Sveikatos Langas 2013 Vasaris

Sveikatos langas 2013 vasaris

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, Kaip senoliai sakydavo, „ankstyvas pavasaris nieko vertas, o vėlyvas – jau neapgaus“. Taigi anksčiau ar vėliau, pavasario sulauksime, o iki tol pasidžiaukime žiemos malonumais. Kad jų netemdytų ligos, šiame numeryje pateikiame patarimų, kaip stiprinti imunitetą, įveikti peršalimo ligas. M. dr. Sonata Varvuolytė pataria, ko reikėtų vengti norint nesirgti inkstų akmenlige. Primename, iš kokių maisto produktų galime gauti svarbių vitaminų. Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė primena, kokie maisto produktai naudingi gerai nuotaikai. Šį kartą svečiuose – moderni VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika.

Taigi rūpinkitės sveikata ir gražaus Jums laiko. O labai laukiantiems pavasario primename, kad kovo 10-oji vadinama 40-ties paukščių diena. Manoma, kad tądien į mūsų šalį jau būna sugrįžę 40 rūšių paukščiai. Tai – pirmieji tikro pavasario šaukliai.

Kaip visuomet laukiame Jūsų laiškų, pasiūlymų ir pageidavimų. „Sveikatos lango“ redakcija: Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko, Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“, A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas.

Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.

Nuotr. Vitos Guobienės

Šiame numeryje

Ciberžolė – natūralus priešuždegiminis antibiotikas – 1 psl.

priešuždegiminis antibiotikas

Svečiuose: Moderni VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika

– 2 psl.

Aspirinas trukdo susidaryti trombams Būkime sveiki

Ciberžolė – natūralus

– 4 psl.

– 6 psl.

Lietuvos medicinos naujienos – 8 psl.

Būkime sveiki

– 10 psl.

Šeimos psichologas

– 12 psl.

Kaip įveikti sinusitą ir išvengti komplikacijų – 14 psl.

Vitaminų ir mineralų įtaka organizmui – 16 psl.

Geros nuotaikos produktai – 18 psl.

Pavasariui artėjant

– 20 psl.

Naudingi patarimai

– 22 psl.

Ką verta žinoti apie viduriavimą Gamtos dovanos Sveikatos kodas

– 23 psl.

Ciberžolė* – į nendrę panašus, iki 1 m užaugantis imbierinių šeimos augalas, natūraliai augantis ir kildinamas iš Pietryčių Indijos.

Taip pat auginamas Kinijoje, Japonijoje, Kambodžoje, Šri Lankoje ir kitose palankaus klimato šalyse, kuriose dažnai lyja ir visus metus būna 20–30 laipsnių šilumos. Visų pirma ciberžolė – tai klasikiniu laikomas geltonos spalvos prieskonis, be kurio neįsivaizduojama daugelio Rytų šalių virtuvė. Iš tikrųjų ciberžolė – ne tik prieskonis. Jau seniai žinoma, kad ji pasižymi ir gydomosiomis savybėmis: padeda gerinti kepenų veiklą, kovoti su artritu, vartojama kaip galingas antioksidantas, taip pat yra žinių apie tai, kad ciberžolė padeda kovojant su vėžio ląstelėmis. Labiausiai ciberžolė vertinama dėl priešuždegiminių savybių.

– 24 psl.

– 24 psl.

Pavasario belaukiant Moksliniai tyrimai

Kurkuminas – ypatingas fenolių junginys

Šiuolaikinė medicina ypač susidomėjo ciberžole, kai buvo nustatyta, kad joje esantis kurkuminas pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Jis mažina uždegimą palaikančių medžiagų – leukotrienų ir prostaglandinų – sintezę, tokiu būdu mažina uždegiminį procesą. Visas gydomąsias savybes ciberžolei suteikia kurkuminas – ypatingas fenolių junginys, kuriame gausu vitaminų C, B1, B2, B3, mikroelementų (geležies, kalcio, fosforo, jodo). Kurkuminas padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesuose susidariusius laisvuosius radikalus, kurie neigiamai veikia žmogaus organizmą – jį sendina. Kurkuminas saugo kepenis nuo toksinių medžiagų, skatina tulžies išsiskyrimą ir jos gamybą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, padeda tirpdyti riebalus.

– 25 psl.

– 27 psl.

Linksmasis kampelis – 30 psl Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas

– 31 psl.

– 32 psl.

*Sanskr. – kurkuma, angl. – turmeric, ind. – Haldi, rus. – куркума, lot. – curcuma longa, akniastiebis.

2013/2

1

S

večiuose: moderni VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika

Tiesa, kad geriausia nesirgti, bet, deja, visiems rečiau ar dažniau tenka kreiptis į medikus. Ir tikriausiai daugelis sutiktų, kad didelė sveikimo sėkmė priklauso nuo to, „kokiose esi rankose“. Į šį pasakymą telpa ir gydytojo patirtis, ir pažangiausi gydymo metodai, ir įranga. O kaip įsitikinome apsilankę Kauno Kalniečių poliklinikoje, pacientams svarbu dar ir tai, kad pagalba jiems būtų suteikiama greitai ir kokybiškai, nereiktų važinėti po kelias gydymo įstaigas. Šioje įstaigoje sutelktos įvairių sričių gydytojų ir paslaugų pajėgos.

VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos vadovė Virginija Gailienė

„Stiprioji Kauno Kalniečių poliklinikos pusė yra ta, kad vienoje vietoje dirba šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai. Ši struktūra leidžia pacientui vietoje suteikti visas pirmines ir antrines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Turėdama stiprų diagnostinį konsultacinį centrą, poliklinika patraukli net ir šalia esančių privačių šeimos gydytojų kabinetų pacientams“, – sako VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos vadovė Virginija Gailienė.

2

2013/2

Žengia koja kojon su technologijomis

Klinikinėje laboratorijoje atliekami plataus spektro tyrimai. Laboratorija sertifikuota ir dalyvauja tarptautinėse Suomijos ir Didžiosios Britanijos tarplaboratorinėse kokybės programose. Biocheminis analizatorius atlieka biocheminius tyrimus, kurie internetu jau po kelių minučių atsiduria šeimos gydytojo kompiuteryje. Moderni kompiuterizuota įranga leidžia iš karto matyti atliktų tyrimų rezultatus. Įsigyta aparatūra akių ligų diagnozėms nustatyti, skaitmeninis rentgeno aparatas, endoskopai, echoskopai, veloergometras ir Holterio monitorius – širdies ir kraujagyslių sistemos būklei įvertinti. „Didelės rezoliucijos diagnostiniai monitoriai leidžia ištirti mažiausią plotelį. Vaizdą galima padidinti, pamažinti, padidinti ar sumažinti kontrastą. Jei reikia, išmatuoti atstumus,“ – įrangos privalumus vardija Diagnostinio skyriaus vyresnysis specialistas Arvydas Račkauskas.

Vienoje gydymo įstaigoje sutelktos didelės gydytojų pajėgos

Teikiamos šių aukštos kvalifikacijos vaikų ir suaugusiųjų gydytojų specialistų paslaugos: • vidaus ir vaikų ligų; • alergologo; • klinikinio imunologo; • dermatovenerolo; • endokrinologo; • gastroenterologo; • kardiologo; • pulmonologo; • reumatologo; • neurologo; • otorinolaringologo; • oftalmologo; • klinikinio fiziologo; • urologo; • chirurgo; • ortopedo ir traumatologo; • akušerio ginekologo; • psichiatro; • psichologo; • psichoterapeuto; • fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo; • logopedo; • radiologo; • endoskopuotojo; • echoskopuotojo; • refleksoterapeuto ir laboratorinės diagnostikos gydytojo.

Atnaujintas fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje teikiamos visos reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems ir vaikams: • gydomasis masažas, kineziterapija gydomosios mankštos salėje; • povandeninis masažas, perlinės ir vaistažolių vonios, gydomoji terapija baseine; • lazerio, ultragarso trumpųjų bangų, mikrobangų, šviesos terapija, amplipulsterapija, elektroforezė, parafino aplikacijos.

• vaikų vystymosi sutrikimų intensyvioji reabilitacija.

Psichikos sveikatos centras

Psichikos sveikatos centre dirbantys specialistai (vaikų ir suaugusiųjų gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas) konsultuoja, gydo ir padeda spręsti asmenines psichologines ir socialines problemas bei psichikos sutrikimus.

Vykdomos užimtumo programos, taikoma meno ir šviesos terapija, kompiuterinio raštingumo mokymas, treniruoklių salėje vyksta sporto užsiėmimai, veikia jaunimo savipagalbos grupė.

Agnės Kiškytės ir Kalniečių poliklinikos nuotraukos

Šeimos klinika

Modernioje šeimos klinikoje aukštos kvalifikacijos šeimos, vaikų ligų gydytojai suteiks visas reikiamas paslaugas: įvertins sveikatos būklę, atliks reikiamus tyrimus, skirs gydymą, nukreips ir užregistruos konsultacijai pas gydytoją specialistą konsultacijai.

Pacientams, priklausantiems mūsų poliklinikai, vykdomos profilaktinės programos: širdies ir kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, atrankinės mamografi-

nės patikros dėl krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos.

Jų dėka diagnozuojami sunkūs susirgimai ir užkertamas kelias jiems vystytis.

Vykdoma nemokama vaikų krūminių dantukų dengimo silantais programa. Priklausantiems poliklinikai pacientams teikiamos nemokamos gydytojo odontologo paslaugos (mokama tik už odontologines medžiagas ir vienkartines priemones), atliekamas dantų protezavimas, konsultuoja ir operuoja periodontologas bei burnos chirurgas, teikiamos burnos higienisto ir odontologo paslaugos.

Poliklinikoje veikia:

būsimųjų ir jaunų mamyčių, diabeto mokyklos, diabetinės pėdos, prevencijos ir mokamų paslaugų, sveikatos mokymo ir skubios pagalbos kabinetai.

Pas gydytojus galima registruotis internetu, telefonu, atėjus į polikliniką.

2013/2

3

Kraujo skystinimo ir magnetinių audrų ryšys

A

spirinas trukdo susidaryti trombams

Vyresniame amžiuje (vyrams nuo 45 m., moterims – nuo 55 m.) tikslinga skystinti kraują profilaktiškai vartojant aspiriną ar kitus krešėjimą mažinančius vaistus. Aspirinas slopina kraujo plokštelių sulipimą ir saugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse, kurios krauju ir deguonimi aprūpina širdį, smegenis, inkstus ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, reguliarus nedidelių aspirino dozių vartojimas gali reikšmingai (25 proc.) sumažinti kraujotakos ligų paplitimą ir gyvybei grėsmingų komplikacijų skaičių.

Pasak šeimos gydytojos Janinos Visockienės, „aspirinas trukdo sukibti trombocitams – susidaryti trombams, todėl skystinti kraują svarbu norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų. Viena iš dažniausių ligų ir mirties priežasčių tarp vyresnio amžiaus žmonių – širdies ir kraujagyslių ligos. Galima paminėti pačią „populiariausią“ ligą – pirminę arterinę hipertenziją. Sergant šia liga, būtina ankstyva ir nuolatinė pagrindinių komplikacijų, t. y. infarktų, insultų, kurie gali sukelti staigią mirtį – profilaktika.“ Gydytoja pabrėžia, kad „šią riziką kiekvienam ligoniui individualiai turi įvertinti gydantis gydytojas ir, prieš skirdamas bet kokį vaistą, atkreipti dėmesį, ar nauda pranoksta riziką.“

Širdies aspirinas atsparus skrandžio rūgštims

Siekiant pagerinti toleravimą, „Bayer“ įmonės laboratorijose buvo sukurta speciali ilgalaikio vartojimo aspirino forma „Aspirin Cardio“. Šio vaisto tabletės yra apgaubtos specialiu apvalkalėliu, atspariu skrandžio rūgštims. „Aspirin Cardio“ veiklioji medžiaga – acetilsalicilo rūgštis – atsipalaiduoja žarnyne, todėl mažiau dirginamas skrandis, išvengiama opų ir kraujavimų. Vokiško širdžiai skirto aspirino kalendorinė pakuotė yra patogi, padeda išvengti vartojimo klaidų ir nepamiršti išgerti vaisto. Preparatą galima vartoti ilgą laiką, žinoma, prieš tai pasitarus su gydytoju.

4

2013/2

„Mes kaip maži magnetukai“, – interviu mūsų žunalui apie magnetinių audrų įtaką žmogaus organizmui yra sakęs Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologinio skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Mykolas Biliukas, kalbėdamas apie geomagnetinių audrų poveikį žmogaus savijautai. Geomagnetinės audros aktyvesnės rudenį ir pavasarį. „Tomis (geomagnetinių audrų – red. past.) dienomis padaugėja guldomų į ligoninę pacientų, kuriems pasireiškia mums jau žinomi sutrikimai: širdies priepuoliai, stenokardija, priešinfarktinės būklės, padažnėja infarktų ir ypač trinka širdies ritmas, didėja kraujo krešumas, užtat kemšasi ir širdies, ir smegenų, kraujagyslės, dėl to didėja insulto grėsmė. Senukai ir sergantieji (ypač kardiologiniai ligoniai) labiau tai jaučia per simpatinę nervų sistemą.“ Suaktyvėjus magnetiniam laukui med. m. dr. Mykolas Biliukas pataria: • papildyti paskirtų vaistų atsargas ir laikyti jas po ranka; • vengti stresinių situacijų; • gerai išsimiegoti; • mažiau valgyti ir vartoti lengvai virškinamą maistą, kad nepadidėtų organizmo, kurį ir taip veikia magnetinės audros, krūvis; • gerti daugiau skysčių; • vartoti kraują skystinančius preparatus. „Gismeteo“ atstovas Lietuvoje Kęstutis Petkevičius: „2013 m. turėtų būti 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklo fazės pikas. Todėl pastaraisiais metais yra didesnė stipresnių geomagnetinių audrų tikimybė. Stipresnį saulės aktyvumą buvo galima stebėti jau praeitais, 2012-aisiais metais. Tačiau ilgalaikes geomagnetinių audrų prognozes mėnesiui, savaitei siūlyčiau vertinti labai atsargiai.

Patikimesni šaltiniai prognozuoja 2–3 dienų magnetines audras ir jos yra pateikiamos vos tik įvykus saulės žybsniui.

Kol audra atkeliauja iki žemės gali praeiti 2–3 paros.

Tiksliausias prognozes pateikia kosminiai aparatai, fiksuojantys tiesioginius saulės plazmos parametrus.

Valandos prognozės tikslumas siekia 95 proc., 2–3 parų prognozės tikslumas mažėja ir jau tesiekia 30–50 proc. „Gismeteo“ svetainėje http://www.gismeteo.lt/city/ gm/4230/ aiškiai ir suprantamai pateikiamos 3 parų prognozės kas 3 valandos ir yra paremtos patikimais Space Enviroment Center, NOAA & U.S. Air Force duomenimis.“

Kaip atsirado aspirinas

Šio vaistinio preparato veiklioji medžiaga yra acetilsalicilo rūgštis. Pirmą kartą 1832 m. ją susintetino prancūzų chemikas Charlesas Fredericas Gerhardt’as natrio salicilato ir acetilchlorido reakcijos metu.

Bet mokslininkas savo atradimo atsisakė, pagalvojęs, kad jo išradimas nebus naudingas. 1897 m. acetilsalicilo rūgštis vėl buvo „atrasta“ ir ištirta jauno „Bayer“ kompanijoje dirbančio mokslininko chemiko Felixo Hoffmanno, kuris analizavo Gerhardt’o atliktus eksperimentus.

19-ojo amžiaus pabaigoje buvo žinoma labai mažai priemonių skausmui malšinti. Nuo skausmo ir karščiavimo buvo vartojama salicilo rūgštis, kuri turėjo vieną labai didelį trūkumą – buvo sunkiai toleruojama ir ganėtinai nuodinga. F. Hoffmannas, ieškodamas nuo artrito skausmų kenčiančiam savo tėvui geresnių vaistų, susintetino chemiškai gryną ir patvarią acetilsalicilo rūgštį. Medžiaga apstulbino savo paprasta chemine sandara – tai buvo salicilo rūgšties darinys. O atlikus klinikinius tyrimus, išaiškėjo ir tam metui neįtikėtinos jos savybės: veiksminga malšinant uždegimo sukeltą skausmą ir gana gerai toleruojama.

1899 m. šis vaistinis preparatas Vokietijoje pateko į prekybą su jam suteiktu prekiniu ženklu „Aspirin“. Šiandien aspirinas yra žinomiausias gamintojo „Bayer“ prekinis ženklas, kuris registruotas daugelyje pasaulio šalių. Prieš keletą dešimtmečių aspirinas pradėtas vartoti kraujotakos ligų profilaktikai, šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be šio paprasto ir nebrangaus vaisto.

Kaip mažinti geomagnetinių audrų poveikį sveikatai?

Pasak mediko, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms jau keletą dienų prieš audrą papildomai reikia gerti kraują skystinančių, taip pat ir raminamųjų (dirgliems žmonėms) vaistų, nes suaktyvėjus magnetiniam laukui didėja nervinė įtampa, o ji trikdo ir kraujospūdį, kurio kontrolei šiomis dienomis taip pat reikia skirti daugiau dėmesio. Sveiki žmonės taip pat turėtų mažinti tempą: vengti didelių fizinių ir psichologinių krūvių, stresinių situacijų, jei įmanoma, atidėti, neplanuoti įtemptų

pasitarimų darbe, nesileisti į ilgas keliones, kurių metu reikėtų ilgai sėdėti sulenktomis kojomis (nes didėja rizika susidaryti trombui). „Šiomis dienomis labai svarbu ir gerai išsimiegoti. Neišsimiegojus organizmas jaučia stresą, o jei dar ir magnetinė audra, gali baigtis blogai“, – įspėja orų poveikį žmonių sveikatai tyrinėjantis medikas ir priduria: „Sveikam žmogui tai nelabai aktualu, bet kas gali pasakyti, kuris iš mūsų sveikas.“ Kalbėjosi Agnė Kiškytė 2013/2

5

Būkime sveiki

K

ą daryti, kai užpuola kosulys

Kosulys – tai natūrali organizmo apsigynimo reakcija. Kosint iš kvėpavimo takų pašalinamos kenksmingos ir nereikalingos medžiagos. Kosulys gali atsirasti staiga, palengva stiprėti, keisti „savo garsą“, dažnį, būti sausas, drėgnas (šlapias) ir pan. Kosėti galima bet kuriuo paros metu. Kosulio priežasčių yra daug.

Dažniausiai kosulys yra ūminių ir užsitęsusių, pasikartojančių kvėpavimo organų ligų, populiariai vadinamų peršalimo ligomis, požymis nepriklausomai nuo jo pobūdžio, tonų, dažnio ir t. t. Kosulys taip pat gali atsirasti, kai įkvepiama sauso ar labai šalto oro, patekus į dulkėmis ar aitriais kvapais (pvz., dažų, lakų ar kitų cheminių medžiagų) užterštą aplinką ir po stiprios krūtinės ląstos traumos (sumušimo, suspaudimo). Pašalinus priežastis, kosulys praeina. Į klausimus atsako doc. Algimantas Vingras Kokios yra sauso kosulio priežastys?

Dažniausiai sausai kosima ligos pradžioje. Kosulį lydi sloga, čiaudulys, temperatūros pakilimas. Tai rodo, jog į kvėpavimo takus pakliuvo virusas ar bakterija, kuri sukėlė jų uždegimą. Sausas kosulys gali atsirasti ir tuomet, kai kambariuose būna labai sausa. Vaikų sauso kosulio priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti padidėję adenoidai („polipai“), astma (dažniausiai kartu stebimas ir dusulys). Sausas, lojantis, skausmingas kosulys dažniausiai kartu su sunkesniu iškvė-

6

2013/2

pimu ir įvairaus dydžio (aukščio) temperatūra yra būdingas gerklų uždegimo ir krupo pradžioje. Staigus sausas, priepuolinis kosulys, kaip „perkūnas iš giedro dangaus“ dažniausiai esti tuomet, kai į kvėpavimo takus pakliūva svetimkūnis. Toks kosulys yra itin pavojingos gyvybei būklės požymis. Todėl, pastebėjus tokį kosulį, vaikui būtina kuo skubiau suteikti pagalbą ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Sausas kosulys dažniausiai 2–4-tą ligos dieną pereina į drėgną, „šlapią“. Drėgnas, karkiantis kosulys būdingas sergant lėtiniu bronchitu, ypač jam paūmėjus. Drėgnas, „šlapias“ kosulys trunka tol, kol išsivalo kvėpavimo takai.

Ką daryti, kad greičiau išsivalytų kvėpavimo takai?

• Skystinkite kvėpavimo takuose esančias gleives, t. y. lengvinkite atsikosėjimą – skystos gleivės lengviau ir greičiau iškosimos, geriau ir veiksmingiau valosi kvėpavimo takai, pašalinami ligos sukėlėjai ir kitos uždegimo metu atsiradusios organizmui svetimos medžiagos.

• Gerai atsikosėti padeda be recepto vaistinėse įsigyjamas „Flavamed“. Jis vartojamas tik tuomet, kai kosulys yra drėgnas, „šlapias“.

Judėjimas, t. y. padėties keitimas, padeda atsikosėti. Todėl „neprisiriškite“ prie lovos, o jei gulite, nuolat keiskite padėtį.

• Drėkinkite kvėpavimo takus, pvz., kelis kartus per dieną atsisėskite prie garuojančio virdulio, į jo snapą įstatykite popierinę tūtą (vamzdelį, dūdelę) ir per ją palengva patraukite garų, kad įsitikintumėte, ar jie nepliko. Jei nepliko – kvėpuokite giliau.

Procedūros trukmė – 5–10 minučių.

• Veiksmingos kojų vonelės. Jos daromos tuomet, kai neturite temperatūros, sunkiai atsikosima, vaikas kosti sirgdamas ryklės, gerklų uždegimu arba tracheitu, bronchitu. Kojos įmerkiamos į vandenį iki pusės blauzdų. Vandens tempera-

tūra didinama nuo 37 iki 42°C. Kojos procedūros metu uždengiamos antklode arba rankšluosčiu. Norint sustiprinti vonelės poveikį, galima įpilti 2–3 valgomuosius šaukštus druskos arba 15–20 g garstyčių miltelių kibirui vandens. Kojų vonelės trukmė – 10–20 min. Jos kartojamos 4–5 vakarus, t. y. tol, kol sunkiai atsikosima. Po procedūros kojos apipi-

Kaip geriausiai vartoti „Flavamed“?

Vaikams nuo 6 metų geriausia rinktis tabletes. Jose nėra konservantų bei dažomųjų medžiagų, todėl saugiau netgi alergiškiems vaikams.

6–12 metų vaikams reikia gerti po pusę tabletės 2–3 kartus per parą.

Tabletė (ar jos puselė) nuryjama nesukramtyta po valgio ir užgeriama stikline vandens. Vaikams nuo 12 metų ir suaugusiesiems galima taip pat rinktis šnypščiąsias tabletes arba sirupą. Kai geriamas „Flavamed“, nevartojami jokie kiti vaistai nuo kosu-

„Flavamed“ sirupas

• Švelnaus aviečių skonio.

• Turi dozavimo šaukštelį, todėl lengva dozuoti.

• Dėl didesnės veikliosios medžiagos koncentracijos patogiau vartoti suaugusiesiems.

Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiesiems „Flavamed“ sirupą rekomenduojama vartoti: pirmąsias 2–3 dienas gerti po vieną dozavimo šaukštelį – 5 ml geriamojo tirpalo 3 kartus per parą (atitinka 30 mg ambroksolio hidrochlorido 3 kartus per parą), po to vieną 5 ml geriamojo tirpalo matavimo šaukštą 2 kartus per parą (atitinka 30 mg ambroksolio hidrochlorido 2 kartus per parą).

„Flavamed“ šnypščiosios tabletės

Jas ypač patogu vartoti.

• Vienoje šnypščiojoje „Flavamed“ tabletėje yra 60 mg ambroksolio hidrochlorido, todėl, gydytojui rekomendavus, jas galima vartoti tik 2 kartus per dieną (vietoj įprastų trijų kartų per dieną). „Flavamed“ tabletė greitai tirpsta vandenyje.

• Šnypščiosios tabletės yra malonaus vyšnių skonio.

• Veikia ypač greitai.

Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiesiems „Flavamed“ šnypščiąsias tabletes rekomenduojama vartoti taip: pirmąsias 2–3 dienas ½ šnypščiosios tabletės 3 kartus per parą (atitinka 30 mg ambroksolio hidrochlorido 3 kartus per parą), po to ½ šnypščiosios tabletės 2 kartus per parą (atitinka 30 mg ambroksolio hidrochlorido 2 kartus per parą).

Suaugusieji gali vartoti po 1 šnypščiąją tabletę 2 kartus per parą.

lio, nes jų poveikis gali būti priešingas. „Flavamed“ galima vartoti kartu tiek su temperatūrą mažinančiais vaistais, tiek su antibiotikais (jei juos paskyrė gydytojas). Neišmeskite„Flavamed“ pakuotėje esančio lapelio – informacijos pacientui. Ten rasite daug vartotojui skirtos informacijos.

Jei jūsų ligos požymiai po 4–5 dienų nepagerėja ar netgi pablogėja, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Ar nėščiosioms ir žindančioms mamoms tinka „Flavamed“?

Apie jo vartojimą nėštumo ir žindymo laikotarpiu šiuo metu pakankamo patyrimo nėra. Tačiau tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad veiklioji „Flavamed“ medžiaga patenka į žindomo gyvūno pieną.

Būkime sveiki

lamos tokios pat temperatūros vandeniu, nušluostomos, apaunamos šiltomis (tik ne sintetinio pluošto) puskojinėmis arba kojinėmis ir tuomet dera pailsėti atsigulus. Prie kojų dedama šildyklė. Yra dar geriau, kai, kaitinant kojas, lėtai, mažais gurkšniais atsigeriama šiltos čiobrelių ar aviečių stiebelių arbatos.

Kokio amžiaus vaikams galima vartoti „Flavamed“?

Nuo 6-erių metų.

„Flavamed“ tabletės

• Tai labai mažos tabletės, kurias lengva nuryti.

• „Flavamed“ tabletės tinka ir vaikams (nuo 6 metų), nes lengvai laužomos.

• Tabletės yra be konservantų, dažų ar kvapų, todėl tinka alergiškiems žmonėms.

Jas rekomenduojama vartoti taip: 6–12 metų vaikams: pusė tabletės 2–3 kartus per parą (atitinka 15 mg ambroksolio hidrochlorido 2–3 kartus).

Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiesiems: pirmąsias 2–3 dienas viena tabletė 3 kartus per parą (atitinka 30 mg ambroksolio hidrochlorido 3 kartus per parą), po to viena tabletė 2 kartus per parą (atitinka 30 mg ambroksolio hidrochlorido 2 kartus per parą).

2013/2

7

Lietuvos medicinos naujienos

Vyrų šlapimo nelaikymo chirurginio gydymo naujovės Santariškių klinikose

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre nuo 2013-ųjų sausio 10 d. pradėtas taikyti naujas vyrų šlapimo nelaikymo gydymo būdas – pošlaplinių raiščių implantavimas mišriuoju būdu.

Kaip teigia Santariškių klinikų urologė doc. Aušra Černiauskienė, vyrų šlapimo nelaikymo gydymas chirurginiu būdu Santariškėse pradėtas jau 2008-aisias. „Tuo metu Lietuvoje tai buvo naujovė. Šiuo metu vyrams dėl šlapimo nelaikymo po prostatos operacijų mes esame atlikę 18 pošlaplinių raiščių implantacijų“, – pasakoja docentė.

Pasak medikės, šlapimo nelaikymas yra viena prostatos operacijų komplikacijų. Šios problemos dažnis varijuoja nuo 5 iki 10 proc.

Vyrų šlapimo nelaikymas gydomas įvairiais metodais: mažinamas skysčių vartojimas, medikamentai, dubens dugno raumenų treniruotės, varpos spaustukai, pastovaus

VUL Santariškių klinikos

8

2013/2

Pošlaplinis raištis

kateterio įvedimas, įvairių medžiagų suleidimas šalia šlaplės, o nepadedant, taikomas chirurginis gydymas – atviros arba minimalios invazinės operacijos. „Kadangi šlapimo nelaikymas labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, svarbu šią problemą spręsti kuo efektyviau. Todėl 2008-aisiais mes drąsiai ėmėmės tuometinės naujovės“, – teigia Santariškių klinikų urologė.

Po akivaizdžiai gerų rezultatų, šiais, 2013-aisiais, buvo nuspręsta taikyti dar vieną, modernesnį, vyrų šlapimo nelaikymo chirurginį gydymo būdą, kuris, kaip ir ankstesni, yra minimaliai invazinis.

Naujasis raištis turi 4 dalis. Pagrindinė jo dalis implantuojama po šlaple, o galai specialiomis adato-

mis pravedami dviem skirtingomis kryptimis – du per užtvarinę angą, esančią dubenyje, o kiti du – gaktikaulio priekyje. „Po šių operacijų 83 procentams pacientų rezultatai yra geri, kitems – šlapimo sulaikymas pagerėjo, o tai reiškia, kad vyrų gyvenimo kokybė tampa ženkliai geresnė, jie gali gyventi įprastai, dirbti savo darbą, jaustis visaverčiai”, – apibendrino doc. A. Černiauskienė.

Gitana Letukienė, VUL SK vyr. specialistė ryšiams su visuomene Tel.: 8 5 2365097, 8 655 19339 El. p.: gitana.letukiene@santa.lt; www.santa.lt

Moters dubens organų nusileidimo chirurginio gydymo galimybės Santariškių klinikose Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro medikai kartu su kolegomis iš Prancūzijos 2013-ųjų sausio 10 d. atliko 3 moters dubens organų nusileidimą koreguojančias ginekologines operacijas naudojant naujos kartos sintetinius implantus.

Anot ginekologų, moters dubens organų nusileidimas – medicinoje dažnas atvejis. Jis išsivysto dėl sunkaus gimdymo, antsvorio, dubens audinių įgimto ar įgyto silpnumo. Ši liga moterims sukelia daug nepatogumų, nes jos nuolat jaučia lėtinį dubens skausmą, makšties, gimdos slinkimą. Ypač sunkiais atvejais būna taip, kad gimda ir makštis „išslenka“ pro išorinius lytinius organus. Tai sukelia ne tik skausmą, šlapimo nelaikymą arba jo susilaikymą bei sunkius tuštinimosi sutrikimus, bet ir turi įtakos moters

intymiam, lytiniam gyvenimui bei tarpusavio santykiams šeimoje.

Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centre sintetinių implantų naudojimas, gydant šią patologiją, pradėtas taikyti nuo 2008 metų.

Anksčiau moters dubens organų, gimdos nusileidimas būdavo gydomas panaudojant tos pačios pacientės dubens aplinkinius audinius arba dedant specialius gimdą

palaikančius „žiedus“ (med. pesarus). Tačiau, pasak medikų, efektas nebūdavo pakankamas, liga dažnai recidyvuodavo. Vėliau, vystantis chirurginei ir ypač laparoskopinei operavimo technikai, buvo pradėti naudoti sintetiniai implantai, kurie žymiai geriau sutvirtindavo dubens dugną. Tačiau šių operacijų trukmė ir jų mokymosi laikas yra ilgas, o sukeltos komplikacijos, kurios sukelia sunkius antkaulio uždegimus, būna sunkiau išgydomos.

Santariškių klinikų medikai džiaugiasi gautais rezultatais, nes, jų manymu, gerėjant sintetinių implantų kokybei, akivaizdžiai trumpėja operacijos laikas, pooperacinis perioda. Naujos kartos implantai yra sukurti taip, kad jų atmetimų dažnis beveik 3 kartus mažesnis, nei naudojant ankstesnius, be to, pacientės greičiau nei po įprastinių operacijų grįžta į visavertį gyvenimą.

Mirtinomis širdies ligomis sergantiems pacientams Santariškių klinikos pradėjo taikyti naujos kartos kardiologines procedūras Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2013 m. sausio 16 d. atliktos 3 naujos kartos kardiologinės procedūros, kurioms savo pajėgas suvienijo kardiologai ir kardiochirurgai. Jie sako, kad anksčiau tokie pacientai vilties išgyventi neturėdavo. Naujosios procedūros skirtos tiems pacientams, kuriems po mitralinio vožtuvo protezavimo susiformuoja tam tikri plyšiai.

Kaip teigia Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis, tokie defektai, nors ir retai, tačiau pasitaiko ne tik Lietuvoje, bet ir visose pasaulio širdies chirurgijos klinikose. „Priklau-

somai nuo vožtuvo pakitimų, sukalkėjimų ar kitų aplinkybių, pooperaciniu laikotarpiu tarp įsiūto vožtuvo ir širdies sienelės gali susiformuoti plyšys. Mes, medikai jį vadiname paravalvuline fistule. Pakartotinai operuoti tokius pacientus dėl ypač sunkios jų būklės neįmanoma – jie gali numirti tiesiog ant operacinio stalo“, – pasakoja profesorius.

Santariškių klinikų intervencinių kardiologų ir kardiochirurgų komanda drauge su 2 kolegomis iš Milano San Rafaelo ligoninės pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai uždarė minėtus defektus.

Medikai naudojo specialius kaiščius, kuriuos per kateterį, atlikus labai nedidelį pjūvį širdies viršūnės srityje, net nesustabdžius širdies, įvedė į plyšį ir jį užsandarino. „Džiaugiamės kartu su pacientais, jų artimaisiais, įveikus dar vieną barjerą tarp žmogaus gyvenimo ir ligos. Dėl to ypač norisi padėkoti visiems bendradarbiavusiems, nes mūsų vieningumo dėka galime didžiuotis modernėjančia kardiologija“, – sakė A. Aidietis.

2013/2

9

Būkime sveiki

I

nkstų akmenligė.

Ką naudinga apie tai žinoti?

M. dr. Sonata Varvuolytė

Šį kartą kalbiname m. dr. Sonatą Varvuolytę, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentę, apie inkstų akmenligę, sergančiųjų šia liga gydymą ir mitybą.

Ar dažnai pacientai serga inkstų akmenlige?

Inkstų akmenligė diagnozuojama nuo 5 iki 15 proc. pasaulio gyventojų. Pastebėta, kad ketvirtadaliui sergančiųjų akmenlige buvo teigiama šios ligos šeiminė anamnezė, t. y. inkstų akmenlige sirgo ir jų artimieji.

Inkstų akmenligė yra linkusi pasikartoti, t. y. kartą diagnozuota, ji vėl bus nustatyta pusei ligonių per 5–7 metus.

Labai mažai vandens geriantys, dirbantys sėdimą darbą ir mažai fiziškai aktyvūs asmenys, vartojantys rafinuotą, daug baltymų ir oksalatų turintį maistą yra didesnės rizikos grupėje susirgti inkstų akmenlige.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga? Žinoma, kad didžiausio sergamumo inkstų akmenlige vyrų amžiaus vidurkis yra 29 metai, moterų – 50 metų.

JAV mokslininkai teigia, kad sergamumas inkstų akmenlige per tris pastaruosius dešimtme-

10

2013/2

Dauguma akmenukų, mažesnių nei 5 mm skersmens gali sėkmingai patys pasišalinti iš oragnizmo.

Kokie akmenligės simptomai?

Inkstų akmenligė pasireiškia įvairiais simptomais. Akmenys šlapimą išskiriančių organų sistemoje gali sukelti ūmų šlapimo takų nepraeinamumą, kraujavimą, nuolat pasikartojančias šlapimo takų infekcijas ir pažeisti inkstus. Inkstų akmenų pasišalinimas iš šlapimą išskiriančios sistemos dažniausiai sukelia itin stiprius skausmus, sutrikdo šlapinimąsi, tačiau būna atvejų, kai ligoniai nieko nejaučia. Ūmus šlapimo takų nepraeinamumas, sukeltas šlapimo takų spindį užkimšusio akmens, lemia visą grupę simptomų, vadinamų inkstų kolika. Tai ūmus, itin stiprus, aštrus, priepuolinio pobūdžio skausmas, jaučiamas vienoje juosmens pusėje, plintantis į pilvo apačią, lytinius organus, vidinį šlaunies paviršių, dažniausiai trunkantis kelias valandas, lydimas pykinimo, vėmimo, sutrikusio skausmingo ir kraujingo šlapinimosi, palengvėjantis nuo šilumos ir spazmus malšinančių vaistų.

Kokios priežastys turi įtakos akmenų atsiradimui?

Inkstų akmenų susidarymui įtakos turi labai daug ir įvairių veiksnių, kuriuos galime suskirstyti į dvi stambias grupes. Viena jų – tai išoriniai veiksniai. Inkstų akmenlige žmonės dažniau serga kalnų vietovėse ir tropiniuose kraštuose, kur ypač karštas oras ir lengvai netenkama skysčių juos išgarinant. Labai mažai vandens

geriantys, dirbantys sėdimą darbą ir mažai fiziškai aktyvūs asmenys, vartojantys rafinuotą, daug baltymų ir oksalatų turintį maistą rizikuoja susirgti inkstų akmenlige. Kitą grupę sudaro vidiniai veiksniai: paveldimumas, amžius ir lytis.

Akmenų šlapimą išskiriančių organų sistemoje formavimuisi palankios visos įgimtos šlapimo nutekėjimą trikdančios inkstų anomalijos, nuolat padidėjusi šlapimo koncentracija, t. y., jei asmuo šlapinasi mažiau nei 1 l per parą, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.

Kokių rūšių yra akmenys?

Akmenų cheminė sudėtis yra įvairi. Kalcio oksalatiniai akmenys nustatomi 70–80 proc. inkstų akmenligės atvejų, kalcio fosfatiniai − 5–10 proc., uratiniai − 5–10 proc., struvitiniai − 5–10 proc., cistininiai − 1–5proc.

Kalcio oksalatiniai ir fosfatiniai akmenys diagnozuojami jauniems, 20–30 metų amžiaus, inkstų akmenlige sergantiems vyrams. Pastebėta, kad inkstų akmenligės epizodų pasikartojimai susiję su šios cheminės sudėties inkstų akmenimis.

Sergant inkstų akmenlige, rekomenduojama apriboti per parą suvartojamų baltymų kiekį iki 52 g.

Cistininiai akmenys formuojasi asmenims, sergantiems paveldima inkstų kanalėlių liga, kai į šlapimą išsiskiria pernelyg dideli aminorūgščių kiekiai. Kalcio šių akmenų sudėtyje nėra. Vyrams ir moterims tokios cheminės sudėties akmenys randami vienodai dažnai.

Uratiniai akmenys formuojasi dėl padidėjusios šlapalo koncentracijos kraujo serume. Jie dažniau diagnozuojami vyrams. Gali atsirasti sergantiems podagra ir taikant navikinių ligų chemoterapinį gydymą.

Struvitinių akmenų atsiradimui palankios nuolatinės šlapimo takų infekcijos. Šie akmenys didėja itin sparčiai ir gali staiga sutrikdyti šlapimo nutekėjimą. Tokie akmenys dažniausiai diagnozuojami vyresnėms moterims.

Inkstų akmenų cheminė sudėties analizė gali būti naudinga parenkant tinkamą akmenligės gydymą.

Pagrindinė profilaktinė priemonė yra pakankamas skysčių vartojimas. Siekiant išvengti akmenligės pasikartojimo, reikia padidinti skysčių kiekį tiek, kad šlapimas išliktų bespalvis, t. y. per parą žmogus turėtų pasišlapinti iki 3 litrų.

Būkime sveiki

čius didėjo. Jie prognozuoja, kad ateityje 11 proc. septyniasdešimtmečių vyrų ir 5,6 proc. tokio paties amžiaus moterų patirs inkstų akmenligės simptomus.

Kokios kitos ligos ar patologijos gali turėti įtakos akmenų susidarymui?

Inkstų akmenų dažnesniam susidarymui gali turėti įtakos daug paveldimų ir sisteminių ligų, tačiau didžiosios inkstų akmenų susidarymo dalies priežastys šiuo metu yra nežinomos.

Kaip rekomenduojama maitintis sergant inkstų akmenlige?

• Padidinti kasdien suvartojamų skysčių kiekį iki 3 l. Skysčių reikėtų išgerti tiek, kad šlapimas išliktų bespalvis.

• Riboti baltymų suvartojimą iki 52 g per parą.

• Valgyti mažiau druskos.

• Stebėti, kad su maistu patektų pakankamai kalcio. Dietos, stokojančios kalcio, didina oksalatų koncentraciją šlapime.

• Sumažinti oksalatų suvartojimą su braškėmis, rabarbarais, špinatais, šokoladu ir riešutais.

• Kasdien gerti spanguolių sulčių. Jos mažina oksalatų ir fosfatų kiekį šlapime, o kartu naudingos šlapimo takų infekcijos profilaktikai.

• Valgyti daugiau skaidulinio maisto.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

2013/2

11

Šeimos psichologas

S „

usirašysim!“:

naujųjų technologijų įtaka mūsų santykiams

Vaikų psichologė Aurelija Ananjevaitė

„Pabudęs(-usi) iš ryto aš pirmiausia išgeriu puodelį kavos, pasitikrinu savo elektroninį paštą ir perskaitau naujienas ant Facebook‘o sienos.“ Tokį ar panašų prisipažinimą tikriausiai teko išgirsti ne iš vieno savo draugo ar kolegos? Gal ir patys taip pradedate savo dieną? O kiek kartų per dieną kolegai, draugui ar artimajam pasakote: „Susirašysim!“?

Atrodo, kad kitaip jau ir neįmanoma. Dabar mes visur ir visada galime susisiekti vienas su kitu.

Daugelyje viešųjų erdvių yra prieinamas bevielis internetas, o modernūs ir išmanūs telefonai suteikia galimybę ne tik skambinti, rašyti trumpąsias žinutes, bet ir tikrintis elektroninį paštą, perskaityti naujienas. Naujosios technologijos stipriai pakeitė ir toliau keičia kiekvieno mūsų gyvenimą.

Keičiamės ir patys, keičiasi mūsų santykiai su artimaisiais, draugais, keičiasi pats bendravimo suvokimas. Darosi vis sunkiau suprasti, kas yra tikras draugas, o kas tik pažįstamas. Dar sunkiau suprasti, kas mus geriau supranta: artimieji ar elektroniniai draugai.

12

2013/2

Internete lengviau kontroliuoti pokalbį

Bendraudami trumposiomis žinutėmis, naudodami Skype, Facebook’ą ar kitas programas, dažnai dalijamės savo išgyvenimais, mintimis, jausmais.

Toks bendravimas mums atrodo priimtinesnis ir lengvesnis, nes daug greičiau gaunama malonaus dėmesio. Jaučiamės išgirsti, išklausyti ir suprasti.

Be to, tokio dėmesio sulaukiame daug greičiau. Psichologės S. Turkle atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad žmonėms lengviau bendrauti internetu ar telefonu nei akis į akį. Jie parodė, kad, bendraujant akis į akį, sunkiau kontroliuoti, ką ketinama sakyti, sunku nuspėti, kur pasisuks arba kada baigsis pokalbis. Tuo tarpu kompiuteris ir telefonas suteikia galimybę ne kartą taisyti ar net ištrinti parašytus žodžius. Prisiminkite, kiek kartų bendraudami Skype ar Facebook’u, taisėte savo parašytas žinutes draugui?

Taigi bendravimas, pasitelkus naująsias technologijas, tapo lengvesnis. Laisvai galime nuspręsti, kada atsakyti į parašytą žinutę, galime apgalvoti, kaip

sureaguoti į gautą žinutę, ir pokalbis gali trukti tiek, kiek mes norėsime.

Technologijos neleidžia visapusiškai pažinti kito žmogaus

Naujosios technologijos suteikia galimybę turėti daug draugų, su kuriais galime bendrauti, dalytis išgyvenimais, idėjomis, mintimis. Internetas ir mobilieji telefonai leidžia mums susipažinti ir palaikyti ryšius su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio šalių. Tačiau šių žmonių mes niekada gerai nepažinsime. Naujosios technologijos nesuteikia galimybės gerai pažinti kito žmogaus kūno kalbos, tikrųjų emocijų. Bendraudami internetu, mes niekada negalėsime pasakyti, kaip žmogus anapus ekrano elgiasi viešajame transporte, parduotuvėje, teatre, kuria koja išlipa iš lovos ir kaip užmiega. Naujosios technologijos negali padėti drauge išgyventi tų trumpų stebuklingų akimirkų, kurias išgyvename būdami drauge su brangiais žmonėmis.

O būtent tos akimirkos padeda geriau pažinti žmogų ir pajausti jo artumą.

Kadangi internete galima susirasti įvairiausių draugų, tapo daug sunkiau užmegzti ir palaikyti santykius realybėje. Nedrąsu prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir jį užkalbinti. Vis rečiau savo draugus pakviečiame puodeliui arbatos. Todėl kartais pasijuntame vieniši ir atsiriboję nuo socialinio gyvenimo. Tačiau, jei išmanųjį telefoną ar kompiuterį naudotume tam, kad pasidalytume išgyvenimais, kad susitartume dėl susitikimo, kad maloniai nustebintume artimus žmones, naujosios technologijos tik padėtų suartėti su mums brangiais žmonėmis. Tai patvirtina ir psichologės dr. K. Hampton drauge su kolegomis atlikto tyrimo išvados, kuriose aiškėja, kad, jei su kaimynais, bendradarbiais, šeimos nariais ir draugais bendraujama ir internetu, santykiai tampa artimesni, labiau palaikantys ir įvairesni.

Taigi, negalima teigti, kad naujosios technologijos mus tik atitolina vienus nuo kitų. Būtent jų dėka mes visada galime jaustis šalia mylimo ir brangaus žmogaus. Tačiau tikrai turėtume žinoti, ką daryti, kad technologijos neatitolintų mūsų nuo draugų ir šeimos.

tuščiai gaišdami laiką? Siūlyčiau apsispręsti, kiek kartų per dieną tikrinsite paštą, kada telefono garsas bus įjungtas. O bendraudami akis į akį su draugais ir artimaisiais, pamirškite, jog turite po ranka telefoną ir tiesiog mėgaukitės pokalbiu. Tokiu būdu jūsų pokalbiai su artimaisiais taps įdomesni, o po pokalbių pasijusite dar labiau suartėję.

Internetu nesiaiškinkite santykių Kompiuteris ir telefonas gali padėti pasidalyti jausmais ir išgyvenimais su artimaisiais, jei jaučiate, kad reikia palaikymo ir supratimo čia ir dabar. Tačiau tikrai nerekomenduoju aiškintis santykių, pasakyti, kad kažkas erzina, nepatinka, elektroniniu laišku ar trumpąja žinute. Jei jaučiate, kad kažką nepatogu ir nemalonu sakyti žmogui, geriau susikaupkite ir visa tai jam pasakykite akis į akį. Pašnekovas iš jūsų akių, kūno kalbos, balso tono matys, jog nenorite jo įžeisti, įskaudinti. To niekaip nepadės atskleisti naujosios technologijos. Prisiminkite, kad naudojantis naujosiomis technologijomis lengva suteikti ne tik malonų dėmesį, bet ir įskaudinti mylimus žmones.

Nustebinkite artimuosius naudodamiesi technologijomis Naująsias technologijas naudokite siekdami maloniai nustebinti jums brangius žmones. Savo mylimuosius galite nustebinti gražiu filmuku ar skaidrėmis, kur bus įamžintos jums brangios akimirkos ir nepamirštamos frazės.

Draugus galite pradžiuginti šiltu ir nuoširdžiu elektroniniu laišku.

O mūsų artimieji visada apsidžiaugs trumpąja žinute, kuria palinkėsite „Sėkmės!“ ir taip parodysite, kad juos palaikote. Tačiau, jei draugai ar artimieji yra užsienyje ir su jais bendraujate tik per Skype, Facebook’ą, atraskite laiko ir parašykite jiems ranka rašytą laišką, sukurkite atviruką ir nusiųskite šilčiausius linkėjimus.

Naujosios technologijos gali padėti suartėti, bet taip pat gali ir atitolinti. Viskas priklauso nuo to, kaip mes sugebėsime jas naudoti. Todėl, jei dieną pradėjote tikrindami elektrorinį paštą ir skaitydami naujienas ant Facebook’o sienos, užbaikite ją jaukiu ir maloniu susitikimu su seniai matyti draugu ar mylimu žmogumi.

Šeimos psichologas

Technologijos gali padėti suartėti

Psichologė Aurelija Ananjevaitė www.seimospsichologas.lt Tel. 8 668 00 000

Rekomendacijos Bendraudami akis į akį, pamirškite mobilųjį telefoną Šiuo metu tapo normalu prie kompiuterio praleisti penkias ar daugiau valandų. Tuo tarpu draugams ir šeimos nariams skiriama valanda ar dvi per dieną. Ir tai per tą laiką parašoma dar ne viena žinutė mobiliuoju telefonu. Taigi, siekdami, kad technologijos turėtų kuo mažiau įtakos jūsų santykiams, pabandykite suprasti, kiek jums svarbus kompiuteris ir mobilusis telefonas. Kiek jie jums reikalingi darbo reikalams?

Kiek asmeniniams? O kiek laiko praleidžiame tiesiog sėdėdami ir 2013/2

13

K

aip įveikti sinusitą ir išvengti komplikacijų

Sinusitas, kitaip – prienosinių ančių uždegimas, yra procesas, plintantis gleivinėje, pogleiviniame sluoksnyje, kartais pasiekiantis antkaulį ir kaulines sienas. Sinusitas dažniau būna antrinės kilmės, t. y. jį sukelia sloga, dantų patologijos ar traumos. Pirminiu sinusitu susergama peršalus arba paveikus alergenams. Todėl labai svarbu nepraleisti pro pirštus slogos, nes ji gali komplikuotis į sinusitą. Ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija į bakterinį rinosinusitą komplikuojasi apie 5–10 proc. vaikų, todėl svarbu gydymą pradėti nedelsiant. Virusai išskiriami apie trečdaliu atvejų. Apie pusę jų sudaro rinoviru-

sai, kiti – paragripo, gripo, adenovirusai. Vis dažniau diagnozuojamas grybelinės kilmės sinusitas.

Kaip pasireiškia ūminis situsitas

Pasireiškia bendrais negalavimo simptomais: rinorėja (išskyros iš nosies), nosies gleivinės patinimu, karščiavimu, skausmu sinusuose (kaktos, nosies šaknies, akiduobių srityse), taip pat galimas odos patinimas virš antakio, skruostų srityje – priklausomai nuo prienosinio ančio, kuriame yra uždegimas, ir žinoma, bendru silpnumu, galvos skausmu, ypač pasilenkus žemyn.

Sekretas gali būti gleivinis, pūlinis, fibrininis priklausomai nuo sukėlėjo bei ligos eigos. Sinusitui prasidėti įtakos gali turėti ir viršutinių kvėpavimo takų patologija: svetimkūniai nosyje, lėtinė sloga, iškrypusi

nosies pertvara, adenoidai, taip pat nardymas, traumos ar imuniteto pokyčiai. Lėtinė eiga – kai neryškūs simptomai užtrunka ilgiau nei 12 savaičių. Lėtiniu sinusitu dažniausiai susergama kartojantis ūmiai šios ligos eigai, todėl būtina šalinti infekciją.

Būtina stiprinti imunitetą

Į organizmą patekusios veikliosios augalų medžiagos, kaip ir vaistai, skatina arba slopina ląstelių, audinių, organų funkcijas. 70–90 proc. augalinių ląstelių turinio sudaro vanduo, o likusi dalis – organinės ir mineralinės medžiagos.

Jau minėta, kad į bakterinį sinusitą komplikuojasi tik apie 5–10 proc. rinito atvejų. Vadinasi, ligos pradžioje antibiotikai nerekomenduotini (arba rekomenduojami tik patvirtinus bakterinį sinusitą). Tačiau į ligą negalima žiūrėti pro pirštus dėl jos sukeliamų komplikacijų. Taigi svarbu gydyti ligą nuo pradžių ir užkirsti kelią tolesnei bei sunkesnei jos eigai. Tai galima daryti imunitetą stiprinant natūraliomis priemonėmis.

Sveikam ir giliam kvėpavimui

14

Natūrali augalinė sudėtis – penkių vaistažolių ekstraktai saugiam ir efektyviam poveikiui iš vidaus 2013/2

Į pagalbą – vaistiniai augalai

Vienos stipriausių augalinių medžiagų nuo sinusito yra pušų žievė, pavasarinės raktažolės, paprastieji čiobreliai, paprastieji apyniai, juoduogiai šeivamedžiai, t. y. augalai, kurių veikliosios medžiagos itin veiksmingos gydant kvėpavimo takų infekcijas.

Pušų žievė – iš pušų gaminami preparatai dažnai vartojami tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje.

Jūrinių pušų žievė žinoma kaip flavonoidų, katechinų ir fenolio rūgšties šaltinis. Visos šios medžiagos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis, uždegimą slopinamosiomis savybėmis, mažina laisvųjų radikalų neigiamą poveikį, stiprina imuninę sistemą ir kraujagyslių sieneles.

Pavasarinė raktažolė – jų lapuose, žieduose ir šaknyse gausu saponinų, kurie lengvina atsikosėjimą, gerina bronchų sekrecinę funkciją, sekreto drenažą, turi ikisklerotinį poveikį, todėl jau senovės graikai jais gydė kvėpavimo takų ligas. Salicilo dariniai malšina skausmą, slopina uždegimą, gerina deguonies pasisavinimą, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą.

Paprastasis čiobrelis turi eterinio aliejaus, organinių rūgščių, flavonoidų ir mineralinių medžiagų, vitamino C. Pasižymi dezinfekuojamosiomis, uždegimą slopinamosiomis savybėmis, mažina spazmus, skausmus, ramina, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą. Paprastųjų čiobrelių eteriniai aliejai turi fungicidinių savybių.

Paprastojo apynio spurguose randama organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, flavonoidų, vitaminų (B1, B3, B6, PP, rutino). Apynių preparatais raminama centrinė nervų sistema, gydomi uždegimai, jie turi skausmą ir spazmus mažinančių savybių. Pasižymi baktericidiniu ir antigrybeliniu poveikiu.

Juoduogis šeivamedis turi mineralinių medžiagų, vitamino C. Skatina prakaitavimą, mažina uždegimą, gerina atsikosėjimą, stiprina ir valo organizmą, pasižymi antivirusinėmis savybėmis, mažina karščiavimą, dezinfekuoja, gerina sekreciją.

Augaliniai preparatai, kurių sudėtyje yra šių augalų veikliųjų medžiagų, slopina uždegimą, mažina gleivinės edemą, skystina gleives, gerina nosies drenažą bei saugo nuo infekcijos plitimo, stiprina imunitetą ir skatina gijimą. Lengvas raminamasis poveikis gerina kvėpavimą, todėl geriau pasisavinamas deguonis.

• Tai 100 proc. natūralus produktas.

• Sudėtyje nėra aliejaus, todėl nesukelia refliuksų.

• Kompleksiška ir koncentruota sudėtis.

• Veikia visas kvėpavimo sistemos dalis (taip pat ryklę, gerklas, trachėją, bronchus).

• Tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. „Sinunorm“ rekomenduojama vartoti: • siekiant užtikrinti normalų prienosinių ančių (sinusų) sekreto nutekėjimą; • siekiant užtikrinti normalias kvėpavimo takų funkcijas; • peršalus.

Vartojimas Suaugusiesiems gerti po 1 kapsulę 3 kartus per dieną. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams – po 1 kapsulę 2 kartus per dieną.

Sveikam ir giliam kvėpavimui

Beprasidedanti liga, pasireiškianti bendrais simptomais, gali būti sunki ir klastinga, todėl, norint išvengti sunkesnės eigos ar komplikacijų, būtina stiprinti imunitetą ir gydyti pirmuosius simptomus bei jų priežastis. Šiuolaikinės gydymo priemonės yra atėjusios iš gamtos, o dabartinės technologijos neleidžia abejoti jų veiksmingumu. Tą pagrindžia ir atlikti moksliniai klinikiniai tyrimai. Šimtaprocentinų augalinių preparatų poveikis greitas ir veiksmingas, juos saugu vartoti (kai vartojama rekomenduojamomis dozėmis ir tam tikrą laiką). Šeimos gydytoja Janina Visockienė: „Augaliniai preparatai yra pagalbinės priemonės ir vartojamos simptominiam gydymui. Preparatas „Sinunorm“ tinkamas slogos, sinusito ir kosulio atvejais, nes jis veikia gleivinę: mažina uždegimą ir gerina sekreciją. Kai gerėja sekrecija, greičiau vyksta gyjimo procesas. Savo praktikoje nuo paprasto peršalimo, rinito skiriu augalinius preparatus, bet diagnuozavus sinusitą (tai gali padaryti tik gydytojas atlikus reikiamus tyrimus), dažnai skiriami antibiotikai kartu su augaliniais preparatais, kurie palengvina ligos eigą.

Kadangi preparatas „Sinunorm“ pagamintas iš augalų, turinčių sekretolitinį ir priešuždegiminį poveikį, jį galima vartoti esant rinitui kaip pagrindinį vaistą, o sinusitui ir bronchitui – simptominį, papildomą, jeigu pacientas nėra alergiškas ar dėl kitų priežasčių negali vartoti tokios sudėties preparatų.“

Sudėtis ir dozės

1 kapsulė

3 kapsulės

sausasis pavasarinių raktažolių ekstraktas

8,0 mg

24,0 mg

sausasis pušų žievės ekstraktas

8,0 mg

24,0 mg

sausasis čiobrelių ekstraktas

16,0 mg

48,0 mg

sausasis apynių ekstraktas

10,0 mg

30,0 mg

8,0 mg

24,0 mg

sausasis šeivamedžių ekstraktas fibrex (pluoštas)

382,0 mg 1 146,0 mg 2013/2

15

V Vitaminai

itaminų ir mineralų įtaka organizmui

Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis, padeda reguliuoti imuninę sistemą ir kovoti su infekcijomis. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose (žuvų taukuose, kepenyse, pieno produktuose ir kt.). Su šiais produktais gauname tik pusę vitamino A paros dozės. Kitą pusę gauname iš augalinių produktų, kuriuose yra pigmento karotino; iš jo, veikiant fermentui karotinazei, organizme pasigamina vitaminas A. Tačiau karotinas (provitaminas A) yra tris kartus silpnesnis ir todėl jo reikia trigubai daugiau. Daugiausia karotino yra morkose, paprikose, špinatuose, salotose, svogūnų laiš-

16

2013/2

kuose, persikuose, abrikosuose, šermukšniuose, šaltalankiuose, erškėtuogėse.

Vitaminas B1 (tiaminas) – kofermentas gerinantis kraujotaką, išlaisvinantis karbohidratuose esančią energiją, naudingas nervų sistemai. Daugiausia šio vitamino yra kviečių grūdų gemaluose, ryžių sėlenose, avižų ir grikių kruopose, žemės riešutuose, žaliuosiuose žirneliuose. Kadangi vitamino B1 atsargos nesusidaro, jo reikia gauti kasdien su maistu.

Kai maiste trūksta vitamino B1, visiškai nesudega angliavandeniai, dėl to organizme kaupiasi šalutiniai jų apykaitos produktai, kurie labai kenkia periferinei ir centrinei nervų sistemai.

Vitaminas B2 (riboflavinas) būtinas baltymų ir riebalų sintezei, normaliai skrandžio bei kepenų funkcijai, kraujo gamybai, turi įtakos augimui ir vaisiaus vystymuisi, būtinas regėjimui. Šio vitamino yra grybuose, daržovėse, javuose, žemės riešutuose ir kt. augaluose (žirneliuose, grikiuose, kvietinėje duonoje, gyvulinės kilmės produktuose – mėsoje, kepenyse, inkstuose, karvės piene, kiaušinuose.

Vitaminas B3 (pantoteninė rūgštis) padeda reguliuoti odos ląstelių medžiagų apykaitą. Daug šios rūgšties yra riešutuose, ankštiniuose augaluose, bulvėse ir produktuose iš grūdų.

Mineralai

Vitaminas B5 padeda įveikti stresą, padeda kovoti su uždegiminiais procesais, dalyvauja plaukų augimo procese.

Vitaminas B6 labai svarbus imuninės sistemos veiklai, dalyvauja amino rūgščių apykaitoje, susidarant baltymams, padeda palaikyti reikiamą gliukozės kiekį kraujyje. Daug šio vitamino yra alaus mielėse, kviečiuose, miežiuose, sorose, kukurūzuose, pupelėse, ypač daug bananuose.

Vitamino E yra beveik visuose riešutuose. Jis yra labai svarbus antioksidantas. Slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį.

Taip pat vitaminas reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. Vitaminas E neleidžia atsirasti arba šalina jau atsiradusius kraujotakos pažeidimus, nes mažina kraujo krešėjimą ir neleidžia susidaryti trombams.

Folio rūgštis (folatai) – labai svarbi raudoniesiems kraujo kūneliams, atpalaiduoja kraujagysles ir padeda išvengti per didelio kraujospūdžio. Tai nėščių moterų vitaminas, nes saugo besivystančio vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų veiksnių įtakos, mažina apsigimimų riziką.

Geležis – sudedamoji deguonį pernešančių proteinų (hemoglobinų ir mioglobinų) dalis, taip pat reikalinga kitiems audiniams ir procesams. Geležies yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose – hemoglobine ir ląstelių kvėpavimo fermentuose. Sergant mažakraujyste ir netekus daug kraujo, geležies organizmui reikia daugiau nei įprasta, todėl mityba papildoma tokiais produktais, iš kurių geležis lengvai pasisavinama: kepenimis, mėsa, kiaušinių tryniais, žalumynais, pomidorais, vaisiais ir kt.

Magnis – vienas būtiniausių mikroelementų sportuojantiems ir besilaikantiems dietų. Didžiausios jo atsargos aptinkamos kauluose ir raumenyse. Kraujyje jo turi būti pastovus kiekis, o kai jo trūksta, organizmas vartoja kauluose esantį magnį. Magnis dalyvauja daugelyje gyvybinių procesų: energijos gamyboje, riebalų ir baltymų apykaitoje, nervinių impulsų sklidimo nervų kamienais procese.

Jis būtinas kūno raumenų ląstelėms, reguliuoja kalcio apykaitą.

Magnis būtinas geram širdies darbui. Daug magnio yra vaisiuose ir daržovėse, turinčiose daug ląstelių, taip pat rupių miltų duonoje.

Varis prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, imuninės sistemos ir kaulų formavimosi.

Fosforas – viena svarbiausių kaulų ir dantų medžiaga, dalyvauja medžiagų apykaitoje, svarbus reprodukciniuose procesuose perduodant įgimtas savybes, palaiko pastovią audinių ir organizmo skysčių sudėtį. Fosforo yra daugelyje fermentų, reikalingų

vidaus organų ir smegenų gyvybinei veiklai. Fosforo organizmas gauna su įvairiais produktais: mėsa, žuvimi, pienu, daržovėmis.

Daug fosforo yra riešutuose, žalumynuose, pupelėse, žirniuose.

Kalis – būtinas nervų ir raumenų veiklai, dalyvauja reguliuojant organizmo skysčių osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų balansą, ląstelių sienelių pralaidumą. Reikalingas angliavandenių ir baltymų apykaitai, raumenų susitraukimui ir daugelio fermentų veiklai.

Selenas veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, skatina plaukų augimą, mažina vėžinių susirgimų galimybę. Geras seleno šaltinis jūrų gėrybės ir jūrinės žuvys. Šio mineralo daugiausia randama baltyminiuose produktuose, ypač kepenyse, inkstuose ir raudonoje mėsoje.

Grūdai, saulėgrąžos, riešutai sėklos taip pat gali būti seleno šaltinis (jei dirvoje, kurioje jie augo, buvo gausu šio mineralo).

Cinkas padeda skaidyti angliavandenius, skatina ląstelių atsinaujinimą. Cinkas būtinas žmogaus augimui ir brendimui, normaliai lytinių liaukų veiklai, dalyvauja virškinimo procese.

Fluoras apsaugo dantis nuo karieso. Daug fluoro yra augaliniuose produktuose: žaliuose lapuose, svogūnų laiškuose, kviečiuose. Trūkstant fluoro, didėja dantų ėduonies, osteoporozės rizika. Kai fluoro per daug, vystosi fluorozė.

Jodas padeda susidaryti skydliaukės hormonui, gerina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Jodo turi jūros produktai (jūros kopūstai), burokėliai ir kt.

2013/2

17

G

Venkite:

Dietologai teigia, kad tam tikri maisto produktai padeda gerinti nuotaiką.

eros nuotaikos produktai Vilniaus dietologijos centras, Pušyno kelias 23, Vilnius Reg. tel.: 8-659-23416 el.p. info@dietoscentras.lt www.dietoscentras.lt

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė: „Nevisavertė mityba, gryno oro, fizinio aktyvumo stoka ilgainiui sukelia nuotaikos svyravimus, dirglumą.

Tam tikri maisto produktai (vartojami su saiku) padeda gerinti nuotaiką“.

Šokoladas – išskirtinių savybių produktas, kuriam teisėtai priklauso pirmoji vieta „laimės produktų“ sąraše. Šokolade gausu kalio, yra B grupės vitaminų, purinų, oksalo rūgšties ir teobromino, medžiagos, kuri švelniai stimuliuoja nervų bei širdies ir kraujagyslių veiklą. Itin didelio dėmesio sulaukė natūralus šokoladas iš smulkintų kakavos

18

2013/2

vaisių ir kakavos sviesto (juodasis, kartusis šokoladas).

Natūraliame šokolade yra antioksidantų, kurie atitolina organizmo senėjimo procesus. Mokslininkai nustatė, kad, valgant juodąjį šokoladą, mūsų organizme gaminasi endorfinai ir enkefalinai, kurie dar vadinami laimės hormonais, sukeliantys euforiją, laimės, džiaugsmo jausmą. Todėl visiškai suprantama, kodėl, norėdami pakelti sau nuotaiką, saldiname gyvenimą šiuo juoduoju stebuklu.

Beje, tie, kurie rūpinasi savo figūra, neturėtų pamiršti, kad šis „laimės produktas“ gana kaloringas.

Vištiena (ypač neriebi) taip pat priskiriama prie „laimės produktų“. Joje yra gliutamino rūgšties, kuri net gaminant patiekalą išskiria aromatą, gerinantį nuotaiką.

Vištiena – tai magnio ir cinko šaltinis, šie mikroelementai reikalingi žmogui, patiriančiam didelę emocinę ir fizinę įtampą, stresą.

Kad laimės būtų daugiau, mėsą reikia virti vandenyje arba garuose – kepama ji praranda daug vitaminų ir naudingų medžiagų.

Produktų, slopinančių laimės pojūtį. S. Kleiner pataria vengti riebaus, kepto, greitojo maisto ir pusfabrikačių. Jie užsibūna skrandyje. Be to, derėtų dažniau atsisakyti saldumynų, nes nedidelis cukraus kiekis pakelia nuotaiką, o daug cukraus dažniausiai nuliūdina. Taip pat venkite kepinių (sausainių, pyragėlių), bulvių traškučių, supakuotų užkandžių. Špinatai teikia energiją ir gerą nuotaiką. Jie turi flavanoidų ir labai gerai subalansuotą, natūralių polivitaminų kompleksą, kuriame yra vitaminų A, B1, B2, P, PP, C, E, H, folio rūgšties bei makro- ir mikroelementų (kalio, natrio, kalcio, geležies, fosforo, magnio). Šis vitaminų ir mikro- bei makroelementų derinys naudingas įvairaus amžiaus žmonėms. Špinatus rekomenduojama valgyti sergant nervų sistemos ligomis, anemija (mažakraujyste), gastritu, turint padidėjusį kraujospūdį.

Sūris. Pačiu skaniausiu ir „linksmiausiu“ laikomas Rokforo sūris su pelėsiais. Daug kas nepatikliai žiūri į šį produktą, nors bijoti nėra ko: dėl žalsvai mėlynos spalvos ir pikantiško sūrio skonio kaltas tauriųjų pelėsių grybas Penicilium roqueforti, kuris specialiai auginamas ant gerai iškeptos duonos. Be to, sūris pakelia nuotaiką, nes jame gausu tiramino, trintamino ir feniletilamino – medžiagų, stimuliuojančių laimės hormono išsiskyrimą.

Dėmesio! Pelėsinis sūris netinka nėščioms moterims.

Apelsinai, taip pat mandarinai ir persimonai priski-

riami prie produktų, teigiamai veikiančių mūsų nuotaiką. Šie vaisiai – tikras vitaminų (A, B1, B2, PP, C) ir mikroelementų (magnio, fosforo, natrio, kalio, kalcio, geležies) šaltinis. Apelsinai gerina apetitą ir padeda nuo hipovitaminozės, mandarinai mažina pabrinkimą, persimonai gydo skrandį ir stiprina nervų sistemą.

DVARO sviestas gaminamas tik iš aukščiausios kokybės šviežios saldžios grietinėlės ir yra ypač turtingo sodraus skonio, be to, lengvai tepamas. Šiame svieste nėra sintetinių priedų, o išsaugotos maistingosios medžiagos ir natūralumas garantuoja išskirtinį skonį ir kokybę.

Sviestas

Neretai besilaikantys dietos būna prastos nuotaikos, nes jos metu nevalgo sviesto. Pasak dietologų, sviestas yra centrins nervų sistemos balzamas.

Pomidorai

Pomidorų patariama valgyti pernelyg droviems žmonėms, nes juose yra medžiagų, padedančių įveikti dorvumą.

Suvalgius kelis pomidorus, atsipalaiduoja drovumo „stabdžiai“. Ne veltui pomidorai vadinami „meilės obuoliais“.

Bananai

Bananuose yra tam tikros rūšies alkaloidų, kurių pagrindą sudaro „laimės narkotikas“ meskalinas. Bananai – vieni geriausių vaisių nuo blogos nuotaikos.

Sūris

Sūris gali pralinksminti. Nuotaiką gerina sūryje esančios amino rūgštys: tiaminas, trintaminas ir feniletilaminas.

Aitriosios paprikos

Jei jaučiatės nelamingi, valgykite aitriųjų paprikų. Jose yra burną deginančio piperino, sugebančio numalšinti ir liūdną nuotaiką.

2013/2

19

Pavasariui artėjant

M

ėnulio ritmai sode ir darže

Mėnulio ritmų laikymasis daržininkystėje ir sodininkystėje padeda išauginti geresnį derlių.

Mėnulis priklausomai nuo Zodiako suteikia impulsą augalo šaknims, lapijai ar vaisiams, žiedams. Persodinimo metu augalas gauna konkrečios dienos impulsą. Augalai pirmiausia yra sėjami, paskui pikuojami ir tik paaugęs tvirtas sėjinukas sodinamas į pastovią vietą. Paskutinis etapas tampa svarbiausiu ilgalaikiu impulsu augalo gyvenime. Taigi išaugintas gėles į dirvą sodinkime per oro (žiedų) dienas, pomidorus per ugnies (vaisių) dienas ir t. t. Jei sodinukai silpni, pikavimui rinkimės šaknų (žemės) dienas, ypač Mergelės ženklą.

• • • •

20

Lapų dienos – Skorpionas, Vėžys, Žuvys Žiedų dienos – Dvyniai, Vandenis, Svarstyklės Vaisių dienos – Avinas, Liūtas, Šaulys Šaknų dienos – Mergelė, Jautis, Ožiaragis 2013/2

Augalų persodinimas

Tinkamiausias visų augalų persodinimo laikas yra Mergelės ženklo valdomos dienos, priešpilnis. Šiuo metu prigis ir senesni augalai.

Augalai sodinami augant Mėnuliui, t. y. nuo jaunaties iki pilnaties, bet 1–2 dienas po jaunaties ir 1 dieną iki pilnaties arba galima persodinti laikotarpiu nuo Dvynių ženklo iki Šaulio ženklo, išskyrus daržoves, kurios linkusios auginti žiedynus, pvz., salotas. Jas geriausia sėti dylančio Mėnulio

Tinkamiausias laikas augalų laistymui yra lapų dienos. Jos kartojasi kas 6–8 paros ir to augalams visiškai pakanka. Vanduo turėtų būti nusistovėjęs arba lietaus.

Kai Mėnulis keliauja per žiedų dienas, augalai nelaistomi, nes lengvai gali užsiveisti kenkėjai.

Augalų skiepijimas

Vaismedžius geriausia skiepyti per priešpilnį, vaisių dienomis.

Augalų genėjimas

Genėti augalus reikia per delčią, geriausia vaisių dienomis.

Augalų tręšimas

Geriausias laikas tręšti visus augalus yra pilnatis ir delčia, lapų arba šaknų dienomis.

• Norint skatinti vaisių augimą, tręšti reikėtų vaisių arba šaknų dienomis.

• Šaknų sistemos stiprinimui tręšiama šaknų dienomis.

• Žydėjimą skatinti retsykiais tręšiama žiedų dienomis.

Piktžolių naikinimas

metu, lapų dienomis. Daržoves, auginančias šakniavaisius, reikia sėti ir sodinti per delčią arba laikotarpiu nuo Šaulio ženklo iki Dvynių ženklo.

• Per žiedų dienas, augant Mėnuliui, sėjamos ir sodinamos gėlės bei vaistažolės.

• Lapų dienomis sėjamos ir sodinamos lapinės daržovės, taip pat žiediniai kopūstai.

• Vaisių dienomis, Mėnuliui augant, sėjami bei sodinami augalai, brandinantys vaisius virš žemės, pvz., pomidorai. Šakniavaisiai, pvz., morkos, ridikėliai – delčioje. Javai sėjami Mėnulio augimo metu.

• Šaknų dienomis tinka sėti ir sodinti šakniavaisius, išskyrus bulves.

Jos sodinamos Žuvų dienomis.

• Geriausias laikas pikuoti augalus – vaisių dienos, esant jaunačiai.

Piktžolės išrautos per delčią, ypač Ožiaragio dienomis, ilgai neatžels.

Vandenio dienomis reikėtų tik supurenti žemę, o piktžoles palikti sunykti.

Ravėti beveik neteks, jei birželio 18 d. iki vidurdienio nuravėsite daržą arba gėlyną. Šią dieną išrautos piktžolės neatžels.

Dirvos kasimas

Pavasarį kiekvieną lysvę perkaskite tris kartus.

• Pirmą kartą Liūto dieną. Šią dieną pajudintos piktžolių sėklos lengvai sudygsta.

• Antrą kartą – Ožiaragio dieną.

Tuomet sunaikinkite sudygusias piktžoles.

• Trečią kartą tinka visos dienos per delčią, išskyrus Vandenio dienas.

Pavasariui artėjant

Dirvos drėkinimas

Parengta pagal www.menuliokalendorius.lt

Kova su kenkėjais

• Kenkėjai, išskyrus sraiges ir kurmius, naikinami tam skirtomis priemonėmis per delčią.

• Šaknų dienomis naikinami kenkėjai, gyvenantys žemėje.

• Kenkėjai, gyvenantys žemės paviršiuje, naikinami Dvynių ir Šaulio dienomis.

• Kovoti su kenkėjais padeda ir genėjimas, jei jis atliekamas per pačią jaunatį arba paskutinėmis delčios dienomis.

• Sraigės naikinamos Skorpiono dienomis, priešpilnyje.

• Kenkėjai nepuola, jei teisingai parenkama augalų kaimynystė.

2013/2

21

Naudingi patarimai · Jei kraujuoja dantenos, daugiau valgykite kivių. Kivių vaisiuose yra virški-

namųjų fermentų, todėl jų patariama valgyti po sočių pietų, kad skrandis geriau suvirškintų maistą. · Pirmosiomis pavasario dienomis ypač jautrus skrandis, todėl tomis dienomis patariama valgyti lengvesnį maistą, nepakenks ir iškrovos dienos. · Svogūnuose daug širdies raumenį stiprinančių fitoncidų. · Morkas patariama valgyti su grietine arba augaliniu aliejumi, nes jose esantį karotiną organizmas pasisavina tik kartu su riebalais. · Kad kaulų sistema gautų pakankamai vitamino D, reikalinga saulės šviesa, todėl dažniau vaikščiokite lauke. · Sergantiems sloga patariama pakvėpuoti virtų bulvių garais. · Jei dažnai vargina bloga nuotaika, gali būti, kad tai požymis, jog organizme trūksta vitamino B6, kurio yra mėsoje, riešutuose, pieno produktuose, salotose, sūriuose ir saldžiuosiose paprikose. · Pasak psichologų, jei norite būti sveiki, išmokite džiaugtis viskuo, ką jums dovanoja gamta, ir nekreipkite dėmesio į laikinus sunkumus bei nepatogumus. · Rūkoriai greičiau pavargsta, nes jų organizme trūksta deguonies. · Jei rytą pabundate nepailsėję, o, atvirkščiai, dar labiau pavargę, tai požymis, kad jūsų organizmui trūksta magnio, kalio ir B bei C vitaminų. · Pasak Tibeto išminčių, pagrindinė senatvės priežastis – vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas organizme.

Verta žinoti rūkoriams Pagrindinės tabako sudedamosios dalys yra nikotinas ir dervos. Norėdami sumažinti įkvepiamo į plaučius tabako dūmų žalą, kasdien valgykite maisto produktų, kuriuose yra karotino. Jo gausu morkose, pomidoruose, raudonuosiuose burokėliuose, pipiruose, moliūguose ir brokoliuose.

Karotino yra ir vaisiuose: abrikosuose, granatuose, bruknėse, tamsių spalvų vynuogėse, vyšniose, gudobelėse, žemuogėse, spanguolėse, raudonuosiuose serbentuose ir šaltalankiuose. Daug karotino turi ir kai kurie augalai: dilgėlės, špinatai, petražolės ir krapai.

Tačiau daugiausia karotino yra geltonuose ir oranžiniuose medžių žieduose, todėl rūkoriams sveika valgyti kiaulpienių, nasturtų bei ankstyvųjų šalpusnio žiedų salotas. Dažnai kosintiems rūkoriams padeda bruknės, kopūstų ir spanguolių sultys, sumaišytos su medumi. Šių šiltų mišinių patariama gerti po 1/2 stiklinės 3 kartus per dieną.

Rūkoriams sveika gerti ir datulių nuovirą (pirmąjį vandenį išpilti lauk): 100 g džiovintų datulių užpilkite 2 stiklinėmis karšto vandens, virkite 15 minučių, leiskite nusistovėti 2–3 valandas ir šio nuoviro gerkite 2–3 kartus per dieną, prieš valgį. „Užkietėjusiems“ rūkoriams per dieną patariama išgerti 1 stiklinę morkų sulčių.

22

2013/2

K

ą verta žinoti apie viduriavimą

Dažnai numojama ranka į viduriavimą ir apskritai nesigydoma. Netgi paplitusi nuomonė, kad viduriavimo gydyti nereikia, o priešingai – leisti organizmui išsivalyti pačiam. Tai iš dalies teisinga, nes viduriavimas yra apsauginė reakcija, tačiau kai ji per stipri, organizmas netenka nemažai skysčių ir elektrolitų (tai gali sukelti dehidrataciją), jaučiami kiti nemalonūs pojūčiai: pučia pilvą, jį skauda, jaučiamas nuovargis, silpnumas, nuotaikų kaita.Taigi, kas sukelia viduriavimą ir kaip galime sau padėti?

Priežastys

Dažniausias – ūminis viduriavimas, kurį sukelia įvairios infekcijos: virusai, grybeliai, bakterijos, pirmuonys. Pagrindinė lėtinio viduriavimo priežastis yra dirgliosios žarnos sindromas.

Svarbu

• Pradėjus viduriuoti, rekomenduojama atsisakyti pieno, kavos, alkoholio, pupelių, lapinių daržovių bei riebus maisto.

• Kreiptis į gydytoją patartina, jei viduriuojama grįžus iš kitų šalių arba viduriuojama ilgiau nei savaitę.

• Svarbu gerti daug skysčių.

Viduriavimą gali sukelti ar išprovokuoti jo paūmėjimą:

• maistas: pienas ir jo produktai, braškės, kiaušiniai, šokoladas, žuvis (alergija maistui), nevirti, nekokybiški maisto produktai, nevirintas vanduo (infekcinis viduriavimas); • kelionės, kurių metu galima užsikrėsti įvairia infekcija, parazitais nuvykus į endeminio paplitimo šalį ar kur nesilaikoma higienos normų; • nervinis pagrindas: stresas, įtampa; • vaistų vartojimas (ypač antibiotikų), nes jie pažeidžia normalią žarnyno mikroflorą; • kartais viduriuoti pradedama po gausaus alkoholio vartojimo; • viduriavimas gali kilti po beveik visų virškinimo trakto organų operacijų (pvz., po skrandžio rezekcijos).

Kodėl namų vaistinėlėje ir kelionėje naudinga turėti „Smecta“?

Žarnyno infekcijos sukeltą viduriavimą palengvina (pagelbėja organizmui apsivalant) adsorbentai, pvz., diosmektitas – „Smecta“. Ji esant žarnyno infekcijai padeda atsigaminti apsauginei žarnyno plėvelei, kurisaugo ląsteles nuo virusų, patogeninių mikroorganizmų ir

„Smecta“ sudėtis: Veiklioji medžiaga – dioktahedralsmektitas.

Viename 3,760 g paketėlyje yra 3 g dioktahedralsmektito.

Pagalbinės medžiagos: gliukozė, sacharino natrio druska, vanilės ir apelsinų skonis. toksinų. Šioje apsauginėje plėvelėje gali apsigyventi gerosios bakterijos, kurios negalėtų išsilaikyti žarnyne, kai tos plėvelės nėra. „Smecta“ suriša minėtus žalingus veiksnius (virusus, patogenines bakterijas, toksinus) ir padeda juos greičiau pašalinti suišmatomis. Atlikti tyrimai parodė, kad, vartojant „Smecta“, tiek vaikai, tiek suaugusieji viduriuoja trumpiau nei nevartojantys. Taipžmonės greičiau pasveiksta ir būna sveikesni bei darbingesni.

2013/2

23

Gamtos dovanos

S

tipri imuninė sistema – mažesnė rizika susirgti

P

ropolis yra vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Jis pasižymi ryškiu antibakteriniu, antivirusiniu, imunomoduliaciniu veikimu, skatina žaizdų, opų gijimą. Propolio fenolinės rūgštys skatina tulžies ir šlapimo gamybą bei išsiskyrimą, stiprina kapiliarų sieneles, pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu. Sudėtyje esanti oksideceno rūgštis – labai stiprus antioksidantas. Propolyje gausu mikroelementų, ypač daug cinko ir mangano, kurie yra itin svarbūs ląstelių augimo, diferenciacijos procesams. Jame randami nedideli beveik visų vitaminų ir 17 aminorūgščių kiekiai. Propolis naikina bakterijas ir virusus, mažina arba sustabdo uždegimą, slopina skausmą.

Net ir ilgesnį laiką vartojant propolio preparatus, neatsiranda atsparių mi-

kroorganizmų formų, be to, propolis nesukelia pašalinio nepageidautino poveikio kaip cheminiai antibiotikai.

Propolis naikina bakterijas ir virusus, mažina arba sustabdo uždegimą, slopina skausmą.

Propolis pasižymi imuninę sistemą aktyvinančiu poveikiu: skatina fagocitozę, didina gama globulinų kiekį ir palaiko specifinį imunitetą. Jį tikslinga vartoti nusilpusiems žmonėms, turintiems polinkį dažnai sirgti kvėpavimo takų ir kitomis peršalimo ligomis, gripu. Ir sveikas žmogus privalo rūpintis savo sveikata.

Stiprinkite imunitetą, vartokite propolio kapsules, nes jos pagamintos iš mūsų organizmui genetiškai artimo lietuviško bičių pikio.

Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“ per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį 11.00 val.

Laida „Sveikatos kodas“, vasario mėnesį pradėjusi temomis apie sunkias vėžio ligų formas ir gydymą, grįžta prie paprastesnių kasdienių susirgimų. Visų pirma priminsime žmonėms, kaip teisingai prižiūrėti savo dantis, nes vasario 9 d. minime Tarptautinę odontologų dieną.

Pažiūrėsime, kokių bėdų gali kilti dantims šalčiausiu sezono metu.

Būtinai aptarsime didžiausias dantų priežiūros klaidas ir tai, ko žmonės nepadaro. O vasario 11 d., minėdami Tarptautinę ligonių dieną, lankysime ligonius įvairiose klinikose, slaugyklose, privačiose ir valstybinėse ligoninėse. Domėsimės jų ligų istorijomis, kalbinsime jų gydytojus ir, jeigu bus galimybė, bandysime jiems kuo nors padėti. Žinoma, laidos skyrelyje „Ačiū, daktare!“ ligoniai dėkos jiems

24

2013/2

Vienoje propolio kapsulėje yra 290 mg propolio ekstrakto.

Kapsulės vartojamos imunitetui stiprinti, gripo, kvėpavimo takų, kitų infekcinių ligų profilaktikai.

Rekomenduojame vartoti po 2 kapsules rytą ir vakare, valgio metu ar iškart po jo, užgeriant stikline vandens.

padėjusiems gydytojams bei ligoninių personalui. Galbūt padėką išgirsime ir iš pačios laidos vedėjos dr.

Irenos Pivoriūnienės?..

Paskutinio žiemos mėnesio 14 d. minima Europos epilepsijos diena.

Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. Tris ketvirtadalius ligonių pirmasis ištinka vaikystėje, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, bei paauglystėje. Didžiajai daliai iš jų priepuoliai baigiasi vaikystėje. Šie priepuoliai kyla tik tam tikromis aplinkybėmis, kai trumpam sutrinka sveikata. Plačiau apie šią ligą ir jos gydymą kalbėsime su Jums jau pažįstamais Santariškių klinikų (ir ne tik) gydytojais. Apie tai – vasario 17 d. laidoje.

Vasario 17 d. taip pat kalbėsime apie didžiulius „sunkumus“ žiemą patiriančios nosies priežiūrą. Daugelis mūsų esant slogai linkę į kraštutinumus: nedaryti nieko (anot liaudiškos išminties – sloga praeina per 7 d.) arba griebtis drastiškų ir ne visada tinkamų priemonių.

Vasario mėnesį laidoje „Sveikatos kodas“ tęsime rubriką „Naminiai sveikatos patarimai“. Taigi kalbėsime apie naminius, natūralius sveikatos priežiūros būdus. Jeigu turite savo sveikatingumo receptą, būtinai atsiųskite jį sveikatoskodas@ gmail.com, ir mes jį parodysime.

Laukiame Jūsų laiškų ir su padėkomis gydytojams tuo pačiu (sveikatoskodas@gmail.com) adresu. „Sveikatos kodo“ laidose ir toliau Jus konsultuos patys geriausi specialistai. Visi žiūrovai, norintys pasikalbėti su gydytoju, po laidų galės visą valandą skambinti telefonu 8 624 000 66 ir išgirsti norimus atsakymus apie sveikatą. Tad būkime sveiki, rūpinkimė savimi ir, žinoma: Įminkime sveikatos kodą kartu!

itaminai iš riešutų

Lazdynų riešutai

Bertoletijų riešutai

Juose yra betasitosterolio, kalcio, magnio, kalio ir vitamino E, ypač svarbios folio rūgšties, didinančios protinį ir fizinį aktyvumą. Ši rūgštis būtina nėštumo metu, nes yra atsakinga už kūdikio nervų sistemos formavimąsi. Riešuto branduolyje yra 60,5 proc. aliejaus, todėl šiuos riešutus kaip energijos šaltinį vertina žygeiviai, alpinistai ir kariūnai.

Pagrindinė jų maistingoji medžiaga – selenas. Taip pat sudėtyje gausu vario, geležies, magnio, nikotininės rūgšties (niacinamido), fosforo, kalio, tiamino, vitamino E ir cinko.

Anakardžių riešutai

Graikiniai riešutai

Pagrindinė šių riešutų maistingoji medžiaga – omega-3 nesočiosios rūgštys, kurios stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina odos uždegimus, taip pat riziką susirgti reumatoidiniu artritu. Taip pat juose gausu vario, magnio, fosforo, tiamino, vitamino B1, vitamino E ir cinko. Graikiniai riešutai stiprina imuninę sistemą, todėl jų naudinga valgyti dabar, kai įsisiautėjęs gripas. Juose esantys magnio ir kalio stiprina fizinę bei psichinę sveikatą, taip pat širdies, kraujagyslių, kaulinio skeleto, raumenų ir nervų sistemos veiklą.

Migdolų riešutai

Pagrindinė šių riešutų maistingoji medžiaga – vitaminas E. Jie taip pat turi daug kalcio, kalio, fosforo, magnio, seleno, cinko, vario.

Pistacijų riešutai

Pistacijose, kaip ir kituose riešutuose, gausu kalcio, vario, tiamino, magnio, fosforo, vitamino E ir B6. Visi riešutai turi labai panašų kiekį geležies, o jos randama daugiausia pistacijose net 6,6 mg.

Pavasario belaukiant

V

Turi vario, geležies, folio rūgšties, magnio, kalio, seleno, vitamino B5 ir cinko.

Anakardžiai ypač naudingi moterims įvairiais gyvenimo laikotarpiais – nėštumo metu, auginant kūdikį, sergant mėnesinėmis, klimakteriniu periodu ir pan.

Kedrų riešutai

Kedro riešutuose yra daugiau kaip 90 proc. sočiųjų ir labai prisotintų riebiųjų rūgščių – cholesterolio „žudikų“. Taip pat gausu tokoferolių (vitamino E) – veiksmingų antioksidantų, galinčių užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Sibiro tautos kedro riešutus ir jų aliejų vartoja nuo virškinimo organų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijų. Taip pat šiuose riešutuose yra kalcio, geležies, magnio, kalio, vitaminų A ir C.

2013/2

25

S

VAIKŲ LIGONINĖ, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas VAIKŲ KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA

iūlo mokamą metinę vaiko sveikatos priežiūros programą Kokios medicinos paslaugos sudaro vaiko sveikatos priežiūros programą?

Vaikų ligoninės nuotr.

Konsultacijos: • vaikų ligų gydytojo, • neonatologo, • ortopedo – traumatologo, • vaikų neurologo, • vaikų akių ligų gydytojo, • vaikų kardiologo, • vaikų alergologo, • vaikų chirurgo.

Vaikų ligoninė siūlo mokamą vaiko sveikatos priežiūros programą. Sudarius metinę sutartį su Vaikų ligonine, vaikas ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje bus apžiūrėtas aukščiausiosios kvalifikacijos vaikų ligų specialistų, jam visus metus bus teikiama reikiama medicinos pagalba, tėveliams gydytojai atsakys į visus rūpimus klausimus apie vaiko raidą, poreikius, sveikatos būklę skirtingais amžiaus tarpsniais. Šiuo metu Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje konsultuoja visų sričių vaikų ligų specialistai, galintys profesionaliai ištirti vaikų sveikatą. Pasirašę metinę sutartį su Vaikų ligonine, tėveliai pirmiausia pasirinks vaikų ligų gydytoją, kuris, prireikus vaikui medikų pagalbos, konsultuos ir patars, į kokius specialistus ir kuriuo metu kreiptis. Pagal individualius poreikius vaikui bus

26

2013/2

skiriamos visos reikalingos programoje numatytos paslaugos.

Jei tėveliai su vaiku atvyks į Priėmimo–skubios pagalbos skyrių (Santariškių g. 4 ir 7) Vaikų konsultacijų poliklinikos nedarbo metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis, bet pateiks vaiko sveikatos priežiūros pasą, vaikų ligų gydytojas suteiks reikiamą pagalbą nemokamai.

Programos kaina – 1200 Lt metams. Jei gydytojas diagnozuos vaiko sveikatos būklės sutrikimą, tolesnis ištyrimas ir gydymas bus nemokamas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei tėveliai sudarys sutartį dėl dviejų ar daugiau savo šeimos vaikų, bus taikomos nuolaidos.

Echoskopiniai tyrimai: • klubo sąnarių, • širdies, • vidaus organų.

Laboratoriniai tyrimai: • bendrasis kraujo tyrimas, • bendrasis šlapimo tyrimas, • C reaktyvaus baltymo tyrimas, • gliukozės kiekio nustatymas kraujyje.

Kūdikių klausos patikra

taikant OAE metodą.

Vaikų skiepijimas.

Vaikų konsultacijų poliklinikos tel. pasiteirauti: (8 5) 272 05 70 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis.

Taip, teisingai, kitos jūsų smegenys. Kūne yra tokia sudėtinga atskira nervų sistema, kad ji vadinama antrosiomis smegenimis. Jose yra apie 500 milijonų neuronų – maždaug penkis kartus daugiau nei žiurkės smegenyse. Jos tęsiasi apie 9 metrus nuo stemplės iki išeinamosios angos. Būtent šios smegenys gali būti atsakingos už streso metu kylantį potraukį traškučiams, šokoladui ir sausainiams.

Jau seniai žinoma, kad įsitaisiusi žarnyno sienelėje enterinė nervų sistema (ENS) kontroliuoja virškinimą.

Dabar aiškėja, kad ji vaidina svarbų vaidmenį ir mūsų fizinei bei psichinei savijautai. Ji gali veikti kartu su galvos smegenimis ir, nors nesuvokiate savo žarnyno smegenų „galvojant“, ENS padeda pajusti išorines grėsmes ir daro įtaką tam, kaip sureaguosite. „Daug informacijos, žarnyno siunčiamos į galvos smegenis, veikia savijautą, nors sąmonės net nepasiekia,“ – sako Michaelas Gershonas iš Kolumbijos presbiterijonų medicinos centro (Columbia-Presbyterian Medical Center) Niujorke.

Pažvelgę į žmogaus kūną, būtinai pastebėsite smegenis ir jų nervų ląstelių atšakas, besitęsiančias per stuburą. ENS, plačiai išsibarstęs neuronų tinklas tarp dviejų žarnyno sluoksnių, daug mažiau pastebimas, tad nebuvo atrastas iki pat XIX amžiaus vidurio. Ji yra autonominės nervų sistemos, periferinių nervų tinklo, kontroliuojančio vidines funkcijas, dalis. Ji taip pat yra tikroji, originalioji, nervų sistema, išsivysčiusi pirmiesiems stuburiniams

daugiau nei prieš 500 milijonų metų ir, stuburiniams evoliucionuojant, tapo vis sudėtingesnė – gal netgi davė pradžią pačioms smegenims.

Virškinimas – sudėtingas procesas, tad visai išmintinga turėti atskirą, specialiai šio proceso priežiūrai skirtą, nervų tinklą. Be mechaninio maisto maišymo kontroliavimo ir žarnyno raumenų judesių, užtikrinančių maisto judėjimą, koordinavimo, ENS dar prižiūri biocheminę įvairių žarnyno dalių aplinką, išlaiko jose tinkamą pH ir cheminę sudėtį, būtiną fermentams atlikti savo darbą.

Bet yra dar viena priežastis, kam ENS reikia tiek daug neuronų: valgymas susijęs su pavojumi. Kaip ir oda, žarna privalo sustabdyti potencialiai pavojingus įsibrovėlius, bakterijas ir virusus nuo pakliuvimo į kūną. Jei patogenui pavyksta prasmukti per žarnyno dangalus, žarnyno sienelėje esančios imuninės ląstelės išskiria uždegimines medžiagas, tarp jų ir histaminą, kurias atpažįsta ENS neuronai. Žarnyno smegenys tada arba pradeda viduriavimą, arba įspėja galvos smegenis, kurios gali nuspręsti pradėti vėmimą arba išsyk abu veiksmus.

Nereikia būti gastroenterologu, kad žinotum apie šias žarnyno reakcijas – ar subtilesnius jausmus pilve, lydinčius susijaudinimą, baimę ir stresą. Šimtmečiais žmonės tikėjo, kad žarnos bendrauja su smegenimis ir daro įtaką sveikatai bei ligoms. Tačiau šis ryšys buvo ištirtas tik praėjusį šimtmetį. Du šios srities pionieriai buvo amerikietis gydytojas Byronas Robinsonas, 1907 m.

Jūsų nuotaikomis, sprendimais ir elgesiu rūpinasi ne tik smegenys galvoje. publikavęs The Abdominal and Pelvic Brain, ir jo bendraamžis, britų fiziologas Johannisas Langley’is, sukūręs terminą „enterinė nervų sistema“. Panašiu laiku išaiškėjo, kad ENS gali veikti savarankiškai – atrasta, jog nukirtus pagrindinį ryšį su smegenimis – klajoklinį nervą, ENS ir toliau gali koordinuoti virškinimą.

Nepaisant šių atradimų, susidomėjimo žarnyno smegenimis nebuvo iki dešimtojo dešimtmečio, kai atsirado neurogastroenterologija. Žinome, kad ENS ne tik gali veikti savarankiškai, bet ir daro įtaką smegenims. Tiesą sakant, maždaug 90 proc. per klajoklinį nervą einančių signalų ne leidžiasi iš viršaus, tačiau kyla iš ENS (American Journal of Physiology – Gastrointestinal and Liver Physiology, vol 283, p. G1217).

Moksliniai tyrimai

Netikęs rytas. Vėlavote į darbą, praleidote svarbų susitikimą, ir viršininkas dabar ant jūsų pyksta. Atėjus pietų metui, nė nežvilgtelėję į salotų barą, drožiate tiesiai prie saldumynų.

Nieko negalite padaryti – apėmus stresui, smegenys skatina paguodos ieškoti maiste. Tai gana gerai žinoma. Tačiau, ko galbūt nežinojote, yra tai, kad tikrosios kaltininkės gali būti ne kaukolėje glūdinčios, o kitos smegenys.

©Sam Falconer

Žarnyno instinktai: jūsų antrųjų smegenų paslaptys

Geros savijautos faktorius

Antrosios smegenys turi daug bendrų savybių su pirmosiomis. Jos sudarytos iš įvairių neuronų tipų su glijų atraminėmis ląstelėmis. Turi savo hematoencefalinį (kraujo ir smegenų) barjerą, išlaikantį pastovią fiziologinę aplinką. Jos, kaip ir galvos smegenys, gamina daugybę hormonų tipų ir apie 40 tų pačių klasių neurotransmiterių. Manoma, kad neuronai žarnyne pagamina tiek pat dopamino, kiek ir galvoje. Įdomu, kad bet kuriuo metu apie 95 proc. kūno serotonino yra ENS. 2013/2

Tęsinys 28 psl.

27

2013/2

Smegenys Glijos ląstelės palaiko 85 milijardų neuronų, nustatyo 100 neurotransmiterių, gamina 50% viso dopamino, gamina 5% viso serotonino, riboja kraujo tekėjimą į smegenis.

Stuburo smegenys

ANTROsios smegenys Glijos ląstelės palaiko 500 milijonus neuronų nustato 40 neurotransmiterių, gamina 50% viso dopamino gamina 95% viso serotonino, riboja kraujo tekėjimą į antrąsias smegenis.

Klajoklinis nervas

Skrandis

Storoji žarna

Plonoji žarna

Dubens nervas

Enterinėje nervų sistemoje neuronų tinklas plinta per du sluoksnius – plexus submucosus ir plexus myentericus ©NewScientist

Moksliniai tyrimai 28

Ką tie visi neurotransmiteriai žarnyne veikia? Galvos smegenyse dopaminas yra signalinė molekulė, siejama su malonumu ir atpildo sistema. Žarnyne ji irgi veikia kaip signalinė molekulė, perduodanti žinutes tarp neuronų, koordinuojančių, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos raumenų susitraukimą. Serotoninas irgi perduoda ENS žinutes – geriausiai žinomas kaip „geros nuotaikos“ molekulė, susijusi su depresijos prevencija ir miego reguliavimu, apetitu ir kūno temperatūros reguliavimu. Bet jo įtaka daug platesnė. Žarnyne pagamintas serotoninas patenka į kraują, kur atgaivina sugadintas kepenų ir plaučių ląsteles. Jis taip pat svarbus normaliai širdies veiklai, taip pat reguliuoja kaulų tankį (Cell, vol 135, p. 825).

O kaip dėl nuotaikos? Akivaizdu, kad pilvo smegenys emocijų neturi, bet ar gali veikti kylančias galvoje?

Sutariama, kad žarnose gaminami neurotransmiteriai į smegenis nepapuola, nors teoriškai į nedidelius regionus, neturinčius hematoencefalinio barjero, tarp kurių yra ir hipotalamas, jie pakliūti gali. Kaip bebūtų, iš žarnyno į smegenis siunčiami nervų signalai nuotaiką veikia. 2006-aisiais publikuotas tyrimas rodo, kad klajoklinio nervo stimuliacija gali efektyviai gydyti lėtinę depresiją, nepasiduodančią kitokiam gydymui (The British Journal of Psychiatry, vol 189, p. 282).

Tokie pilvo signalai smegenims taip pat gali paaiškinti, kodėl riebus maistas verčia mus jaustis gerai.

Prarytas riebiąsias rūgštis aptinka žarnyno sienelėje esantys receptoriai, siunčiantys nervinius signalus į galvą. Tai gali būti vykdoma ne vien tam, kad žinotume, ką suvalgėme.

Smegenų skenai, atlikti savanoriams, kuriems tiesiai į žarnyną buvo duota dozė riebiųjų rūgščių, parodė, kad jie silpniau reaguoja į liūdnus paveiksliukus ir muziką nei gavusieji sūrymo. Jie pranešė esantys tik maždaug perpus liūdni, lyginant su kita grupe (The Journal of Clinical Investigation, vol 121, p. 3094).

Yra ir daugiau įrodymų apie dvejų smegenų ryšį įveikiant stresą. „Drugelių plazdėjimo“ pilve jausmas kyla dėl kraujo nukreipimo iš pilvo į raumenis, kaip smegenų nurodymas pasirengti kautis arba

Dvejos smegenys viename kūne. Enterinė nervų sistema(„antrosios smegenys“), esanti žarnyne, turi daug bendrų savybių su galvos smegenimis.

Ji gali veikti autonomiškai ir netgi daro įtaką elgesiui, per klajoklinį nervą siųsdama nervinius impulsus į smegenis. trauktis. Tačiau dėl streso žarnyne imamas aktyviau gaminti grelinas, hormonas, verčiantis jus labiau jausti alkį, mažinantis nerimą ir depresiją. Grelinas dopamino išsiskyrimą smegenyse stimuliuoja ir tiesiogiai, sužadindamas neuronus, susijusius su malonumu ir atlygiu, ir netiesiogiai, perduodamas signalus per klajoklinį nervą.

Mūsų evoliucijos praeityje stresą malšinantis grelino poveikis galėjo būti naudingas, nes mums reikėjo būti ramiems klajojant ir ieškant maisto, sako Jeffrey’is Zigmanas iš UT Pietvakarių medicinos centro Dalase, Teksase. 2011-aisiais

jo komanda paskelbė, kad veikiamos nuolatinio streso pelės priaugo svorio, tačiau genetiškai pakeistų pelių, negalinčių reaguoti į greliną, svoris nepakito (The Journal of Clinical Investigation, vol 121, p. 2684). Zigmanas pastebi, kad moderniame pasaulyje, kur laisvai prieinamas riebus maistas, nuolatinio streso ar depresijos pasekmė gali būti nuolatos išaugęs grelino lygis – ir nutukimas.

Gershonas mano, kad stiprus ryšys tarp žarnyno ir smegenų susiformavo todėl, kad iš pilvo gauname daug informacijos apie aplinką. „Atminkite, žarnyno vidus išties

Žarnų instinktai

Dar yra sprendimų priėmimas. „Pilvo instinkto“, arba „pilvo reakcijos“, koncepcija yra gerai įsitvirtinusi, bet iš tiesų tie virpantys jutimai prasideda nuo signalo, ateinančio iš smegenų – to paties „kaukis arba traukis“ atsako. Iš čia kylantis nerimo ar susijaudinimo jausmas gali paveikti sprendimą šokti su gumine virve arba surengti antrą pasimatymą, bet nėra aišku, ar šiuos pasirinkimus lemia antrosios jūsų smegenys. Pasąmoninis „pilvo instinktas“ apima ir ENS, tačiau grėsmę visgi iš tikrųjų suvokia galvos smegenys.

Kalbant apie sąmonę, logiką, netgi Gershonas sutinka, kad antrosios smegenys to nedaro. „Religija, poezija filosofija, politika – visa tai yra galvos smegenų sritis,“ – teigia jis.

Tačiau akivaizdu, kad, be sveikos, gerai išvystytos ENS, kyla daug platesnės problemos nei paprasčiausias nevirškinimas. Pasricha išsiaiškino, kad žiurkių naujagimiai, kurių pilvus veikia nestiprus cheminis dirgiklis, būna labiau prislėgti ir dirglesni nei kitos žiurkės, o simptomai tęsiasi ilgai po to, kai fizinė

žala išgydoma. Su kitais pažeidimais, tarkime, odos dirginimu, taip nenutinka, pažymi jis.

Taip pat paaiškėjo, kad įvairios moterų pieno sudedamosios dalys, tarp kurių ir oksitocinas, skatina neuronų vystymąsi žarnyne (Molecular Nutrition and Food Research, vol 55, p. 1592). Tai gali paaiškinti, kodėl neišnešiotiems, krūtimi nemaitintiems kūdikiams yra didesnė grėsmė susirgti diarėja ir nekroziniu enterokolitu, kai žarnyno dalį apima uždegimas ir jis apmiršta.

Serotoninas irgi labai svarbus taisyklingam ENS vystymuisi, kur jis, be gausybės kitų rolių, veikia kaip augimo faktorius. Serotoniną gaminančios ląstelės ENS išsivysto anksti, o jei šis vystymasis sutrinka, antrosios smegenys negali normaliai susiformuoti, tai parodė Gershonas su mutavusiomis pelėmis. Jis mano, kad žarnyno infekcija ar didelis stresas ankstyvaisiais vaiko metais gali turėti tokį pat poveikį ir vėliau sukelti dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) – būdingą lėtinį pilvo skausmą su dažnu viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, dažnai lydimą depresijos. Idėją, kad DŽS gali sukelti ENS neuronų degeneraciją, remia neseni tyrimai, parodę, kad 87 iš 100 nuo šio sutrikimo kenčiančių žmonių kraujyje yra antikūnų, atakuojančių ir žudančių žarnyno neuronus (Journal of Neurogastroenterology and Motility, vol 18, p. 78).

Jau vien atradimas, kad ENS problemos yra susijusios su visokiomis būklėmis, reiškia, kad antrosios smegenys nusipelno daug didesnio pripažinimo nei iki šiol. „Jos sutrikimai atsako už daug kančių,“ – pažymi Pasricha. Jis įsitikinęs, kad geresnis antrųjų smegenų pažinimas atsipirktų keleriopai, stengiantis kontroliuoti įvairius sutrikimus, nuo nutukimo ir diabeto iki problemų, paprastai siejamų su smegenimis, pavyzdžiui, Alzhaimerio ir Parkinsono ligų (žr. „Protinės žarnyno ligos“). Tačiau antrąsias smegenis tiriančiųjų nedaug. „Žinant jų potencialą, stulbina, kiek mažai tam skiriama dėmesio,“ – stebisi Pasricha.

Emma Young New Scientist, № 2895 Parengė www.technologijos.lt

Protinės žarnyno ligos

Ryškėjantį suvokimą, kad mūsų žarnyno nervų sistema atsakinga ne tik už virškinimą (žr. pagr. pasakojimą), iš dalies skatina atradimai, kad šios „antrosios smegenys“ susijusios su įvairiais protiniais sutrikimais. Pavyzdžiui, Parkinsono ligą, problemas su judėjimu ir raumenų kontrole sukelia dopaminą gaminančių ląstelių nykimas smegenyse.

Tačiau Heiko Braakas iš Frankfurto universiteto, Vokietijoje, atrado, kad kenkiančios baltymų sankaupos, vadinamieji Lewy kūneliai, pasirodo ir dopaminą gaminančiuose neuronuose žarnyne. Iš tiesų, sprendžiant iš Lewy kūnelių, žmonėse, mirusiuose nuo Parkinsono ligos, Braakas mano, kad susirgimas prasideda žarnyne dėl aplinkos veiksnio, pavyzdžiui, viruso, ir plinta į smegenis per klajoklinį nervą.

Panašiai charakteringų apnašų ar plokštelių, randamų sergančiųjų Alzhaimerio liga smegenyse, aptinkama ir jų žarnyno neuronuose. Sergantieji autizmu linkę turėti ir gastroenterologinių problemų, kurias, manoma, sukelia ta pati genų mutacija, veikianti smegenų neuronus.

Nors dar tik pradedame suprasti šių abejų smegenų sąveiką, žarnynas jau siūlo langą tirti smegenų patologiją, pastebi Pankaj Pasricha iš Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje, Merilande. „Teoriškai galima atlikti žarnyno biopsijas ankstyvajai diagnostikai, taip pat gydymo efektyvumo stebėjimui.“ Antrųjų smegenų ląstelės netgi gali būti vartojamos gydymui. Vienas eksperimentinis neurodegeneracinių ligų gydymas yra nervinių kamieninių ląstelių transplantavimas į smegenis atstatant prarastus neuronus. Šių ląstelių gauti iš smegenų ar stuburo nelengva, tačiau dabar nervinės kamieninės ląstelės rastos suaugusių žmonių žarnyne (Cell Tissue Research, vol 344, p. 217).

Teoriškai jos galėtų būti paimamos paprasčiausios žarnyno biopsijos metu endoskopu, ir taip būtų paruoštas nervinių kamieninių ląstelių šaltinis. Pasricha’o komanda planuoja juos vartoti įvairių ligų, tarp kurių ir Parkinsono liga, gydymui.

2013/2

Moksliniai tyrimai

yra kūno išorė,“ – sako jis. Tad galime matyti pavojų akimis, girdėti ausimis ir aptikti žarnomis. Pankaj Pasricha, Johnso Hopkinso neurogastroenterologijos centro Baltimorėje, Merilende, direktorius, primena, kad be žarnyno nebūtų gyvybę palaikančios energijos. „Jo gyvybingumas ir sveikas funkcionavimas yra toks svarbus, kad smegenims būtina turėti tiesioginį ir artimą ryšį su žarnynu,“ – pabrėžia jis.

Bet kiek šias dvejas smegenis galima sulyginti? Daugelis tyrėjų takoskyrą brėžia prie atminties – Gershonas nėra vienas iš jų. Jis pasakoja apie JAV armijos ligoninės broliuką, kiekvieną rytą, 10 valandą, dariusį savo skyriaus parapleginiams pacientams enemas. Jam išėjus, kita pamaina tos praktikos nebetęsė. Tačiau rytais, 10 valandą, visiems gulintiems skyriuje prasidėdavo sujudimas viduriuose. Šis anekdotas gimė septintajame dešimtmetyje ir, nors Gershonas sutinka, kad nuo to laiko daugiau nebuvo pranešimų apie žarnyno atmintį, tačiau sakosi liekantis atviras šiai idėjai.

29

Suraskite 10 skirtumų

Su šypsena Vyras sako žmonai: - Štai imk skaityk apie žuvis, gal išmoksi nors kiek patylėti. Žmona sako: - O tu iš jų pasimokyk gerti tik vandenį!

Gimdymo namai. Laukiamajame vyriškis klausia seselės: - Kas gimė? Berniukas?

- Ne. - O tai kas?

Gimdymas. Akušeris ištraukia vaiką – berniukas, tik jis ne verkia, o juokiasi susiėmęs už pilvo.

Rankutė suspausta į kumštį.

Akušeris sutrikęs atgniaužia kumštį, o ten – kontraceptinė tabletė.

Ateina lankytojas pas psichoterapeutą. Tas klausia: - Kaip reikalai?

- Gerai.

- Tai ko atėjot?

- Gydytojau, aš dirbu kaip arklys, valgau kaip kiaulė, pavargstu kaip šuo, ką man daryti?

- Nežinau, aš ne veterinaras.

- Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti?

- Ar nebandėte skaičiuoti avių?

- Bandžiau, nepadeda.

- Tuomet tegu kiekviena avis papasakoja savo biografiją.

- Ką jūs darote? Reikėjo ištraukti visai ne tą dantį!

- Nusiraminkite, senjore, pamažu ir prie jo prieisiu.

Gydytojo patarimas: „Valgydamas, kiekvieną kartą pasikelkite nuo stalo, jausdamas lengvą alkį. Ir taip iki tol, kol nepajusite sotumo.“

30

2013/2

Smagioji medicina Vertikaliai: 1. Imtynės, galinėjimasis kitaip.

4. Smulkiausia organizmo dalelė.

5. Skaidrus burnos skystis, sudrėkinantis kramtomą maistą, kad jį būtų lengviau nuryti.

6. Fosiliniai pušų sakai, iš kurių daromi papuošalai.

8. Organizmo atsparumas ligoms.

9. Jutimo organas, kurio dėka girdime garsus.

12. Dantų kariesas kitaip.

14. Tamsios spalvos pigmentas, randamas plaukuose, odoje, akies tinklainėje.

Horizontaliai: 2. Riešutmedis.

3. Stuburo sudedamoji dalis.

7. Nustatytas maitinimosi režimas.

10. Geltonas vaisius, turintis daug vitamino C. 11. Kenksmingų medžiagų pašalinimas iš kraujo dirbtiniu inkstu.

13. A, D, E, K, C, B1, B2 ir kt. – 15. Upė Aukštaitijoje, kairysis Šventosios intakas.

Kovo mėnuo ir liaudies pastebėjimai ü Pasak senolių, kovo šalčiai – skylėti ir netikri. ü Jei kovas sausas, tai gegužė šlapia. ü Ankstyvas pavasaris – nieko nevertas, o vėlyvas – jau neapgaus. ü Jei anksti sniegas pradės tirpti, tai dar ilgai neištirps. ü Jei sniegas kovo mėnesį ima tirpti šiaurinėje skruzdynų pusėje, tai vasara bus šilta ir ilga, o jei rytinėje – šalta ir trumpa. ü Jei kovo mėnesį sniegas sparčiai tirpsta ir upeliais bėga, tai vasara bus lietinga. ü Jei pavasarį beržų sultys neskanios, tai ir būsimo derliaus duona bus neskani. ü Jei kovo mėnesį sninga ir pusto, tai dar ilgai nebus šviežios žolės. ü Jei kovą vyrauja šiaurės vėjai, vasara bus šilta.

2013/2

31

Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į vasarį ir kovą Vasario 13 (nuo 03:51), 14, 15 (iki 12:08) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas.

Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, stuburo juosmens dalį. Netinkamas laikas kosmetinėms veido procedūroms, ypač veido valymui.

Vasario 15 (nuo 12:08), 16, 17 (iki 23:50) Mėnulis Jaučio ženkle.

Palankus metas masažams, vandens procedūroms. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinkamas laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius. Netinkamas metas veido kosmetinėms procedūroms.

Vasario 17 (nuo 23:50), 18, 19, 20 (iki 12:45) Mėnulis Dvynių ženkle.

Tinkamas metas gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinįkraujo spaudimą. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras laikas vandens procedūroms, daugiau judėkite lauke.

Vasario 20 (nuo 12:45), 21, 22, 23 (iki 00:12) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Vartokite kuo daugiau skysčių. Taip pat tinkamos dienos šalinti karpas, gydyti nuospaudas, gražinti rankas ir pėdas. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą.

Vasario 23 (nuo 00:12), 24, 25 (iki 08:52) Mėnulis Liūto ženkle.

Palankus metas gydyti artritą, vegetatyvinę nervų sistemą, druskų nusėdimą,kojų blauzdas, akių ligas.

32

2013/2

Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas.

Vasario 25 (nuo 08:52), 26, 27 (iki 15:02) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių.Taip pat gerai gydyti pėdas, kepenis, kraujotakos sistemą. Šiomis dienomis efektyvios vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis.

Vasario 27 (nuo 15:02), 28, kovo 1 (iki 19:33) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lyties organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą.Tinkamas laikas dantų gydymui. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros.

Kovo 1 (nuo 19:33), 2, 3 (iki 23:10) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę. Veiksmingas galvos, pečių srities masažas.

Kovo 3 (nuo 23:10), 4, 5, 6 (iki 02:13) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujo spaudimo.

Taip pat nepalankus metas kraujo donorų procedūroms. Šiomis dienomis reikėtų pasaugoti kepenis nuo sunkesnio maisto. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas.

Kovo 6 (nuo 02:13), 7, 8 (iki 05:01) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapesni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, druskų nusėdimo, kaulų,kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų.

Tinkamas metas žarnyno valymui, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Nuo organizme susikaupusių druskų puikiai veiks masažai, vandens procedūros.

Kovo 8 (nuo 05:01), 9, 10 (iki 08:19) Mėnulis Vandenio ženkle.

Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas).

Kovo 10 (nuo 08:19), 11, 12 (iki 13:17) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, taip pat jautrūs nervai. Šiomis dienomis bus labai naudingas pėdų refleksinis masažas. Geras laikas valytižarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas.

Kovo 12 (nuo 13:17), 13, 14 (iki 21:08) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas.

Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, stuburo juosmens dalį. Netinkamas laikas kosmetinėms veido procedūroms, ypač veido valymui.