Aurelijos Šlapik
aitė s-Jurkonės nu
otr.
Architektų žiedą atsiėmęs A.Mačiulis: architektų darbą labai įtakoja verslo interesai
Prof. Algimantas Mačiulis
Jokūbas BALTRUKONIS
Šiemet 90-mečio jubiliejų atšventęs architektas ir dailininkas prof. Algimantas Mačiulis sulaukė garbingo kolegų pripažinimo. Lietuvos architektų rūmų narių visuotiniame susirinkime jam buvo įteiktas Architektų žiedas – už nuopelnus, meilę ir atsidavimą architektūrai. Žymų įspaudą šalies architektūroje palikęs ir moderniosios architektūros raidą nuo pokario iki šių laikų stebėjęs A. Mačiulis yra sunerimęs dėl dabartinės architektūros situacijos šalyje ir jos dabartinę raidą jis vadina eklektiška. „Kas lemia mūsų aplinką? Gamta ir urbanistinė struktūra, kuri yra žmogaus sukurta aplinkos dalis. Iš gamtos ir architektūros darnos susidaro tikras krašto vaizdas. Labai svarbu, kaip valdoma valstybė, kokios yra galios funkcijoms įvykdyti, tačiau dabar mes neturime politikos architektūros klausimais. Po karo ir tarpukariu šiuos klausimus tvarkė dvi institucijos – Statybos ir architektūros reikalų komitetas ir Gamtos apsaugos komitetas, kurie derino tarpusavio veiksmus.
4 2021 birželis-liepa
Dabar mūsų valstybė neteko prioriteto labai svarbiai architektūros sričiai. Turime tik Aplinkos ministeriją, kuri daugiau užsiima aplinkosauga. Joje neliko net ir departamento, kuris užsiimtų teritorijų planavimu architektūros klausimais. Trūksta platesnio architektūros supratimo valstybiniu lygmeniu. Šalies vadovai menkai domisi architektūros klausimais. Tai yra labai liūdnas dalykas. Man atrodo, kad šalies vaizdą lemia, koks yra architektūros meninis lygis. Pavyzdžiui, pažvelkime, kuo ypatingas Kaunas. Kaip Laikinojoje sostinėje buvo sukurta vientisa moderni architektūra, pakeitusi skurdų vaizdą. Tuomet architektų autoritetas buvo labai aukštas: prezidentas, vyriausybės nariai dalyvaudavo pastatų atidarymo šventėse. Labai skiriasi dalykai, kaip dabar vyksta procesai. Kelia nerimą, kad tuos klausimus pradeda spręsti būtent žmonės, kurie teikia prioritetus verslui ir lengvai dalina žemės sklypus, vadovaudamiesi visai kitais kriterijais. Manau, kad reikalinga nemaža reforma, kad šie klausimai būtų subalansuoti“, – teigia A. Mačiulis. Pašnekovas prisimena 1956–1960 m. laikotarpį, kai buvo paskirtas vyriausiuoju Druskininkų architektu. Būdamas jaunas architektas, jis susidūrė su to meto
