Studis • Žiema 2021-2022 by Studis

2021 – 2022 žiema

Virskime vienas kito šilčiausiu Kalėdų stebuklu. Gražių švenčių!

Redaktorės žodis Labas! Už lango pučia žvarbus vėjelis, o gatvėse mirguliuoja įvairiausių spalvų girliandos. Pagaliau ateina gražiausios metų šventės, daugeliui suteikiančios meilės ir šilumos. Tempiam į namus didžiausius dovanų maišus svarbiausiems mūsų gyvenime asmenims, o mes dovanojam Jums jaukumu kvepiantį „Studžio“ Žiemos numerį! Kviečiame atsipūsti ir patirti naują pažintį su šiame numeryje kalbintais muzikos ir poezijos pasaulio žmonėmis, sužinoti, kas yra elgesio analizė ir kuo ji turėtų būti svarbi ir mums. Sesijai besibaigiant pasvarstykite, ar jaunatviškas

Evelina Baciuškaitė Vyr. redaktorė

maksimalizmas – naudingas dalykas, o besiruošiant naujiems darbams kviečiame pasisemti motyvacijos ir svarbių patarimų juos įgyvendinant! 2022 metų produktyvumui kurti mūsų komanda dalinasi apgalvotų naujametinių iššūkių mintimis. Na, o kartu su šiltu arbatos puodeliu atsiverskite ir mūsų autorių kūrybos kampelį! Linkėjimai, „Studžio“ komanda!

Turinys Grupė „Ossastorium“ Jaunatviškas maksimalizmas ABA Lab Viktorija Kajokaitė Motyvacija mokytis Ką reikia žinoti apie baigiamuosius darbus? Interviu su Linu Vitkausku Bendradarbiai: Vyr. redaktorė Evelina Baciuškaitė Vyr. kalbos redaktorė Ugnė Baliutavičiūtė Autoriai Greta Kondrataitė-Paleckienė Justina Bogužaitė Viktorija Rekstytė Domantas Kraptavičius Ugnė Baliutavičiūtė Laura Petrulytė Tesa Tomkevičiūtė Simona Nedzinskaitė Vilius Kazlauskas Emilija Kalvynaitė Martynas Ramoška Kalbos redaktorės Ugnė Baliutavičiūtė Diana Zeringytė

Poezijos kampelis

Spausdinto žodžio mylėtojų kampelis

Nauji metai – naujas aš Naujametiniai iššūkiai Jaukaus kambario susikūrimas Socialiniai akademiniai reikalai

56 62

14 20 26 32 38

Laura Petrulytė Evelina Baciuškaitė Dizainas Audronė Baležentytė Raminta Kaunietytė Diana Zeringytė Tesa Tomkevičiūtė Veronika Matiušovaitė Evelina Baciuškaitė Viršelis Viktorijos Zaveckaitės nuotrauka Išleido Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė S.Daukanto g.27-201 Kaunas Sekite internete: studis.lt issuu.com/studis facebook.com/studis instagram.com/studis.vdu

68 72

4-9 #PAŽINTIS

Grupės „OSSASTORIUM“ lyderis Saulius Rimas kitais metais dar žada nudžiuginti savo gerbėjus Greta Kondrataitė-Paleckienė

Jau dvidešimt metų gyvuojanti kauniečių metalo grupė „OSSASTORIUM“ ir toliau džiugina savo gerbėjus. Nors grupės sudėtis per dvidešimt metų keitėsi tikrai ne vieną kartą, Saulius liko, kaip pats sako – grupės senbuvis, vis suburiantis metalo muzikai prijaučiančius muzikantus bei kartu su jais aktyviai koncertuojantis tiek sostinėje, tiek Kaune, kur yra didžiausia metalo stiliaus muzikos gerbėjų subkultūra. Tad šiandien su Sauliumi Rimu kalbamės ne tik apie jo muzikinio kelio pradžią, grupės atsiradimo istoriją, ateities planus, bet ir apie tai, kas jį įkvepia kurti muziką.

Papasakokite, kaip Jūs pasirinkote muzikinį kelią, kokia buvo pradžia? Būti muzikantu svajojau nuo pat kūdikystės – dar net nėjau į darželį, kai atradau mėgstamiausią užsiėmimą – iš močiutės siūlų kibirėlio pasidariau įsivaizduojamą būgną ir juo mušdavau pieštukais. Vėliau atsirado koncertai „oro gitara“ įsivaizduojamai publikai. Bet iki pat paauglystės buvau įsitikinęs, kad tikrasis muzikavimas teliks nepasiekiama svajone, nes maniau, kad tiesiog neturėsiu kantrybės mokytis natų, solfedžių ir kitų „matematikų“. Mano mama buvo profesionali pianistė, namuose buvo pilna muzikos instrumentų, bet matydamas savo vyresniosios sesers (kuri nejautė pašaukimo muzikai) kančias lankant „muzikalkę“, kažkaip net neįsivaizdavau savęs visame tame.

O kaip kilo idėja suburti grupę? Prasidėjus paaugliško maišto periodui vis tik nepabėgau nuo genų – atradau roko ir metalo muziką, ir supratau, kad tai yra mano vieta. Pagrindinius gitaros akordus išmokau savarankiškai per porą savaičių, o praėjus metams, būdamas šešiolikos turėjau įžūlumo įsisiūlyti solo gitaristu į moksleiviško roko grupę „Skliautai“. Vis tik širdis linko prie sunkesnės muzikos, todėl sutikęs bendramintį Justiną Vabuolą, kuris grojo bosu, 2001-aisiais įkūrėme metalo grupę „OSSASTORIUM“.

Ir ką reiškia Jūsų grupės pavadinimas, kokia jo atsiradimo istorija? Šį pavadinimą pasiūlė Justinas, perskaitęs jį muzikos vadovėlyje, neva lotyniškai tai „aukojimas“ (mišių dalis). Tik vėliau, studijuodamas universitete per lotynų kalbos paskaitas išsiaiškinau, kad knygoje buvo įsivėlusi klaida, nes aukojimas yra „Offertorium“. Bet negi dėl to keisi jau prigijusį grupės pavadinimą, logotipą? Beje, lotynų kalboje yra kitas panašus žodis – „Ossarium“, reiškiantis rūsį, kuriame laikomi žmonių kaulai. Mano ausims „OSSASTORIUM“ skamba kaip sudurtinis žodis, sudarytas iš „Offertorium“ ir „Ossarium“.

Kaip Jūs patys įvardinate savo atliekamos muzikos stilių? ,,OSSASTORIUM“ muzikos stilių apibūdinti sudėtinga, bet ne dėl to, kad laikome save kažkokiais unikaliais nepakartojamais genijais, bet, iš tikrųjų, dėl to, kad jis netelpa į egzistuojančius žanrų šablonus. Be abejonės, tai yra death metal, bet kūryboje naudojame tiek skirtingų elementų, kad tas terminas nieko nepasako apie mus. Be to, su metais muzika kinta.

Tiesa, grupė gyvuoja jau bene dvidešimt metų, ar per tą laiką joje buvo kokių nors reikšmingų pokyčių? Natūralu, kad per dvidešimt metų ir grupės sudėtis kito daug kartų. Suskaičiavau net vienuolika buvusių mūsų komandos „žaidėjų“. Daugiausia keitėsi gitaristų. Dabartiniame kolektyve esu vienintelis senbuvis. Vieni užsibūdavo ilgiau, kiti trumpiau. Su daugeliu buvusiųjų vis dar palaikau draugiškus santykius, nors yra ir visiškai nutrūkusių ryšių. Labiausiai gaila vieno iš buvusių gitaristų, kuris serga itin sunkia depresijos forma. Bandžiau jam padėti, bet supratau, kad tai ne mano galioje.

Kiek albumų per grupės gyvavimo laikotarpį jau esate išleidę? Galbūt planuose dar vienas? Esame išleidę keturis albumus. Tikrai produktyvumu mūsų apkaltinti negalima. Nesame įsipareigoję jokiai leidybinei kompanijai, gyvename ne iš muzikos, todėl niekur neskubame. Ateinančiais metais, atrodo, vis tik gerbėjus turėsime kuo nudžiuginti.

Pernai pristatėte pirmą, debiutinį savo vaizdo klipą dainai „Ad infinitum“, kiek laiko viskas užtruko, nuo idėjos iki jos įgyvendinimo? Viskas kaip visada su „OSSASTORIUM“ – užtruko daug ilgiau nei planavome, bet rezultatas buvo to vertas. Turėti savo istorijoje bent vieną profesionaliai nufilmuotą vaizdo klipą buvo mano sena svajonė.

Ar ateityje galime tikėtis dar vieno Jūsų grupės vaizdo klipo? Gyvename visuotinio informacijos pertekliaus laikais, kai išsikovoti klausytojo/ žiūrovo dėmesį yra itin sudėtinga. Šiais laikais vaizdo klipus gali sau leisti filmuotis bet kas – tai nebėra toks prabangos dalykas, kaip buvo seniau. Bet kartu tai ir sumažino paties klipo vertę. Rinkodaros prasme vaizdelio įdėjimas į Youtube nebūtinai tau duos tokį poveikį, kokį seniau turėjo jo pademonstravimas per TV.

Visas dainas kuriate patys? Taip, visą muziką kuriame patys.

Tai iš kur Jūs semiatės įkvėpimo? Įkvėpimas ateina iš stiprių emocijų – melancholijos, kartais pykčio, kartais vidinės ramybės.

Galbūt šventiniu laikotarpiu savo gerbėjus nudžiuginsite koncertais? Su koncertais yra taip, kad Lietuvos metalo scena yra labai maža – telikę Vilnius ir Kaunas, kuriuose egzistuoja pakankamai gausi metalistų subkultūra. Kitur metalo koncertai vyksta tik vasaros festivalių forma. Taigi, grojant death metal žanrą žvilgsnis krypsta į užsienį, bet koronaviruso pandemijos ribojimai kol kas yra per daug neprognozuojami, kad būtų galima kažką konkretaus planuoti. Kaip bebūtų, džiaugiuosi, kad per tiek metų pavyko išlaikyti grupės veiklą, džiaugiuosi kiekvienu sugrotu koncertu ir muzikos dėka sutiktu žmogumi – įskaitant savo žmoną.

Ir visgi, tai ką Jūs veikiate kai nemuzikuojate? Visi dirbame „normalius“ darbus ir iš muzikos negyvename, nors ir niekuomet iš šios veiklos neuždirbome didelių pinigų, bet koncertuose gaunamas nuoširdus publikos palaikymas bei fanų atsiliepimai ir yra tas narkotikas, dėl kurio jaučiame prasmę savo veiklą tęsti.

Ko palinkėtumėt skaitytojams? Linkiu kiekvienam turėti tokį sau širdžiai artimą hobį – muziką, sportą, dailę, ar dar kažką – kur galėtum „pavaryti“ tarsi būtum tos srities profesionalas. Tai, kad nesi saistomas kontraktų, įsipareigojimų ir pareigos iš tos veiklos išmaitinti šeimą, būtent ir išlaisvina kūrybiškumą bei leidžia pajusti tikrą malonumą.

10-13 #PSICHOLOGIJOS KAMPELIS

Jaunatviškas maksimalizmas – kokie ženklai rodo, kad jau reikia sustoti? Justina Bogužaitė

ar mokykloje ir vėliau, įstojus į universitetą, vidinis užsidegimas, imtis kuo daugiau įvairiausių veiklų, prisijungti prie įvairių organizacijų, savanoriauti, dirbti, atrodo neišsemiamas. Laiko ir noro atrandame viskam: norime pasinaudoti visomis galimybėmis, išbandyti ir parodyti save kuo daugiau. Tačiau nuo darbų ir veiklos krūvio vieną dieną imame ir „sudegame“. Mūsų energijos degtukas užgęsta. Kokios to priežastys ir kaip išvengti rimtų pasekmių?

Pirmajame kurse viskas nauja, įdomu, traukia – negirdėtos veiklos, organizacijos arba galimybės prisijungti prie jau seniai išsvajotų. Sau mintyse sakai: „Aš dar tik pirmakursis, studijų krūvis ne toks didelis, kad spaustų mokytis iki išnaktų, tikrai visur suspėsiu!“. Palauk, sustok. Mes neturime tiek supergalių ir paroje nėra tiek laiko, kad suspėtume visur. Laikui bėgant jau žiūri – reikia ruoštis koliokviumams, egzaminams, daryti namų darbų užduotis... Vėliau prisideda ir privalomosios praktikos, gretutinės studijos ar darbas. O kur dar renginių gausa, noras pabūti ir su šeima, ir draugais bei skirti laiko poilsiui. Ir vieną dieną pastebi, kad imi nebespėti... Išauga darbų krūvis, deadline‘ai artėja ir viskas vyksta ne pagal planą. Jaučiamas stresas, nes visur reikia skubėti, viską suspėti, darbus daryti paskubomis, o darant greitai neretai nukenčia kokybė arba darbo išvis nepavyksta atlikti, ima skaudėti galvą, miegojimo laikas mažėja... Jausmas lyg galvoje tiksi bomba, kuri bet kurią akimirką gali sprogti.

Kad taip neatsitiktų ir organizmas neišsektų, reikia atkreipti dėmesį į jo siunčiamus signalus. Jei Jums skauda galvą – būtina pailsėti, užsiimti veikla, kuri padėtų nusiraminti, atsipalaiduoti. Tai gali būti paprasčiausias pasivaikščiojimas lauke, arbatos puodelio atsigėrimas ar knygos paskaitymas jaukiai įsitaisius ant sofos. Jei Jus ima miegas, nuolat jaučiatės pavargę ir suirzę, trūksta motyvacijos, jaučiate didelį nepasitikėjimą savimi arba atrodo, kad Jums tuo metu niekas nesiseka – tai yra pervargimo požymiai. Būtina nedelsti ir laiku kreiptis į specialistus, rūpintis savo sveikata, kad išvengtumėte liūdnų pasekmių. Jaunatviškas maksimalizmas gali pakišti koją tikslų siekimui. Norėti ir siekti daug yra sveikintina, tačiau būtina jausti ribas. Svarbu turėti prioritetus, kam galite ir norite skirti daugiausiai laiko, o ko galite atsisakyti, kad išvengtumėte papildomo streso. Visgi sveikata turėtų būti mūsų prioritetas – numeris vienas. Studijų metas tam ir skirtas, kad atrastumėme save, sau tinkančias ir patinkančias veiklas, išsigrynintumėme vertybes ir prioritetus, o po studijų darbams turėsime marias laiko, tad tausokite save! Praktiniai patarimai jaučiant perdegimo simptomus: • Atsisakykite darbų ir veiklų, kurie Jums kelia nereikalingą stresą; • Susidarykite prioritetų sąrašą; • Susidėliokite darbus taip, kad turėtume pakankamai laiko pailsėti; • Skirkite daugiau dėmesio savo sveikatai, miegui ir visavertei mitybai; • Nebijokite atsisakyti darbų ir veiklų, jei jaučiate, kad nebegalite „pavežti“.

14-19 #ORGANIZACIJOS

„Elgesio analizė“ – organizacija, padedanti vaikams gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą Domantas Kraptavičius

BA (angl. Applied Behaviour Analysis) arba Taikomosios Elgesio Analizės metodas – tai terminai, kuriuos, tikriausiai, ne daug kas žino ir supranta. Tai galima įvardyti kaip mokslo sritį, padedančią žmonėms, kurie turi autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų vystyti savo komunikacinius, fizinius bei kitus gebėjimus. Organizacija „Elgesio analizė“ yra įsikūrusi Kaune ir specializuojasi tokio metodo taikyme. ABA Lab – tai organizacijos centras, kuriame vyksta užsiėmimai su vaikais, paaugliais, turinčiais minėtų sutrikimų. Apie centro darbą, asmeninę patirtį „Studis“ kalbina organizacijos vadovę ir įkūrėją Virginiją Juškevičiūtę. Taikomoji elgesio analizė – kas tai yra? Pirmiausia, tai mokslas apie žmogaus elgesį, kurį mes laikome socialiai reikšmingu. Yra išskiriamos kelios šio mokslo sritys: eksperimentinė elgesio analizė ir taikomoji elgesio analizė. Kai kalbame apie taikomąją elgesio analizę, kaip ir minėjau, mes kalbame apie socialiai reikšmingą žmogaus elgesį, kurį pakeitus galime pagerinti žmogaus ar žmonių, supančių jį, gyvenimą. Tai mokslo sritis, kuri stebi elgesį, jį analizuoja ir remdamasi gautomis žiniomis bei rezultatais, ieško būdų arba naudoja jau atrastus ir patvirtintus būdus tam elgesiui keisti. Apibendrinus, tai mokslas apie žmogaus elgesį ir socialiai reikšmingus dalykus. Mūsų klientų kontekste, socialiai reikšmingas elgesys yra komunikacija, gebėjimas kalbėti, dalyvauti bendrose veiklose, žaisti kartu. Žiūrint iš platesnės perspektyvos, toks metodas pasaulyje yra taikomas daugelyje sričių. Šis mokslas yra pakankamai naujas, bet jau taikomas autizmo srityje, edukologijoje, medicinoje, gerontologijoje, organizacinėje psichologijoje, tvarumo moksle, kriminologijoje.

Kodėl pasirinkote būtent šią sritį? Kaip atradote save šioje sferoje? Jungtinėje Karalystėje studijavau psichologijos bakalaurą ir kultūros studijas. Visiškai atsitiktinai radusi skelbimą, pradėjau dirbti su vaiku iš vienos šeimos, kuris turėjo autizmo spektro sutrikimą. Neturėdama jokios patirties, tik minimalių žinių, pradėjau dirbti. Pirmus pusantrų metų mokiausi ir ieškojau informacijos šia tema savarankiškai. Pabaigusi universitetą, radau darbą mokykloje, skirtoje vaikams su autizmo spektro sutrikimu. Vėliau studijavau taikomosios elgesio analizės magistrantūroje ir po kažkiek laiko sugalvojau, kad reikia grįžti į Lietuvą, nes dar

būdama užsienyje, pradėjau domėtis ar Lietuvoje yra taikomas toks metodas, kaip jis yra taikomas lietuvių kalba, nes lietuvių kalba yra žymiai sudėtingesnė nei anglų kalba. Man buvo įdomu kaip yra vykdomas darbas būtent su kalbos stiprinimu ir vystymu. Užmezgusi ryšius su viena organizacija Lietuvoje, vis daugiau gaudavau užklausimų konsultacijoms ir tada pagalvojau, kodėl negaliu grįžti į Lietuvą ir visą savo dėmesį koncentruoti čia. Grįžusi į Lietuvą, pradėjau burti komandą, ieškoti pagalbininkų, kurie padėtų aprėpti didesnį kiekį žmonių, kuriems yra reikalinga pagalba. Beveik dvejus metus dirbome namų programose ir išaugus klientų poreikiui, įkūrėme centrą Kaune.

Jūsų nuomone ir žiniomis, kaip sėkmingai taikomosios elgesio analizės metodas yra taikomas Lietuvoje? Nuo tada, kai prieš aštuonerius metus grįžau, situacija yra labai stipriai pasikeitusi. Šiuo metu Lietuvoje tikrai yra žmonių, specialistų, kurie mokosi šio metodo užsienio universitetuose arba jau yra baigę tam tikrus mokslus. Tačiau situacija nėra pati geriausia. Lietuvoje nėra organizacijų, aukštojo mokslo įstaigų, kurios ruoštų tokius specialistus. Nėra specialistų, turinčių žinių, kurie galėtų dėstyti įstaigose ir ruošti kitus specialistus. Tai, manau, yra pagrindinė priežastis, kodėl mes neturime daug kokybiškos pagalbos Lietuvoje. Didmiesčiuose situacija yra kiek geresnė, tačiau mažesniuose miesteliuose tiek tokių paslaugų pasiekiamumas yra apsunkintas, tiek kokybė labai stipriai priklauso nuo specialisto. Specialistas turi domėtis naujovėmis, turėti tvirtas teorines žinias, norėdamas tokį metodą taikyti kokybiškai. Situacija gerėja, tačiau kol neturėsime bent jau bakalauro lygio kurso, situacija stipriai nesikeis.

Kokią veiklą vykdo Jūsų organizacija ABA Lab‘e? Mes dirbame su individualiais klientais. Šeimos, kuriose būna nustatyta arba įtariama autizmo diagnozė ar kitokie raidos sutrikimai, į mus kreipiasi ir mes, pirmiausia, išsiaiškiname šeimos ir vaiko poreikius, tada įsitikinę, ar galime tuos poreikius patenkinti, pakviečiame lankyti užsiėmimus. Jų metu skiriame laiko pažinti vaiką, šeimą ir tuomet atliekame verbalinio elgesio vertinimą, kuris mums padeda nustatyti, kaip vystosi vaiko raida, atpažįstame spragas ir tai leidžia sudaryti individualią programą. Šis vertinimas ir programa susidaro iš tokių sričių kaip komunikacija, kalba, jos suvokimas ir raiška, socialiniai, savarankiškumo, žaidimo įgūdžiai. Jeigu vaikas nekalba, mūsų tikslas yra išmokyti jį kalbėti. Jeigu tas nėra įmanoma padaryti vokaline kalba, mes tuomet naudojame alternatyvios komunikacijos sistemas: adaptuotą gestų sistemą, paveikslėlių apsikeitimo sistemą. Tai pirmieji įgūdžiai, pagal kuriuos nustatome vaiko gebėjimus ir tada stipriname tai, kas yra apsunkinta. Dirbame labai nuosekliai, kiekvienam vaikui yra sudaryta

individuali programa, kurioje yra nustatyti aiškūs tikslai ir kiekvieno užsiėmimo metu mes tų tikslų siekiame, naudodami mums jau žinomus ir efektyvius metodus. Elgesio analizės metodas skiriasi nuo tokių metodų kaip logopedija, ergoterapija tuo, kad mes nuolatos analizuojame, renkame duomenis apie elgesį tiek vertinimo stadijoje, tiek vykdant programą.

Ar priimate savanorius, kokius reikalavimus jiems keliate ir ar noriai jie ryžtasi eiti į Jūsų organizaciją? Savanorių esame turėję ir juos priimame. Taip pat, kartą per metus priimame ergoterapijos praktikantus. Didžiausia problema su savanoriais yra pastovumas ir įsipareigojimas. Savanorių prašoma minimaliai per savaitę savanoriauti 2–4 valandas. Suprantame, kad prašyti daugiau gali būti sudėtinga, tačiau mums labai svarbus pastovumas. Jeigu savanoriai nori padėti su kasdienėmis veiklomis, priemonių gamyba, tuomet tai yra daug lanksčiau, bet kalbant apie savanorių darbą su vaikais, mums svarbu, kad savanorio įsitraukimas būtų pastovus. Daugiausiai savanorių

Virginija Juškevičiūtė Domanto Kraptavičiaus nuotr.

sulaukiame vasarą, kuomet yra didesnė veiklų įvairovė, atsiranda galimybė išeiti į bendruomenę. Savanorius į veiklą įtraukiame palaipsniui, užtikriname, kad būtų pakankamai laiko jiems stebėti užsiėmimus, niekada nepaliekame savanorių vienų be specialisto.

ABA Lab ateities vizija – kokia ji? Mūsų tikslas yra teikti kokybišką pagalbą kiek įmanoma didesniam šeimų skaičiui ir galbūt palengvinti žmonių kasdienybę. Didesnio tikslo už tai, man atrodo, būti negali. Aišku, yra noras skleisti žinią apie tokį mokslą, tokį metodą. Būtų labai džiugu, jeigu Lietuvoje atsirastų universitetinio lygio ABA kursas. Norisi šviesti visuomenę ir jos požiūrį autizmo sutrikimo atveju ar apskritai visų raidos sutrikimų atžvilgiu, tačiau tokia misija yra ganėtinai didelė. Apibendrinus, Lietuvoje norėtųsi didesnės sklaidos šia tema ir specialistų, kurie įgytų kokybiškų žinių ir tas žinias galėtų panaudoti praktikoje.

20-25 #PAŽINTIS

Viktorija Kajokaitė atvira: „Dėkoju savo jautrumui, nes būtent jo dėka aš galiu kurti ir tuo intymumu dalintis su kitais“ Greta Kondrataitė-Paleckienė

ar visai neseniai VDU aktorystės studijas baigusi Viktorija Kajokaitė šiandien derina net kelis skirtingus savo pomėgius, dirba ir kaip fotografė, ir kaip atlikėja. Derinti skirtingas veiklas Viktorijai kol kas sekasi puikiai, nors kaip pati sako: „Yra dalykų, kurių nespėju padaryti, nes vis norisi daugiau, daugiau, o kai turiu daugiau, tada norisi dar daugiau ir taip pasaka be galo. Visgi, būtent šios dvi veiklos mane „pristabdo“ gerąja prasme, vis primindamos man, jog jos yra tai, kas aš esu, tai būtent muzika ir fotografija.“ Tad su Viktorija kalbamės ne tik apie būsimus muzikinius planus, šventiniu laikotarpiu planuojamus koncertus, bet ir apie svajonę suvaidinti kokiame nors filme bei meilę fotografijai.

Viktorija, dar visai neseniai baigėte studijas VDU, papasakokite, kokią kryptį buvote pasirinkusi? Pasirinkau aktorystės studijas. Mane visada traukė menai ir pačiai atrodė, kad aktorystė yra visko visuma. Nuo darželio laikų vaidinau scenoje, dainavau, grojau, šokau... Kitaip sakant, ši specialybė man pasirodė – visko „po truputį“ (šypsosi – red. past.). Tikrai studijos įdomios, daug netikėtų dalykų ir yra didelė galimybė išeiti iš komforto zonos. Tiksliau, netgi šiuo atveju, bent jau man, studijos padėjo susivokti, ko aš iš tiesų noriu, koks darbas ar veikla mane domintų.

Ar po studijų teko dirbti pagal specialybę? Po studijų teko turėti pagal specialybę tiktai pavienius užsakymus, pavyzdžiui, suvaidinti didelės kompanijos reklamoje, ar turėti kokią nors įvaizdinę fotosesiją. Tačiau nuolatinio darbo, susijusio būtent su aktorystės su mokslais – neturėjau. Iš tiesų, net ir nežinau, ar būčiau pasiryžusi dirbti tik su aktoryste susijusį darbą. Mane labai žavi ši sritis, svajoju suvaidinti kokiame filme, seriale ar muzikiniame spektaklyje, bet aktorystei reikia visiško atsidavimo, ir, iš tiesų, turint keletą veiklų / darbų būtų nelengva suderinti ir viską suspėti. O aš save laikau labai nenustygstančia vietoje, kaskart ieškančia kažko naujo, neįprasto. Ir jei kažkas užkabina, tai kaip sproginėjantis degtukas galiu kurį laiką sekti iš paskos, kol ir vėl kelyje atsiras kažkas, kas sužavės iš naujo.

Tiesa, kad po studijų beveik iš karto pasinėrėte į menus – muzikuojate, fotografuojate, kuriate dainas ir eiles, tai kaip pavyksta suderinti tiek skirtingų veiklų? Iš tiesų, kartais ir pati savęs to klausiu. Dažnai jaučiu, jog atrodo, tarsi man paroje neužtenka 24 valandų. Vis bijau, kad per mažai padarysiu, kad kažko nespėsiu, tokia kartais persekioja lengva baimė (ne)suspėti. Žinoma, tą baimę, tikriausiai, mano galva susikuria pati, nes manęs tarsi niekas niekur ir neskubina. Yra dalykų, kurių nespėju padaryti, nes vis norisi daugiau, daugiau, o kai turiu daugiau, tada norisi dar daugiau ir taip pasaka be galo. Bet būtent šios dvi veiklos mane „pristabdo“ gerąja prasme, vis primindamos man, jog jos yra tai, kas aš esu. Tai būtent muzika ir fotografija.

Tai iš kur Jūs semiatės įkvėpimo? Įkvėpimo stengiuosi semtis tiesiog iš kasdienybės. Jei pajaučiu rutiną ar kažkokį

neigiamą jausmą – liūdesį, pyktį, kažką nepaaiškinamo, tuoj pat puolu išrašyti į sąsiuvinį, galvoje suskamba muzika, dažnai kartu su tuo pasilieja ir ašaros. Visi šie susidėję veiksmai yra mano dainų ar eilėraščių priežastis. Iš tiesų, dėkoju savo jautrumui, nes būtent jo dėka aš galiu kurti ir tuo intymumu dalintis su kitais.

Ar visos dainos yra Jūsų kūrybos? Savo kūrybos dainų turiu daug, bet dažnai nevengiu atlikti ir kitų kūrėjų dainų. Jas savaip interpretuoju, kaip man atrodytų gražiau skambant. Ypač mėgstu dainuojamosios poezijos žanrą, bet jei patinka daina, tai visiškai nesvarbu, kokio ji stiliaus.

Kaip dažnai Jums teko koncertuoti šią vasarą? Na, kiek dažnai, tai neskaičiavau, bet galėčiau palyginti su tuo, kad pasirodymus turėjau beveik kas 2–3 dienas, kartais ir po 2–3 kartus per dieną, jeigu tik spėdavau apsiimti.

O ar daug pasirodymų esate susiplanavusi šventiniam laikotarpiui? Šventiniam laikotarpiui yra dainavimų baruose, vestuvėse, jubiliejuose, gimtadieniuose, taip pat giedojimų bažnyčioje ceremonijų metu.

Viktorija, jeigu prisimintumėte vaikystę, kuo svajojote tapti, kokia profesija Jus domino jau nuo mažų dienų? Visada svajojau tapti dainininke. Kažkodėl žinojau, kad jeigu rinksiuosi tarp veiklų, tai vis tiek bus kažkokia meno sritis. Bet jau būdama maža spaudydavau pianino klavišus, vėliau pradėjau lankyti muzikos mokyklą, baigiau fortepijono specialybę, tada savarankiškai mokiausi gitara, pradėjau kurti dainas ir šiandien esu ten, apie ką ilgai svajojau... Žinoma, dar turiu daug norų surengti asmeninius didelius koncertus, bet tam prireiks laiko, kol surinksiu auditoriją.

Viktorija, o kaip manote ar įmanoma pragyventi vien iš meno? Tikrai įmanoma. Aišku, yra pasakymas, kad „nenorėjau dirbti valdiško darbo 8 valandas per dieną, tai dabar dirbu savarankiškai 24 valandas per parą.“ Čia labai taikliai pasakyta, nes imtis bet kokios meno, ar sau brangios veiklos, iš kurios ruošiesi užsidirbti pinigus, reikia nuolatos mokytis, domėtis, reklamuotis, investuoti į save, mokėti priimti kritiką, nepasikelti dėl komplimento. Taip pat nesustoti tobulėti, visada tik judėti į priekį, rasti kažką, kas vestų pirmyn. Žinoma, svarbiausia tikėti savimi ir savo svajone, nes tik tada įmanoma kažką pasiekti. Pasiduoti visada yra lengviausias kelias ir ne tik gyvenimo tiksluose, bet ir apskritai.

Galbūt dirbate ir dar kur nors? Prieš keletą mėnesių dirbau darželyje su vaikais. Labai myliu vaikus ir bendravimą su jais, tačiau supratau, kad šiuo metu vis dar nemoku prisirišti prie vienos vietos, galbūt dar tam nesubrendau (šypsosi – red. past.).

O kaip dabar atrodo Jūsų įprasta diena? Na, labai priklauso ar tai yra ,,įprasta vasaros diena“, ar ,,įprasta žiemos diena“, nes jeigu tai yra sezoninė diena, kada daugiausiai darbų, tai pati diena būna „ant kojų“, lekiu iš vieno užsakymo į kitą. Kartais iš dainavimo skubu į fotografavimą, ar atvirkščiai. O kadangi darbai vyksta visoje Lietuvoje, tai per dieną tenka suvažinėti ir 800km. Kelionės kartais nuvargina, bet nieko nėra geriau, kaip nuvykus daryti tai, ką labiausiai mėgsti ir prie to paties pamatyti naujų, nepažintų Lietuvos kampelių. Na, o grįžus namo, net ir jei tai būna 1 valanda nakties dar sėduosi redaguoti nuotraukas, nes norisi, kad žmonės gautų savo gražiausias švenčių akimirkas, kol dar gyvena tomis emocijomis, kad galėtų dar kartą pasidžiaugti ir viską prisiminti.

Ar lieka laiko sau? Laiko sau lieka tikrai ne visada, bet kai jo lieka, kad ir nedaug, leidžiu sau nueiti į SPA, pasidaryti veido kaukę, apsipirkti parduotuvėje ir pasidovanoti sau kažkokią dovanėlę, kad ir visai smulkmenėlę, kaip atsidėkojimą sau už gerai atliktą darbą. Tokie menkniekiai sugeba pakelti nuotaiką ir kiekvienoje dienoje prisideda prie mokėjimo vertinti mažus dalykus.

Ir kaip nepaskęsti toje kasdienėje rutinoje? Mano nuomone, kad ir ką bedarytume, vis tiek ateis diena, kada pajausime rutiną. Kartais įmanoma pavargti net ir nuo to, ką labiausiai mylime. Todėl, bent jau aš manau, kad nuolatinis judėjimas, naujų dalykų mokymasis, kelionės, kiekvieną kartą kažkokios naujos paieškos, mylima veikla, bendravimas su artimais žmonėmis ar laikas sau tikrai padeda to išvengti, arba bent jau apmažinti tą atsiradusią rutiną.

Ko palinkėtum skaitytojams? Skaitytojams palinkėčiau tikėti savimi, mylėti save ir nesistengti niekam nieko įrodinėti, nebent sau. Mes esame pagrindiniai savo kasdienybės veikėjai, ir nuo mūsų pačių priklauso, ar norime tapti geriausiais savo pačių originalais. Sėkmės!

MOTYVACIJA MOKYTIS 26-31 #PSICHOLOGIJOS KAMPELIS EVELINA BACIUŠKAITĖ

MOTYVACIJA MOKYTIS

EVELINA BACIUŠKAITĖ

Indrės Baltakytės nuotraukos

rūva namų darbų, atsiskaitymų, o norisi leisti laiką žiūrint serialą, skaitant knygą, darant bet ką, tik... nesimokant? Tikriausiai daugeliui studentų ar mokinių pažįstama situacija, kuri dažniausiai užklumpa tada, kai darbai, rodos, spaudžia iš visų pusių. Jau prasidėjus mokslo metams girdėjau kalbas, kaip sunku grįžti ir vėl reikia „išmokti mokytis“, o svarbiausia – atrasti jėgų mokytis. Pripažįstu, pati labai dažnai atsiduriu situacijose, kai motyvacija mokytis sumažėja, tačiau, deja, darbų kiekis su ja tikrai nekrenta, tada bandau atrasti būdų, kaip atlikti darbus ir „netempti gumos“. Todėl šiandien, ypač prieš prasidedant sesijai, noriu šiais savo atrastais patarimais pasidalinti su jumis. Perspėju, kad nesu nei psichologė, nei motyvatorė, nei atradėja, tik dalinuosi tuo, kas man padėjo, tikėdamasi, kad tai pagelbės ir tau! 1. Pertraukėlė nuo socialinių tinklų Ar teko susidurti su situacija, kai mokantis, netyčia žvilgtelėjus į telefoną, net nepastebi, kaip žiūri jau 20 vaizdo įrašą Tik Tok‘e? Kartais mes nesuprantame, kaip greitai praeina mūsų mokymosi laikas, nors atrodo mokytis dar net nepradėjome. „Netyčia“ paimdami telefoną į rankas, dažnai mokymosi laiką jam ir atiduodame. Žinau, banalu, tačiau tu tik pabandyk! Prieš eidamas mokytis telefone išjunk internetą, o patį telefoną – padėk kuo toliau nuo savęs. Nematydamas mažame ekranėlyje atsirandančio naujo pranešimo, neišsiblaškysi bei sutelksi dėmesį tik į vieną darbą.

2. Darbotvarkė ir ryškus žymeklis Jeigu teko dalyvauti bet kokiame laiko planavimo seminare, mokymuose ar kažkokioje panašioje veikloje, tikriausiai šią frazę žinai jau mintinai – „susidėlioti darbotvarkę – labai svarbu!“. Ir iš tiesų, tai tikrai svarbu! Metų metus savo dienos darbus nešiodavausi mintyse, tikėdamasi, kad mano atmintis – visagalė. Taip darbų nepamiršdavau (bent jau dažniausiai), tačiau tai nesuteikė jokio efektyvumo. Galiausiai, nusprendžiau pradėti naudoti savo užrašinę tinkamai – prieš eidama mokytis, visuomet susirašau dalykus, kuriuos turiu pasidaryti / išmokti. Planavimas man padeda suprasti, kiek daug ar mažai turiu šiandien iš savęs pareikalauti! Taip pat, visai neseniai nusprendžiau pasižymėti darbo atlikimą. Ką tai reiškia? Atlikus darbą, čiumpu ryškios spalvos žymeklį, kuriuo nubraukiu dalyką, kurį jau išmokau / padariau. Nežinau, ar tai kažkoks psichologinis triukas, to vis dar

neišsiaiškinau, tačiau matydama, kad mano užrašinėje, pasirinktos dienos lape daugėja ryškių brūkšnelių, atrodo atsiranda energijos padaryti viską iki galo, kad neliktų „nenuspalvintų darbų“.

3. Ar žinojai, kad muzika gali padėti susikaupti? Gerai, šis patarimas tiks tikrai ne visiems, tačiau galbūt tai taps tavo naujuoju būdu atlikti visus užsilikusius darbus jau dabar. Dažnai muzika ar, apskritai, kažkoks garsas, mus blaško, trukdo susikaupti, tačiau kiti – net negali atlikinėti namų darbų be melodijos ausinėse. Aš pati esu įvairiapusiška – kartais negaliu daryti darbų be muzikos, kartais net vos girdimas musės zvimbimas man neleidžia susikaupti. Visai neseniai kūrybinės užduoties atlikimo metu, atradau jutube grojaraštį pavadinimu „Study music“. Iš pat pradžių pagalvojau, kad tikriausiai kažkas šiaip, neturėdamas, ką veikti sugalvojo padėlioti grojaraštį, tačiau pabandžiau – veikia. Tokių grojaraščių – pilna! Tai dažniausiai ramios melodijos be žodžių, dažnai – gamtos garsai. Nežinau, kiek jos padeda susikaupti atliekant matematikos užduotis, tačiau kūrybinio stiliaus darbams tokio tipo muziką pabandyti klausyti fone tikrai rekomenduoju!

4. Nepamiršk pertraukėlių! Blogiausia mintis – „Nu va, dabar prisėsiu ir per visą naktį sėdėsiu, darysiu be pertraukų, kol padarysiu“. Griežtai – ne! Taip, atrodo gerai, pasėdėsiu pora valandų, pasidarysiu visus darbus ir tada ramu, darysiu ką noriu, tačiau dažniausiai tokį kelių valandų darbą galiausiai komplikuoja didelis nuovargis, dėl kurio darbo pabaiga – kad tik greičiau, nepatikrinant, bet tik išsiųsti.. Jeigu planuoji prie namų darbų praleisti daugiau laiko – planuok tą laiką. Susiplanuok kiek laiko mokysiesi ir įtrauk bent jau 15 minučių pertraukėles. Pertraukėlių metu jokiu būdu negriebk iš karto telefono, geriau – pailsink akis, atsistok, pavaikščiok. Atsitraukti nuo darbo yra būtina, kad nuovargis nesugadintų ne tik mūsų darbo kokybės, bet ir mūsų pačių sveikatos!

5. Normalus miego režimas Dažnas studentas jau gyvena su fraze – „Nu per sesiją – bemiegės naktys“. Ir, deja, tokia realybė, daugelis moksleivių ir studentų skiria savo naktis mokymuisi, mažai miega, o tada, pavargę ir nepailsėję keliauja į atsiskaitymus. Nors naktį laiko mes turime tikrai labai daug, bet tas laikas turi būti skirtas normalios trukmės miegui. Ką reiškia normalios? Mokslininkų įrodyta, kad jaunas žmogus turi išmiegoti nuo 6 iki 8 valandų naktį. Nepamiršk, kad darbo kokybė priklauso nuo mūsų pačių būsenos, o ji bus gera tik tinkamai pailsėjus. Be to, nors darbus ir norime atlikinėti naktį, tačiau produktyviausia dienos dalis – rytas. Būtent dėl to, geriau planuok laiką taip, kad ryte galėtum pasimokyti, o naktį – pailsėti!

32-37 #REKOMENDUOJAM

Kaip išgyventi tiriamųjų darbų rašymo procesą? Viktorija Rekstytė

Pradėjus studijuoti gali atrodyti, kad tiriamieji ir baigiamieji darbai laukia „už kalnų“. Tačiau kaupti žinias ir po truputėlį ruoštis visada pravartu. Kodėl? Žinodamas, kas tavęs laukia ir kaip gali sau padėti, jausiesi ramiau ir užtikrinčiau bei galbūt parašysi tokį darbą, kuriuo didžiuosiesi.

Atidžiai perskaityk reikalavimus Visą svarbiausią informaciją, kitaip tariant, metodinius reikalavimus, prieš pradedant rašyti tiriamuosius darbus pateikia atsakingi katedros darbuotojai, pavyzdžiui, katedros vedėjai ar referentai. Paprasta kaip du kart du, bet, regis, ne visi turi laiko ar noro įdėmiai perskaityti šūsnį puslapių ir suvokti metodinius reikalavimus, o reikėtų. Metodiniuose reikalavimuose dažniausiai pateikiama tiriamojo darbo struktūra, apibūdinti ir paaiškinti terminai ir kita svarbi informacija.

Laikykis tvarkos Jei manai, kad bet kaip pacituotas šaltinis ar nepildomas šaltinių sąrašas yra tik smulkmenos, turiu nuvilti – baigiant rašyti darbą, daugiau laiko gali prireikti kitoms svarbioms dalims: rezultatų apibendrinimui, išvadų ir rekomendacijų formulavimui ar tiesiog viso darbo redagavimui. Pavyzdžiui, atkreipk dėmesį ir į maketavimą. Rašydamas tiriamąjį darbą pamiršk įmantrius šriftus, nes all what you need yra senas geras, bet turbūt pabodęs „Times News Roman“. Prie maketavimo trejybės prisijungia ir 12 šrifto dydis su 1,5 eilučių intervalu. O kad nepaliktum didelių paraščių, ir šios yra nustatytos. Jei įdėmiai perskaitysi metodinius reikalavimus ir pradėsi rašyti tvarkingai, būsi padaręs puikią įžangą ir užtikrintai darbuosiesi toliau. Vėliau sau už tai padėkosi, nes turėsi laiko redaguoti darbo esmę, t. y. turinį.

Konsultuokis su darbo vadovu (-e) Rašant tiriamuosius darbus dažnai neužtenka savo turimų žinių bagažo, nuojautos ar spėjimų. Nepraleisk konsultacijų su dėstytoju ir jas inicijuok, net jei atrodo, kad tyrimas krypsta teisinga linkme. Nebijok pareikšti savo nuomonės ar pasitikslinti – šitaip bus išsklaidyti neaiškumai. Tiesa, dėl įvairiausių priežasčių ne visada gali pavykti išlaikyti nuoseklų konsultacijų tvarkaraštį, tačiau pabandyk atrasti tinkamą konsultacijos būdą (vaizdo konferencijos vs. susirašinėjimas) ir laiką, kuris yra priimtiniausias ir tau, ir darbo vadovui.

Susidaryk planą Aiškus planas, terminai, ką ir kada turi užbaigti, gali padėti susikoncentruoti, nesiblaškyti ir sumažinti nerimą. Susidaryk savo darbų planą ir aptark jį su

dėstytoju. Net jei dėstytojas nereikalauja susidaryti plano, patariu jį susidaryti ir laikykis savarankiškai. O jei jauti, kad ilgalaikis planas kelia stresą, galbūt verta jį išskaidyti į mažesnes dalis ir vykdyti po žingsnelį?

Dirbk nuosekliai Nuoseklumas yra sudėtingų rašto darbų draugas. Jei turi galimybę laisvu metu (kiekvieną darbo dieną / kelias dienas per savaitę / savaitgalį) skirk laiko – nesvarbu, ar 30 min., ar dvigubai, trigubai daugiau – savo tiriamajam darbui. Nustebsi, kad susikoncentravęs per trumpą laiką gali nuveikti pakankamai daug. Kodėl geriau nedaryti ilgų pertraukų? Po ilgesnės pertraukos sugrįžus prie tiriamojo darbo bus sunkiau „įsivažiuoti“, galbūt būsi užmiršęs, ką atradai, ar ką buvai suplanavęs. Taigi nuoseklumas neleidžia atitrūkti nuo darbo.

Žymėkis sumanymus Dar vienas patarimas – kilusias mintis, atradimus ar komentarus, kuriuos panaudosi kitose darbo dalyse, susirašyk tam skirtoje vietoje. Pavyzdžiui, puikiai tinka popierinės užrašinės ar telefonų programėlės, pagal tematikas suskirstyti skirtingų spalvų lipnūs lapeliai šalia rašymo vietos. Gaudyk mintis ir jas užrašyk – galbūt tai panaudosi.

Nepasiduok Pervargimas, stresas ir kiti vidiniai bei išoriniai veiksniai gali paveikti emocinę būseną ir motyvaciją. Pagalvok, kaip galėtum paįvairinti savo kasdienybę ir kas padėtų atsipalaiduoti. Pailsėjęs prie darbo grįši su prašviesėjusiomis mintimis. Tikėk savo darbu, nes ne gynimų komisijos nariai, o darbo autorius (taip, studente, Tu) iš tiesų savo tyrimą žino ir supranta geriausiai. Pateikti patarimai yra rekomendacinio pobūdžio, realią patirtį sujungus su dėstytojų konsultacijomis atsižvelgus, kas lemia sklandų ir ramų darbo rašymo procesą. Rašydamas tiriamąjį darbą pajusi, kokie patarimai tau tinka, o kuriais nenori vadovautis. Linkiu atrasti Tau pačią geriausią ir tinkamiausią tiriamojo darbo rašymo strategiją, kuri padės pasiekti geriausio rezultato!

ERASMUS+: “CHRISTMAS AND NEW YEAR IN LITHUANIA”

EVELINA BACIUŠKAITĖ

Indrės Baltakytės nuotraukos

38-43 #PAŽINTIS

Ar tiesa, kad poezija – vaistas sielos skausmui numalšinti? Simona Nedzinskaitė Dažnas žmogus artėjant šaltajam metų sezonui nori jaustis jaukiai, turėti artimuosius šalia ir gurkšnoti šiltą kavą lyjant lietui. Yra daugybė būdų, kaip jaukiai galima praleisti šiuos šaltus ir drėgnus vakarus, vienas iš būdų – rašyti ir kurti. Poezija patinka ne kiekvienam, bet ji visuomet leidžia mums pasinerti į atsiminimus, šiltus jausmus, o kartais – net ir į skausmą. Bet tiek džiaugsmas, tiek skausmas yra mus supantys jausmai visą mūsų gyvenimą, tai kodėl turėtume to vengti? Galbūt poezija yra vienas iš vaistų, kuris gali numalšinti mūsų skausmą ir vienatvę. Būtent apie tai kalbinome literatą – Liną Vitkauską. Nuo kada pradėjote kurti? Kaip apibūdintumėte savo, kaip literato, pradžią? Labai seniai, nuo 10-ties metų, kai pradinėse klasėse reikėjo sukurti eilėraštį. Mokytoja į eilėraštį atkreipė dėmesį, daug kam patiko, tai buvo pirmasis impulsas, bet jokio plano būti rašytoju dar neturėjau ir neplanavau gyvenime. Vėliau supratau paauglystėje, kad tai manoji dalis, susidūriau su neteisybe, išgyvenimais ir tai buvo mano maištavimas, tiesos pasakymas. Supratau, kad mano kūriniai gali kažkam tapti kelrode žvaigžde, šviesos spinduliu ar atgaiva pasižiūrėti į pasaulį kitu kampu.

Kuo jums artima poezija?

Gyvenu ir užfiksuoju akimirką, padarau tam tikras išvadas. Mano kūryba linksta į šiuolaikinę poeziją, todėl nereikia stengtis parodyti atviro skausmo, nereikia tuščiažodžiauti. Poezija tuo ir graži, nes joje gali nugulti visi tavo atsiminimai ir patyrimai. Žinoma, daug kas gali rašyti, bet ne visi nori skaityti bet ką, kūrinys turi tapti svarbus ir aktualus.

Linas Vitkauskas. Fausto Augustino nuotr.

Ar poezija padeda jums išsilaisvinti? Gal ji jums tarsi dienoraštis, į kurį nugula įvairiausi jausmai ir prisiminimai? Viską rašausi į mažą knygelę, kuri po tam tikro laiko gimsta knyga, aišku, tai priklauso nuo to kiek ir koks visų eilių sukauptas svoris. Pasiplanuoju, žinoma, apie ką norėčiau parašyti, kurti, bet ne visada tie planai pavyksta. Darau kūrybinius eksperimentus, kalbinu žmones ir iš visų minčių bandau rašyti apie ką norėčiau parašyti, kurti, bet ne visada tie planai pavyksta. Darau kūrybinius eksperimentus, kalbinu žmones ir iš visų minčių bandau rašyti. Pavyzdžiui, eilėraštis „Išpažintis“ yra apie elgetą, žmogų, kuris vargsta, yra sutrikęs, tai yra būtent vienas iš eksperimentų – pavaišinimas kava ir ramus pasikalbėjimas.

Kaip manote, ar jaunas žmogus domisi poezija? Domisi. Buvo suburtas skaitytojų susitikimas, pavyko įtraukti žmones į tai, tikrai yra žmonių, kurie vis dar domisi poezija. Poezija tikrai išliks ir bus skaitoma, nes jaunieji literatai kuria ir auga, o tai džiugina. Manau yra daugiau kūrėjų, kurių mes nežinome, bet jie tikrai ateis į viešumą, tik reikia juos pastūmėti, kad nebijotų pasirodyti.

Kuri jūsų sukurta knyga yra jums pati artimiausia? Galbūt tai ne knyga, o eilės? Brangiausias kūrinys yra labai sunkiai išrenkamas, jis daugiausiai paliko emocijų ir įspūdžių. Vieno tikrai neįvardinčiau. Pirmasis tai „Ilgesys ateina su žiema“ – eilėse patirti dideli išgyvenimai, rašoma apie meilę, apie šaltą žiemą, kuomet naktį bridau per sniegą. Ėjau iki kioskelio nusipirkti cigarečių, bridau per tas pusnis, paskui grįžęs ėmiau ir parašiau tą kūrinį, po kiek laiko jis tapo man brangiu ir artimu. Jis buvo skirtas žmogui, kurį mylėjau. O kiti kūriniai kaip „Pranašystė“ – vienas skausmingiausių, tai apie netikrumą ir išdavystę, apie bažnyčių netikrumą ir dvasininkų abejingumą. „Jei visų šventyklų durys bus užvertos tau“ – tik draugui išpažinti gali, nei surasti kontaktą su dvasininku. Tai mano asmeninė patirtis, žinoma, ne visi gali tam pritarti.

Ar pritariate teiginiui, kad „poezija – vaistas sielos skausmui numalšinti“? Manau, kad taip. Žinoma, priklauso nuo to, kokius autorius skaitai, jeigu pasirinktume tuos, kurie rašo aštriai ir buitiškai, tai nemanau, kad sielos skausmas būtų numalšintas, galbūt tai labiau numalšintų pyktį ir agresiją. O ten kur yra daugiau lyrikos, tuomet galima skaityti ir atrasti save tuose kūriniuose, suprasti, kad ne vienas esu sutrikęs ir kad galiu surasti tiltą iš vienos širdies į kitą. Viena moteris man buvo pasakiusi, kad mano knygutės stovi pas ją ant mažo stalelio: „Tai lyg vaistai, stovintys ant naktinio stalelio“. Jos pastebėjimais, šis žanras ir mano knygelės jai padeda nusiraminti, nusiteikti ramiam vakarui.

Rašytojas dalijasi savo minėtais eilėraščiais su skaitytojais. Ilgesys ateina su žiema

Kai šaltis ir gili žiema parodys savo klastą, o su žmonių likimais, norės sužaisti vėl pūga, visi varvekliai apie tai bylos… Ir gilios mano pėdos melsvame sniege bus vėl viltis nauja surasti tikrą kelią, surasti nors takelį į tave. O jeigu visos mano pastangos perniek? Kaip liūdna bus man be tavęs šią žiemą, ir visas laikas bus tik skausmo taurė raudono vyno, kurią turėsiu aš išgert… Kodėl esi tu taip toli, lyg būtumei žvaigždė, žmogaus ranka neliečiama. Aš taip norėčiau prisiliesti prie tavęs, pabūti su tavim akimirką ir savo lūpomis ištart atleisk. Sapnuoju ir matau tave plačiajam kino ekrane, matau kaip mes nebijom nieko. Mes drąsūs ir išdidūs senuoju traukiniu į Laimės šalį išvažiuojam.

Pranašystė Kai neviltis atvers duris į tavo sielą, ištart nei žodžio negalėsi, nes baimė sunkiomis grandinėmis sukaustys kojas ir rankas, o pabaiga pasaulio – raganiaus prakeikimas, paskutinis ženklas, įspėjimas, nerimas širdy, ir jei visų šventyklų durys bus tvirtai užvertos tau, galbūt tuomet, mintis aiški – mažytis saulės spindulėlis į sielos tamsą prasiskverbs: nuodėmes visas geriausiam draugui išpažinti…

44-51 #POEZIJA

Poezijos kampelis Tesa Tomkevičiūtė Universitetas žiemą Stingsta oras plaučiuose Šąla tavo pirštų galiukai Žiema supasi medžiuose Stebi kaip bėga upeliukai Aš girdžiu tavo žingsnius Girdžiu šypseną tavo Ja besipuošiančius žodžius Kaip jie šilumą pagavo Spindinčiomis gatvėmis skubi Link manos širdies Ji tavo sielos svajonėms saugi Joms neužgožia vilties Po visų bemiegių naktų Ateiki į mano širdį Aš apgaubsiu sakų kvapu Ir įžiebsiu tau naują viltį.

Ugnė Baliutavičiūtė Šalta Tamsa beldžias į langus Skverbias tyla į širdį, Žolė nusidažo baltai Lauke tamsu Ir širdy ne ką geriau. Šalta, šalta Vis kartoji, Priglaudi arčiau. Paimi mano delnus Šildai savo Šiltomis lūpomis, Bučiuoji, Glaudi prie veido. Šalta, šalta Vis kartoju. Akyse juoda, Užsimerkiu ir krentu, Stingsta kaulai, Atleidžia širdį Nepalik dar, Neišeik Šalta, šalta – Tyliai pakartoju. Pučiu orą į rankas Vis ledija. Bandau sušilt Juk tu netikras, Šmėkšteli galvoj. O taip Šalta, šalta.

Kelias Tuščias popieriaus lapas, Leisi paimsiu už parankės Ir užvesiu ant kelio. Ant tavo gyvenimo kelio – Kur nėra duobėtų gatvių, Kur galima kirsti kelią Per dvigubą ištisinę, Kur gluosniai pakelėse Palinkę šiurena. Nori? Nupiešiu tau gražesnį Gyvenimą Be skurdo ir bado. Kur drugeliai gyvena Ne vieną dieną, O šimtą metų. Štai – gaudyk Savo gyvenimą Nepaleisk pavėjui Kaip skrendančio Aitvaro.

Pasikalbėjimai VI lauke nulis, o tu su sportbačiais. lauke balos apsitraukusios lyg surūgęs pienas, o tu – su pavasarine kožanke. norisi paklaust, ar nešalta, kažkaip bijau – o jei supyksi? aš tavęs juk nepažįstu. o jei visgi šalta, ką tada darysim? ar turėsiu nusirengti, savo odą tau paskolinti? nežinau, pametu tave iš akių – troleibusas nuvažiuoja.

Greta Kondrataitė-Paleckienė /Jaukumas

Kaip man gera ir jauku Kai žiemą krinta snaigės Ant lango ir palangių Kai galima be saiko kurti židinį Kuris kaskart man primena tave Kaip gera ir jauku kai kartais galima nebegalvoti Ar šiandien man dar gera ir gražu Kaip gera kai galima tiktai svajoti Kaip kartais namuose ramu Tylu ir gera Taip kaip vaikiškoj širdį tiktai tebūna.

/Dievas

Mano Dievas už lango gyvena Aš kas rytą jam dainas dainuoju Mano Dievas kas rytą man nusišypso O aš jam ranka moju Mano Dievas tavyje gyvena Mano meilę tau dalina Aš tikiu savo Dievu Ne tik tuo kur aukštai gyvena

/Ramybė

Žinai mane kartais aplanko toks keistas jausmas Bet niekaip nesuprantu koks jis Lyg toks paprastas ir atrodytų artimas sielai Gal tai toji ramybė kurios mes taip ieškom Ne tikriausiai mudu klystam Juk ramybė į svečius neina Tai kaip ji mus lanko Bet sakyk mano mielas Ar šiais laikais dar galima klysti Kai viską taip smarkiai mokame Sverti Matuoti Bet gal visgi ji ima ir lanko Mane Tave Tik ne visada tai suprantam Bet klausyk mano mielas Jeigu ji pirmiau eis pas tave Turėkis Man užteks tavo džiaugsmo

Mart ...

Laisvė jusi pa ten m ir laim Jos asf bet jau nutryp dnų ir Alėjos ma m das. tą krau Vakara neapšv bet ji g išreng Laisvė laukda girta, l

ynas Ramoška

ės alėja šiandien miega, užsikloaklode balta, miega įvairios akys, girtos, liūdnos mingos. faltas naujas, u įskilęs, ptas tūkstančių pėdų, girtų, liūr laimingų. s širdis dar vis plaka, pumpuodamylinčių aimanas ir išgėrusių gai-

ują ji varo lyg naują. ais pro ją praeinu, viestą, tamsią, nes mintyse, graži ir nuoga, gta nuo šviesų ir kaukėtų žmonių. ės alėja šiandien miega, švenčių ama liūdna ir dar kartais su šypsena.

Paskutinis garlaivis į Palestiną O seniau valdžiau pasaulį… buvau Aleksandras Karolis Julijus turėjau Romą Paryžių Aleksandriją, dabar tik ilgesį ir gašlias akis. Matau noriu, bet paimti negaliu. Eisiu pakuoti dovanų, keliausiu, kaip trys išminčiai tą dieną keliavo nešinas dideliu, raudono aksomo maišu, nors paimti nebegaliu, bet duoti – duoti visada galiu. Šypsenos žmonių veiduose Kalėdų rytą baltą geriau negu tūkstantis užkovotų šalių. O seniau valdžiau pasaulį… Dabar, dabar keliauju, sekdamas Betliejaus žvaigždę į aušros šviesą, sėdamas šypsenas ir sveikindamas žiemą.

Cliché Vakaras su kava, su tavo mažu kambariu, tavo prisilietimu, plaukų kvapas, piktas katinas ant kojų, koja ant kojos, rankos kaip jūreiviškas mazgas. Tyla, kalba, vėl tyla, bučinys. Ateina naktis. Atsineša savo Kalėdinį kvapą, bet tavęs neužgožia. Tu kaip agrastai, kaip kaimo avietės ir jų karšta arbata. Lipšnios lūpos, kūnas, kaip pienas, bet žemiau kaklo nebučiuosiu, tik į lūpas, tik į lūpas... Visą išvogsiu. glostai mano galvą, užmiegu su tavimi. Tik, tik, tik – mano širdis. Laikrodis, kelionė namo, saldus išsiskyrimas iki kito, agrastinio vakaro. Taksas ir nepažįstamasis, ilga kelionė per trumpą laiką. Sausa burna, todėl žodžiai neturi reikšmės, sakiniai be pamatų, dovanos dar nesupakuotos. Grįžimas, numesti rūbai, nepaklota lova, kambarys paskendęs melancholijos paletėje. Ar ateis šiandiena Godo? Tik, tik, tik laikrodžių lopšinė, nežinios glėbesčiavimas, mano smilkinyse gruodžio simfonija, rytas.

52-55 #REKOMENDUOJAM

Spausdinto žodžio mylėtojų kampelis Justina Bogužaitė Ugnė Baliutavičiūtė Laikas eina neįtikimai dideliu greičiu ir pas mus sugrįžo atšiaurioji, tačiau savo grožiu visuomet kerinti žiema. Šventinis šurmulys, akinantys blizgučiai, gardūs, naminius močiutės pyragus, primenantys kvapai... Tai laikas, kurio metu ne tik užbaigiame visus šių metų darbus, perkame dovanas artimiesiems, bet ir galime atrasti laiko ramiai, su šiltu arbatos puodeliu rankose, pasimėgauti knyga ir taip atsipalaiduoti po darbų. Justinos rekomendacija: Kas tas placebas? Šį kartą Jums rekomenduojame ir lietuvių kūrybos. Jurga Ivanauskaitė – nepaprastai talentinga prozininkė, poetė, eseistė, dramaturgė ir dailininkė, savo kūriniais užburianti skaitytojus. Jos romanas „Placebas“ sulaukė išskirtinio dėmesio. Vien romano pavadinimas intriguoja ir žadina smalsumą... O kuo jis toks ypatingas? Istorija prasideda nuo mįslingos žymios būrėjos mirties. Žurnalistė Rita imasi tirti šio neįprasto įvykio aplinkybes ir priežastis, ir sužino apie Vilnių dar negirdėtų dalykų... Romane gausu intrigos, kompromituojančių detalių, skandalų ir detektyvo prieskonių. Autorė su ironija ir sarkazmu apžvelgia tuometinės Lietuvos visuomenės elgesio aspektus. Nors jis išleistas 2003 m., tačiau aktualus išliko iki šių dienų. Skamba įdomiai? Jei taip, ši knyga verta atsidurti Jūsų lentynoje!

Ugnė

Remy

Tamsi

Pirmo dino L džiusi kaimyn

Remig nuo po Uošvis šeimą,

„Žmon nės ko

Sudėti somyb esi rus jaučias

„Remy rankom

Roman nežino poprom Valstyb komen „Tiesą prisim tis. Nu kitaip,

ės rekomendacija:

yga – tai visiškas atitrūkimas nuo lenciūgo

iems vakarams praskaidrinti siūlau naujausią Rimanto Kmitos romaną „Remyga“.

oji autoriaus knyga „Pietinia kronikas“ parašyta šiaulietiška šnekta, švelniai tariant, išsprogLietuvos literatūrinę padangę ir visi su nekantrumu laukė antrosios dalies. Tačiau pasiroknyga, taip pat parašyta šiaulietiškai, visgi ne kronikų tęsinys, o šviežia istorija apie Rimo ną Remygą, apie kurį keliais sakiniais sužinome jau pirmoje knygoje.

gijus, arba draugams Remyga, – jaunas vyras, grįžęs iš tarnybos Afganistane, kenčiantis otrauminio stresinio sindromo (PTSS), pradeda dirbti mentu – darbą, kurį jam parūpino s. Tai istorija apie kovą – žmogaus kovą su savimi, su kitais, su praeitimi. Kovą už laisvę, už , už tiesą.

nės kovojo dėl laisvės. Paskui laisvę sutapatino su pinigais. Tai dabar taip išeina, kad žmoovojo dėl pinigų.“

ingiausia tai, kad Remyga gyvena „lūžio“ periodu – Sąjūdžio ir jau paskelbtos Nepriklaubės laikais, kai šalyje visiška chaosas, ekonomikoje, politikoje, visuomenėje ir žmoguje. Tu sas ar lietuvis? Mentas ar policininkas? Tai žmogaus tapatybės krizės laikotarpis. Remyga si kaip prašalaitis, niekur nepritampantis, niekam nereikalingas.

yga yra mentas, o mentams nevalia siūbuoti. Remyga grįžo iš Afgano ir su tokiu niekas mis susikibęs stovėti netrokšta“

nas yra dviplanis: paviršiuje figūruoja Remygos istorija, našta, kurią jis neša, sunkumai, omybė, prisiminimai iš armijos. Kita istorija yra mitologinė, beveik kaip legenda atgimusi mane, apie Mešką, Jautį ir Vaikiuką. Dėl didesnio įspūdžio, labai rekomenduoju pamatyti binio Šiaulių dramos teatro pastatytą spektaklį „Remyga“ (rež. O. Koršunovas), labai renduoju pažiūrėti. Oskaras Koršunovas pats apie tą Lietuvos laikmetį ir „Remygą“ galvoja: ą sakant, aš panašiai prisimenu tą laiką: man jis taip pat atrodo kažkoks mitologinis, gerai menu jo atmosferą, kuri sugrįžta sapnuose. Tai buvo visiškai kitas pasaulis, kitas tūkstantmeuo to laiko pasaulyje ir Lietuvoje labai daug kas pasikeitė. Dėl to, manyčiau, to laikmečio , nei pramaišiui su sapnais ir magija, neįmanoma nei prisiminti, nei suvokti.“

56-61 #PAŽINTIS

Nauji metai – naujas aš Emilija Kalvynaitė „Esu žmogus, visa širdimi įsimylėjęs sportą. Taigi, ko gero, ne paslaptis, kad tokios savybės kaip užsispyrimas, užsibrėžto tikslo siekimas, stipri valia ir perfekcionizmas man nesvetimos. Trenerės darbas manyje išugdė gerus darbo organizavimo įpročius, bendravimo, mokymosi bei mokymo sugebėjimus. Esu empatiška, draugiška ir komunikabili, tačiau dažnai mėgstu praleisti vakarus ramiai viena, nei su draugais. Mano aistra – kultūrizmo / fitneso sritis. Ruošiuosi kūno rengybos varžyboms ir šiais metais, kaip trenerė, pirmą kartą paruošiau ir jaunių, kūno fitneso kategorijos sportininkę, kuriai pavyko iškovoti 2-ąją vietą Lietuvoje”. Taip save apibūdina profesionali trenerė, sportininkė bei sporto „Lion‘s Gym“ savininkė Gabrielė Raškevičiūtė. Jauna mergina yra Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (IFBB) narė. Gabrielė dalijasi su Jumis mintimis, apie naujametinius pažadus ir jų išsikėlimą.

Gabriele, kokių patarimų tinius pažadus?

Na, aš kiekvienam žmogui sak kad pavyktų savo išsikeltą tiks sau, jog norite numesti ne 10 į kelis mažus tikslus. Taip pat draugu, ypač nuotraukų darym jam motyvacija niekur nepradi aukštas motyvacijos lygis yra Pagrindinis patarimas būtų eit

Ar daug lankytojų susilauk

Taip, po vasaros klientų skaičiu sio-vasario mėnesiais, visada b tos ypatingos dienos, kai nori dabar, kada mažiausiai norite, o ne sausio pradžioje ar gale.

Kaip manote, kodėl dingst

Kaip jau ir kalbėjome, tai būte jis praranda motyvaciją ir viską savęs, nes trys valandos sporto

Kodėl yra svarbu siekti užs

Aš manau, kad vien sugebėjim savybė. Labai gerai tiktų į kla kiekvieno iš mūsų užduotis šia be tikslo mes kaip ir negalime

Kokius naujametinius tiks

Na, atsakant į šitą klausimą, m tikslų, ypač moterų tarpe, jų p Žinoma, nieko nesakau, nes ku gų apykaitos kaip tik reikia pr

duotumėte žmonėms, kad jiems pavyktų įgyvendinti sau išsikeltus naujame-

kiau ir sakysiu – nieko nėra neįmanoma, o jeigu bus noras visada atsiras ir galimybės. Tam, slą įgyvendinti, visų pirma, jis turi būti realus ir pagal savas galimybes. Tarkime, sakykite kilogramų per mėnesį, o vieną arba du kilogramus per savaitę. Išskaidykite didelį tikslą pastebėjau, kad tikslą pasiekti žmonėms padeda žaidimo forma, pavyzdžiui, lažybos su masis: prieš ir po, rezultatų sekimas. Kai žmogus analizuoja savo rezultatus, pokyčius, tada ings, o geriausiai mus motyvuoja mūsų pačių rezultatai. Ko gero, sutiksite su manimi, kad lygus dideliam norui siekti tikslo, jeigu mes labai norėsime, tai ir motyvaciją turėsime. ti palengva, mažais žingsniais tikslo link ir nuolat atrasti būdų, kaip save motyvuoti.

kiate sporto klube „Lion’s Gym“ prasidėjus Naujiems metams?

us pagausėja, bet lyginant laiką prieš Naujuosius metus ir po jų, tai žmonių, atėjusių saubūna daugiausiai. Ko gero, tai yra dar viena daroma didelė žmonių klaida, kad jie laukia kažko pasiekti. Laukia pirmadienio arba, kaip šiuo atveju, Naujųjų metų. Darykite čia ir kai jums nepatogu, išeikite iš savo komforto zonos ir pradėkite prieš Naujuosius metus,

ta žmonių motyvacija įvykdyti naujametinius pažadus?

ent tie nerealūs ir per dideli tikslai, ne pagal žmogaus galimybes, jį priveda prie ribos, kai ą meta. Nebijokite prašyti profesionalų pagalbos, jie padės nepersistengti ir neperspausti o salėje ir 1–2 valgymai dienoje, tikrai nepadės suformuoti tobulų kūno linijų.

sibrėžtų tikslų?

mas užsibrėžti tikslą jau yra sąmoningo ir savo gyvenimą sugebančio analizuoti žmogaus ausimą atsakyti klausimu: o koks gi gyvenimas be tikslo, argi ne taip? Mano nuomone, ame pasaulyje – būti laimingu, o žmogus laimingas tik tada, kai nuolat tobulėja. Tobulėti e, todėl užsibrėžtas tikslas – svarbus tam, kad tobulėtume ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

slus dažniausiai išsikelia žmonės kreipdamiesi į Jus?

mane šiek tiek suėmė juokas, nes, turbūt, nėra nuostabu, kad vienas iš pagrindinių klientų pas mane, galėčiau sakyti, yra daugiau nei vyrų, tai yra numesti papildomus kilogramus. uo dažniau tuo daugiau pasitaiko atvejų, kai svorį reikia ne mesti, o dėl sparčios medžiariaugti ne vieną papildomą kilogramą, bet, visgi, dažniausias kliento tikslas – atsikraty-

ti antsvorio. Tai mane labai gąsdina, kadangi dauguma žmonių į sportą ir į sveiką mitybą atsisuka tik tada, kai jau pradeda spausti kelnės. Sportas ir sveika mityba yra skirta ne tik atsikratyti antsvorio, nepamirškite, tai yra jūsų kūnas, kuriame jūs gyvensite visą gyvenimą.

Kokius tikslus sau pati, kaip sportininkė, išsikeliate prasidėjus Naujiems metams? Man paskutiniu metu labai trūksta poilsio ir pradedu matyti, kad tuoj perdegsiu, kadangi dar laukia sunkus pavasario sezonas, turiu pradėti ruoštis Lietuvos ir Europos čempionatams. Esu išsikėlusi sau tokį tikslą – atrasti balansą ir išmokti skirti laiko sau. Nors, žinau, kad tą padaryti bus labai sunku, nes, prisipažinsiu, jau kelis kartus bandžiau ir tai man sekėsi sudėtingai, bet kaip ir minėjau: nieko nėra neįmanomo. Tad tikrai bandysiu pasistengti dar labiau šioje vietoje ir aš žinau, ankščiau ar vėliau – man tai tikrai pavyks. O konkrečiau, mano tikslas kiekvieniems Naujiems metams būna, ko gero, visada tas pats – tobulėti visose gyvenimo srityse.

Ką norėtumėte palinkėti žurnalo „Studis“ bendruomenei Naujųjų metų proga? Na, Jūsų nuostabiai žurnalo „Studis“ bendruomenei Naujųjų metų proga, šiuo sunkiu laikotarpiu, svarbiausia palinkėsiu daug sveikatos ir tikslų, kurie jus motyvuotų eiti į priekį, kad nereikėtų laukti Naujųjų metų, kad galėtumėte juos įgyvendinti, būkite kolektyviški, kūrybingi ir įkvėpkite kitus.

62-67 #AKTUALIJOS

Naujametiniai tikslai ir iššūkiai: kaip tinkamai juos išsikelti? Vilius Kazlauskas Naujieji metai – puiki proga pradėti naujas veiklas, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti. Šventinis laikotarpis tampa puikia galimybe šiek tiek atsikvėpti nuo rutinos ir pagalvoti, ką naujo norėtume išbandyti savo gyvenime. Daugelis žmonių labai dažnai nusprendžia nuo Naujųjų metų pradėti sportuoti, skaityti daugiau knygų, pradėti mokytis naujų dalykų ar užsiimti dar kokiomis nors veiklomis. Šiame straipsnelyje rasite keletą patarimų ir naujametinių palinkėjimų, tiesiai iš VDU bendruomenės narių, kurie galbūt paskatins užsiimti nauja veikla.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos universiteto dėstytoja, profesorė Audronė Nugaraitė Kokius tikslus patartumėte išsikelti studentams? Gyvenime turime daug tikslų. Todėl būtini mūsų prioritetai, aiškiai įvardinantys lūkesčius, ką norime pasiekti. Tam puikiai gali pasitarnauti tikslinis sąmoningumas, kai būtina sustoti ir apsidairyti, pradėti su nauja energija, nuolat stebėti savo vidinę ir išorinę aplinką, būti smalsiam ir domėtis, priimti gyvenimo tėkmę ne kovojant, o mokantis ir nuolat tobulėjant. Ir būti geranoriškiems, kai probleminėje kasdienybėje esame jautrūs, įsiklausantys, tada ir gerai jaučiamės.

Ko palinkėtumėte studentams Naujųjų metų proga? Linkiu, kaip sakė prancūzų rašytoja Žorž Sand (angl. – George Sand), saugoti brangiausią širdies turtą – gerumą. Išmokti duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio. Išmokti taisyklingai kvėpuoti: įkvėpus savo laimę, iškvėpti gerumą ir juo dalintis su kitais. Tai ir bus didžiausia Naujųjų metų dovana.

Audronė Nugaraitė

VDU Leonido Donskio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Karolina Vitkutė Kokius tikslus patartumėte išsikelti studentams? Patarčiau išsikelti sau aiškius tikslus, kuriuos įmanoma įgyvendinti. Geriau vienas svarbus – negu daug, bet ne tokių reikšmingų ar reikalingų, kurie tik išeikvos daug jėgų ir laiko, o tinkamų rezultatų neduos. Prisiminkite, tik mokėdami išsikelti aiškius tikslus ir suvokti, kokie yra svarbūs žingsniai jiems pasiekti, tik tada juos įgyvendinsite – sakau iš patirties. O jeigu pradeda dingti motyvacija, visada padės sėkmingos kitų žmonių istorijos, pokalbis su šeima ar savęs paties paskatinimas.

Ar esate kada nors sau išsikėlusi naujametinį iššūkį? Galbūt šiemet planuojate? Tikrai taip, kasmet išsikeliu sau bent po keletą (labiau) naujametinių tikslų, o ne iššūkių. Vienas iš tikslų yra turimų kompetencijų tobulinimas, naujų kompetencijų ugdymas (planuoju lankyti grafinio dizaino užsiėmimus). Sutinku su teiginiu, jog mokytis visą gyvenimą tikrai reikalinga ir net būtina. XXI a. pasaulis labai greitai keičiasi ir taip iškelia žmogui naujus reikalavimus, o mokėjimas greitai suformuoti naujus įgūdžius, mokėjimas lanksčiai adaptuotis prie naujų technologijų ar tendencijų padeda siekti savo svajonių ir tikslų.

Ko palinkėtumėte studentams Naujųjų metų proga? Išsikelti nors vieną naujametinį tikslą / iššūkį ir mažais žingsniukais per metus laiko jį įgyvendinti. Metų pabaigoje pasimatys, kaip puikiai sekėsi, jeigu nepasiduosi. Patariu nebijoti priimti iššūkių, stengtis išmokti kažko naujo, siekti savo svajonių, kad ir kokios jos bebūtų ir niekada nepasiduoti.

Karolina Vitkutė

VDU Užsienio kalbų instituto direktorė Teresė Ringailienė Kokius tikslus patartumėte išsikelti studentams? Tikslai – labai individualus dalykas, todėl sunkoka kažką patarti. Kiekvienas asmeniškai turėtume permąstyti savo situaciją – ko siekiame, kur einame, ką ir kaip gyvenime galėtume pakeisti. Manau, svarbiausia nebijoti pokyčių, nebijoti imtis atsakomybės, o iškylančius sunkumus priimti kaip galimybę augti, tobulėti.

Ar esate kada nors sau išsikėlusi naujametį iššūkį? Tiesą sakant, ne. Žinoma, šventinis laikotarpis, besibaigiantys kalendoriniai metai skatina permąstyti praeinančius metus, pagalvoti apie ateinančius. Tačiau šventės ateina ir praeina akimirksniu, o didžiausia gyvenimo dalis juk – kasdienybė. Tad, manau, labai svarbu turėti planų, tikslų, svajonių ir jų siekti visada, nesvarbu, ar artėja Kalėdos, Velykos, gimtadienis ar dar kokia kita ypatinga diena. Galbūt jau šiandien, nieko nelaukdama galiu kažką padaryti, kad priartėčiau prie savo svajonės? Jei galvoju pradėti sportuoti, gal galiu jau dabar padaryti vieną kitą atsilenkimą, neatidėliodama iki pirmadienio ar Kalėdų? Galbūt jau šiandien galiu išmokti bent vieną ar du naujus žodžius užsienio kalba ar paklausyti kokio mokomojo vaizdo įrašo Youtube platformoje?

Ko palinkėtumėte studentams Naujųjų metų proga? Tiek sau, tiek visiems kitiems, pirmiausia, norėčiau palinkėti stabtelėti – nuo lėkimo, skubėjimo, darbų – ir išgyventi akimirką, Kalėdų džiaugsmą, patirti šios šventės stebuklą, pasidžiaugti tuo, ką turime, padėkoti už visus gyvenimo padovanotus gražius dalykus. O ateinančiais metais linkiu pirmiausia turėti planų ir svajonių bei drąsos jų siekti, žengti bent po mažą žingsnelį, kad tai taptų mūsų realybe.

Teresė Ringailienė

68-71 #REKOMENDUOJAM

Kaip susikurti jaukią aplinką savo kambaryje? Laura Petrulytė Kūnus ir sielas vis stipriau sukaustantis žiemos šaltukas priverčia suklusti ir ieškoti prieglobsčio savo namuose. Žiemos vakarai tampa neatsiejami nuo karštos arbatos puodelio, geriamo apsigaubus storu užklotu, ir nuo minčių, apie snaigių šokyje paskendusias svajones, apie į širdį atkeliaujantį dėkingumo jausmą. Tokiomis akimirkomis visuomet norisi šilumos ir jaukumo, kuris leistų atsipalaiduoti ir pajausti artėjančias šventes. Todėl kviečiu pasinaudoti keliais patarimais, kurie pravers norint savo kambaryje sukurti bent lašelį jaukumo oazės.

Indrės Baltakytės nuotraukos

ŽVAKĖS Tamsiais žiemos vakarais jaukumo tavo kambariui suteiks žvakės, kurių liepsna, tyliai vinguriuodama kambaryje, pasirūpins ne tik šviesa, bet ir papuoš erdvę. Jeigu esi meniška asmenybė, būtų puikus užsiėmimas išlieti žvakę pagal savo norą!

ADVENTO KALENDORIUS Ypatingu laikotarpiu, kuomet nekantriai lauki švenčių, pabandyk susikurti savo advento kalendorių. Ši idėja ne tik papuoš tavo kambarį, bet ir stebins kiekvieną dieną, primindama apie artėjančias šventes. Neužmiršk, kad kalendoriaus gamybai gali pasitelkti ir mažas staigmenas, kurios tikrai pradžiugins.

NUOTRAUKŲ KAMPELIS Turi visą krūvą nuotraukų, kurias gėda rodyti savo artimiesiems? Štai puiki proga įsirengti foto sienelę savo kambaryje. Susikurti savo unikalų rėmelį, kuriame galėsi kabinti pačias nutrūktgalviškiausias nuotraukas, į kurias pažvelgus užplūs tik geri prisiminimai.

LEMPUTĖS Galbūt turi seną ir nenaudojamą girliandą, kurią gaila išmesti? Ji neabejotinai pravers tavo kambario puošimui. Griebk girliandą ir pradėk komponuoti originalią puošmeną savo kasdienei erdvei.

ARBATA Turbūt nei vienas šaltų žiemos vakarų neįsivaizduojame be arbatos. Pabandyk susikurti unikalią arbatą iš skirtingų žolelių. Savitas arbatos kvapas pasklis po kambarį ir padės susikoncentruoti į sau skirtą laiką. Pasinaudodami šiomis idėjomis jūs ne tik susikursite jaukumo, ramybės ir poilsio atmosferą, bet ir leisite atsiskleisti savo vaizduotei. Nemažiau svarbu ir tai, kad gamybos proceso metu skirsite laiko sau, o rezultatu galėsite dalintis su visa šeima, juk šventiniu laikotarpiu taip smagu dalintis geromis nuotaikomis. Tikiuosi, kad idėjos pagyvins jūsų kambarį ir padės susikurti tai, ko galbūt trūko, kas leis jaukiau jaustis kambaryje. Linkiu sėkmės ir jaukių vakarų!

Viktorijos Zaveckaitės nuotr.

72-75 #AKTUALIJOS

Socialiniai akademiniai reikalai Evelina Baciuškaitė 2021 metams einant į pabaigą, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė taip pat nesnaudžia. Nuolatos kupini idėjų, gražių socialinių akcijų, akademiškai svarbių minčių, šios bendruomenės nariai ypatingai ruošėsi ir jau įpusėjusiai egzaminų sesijai, ir jaukumo kūrimui šventiniu laikotarpiu universitete. Kartu su Socialinių reikalų komiteto koordinatore Emilija Drabužinskaite ir Akademinių reikalų komiteto koordinatore Monika Ražauskaite dalinamės pagrindiniais VDU SA pastaruoju metu įgyvendintais darbais!

Lapkričio 22 dieną vyko pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto Studentų parlamento posėdis. Jo metu buvo išrinkta nauja parlamento pirmininkė, kuria tapo Gabrielė Jonuškaitė. Taip pat posėdžio metu vyko diskusijos dėl parlamento vertėjo ir protokoluotojo, buvo aptartos ateinančios veiklos ir posėdžių datos, aptarta doktorantų galimybė tobulinti užsienio kalbos žinias. VDU Studentų atstovybės nariai lapkričio mėnesį dalyvavo Česlovo Milošo komitetų mokymuose. Kasmet organizuojami mokymai skirti gilinti savo teorines žinias bei geriau pažinti skirtingų komitetų veiklas. Gruodžio 8 dieną vyko VDU SA organizuojama Kraujo donorystės akcija. Šios akcijos metu universiteto bendruomenės nariai kviečiami atlikti gerą darbą ir taip, tam tikra dalele, prisidėti prie gelbėjamų gyvybių. Gruodžio 9 dieną vyko „Bendruomenės Kalėdos“. Šis renginys šventiniu laikotarpiu ypatingai suartina universiteto bendruomenės narius. Įprastai skirtingas roles universitete užimantys asmenys, bendraujantys tik akademinių reikalų tematika, šio renginio metu gali susitikti šiltam, neformaliam pasibuvimui. Universiteto dėstytojams, studentams, administracijai buvo sukurta jauki erdvė susipažinimui, pabendravimui. Besidžiaugdami vienas kito kompanija bendruomenės nariai galėjo pajusti Kalėdų dvasią bei tiesiog linksmai ir turiningai praleisti laiką. Gera žinia VDU pirmojo bendrabučio „Taika“ gyventojams – sutvarkytas pagrindinis įvažiavimas į šio bendrabučio kiemą. Ši problema buvo nagrinėjama jau ne vienerius metus, kuomet bendrabutyje gyvenantys ir vairuojantys studentai susidurdavo su problemomis dėl pagrindinio įvažiavimo kelyje buvusių didelių duobių.

Viktorijos Zaveckaitės nuotr.

O ketvirtajame VDU bendrabutyje pagaliau buvo atidarytas laisvalaikio kambarys! Pirmame bendrabučio aukšte įkurtoje erdvėje gyventojai ras patogius sėdmaišius, televizorių, laiką galės praleisti organizuojamuose stalo žaidimų vakaruose, šachmatų turnyruose. Tikimasi, kad tai padės kurti vieningesnę ir stipresnę bendrabučio bendruomenę. Na, kaip ir kiekvieną mėnesį, taip ir toliau tęsiamas seniūnių naujienlaiškis, kuriame aprašomos svarbiausios mėnesio naujienos susijusios su socialiniais ir (ar) akademiniais reikalais. Todėl kviečiame jį atsiversti!

Svarbu: Studentai, kurie yra įstoję į valstybės nefinansuojamą vietą, už studijų pavasario semestrą turi sumokėti iki vasario 10 dienos. Susimokėti už studijas studentas gali prisijungęs prie Studentų portalo studentas.vdu.lt. Egzaminų (ar bet kokių kitų atsiskaitymų laikotarpiu) apeliacinių prašymų teikimas tampa aktualiu dalyku, kuomet studentams ar klausytojams, nesutinkantiems su dėstytojo įvertinimu ir (ar) atsiskaitymo procedūromis, suteikiama galimybė teikti apeliacinį prašymą fakulteto, kuriame studijuoja, dekanui, akademijos kancleriui, vadovaujantis Rektoriaus patvirtintu Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos aprašu. Studentas apeliaciją turi teisę pateikti per 5 darbo dienas po įvertinimo paskelbimo Studentų portale studentas.vdu.lt. Akademinė skola gaunama tuomet, kada galutinis dalyko pažymys yra neigiamas (4 ir mažiau) po egzamino perlaikymo. Taip pat už nesąžiningą elgesį bet kurio atsiskaitymo metu, kai į studijų rezultatų žiniaraštį įrašomas galutinis įvertinimas 0 (nulis). Tokiu atveju studentas ar klausytojas kituose studijų dalyko atsiskaitymuose nedalyvauja, stabdomos dalyko studijos, yra įskaitoma akademinė skola.

2021/2022 mokslo metų akademinis kalendorius Rudens semestras: rugpjūčio 30 d. – sausio 31 d. Paskutinė paskaitų diena: gruodžio 3 d. Pagrindinė egzaminų sesija: gruodžio 6 d. – gruodžio 23 d. Studentų atostogos: gruodžio 24 d. – sausio 2 d. Egzaminų perlaikymo sesija: sausio 4 d. – sausio 6 d. Pavasario semestras: vasario 1 d. – birželio 30 d.

AR PRIIMSI STUDŽIO METAMUS NAUJAMETINIUS IŠŠŪKIUS? 1. Perskaityti visuose žurnalo numeriuose rekomenduotas knygas 2. Pavasario semestro metu nepraleisti nei vienos paskaitos. 3. Pradėti užsiimti nauja, dar neišbandyta veikla. 4. Skirti daugiau laiko sau, savo emocinei sveikatai.