Sveikatos langas 2012 Liepa

Sveikatos langas 2012 liepa

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, Džiuginant vasarai, ir mes tikimės prisidėti prie Jūsų geros nuotaikos. Šį kartą žurnalo svečiai dalijasi mintimis, kas jiems padeda išvengti streso ir suteikia gyvenimui džiaugsmo.

Psichologė Laura Bratikaitė pataria, kaip nepasimesti ekstremalioje situacijoje. Gydytoja gastroenterologė Ieva Stundienė kalba apie virškinimo problemas. Bėgikas Aurimas Skinulis moko, kaip taisyklingai bėgioti. Pasak jo, svarbiausia – saikas. Taip pat rasite straipsnių, kaip gerina sveikatą dovanos iš gamtos, kas pravers žygyje. Bandysime paneigti populiarius mitus apie žindymą.

Dėkojame visiems pašnekovams už gerą nuotaiką, nuoširdumą ir patarimus. Tikimės, kad jų mintys įkvėps gyventi sąmoningiau ir gražiau. Ir, kaip teigia alpinistas Vladas Vitkauskas, „niekada nevėlu išmokti gyvenimo pamokas ir jų nebekartoti.“

Šiame numeryje

Daugiau šypsokitės – ligospasitraukia, pasitraukia,kai kaiJūs Jūsšypsotės. šypsotės ligos

Ačiū Jums, daktare Lietuvos medicinos naujienos – 2 Sveikatos kodas Įveikime ligą

Rubrikoje „Ačiū Jums, daktare“ kviečiame padėkoti medicinos darbuotojui (gydytojui, slaugei ir kt.), padėjusiam susigrąžinti sveikatą Jums ar Jūsų artimajam. Laiškų laukiame el. adresu agne@reklamoslangas.lt arba paštu adresu UAB „Reklamos langas“, A. Rotundo g. 4A – 4, LT-01400 Vilnius.

–3

–4

Dalijasi patarimais Gyvūnų terapija

–6

– 12

Rūpinkimės savimi Ką pasiimti į žygį?

– 14 – 16

Mėlynieji puslapiai

– 17

Šeimos psichologas

– 18

Kaip žvaliems praleisti atostogas?

– 21

Rūpestinga motinystė

Taigi, laimingos, prasmingos ir gražios Jums vasaros.

Atvirai

Laukiame naujų laiškų, pasiūlymų ir pageidavimų.

Būkime atsargūs

– 26

Kad vasara nekeltų rūpesčių

– 30

Elektroninė svetainė www.sveikatoslangas.com „Sveikatos lango“ redakcija: Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko, Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite agne@reklamoslangas.lt Redakcijos adresas: „Sveikatos langas“, A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius.

Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“ Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.

Informacinis partneris:

Ačiū Jums, daktare

–1

– 22

– 24

Eukaliptas sveikatai Visavertei mitybai Pasaulio įvairenybės

Už profesionalią ir nuoširdžią pagalbą iš visos širdies dėkojame VšĮ Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojai Svetlanai Žičkienei ir kartu su ja dirbančiai bendruomenės slaugytojai Liudmilai Breivo.

Svetlana Žičkienė – labai puiki gydytoja, daug metų besirūpinanti visa mūsų šeima, vaikais ir seneliais. Tai labai patyrusi, atsidavusi darbui, norinti padėti pacientui medikė. Ji ne tik nuostabi gydytoja, bet ir labai šiltas, taktiškas, rūpestingas žmogus. Visada išklausys, nuramins ir tikrai visapusiškai pasirūpins ligonio sveikata.

Džiaugiamės turėdami tokią gydytoją.

Nuoširdi padėka! Sėkmės Jūsų darbe!

Pagarbiai, Daliutės Kurtinaitienės šeima

– 31

– 32

– 33

Linksmasis kampelis – 34 Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas

– 35

– 36

www.paslidija.lt

Mindaugo g. 19/3, Vilnius. Tel./faks. (8~5) 233 68 11. El. paštas: paslidija@takas.lt

Lietuvos medicinos naujienos

Birželio 26-osios naktį VUL Santariškių klinikose atlikta širdies transplantacija vos 4 kilogramus sveriančiam 3 mėnesių kūdikiui.

Petro Katausko nuotraukos

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) atliktos net keturios inksto persodinimo operacijos, dvi iš jų – iš gyvų donorų. Viena iš šių operacijų atlikta esant skirtingoms gyvo donoro ir recipiento kraujo grupėms. Tai jau trečioji inksto transplantacija iš gyvo ne tos pačios kraujo grupės donoro Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Visos jo buvo sėkmingos. Birželio 15 d. 37 metų vyrui, turinčiam B (III) kraujo grupę, persodintas jo tėvo A (II) kraujo grupės inkstas. Recipiento ir donoro savijauta gera, persodintas inkstas pradėjo veikti iš karto.

Doc. Marius Miglinas

„Šio sudėtingo transplantacijos proceso sėkmę lemia daugiaprofilinės gydymo įstaigos tarnybų pasiruošimas, labai aukšta specialistų kvalifikacija ir darnus komandinis darbas“, – sakė transplantacijos pasiruošimui ir atlikimui vadovavęs Nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas. „Tiek inksto išėmimo,

VUL Santariškių klinikos

2

2012/07

tiek persodinimo operacijos vyko labai sklandžiai“, – teigė tėvą donorą ir recipientą operavę urologai doc. Arūnas Želvys ir gyd. Česlovas Andreika. Be Nefrologijos centro, šioje operacijoje taip pat dalyvavo Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro, vadovaujamo prof. Laimono Griškevičiaus, Urologijos centro, vadovaujamo prof. Felikso Jankevičiaus, Organų transplantacijos koordinavimo centro, vadovaujamo doc. Arūno Želvio, Laboratorinės diagnostikos centro, vadovaujamo prof. Zitos Aušrelės Kučinskienės, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro, vadovaujamo prof. Jūratės Šipylaitės, darbuotojai.

VUL Santariškių klinikos yra vienintelė ligoninė Lietuvoje, kurioje atliekamos inksto persodinimo operacijos iš gyvo donoro. „Tačiau, palyginti su kitų išsivysčiusių šalių duomenimis, Lietuvoje transplantacijų iš gyvo do-

noro atliekama per mažai. Todėl ieškome įvairiausių būdų, kaip tą procesą suaktyvinti. Anksčiau, jei donoro, norinčio paaukoti savo inkstą sergančiam artimam žmogui, kraujo grupė būdavo skirtinga, inksto transplantacija buvo negalima. Šiuo metu Santariškių klinikose skirtingos kraujo grupės jau nebėra absoliuti inksto persodinimo iš gyvo donoro kliūtis, nes sėkmingai nugalėjus imunologinius barjerus, jau galima padėti didesniam dializuojamų pacientų skaičiui“, – pasakojo doc.

M. Miglinas. Pasak mediko, tam, kad neįvyktų žaibinė transplantato atmetimo reakcija, ligonis operacijai pradedamas ruošti prieš mėnesį: skiriami specialūs imuninę sistemą slopinantys vaistai, tam tikromis procedūromis iš kraujo šalinami specifiniai antikūnai.

Parengė Gitana Letukienė VUL SK vyr. specialistė ryšiams su visuomene

Širdies operaciją atlieka širdies chirurgas dr. Virgilijus Tarutis

Transplantacijai vadovavo Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro širdies chirurgas dr. Virgilijus Tarutis, kuris prisipažino: „Mūsų centre operuojami įvairiausią, sudėtingiausią patologiją turintys vaikai, tačiau toks atvejis – pirmas. Šiam kūdikiui buvo labai anksti diagnozuotas ketvirto laipsnio širdies nepakankamumas, ir visą tą laiką, nuo pat pirmos gyvenimo dienos iki transplantacijos, jis buvo gydomas mūsų ligoninėje, kurioje ypač gerai sukoncentruotas ir suderintas visų grandžių medikų darbas.“

Laida „Sveikatos kodas“ ragina: pasirūpinkime savo širdele vasarą Vasara – atostogų metas. Džiaugiamės saulėtais ir šiltais orais. Bėgame nuo kasdienybės į pajūrį, o kai kas – į tolimas ir egzotines svajonių šalis. Atrodo, jokie rūpesčiai neturėtų temdyti mūsų dienų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad būtent vasarą padažnėja ūmių širdies ligų. Statistika byloja, kad nuo miokardo infarkto pasaulyje kas minutę miršta vienas žmogus. Lietuvos ligoninėse kasmet gydoma apie 7200 sergančiųjų miokardo infarktu ir net 40 000 sergančiųjų kitomis širdies ligomis. Gerai suprantame neigiamą rūkymo, antsvorio, judėjimo stokos, padidėjusio kraujospūdžio poveikį svarbiausiam organizmo varikliui – širdžiai, tačiau, kol liga nepaliečia mūsų, atrodo, kad tai gali atsitikti draugams, kaimynams, tik ne mums. Deja, deja...

Nuolat padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, antsvoris, persirgtos mūsų širdies ligos silpnina širdies raumenį ir sukelia širdies nepakankamumo reiškinius: dusulį, bendrą silpnumą, kojų tinimą ir pan. Yra daug širdies raumens gydymo būdų, sukurta įvairiausių medikamentų kraujagyslėms praplėsti, užtikrinti gerą deguonies patekimą į širdį, mažinti aterosklerozę, gerinti smulkiųjų kraujagyslių kraujotaką, ir

Laidos „Sveikatos kodas“ archyvo nuotr.

Santariškių klinikose per savaitę atliktos keturios inksto persodinimo operacijos

VUL Santariškių klinikose persodinta širdis 3 mėnesių kūdikiui

Pasak chirurgo, operacija praėjo sklandžiai. Dabar mažasis pacientas gydomas Santariškių klinikų Vaikų anesteziologijos ir reanimacijos skyriuje. Šio skyriaus vedėjas dr. Kęstutis Versockas sako, kad, nepaisant to, jog viskas praėjo sklandžiai, galutiniam pasveikimui dabar reikia ne tik profesionalios priežiūros, bet ir laiko.

Santariškių klinikos – vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje atliekamos šios operacijos. Anot tokius pacientus prižiūrinčios ir gydančios Santariškių vaikų kardiologės dr. Ritos Sudikienės, „iki šiol širdis persodinta šešiems vaikams. Šis – pats jauniausias, kiti du buvo vyresni kaip metukų, o dar trys – vyresni už juos. Šiuo metu širdies persodinimo laukia dar 3 vaikai.“

Laidos vedėja gyd. I. Pivoriūnienė

kartu nepamiršti širdį sudarančių ląstelių kardiomiocitų. Sukurti ir klinikinėse studijose išbandyti specialūs vaistai, kurie gerina mažose širdies ląstelėse gaminamą organizmui reikalingą energiją. Tai ypač svarbu sergančiai širdžiai. Turime nepamiršti, kad vasarą šiais vaistais galime pastiprinti širdį.

Tačiau taip pat prisiminkime, kad metaboliniai vaistai, veikiantys kardiomiocitus ir sudarantys jiems sąlygas lengviau ir greičiau gaminti organizmo energiją, stebuklų nepadarys, jei nesirūpinsime savimi patys. Pirmiausia būtina keisti gyvenseną, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis ir, žinoma, vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Širdis – svarbiausias žmogaus organas, todėl ir mūsų vasaros patarimai skirti širdžiai. Laida „Sveikatos kodas“ atsisveikina su žiūrovais iki rugsėjo. Susitiksime ekranuose dar įdomesni, pateiksime daugiau vertingos informacijos. Mūsų laidų įrašus ir daug informacijos apie sveikatą rasite internete www.sveikatoskodas.com. Geros ir sveikos vasaros! Įminkime sveikatos kodą kartu!

Laidos „Sveikatos kodas“ redakcija 2012/07

3

Įveikime ligą

Kai virškinimas vyksta sklandžiai Gavome laiškų, kuriuose klausiate apie virškinimo problemas. Į skaitytojų klausimus atsako gydytoja gastroenterologė Ieva Stundienė

pilvo pūtimas. Dispepsijos sindromą gali sukelti dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opos, gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio vėžys, lėtinis pankreatitas ir kasos vėžys, kai kurie vaistai (geležies ar kalio preparatai, antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt.), lėtinės kepenų ligos, kai kurios žarnų ligos. Dažna dispepsijos priežastis yra funkcinė dispepsija – kai atlikus tyrimus simptomų priežastis lieka neaiški.

Manoma, kad tuo atveju yra sutrikusi skrandžio motorika, sumažėjęs skausmo jutimo slenkstis ir kt. Dispepsiją gali sukelti ne tik virškinimo sistemos ligos, bet ir cukrinis diabetas, skydliaukės ar prieskydinių liaukų, jungiamojo audinio ligos.

Teko girdėti apie virškinimo fermentus. Kokia šių medžiagų funkcija?

Virškinimo fermentai suskaido suvalgytą maistą į pasisavinamą formą. Yra trys pagrindiniai žmogaus organizmo virškinimo fermentai – amilazė, lipazė ir proteazė, kurios skaido angliavandenius, riebalus ir baltymus. Šie fermentai gaminami kasoje.

Gydytoja Ieva Stundienė

Kokie dažniausi virškinimo trakto ligų simptomai?

Jų yra labai daug: pilvo skausmas, pilnumo jausmas, ankstyvas sotumas, rėmuo, pykinimas, pilvo pūtimas, kraujas su išmatomis ar vėmimas krauju, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, gelta ir kt.

Dėl ko sutrinka virškinimas?

Vienas dažniausių simptomų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją, yra dispepsija (graikiškai „blogas virškinimas“) – viršutinės ar vidurinės pilvo dalies skausmas ar nemalonūs pojūčiai: ankstyvas sotumo jausmas, pilnumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas,

4

2012/07

Ar virškinimą gali pagerinti miegojimas ant aukštesnės pagalvės, lėtas, mažais kąsniais valgomas maistas?

Miegojimas ant aukštesnės pagalvės padeda, kai vargina gastroezofaginis refliuksas (rėmuo, skrandžio turinio atpylimas į burną). Lėtas valgymas taip pat rekomenduojamas, jei dažnai pučia ir skauda pilvą.

Kas yra rėmuo?

Rėmuo – deginimo, graužimo pojūtis už krūtinkaulio. Tai dažniausias gastroezofaginio refliukso ligos simptomas, pasireiškiantis netrukus po valgio (ypač gausesnio), pasilenkus. Rėmenį gali sukelti aštrus maistas, česnakai, žali svogūnai, citrusiniai vaisiai, riebalai, šokoladas, alkoholis, gazuoti gėrimai, kava, mėtos, marinuoti ir rauginti produktai. Rekomenduojama valgyti dažnai, po nedaug, vengti rėmenį galinčio sukelti maisto. Be to, nevalgyti 3 valandas prieš miegą, miegoti pakėlus lovos galvūgalį (bent 15 cm), pavalgius nesilankstyti ir nekelti sunkių daiktų, mažinti antsvorį, nerūkyti.

Kokį maistą rinktis, jeigu dažnai skauda skrandį, pučia pilvą?

Rekomenduojama valgyti dažniau, mažesnėmis porcijomis, neskubėti, vengti riebaus, riebaluose kepto ir rūkyto maisto. Taip pat nepatartina vartoti daug aštrių prieskonių, svogūnų, česnakų, alkoholio, nerūkyti. Simptomus gali sustiprinti kava, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.

Jei pučia pilvą, rekomenduojama valgyti neriebią mėsą, paukštieną, žuvį, kiaušinius, ryžius, duonos gaminius be gliuteno, kai kuriuos vaisius ir daržoves (salotas, pomidorus, vyšnias, vynuoges). Dujų kaupimąsi žarnyne skatina ankštiniai, kopūstai, svogūnai, salierai, razinos, bananai, kviečiai, bulvės.

2012/07

5

Bėgimas – sveikata Dalijasi patarimais

Aurimas Skinulis

Per pastaruosius dešimtmečius bėgimas tapo labai populiarus. Vis daugiau vaikų, paauglių, jaunuolių, merginų ir ypač pagyvenusių žmonių nuolat bėgioja. Bėgimas ugdo ir tobulina ištvermę, raumenų jėgą, grūdina valią, stiprina sveikatą, didina darbingumą, padeda sureguliuoti mitybą, atitraukia nuo žalingų įpročių. Šiuo metu aktuali problema – gyvenimo trukmės ilginimas. Kiekvienas žmogus privalo rūpintis savo sveikata, kūno ir dvasios gerove. Būtina kasdien atlikti fizinius pratimus, pabėgioti gryname ore, nusiteikti optimistiškai. Tik tada bus stipri dvasia ir kūnas.

Mūsų epochoje pasiekta didelė mokslo ir technikos pažanga, atsiranda naujų mokslo šakų. Visa tai iš žmogaus reikalauja žinių, didelės įtampos, tvirtos valios, fizinio tobulumo. Protiniam darbui reikia stipraus ir ištvermingo fizinio kūno.

Pasauliniai karai nusinešė tiek gyvybių, kiek infarktas, insultas ir kitos ligos. Ar galima šių ligų išvengti? Per praėjusias epochas žmogus sunkiai dirbo: turėjo atsinešti vandens iš šulinio, važiuoti į mišką malkų, jas pjauti, skaldyti ir t. t. O dabar atsukai čiaupą – ir teka vanduo, brūkštelėjai degtuką – ir virk pietus. Daug patogumų žmogui teikia automobiliai, bet... kiek pridaro žalos. Važiuojame, kur reikia ir kur nereikia, visiškai pamirštame vaikščioti, judėti. Net moksleiviai braute braunasi į autobusą ar troleibusą, užuot paėję bent vieną stotelę.

Bėgimas ugdo ir tobulina ištvermę, raumenų jėgą, grūdina valią, stiprina sveikatą, didina darbingumą, padeda sureguliuoti mitybą, atitraukia nuo žalingų įpročių.

Mokslininkai teigia, kad lėtas bėgimas – lengviausiai pasiekiamas ir veiksmingiausias būdas

6

2012/07

stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinti psichinę įtampą, jis organizmui suteikia visavertį, aktyvų poilsį, apsaugo nuo infekcinių ligų, hipertonijos, o svarbiausia – stiprina sveikatą ir atitolina senatvę. Akademikas N. Amosovas, širdies chirurgijos specialistas, atlikęs daugiau kaip 4 tūkstančius operacijų, teigia: „Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fiziniai pratimai, neprivalgymas, grūdinimasis ir mokėjimas laiku ilsėtis.“ Nesakykite, kad judėjimui trūksta laiko. Reikia tik noro, užsispyrimo. Kad ir kur dirbtume, kokias pareigas užimtume, raskime laiko kasdienei raumenų mankštai.

Bėgimas – geriausias vaistas Apie judesių naudą žmonės žinojo jau žiloje senovėje. Bėgimas, kaip sveikatos stiprinimo priemonė, pradėtas propaguoti prieš 20– 30 metų. Tik dėl fizinio sustingimo gali atsirasti vadinamoji hipokinezė (kinesis – judėjimas). Susirgę šia liga daromės jautrūs, irzlūs ir per daug emocionalūs. Nejudantis organizmas tampa neatsparus infekcinėms ligoms, atsiranda įvairių funkcinių ir struktūrinių vidaus organų bei galvos smegenų pakitimų. Nejudėjimas daro neigiamą įtaką ir mūsų aukštajai nervinei veiklai – menkėja klausos, regėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, silpnėja atmintis, mąstymo procesai ir dėmesys.

Gerai nuotaikai Tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų yra glaudus grįžtamasis ryšys. Judėjimas gali atpalaiduoti nervų sistemą nuo per didelės psichoemocinės įtampos ir sumažinti jaudulį, nes ritmiški ir lėti iš judančių raumenų plintantys nervų im-

Sportininkai ištvermę ugdo aukštikalnėse, nes virš jūros lygio oras retesnis (mažiau deguonies) ir sunkiau bėgti. Po to įprastinėmis sąlygomis pasiekiama geresnių rezultatų. pulsai apsaugo galvos smegenų žievę. Be to, mankšta skatina vegetacinės nervų sistemos simpatinę dalį, dėl to gerėja bendra organizmo būklė ir įvairios neuroreguliacinės funkcijos. Judant nervų impulsai galvos smegenų žievėje sukelia vadinamąją sveikimo dominantę, o ši – gerą nuotaiką, optimizmą, pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl judėjimas yra geras vaistas nuo ilgalaikio jaudulio.

Akademikas N. Amosovas: „Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fiziniai pratimai, neprivalgymas, grūdinimasis ir mokėjimas laiku ilsėtis.“

Mankšta širdžiai Mokslininkai nustatė, kad ilgas lėtas bėgimas – paprasčiausia ir efektyviausia mankšta širdžiai, nes bėgant deguonies suvartojama kelis kartus daugiau nei paprastai. Be to, bėgiodamas žmogus nors trumpam pamiršta kasdieninio gyvenimo rūpesčius.

Vokietijos mokslininko E. van Akeno nuomone, ilgų nuotolių bėgimas – veiksminga priemonė ne tik nuo senatvės, nutukimo ir infarkto, bet ir nuo mirtino žmogaus priešo – vėžio. Jo teorija pagrįsta vėžinių ląstelių medžiagų apykaitos tyrimu. Ją patvirtino Nobelio premijos laureatas profesorius O. Varburgas, kuris nurodė,

kad sveikose organizmo ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai, sudega kraujyje esantis cukrus. Šiam degimui reikia oro, tiksliau – deguonies. Į žmogaus organizmą jis patenka per plaučius, po to kraujas išnešioja jį po visas ląsteles. Smegenys, kaip ir kūno raumenys, nuolat reikalauja deguonies ir kraujo. Kuo labiau lavėja raumenys, tuo daugiau į organizmą patenka deguonies. Jeigu kuri nors iš 60 milijardų kūno ląstelių negauna pakankamai deguonies, jose prasideda „rūgimo“ procesas, sukeliantis šių ląstelių „brinkimą“.

Naujosios Zelandijos bėgikų rinktinės treneris A. Lidjardas nurodo, kad, gydytojų nuomone, pusva-

landis bėgimo ristele lygiareikšmis dviems valandoms bet kurių kitų pratimų, atliekamų širdies tonusui bei plaučių efektyvumui padidinti.

Taigi, jei norime sustiprinti širdį ir pagerinti jos veiklą, privalome daug judėti, vaikščioti ir kryptingai sportuoti. Treniruodami visą organizmą, kartu treniruosime ir širdį.

Treniruojantis sustorės jos sienelės, sustiprės širdies raumens skaidulos. Tuomet širdis daugiau kraujo perpumpuos į dirbančius organus, pailgės pauzė tarp susitraukimų, širdies raumuo bus geriau maitinamas. Širdžiai labai padeda tolygus ilgas, lėtas bėgimas. Bet, jeigu pagaliau ryžomės treniruotis, jokiu būdu neskubėkime. Svarbiausia – 2012/07

7

Judant nervų impulsai galvos smegenų žievėje sukelia vadinamąją sveikimo dominantę, o ši – gerą nuotaiką, optimizmą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Aerobiniai pratimai didina funkcines ir adaptacines organizmo galias bei organizmo pasipriešinimą nepalankioms aplinkos sąlygoms. Be to, tokios treniruotės naudingos aterosklerozės profilaktikai ir vainikinių arterijų būklei. Sumažėja hipertenzija riebalų kiekis audiniuose, saikingai padidėja raumenų masė, atsparumas aukštai temperatūrai, mažėja psichiniai stresai. Apskritai bėgimo aerobika teigiamai veikia ne tik širdį, bet ir plaučius. Ji nesukelia didelių emocijų ir noro rungtyniauti, o svarbiausia – galima bėgti lauke, gryname ore, ištisus metus.

Bėgant dirba daug raumenų, kvėpuojama laisvai, krūvis tolygus,

laisvai pasirenkamas tempas pagal amžių ar savijautą – nuo lėčiausio bėgimo ristele iki greito bėgimo.

Svarbu neužmiršti pagrindinės nuostatos treniruojantis – nepavargti. Geriau didinti nuotolį, o ne greitį, ne lenktyniauti, o paisyti savo galimybių ir pasirinkti tinkamą tempą. Tik tada pajusite, kad bėgimas – džiaugsmas ir malonumas.

Norite suliesėti – bėgiokite

Norint suplonėti ir atsikratyti antsvorio, būtina derinti dietą bei judėjimą. Geriausiai kūno masę mažina bėgimas. Nuolatinis bėgiojimas aktyvina medžiagų apykaitą – pateikia daugiau deguonies ląstelėms ir audiniams (tai padeda ištirpdyti riebalus ir pašalinti iš organizmo šlakus), normalizuoja kūno masę, lieknina, skatina organų funkcijas, atgaivina gyvybines jėgas, stiprina imuninę sistemą. Žinoma, nereikia pulti į

Aurimas Skinulis ü Daugkartinis Lietuvos bėgimo čempionatų prizininkas. ü 2007 m. trijų ilgiausių bėgimo distancijų – 1valandos bėgimo, pusės maratono (21 097 km) ir maratono (42 195 km) čempionas. ü 2010 m. pasiekė geriausią maratono (42 195 km) rezultatą tarp lietuvių (2:20:46), kurio iki šiol niekas nepagerino. ü Treniruojasi jau dvyliktus metus. ü Kasmet dalyvauja apie 20 varžybų, per metus nubėga apie 6000 kilometrų.

Žiemos sezono varžybos (3000 m) Vilniaus manieže

8

2012/07

kraštutinumus. Geriausia būtų per savaitę numesti ne daugiau kaip vieną kilogramą. Norint suliesėti, nebūtina badauti, o dietą derinti su judėjimu.

Tobulinkime save

Ilgas gyvenimas be ligų arba jų sukeltų rimtesnių pasekmių ir be vaistų – mūsų valioje. Jaunatvišką žvalumą galima išsaugoti savo pastangomis, nuolatiniu atkakliu darbu – tobulinant save, įveikiant silpnybes bei negalias ir stengiantis gyventi sveikai. Pirmyn!

Nejudėjimas daro neigiamą įtaką ir mūsų aukštajai nervinei veiklai – menkėja klausos, regėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, silpnėja atmintis, mąstymo procesai ir dėmesys.

Bėgiojančiam žmogui reikia gero maisto

Nors bėgimas didina apetitą, tačiau nuolat bėgiojant viskas susibalansuoja. Ypač reikalingi baltymai, nes jie – statybinė ląstelių medžiaga.

Jeigu širdis sveika, norintiems suliesėti naudinga bėgioti nelygia vietove, kalvomis, po sniegą, smėlėtu gruntu. Tuomet širdis ir kvėpavimo sistema labiau apkraunamos, skatinamas raumenų darbas, didinama organizmo ištvermė, intensyvėja medžiagų apykaita, stipriai prakaituojama ir sunaudojama daugiau energijos, deginami riebalai. Reikia pridurti, kad po 2–3 mėnesių kūno masė nustoja mažėti. Organizmas, pašalinęs nereikalingas medžiagas, kraujo srove pradeda ardyti ir lydyti inertišką riebalinį audinį bei transformuoti jį į normalų raumenį, kuris užima mažiau vietos.

Pieno produktų „Plius minus“ linijoje – iki 6 kartų mažiau cholesterolio

Kaip pradėti taisyklingai bėgioti Bėgimas – paprasta, demokratiška sporto šaka. XX a. aštuntąjį dešimtmetį buvo populiarus šūkis „Sportas visiems“, kuris labai gerai tinka bėgimui. Norint pradėti, tereikės labai paprastos ir gana nebrangios aprangos; neprireiks nei partnerio (nors su juo būtų drąsiau ir linksmiau), nei varžovo, nei komandos; net bėgimo technikos žinios iš pradžių nebūtinos, nes apsisprendimas bėgioti ristele – o tai yra pirmas žingsnis – priklauso nuo vieno vienintelio žmogaus – nuo JŪSŲ.

Prieš pradedant

Taigi, nuspręsti ir imti daryti tai, kas nuspręsta, priklauso tik nuo jūsų pačių. Bet prieš tai, kol išeisite į lauką ir leisitės į kelią, reikėtų su kuo nors pasitarti. Būtinai rekomenduojama pasitarti su gydytoju (nepriklausomai nuo jūsų amžiaus), jei bent kiek abejojate savo sveikata, jeigu jums daugiau kaip 35-eri ir ilgiau nei dešimt metų nuolat nesportavote, jeigu jūsų per didelė masė ar padidėjęs kraujospūdis.

Jus nustebins terapinis bėgimo ristele efektas. Didžiosios Britanijos osteopatų taryba tvirtai pasisako už tai, kad ristele bėgiotų žmonės, kamuojami kai kurių nugaros ne-

galavimų; beje, ristele sėkmingai bėgioja ir varžybose dalyvauja sergantieji astma ir diabetu.

Bėgimo avalynė

Įsiminkite šiuos skaičius: vidutinės masės žmogus, kol nubėga mylią, į kelią atsispiria maždaug po 800 kartų kiekviena koja. Vadinasi, vienos kojos krūvis apie 60 tonų per mylią. Taigi jūsų kojos ir visas kūnas turi būti gerai apsaugoti nuo smūgio bangų. Specializuotoje parduotuvėje būtina įsigyti gerus bėgimo batelius. Reikia atsižvelgti į pėdos formą, patogumą, bėgimo greitį ir treniruočių dažnumą. Pradedančiajam geriausiai tiks bateliai, skirti bėgti asfaltu. Nesivaikykite mados – svarbiausia, kad bėgimo bateliai jums tiktų ir būtų patogūs.

Bėgimo drabužiai

Antroje vietoje po avalynės – drabužiai. Pradedantiesiems patarčiau neskubėti jų pirkti, o peržiūrėti senus ir prisitaikyti. Namie tikriausiai rasite seną sportinį kostiumą.

Na, o jeigu jo neturite, apsivilkite bet kokį ploną megztuką ir laisvas kelnes. Aišku, tokia apranga tinka tik pirmajai pradžiai, kol dar tvirtai neapsisprendėte – bėgioti toliau ar

šią užgaidą mesti. Netrukus kils noras panašėti į garbingus bėgikus, ir jūs apsivilksite elegantišką sportinį kostiumą. Jis ne tik suteikia psichologinį efektą, įkvepia pasitikėjimą savimi (tai būdinga kiekvienam gerai apsirengusiam žmogui), bet ir suteikia komfortą. Vasaros treniruotėms vietoj megztuko ar viršutinės sportinio kostiumo dalies tinka paprasčiausi marškinėliai.

Rinkdamiesi žiūrėkite, kad jie nebūtų ankšti per kaklą ir pažastis.

Kojinės turėtų būti medvilninės arba vilnonės, nes jos gerai sugeria drėgmę. Būna specialių kojinių su spyruokliuojančiais įdėklais tose vietose, kur koja daugiausia remiasi, ir su intarpu pėdos pakilimo srityje.

Tačiau tokios kojinės nebūtinos, jeigu gerai prisitaikėte avalynę.

Dalijasi patarimais

Dalijasi patarimais

kantrybė, neskubėjimas, nuoseklumas, savitvarda didinant krūvį.

Rinkdamiesi aprangą, nepamirškite, kad kai kada reikės treniruotis tamsiu paros metu, todėl tinkamesnė ryškių spalvų apranga. Šaltomis žiemos dienomis būtinos megztos pirštinės. Reikės ir vilnonės kepuraitės. Tiesa, per treniruotes jums prireiks dar vieno daikto – laikrodžio. Ne dėl to, kad

Vilniaus maratonas – vienos masiškiausių ir geriausiai organizuojamų varžybų Lietuvoje 2012/07

9

Man patinka matyti judančius žmones. Jau ir mažesniuose miesteliuose tokių daugėja. Ir nesvarbu, ar žmogus vaikšto, ar bėga – svarbu, kad juda, šypsosi... iš malonumo galite prarasti laiko nuovoką, o dėl to, kad iš pradžių daugiau skaičiuosite bėgimo minutes, o ne nubėgtus kilometrus. Laikrodžio prireiks ir tikrinantis pulsą. Štai ir visa apranga. Tik atminkite svarbiausia: renkitės taip, kad būtų patogu bėgti. Jums svarbu ne tai, kaip atrodote iš šalies, o tai, kaip jaučiatės patys.

Pramankšta, nuotolis ir greitis

Prieš pradedant bėgti, būtina paruošti organizmą tolesniam darbui. Prieš startą atlikite keletą apšilimo pratimų. Pramankšta būtina, antraip galima pakenkti nesušilusiems raumenims, ypač jei jie nepratę prie nuolatinio krūvio.

Pramankštinkite visas kūno dalis:

rankas (įvairūs sukimai, tempimai), kojas (pritūpimai, tempimai, įtupstai), liemenį (pasilenkimai į šalis, pirmyn, atgal, liemens sukimas).

Pirmieji klausimai, kuriuos pateikia pradedantieji: kokiu greičiu ir kokį nuotolį bėgti? Iš pradžių nesukite galvos apie greitį; šiuo periodu labiau turi rūpėti bėgimas tam tikrą laiko tarpą, o ne nuotolis. Kad treniruotės būtų veiksmingos (t. y. kūnas išmoktų teisingai pasisavinti ir perdirbti deguonį), turite parengti organizmą tam tikrai įtampai. Kokia ji bus, priklausys nuo jūsų savijautos.

Pradinės bėgimo stadijos krūvis

Yra keletas formulių, kaip nustatyti pradinės bėgimo stadijos krūvį,

Pirmųjų treniruočių tempas

Pirmųjų treniruočių tempą pasirinkite vadovaudamiesi savijauta.

Jeigu pasidaro sunku kvėpuoti, tempą sulėtinkite, prireikus – paeikite. Jei pradeda suktis galva, tučtuojau sustokite, atsipūskite, o tada eikite namo ir, prieš atnaujindami treniruotes, pasikonsultuokite su gydytoju. Savijautą galite pasitikrinti ir paprasčiausiu pokalbiu: bėgant jums turi užtekti kvapo bendrauti su draugais. Žinoma, nekalbėkite labai daug, kad kvėpavimo ritmas sutriktų kuo mažiau ir išliktų stabilus. Jei bėgdami pajusite kai kurių kūno dalių skausmus (pavyzdžiui, blauzdos raumenų), patarimas toks pats: vadovaukitės savijauta ir jokiu būdu nemėginkite pergalėti skausmo.

Kasdien rekomenduojama nueiti 10 000 žingsnių Japonų firmos A&D žingsniamatis · Triašės (3D) technologijos, naudojamos šiame prietaise, padeda užtikrinti matavimo kokybę einant tiesiai, į šoną, lipant laiptais ar bėgant vidutinišku greičiu. ¸ Plonas ir kompaktiškas – patogu nešiotis kelnių, marškinių kišenėje, rankinėje. ¹ Prietaisas turi virvelę ir spaustuką, kuriais jis pritvirtinamas prie drabužių. º Rodo kiekvienos dienos žingsnių skaičių, nueitą kelią kilometrais ir sudegintų kalorijų kiekį. » Prietaiso atmintis saugo 14 dienų duomenis.

Ar žinai, kiek nueini tu?

10

2012/07

Šių ir kitų žingsniamačių galite įsigyti el. parduotuvėje www.kraujospudis.eu arba Oficialus atstovas Lietuvoje UAB „Mingeda ir Ko“. Vilnius, Krokuvos g. 11-65; Tel. 8 5 2724271, Šiauliai, Tilžės g. 114; Tel. 8 41 399659, Klaipėda, Smilties pylimo g. 6; Tel. 8 46 410254 www.mingeda.lt

Programa pradedantiesiems

Mano siūlomos programos pradedantiesiems pagrindas – treniruočių ir poilsio kaitaliojimas. Ši programa per 15 savaičių jus turi paruošti taip, kad galėtumėte pusę valandos bėgti nesustodami. Jei norite ar jei nebuvote visiškai nejudantis žmogus, galite pradėti nuo vėlesnės stadijos arba pagreitinti procesą atsisakę kai kurių poilsio dienų. Tačiau to nedarykite, jeigu po treniruočių jaučiate kokius nors skausmus. Apskritai pradedantiesiems nerekomenduoju treniruotis daugiau kaip 5 kartus per savaitę. Pateikiu pradedančiųjų programą.

Aurimas Skinulis

Savaitės diena

Savaitė

Dalijasi patarimais

Pramankšta prieš varžybas Lenkijoje

atsižvelgiant į pulsą. Pagal priimtiniausią iš jų krūvis nustatomas taip: iš 200 atimkite savo amžių ir gausite maksimalų širdies tvinksnių skaičių per minutę, po to iš 170 atimkite savo amžių ir sužinosite minimalų tvinksnių skaičių. Jei jūsų pulsas lėtesnis už paskutinį skaičių, treniruočių krūvis per mažas. Pavyzdžiui, 35 metų žmogaus pulsas treniruojantis turi būti 135–165 tvinksniai per minutę. Vienintelis šio metodo trūkumas tas, kad bėgant ne visada lengva skaičiuoti pulsą. Pačiose pirmosiose stadijose, kai bėgimą kaitaliosite su ėjimu, tai daryti bus lengva. O vėliau patartina pulsą skaičiuoti tik treniruotės pradžioje ir pabaigoje, taip pat po 10 min. ją užbaigus, kad patikrintumėte, per kokį laiką jūsų pulsas sunormalėja.

O šiaip pasikliaukite davikliu, kurį jums įmontavo pati gamta – savo kvėpavimu.

I

II

III

IV

V

VI

VII

1

5 min.

–

5 min.

–

6 min.

–

6 min.

2

–

7 min.

–

7 min.

–

8 min.

–

3

8 min.

–

8 min.

–

9 min.

–

10 min.

4

–

10 min.

–

11 min.

–

11 min.

–

5

12 min.

–

12 min.

–

13 min.

–

13 min.

6

–

14 min.

–

14 min.

–

15 min.

–

7

15 min.

–

16 min.

–

16 min.

–

17 min.

8

–

17 min.

–

18 min.

–

18 min.

–

9

19 min.

–

19 min.

–

20 min.

–

20 min.

10

–

21 min.

–

21 min.

–

22 min.

–

11

22 min.

–

23 min.

–

23 min.

–

24 min.

12

–

24 min.

–

25 min.

–

25 min.

–

13

26 min.

–

26 min.

–

27 min.

–

27 min.

14

–

28 min.

–

28 min.

–

29 min.

–

15

29 min.

–

30 min.

–

30 min.

–

30 min.

Sportuoti pataria Svarbiausi bėgimo principai

Ir naujokas, ir užgrūdintas bėgikas turi laikytis dviejų bėgimo principų.

Pirma – krūvio ir poilsio kaitaliojimas. Po ilgos ir sunkios treniruotės kūnas vieną dieną privalo pailsėti, o pirmoji treniruotė po poilsio dienos turi būti lengva. Pirmąsias kelias savaites šio principo būtina laikytis labai griežtai. Antra – krūvius didinti laipsniškai, vengti staigaus pertempimo, prie kurio jūsų organizmas dar nepratęs. Net gerai pasirengusiems bėgikams savaitės treniruočių krūvio negalima didinti daugiau kaip 10 proc. vienu kartu.

Papildomos rekomendacijos

Treniruokitės tik 2–3 valandos po valgio. Anksčiau ar vėliau ateis diena, ir suprasite, jog galite daugiau,

nei diktuoja programa. Nepasiduokite pagundai didinti krūvius, kol nesibaigs aklimatizacijos periodas.

Gali pasirodyti, kad neįstengiate bėgti tiek laiko, kiek nurodyta programoje. Ir nereikia. Kaitaliokite lengvą bėgimą su ėjimu (minutę bėkite, minutę eikite ir t. t.).

Jei praleidote treniruotę dėl ligos, reikia grįžti tiek treniruočių, kiek praleidote. Tol, kol jums svarbu tik treniruočių trukmė, patogiausia bėgti pagal principą „ten ir atgal“.

Jeigu, sakykime, jums reikia bėgti 15 min., tai 7,5 min. bėkite į vieną pusę, o likusias 7,5 min. – atgal.

Didžiausias pavojus, su kuriuo gali susidurti pradedantysis, slypi pačioje žmogaus prigimtyje. Kalbu, žinoma, apie veržimąsi viską daryti kuo greičiau ir nekreipti dėmesio į organizmo signalus. Jei po poilsio dienos išeinate treniruotis jausdami raumenų ir sąnarių skausmą,

vadinasi, persitempėte per praėjusią treniruotę. Jokiu būdu savęs neprievartaukite. Užuot bėgioję, geriau pasivaikščiokite, o suplanuotą treniruotę atidėkite kitam kartui.

Jei persišaldėte, bėgioti neverta.

Papildomas krūvis širdžiai, kuri jau kovoja su liga, labai nepageidaujamas.

Nebėkite paskutinių metrų taip smarkiai, kad, baigę treniruotę, turėtumėt be jėgų kristi ant žemės. Po bėgimo padarykite keletą raumenų atpalaidavimo pratimų. Tai beveik taip pat svarbu kaip ir pramankšta prieš bėgimą, tik pastarajai skirkite dvigubai daugiau laiko.

Kantrybės ir tvirtybės užsibrėžto tikslo link!

Nuotraukos iš asmeninio Aurimo Skinulio archyvo

2012/07

11

Mylintis katinas gali atstoti vaistus...

odėl gyvūnai padeda sveikti?

Pastarųjų metų užsienio mokslininkų tyrimai įrodė, kad kačių ir šunų šei­mininkai vidutiniškai gyvena 4–5 metus ilgiau nei likusioji žmonijos dalis. Katės gelbsti nuo vienatvės, ramina, mažina kraujos­pūdį. Jų bioritmai stabilizuoja šir­dies veiklą, malšina sąnarių ir galvos skausmus, greitina žaizdų gijimą, slopina vidinius uždegiminius procesus. Gydomasis poveikis jaučiamas, kai žmogus švelniai glosto savo augintinį – per pirštų galiukus, delnus.

Tyrimais nustatyta, kad gydomąją galią turi bet kuri jus mylinti suaugusi, sveika, gera­noriška žmonėms, mėgstanti bendrauti, rami, pratusi prie žmonių ir aplinkos kaitos katė.

12

2012/07

Mokslininkai apie kačių veisles

Nustatyta, kad ilga­plaukės katės (persų, Bir­mos, Sibiro ir kt.) – puikūs ner­vų ligų gydytojai. Jos padeda įveikti depresiją, blogą miegą, irzlumą. Persų katės gydo sąnarių skausmus.

Trumpaplaukės ir beplaukės katės (Siamo, sfinksai, britų trumpaplaukės ir kt.) geriausiai gydo kepenų, inkstų ligas, gastritą. Katės, turinčios pusiau ilgą kailį, pa­ vyzdžiui, trumpaplaukiai egzotai – geri širdies ligų „gydytojai“. Pastebėta, kad katės geriau nei katinai gydo ner­vų sistemos ir vidaus or-

ganų ligas, o katinai geriau gelbsti nuo sąnarių skausmų, radikulito ir artrozės. Jie neklysta nustatydami skaudamą vietą, stengiasi prie jos prisiglausti arba atsigulti.

Britų trumpaplaukės – namų harmonijos puoselėtojos

Net jei jūsų namuose ir nėra sergančiųjų, šio murkiančio švelniakailio buvimas namams suteikia jaukumo. Vienos iš tokių – britų trumpaplaukės, viena iš populiariausių kačių veislių Europoje. Jos yra hiperaktyvumo priešingybė – rafinuotos, net jų

Britų trumpaplaukės dažnai lyginamos su šunimis, nes yra stambios, raumeningos, gana nuolankios ir mėgsta sekti paskui savo šeimininką iš kambario į kambarį.

Katės murkimas – ypatingas

Frenčius (veislyno „Padauža“ augintinis)

Tai tam tikra garso vibracija (dažnis 20–50 hercų), skatinanti gijimą. Murkimas didina apsaugines paciento orga­nizmo galias.

žaidimas dažniau primena lengvą pasivaikščiojimą, o ne maratono bėgimą. Murkimas – specifinis „ženklas“, kuriuo jos atsidėkoja už šeimininko dėmesį. Tai puikios šeimos narės: stabilaus bei ramaus temperamento, nereikalaujančios daug dėmesio sau, tačiau, pasitaikius progai, mėgsta žaisti ir dūkti.

Visi žinome apie išsikalbėjimo su geru draugu, kuris yra puikus klausytojas, naudą.

Tačiau tyrimas, kuriam vadovavo medicinos mokslų daktarė Karen Alen (Karen Allen, JAV), parodė, kad keletas minučių, praleistų dviem su augintiniu katinu ar šunimi, gali sumažinti stresą labiau nei pokalbis apie problemas su geriausiu draugu. Taip gali būti dėl to, kad gyvūnai mūsų neteisia, nemoralizuoja, o tiesiog myli!

Gyvūnų terapija

Augintiniai gali sumažinti stresą – kartais labiau nei žmonės

Kitame numeryje skaitykite interviu su neįgaliųjų jojimo instruktore Viktorija Šapurova apie gydomąjį jojimą.

Kačių terapijos seansai

Kačių gydymo paslaptis – jų gebėjimas rasti „sielos kontaktą“ su ligoniu. Jos dirba kaip profesio­ nalūs psichoterapeutai. Katės buvimas neerzina psichikos sutrikimų turinčių žmonių. Bet ji nedaro nieko stebuklingo: tik švel­niai trinasi į ligonio kojas, laižo jo rankas, veidą. Jos šiluma, raminan­tis murkimas padeda pacientui at­ sipalaiduoti. Toks katės švelnu-

Ingridos Mikužytės nuotraukos

K

mas puikiai padeda sergant depresija, neuroze ir net šizofrenija.

Sunkiai sergančius ligonius katės gydo kitaip. Infarktą arba insultą patyrę ligoniai su kate susitinka vie­ nudu. Šių ligonių dažniausiai būna nejautrios galū­nės. Tuomet katė nežaidžia, ji trinasi į skaudamą vie­ tą, kantriai ir atidžiai laižo nejudrias rankas ir murkia. Neįtikėtina, tačiau kartais jau po pirmojo seanso ligo­ nis pasijunta geriau. Šiurkštaus katės liežuvio ir švelnaus kailiuko gydomoji galia pralenkia šiuolaikiš­ kiausius masažus.

Raganaitė (veislyno „Padauža“) augintinė.

2012/07

13

Paviršinių venų išsiplėtimas, arba varikozė – labiausiai paplitusi kraujagyslių liga pasaulyje. Ja serga nuo 25 iki 28 procentų suaugusių moterų ir 15 procentų vyrų. Ši liga dažnesnė tarp gimdžiusių moterų, pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės metu. Paviršinių venų kamienai ir jų šakos dažniausiai išsiplečia dėl įgimto venos vidurinio sluoksnio silpnumo ir vožtuvų nesandarumo. Šios struktūros silpnėja ir metams bėgant, todėl dažniausiai šia liga serga vyresni nei 50 metų asmenys. Svarbu laiku išsitirti kojų venas ir nustatyti pažeistos venos spindį bei vožtuvų funkciją.

Kokie veiksniai turi įtakos venų varikozės atsiradimui?

Skiriami šie pagrindiniai venų varikozės rizikos veiksniai: • vyresnis amžius; • ilgas stovėjimas ir ar sėdėjimas; • nėštumas; • nutukimas; • geriamųjų kontraceptikų vartojimas.

Lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo raida susijusi su refliuksu, t. y. atgaline kraujo tėkme kojų venomis. Dirbant blauzdų raumenims, veninis kraujas, pasišalinęs iš kojų venų, negrįžta atgal, nes trukdo venų vožtuvai.

Refliukso metu kraujas, užuot tekėjęs širdies link, grįžta atgal, nes nesandarūs venų vožtuvai praleidžia kraują abiem kryptimis. Kojų, ypač blauzdų, venose susidaro didelis slėgis.

Venų varikozės simptomai Iš pradžių matomos tik išsiplėtusios kojų venos, o simptomai atsiranda vėliau. Dauguma ligonių, ypač moterų, į gydytojus kreipiasi dėl išvaizdos.

Pagrindiniai venų varikozės simptomai: • apsunkusios, pavargusios, ypač vakare, kojos; • nuolatinis varginantis diskomfortas, sunkumo jausmas stovint ar sėdint; • kojų skausmas, deginimas ar mėšlungis; • paviršinių venų išsiplėtimas, mazgai; • apatinės galūnės patinimas (edema); • rudos pigmentinės dėmės, odos atrofija, egzema; • opos; • venų uždegimas (tromboflebitas).

Moterims menstruacijų metu gali pradėti skaudėti išsiplėtusių venų vietos. Nėštumo metu venos išsiplečia labiau ir pagimdžius dažnai nebesumažėja.

14

2012/07

Kaip tiriamos venos?

Ligonis tiriamas stovintis. Įvertinamos didžioji ir mažoji poodžio venos.

Apžiūrima čiurna ir pėdos. Patinimas ir smulkios išsiplėtusios venos, juosiančios pėdą, rodo, kad yra lėtinis venų nepakankamumas.

Išsiplėtusiomis laikomos tos venos, kurių plotis didesnis nei 4 mm. Galūnės apimties matavimas turi reikšmės edemai nustatyti. Apčiuopa nustatoma, ar edema „minkšta“, ar „kieta“, t. y. ar paspaudus pirštu lieka duobutė.

Paviršinių venų vožtuvų funkcijai patikrinti patariama atlikti Trendelenburgo mėginį. Ligonis guldomas ant nugaros, koja pakeliama, kad kraujas ištekėtų iš paviršinių venų. Tada šlaunies viršutiniame trečdalyje uždedamas guminis veržiklis.

Ligonis pastatomas, veržiklis nuimamas.

Jei didžiosios poodžio venos įtekėjimo į šlaunies veną vožtuvas nesandarus, išsiplėtusios venos iš karto prisipildo. „Auksinis standartas“ – dvisluoksnis venų skenavimas ultragarsu Svarbu nustatyti, kurios paviršinės venos pažeistos. Taikomi neinvaziniai ir invaziniai metodai. Iš neinvazinių tyrimo būdų „auksiniu standartu“ laikomas dvigubas skenavimas ultragarsu (dvisluoksnė sonografija). Jo metu vertinami du dalykai: venos spindis ir vožtuvų funkcija. Pastarasis kriterijus yra pats svarbiausias, nes, neveikiant vožtuvams, vystosi vieno ar kito laipsnio venostazė (veninio kraujo sąstovis), o tai gali sukelti trombozę arba tromboflebitą.

Kada atliekamas šis tyrimas?

Atliekamas, kai žmogus dėl išsiplėtusių kojų venų kreipiasi į šeimos gydytoją arba kraujagyslių chirurgą. Ypatingo pasiruošimo nereikia, nes tai neinvazinis tyrimo metodas, toks pat kaip paprasta echoskopija.

Jeigu vožtuvų funkcija pakankama, tai matomas venų išsiplėtimas yra tik kosmetinė problema, nesukelianti sveikatos sutrikimų. O jeigu vožtuvų funkcija sutrikusi, tai liga, sukelianti venostazę, gali komplikuotis tromboze arba trofinių opų išsivystymu.

Kokie dar neinvaziniai tyrimo metodai taikomi nustatant išsiplėtusias kojų venas?

Vienas iš tokių metodų yra doplerometrija. Tai paprastesnis tyrimas nei dvisluoksnis skenavimas ultragarsu. Šis tyrimas parodo kraujo tekėjimo kryptį.

O invaziniai tyrimai?

Vienas jų – venografija, kurios metu į veną suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos ir daromos rentgeno nuotraukos venų būklei įvertinti. Venografija papildomos informacijos beveik nesuteikia, tačiau ji gali būti reikalinga, jei norima tiksliau nustatyti patologiją.

Venografija būtina, jei įtariama įgimta venų patologija.

Kada būtina operacija?

Kada reikia taikyti operacinį ar kitą gydymo metodą, nustatoma echoskopinio tyrimo metu. Jeigu yra venų vožtuvo nepakankamumas, vienintelis gydymo metodas – operacija. O jei jo funkcija gera, taikytini invaziniai ir neinvaziniai gydymo būdai.

Invazinis gydymo metodas yra skleroterapija, kurios metu į išsiplėtusias paviršines venas suleidžiama vaistų, sukeliančių aseptinę (neinfekcinę) venų trombozę, ir venos pradingsta.

Neinvaziniai būdai Gelis Lioton 1000. Vartojamas esant kojų sunkumui, tinimui, venų uždegiminei patologijai, jis greitina hematomų („mėlynių“) gijimą, todėl dažnai vartojamas po venų operacijų. Preparato sudėtyje yra daug heparino, kuris gerina kraujotaką, slopina uždegimą.

Lioton 1000 tepama 2–3 kartus per dieną, iš tūbelės išspaudžiant 3–10 cm gelio.

Kompresinės (elastinės) kojinės. Jos skirstomos į keturias klases. II klasės kojinės – dažniausiai rekomenduojama kompresinės terapijos priemonė. Šios kojinės tinka tuomet, kai lėtinis veninis nepakankamumas įsisenėjęs, kai kojos tinsta, atsiranda opų ir poodžio pakitimų. Tai taip pat labiausiai tinkančios nėščiosioms, sergančioms venų varikoze.

Patariama derinti kelis gydymo būdus, pavyzdžiui, Lioton 1000 ir elastines kojines. Tuomet rezultatas būna geriausias. Neinvazinių gydymo metodų pakanka, jeigu vožtuvų funkcija gera.

Tačiau ne visuomet šios priemonės padeda išvengti venų vožtuvų nepakankamumo. Tuomet atliekama operacija: atvira (pažeista didžioji poodinė vena pašalinama metaliniu zondu) arba uždara (pažeista didžioji arba mažoji poodinė vena šalinama lazeriniu zondu).

Gydymui lazeriu ypatingo pasiruošimo nereikia, nes nereikalinga nei spinalinė, nei bendra nejautra.

Lengvos it pienės pūkas...

Rūpinkimės savimi

Kaip tiriamos venos?

2012/07

15

Kad p oilsio netrikdytų gamtos gyventojai: 100 uodus, , s e k r e o d i a atb ses mašalus, mu us nčius vabzdži a li e g s u it k ir valandas! net

6-8

Jeigu Jums nepavyko apsisaugoti bent NUO 1 UODO – NIEŽULĮ NUMALŠINA

Odos priežiūra esant specialiems poreikiams

Kai išalks ite, jėgų suteiks:

Aktualūs klausimai Gauname nemažai skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama apie odos priežiūros ypatumus ir priemones esant šlapimo ir išmatų nelaikymui.

Todėl šį kartą Mėlynuosiuose puslapiuose daugiausia dėmesio skiriame gulinčių slaugomų ligonių odos priežiūrai.

Hematogenas – maisto papildas, kurį valgyti Gera kompanija pusryčiams!

Nesvarbu, kokius „Nordic“ dribsnius pasirinksite – sveiki ir vertingi pusryčiai patiks visai šeimai.

„Studentų maisto“ sudėtis: juodos razinos auksinės razinos lazdynų riešutai migdolai anakardžių riešutai bertoletijų riešutai graikiniai riešutai

„Studentų maistas“ –

tai skanumynų mišinys, kuris padės ne tik protauti, bet ir iškylauti.

16 16

2012/07 2012/07

ne tik skanu, bet ir naudinga, mat jis praturtintas natūralia gelžimi bei vitaminu C. Lietuviškame hematogene esanti geležis yra vien organinės kilmės, todėl lengvai įsisavinama. Geležies pasisavinimą taip pat didina ir sudėtyje esantis vitaminas C.

„Šeimininkės“ duona

Apvali, rankomis suformuota duona, išsiskirianti sodria spalva, aromatu bei saldžiarūgščiu skoniu, kuriuos suteikia salyklo ekstaraktas. Dėl šių savybių duona ypatingai pamėgta vartotojų.

„Jau 4 mėn. slaugau sunkiai sergantį tėvą, ir turime daug rūpesčių su odos priežiūra. Tarpvietės srityje ji rausta, ją beria, niežti... Bijom, kad neatsirastų iššutimų ar pragulų. Kas dirgina odą ir kaip ją prižiūrėti?“ Veiksniai, neigiamai veikiantys odą: • per didelė drėgmė ir pakilusi odos temperatūra (dėvint orui nelaidžias, celofanines sauskelnes, viduje gali kauptis drėgmė, susidaryti padidėjusios šilumos efektas, dėl to oda paburksta); • per dažnas odos valymas (dėl dažno išorinio dirginimo ir nuolatinio valymo suplonėja odos apsauginis sluoksnis, todėl ji tampa jautresnė); • muilas ir kiti prausikliai (muilas nuvalo ne tik nešvarumus, bet ir apsauginį lipidinį odos sluoksnį,

dėl to ji labai išsausėja ir tampa labiau pažeidžiama); • organinės kilmės dirgikliai (išmatose esančios bakterijos suaktyvėja dėl prausiklių sudėtyje esančių šarmų, tuomet oda pažeidžiama ir sudirginama daug greičiau); • alergenai (netinkamos sauskelnės – jų sudėtyje esantis lateksas gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą, deginimą it kt.).

Tarpvietės odą prižiūrėkite remdamiesi tokiais principais: 1. Odos valymas. Valykite priemonėmis, neturinčiomis šarminių medžiagų. Slaugai vartojami specialūs valomieji kremai. Jie puikiai pašalina nešvarumus, drėkina odą, didina jos elastingumą ir atsparumą dirgikliams bei naikina nemalonius kvapus.

Mėlynieji puslapiai gali padėti Jums ar Jūsų artimiesiems, turintiems šlapimo nelaikymo problemų. Kadangi sulaukiame vis daugiau laiškų, į Jums aktualius klausimus atsako specialistai.

Mėlynieji puslapiai

Ką pasiimti į žygį?

Kviečiame rašyti, klausti, dalintis savo patirtimi.

Jūsų laiškų lauksime: el. adresu info@tzmo.lt arba skambinkite nemokama linija 8 800 00226 2. Odos kraujotakos suaktyvinimas.

Gulintiems ligoniams daug greičiau sutrinka odos kraujotaka, todėl gali atsirasti žaizdelių, o vėliau pragulų.

Vietas, kurios dažniausiai spaudžiamos (sėdmenų, kryžkaulio, nugaros, kulnų, alkūnių sritys), kiekvieną kartą paversdami ligonį, švelniai pamasažuokite, kad suaktyvėtų kraujotaka.

Kraujotaką gerina specialus aktyvinamasis gelis – jo sudėtyje esantys komponentai skatina kraujotaką, drėkina ir vėsina odą, naikina jos paviršiuje esančias bakterijas. Odoje, kurios bus gera kraujotaka, pažeidimų (žaizdelių) neatsiras.

3. Odos apsauga. Kad išmatos ir šlapimas nedirgintų, labiau pažeidžiamas vietas (sėdmenis, kirkšnis, kryžkaulio sritį) padenkite apsauginiu tepalu, apsaugančiu odą nuo neigiamo įvairių dirgiklių ir bakterijų poveikio.

2012/07

17

Ekstremali situacija be panikos?

Įmanoma!

Nelaimingų atsitikimų analizė rodo, kad daugelio tragiškų pasekmių būtų galima išvengti, jei žmonės būtų nors kiek pasiruošę tokioms situacijoms.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Patyrę keliautojai išskiria tris pagrindines reagavimo į ekstremalią situaciją taisykles: 1) pabandyti numatyti galimus pavojus; 2) stengtis išvengti pavojaus; 3) prireikus veikti ryžtingai.

Psichologė Laura Bratikaitė

Sakoma, kad mūsų elgesį valdo ne auklėjimas, o prigimtis. Ypač šį teiginį patvirtina žmogaus elgesys ekstremaliose situacijose.

Statistika teigia, kad tokiu atveju net 90 proc. žmonių apima panika ir tik 10 proc. pavyksta išsaugoti ramybę, greitai ir ryžtingai veikti. Būtent šie 10 proc. ir yra tie „laimingieji“, kuriems pavyksta išsigelbėti net ir iš beviltiškiausių situacijų.

18

2012/07

Panika – tai staigus noras bėgti ir slėptis, kurį sąlygoja mąstymą „paralyžiuojanti“ baimė.

Kad kiltų panika, visų pirma reikalinga reali ar įsivaizduojama grėsmė sveikatai ar gyvybei.

Pavyzdžiui, tam tikroje uždaroje erdvėje yra daug žmonių. Staiga kažkas ima šaukti: „Gaisras!

Degam!“ Jeigu iš tiesų patalpoje dar pasirodo ir dūmelis arba pakvimpa degėsiu, ką daugelis darys? Ieškos gaisro šaltinio, kad išsiaiškintų, kas dega, ir kartu imsis organizuoti evakuaciją iš patalpos? Ar visgi puls be jokios tvarkos prie išėjimo, sudarys spūstį ir blogiausiu atveju sutryps bet kurį pargriuvusį? Deja,

dažnesnis pastarasis variantas, nes ne tik suvokiama grėsmė, bet ir užvaldo panika. Antra sąlyga atsirasti panikai – informacijos apie susidariusią padėtį trūkumas. Paprastai pradžioje sunku suvokti, ar kas dega, kur dega ir apskritai ar kas nors dega. Nežinomybė kelia žmogui stresą, nes sunku ieškoti išeičių iš situacijos, kai nežinai, kas vyksta.

Susidūrus su pavojumi, rekomenduotinos dvi elgesio strategijos: a) ramybės išsaugojimas ir laukimas, kol situacija išsispręs ar bus išspręsta; b) situacijos sprendimas, išeičių ieškojimas.

Pirmasis variantas – saugesnis, tačiau antrasis suteikia galimy-

bę pačiam kontroliuoti situacijos eigą.

Tačiau kaip išsaugoti ramybę ir nepasiduoti panikai? Sakoma, kad panikuoja tas, kuris net teoriškai nežino, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje.

Ne veltui prieš kiekvieną skrydį keleiviai mokomi, kaip naudoti gelbėjimosi liemenes ir deguonies kaukes, informuojama, kur yra avariniai išėjimai, ir būtinai nurodoma klausyti personalo pranešimų. Tačiau vienos avialinijų kompanijos atlikto tyrimo rezultatai nuliūdino, nes tik 20 proc., praėjus valandai po instruktažo, galėjo tiksliai pakartoti nurodymus, 40 proc. – prisiminė

Ruošdamiesi į kelionę, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų trumpa iki kaimo, ar išvyka į kaimyninę šalį, kiekvienas iš mūsų įsidedame užkandžių ir kitų reikalingų daiktų. Tačiau, ar dėdamiesi daiktus, pagalvojame apie nenumatytas ekstremalias situacijas, į kurias teoriškai galime patekti? O juk yra žmonių, kurie žiemą bagažinėje vežiojasi kastuvą, jei netyčia užklimptų, ir šiltą pledą, jei tektų vėsiu oru laukti pagalbos... Taip pat reikia pastebėti, kad toli gražu ne kiekvienas mūsų moka suteikti pirmąją pagalbą.

Medikai, gaisrininkai, policininkai, karininkai – žmonės, kurie turi gerokai daugiau žinių apie ekstremalias situacijas ir jų valdymą. Prireikus jie greičiausiai neprarastų savikontrolės, nepultų į paniką, bet imtųsi tikslingų veiksmų situacijai spręsti.

Tuo tarpu daugelis žmonių paprastai tokioms situacijoms nėra pasirengę nei informaciškai, nei psichologiškai. Tačiau ar visuomet, iškilus pavojui, šalia mūsų atsidurs medikas ar gaisrininkas?

Tikriausiai – ne. Todėl ekstremaliose situacijose pirmiausia tenka pasikliauti pačiu savimi. Kai svarbi kiekviena sekundė, išsigelbėti galima jau vien žinant, ką galima ir

ko negalima daryti, susiklosčius tokioms aplinkybėms. Ar kiekvienas žino, kad, kilus gaisrui ir patalpai prisipildžius dūmų, iš jos saugiausia evakuotis priglundant kuo arčiau žemės ar šliaužiant, užsidengus nosį ir burną drėgnu audeklu?

Labai svarbios pirmosios akimirkos

Dažnai ekstremaliose situacijose nėra daug laiko galvoti ir būtina veikti žaibiškai, nes nuo to gali priklausyti tiek jūsų, tiek kitų žmonių gyvybė. Pirmosios akimirkos labai svarbios, todėl reikia stengtis neprarasti savikontrolės ir nepradėti panikuoti. Būtent šiuo momentu dar galima kažką daryti, nuo ko priklausys tolesnio išsigelbėjimo galimybė. Taigi pirmiausia būtina pašalinti grėsmės objektą, o jei to padaryti negalima, stengtis apsaugoti save. Pavyzdžiui, prasidėjusios audros „nuraminti“ negalime, tačiau galime uždaryti visus langus, nepalikti skersvėjų, aplink namus surinkti lengvus daiktus arba juos pritvirtinti, pasirūpinti degtukais ir žvakėmis ir išjungti kuo daugiau elektros prietaisų.

Šeimos psichologas

tik esminius dalykus, o detales – su klaidomis ir tiek pat procentų atsiprašė tyrimo atlikėjų, kad negirdėjo instruktažo, nes kalbėjosi su bendrakeleiviu, buvo užsiėmę vaiku, siuntė sms arba „taip bijojo, kad nieko negirdėjo“ ir t. t. Skaičiai nedžiugina, nes jei dar atsižvelgtume į tai, kad, iškilus realiam pavojui, keleivius apimtų stresas ar net panika, tai ar daug beliktų galinčių patiems apsirūpinti deguonimi ir liemenėmis?..

Ar kiekvienas žino, kad, kilus gaisrui ir patalpai prisipildžius dūmų, iš jos saugiausia evakuotis priglundant kuo arčiau žemės ar šliaužiant, užsidengus nosį ir burną drėgnu audeklu? Žinojimas, kaip tinkamiausiai elgtis kritinėje situacijoje, gali tapti tuo vieninteliu „šiaudu“, už kurio griebsimės ištikus nelaimei. Todėl, ruošiantis bet kokiai išvykai, kelionei ar ekstremaliam potyriui, patartina surinkti informaciją apie galimus pavojus ir atitinkamus veiksmus, kurių reikėtų imtis, jei iškiltų grėsmė sveikatai ar gyvybei. Nekalbant jau apie tai, kad būtina pasikartoti pirmosios pagalbos teikimo principus.

2012/07

19

Šeimos psichologas

Įvertink savo jėgas: pavargai – pailsėk

Yra dar dvi nerašytos taisyklės, kurias patvirtina pateikiamas pavyzdys. 2009 m. tarptautinė mokslininkų grupė pirmą kartą atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kodėl Evereste, aukščiausioje pasaulio viršūnėje, žūsta tiek žmonių. Pirminės tyrimo išvados nustebino, nes paaiškėjo, kad pagrindinė mirčių priežastis ne sniego lavinos ar pneumonija, kaip manyta iki šiol. Pirma, didžioji dauguma žuvusių alpinistų būdavo pervargę. Antra, nelaimingi atsitikimai įvykdavo tą pačią arba kitą dieną, kai įveikę kalną alpinistai jau leisdavosi žemyn.

Taigi, iš to išplaukia šios taisyklės: 1) pavargai – pailsėk (nes pavargęs žmogus sunkiau sukoncentruoja dėmesį ekstremalioje situacijoje); 2) prisiminti, kad kelionė baigiasi tik tada, kai pasiekiamas taškas, iš kurio kelionė prasidėjo.

Tad jeigu tikslas – nuplaukti į ežero vidurį, tai atsipalaiduoti ir pasidžiaugti reikėtų ne pasiekus vidurį, o tik parplaukus atgal į krantą.

Kontroliuok mintis

Stengtis išsaugoti ramybę – gyvybiškai svarbu. Tačiau kaip tai padaryti? Pirmiausia būtina stengtis kontroliuoti mintis.

Mintys: „Siaubas, man galas, viskas!“ greičiausiai prie to ir prives, todėl geriau: 1) sukaupti dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar, o negalvoti apie tai, kas bus toliau : „Esu vandenyje, matau krantą, turiu plaukti, plaukiu, kvėpuoju ramiai, plaukiu“ ir pan.; 2) motyvuoti ir palaikyti save psichologiškai: „Aš galiu, man užteks jėgų, šaunuolis, va taip ir toliau, gerai...“

Įtampą mažinantys pratimai

Jeigu situacija tokia, kad pačiam gelbėtis nėra galimybių ir reikia laukti pagalbos, būtina susirasti kuo saugesnę vietą ir vėlgi – stengtis nusiraminti. Tokiu atveju pravartūs mažinantys įtampą raumenų atpalaidavimo ir kvėpavimo sureguliavimo pratimai.

Vienas iš pratimų Abi rankas sulenkti per alkūnes ir stipriai sugniaužti kumščius.

Sutelkti dėmesį į jaučiamą įtampą raumenyse ir suskaičiuoti iki 5. Tuomet atpalaiduoti rankas.

Pajusti, kaip jos atsipalaiduoja ir jaučiama maloni šiluma. Raumenų atpalaidavimas sumažins ir fizinę, ir psichologinę įtampą.

Norint normalizuoti kvėpavimą, reikia įkvėpti (2 sek.), sulaikyti kvėpavimą (dar 2 sek.) ir iškvėpti (3 sek.). Tai pakartoti 3–5 kartus.

Panikos atveju nerekomenduojamas itin gilus ir žymiai ilgesnis už įkvėpimą iškvėpimas, kad nesukeltų hiperventiliacijos (hiperventiliacija – tai padažnėjęs kvėpavimas, kurio metu kraujyje sutrikus šarminei pusiausvyrai, žmogų apninka panikos priepuolių simptomai – red. past.).

Jei tektų laukti pagalbos

Jei pagalbos tektų laukti gerokai ilgiau, užsiimti kryptinga protine veikla – dauginti dviženklius skaičius, kurti eilėraščius ir pan. Taip nesugrįžta bauginančios mintys ir sunkiai valdomas nerimas.

Taigi, bet kuriuo atveju svarbiausias dalykas – stengtis nusiraminti ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Taip pat daryti viską, kad sau padėtumėte. O jei tai neįmanoma ar nepavyksta – pasistengti palengvinti situaciją tol, kol atvyks pagalba, ir, žinoma, kantriai laukti.

Psichologė Laura Bratikaitė www.seimospsichologas.lt Tel. nr. 8 668 00 000

20

2012/07

Iš kur gauti energijos tada, kai jos labiausiai reikia?

Populiarėjant natūraliems profilaktikos ir gydymo metodams, vis daugiau mokslininkų ir medikų grįžta prie natūralių organizmo energijos sugrąžinimo šaltinių. Atsigręžkime į gamtą – ji sukūrė tobulas energines sistemas, naudokimės gamtos stiprybės šaltiniais stiprindami savo organizmą ir imunitetą. Vienas tokių šaltinių – resveratrolis, kurio vartojimo patirtis Rytų medicinoje siekia tūkstančius metų.

Ruduo, žiema, ankstyvas pavasaris – metas, kai žmogaus energijos šaltiniai senka, imunitetas mažėja, kai dažniau sergama virusinėmis, peršalimo ligomis, todėl pati protingiausia išeitis – iš anksto stiprinti energinę ir imuninę organizmo sistemą.

Neutralizuoja laisvuosius radikalus

Evelor (resveratrolis) – biologiškai veikli medžiaga, kurią gamina pats augalas. Šią medžiagą augalas pasigamina kaip apsaugą, kai jį veikia nepalankios aplinkos sąlygos: šaltis, karštis, grybelinė, virusinė ir bakterinė infekcijos, ultravioletiniai ar radioaktyvieji spinduliai. Resveratrolis išgaunamas iš plačialapio rūgčio (kinų k. Hu Zhang) šaknies, kuri auga Himalajų kalnuose.

Organizmas resveratrolį naudoja energijos, reikalingos ląstelių augimui ir gyvavimui, gamybai. Rytų medicinoje ši medžiaga vartojama daugiau nei 2 tūkst. metų organizmui atjauninti, imunitetui stiprinti, šlakams valyti, cholesteroliui mažinti, taip pat vėžio, odos bei plaučių ligų profilaktikai. Eveloro sudė-

iau Gamta – ger

Pabaigai. Visų gyvenimo situacijų nenumatysime, tačiau stengtis reikia. Žinojimas, kaip tinkamiausiai elgtis kritinėje situacijoje, gali tapti tuo vieninteliu „šiaudu“, už kurio griebsimės ištikus nelaimei. Ir visada prisiminti, kad tai, kas mūsų nepalaužia, daro mus stipresnius.

Kaip žvaliems praleisti atostogas?

sia sg

tyje esantis natūralus antioksidantas resveratrolis neutralizuoja laisvuosius radikalus. O susikaupus laisviesiems radikalams, išsiderina organizmo homeostazė (pastovi, įprasta organizmo būklė) ir padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, alerginėmis bei onkologinėmis ligomis.

Mokslinių tyrimų dėka rastas raktas į paslėptą energijos potencialą žmogaus kūno viduje. Resveratrolis yra gyvybiškai būtinas procesui, vykstančiam mūsų ląstelėse – energijos metabolizmui.

Resveratrolis laikomas vienu stipriausių gamtoje esančiu antioksidantu: jo antioksidacinis aktyvumas 20 kartų didesnis nei vitamino C, 17 kartų didesnis nei kofermento Q10 ir 5 kartus negu beta karoteno. Šiuo maisto papildu sveikatą gali stiprinti įvairaus amžiaus žmonės.

Ypač jis tinka aktyviai ir įtemptai dirbantiems, intensyviai studijuojantiems – egzaminų, sesijų, atsiskaitymų metu. Taip pat jis tinka sportuojantiems, nes padeda atkurti prarastą organizmo energiją.

Veikia organizmo imuninę sistemą

Nustatyta, kad šio natūralaus augalinės kilmės produkto randama ir kituose augaluose: vynuogėse, spanguolėse, šilkmedyje, o svarbiausia – kad jo yra japoninio plačialapio rūgčio šakniastiebyje. Taigi, Rytų medicina apie išskirtines šio augalo savybes žinojo seniai.

Remiantis moksline literatūra nustatyta, kad resveratrolis gali padėti: • atkurti prarastą organizmo energiją; • išvalyti iš organizmo šlakus; • stiprinti imunitetą, ląstelių apsaugines funkcijas, didinti apsauginių ląstelių kiekį; • kovoti su laisvaisiais radikalais (apsaugoti organizmą nuo neigiamo aplinkos poveikio ir įtempto gyvenimo būdo); • sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, insultu, infarktu, ateroskleroze); • padėti esant įvairios kilmės alergijai.

Evelorą gali gerti visa šeima.

Evelor – puiki dovana Jūsų artimam žmogui sugrąžinti energiją, išvalyti iš organizmo šlakus, stiprinti imunitetą belaukiant atostogų.

Pakuotėje – 3 mėnesių kursas!

Anot prof. A. Laiškonio, įvairiais tyrimais nustatyta, kad resveratrolis pirmiausia stiprina organizmo imuninę sistemą, nes turi bakterijas slopinančių, antiseptinių ir antialerginių savybių.

„Daug metų dirbu Infektologijos klinikoje, domiuosi infekcinėmis ligomis, imunitetu, nuolat ieškau, kokios vaistinės medžiagos padėtų stiprinti žmogaus imunitetą. Be to, resveratrolis slopina pūslelinės virusą, kurį nešioja kone kas antras žmogus“, – pabrėžia profesorius.

EVELOR – raktas į ilgaamžiškumą.

ydytojas

2012/07

21

Mitas: Mažos krūtys – mažai pieno.

Vilija Sniečkuvienė, gydytoja, tarptautinė Laktacijos konsultantė (IBCLC)

Viena dažniausiai aptariamų temų pasaulyje yra susijusi su vaikais: jų gimimas, toliau auginimas, maitinimas, ir... panašu, kad niekad nesibaigianti. Jauni tėvai mokosi iš įvairių šaltinių, normalu, kad daug patarimų sulaukia iš artimųjų. Tik ta patirtis gali būti klaidinga, nes praėjusį šimtmetį nuolat keitėsi vaikų maitinimo ir auginimo patarimai. Deja, ne visi pokyčiai vyko motinos ir vaiko naudai. Gera žinia tai, kad mokslininkai jau daugiau nei penkias dešimtis metų dirba paneigdami įsivyravusius mitus ir vienbalsiai teigia – žindyti yra natūralu.

Pateikiame šešis labiausiai paplitusius mitus, susijusius su žindymu.

Mitas: Mano giminės moterys neturėjo pieno, tai ir aš jo neturėsiu.

Tikrovė: Tik mažiau nei 1 proc. moterų dėl įvairių priežasčių negali turėti pieno. Evoliuciniu požiūriu negalėjimas išmaitinti naujagimio reikštų rūšies išnykimą. Įrodyta, kad dauguma nežindžiusių moterų neturėjo tinkamų žinių ir / ar palaikymo. Tai priklauso ir nuo medicinos praktikos.

22

2012/07

Tikrovė: Ir mažos, ir didelės krūtys gali pagaminti užtektinai pieno tos moters vienam kūdikui, dvynukams, trejetukui ir daugiau vaikų ar įvaikių. Detaliau apie krūtų dydį ir pieno gamybą rašyta žurnalo „Sveikatos langas“ gegužės mėnesio numeryje.

Mitas: Žindant skauda.

Tikrovė: Skausmas yra negatyvus apsauginis pojūtis, kuris skirtas apsaugoti žmogaus organizmą nuo pažeidimo. Tai asmeninis pojūtis, ir skausmo slenkstis yra labai skirtingas: vienam skauda, kitam tik maudžia. Žindant skaudėti neturėtų. O jei skauda, kentėti tikrai nereikia, būtina kuo skubiau ieškoti pagalbos. Dažniausiai skauda, kai kūdikis netaisyklingai apžioja krūtį.

Kartais pakanka pakeisti žindymo padėtį, ir problema išsprendžiama.

Reiktų prisiminti, kad po gimdymo žindydamos moterys gali jausti nepatogumą, nes sveikas naujagimis iš švelnių krūties audinių gali žįsti gana stipriai. Šis nemalonus pojūtis paprastai praeina per kelias dienas (bet gali užtrukti ir iki šešių savaičių), kai susiformuoja pieno atleidimo refleksas. Svarbiausiai žinoti, kad skausmo žindant priežastis dažniausiai nesunkiai randama.

Jei to nesiseka padaryti pačiai, pasikalbėkite su VšĮ ,,Pradžių pradžia“ Mama – mamai savanore ar kvalifikuota žindymo konsultante.

Mitas: Dėl žindymo nusvyra krūtys.

Tikrovė: Tai vienas populiaresnių mitų, nes moters krūtų grožis yra kita labai garsinama tema. Šį mitą visai neseniai dar sykį paneigė JAV mokslininkai plastikos chirurgai, kurie teigia, kad nėra patikimo ryšio tarp krūtų formos pakitimų ir fakto, ar moteris žindė ar ne. Nerasta nusvirusių krūtų sąsajų ir su žindymo trukme (nesvarbu, ar moteris žindė 2 ar 24 mėnesius) bei žindytų vaikų skaičiumi. Tiesa ta, kad kiekvienas nėštumas šiek tiek pakeičia krūtų formą. Mokslininkai teigia, kad didesnė tikimybė, jog krūtys nusvirs ar kitaip praras savo formą pastojusioms vyresnio amžiaus moterims, turinčioms antsvorį ar nutukusioms, rūkančioms, jau prieš nėštumą turėjusioms dideles krūtis bei toms, kurių šeimos moterims po gimdymo krūtų forma pasikeitė.

Mitas: Žindyti verta tik labai sveikai gyvenančioms moterims, o kitoms nėra didelio skirtumo – ar žindyti, ar maitinti pieno mišiniais.

Tikrovė: Iš tiesų bet kuriam žmogui geriausia yra gyventi sveikai. Tačiau pastebėta, kad motinos pieno kokybė labai mažai priklauso nuo jos suvalgomo maisto medžiagų, o imuninių veiksnių, padedančių sumenkinti galimą ydingos gyvensenos žalą, nėra jokiame dirbtiniame maiste.

Net maisto pramonėje vartojami priedai, kitos cheminės medžiagos į pieną praktiškai nepatenka.

Taigi, valgydama visavertį maistą, mama daugiau padeda pati sau, o kūdikis bet kokiu atveju gauna tai,

Rūpestinga motinystė

Kaip žinoti, ar turėsite pieno?

Bendras principas labai paprastas: jei nėštumo metu krūtys keičiasi (padidėja, padidėja spenelis ir laukelis apie jį), pagimdžiusi pieno greičiausiai turėsite. O ar seksis žindyti? Tai priklauso nuo žinių, nusiteikimo ir palaikymo.

Evelinos Skabeikienės asmeninio archyvo nuotr.

Rūpestinga motinystė

Keli mitai apie žindymą

ko reikia jo vystymuisi. Ir nikotinas, ir alkoholis patenka į motinos pieną. Tyrimai rodo, kad kūdikių, kuriuos žindo rūkančios motinos, sveikata yra geresnė, nei tų, kurių mamos rūko, bet nežindo. Patariama nežindyti tik parūkius. Žindant reikėtų vengti alkoholio, ypač pirmuosius kelis mėnesius, o vėliau geriau rinktis nealkoholinį vyną ar alų. Kofeinas taip pat patenka į motinos pieną. Moterų, kurios nėštumo metu vartojo kofeino turinčių produktų, žindomus kūdikius rečiau kamuoja vadinamieji kofeino reiškiniai (dirglumas, prastas miegas, pilvo diegliai). Visgi geriau susilaikyti nuo kofeino turinčių produktų, ypač susilaukus neišnešioto naujagimio. Iš augančio vaiko organizmo kofeinas pašalinamas greičiau, tada mama galės pasimėgauti ir nedideliu tikros kavos puodeliu.

Ieškantiems atsakymų į rūpimus klausimus VšĮ ,,Pradžių pradžia“ rekomenduoja naują lietuvių kalba išleistą Martos Guóth-Gumberger (Vengrija / Vokietija) ir Elizabeth Hormann (JAV / Vokietija) knygą ,,Žindymas“. Čia rasite, kaip taisyklingai pridėti naujagimį prie krūties, ką daryti, susidūrus su žindymo sunkumais (jei pažeisti speneliai, atsirado pieno sąstovis ar prasideda krūties uždegimas), kaip maitintis žindyvei, kada nujunkyti ir kaip tai padaryti be vargo bei daugybę kitų gerų patarimų. Knygos ieškokite www.pradzia.org

Mitas: Maitinti pieno mišiniais yra lengviau.

Tikrovė: Žindymas dažniausiai nekelia jokių rūpesčių, kai tik susiformuoja jo įpročiai.

Tuomet nesvarbu, ar šeima yra sėsli, ar daug keliaujanti – kūdikis visuomet gaus reikiamos temperatūros, idealios sudėties, švaraus ir ,,supakuoto“ į labai gražią, aplinką tausojančią ,,pakuotę“ mamos pieno. Jo būna pagaminta tada ir tiek, kiek reikia. Niekas neišpilama, jei vaikas visko nesuvalgė. Priglaustas prie krūties kūdikis ne tik pamaitinamas, bet ir puikiai nuraminamas. Naktį nei tėčiui, nei žindančiai mamai nereikia keltis ir šildyti maistelio, tereikia prisitraukti kūdikį arčiau ir žindant toliau ilsėtis.

2012/07

23

Įmanoma suvaldyti stresą?

Keliautojas alpinistas, fotomenininkas

Vladas Vitkauskas

Klausia Agnė Kiškytė

Laurynas Šarkinas Stengiuosi keisti aplinką, idant užsimirščiau situacijas, kurių negaliu pakeisti. Todėl jau daugelį metų šalia medicinos turiu širdžiai mielą hobį – muziką ir visai kitą draugų ratą.

Kiti pomėgiai – žvejyba, motociklai, sportas, maisto gaminimas – taip pat padeda atsikratyti per savaitę susikaupusius nemalonumus. Daug lemia draugai, mylimi žmonės, artimųjų palaikymas.

Turiu dar vieną slaptą „ginklą“ (šypsosi). Manau, kad intelektas (arba visiškas jo nebuvimas) ir religija (tikėjimas) stresą padeda mažinti. Todėl rekomenduočiau saviauklą kaip vieną iš veiksnių, padedančių kovoti su stresu.

Atlikėja

Liepa Mondeikaitė Streso neišvengia nė vienas žmogus: nei gydytojas, nei teisininkas, nei atlikėjas, nei šlavėjas... Nes paprasčiausiai gyvenime yra labai daug įvairių situacijų. Tik svarbu, kaip susidorosi su jomis. Manau, tai priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių.

Aš sunkiai kovoju su stresu, ypač prieš egzaminus ir atsiskaitymus universitete (Liepa Vilniaus universitete mediciną studijuoja – red. past.). Realiai įtampą sukelia nepasiruošimas, nepasitikėjimas savo jėgomis, ne iki galo atlikti darbai.

Todėl būtina išmokti planuoti savo laiką ir darbus susidėlioti taip, kad ištiktas stresinės situacijos, pasitikėtum savo žiniomis ir į egzaminą ar kolokviumą galėtum eiti kuo ramesnis. Taip pat labai svarbu apskritai pasitikėti savimi.

Man padeda atsipalaiduoti filmai, knygos, žurnalai, t. y. veikla, nereikalaujanti intensyvaus protinio darbo. Esu girdėjusi iš draugų, kad jie geria raminamąsias žolelių arbatas, bet aš pati to nedarau. Gal jos ir padeda, bet vėlgi svarbu situacija.

Po sunkios darbo dienos gal ir galima taip atsipalaiduoti, bet, einant į egzaminą, tokios arbatos tikrai nerekomenduočiau (juokiasi).

24

2012/07

Džomolungmos (Everesto) sniegynuose žemiau Šiaurės balno (7000 m)

bę. Ką daryti?.. Gal dar gyvas, gal ne taip pajudinęs, nutrauksiu paskutinį gyvybės siūlą. Tada turbūt pirmą kartą gyvenime nevalingai pagalvojau: o koks buvo Aivaro gyvenimas. Tai buvo sėkmingas gydytojas, apsuptas žmonių, mokėjo žmones suburti šokiui, dainai. Gražiai, prasmingai gyveno, šalia jo buvusieji kartu visada gerai jautėsi. Galvojau: gal aš ir per100 metų tiek gero ir prasmės nepatirčiau, kaip Aivaras per savo 33-ejus...

Ta mintis tarsi išrišo Gordijaus mazgą. Pajutau ramybę, grįžo pasitikėjimas, ryžtas. Palaidojus bičiulį kilo mintis – gal, kad ir vienam, reikėtų pabandyti atlikti tai, ką dviese planavome. Pavyko.

Jei užpuola liga, priminsiu Filomenos Taunytės mintį: su kiekviena liga galima gyventi. Pats tai patyriau. Tik viskas priklauso nuo mūsų minčių, kaip mes reaguojame, nusiteikiame, ar stiklinę su vandeniu matome pustuštę, ar puspilnę. Ir pagalvoti: ką ne taip dariau, kad blogai jaučiuosi, sergu. Niekada nevėlu tą pamoką išmokti. Jeigu neišmoksim, gausim rimtesnę. Visų pirma, nuo mūsų pačių priklauso, kiek savo gyvenime prisistresinsim. Bet tai nėra paprasta.

TV3 laidų vedėja

Agnė Gėlūnienė Kaip teigia psichologė Laura Bratikaitė, „stresas yra neišvengiamas žm ogaus gyvenimo palydovas, kur į galime prilyginti druskai: ned idelis kiekis patiekalą pagardina ,o per teklius – gadina“. Medikai sutinka, kad užsitęsęs stresas ilga iniui gali pakenkti, o išmokusiej i jį suvaldyti džiaugiasi greitai paj utę teigiamus gyvenimo pokyčius.

Mūsų kalbinti pašnekovai atsk leidžia savo receptus, padedančiu s suvaldyti stresą ir atsipalaiduot i.“

*** Rugpjūčio numeryje psichologė Laura Bratikaitė pasakos apie netradicinius streso mažinimo būd us. ***

Stresas praktiškai yra nuolatinis mano palydovas, nes tai tiesiogiai susiję su darbu.

Manau, kad gyvenant taip aktyviai, kaip gyvenu aš, būtina save „įsprausti“ į ganėtinai aiškią dienotvarkę. Stengiuosi pakankamai miegoti, nuolat sportuoti bent tris kartus per savaitę, kuo teisingiau maitintis, ne badauti, nes tai niekada nepasiteisina.

Prieš laidas nurimstu, kai kelioms minutėms pasilieku pati

viena su savim. Kelis kartus giliai įkvepiu, susikaupiu ir – pirmyn. Taip pat labai ramina taikūs vakarai su šeima. Šis laikas įkvepia viskam, ką veikiu.

Rudenį mėgstu dirbti lauko darbus sodyboje – paprastas lapų grėbimas ne tik veikia kaip sportas, bet ir kaip nereikalingų minčių iš galvos„išvalymo“ terapija. Gyventi padeda kelionės.

Kai turi šeimą, kai daug dirbi, kai myli gyvenimą, jis Tave taip pat pamilsta 

Asmeninio archyvo nuotr.

Laurynas Šarkinas

Stresas – vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių nemažai nepatogumų gyvenime. Esu laimingas jausdamas ramybę. Streso išvengti neįmanoma, nes esame priversti bendrauti ir ne visada galime rinktis – kaip ir su kuo. Sunku keisti aplinką ir aplinkinius, bet galima stengtis suburti bendraminčių, panašią pasaulėžiūrą išpažįstančių žmonių ratą. Stresą iki šiolei įveikiu sunkiai, bet, bėgant laikui užsigrūdini, tampi abejingesnis.

Stresą mažinu stengdamasis vengti ginčų, nesigilinu į beviltiškas situacijas.

Stengiuosi duoti „durniui“ kelią, jei tai nėra blogis, kurį reikia sustabdyti...

Asmeninio archyvo nuotr.

Nuotr. Tomo Kaunecko

Atvirai

Vaikų chirurgas , grupės „Saulės kliošas“ narys

Kalbant apie stresą, svarbiausia reikėtų jo nepatirti. O jei taip atsitiko, pagalvoti, kodėl į tokią situaciją pakliuvau? Nepašalinę priežasties, vargsime ir toliau.

Ištiktas streso ne kiekvienas sugeba jį „nusipurtyti“. Svarbu pamąstyti kaip ateity į jį nepatekti. Kita vertus, jeigu supranti, kad kitaip gal ir būti negalėjo, nusiramini.

Manau, kad universalių receptų nuo streso nėra.

Kaip labai veiksmingą paminėčiau kvėpavimo pratimus. Puikiai apramina šalto vandens kibiras ant galvos, bet ne visada jis šalia stovi (juokiasi). Taip pat pakanka apsitrinti kūną ar bent veidą šaltu vandeniu. Tai atgaivina.

Kartais prisimenu didelį aukštą baltą kalną, tarsi tas kalnas už mano pečių stūksotų; mintyse žvelgiu nuo tokio galiūno viršūnės – žemiški nesklandumai iškart sumenkėja.

Gyvenime stresinių situacijų buvo daugiau negu norėtųsi.

Viena iš sudėtingesnių ir prasmingesnių – momentas, kai mano akyse aukščiausio Kaukaze – Elbruso šlaite žuvo bičiulis Aivaras Bojaras. Stovėdamas prie jo kūno, jutau jau ne stresą, o nežmonišką naštą, neviltį, atsakomy-

Londone su sūnumi Gabrieliumi.

2012/07

25

26

pirmąją pagalbą Atšilus orams, visi skubame mėgautis gamtos teikiamais malonumais. Ir retas pagalvoja apie tai, kad iškylaujant, pramogaujant ar tiesiog besiilsint mūsų tyko įvairiausi pavojai. Niekada nesitikime patekti į tokią situaciją, kai reikia teikti pirmąją pagalbą, tačiau, išmanydami pirmosios pagalbos veiksmus, galime likti ramūs ir efektyviai veikti. Šis išmanymas padės Jums apsispręsti, ką reikia daryti ir – o tai lygiai taip pat svarbu – ko nedaryti.

Nelaimingo atsitikimo baigtis iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: • pagrindinių gyvybės palaikymo priemonių taikymo operatyvumo; • bent vieno asmens, kuris ramiai įvertintų situaciją, iškviestų pagalbą ir, prireikus, atliktų gaivinimo veiksmus.

Iškart kvieskite greitąją pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112, jeigu nukentėjęs žmogus: • yra nesąmoningas, mieguistas, apdujęs; • sunkiai kvėpuoja arba išvis nekvėpuoja; • yra patyręs daugybinių sužeidimų, nudegimų ar elektros traumą; • smarkiai kraujuoja; • yra apsinuodijęs; • skundžiasi stipriu krūtinės, galvos ar pilvo skausmu; • jam prasideda traukuliai.

2012/07

Vandens pavojai

Vasarą pramogos vandenyje ir prie vandens yra mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas. Saugaus elgesio maudantis ar irstantis taisyklės remiasi pagrindiniu principu: nebriskite į nepažįstamą vandens telkinį, prieš tai nesusipažinę su galimais pavojais.

Mažų vaikų tėvai turėtų būti itin rūpestingi – nuo savo atžalų prie vandens jie neturi nuleisti akių, nes vaikas gali paskęsti kelių centimetrų gylio baloje. Jei reikia gelbėti giliame vandenyje skęstantį žmogų, turėkite omenyje, kad ištiktas panikos jis gali jus pačius įtraukti po vandeniu. Numeskite jam ką nors įsitverti. Jei daugiau nieko neturite po ranka, galima duoti įsikibti į rankšluostį ar drabužį.

Skęstant šiek tiek vandens patenka į kvėpavimo takus, tačiau net toks kiekis gali sukelti balso klosčių spazmus, todėl žmogus negali įkvėpti, netenka sąmonės ir nuskęsta.

Nešdami kūną iš vandens, galvą laikykite žemiau, kad burnoje esantis vanduo nesubėgtų į kvėpavimo takus.

Jei nukentėjusysis kvėpuoja, užčiuopiate jo pulsą, paguldykite į stabilią šoninę padėtį.

Kad nesušaltų: nuvilkite šlapius drabužius, apklokite sausa antklode, sąmoningam žmogui duokite gerti šiltų skysčių.

Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, neužčiuopiate pulso, pradėkite pradinį gaivinimą.

Pradinis gaivinimas – tai veiksmai, kurie palaiko organizmo kraujotaką. Tam reikia tik šalia esančiojo plaučių, rankų ir žinių.

Lietuvoje šiuo metu oficialiai galioja Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas dar 2000-ųjų metų standartas, reglamentuojantis tokią gaivinimo seką: kvėpavimo takų atvėrimas, oro įpūtimas, krūtinės paspaudimai.

Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros. Kvėpavimo takus atverkite pakeldami apatinį žandikaulį ir atlošdami galvą. Pakelkite smakrą, kitos rankos delnu, uždėtu ant kaktos, atloškite galvą. Priglauskite ausį prie nukentėjusiojo burnos ir nosies bei klausykite, ar kvėpuoja. Tuo pat metu stebėkite, ar kilnojasi krūtinės ląsta.

Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, lėtai įpūskite 2 kartus. Kiekvieno įpūtimo metu stebėkite, ar pakyla krūtinės ląsta.

Spauskite krūtinę krūtinkaulio viduryje. Dėkite ant jo delno pakylą, ant viršaus – kitos rankos delną. Rankos bei spaudimo kryptis turi būti statmena kūno paviršiui. Atlikite po 30 krūtinės ląstos paspaudimų 100 spaudimų per minutę dažniu.

2010-aisiais ILCOR (International Liaison Committee on Resuscitation, kurį sudaro Amerikos 2012/07

Būkime atsargūs

Būkime atsargūs

Kaip suteikti

27

patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis. Jokiu būdu negalima stoti po medžiais, bėgti.

Jei taip atsitiktų, kad jums matant žaibas ką nors nutrenktų, prieš skubėdami suteikti pirmąją pagalbą, būtinai pasirūpinkite savo saugumu – žaibas į tą vietą gali trenkti dar kartą.

Nukentėjusįjį reikia greitai pervesti arba pernešti į kitą saugesnę vietą. Nebijokite prie nukentėjusiojo liestis – jo kūne krūvio nelieka.

Pagalbą teikite atsižvelgdami į sužalojimo pobūdį. Jeigu sužeistasis be sąmonės, nekvėpuoja, jei jo pulsas neapčiuopiamas, pradėkite gaivinti – atlikite dirbtinį kvėpavimą ir netiesioginį širdies masažą.

Pirmoji pagalba nuo nudegimų

Žaibas gali ir apdeginti. Nudegimai – dažniausiai pasitaikančios traumos. Suaugusieji paprastai apsidegina dėl nerūpestingumo, o vaikai – dėl neišmanymo, kokie pavojai jų tyko. Nudegintą vietą

bent 10 minučių vėsinkite vandeniu (galima laikyti po vėsiu tekančiu vandeniu arba dėti vėsius drėgnus tvarsčius). Vėsinant numaukite apyrankes, žiedus, kurie, prasidėjus audinių tinimui, galėtų spausti nudegusią vietą. Nuvilkite visus karštus, smilkstančius drabužius, jeigu prilipę – apkirpkite juos. Aptvarstykite visą nudegimo plotą sausais tvarsčiais (nedėkite tvarsčių ant apdegusio veido).

Labai svarbu nukentėjusiajam suteikti patogią ir tinkamą padėtį. Padėties parinkimas priklauso nuo nukentėjusiojo sąmonės ir pagrindinio sutrikimo, lemiančio jo būklę.

Jei nukentėjusysis sąmoningas, kalba artikuliuotai ir jei manote, kad stuburas nepažeistas, leiskite jam pačiam susirasti patogią padėtį.

Jei nėra galvos ar nugaros traumos požymių, kvėpuojantį, bet nesąmoningą nukentėjusįjį paguldykite į stabilią šoninę padėtį. Ji palaiko atvirus kvėpavimo takus.

Šilumos smūgis

Perkaitimas ir šilumos smūgis ištinka dėl aplinkos veiksnių bei fizinio pervargimo. Karštame ore labai prakaituojant netenkama daug skysčių bei druskų.

Nesiėmus reikiamų priemonių, krinta kraujospūdis, retėja pulsas, žmogus gali apalpti. Jei jis toliau būna karštyje, kūnui atvėsinti nepakanka prakaitavimo, pradeda staigiai kilti kūno temperatūra. Ši gyvybei pavojinga būklė vadinama šilumos smūgiu.

Nuneškite nukentėjusįjį į vėsią vietą. Skubiai kvieskite pagalbą.

Atpalaiduokite arba nuvilkite drabužius. Esant galimybei, suvyniokite į šaltą, drėgną paklodę, aktyviai vėdinkite. Masažuokite galūnes ir odą. Pakelkite kojas aukščiau širdies lygio. Jeigu nukentėjusysis sąmoningas, duokite lėtai išgerti stiklinę vandens.

Kodėl svarbu nešioti galvos apdangalą?

Būnant saulėje be galvos apdangalo, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl sutrinka smegenų funkcija. Žmogus net gali mirti nuo smegenų paburkimo.

Jeigu skauda galvą, spengia ausyse, mirga akyse, padažnėjo kvėpavimas ir pulsas, kuo greičiau nuveskite į pavėsį, paguldykite arba pasodinkite, atlaisvinkite drabužius, veidą apipurkškite vėsiu vandeniu, ant galvos uždėkite šaltą kompresą, duokite atsigerti vėsaus gėrimo. Įsipjauti, įsidrėksti – kasdienis įvykis, ypač vaikams. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas – kruopščiai nuplauti žaizdas laikantis higienos taisyklių. Plaukite su vandeniu ir muilu, kad pašalintumėte purvo daleles ir neįstrigusias atplaišas. Įpjovimus nusausinkite ir užklijuokite

28

2012/07

pleistru arba apriškite steriliu tvarsčiu. Įdrėskimus galima patepti antiseptiniu tepalu. Jokiu būdu nekrapštykite žaizdoje įstrigusių svetimkūnių.

Jeigu žaizdos gilios ir kraujuoja labai stipriai, būtina kuo greičiau stabdyti kraujavimą stipriai spaudžiant pačią žaizdą švaraus audeklo tamponu, nes nukraujavus gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, ištikti šokas.

Nepamirškime užsimauti pirštines arba panaudokite kitą skysčiui nelaidžią medžiagą, tai apsaugos nuo per kraują plintančių infekcijų.

Poilsį gamtoje gali apkartinti kraujasiurbiai vabzdžiai, bitės, širšės.

Daugumą yra įgėlę uodas ir visi žino tą jausmą. Alergiškų uodų įkandimams žmonių pasitaiko itin retai. Sveikatai ir gyvybei jų įkandimai nėra pavojingi, tik sukelia nemalonių pojūčių.

Nuo uodų namus geriausiai galima apsaugoti specialiais langų ir durų tinkleliais. Į gamtą vykstantiesiems patariama naudoti repelentus – specialias medžiagas, atbaidančias kraujasiurbius vabzdžius. Žymiai didesnį pavojų kelia erkės, kurios gali būti užsikrėtusios erkinio encefalito arba Laimo ligos sukėlėjais. Norėdami apsisaugoti nuo erkių, atkreipkite dėmesį į aprangą. Iškylos į gamtą metu dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines, pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada erkę lengviau pastebėsite. Po iškylos būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais.

Vilkėtus rūbus gerai išpurtyti ir pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Vienintelė tikrai patikima profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito.

Jei įgėlė bitė

Įgėlus bitei reikia pasistengti, kad į organizmą patektų kuo mažiau vabzdžio nuodų.

Jeigu matote jos geluonį, reikėtų jį saugiai ištraukti. Kad sumažėtų vietinė reakcija, įgėlimo vietą rekomenduojama nuplauti vandeniu su muilu ir šaldyti. Tuomet nuodai lėčiau skirstysis, mažiau vargins skausmas ir niežulys, patinimas bus kiek mažesnis.

Jeigu žmogus alergiškas bičių nuodams, gali ištikti anafilaksinis šokas. Tai sunki alerginė reakcija, sutrikdanti viso organizmo veiklą.

Pirmieji požymiai gali atsirasti po kelių sekundžių ar minučių, bet ir po 2 valandų.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kai įgėlus atsirado išbėrimų, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, stipriai plaka širdis, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Patikrinkite, ar nukentėjusysis turi reikiamų vaistų.

Jei turi, padėkite juos pavartoti.

Jei žmogus sąmoningas, suteikite jam patogią padėtį: jeigu dūsta – pasodinkite, jei jaučia silpnumą, svaigsta galva – paguldykite ir pakelkite kojas, nuraminkite.

Būkime atsargūs

Būkime atsargūs

širdies asociacija, Europos gaivinimo taryba ir kitų šalių medikų organizacijos) patvirtinta naujovė, kur svarbiausia yra krūtinės paspaudimai. Jei žmogus nemoka, negali ar nenori dėl higienos sumetimų įpūsti oro, vien krūtinės paspaudimai gali padėti išsaugoti gyvybę, iki atvyks greitoji medicinos pagalba.

Pagrindinis skirtumas gaivinant vaikus ir suaugusiuosius yra tas, kad dėl fiziologinių savybių vaikams pirmiausia sustoja kvėpavimas. Vaiko gaivinimas dėl minėtos priežasties pradedamas nuo kvėpavimo takų atvėrimo ir oro įpūtimo. Įpūtus 2 kartus, krūtinės ląsta turi būti spaudžiama 15 kartų.

Pradinis gaivinimas tęsiamas tol, kol atvyks greitoji medicinos pagalba arba nukentėjusysis pradės kvėpuoti!

Jeigu iškylaujant gamtoje kyla audra su perkūnija, kuo greičiau lipkite iš vandens arba eikite šalin nuo jo. Palaukti perkūnijos pabaigos geriausiai nedidelėje įduboje,

Jei įkando gyvatė

Grybaujant, uogaujant gali įgelti gyvatė. Lietuvoje yra vienintelis nuodingas roplys – paprastoji angis. Žmogaus nepuola, tačiau užminta ar pajudinta gali skaudžiai įgelti. Įkandimas paprastai nėra mirtinas.

Nukentėjusįjį atsargiai paguldykite, nuraminkite, paprašykite nejudėti, įgeltą vietą laikykite žemiau širdies lygio, numaukite nuo įgeltos galūnės žiedus, nusekite laikrodį. Įkandimo vietą nuplaukite. Įkąstą galūnę standžiai sutvarstykite. Tvarstyti pradėkite nuo įgėlimo vietos galvos link.

Kuo greičiau vežkite į ligoninę.

Liuda Sliaužienė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

2012/07

29

Vasarą daug laiko praleidžiame gamtoje, mėgaujamės jos teikiamais malonumais ir dovanomis, bet neretai pamirštame apie mūsų laukiančias nemalonias staigmenas – kraujasiurbius vabzdžius, nudegimus karštoje saulėje, žaizdeles ir nubrozdinimus, kurie neišvengiami aktyviai sportuojant, iškylaujant ar keliaujant.

Todėl verta prisiminti, kad bičių pikis (propolis) yra viena iš stipriausių natūralių dezinfekuojamųjų, skausmą malšinančių, patinimą mažinančių ir odą apsaugančių priemonių.

Tai natūralus antiseptikas, skatinantis žaizdų, opų ir kitų odos pažeidimų gijimą, stabdantis uždegiminius procesus ir infekcijų plitimą.

Jis sumažins patinimą, nuslopins niežulį ir kitus nemalonius pojūčius įkandus vabzdžiams, padės per daug nudegus saulėje.

Propolio purškalas – plataus veikimo spektro preparatas, pagamintas iš Lietuvoje surinkto bičių pikio.

Preparato pakuotė su purkštuku patogi vartoti. Rekomenduojama purkšti nuo dviejų iki keturių kartų per dieną pažeistą odos plotą ar vabzdžių įgeltą vietą.

Bičių pikis nesukelia fotosensibilizacijos reakcijų (nedidina jautrumo saulės spinduliams), dėl to ypač tinka vasaros poilsio, sporto ir turizmo renginiuose, kelionėse.

Nepamirškite savo vaistinėlėje turėti propolio purškalo, ir Jūsų vasara bus be rūpesčių.

Eukaliptas –

kūnui ir sielai

Eukaliptas (lot. eucalyptus) išvertus iš lotynų kalbos reiškia„stebuklų medis“. Tai didžiulis šiltųjų kraštų visžalis medis. Natūraliai auga Australijos, Azijos ir Tasmanijos subtropikų regionuose. Priklausomai nuo drėgmės kiekio, eukaliptas užauga iki 60–100 ir daugiau metrų aukščio. Šio augalo lapai ypač vertinami dėl juose esančio eterinio aliejaus, kuris veikia kaip antiseptikas.

Eukaliptas pirtyje

Eukalipto vantos, pargabentos tiesiai iš Azijos miškų, yra išskirtinės dėl stipraus aromato, gydomųjų savybių ir švelnaus prisilietimo jomis vanojantis. Jos itin mėgstamos Rusijos, Kaukazo, Nyderlandų pirtininkų, sparčiai populiarėja Europoje.

Eukalipto lapuose yra daug mineralų, kurių dėka greičiausiai atsiveria poros, todėl iš organizmo lengvai pašalinamos negyvos ląstelės, mikroorganizmai ir kiti nešvarumai.

Lapuose esantis eterinis aliejus slopina infekcinių ligų sukėlėjus, naikina tuberkuliozės bakterijas. Tokia vanta veiksmingai gydo gerklės ir kvėpavimo organų ligas, slogą, sumušimus, patempimus bei sąnarių skausmus.

Kaitinimosi patalpoje ji dažniausiai vartojama kvėpavimui palengvinti.

Poveikis pajuntamas netrukus: eukalipto garams keliaujant trachėja ir bronchais, kvėpavimo takai išsivalo, suaktyvėja medžiagų ir kraujo apykaita. Prieš vartojimą, eukalipto vantą užtenka 12–24 val. pamerkti į kambario temperatūros vandenį.

Nuoviro paruošimas: 2–3 valgomuosius šaukštus susmulkintų eukalipto lapų įdėti į emaliuotą indą, užpilti apie 0,5 l karšto vandens ir pavirti apie 10–15 minučių.

Esant sveikatos sutrikimams, prieš vartojant nuovirą, būtina pasitarti su gydytoju.

Džiovinti eukalipto lapai buityje

Atbaido įvairius kenkėjus: tarakonus, blusas, erkutes ir kt. (eukalipto lapai sudedami į drobinį ar lininį maišelį ir išdėliojami patalpose).

Galima pridėti į pagalvėlę smulkintų lapų ir padėti augintiniui (pvz., šuniukui) į guolį. Tai padės jį apsaugoti nuo įvairių parazitų.

Labai veiksminga su eukalipto lapų nuoviru plauti grindis ar pirties sienas. Tai puiki dezinfekcinė priemonė.

Eukalipto vantų iš ekologiškų tropinių Azijos miškų

Eukaliptas sveikatai

Kad vasara nekeltų rūpesčių

Atgaivinkite savo kūną ir sielą tropinio miško aromatu

te i ra uk i tė s p a sk a mbinę te l. +3 7 0 6 1 0 31674 a r ba e l. p a š t u i n fo @ e u k a lipta s.lt

Labai malonu šiltoje pirties patalpoje ant gulto išdėlioti keletą vantų, ant jų atsigulti, uždėti keletą vantų ant nugaros, ir apsiklojus lininiu audeklu, pagulėti.

Eukalipto lapai vėsina.

Eukalipto lapų nuoviras

Eukalipto lapų nuoviras vartojamas kvėpavimo procedūroms ar tiesiog pilti į vonią ar pirties kubilą.

Kvėpuojant eukalipto nuoviro garais, sumažėja bronchito, astmos simptomai, išsivalo nosies, plaučiai ir viršutiniai kvėpavimo takai. Tokia procedūra veikia antiseptiškai, atpalaiduoja organizmą.

Gero garo jums linki www.eukaliptas.lt 30

2012/07

2012/07

31

organizmui medžiagos Jose daug proteino ir cinko, yra 35–40 proc. riebalinio aliejaus, 25–30 proc. baltymų, pektinų, dervų, fitosterino (kukurbitolio), organinių rūgščių (net 45 proc. polinesočiųjų riebalų rūgščių), vitaminų (B1, B2, C, A, PP, E), karoteno, mineralinių medžiagų.

Moliūgų sėklos stiprina kraujagysles ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo seno žinoma, kad jos naudingos vyrams, nes didina lytinį pajėgumą, reguliuoja vyriškųjų lytinių hormonų pusiausvyrą ir padeda išvengti prostatos ligų. Moliūgų sėklos skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, reguliuoja vandens ir druskų apykaitą. Vartojamos kaspinuočiams ir askaridėms iš žarnyno varyti. Taip pat aktyvina žarnyno peristaltiką, todėl naudingos užkietėjus viduriams.

Šios sėklos labai maistingos: 100 g yra 18 g proteino, iki 60 g riebalų ir daugiau kaip 20 g angliavandenių. Kadangi sezamo sėklose gausu nervus stiprinančio magnio, jomis galite mėgautis, kai užklumpa bloga nuotaika. Sezamo sėklose esančios medžiagos didina trombocitų kiekį kraujyje, greitina kraujo krešėjimą. Jos taip pat turi detoksikuojamųjų savybių.

Liaudies medicinoje vartojamas sezamų aliejus – nepakeičiama priemonė ūmiam peršalimui, kosuliui ar slogai gydyti. Jis malšina odos nudegimus, dantenų uždegimą, ramina sudirgusią ir niežtinčią odą.

Saulėgrąžų sėklos

Jas patartina valgyti aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, nes turi polinesočiųjų riebalų rūgščių. Kadangi jose nemažai magnio (100 g saulėgrąžų yra 300 mg magnio – šešis kartus daugiau nei rupioje duonoje), B grupės vitaminų ir folio rūgšties, rekomenduojamos jautriems ir nervingiems žmonėms.

Saulėgrąžos taip pat yra grožio vitamino E ir kalio šaltinis.

Nors saulėgrąžos ir yra maistingos (100 g sėklų yra 50 g riebalų, 20 g angliavandenių), tačiau įtraukiamos į daugelį liekninamųjų dietų, nes gali slopinti apetitą.

2012/07

© Solent News & Photo Agency nuotr.

Moliūgų sėklos

Sezamo sėklos

32

kaip yra iš tiesų?

Keturmetė mergaitė Heidė Henks (Heidi Hankins) iš Vinčesterio (Anglija)

Viena iš paskutiniųjų, priimtų į elitinį klubą „Mensa“, kurio nariai pasižymi itin aukštu intelekto koeficientu (IQ), yra keturmetė mergaitė Heidė Henks (Heidi Hankins) iš Vinčesterio (Anglija). Jau ne vienerius metus skaityti mokanti keturmetė, atlikusi IQ testą, surinko net 159 balus. Tai vos vienu mažiau nei yra surinkęs kitas labai garsus „Mensa“ klubo narys, kosmologijos profesorius Stivenas Hokingas (Stephen Hawking). Tiek pat kadaise surinko ir Albertas Einšteinas (Albert Einstein). Tačiau specialistai tokį mergaitės pasiekimą yra linkę vertinti santūriai ir siūlo susilaikyti nuo „genialumo diagnozių“. „Taip, mergaitė išties neįtikėtinai gabi (pranešama, kad būdama dvejų, ji jau skaitė kaip aštuonmečiai vaikai ir mokėjo skaičiuoti iki 40), jos įverčio, gauto atlikus standartizuotą intelekto testą, absoliučiai neįmanoma palyginti su kitomis amžiaus grupėmis“, – tvirtina Amerikos „Mensa“ psichologas Frenkas Lolis (Frank Lawlis). „IQ testo esmė yra ta, jog tavo įvertis yra palyginamas su kitais tavo amžiaus grupės įverčiais, – „LiveScience.com“ pasakojo F. Lolis. – Taip, Heidė yra protingesnė nei 99,5 ar 99,8 proc. jos amžiaus grupės testą atlikusių vaikų. Tačiau

Fizikas Albertas Einšteinas (Albert Einstein)

tai dar nereiškia, kad Heidės rezultatą galima lyginti su kitų amžiaus grupių rezultatais.“ „Intelekto testai yra standartizuoti taip, kad vidutinis IQ įvertis būtų lygus 100, – tęsia psichologas. – Didesni įverčiai liudija didesnius vaiko gabumus (bent jau tose srityse, kurias matuoja IQ testas). Tačiau dažno fenomeno, vadinamo „Flyno efektu“, kontekste naujų kartų (generacijų) vaikai, atlikdami senesnius IQ testus, vis dažniau surenka daugiau kaip 100 balų. Manoma, kad tam įtakos turi žymiai pagerėjusi vaikų mityba, vis turtingesnė jutiminių stimulų aplinka, didesnis vaikų, atliekančių standartizuotus IQ testus, skaičius.

Dėl visų šių veiksnių vaikai surenka didesnius IQ įverčius. Neatmestina, jog vieną dieną daugelis žmonių bus tokie protingi, koks buvo A. Einšteinas, o A. Einšteino IQ įvertis virs vidutiniu rezultatu.“ Į „Mensa“ klubą gali įstoti visi, kurių IQ testo įvertis patenka tarp 2 proc. geriausiųjų IQ įverčių (beje, klube teikiamas pildyti specialus jo IQ testas, į kurį įtraukta maždaug 200 intelekto testų elementų).

JAV „Mensa“ rinkodaros koordinatorė Viktorija Ligez (Victoria Liguez) neatskleidžia, kiek vaikų priklauso šiam klubui. Tačiau, jos teigimu, jauniausia narė yra 3 m., o

Anglų fizikas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking)

į klubą ji buvo priimta, kai jai buvo dveji. Jauniausias „Mensa“ narys pasaulyje – 2,5 m. amžiaus vaikas, kurio IQ siekia 160. Iš viso „Mensa“ klubui priklauso apie 110 tūkst. planetos gyventojų iš 100 valstybių.

JAV „Mensa“ klube – apie 50 tūkst. narių.

Suaugusiems „Mensa“ nariams klubas siūlo bendradarbiavimo ir intelektinių interesų grupių galimybes. Ne kitaip yra ir vaikų grupėse.

Jaunesnieji klubo nariai dažnai keliauja po įspūdingus muziejus, o tėvams, kuriems kliuvo iššūkis auginti itin gabų vaiką, mensaforkids.org siūlo ir įvairiausių pramogų – šaunių matematikos žaidimėlių ir kitokių intelektinių pratybų.

Nepaisant vyraujančių stereotipų, „Mensa“ klubo vaikai nėra kažkokie keistuoliai ir gyvena visiškai įprastą jų amžiaus grupių vaikams gyvenimą. Dažniausiai tikrasis genialumas atskleidžiamas tik atlikus testą – iki tol mažai kas nutuokia, jog jų atžalos gali būti ir yra labai gabios. „Vaikų intelektualumas dažnai yra nematomas, – pabrėžia F. Lolis. – Tu juk nežinai, ką vaikas žino, kol jo nepaklausi…“

Pasaulio įvairenybės

Visavertei mitybai

S

ėklose – naudingos

Ketverių metų mergaitės intelektas prilygsta A. Einšteino ir S. Hawkingo intelektui:

Parengė Saulius Žukauskas www.technologijos.lt

2012/07

33

Su šypsena

Suraskite 10 skirtumų

Smagioji medicina

Ateina studentas į valgyklą ir prašo: – Man dvi dešreles...

– Ooo, – nustemba virėja, – tai šventė?

O studentas sutrikęs ir sako: – Ir septynias šakutes...

Paskutinė naktis prieš egzaminą.

Suskamba profesoriaus telefonas...

– Klausau...

– Miegi?

– Taip...

– O mes tai mokomės...

Studentą užkamavo tarakonai.

Draugas pataria, kaip jų atsikratyti: – Kai pareisi namo, garsiai sakyk: „Viskas, nėra maisto“.

Studentas taip ir padarė. Atsigulė miegoti ir staiga vidury nakties girdi šnabždant: – Kelkis, šeimininke, mes tau valgyt atnešėm.

Kartą eina dantų krapštukas per mišką, ir staiga pro jį prabėga ežys.

– O nežinojau, kad miške autobusai važinėja!

Užduotys galvočiams

SB E TS KUO TE ZGMBI OP A A L S YA VR

34

2012/07

M ILFS S UL Y T I OA Z A S OL DA SK I I A

2. Saulė turi perpus daugiau nei Lina, o ši turi perpus daugiau nei Dominykas.

Visi kartu jie turi 152.

Kiek turi kiekvienas?

Sėdi du balandžiai ant šakos, ir staiga praskrenda reaktyvinis lėktuvas.

– Oho, kaip greit!!!

– Jeigu tau uodega taip degtų, dar ne taip skristum...

Vertikaliai 1. Asmenybės tipas, kuriam būdingas padidėjęs dėmesys sau.

3. Gydomasis jojimas.

4. Ryškiai mėlynai žydinti laukų gėlė.

7. Dievų maistas (graikų mitologijoje), suteikiantis nemirtingumą ir amžiną jaunystę.

8. Pesimisto antonimas.

11. Miškuose ar netoli jų gyvenantis paukštis giesmininkas.

13. Grybas, kurio kepurėlė prieš ruošiant maistui, nulupama.

14. Iš akmenų sudarytas kauburys, skirtas aukojimui.

17. Dirva, kur nupjauti javai.

Horizontaliai 2. Vidaus ligų medicinos šaka, apimanti dvi sritis: skeleto – raumenų sistemos ir jungiamojo audinio – ligas.

5. Miestas Belgijoje, vienas didžiausių uostų pasaulyje.

6. Pirmoji Lietuvos sostinė.

9. Rūgštis, kuri susidaro fermentuojantis etilo alkoholiui (spiritui).

10. Judėjų dvasininkas.

12. Medis, kurio vardu pavadintas vienas iš Eglės žalčių karalienės sūnų.

15. Liga, kurios gydymui reikalingas inhaliatorius.

16. Lietuvos grybų sostinė.

18. Strutis, gyvenantis Australijos ir N. Gvinėjos stepėse.

Gegužės numerio kryžiažodį teisingai išsprendė ir kosmetikos rinkinius pelnė: Kristina Jurgaitienė, Urszula Galinska, Marzena Aleksa, Dagnė Simonkevičiūtė, skaitytoja, nurodžiusi el. pašto adresą.

Gegužės numerio kryžiažodžio atsakymas: Vaivorykštė

Teisingą liepos numerio kryžiažodžio atsakymą siųskite el. adresu: agne@reklamoslangas.lt Pirmiesiems penkiems skaitytojams, atsiuntusiems teisingą kryžiažodžio atsakymą, įteiksime:

3. Iš dviejų pasirinktų skiemenų sudarykite šešių raidžių paukščio pavadinimą. ŠAR ĖDA GAN ŪGA KUO NGĖ IAS PEL UTĖ VOL

Atsakymai: 1. Tylus, ramus.

2. Dominykas 32, Lina 48, Saulė 72.

3. Pelėda

1. Raskite du sinonimus, vieną – kairiajame, kitą – dešiniajame kvadrate. Žodžiai gali būti išdėstyti horizontaliai, vertikaliai arba įstrižai, tačiau tik tiesia linija.

Atsakymas:

100% ekologiški, sertifikuoti BIOSECŪRE Neutralus šampūnas, 400 ml Dantų pasta, 75 ml

2012/07

35

Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į liepą ir rugpjūtį Liepos 9 (nuo 15:14), 10, 11, 12 (iki 02:30) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Didesnė peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas.

Tinka gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, juosmens dalį. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų, ypač veido valymo, laikas.

Liepos 21 (nuo 20:24), 22, 23, 24 (iki 01:38) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Tinka gydyti pėdas, kepenis, kraujotakos sistemą. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis.

Liepos 12 (nuo 02:30), 13, 14 (iki 15:26) Mėnulis Jaučio ženkle.

Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos.

Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas. Geras laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius.

Nepalanku atlikti kosmetines veido procedūras.

Liepos 24 (nuo 01:38), 25, 26 (iki 05:29) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterų – lyties organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą, taip pat dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros.

Liepos 14 (nuo 15:26), 15, 16, 17 (iki 03:31) Mėnulis Dvynių ženkle.

Tinka gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinį kraujo spaudimą. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras vandens procedūrų laikas, daugiau judėkite lauke.

Liepos 17 (nuo 03:31), 18, 19 (iki 13:13) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterų – krūtys. Vartokite kuo daugiau skysčių.

Palanku gydyti kaulus, kelio sąnarius, žandikaulius ir viršutinius dantis, šalinti iš organizmo akmenis ir šlakus. Taip pat tinka šalinti karpas, gydyti nuospaudas, gražinti rankas ir pėdas. Palanku gydyti sergančią, spuoguotą odą.

Liepos 19 (nuo 13:13), 20, 21 (iki 20:24) Mėnulis Liūto ženkle.

Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, druskų nusėdimą, kojų blauzdas, akių ligas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtina didelių fizinių ir emocinių krūvius. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas.

2

2012/07

Liepos 26 (nuo 05:29), 27, 28 (iki 08:18) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligas. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę. Veiksmingas galvos, pečių srities masažas. Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje.

Liepos 28 (nuo 08:18), 29, 30 (iki 10:29) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujo spaudimo. Taip pat nepalankus kraujo donorų procedūrų metas. Saugokite stuburą nuo didelių fizinių krūvių. Šiomis dienomis reikėtų vengti sunkesnio maisto. Palankus metas valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Tinka gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas.

Liepos 30 (nuo 10:29), 31, rugpjūčio 1 (iki 12:54) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapesni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, druskų nusėdimo, kaulų, kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų. Šiomis dienomis sėkmingai gis skrandis, kasa, dia-

Astrologė Daiva Juknelienė

fragma, krūtys, limfinė sistema. Tinkamas metas valyti žarnyną, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Organizme susikaupusias druskas puikiai šalins masažai, vandens procedūros.

Rugpjūčio 1 (nuo 12:54), 2, 3 (iki 16:58) Mėnulis Vandenio ženkle.

Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas mėgautis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas) – tai padės sustiprinti nervų sistemą, kraujotaką.

Rugpjūčio 3 (nuo 16:58), 4, 5 (iki 23:59) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, nervai. Didesnė odos alergijų, infekcinių ligų tikimybė.

Venkite daryti pedikiūrą ir manikiūrą. Šiomis dienomis bus naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas.

Rugpjūčio 5 (nuo 23:59), 6, 7, 8 (iki 10:28) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, silpnesnis akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas.

Tinka gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, juosmens sritį. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų, ypač veido valymo, laikas.

Rugpjūčio 8 (nuo 10:28), 9, 10 (iki 23:11) Mėnulis Jaučio ženkle.

Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos.

Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas. Tinkamas laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius.

Vengtina veido kosmetinių procedūrų.

Daivos Juknelienės astrologinių konsultacijų registracija tel. +370 683 05151; el. p. astrohoroskopai@gmail.com