Sveikatos langas 2013 Rugpjūtis by Sveikatos Langas

Sveikatos langas 2013 rugpjūtis

Nemokamas mėnesinis žurnalas

ISSN 2029-2333

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, pailsėję ir vėl susitinkame ieškoti, prisiminti sveikatos receptų. Ir turbūt sutiksite, kad geriausia pasirūpinti ja, kai eame sveiki. Susirgę dažnai karštligiškai griebiamės vaistų, žolelių ar kitų priemonių... O gal užtektų tik kantrybės. Juk yra situacijų, kai organizmo neperspausi, yra biologija, kurios neperprogramuosi... Ir medicina šiandien, deja, turi atsakymus ne į visus klausimus. Nors kiekvieną dieną gausėja tyrimų apie tai, kas padeda ilgiau ir sveikiau gyventi, medikai vis dažniau užsimena apie pozityvų mąstymą. Sakysite, filosofiška, nekonkretu... Tačiau jau mūsų protėviai žinojo, kad geri dalykai traukia gerus dalykus, ne veltui tiek patarlių apie tai... Toks tokį surado ir pan. Gal gyvenimas paprastesnis, nei mes manome... Juk gali būti ir taip. Šiame numeryje kviečiame skaityti gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės, psichologės Aurelijos Ananjevaitės patarimus. Taip pat sužinosite, kuo svarbūs vitaminai D ir C, kodėl verta nuolat mankštintis ir daugybę kitų naudingų patarimų. Kuo dažniau darykite tai, kas Jus padaro laimingus. Gražios likusios vasaros!

„Sveikatos lango“ redakcija: Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.

Šiame numeryje

Kuo naudingas vitaminas C – 1 psl. Vitamino D trūkumas senatvėje spartina negalią – 2 psl. Visavertei mitybai

– 4 psl.

Iš čiaupo bėgantis rudas vanduo – ar yra pavojus sveikatai? – 6 psl. Šeimos psichologas Sveikata iš miško

– 10 psl.

– 12 psl.

Pilvo pūtimo galima išvengti – 14 psl. Fizinis aktyvumas

– 16 psl.

Vasaros gėrybėse natūralūs vitaminai

– 20 psl.

Gydomosios juodųjų serbentų savybės – 22 psl. Pelynų tinktūra

– 23 psl.

Pasaulio įvairenybės

– 24 psl.

Linksmasis kampelis – 26 psl Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas

– 27 psl.

– 28 psl.

uo naudingas vitaminas C

Atėjus rudeniškiems darganotiems orams, natūralu, kad prisimename vitaminą C. Nuo seno jis laikomas viena pagrindinių peršalimo ligų profilaktikos priemonių. Ko gero, nė vienas kitas vitaminas nėra toks naudingas kaip vitaminas C, nes:

• padeda taisyklingai vystytis ir išlaikyti tinkamą kaulų,

kremzlių, dantų ir dantenų būklę; • dalyvauja kolageno – baltymo, kuris padeda atsinaujinti odos ląstelėms, sausgyslėms, kaulams ir kitiems jungiamiesiems audiniams, sintezėje. Taip pat skatina vystytis ir augti naujoms ląstelėms; • pakankamas vitamino C vartojimas sumažina vėžio, širdies ir kraujagyslių patologijų bei kataraktos atsiradimo riziką; • kaip antioksidantas saugo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio (jie trikdo deguonies apykaitą organizmo ląstelėse ir gali skatinti piktybinių auglių susidarymą); • teigiamai veikia geležies apykaitą ir pasisavinimą; • skatina žaizdų, nudegimų gijimą, stabdo dantenų kraujavimą; • padeda greičiau pasveikti po operacijų; • padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje; • stiprina imuninę sistemą ir taip padeda kovoti su daugeliu virusinių ir bakterinių infekcijų; • mažina trombų susidarymo tikimybę; • mažina įvairių alergenų poveikį.

2013/8

Vitamino D trūkumas senatvėje spartina negalią Pagyvenę ir vitamino D nepakankamumą patiriantys žmonės gali susidurti su tokios kasdienės veiklos kaip apsirengti ar kopti laiptais sunkumais, rodo naujas tyrimas. Manoma, kad net 90 proc. vyresnio amžiaus žmonių patiria vitamino D nepakankamumą. Šis vitaminas, kurį tiesioginiuose saulės spinduliuose sintetina žmogaus oda ir kuris gaunamas su maistu, vaidina labai svarbų vaidmenį kaulų ir raumenų sveikatai, o jo trūkumas gali lemti sumažėjusį kaulų tankį, raumenų silpnumą, osteoporozę ir kaulų lūžius. Nyderlanduose atliktame tyrime dalyvavo daugiau kaip 1300

2013/8

asmenų, kurių amžius buvo nuo 55 iki 88 metų. Šešerius metus buvo stebimas vitamino D kiekis kraujyje, tiriamųjų buvo klausiama apie jų gebėjimus atlikti tokius įprastinius veiksmus kaip atsisėsti ant kėdės ir atsistoti ar penkias minutes eiti lauke nepasiilsint. 65–88 metų amžiaus grupėje mažiausiai vitamino D sukaupę žmonės turėjo bent vieną fizinį suvaržymą 1,7 karto dažniau nei tie, kurių organizme vitamino D buvo daugiausia. 55–65 m. amžiaus grupėje šis santykis buvo 2 kartai. Vyresniojo amžiaus grupėje tarp mažiausiai vitamino D sukaupusių tiriamųjų 70 proc. turėjo bent vieną fizinį suvaržymą,

tuo tarpu vidutinius ar didžiausius vitamino D kiekius turėję asmenys jokių suvaržymų nepatyrė. Tyrimo rezultatus paskelbė JAV leidžiamas žurnalas „Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism“, praneša health.usnews.com. Mokslininkai taip pat nustatė, kad vitamino D nepakankamumą patiriantiems asmenims ilgainiui išsivysto daugiau fizinių suvaržymų. Vyresniojo amžiaus grupėje jie pasireiškė per trejus, o jaunesnio amžiaus grupėje – per šešerius metus. „Nedaug vitamino D organizme sukaupusiems senjorams didesnė tikimybė, kad sutriks gebėjimas judėti ir ilgainiui pablogės fizinė veikla,“ – teigia tyrimo autorė

Agnės Kiškytės nuotr.

Vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes didžiąją jo dalį pasigaminame dėl saulės poveikio.

dr. Evelien Sohl iš Amsterdamo universiteto Medicinos centro. Pasak jos, judėjimo suvaržymus patiriantys asmenys dažniau patenka į globos namus, jiems yra didesnė tikimybė mirti. Tyrimo rezultatai rodo, kad vitamino D nepakankamumas gali lemti sumažėjusį vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą gyventi svarankiškai. „Vitamino D papildų vartojimas gali padėti užkirsti kelią fiziniam neveiklumui, tačiau tam dar reikia atlikti papildomus tyrimus“, – sako dr. E. Sohl. Jos tyrimas nustatė vitamino D mažo kiekio organizme ir judėjimo suvaržymo ryšį, tačiau nebuvo nustatyta, kad tas ryšys yra priežastinis. Mokslininkai nesutaria, kiek per dieną žmogus turi gauti vitamino D. Lietuvoje, kaip ir visoje Euro-

pos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – nuo 5 iki 15 mikrogamų priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių. Tačiau vis daugėja duomenų, kad vitamino D turi būti vartojama daugiau, kai kurie mokslininkai mano, kad nuo 25 iki 50 mikrogramų per dieną.

Vitamino D šaltiniai

Vitamino D randama riebiosiose šaltųjų vandenų žuvyse: lašišoje, skumbrėse, silkėse, taip pat žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. 100-e gramų silkės vitamino D yra 7,8 – 25 µg, lašišos – 16 µg, vištos kiaušinio trynio – 5,6 µg, skumbrės – 4 µg, kiek mažiau – jautienos kepenyse, fermentiniame sūryje, svieste, riebiame piene.

Vitaminas D skatina kalcio įsisavinimą iš virškinimo trakto. Jis reguliuoja kalcio ir fosfatų metabolizmą bei yra būtinas stipriems kaulams ir raumenims. Vitaminas D ypač svarbus vaikams ir paaugliams. Trūkstant šio vitamino sutrinka kaulų mineralizacija, kaulų struktūra tampa minkštesnė, jie deformuojasi, lengviau lūžta. Vyresniame amžiuje vitamino D trūkumas gali prisidėti prie osteoporozės atsiradimo. Vyresniame amžiuje vitamino D gamyba sulėtėja. Rizika, kad šio vitamino trūks dar labiau padidėja, kai vyresnio amžiaus žmonės rečiau išeina į lauką. 2013/8

Visavertei mitybai

Vaikų mityba Vilniaus dietologijos centras, Pušyno kelias 23, Vilnius Reg. tel.: 8- 659-23416 el.p. info@dietoscentras.lt www.dietoscentras.lt

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė ir 2–3 užkandžiai). Rekomenduojama, kad per pusryčius ir pietus jis gautų daugiau nei du trečdalius, o per vakarienę – mažiau nei trečdalį paros raciono kalorijų. Rekomenduojama valgyti reguliariai – kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia virškinti maistą. Jis turėtų būti kuo įvairesnis, kuriame mažiau riebalų (ypač sočiųjų riebalų rūgščių), valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų. Kuo mažiau vartoti druskos ir cukraus.

Gairės tėvams – sveikos mitybos piramidė

Vaikus rekomenduojama maitinti pagal sveikos mitybos piramidę.

Piramidės viršūnėje pateikiami maisto produktai, kurių rekomenduojama valgyti mažiausiai – tai riebalai, aliejus, cukrus. Rekomenduojamas šalto spaudimo aliejus (3–5 arbatiniai šaukšteliai (dedami jau į paruoštus patiekalus), cukraus, saldainių, saldintų gėrimų – vartoti retai. Iš mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių, kiaušinių ir riešutų produktų grupės rekomenduojama 2–3 porcijos per dieną: Pavyzdžiui, 1 porcija: 30–60 g liesos mėsos, žuvies arba paukštienos ar ¼ puodelio virtų žirnių arba pupelių, ar 1 virtas kiaušinis (vid. dydžio), arba 1 – 4 arbatiniai šaukšteliai trintų riešutų, sėklų (dedama į paruoštus patiekalus). Aukščiau pateikiamos dar dvi produktų grupės – pieno produktai (rekomenduojama 2–3 porcijos per dieną). Pavyzdžiui, 1 porcija: – ¾ puodelio pieno mišinio (vyresniems kaip 1 m. vaikams) ar 20 g neriebaus sūrio, varškės ar ½ – 1/3 puodelio neriebaus jogurto be priedų. Toliau piramidėje pateikiamos dvi produktų grupės – daržovės ir vaisiai. Jų per dieną rekomenduojama suvalgyti 2 ar daugiau porcijų. Pavyzdžiui, 1 porcija: ¼ – ½ įvairių virtų ar žalių daržovių), tiek pat porcijų vaisių ir uogų – 2 ar daugiau kartų per dieną (1 porcija: ¼ – 1 vaisius ar ¼ – ½ puodelio žalių uogų, vaisių tyrės ar ½ puodelio tirštų šviežiai spaustų vaisių sulčių. Jos pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia. Iš šios pamatinės produktų grupės rekomenduojama valgyti 4–5 porcijas per dieną. Pavyzdžiui, 1 porcija: ½ – 1 riekė smulkintų grūdų duonos ar ½ – 1/3 puodelio (puodelis 220 – 240 ml) paruoštos grūdų košės.

2013/8

Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Būtinai pagirkite vaiką už gerą valgymą. Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Mažiau duoti sulčių (nes tai irgi maistas). Laikytis valgymo režimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduoti saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Įtraukite naujų maisto produktų, tik leiskite iš pradžių ragauti nedidelius jų kiekius. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Rekomenduojama valgyti reguliariai – kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia virškinti maistą. Nors mitybos piramidėje neminimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui neribojamas, gali gerti tiek, kiek nori. Per dieną galėtų išgerti apie 1–1,5 litro vandens priklausomai nuo amžiaus.

Porcijų dydis

Porcijų dydis sveikos mitybos piramidėje nurodytas priklausomai nuo vaikučio amžiaus. Jų dydis, skirtas kiekvienam maitinimui, apskaičiuojamas sveikam, aktyviam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai žaidžiančiam vaikui nepriklausomai nuo lyties. Nedaug judančiam vaikui pakanka mažesnio kiekio.

Per didelė vaikų masė

Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis – per didelis su maistu gaunamų kalorijų kiekis, kuris neišeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 proc. nutukimo atvejų lemia paveldimumas, kitos priežastys – aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai. Vaiko masę reikėtų stebėti nuo pat gimimo. Fizinė raida nustatoma procentiliniu metodu – pagal masės ir ūgio procentilines diagramas. Antsvoris diagnozuojamas, jei masės ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰, o nutukimas, jei šis rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį. Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suSu antsvoriu ir nutukimu turi kovoti visi šeimos nariai, nes retai vaikas yra atsakingas už maisto ruošimą ir gamybą.

Vaiko maitinimas jam turi būti įdomus ir malonus, tai pasiekti padeda indai su žvėrelių paveikslėliais, išradingai patiekti patiekalai. augus – 30 proc., o mokyklinio amžiaus vaikui >50 proc. Taigi kartais perdėtas dėmesys, meilė vaikui per maistą gali turėti ir neigiamos įtakos. Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai daro įtaką vaikui. Valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas – 2 val. iki miego. Mokyti vaiką tinkamai pasirinkti maisto produktus, nes kūno masės reguliavimo pagrindas yra subalansuotas maistas. Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t. t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (svieste ar taukuose apkeptų patiekalų) ir visiškai atsisakyti riebaluose ruošto maisto, vietoj riebios mėsos valgyti liesą vištieną ir žuvį. Vartoti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų, atsisakyti labai saldaus maisto. Išgerti pakankamai skysčių, geriausiai vandens, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų. Visa šeima turėtų rodyti ne tik sveikos mitybos, bet ir aktyvaus gyvenimo būdo pavyzdį.

Visavertei mitybai

Tėvams – išradingumo ir kantrybės

Per maža vaikų masė

Jei vaiko masė per maža ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas nevalgumas ar tiesiog didesnis domėjimasis aplinka, žaidimais, o ne maistu. Bet kokiu atveju reikia reaguoti, jei iš tiesų masė per maža, kad būtų išvengta vaiko vystymosi sutrikimų. Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, nes jis mielai valgo paties pagamintą maistą. 2013/8

Iš čiaupo bėgantis

rudas vanduo – ar yra pavojus sveikatai?

Didelis geležies kiekis geriamajam vandeniui suteikia nepageidaujamą rausvai rudą atspalvį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais apie 930 (51 proc.) šalies vandentiekių geriamajame vandenyje geležies kiekiai (trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį, ar visus metus) viršijo nustatytą specifikuotą vertę (200 µg/l). Suprantama, kad vartotojai skundžiasi tokio vandens kokybe, tačiau geležis nėra priskiriama tiems geriamojo vandens rodikliams, kurių neatitikimas kelia tiesioginę grėsmę vartotojų sveikatai. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI) atliko rizikos vertinimą dėl geležies, gaunamos su geriamuoju vandeniu, poveikio žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojams viešai tiekiamas tik požeminis vanduo. Didesnės geležies koncentracijos tiekiamame vartotojams vandenyje sąlygoja nemažai problemų: tirpiems dvivalentės geležies junginiams sąveikaujant su oro deguonimi gaminasi mažai tirpus rusvos spalvos trivalentės geležies hidroksidas, vanduo tampa rusvas ir drumstas, blogėja jo skonis. Šios drumzlės patenka ir į įvairią buitinę techniką, santechnikos įrenginius. Geležingam aeruotam vandeniui tekant vamzdynais, juose pradeda kauptis gelžbakterės, mobilizuojančios trivalentės geležies hidroksidą. Kaupiantis šiems dariniams, mažėja vamzdynų skersmuo, jų pralaidumas.

2013/8

Bakterijų veiklos produktai gali suteikti vandeniui nemalonų kvapą. Vandens tiekimo sistemoje keičiantis vandens slėgiui, daugiau geležingų nuosėdų pasirodo iš čiaupų. Lietuvoje geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Ši higienos norma Lietuvoje įgyvendina 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės. Higienos normoje nustatyta specifikuota geležies rodiklio vertė – 200 µg/l. Pasaulio sveikatos organizacijos Geriamojo vandens kokybės vadove nurodoma, kad rekomenduoja-

ma geležies koncentracija geriamajame vandenyje nenustatyta. Pažymima, kad tais atvejais, kai geležies koncentracija didesnė nei 0,3 mg/l (300 µg/l) dėl pakitusio skonio ir spalvos blogėja vandens juslinės savybės. Geležies koncentracija 2 mg/l (2000 µg/l) geriamajame vandenyje nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, bet blogina vandens priimtinumą vartotojui.

Geležis metabolizmas žmogaus organizme

Geležis daugiausia absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje ir viršutinėje tuščiosios žarnos dalyje. Suaugusių žmonių organizmas iš maisto absorbuoja vidutiniškai apie 6,5 proc. (svyruoja nuo 3 iki

Geležies poveikis sveikatai

Poveikis sveikatai dėl per didelio geležies kiekio gali pasireikšti tik esant ūmiam geležies poveikiui, kai labai didelis kiekis suvartojamas per trumpą laiką (su maistu ar geriamuoju vandeniu to pasiekti neįmanoma) arba sergant paveldima liga – hemochromatoze. Ūmaus geležies apsinuodijimo požymiai pasireiškia pykinimu, vėmimu, mieguistumu arba koma. Vėliau – apie 24 val. trunkantis asimptominis periodas, po kurio seka virškinamojo trakto perforacija, koma, traukuliai, kardiovaskulinis kolapsas, kepenų ir inkstų nepakankamumas. Mažesnė nei 10–20 mg/kg kūno masės geležies dozė neturėtų sukelti ūmaus sisteminio apsinuodijimo. Nepageidaujami virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, epigastriumo diskomfortas, vidurių užkietėjimas) buvo pastebėti po trumpalaikio 50–70 mg geležies kiekio suvartojimo su maisto papildais, ypač jei jie buvo vartojami nevalgius. Hemochromatozė yra lėtinė liga, lemianti padidėjusią geležies absorbciją virškinimo trakte ir dėl to atsirandantį geležies perteklių širdyje, kepenyse, kasoje, sėklidėse, odoje ir sąnariuose. Tai yra paveldimas genetinis sutrikimas. Hemochromatozės pirmieji simptomai dažniausiai būna nespecifiniai ir juos lengva supainioti su kitų ligų simptomais: sąnarių skausmas, nuovargis, silpnumas. Vėliau liga pasireiškia diabetu, libido praradimu, impotencija, širdies veiklos sutrikimais. Dažniausiai ligos simptomai pasireiškia 50–60 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms. Paveldima hemochromatozė yra dažniausias genetinis sutrikimas, tačiau manoma, kad Lietuvoje jis nepaplitęs. Dėl nepakankamo domėjimosi ar informacijos stokos diagnozė nustatoma pavėluotai, kai liga jau būna vėlesnės stadijos. Ligos dažnis – maždaug 1 iš 200–300 žmonių. Paveldima hemochromatoze sergantis žmogus turi vengti maisto produktų, sudėtyje turinčių lengvai pasisavinamos geležies, pvz., raudonos mėsos, raudonojo vyno.

10 proc.) geležies, moterų organizmas – keturis kartus daugiau. Į kraują patekusi geležis jungiasi su transferinu ir yra nugabenama į blužnį, kaulų čiulpus ir kepenis, kurie yra pagrindinės geležies saugyklos. Per dieną netenkamas geležies kiekis (didžioji dalis netenkama su žuvusiomis ląstelėmis) yra apie 1 mg. Geležies kiekis vandenyje Geležis – bene svarbiausias cheminis komponentas, lemiantis Lietuvos gėlo požeminio vandens, kurį vartoja mūsų krašto gyventojai, kokybę. Požeminiame vandenyje geležis dažniausiai būna dvivalentės geležies jonų Fe2+ arba hidratuotų jonų nuo Fe(OH)+ iki Fe(OH)3- formos. Geležies koncentraciją požeminiame vandenyje lemia vandeningųjų sluoksnių mitybos sąlygos, organinių medžiagų kiekis, gelžbakterės. NMVRVI, atlikdamas rizikos vertinimą, analizavo įvairius duomenis apie geležies kiekį šalies geriamajame vandenyje: Lietuvos geologijos tarnybos duomenis apie geležį vandenviečių požeminiame gėlame vandenyje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – apie geležies kiekį vartojimo vietose (iš čiaupo) bei NMVRVI laboratorijose atliktų valstybinės

geriamojo vandens kontrolės metu atrinktų geriamojo vandens mėginių tyrimų duomenis. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 17 proc. gėlo požeminio vandens vandenviečių geležies kiekis yra iki 0,2 mg/l. Likusioje dalyje (83 proc.) – viršija 0,2 mg/l vertę, iš jų net 9 proc. atvejų geležies kiekis viršija 3 mg/l. Didžiausios geležies koncentracijos būdingos pietryčių Lietuvos kvartero požeminio vandens baseinui (Utenos, Ignalinos, Vilniaus, Trakų, Varėnos, Švenčionių r. sav.) bei pajūrio regionui (Klaipėdos, Plungės r. sav.). NMVRVI laboratorijose atliktų valstybinės geriamojo vandens kontrolės metu atrinktų geriamojo vandens mėginių tyrimų rezultatai rodo, kad 62 proc. visų tirtų vandens mėginių nustatytas geležies kiekis viršijo specifikuotą rodiklio vertę – 0,2 mg/l, o 15,7 proc. mėginių nustatytas geležies kiekis buvo didesnis negu 3 mg/l. VMVT duomenimis, 51 proc. vandentiekių geriamajame vandenyje geležies kiekiai (trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį, ar visus metus) viršijo nustatytą specifikuotą vertę. Per 537 tūkst. Lietuvos gyventojų vartoja geriamąjį vandenį su didesniu geležies kiekiu.

2013/8

Geležies šaltiniai

Geležis – būtinas žmonių mitybos elementas, tačiau vanduo nelaikomas svarbiu jo šaltiniu žmogaus organizmui. Daugiausia geležies gaunama su maistu. Pagrindiniai su maistu gaunamos geležies šaltiniai yra kepenys, mėsa, žuvis, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, avižos, riešutai bei tamsiai žalios daržovės. Daug geležies yra austrėse, krevetėse. Geriau pasisavinama mėsoje esanti geležis – iki 30 proc. Augaluose esanti geležis yra ne hemo pavidalo ir jos pasisavinama mažiau – iki 10 proc. Minimalus geležies poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fiziologinio aktyvumo, geležies biologinio prieinamumo ir svyruoja nuo 10 iki 50 mg/dieną. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (...) (OL 2011 L 304, p.18) XIII priede nurodytas referencinis geležies vartojimo kiekis – 14 mg. Ši geležies (ir kitų šiame teisės akte nurodytų mineralinių medžiagų bei vitaminų) norma naudojama kaip atskaitos taškas ženklinant maisto produktus pateikiant informaciją vartotojams apie maisto produkto maistingumą.

Kaip pašalinti geležį?

Geležis iš požeminio vandens šalinama tirpią dvivalentę geležį paverčiant (oksiduojant) netirpiais trivalentės geležies junginiais, kurie po to filtruojami, t. y. jeigu vandenyje geležis yra oksiduota forma (trivalentė), ji gali būti pašalinama mechaniniais metodais. Geležis oksiduojama oro deguonimi arba kitais stipresniais oksidatoriais: kalio permanganatu, ozonu, aktyviojo chloro turinčiais junginiais, mangano dioksidu, taip pat naudojant geležį ir manganą oksiduojančias bakterijas. Geležies kiekį geriamajame vandenyje galima sumažinti ir buitinėmis sąlygomis, neturint

specialios įrangos, pvz., palikus vandenį ilgesniam laikui atvirame inde, geležis nusės indo dugne; geležies nuosėdos iškristų ir vandenį virinant.

Kokia geležies koncentracija nekelia pavojaus sveikatai?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktame rizikos vertinime dėl geležies, gaunamos su geriamuoju vandeniu, poveikio žmonių sveikatai, atsižvelgta į geležies toksikokinetiką ir toskikodinamiką, geležies pasisavinimą iš įvairių šaltinių, išnagrinėtas ūmus ir lėtinis geležies poveikis. Atlikus rizikos vertinimą nustatyta, kad geležies koncentracija geriamajame vandenyje, kuri nekelia pavojaus sveikatai, yra per 2 mg/l. Skonio ir išvaizdos pokyčiai paprastai atsiranda esant mažesniam geležies kiekiui vandenyje (0,2–0,3 mg/l). Jei geležies koncentracija geriamajame vandenyje didesnė kaip 2 mg/l, dėl blogų juslinių savybių vanduo tampa nepriimtinas vartoti. Parengė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

2013/8

Šeimos psichologas

„Nusprendžiau mesti svorį!“: kas svarbu lieknėjant?

Psichologė Aurelija Ananjevaitė

Antsvoris ir nutukimas tampa vis aktualesne problema, aptarinėjama tiek medicinoje, tiek psichologijoje, tiek visuomenės informavimo priemonėse. Atlikus tyrimus, pastebima, kad apie 15 proc. Lietuvos vyrų ir moterų yra nutukę ir tokių žmonių vis daugėja. Antsvorį turintys ir nutukę žmonės dažniau serga antrojo tipo cukriniu diabetu, širdies ligomis, patiria insultą, jiems tenka kovoti su padidėju-

2013/8

siu kraujospūdžiu, tulžies pūslės sutrikimais. Be to, nutukusiems žmonėms kyla sunkumų kuriant šeimą, ieškant darbo ar siekiant įgyti norimą išsilavinimą. Taip pat mokslininkai atskleidė, jog priaugus svorio, mažėja pasitikėjimas savimi, dažnesnė nuotaikų kaita. Tuo tarpu numetę svorio žmonės ne tik labiau pradeda pasitikėti savimi, bet ir lengviau bendrauja su aplinkiniais, gerėja jų tarpasmeniniai santykiai. Todėl nenuostabu, kad apie 70 proc. žmonių nuolat meta svorį ir dažnai savęs klausia: „Kokią dietą dar galėčiau išbandyti, kad pasiekčiau savo išsvajotąjį svorį?“

Svarbus artimųjų palaikymas ir sugebėjimas atsipalaiduoti

Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad, metant svorį, svarbu ne tik dieta ir makšta. R. R. Wing ir S. Phelan tyrimas atskleidė, jog sėkmingam ilgalaikiam svorio

metimui įtakos turi šeši veiksniai: 1) tinkamas fizinis aktyvumas; 2) neriebių ir nekaloringų produktų vartojimas; 3) pusryčių valgymas; 4) pastovus svėrimasis; 5) nuolatinė reguliari mityba; 6) staigus „paslydimų“ suvokimas ir greitas grįžimas prie įpročių. Taip pat pastebėta, kad, metant svorį, svarbus tėvų ir vaikų palaikymas, draugų ir kolegų supratingumas. O didžiausią įtaką sėkmingam svorio metimui turi partnerio paskatinimas ir palaikymas. Mokslininkai taip pat pastebi, kad svorį labiausiai didina nuolatinis persivalgymas. Jį gali sukelti paprasčiausias dienotvarkės pasikeitimas, netikėtas įvykis ar nemalonus nutikimas. Todėl svarbu mokėti susidoroti su išgyvenamu stresu. Tyrimas parodė, kad su stresu sunkiausiai susidoroja dirbančios moterys.

• Išsikelkite realų ir lengvai įgyvendinamą tikslą. Svarbu įvardyti siekiamus rezultatus ir laiką, per kurį jų bus siekiama (pvz., per 5 mėn. numesiu 15 kilogramų). • Atraskite, kas jus motyvuoja metant svorį. Užduokite sau klausimą: kaip pasikeis gyvenimas, jei numesite norimus kilogramus? • Ieškokite informacijos apie sveiką mitybą, emocinį valgymą, mankštą, aktyvų laisvalaikį. • Susipažinkite ir bendraukite su žmonėmis, kurie gali padėti jums mesti svorį. Tai gali būti dietologai, medikai, asmeniniai treneriai, psichologai ar žmonės, kurie sulieknėjo ir gali pasidalinti patirtimi. • Susidarykite išsamų lieknėjimo planą. Jame numatykite, kada valgysite, kada sportuosite, kada dirbsite, kada ilsėsitės. • Laikykitės susidaryto plano. Jei šeimos nariai, partneris įtikinės nustoti mesti svorį, vis tiek stenkitės tikėti savo jėgomis ir toliau siekti savo užsibrėžto tikslo. O jei jau nuklysite nuo susidaryto lieknėjimo plano, pavyzdžiui, paragausite kaloringo pyragaičio, nekaltinkite savęs, o grįžkite prie susidaryto plano ir toliau jo laikykitės. • Paprašykite artimųjų palaikyti jus. Šeimos nariams pasakykite, kodėl norite mesti svorį ir kad tikitės jų palaikymo (pvz., jie neprašys gaminti pietų visai šeimai arba vakarienei drauge valgys salotas). • Atraskite veiklą, kurios metu galėsite atsipalaiduoti. Tai gali būti meditacija, knygos skaitymas, pasivaikščiojimas gryname ore, mokymasis šokti ar piešimas. Svarbu, kad tos veiklos metu pamirštumėte visus dienos rūpesčius ir pajustumėte lengvumą. • Įvertinkite, kaip jums sekasi siekti užsibrėžto tikslo. Paklauskite savęs, ar jau tenkina pasiekti rezultatai? Kaip jaučiatės pasiekę tokių rezultatų? Kas gali padėti pasiekti dar geresnių rezultatų? Kas labiausiai trukdo mesti svorį?

Asmeninių savybių įtaka lieknėjimui

Mokslininkai pastebėjo, kad mažiau sveriančios moterys labiau pasitiki savimi. Tokios moterys tvirčiau reaguoja į iššūkius ir kliūtis, deda daugiau pastangų, kad numestų svorio ir tvirčiau laikosi savo užsibrėžtų tikslų. Taip pat pastebėta, jog moterys, pasitikinčios savimi, numeta žymiai daugiau svorio nei nepasitikinčios savimi. Taip pat mokslininkai pastebėjo, kad nutukę asmenys linkę manyti, jog jų kūno svoris priklausomas nuo išorinių veiksnių. E. B. Saltzer atskleidė, jog asmenys, manantys, kad visi pokyčiai, vykstantys jų gyvenime, priklauso nuo jų pačių, rūpinasi savo išvaizda ir dažniau planuoja mesti svorį. Be to, jie labiau linkę keisti įpročius ir ieškoti įvairiausios informacijos apie lieknėjimą.

Svarbu paklausti, kaip man sekasi mesti svorį

Atliktas tyrimas Lietuvoje parodė, kad, siekiant sumažinti svorį, svarbu kontroliuoti ir keisti savo elgesį. Moterys, turinčios vidutinį kūno svorį, sugeba save įtikinti pradėti lieknėti. Jos dažniau ieško informacijos, susijusios su išvaizda, grožiu ir lieknėjimu. Prieš pradėdamos lieknėti, jos susipažįsta su žmonėmis, kurie padėti galėtų joms atrasti vietas, kur galėtų

sportuoti, pirkti sveiką maistą. Po to sudaro lieknėjimo planą ir nuosekliai jį įgyvendina. Tikriausiai, daugelis mintyse pagalvojo: „Aš taip ir darau, bet man niekaip nepavyksta numesti svorį.“ Bendraudama su svorį mesti nusprendusiais žmonėmis, pastebėjau, kad jie dažnai pamirštą retkarčiais įvertinti, kaip jiems sekasi siekti užsibrėžti tikslo ir savęs paklausti: kaip jaučiuosi mesdamas svorį? Ar pasirinktas lieknėjimo būdas man tikrai tinka? Svarbu suprasti, kad lieknėjimo procesas sukelia daugybę jausmų ir išgyvenimų. Todėl metantiems svorį rekomenduočiau rašyti dienoraštį, kuriame fiksuotumėte ne tik savo svorio pokyčius, ką valgėte šiandien, bet ir kas įvyko per dieną, kiek kartų per dieną norėjote saldumynų ir kiek kartų per dieną atsispyrėte pagundoms, kaip jautėtės dėl to. Taip pat siūlau neužsidaryti ir bent kartą per savaitę dalintis su artimaisiais tuo, ką patiriate ir išgyvenate mesdami svorį. Pastebėsite, kad pakito maisto skonis. O gal atrasite, kad bėgiojimas ar plaukimas – sporto šaka, be kurios nebegalite gyventi. Visais šiais išgyvenimais dalinkitės su artimaisiais ir nepajusite, kaip sulauksite vis daugiau palaikymo ir supratimo.

Šeimos psichologas

Rekomendacijos norintiems sulieknėti:

Psichologė Aurelija Ananjevaitė www.seimospsichologas.lt Tel. 8 668 00 000

Linkiu jums pasitikėti savo jėgomis ir drąsiai siekti išsikeltų tikslų.

2013/8

Sveikata iš miško

M Mažoj uogelėj – vitaminų lobiai

ėlynės – natūralus

antioksidantų šaltinis

Nuo seniausių laikų mėlynės vertinamos dėl savo maistinių ir gydomųjų savybių. Mėlynių uogose yra 5–6% angliavandenių (gliukozės, fruktozės), pektininių (0,6%) ir dažinių medžiagų, apie 1% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, chino, pieno, oksalo ir kt.) taninų, vitaminų P (480 mg%), B1, B2, PP, mineralinių druskų (kalio, natrio, kalcio, fosforo), mėlynės turi daugiau negu kitos uogos ar vaisiai mangano, taip pat daug geležies bei eterinio aliejaus. Jose gausu antioksidantų – vitaminų E, A ir C. Šios uogos yra taip pat geras naudingųjų skaidulų šaltinis.

2013/8

Mėlynės – širdies infarkto profilaktikai

Tyrimų metu mokslininkai išsiaiškino, kad epikatechinai, kurių yra ir mėlynių uogose, didina kraujagyslių sienelių elastingumą, skystina kraują, t. y. šalina vieną iš pagrindinių širdies ligų, infarkto ar insulto priežasčių. Tufts universiteto (JAV) neurologas Džeimsas Džosephas (James Joseph) mėlynes pavadino „smegenų uoga“. Šio mokslininko atlikti tyrimai parodė, kad mėlynės naudingos mažinant neurologinių ligų padarinius.

Gerina regėjimą

Europoje atlikti tyrimai parodė, kad mėlynės gali pagerinti regėjimą. Japonijoje tyrimais nusta-

tyta, kad mėlynės padeda sumažinti akių nuovargį. Jose esantys antocianai ir kitos naudingos medžiagos gerina regos nervų kraujotaką, padeda išvengti tinklainės kraujosruvų, padeda stabdyti kataraktos ir glaukomos atsiradimą bei vystymąsi.

Padeda mažinti cholesterolio kiekį ir ne tik...

Ištirta, kad mėlynėse yra medžiagų, padedančių mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat mokslininkai mėlynėse rado ir fitosterolio bei pterostilbeno, kuris žinomas kaip mažinantis tam tikrų vėžio rūšių (krūties ir kt.), diabeto susirgimo riziką. Pterostilbenas (antioksidantas, pana-

Įdomu. Anksčiau dailininkai iš mėlynių sulčių gamino purpurinius ir violetinius dažus.

Sveikata iš miško

šiai veikiantis kaip resveratrolis), esantis mėlynėse, pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Pasak mokslininkų, šis junginys sugeba suardyti specifinius vėžinių ląstelių tarpusavio ryšius. Suardžius juos, slopinamas vėžinių ląstelių augimas. Pterostilbenas taip pat padeda blokuoti fermentų, kurie aktyvina kancerogenus, gamybą.

Vertingi mėlynių lapai

Mėlynių lapuose yra taninų, arbutino, hidrochinono, mirtilino, kvercetino, kvercitrino, vitamino C, karoteno, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, mineralinių druskų (kalio, kalcio, fosforo, mangano, chromo, geležies, vario), eterinio aliejaus. Liaudies medicina mėlynių lapų nuovirus ir antpilus rekomenduoja vartoti sergant diabetu, šlapimo pūslės uždegimu, tulžies ir šlapimtakių akmenlige.

Mėlynės liaudies medicinoje

Kaip rašoma fitoterapeuto Juozo Vasiliausko knygoje „Augalų paslaptys ir sveikata“ (p. 13): „Jos (mėlynės) tinka kompleksiškai gydyti ūmines ir chroniškas virškinamojo trakto ligas, viduriuojant, nes turi daug rauginių medžiagų, kurios tinka nuo uždegi-

mo, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, slopina žarnų peristaltiką.“ Mėlynių uogos naudingos ir džiovintos. L. Skliarevskio knygoje „Maistinių augalų gydomosios savybės“ (p. 117) rašoma: „Liaudies medicina mėlynėmis gydo ir inkstų akmenligę, podagrą, reumatą, mažakraujystę, odos ir kitas ligas. Tam geriamas

džiovintų uogų antpilas (1:20), ruošiamas šaltu būdu (duodama nusistovėti 8 val.)“. Dėl antibakterinių savybių liaudies medicinos atstovai mėlynių sultis rekomenduoja skalavimams nuo dantenų ir burnos ertmės, ryklės ir gerklų gleivinės uždegimų. Tačiau būtina nepamiršti, kad tiek šviežios mėlynių uogos, tiek jų uogienė gali kietinti vidurius.

Mėlynių nepatariama vartoti sergant infekciniu viduriavimu, padidėjus kraujo krešumui.

2013/8

Pilvo pūtimo galima išvengti Pilvo pūtimą (meteorizmą) ir su tuo susijusius nemalonius pojūčius lemia per didelis dujų susikaupimas žarnyne. Žarnyno dujos yra maisto virškinimo proceso metu susidarantis šalutinis produktas. Dujų perteklius gali būti pašalinamas pro burną (riaugėjant) arba pro išangę. Nors tai nėra gyvybei pavojinga būklė, tačiau sukelia nepatogumų pačiam žmogui ir aplinkiniams.

Dažniausios pilvo pūtimo priežastys:

• blogai sukramtant maistą ar kalbant valgio metu, nuryjamas didesnis oro kiekis, • šiek tiek dujų į žarnyną patenka pro kraujagyslių sieneles, • dalį žarnyno dujų pagamina jame gyvenančios bakterijos, • kai valgoma maisto, skatinančio dujų kaupimąsi žarnyne, • sergant lėtine sloga (kai kvėpuojama pro burną), • nuolat kramtant kramtomąją gumą, • pastebėta, kad moterims dėl hormonų pokyčių dažnai pilvą pučia prieš mėnesines.

Mitybos įtaka

Dujų gamybą žarnyne gali padidinti kai kurie maisto produktai: kopūstai, vynuogės, agrastai, ankštinės daržovės, saldumynai, rūgštynės, švieži svogūnai, juoda duona, gira, alus, gazuoti gėrimai. Minėtus produktus galima pakeisti į mažinančius vidurių pūtimą: rūgštaus pieno produktus (ypač su gyvosiomis bakteri-

2013/8

jomis), birias košes, virtus vaisius bei daržoves, rupią duoną, citrinas, svogūnus, petražoles, salierus, krapus, česnakus, špinatus.

Pilvo pūtimas ir stresas

Pilvo pūtimui didelę reikšmę turi nervinė įtampa. Esant nervinei įtampai, sutrinka mitybos režimas, valgoma greitai, ryjama pakankamai nesukramčius, todėl mūsų virškinamoji sistema nesugeba kokybiškai atlikti maisto apdorojimo proceso. Svarbu į kasdieninį mitybos racioną įtraukti maisto produktų, turinčių skaidulų (rupi duona, kruopų košės), lengvai virškinamų vaisių, nes tai gerina žarnyno peristaltiką ir padeda pašalinti virškinimo proceso metu susidariusius nereikalingas medžiagas.

Kaip sumažinti pilvo pūtimą?

Dažniausiai žarnyne susikaupusios dujos pasišalina pačios, ypač gerai padeda fizinė veikla, lankstymasis. Taip pat svarbu į kasdieninį mitybos racioną įtraukti maisto produktų, turinčių skaidulų (rupi duona, kruopų košės), lengvai virškinamų vaisių, nes tai gerina žarnyno peristaltiką ir padeda pašalinti virškinimo proceso metu susidariusias nereikalingas medžiagas. Dujų kaupimą mažina pankolių ir kmynų arbatos. Tačiau, kai pilvo pūtimas

tampa varginantis, galima vartoti medikamentus.

Espumisan kova su dujomis

Dujos žarnyne maišosi su skysčiu ir tampa putomis, sudarytomis iš daugybės dujų burbuliukų. Dujos iš oro burbulų negali laisvai pasišalinti, todėl tempia žarnų sieneles, taip sukelia pilvo pūtimą, skausmą. Espumisan (veiklioji medžiaga – simetikonas) suardo dujų burbulus ir taip palengvina dujų pašalinimą iš organizmo. Šis preparatas nepatenka į kraują ir iš organizmo pašalinamas nepakitęs, todėl jis saugiai gali būti skiriamas visiems, įskaitant nėščiąsias ar krūtimi maitinančias moteris. Espumisan sudėtyje nėra cukraus, todėl jį gali vartoti ir cukriniu diabetu sergantys žmonės.

Espumisan vartojimas

Jei gydytojas nenurodė kitaip, reikėtų vartoti po dvi kapsules 3–4 kartus per parą. Espumisan vartojamas valgant arba po valgio, prireikus ir prieš miegą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei pasikeitė išmatų konsistencija, spalva, kiekis, tuštinimo dažnis, išmatose stebima šviežio arba suvirškinto (juodo) kraujo, atsirado dažnas pilvo pūtimas, skausmas ir šie negalavimai tęsiasi keletą savaičių ir nepraeina pakoregavus mitybą, gyvenimo būdą.

2013/8

svarbūs pokyčiai,

kurie vyksta sistemingai mankštinantis

Kas turi gerą įprotį lankyti aerobiką ar du – tris kartus per savaitę su draugais žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį, plaukioti baseine, nuolat dalyvauja dviračių, baidarių, pėsčiųjų žygiuose bei kitaip aktyviai leidžia laisvalaikį, tas tikrai žino keletą paslapčių, kurias supranta tiktai fiziškai aktyvus žmogus. Nuolat atliekamų fizinių pratimų teigiamas poveikis išlieka ilgai ir yra garantuota ilgalaikė investicija į sveikatą: padidėja raumenų jėga, apimtis ir tonusas, kūnas tampa atsparesnis, o judesiai grakštesni, sumažėja galimybė priaugti antsvorio ar nutukti, sumažėja neigiamas streso poveikis, miegas tampa gilesnis ir ramesnis, rečiau sergama infekcinėmis

2013/8

ligomis, padidėja darbo našumas, normalėja arterinis kraujospūdis ir t. t. Kuo anksčiau pradedama mankštintis vaikystėje ar jaunystėje, tuo ilgesni teigiami fiziologiniai organizmo pokyčiai. Štai 8 svarbiausi sveikatai naudingi pokyčiai, kurie įvyksta sistemingai sportuojant (mankštinantis).

Oda tampa lygesnė ir skaistesnė

Sportuojant (mankštinantis) paprastai prakaituojama. Kaip teigia dermatologai, prakaitavimo poveikis panašus į lengvo masažo. Kai odos poros išsiplečia, prakaitas pašalina įvairius nešvarumus, medžiagų apykaitos pro-

duktus (šlapalą ir įvairias druskas), kai kurias toksines medžiagas ir dalį riebalų. Taigi, po intensyvios treniruotės būtinai nusiprauskite veidą, o geriau palįskite po šiltu dušu, nes įvairios išskyros kartu su negyvomis epidermio ląstelėmis ir nešvarumais vėl gali užkimšti odos poras, jau nekalbant apie aitrų, nemalonų kvapą. Gausus prakaitavimas – ne vienintelė nauda odai: jis slopina odos uždegimus, sureguliuoja odos regeneracijai reikalingus hormonus ir mažina neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Mankštinantis smulkūs odos kapiliarai išsiplečia ir praleidžia daugiau kraujo į odos paviršių. Taip ji gauna daugiau maisto medžiagų ir

Didesnis pasitikėjimas savimi

Didesnės savivertės žmonės spinduliuoja tam tikrą fizinį žavesį. Daugelio mokslinių studijų duomenimis, žmonės, kurie reguliariai mankštinosi, jautėsi geriau, įgavo daugiau pasitikėjimo savimi, geriau vertino savo kūną, fizinę būklę ir sveikatą, negu bendraamžiai, kurie savo fiziniu pajėgumu nesirūpino. Didžioji dalis nurodė, kad jų savivertė pakito tuoj pat – kartais net anksčiau, negu jie pamatė reikšmingus organizmo pokyčius. Kad pagerėtų savivertė ir nuomonė apie savo kūną, nebūtina lavinti visas fizines ypatybes (raumenų jėgą, ištvermę, lankstumą, judesių koordinaciją ir pusiausvyrą ar kt.). Savivertė yra tiesiogiai susijusi su mūsų įsivaizduojamu išoriniu patrauklumu (išorine iš-

vaizda, kuriai didelę įtaką daro įvairūs socialiniai veiksniai) ir gebėjimu jį priimti, darbingumu, kompetencijomis, jausmais. Todėl mėgstama, nuotaikinga, nuolat kultivuojama fizinė veikla tiesiogiai lemia pasitikėjimą savimi.

Padidėja ūgis

Yra keletas mokslinių studijų, kurios bandė nustatyti fizinio aktyvumo ryšį su asmens ūgiu. Gauti gana prieštaringi duomenys. Tačiau akivaizdu, kad kai kurie pratimai daro žmogų truputį aukštesnį ir tiesesnį, nes veiksmingai stiprina atskiras raumenų grupes, atsakingas už laikyseną (pavyzdžiui, Hatha joga ar pilatesas, baletas ar pramoginiai šokiai, specialūs korekciniai pratimai). Taigi, koreguojant netaisyklingą laikyseną, galima subjektyviai „padidinti“ ūgį. Kūprinamasi dažniausiai dėl to, kad kai kurios raumenų grupės yra nuolat įsitempusios (sutrauktos), o kitos – atsipalaidavusios (ištemptos). Jei sistemingai mankštinsitės padedami kvalifikuotų specialistų, kad atkurtumėte raumenų tarpusavio balansą, jūsų nugara išsities, pečiai nebebus pasvirę į priekį ir galva nesvirs pirmyn. Pratimai, koreguojantys laikyseną, padaro žmogų net tik subjektyviai aukštesnį, bet ir labiau pasitikintį savimi.

Mažiau nervinės įtampos, streso ir nerimo

Fizinis aktyvumas – gerai žinomas gyvybingumą ir gerą nuotaiką lemiantis veiksnys. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fiziniai pratimai reikšmingai sumažina lengvo ir vidutinio intensyvumo nerimo ir depresijos simptomus ir gali greitai bei veiksmingai pakelti žmogaus nuotaiką. Fizinių pratimų poveikis panašus į raminamųjų vaistų poveikį. Kartais jie veikia net geriau, nes nesukelia šalutinio poveikio (mieguistumo, lėtesnės reakcijos vairuojant, mažesnio darbingumo ir kt.) ir yra teigiamai veikiamas visas organizmas. Veiksmingiausi – ne trumpesni kaip 30 minučių aerobiniai pratimai (bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, įvairūs sportiniai žaidimai, slidinėjimas ir kt.) arba aerobinių ir anaerobinių pratimų (trumpų, intensyvių jėgos pratimų su dideliais svoriais ar jėgos treniruokliais, atsispaudimų nuo žemės ar lygiagrečių), prisitraukimų (prie skersinio) ir pan.) deriniai.

Fizinis aktyvumas

deguonies, o tai mažina saulės, šalčio, radiacijos ir kitų aplinkos teršalų neigiamą poveikį. Šios maisto medžiagos taip pat skatina odos kolageno gamybą ir trukdo susidaryti raukšlėms. Organizmui senstant, fibroblastų (kolageną gaminančių odos ląstelių) mažėja ir jie tampa ne tokie produktyvūs. Maisto medžiagos, susidarančios mankštinantis, skatina fibroblastų veiklą ir taip pristabdo odos senėjimą.

Fizinių pratimų poveikis panašūs į raminamųjų vaistų poveikį.

2013/8

Fizinis aktyvumas

Geresnė organizmo detoksikacija ir aktyvesnė imuninė sistema

Vidutiniški ar labai intensyvūs pratimai gerai stimuliuoja imuninę sistemą ir skatina baltųjų kraujo kūnelių – neutrofilų ir NK ląstelių (limfocitų porūšis) gamybą, aktyvina imunoglobulinų gamybą. Šis poveikis išlieka iki 3 valandų. Kuo daugiau aktyvių baltųjų kraujo kūnelių mūsų kraujotakoje, tuo mažiau bakterijų, grybelių ir virusų pakliūna į organizmą. Tai mažina sergamumą kvėpavimo takų ligomis, gerina žaizdų gijimą. Fizinis aktyvumas taip pat skatina limfinės sistemos aktyvumą. Kūne yra apie 500 limfinių mazgų. Tai nedideli specifinio audinio Maisto medžiagos, susidarančios mankštinantis, skatina fibroblastų veiklą ir taip pristabdo odos senėjimą.

2013/8

mazgeliai, kurie neutralizuoja ir šalina medžiagų apykaitos produktus. Bet limfiniai mazgai vieni, be kaimyninių raumenų, negali sėkmingai jų pašalinti. Fizinio aktyvumo metu susitraukdami raumenys didina limfagyslių ir limfinių mazgų spaudimą ir taip greitina limfos tėkmę. Pagerėjusi limfos cirkuliacija yra svarbi baltųjų kraujo kūnelių gamybai ir geresniam limfos drenažui. Geriausias būdas tai pasiekti – reguliari, intensyvi fizinė veikla (nepriklausomai nuo jos rūšies), priverčianti gerokai suprakaituoti, sunkiai kvėpuoti, odą – ryškiai paraudonuoti, o širdį – tankiai plakti (bent jau 2 kartus dažniau nei ramybės metu). Ramybės metu suaugusio žmogaus širdis perpumpuoja apie 4–5 l/min.

kraujo. Pradėjus greitai bėgti (pavyzdžiui, žaidžiant futbolą arba bėgant krosą), širdis perpumpuoja net iki keturių kartų daugiau kraujo. Taigi, suintensyvėjusi kraujotaka ir kiti biocheminiai mechanizmai stimuliuoja imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad kasdieniai vidutinio intensyvumo pratimai, trukę 12–15 savaičių, sumažino sergamumą viršutinių kvėpavimo takų ligomis nuo 25 iki 50 proc., palyginti su fiziškai pasyviais asmenimis. Tad galima patvirtinti seną posakį, kad nėra jokio maisto papildo ar vaisto, kuris pakeistų fizinį aktyvumą, bet fizinis aktyvumas gali sėkmingai pakeisti daugelį vaistų.

Ramesnis ir gilesnis miegas

Įvairios mokslinės studijos teigia, kad fiziniai pratimai gali turėti įtakos ilgesniam ir ramesniam miegui. Tyrimai patvirtina, kad fiziniai pratimai ne tik gerina kraujotaką, medžiagų ir deguonies apykaitą organizme, bet ir didina jautrumą streso hormonui kortizoliui (antinksčių hormonui), kuris gali turėti tiesioginę įtaką miegui. Tarkime, susiginčijote su viršininku. Organizmas reaguoja pagal tam tikrą evoliucijos metu sukurtą neurologinį ir biocheminį šabloną: staiga suaktyvėja vegetacinė nervų sistema, organizmas išskiria daugiau kortizolio (ir kitų hormonų), pakyla kraujo spaudimas, širdis pradeda dažniau plakti, padažnėja kvėpavimas ir kt. Visi šie fiziologiniai pokyčiai įvyksta tam, kad raumenys galėtų aktyviai susitraukinėti, t. y. kovoti arba bėgti. Betgi jūs toliau sėdite įsitempęs už savo rašomojo stalo ir niurzgate, o kraujotakoje esantis kortizolis (ir kiti hormonai) kaip lenktyninis automobilis žiedinėse lenktynėse juda ratu. Jei tokia vidinė įtampa pasitaiko dažnai, nepriklausomai nuo to, ar jūs dedatės ramus ar ne, padidėjęs kortizolio lygis slopina ląstelių receptorius ir šio hormono

paklausą jaudinimo metu. Laipsniškas jautrumo sumažėjimas priverčia endokrinines antinksčių liaukas veikti dar aktyviau, kad būtų atkurta pusiausvyra. Todėl natūralus kortizolio lygis organizme (jo lygis visada aukštas rytą ir žemas vakare) dirbtinai sulyginamas, po nakties atsikeliate nepailsėjęs, lyg būtumėt sunkiai dirbęs. Fiziniai pratimai yra tarsi natūralus kortizolio lygio reguliavimo „vožtuvas“, suteikiantis ramų ir gilų miegą. Kai kortizolis panaudojamas natūraliu būdu, t. y. fiziniam aktyvumui palaikyti, po krūvio į smegenis siunčiami impulsai reikšmingai sumažina jo kiekį. Panašiai fizinis krūvis veikia ir kitų hormonų pusiausvyrą.

Mažesnis riebalinis audinys

Įrodyta, kad fiziniai pratimai (žinoma, kartu su kitomis priemonėmis) gali padėti atsikratyti dalies poodinių riebalų. Tačiau daug svarbiau yra pašalinti riebalų, esančių aplink vidaus organus (pilvo ertmėje ar net krūtinės ląstoje), perteklių. Mūsų kūne yra dvi riebalų rūšys. Esantys po oda, kuriuos galima lengvai suimti į raukšlę (ir net išmatuoti specialiu prietaisu – kaliperiu), yra nelabai pavojingi. Bet mažiau matomos vidinių rie-

balų sankaupos, supančios pilvo ertmės organus kaip kokia pakavimo medžiaga, gali ypač pabloginti sveikatą. Didėjančios šių riebalų atsargos gali paskatinti išsivystyti antrojo tipo cukrinį diabetą, įvairias širdies ir kraujagyslių ligas, storosios žarnos ir krūtų vėžį, metabolinį sindromą ir kraujagyslinę silpnaprotystę. Kadangi riebalų ląstelės (adipocitai) nėra pasyvios ir dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje, jos gali gerokai išderinti hormonų balansą, kuris savo ruožtu veikia odą, plaukus ir bendrą išvaizdą. Reguliarūs, ilgai trunkantys (ilgiau nei valandą) pratimai moko kūną „sudeginti“ riebalus efektyviau, nes būtent aerobiniams pratimams panaudojama gliukozė, riebiosios rūgštys ir baltymai. Nuolat mankštinantis, ląstelių viduje daugėja mitochondrijų (tai pagrindinės ląstelės „jėgainės“, kur vyksta aerobinė medžiagų apykaita), pagaminama daugiau specifinių baltymų, tad pagreitinamas riebiųjų rūgščių transportavimas į ląstelių vidų. Čia jos sunaudojamos energijai gauti ir tai atlieka įvairūs fermentai. Šie fermentai reguliuoja biocheminių reakcijų greitį – kuo daugiau šių fermentų organizme, tuo greičiau gali būti panaudojami vidiniai riebalai.

Aktyvesni lytiniai hormonai

Fiziškai pajėgus žmogus ne tik atrodo jaunatviškai ir seksualiai, bet ir aukštas lytinio hormono testosterono lygis natūraliai jį padaro seksualesnį. Be to, testosteronas turi įtakos odos būklei ir raumenų tonusui, tiesiogiai veikia raumenų masės augimą (reguliuoja azoto ir fosforo apykaitą organizme). Endorfinų, lytinių hormonų ir žmogaus augimo hormonų lygis organizme priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies ir intensyvumo. Pavyzdžiui, palyginus sveiko, bet fiziškai neaktyvaus asmens ir bėgiko, kuris kasdien vidutiniškai nubėga 8–10 km, kraujo tyrimus, rasta apie 25 proc. daugiau testosterono ir keturis kartus daugiau žmogaus augimo hormono nei fiziškai pasyvaus žmogaus kraujyje. Taigi visos fizinės veiklos rūšys, kurios tinkamos gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, gali stiprinti ir reprodukcinę funkciją. Kad organizmas pagamintų daugiau testosterono, ypač tinka jėgos pratimai, kai dirba stambiųjų raumenų grupės (pritūpimai, prisitraukimai, atsispaudimai, svarmenų kilojimas, pilvo preso pratimai nuo suoliuko ir pan.) ir mažiau efektyvios smulkesnių raumenų treniruotės. Atliekant jėgos pratimus, tinka tokia schema: 3 skirtingi pratimai su svarmenimis 5–10 kartų. Tarp kiekvieno pratimo rekomenduojama apie 30–40 sek. pailsėti, tarp skirtingų kompleksų ilsėtis maždaug 2,5–3 minutes. Žinoma, nuolat mankštinantis būtina nepamiršti ir visavertės mitybos.

Fizinis aktyvumas

Pagerėjusi limfos cirkuliacija yra svarbi baltųjų kraujo kūnelių gamybai ir geresniam limfos drenažui.

Pagal užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistas Remigijus Zumeras

2013/8

asaros gėrybėse natūralūs vitaminai

Vasara – uogų metas. Jose yra antioksidantų, ląstelienos, kuri ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą. Uogose taip pat gausu vitaminų, didinančių organizmo atsparumą ligoms, bei mineralinių medžiagų, garantuojančių gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. Antioksidantai – biologiškai aktyvios medžiagos, būtinos mūsų mitybai. Jie apsaugo mūsų organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Antioksidantų turintis maistas, taigi ir uogos, gali apsaugoti nuo daugelio negalavimų – piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų, pristabdyti senėjimo procesus. Uogos – nekaloringas maisto produktas, 100 gramų yra apie 40 kilokalorijų. Šviežių uogų per dieną reikėtų suvartoti panašiai tiek, kiek ir vaisių – apie 300– 400 gramų. Tačiau nereikėtų piktnaudžiauti, pavyzdžiui, spanguolių nederėtų persivalgyti tiems, kurių didesnis skrandžio rūgštingumas, o cukriniu diabetu sergantiesiems – vynuogių. Geriausia uogas valgyti šviežias, tačiau galima ir šaldytas, džiovintas. Verdant uogienes, pridedama cukraus, uogos apdorojamos termiškai, todėl jų maistingumas gerokai sumažėja.

Spanguolėse gausu C, E, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies ir cinko. Jos turi tam tikrų organinių rūgščių, kurios suteikia savitą skonį ir turi dezinfekcinį poveikį virškinimo traktui, skatina fermentų gamybą. Spanguolėse esančios rūgštys laikomos natūraliais antibiotikais, jų sultimis gydomos peršalimo ligos, karščiavimas ir kosulys, tačiau tai – kompleksinė, papildoma gydymo priemonė. Jos padeda gydant uždegimines šlapimo takų ligas.

Parengė gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Juodieji serbentai turi daug C, A vitaminų, folio rūgšties, geležies, kalio, magnio ir fosforo. Jie mažina galvos, sąnarių skausmus, cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka sergantiems cukriniu diabetu. Taip pat šios uogos puikiai tinka organizmo atsparumui stiprinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių.

2013/8 2012/08

Avietėse daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A ir E. Jos turi uždegimą mažinančių savybių. Pastebėta, kad džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, sergant gripu ar angina.

Sveikata iš gamtos

Mėlynėse yra daug A, E, B grupės vitaminų, jose nemažai kalio, fosforo ir kalcio. Mėlynės gerina regėjimą, jas valgant, atsigauna akys. Šios uogos taip pat padeda įveikti senėjimą. Mėlynėse esantys pektinai padeda greičiau šalinti iš organizmo toksinus. Mėlynes rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, nes jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, jos mažina uždegimo procesų tikimybę, padeda gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas. Liaudies medicina netgi pataria gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, esant pykinimui, skrandžio skausmams, šlapimtakių uždegimui. Mėlynės stiprina kaulus, todėl tinka osteoporozės prevencijai.

Agrastai turi daug vitaminų C, A, E, kalio, magnio ir fosforo. Jie stiprina kraujagysles, todėl tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyšniose nemažai geležies, fosforo, vitamino C ir E, jos reguliuoja kraujo krešėjimą, turi antiseptinių savybių. Anksčiau buvo vartojamos nuo karščiavimo, atsikosėjimui palengvinti. Vyšniose daug flavonoidų – stiprių antioksidantų, naudingų sergant tam tikrais uždegimais. Be to, šios uogos apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų žalos. Tačiau vyšnių kauliukuose yra nuodingųjų medžiagų, todėl jų tikrai nereikia valgyti.

2013/8

Gydomosios juodųjų serbentų savybės Vitaminų šaltinis

Juodieji serbentai, palyginti su kitomis uogomis, turi gerokai daugiau vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Juose yra net iki 400 mg vitamino C (daugiau jo turi tik aktinidijos ir erškėtuogės), nemažai kitų vitaminų (A, E, B1, B2, PP), karoteno, mineralinių medžiagų (kalio, magnio, fosforo ir geležies). Taip pat juoduosiuose serbentuose gausu antioksidantų, saugančių ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Stiprinia imuninę sistemą

Juodaisiais serbentais patariama gydyti skrandžio ir dvilikapirštės žarnos opaligę bei gastritą, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Jie taip pat padeda nuo aterosklerozės, inkstų ligų, mažakraujystės bei medžiagų apykaitos sutrikimų. Juodųjų serbentų uo-

2013/8

gose esantys fitoncidai naikina uždegiminių ir grybelinių ligų sukėlėjus. Jų antpilas naikina gripo sukėlėjus, gerina bei stimuliuoja skrandžio ir virškinimo trakto darbą, malšina pilvo skausmus, stiprina imuninę sistemą. Sergantiems centrinės nervų sistemos ligomis patariama valgyti šviežių juodųjų serbentų uogų.

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų žmogaus sveikatai naudingiausi – juodieji serbentai. Daugkartiniais testais nustatyta, kad juodieji serbentai turi priešvėžinių savybių, saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, palaiko garbaus amžiaus žmonių protinę veiklą ir neleidžia jai susilpnėti.

Naujovė!

Sutriko virškinimas? Kartusis kietis (Pelynas) (Artemisia absinthium) – tai daugiametis aitraus kvapo žolinis augalas, užaugantis iki 1 m aukščio, paplitęs visoje Lietuvoje – pakelėse, palaukėse, sausuose šlaituose. Vaistinė žaliava – pelynų žolė. Joje kaupiasi eterinis aliejus, karčiosios medžiagos, vitaminai, mineralinės medžiagos. Šis augalas pasižymi virškinimą gerinančiu, apetitą sužadinančiu poveikiu, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina virškinamojo trakto spazmus, mažina dujų kaupimąsį žarnyne. Išoriškai pelyno užpilas gali būti vartojamas kraujavimui stabdyti, žaizdoms gydyti, burnai skalauti.

Pelynų tinktūra – yra puiki priemonė nuo

pilvo pūtimo, nevalgumo, virškinimo sutrikimų ir gastrito. Ši vaistažolė padeda ir nuo kepenų, tulžies pūslės negalavimų. Pelynas turi tulžį varančių, apetitą gerinančių ir uždegimus slopinančių savybių. Skatina skrandžio ir žarnyno sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą ir virškinimą, pašalina skrandžio ir bronchų spazmus, varo kirmėles, stabdo viduriavimą, sustiprina žarnyno peristaltiką. Sudėtis: Etanolinė pelynų (Artemisia absinthium) tinktūra 100 % (1:5, ekstrahentas 30 % (V/V) etanolis). Išgrynintas vanduo 50 %, etanolis 30 %, pelynų žolė 20 %. Vartojimas: Gerti 30 min. prieš valgį 2–3 kartus per dieną po 10–20 lašų. Vaikams nuo 8 metų ir paaugliams reikėtų vartoti pusę rekomenduojamos dozės. Vartoti ne ilgiau kaip 2 savaites. Po to būtina daryti 2–4 savaičių pertrauką. Nevartoti sergant skrandžio ir žarnyno opalige, žmonėms, alergiškiems graižažiedžiams, nėštumo metu bei maitinant krūtimi.

Lietuvoje sutinkame tokius karčiojo kiečio liaudiškus pavadinimus: pelynas, pelūnas, blusinės, čemerės, kartėlės, metėlė, metylis. Manoma, kad pelyno žiedai naikina virškinimo trakto parazitus. Neveltui anglų kalboje liaudiškas šio augalo pavadinimas reiškia „išsivaduoti nuo kirmelių“ (angl. wormwood: worm – kirmelė, wood – išsipainioti, išsivaduoti).

Rekomenduojame

PELYNŲ TINKTŪRĄ! PELYNŲ TINKTŪRA – virškinimo pagalbininkas Vaistininkė Alisa Palavenienė: Esant įvairiems virškinimo sutrikimams dažnai susigrąžinti gerą savijautą padeda karčiosios augalų medžiagos – kartumynai. Jie aktyvina virškinamojo trakto veiklą, slopina uždegiminius procesus, gerina medžiagų apykaitą. Daugiametis žolinis augalas kartusis kietis (lot. Artemisia absinthium L.) savo sudėtyje turi įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų ir kartumynų. Vartojant 30 minučių prieš valgį jis žadina apetitą, skatina tulžies išsiskirimą, gerina virškinimą ir suvirškinto maisto įsisavinimą, šalina iš burnos blogą kvapą. Pelyno žolė slopina skrandžio ir žarnyno spazmus, mažina vidurių pūtimą.

MEDICATA FILIA, UAB

www.medicata.lt 2013/8

Pasaulio įvairenybės

Kadaise žmoniją nuo išnykimo išgelbėjęs cukrus dabar gali mus pribaigti Šiandien trečdalis suaugusiųjų visame pasaulyje skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, kai 1900 m. šią problemą turėjo vos 5 proc. gyventojų. 1980 m. cukriniu diabetu sirgo 153 mln. žmonių, dabar šis skaičius išaugo iki 347 mln. Vis daugiau planetos gyventojų yra nutukę. Manoma, kad vienas iš kaltininkų, o gal ir pats svarbiausias, yra cukrus. Kodėl žmonija nesugeba atsispirti šiam kenksmingam, bet labai saldžiam viliotiniui, nagrinėjama „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje.

2013/8

„Patekęs į kraują cukrus stimuliuoja tuos pačius smegenyse esančius malonumo centrus, kurie reaguoja į heroiną ir kokainą. Tam tikru lygmeniu tai būdinga visam skaniam maistui (dėl to jis ir gardus!), bet cukraus sukeltas poveikis itin ryškus. Galima teigti, kad cukrus yra priklausomybę sukeliantis narkotikas“, – rašoma žurnale. Pasak Kolorado universiteto Denveryje (JAV) nefrologo Richardas Johnsonas, atsakymas, kodėl žmonių smegenyse išsivystė maloni reakcija į galbūt toksišką junginį, slypi gilioje senovėje,

kuomet fruktozės (cukrus susideda iš gliukozės ir fruktozės) troškimas nulėmė mūsų beždžioniškųjų protėvių išgyvenimą. Prieš maždaug 22 mln. metų drėgnųjų miškų skliautuose gyveno žmogbeždžionės, kurios ištisus metus mito medžių vaisiais, trykštančiais saldžiu natūraliu cukrumi. Maždaug po 5 mln. metų pasikeitė klimatas ir žmogbeždžiones atvedė iš rojumi buvusios Afrikos į drėgnus Eurazijos miškus. Klimatas ir toliau vėso, kol atėjo badmetis ir miškai buvo pilni alkanų žmogbeždžionių.

• Amerikos širdies asociacijos rekomenduojamas didžiausias dienos cukraus kiekis vyrui yra 37,8 g, o moterims – 25,2 g, tačiau vidutinis amerikietis per dieną vis dar suvartoja 95,3 g cukraus ir tam net nebūtina įsmegti šaukštelio į cukrinę. • Cukrus dedamas į maistą, siekiant sustiprinti jo skonį ir išryškinti tekstūrą. Jis taip pat veikia kaip konservantas. 1 arbatinis šaukštelis yra 4,2 g cukraus. • Keturiuose jautienos ir kiaulienos Bolonijos dešros griežinėliuose yra 5 g cukraus. • Dvejose baltos duonos riekėse yra 2,8 g cukraus. • 355 ml kolos skarinėje yra 33,3 g cukraus. • Trijuose arbatiniuose šaukšteliuose kečupo yra 7,4 g cukraus. • 95,3 g natūralaus cukraus yra šiuose maisto produktuose: 7 obuoliuose, 454 kiaušiniuose, 1135 stiklinėse ryžių. 27 kukurūzų burbuolėse.

Saldainiai patinka visiems, ypač amerikiečiams, kurie 2011 m. saldumynams išleido 32 mlrd. JAV dolerių, o vienam šalies gyventojui teko maždaug 11 kg.

„Tam tikru metu tarp šių gyvūnų atsirado mutacija, – aiškina R. Johnsonas. – Vienos iš žmogbeždžionių organizmas ėmė itin veiksmingai perdirbti fruktozę. Netgi nedidelis jos kiekis buvo saugomas riebalų forma ir tai tapo dideliu privalumu kovojant dėl išgyvenimo ilgais žiemos mėnesiais, kai rasti maisto būdavo itin sunku“. Tuomet vieną dieną ši žmogbeždžionė su savo mutavusiu genu bei sveiku potraukiu retam ir brangiam vaisiniam cukrui grįžo į savo tėviškę Afrikoje ir pradėjo žmogbeždžiones, kurias matome šiandien. „Ši mutacija tapo tokiu svarbiu išgyvenimo veiksniu, kad galiausiai išliko tik ją turėję gyvūnai, – žurnalui „National Geographic Lietuva“ pasakojo R. Džonsonas. – Todėl šiandien šį geną turi visos žmogbeždžionės, tarp jų ir žmonės. Jis padėjo mūsų protėviams išgyventi sunkmetį. Bet cukrui plūste užplūdus Vakarus, iškilo problema. Mūsų pasaulis skęsta fruktozėje, nors žmogaus organizmas prisitaikęs išsiversti su labai nedideliu jos kiekiu“.

Net ir didžiųjų geografinių atradimų amžių (XV a.) – naujų žemių ir salų paieškas – nemaža dalimi lėmė troškimas rasti dirbamų laukų, kuriuose galėtų augti cukranendrės. Juk tuomet cukrus buvo labai trokštamas, tačiau taip sunkiai gaunamas, kad prilygo prieskoniams ir atitekdavo tik turtingiesiems. Galiausiai į naujai atrastas vietoves – Žaliojo Kyšulio ir Kanarų salas – atkeliavo cukranendrės, į Naująjį Pasaulį jų gabenosi ir pats Kolumbas. „Taip prasidėjo cukraus, Karibų jūros salų ir vergų plantacijų amžius, laikui bėgant pagimdęs didžiulius rūkstančius fabrikus stiklo miestų pakraščiuose, masinį vartojimą, nutukusias šeimas ir XXL dydžio sportinę aprangą vilkinčius bei elektriniais vežimėliais važinėjančius žmones“, – rašo „National geographic Lietuva“ žurnalo autorius Richas Cohenas.

Pasaulio įvairenybės

Keletas įdomių skaičių:

Ironiška, kad tai, kas kadaise mus išgelbėjo, galiausiai gali ir pribaigti. Parengė www.technologijos.lt

2013/8

Suraskite 7 skirtumus

Su šypsena Kartą eina dantų krapštukas per mišką, ir staiga pro jį prabėga ežys. – O nežinojau, kad miške autobusai važinėja! Sėdi du balandžiai ant šakos, ir staiga praskrenda reaktyvinis lėktuvas. – Oho, kaip greit!!! – Jeigu tau uodega taip degtų, dar ne taip skristum... Vidutinio amžiaus pora sėdi virtuvėje ir pusryčiauja. Žmona ilgesingu žvilgsniu žiūri į savo vyrą ir klausia: – Petrai, pasakyk, ar tu mane vis dar myli? Vyras piktai trenkia šakutę ant stalo ir sako: – Va, tu man pasakyk – kam kiekvieną rytą pradėti nuo skandalo? – Girdėjau, vedei? – Taip. – Na ir kaip? – Gerti ir rūkyti negalima. – Gailiesi? – Ne. Gailėtis irgi negalima.

Rugpjūčio mėnesio liaudies pastebėjimai

ü Jei rugpjūčio 7-osios dienos rytas būna šaltas, tai galima laukti ankstyvos ir šiltos žiemos, o jei tą dieną lyja – žiemą iškris daug sniego. ü Jei rugpjūčio mėnesį užaugo daug ąžuolų gilių, galima tikėtis gero derliaus. ü Jei rugpjūčio rytais šiek tiek palijo, diena bus graži ir saulėta. ü Jei ant svogūnų galvų užaugo storas lukštų sluoksnis, žiema bus šalta. ü Jei rugpjūčio rytais rūkas tvyro virš vandens, bus gražus oras. ü Rugpjūčio 20–25 dienomis pasibaigia vasaros griaustiniai.

2013/8

Pas dukrą ateina sužadėtinis. Duris jam atidaręs jaunesnis broliukas šaukia: – Rimute, tavo žvirblis rankoj atėjo! Nuvažiuoja autobusas. Iš paskos bėga moteris ir šaukia: – Palaukit! Sustokit! Aš į darbą vėluoju! Keleiviai vienas per kitą susišnabžda ir perduoda vairuotojui, kad sustotų. Moteris įlipa: – Aaaaaaa… – atsikvepia. – Ačiū Dievui, suspėjau… O dabar, mielieji, rodome savo bilietukus.

Smagioji medicina Vertikaliai: 1. Mokslas, siekiantis atskleisti žmogaus buities, biologinių, ekologinių, socialinių, kultūrinių aspektų tarpusavio ryšius. 6. Pagrindinė susisiekimo ar tiekimo linija. 11. Milteliai, vartojami kaip uogienių tirštiklis. 12. Kartusis kietis, arba ... 14. Daugeliui ugnikalnių būdingas viršūnės elementas. 17. Gyvūnų organas, sudarantis centrinę nervų sistemą.

Horizontaliai: 2. Miško uoga. 3. Žuvų taukai. 4. Į mėlynes panaši uoga. 5. Triburis ir dviburis širdies ... 7. Daugiausia mineralinių medžiagų turinti danties dalis ir tvirčiausia kūno dalis. 8. Kontaktinis sportinis žaidimas su kamuoliu. 9. Maistinės ... 10. Hormonas. 13. Negrįžtamas chromosomų arba genų pasikeitimas. 15. Medžiagos, padedančios virškinti maistą. 16. Cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Zn.

Kokius vaistinius augalus patariama rinkti rugpjūtį? ü Rugpjūčio mėnesį patariama rinkti mėlynes, vaivorus ir kitas uogas. Rugpjūčio mėnesį galima rinkti visus vaistinius augalus, kuriuos rinkote birželio–liepos mėnesiais. ü Rugpjūčio mėnesį subręsta pataisų ir pataisų šarkakojų sporos. ü Pradėjusias gelsti šių augalų varputes atsargiai nukirpkite žirklėmis, kad neišbyrėtų jų sporos, ir sudėkite į tankios medžiagos maišelius. ü Pataisų ir pataisų šarkakojų varputes patariama skinti anksti rytą, kol dar neišgaravo rasa, arba apniukusią dieną, kad šių augalų sporos neišbyrėtų iš varpučių. ü Išdžiovintas pataisų ir pataisų šarkakojų varputes nusijokite per rėtį: nusijotas sporas surinkite, o varputes – išmeskite. Pataiso sporomis barstomos pragulos. 2013/8

Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į rugpjūtį ir rugsėjį Rugjūčio 10 (nuo 16:08), 11, 12 (iki 23:17) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lyties organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą, dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros. Rugpjūčio 12 (nuo 23:17), 13, 14, 15 (iki 04:04) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę. Veiksmingas galvos, pečių srities masažas. Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje. Rugpjūčio 15 (nuo 04:04), 16, 17 (iki 06:25) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujo spaudimo. Taip pat nepalankus metas kraujo donorų procedūroms. Saugokite stuburą nuo didelių fizinių krūvių, taip pat kepenis – nuo sunkesnio maisto. Palankus metas valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas. Rugpjūčio 17 (nuo 06:25), 18, 19 (iki 07:06) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapesni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, druskų nusėdimo, kaulų, kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų. Šiomis dienomis sėkmingai gis skrandis, kasa, diafragma, krūtys, limfinė sistema. Tinkamas metas valyti žarnyną, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Nuo organizme susikaupusių druskų puikiai veiks masažai, vandens procedūros. Rugpjūčio 19 (nuo 07:06), 20, 21 (iki 07:43) Mėnulis Vandenio ženkle. Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis

2013/8

nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas) – tai padės sustiprinti nervų sistemą, kraujotaką. Rugpjūčio 21 (nuo 07:43), 22, 23 (iki 21:13) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, nervai. Padidėja odos alergijų, infekcinių ligų tikimybė. Venkite pedikiūro ir manikiūro. Šiomis dienomis bus labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas. Rugpjūčio 23 (nuo 21:13), 24, 25 (iki 16:13) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, stuburo juosmens dalį. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų, o ypač veido valymo, laikas. Rugpjūčio 25 (nuo 16:13), 26, 27, 28 (02:08) Mėnulis Jaučio ženkle. Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas. Tinkamas laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų metas. Rugpjūčio 28 (nuo 02:08), 29, 30 (iki 14:32) Mėnulis Dvynių ženkle. Tinka gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinį kraujo spaudimą. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras vandens procedūrų laikas, daugiau judėkite lauke. Rugpjūčio 30 (nuo 14:32), 31, rugsėjo 1, 2 (iki 03:00) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, mo-

terims – krūtys. Vartokite daugiau skysčių. Palankios dienos gydyti kaulus, kelio sąnarius, žandikaulius ir viršutinius dantis, šalinti iš organizmo akmenis ir šlakus. Taip pat tinka šalinti karpas, gydyti nuospaudas, gražinti rankas ir pėdas. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą. Rugsėjo 2 (nuo 03:00), 3, 4 (iki 13:43) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, druskų nusėdimą, kojų blauzdas, akių ligas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas. Rugsėjo 4 (nuo 13:43), 5, 6 (iki 22:12) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat gerai gydyti pėdas, kepenis, kraujotakos sistemą. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis. Rugsėjo 6 (nuo 22:12), 7, 8, 9 (iki 04:44) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lyties organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą. Tinkamas laikas gydyti dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros. Rugsėjo 9 (nuo 04:44), 10, 11 (iki 09:35) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę. Veiksmingas galvos, pečių srities masažas. Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje.

Agnės Kiškytės nuotr.

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.