Studis • Vasara 2022 by Studis

2022 vasara

BALTOS VARNOS: „esame atskiri žmonės ir su savimi turime tikrai skirtingus santykius“

Redaktoriaus žodis Labas! Esu Domantas – naujasis „Studžio“ redaktorius. Ganėtinai keista į žurnalo skaitytojus taip kreiptis, bet, tikiuosi, kad puikiai susidraugausime ir man pavyks sekti puikių buvusių redaktorių pėdomis! Naujas sezonas – naujas žurnalo „Studis“ numeris! Šį sezoną žurnalas pasipildė daugybe įdomių tekstų, kuriuos, tikiuosi, bus įdomu skaityti. Naujame numeryje kviečiame susipažinti su grupe „Baltos varnos“, tiriamosios žurnalistikos atstove Birute Davidonyte, fotografe Karolina, lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite. Skaitydami naująjį numerį sužinosite naudingos informacijos kaip apsisaugoti

Domantas Kraptavičius Vyr. redaktorius

nuo socialinėje erdvėje tykančių pavojų ir suprasite, kas yra masinė manipuliacija. Galbūt svajojate tapti mokytoju? Į šį klausimą jums padės atsakyti Vaida Jurgilė. Taip pat, sužinosite daug naudingos informacijos apie savanorystės galimybes, pasidalinsime knygų rekomendacijomis ir širdį glostančia poezija. Įdomaus skaitymo! Linkėjimai, „Studžio“ komanda!

Turinys Birutė Davidonytė Socialinės pinklės

Mokytojo specialybė Fotografė Karolina

Masinė manipuliacija visuomenėje

Birutė Sabatauskaitė

4 12 20 28 32

Baltos Varnos

46 50

Poezija

Knygų rekomendacijos 58 Socialiniai akademiniai 72 reikalai

Bendradarbiai Vyr. redaktorius Domantas Kraptavičius Vyr. kalbos redaktorė Ugnė Baliutavičiūtė Autoriai Greta Kondrataitė-Paleckienė Justina Bogužaitė Domantas Kraptavičius Ugnė Baliutavičiūtė Vilius Kazlauskas Simona Nedzinskaitė Evelina Baciuškaitė Laura Petrulytė Martynas Ramoška VDU viešosios komunikacijos III kurso studentai Kalbos redaktorės Ugnė Baliutavičiūtė

Savanorystė

Laura Petrulytė Diana Zeringytė Dizainas Laura Petrulytė Evelina Baciuškaitė Audronė Baležentytė Raminta Kaunietytė Veronika Matiušovaitė Viršelis Auros Skulskytės nuotrauka Išleido Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė S.Daukanto g.27-201 Kaunas Sekite internete: studis.lt issuu.com/studis facebook.com/studis instagram.com/studis.vdu

Nuotr. Gabrieliaus Jauniškio

4-11 #pažintis

B. Davidonytė atvira: ,,Žurnalisto darbas žavus tuo, kad kiekviena diena yra kitokia“ Greta Kondrataitė-Paleckienė

2014 metais baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete Birutė išbandė save įvairiuose amplua, pirmiausia, kaip sporto žurnalistė, vėliau susidomėjusi pasinėrė į tiriamąją žurnalistiką. Šiandien ji pripažįsta – didžiausią laisvę davė internetas. Internetinė žiniasklaida Birutę labai sužavėjo. Joje, kaip sako ji pati – sutelpa viskas – tekstas, vaizdas ir garsas. Kiekvienai istorijai papasakoti galima pasirinkti skirtingą formatą, kuris yra tinkamas būtent tai temai. Tad šiandien B. Davidonytė jaučiasi išbandžiusi faktiškai visus žurnalistikos formatus: nuo tekstų rašymo, knygos, ilgų televizinių dokumentinių pasakojimų kūrimo iki audio formatų tokių kaip – audiodokumentika. Tad apie tiriamosios žurnalistikos darbo užkulisius, studijų laikus, pirmąjį darbą ir kaip šiandien atrodo ,,įprasta“ jos darbo diena, atvirai pasakoja viena ryškiausių Lietuvos tiriamos žurnalistikos žvaigždžių – Birutė Davidonytė.

Birute, papasakokite, kodėl nusprendėte pasukti į žurnalistiką? Apie žurnalistiką svajojau nuo pat vaikystės ir kiek save prisimenu, visada žinojau, kad noriu būti žurnaliste. Pati neturiu tikslaus atsakymo iš kur kilo tas noras, nes mano šeimoje ar vaikystės aplinkoje žurnalistų nebuvo. Žurnalistika mane visuomet žavėjo savo įdomumu. Tai – profesija, kurioje mažai rutinos, nuolat gali mokytis ir sužinoti naujų dalykų, bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, gilintis į skirtingas temas.

Dvejonių renkantis studijas tikriausiai nebuvo? Ne, studijas pasirinkau lengvai ir jokių abejonių dėl profesijos pasirinkimo neturėjau. Kadangi, kaip jau minėjau, žurnalistika buvo mano sena svajonė, todėl ir stojau būtent į žurnalistiką.

Ar universitete įgytos žinios Jums pravertė darbe? Taip, žinoma. Universitete žurnalistikos studijų metu dėstomas gana platus dalykų spektras: nuo praktinių dalykų, tokių kaip rašymo įgūdžių tobulinimas ar televizijos reportažų kūrimas iki žurnalistinės etikos, teisės normų, skirtingų žiniasklaidos žanrų ar rūšių pristatymo. Visos šios žinios pravertė žurnalistiniame darbe. Taip pat žurnalistikos studijų metu yra daug praktikos, studentai praktikuojasi skirtingose žiniasklaidos redakcijose kiekvieną vasarą. Tai irgi labai padėjo, nes dažnu atveju, praktikos studentams leidžia gana anksti, dar studijų metais pradėti dirbti žurnalistinį darbą ir likti redakcijose. Taip nutiko ir mano atveju. Dar svarbiau, mano nuomone, yra tai, kad universitete suformuojamas tam tikras moralinis žurnalisto stuburas, daug dėmesio skiriama žurnalistinei etikai, reputacijai ir pagrindiniams žiniasklaidos principams. Šie principai išlieka svarbūs visą gyvenimą dirbant žurnalistinį darbą. Mano nuomone, tai yra tarsi žurnalistinio darbo pamatai, be kurių šio darbo dirbti tiesiog neįmanoma.

Galbūt pamenate, koks buvo Jūsų pirmasis darbas? Mano pirmasis darbas buvo sporto žurnalistės darbas naujienų portale. Dirbti pradėjau dar studijų pirmojo kurso metais. Tuo metu sportas ir sporto įvykiai man buvo labai įdomi sritis, tad natūraliai pasirinkau sporto žurnalistiką. Tačiau po kelerių metų toje srityje pasijaučiau išsisėmusi ir perdegusi, tad nusprendžiau pasikeisti darbo pobūdį.

Birute, jau ne vienerius metus dirbate tiriamosios žurnalistikos srityje, kuo ji Jus taip sužavėjo? Tiriamoji žurnalistika man yra pati įdomiausia iš visų žiniasklaidos rūšių. Įdomi ji man ir savo sudėtingumu, ir pačiu procesu. Man įdomu ilgiau gilintis į vieną temą, ieškoti atsakymų į sudėtingus klausimus. Tai yra sritis, kuri iš žurnalisto reikalauja nuolat mokytis naujų dalykų, tyrimų temos gali būti pačios įvairiausios: nuo politinės korupcijos iki vilkikų vairuotojų išnaudojimo. Tad dirbdamas šį darbą žurnalistas nagrinėja labai skirtingas temas ir nuolat sužino naujų dalykų. Tai nulemia, jog dirbdamas šį darbą nepatiri užsisėdėjimo vienoje srityje jausmo. Kita vertus, ši sritis iš žurnalisto reikalauja daug širdies. Man tai yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Mano nuomone, žurnalistui turi nuoširdžiai rūpėti tyrimo tema tik tada galutinis darbo rezultatas bus geras. Kartu tai yra sritis, kuri gali atnešti teigiamus pokyčius. Suprantu, kad skamba patosiškai, bet šis darbas tikrai gali pakeisti pasaulį ir padaryti jį, kad ir per plauką, geresniu. Ir, tikriausiai, nėra geresnio jausmo nei tada, kai žinai, kad dėl tavo darbo kažkas valstybėje pasikeitė į gerą. Tas jausmas yra pagrindinė šio darbo grąža ir motyvacija ir jis nėra įvertinimas nei pinigais, nei apdovanojimais, nei kitais dalykais.

Nuotr. Luko Balandžio

Kokie iššūkiai paprastai ištinka tyrimo metu, kaip juos sprendžiate? Iššūkiai yra labai įvairūs priklausomai nuo kiekvieno tyrimo temos. Kartais nutinka taip, kad vienos ar kitos informacijos nepavyksta pagrįsti ar įrodyti arba tikrinama informacija nepasitvirtina, tada tenka nutraukti atliekamą tyrimą. Kartais iššūkiu tampa žmonių baimė. Pavyzdžiui, atliekant tyrimą apie psichologinį smurtą Lietuvos ligoninėse buvo labai sunku rasti liudininkų. Medikai bijojo pasakoti apie tai, ką jie išgyvena, bijojo, kad juos atpažins darbdaviai ir su jais susidoros, dažnai sutikdavo kalbėti, bet paskutinę akimirką persigalvodavo. Tada tenka pasitelkti kantrybę, paskirti dar daugiau laiko ir ieškoti kitų liudytojų, kitų šaltinių ir žmonių, kurie sutiktų kalbėti.

O kiek laiko dažniausiai skiriate vienam žurnalistiniam tyrimui atlikti? Priklauso nuo temos ir jos sudėtingumo, bet dažniausiai žurnalistinis tyrimas trunka apie 3–4 mėnesius.

Ar yra tekę nutraukti tyrimą dėl informacijos trūkumo ar kitų trukdžių? Taip, yra buvę tokių atvejų. Kaip ir minėjau, dažniausiai tai nutinka tada, kai tyrimo informacija nepasitvirtina ar pritrūksta įrodymų ir pagrindimo tyrimo informacijai.

Birute, o kuris tyrimas Jums pačiai paliko didžiausią profesnį įspūdį, o galbūt atvirkščiai labiausiai nustebino iš blogosios pusės? Tikriausiai įsimintiniausias mano karjeros tyrimas virto knyga „Kabinetas 339“, kurią parašėme kartu su kolega Dovydu Pancerovu. Šis tyrimas buvo įsimintiniausias visais aspektais: ir dėl sudėtingumo, ir dėl apimties, ir dėl ilgo laiko, praleisto prie šio tyrimo, ir dėl išskirtinio formato, mat politinės publicistikos knygų Lietuvoje faktiškai nėra.

Kaip manote, kokių savybių reikia norint dirbti tiriamosios žurnalistikos srityje? Tikriausiai pagrindinė savybė yra noras ir žurnalisto įsitraukimas į darbą. Šio darbo per prievartą gerai nepadarysi, tad labai svarbus yra žurnalisto užsidegimas. Taip pat, manau, šiam darbui būtina yra empatija, gebėjimas suprasti kitus žmones, pajausti jų emocijas. Dar kelios savybės yra kantrybė ir užsispyrimas, nes tenka dirbti prie ilgai trunkančių projektų, tyrimų metu kyla įvairių iššūkių, kuriuos reikia išspręsti.

Gebėjimas atidžiai rinkti informaciją ir tikrinti faktus turbūt taip pat labai svarbus? Taip, žinoma. Tai yra būtina tiriamosios žurnalistikos darbo dalis.

Tačiau kaip nepasimesti tokiame didžiuliame informacijos sraute? Tikriausiai šie įgūdžiai ateina su patirtimi. Su laiku yra išmokstama dirbti su dideliais kiekiais informacijos. Išmokstama informaciją rinkti, tikrinti, sisteminti, sudėlioti į lentynėles, nepasimesti didelėje istorijoje ir galiausiai įdomiai ją papasakoti visuomenei.

Ir į ką svarbu atkreipti dėmesį ieškant informacijos ar medžiagos straipsniui, tyrimui? Prieš pradedant tyrimus ir renkantis žurnalistinio tyrimo temas savo komandoje mes visuomet stengiamės pamatuoti: kiek vienoje ar kitoje temoje yra viešojo intereso, kuri tema ar problema visuomenei yra svarbesnė ir kuriai temai verta skirti daugiau laiko ir resursų.

Birute, o ar Jums niekada nesinorėjo savęs išbandyti šiek tik kitokioje srityje, na pvz.: radijuje ar laikraščio redakcijoje? Esu išbandžiusi skirtingas žurnalistikos raiškas. Studijų metais turėjau praktiką laikraščio redakcijoje, bet kadangi šiais laikais laikraščiai yra nykstanti žiniasklaidos priemonė, darbo laikraštyje niekada rimtai nesvarsčiau. Didžiausią laisvę man davė internetas. Internetinė žiniasklaida yra žavi tuo, kad joje sutelpa visas: tekstas, vaizdas ir garsas. Kiekvienai istorijai papasakoti galima pasirinkti skirtingą formatą, kuris yra tinkamas būtent tai temai. Todėl jaučiuosi išbandžiusi faktiškai visus formatus: nuo tekstų rašymo, knygos, ilgų televizinių dokumentinių pasakojimų kūrimo iki audio formatų tokių kaip audiodokumentika.

O kaip šiandien atrodo Jūsų įprasta darbo diena? Šis darbas yra tuo ir žavus, kad kiekviena diena yra kitokia. Darbo diena labai priklauso nuo to, kokį tyrimą atlieki ir kokioje jo stadijoje esi. Kartais visą dieną tenka praleisti skaitant ir analizuojant įvairiausius dokumentus, kartais susitinkant su šaltiniais, kurie pasakoja informaciją, kartais – kalbinant tyrimo

herojus ar atliekant interviu su vadinamąja kita istorijos puse – tyrime kritikuojamais žmonėmis ar institucijomis.

Ar lieka laiko sau, pomėgiams? Ką tuomet mėgstate veikti? Man žurnalistika nėra tik darbas, tai – mano gyvenimo būdas. Todėl niekada išėjus iš darbo nemokėjau uždaryti durų iki galo – tu visuomet galvoji apie tyrimą, bendrauji su kolegomis, yra buvę net situacijų, kai sapnuoji su tyrimo tema susijusius sapnus. Bet laiko pomėgiams ir poilsiui, žinoma, surasti privaloma, kitaip tu negalėsi gerai atlikti savo darbo. Labai mėgstu teatrą ir nemažai savo laisvo laiko praleidžiu teatre. Taip pat vienas iš pagrindinių mano pomėgių yra knygų skaitymas, tam stengiuosi surasti laiko kiekvieną dieną. Šis pomėgis yra kažkiek susijęs ir su darbu, mat esu tikra, kad neįmanoma gerai rašyti, jei nuolatos neskaitai. Tai skamba kaip nuvalkiota frazė, bet mano patirtis rodo, kad ši frazė dažniausiai pasitvirtina – gerai rašantys žmonės visada yra ir skaitantys žmonės. Tad stengiuosi skaityti labai skirtingą literatūrą: nuo profesinės literatūros, užsienio žurnalistų ir kitų negrožinių knygų iki grožinių kūrinių, dažniausiai skirtingo pobūdžio klasikos. Mano itin mėgstamas žanras yra įvairios distopijos: nuo „1984-ųjų“ iki „Puikaus naujo pasaulio“. Taip pat man labai patinka istorinės knygos, kuriose aprašomos šnipų istorijos, kurios nors ir yra tikros, dažniai primena dramatiškiausius trilerius. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti britų istoriko Beno Macintyre’o knygos.

Ką patartumėte būsimiems žurnalistikos ir viešosios komunikacijos studentams? Patarčiau rinktis šias studijas tuomet, jei tikrai jaučiate, kad norite dirbti šį darbą. Žurnalistika yra profesija, kurioje noras, užsidegimas ir drąsa yra bene svarbiausios savybės, kurios veda į priekį.

12-19 #aktualijos

Socialinės pinklės: kaip netapti apgavystės auka? Viešosios komunikacijos studentai: Domantas Kraptavičius, Kotryna Tumėnaitė, Ieva Predkutė, Taurė Bosaitė, Kotryna Rakauskaitė

Nemaža dalis žmonių savo kasdieniame gyvenime naudojasi socialinėmis medijomis. Nors ir žinome apie galimus pavojus šioje erdvėje, tačiau dėl nemokėjimo tikrinti informacijos ir informacinio raštingumo stokos vis daugiau žmonių tampa šių platformų aukomis. Socialiniuose tinkluose greitai ir lengvai plinta melaginga informacija, įvairūs sukčiai lengvai manipuliuoja žmonėmis. Apie tokius atvejus papasakosime plačiau ir kalbinsime VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorę Audronę Nugaraitę.

Populiarėjant socialinėms medijoms, vis dažniau šioje erdvėje galime rasti įvairios melagingos informacijos. Nesvarbu ar skaitai naujienų portalą, apsipirkinėji internetinėje parduotuvėje ar susipažįsti su nauju žmogumi, tačiau su netikra informacija galime susidurti bet kokioje situacijoje. Taip gali nutikti todėl, kad tokią informaciją skleisti socialinėje erdvėje yra labai paprasta. Vienas žodis gali padaryti didelę įtaką grupei žmonių: paveikti jų nuomonę, įgyti pasitikėjimą, įtikinti ir galų gale net apgauti. Nemokėjimas tikrinti informacijos ir informacinio raštingumo stoka yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės pakliūna į apgavystės liūną. Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, skaitmeniniame pasaulyje žmonės turi turėti įgūdžių, norint tinkamai naudotis medijomis. Atradus informaciją socialinėje erdvėje, reikia mokėti ją identifikuoti, kritiškai įvertinti, nepasitikėti vienu informacijos šaltiniu. Neturint tokių įgūdžių, žmogus lengvai pakliūva į melo ir apgavystės pinkles. Nors apie tai yra kalbama viešojoje erdvėje, tačiau žmonės vis tiek tampa socialinių medijų aukomis. Įvaldžius apgavystės meną, apgaulės iniciatorius greitai ir lengvai paveikia aukos nuomonę, įgyja pasitikėjimą ir „apsuka auką aplink pirštą“. Tokių atvejų pasaulyje yra daug, tačiau šiandien plačiau papasakosime apie kelis socialinių pinklių atvejus, kurie vyksta ne tik pasaulyje, bet ir šalia mūsų.

The Tinder Swindler, Roko Jokubaičio ir „Mari made“ atvejai Gyvendami visiškai technologijų valdomą gyvenimą, dažnai pastebime, kad daugelis draugysčių prasideda virtualioje aplinkoje. Vartotojai savo „gyvenimo meilę“ sutinka internete, per įvairiausias pažinčių programėles ar socialinius tinklus. Tačiau daugelis pamiršta, kad už kiekvieno kompiuterio ar telefono ekrano slepiasi žmogus ir jo skleidžiama komunikacija, kuri dažnai gali būti apgaulinga.

,,The Tinder Swindler“ vienas ryškiausių 2022 metų Netflix sukurtų filmų. Šiame filme atsiskleidžia tikrovė, kurioje dabar gyvename. Filmo siužete dominuoja izraelietis Šimonas Hajutas, kuris socialiniuose tinkluose pasisavino kito žmogaus tapatybę ir prisistatydavo kaip deimantų magnato Levo Levjevo sūnus. Šimonas, naudodamasis ,,Tinder“ pažinčių programėle, bendravo su skirtingomis moterimis, žadėjo joms meilę ir bendrą gyvenimą kartu. Vaikinas įgijo merginų pasitikėjimą lepindamas jas prabangiomis dovanomis, vakarienėmis geriausiuose restoranuose ir skrydžiais į įvairius pasaulio kampelius. Jo aukos aklai juo pasitikėjo ir skolino jam pinigus, vardan jo gerovės ir saugumo. Statistiškai buvo nustatyta, kad Šimonas sugebėjo išvilioti daugiau nei 10 milijonų dolerių. Merginos buvo palaužtos ne tik finansiškai, bet ir emociškai. Identiškas atvejis nutiko ir Lietuvoje. 2020 m. gruodžio 10 d. per e.policija.lt kreipėsi mergina, kuri teigė, kad asmuo, prisistatęs krepšininku, apgaulės būdu iš jos išviliojo apie 10 tūkstančių eurų. Mergina su vaikinu taip pat susipažino per ,,Tinder“ pažinčių platformą. Kaip teigia auka, vaikinas tikrai buvo panašus į žinomą BC ,,Žalgiris“ buvusį žaidėją Roką Jokubaitį. Į pasimatymus vaikinas atvykdavo prabangiu automobiliu, vilkėdavo rūbus, kurie buvo su komandos emblemomis. Visa tai privertė merginą galvoti, kad jis tikrai yra garsusis krepšininkas. Galiausiai vaikinas prasitarė merginai, kad neva pildant VMI deklaraciją jis privėlė klaidų ir jo kreditinė kortelė buvo užblokuota. Jis prašė merginos paskolinti pinigų, tikino, kad juos greit grąžins. Tačiau visa tai tebuvo melas ir apgaulė. Mergina suprato pakliuvusi į visiškas pinkles ir toks aklas pasitikėjimas žmogumi lėmė liūdną situacijos baigtį. Ne paslaptis, kad virtualioje erdvėje apsipirkinėjimas yra kur kas lengvesnis ir patogesnis. Šiuolaikiniame pasaulyje daugelį daiktų galime įsigyti internete, tik kartais kokybė neatitinka produkto kainos. Šių metų kovo 25-ąją žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, kad papuošalų kūrėja Marija Šalaševičienė, turinti savo brand‘ą ,,Mari made“, apgaudinėja savo klientus. Prasidėjus tyrimui paaiškėjo, kad daugelis šio brand’o papuošalų nėra pagaminti iš tikro sidabro ar aukso, taip

pat buvo išsiaiškinta, kad kiti papuošalai buvo pagaminti iš Europos Sąjungoje draudžiamos medžiagos – nikelio. Besitęsiant tyrimui M. Šalaševičienė prisipažino, kad nedidelę dalį papuošalų perka iš užsienio tiekėjų, tačiau jos veiklos sieti su ,,Aliexpress“ internetine parduotuve nederėtų. ,,Mari made“ klientai pradėjo skųstis papuošalų kokybe. Įvairiuose forumuose, įmonių atsiliepimų svetainėse žmonės pradėjo rašyti, jog neprabėgus mėnesiui papuošalai ėmė keisti spalvą, o auskarų užsegimai klibėti. Žmonės jautėsi apgauti, jie tapo ,,Mari made“ aukomis. Visi šie atvejai atskleidžia aklą žmonių pasitikėjimą, neišsiaiškinus tiesos ir nepatikrinus faktų. Patekti į apgaules pinkles yra labai lengva. Jei netikrinsime informacijos, šaltinių, visada tapsime apgaulių aukomis. Norint išvengti patekimo į panašias situacijas, yra būtina ugdyti informacinio raštingumo įgūdžius, nuolat tikrinti abejotino patikimumo informaciją ir tai daryti skatinti kitus.

Kodėl žmonės tampa aukomis socialinių tinklų pasaulyje? Audronė Nugaraitė: Tinklaveika tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Ji mums padeda ir profesinėje veikloje, ir asmeniniame gyvenime. Bet kaip ir visada yra svarbūs du dalykai – saikas ir dozė. Nuo mūsų pačių priklauso, kaip mes vartojame informaciją. Naršymas internete didina mūsų informuotumą. Tačiau nuolatinė socialinių medijų srauto peržiūra, savotišku budėjimo režimu yra siejama ir su pražūtinga, darančia neigiamą įtaką žmogui. Gilinimasis į blogas naujienas, ypač jeigu patys blogai jaučiamės, sustiprina neigiamas mintis ir neigiamą mąstymą. Kas gali paveikti ir mūsų psichinę sveikatą.

Kaip apsisaugoti nuo pavojų (apgaulių, melagysčių) socialiniuose tinkluose? Audronė Nugaraitė: Tyrimai rodo, kad neigiamų naujienų vartojimas yra siejamas su didesne baime, stresu, nerimu, liūdesiu. Todėl ir turime patys subalansuoti socialinių medijų informacijos srauto naudojimą sau palankiu režimu, kuris turi aiškius prioritetus, patikimus šaltinius. Pasitelkti reikiamus įrankius informacijai tikrinti. Visa tai ir padės ne tik gauti norimą, teisingą informaciją, bet leis jaustis pozityviai, būti informuotiems ir tobulėti.

20-27 #aktualijos

Būti ar nebūti: mokytojo specialybė Evelina Baciuškaitė

tudijų pasirinkimas – laikotarpis, metantis gerą šūsnį baimių, abejonių, tačiau atnešantis gražiausias draugystes, naujus potyrius, apmąstymus ir didelį žinių kiekį. Į studijų pasirinkimą dažnai žvelgiame kaip į visišką ir galutinį savo ateities planavimą, kuris atima tikriausiai beprotišką skaičių nervų ląstelių. Viena iš profesijų, kurią pažinti pradedame dar mokyklos suole – mokytojo darbas. Pastaruoju metu ši specialybė susilaukia nemažai diskusijų, o inovatyvumas tampa neatsiejama mokytojo studijų ir darbo dalimi. Pedagogo specialybę iš arčiau apžvelgsime su VDU Švietimo akademijos Edukologijos instituto jaunesniąja mokslo darbuotoja, Edukologijos mokslo krypties doktorante Vaida Jurgile.

Šiuo metu Jūs pati padedate studentams tapti mokytojais. Gal galite papasakoti, kaip Jūs atradote pedagogikos kelią? Gal nuo mažų dienų svajojote apie konkretaus dalyko mokymą? Mokytojo profesija, ko gero, viena atsakingiausių. Dar vaikystėje mokytojo darbas man kėlė labai geras emocijas, atrodė kaip tobula profesija. Kadangi noras būti mokytoja užgimė tik įžengus į mokyklą, tai visada norėdavau mokyti mažus vaikus. Tačiau suaugus pasirinkau kitą kelią, kuris mane atvedė būtent čia kur esu, mokyti, bet ne mažus vaikus. Vėliau, baigdama mokyklą žinojau, jog norėčiau dirbti švietimo srityje ir mane patraukė Edukologijos studijos. Studijuodama supratau, kad visgi noriu ir konkretaus pedagoginio išsilavinimo, norėjau būtent mokytojo kvalifikacijos, todėl studijuodama, lygiagrečiai pasirinkau pedagogikos studijas, todėl tapus dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus. Ir taip pati dirbant su studentais visada stengiuosi juos motyvuoti bei kurti tokią mokymosi aplinką, kurioje visi jaustųsi patogiai, stengtųsi sakyti savo nuomonę, kelti diskusinius klausimus bei siektų būti lyderiais, juk tik geras mokytojas gali užauginti visavertę asmenybę.

Jaunuosius pedagogus rengia VDU Švietimo akademija. Ar galėtumėte išskirti, kuo Švietimo akademija yra unikali, kokias galimybes būsimam studentui ji galėtų pasiūlyti? Visų pirma, išskirtinumas yra tai, kad Vytauto Didžiojo universitete Švietimo akademijoje organizuojamos pedagogikos studijos pasižymi visiškai unikaliu, sakyčiau, inovatyviu požiūriu į mokytojų rengimą. Pas mus studijuodami būsimieji mokytojai įgyja ne tik tvirtas savo pasirinkto dalyko žinias, bet ir tarpdisciplinines žinias. Mokytojo darbo, aš pati asmeniškai net neįsivaizduočiau be tarpdiscipliniškumo dirbant su vaikais ar siekiant kartu su jais efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius. Turbūt didžiausias mūsų tikslas yra parengti savimi pasitikintį, kompetentingą, inovatyvų mokytoją, todėl čia pas mus tikrai yra galimybės kiekvienam įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti kūrybiškumo, verslumo ir kitus gebėjimus, o tai yra sąlygos formuotis laisvai asmenybei, gebančiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio.

Jau ne kartą teko išgirsti, jog VDU Švietimo akademija siūlo ir gretutines pedagogikos studijas. Kuo šios studijos skiriasi nuo bakalauro studijų? Gretutinės pedagogikos studijos, pirmiausia, yra išskirtinės tuo, kad jas galima pasirinkti jau pirmame kurse, šalia savo pagrindinės studijų programos. Šios programos tikslas yra suteikti svarbiausias pedagoginei veiklai reikalingas žinias ir išugdyti gebėjimus, suteikiančius galimybę taikyti įgytas žinias pedagoginėje ar švietimo veiklose. Tuo jos ir skiriasi nuo bakalauro studijų, kadangi yra mažesnės apimties ir baigus jas studentai įgyja mokytojo kvalifikaciją. Tai reiškia, jie gali dirbti mokykloje, o kuo gali dirbti, tai jau yra kitas klausimas. Tarkime, studentas studijuoja istoriją, tai tikrai neretai renkasi gretutines pedagogikos studijas ir šalia istorijos bakalauro laipsnio įgyja mokytojo kvalifikaciją. Šios studijos yra labai patrauklios studentams, nes jos taip pat yra inovatyvios. Jų metu yra perteikiamos stipriausios edukologijos mokslo krypties mokslininkų patirtys, inovatyvūs mokymo(si) metodai ir t.t. Juk naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškas bei sumanus, todėl siekiame, kad studentai įsitrauktų į įvairias švietimo veiklas. Turiu paminėti, kad taip pat šių studijų metu pusę laiko užima pedagoginės praktikos pasirinktose mokyklose, kuriose studentai dažniausiai lieka dirbti. Gretutinių studijų metu daugelis studentų atranda save kaip mokytoją. Tikrai galiu teigti, kad apskritai tokias studijas renkasi labai motyvuoti studentai, žinantys ko nori.

Metų metus žiniasklaidoje vis dažniau aptarinėjama didelė švietimo problema – būsimų pedagogų stygius. Kokios srities pedagogų šiuo metu labiausiai trūksta? Kokios srities pedagogiką dažniausiai renkasi būsimi mokytojai? Kaip jau žinoma ir iš žiniasklaidos, mokytojų stygius Lietuvoje yra labai dramatiškas. Mokytojų trūksta kiekvienoje mokykloje ir jis yra jaučiamas įvairiose srityse ir tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose. Jeigu įvardinti labai konkrečiai, tai turbūt būtų STEAM mokytojai: fizikos, chemijos, matematikos, taip pat trūksta ir ikimokyklinio, ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų. Iš esmės šiuo metu Švietimo akademijoje visose studijų programose yra besimokančių būsimųjų mokytojų, tačiau jeigu reiktų išskirti tai daugiausiai studentų yra pasirinkę pradinio ugdymo ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo programą, taip pat populiari programa yra ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika. Taip pat turiu paminėti, kad populiarios yra fizinio ir sveikatos ugdymo programa, kalbų ugdymo kryptis, specialioji pedagogika ir kt.

Kiek žinome, vienas iš būdų šią problemą spręsti – būsimų mokytojų skatinimas studijų laikotarpiu. Koks jis yra? Rengiant mokytojus, nemenkas dėmesys skiriamas yra jo visapusiškam ir įvairialypiam išsilavinimui, ir kiekvieno studento savirealizacijai. Yra suteikiamos galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti įvairius gebėjimus Švietimo akademijos praktinėse laboratorijose. Studentams siūlomos stažuotės arba praktikos užsienyje, kurių metu jie gali įsitraukti į švietimo veiklas įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiauti su užsienio kolegomis, visa tai prideda prie būsimų mokytojų skatinimo studijų metu.

Kaip manote, ar jauni žmonės prisibijo mokytojo darbo tik dėl atviroje erdvėje pabrėžiamo ar dažnai net pašiepiamo atlyginimo. Gal problemos mokytojo darbe yra visai kitur? Ar jas įmanoma išspręsti? Sunku pasakyti, kur čia slypi problema. Atlyginimas gal ir yra viena iš problemų. Tačiau dažnai pastebime, kad jauni žmonės labai yra įtikėję tam tikrais stereotipais apie mokytojo darbą. Jiems atrodo, kad tai labai varginantis ir neįdomus, gal net nuobodus darbas. Nors aš su tuo nesutikčiau. Netgi sakyčiau atvirkščiai – mokytojo darbas yra labai įdomus. Tu nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves. Aš manau, kad jaunas žmogus, kuris tikrai domisi ir

nori tapti mokytoju, pastebi, kad šiai profesijai yra skiriamas dėmesys, kad yra kuriamos aplinkos, kuriose galėtų augti savimi pasitikintys, nebijantys iššūkių, aktyvūs, kompetentingi mokytojai.

Viena iš Jūsų mokslinių tyrimų sričių – mokymasis visą gyvenimą. Kaip galvojate, kuo mokymasis visą gyvenimą praturtina mūsų kasdienybę? Ar pedagogo mokymasis visą gyvenimą tai tik vadovėliai ir seminarai, o gal ir naujas pamatytas spektaklis ar valanda pasiplepėjimo su mokiniais apie jų rutiną, atrastą programėlę ar kitus jiems svarbius, nemokyklinius dalykus? Tai yra viena iš mano tyrimų sričių. Savaime aišku, kad žinių, įgūdžių, mokymo(si) metodų ir t. t., kurios įgyjamos universitete, neužtenka visam gyvenimui. Mokymas(is) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų, nuolat atsirandančių pokyčių. Taigi, šiame besikeičiančiame pasaulyje svarbiausia tampa naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Tai reiškia, turi būti sudarytos sąlygos nuolat mokytis. O kas tai gali padaryti geriau jeigu ne pats žmogus. Taigi, mokytojai ir ne tik, ir visa visuomenė turime priprasti ir prisitaikyti prie poreikio nuolat tobulinti žinias, nes nuolatinis patirties įgijimas ir galimybė mums nuolat mokytis ir tobulintis yra svarbiausia vertybė. Tuo tikslu kokybiško visą gyvenimą trunkančio mokymo(si) galimybės yra būtinos visiems žmonėms, nepaisant jų profesijos. Ir visiškai pritariu Jūsų klausimui, mokytojo – ir vėlgi visų kitų profesijų asmenų mokymas(is) taip pat turi būti suderintas su nacionalinės kultūros ypatybė-

mis su p gyve

Tru

Man nori prid pirm

Kok

Tur men tiek taisy nuo nuo dien reik pate kius ne p

Šio kyt dar gog

Man perš Mo siek Tod noru tinč atsa

s ir visuomenės socialinėms reikmėmis. Tai reiškia, kad pamatytas spektaklis, diskusija pažįstamu, su mokytoju, su draugu ar tėvais, tai taip pat prisideda prie mokymosi visą enimą principo.

umpai nusakykite, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti geras mokytojas.

no nuomone, tai turi būti nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir intis pažinti savo mokinius, turintis aiškius tikslus bei siekinius. Žinoma, prie viso to dėčiau atsakingas, kantrus ir daug kitų būdvardžių, bet jeigu trumpai, tai būtų mano mi išvardinti.

kius išskirtumėte mokytojo darbo pliusus?

rbūt didžiausias ir maloniausias pliusas, kad tu nuolat sukiesi tarp jaunų, energingų asnybių (šypsosi). O jeigu rimtai, tai mokytojas yra nuolatos judantis, turbūt, tiek fiziškai, k emociškai, tiek psichologiškai. Šiame darbe tarsi dingsta nusistovėjimas, įsišaknijusios yklės ir normos. Turbūt būtų neteisinga mokytojui nuolatos būti tokiam pačiam arba olatos naudoti tuos pačius mokymo metodus, todėl kiekviena pamoka nepriklausomai o to, kiek metų kalbi mokiniams apie daugybą ar dalybą, tampa vis nauju atradimu. Kasn ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Apskritai mokytojo profesija kalauja nuolatinio tobulėjimo. Neužtenka būti geru savo dalyko žinovu, reikia mokėti eikti informaciją, naudotis technologijomis, būti tarptautišku, nuolat sekti pasaulio įvys, turėti savo nuomonę aktualiais globaliais klausimais. Kaip yra sakoma, kad mokytojas profesija, o gyvenimo būdas.

omis dienomis nėra lengva atrasti žmones, palaikančius sprendimą būti motoju. Kaip apeiti visuomenės peršamą nuomonę apie numenkinamą pedagogo rbą? Ką patartumėte žmogui, norinčiam, tačiau nedrįstančiam rinktis pedago kelią?

nau, jeigu žmogus yra labai abejojantis dėl šios profesijos, daugiau besivadovaujantis šamomis nuomonėmis apie mokytojo darbą, tai jis neturėtų rinktis šios specialybės. okytojo profesija yra skirta tiems, kurie nebijo klysti, atpažinę savo klaidas mokosi iš jų, kia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys. dėl žmogaus, svarstančio apie pedagogikos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su u būti naujos kartos mokytoju lyderiu, atsakingu už visuomenės raidą. Taigi aš skačiau tuos, kurie vertina šias atsakomybes bei supranta, kad mokytojo profesija yra labai akingas darbas, kuriam yra reikalingos tam tikros prigimtinės savybės.

28-31 #pažintis

Fotografija jau dešimtmetį užsiimanti Karolina atvira – visiems visada neįtiksi, bet ir neprivalai Greta Kondrataitė-Paleckienė

Karolina fotografija užsiima jau dešimt metų, tačiau vis dar laiko save savamoksle. Ir nors fotografija nėra pagrindinis jos pajamų šaltinis, ateityje ji svajoja, kad tai taps ne tik pagrindiniu, bet ir vieninteliu jos darbu, kuris dar ir leis pilnai iš to gyventi. Na, o apie tai kas labiausiai sužavėjo fotografijoje bei kaip svarbu kokybiška technika norint pasiekti geriausius rezultatus, šiandien atvirai dalinasi – Karolina Karosaitė.

Nuotr. Viktorijos Zaveckaitės

Papasakokite, kuo Jus sužavėjo fotografija? Fotografija mane domino nuo mažens, tai gana lengvas būdas perteikti savo emocijas ir mąstymą per nuotraukas. Jose atsispindi jausmai, nuotaikos ir tai ką pats veiki ar matai. Kažkam tai tik nuotrauka, o kitam žmogui svarbus prisiminimas, ir tu jį sukuri.

O ką labiausiai mėgstate fotografuoti? Dažniausiai mano objektyvo taikiklyje atsiduria gamta arba renginiai, koncertai. Be galo dievinu muziką, įvairius jos stilius, tad fotoaparatas visur keliauja su manimi. Dažniausiai užfiksuoju koncertų akimirkas. Muzika išlaisvina mintis ir idėjas, o jos atsiranda nuotraukose.

Karolina, kaip manote ar fotografo darbo kokybė priklauso vien nuo jo įgūdžių ar didelę reikšmę turi ir technika, kurią pasirenkame? Faktas, kad jeigu technika kokybiška tu gali žymiai daugiau. Mano atveju, aš profesionalių įgūdžių neturiu. Kaskart fotografuojant atrandu ir išmokstu kažką naujo. Jeigu tik nustosi tuo domėtis ir mėginti kažką naujo, įgūdžiai labai greitai dings. Būna gerų kadrų, būna ir blogų, svarbu nenustoti to daryti.

Save laikote profesionale ar mėgėja, kodėl? Aš esu 100 procentų mėgėja, darau tai dėl savo malonumo ir noro save realizuoti. Man tai suteikia džiaugsmo ir paįvairina kasdienybę. Žmogus tikrai būna laimingesnis, kai turi galimybę save išreikšti, realizuoti, kai turi veiklos ir randa bendraminčių.

Kiek metų jau užsiimate fotografija? Tiksliai būtų ganėtinai sunku pasakyti, bet 10 metų jau tikrai bus. Tai tikrai įtraukianti veikla, kai pradedi ja domėtis, net nepastebi, kaip greit lekia laikas.

Karolina, galbūt turite mėgstamų fotografų, kurių darbai Jus įkvepia? Taip jų yra, ir net keli. El Artography – jo nuotraukos tikrai patraukia mano dėmesį. Detalės, emocijos ir spalvos tiesiog prikausto akį. V. Ž. photo – emocijos ir veiksmas vienam kadre. Užfiksuoja kiekvieną gyvenimo sekundę. Taip pat mane įkvepia – Artūras Bulota, jo darbais domiuosi ne vienerius metus. Matydama jį renginiuose stebėdavau ir jo darbus. Norėčiau kada nors truputį daugiau priartėti prie to ką

sugeba Artūras, jis be galo talentingas žmogus.

Ar pasvarstote, jog ateityje fotografija galėtų tapti Jūsų nuolatiniu darbu? Kaip sakoma – niekada nežinai, kas gali nutikti, bet kad taip nutiktų, reikėtų įdėti dar nemažai pastangų, tačiau tai yra mano svajonė ir jos aš siekiu.

O kai fotografuojate savo malonumui, nešiojatės fotoaparatą ar tuomet užtenka telefono? Aš visada su juo, kur aš, ten ir jis. Važiuodama į darbą turiu mažą kišeninį, jai reikėtų kažką greit užfiksuoti, juk niekada nežinai, ką gali pamatyti. Kai tai nėra tavo pagrindinis darbas, tai tuo tiesiog mėgaujasi.

Kaip manote, ko reikia, kad fotografuojant telefonu pavyktų išgauti tokį pat kokybišką kadrą, kaip ir su fotoaparatu? Labai svarbu yra apšvietimas, fotografavimo kampas, na ir aišku, koks jūsų telefonas. „Apple Iphone“ savininkai išgauna tikrai gražių kadrų.

Karolina, iš Jūsų pasakojimo suprantu, jog fotografija užima nemenką Jūsų gyvenimo dalį, bet gal turite ir kitų pomėgių? Kas mane pažįsta žino, kad muzika yra dalelė manęs. Faktas, kad aš nedainuoju, nes kam gąsdinti žmones (šypsosi), bet ja mėgautis galima ir klausant. Koncertai, teatras suteikia gerų emocijų ir noro dirbti, bei kurti. Apsupkite save talentingais žmonėmis ir pamatysite, kaip jūsų gyvenimas staiga taps įdomus ir kupinas ryškiausių spalvų. Mane domina įvairūs muzikos žanrai, nuo operos iki roko ar metalo stiliaus muzikos. Visi jie turi savas emocijas ir per muziką, tu jas gali patirti.

Ko palinkėtumėte apie fotografo karjerą svajojantiems studentams? Nebijokit svajoti, mes visi žmonės ir mes visi kartais klystame ir tai labai žmogiška. Tikrai kaip ir man, jums būna blogų dienų, nebūna nuotaikos, o kartais koją pakiša prastas apšvietimas. Tačiau ateina nauja diena ir vėl reikia mėginti, nes tai Jūsų rankose, svarbu, ar Jūs patys to norite, ar tai Jums įdomu. Jeigu į šį klausimą atsakėte – taip, vadinasi bandykite, nes, o ką galima prarasti nepabandžius? O svarbiausia atsiminti, kad visiems visada neįtiksite 100 procentų, tačiau ir neprivalote visiems patikti.

32-35 #aktualijos

Atpažįstama, bet ar tikrai artima? Masinė manipuliacija visuomenėje: QAnon verbavimo metodai Titas Barisas, Paulius Einikis, Martynas Lekavičius

eretai mes pasitikime tuo, kas mums atrodo artima bei tuo kas asocijuojasi su mūsų moraliniu teisingumu. Egzistuoja tam tikras priėjimas prie žmogaus suvokimo, jo pilietinės, etinės atsakomybės: ko jis turi imtis, jog moraliniu atžvilgiu atstovautų teisingą pusę. Tačiau apgaulingos manipuliacijos gali suklaidinti žmogų ir šis gali pasirinkti atpažįstamą, tačiau apgaulingai artimą pusę ir suformuoti palankią poziciją. Tai itin aktualu jauniems žmonėms, kurie dar dažnai yra naivūs, neturintys pakankamai patirties, jog galėtų įvertinti ir suvokti manipuliacijos proceso. Toks reiškinys vadinamas manipuliacija, t. y. kai psichologiniu būdu paveikiant žmogų, iš jo atimama galimybė savarankiškai priimti sprendimą ir įtikėjęs pateikiamu naratyvu jis išpildo manipuliatoriaus iškeltą tikslą.

QAnon naratyvai ir tikslai Nusikelkime į Ameriką, kur buvo vykdoma didelio masto manipuliacija. Sutelkęs didelę komandą paslaptingas judėjimas pavadinimu QAnon įtikino prisijungti minias žmonių. Judėjimo aktyvistai nuoširdžiai mano, jog yra kovojama už teisingumą, tačiau iš tiesų judėjimas prisideda prie nepasitikėjimo vykdoma politika ir žiniasklaida koronaviruso pandemijos valdymo akivaizdoje. Iškeliamas menamas blogis ir manoma, jog Donaldas Trumpas yra kovotojas prieš vykdomą neteisybę.

Mitų kūrimas Pagrindinė QAnon manipuliacijos technika – mitų kūrimas. Šis metodas judėjimo veiklai ir jos siekiamybei sukuria moralinį atspalvį, kai įteigiama, jog vadovaujamasi žmogiškosiomis vertybėmis. Donaldas Trumpas vaizduojamas kaip mitologinis personažas – gelbėtojas, kuris atspindi gėrį ir teisybę, o menamas blogis sugretinamas su negatyvia mitine būtybe – šėtonu. Šis naratyvas matomas visose QAnon komunikacinėse žinutėse. 2021 m. sausio 6 d. QAnon‘o šalininkai įsiveržė į Kapitolijaus pastatą, nes įtikėjo skleidžiama informacija, jog 2020 m. rinkimai buvo suklastoti. Kilus mirtinoms riaušėms, daugelis buvo matomi vilkintys drabužiais arba laikantys plakatus su didele „Q“ raide. Donaldo Trumpo internetinė retorika dar labiau išprovokavo ir paskatino žmones dalyvauti Kapitolijaus šturme, kai „Twitter“ paskyroje pasirodė jo žinutė: „STOP THE COUNT!” („Sustabdykime skaičiavimą!”) Vyksta vaidmenų žaidimas – šiuo atveju Donaldas Trumpas vaizduojamas kaip ,,nuskriaustasis“, tikinama, jog rinkimai buvo suklastoti.

Emocinis užtaisas QAnon pasitelkia ir kitą efektyvią techniką – emocinį užtaisą. Šis manipuliacijos metodas naudojamas siekiant paveikti klausytojų jausmus. Emocinis užtaisas atsispindi „laisvės konvojaus“ (Freedom Convoy) agitaciniame vaizdo įraše, kuriame vienas iš pagrindinių organizatorių James‘as Bauder‘is pasisakė apie kanadiečių vienybės svarbą šiuo sunkiu laikotarpiu – siekis jautriu ir globėjišku tonu pritraukti kuo daugiau žmonių ir įskiepyti sąmokslo teorijas – jis teigia, jog COVID-19 yra didžiausia politinė apgaulė visoje žmonijos istorijoje. Jo kalba vaizdo įraše perteikiama emocionaliai ir išraiškingai, taip jog klausytojai neliktų abejingi šiam protestui ir prisijungtų „kilniam“ tikslui.

Melaginga išvada Pateikiant melagingus faktus ir iš to suformuojant galutinę melagingą išvadą galima sujaukti daugelio visuomenės narių suvokimą. Melagingos išvados techniką QAnon judėjimas pasitelkė teigdamas, jog COVID-19 buvo sukurtas kaip biologinis ginklas Kinijoje, o pačias vakcinas priskyrė kaip kenkėjiškas ar net mirtinas. Negana to, buvo eskaluojama, jog COVID-19 yra tik galingų veikėjų suorganizuotas sąmokslas, kuriuo norima suvaržyti pilietines laisves. Nors teiginiai vieni kitiems prieštarauja, tačiau pateikiant melagingų argumentų, naratyvai atrodo įtikinami – kuo daugiau detalių, tuo labiau žmogus gali įtikėti pasakojama istorija.

Kompromitacijos metodas Šia technika siekiama kompromituoti oponentą skleidžiant melagingą informaciją. Kompromitacinį metodą QAnon pasitelkė skleidžiant propagandą apie karą Ukrainoje. Tai yra bandymas diskredituoti Vakarus ir pačią Ukrainą, skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, jog JAV kartu su Ukraina esą kuria biologinį ginklą: tam yra įkurtas laboratorijų tinklas Ukrainoje, kuriame iš šikšnosparnių yra bandoma išskirti koronaviruso ligos sukėlėjus ir vėliau juos išplatinti žmonėms.

Manipuliacija keičianti visuomenės suvokimą Pagrindinis sąmokslo teorijos įtikinėjimas yra paremtas nuolatiniu pasakojimų ir reakcijų į platesnius įvykius vystymu, siekiant paremti pagrindinį naratyvą. Per manipuliacijos technikas žmonės įtiki skleidžiama informacija, kuri kartais gali būti ir dezinformacija. Taip pat jie yra įtraukiami į ne tik konkrečią mąstymo kryptį, bet ir privedami prie veiksmų, kurių siekia manipuliatorius. Taigi, QAnon mitų kūrimo asociacijomis, veikiant žmonių emocijas, kompromituojant opoziciją bei pateikiant melagingas išvadas, bandoma įteigti visuomenei sprendimus, kurie politiškai pasitarnautų QAnon judėjimo iniciatoriams ir būtų kurstomas nepasitikėjimas esama valdžia, žiniasklaida ir pasaulio vykdoma politika.

36-4 #pažintis

B. Sabatauskaitė: ,,Norėčiau, kad valstybė daugiau dėmesio skirtų žmogaus teisių švietimui‘‘ Greta Kondrataitė-Paleckienė

Nuotr. Olgos Posaškovos

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, anksčiau dirbo Lietuvos žmogaus teisių centre teisininke, nuo 2013 m. buvo šio centro direktorė ir teisės bei advokacijos vadovė. Dar anksčiau B. Sabatauskaitė dirbo Mykolo Romerio universitete, Valstybės kontrolės institucijoje. Na, o nuo praėjusių metų balandžio 1 d. ji pradėjo dirbti Lygių galimybių kontroliere. Tad apie jau nuveiktus darbus, pokyčius žmogaus teisių srityje ir labiausiai diskriminuojamas mažumų grupes bei kaip joms galime padėti, šiandien atvirai pasakoja Lygių galimybių kontrolierė – Birutė Sabatauskaitė. Birute, papasakokite, kaip susidomėjote žmogaus teisėmis? Augau klausydamasi senelių ir tėvų istorijų iš Sibiro, kai kurios jų tikrai baisios, kai kurios be galo jautrios – apie skirtingų tautybių žmonių pagalbą vieni kitiems gyvenant barakuose šaltomis žiemomis ar vežamiems į tremtį. Įtaką neabejotinai

padarė ir Sausio 13-oji, ir dalyvavimas su tėvais įvairiuose mitinguose, Laisvės kelyje. Aš taip pat nuo vaikystės dalyvavau vaikų ir jaunimo organizacijos veikloje, kuri leido pažinti ir plačiau pažvelgti į skirtingų vaikų teises, apie kurias kalbėdavo tuo metu užsiėmimuose.

O kokius mokslus, studijas reikia būti baigus, norint dirbti žmogaus teisių srityje? Lygių galimybių kontrolieriumi gali būti asmuo, turintis teisinį išsilavinimą. Tokį kriterijų numato Lygių galimybių įstatymas. Žvelgiant bendriau, teisė, kaip studijų programa, pravarti žmogaus teisių srityje, tačiau nėra būtina. Svarbiausia – tikėjimas, kad žmogaus teisės priklauso kiekvienam ir jomis negalima piktnaudžiauti. Tarp žmogaus teisių gynėjų yra teisininkų, psichologų, sociologų, psichiatrų, komunikacijos specialistų, filosofų, menotyrininkų ir kitų specialybių atstovų.

Kaip Jūsų mąstymas dėl žmogaus teisių keitėsi Jums jau dirbant šioje srityje? Mąstymas keičiasi ir dabar. Dirbant lygių galimybių srityje be galo svarbu nuolat permąstyti tam tikras mąstymo normas, pergalvoti savo nuostatas ir turimus ar įgytus stereotipus, požiūrį į vienas ar kitas grupes. Tuo pačiu nuolat ieškoti informacijos ir peržiūrėti naujus standartus, kaip geriau užtikrinti paslaugų, informacijos prieinamumą vienoms ar kitoms grupėms, atverti darbo vietas skirtingoms grupėms.

O kaip Jūs pati suprantate/apibrėžiate žmogaus teisių sąvoką? Kas yra žmogaus teisės apibrėžia ne viena tarptautinė sutartis. Žmogaus teisės – tai yra pagrindų pagrindas to, ką kiekvienas gauname gimdami ir ko negalime prarasti iki pat mirties. Daugybė žmogaus teisių mums kartais atrodo savaime suprantamos ir apie jas nesusimąstome. Ta pati teisė laisvai judėti, teisė į švietimą, darbą ir kt. Karo kontekste ar pandemijos metu daugybė šių teisių tampa trapesnės. O visu kitu metu – kai kuriais atvejais jos sunkiau pasiekiamos tam tikroms pažeidžiamoms grupėms. Valstybės privalo užtikrinti, kad gyventojai nepatirtų smurto, persekiojimo, diskriminacijos nepriklausomai nuo to, kokios lyties, seksualinės orientacijos, tautybės, odos spalvos, religijos, kilmės, amžiaus žmonės yra.

Ar skiriasi žmogaus teisių situacija mūsų šalyje ir kitose demokratiškose šalyse? Taip, skiriasi. Vertinant pagal įvairius tarptautinius indeksus, Europos Sąjungos kontekste situaciją Lietuvoje galima vertinti kaip vidutinišką, kartais net prastą. Tačiau, žinoma, Lietuva yra laikoma demokratine valstybe, kuri įsipareigojusi siekti lygybės, pagarbos žmogui idėjų ne tik dar 1992 metais priimtoje Konstitucijoje, bet ir stodama į Europos Sąjungą, pasirašydama kitas tarptautines sutartis. Nepaisant to, turime be galo daug ir kitų iššūkių. Svarbiausia, kad juos patys nuolat analizuotume ir stengtumėmės tobulėti, o ne ieškoti būdų, kaip kažko nedaryti. Tikrai turime kur pasitempti užtikrindami asmenų su negalia teises, visų asmenų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ar pagalbą, tautinių bendruomenių, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, LGBTQ+ asmenų teises.

Šiuo metu dirbate Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere, galbūt galite trumpai apibūdinti savo veiklą, kokias sritis Jūsų vadovaujama tarnyba šiandien apima? Kartu su komanda atliekame keletą pagrindinių funkcijų: tiriame gyventojų skundus dėl galimai patirtos diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo; vykdome švietėjišką bei prevencinę veiklą lygių galimybių užtikrinimo srityje. Lygių galimybių įstatymai, kurių priežiūrą įgyvendina lygių galimybių kontrolierius, apima penkias viešojo gyvenimo sritis: valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą, švietimą, darbo santykius, vartotojų teisių apsaugą bei organizacijų ir asociacijų veiklą. Šiose srityse draudžiama diskriminuoti dėl lyties, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ir kitų asmens tapatybės požymių.

Birute, o kokie pagrindiniai teisės aktai apibrėžia žmogaus teises? Pirmiausia, žinoma, reikėtų paminėti 1948-aisiais priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai pamatinis visų kitų žmogaus teisių sutarčių ir įstatymų pagrindas. Po kelerių metų Romoje buvo priimta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Jos pagrindu įkurtas Europos Žmogaus Teisių Teismas, visuomenei dar žinomas Strasbūro Teismo vardu. Ir, žinoma, svarbiausios nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos Konstituciją. Na ir žinoma, yra daugybė kitų Lietuvoje priimtų ar regioninių teisės aktų.

Nuotr. Olgos Posaškovos

Ar žmonės pakankamai žino savo teises? Vargu, ar įmanoma išmatuoti, kas būtų tas „pakankamai“, tačiau norėčiau, kad valstybė daugiau dėmesio skirtų žmogaus teisių švietimui, kalbėtų apie skirtingas asmenų tapatybes, būdus, kur ieškoti pagalbos. Per pastaruosius metus pastebiu, kad žmonės vis aktyviau gina savo teises. Lietuvoje žmonės vis geriau atpažįsta diskriminaciją ir vis dažniau kreipiasi į mūsų įstaigą teikdami skundus, užklausas, konsultuodamiesi. Per 2021 metus gyventojai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi daugiau nei tūkstantį kartų. Tai – rekordas.

Anksčiau Jums teko dirbti Lietuvos žmogaus teisių centre teisininke, vėliau šio centro direktore ir teisės bei advokacijos vadove, ar jaučiate skirtumą lyginant su dabartinėmis Jūsų pareigomis? Žinoma, skirtumų yra, tačiau ilgą laiką dirbau su labai skirtingomis bendruomenėmis. Ankstesnėje veikloje nemažai gilindavausi į diskriminacijos apraiškas, tirtus skundus, dabar tų skundų tyrimą atlieku būdama naujose pareigose.

Darbo krūvis tikriausiai padidėjo? Žmogaus teisių srityje dirbant bet kurioje vietoje darbo krūvis yra didelis, turbūt svarbu ieškoti būdų, kaip susidėlioti prioritetus, kartu su komanda dirbti kryptingai. Tačiau neslėpsiu, kyla iššūkių.

Esate laiminga dirbama lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje? Laimingiausia esu dėl to, kad dirbu kartu su labai profesionalia ir lygiomis galimybėmis tikinčia komanda. Pokyčiai lygių galimybių srityje yra lėti, tad kai kuriais atvejais labai norėtųsi greitesnio jų tempo.

Birute, o kaip manote, ar apskritai keičiasi visuomenės požiūris į žmogaus teises? Manau, kad keičiasi. Vis dažniau jos pradedamos matyti ne kaip privilegija, o tai, kas priklauso kiekvienam ir kiekvienai. Tačiau, deja, plačioji visuomenė yra linkusi žmogaus teises „dalyti“ (nors vienas pagrindinių žmogaus teisių principų yra tai, jog jos nedalomos). Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Tradicinės krikščioniškos bendruomenės Lietuvoje vertinamos gana palankiai, tačiau matome

didėjantį priešiškumą musulmonams. Teisė į šeimą heteroseksualioms poroms garantuojama Konstitucijos, tačiau daugiau nei trisdešimt metų nesugebama užtikrinti teisinės tos pačios lyties šeimų apsaugos. Daugybę metų asmenys su negalia buvo visiškai išstumti iš viešojo gyvenimo ir tik dabar po truputį atsiranda infrastruktūra, nors sakyčiau, kad tikrai per lėtai, šalinanti kliūtis asmenims su negalia vienodai su visais gauti paslaugas, dalyvauti švietime, darbo rinkoje ir kt.

Kokie reikšmingiausi darbai buvo nuveikti per paskutinius dešimt metų Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje? Lygių galimybių kontroliere dirbu tik metus, tačiau situaciją stebėjau ir kaip nepriklausoma ekspertė. Svarbu, kad dar anksčiau pakeistas Lygių galimybių įstatymas, juo kontrolieriui numatyti aukštesni profesionalumo standartai, de jure įtvirtinta, kad be skundų tyrimų privalu vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą. Viliuosi, kad artimiausiu metu bus uždrausta diskriminacija iš šeiminės padėties, lytinės tapatybės pagrindais, darbdaviai bus aiškiai įpareigoti užtikrinti sąlygų pritaikymą asmenims su negalia, uždraustas priekabiavimas teikiant paslaugas. Labai džiaugiuosi, kad per paskutinį dešimtmetį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tapo svarbia žmogaus teisių institucija, kurios balsas girdimas visais su diskriminacija susijusiais klausimais. Vykdome itin plataus masto sąmoningumo didinimo kampanijas, teikiama kritines pastabas įstatymų ir kitų teisės aktų projektams, konsultuojame viešas ir privačias įmones bei institucijas lygių galimybių integravimo klausimais. Kai nustatome, jog organizacija ką nors diskriminavo, mūsų sprendimas nėra įkišamas į stalčių – daugiau nei 90 proc. rekomendacinio pobūdžio sprendimų yra įgyvendinami. Tai, kad lygių galimybių pažeidimai visuotinai vertinami kaip žmogaus teisių pažeidimai, yra ir tarnybos darbuotojų nuopelnas.

Ar pasiekti tuos pokyčius buvo labai sunku? Tapusi kontroliere iš arti pamačiau, kokį sunkų darbą atlieka tarnybos darbuotojai. Visi pokyčiai ir tolimesnė veikla pareikalauja itin daug pastangų, todėl nuolat pabrėžiu adekvataus finansavimo bei žmogiškųjų išteklių užtikrinimo svarbą. Siekiant pokyčių be galo svarbų darbą atlieka ir pilietinė visuomenė, mokslas.

Kas, Jūsų nuomone, nulemia žmogaus teisių pažeidimų padidėjimą ar sumažėjimą? Tą gali nulemti daugybė veiksnių, bet vienas svarbiausių – įstatymų leidėjų valia ir tinkamas jų įgyvendinimas. Vien įstatymų užtikrinti žmogaus teisėms neužtenka, tačiau tinkama teisinė bazė yra pirmas žingsnis siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį. Jei rinkimus laimi nedemokratinių pažiūrų partija, užsimojusi keisti valstybės įstatymus, žmogaus teisių įgyvendinimui kiltų rizika. Ir atvirkščiai, progresyvūs ir demokratiški politiniai lyderiai padeda stiprinti pagarba žmogui grįstą sistemą.

Kokios visuomenės mažumos ar grupės dažniausiai nukenčia ir patiria žmogaus teisių pažeidimus? 2021 metais į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimos diskriminacijos dažniausiai kreiptasi lyties, negalios ir amžiaus pagrindais. Taigi, akivaizdu, kad moterų ir vyrų lygiateisiškumas nėra užtikrintas, gana pažeidžiami yra žmonės su negalia bei vyresnio amžiaus asmenys. Pernai atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad labiausiai nemėgstamos visuomenės grupės yra romai, iš įkalinimo įstaigų išėję žmonės, asmenys su psichikos negalia, pabėgėliai, musulmonai. Šių dienų kontekste rusakalbiai Lietuvos gyventojai taip pat susiduria su padidėjusia rizika nukentėti nuo diskriminacijos.

Kaip visuomenė gali padėti toms mažumoms? Privalu klausyti, ką sako pačios bendruomenės. Jos geriausiai žino, su kokiais iššūkiais susiduria. Negalime nuvertinti jų iškeltų problemų, o kartu ieškoti būdų, kaip tas problemas spręsti. Priimant bet kokius valstybinius sprendimus, svarbu įvertinti, kaip jie paveiks skirtingas visuomenės grupes. O geriausi konsultantai – tų bendruomenių atstovai. Todėl šie asmenys privalo būti įtraukti į bet kokios politikos formavimą.

Tikriausiai esate girdėjusi posakį – jeigu nori pokyčių, pradėk nuo savęs, tai ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti šiandien, kad rytoj galėtume gyventi nors truputį mažiau stereotipiška-

me ir teisingesniame pasaulyje? Pirmiausia, kiekvienas privalome kritiškai vertinti visuomenėje paplitusius stereotipus, vengti jų tiražavimo. Pavyzdžiui, niekada nekartoti tokių pasisakymų, kaip „visi romai – vagys“, „moters vieta – virtuvėje“, „muša, vadinasi, myli“, neskirstyti berniukų ir mergaičių, ką kas turėtų daryti, nustoti laikyti žmones su negalia kažkokio gailesčio vertais (turėtume gilintis ir suprasti, kad ne tik pastatų ar aplinkos nepritaikymas, bet ir netinkamas požiūrius sukuria kliūtis). Jei kritiškai vertinsime nusistovėjusias klišes, tikėtina, visuomenėje bus mažiau diskriminacijos ir išankstinio priešiško nusistatymo.

Birute, ar dirbant tokioje srityje Jums lieka laiko sau ir kaip mėgstate jį leisti? Laiką reikia susikurti, prisipažinsiu tą ne visada pavyksta padaryti. Laiką leidžiu skirtingai, kartais tiesiog žiūriu filmus, serialus, mėgstu šokti, vaikščioti po mišką, įvairius pažintinius takus, skaityti, leisti laiką su draugais ar artimaisiais. Daug metų savanoriavau, dirbdama su vaikais, savanorystėje turėjau pertrauką ir buvau to pasiilgusi, paskutiniuoju metu prisijungiau prie savanorystės nuo karo bėgančių asmenų registracijos centre. Deja, ne itin daug laiko tam skiriu, tačiau kiek pavyksta, stengiuosi būti ten.

46-49 #aktualijos

Savanorystės nauda pažinti save ir įgyti gyvenimiškos patirties Vilius Kazlauskas

ažnas studentas prasidėjus vasaros atostogoms nežino, ką daryti – dirbti, keliauti ar ilsėtis. Galima rinktis dar vieną alternatyvą – savanorystę. Vytauto Didžiojo universiteto Studentų centro vyresnioji specialistė Jūratė Vietaitė teigia, kad savanoriaudamas studentas įgauna įvairiapusiškos patirties, kuri padeda visose gyvenimo srityse: darbe, studijose ir kasdieniniame gyvenime.

„Dažnas išlipimas iš komforto zonos ugdo asmenines savybes tokias kaip drąsa, pasitikėjimas savimi, nesutrikimas kritiškose situacijose, greitas sprendimo būdų radimas. Savanoriška veikla taip pat leidžia „pasimatuoti“ galimas darbo vietas, suprasti darbo pobūdį, o savanoriaujant universitete geriau pažinti patį VDU. Šios naudos yra gan aiškiai pamatuojamos ir jaučiamos. Kartu su patirtimi, savanoris užmezga pažintis, praplečia akiratį, susiranda draugų ir pan. Tad savanorystė kiekvienam gali atnešti skirtingų dalykų, svarbu nebijoti ir išdrįsti iš savanoriškos veiklos pasiimti kiek galima daugiau,“ – teigia pašnekovė. Savanorių yra laukiama daugelyje organizacijų, taip pat jų pagalbos reikia per didesnius renginius, o tai gali tapti puikia savanorystės kelio pradžia. Pasak J. Viesaitės, savanorystės veiklų pasirinkimas yra platus, tad visi norintys gali atrasti sau patinkančią vietą. „Kasmet nemažai savanorių sulaukiame ilgalaikės savanorystės programose, pavyzdžiui, pirmakursių mentorių programa. Tačiau studentų, kurie nenori ilgalaikio įsipareigojimo sulaukiame padedant universitete rengiamų renginių metu. Manyčiau, kad vienos populiariausios vietos nėra, kiekvienas renkasi pagal norą ir poreikį, ilgalaikė ar trumpalaikė savanorystė, o dar kiti studentai atranda save studentiškose organizacijose.“

Studentai savanoriai kaupia savanorystės aprašymo. Toks dokumentas yra naudinga

„Be to, universitetas atsidėkoja savanoriam savanoriškos veiklos metu ir panašiai. O k jimus, kurie vyksta gruodžio mėnesį, kuom priemones pasakoja J. Viesaitė.

Visi norintys išbandyti save savanorystėje studentas.vdu.lt

STUDIJOS

Po anketos pateikimo per 3–5 d. d. bus su

valandas ir gali gauti tai liudijantį dokumentą, kurį galima pridėti prie savo gyvenimo as ieškant praktikos arba darbinantis.

ms universiteto atributika ir suvenyrais, suteikiama galimybė padengti patirtas išlaidas kiekvienais metais visi savanoriai kviečiami į jau tradicija tapusius savanorių apdovanomet yra švenčiama tarptautinė savanorių diena,“ – apie universiteto savanorių įtraukimo

e turi užpildyti savanorystės anketą, kurią galima rasti: Savanorystė

uformuota savanorystės sutartis, kurią reikia pasirašyti apsilankius epasirasymas.vdu.lt

Akimirka iš VDU savanorių apdovanojimų (nuotr. autorius – Jonas Petronis)

50-57 #pažintis

Grupės „Baltos Varnos“ narė Milda apie grupės kūrybą sako: „Tai, ką kuriame, visada vyko natūraliai“ Laura Petrulytė

Nuotr. Gabrieliaus Jauniškio

Šias dvi jaunas merginas, kilusias iš Zarasų, galima išvysti tokiuose muzikiniuose projektuose kaip: „Dainuoju Lietuvą“, „Du balsai – viena širdis“ ir kituose. Jos, nors ir yra dvynės, save įvardija kaip labai skirtingas asmenybes. Milda Andrijauskaitė – Bakanauskienė ir Teresė Andrijauskaitė yra dar žinomos kaip grupė „Baltos Varnos“, kurių kuriama muzika vis stipriau beldžiasi į klausytojų širdis. Su grupe kalbamės apie jų kūrybą, dainas, ir, žinoma, jų asmenybes. Gyvenimo atspindžiai Tikriausiai neįmanoma nepastebėti, jog esate dvynės. Sakykit, kaip sekasi gyvenimas turint savo dvynę? Teresė: Manau, kad visų pirma, abi stengiamės, jog pasaulyje turint kažką panašaus į savo kopiją, tai neturėtų įtakos viena kitai, bet, tiesą sakant, dažnai stengtis nereikia. Kuo toliau einaname, tuo labiau suprantame, kad esame velniškai skirtingos, o tai, kas mus sieja suteikia gyvenime labai gerų staigmenų.

Kokios sesers savybės labiausiai erzina? O kurių, galbūt, pavydite? Teresė: Visada maniau kad esu komunikabilesnė už Mildą, pastaruoju metu matau, kad yra atvirkščiai. Nėra taip, kad to pavydžiu, bet taip yra. Milda: Teresė tikrai dažniau pasižymi pozityvumu, kai aš, tuo metu, į tam tikras situacijas reaguoju labai jautriai ir asmeniškai.

Ar save laikote stipriomis asmenybėmis? Gal atvirkščiai labai trapiomis? Milda ir Teresė: Manau, kad kai kur esame labai stiprios, kai kur – labai jautrios. Visuomet atrodo, jog jei mus išmestų į nepažįstamą kraštą, visa tai išgyventume ir susikurtume naują gyvenimą, kuriame būtume stiprios naujose nepažįstamose vietose su nepažįstamais žmonėmis. Abi kartais esame drovesnės, kuomet reikia pastovėti už savo nuomonę, ypač, kai tas pokalbis yra ne itin gražus, bet paskutiniu metu matome, kad būtent šias savybės pradedame labai sparčiai įgyti.

Nuotr. R. Razmaitės

Papasakokit, kas Jūs esat sau, kokį santykį su savimi vystote? Teresė: Esame atskiri žmonės, ir su savimi turime tikrai skirtingus santykius. Milda: Sutinku, kaip atskiri žmonės turime atskiras savo būdo savybes ir su jomis tvarkomės, arba jomis naudojamės skirtingai. Aš pati sau esu tiesiog žmogus, su savo bagažu, savo pasaulio matymu, savo pliusais ir savo minusais. Santykio vystymas yra tiesiog ieškojimas dalykų, kurie daro mane laimingą ir pastangos juos įgyvendinant.

Ar išvis santykiai su žmonėmis Jums yra svarbūs? Teresė: Manau visiems žmonėms tai yra svarbiausias dalykas. Milda: Santykiai su žmonėmis visada buvo vienas svarbiausių dalykų dėl ko mes apskritai tobulėjame. Vienus norime nustebinti, kitus sukrėsti, o dar kitus tiesiog norime padaryti laimingais. Mes, kaip atlikėjos, kuriame santykius ne tik su savo šeima ir draugais, bet dar ir su publika.

Trys dalykai, kurie Jus daro laimingas? Teresė: Artimi žmonės, kūryba ir suvokimas to, ką turiu. Milda: Šeima/draugai, kūryba ir pasitikėjimas savimi.

Karjera meniniame kontekste Kokia „Baltų Varnų“ atsiradimo istorija? Milda: „Baltos Varnos“ užsimezgė dar mokykloje paskutiniaisiais metais, pradžioje su mumis grojo ir dainavo dar viena mūsų klasės draugė. Po to ji išvyko studijuoti į užsienį, o mes į Vilnių. Vilniuje susiradome savo bendraminčius muzikantus ir taip pradėjom vis labiau ieškoti savo skambesio, kurį šlifuojam ir atrandam dar iki dabar.

Apskritai, jūsų grupė išsiskiria unikalumu ir kitoniškumu. Ar ir buvo tikslas susikurti tokį įvaizdį? Milda: Tai, ką kuriame, visada vyko natūraliai, niekada nesprendėme kokio stiliaus muziką norime groti, dėl to ir dabar po truputį mūsų skambesys kinta, nes

kūrėjo varomasis variklis ir yra ieškojimas. Mūsų muzika, dainos, įvaizdis ir visa kita yra galutinis rezultatas viso to, kas iki tol gyvenime yra įvykę.

Esate sakiusios, jog gimtųjų Zarasų apylinkės turėjo įtakos Jūsų pasaulėjautai, kurią skleidžiate. Kas dar padėjo susiformuoti tam, kas esate dabar? Teresė: Viskas. Mus keičia visa aplinka, žmonės su kuriais kalbamės, dalykai, kuriuos išgirstame, dalykai, kuriuos tiesiog pamatai gatvėje.

Sakykit, kas Jums yra kūryba? Milda: Tai yra mūsų šeima, mūsų draugai, mūsų muzika ir mūsų klausytojai. Muzika išėjo iš visų šių paminėtų dalykų ir tada ji keliauja atgal jiems.

Žinoma, jog dainų kūrimas reikalauja įkvėpimo. Kur Jūs jo ieškote ir, svarbiausia, kur randate? Teresė: Visame kame. Kartais jis kyla iš tavo aplinkoje atsitikusių dalykų, pasakytų frazių, bemiegių naktų ir smegenų noro pradėti dirbti antrą valandą nakties. Kartais iš kitų kūrybos. Dažniausiai kyla iš pasiryžimo dirbti ir, po vienos ar kitos savaitės, „galvos daužymo į sieną“ kartais atsiranda tas dainos posmelis, po dar poros mėnesių susideda daina.

Žvilgsnis į muziką Jūsų naujausia daina „TAI LIEČIA MUS VISUS” pasirodė beveik prieš tris mėnesius. Kaip ji atsirado? Milda: Aš susirgau kovidu (jau antrą kartą) ir per mano izoliacinį laikotarpį būtent ir prasidėjo šis pilnas žiaurumo ir neteisybės karas. Niekur negalėjau išeiti iš namų ir tai buvo tik pirma diena, tad būdų taip greitai išreikšti savo palaikymą dar nebuvo, išskyrus, jau tą pačią dieną vykusių palaikymo akcijų, kurioms reikėjo išeiti iš namų. Visi draugai ir artimieji išėjo į gatves, o aš likau namie, žiūrėti nesuvokiamų žinių ir tik per ekraną palaikyti ukrainiečius palaikymo akcijoje. Taigi, iš to nežinojimo kur dėtis ir gimė ši daina, pačią pirmąją karo dieną.

Daina „Namų dvasia“ spinduliuoja gamtos elementais, tyrumu, būtimi. O kokią reikšmę Jums turi namai? Milda: Namai yra namai. Visi juos ankščiau ar vėliau turime tokius, kokių norime ir kokie mums yra reikalingi. Šiuo laikotarpiu, kai tenka keliauti ir dažnai juose nenakvoti, tai namai man yra tiesiog vieta, kurioje žinau, kur kas padėta ir visada rasiu, ko reikia. O jeigu kalbant nebuitiškai tai, žinoma, žmogus, kurio draugijoje visada jautiesi saugus, gali kalbėti ką tik nori ir kaip nori. O ypatingai šiandien, manau, kad visiems namai įgyja dar didesnę reikšmę, kai suprantame kaip greit ir tragiškai galima jų netekti.

Kada klausytojai gali tikėtis naujų koncertų? Milda ir Teresė: Jau šią vasarą, liepos 20 dieną visus kviesime į Vilnių, Vasaros Terasą, kur surengsime grupės solinį koncertą. Jame pasirodys ne viena nauja daina. Ir, žinoma, kaip ir kiekvieną vasarą planuojame keliauti po visą Lietuvą, su įvairiausiais pasirodymais, bet apie tai dar tikrai sužinosite.

Ko palinkėtumėte skaitytojams? Milda ir Teresė: Norime palinkėti, mūsų nuomone, ypač svarbių dalykų: pasitikėjimo savimi ir gražių, pozityvių dalykų pastebėjimo.

Nuotr. M. Penkutės

58-61 #rekomenduojam

SPAUSDINTO ŽODŽIO MYLĖTOJŲ KAMPELIS Justina Bogužaitė Ugnė Baliutavičiūtė

Fantazijų mylėtojai sukluskite – Jums tai patiks! Nors lietuviška vasara savo grožiu toli gražu prilygsta visiems egzotiškiems kraštams, bet šį kartą pakviesiu Jus nusikelti toli – į tolimą, mitais gaubiamą Japoniją ir gilų, paslaptingą fantazijos pasaulį. Haruki Murakami plačiai pasaulyje žinomas kaip išskirtinių romanų rašytojas. Skaitytojus žavi neeilinės fantastinės istorijos ir rašytojo išmonė bei gebėjimas juos įtraukti. Jo knygos tapo bestseleriais, o romanas, kurį aš jums šįkart rekomenduoju – pelnęs ne vieną pasaulinę literatūrinę premiją. Romano herojus Kafka Tamura būdamas vos penkiolikos pabėga iš namų. Jis pasiima tik pačius svarbiausius daiktus, šiek tiek pinigų ir įšoka į atsitiktinai pasirinktą autobusą. Taip prasideda vaikino nuotykiai ir savęs paieškos. Tuo pat metu pasikeičia ir ramus pagyvenusio Nakatos gyvenimas. Keistuoliu laikomas Nakata, kuris nemoka rašyti ar skaityti, tačiau geba susikalbėti su katėmis bei daryti dar keistesnius ir nepaaiškinamus dalykus, nužudo nepažįstamą žmogų. Kokie nuotykiai ir iššūkiai laukia Kafkos? Kas atsitiks Nakatai? Kokie keliai juos suves? Ir dar daugybė klausimų, į kuriuos gali atsakyti šis fantazijos nestokojantis romanas. Sudomino? Puiku! Ši knyga gali Jums tapti puikiu skaitalu ryte prie kavos ar arbatos puodelio, tingiai besideginant prieš saulę ar bet kuriuo kitu paros metu. Smagios ir įdomių skaitinių kupinos vasaros!

Kiek skirtingų gyvenimų kiekvienas turime? Šiai vasarai pasiūlysiu perskaityti gana lengvai parašytą, tačiau susimąstyti priversiančią knygą. Tai britų rašytojo ir žurnalisto Matt‘o Haig‘o „Vidurnakčio biblioteka“. Knygos esmė – labai įdomi parinkta idėja, biblioteka, pilna knygų, kuriose talpinami skirtingi žmogaus gyvenimai. Netgi skirtingos to paties gyvenimo variacijos, kadangi bent mažiausias sprendimas daro įtaką tolesniems įvykiams. Nora Sid yra prislėgta, vieniša, klimpanti skolose ir... nebenorinti gyventi. Tačiau, kai ji labiausiai tikisi, kad jau baigė šiame gyvenime savo kelionę, ji patenka į savo „vidurnakčio biblioteką“, kurioje turi progą ištaisyti visus apgailestavimus, atsakyti į jau ilgai kamuojančius klausimus. Kiekviena Noros kelionė dažnai sukelia jai namažai klausimų apie ją pačią, tačiau atsako ir į daug atsakymų. Tačiau neįvardyčiau šios knygos kaip savipagalbos, kas taip pagalvojote, visgi tai grožinis romanas, su šiek psichologijos prieskonių. Padės susimąstyti ir pasvarstyti, kiek iš tiesų mes kontroliuojame savo gyvenimą.

62-71

POEZIJOS KAMPELIS Martynas Ramoška Partizanas Jaunas būdamas, duobėj aš pasenau, Tarp musių ir purvo, savo brolius pažinau. Pabėgo ji, graži jaunystė, Už karo rankos ištekėjo. Krito vienas, krito du, krito mūsų šimtas, Miško žemę kūnais tręšėm, Bet po savo vėliava, Užmigom visi saldžiai.

Simona Nedzinskaitė Vasaros žaidimai Kvepi tikrumu, kuris buvo pasislėpęs tavyje. Negaliu pakeisti to, kad tavoji saulė buvo kadaise mūsų kieme. Susikūręs savąjį tikrumą, paslepiu jį savyje. Negaliu pakeisti to, kad tavoji meilė nebekvepia manyje.

Greta Kondrataitė-Paleckienė /Verkia motinos vaikų Svyra rankos Teka kraujo upės Verkia rauda motinos vaikų Svyra rankos Teka kraujo upės Verkia rauda motinos vaikų Svetimon žemelėn jie atvykę Skleidžia melą ir kančias Žudo nekaltus vaikus Niekina net kūdikius mažus Ir kasdien taip jau nuo šiolei Mes girdėsime raudas Tik jei sustabdysime Gal tuomet dangus ir vėl nušvis Mėlyna geltona Ir gal vėl šios spalvos mūsų laisvės simboliu bus.

Martynas Ramoška Samuelis mirė, ir visas Izraelis susirinko jo apraudoti Pakilau į olimpą, bet dievų ten neradau. tuščia pakalnė patalai debesų, čia nemiegosiu, bet gersiu link paryčių. kaip būsiu apsvaigęs lyg pirmą kartą pamilęs išeisiu ant visų keturių, eisiu, keliausiu, kaip Mozė klajosiu. Parano dykumoje apsistosiu, ir vergam link Egipto kelią rodysiu.

Martynas Ramoška Viskas priklauso man ir visas pasaulis man sukurtas Idealų aš neturiu, esu prakeiktas klajoti po pasaulį be savo vietos. Nešiojuosi aš Kaino žymę, kaip ženklą žmonėm. Apeikite, nežiūrėkite, nelieskite manęs. Nieko aš nežinau ir niekas nežino manęs. Mylėti nemoku, nesuprantu ir mokytojų neturiu. Mano lūpos nelinkusios šypsotis, nebežinau kam jos skirtos.. Šukių krūva, o kadaise buvusios cukrus, saldžios...

Simona Nedzinskaitė Grįžimas Neapsimesk, kad grįžti namo taip lengva, tavo šypsena klaidina mane. Neapsimesk, kad džiaugtis nevargina, mano delne palieki save. *** Lengviau tikėti, nei priimti tiesą, kuri stovi apsinuoginusi prieš tave ir beveik nušalusi savąsias galūnes. Lengviau tikėti, nei priimti tiesą, kad žmonės rudenį išeina, o vasarą sugrįžta. Svarbiausia tikėti žmonėmis, kurie sugrįžus tau gali akis atidengti nuo juodų debesų ir atitraukti tave nuo slenksčio.

Ugnė Baliutavičiūtė Audra Užsimerkiu sekundę Ir vidury dienos Staiga tamsu. Debesys sunkūs, Atrodo nugula Net man ant pečių Iš tolo pasigirsta bildesys Išsisklaido mano liūdesys, Žybteli šviesa danguj Klausi – ar aš nebijau. Tik įdėmiai stebiu, klausau Ramiai kvėpuoju. Kol už lango draskosi audra Manyje spengia tyla. Vėliau tik pramerkiu akis Lyg iš miego pabudusi Langą pradarau ir įkvepiu Skanaus lietaus kvapo, Kyla drėgmė nuo miško Nuo lietvamzdžių kapsi lašai Tik priminimas apie lietų Telkšo balos darže. Vėjas po truputį rimsta, Braukia debesis tolyn Aš užsimerkiu ir...

Ugnė Baliutavičiūtė Varva vasara Mano galva užversta Viršun Ten debesyse Bandau išskaityti Mūsų likimus. Kaitra dūšioje Lietaus kvapas plaučiuose O galvoje Pulsuoja nežinia. Paširdžiuose daužos Užstrigęs oro gurkšnis. Alyvos, jazminai, Bijūnai, dobilai, lubinai Galva sukas Aš išsilaisvinu. Aš šoku. Iš savęs. Pinu vainiką Dėsiu ant išleistų kasų Nešu rankoje Vasarą žiedų. Žiedų vasarą. Užuodi? Karštą Drėgną Lipnią Saldžią kaip syvai Klampią kaip medus, Tekantis mano delnais Vasarą.

Ugnė Baliutavičiūtė Rajono romantika Man patinka Lėtai eiti Ir žiūrėti į Lygiagrečiai pastatytas Mašinas daugiabučių kieme. Bet žiūriu ne į jas, O šiek tiek toliau – Į atspindžius. Nuo langų stiklų atsispindžiu aš Ir virš manęs Aukšti oranžiniai Blokai. Lange žiūriu Į vaikus žaidžiančius Priebuty, Berniukus, spardančius kamuolį, Mergaites, žaidžiančias Klasę. Tai blokų istorijos. Mano – Mūsų visų vaikystė, Visos besijuokiančios Istorijos užrašytos Stovinčių mašinų languose.

Greta Kondrataitė-Paleckienė /Kai vėl ateis pavasaris Ir kai paskutinis abrikosas sode vėl pražys Ateis pavasaris Pabels ir pasibels į kiekvienas duris Ir kai žiedai jo vėjo sūkury paskęs Ateis pavasaris Pabels ir pasibels į kiekvienas duris O kai užmegs vaisius ir tie žemyn ims kristi Pavasaris paliks jau praeitį Tada atminsi kad jau tuoj ruduo ateis Kad vėlei paskutinis jis lapus pametęs Sode užmigs miegoti žiemos miegu Ir po žiemos vėlei ateis pavasaris Vilties ir džiaugsmo kupinas pavasaris

Greta Kondrataitė-Paleckienė

/Laisvės troškimas Kažkur tylumoje išgirsdavau tavo balsą Jis man tyliai kuždėjo apie laisvę Supratau kad niekada taip kaip šiandien jos man nereikėjo kitam Niekada taip kaip šiandien man dar neskaudėjo Už brolius ir seseris kurių nepažįstu Niekada dar kaip šiandien tiek neverkiau svetimo Niekada dar kaip šiandien taip nelaikiau kito artimu Niekada dar kaip vakar ir šiandien nemeldžiau taikos pasaulyje Ir niekada dar kaip vakar netikėjau kad mirti turės nekalti O ir mirę bus išniekinti ir nuo mylimų atskirti Ir tegul tų kurie taip padarė rankos bus amžiams krauju suteptos Ir tegul jų laukia tik kančios ir pragaras ten kur jie patys jį ir užkūrė O laisvė jos trokštantiems lai bus ranka pasiekiama Tegul laisvės troškimas suteiks jėgų atremti visas negandas Slava Ukraini

72-79 #aktualijos

Socialiniai akademiniai reikalai Evelina Baciuškaitė

ytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė vasarą pasitinka su atliktais ir dar planuojamais atlikti darbais. Nuo rimtų akademinių reikalų iki smagaus, studentams skirto „Pavasario festivalio“ – taip dar vienus studijų metus pabaigia SA. Kartu su Socialinių reikalų komiteto koordinatore Emilija Drabužinskaite ir Akademinių reikalų komiteto koordinatore Monika Ražauskaite dalijamės pagrindiniais VDU SA pastaruoju metu įgyvendintais darbais!

Nuotr. Viktorijos Zaveckaitės

Aktualu: Gegužės 4–8 dienomis Kaune vyko Europos universitetų aljanso Transfrom4Europe kultūros festivalis, kuris suvienijo studentus iš septynių aljanso universitetų: Saarlando universiteto, Alikantės universiteto, Estijos metų akademijos, Silezijos universiteto, Sofijos universiteto, Triesto universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto. Šio festivalio tikslas – sukviesti septynių universitetų studentus iš įvairių studijų sričių ugdyti savo gebėjimus pasirinktų temų meistriškumo seminaruose ir dirbtuvėse. Meno ir kultūros profesionalų organizuojamuose užsiėmimuose, studentai galėjo tyrinėti Kauno miestą ir įvairius jame pasklidusius Europos kultūros ženklus. Na, o gegužės 9–13 dienomis Lenkijoje, Katowice mieste, vyko Transfrom4Europe savaitė, kurioje studentai turėjo galimybę mokytis, dalyvauti įvairiuose susitikimuose, paskaitose, dirbtuvėse, susipažinti su studentais iš kitų Europos šalių, jų kultūra ir tradicijomis. Balandžio 26 dieną įvyko VDU Studentų parlamento posėdis. Jame buvo diskutuojama apie darbo grupės dėl nepaprastosios klimato padėties paskelbimą universitete, jos darbą ir aktualumą, taip pat buvo sprendžiamas parlamento nario, VDU KTF studentų atstovo, Justo Ivanausko pašalinimas iš VDU Studentų parlamento nario pareigų. Posėdžio metu buvo pateikti pasiūlymai dėl „VDU apeliacijų dėl studijų rezultato vertinimo ir (ar) atsiskaitymo procedūros teikimo nuostatos“ papildymų projekto, dėl kurio bus toliau diskutuojama jau universiteto lygmeniu. Pavasario semestro egzaminų sesijos metu VDU Studentų atstovybė, siekdama užtikrinti studentų akademinio sąžiningumo laikymąsi bei teisingumo išlaikymą, atgaivino prieš pandemiją vykdytą iniciatyvą – gyvai vykstančių atsiskaitymų stebėjimą. Džiugu, kad prie šios iniciatyvos prisijungė 20 savanorių, o egzaminų sesijos metu buvo stebėti 15 egzaminų.

Svarbu: Sesijos laikotarpis arba džiugina, arba nuliūdina. Kartais nutinka taip, kad egzamino balas mūsų netenkina, jaučiamės padarę daugiau. Ar žinojai, kad tokiu atveju, neturėtum tylėti, visada gali gauti akademinę pagalbą universitete. Apeliacinė komisija – akademinio padalinio vadovo potvarkiu sudaroma Ko-

misija apeliacijai/apeliacijoms išnagrinėti. Vienos apeliacijos nagrinėjimui sudaroma Apeliacijos dėl būtent tam tikro atskiro atvejo nagrinėjimo komisija. Akademinio padalinio vadovas padalinyje gali sudaryti kelias ar vieną Pastoviąją apeliacinę komisiją. Komisija turi teisę: - rinkti informaciją, susijusią su nagrinėjama apeliacija; - posėdžio metu pateikti klausimus, susijusius su apeliacijos nagrinėjimu; - kviesti dalyvauti posėdyje visus reikalingus asmenis sprendimui priimti. Komisija apeliaciją turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo apeliacijos padavimo dienos ir priimti sprendimą. Esant svarbioms aplinkybėms akademinio padalinio, kuriame nagrinėjama apeliacija, vadovas savo potvarkiu išnagrinėjimo terminą gali pratęsti. Apeliacijos nagrinėjamos ir sprendimai priimami Komisijos posėdyje. Studentas (studentai) turi teisę kreiptis į Komisiją su prašymu, skundu ar pranešimu, jeigu jis (jie) yra nepatenkintas (nepatenkinti) rektoriaus ar jo įgalioto asmens, VDU akademinių padalinių vadovų ar kitų darbuotojų atsakymu į rašytinį prašymą, skundą ar pranešimą dėl teisės aktuose nustatytų jo (jų) teisių pažeidimų arba jeigu jis (jie) negavo atsakymo iš šių asmenų per penkiolika darbo dienų. Prašymo padavimo senaties terminas – dešimt darbo dienų nuo ginčo kilimo datos. Šis terminas Komisijos gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Prašyme turi būti nurodoma ginče dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, aplinkybės, pagrindai ir (ar) įrodymai, kuriais studentas (studentai) grindžia savo reikalavimus. KUR DAR KREIPTIS NEŽINANT KĄ DARYTI?

Kilus neaiškumams visada galima kreiptis į savo akademinio padalinio referentę. Taip pat į klausimus pasiruošę atsakyti ir Studentų atstovybės nariai. Nepamirškim, kad kiekviena situacija yra išskirtinė, tad nereikia bijoti klausti ir ieškoti atsakymų, nes į juos bus atsakyta. Akademinių studijų metų pabaigoje, vasarą, vyksta studentų rotacija. Jei studentas neturi akademinių skolų, yra įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir yra pasiekęs puikų arba tipinį studijų pasiekimų lygmenį, išlaiko valstybės finansavimą studijoms. Jei programoje nėra studentų, kurie moka už mokslą, ir studentas neturi skolų, tai nerimauti nereikia,

finansuojama vieta bus išsaugota. Taip pat finansuojamos vietos studentas nepraras, jei nefinansuojamoje vietoje studijuojantis studentas turi prastesnius rezultatus. Taigi, jeigu esate susirūpinę dėl finansuojamos vietos praradimo, tai gali įvykti tokiu atveju, jeigu turite skolą arba prastesnius studijų rezultatus nei nefinansuojamoje vietoje esantis kurso draugas. Ar žinojai, kad studijų mainų galimybėmis reikia pasirūpinti iš anksto. Pasirodo, pirmasis atrankos etapas Erasmus+ studijoms rudens ir pavasario semestrams vyksta vasario mėnesį, o antrasis atrankos etapas Erasmus+ studijoms pavasario semestrui vyksta rugsėjo mėnesį. Visgi, jeigu norite prasmingai praleisti vasarą, nepraleiskite šio pasiūlymo:

Trumpalaikiai kursai ir vasaros/žiemos mokyklos užsienyje – tai išskirtiniai pasiūlymai, kurių dėka VDU studentai gali ugdyti įvairius asmeninius įgūdžius, įgyti papildomų akademinių žinių ir kreditų, mokytis užsienio kalbų ir pažinti kitas kultūras bei gauti mobilumo stipendiją. Tereikia įvykdyti keletą punktų:

1. Susipažinti su užsienyje siūlomais trumpalaikiais kursais ir vasaros/žiemos mokyklomis. Tai galite padaryti čia: VDU užsienio partnerių pasiūlymai (https://www.vdu.lt/en/category/short-termcourse-offers/) StudyPortals Short Courses (https://www.shortcoursesportal.com/ ) Summer Schools in Europe (https://www.summerschoolsineurope.eu/) 2. Iš sąrašo išsirinkti labiausiai dominančius mokamus kursus/mokyklas užsienyje arba susirasti kitus kursus, kurie suteikia kreditų. 3. Atkreipti dėmesį ar: - kursų laikotarpis užsienyje nesikerta su VDU studijų laikotarpiu; - ar užteks laiko užpildyti reikiamus dokumentus (patikrinti priimančios institucijos skelbiamus terminus angl. Application Deadline). 4. Užpildyti el. konkurso anketą (https://epasirasymas.vdu.lt/)(angl. Outgoing-Application for Short Term Courses and Summer/Winter Schools), pagrindžiant

savo norą dalyvauti. Studentų anketos priimamos iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Skubėkite registruotis! Nepamirškite, kad vasaros laikotarpis – ne tik puikus metas pailsėti, bet ir atlikti praktiką! Praktika ir žinių pritaikymas yra neatsiejama studijų dalis. VDU Karjeros centras jau yra pateikęs praktikos pasiūlymų sąrašą (https://karjera.vdu.lt/ karjeros-pasiulymai/praktikos-pasiulymai/). Dalies praktikų pasiūlymai galioja iki liepos pradžios. Jums tik reikia susisiekti įmone, kuri siūlo jų darbovietėje atlikti praktiką. Dar vienas pasiūlymas – tarptautinių trumpalaikių jaunimo mainų projektų galimybės. Jaunimo mainai – jaunimo iš kelių šalių susibūrimas dėl bendrų projektų. Kartu jie gyvena 5–21 dienų, priklausomai nuo projekto. Projekto metu vyksta neformalaus ugdymo veiklos – seminarai, pratybos, diskusijos, vaidmenų žaidimai, darbuotės, renginiai po atviru dangumi. Už dalyvavimą projekte ir įgytas žinias bei patirtį yra išduodamas Youthpass pažymėjimas, pripažįstamas visoje Europoje ir kitose programos šalyse. Jaunimo mainų metu yra suteikiamas apgyvendinimas ir maitinimas, kelionės išlaidos yra kompensuojamos iki nurodytos sumos, kuri priklauso nuo atstumo tarp šalių. Jaunimo mainų ieškok čia: Tavo Europa: https://www.facebook.com/TavoEuropa, Facebook grupėje „Call for the Participants from Lithuania“ Innoved Lietuva: https://www.facebook.com/innovedlietuva WeGoProject: https://www.wegoproject.lt/jaunimo-mainai Unique Projects: https://www.uniqueprojects.eu/lt/

Įdomu:

Gegužės 11 ir 13 dienomis vyko jau 21-asis VDU Studentų atstovybės organizuojamas renginys „Pavasario festivalis“. Kiekvienais metais festivalis turi žinutę, o šiais metais jis kvietė stabtelėti ir kritiškai vertinti aplink mus esančią informaciją, kadangi ji ne visada yra teisinga ar pateikiama iš skirtingų perspektyvų. Festivalio metu Vienybės aikštėje lankytojų laukė renginys „Laisvė Sielai Daužo“, kuris skatina saviraiškos laisvę bei tolerancijos ir supratimo kitų žmonių atžvilgiu ugdymą. Taip pat jo metu, nuo 19 val. vyko diskusija apie tikėjimą ir LGBTQ+. Penktadienį visi norintieji galėjo dalyvauti LSU Studentų atstovybės rengtame pabėgimo kambaryje. O vėliau rinkosi į diskusiją politinėmis temomis kartu su Donatu Jankausku ir Mariumi Matijošaičiu. „Pavasario festivalio“ pagrindinis akcentas – koncertas, kuriame gerą nuotaiką kūrė grupė Begėdžiai, Free Finga ir Saulės Kliošas Trio.

Nuotr. Viktorijos Zaveckaitės

Nuotr. Viktorijos Zaveckaitės NAUJI AKADEMINIAI METAI Semestro pradžia – rugpjūčio 29 d. 2022/2023 m. m. rudens semestro užsiėmimų tvarkaraščio paskelbimas – rugpjūčio 16 d. Registracija į 2022/2023 m. m. rudens semestro studijų dalykus (išskyrus pirmo kurso studentus) – rugpjūčio 23–29 d.