technologijos
kontroliuojamos aplinkos, o tai reiškia, kad jos gali būti diegiamos tik gamyklose ir panaudojamos tik surenkamosios statybos elementų gamybai, o ne pamatų ar kitų konstrukcijų formavimui lauko sąlygomis. Ketvirta, kol visos alternatyvios technologijos nėra įdiegtos masinėje gamyboje, tol neverta tikėtis platesnio jų panaudojimo. Penkta, kol neaiški naujų produktų paklausa, tol stambiems gamintojams rizikinga keisti nusistovėjusius cemento ir betono gamybos procesus, juolab kad pramonės standartai ir vyriausybiniai reglamentai kuriami atsižvelgiant į pagrindinius rinkos dalyvius ir jų naudojamas technologijas. CO2 surinkimas
Unsplash nuotr.
Karbonizacija – tūkstančius metų žinomas natūralus procesas, kurio metu betono konstrukcijos absorbuoja iš atmosferos CO2. Šiame procese dalyvauja klintys, vanduo ir oras, o jo intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, betono kokybės, santykinės oro drėgmės, betono paviršiaus apdailos ir kt. Suomijos statybų industrijos konfederacijos vadovas Jussi Matilla teigia, kad šios šalies vystomas projektas „Concrete Solutions“ („Betono sprendimai“) siekia ištirti betono kaip CO2 absorbento potencialą. „Per 150 m. sukūrėme daugybę betoninių konstrukcijų, kurios nuolat iš atmosferos sugeria CO2. Atliekame
tyrimus, siekdami kiekybiškai įvertinti, kiek betonas yra anglies dioksido absorbentas. Tačiau tyrimai dar tik pradedami.“ J. Matilla pažymi, kad betono kaip anglies dioksido absorbento potencialo tyrimai atliekami visame pasaulyje, tačiau, norint realiai ištirti betono kaip anglies dioksido absorbento potencialą, reikia įvertinti įvairius veiksnius, pavyzdžiui, Suomijoje, kur klimatas šaltas, naudojamas šalčiui atsparus betonas, tad rezultatai gali būti visiškai kitokie nei pietiniuose pasaulio kraštuose, kur naudojamas kitokių savybių betonas. Arba štai toks variantas – nugriovus betoninį pastatą ir susmulkinus betono luitus, smarkiai padidėja oro veikiamas betono paviršiaus plotas, o tai reiškia, kad karbonizacijos procesas yra intensyvesnis, todėl, žiūrint iš ekologinės pusės, perdirbant betono laužą, poveikis klimatui yra mažesnis. J. Matilla sako, kad, kalbant apie emisijas, daugiausia dėmesio skiriama gamybos proceso metu į atmosferą patenkančiam CO2. Tačiau, norėdami tiksliai įvertinti betono konstrukcijos poveikį aplinkai, turime įvertinti visą šios statybinės medžiagos gyvavimo ciklą – gamybą, betono karbonizaciją, energinį jo efektyvumą, mažesnes priežiūros išlaidas ir ilgesnį tarnavimo laiką. „Jei betoninis pastatas tinkamai prižiūrimas, jis gali stovėti labai ilgai. Kol jis stovi, jis sugeria iš atmosferos CO2“, – sako J. Matilla.
76
2022 sausis–vasaris
Norėdami tiksliai įvertinti betono poveikį aplinkai, turime įvertinti visą jo gyvavimo ciklą.
Kita vertus, jau matosi ir „priverstinio“ CO2 surinkimo technologijų kontūrai. „Heidelberg Cement“ grupei priklausanti JAV kompanija „Lehigh Cement“ ir vamzdynus tiesianti bei kuro saugyklas valdanti tarptautinė bendrovė „Enbridge Inc.“ pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant CO2 saugojimo projektą „Lehigh“ cemento gamykloje Edmontone, Kanadoje. Šiuo metu Edmontono cemento gamykloje vystomas pirmasis Šiaurės Amerikoje visavertis CO2 surinkimo, saugojimo ir panaudojimo projektas. Per metus planuojama surinkti apie 780 000 tonų CO2, kuris bus transportuojamas vamzdynu ir saugojamas specialiose saugyklose. Jei bus patvirtinti atitinkami teisės aktai, CO2 surinkimas turi būti pradėtas 2025 metais. „Enbridge“ šalia Edmontono planuoja sukurti vieną didžiausių pasaulyje anglies dioksido centrų, kurio pajėgumai leis surinkti beveik 4 mln. tonų CO2 per metus. Neabejotina, kad tokie centrai bus pastatyti ir kitose pasaulio dalyse. Taigi betonas yra gyvybiškai svarbus šiuolaikiniam pasauliui, todėl būtina užtikrinti jo ilgalaikį tvarumą. Ir žvelgiant į tai, kas dabar yra daroma, turbūt galima pasakyti, kad misija įmanoma!
