eu

SOVIETMEČIO DAUGIABUČIŲ stogų „ligos“ priežastys ir gydymo būdai Vien sostinėje suskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. sovietmečiu statytų daugiabučių namų. Dalis jų modernizuoti, dalis laukia savo valandos, kai kurių specialistai siūlytų nė nebegaivinti, o tiesiog nugriauti. Vilniaus savivaldybė tokių planų turi. Ekspertų žodžiais, net ir atnaujinus daugiabučius kai kurios problemos gali likti, juolab jei ir toliau bus vadovaujamasi taisykle: kuo pigiau, bet kuo daugiau kvadratinių metrų.

114 2021 gegužė

Kristina BUIDOVAITĖ

Įrengdavo greitai ir be didesnės atsakomybės Technikos mokslų daktaras, mokslininkas, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius patvirtina: kai kuriuose sovietmečiu statytuose daugiabučiuose yra rimtų, iki šiol neišspręstų problemų. Stambiaplokščių daugiabučių namų stogai daugiausia – sutapdintieji. Iš pradžių ant tokių daugiabučių stogų būdavo įrengiamos išorinės, vėliau – vidinės lietaus surinkimo sistemos. Galiausiai pradėti statyti daugiabučiai su šiltomis pastogėmis. Visi stogai prieš keliasdešimt metų įrengti remiantis SNiP (statybos kodeksai ir reglamentai) – tuomečiais reglamentais. Ritininę prilydomąją dangą įprastai klojo keturiais sluoksniais. Apačioje – pergaminas, viršutinis sluoksnis – ruberoidas. Ritininė danga klijuota ant cemento ir smėlio pagrindo. Remiantis tuometėmis normomis, toks stogas iki kapitalinio remonto galėjo būti eksploatuojamas dešimtmetį. Anot mokslų daktaro, tuomečių stogų šilumos izoliacija buvusi prasta. Būdavo pilama šlako, keramzito, padrikos mineralinės vatos, dujų silikato. Vėliau stambiaplokščių daugiabučių stogams naudojo dujų silikatines plokštes, dar vadintas balastinėmis. Stogus įrengdavo greitai, jų fizinė būklė nebuvo bloga, didžiausia problema – trūko tinkamo vėdinimo. Tuo metu nebuvo įrengiami ventiliacijos kaminėliai. Garo izoliacijai naudotas sovietmečiu pagamintas ir nesandariai paklotas pergaminas. „Oro drėgnis iš patalpų patekdavo į stogo konstrukciją, šiltinimo sistemą, susidarydavo didesnis slėgis, ritininė danga, pakaitinus saulei, įkaisdavo iki 80 ir daugiau laips-

nių, susidarydavo bangų ir pūslių, kur tarp jų kaupdavosi teršalai, susidarydavo ledas, kas ardydavo stogo dangą – stogai pamažu prakiurdavo. Jungtys su vertikaliomis stogo konstrukcijomis būdavo įrengtos irgi nekokybiškai. Pro parapetų skardas vandens patekdavo į parapetus ir stogo šiltinimo sistemą“, – komentavo statinių ekspertas. Ant stogo aptinkama įvairiausių teršalų, net paukščių išmatų. Stogams prakiurus, visi teršalai patekdavo į stogo vidų ir šiltinimo sistemą, kurios niekas nevalydavo ir nedžiovindavo. Pasitaiko, kad ir dabar statybininkai palieka, ką radę, tiesiog kiauras vietas su rimtai užteršta šilumos izoliacija užklijuoja nauja ritinine danga.

Renovuoja, tačiau tik dėl varnelės „Startavus daugiabučių renovacijai, akcentavau, kad būtina patikrinti stogo būklę, šiltinimo sistemą, ne tik ritininės dangos būklę. Sudrėkusias ir sugadintas vietas būtina išvalyti ir pakeisti nauja medžiaga, neužkonservuoti teršalų. Siūliau tiesiog nuskusti seną dangą, apžiūrėti, kas blogai, išdžiovinti ir uždėti naują šiltinamosios medžiagos sluoksnį bei uždengti naują ritininę dangą“, – kalbėjo Č. Ignatavičius. Išorinės vandens nutekėjimo sistemos elementai, tokie kaip stoglangiai ar lietvamzdžiai, iki kapitalinio remonto galėjo būti naudojami dešimtmetį. Lietuvoje rimtesnio remonto šios sistemos nemačiusios keliolika ar keliasdešimt metų, taigi, įprastas vaizdas, jog lašantis vanduo, sykiu ir teršalai, apgadina fasadus, susidaro varveklių ir pan.

„Sandarus stogas“ archyvo nuotr.

Savivaldybės įmonės VšĮ „Atnaujinkime miestą“ nuotr.

renovacija

Geriausia, kai tvarkoma hidroizoliacija arba šiltinant, sykiu sutvarkyti nuolydžius į įlają, kad po lietaus nesikauptų vanduo.

115

Užterštumas pavojingas dar ir tuo, kad sušlapusi šiltinamoji medžiaga tampa laidi šilumai, todėl ji iššvaistoma. Ekspertas prisiminė atliktą ekspertizę daugiabutyje su pastoge, kurio paskutiniame aukšte buvo klojama šiltinamoji medžiaga, ant viršaus dedama briaunota gelžbetoninė plokštė, o ant šių – ritininė danga. Ta pastogė žema, prie karnizų jos aukštis apie 40 cm, ties kraigu – 1,20 metro. Tos pastogės tampa paukščių išmatų „sandėliais“, nepaisydami to, kai kurie projektuotojai tesiūlo dėti naują šiltinamosios medžiagos sluoksnį ir kloti naują ritininę dangą, teršalus paliekant. O reikėtų elgtis principingiau: numontuoti gelžbetonines plokštes, pakeisti stogo konstrukcijas ir dangą. Modernizuojant pastatus, kartais ant plokščiojo stogo uždeda šlaitinį stogą, jį užsandarina, todėl nelieka pastogės vėdinimo, ši pradeda pelyti, o tai kelia rimtą pavojų ne tik pastatui, bet ir žmonių sveikatai. Po nepriklausomybės plokštieji stogai liko. Jiems šiltinti naudota mineralinė vata ir polistireninis putplastis. Ruošdami tokius stogus, neįrengdavo cemento ir smėlio pagrindo, ritininę dangą tiesiog tvirtindavo ant mineralinės vatos sluoksnio, pataupydavo ir ventiliacijos kaminėliams.

Po nepriklausomybės plokštieji stogai liko. Ruošdami tokius stogus, neįrengdavo cemento ir smėlio pagrindo, ritininę dangą tiesiog tvirtindavo ant mineralinės vatos sluoksnio, pataupydavo ir ventiliacijos kaminėliams.

Sovietmečiu statytų daugiabučių stogų bėdos – šiluminės ir hidroizoliacinės savybės.

Kelioms problemoms – vienas sprendimas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoja, mokslininkė Jurgita Černeckienė išskyrė kelias sovietmečiu statytų daugiabučių stogų bėdas. Viena – šiluminės savybės, antroji – hidroizoliacinės savybės. Šiluminė izoliacija pagerinama stogą šiltinant, mat prilydomoji bituminė stogo danga bėgant laikui vietomis suskilinėjusi, nuolat tvirtinant antenas pasidengusi pūslėmis. Dėl vaikščiojimo ant stogo gali būti pažeistas hidroizoliacijos vientisumas. Šiltinant stogą paprastai uždedama nauja hidroizoliacinė danga ir problema išsprendžiama. Įlajų sandarumo problema įprastai sprendžiama lokaliai, sandarinant konkrečias vietas, tačiau, pašnekovės žodžiais, stogą tik sulopyti nėra tinkamiausias sprendimas. Geriausia, kai tvarkoma hidroizoliacija arba šiltinant, sykiu sutvarkyti nuolydžius į įlają, kad po lietaus nesikauptų vanduo. „Medžiagos paseno, jos nėra amžinos, bituminė danga nėra atspari atmosferos poveikiui kaip betonas. Aukšta temperatūra, ultravioletinių spindulių poveikis, natūralus susidėvėjimas – viskas veikia dangą. Bėgant laikui medžiagos kokybė gerėjo, anksčiau naudotų savybės nebuvo tokios geros. Perdangoms šiltinti naudotas perlitas. Dabar yra medžiagų su geresnėmis šiluminėmis savybėmis, geriau užtikrinančių konstrukcijos sandarumą“, – sakė J. Černeckienė.

„Sandarus stogas“ archyvo nuotr.

renovacija

116 2021 gegužė

UAB „Sandarus stogas“ yra viena perspektyviausių įmonių Lietuvos rinkoje, kurios sritis – plokščiųjų stogų šiltinimas ir hidroizoliacijos įrengimas, dengiant stogus bituminėmis ir PVC dangomis. Veiklos sąrašą taip pat papildo tokie darbai kaip daugiabučių stogų renovacijos, pamatų hidroizoliavimo ir terasų rekonstravimo bei įrengimo darbai. Įmonės struktūrą sudaro tiktai kvalifikuoti ir ilgaamžę, ne mažesnę kaip 15–20 m. praktiką turintys darbuotojai. Darbai atliekami kruopščiai, laikantis technologijos ir gamintojų rekomendacijų. Daugiausia yra bendradarbiaujama su patikimais dangų gamintojais, tokiais kaip „Protan“ (Suomija) ir „Bauder“ (Vokietija). Sukaupta įmonės ir asme-

ninė patirtis, stabili ir nesikeičianti komanda leidžia mums įgyvendinti pačias drąsiausias idėjas bei sukurti kokybišką produktą, turinti didžiausią ekonominę vertę. Visada ieškome racionaliausių sprendimų, kurie leistų pasiekti optimalius techninius, eksploatacinius ir finansinius rodiklius.

www.sandarusstogas.lt

renovacija

Ilgaamžiams stogams – tik kokybiškos medžiagos ir profesionalus darbas Stogus kone du dešimtmečius dengiančios bendrovės „Arinstata“ užsakovams nebereikia įrodinėti savo galimybių. Per visą veiklos laiką įmonės specialistams teko darbuotis dengiant sudėtingiausius daugiašlaičius stogus, dirbti paveldo, komerciniuose, gamybos objektuose ar daugiabučiuose, taip pat atlikti sudėtingiausius skardinimo darbus. „Arinstatos“ direktorius Leonas Rinkevičius patvirtino – jo vadovaujamai profesionalų komandai bene dažniausiai tenka darbuotis paveldo objektuose, ten, kur darbas itin atsakingas, ir jo imasi ne kiekvienas. Mat paveldo objektų būklė įprastai būna labai prasta, tad pakeisti čerpių dangos nebepakanka, tenka keisti visą konstrukciją. Dažnai užsakovai kreipiasi ir su planais palėpes paversti gyvenamosiomis patalpomis, todėl šimtamečius stogus tenka tvarkyti remiantis naujai parengtais projektais.

Renovuojant daugiabučius, stogų būklė taip pat tampa iššūkiu specialistams, juk ji rimtesnio remonto nesulaukia keliasdešimt metų. Daugiabučių stogai įprastai šiltinami ir dengiami nauja rulonine danga – bitumine prilydomąja arba PVC, kuri yra kokybiška, didelio mechaninio stiprumo ir atsparumo, itin sunkiai praduriama ar pažeidžiama. Ant jos leidžiama vaikščioti vasarą ir žiemą, esant teigiamai ar neigiamai temperatūrai, nesibaiminant, kad pažeidus dangą namą užpils vanduo. Objekte bendrovės „Arinstata“ specialistai ne tik atlieka jiems patikėtus darbus, bet ir pasirūpina viskuo – ir šiltinimo medžiagomis, ir kokybiškomis stogo dangomis. Ne vieną dešimtmetį rinkoje besidarbuojantys specialistai puikiai žino – už mažą kainą kokybės nepasieksi, todėl jiems nebereikia jaudintis, kad užsakovui įsigijus prastų medžiagų iš jų bus reikalaujama nepriekaištingos darbų kokybės.

Pašnekovas primena – jei stogas uždengtas nekokybiškai, darbus tenka perdaryti, sugadinamos itin brangios medžiagos, todėl, L. Rinkevičiaus žodžiais, šiuos darbus geriausia patikėti profesionalams. Būtent jie išmano darbų eiliškumą ir technologinius niuansus, taigi stogas bus tinkamai izoliuotas, o pastatas sandarus. Nors plokštieji stogai, ilgą laiką laikyti senos statybos daugiabučių arba visuomeninių pastatų atributu, naujų individualių namų ar kotedžų gyventojai noriai renkasi būtent tokius stogus, taip pat ir komercinių objektų savininkai. Vienas įsimintiniausių objektų, kuriame teko dirbti „Arinstatos“ komandai, yra sveikatingumo ir sporto kompleksas Birštone „Vytautas Mineral SPA“. Vienas didžiausių bendrovei patikėtų iššūkių šiame projekte – skardinėmis čerpelėmis uždengtas kupolas, stogai uždengti PVC danga, apskardinti parapetai, langų angokraščiai, palangės, piliastrai ir daugybė kitų apskardinimų. Įsiminė ir Senamiesčio šlaitiniai stogai, uždengti skarda, keraminėmis čerpėmis, tūriniai langai, tvorelės. Įmonėje dirba patyrę skardininkai, nuosavame ceche galintys pagaminti įmantriausių lankstinių.

www.arinstata.lt

117

„Modulinė architektūra tiesia kelią į greitą, savarankišką, originalų ir tvarų ateities gyvenimo būdą.“

Šioje rubrikoje pristatomi projektų pavyzdžiai, kaip atrodo ir kaip veikia modulinių namų sistema, suprojektuota taip, kad ją būtų galima pastatyti įvairiomis konfigūracijomis, atsižvelgiant į vietovės unikalias savybes, reljefą, orientaciją ir gyventojo poreikius. Pateikti pavyzdžiai įrodo, kad modulinė surenkamoji architektūra visai neturi būti nuobodi.

Įdomu? Pirmyn!

↓

Raphaelle Macaron iliustr.

moduliniai pastatai

moduliniai namai

Neribotų galimybių MODULINIAI NAMAI Nuo praėjusių metų kovo milijonai žmonių visame pasaulyje buvo priversti atrasti būdų, kaip gyventi, ilsėtis ir dirbti namuose, pradedant improvizuotomis biuro patalpomis ir baigiant greitais vaikų priežiūros sprendimais. Vienas sparčiausiai populiarėjančių sprendimų šiam iššūkiui yra moduliniai namai, neapriboti nei forma, nei dydžiu, nei statybų vieta. Nauja koncepcija leidžia gyventojams susikurti unikalius namus, pritaikytus išskirtinai jiems ar tiesiog lengvai pridėti papildomų kambarių savo namuose. Kaip atrodo ir kaip veikia modulinių namų sistema, suprojektuota taip, kad ją būtų galima pastatyti įvairiomis konfigūracijomis, atsižvelgiant į vietovės unikalias ypatybes ir gyventojo poreikius? Naujai kuriami projektai visame pasaulyje įrodo, kad modulinė surenkamoji architektūra neturi būti nuobodi.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

120 2021 gegužė

Pastaraisiais metais modulinio pastato vaidmuo pasikeitė. Anksčiau moduliai atrodė niūrios, neoriginalios, standartinio dydžio dėžutės. Jie nebuvo projektuojami taip, kad tarnautų daug metų, o greičiau buvo laikomi tik laikinais pastatais. Šiandien modulinio pastato koncepcija kardinaliai skiriasi. Jie gali būti pastatyti ir išdėstyti bet kokia forma, atrodo modernesni ir estetiškesni nei tradiciškai statomi pastatai. O geriausia yra tai, kad jie

yra lankstūs ir lengvai pritaikomi šiuolaikiniams, nuolat besikeičiantiems žmonių poreikiams.

Unikaliai žmogui ir kraštovaizdžiui Konfigūruojamų modulinių namų koncepcija – tai lankstūs ir lengvai pritaikomi moduliai, kuriuos projektuojant tapusavyje kuriami poilsio namai, nameliai

Whitaker Studio nuotr.

medžiuose, tyrimų kabinetai ar paprasti gyvenamieji namai. Surenkamasis modulinis pastatas susideda iš vieno arba galbūt dešimčių atskirų vienetų, kurių kiekvienas yra tiek mažas, kad jį būtų galima lengvai transportuoti. Tuomet jie sujungiami kartu pagal individualų užsakymą – tokį pastatą, kuris buvo specialiai suprojektuotas atsižvelgiant į vietinės gamtos, klimato sąlygas ar tiesiog unikalius savininko poreikius. Pastatytus modulinius namus galima surinkti įvairiais būdais, pritaikant prie įvairiausių dizaino sprendimų. Pagal skirtingas konfigūracijas galima pridėti daugiau arba mažiau modulių, sustatyti juos vienu ar keliais aukštais. Atsižvelgiant į pasirinktą modulinę konstrukciją, pastato dalys paruošiamos iš anksto ir atgabenamos į pasirinktą vietą. Vertikalios arba horizontalios konfigūracijos leidžia kurti originalius namus, o modulių lankstumas suteikia galimybę gyventi ten, kur norisi, ir taip, kaip norisi.

Individualių kambarių moduliai namams papildyti

Labiausiai mane žavi tai, kad

Konfigūruojami moduliai gali būti tiek atskiri namai, tiek pavieniai kambariai. Tokie maži, vieno kambario moduliai lygiai taip pat pagaminami atskirai, o paskui tiesiog surenkami į visą namo projektą. Tai gali būti tik sandėliukas arba pilnos virtuvės, svetainės, vonios modulis, darbo, poilsio kambarys, o galbūt net sporto salė. Sukurtas pabrėžiant lankstumą – toks dizainas leidžia gyventojams ne tik greitai ir lengvai susikurti originalius namus, bet ir lengvai perkelti ir pertvarkyti erdvę, kai pasikeičia gyvenimo aplinkybės. Lankstumas slypi čia, kad šie elementai gali veikti skirtingomis konfigūracijomis ir kad gyventojas gali pasirinkti individualią papildinių konfigūraciją ateityje. Galimybė prisitaikyti ir keistis prie vis greitėjančio gyvenimo rimto – vienas esminių tvaraus dizaino principų.

pavertėme tai kažkuo labai unikaliu

ėmėmės kažko, kas labai įprasta, ir ir pritaikytu konkrečiai vietovei. / Projekto autorius J. Whitakeris /

Koja kojon su technologijomis ir tvarumu Kartu su visišku lankstumu koja kojon žengia naujovės ir modernios technologijos. Praėjo tie laikai, kai gyvenimas moduliuose reiškė įprastuose namuose turimų patogumų atsisakymą. Šiuolaikinėse modulinėse konstrukcijose yra centralizuota elektros sistema, identiška įprastų pastatų sistemai, ir gali būti įrengta viskas nuo įsilaužimo signalizacijos iki oro kondicionavimo. Be abejo, moduliniuose pastatuose taip pat diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai: saulės baterijos, šilumos siurbliai, mažos vėjo turbinos, todėl jie puikiai pritaikomi off-grid gyvenimui. Nei individualūs, nei skirtingai konfigūruojami moduliai nebekelia jokių apribojimų, kiekvienas vienetas pritaikomas inžinerinių sistemų sujungimui tarpusavyje. Tai viena esminių statybų proceso dalių, atliekamų statybvietėje.

121

Whitaker Studio nuotr.

Kiekviena modulinė projekto dalis pritaikyta unikaliai funkcijai ir yra pasirinktinai sujungta viena su kita į įvairias konfigūracijas. Pagrindiniai moduliai – tai unikalūs miegamieji, svetainė, virtuvės, vonios ir darbo kambariai. Nė dviejų namų, kurie atrodytų vienodai Kad moduliniai namai neturi būti standartinės, kompaktiškos erdvės, puikiai atspindi įvairūs pasaulio ir Lietuvos architektų projektai. Jungtinės Karalystės architektų „Whitaker“ projektas „Anywhere House“ susideda iš modulių rinkinio, sukurto būti žaismingai konfigūruojamam. Tai – sistema, kurią būtų galima pritaikyti skirtingose aplinkose. „Viskas prasidėjo nuo to, kad norėjau įprasminti idėją, kad nėra dviejų vienodų namų – kiekvieno kliento namai yra unikalūs. Norėjau sukurti dizainą, kuriuo, naudojant standartinius elementus, būtų galima sukurti namą penkiems asmenims ant kalvos viršūnės, o galbūt vieno miegamojo vilą ant ežero kranto“, – pasakoja pagrindinis projekto architektas Jamesas Whitakeris. Kiekviena modulinė projekto dalis pritaikyta unikaliai funkcijai ir yra pasirinktinai sujungta viena su kita į įvairias konfigūracijas. Pagrindiniai moduliai – tai unikalūs miegamieji, svetainė, virtuvės, vonios ir darbo kambariai. Kiekviename jų įrengtos dvi ar daugiau angų, kurios gali būti prijungimo prie kito modulio vieta, arba gali būti paverstos langu ar durimis. Taigi kiekvieną kartą, kai pridedamas dar vienas modulio ele122 2021 gegužė

mentas, atsiranda bent dvi naujos orientacijos kryptys, o kadangi tokios grandinės skaičius projekte neribojamas, unikalių projektų galimybės begalinės. Būsimų objektų klientai gali pasirinkti ir skirtingų vienetų rinkinius, ir savo suprojektuotus išdėstymo variantus. Kiekvienas toks modulis yra surenkamas už statybvietės ribų ir yra gana mažas, kad jį būtų galima transportuoti. Moduliai, kurie sudaro konkretų „Anywhere House“ projektą Albertoje, Kanadoje, iš išorės apgaubti patinuotuoju plienu, o sujungimo detalėms pasirinktas nerūdijantysis plienas. Tarp kitų detalių yra medinės lentjuostės, kurios iš dalies dengia kai kuriuos langus, viduje sienos ir lubos išklotos medinėmis dailylentėmis, o grindims panaudotas marmuras. Pasak J. Whitakerio, vėliau „Anywhere House“ pasiūlys platesnį medžiagų pasirinkimą, tarp kurių bus atsparus atmosferos poveikiui plienas, mediena, nerūdijantysis plienas ir anoduotasis aliuminio apvalkalas, kurie galės būti naudojami siekiant įsiliejimo į supantį kraštovaizdį arba priešingai – išskirtinumo. „Labiausiai mane žavi tai, kad ėmėmės to, kas labai įprasta, ir pavertėme tai kažkuo labai unikaliu ir pritaikytu konkrečiai vietovei“, – apibendrina projekto autorius J. Whitakeris.

moduliniai namai

Nepaisant to, kad griežtas karantinas daugelyje pasaulio šalių baigėsi, daug žmonių vis dar dirba iš namų. Londone įsikūrusi architektų studija „Boano Prišmontas“ su lietuviu Jonu Prišmontu priešakyje įsitikinusi, kad įprastas gyvenimo būdas mūsų jau nebelaukia. Pandemija atnešė radikalių pokyčių, kurių negalima atmesti ar ignoruoti, todėl kaip atsaką architektai pristatė „My Room in The Garden“ – surenkamąjį namų biurą. Jį galima sukonstruoti per vieną dieną, o modulinis dizainas tinka bet kokio dydžio kiemui. Šiuo projektu „Boano Prišmontas“ siekė atkreipti dėmesį į finansiškai prieinamų, nuotolinių darbo vietų poreikį ir rasti reikalingą pusiausvyrą tarp nebrangaus ir jaukaus modulinio kambario dizaino. Projekto konstrukcija – skaitmeniniu būdu pagaminti beržo faneros moduliai, kuriuos galima pritaikyti atsižvelgiant į kiekvienos erdvės ir vartotojo poreikius. Visi moduliai yra fiksuoto 2,5 m aukščio, o pradedant nuo mažiausio dydžio

1,8 x 2,4 m, namų biuro erdvė gali augti be jokių apribojimų, tiesiog pridedant vis daugiau modulių. Standartinė architektų pasirinkta apdaila yra gofruotasis skaidrus polikarbonato lakštų apvalkalas, kuris apsaugo vidinę erdvę ir leidžia natūraliai šviesai ją užlieti. Sienų elementai gaminami su įvairių rūšių apdaila, dažniausiai veidrodžiu, arba paprastu bei dekoruotu medžiu. Savininkui paliekama galimybė susikurti interjerą pagal savo skonį ir poreikius. „Boano Prišmontas“ sukūrė ir šaltajam sezonui pritaikomą modulinio biuro versiją. Joje suprojektuotos izoliuotos sienų, stogo, grindų plokštės ir stiklinės durys, langai. Pasak projekto architektų, kiekvienas tokio namų biuro modulio komponentas yra geometriškai apskaičiuotas, kad sumažintų bet kokias medžiagų atliekas, o kiekvieno komponento matmenys yra pagrįsti standartiniais žmogaus ir medžiagų matmenimis. „My Room in The Garden“ – ateities darbo pobūdžio sprendimas, kai vieno kambario modulis puikiai tinka dirbantiems namuose ar tiems, kuriems reikalinga atskira erdvė, pritaikyta jų poreikiams ir patogumui.

Boano Prišmontas studijos nuotr.

Kambarys kieme

123

Boano Prišmontas studijos nuotr.

moduliniai namai Vieno kambario modulis puikiai tinka dirbantiems namuose ar tiems, kuriems reikalinga atskira erdvė, pritaikyta jų poreikiams

Raphaelle Macaron iliustr.

ir patogumui.

Apibendrinant Achitektai, dizaineriai ir modulinių pastatų įmonės vis dažniau pradeda savęs klausti, kaip galima maksimaliai išnaudoti erdvę ir padaryti ją kuo lankstesnę ir daugiafunkciškesnę. Modulinių pastatų privalumai, tokie kaip statybų greitis, universalumas, finansinis prieinamumas ir itin platus statybvietės pasirinkimas, daro juos labai patrauklius naujų idėjų vystymui, tarp kurių – skirtingai konfigūruojamų modulių projektai. Šiandieninės technologijos leidžia tiesiog užeiti į interneto svetainę, pažvelgti į skirtingus standartinius modulius, išsirinkti labiausiai patinkančias konfigūracijas ir jas užsisakyti. Tokių namų tikslas – leisti gyventi taip, kaip norisi, neapsiribojant nei vieta, nei bendrųjų inžinerinių tinklų riboms. Tiek konfigūruojami moduliniai namai, tiek atskiri kambarių moduliai suteikia laisvę keistis, kuria iš dalies arba visiškai savarankiško namo konceptą, galinčio išplėsti arba sumažinti dydį tam, kad atitiktų besikeičiančius savininko poreikius ir galimybes. Modulinė architektūra tiesia kelią į greitą, savarankišką, originalų ir tvarų ateities gyvenimo būdą.

124 2021 gegužė

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM

SLANKIOJANČIOSIOS DURYS

Levolan 120 Konstrukcija, tinkama visiškai stiklinėms ir medinėms stumdomosioms durims

Daugiau galios lengvai Levolan 120 skirta slankiojančių durų varčioms iki 120 kg svorio. Ši sistema yra tokių pačių gabaritų kaip ir Levolan 60 sistema, kuri yra laimėjusi Plus X Award apdovanojimą. Sistemos mechanika yra pilnai integruota į bėgelį, kuris yra tik 50 mm aukščio. Sistemos dizainas leidžia ją lengvai pritaikyti bet kokiai montavimo situacijai.

GEZE SoftStop

GEZE Levolan 120 SoftStop, kurį galima integruoti papildomai, stumdomųjų durų varčias į galutines padėtis nukreipia švelniai ir saugiai, apsaugodamas nuo prispaudimo ar stipraus trenkimosi į rėmą pavojaus. Sužinokite daugiau www.geze.com

Varstomo si o s du r ys

S l a n k io j an čios ios du rys

Su kamos ios du rys

La nga s

Sti k li nė per tva ra

Pr i ei gos kontrolė i r sauga

Pa stato automat ika

Techn in ė priežiūra

„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 gegužė

Articles inside

moduliniai namai Neribotų galimybių moduliniai namai

išmanioji erdvė Kai kuria mašinos: dirbtinis intelektas išmaniam projektavimui

technologijos Sovietmečio daugiabučių stogų „ligos“ priežastys ir gydymo būdai

tvarieji pastatai Lyg raibi miško paukščiai

tvarieji pastatai Miesto centre, miško glėby – „Miško ardai

Inžinerinė mediena – tvarioms ateities statyboms

Vonios kambario pokyčiai. Mažasis namų SPA

tvarieji pastatai Novatoriškas biurų kompleksas, kuriantis patogią, tvarią ir įkvepiančią aplinką

kokybiško namo DNR Šiuolaikinės grindys – ne tik estetiškos, bet ir tvarios

Vonios kambario tendencija LIVING – nauja gamintojų filosofija

interjeras SBA grupės naujojoje būstinėje – ryškių spalvų ir gamtos motyvų žaismas

Paralelės. Šimtmečio galerija

konkursas Tvaraus pastato kūrimo principai pagal naująjį bauhauzą

SA/100 Rūta Leitanaitė apie naujai atgimusį bauhauzą: architektūra tapo sritimi, kuriai planuojamas didžiausias proveržis

forumas Savivaldybių infrastruktūros plėtros infrastruktūros mokestis – „pagaliau“ ar „kam jo reikia“?