Sveikatos langas 2014 Spalis

Sveikatos langas 2014 Nr. 10

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, netruks ir šie metai apsukti dar vieną ratą.

Daugeliui tai pats darbymetis, juk artėja didžiosios metų šventės. Ir vėl lėksime, tik kur... Tikrai neverta praleisti tų paprastų kasdienių akimirkų. O mes stabtelėjome rudens atokaitoje ir kartu su tautodailininke Marija Liugiene kalbėjomės, kaip gyveno mūsų senoliai, kaip gyvename šiandien. Šiame numeryje daug dėmesio skiriame bendravimui ir kulinarijos temoms, kurios suburia draugus ir artimuosius. Užsukęs į virtuvės šefo Luko „Kulinarijos studiją“ tikrai supranti, kad gamindamas maistą, patiri džiaugsmą, įprasminantį paprastas gyvenimo akimirkas. Kad kasdienybės neapkartintų sveikatos rūpesčiai, svarbu nepamiršti rūpintis savo kūnu ir siela. Gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė primena, kad rūpinantis akimis, pirmiausia būtina mylėti save. Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė kalba apie suaugusiųjų brandą. Taip pat rasite ajurvedos patarimų ir sužinosite, kaip stiprinti imunitetą.

Būkite laimingi. Čia ir dabar J „Sveikatos lango“ redakcija:

Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė

Dizainas:

Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite: agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas.

Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą.

Šiame numeryje

Eteriniai aliejai vietoj tabletės ... 1 Spalvotas gyvenimas ... 2 Itališka virtuvė su Luka ... 6 Tinkama nosies priežiūra mažina peršalimo ligų tikimybę ... 10 Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje veikia diabeto mokyklėlė ... 13 Šeimos psichologas ... 14 „Pirmiausia – mylėkime save“ ... 16 Ajurveda – žinios apie gyvenimą ... 18

Mėtų eterinis aliejus vartojamas esant įvairiems virškinimo trakto sutrikimams, skatina kepenų veiklą, mažina tulžies sąstovį. Eterinis mėtų aliejus puikiai kovoja su blogu burnos kvapu, atsirandančiu dėl virškinimo, sugedusių dantų ar rūkymo, padeda sergant peršalimo ligomis: sinusitu, bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, astma.

Eteriniai aliejai vietoj tabletės

Paryzius – romantikos ir Europos kultūros centras ... 20

Gvazdikėlių eterinis aliejus buvo vartojamas dantų skausmui malšinti ir iki šiol vartojamas odontologijoje kaip skausmą mažinantis preparatas, malšinantis uždegimus esant pulpitui, stomatitui, ėduoniui ir parodontozei. Aliejus pasižymi antibakterinėmis ir priešvirusinėmis savybėmis, gali užkirsti kelią infekciniams susirgimams net ir epidemijos metu. Eterinis gvazdikėlių aliejus padeda gydant bronchitą, respiracines ir peršalimo ligas.

Sukurkime savo širdžiai sveiką aplinką! ... 22 Sveikatos kodas ... 25 Pasaulio įvairenybės ... 26 Česnako skiltelė prieš didelius negalavimus ... 27 Kaip virti makaronus? ... 28

Vaistinės ramunės Jų eterinis aliejus, pasižymintis švelniu, raminamuoju poveikiu, tinka žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo ir nemigos, nes atpalaiduoja kūną ir protą.

Linksmasis kampelis ... 30 Smagioji medicina ... 31 Gamtos dovana – bičių pienelis ... 32

Pušų eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis ir atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis, todėl vartojamas sergant bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, pneumonija, tracheitu, padeda normalizuoti kūno temperatūrą. Kaip skausmą ir spazmus slopinanti priemonė eterinis pušų aliejus gana veiksmingas esant artritui, reumatui, raumenų skausmui ir spazmams.

2014/10

1

Spalvotas gyvenimas Mūsų senoliai žinojo, kad viskas eina ratu ir viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Medžiams neliūdna: nors ir paskutiniai lapai

Apie vakarykštę rudens ramybę ir šiandieninę depresiją...

Kalbamės su Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja, tautodailininke, sodų pynėja Marija Liugiene.

Kodėl anksčiau nekankino rudeninė depresija?

Šiuolaikinį žmogų, ypač miestietį, rudenį dažnai suima liūdesys, nerimas. Ir gamtoje mažiau gyvasties: išskrenda gervės, žąsys, nukrenta lapai. Marija Liugienė teigia, kad anksčiau žmogaus gyvenimo ratas sutapo su gamtos ciklu: lietuviško kaimo žmogui nebuvo liūdna, nes jis sutarė su gamta. Jis žinojo, kad viskas eina ratu ir viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Medžiams neliūdna: nors ir paskutiniai lapai nukrenta, jie žino, kad pavasarį vėl susprogs pumpurai. Po žiemos kokia šaka ir nudžius, bet medis vis tiek stovės. Paukščiai, išskrisdami į šiltus kraštus, gal ir nežino, kad ne visi sugrįš, bet šiuo metu jie daro tai, ką turi daryti. Gyvūnai kaupia riebalų atsargas, renkasi giles, ridenasi į savo urvelius – taip ruošiasi žiemos metui, tarsi gyventų ir gyventų. Todėl jų neapnikdavo jokia depresija.

2

2014/10

Agnės Kiškytės nuotr.

nukrenta, jie žino, kad pavasarį vėl susprogs pumpurai.

Šiuolaikinį žmogų bloga nuotaika greičiausiai apninka dėl to, kad mes nutolome nuo gamtos, nejaučiame to pasikartojimo, ciklo. Cikliškumas būdingas visam kosmosui. Mums atrodo, tarytum su šildymo sezono pradžia, su sniego pūgomis ateina savotiška pabaiga... O anuometis žmogus, tvirtai stovėdamas ant žemės, jautėsi kitaip. Rudenį, kai didieji lauko darbai būdavo baigti, žmonės burdavosi apie namus. Žmogus, jausdamasis to gamtos ciklo dalimi, iš jos pasisemdavo daug jėgų. Ne be reikalo buvo sakoma: „Prisiliesk, prisiglausk prie medžio“. Tik reikia žinoti, kad vieni medžiai sargdina, kiti – atvirkščiai – gydo.

Alksnis, drebulė sveikatai nepadės. Yra gerai prisiglausti prie ąžuolo, liepos, šermukšnio. Beje, pastarųjų žiedai ir uogos gelbsti mus nuo daugelio negalavimų. Visi pažįstame aromatingą, nuo peršalimo ligų gydančią liepų žiedų arbatą. Šermukšnių uogos turi natūralios kilmės cukraus pakaitalo sorbito, kurį vartoja diabetu sergantys žmonės. Be to, randama ir retų medžiagų – serotonino, reguliuojančio psichinius procesus. Šermukšnių uogos papildo žmogaus organizmą vitaminais, mažina kraujo spaudimą. Putino uogų sirupas (užpilti medumi ir palaukti, kol medus iš jų ištrauks sultis) – puikus vaistas nuo avitaminozės, gerklės ligų. Šermukšnių ir putinų uogos renkamos po pirmųjų šalnų. Mūsų išlepintam gomuriui šios uogos galimas daiktas nelabai patiks.

Bet ir piliulės, kurias vartojame, ne visada būna saldžios, pasitaiko ir karčių. Arba ko verti obuoliai, išauginti mūsų tėviškės soduose, ypač senosios veislės: antaniniai, rudens dryžuotieji (grabštainiai), auksinis renetas, pepinas... Gaila, kad senąsias mūsų veisles išstumia naujos, desertinės. Ir nors dabar Lietuvoje auginama daugiau kaip 1000 veislių, jų skonis ir aromaras iš tolo neprilygsta senosioms veislėms.

Spalvotas gyvenimas

Tikėjimas duoda labai daug jėgos, tikėjimas – tai pasitikėjimas.

Visai žiemai užtekdavo ant aukšto papiltų šermukšnių, putinų uogų, spanguolių, o kamaroje rikiavosi raugintų agurkų, kopūstų, sėtinių, sūdytų grybų statinaitės.

Marija Liugienė

O ko verti mūsų liaudies dainose apdainuoti linai!

Rudenį išspaustas linų sėmenų aliejus, kaip nustatė šiuolaikiniai dietologai, veiksminga priemonė nuo virškinimo, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos (ypač tinka mūsų „hiperaktyviems“ vaikams) ir kitų negalavimų. Norintys sumažinti svorį taip pat turėtų vartoti linų sėmenis – jie degina susikaupusius riebalus. Taigi mūsų senoliai žinojo ne vieną priemonę nuo blogos nuotaikos ir įvairių negerumų. Dabar kad ir kiek bevalgytume saldumynų, šokolado, vis tiek daugiau nesišypsome. Nors sakoma, kad saldumynai yra laimės hormonas. Manau, tai teikia tik trumpalaikį 2014/10

3

Spalvotas gyvenimas

malonumą. Anksčiau žmonės neturėjo tiek skanėstų, o medų vartodavo tik susirgus. Tačiau visai žiemai užtekdavo ant aukšto papiltų šermukšnių, putinų uogų, spanguolių, o kamaroje rikiavosi raugintų agurkų, kopūstų, sėtinių, sūdytų grybų statinaitės.

Sustiprinantis bendruomeniškumas

Moterys seniau burdavosi į grynai moteriškas bendruomenes, kaip dabar sakytume, klubus. Ta draugystė, bendras darbas, dalijimasis savo vargais turėjo ir psichoterapinį poveikį. Nepaprastas bendruomeniškumas būdingas Dzūkijos kraštui. Pavyzdžiui, mes skubėdavome kuo greičiau nukasti savo bulves, nors tai buvo sunkus darbas, kad nubėgtume patalkinti kaimynui. Labai norėdavom pabūti toje kaimynų draugijoje, bendrijoje, nes anuometiniame kaime nebuvo televizijos, radijo, interneto, laikraščių, žurnalų, o norėdavom bendrauti, sužinoti naujienas, išgirsti pasakų, išmokti dainų, kartu padainuoti... Kai visos rudeninės talkos (bulvių kasimas, linų rovimas, mynimas, plunksnų plėšymas, netgi kopūstų „šiečkavojimas“) pasibaigdavo, moterys eidavo viena pas kitą verpti. Nors ir šalta, ir toli, kitą kartą per visą kaimą, nešinos rateliais eidavo pas draugaitę pavakaroti. Mes, vaikai, tupėdavome kamputyje ir bijodavome, kad tik mūsų nepastebėtų ir nenuvarytų miegoti, nes tada nutruks „viešasis kanalas”. O jame moterys ir pasakas seka, ir nuotykius, ir atsitikimus pasakoja, sakmes porina, kartais pamiršusios, kad vaikai klausosi, ir visai įdomių dalykų prasitaria. O dainų – begalės... Vyrai taip pat rinkdavosi į savotiškus „klubus“, tik tas poreikis bendrauti gal nebuvo taip aštriai jaučiamas. Tačiau dar visai neseniai Ignalinos, Švenčionių rajonuose vyrai rinkdavosi ne gerti, kortomis lošti, o sekti pasakas.

Anksčiau žmonės neturėjo tiek skanėstų, o medų vartodavo tik susirgus.

Dabartinis susvetimėjimas, nepasitikėjimas naujai atėjusiu atsirado per karus, neramų pokarį, kuomet nežinodavo, kas ir ko atsibeldžia. Anksčiau, pavyzdžiui, jei per Kūčias užeidavo praeivis, visi žinojo, kad jį reikia išmaudyti, perrengti, pavalgydinti. „Svečias į namus – Dievas į namus,“ – tvirtina ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos.

Anksčiau lietuviai, kaip ir kitos žemdirbių tautos, buvo jautrūs vienas kito nelaimei. Tik gerokai vėliau tapo gajus posakis, kad lietuvis džiaugiasi, kai dega kaimyno tvartas. Anuomet nebuvo ko kam ir pavydėti: jei užeina nederlius, tai visiems. Žmonės labiau vienas kitu džiaugėsi, mylėjo vienas kitą. Kodėl dabar to nėra? Tapome labai egocentriški, individualistai, „asmenybės“. Opios, jautrios.

Psichologų turime daug, o žmonės nėra laimingesni ir stiprios dvasios. Tapome baikštūs, nepatiklūs, to-

4

2014/10

dėl ir užsidarę. Manoma, kad depresija suserga egocentriški ir nepagydomi jautruoliai. Tik dažniausiai jie būna jautrūs sau, o ne kitiems.

Stiprybė iš gamtos

Kodėl žmogui ir dabar knieti pavasarį suleisti rankas i dirvą arba jis gerai jaučiasi, kada atsistoja basas ant žemės? Jis gauna stiprybės iš žemės. Kaip dabar gyvenant didmiestyje 9 aukšte sugrįšti prie gamtos...

Niekaip. Gerai, jei yra sodyba, galimybė pabūti gamtoje. Atplėštas nuo žemės jis negali be jos būti, ir tada važiuoja į sodą, pasikapsto, pasodina gėles, atvažiuoja, tuo metu pasidžiaugia jomis, ir tiek. Užsiaugina vieną kitą daržovę, uogą. Nors įvertinus visą sudegintą benziną, aišku, kad tos gėrybės neapsimoka, bet pats darbas, krutėjimas gamtoje yra vertybė.

Turime ir savų smilkalų

Šiandien žinome fengšui, bet ir mūsų senoliai ne mažiau už kinus turėjo savo praktikas. Stebimės neatsistebim, kokie jaukūs mūsų kaimai, kaip sumaniai suprojektuotos sodybos, o ir trobos vidus nepaprastai apgalvotai išplanuotas. Ta darna, tvarka, duoda ir estetinį pasigėrėjimą, nors anksčiau nieko vien dėl estetikos nedarydavo. Šventieji paveikslai krikštasuolėje, sodas virš stalo, rankšluostinė su lininiu raštuotu rankšluosčiu – viskas turėjo savo vietą ir prasmę. Tikras lietuviškas harmoningas sugyvenimas su aplinka (fengšui). Ir savų smilkalų turime, nebūtina gabentis iš tolimosios Indijos: gintarą, kadagius (ėglius). Žmonės žinojo, kada ką reikia pasmilkyti, kai užpuola ligos ar kad netrenktų žaibas. Ir prieskonių įvairiausių turėjome, dabar tik užmirštų: diemedį, kmynus, peletrūnus, kalendas, ajerus, raudonėlius ir t. t.

Nuo ligų saugojo dzengelis

Mums bobutė parnešdavo dzengelio – tai šventagaršvė, labai aitraus kvapo augalas. Iš jos riekelėmis supjaustyto koto suverdavo ant siūlo karolius. Nešiodavom visą žiemą, kol ligos siausdavo, ir nesirgdavom. Dabar tai nykstantis augalas. Daug mūsų augalų išnyksta (vaistinis debesylas, kondrotėliai). Šių medingų vaistažolių vietą užima agresyvūs augalai – mėlynieji lubinai, šiušės, Sasnovskio barščiai. Anksčiau jų akyse nepamatysi, o dabar pilna. Tie augalai nemedingi, nevaistingi, jų nei gyvuliai, nei žvėrys neėda, jie tinka tik agresyviam dauginimuisi.

Garšvos buvo savo vietoje, kai laikydavo gyvulius.

Dabar jos auga kaip džinas paleistas iš butelio. Išnyko takažolės, anksčiau nereikėjo nei žolės pjauti, takažolės kilimu pasidengdavo kiemelis. Dabar jų vietoje auga garšvos. Ir taip vyksta blogi reiškiniai, atsiranda naujos grybų rūšys. Mano vaikystėje nebuvo kalpokėlių, nakcižibiai buvo, dabar jų neliko, žaliuokės irgi labai retos, o anksčiau jų pilni miškai būdavo. Gal ir miškai paseno... Taigi keičiasi viskas iš esmės: ir gamta, ir žmogus. Žaibo greitumu...

Kaip gražinosi moterys?

Ir smetonėle (grietine) pasitepdavo, ir pienu nusiprausdavo, kai motulė leisdavo. Ir buroku žandus arba lūpas pasitrindavo. Minėtas linų sėmenų aliejus taip pat labai išlygindavo raukšles. Mano vaikystėjebuvo laikas, kai įdegis nebuvo gražu. Todėl moterys nuo saulės slėpdavosi po skepetaitėmis. Įdegimas buvo negražu. Buvo tas gražus, kuris nenudegęs, vadinasi, kad jis nelenkia nugaros (nedirba), įdegis – tarybinių laikų mada. Dabar ir saulė tarytum pasikeitė, anuomet nepasitaikydavo tiek daug odos ligų ir jos buvo ne tokios baisios.

Supiršdavo visai nepažįstamus žmones, ir dažnu atveju tai būdavo sėkmingos vedybos.

Liaudies dainose gražios mergelės stereotipas: baltos rankelės, geltonos kaselės, raudonos kaip vyšnios lūpos. Jei atvažiuodavo piršliai, merginai tėvai sakydavo: nors žandus pasižnaibyk, kad būtų raudonesni.

Moteris buvo kupina išorinio ir vidinio grožio.

Dukrai buvo labai svarbus tėvo vaidmuo. Tėvo kritika mergaitę baisiausiai žeisdavo, o paskatinimas pakylėdavo.

Moterų paslaptys būdavo perduodamos po liepa.

Ne veltui ji vadinama moterų medžiu, o jos žiedų arbata – moterų arbata. Vesdavosi pasikalbėti mama arba kūma, juk interneto nebuvo.

Nebuvo taip, kad nesutaptų charakteriai

Taip nebūdavo, kad šeimoj nesutampa charakteriai. Supiršdavo visai nepažįstamus žmones, ir dažnu atveju tai būdavo sėkmingos vedybos. O jeigu ir ne viskas gerai būdavo, pakentėdavo, tiesiog buvo didelis noras išsaugoti šeimą. Skyrybos buvo gėda, ir aš vaikystėje tiesiog nepažinojau išsiskyrusių žmonių. Vadinasi, galima tuos charakterius suderinti, o juk reikėjo taikytis ne tik prie sutuoktinio, bet ir prie anytos (šešuro), netekėjusių (nevedusių) šeimos narių, prie visos giminės.

Kiek dabar psichologinių knygų prirašyta, skaito žmonės, ir vis tiek jų charakteriai „nesusiderina“. Žmones kartu laikė ir didelė atsakomybė prieš Dievą...

Tikėjimas duoda labai daug jėgos, tikėjimas – tai pasitikėjimas. Kaip sakoma: be Dievo žinios tau plaukas nuo galvos nenukrenta. Tas tikėjimas buvo prigimtinis: nuo paties Dievo, pats manyje, man nereikia jo ieškoti ar išgalvoti. Žmogus jautėsi silpnas ir bejėgis dėl rytdienos: užėjusi kruša gali iškapoti pasėlius, sausra juos išdeginti, kilęs gaisras kaime gali nušluoti visas sodybas ir kt. Todėl visus savo veiksmus derino su Dievo dėsniais ir vien dėl to jautėsi tvirčiau.

Kai žiūri į šiuometinę žmonijos būseną, sunku būti optimistu, užtai labai klesti motyvacinės knygos ir pan. Bet tikinčiam žmogui nesunku gyventi sumaištingame pasaulyje,t a tvirta laikysena jam duoda jėgų.

Mes nei tikime, nei pasitikime. Susidvejinęs, susitrejinęs dabar yra žmogus. Žinoma, kad tai nėra gerai. Dangstomės po įvairiomis kaukėmis. Anksčiau nuo bendruomenės niekur negalėjai pasislėpti: visi žinojo, koks to žmogaus charakteris ir ko iš jo laukti.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Daug dirbi? Įtemptai mokaisi? Pervargai?

HERBASTRESS® - net 5 augalų ekstraktų ir B grupės vitaminų derinys Jūsų nervų sistemai!

Minčių ir jausmų harmonija!

www.herbastress.lt

Maisto papildas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

2014/10

5

Virtuvės šefas Gian Luka gamina iš išskirtinės kokybės UAB „Era Griga“ atvežtų produktų. Jų čia galima ir įsigyti.

„Druskos niekada nedėk, kol neužvirė vanduo. Čia fizika,“ – patarimais dalijasi virtuvės šefas.

Pauliaus Lileikio nuotr.

Itališka virtuvė su Gian Luka

6

Esu kilęs iš Italijos, kur maistas yra neatsiejama kultūros dalis, vienas iš šalies regionų kulinarinių identitetų, čia gyvenančių žmonių pasididžiavimas ir didžiulis palikimas, perduodamas iš kartos į kartą. Maistas mano gimtinėje – tai kasdieninis džiaugsmas, įprasminantis paprastas gyvenimo akimirkas…

Kiekvienoje šeimoje virtuvė yra vieta, kurioje verda ne tik maistas, bet ir diskusijos. Prie padengto stalo susiburia šeimos nariai, artimi bičiuliai ne tik mėgautis maistu, bet ir aptarti dienos įvykių, kartu pabūti.

Mano šeimoje gamina ne tik moterys, bet ir vyrai. Seneliui teko tuo užsiimti profesionaliai – pokariu jis dirbo Italijos bei Prancūzijos restoranuose virėju. Mano sesuo yra diplomuota Italijos someljė asociacijos narė.

Savo kelionę po didžiulį virtuvės pasaulį pradėjau dar mokyklos laikais, savo laisvalaikiu bei vasaros atostogų metu. Nuo tada susipažinau su visais virtuvės užkulisiais – dirbau nuo paprasčiausių iki atsakingiausių darbų, kuomet rankose laikydavau savo pirmąjį asmeninį peilį…

Nors ir virtuvės gyvenimas man seniai buvo artimas ir savas, turėjau kitų pomėgių ir svajonių, tad studijavau ir dirbau bei į Lietuvą buvau pakviestas visai kitais keliais. Mano darbo specifika buvo tokia, kad turėdavau dažnai ir ilgam išvykti, ir sukūręs čia, Lietuvoje, šeimą, supratau, jog ilgai tokio darbo nedirbsiu. Tad, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo situacijų, taip ir tada, labai pravertė mano žinios virtuvėje. Tačiau šįkart aš nusprendžiau jas tobulinti profesionaliai – įstojau į Italijoje esantį kulinarijos institutą „IFSE“ www.ifse.it 2014/10

Reikia greičiau, tada mažiau stresuosim.

Baigęs „IFSE“ profesionalaus virėjo studijas, turėjau galimybę stažuotis Michelin įvertinimą turinčiuose restoranuose.

Savo kulinarinėje kelionėje sutikau nuostabių žmonių, kurie ne tik dega aistra skaniam maistui, jo gamybai, bet ir su dideliu pasididžiavimu bei meile tuo dalijosi su kitais. Neišdildomą įspūdį paliko Gemma – nuostabi virėja, turinti restoraną nedideliame Roddino kaimelyje, esančiame Šiaurės Italijoje.

Esu be galo laimingas, kad turėjau garbės su Gemma padirbėti bei įgauti neįkainojamos patirties gaminant pastas pačiu seniausiu būdu.

Grįžęs su šeima į Lietuvą, ilgą laiką ieškojau tinkamos vietos savo veiklai. Svajojau ir norėjau dirbti ne tik virtuvėje, bet ir bendrauti su žmonėmis, besidominčiais virtuve: juos pamokyti, perteikti savo patirtį ir žinias. Kuomet sužinojau apie Aistės ir Dariaus Budzinauskų sukurtą ir tuo metu perduodamą „Kulinarijos studiją“, supratau, jog tai yra veikla, kurią noriu toliau tęsti. Nuo 2014 m. perėmiau šią studiją su puikiomis buvusių šeimininkų idėjomis, jas papildžiau savomis, jai suteikiau daugiau itališkų spalvų ir dvasios.

Ir štai dabar labai džiaugiuosi galėdamas kiekvieną jūsų pakviesti prie mūsų bendros viryklės ir valgių stalo, kartu su manimi bei kitų pasaulio virtuvių šefais keliauti po didžiulį ir neaprėpiamą kulinarijos pasaulį – ragauti, išmokti, pasidžiaugti ir švęsti drauge jūsų šventę ar tiesiog gyvenimą!…

- BUON APPETITO! Mes italų virtuvėje nevartojame daug prieskonių, reikia vartoti produktą.

Uno, due, tre, kvatro, cinque, sei .... – itališkai greitakalbe skaičiuoja pomidoriukus.

Na tavo pilna yra beveik tuščia...

„Kulinarijos studijoje“ verda tikras gyvenimas Laukiu Gian Luka jo kulinarijos studijoje. Smalsauju asistenčių, koks jis. Merginos nekalbios, tik prasitaria, kad jis nėra tipiškas italas, mažiau kalba ir nemėgsta daug šnekančių žmonių. Iš Miglės sužinom, kad Gian Luka jau eilėje moka už produktus (interviu kiek neįprastas: kalbėsimės gamybos procese). Ir štai įbėga, šiltai paspaudžia ranką ir kaip gražiai lietuviškai nuskamba jo „Labas“. Pagaliau. Iki jo atėjimo studijoje vyravusi piano (tyliai) nuotaika, smagiai įgyja pagreitį su forte ir allegro! Dūzgia smulkintuvas, ant viryklių vienas po kito rikiuojasi puodai... ir netyla jo, šios virtuvės smegenų, sąmojis. Atmosfera šyla kartu su nepakartojamų kvapų gama: nuo apkepamo kumpio gabalėlių iki baziliko padažo...

Kulinarijos studijos savininkas, kalbėdamas apie produktus, pabrėžia, kaip svarbu jų aukšta kokybė.

Pasirodo, mėsą ir daržoves dažniausiai perka iš Lietuvos ūkininkų. „Pasitarkime dėl šeštadienio meniu,“ – kreipiasi į kolegas. Tyla, asistentai šypsosi. „Chebra, ką gaminsim šeštadienį?“ „Baltą mišrainę ir pikantiškas salotas!“ – juokaudama atsako Akvilė. Bendraujame toliau.

Luka, koks maistas šildo?

Tas, kuris sukelia šiltas emocijas. Jei per Kalėdas mama verda cepelinus, tai jie šildys kaip šventės prisiminimas. Man tą šilumą sukelia maisto gaminimas. Įsivaizduokit, per Kalėdas mūsų šeimoje Italijoje susirenka per 30 žmonių. Reikia pasiruošti kaip nemažam restoranui. Aš prie to pripratau ir tai suteikia daug džiaugsmo.

Kas svarbiau: gaminti tobulai ar greitai?

Tobulai. Bet ne. Nemėgstu šito žodžiu, geriau sakykime nuoširdžiai. Aš italas – gaminu skaniai, tobulai daro prancūzai. .

Stebint tave, atrodo, kad negali ne minutei atsipalaiduoti.

Pastebi kiekviena smulkmena. Kaip tau pavyksta išvengti konfliktu ir išlaikyti gera atmosfera? ,

,

,

,

,

Esu tiesus žmogus ir nelaikau viduje nepasitenkinimo. Lietuviai yra šiek tiek veidmainiai, nes jie neparodo ir nepasako, kad pyksta ir kaupia emocijas.

Tai kenkia tiek aplinkiniams, tiek jiems patiems. Dirbant su žmonėmis, stengiuosi, kad mano karštakošiškumas neužgautų.

Kas svarbiausia gaminant?

Išlikti ramiam, net kai pagrindinis ingredientas dar plaukioja jūroje ar netikėtai atsiduria vaiko burnoje. Juk kiekvienas apsidžiaugs lėkštėje išvydęs improvizuotą skanėstą, pagardintą gera nuotaika.

. .

Minejai, kad tau idomu iššukiai ir naujoves. Koks dabar tavo didžiausias iššukis? ,

Taip ir ištirpo kelios valandos „Kulinarijos studijoje“ kartu su virštuvės šefu Gian Luka ir jo asistentais. Palieku juos pačiame įkarštyje, tarsi didelę šeimą prieš savaitgalio vakarienę.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Agnės Kiškytės nuotraukos

Suteikti šeimai visa, kas geriausia, dirbant artimą širdžiai darbą. Noriu, kad ši virtuvė nesulietuviškėtų, t.y. išlaikyti ją tokią, kokia yra.

„Kulinarijos studiją“ rasite Teatro g. 7-7, Vilniuje. Rašykite info@kulinarijosstudija.lt arba susisiekite tel. 8 61021169. www.kulinarijosstudija.lt

2014/10

7

Šių išskirtinės kokybės produktų galite įsigyti „Kulinarijos studijoje“, adresu Teatro g. 7-7, Vilnius.

Dėl bendradarbiavimo galimybių kreipkitės į „Era Griga“ atstovus: Liną, linas@eragriga.lt ir Tomą tomas@eragriga.lt.

Alyvuogės

Geltonosios lubinų pupelės (sūryme) Lubinų pupelės – puiki alternatyva nesveikiems užkandžiams. Skanios ir maistingos, valgomos kaip saulėgrąžos (odelė kieta, skaniausias vidurys)!

Kilmė: Italija–Apulija

Alyvuogių rinkinys Poker pagal tradicinius Italijos regionų receptus 4 rūšių alyvuogių rinkinys su skirtingais skoniais.

Paruošta pagal tradicinius Italijos regionų receptus.

Kilmė: Italija

8

2014/10

Didelės Castel Vetrano alyvuogės su kauliukais Didelės, švelnaus skonio, graikiškos alyvuogės, paruoštos pagal specialų itališką gamybos būdą, taip išlaikant sodrią žalią spalvą!

Kilmė: Graikija–Chalkidikė

Kava

Puiki itališka kava VESCOVI Aukščiausios kokybės premium klasės kava gaminama nuo 1927 m., turi senas tradicijas ir yra pripažinta visame pasaulyje.

VESCOVI kava sukuria daug šiltų emocijų, nes kava – tai menas!

Šiurkštesnės tekstūros makaronai Iki 20-ojo amžiaus pradžios Fara San Martino ūkininkai kietuosius kviečius, išaugintus savo laukuose, malė mažame akmens malūne.

Kviečių malimas buvo lėtas procesas duodantis rupius miltus, kurie buvo šiek tiek tamsaus atspalvio, ne tokie kaip šiandieninės gamybos.

Makaronai BIO iš ekologiškų kviečių Šie makaronai gaminami tik iš ekologiškų kviečių, užaugintų Abruzzo regione nenaudojant jokių cheminių priemonių ar pesticidų.

Kviečiai yra malami akmens girnomis, o makaronų gamybai naudojamas kalnų šaltinio vanduo.

Makaronai

Šiltos salotos su makaronais 4 asmenims reikės: • 320 g Pennerigate „Giuseppe Cocco“ ekologiškų makaronų; • 200 g žaliųjų šparaginių pupelių; • 2 mažų cukinijų; • 1–2 žiupsnelių šafrano; • 1 poro stiebo; • 1 skiltelės česnako; • 1 nedidelio gabalo fetos sūrio; • 1 šaukšto grietinėlės; • 3 šaukštų alyvuogių aliejaus; • druskos, pipirų ir mėtų pagal skonį.

Paruošimas Užkaisti vandenį makaronams. Nuplauti ir supjaustyti cukinijas, porą ir česnaką. Išvirti šparagines pupeles ir supjaustyti 5–7 cm ilgio gabalėliais.

Gilioje keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, sudėti porus ir česnakus, keletą minučių pakepti. Į keptuvę sudėti cukinijas, įberti druskos pagal skonį ir viską dar apie 10 min. kepti uždengtoje keptuvėje. Pabaigoje sudėti šparagines pupeles ir viską sumaišyti. Šafraną ištirpinti grietinėlėje ir užpilti ant daržovių.

Daržoves perdėti į didelę salotinę. Fetos sūrį supjaustyti mažais gabalėliais ir suberti į salotinę.

Makaronus „Al dente“ (virti tiek laiko, kiek nurodyta ant makaronų pakuotės), nukošti, sudėti į salotinę.

Viską gerai sumaišyti, pagardinti pipirais pagal skonį, papuošti mėtos lapeliais.

Skanaus!

2014/10

9

Tinkama nosies priežiūra mažina peršalimo ligų tikimybę Peršalimo ligos yra neišvengiamos – jas sukelia įvairūs sukėlėjai, kurių gausu mūsų aplinkoje, o sergantieji dar labiau juos platina ir užkrečia vis kitus žmones. Peršali­mo ligų gydymui, profilaktikai būtinas kasdienis dėmesys ir tinkama nosies ertmės priežiūra. Apie tai kalbamės su LSMU MA Pulmunologijos ir imunologijos klinikos doc. Jūrate Staikūniene.

Peršalimo ligų sezonas permainingas – gyventojus vis labiau vargina viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Ką gydytojas turėtų priminti pacientams jų pirminei ir antrinei profilaktikai?

Reikėtų suvokti, kad peršalimo ligos yra neišvengia­ mos, nes jas sukelia virusai, kurių gausu mūsų aplin­ koje, o sergantieji dar labiau juos platina ir užkrečia vis kitus žmones. Paprastai suaugusiesiems – keturis, o mažiems vaikams – net ir 8 kartus per metus susirgti peršalimo ligomis laikoma normaliu peršalimo ligų dažniu. Peršalimo liga dažniausiai yra nesunki, paprastai pasireiškia sloga, gerklės skausmu ir bendru negalavimu, gali pakil­ti temperatūra, kamuoti silpnumas, prakaitavimas. Gripas – jau sunkesnė liga, kuri grasina komplika­cijomis: bronchitu, plaučių uždegimu, širdies ir kraujagyslių sistemos (pvz., miokarditu), sąnarių uždegimu, artritu ir nervų sistemos pažei­dimais.

Peršalimo ligas sukelia daugybė virusų, kurie daž­nai „atidaro vartus” bakterijoms, galinčioms sukelti rimtas peršalimo ligų komplikacijas: pūlingą ausų uždegimą, anginą, sinusitą, pneumoniją. Kaip išvengti šių ligų? Pirmiausia būtina grūdinti organizmą, sportuoti, tinkamai maitintis, pakan­kamai miegoti ir vengti lėtinio streso, kontakto su sergančiaisiais, peršalimo ligų protrūkio metu nesilankyti masinio susibūrimo vietose – prekybos centruose, teatruose, koncertų salėse.

Iki šiol tarsi neišsiugdėme patyrimo, kad profilaktikai ir gydymui vienodai svarbu nosies gleivinės priežiūra. Kodėl vis dažniau apie tai kalbama tik dabar? Šiandien žinoma, kad lėtinis kvėpavimo takų užde­gimas išsivysto sergant alergine sloga, rinosi-

10

2014/10

nusitu, astma. Tada organizmo ląstelės yra pasiruošusios priimti virusus. Todėl labai svarbu kasdienė priežiūra: plauti nosies ertmę ir rankas, išsišnypšti nosį, tuomet galima gerokai sumažinti ligų atvejų.

Suprantama, tokiais atvejais būtinas kompleksinis gy­dymas. Kokios vaistų grupės ir kokia gydymo trukmė yra rekomenduojama šiems pacientams? Derėtų žinoti, jog temperatūrą reikia mažinti tik tada, jeigu ji aukštesnė nei 38 laipsnių. Kai ligonis jaučia silpnumą arba vadinamuosius kaulų skausmus, būklei palengvinti vartojami vaistai nuo skausmo ir uždegi­mo. Negalima perdozuoti vaistų, skirtų slogai gydyti, juos vartoti patariama ne ilgiau kaip 5 dienas, nes gali išsivystyti medikamentinė sloga, tada be specia­lių vaistų neišsiversime.

Slogai gydyti dažnai vartojami vietiniai ir geriamieji nosies gleivinę sutraukiantys vaistai. Būtina laikytis poilsio režimo, gerti daug šiltų skysčių, maitintis visaverčiu maistu. Greičiau pasveikti bei palengvin­ti simptomus padeda didelės vitamino C dozės, ežiuolių preparatai. Tačiau pastarųjų metų mokslinėse diskusijose gausu palaikančios nuomonės, kad didesnė nei 500 mg vitamino C dozė tik ap­ krauna inkstus.

Ar yra klinikinių tyrimų, pagrindžiančių jūros vandens veiksmingumą gydant įvairios kilmės rinosinusitą ar kitas ligas?

Jau įrodyta, kad plauti nosies ertmę yra veiksminga sergantiesiems rinosinusitu. Kochrano duomenų analizė rodo, kad vartojant vien tik jūros vandenį veiksmingai sumažėja lėtinio rinosinusito simpto­ mai. Dauguma peršalimą sukeliančių virusų paten­ ka į žmogaus organizmą oro lašiniu būdu, t. y. jie įkvepiami kartu su oru. Nosies gleivinė – paviršinis

2014/10

11

Komentarai

Gyd. D. Gutmanas, otolaringologas

12

Praplaunant susikaupusį sekretą nosies landose, sumažinama virusinio užkrato geba įsitvirtinti, daugintis ir sukelti vietinį uždegimą. Žmogus pats gali pasigaminti druskos tirpalą ir juo plauti nosies landas. Tačiau tai rizikinga: netikslus druskos tirpalo pH gali pažeisti nosies gleivinę dėl per didelio savos gamybos tirpalo druskingumo. Literatūroje nurodoma, kad nosiai plauti naudojant netinkamą indą nosies gleivinė gali užsikrėsti patogenine mikroflora.

Laikantis nurodymų, nosies plovimas nėra kenksmingas. Nurodomos tik minima­lios nepageidaujamos reakcijos: vietinis suerzinimas, niežulys, deginimo pojūtis ir kt. Plauti nosies gleivinę tikslinga, kai liga ūminė, būdinga užgulusi nosis, sekrecija ar nosiaryklės peršėjimas, sergantiesiems lėtinėmis nosies ir prienosinių ančių ligomis – ligos paūmėjimo profilaktikai atšalus orams. Itin rekomenduojama mažesniems vaikams, kuriems virusinės slogos komplikacijų (ūminio ausų užde­gimo, tonzilito, bronchito) rizika yra didesnė nei suaugusiesiems dėl nebrandžios imuninės sistemos, anatominių ypatumų ar tiesiog dėl nemokėjimo išpūsti nosies sekreto. Reikėtų pabrėžti, kad jūros druskos tirpalų efektyvumas lėtinio rinosinusito gydymui, o vaikams – ir profilaktikai moksliškai įrodytas ir pateikiamas europinėse rinosinusito diagnostikos ir gydymo gairėse. Paminėtina, kad ne taip, kaip izotoninis, hipertoninis druskos tirpalas ne tik praplau­na nosies gleivinę, bet ir veikia panašiai kaip vietinis dekongestantas. Dėl osmosinio slėgio skirtumų hipertoninis druskos tirpalas (pvz., QuixX), sutraukdamas nosies glei­vinę, palengvina nosies kvėpavimo funkciją. Todėl ūminę virusinę slogą gydyti galima pradėti hipertoniniu druskos tirpalu, ir tik tada, kai šio tirpalo panašios į dekongestanto funkcijos nepakanka, jei išryškėja slogos komplikacijų požymių, spręsti dėl papildomo dekongestantų skyrimo. Ūminių virusinių infekcijų sezono metu jūros vandens druskos tirpalas sveikiems vaikams gali sumažinti slogos ir slogos komplikacijų dažnumą, o kartu ir papil­domų vaistų (antibiotikų, antipiretikų, dekongestantų) vartojimą. Derėtų priminti, jog dar viena opi nosies gleivinės problema yra jos sausumas. Tai labai būdinga šaltuoju metų laiku, kai šildomos patalpos, taip pat vartojant nosies gliukokortikoidus alerginei slogai ar lėtiniam rinosinusitui gydyti. Nosies gleivinė išsausėja, susidaro sausi šašai, kurie ne tik trukdo kvėpuoti, bet dar ir yra puiki terpė vietinei bakterinei infekcijai (pvz., Stafilococcus aureus). Išvengti nosies sausumo gali padėti izotoninis druskos tirpalas ir drėkinimas tepalais ar aliejiniais lašais. Kaip alternatyvą šioms priemonėms galima vartoti izotoninį jūros vandens druskos tirpalą su alaviju (Quixx soft), kuris tinka sausos nosies gleivinės priežiūrai.

2014/10

imunitetas arba apsauginis barjeras, kurioje išsiskiria uždegimo mediatoriai – histaminas ir kiti. Esant no­sies gleivinės uždegimui, svarbu nustumti gleives į nosiaryklę, nes nosies gleivėse būna užsilaikę infek­ cijų sukėlėjai, kurie sukelia vietinį uždegimą, dėl to dar labiau sutrinka mukociliarinis klirensas: nosies gleivinės valymosi funkcija. Tai viena teorijų, kodėl nosies gleivinės plovimas yra efektyvus gydant ūmines ar lėtines nosies ir prienosinių ančių ligas.

Reikėtų įprasti plauti nosį taip, kaip yra įprasta valyti dantis. Hipertoniniai vandenys ne tik drėkina, bet ir veikia osmosiškai (gerina sekreto, bakterijų, virusų, alergenų pašalinimą). Taip pat manoma, kad veikia antiseptiškai, didina gleivinės atsparumą fiziniams ir infekciniams dirgikliams, alergenams, stiprina gleivi­ nės kapiliarus, mažina sekreciją ir kraujavimą.

Ar namuose pagamintas hipertoninis druskos tirpalas yra toks pat veiksmingas kaip ir medicininiai purškiamieji preparatai?

Su namuose pasigamintu tirpalu reikėtų elgtis atsar­giai, nes sunku paruošti reikiamą jo koncentraciją, nors iš esmės hipertoninį tirpalą galima vartoti.

Tenka priminti, jog kai kuriais atvejais gali pakenkti gleivinei, todėl patikimiau vartoti tuos preparatus, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad efekty­viausi hipertoniniai buferiniai druskų tirpalai, kaip antai, vandenyno vanduo be konservantų ir stabilizatorių. Vartojami su tam tikrais prietaisais (purkštuvais) druskų tirpalai yra tinkami bei efektyvūs suaugusiesiems ir vaikams, nėščioms ir maitinančioms moterims. Nėščios ir maitinančios moterys prieš vartojimą visada turi pasi­tarti su gydytoju. Svarbu ir tai, kad vandenyno vanduo nesukelia sisteminio nosies gleivinės vazospazmo, todėl neblogėja gleivinės kraujotaka, nesustiprėja už­degimas ir nėra jokios medikamentinio rinito tikimybės.

Kiek nosies ertmės priežiūra turėtų trukti?

Sergant peršalimo ligomis, nosies ertmę jūros vandeniu reiktų plauti nuolat. Tokia terapija taikoma keletą kartų per dieną, kol pasiekiamas pagerėji­ mas. Ji gali tikti visiems pacientams, sergantiems rinosinusitu. Dėl ilgalaikio vartojimo būtina pasitarti su specialistais.

Ar rinosinusitai linkę kartotis vėl užklupus peršalimo sezonui? Kaip to būtų galima išvengti?

Virusai sukelia sinusitą, kuris gydomas kaip ir sloga. Virusinio sinusito specialiai gydyti nereikia.

Pavojin­giausia, kai išsivysto bakterinės sinusito komplika­cijos, tada jau gali prireikti antibiotikų. Siekiant iš­vengti ligos komplikacijų, reikia atitinkamai gydytis, šiltai rengtis, vengti kontakto su sergančiaisiais. Ypač svarbu vėdinti patalpas (nevėdinamose patalpose kaupiasi bakterijos), dažnai plauti rankas.

LZ LT/QUI/2014/16

VAIKŲ LIGONINĖ, VAIKŲ KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA

Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje

veikia diabeto mokyklėlė Pacientų ir jų tėvų mokymas, kaip gyventi su liga, kad ji kuo mažiau trukdytų kasdieniams darbams, cukrinio diabeto gydymo metodų aptarimas, supažindinimas su galimomis ligos komplikacijomis ir būdais jų išvengti, mokymas, kaip teisingai maitintis ir leisti insuliną – tai diabeto mokyklėlės, veikiančios Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje, uždaviniai. Čia atvykę pacientai su tėvais gauna gydytojo vaikų endokrinologo konsultaciją, o tęstinį paciento mokymą organizuoja diabeto mokytoja – specialiai tam parengta slaugytoja diabetologė.

Slaugytojo diabetologo konsultacija susideda iš paciento informavimo ir konsultavimo pagal paciento poreikius. Ji gali būti individuali ir grupinė.

Kai vaikui pirmą kartą diagnozuojamas cukrinis diabetas, tėvams ir vaikui reikia išmokti kelis svarbius dalykus: • kaip gyventi su lėtine liga; • kaip leisti insuliną; • kaip maitintis; • kaip saugiai sportuoti; • kaip išvengti ligos komplikacijų.

Pradėjus gydytis, pas endokrinologą tenka apsilankyti kas tris mėnesius. Tačiau neretai klausimų tėvams kyla daug dažniau: kaip švirkšti insuliną, kaip kuo tiksliau apskaičiuoti insulino poreikį, kokių gali būti ligos komplikacijų ir kt. Ir tėvams, ir vaikams svarbu pamatyti, kaip teisingai švirkšti vaistus, todėl diabeto mokyklėlė

turi daug vaizdinės medžiagos ir priemonių, palengvinančių slaugytojai aiškinamąjį darbą. Čia galima pamatyti vienkartinių ir daugkartinių insulino injektorių, kraujo gliukozės matavimo prietaisų ir kitų reikalingų priemonių pavyzdžių.

Kartu su gydytoja vaikų endokrinologe ar jos pagalbininke slaugytoja diabetologe tėvai gali aptarti vieną iš svarbiausių klausimų, iškylančių auginant cukriniu diabetu sergantį vaiką – mitybos planavimą ir maisto produktų paruošimą.

Sergantieji diabetu angliavandenius skaičiuoja tam tikrais vienetais. Pagal šių vienetų kiekį produkte pastarieji yra suskirstyti į tam tikras grupes. Kiekvienai maisto grupei yra paruoštos lentelės, kad nereikėtų kaskart skaičiuoti, kiek kokiame produkte

yra angliavandenių ir kiek vaikui reikia insulino, suvartojus atitinkamą jų kiekį. „Mitybos mokymai ir tinkamo insulino kiekio parinkimas – viena iš pagrindinių diabeto mokyklėlės programų, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys“, – teigia gydytoja vaikų endokrinologė Gražina Mickūnaitienė.

Norėdami užsiregistruoti pas gydytoją endokrinologą arba slaugytoją diabetologę, skambinkite Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos tel. (8 5) 272 05 70 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis.

Galite registruotis ir internetu www.sergu.lt

2014/10

13

Suaugusiųjų branda ir laimingas senėjimas

Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė

Suaugusiojo žmogaus gyvenimas skirstomas į 3 pagrindinius periodus: jauno suaugusiojo arba ankstyvąją brandą (20 – 40 metų), viduriniąją brandą (40-65 metai) ir pagyvenusius žmones, senatvę (nuo 65 metų).

Tiriant suaugusiųjų brandą ir laimingą senėjimą, ypač svarbu nustatyti, kokie veiksniai lemia vidutinio amžiaus gyvenimo kokybę ir laimingą senėjimą. Pasirodo, norint daryti išvadas apie sėkmingą ar nesėkmingą asmens

14

2014/10

senėjimą, reikia kuo išsamesnių duomenų apie jo būsenas, gyvenimą ir kt. dar iki jo 50 metų, 50-ties metų amžiuje ir vėliau.

Psichoterapeutai, analizuodami brandą ir laimingą senėjimą, pagrindinį dėmesį skiria asmens santykiams su artimaisiais, kitus jo socialinius ryšius. Žinoma, veiksnių, turinčių įtakos senėjimui, yra ir daugiau nei artimų ir sėkmingų tarpusavio santykių išlaikymas. Kiti veiksniai yra mažiau ar daugiau kontroliuojami, t. y. mes patys turime jiems įtakos. Mažai kontroliuojami veiksniai (kuriems pačių įtaka mažesnė) yra: mūsų vaikystė, temperamentas, psichikos sutri-

kimai (depresijos ir kt.), buvusi fizinė sveikata, kitų šeimos narių santykiai, šeimos narių ilgaamžiškumas ir kt. Kontroliuojamais veiksniais laikytini: išsilavinimas, alkoholio vartojimas, rūkymas, šeimyninio gyvenimo stabilumas, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas (kūno svoris), gebėjimas susidoroti su gyvenimiškomis problemomis bei iššūkiais ir kt.

Pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijai yra: fizinės negalios nebuvimas, gera fizinė sveikata, aktyvaus gy-

Živilės Bazienės nuotr.

Šeimos psichologas

Živilės Bazienės nuotr.

venimo trukmė, asmeniniai santykiai, vaistų nereikalingumas.

Itin svarbus laimingo senėjimo rodiklis yra subjektyvus asmens pasitenkinimas gyvenimu. Svarbu, ar asmuo yra patenkintas daugeliu savo gyvenimo sričių: partneriu, draugyste, vedybomis, darbu ir kt. Ar asmuo turi draugų, ar jaučia jų, sutuoktinio paramą, palaikymą. Kaip minėjau, sėkmingai brandai bei vėliau sėkmingam senėjimui itin svarbūs yra ryšiai, jų buvimas, o taip pat ir socialinė parama vyresniame amžiuje.

Ypač svarbu suvokti, jog patys galime daryti įtaką savo sveikatai, brandai, gyvenimo kokybei bei senėjimui.

Gera fizinė būsena anaiptol nėra pagrindinis ir vienintelis veiksnys neblogai savijautai brandžiame amžiuje ir laimingam senėjimui.

Geresnę gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje bei ilgaamžiškumo ribą pasiekia tie žmonės, kurie daugelį metų rūpinasi savo sveikata – tiek fizine, tiek psichikos – dar iki senatvės. Gyvenimo planavimas taip pat daro įtaką gyvenimo kokybei, brandai ir laimingam senėjimui.

Senėjimui tirti buvo atlikti tyrimai: JAV Harvardo universite-

to mokslininkų G. E. Vailant ir K. Mukamal senėjimo tyrimas, Berlyno miesto gyventojų senėjimo tyrimas ir kt. Šie tyrimai padeda suprasti, kokie veiksniai yra svarbiausi sėkmingo senėjimo procese. Berlyno tyrime dalyvavę asmenys buvo laikomi geros sveikatos, jei buvo neblogai įvertintos jų pažinimo funkcijos (mąstymas, atmintis, dėmesys), asmuo buvo aktyvus, dalyvaujantis socialiniame gyvenime. Tai buvo palyginti sveiki, aktyvūs, patenkinti gyvenimu asmenys. Berlyno tyrime taip pat nurodoma viena pagrindinių susidorojimo su problemomis strategijų: bėgant metams, asmens dvasingumas ir ramybė didėja, įvairiose situacijose gelbsti humoras.

Taigi, senėjimas turi būti suvokiamas kaip branda ir tolesnis žmogaus raidos etapas. Nors fizinės jėgos su amžiumi nestiprėja, tačiau vyresnis žmogus yra kantresnis, tolerantiškesnis, lengviau priima savo ir kitų emocijų svyravimus, lengviau susitaiko su reliatyvumo sąvoka, supranta, kad bet kuriuo atveju dabartis turi praeitį ir ateitį.

Iš tiesų galima teigti, kad modernėjanti medicina ne tik „prailgina“ gyvenimo metus, bet ir „prideda“ jiems gyvasties. Siektina, kad dėl medicinos pažangos ir gyvenimo būdo pasikeitimų,

senėjant gyvenimas išliktų kokybiškas ir aktyvus. Įvairių tyrimų duomenimis, JAV 1990 m. buvo 4 milijonai 85 metų ir vyresnių žmonių.

Išvados

1. Svarbu, kad suaugęs žmogus darytų įtaką savo brandos, raidos ir senėjimo procesams.

2. Svarbu gydyti lėtines ligas, psichikos sutrikimus: depresiją ir kt. , palaikyti fizinį aktyvumą.

3. Suaugusiojo brandos, o vėliau ir senėjimo procesuose svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog, siekiant kuo sėkmingesnių šių procesų, būtina sukurti ir išlaikyti stiprius ryšius su artimaisiais bei gerus socialinius santykius.

Vida Kilikevičienė gydytoja psichoterapeutė Tel. +370 675 74030

www.psichoterapijosklinika.lt 2014/10

15

„Pirmiausia – mylėkime save,“ –

Asmeninio archyvo nuotr.

pataria gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė, su kuria kalbamės apie akių sveikatą.

Gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė

Kaip mes patys galime padėti savo akims?

Pirmiausia – mylėkime save: po darbo dienos atsipalaiduokime, nesureikšminkime smulkmenų, ramiau reaguokime į aplinką. Reikėtų daugiau būti lauke, vasarą labai svarbu saulės akiniai, juos turi nešioti ir vaikai. Žiemą ir pavasarį rekomenduočiau maisto papildus akims, nes tuo laikotarpiu ilgiau laiko praleidžiame prie dirbtinio apšvietimo, mažiau būname gryname ore. Maisto papildai akims kompensuoja vitaminų trūkumą, pamaitina ne tik akis, bet ir visą organizmą. Juose dažniausiai yra liuteino, medžiagos kuri pagerina geltonosios dėmės mitybą, vitaminų A ir E. Dažniausiai papildus vartoti nurodoma nuo 12 metų amžiaus. Mažiems vaikams patarčiau bendrus vitaminų kompleksus.

Pagyvenusiems ir seniems žmonėms gali išsivystyti amžinė makulos degeneracija, blogėti regėjimas.

Jiems rekomenduočiau profilaktiškai gerti papildus akims. Jie gerina tinklainės mitybą ir galima tikėtis, kad pavyks išvengti geltonosios dėmės pakitimų.

Svarbu visavertis maistas, iš kurio gautume įvairių vitaminų bei mikroelementų.

Visą dieną sėdimą darbą dirbantieji bent kas valandą turėtų atsistoti, kelias minutes pavaikščioti, nes, pripažinkime, sėdime sulinkę, diafragma pakyla

16

2014/10

į viršų, į plaučius mažiau patenka deguonies, todėl visas organizmas, taip pat ir akys jo gauna mažiau, dėl to ilgainiui gali sutrikti akių medžiagų apykaita, jos greičiau pavargsta.

Nuvargusias akis atpalaiduoti padeda veiksmingi akių raumenų atpalaidavimo pratimai, pavyzdžiui, Beitso. Kadangi pratimų yra daug, siūlau išsirinkti bent tris – penkis labiausiai patikusius ir nuoširdžiai juos daryti. Geriau padaryti mažiau pratimų, bet kokybiškai negu daug, bet blogai.

Tėvai skundžiasi, kad vaikai ilgai sėdi prie kompiuterio.

Kaip tai atsiliepia akims?

Neretai vaikai skundžiasi akių graužimu, sausumo jausmu, paraudimu. Ilgai žaidžiant ar dirbant kompiuteriu, dėl monitoriaus ekrano spinduliavimo, retesnio mirksėjimo sutrikdoma ašarų plėvelės struktūra. Tai ir sukelia minėtus akių pojūčius. Maži vaikai nemoka žodžiais išreikšti to, ką jaučia. Jie tik trina akis, dažnai mirksi. Tada tėvai kreipiasi į akių ligų gydytoją. Išsiaiškinus priežastį, skiriami dirbtinių ašarų lašai drėkinti akis. Šiuo metu yra daug produktų padedančių akims. Tai lašai, geliai, tepalai.

Žiemą, dalį pavasario praleidžiame prie dirbtinio apšvietimo, mažiau būname gryname ore. Maisto papildai akims kompensuoja vitaminų trūkumą, pamaitina ne tik akis, bet ir visą organizmą.

Kodėl būtina profilaktiškai tikrintis akis?

Labai svarbu tam, kad būtų galima anksti nustatyti įvairias akių ligas ir išvengti aklumo. Viena tokių ligų yra glaukoma. Laiku ją nustačius ir pradėjus gydyti, išlaikomos regėjimo funkcijos. Glaukoma neišgydoma, ją galima tik kontroliuoti. Akių tyrimai kitų ligų gydytojams padeda vertinti ligos eigą, laiku atpažinti kitų (išsėtinės sklerozės, jungiamojo audinio, toksoplazmozės ir kt.) ligų pradžią.

Rūpinkimės akių sveikata occhi premium Drėkinamieji ir gaivinamieji akių lašai • Preparatas Aprospin occhi premium yra sterilūs oftalmologiniai lašai, parduodami vienkartiniuose lašintuvuose; • fiziologinio pH; • su mėlynių, erškėtuogių, alavijų, ramunėlių distiliuotu vandeniu, hipromelioze ir natrio hialuronatu; • be konservantų ir fosfatų; • tinka vartoti nešiojant kontaktinius lęšius.

Aprospin occhi premium padeda sudrėkinti ir atgaivinti akis tuomet, kai sausumą sukėlė: aplinkos veiksniai (dūmai, tarša, saulės spinduliai, vėjas ir t. t.); nuovargis; ilgas kontaktinių lęšių nešiojimas; sausų akių sindromas; chirurginės akių operacijos.

Optimalaus klampumo dėka akių lašai palengvina kontaktinių lęšių įsidėjimą ir išėmimą. Tai padeda išvengti akių gleivinės sudirgimo ir paraudimo. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali pasireikšti ašarų plėvelės pusiausvyros sutrikimas.

2014/10

17

– žinios apie gyvenimą

Tai senoji medicinos sistema, kuri sveikatą apibūdina kaip harmoningą kūno, proto bei sielos visumą. Ajurveda remiasi 5 pagrindinių elementų (oro, eterio, žemės, vandens ir ugnies) doktrina, pagal kurią jungdamiesi skirtingomis proporcijomis jie sudaro pagrindines biologines energijas, vadinamas došomis. Vata (oras, eteris), pita (ugnis) ir kapa (žemė, vanduo) – trys visatos principai, įkūnyti visose gyvose būtybėse bei visame kame, kas yra aplinkui. Žmogus sveikas tol, kol išsaugo jam vienam būdingą došų pusiausvyrą.

Svarbu pažinti save, tuomet ir negalavimų priežastys taps aiškios, o aplinka draugiška ir palaikanti. Žiemą įsivyrauja vėjuotos, gūsingos vatos ir neskubrios, drėgnos kapos dvivaldystė. Lietingo rudens metu kapa došos dar labiau daugėja. Tokiu periodu pirmenybę turėtumėte teikti viskam, kas šilta ir sausa. Taigi peršalimas – kapa došos disbalansas, kuris sukelia bronchitą, nosiaryklės, gerklės, plaučių, sąnarių ir kt. ligas.

Rudens periodu rekomenduojama tai, kas labiausiai subalansuoja Žemės (kapos) biologinę energiją: • aštrus, kartus, lengvas, sausas ir karštas maistas; • kmynai, sezamo sėklos, pankolis, ciberžolės, imbieras, gvazdikėliai, kardamonas, juod. pipirai ir daugelis kitų kartumynų; • nedaug migdolų, kukurūzų, saulėgrąžų aliejaus, kiti nerekomenduojami; • nuolatinis fizinis aktyvumas, pozityvi motyvacija, dinamiškas, įvairiapusiškas gyvenimas.

• eglių, eukaliptų, kedrų, cinamono, šalavijų, gvazdikėlių, muskuso eteriniai aliejai.

DOŠŲ LENTELĖ POŽYMIS Kūno sudėjimas Oda Plaukai Akys Apetitas

VATA (oras, eteris) Smulkus Sausa, šiurkšti, šalta, rusva, tamsesnio gymio Juodi, sausi, garbanoti

PITA (ugnis) Vidutinis Minkšta, riebi, šilta, šviesi, geltona Minkšti rudi arba rausvi

Mažos, sausos, blankios, rudos, juodos Besikeičiantis, nepakankamas

Skvarbios, žvitros, žalios, pilkos, gelsvos Geras, pernelyg didelis, neištveriamas Saldus, kartus, aitrus Pernelyg didelis Minkštos, riebalingos, lengvai pašalinamos Vidutiniškai aktyvus Staigus, tiesmukiškas, logiškas Agresyvus, irzlus, pavydus

Mėgstamas skonis Saldus, sūrus, rūgštus Troškulys Nepastovus Išskyros, išmatos Sausos, sunkiai pašalinamos, vidurių užkietėjimai Fizinis aktyvumas Labai aktyvus Protas Neramus, veiklus, kūrybiškas Temperamentas Baugus, neryžtingas, nenusakomas Atmintis Gera apie dabartį, bloga apie praeitį Aštri Miegas Prastas, su pertrūkiais Trumpas, bet gilus

18

2014/10

KAPA (žemė, vanduo) Stambus Stora, riebi, šalta, blyški, balta Tankūs, riebalingi, banguoti tamsūs arba šviesūs Didelės, melsvos, patrauklios, su ilgomis blakstienomis Lėtai atsirandantis, stabilus Aštrus, kartus, aitrus Nedidelis Gausios, riebalingos, lėtai pašalinamos Apatiškas Ramus, lėtas Ramus, linkęs į gobšumą ir priekabumą Lėta, bet ilgalaikė Gilus, ilgas

Pajutus pirmuosius peršalimo požymius

Nuo slogos:

• kiekvieną rytą plauti nosį druskos vandeniu; • į nosies ertmę įlašinti po lašelį juodųjų sezamų aliejaus ir pamasažuoti; • galima uostyti (per vamzdelį) ajerų miltelius įtraukiant juos į nosį, tinka ir esant sinusitui (tik suaugusiems!); • ciberžolių miltelių inhaliacijos; • eglių, eukaliptų, pušų, pumpurų ar šakelių nuoviro inhaliacijos.

1

2

3

Gydomieji rankų gestai (mudros) Gydomosios pirštų pozicijos indų medicinoje vadinamos mudromis.

Geriausia šiuos judesius atlikti sėdint taip, kad nugara būtų tiesi.

Atliekant mudras kvėpuokite ramiai, pasėdėkite taip 5–10 min.

Nuo gerklės ligų – Shankh mudra (1); nuo peršalimo – Linga mudra (2); nuo sinusito – Agni mudra (3).

Skaudančiai gerklei:

• karštu vandeniu užpilti žiupsnelį ciberžolių, skalauti gerklę arba gerti mažais gurkšneliais; • 1 arbat. šaukštelį smulkiai pjaustyto šviežio imbiero ir 1 arbat. šaukštelį pagrūstų kalendros sėklų. Sugrūsti, įpilti vandens ir 2–3 min. pavirinti. Gerti atvėsintą su medumi. Arbata padeda kosint, čiaudint, skaudant galvai, sloguojant, suteikia organizmui energijos; • žiupsnelį gvazdikėlių, po pusę arbat. šaukštelio cinamono ir imbiero miltelių išmaišyti, užpilti stikline vandens ir pavirinti 5 minutes. Perkošti ir gerti. Toks gėrimas padės organizme išsiskleisti pitai, kuri sušildys, pagerins kraujotaką ir visai dienai suteiks energijos.

• 10 g maltų gvazdikėlių, 10 g maltų juodųjų pipirų, 10 g malto džiovinto imbiero; 10 g malto kardamono; 10 g malto cinamo-

no ir 50 g nerafinuoto cukraus mišinį vartoti po 1 arbat. šaukštelį rytą ir vakare su medumi arba užsigeriant šiltu vandeniu.

Mišinys stiprina imunitetą, išvalo kvėpavimo sistemą; • kosint patariama gerti čiobrelių, saldymedžių ir debesylų, šalavijų, gysločių arbatas. Šaukštą žolės užpilti stikline verdančio vandens ir palaukti, kol pritrauks. Gerti mažais gurkšniais; • krūtinės ląstą, nugarą ir kaklą įtrinti ir pamasažuoti juoduoju sezamo aliejumi, eglių, eukaliptų, kedrų, cinamono, šalavijų, gvazdikėlių, kamparo ir muskuso eteriniais aliejais.

Netradicinė medicina

Vos tik pajutus pirmuosius peršalimo požymius (mieguistumas, galvos ir sąnarių maudimą, sąnarių maudimas, rytais užsikimšusi nosis, nemiga, padidėjęs jautrumas) pirmiausia reikia nustoti valgyti, o gerti tik arbatas su šildančiais prieskoniais. Badauti geriant arbatas ir skysčius užtenka 1–2 dienas.

Taip organizmui leidžiama sutelkti visas jėgas į kovą su virusais. Savijautai pagerėjus, porą dienų tinka organizmą šildanti lengva mityba: • pusryčiams – imbiero arbata su medumi; • pietums – troškintos daržovės arba daržovių sriuba su šildomaisiais prieskoniais (kalendromis, kuminais, imbieru, ciberžolėmis); • vakarienei – lengva trinta daržovių sriuba (vengti bulvių ir pomidorų) su prieskoniais arba prieskonių arbata ir orkaitėje kepti vaisiai (obuoliai).

Būkite sveiki, ramūs ir palaimingi.

Rūpinkitės savimi ir savo aplinka.

Su meile Justina Ližaitienė

Ajurvedos SPA centro SHANTI Kauno centro vadovė

Karščiuojant: • labai tinka kartaus skonio žolės, turinčios karštį mažinantį ir antibakterinį poveikį, veikiančios kaip natūralūs antibiotikai. Tai islandinės kerpenos, kartieji kiečiai (pelynai), imbieras, čiobreliai, ajerai, ramunėlės, medetkos ir bazilikai. Kartaus skonio žolės šalina iš organizmo toksinus, reguliuoja kepenų funkciją, mažina rūgščių kiekį; • rankšluostį suvilgyti drungname vandenyje su citrinos sultimis (1 l vandens 1/2 citrinos sulčių), nugręžti ir uždėti ant kaktos. Kai rankšluostis sušils, pakeisti jį kitu; • imbiero sultimis lengvai įtrinti visą kūną.

Ajurvedos centras SPA Shanti Subačiaus g. 17, Vilnius, tel.: 8 606 755 57, spa@ajurveda.lt Laisvės al. 3, Kaunas, tel. 8 616 88 777, spakaunas@ajurveda.lt www.ajurveda.lt 2014/10

19

Teklės Jasenkaitės nuotr.

Paryzius -

romantikos ir Europos kultūros centras

20

Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, didžiausias šalies miestas ir departamentas. Paryžiuje gyvena daugiau kaip 2 mln., o kartu su priemiesčiais daugiau kaip 12 mln. gyventojų.

Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose jos krantuose. Jame gausu istorinių paminklų ir unikalios kultūros.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų.

Nacionalinė biblioteka įkurta 1480 metais.

2014/10

Istorija

Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité) miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 m. pr. m. e. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą, jis įsikūrė kairiajame Senos krante ir buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

III–IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartinį vardą gavo V amžiuje, kai 486 m. Frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Po Romos imperijos žlugimo pirmiausia mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu Frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 m. kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – Frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti viduramžių, renesanso, baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando inicityva 1981 m. įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama į Luvrą atsikėlusio muziejaus infrastruktūros dalis.

Žymiausi Paryžiaus pastatai: vienas iš šio miesto simbolių Eifelio bokštas, Triumfo arka, Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris).

Mieste apstu žinomiausių muziejų. Vienas jų – pasaulinę meno kolekciją saugantis Luvras, ekscentriškos išvaizdos Žorža Pompidu centras. Kiti žymūs muziejai – P. Pikaso, Rodeno, Orsė (Musee d‘Orsay).

Turistus žavi restoranų, kavinių bei parduotuvių kupina gatvė, praminta Eliziejaus laukais, menininkų kvartalas Monmartras su žavingąja Sacre Coeur bažnyčia, baltuojančia nuo aukščiausios Paryžiaus kalvos, modernusis biurų pastatų ir dangoraižių kvartalas La Defence.

Paryžiuje lankytini parkai yra Jardin des Tuileries ir Jardin du Luxembourg. Pirmajame kadaise stovėjo rūmai, sugriauti XIX a. pabaigoje, o šiandieną anksčiau buvusiuose karališkuose teniso aikštynuose rengiamos šiuolaikinio meno parodos. Kitas – Jardin du Luxembourg – tai Liuksemburgo rūmų parkas pačiame Paryžiaus centre.

Paryžiaus istorinis centras nuo 1991 m. yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Miesto svečius traukia istorinis ir kultūrinis palikimas, vyno mėgėjus – geras prancūziškas vynas ir jo įvairovė, o gurmanus – puikūs restoranai. Paryžius – svarbus mados pasaulio miestas, čia gausu prabangių mados namų.

Eifelio bokštas (Tour Eiffel) – vienas iš Paryžiaus simbolių, nors buvo statytas kaip laikinas. Šis 324 m aukščio bokštas buvo pastatytas 1889 m. siekiant paminėti Revoliucijos šimtmetį ir daugiau nei 4 dešimtmečius buvo aukščiausias statinys pasaulyje, kol 1931 m. jį aplenkė Niujorke pastatytas Empire State Building. Eifelio bokštą galima prilyginti maždaug 80-ies aukštų pastatui. Į bokšto viršų galima užkilti liftu arba pėsčiomis – įveikus 1665 pakopas. Iš viso Eifelio bokšte yra įrengtos trys apžvalgos aikštelės. Pirmoji iš jų yra 57 m aukštyje. Antroji – 115 m, o trečioji – 276 m aukštyje. Teigiama, jog giedru oru nuo viršutiniosios apžvalgos aikštelės galima išvysti net Šartro katedrą.

2014/10

Keliauti smagu

Paryžiaus lankytinos vietos

21

Sukurkime savo širdžiai sveiką aplinką! Šiais metais, minint Pasaulinę širdies dieną, daug dėmesio skiriama aplinkai. „Gyvenk, dirbk, ilsėkis, prisijunk“ – skelbia Pasaulinė širdies federacija. Pasaulinė širdies diena primena, kaip mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ir skatina kurti širdžiai sveiką aplinką. Visi ir kiekvienas turėtų suprasti, kokį svarbų vaidmenį širdies sveikatai turi namų aplinka, darbo ir poilsio sąlygos. Kiekvienas žmogus gali susikurti arba prisitaikyti aplinką taip, kad ji būtų kuo sveikesnė ir palankesnė širdžiai.

Jau daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje Higienos instituto duomenimis, 2013 m. nuo jų mirė 56,3 proc., t. y. daugiau kaip pusė visų mirusiųjų šalyje. Šiomis ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 45 m., moterims – nuo 55 m. arba po menopauzės.

Tačiau pastaruoju metu vis dažniau širdies ligomis suserga jaunesni nei 45 m. vyrai bei moterys iki menopauzės. Rizika susirgti padidėja, jei kartu veikia keli širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kurie skirstomi į dvi grupes.

Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti:

• amžius (vyrams per 45 m., moterims – per 55 m.); • vyriškoji lytis; • paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems: tėvams, broliams, seserims (širdies infarktas, insultas ar staigi mirtis vyrams iki 55 m., moterims iki 65 m.); • jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).

22

45–55 m. vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga žymiai dažniau nei to paties amžiaus moterys.

Moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau, tačiau po menopauzės sergamumo skirtumas ženkliai sumažėja, o vyresniame amžiuje (per 65 m.) moterys prisiveja vyrus.

Ypač didelę reikšmę turi paveldimumas. Siekiant kuo anksčiau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas ir imtis atitinkamų priemonių, labai svarbu surinkti šeimos anamnezę.

Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti: • rūkymas; • padidėjęs kraujospūdis; • padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje; • cukrinis diabetas; sutrikusi gliukozės apykaita; • riebaus maisto vartojimas; • nutukimas; • mažas fizinis aktyvumas; • stresas ir depresija; • padidėjęs kraujo krešumas, klampumas.

Padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai nustatomi laboratoriniais ar instrumentiniais metodais. Šiems veiksniams nugalėti dažniausiai nepakanka tik paciento pastangų, o prireikia ir medikamentinio gydymo.

Kiti šioje grupėje paminėti rizikos veiksniai susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nejudra, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti.

Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai – didesnis fizinis aktyvumas, sveika mityba ar tabako atsisakymas – yra puikūs keliai į sveiką Nukelta į 24 psl.

2014/10

Bioflavonoidai yra gerai.

Bioflavonoidai + acerola yra tobula!

Jau daugiau nei 10 metų nuo ligų jus gelbsti Citrosept – skystasis greipfrutų sėklų ekstraktas, kuris prieš porą metų tapo ekologiškas ir sertifikuotas. Jame ypač gausu bioflavonoidų – aktyviųjų medžiagų, gaunamų iš greipfrutų žievės ir kauliukų. Būtent jie saugo vaisių nuo bakterijų ir grybelių, o patekę į žmogaus organizmą, išlaisvina gynybines jėgas ir kaip greitojo reagavimo būrys atskuba imunitetui į pagalbą.

Vienoje dėžutėje yra 30 kapsulių – visą mėnesį dviguba greipfrutų ir acerolos galia bus jūsų pusėje!

Kodėl naujojo produkto pavadinimas yra Citrosept Forte Acerola? Žodis „forte“ reiškia dar stipresnį šio maisto papildo poveikį saugant imunitetą. Celiuliozės apvalkale (100 proc. vegetariškas) yra 118 mg sauso bioflavonoidų ekstrakto. Taip, išgirdote teisingai: viena Citrosept Forte kapsulė prilygsta daugiau negu pusei 20 ml Citrosept Organic buteliuko. Mažytė Citrosept Forte kapsulė yra ypač galinga: jos sudėtyje net 40 mg natūralaus vitamino C – lygiai pusė rekomenduojamos paros normos!

www.citrosept.lt

2014/10

23

širdį. Pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti nebūtina lankyti sporto klubo, užtenka daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, laipioti laiptais ar žaisti su vaikais. Maistas, kuriame yra antioksidantų, nesočiųjų riebalų rūgščių (omega 3), kalio ir magnio mikroelementų, užtikrina gerą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Tam reikėtų valgyti daug grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių, jūros produktų, gerti žaliąją arbatą, tačiau nebūtina visiškai atsisakyti mėgstamų, bet širdžiai nepalankių patiekalų ar produktų. Puikus būdas pagerinti mitybą yra mažesnės nesveikų ir didesnės sveikų patiekalų porcijos.

Minint Pasaulinę širdies dieną, kiekvienas gali pagalvoti, kaip pakeisti savo gyvenimą ir artimiausią aplinką, kad sumažėtų širdies ligų rizika. Pasaulinė širdies federacija pataria, kaip pasirūpinti sveika širdžiai aplinka.

Sveikai maitintis:

• mažinti pusfabrikačius ir fasuotą maistą, kuriame dažnai yra daug cukraus, riebalų ir druskos; • įtraukti į kasdienį meniu daugiau šviežių vaisių ir daržovių, saldumynus, kuriuose yra daug cukraus, pakeisti vaisiais; • į darbą ar į mokyklą įsidėti sveiko maisto pietus, paruoštus namuose.

Nerūkyti namuose:

• rūkantiesiems pasistengti atsisakyti šio žalingo įpročio ar bent jau nerūkyti namuose, nes tai kenkia ne tik jūsų, bet ir jūsų artimųjų, o ypač vaikų sveikatai; • mesti rūkyti – geras pavyzdys savo vaikams.

Būti fiziškai aktyviems:

• trumpinti pasyvų poilsį, pavyzdžiui, vakarus prie televizoriaus; • dažniau organizuoti aktyvų laisvalaikį: pasivažinėjimus dviračiu, pėsčiųjų žygius arba tiesiog žaidimus lauke įvairiais metų laikais.

Kurti „sveikos širdies“ bendruomenes:

propaguoti sveiko gyvenimo idėjas ir daryti įtaką vietos sprendimų priėmėjams. Keletas pasiūlymų vietos bendruomenių veiklai: • rūpintis fizinio lavinimo kokybės gerinimu bendrojo lavinimo mokyklose ir vaikų priežiūros įstaigose; • rūpintis geru gatvių, šaligatvių apšvietimu, sporto ir žaidimų aikštelių, dviračių takų įrengimu ir eksploatavimu; • siekti, kad mokyklose, darbo vietose, ligoninėse, vaikų ugdymo įstaigose būtų tiekiamas sveikas maistas; • siekti, kad būtų apribota ar visai uždrausta rūkyti viešosiose vietose.

24

2014/10

Minint Pasaulinę širdies dieną, raginti visų šalių politikus priimti sveikatai naudingus sprendimus:

• uždrausti ar apriboti alkoholio, tabako, nesveiko maisto pardavimą ir reklamą; • priimti teisės aktus, kuriais būtų apmokestinti nesveiko maisto gamintojai, ir remti sveiko maisto gamintojus; • gerinti profilaktikos ir gydymo paslaugas didesnės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 m. ir moterims nuo 50 iki 65 metų.

Kartą per metus galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys rizikos veiksnius ir prireikus sudarys individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus skirti gydymą. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia Širdies dieną švęsti drauge ir susirūpinti savo širdimi bei aplinka. Šiemet rugsėjo 28 d. (sekmadienį) Lietuvos širdies asociacija sostinės V. Kudirkos aikštėje surengė Pasaulinės širdies dienos minėjimą. Šiuo renginiu siekiama skatinti visuomenę saugoti savo širdį namuose, darbe ir laisvalaikiu. Renginio programą ir daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligas galima rasti Lietuvos širdies asociacijos tinklalapyje www.heart.lt.

Naudingos informacijos anglų kalba galima rasti Pasaulinės širdies federacijos tinklalapyje www. world-heart-federation.org.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė

VISIOVITALIS • Natūralių medžiagų derinys gerai akių būklei palaikyti.

• Apsaugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio.

• Palaiko vaizdo ryškumą.

• Padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

• Aprūpina organizmą vitaminais ir mikroelementais.

Kompleksinis maisto papildas „Visiovitalis“ gaminamas iš džiovintų mėlynių uogų miltelių, praturtintas natūraliu bičių pieneliu, liuteinu bei vitaminais A, E ir C. Mėlynės (Vaccinium myrtillius L.). Jų uogose yra taninų ir antocianų. Jie reguliuoja pigmento rodopsino, kuris padeda matyti tamsoje, sintezę, saugo akies lęšiuką, stiprina kapiliarų sieneles, turi antisklerotinį, antioksidantinį poveikį, saugantį ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų veikimo.

Bičių pienelis (apilakas). Tai vienas stipriausių natūralių biostimuliatorių. Jis gerina bendrą organizmo būklę, skatina medžiagų apykaitą, reguliuoja lipidų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies darbą, fizinį ir protinį darbingumą, stiprina regėjimą, atmintį.

Liuteinas kaupiasi akies tinklainės geltonojoje dėmėje, kurios dėka matome ryškų ir kokybišką vaizdą. Jis saugo geltonąją dėmę nuo degeneracijos ir žalingo ultravioletinių spindulių poveikio, gerina akių kraujotaką, veikia kaip antioksidantas.

Nauj ien

Vitaminas A padeda išsaugoti normalų regėjimą, jis svarbus normaliai gleivinių ir odos būklei palaikyti, imuninės sistemos veiklai, ląstelių specializacijai, geležies apykaitai.

Vitaminui E (tokoferoliui) būdingos veiksmingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją, organizme kovoja su laisvaisiais radikalais, normalizuoja širdies funkciją ir gerina kraujotaką, saugo nuo aterosklerozės, stiprina imuninę sistemą, padeda organizmą aprūpinti deguonimi, mažina nuovargį.

Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Svarbus normaliam kolageno formavimui ir normaliai odos, kraujagyslių, kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų funkcijai, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“ per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį, 11.00 val.

Ruduo – puikus metų laikas, kuomet galime kibti į naujus darbus, kurti naujus planus. Tai metų laikas, kai gamta, tarsi burtininko lazdelės paliesta, nusidažo pačiomis gražiausiomis spalvomis.

Deja, tai ir metų laikas, kai paūmėja daugelis lėtinių ligų. Tačiau to nereikėtų bijoti. Apie tai reikia kalbėti, klausyti, domėtis ir pasistengti padaryti viską, kad ruduo mums teiktų tik džiaugsmą. Laida „Sveikatos kodas“, kaip visuomet, jums patars.

a!

Mamoms patarsime, kaip stiprinti vaikų imunitetą, nes rudenį ypač padaugėja infekcinių susirgimų. Žinoma, patarsime ir suaugusiesiems, kaip kovoti su peršalimo ligomis ir jų išvengti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių.

Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybių skaičius itin didelis.

Dar viena labai skaudi tema – vėžys. Kai žmogui pasakoma diagnozė „vėžys“, dažnas ima perkrati-

nėti tėvų, senelių ir prosenelių ligas ir, tarp jų radęs sirgusių onkologine liga, „nusiramina“ – nieko čia nebepakeisi, nes tokie genai. Ir paleidžia iš rankų gyvenimo vadžias, kurios jau ir ligi tol buvo nestipriai laikomos. O juk šiandien tokia diagnozė – dar nėra nuosprendis. Mūsų laidoje sužinosite naujausius mokslo ir medicinos laimėjimus šioje srityje. Papasakosime, kokią pagalbą šiandien galime gauti Lietuvoje.

Laidose kalbėsime ir apie plaučių ligas. Sužinosime moderniausių jų gydymo metodų. Taip pat pateiksime informacijos apie tai, kokią šiuolaikinę pagalbą galima gauti Lietuvos gydymo įstaigose ir dar daug aktualių sveikatos temų. Rubrikose „Ačiū, daktare“ išgirsime jūsų nuoširdžias padėkas medikams. Įminkime Sveikatos kodą kartu!

2014/10

25

Mūsų kūno ląstelės nuolat dalijasi ir atnaujina plaučius, odą, kepenis ir kitus organus. Bet dauguma žmogaus ląstelių negali dalytis amžinai, todėl senstant organai ir audiniai degraduoja. Žmogaus ląstelių veikimo laiką seka telomeros – chromosomų galuose esantys savotiški maži DNR antgaliai, panašūs į batų raištelių plastikinius galiukus.

Kaskart pasidalijus ląstelei, šios telomeros trumpėja, kol galiausiai pasidaro tokios trumpos, kad daugiau dalytis nebegali.

Bet mokslininkai žino būdą, kaip sustabdyti telomerų dilimą: kai kurios ląstelės gali gaminti telomeras gaivinantį ir leidžiantį joms neribotai dalytis fermentą telomerazę. Tačiau dar neaišku, kodėl vienose ląstelėse telomerazė veikia, o kitose – ne.

Tyrėjai iš Salko biologinių tyrimų instituto (JAV) išsiaiškino, kad telomerazė turi įjungimo ir išjungimo jungiklį ir kad jis gali būti ląstelėje, tačiau, jeigu išjungtas – senėjimo nestabdo. „Ankstesniuose tyrimuose laikyta, kad kartą pagaminta telomerazė prieinama, kai tik jos prireikia,“ spaudos pranešime sakė vyr. autorė Vicki Lundblad. „Mus nustebino, kad telomerazė turi tai, kas iš esmės yra išjungimo mygtukas, 2014/10

kuriam paklusdama telomerazė suyra.“ Jų tyrimas publikuotas žurnale „Genes and Development“.

Tai svarbus atradimas, nes jei mokslininkams pavyktų išmokti valdyti šį jungtuką, būtų galima išmokti sulėtinti senėjimo procesus ir gydyti su amžiumi susijusias ligas. Ir ne mažiau įdomu tai, kad galėtų padėti suprasti vėžines ląsteles, kurioms reikia telomerazės nekontroliuojamam dalijimuisi.

Lundblad drauge su magistrantu Timothy Tucey atrado šį jungiklį mielėse, naudodami naują techniką, leidusią stebėti kiekvieną telomerazės komponentą ląstelei augant ir dalijantis.

Ląstelei kaskart dalijantis, turi padvigubėti visas jos genomas.

Tucey išsiaiškino, kad tuo metu telomerazė laukia kaip „nesurinktas“ kompleksas, kuriam trūksta svarbiausios molekulinės detalės.

Bet kai genomas visiškai padvigubėja, trūkstama dalis prisijungia ir suformuoja visiškai aktyvų telomerazės kompleksą. Tada telomerazė gali naujinti yrančius chromosomų galus ir užtikrinti sėkmingą ląstelės dalijimąsi.

Bet keista tai, kad vos telomerazė būdavo surenkama, ji greitai iširdavo ir persijungdavo į poziciją „išjungta“.

Tyrėjai mano, kad šis jungtukas gali padėti kūnui išlaikyti ypač žemą telomerazės lygį ląstelėje, kad būtų išvengta nekontroliuojamo ląstelių augimo, galinčio sukelti vėžį. Tačiau tai gali būti ir ilgesnio ląstelių dalijimosi raktas.

Nors kol kas gali atrodyti, kad negalime teigti, jog šie eksperimentai su vienaląste mielių ląstele papasakotų mums apie žmogaus ląsteles, didelė pradinių telomerazės tyrimų dalis buvo atlikta su mielių ląstelėmis ir padėjo būsimų atradimų žmonėse pagrindus.

© Salk Institute for Biological Studies

Pasaulio įvairenybės 26

Mokslininkai atrado ląstelių senėjimo įjungimo ir išjungimo mygtuką

Vicki Lundblad ir Timothy Tucey

Kitas žingsnis – labiau suprasti šį jungiklį ir jo ryšius su senėjimu bei vėžiu, o tada mokslininkai galės pabandyti suprasti, kaip jis galėtų padėti ilgiau išlaikyti žmonių sveikatą. Šaltinis: Salk Institute for Biological Studies Perengta pagal www.technologijos.lt

Česnako skiltelė prieš didelius negalavimus Manoma, kad šis vienas seniausių vaistinių augalų kilęs iš Pietų Azijos. Remiantis tyrinėjimais, pirmasis rastas rašytinis šaltinis apie česnaką – Dioskorido raštai (apie 50–70 m.). Ši daržovė buvo plačiai vartojama senovės Egipte žaizdoms, infekcijoms, augliams gydyti. Česnakai labai vertinti ir senovės Romoje kaip suteikiantys jėgų ir drąsos. Europos šalyse ir Kinijoje šis augalas laikytas vos ne stebuklingu vaistu, todėl juos netgi nešiodavo pakabintus ant kaklo saugantis choleros, maro ir šiltinės.

Avicena, persų gydytojas ir mokslininkas (X a.), siūlė česnaką valgyti nuo visų ligų. Mūsų dienomis natūraliosios medicinos atstovai tikina, kad ši daržovė skatina išsiskirti prakaitą, šlapimą, mažina karščiavimą, kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, skystina kraują, gerina miegą ir virškinimą.

Maža cheminių elementų laboratorija

Česnaką sudaro net 200 skirtingų junginių! Be vitaminų ir mineralų, česnakas turi daug fosforo, kalio, sieros ir cinko, kiek mažiau seleno bei vitaminų A ir C, šiek tiek kalcio, magnio, natrio, geležies, mangano ir B vitaminų. Česnakuose taip pat yra flavonoidų ir kitų antioksidantų, eterinių aliejų ir riebalų rūgščių, aminorūgščių, pektino, angliavandenių ir sieros junginių (ypač alicino). Alicinas reaguoja su deguonimi ir sudaro daugiau kaip 70 sieros junginių. Alicinas, priešgrybelinė medžiaga, apsauganti česnako skilteles nuo puvimo. Junginių savybės nepasireiškia tol, kol svogūnėlis neperpjaunamas ar nesusmulkinamas.

Naudingas kraujotakai ir ne tik

Česnakas ne tik gerina bendrą savijautą, jis pirmiausia labai naudingas kraujo cirkuliacijai, nes mažina trombicitų agregaciją (susijungimą, didėjimą), dėl to kraujas gali lengviau judėti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl alicino ir sieros junginių česnakas reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat apsaugo kraujagysles ir širdį nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, dėl to mažėja onkologinių susirgimų tikimybė. Alicinas yra stiprus natūralus antibiotikas, kuris slopina žalingų bakterijų gebėjimą augti ir daugintis mūsų organizme. Dėl česnake esančių sieros junginių jis gerina kvėpavimo sistemos veiklą ir valo toksinus. Mažina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, gerina smegenų veiklą.

Kada gali pakenkti?

Daug česnakų nereikėtų vartoti prieš operacijas, nes jie skystina kraują, todėl didėja rizika nukraujuoti.

Didelis česnakų kiekis gali sukelti virškinamojo trakto negalavimų, pykinimą, vidurių pūtimą. Mažai česnako vartoti turėtų žmonės, geriantys kraują skystinančius vaistus, sergantys kepenų ir inkstų ligomis. Taip pat daug česnako nereikėtų valgyti laukiantis ir žindant kūdikį.

Česnakus reikėtų sugrūsti, susmulkinti ar tiesiog sukramtyti – tada juose esanti medžiaga alijinas virsta glicinu ir organizmui suteikia daugiau naudos. Be to, tyrimais nustatyta, kad jei nuluptą česnaką palaikysime 15 min. ir tada įdėsime į verdantį valgį, išliks kai kurios jo gydomosios savybės, kurios verdant prarandamos.

Valgant česnaką su šviežiomis petražolėmis, jis bus netoks aitrus.

2014/10

Agnės Kiškytės nuotr.

Verta žinoti

27

Kaip virti

makaronus?

Makaronus virti giliame neuždengtame puode. Vanduo turi apsemti makaronus ne mažiau kaip 5 cm. Tinkamiausios proporcijos: 1 l vandens, 10 g druskos, 100 g makaronų. Įpilti 1–2 šaukštus aliejaus. Makaronus dėti į verdantį vandenį. Jeigu ruošimo laikas pasibaigė, o makaronai dar kieti, puodą uždengti ir 5 min. palikti pastovėti. Dažniausiai verdama 7–15 min. (tai būna parašyta ant pakelio).

Apvirtus makaronus perlieti šaltu vandeniu, kad kepami išlaikytų formą. Išvirtus stambius makaronus galima būti truputį pasmulkinti.

Sandros Jaskevičiūtės receptai

Sotus makaronų apkepas

Reikės: • 250 g mėgstamų makaronų (geriau, kad būtų ne spagečiai); • 250g mėgstamo faršo (rekomenduojama jautienos); • poros didesnių morkų; • trečdalio didesnio brokolio, mažesnio – pusės; • 1 vidutinio svogūno; • 2 česnako skiltelių (skiltelių kiekį galima rinktis pagal skonį); • 5–6 pievagrybių (taip pat galima dėti pagal skonį); • 250–300 g fermentinio sūrio; • žiupsnelį pipirų; • druskos ir žolelių mišinio; • šlakelio aliejaus (kepimui).

28

2014/10

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje. Daržoves supjaustyti kubeliais, puselėmis ar kaip mėgstate, susmulkinkite česnaką ir svogūną. Stambiai sutarkuoti sūrį. Į įkaitintą keptuvę, apšlakstytą aliejumi, sudėti morkas ir jas šiek tiek apkepti, sudėti dalį svogūno ir česnako, dar šiek tiek pakepti (2 min.). Tuomet sudėti brokolį ir pievagrybius. Visas daržoves apkepti, užberti šiek tiek druskos, pipirų ir žolelių, dar 2 min. pakepti ir sudėti į didelį indą. Įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus apkepti faršą, suberti likusį česnaką ir svogūną, dar 2 min. pakepti. Tuomet užbarstyti žiupsnelį druskos ir pipirų, 2 min. pakepti ir suberti į puodą, kuriame sudėtos apkeptos daržovės.

Daržovės medaus ir sojos apvalkale Vegetariškas patiekalas

Italai yra didžiausi makaronų vertintojai ir gerbėjai. Apskaičiuota, kad Italijoje vienas žmogus per metus suvalgo 35–36 kg makaronų, Šveicarijoje – 11–12 kg, Prancūzijoje – 9–10 kg, Vokietijoje – 5–6 kg. Italijoje yra net specialios užeigos – pastacerijos, kur visi patiekalai tik iš makaronų. Kiekviena pastacerija turi savo makaronų gamybos paslapčių.

Reikės: • 1/2 didesnės arba 1 mažesnės cukinijos; • 3 morkų; • 4–5 pievagrybių; • 1 paprikos arba kelių saujų šparaginių pupelių; • 1 skiltelės česnako arba imbiero šaknies; • 1 nedidelio mėlynojo svogūno; • 150 g tarkuoto moliūgo; • saujos špinatų; • druskos, pipirų ir žolelių; • aitriųjų paprikų (sausų); • aliejaus (kepimui); • sezamo sėklų.

Padažui: • kukurūzų miltų; • skysto medaus (labai tinka dirbtinis medus); • sojos.

Išvirusus makaronus taip pat apkepti keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Jeigu mėgstate traškius makaronus, pakepkite ilgiau, kol šiek tiek apskrus.

Tuomet makaronus taip pat supilti į puodą, kuriame apkeptos daržovės ir faršas. Viską sumaišyti.

Gilesnę kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, supilti pusę apkepto patiekalo, lygiai paskirstyti. Tuomet apibarstyti sūriu ir ant viršaus suberti likusio patiekalo sluoksnį, vėl tolygiai paskirstyti ir apibarstyti sūriu.

Skardą pašauti į orkaitę ir kepti 180°C temperatūroje, kol išsilydys sūris ir paskrus.

Apkepas turėtų būti sulipęs, todėl supjaustytas gabaliukais sudedamas į lėkštes ir papuošiamas bazilikų lapeliais. Skanaus!

Visas daržoves supjaustyti griežinėliais, skiltelėmis arba kubeliais (kaip jums įprasta).

Susmulkinti imbiero šaknį (česnaką), svogūną. Įkaitinti keptuvę, įpilti šlakelį aliejaus, pirmiausia lengvai apkepti morkas, suberti imbierą (česnaką), svogūną, dar keletą minučių apkepti.

Tuomet suberti likusias daržoves (išskyrus tarkuotą moliūgą ir špinatus).

Daržoves apkepti taip, kad jos nesubliukštų, o išliktų traškios. Baigiant kepti pabarstyti šiek tiek druska ir pipirais (nedaug), žolelėmis.

Daržovėms kepant, paruošti padažą. Į mažą dubenėlį įdėti 3 didelius šaukštus medaus, įpilti 3 šaukštus sojos. Išmaišyti ir viską supilti ant daržovių, tuomet maišant berti saują miltų. Jeigu visos daržovės pasidengia tolygiai, tuomet padažo užteks, jeigu padažo per mažai, dar sumaišyti šaukštą medaus ir šaukstą sojos ir vėl užpilti ant kepamų daržovių. Miltų dėti tiek, kad masė atrodytų tiršta. Kai visos daržovės pasidengia tiršta mase, viską sudėti į lėkštes.

Tuomet į tą pačią keptuvę įlašinus šiek tiek aliejaus apkepti tarkuotą moliūgą, įberti aitriųjų paprikų, druskos, pipirų. Įmesti špinatų ir 2 min. viską pakepti. Taip pat galima įdėti žemės riešutų.

Tuomet ant keptų daržovių uždėti po kelis šaukštus kepto moliūgo su špinatais. Viską apibarstyti sezamo sėklomis ir patiekti.

Valgant viską sumaišyti. Skoniai papildys vienas kitą. Skanaus!

2014/10

29

Suraskite 10 skirtumų

Su šypsena Atostogauti išvyko vienas žmogus, o pailsėjo visas kolektyvas...

Vakar porai valandų dingo elektra ir nebuvo interneto. Pabendravau su savo šeima. Pasirodo, visai malonūs žmonės...

Užrašas ant vartų: „Skambutis neveikia, erzinkite šunį“.

Vidutinio amžiaus pora sėdi virtuvėje ir pusryčiauja. Žmona ilgesingu žvilgsniu žiūri į savo vyrą ir klausia: – Petrai, pasakyk, ar tu mane vis dar myli?

Vyras piktai trenkia šakutę ant stalo ir sako: – Va, tu man pasakyk – kam kiekvieną rytą pradėti nuo skandalo?

Isimintinoms gyvenimo akimirkoms..

UAB „BIJOLA“ Gimtadienis, vestuvės, krikštynos ar įmonės jubiliejus – kiekviena proga yra ypatinga. Mes pasiruošę įsiklausyti į kiekvieną kliento norą, ruošdami stulbinamai skanų pasiūlymą. Naudojame aukščiausios rūšies natūralias žaliavas, tradicines ir naujas technologijas. Įmonėje turime specializuotą autotransporto parką ir klientui pageidaujant (ir iš anksto suderinus) gaminius pristatome į namus.

UAB „BIJOLA“ parduotuvės VILNIUS Vokiečių g. 28, (8-52) 610986 Baltrušaičio g. 3 , (8-52) 388464 Pylimo g. 33, (8-52) 627798 Fabijoniškių g. 2, (8-52) 387213 Žygio g. 90, (8-52) 195828

30

w w w.bijola.lt

2014/10

KAUNAS Kovo 11-osios g. 67a, (8-37) 314170 (8-37) 337033, (8-37) 337034, (8-650) 80013 V. Lašo g. 2/ Eivenių g. 21, (8-37) 795917 Didžioji g. 82, (8-673) 91881 El. p.: info@bijola.lt

Sutvėrė Dievas Adomą. Ir kad jam nebūtų liūdna gyventi, iš jo šonkaulio padarė žmoną Ievą.

Gyveno Adomas su Ieva rojuje, vargo nematė. Tačiau Ieva buvo labai pavydi. Kartą Adomas grįžo vėlai vakare namo, o Ieva jo klausia: – Adomai, kur tu buvai? Kur taip ilgai valkiojais? Kam moterį kitą susiradai?

Adomas: – Ieva, ką tu čia šneki? Taigi mes tik dviese esam?! Kokią moterį? Iš kur jinai?

Ieva nusiramino, bet, vos tik Adomas užmigo, jinai dėl visa ko perskaičiavo jo šonkaulius...

Vidutinio amžiaus pora sėdi virtuvėje ir pusryčiauja. Žmona ilgesingu žvilgsniu žiūri į savo vyrą ir klausia: – Petrai, pasakyk, ar tu mane vis dar myli?

Vyras piktai trenkia šakutę ant stalo ir sako: – Va, tu man pasakyk – kam kiekvieną rytą pradėti nuo skandalo?

Smagioji medicina

Smegenų

Horizontaliai: 2. Bulgarijos sostinė.

3. Kvapus prieskoninis augalas.

Vertikaliai: 5. Gemalas kitaip.

1. Medicinos šaka, atliekanti smegenų, nervinių 7. Salierinių šeimos augalas, kurio šaknys sutrikimų diagnostinius tyrimus. vartojamos maistui.

4. Vienas žinomiausių pasaulyje krioklių.

8. Sporto šaka, kuri reikalauja lankstumo ir 6. Daiktas, kuris, manoma, pritraukia geras jėgas, sėkmę. koordinacijos.

9. Mechaninis įtaisas, kuris pakeičia nesamus galūnės 10. Cheminis elementas, žymimas raide B. ar kurios nors kitos kūno dalies segmentus.

12. Istoriškai susiformavusi žmonių grupė, gyvenanti 11. Biologijos mokslų šaka, tirianti visų organizmo tam tikroje teritorijoje ir turinti bendrą kilmę. ląstelėse esančių genų seką.

14. Prieskonių mišinys, kurio pagrindas yra ciberžolių 13. Stambiausia evoliucinė mokslinės klasifikacijos šaknys. sistemos dalis, aukštesnė už karalystę.

kurių dalis yra žmogėdros, paėmė į nelaisvę baltųjų ekspediciją. Yra žinoma, kad: a) bent vienas laukinis – ne žmogėdra; b) iš bet kurių dviejų laukinių bent vienas yra žmogėdra.

Kiek iš viso buvo žmogėdrų?

2014/10

B

31 A

B

taip, kad kiekvienoje dalyje skaičių suma būtų lygi 17.

2.

A

2. Padalykite į tris dalis 3. Senais laikais 100 laukinių,

Agnės Kiškytės nuotr.

apžiūrėti sodą, kurio A – įėjimas, B – išėjimas. Du kartus eiti ta pačia alėja negalima. Kokį maršrutą pasirinktute?

Atsakymai: 1. Maršrutas gali būti toks.

1. Įsivaizduokite, kad jūs norite

3. Žinome, kad bent vienas laukinis yra ne žmogėdra. Tarkime, kad du iš jų nėra žmogėdros. Bet tada jie sudarytų vieną porą.

Tai prieštarauja sąlygai (iš bet kurių dviejų laukinių bent vienas yra žmogėdra). Vadinasi, prielaida neteisinga. Taigi vienas laukinių – ne žmogėdra, visi kiti – žmogėdros.

mankšta

Gamtos dovana –

bičių pienelis

Natūraliame bičių pienelyje randama baltymų, angliavandenių, riebalų (kurių sudėtyje yra 16 riebiųjų rūgščių), mineralinių medžiagų, hormonų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Bičių pienelyje randama visų B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, A, D, PP, E, pantoteninės ir folinės rūgščių. Tokių svarbių biologinių medžiagų, kaip vitaminas B3 ir pantoteninė rūgštis, pienelyje randama daugiausia. Reikia pastebėti, kad bičių pienelyje yra net 10 kartų daugiau vitaminų negu žiedadulkėse. Bičių pienelis turi 14–15 mikroelementų, pavyzdžiui, geležies, sieros, magnio, kalcio, aukso, chromo, silicio, nikelio, sidabro, cinko, kobalto ir kt. Įvertinus naujausius mokslo duomenis, įsitikinta, kad bičių pienelis yra labai koncentruotas, visavertis, biologiškai aktyvus maisto produktas, turintis daug vertingų maistinių medžiagų, atitinkančių subalansuotos mitybos reikalavimus. Pienelis labai gerai virškinamas, žmogaus organizmas pasisavina apie 80 proc. visų pienelyje esančių medžiagų.

Natūralus bičių pienelis pasižymi žmogaus organizmą tonizuojančiomis savybėmis. Jis pagerina bendrą organizmo būklę, apetitą, skatina medžiagų apykaitą, reguliuoja lipidų apykaitą, mažina

32

2014/10

cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies darbą, didina kraujospūdį, stiprina regėjimą, atmintį, mažina nuovargį, gerina fizinį ir protinį darbingumą, tolina senatvę, didina lytinį pajėgumą, palengvina klimakso reiškinius, skatina žindyvių laktaciją, padeda atsilikusių vaikų fizinei ir protinei raidai.

Bičių pienelis ypač naudingas po sunkių operacijų, norint greičiau atgauti organizmo jėgas.

Atliekant bandymus buvo nustatyta, kad pienelis gali būti vartojamas kaip plataus veikimo spektro antioksidantas asmenims, kontaktuojantiems su alergenais, į kurių sudėtį įeina biologiškai aktyvių medžiagų. Literatūroje pateikti duomenys, kad bičių pienelis padeda atsinaujinti deformuotai ląstelių struktūrai, atsiradusiai dėl nukleino rūgščių pakitimo. Manoma, kad lemiamą reikšmę čia turi bičių pienelio hormonai.

Tiriant bičių pienelio poveikį audiniams nustatyta, kad jis daro įtaką audinių kvėpavimui, aktyvina fermentų poveikį ir tausoja raumenų audinių energijos resursus. Tuo paaiškinamas bičių pienelio teigiamas poveikis raumenų audiniams padidinto krūvio sąlygomis.

Natūralus bičių pienelis vartojamas mažais kiekiais 15–30 dienų periodais. Darant vieno mė-

nesio pertrauką jo vartojimą galima pakartoti kelis kartus, ypač žiemą ir pavasarį. Suaugusiajam skiriama nuo 50 iki 70, o vaikams – po 10–50 mg bičių pienelio per dieną.

Nors šiuolaikinė farmacijos pramonė pajėgi sukurti naujos kartos ypač stiprius ir efektyvius sintetinius vaistus, tačiau jie yra žymiai brangesni ir dažnai sukelia nepageidaujamų poveikių.

Nepalankių aplinkos veiksnių sukelti sveikatos sutrikimai verčia prisiminti nestandartinius, tačiau efektyvius ir palyginti pigius ligų gydymo bei profilaktikos būdus.

Apiterapija – gydymas bičių produktais – šiuo metu išgyvena renesansą ir ateities medicinoje neabejotinai bus vartojami bičių produktai.

HERBASTRESS® komplekso sudėtyje yra raudonžiedės pasifloros, paprastojo apynio spurgų, sėjamosios avižos sėklų, vaistinių ramunėlių žiedų, juodojo eleuterokoko šaknų ekstraktų bei vitaminų B6 ir B12. Vitaminas B6 svarbus normaliai nervų sistemos veiklai, o B12 padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. HERBASTRESS® vaistinių augalų ekstraktuose sukoncentruotos vaistinių augalų vertingos medžiagos, todėl jų kiekis yra didesnis nei džiovintose vaistažolėse ar jų tabletėse.

Maisto papildas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.