Sveikatos langas 2015 kovas

Sveikatos langas 2015 Nr. 3

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, ačiū, kad esate kartu šį pavasarį. Laiką, kai viskas atgyja. Ir žmogus, šiandien nuolat ieškantis. Šiame žurnalo numeryje gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė klausia, kaip pagaliau išmokti grožėtis gyvenimu ir čia pat atsako: „Imame pripažinti, kad laimė yra pats gyvenimas ir įvairios jo akimirkos. Grįžkime prie paprastų dalykų vertės suvokimo ir pajautimo.

Tai suteikia gyvenimui prasmę.“ Nuoširdus ačiū ir kitiems žurnalo svečiams – Marijai Liugienei, med. Dr. Sonatai Varvuolytei, radioterapeutui dr. Dariui Norkui, gydytojai akušerei Jūratei Žmuidzinaitei, doc. dr. Elenai Bartkienei, p. Johannai, kartu ieškojusiems atsakymų, kad yra sveikata ir darnus gyvenimas.

Pavasarį gamta vis primena, kad ji – viena gabiausių kūrėjų. Kaip nupiešta žolė niekada nebus tokia tikra, kokia yra vaikštant basomis ankstų rytą, taip niekada nebus tikresnio pavasario už tą, kuriame patys dalyvaujame.

Sveikatos, ramybės, linksmybių, gyvenimo prasmės, meilės, pripažinimo. Tikros ryto aušros ir pirmojo lietaus. Tikro ​džiaugsmo​.

Tikro pavasario. „Sveikatos lango“ redakcija:

Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė

Dizainas:

Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite: agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas.

Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą.

Šiame numeryje

Velykos 2015-04-06

... 1

M. Liugienė: Per šventės linkėkime daugiau dvasinių dovanų ... 2 Šeimos psichologas ... 6 Moters higiena po gimdymo – ypatinga ... 8 Kokios Velykų vaišės be krienų? ... 10 Topinambai sveikai mitybai ... 11 Inkstų akmenligė.

Ką verta žinoti? ... 12 Kovas – žarnyno vėžio žinomumo mėnuo ... 14 Skanaus! ... 16 Avokadas ... 18 Pirmoji pagalba ištikus epilepsijos priepuoliui ... 20 Ar keičiant higienos įgūdžius ir gyvensenos įpročius galima pagerinti sveikatą ir sumažinti mirčių skaičių? ... 22 Arbatmedžių aliejus – natūralus antiseptikas ... 24 Geras regėjimas – visaverčiam gyvenimui ... 26

Velykų tradicijos – Lietuvos liaudies buities muziejuje Velykos yra lietuvių mėgstma ir visų laukiama šventė. Kaip Kalėdos be papuoštos eglutės, taip ir Velykos neįsivaizduojamos be margučių.

Jau gavėnios metu žmonės pradėdavo nekantriai laukti ir skaičiuoti, kiek liko dienų iki Velykų. Velykų šventės iškilmės, galima sakyti, prasideda Verbų sekmadienį. Tą rytą kiekvienas stengdavosi kuo anksčiau atsikelti ir savo artimąjį išplakti verba. Tokiu būdu plakantysis prašydavo duoti kiaušinį, o kitas – prižadėdavo.

Nuo seniausių laikų per Velykas yra tradicija marginti kiaušinius. Visos šeimininkės stengdavosi Velykoms kuo daugiau išvirti kiaušinių. Manyta, kad užaugs našesnės bulvės ir rudenį daugiau jų prikas. Žmonės tikėdavo, kad kiaušinyje slėpėsi žmogaus protui nesuvokiama gyvybė ir jėga. Dėl to per Velykas kiekvienas privalgydavo daug kiaušinių – stengdavosi savo kūną ir sielą sustiprinti. Antrąją Velykų dieną visi į svečius važiuodavo, kad ne tik linai gerai augtų, bet ir metai būtų geri.

Kad metai būtų puikūs, per ilgai lovose nesivartę, balandžio 6-ąją (antrąją šv. Velykų dieną) išsiruoškite su vaikučiais ir margučiais pas mus į svečius – Lietuvos liaudies buities muziejų! Jus linksmins ansambliai ir kapelos, lauks lalautojų linkėjimai, Velykės dovanėlės, įvairūs žaidimai su margučiais, tokie kaip: Margučių-milžinų ridenimas, Velykaičių nešimas per rąstą, ,,Velykinis krepšinis“ bei kiti įdomūs žaidimai.

Vaikučių laukia ypatingai smagios pramogos, tai – piešinių konkursas „Piešiu velykaitį“ ir velykinių aitvarų skraidinimas! Be viso šito savo jėgas galėsite išbandyti Etnografinių regionų metų velykinėje viktorinoje, marginti kiaušinius vašku, juos skutinėti! Velykų antrąją dieną verta pas mus apsilankyti tiems, kurie žavisi tradicijomis ir nori sužinoti apie jas daugiau, ir tiems, kurie nori pasidžiaugti pavasariniu oru!

Išsamesnė informacija: www.llbm.lt.

Išankstiniai bilietai: www.bilietupasaulis.lt

Pasaulio įvairenybės ... 29 Linksmasis kampelis ... 30 Smagioji medicina ... 31

Nepamirškite svarbiausio – 2015/3 geros nuotaikos ir margučių!

1

M. Liugienė: Per šventės linkėkime daugiau dvasinių dovanų Taip mano Marija Liugienė, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatė, mums primindama apie apie Gavėnią, pasiruošimą šv. Velykoms, šios šventės simbolius ir prasmę.

Marija Liugienė, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatė

2

2015/3

Nuotr. G. Savicko

Svarbiausia – pasiruošimas šventei Kaip anksčiau ruošdavosi Velykoms?

Tam skirtas Gavėnios laikas, kuris prasideda tuoj po Užgavėnių ir trunka septynias savaites – iki šv. Velykų. Seniau žmonės Gavėniai ruošdavosi iš anksto: prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų, prisidžiovindavo obuolių, kriaušių. Kadangi praeito šimtmečio pradžioje per Gavėnią buvo draudžiama valgyti pieno produktus, žmonės pieną raugindavo ir spausdavo sūrius.

Gavėnia, kaip ir Adventas, yra laikotarpis prieš didžiąsias šventes. Tai laikas, kurio metu turime apriboti kūniškus malonumus tam, kad mumyse labiau imtų reikštis siela, kuri šiais hedonistiniais laikais gerokai apleista. Žinoma, kad silpstant kūnui, gyvėja dvasia ir priešingai – kai stiprėja kūnas, silpsta dvasia.

Kaip ir prieš visas šventes, svarbiausia – susitvarkyti, išsivalyti.

Nuotr. Vitos Guobienės

Ką turite omeny sakydama „išsivalyti“?

Pirmiausia kūno, sielos išsivalymas, aplinkos susitvarkymas. Nors prieš Velykas taip neakcentuojama, taipogi pageidautina, kaip ir prieš Kalėdas, susitaikyti su aplinkiniais, grąžinti skolas, atsiprašyti. Dvasia turi būti laisva, rami, vidinio susitaikymo būsenos, lyg pradedant naują gyvenimą, tarsi su ta grįžusia saule mes gimstame iš naujo. Pažadinę savyje ramybės ir meilės jausmus, suprasime, kad sielos gilumoje mes viską žinome, ir tai, kokie mes turime būti.

Tik žmogus dabar labai gudrus, jis tarsi pirmą kartą girdi, kai kunigas pasako: „Susitaikykite, atsiprašykite“. Turime pasiruošti „indų“ dvasinėms dovanoms, tas laikas iki Velykų tam ir skirtas. Mes išsisukinėjame nuo to, kas mums nemalonu, o iš tikrųjų, kad šventė būtų šventė, būtina padaryti tuos asmeninius darbus.

Per Gavėnią susilaikydavo nuo skanėstų Kaip anuomet laikydavosi pasninko?

Tas septynias savaites (Gavėnia – laikas nuo Užgavėnių iki Velykų) žmonės gyvendavo be mėsos, be pieno produktų. Pasninkas būdavo labai logiškas, nes tuo metu karvės užtrūkdavo, vištos irgi

nedėdavo kiaušinių. Žiemą gyvenimas tarsi sustodavo. Maitindavosi žuvimi, grybais, įvairiomis sūdytomis daržovėmis, džiovintais vaisiais, riešutais, jeigu jų likdavo po Kalėdų. Kruopų, aliejaus irgi nebūdavo daug, valgėme labai prėską maistą, netgi sriuba vadindavosi „prėskas“. Užtat, kai ateidavo šventės, koks nuostabiai skanus atrodė kiaušinis.

Jūsų nuomone, kodėl dabar tik nedaugelis per Gavėnią atsisako skanesnio maisto?

Manau, kad viskas dėl tikėjimo ir bendro išprusimo stokos. Taip, drįstu teigti, kad mūsų senoliai, būdami beraščiai, daugiau išmanė už šiuolaikinius „mokytus“ žmones. Žmogus, trumpam atsisakantis valgio savo noru, gali pajusti kitų ir vargšų kančias.

Kaip valgant liesą Gavėnios maistą žmonėms nepritrūkdavo jėgų?

Trūkdavo, todėl sakydavo: „Ko čia nusigavėnavęs vaikštai“? Tačiau iškart po Velykų gerdavo daug natūralios klevo sulos, puikiai grąžindavusios jėgas.

Vėliau beržo sulą raugindavo ir turėdavo jos visą vasarą. Sula pasotina organizmą mineralais, naudingomis druskomis. Paskui atsiranda dilgėlės, pienės, daržovės, pienas, organizmas atsigauna.

Kaip manote, iš šių dienų perspektyvos, ar toks mitybos modelis naudingas? Šiandien jis netgi pripažįstamas pasaulinio lygio dietologų. Juk ne Dievui reikia, kad vaikščiotume susiraukę, nusigavėnavę, o žmogui. Juk patys jaučiame, kad esame persivalgę, persiriebinę, persisaldinę, dėl to, manau, seniau tokių ligų – rykščių (diabeto, vėžio) tikrai buvo mažiau.

Margutis – seno laužymas, naujo gimimas Pakalbėkime apie Velykų valgius, kurie po ilgo pasninkavimo tikriausiai suteikdavo šventinę nuotaiką?

Taip, maistas atrodė ypač skanus, ir jo galėjai valgyti kiek tik norėjai. Šeimininkės ruošdavo daug kiaulienos patiekalų (archajiškas Velykų patiekalas – kiaulės galva; suvalkiečiai ją ir kepdavo, ir virdavo), šaltieną virdavo, kepdavo pyragą iš labai daug kiaušinių, grietinės; jis būdavo tikrai skanus, mielinis. Ir matote, kiek tų mielinių patiekalų valgydavo – tik kelis kartus per metus: per Velykas, Kalėdas, „veseilią“ (red. past. – vestuvės), o mes dabar jais kasdien skaninamės.

Kokių laikytasi šventės tradicijų?

Pirmąją šventės dieną nieko nedirbdavo, kad nepaniekintų šventės, todėl valgius gamindavo šeštadienį ant šventos ugnies – iš bažnyčios kartu su vandeniu, duona, druska parsinešdavo šventintų degtukų.

2015/3

3

Prieš Velykas virš šeimos stalo pakabindavo šiaudinį sietyną – sodą, kuris, tikėta, teikia namams harmoniją.

Per Velykas užtiesdavo spalvotą šventinę staltiesę (per Kūčias dažniau tiesdavo baltą), namus stengdavo papuošti žalumynais, vadinamaisiais „amžinai žaliuojančiais“ augalais. Stalo viduryje pastatydavo simbolinį Avinėlį, dažniausiai padarytą iš sviesto.

Laukujes duris apkaišydavo „gyvu žaliu“ – sužaliavusiomis šakelėmis.

Kokia Velykų simbolio – margučio – prasmė?

Margučių daužymas simbolizuoja seno laužymą ir naujo gimimą. Su pasibaigusia žiema tarsi baigiasi vienas gyvenimo etapas, ir su Kristaus prisikėlimu, (jei esame katalikai) prasideda naujas. Tą „sena“ reikėjo kažkaip sudaužyti, ir tai simboliškai yra kiaušinio daužymas. Jo marginimo tradicija atėjo iš dar senesnių laikų, kai, norėdami padėkoti dievams, žmonės pirmąjį kiaušinį aukodavo, taigi jis turėjo būti išskirtinis.

Anksčiau nebuvo vištų, todėl žmonės valgydavo laukinių paukščių kiaušinius. Ypač gausūs būdavo ančių lizdai. Labai laukdavo tų paukščių sugrįžtančių, kad galėtų pasimaitinti. Žinoma, visų kiaušinių neimdavo, netgi ir obuolius, baravykus rinkdami dalį palikdavo, „Reikia tai obelėlei palikti“ sakydavo. Velykų pusryčių metu pirmasis margutis būdavo dalijamas į tiek dalių, kiek žmonių sėdi už stalo.

Pažadinę savyje ramybės ir meilės jausmus, suprasime, kad sielos gilumoje mes viską žinome, ir tai, kokie mes turime būti.

4

2015/3

Kaip anuomet žmonės gyveno per Gavėnią, kviečiame sužinoti iš Petro Zalansko (1900-1980) prisiminimų.

Prasideda gavėnios septynios savaitės. Visų gavėnių žmonės valgydavo sausai. Septynių metų vaikas jau pasnikavo. Per visų gavėnių žmonės valgė saldį. Labai buvo gardus valgis su bulbėm. Pridaro pilnų džieškų – už savaitės jos nebūna. Tai daro kitų. Sekmadienį virdavo daug baravykų vieton mėsos. Grybus kaip išverda, skystimų nusunkia, o baravykus smulkiai sukapoja, prideda svogūnų, pipirų ir aliejun iškepa. Antras patiekalas – blynus kepdavo. Aguonas maldavom terłėn. O kaip buvo skanu ir sveika! Pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis – kopūstai su baravykais. Virti du patiekalai. Bulbienį košį verda. Prigrūda pieston aguonų, tas aguonas sudedam košėn, gerai išmaišom. Tokia [košė] vadinasi grūdzielius. Labai buvo skani. O dár valgėm su saldi.

Saldė buvo pasaldyta. Nu ir kaip buvo skanu!

Nepratom, kų ir gavėnia. Tik buvo baisu pamislyc toj gavėnia. Trečiadienis, penktadienis ir šeštadienis žirnius virdavom su bulbėm, vadinom prėskas. Tan prėskan dėdavom visokių prieskonių: svogūnų, pipirų, lapelių. O žmonės tadu visi eidavo žuviauc, žuvių gaudyc. Kaip parneša daug žuvių, tas žuvis nuskuta, išskrodžia, an kopūsto lapo sudeda, pasūdo, išmaišo, pečiun prikūrytan padžauna. Nereikia sudegyc. Tos žuvės išdžiūvį būna trapios. Kaip verda bulbių bulbienį, visadu tų žuvių patruškina, deda tan buljonan. Nu kokis buvo gardumas nesvietiškas! Dar ir dabar rašydamas sailį ryju, kaip tī buvo skanu!

Pusketvirtos nedėlios prieš Velykas trečiadienin būna pusiaugavėnis. Vadinasi krìkštai šita šventė. Moteros bulbes tarkuoja, kitos moteros arba vyrai grūdam aguonas ir kanapes.

Aguonas, būna, darom su cukrum, o kanapes grūdam su svogūnu. Brazdus nusunkia kaip cepelinam. Brazduose indėdavo grikinių miltų. Daro tokios formos kaip cepelinai. Vienuose pridedam aguonų, o kituose – kanapių. Vienus verdam, kitus kepam. Kepti būna skanesni. Pusiaugavėnin kepa šaltanosius.

Nu ir taip mes šitų gavėnių šventėm garbingai. Kiekvieną dieną vakarais giedojome šventas giesmes – Kristaus kančias.

Mes, tėvulio ir motułės vaikai, buvom visi giesmininkai. O aš buvau pats gerausias giesmininkas. Būdavoc, kaip pagiedam vakarais šventas giesmes, tai mūs tėvulis daug ašarų išliedavo – jam taip buvo gražu. Mūs tėvulis sakydavo: „Vaĩkelei, jūs taip gražiai pagiedat kaip dangun aniolai.“ O dabar tegu vaikeliai pagieda šventas giesmes! Nu kad jie nemoka ir akvatos neturi.

Nuotr. Vitos Guobienės

Ritualai – šeimai gausinti ir sveikatai Kokie Velykų ritualai, apeigos?

Mes su kaimo vaikais būtinai turėdavome įprotį pirmąją Velykų dieną išlėkti basi ir palakstyti, kad būtume sveiki, greiti. Jei dar būdavo sniego, iš vakaro pildavome vandens, kad tik to žemės lopinėlio būtų daugiau. Namuose žmonės kabindavo sūpynes. Etnografai įvairiai aiškina supimosi prasmę: kad linai augtų, poros supdavosi, kad susilauktų vaikų.

Tekuolės turėdavo kuo aukščiau įsisupti, kad greičiau ištekėtų. Pasitaikydavo ir nelaimingų atsitikimų. Bendruomenei reikėdavo, kad visos senmergės ištekėtų, kad šeimos vaikų turėtų, kad kaimas būtų stiprus, vieningas. Dzūkijoje per Velykas bernai eidavo lalauti. Jie dainuodavo apeigines dainas. Ateina būrys bernų ir gieda prie lango, mergina turi atidaryti langą ir duoti tai, ko jie prašo – kiaušinių, pyrago ar „buteliuką“. Jie palinki „greitai ištekėti, daug vaikų turėti”. Norėdami būti sveiki, žmonės Velykų rytą prieš patekant saulei eidavo į upelį (pageidautina į tokį, kuris išteka iš rytų pusės) išsimaudyti, nusiprausti. Tikėta, kad tuo metu tas vanduo turi gydomųjų galių.

Reikia atsiminti, su kuo susidaužei pirmąjį margutį.

Ir jeigu pasiklysi Londone, miške ar gyvenime – atsisėsk, nusiramink ir prisimink, su kuo susidaužei tą pirmąjį. Tau „atsisuks“ galva. Šioje liaudies išmintyje įžvelgiu ir psichologinį momentą: prisiminus save laimingą šeimos apsuptyje, kai visi pilni geriausių jausmų, viduje viskas pagražėja, nurimsta, ir atrodo, žinai, kur toliau eiti, ką daryti.

Linkėdavo dvasinių dovanų Ko linkėdavo žmonės vieni kitiems?

Dvasinių, esminių gyvenimo dovanų: jauniems sukurti šeimą, daug vaikų susilaukti (bus tvirta bendruomenė), sveikatos, šeimininkams – gerus vaikus užauginti, išmokslinti. Tikėta, kad tomis dienomis žodžiai tikrai pildosi. Tikriausiai pastebite, kad per Kalėdas daugiau dėmesio skiriama vyresniajai kartai, o jau per Velykas padvelkia kiti vėjai – jaunystės, šeimos prado.

Taigi, Gavėnios metu nevartodavo ne tik mėsos ir kitų gyvulinių riebalų, bet ir pieno bei jo produktų. Per beveik septynias Gavėnios savaites organizmas gerai išsivalydavo, o beržų ir klevų pavasarinė sula sėkmingai užbaigdavo šį procesą.

Kokie svarbiausi Gavėnios patiekalai, kuriuos dar ir šiandien galėtume pasigaminti?

Svarbiausias Gavėnios meto svečias ant mūsų prosenelių ir senelių stalo buvo silkė, įvairios košės, bulvės su lupenomis ir raugintais kopūstais, kisielius. Daug valgydavo javų (rugių, miežių, avižų, grikių, žirnių, pupų), aliejinių augalų (kanapių, linų, aguonų).

2015/3

5

Šeimos psichologas

Kaip mums pagaliau išmokti grožėtis gyvenimu?

Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė

Kas yra laimė?

„Mes privalome suprasti meilę; mes privalome sugebėti jos mokyti, ją kurti, ją numatyti, nes kitaip pasaulį praris priešiškumas ir įtarumas.“ Abraham H. Maslow

Atėjus pavasariui, norime atsinaujinti ir mes, įkvėpti didelį gaivaus oro gurkšnį ir atgauti per žiemą piblėsusias jėgas. Vieniems tai pavyksta gana neblogai, o kitiems, kad išbūtų dabartį ir sulauktų geresnių laikų, kartais prireikia naujų tikslų, minčių bei didesnio ar mažesnio stimulo.

Kaipgi mums pagaliau išmokti grožėtis gyvenimu?

Dar kartą norisi stabtelėti prie minties, kad žodis ar poelgis žmogų gali ir sustiprinti, ir išmušti iš pusiausvyros. Lygiai taip pat ir mintis gali padėti pasukti tam tikra, naudinga ir prasminga linkme. Juk žmogus nuo kitų gamtos gyvių tuo ir skiriasi, kad gali dalintis savo išgyvenimais, patirtimi, susikurti ne tik savąją, bet ir bendrą – kolektyvinę – pasąmonę, žmogiškąjį ryšį, perimti patirtį iš kitų. Čia tiesiog lipte limpa indų patarlė: „Kas neatiduota, tas prarasta.“

6

2015/3

O kaip pabėgti nuo rutinos, įtampos, nepasitenkinimo, išmokti grožėtis ir dalintis paprastais dalykais, į tai atkreipti savo ir kitų dėmesį? Juk iš tiesų mes galime rinktis. Įnikti į blogus dalykus ir nuolat perkratinėti mintis apie tai, kas blogiausia. Užsisklęsti ir pasinerti grėsmių, pykčio, priešiškumo akimirkose. Ar pasidžiaugti tuo, ką turime: laisvomis akimirkomis, mums duotais pojūčiais, bedravimo žavumu. Visada esame laisvi rinktis. Žmogus daug metų mėgino atrasti laimę darbu, įvairiais pasiekimais. XIX amžiuje visuotine vertybe tapo darbas.

Vėliau atėjo verslo pasaulis. Neaplenkė ekonominės krizės. Atsirado antidepresantų gausa. Praūžė prozako karta. Moralinės krizės nė kiek nelengvesnės už ekonimines.

Galų gale imame pripažinti, kad laimė yra pats gyvenimas ir įvairios jo akimirkos. Ar sugebame leisti sau džiaugtis trapiomis laimės akimirkomis ir suteikti šias akimirkas kitam žmogui? Kodėl nepaverčiame socialinio bendravimo maloniu elgesiu? Taip, tai reikalauja šiek tiek mūsų pastangų. Bet kartu toks elgesys grąžina ir mažytį laimės bei pamaloninimo pojūtį. Mūsų elgesys priklausys tik nuo mūsų, mūsų pačių moralės. Ekonominis išsivystymas žengia sparčiai pirmyn. Dabar svarbu mūsų pačių moralę grąžinti į reikiamą lygį: kad ji nebūtų išpūsta per „aukštai“ arba nusileidusi per „žemai“. Grįžkime prie paprastų dalykų vertės suvokimo ir pajautimo. Tai suteikia gyvenimui prasmę.

„Padaryti paslaugą žmogui, kuris niekada nesužinos, kad jūs ir esate tas geradarys.“ D. Glocheux

„Tik dėl bendrystės jausmo labiau ar mažiau miglotai, o kartais tiesiog visiškai aiškiai jaučiame, kas esame kitiems.“ A. Adler

Vida Kilikevičienė gydytoja psichoterapeutė Tel. +370 675 74030

www.psichoterapijosklinika.lt

Šeimos psichologas Joannos asmeninio archyvo nuotr.

Į klausimą, kas jai yra laimė, 64 m. Johanna atsakė: „Supratimas apie laimę keičiasi metams bėgant. Dabar man laimė yra gera sveikata.“

2015/3

7

Intymi higiena – sritis, apie kurią nepatogu kalbėti.

Ypač ši tema aktuali, kai moteris susilaukia kūdikio. Šiuo periodu prireikia ir daugiau žinių apie imtymią higieną. Apie tai kalbamės su gydytoja akušere Jūrate Žmuidzinaite.

Kokius pirmuosius savo kūno pokyčius patiria moteris susilaukusi kūdikio?

Pirmiausia moteris pajunta krūtų, gimdos pokyčius, pasikeičia ir emocinė būklė. Pagimdžiusi moteris dėl audinių ištempimo ar traumos pirmosiomis dienomis jaučia nedidelį išorinių lytinių organų skausmą. Tarpvietės patinimas praeina per 1–2 savaites. O raumenų tonusas atsikuria dar vėliau, tai yra maždaug šešias savaites jis didėja, o per kelis mėnesius jo būklė visiškai sunormalėja.

Po gimdymo gimda traukiasi (vyksta involiucija), per šešias savaites jos svoris sumažėja nuo 1 kg iki 50–100 g.

Pirmąsias tris dienas gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, tai normalu. Skausmai, panašūs į skausmingus sąrėmius, dažniausiai juntami žindymo metu.

Ko nereikėtų išsigąsti kalbant apie intymią higieną ir kaip tam pasiruošti?

Pirmosiomis dienomis po gimdymo iš gimdos teka rausvos pogimdyminės išskyros – liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės ir atkrintančios gimdos gleivinės audiniai. Pirmąsias penkias dienas liochijos būna kraujingos, vėliau – rusvos ir maždaug po 11 dienų jos pasidaro gelsvos. Po 5–6 savaičių gimdymo išskyrų turėtų visai nelikti. Jos gali būti labai gausios, keletą dienų jų

8

2015/3

Rosanos R. D. nuotr.

Moters higiena po gimdymo – ypatinga gali nebūti ir vėl atsirasti. Jos panašios į menstruacijas.

Maitinant krūtimi, gimda susitraukia, visos išskyros išsiskiria iškart, pavyzdžiui, moteriai gulint, išskyrų gali nebūti, bet atsistojus, jų vėl atsiranda ir gali būti labai gausios.

Kaip moters higiena gali lemti jos bendrą būklę?

Po gimdymo vyksta dideli gimdos, krūtų ir kitų organų pakitimai. Pasikeitus ar susilpnėjus normaliai makšties florai, gleivinė tampa neatspari kenksmingą poveikį turinčioms bakterinėms infekcijoms. Todėl rekomenduojama naudoti specialias intymiai higienai skirtas priemones ir jas keisti dažniau nei įprasta. Tai labai aktualu pirmosiomis savaitėmis po gimdymo.

Dėl infekcijos rizikos ir galimo gausesnio kraujavimo moteriai po gimdymo nepatariama maudytis karštoje vonioje.

Nuo ko priklauso išskyrų gausumas?

Kiekvienos moters kūno reakcijos individualios. Įtakos gali turėti gimdymų skaičius, jo eiga, endometriumo būklė, atsiradusios patologijos. Kiek laiko bus išskyros, iš anksto nežinosite: ar jums užteks įprasto higieninio įkloto ar reikės specialių urologinių įklotų, skirtų lengvam šlapimo nelaikymui. Specialūs įklotai gaminami kelių sugėrimo laipsnių. Kartais sumažėjus išskyroms rekomenduojama ir toliau vartoti specialius įklotus, tik mažesnio sugėrimo, nes kasdieniai įklotai yra labai ploni ir kartais išskyros gali pratekėti pro kraštus.

Kas svarbiausia renkantis įklotus?

Jie turi gerai sugerti, būti pralaidūs orui, anatominės formos, t. y. patogūs.

MoliMed® Premium – įklotai moterims

„MoliMed Premium“ įklotai naudojami esant lengvam arba vidutiniam šlapimo nelaikymui. Jie idealiai tinka po makšties operacijų, pogimdyminiu periodu. „MoliMed Premium“ įklotai: • gerai prisitaiko prie kūno formos, netrukdo judėti; • yra ne tik saugūs, bet ir neutralaus paskirstomojo sluoksnio pH dėka padeda išvengti odos sudirginimo; • laidūs orui, turi kvapų neutralizavimo sistemą; • mažiausias „MoliMed Premium ultra“ įklotas turi minkštą, nuo pratekėjimo apsaugantį kraštą; • higieniškam ir patogesniam naudojimui „MoliMed Premium micro“ ir „MoliMed Premium mini“ supakuoti po vieną; • plati lipni juosta „MoliMed Premium“ patikimai pritvirtina prie apatinio trikotažo; • saugumui garantuoti įklotai gaminami 6 dydžių: ultra micro, micro light, micro, mini, midi ir maxi.​

Išsamesnė informacija www.allium.lt Šiuos produktus įsigysite Ramunėlės vaistinėse.

Nemokama linija 8 800 50003 ir internetinėje vaistinėje www.100metu.lt 2015/3

9

Stiprus imunitetas

UAB „Vilniaus konservų“

marinuoti krienai – mėgiamiausiems Jūsų patiekalams

Kokios Velykų vaišės be krienų?

Krienų šaknyse gausu angliavandenių, riebalų, azotinių medžiagų, vitamino C (iki 100 mg%), mineralinių druskų (daugiausia kalio, kalcio, fosforo), glikozido sinigrino, turinčio eterinio garstyčių aliejaus, nuo kurio priklauso krienų skonis. Krienų šaknyse yra sieros, gydančios daugelį odos ligų.

Spirgynė iš sėmenų (kanapių) Sėmenys pakepinami keptuvėje, kol parusta.

Dar karšti gerai sugrūdami, sukrečiama į molinį dubenį, įberiama pipirų, smulkiai kapotų svogūnų, druskos, gerai išmaišoma ir valgoma su karštomis bulvėmis.

10

2015/3

Svogūnų sriuba su silke (cibulynė) Cibulynė – žemaičių mėgstama sriuba, valgoma su karštomis virtomis su lupenomis bulvėmis.

1 silkė; 2–3 svogūnai; 3 su lupenomis virtos bulvės; 1 l virinto vandens; ½ l burokėlių rasalo; 5 pipirai; druska.

Silkė išvaloma, išplaunama, nusausinama, suvyniojama į popierių ir kepama ant medžio anglių žarijų 10–15 min. Iškepusi išvyniojama iš popieriaus, išimami kaulai. Silkės gabaliukai sutrinami moliniame inde su mediniu šaukštu kartu su luptomis bulvėmis.

Ištrinta masė užpilama šaltu virintu vandeniu, gerai išmaišoma, sudedami griežinėliais supjaustyti svogūnai, įberiami smulkiai sumalti pipirai, supilamas burokėlių rasalas, jei reikia, pasūdoma. Viskas išmaišoma.

Ir dar... Žinoma, kad krienų sultys skatina kraujo kūnelių gamybą.

Praskiestos krienų sultys stiprina druskos rūgšties išsiskyrimą skrandyje ir gali padėti sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Jei slenka plaukai, patartina 2–3 kartus per dieną galvos odą įtrinti krienų sultimis.

Kraujo spaudimą mažina toks mišinys: po 0,5 stiklinės krienų, morkų, burokėlių sulčių ir pusės citrinos sultys sumaišomos su 5 dideliais šaukštais medaus. Geriama 2–3 kartus per dieną po šaukštą, praskiestą su trupučiu šilto vandens, valandą prieš valgį arba 2 valandas po jo.

Sveikai mitybai

Topinambai

sveikai mitybai

Topinambas, arba bulvinė saulėgrąža (Helianthus tuberosus) – daugiametė 1,5–3 m aukščio žolė.

Augalas truputį panašus į saulėgrąžą, stiebas apaugęs plaukeliais, žiedynai geltoni (5–10 cm skersmens, turi pieniško šokolado kvapą), dėl to topinambai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis, tik yra žymiai mažesni. Topinambai kilę iš Šiaurės Amerikos. Maistui ruošti naudojamos šių augalų šaknys. Pastarosios yra gumbuotos ir grublėtos, dažniausiai 7,5–10 cm ilgio ir 3–5 cm pločio, panašios į imbiero šaknį, traškios struktūros. Jų spalva – nuo blyškiai rudos iki baltos arba nuo raudonos iki violetinės.

Dar žinomas šių augalų pavadinimas yra Jeruzalės artišokai, tačiau tai nieko bendro su Jeruzale neturi ir tai nėra kažkokia kita topinambų rūšis. Autentiškas šių augalų vardas nėra žinomas: Europos naujakuriai jas vadino girasole; Italijoje populiariai topinambai vadinami saulės gėlėmis ir t. t.

1605 m. prancūzų tyrėjas Samuelis de Champlainas pirmasis šiuos augalus pargabeno į Prancūziją. Medicininių, biologinių, maistinių ir juslinių savybių dėka šis augalas greitai paplito visoje Europoje ir ne tik. 2002 m.

Nicoje, Prancūzijos kulinarijos paveldo festivalyje, topinambai buvo išrinkti geriausiomis sriubos daržovėmis.

Skirtingai nei kiti šakniavaisiai, topinambai išsiskiria specifine chemine sudėtimi, t.y. turi daug inulino, priešingai nei daugumoje šakniavaisių esančio angliavandenio – krakmolo. Dėl šios priežasties topinambų šaknys pramonėje yra naudojamos kaip žaliava fruktozei gauti. Pasėlių derlius yra didelis, dažniausiai gaunama 16–20 tonų iš hektaro. Taip pat topinambai ateityje gali būti naudojami pramonėje kaip bioeta-

nolio (biokuro) žaliava, nes taikant specialias mielių rūšis, kurios fermentuoja inuliną, galima gauti didelį kiekį etanolio.

Topinambus labai lengva auginti, praktiškai nereikalinga speciali priežiūra. Iš kitos pusės, jei norime šiuos augalus išnaikinti, tai likęs žemėje neiškastas šaknies gabalėlis vėl pradeda augti, nes augalas atsparus aplinkos veiksniams. Šaknys, kurių išvaizda panaši į imbiero šaknį, labiau primena bulves, išskyrus tai, kad jos yra traškesnės ir saldesnės bei turi silpną riešutų prieskonį.

Geriausiai šiuos šakniavaisius pirkti ir ruošti iš jų maistą spalio – kovo mėnesiais. Topinambų cheminė sudėtis maistiniu aspektu yra labai gera, jų šaknyse (vienoje porcijoje – 150 g) yra net 650 mg kalio. Šiuo metu šį užmirštą augalą mokslininkai stengiasi vėl pristatyti vartotojams jau remiantis šiuolaikiniais tyrimais, kurie tik dar kartą patvirtina šio produkto vertingumą.

Topinambo šaknų sudėtis labai skiriasi nuo kitų šakniavaisių, visų pirma pagrindiniu angliavandeniu fruktoze ir jos polimerais: inulinu ir kitais oligosacharidais.

Inulinas yra unikalus polisacharidas, kurio 95 procentus sudaro fruktozė. Tai natūralus cukraus kiekio organizme reguliatorius. Jis gali būti naudojamas profilaktiškai kovojant su diabetu. Daug inulino turintis maistas ypač tinka žmonėms sergantiems 2 tipo diabetu, nes natūraliai palaiko angliavandenių apykaitą organizme. Kasdienis inulino turinčių produktų vartojimas padeda ir žmonėms, sergantiems 1 tipo diabetu, tai leidžia jiems būti mažiau priklausomiems nuo insulino.

Nukelta į 28 psl.

2015/3

11

Inkstų akmenligė Ką verta žinoti?

Kalbamės su med. dr.

Sonata Varvuolyte, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidente, apie inkstų akmenligę, sergančiųjų šia liga gydymą ir mitybą.

Ar dažnai pacientai serga inkstų akmenlige?

Inkstų akmenligė diagnozuojama nuo 5 iki 15 proc. pasaulio gyventojų. Pastebėta, kad ketvirtadaliui sergančiųjų akmenlige buvo teigiama šios ligos šeiminė

12

2015/3

anamnezė, t.y. inkstų akmenlige sirgo ir jų artimieji.

Inkstų akmenligė yra linkusi pasikartoti, t. y. kartą diagnozuota, ji vėl bus nustatyta pusei ligonių per 5–7 metus.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga? Žinoma, kad didžiausio sergamumo inkstų akmenlige vyrų amžiaus vidurkis yra 29, moterų – 50 metų.

JAV mokslininkai teigia, kad sergamumas inkstų akmenlige per tris pastaruosius dešimtmečius didėjo. Jie prognozuoja, kad ateityje 11 proc. septyniasdešimt-

mečių vyrų ir 5,6 proc. tokio paties amžiaus moterų pajus inkstų akmenligės simptomus.

Kokie akmenligės simptomai?

Inkstų akmenligė pasireiškia įvairiais simptomais. Akmenys šlapimą išskiriančių organų sistemoje gali sukelti ūmų šlapimo takų nepraeinamumą, kraujavimą, nuolat pasikartojančias šlapimo takų infekcijas ir pažeisti inkstus. Inkstų akmenų pasišalinimas iš šlapimą išskiriančios sistemos dažniausiai sukelia itin stiprius skausmus, sutrikdo šlapinimąsi, tačiau būna atvejų, kai ligoniai nieko nejaučia.

Labai mažai vandens geriantys, dirbantys sėdimą darbą ir mažai fiziškai aktyvūs asmenys, vartojantys rafinuotą, daug baltymų ir oksalatų turintį maistą, yra didesnės rizikos grupėje susirgti inkstų akmenlige. Ūmus šlapimo takų nepraeinamumas, sukeltas šlapimo takų spindį užkimšusio akmens, lemia visą grupę simptomų, vadinamų inkstų kolika. Tai ūmus, itin stiprus, aštrus, priepuolinio pobūdžio skausmas, jaučiamas vienoje juosmens pusėje, plintantis į pilvo apačią, lytinius organus, vidinį šlaunies paviršių, dažniausiai trunkantis kelias valandas, lydimas pykinimo, vėmimo, sutrikusio skausmingo ir kraujingo šlapinimosi, palengvėjantis nuo šilumos ir spazmus malšinančių vaistų.

Kokios priežastys turi įtakos akmenų atsiradimui?

Inkstų akmenų susidarymui įtakos turi labai daug ir įvairių veiksnių, kuriuos galime suskirstyti į dvi stambias grupes. Viena jų – išoriniai veiksniai. Inkstų akmenlige žmonės dažniau serga kalnų vietovėse ir tropiniuose kraštuose, kur ypač karštas oras ir

Pagrindinė profilaktinė priemonė yra pakankamas skysčių vartojimas. Siekiant išvengti akmenligės pasikartojimo, reikia padidinti skysčių kiekį tiek, kad šlapimas išliktų bespalvis, t. y. per parą žmogus turėtų pasišlapinti iki 3 litrų. lengvai netenkama skysčių. Labai mažai vandens geriantys, dirbantys sėdimą darbą ir mažai fiziškai aktyvūs asmenys, vartojantys rafinuotą, daug baltymų ir oksalatų turintį maistą, rizikuoja susirgti inkstų akmenlige. Kitą grupę sudaro vidiniai veiksniai: paveldimumas, amžius ir lytis.

Akmenų šlapimą išskiriančių organų sistemoje formavimuisi palankios visos įgimtos šlapimo nutekėjimą trikdančios inkstų anomalijos, nuolat padidėjusi šlapimo koncentracija, t. y. jei asmuo šlapinasi mažiau nei 1 l per parą, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.

Kokių rūšių yra akmenys?

Akmenų cheminė sudėtis yra įvairi. Kalcio oksalatiniai akmenys nustatomi 70–80 proc. inkstų akmenligės atvejų, kalcio fosfatiniai − 5–10 proc., uratiniai − 5–10 proc., struvitiniai − 5–10 proc., cistininiai − 1–5proc.

Dauguma akmenukų, mažesnių nei 5 mm skersmens gali sėkmingai patys pasišalinti iš oragnizmo.

Kalcio oksalatiniai ir fosfatiniai akmenys diagnozuojami jauniems (20–30 m. amžiaus) inkstų akmenlige sergantiems vyrams.

Pastebėta, kad inkstų akmenligės epizodų pasikartojimai susiję su šios cheminės sudėties inkstų akmenimis.

Cistininiai akmenys formuojasi asmenims, sergantiems pavel-

Naturalus mineralinis vanduo

dima inkstų kanalėlių liga, kai į šlapimą išsiskiria pernelyg dideli aminorūgščių kiekiai. Kalcio šių akmenų sudėtyje nėra. Vyrams ir moterims tokios cheminės sudėties akmenys randami vienodai dažnai.

Uratiniai akmenys formuojasi dėl padidėjusios šlapalo koncentracijos kraujo serume. Jie dažniau diagnozuojami vyrams. Gali atsirasti sergantiems podagra ir taikant navikinių ligų chemoterapinį gydymą.

Struvitinių akmenų atsiradimui palankios nuolatinės šlapimo takų infekcijos. Šie akmenys didėja itin sparčiai ir gali staiga sutrikdyti šlapimo nutekėjimą. Tokie akmenys dažniausiai diagnozuojami vyresnėms moterims.

Inkstų akmenų cheminė sudėties analizė gali būti naudinga parenkant tinkamą akmenligės gydymą.

Kokios kitos ligos ar patologijos gali turėti įtakos akmenų susidarymui?

Inkstų akmenų susidarymui įtakos gali turėti daug paveldimų ir sisteminių ligų, tačiau didžiosios

inkstų akmenų susidarymo dalies priežastys šiuo metu yra nežinomos.

Sergant inkstų akmenlige, per parą rekomenduojama suvartoti iki 52 gramų baltymų.

Kaip rekomenduojama maitintis sergant inkstų akmenlige?

• Padidinti kasdien suvartojamų skysčių kiekį iki 3 l. Skysčių reikėtų išgerti tiek, kad šlapimas išliktų bespalvis.

• Riboti baltymų suvartojimą iki 52 g per parą.

• Valgyti mažiau druskos.

• Stebėti, kad su maistu patektų pakankamai kalcio. Dietos, stokojančios kalcio, didina oksalatų koncentraciją šlapime.

• Sumažinti oksalatų suvartojimą su braškėmis, rabarbarais, špinatais, šokoladu ir riešutais.

• Kasdien gerti spanguolių sulčių.

Jos mažina oksalatų ir fosfatų kiekį šlapime, o kartu naudingos šlapimo takų infekcijos profilaktikai.

• Valgyti daugiau skaidulinio maisto.

2015/3

13

Kovas – žarnyno vėžio žinomumo mėnuo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologai radioterapeutai dalyvauja didelės apimties tarptautiniame klinikiniame tyrime, kurio metu bandoma išsiaiškinti, ar daliai tiesiosios žarnos vėžiu sergančių ligonių prieš operaciją bus galima neskirti varginančios chemoterapijos nesumažinant sudėtinio gydymo efektyvumo.

NVI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus vedėjas radioterapeutas dr. Darius Norkus Tarptautiniame klinikiniame tyrime, inicijuotame Briuselio universitetinės ligoninės, dalyvauja NVI gydytojai onkologai radioterapeutai, kurių patirtis ir gebėjimas taikant modernius radioterapijos metodus buvo pastebėtas ir įvertintas užsienio kolegų. Šiame klinikiniame tyrime taip pat dalyvauja Vokietijos, Italijos ir Portugalijos universitetinės ligoninės. „Ankstyvieji tyrimo rezultatai daug žadantys, – sako NVI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus vedėjas gydytojas radioterapeutas dr. Darius Norkus. – Atlikta pirmųjų pusantro šimto ligonių gydymo rezultatų analizė parodė, jog įprastas chemospindulinis gydymas nėra pranašesnis už tiriamąjį gydymo metodą. Jei galutiniai šio klinikinio tyrimo rezultatai patvirtins tyrėjų hipotezes, galbūt dalis pažengusiu tiesiosios žarnos vėžiu sergančių ligonių prieš operaciją galės išvengti chemoterapijos.“ Šio klinikinio tyrimo metu naujasis metodas lyginamas su įprastu lokaliai pažengusio tiesiosios žarnos vėžio priešoperacinio gydymo metodu. Taikant naują gydymo metodą neskiriama chemoterapija, bet didinama spindulinio gydymo dozė į tiesiosios žarnos naviką. Šiuolaikiniai spindulinio gydymo metodai leidžia tai padaryti saugiai ir tiksliai. „Daugeliu klinikinių tyrimų nustatyta, kad priešoperacinė spindulinė terapija žymiai sumažina lokalių tiesiosios žarnos vėžio atkryčių dažnį, – sako dr. D. Norkus. – Taip pat nustatyta, kad toks priešoperacinis gydymas, ypač jei skiriamas esant lokaliai pažengusioms ligos stadijoms, leidžia ženkliai

14

2015/3

sumažinti auglį. Jį sumažinus, operacija tampa radikalesnė, o sudėtinio gydymo rezultatai geresni.

Prognozuojama priešoperacinio chemospindulinio gydymo nauda – didesnė tikimybė išsaugoti rauką operacijos metu, nors tai neįrodyta klinikiniais tyrimais ir nuomonės šiuo klausimu skiriasi.“ Spindulinės terapijos technologinė pažanga leido gerokai sumažinti šalutinių poveikių dažnį ir sunkumą. Keletą metų Nacionaliniame vėžio institute taikoma moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija (IMRT), o nuo 2014-ųjų – dar modernesnis išorinio spindulinio gydymo metodas – voliumetrinė moduliuota arkinė terapija (VMAT).

Mūsų šalyje, jei storosios žarnos vėžys diagnozuotas dar neišplitęs, išgyvenamumas siekia 85 procentus, deja net ir 2011 m.

I ir II stadijos storosios žarnos vėžys diagnozuotas tik 37 proc. pacientų. „Toks gydymas leidžia ypač tiksliai nukreipti jonizuojančiosios spinduliuotės dozę į sudėtingos formos taikinį ligonio dubenyje – tiesiosios žarnos naviką ir sritinius limfmazgius, – teigia dr. D. Norkus. – Kartu maksimaliai „tausojamos“ greta esančios žarnų kilpos, todėl šalutinis gydymo poveikis būna minimalus ir labiau susijęs su kartu skiriama chemoterapija 5-FU. Tačiau šiuo metu medikai kelia klausimą, ar nebūtų galima išvengti ir ligonį varginančios chemoterapijos 5-FU.“ „Kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. N. E. Samalavičius. – Per pastaruosius dešimt metų storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas sudėtiniam gydymui. Gydant storosios žarnos vėžį, dirba nemaža gydytojų komanda, vadinamoji daugiadisciplinė specialistų komanda, kurios užduotis – kiekvienam pacientui nustatyti diagnozę, įvertinti gydymo galimybes ir laiku pradėti sudėtinio storžarnės vėžio gydymo etapus.“ Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų navikas, tai didžioji pacientų dalis visiškai pasveiksta.

1 pav. Dažniausi piktybiniai navikai Lietuvoje Prostata

2715

Odos piktybiniai navikai

2448

Storoji žarna

1629

Krūtis

1555

Plaučiai

1494

Skrandis

867

Inkstai

655

Gimdos kūnas

635

Kasa

465

Gimdos kaklelis

452 Atvejų skaičius

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.

2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji storosios žarnos vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų. „Mūsų šalyje storosios žarnos vėžys užima trečią vietą tarp visų piktybinių navikų, o tarp mirčių nuo vėžio ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis, – teigia dr. G. Smailytė. – Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja, tačiau mūsų šalyje sergamumas šiuo metu dar yra ženkliai mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse.“ Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumu bei susirgusiųjų išgyvenamumu. Nors sergamumas vėžiu šalyje didelis, mirtingumo rodikliai gali būti nedideli, jei turima tinkamų ir plačiai prieinamų ankstyvosios diagnostikos ir gydymo priemonių.

Lietuvos pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Pagrindinis veiksnys, lemiantis tokius rodiklius, be abejo, yra diagnozuotos ligos stadija.

Tačiau tokių ligonių išgyvenamumas gerėja. EUROCARE duomenimis, Europoje 1999–2007 m. tiesiosios žarnos vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumas pagerėjo nuo 52 iki 58 procentų. Atlikus ilgalaikių išgyvenamumo pokyčių analizę, Lietuvoje nustatytas 12 proc. išgyvenamumo pagerėjimas – nuo 34,0 iki 45,9 proc. Mūsų šalyje, jei storosios žarnos vėžys diagnozuotas dar neišplitęs, išgyvenamumas 85 procentai, deja, net ir 2011 m. I ir II stadijos

2 pav. Susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo pokyčiai mūsų šalyje 50

5-erių metų reliatyvusis išgyvenimas, proc.

Naujausi duomenys apie storosios žarnos vėžį

2005-2009 2000-2004 1995-1999

40

30

20

10

0

Storoji žarna (vyrai ir moterys)

storosios žarnos vėžys diagnozuotas tik 37 proc. pacientų.

Tikėtina, kad Lietuvoje pradėjus vykdyti valstybės finansuojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kurioje kviečiami dalyvauti 50–74 m. amžiaus Lietuvos piliečiai, storosios žarnos vėžio gydymo rezultatai gerės.

Parengta pagal www.nvi.lt informaciją 2015/3

15

Skanaus!

Gaivios pavasario salotos Reikės: • 1–2 agurkų; • 2–3 pomidorų; • mėgstamų salotų lapų (maišykite skirtingų spalvų), tinka pipirnių daigeliai; • svogūnų laiškų, krapų šakelės; • įvairių sėklų mišinio (tinka saulėgrąžos, saulėgrąžos ir moliūgai, pagal skonį); • poros šaukštų alyvuogių ar kt. aliejaus; • druskos pagal skonį; • skiltelės citrinos.

Garstyčių padažui: • šaukštas vyno acto; • 2 šaukštai aliejaus; • šiek tiek citrinos sulčių; • arbat. šaukštelis medaus; • šiek tiek grūdėtųjų garstyčių.

Daržoves supjaustyti, salotas išdžiovinti salotų džiovyklėje, suplėšyti ar smulkiai supjaustyti, sėklas lengvai paskrudinti keptuvėje (skrudinama be aliejaus), viską sumaišyti, užpilti aliejaus. Galima pagardinti citrinos sultimis ir mėgstamu aliejumi arba garstyčių padažu.

Skanu su šviežios naminės duonos rieke.​

Kokteiliai ir plakiniai į pavasario meniu Receptus sudarė Sigita Palionienė Nuotr. Agnės Kiškytės

RIEŠUTŲ KOKTEILIAI, AVIŽŲ PIENAS

• Stiklinė avižų arba avižinių dribsnių, 3 stiklinės vandens.

Suplakite ir nukoškite. Avižų grūdus reikia per naktį pamirkyti vandenyje.

• Nakčiai pamerkite migdolus, rytą nuvalykite luobelę, sudėkite į trintuvą, užpilkite dvigubai vandens, pagardinkite vanile, medumi arba klevų sirupu.

• Supjaustykite 1 šviežio kokoso minkštimą, užpilkite 2 stiklines vandens. Jei nepatinka tirščiai, juos nukoškite per sietelį.

16

2015/3 2015/2

Skanaus!

Agnės Kiškytės nuotr.

CITRUSINIŲ VAISIŲ PLAKINIAI

• 2 nulupti greipfrutai, 200 ml vandens arba pasukų, pagardinkite mėtų lapeliais.

• 1 citrina, 2 apelsinai, 2 greipfrutai, 1 l vandens.

Galima plakti džiovintus vaisius (abrikosus, slyvas, datules ir kt.). Užpilkite vandens, pagardinkite jogurtu, bananu.

UOGŲ PLAKINIAI

Plakite įvairiausias uogas (šviežias arba šaldytas), pagardinkite imbieru, citrina, medumi.

• Pusė stiklinės šviežių arba šaldytų uogų, 2–3 arbatiniai šaukšteliai tarkuoto imbiero, stiklinė vandens arba pasukų.

• Pusė stiklinės šviežių ar šaldytų uogų, stiklinė vandens arba šviežiai spaustų sulčių.

Pagardinkite medumi, šaukštu jogurto.

VAISIŲ PLAKINIAI

• 2 kiviai, 1 bananas, 400 ml vandens, 1 ryšelis petražolių.

• 2 bananai, 1 obuolys, sauja spanguolių arba bruknių, pusė stiklinės vandens arba pasukų, 1 saliero stiebas. Pagardinkite keliais šaukštais jogurto.

• 2 obuoliai, 1 arbatinis šaukštelis tarkuoto imbiero, 1 citrina.

• 1 kriaušė, pusė stiklinės uogų.

Pagardinkite jogurtu, medumi ar klevų sirupu.

2015/3

17

Avokadas Avokadas (angl. alligator pear – aligatorinė kriaušė) – amerikinės persėjos vaisius. Tai tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo vienasėklė, 7–20 cm ilgio, 7–10 cm skersmens ir 250–600 g svorio uoga. Avokado vaisius yra uoga, o ne kaulavaisis, kadangi sėklos nesupa kaulavaisiams būdingas kietas, sumedėjęs endokarpis.

18

2015/3 2015/2

Vaismedis pradeda derėti po 4–5 metų. Vaisiai skinami nesunokę. Jei derlius renkamas per anksti, visiškai jo pribrandinti neįmanoma. Toks vaisius netenka aromato ir jam būdingų vertingų savybių.

Vaisiai labai vertinami, naudingi sveikatai. Juose yra apie 5–32 proc. riebalų, iš kurių nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos mažina kraujo klampumą, jo krešėjimą, gerina kraujagyslių sienelių elastingumą, tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Vaisiai būna tinkami maistui, kai paspaudus pirštu atsiranda įdubimas. Jei jis kietas, tai dar kurį laiką reikia nokinti. Maistui sunokę vaisiai perpjaunami išilgai, išimamas kauliukas. Pats minkštimas yra riebus, sviesto skonio ir gelsvai žalio atspalvio.

Vaisiaus minkštime esančias riebalų rūgštis nuo oksidacijos galima apsaugoti suvilgius jį citrinos sultimis. Neapdorotas citrinos rūgštimi minkštimas ruduoja ir praranda daug biologiškai veiklių medžiagų.

Vaisiai vartojami šaltiems užkandžiams, salotoms gaminti. Prinokusių avokadų aliejus vartojamas kosmetikos priemonių gamyboje.

Savo gimtinėje Vidurio Amerikoje avokadas žinomas 8000 metų. Pastaruoju metu dėl savo unika-

Naudingos avokado savybės • Neturi cholesterolio ir turi nedaug angliavandenių, 11 vitaminų rūšių (A, B grupės, G, D, K, C), 14 rūšių mineralinių medžiagų; daugiausiai kalio, kalcio, geležies, 15–30 proc. augalinių riebalų.

• Minkštimas lengvai virškinamas, organizme mažina cholesterolį, stimuliuoja, manoma, kad ir kaip afrodiziakas. Veido odai ir plaukams turi regeneruojamąjį poveikį, galima daryti kaukes. Tinka sergantiems cukriniu diabetu.

• Pasak Kalifornijos avokadų komisijos, vidutinio dydžio Hasso avokade yra apie 22,5 g riebalų, iš kurių dvi trečiosios yra sveikieji riebalai.

• Vaisiuose gausu lecitino, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų ląstelių veiklą, valo kraujagyslių sieneles, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi. Taip pat vaisių maistingame minkštime yra 0,8–4,4 proc. baltymų, 1,2–10 proc. angliavandenių, vitaminų A, C, riboflavino, niancino ir kt. lios sudėties – vienas vertingiausių vaisių pasaulyje.

Yra trys veislės: meksikinė (tamsūs vaisiai), gvatemalinė (žali, gruoblėti, vertingiausi), antilinė (žali, lygūs). Dar vadinama miško sviestu.

Mineralų ir ląstelienos šaltinis

Avokadai labai naudingi sveikatai, nes turi antiuždegiminių savybių. Ankstesni Japonijos tyrimai nurodo šį vaisių kaip pagalbą nuo kepenų pažeidimo. Vienuose tyrimuose laboratorinės žiurkės buvo maitinamos avokadais ir kitais 22 rūšių vaisiais. Po to

joms duota D-galaktosamino, stipraus kepenų toksino, kuris trukdo ląstelių sintezei ir galiausiai ląstelė miršta. Žiurkių, maitintų avokadais, kepenys buvo pažeisti mažiausiai. Chemiškai sukelti kepenų pažeidimai panašūs į sukeltus viruso, taigi, tyrėjai siūlė avokadą kaip potencialų padėjėją gydant virusinį hepatitą. Pasak filosofijos daktaro Hirokazu Kawagishi, „be teikiamo skonio ir maistingųjų medžiagų, avokadai gerina kepenų sveikatą. Žmonės turėtų jų valgyti daugiau.“

Nesunokę vaisiai netinkami Nesunokusių vaisių apyvaisyje ir lapuose rasta toksiškų medžiagų.

Dėl naudingųjų riebalų sudėties avokadai suteikia galimybę jūsų kūnui efektyviai absorbuoti vandenyje tirpias maistingąsias medžiagas (tokias kaip alfa- ir betakarotenas bei liuteinas), esančias kitame maiste, valgant kartu. 2005 m. tyrimais nustatyta, kad avokadai salotose leido absorbuoti 3–5 kartus daugiau karotenoidų antioksidantų molekulių, kurios padeda apsaugoti kūną nuo laisvųjų radikalų poveikio.

Siekdama sužinoti daugiau, Hasso avokadų taryba (Hass Avocado Board, HAB) remia klinikinius tyrimus, kad būtų ištirtas avokadų poveikis sveikatai, nauda širdžiai ir kraujotakai, svorio kitimui, diabetui ir didesnė galimybė absorbuoti maistingąsias medžiagas.

Tokie pirmieji HAB remiami tyrimai aprašyti 2012 m. lapkritį. Nedidelio UCLA (University of California, Los Angeles) tyrimo metu nustatyta, kad valgant pusę šviežio Hasso avokado su mėsainiu (pagaminto su 90 proc. neriebios jautienos) žymiai sumažėja uždegiminio junginio interleukino-6 (IL-6) gamyba, negu tuomet, kai šviežio avokado nevalgoma.

2015/3

19

Pirmoji pagalba ištikus epilepsijos priepuoliui Epilepsija kaip liga žinoma nuo žilos senovės.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad tai sunkus neurologinis susirgimas, pakeičiantis žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir esant bet kurioje vietoje. Tai gana dažna liga, kuria žmogus gali susirgti nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Šia liga serga beveik 1 proc.

Lietuvos gyventojų.

Epilepsija – būklė, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai, susiję su centrine nervų sistema.

Priepuolis pasireiškia staigiu, savaiminiu sąmonės, motorikos, elgesio, emocijų, jutimo sutrikimu, nulemtu stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Traukuliai ir sąmonės netekimas rodo, kad žmogus serga pavojinga liga. Priepuolio metu jis gali stipriai susižeisti. Dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.

Epilepsinė būklė – tokia būklė, kai epilepsijos priepuolis užsitęsia arba tarp dviejų ar daugiau priepuo-

20

2015/3

lių negrįžta sąmonė. Tokia būklė trunka ilgiau kaip 30 minučių. Ji pavojinga gyvybei.

Epilepsija yra smegenų pažeidimų pasekmė, pavyzdžiui, po galvos traumų, dėl auglių, randų, susidariusių smegenyse po insulto, gimdymo arba nėštumo metu. Ją lemia aplinkos ir genetiniai veiksniai bei kitos neaiškios priežastys. Febriliniai traukuliai gali ištikti stipriai karščiuojantį kūdikį.

Traukuliai būna didieji (išplitę visame kūne) ir mažieji (dažnai vienoje kūno vietoje ir sunkiau pastebimi).

Traukulių simptomai priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Traukulių metu kūno dalys įsitempia arba trūkčioja. Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Jų metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas įsitempia, po to pradeda trūkčioti, vėliau atsipalaiduoja. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka stovintį arba sėdintį žmogų, jis griūva ir gali stipriai susižaloti. Priepuolių trukmė labai įvairi. Smegenų veiklos sutrikimas po priepuolio palaipsniui praeina ir smegenų veikla vėl tampa normali. Epilepsijos priepuoliai labai iškankina ligonį, todėl jam reikia suteikti ramybę ir leisti gerai išsimiegoti.

Skubiai kvieskite pagalbą tel. 112 šiais atvejais: • traukuliai kartojasi arba tai atsitiko pirmą kartą gyvenime; • traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes; • nežinoma traukulių priežastis; • traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį; • traukuliai ištiko cukriniu diabetu sergantį žmogų; • po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.

Kaip atpažinti?

Epilepsijos priepuolio požymiai dažniausiai atsiranda tokia tvarka: • staigus riktelėjimas, sustingimas; • sąmonės sutrikimas; • akių žvilgsnis į viršų; • galva atlošiama atgal, liemuo išsiriečia lanku; • ritmiški raumenų traukuliai; • putos iš burnos; • veido pamėlynavimas; • garsus kvėpavimas; • vyzdžių išsiplėtimas; • nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis; • miegas.

Mažųjų traukulių požymiai: kelias ar keliolika minučių žmogus nereaguoja į aplinką, nežymiai trūkčioja veidas, lūpos, vokai, nevalingai kramtoma, čepsima, pasibaigę traukuliai neprisimenami.

Kaip padėti ligoniui?

• Apsaugoti, kad nesusižeistų.

• Nuraminti pasibaigus priepuoliui.

Pirmoji pagalba priepuolio metu • Pasistenkite krentantį žmogų prilaikyti, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų.

• Prisiminkite traukulių pradžios laiką.

• Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą. Po ja padėkite minkštą daiktą. Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų.

• Saugokite, kad neužspringtų.

• Atlaisvinkite drabužius.

• Neslopinkite traukulių fizine jėga.

• Priepuolio metu nieko neduokite gerti ir nevežkite į ligoninę.

• Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei ligonis kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą.

• Jei ištinka mažieji traukuliai, padėkite žmogui ramiai atsisėsti, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus, ramiai kalbinkite ir likite su juo, kol būklė taps visiškai normali.

Patarimai sergantiesiems epilepsija

• Nevartokite alkoholio.

• Venkite nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę.

• Saugokitės infekcijų, peršalimo ligų.

• Reguliariai maitinkitės, judėkite.

• Nuolat vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.

• Išmokite atpažinti artėjantį priepuolį. Tik pajutę silpnumą įspėkite aplinkinius, atsisėskite kad ir ant žemės.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

2015/3

21

Ar keičiant higienos įgūdžius ir gyvensenos įpročius galima pagerinti sveikatą ir

sumažinti mirčių skaičių? Šiandien daugelis sveikatos sutrikimų ir ligų išsivysčiusiose valstybėse yra glaudžiai susiję su gyvensena bei jos ypatumais. Naujausios technologijos žymiai sumažino fizinį darbą, padidėjo aplinkos ir gamtos tarša. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį į sukauptus mokslinius duomenis apie tai, kad keičiant gyvensenos įpročius bei higienos įgūdžius galima pagerinti gyventojų sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę, todėl sveikai gyvensenai ugdyti ir sąlygoms jai sukurti yra skiriamas ypatingas dėmesys. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), todėl ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.

Jau dešimt metų (nuo 2000 iki 2012 m.) nedžiuginantys PSO statistiniai duomenys rodo, kad lėtinės neinfekcinės ligos (širdies ir kraujagyslių sistemos, lėtinės plaučių, vėžys, diabetas) yra pagrindinė mirčių priežastis; 2012 m. jos nulėmė net 68 proc. visų mirčių. Dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 17,5 mln. žmonių per metus (7,4 mln. nuo išeminės širdies ligos, 6,7 mln. nuo insulto).

Kokios pagrindinės mirties priežastys?

PSO paskelbė 10 pagrindinių mirties priežasčių: 1) išeminė širdies liga – 13,2 proc.; 2) insultas – 11,9 proc.; 3) lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – 5,6 proc.; 4) respiratoriniai susirgimai – 5,5 proc.; 5) plaučių vėžys – 2,9 proc.; 6) AIDS – 2,7 proc.; 7) diarėja – 2,7 proc.; 8) diabetas – 2,7 proc.; 9) kelių transporto eismo įvykiai – 2,2 proc.; 10) hipertoninė liga – 2 proc.

Europos Sąjungoje (ir Lietuvoje) yra daug ankstyvos mirties atvejų, kuriems galima užkirsti kelią. Nustatytos ir akcentuojamos pagrindinės ir svarbiausios pirmalaikės mirties bei negalios priežastys (nelaimingi atsitikimai, traumos, psichikos sutrikimai, vėžiniai susirgimai, kraujo apytakos sutrikimai, kvėpavimo ligos), kurioms didžiausią įtaką turi socialinės, ekonominės bei darbo sąlygos.

22

2015/3

Žmogaus studijų centro atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojams yra būdingi itin aukšti save žalojančio elgesio rodikliai: alkoholio, įvairių psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kvaišalų vartojimas, farmacinių preparatų vartojimas be gydytojo žinios, rūkymas, nesveika mityba, stresas, netinkamas darbo ir poilsio režimas, kurie didina ir apsunkina taikomus prevencinius metodus, būdus ir priemones.

Kodėl reikia siekti ir formuoti gerus įgūdžius?

Geros sveikatos ir savijautos pagrindas yra natūralios bei sveikos, be alergiją sukeliančių cheminių medžiagų gyvenimo, laisvalaikio, darbo sąlygos, grynas oras ir tinkamas mikroklimatas. Todėl didžiausią poveikį sveikatai turinčias įvairias kompleksines priemones socialinėms grupėms, visuomenei ir verslui būtina taikyti sistemiškai.

Beje, taikomos priemonės neduos laukiamų rezultatų, jeigu pats asmuo nebus motyvuotas rūpintis savo sveikata. PSO sveikatą apibrėžia kaip fizinę, socialinę ir dvasinę gerovę, kurios ugdymas ir higienos įgūdžių formavimas turi tapti pačiu svarbiausiu sveikatos stiprinimo veiksniu. Motyvuotas gerų įgūdžių siekimas ir formavimas reikalingas ugdyti teigiamas nuostatas ir kritinį mąstymą, kuris praverčia tuomet, kai reikia įveikti socialinį spaudimą bei atsirinkti reikalingą ir sveikatai naudingą informaciją.

Kas yra motyvacija ir kodėl būtina žinoti sveikatos įsitikinimų teoriją bei modelį?

Sveikatos įsitikinimų teorija (Health Belief Model, Hoschbaum, 1958; Rosenstock, 1960) teigia, kad žmogus, subjektyviai suvokdamas savo sveikatos būklę, stengiasi motyvuotai elgtis taip, kad ją saugotų. O svarbiausias sveikatos įsitikinimų modelio teiginys ir yra tas, kad suvokta ligos grėsmė ir elgsenos, padedančios išvengti ligos, nauda yra pagrindiniai veiksniai, kurie lemia nusiteikimą dėl sveikatos ir pozityvius veiksmus, kurių imamasi sveikatai stiprinti.

Pagal socialinio išmokimo teoriją (Social Cognitive Theory, Bandura, 1977), kai kurie žmonės labai sėkmingai mokosi stebėdami, analizuodami ir lygindami savo gyvenimo sąsajas su vaikystės ir dabarties socialine aplinka. Taip jie modeliuoja ir motyvuoja savo pačių higienos įgūdžius, įpročius ir elgseną tam, kad sveikai gyventų ir nesirgtų.

Kodėl japonai yra ilgaamžiškumo rekordininkai?

Daugeliui ligų ir net mirčių galima užkirsti kelią, nes, pasak mokslininkų, vien sveikai maitinantis būtų galima išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto, 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 proc. vėžinių susirgimų.

Kaip pavyzdį galima pateikti Japonijos gyventojus, kurie yra ilgaamžiškumo rekordininkai. Specialistai apskaičiavo, kad Okinavos salos gyventojai net penkis kartus rečiau nei europiečiai kenčia nuo insulto, infarkto bei vėžio, nes jie turi savitą požiūrį į gyvenimą ir mitybos sistemą. „Esu sveikas, kol man įdomu,“ – teigia Japonijos ilgaamžiai. Štai keletas japonų higienos įgūdžių ir įpročių bei patarimų, galinčių pailginti jaunystę ir atitolinti senatvę: • daugiau judėkite, atsisakykite įpročio gulėti ant sofos, dažniau iškylaukite gamtoje. Stenkitės kasdien bent 20–30 min. praleisti gryname ore. Rytais 10–15 min. darykite mankštą, nes fizinis krūvis organizmui suteikia gyvybinės energijos. Japonų gydytojai tvirtina, kad horizontali padėtis rekomenduojama tik 9 val., o gulint ilgiau, sutrinka sveikata ir pažeidžiama kraujo apytaka; • kruopščiai kramtykite maistą, taip palengvinsite virškinimo organų darbą; • ribokite baltos duonos (1 riekelė per dieną) ir cukraus (1 šaukštelis per dieną) vartojimą; • venkite keptų patiekalų (juose apstu cholesterolio ir kancerogeninių medžiagų) ir raudonos mėsos. Jautieną, avieną ir kiaulieną pakeiskite žuvimi ir vištienos krūtinėle; • per dieną suvalgykite 500­–600 g šviežių daržovių (kopūstų, morkų, ropių, burokėlių, jūros kopūstų salotų su aliejumi), 3–4 kartus per savaitę valgykite troškintą maistą, nes jame daugiausia organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų.

Socialinio konstruktyvizmo prielaidos teigia, kad žmogaus elgsenai yra būdingas siekis patenkinti visuomenės konstruojamą grožio ir sveikatos idealo modelį (Berger, 1995; Foucault, 1977; Debord, 2006).

Sistemiškai ir konstruktyviai pritaikant šiuolaikinius mokymosi ir praktinius mokymo metodus bei propaguojant sveiką gyvenseną, šalinant pagrindinius blogą sveikatą lemiančius veiksnius (nuo kurių priklauso sergamumas ir ankstyva mirtis), įgyvendinant veiksmingą prevencinę veiklą, būtų galima padidinti gyventojų, savivaldybių, dalyvaujančių sveikatos prevencinėse bei vakcinacijos nuo užkrečiamųjų ligų programose, skaičių. Šie motyvuoti ugdymo metodai labai padėtų spręsti praktines visuomenės sveikatos problemas bei mažintų sergamumą ir mirtingumą.

Todėl būtina operatyviai ir kokybiškai taikyti šiuolaikinius (netradicinius) mokymo ir mokymosi metodus, kurie padėtų skatinti besimokančiųjų kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Tam gali padėti didaktika, kaip mokslas apie mokymą ir mokymąsi, mokymosi tikslus, turinį, metodus, priemones, organizavimą bei siekiamus rezultatus.

Reikia žinoti ir tai, kad absoliučiai gerų ir tobulų mokymo metodų nėra. Būtina atsižvelgti į besimokančiųjų amžių, lytį bei mokymosi patirtį. Motyvacija yra pagrindinis efektyvaus mokymosi garantas, orientuotas į aiškių tikslų įgyvendinimo kokybę.

• 2–3 kartus per savaitę virkite žuvienę (tai populiariausias japonų patiekalas); • gerkite nevirintą, gerai išvalytą vandenį, per dieną išgerkite 3–4 puodelius žaliosios arbatos be cukraus, kuri, pasak japonų, yra ilgaamžiškumo eliksyras ir mažina riziką susirgti vėžiu; • ant pusryčių stalo japonai rekomenduoja dėti vandenyje virtą avižų, grikių košę, kurioje gausu mineralų; • valgykite vietinius vaisius, nes iš jų organizmas pasisavina net 80 proc. vitaminų, o iš egzotinių kraštų – tik 30 procentų.

• pratinkite organizmą prie šalčio, grūdinkitės, 2–3 kartus per mėnesį lankykitės pirtyje, kartą per savaitę maudykitės po kontrastiniu dušu, miegokite vėsiame kambaryje, kurio temperatūra yra ne aukštesnė kaip 18 °C; • plaukite rankas, nes taip apsisaugosite nuo bakterijų ir mikrobų, sukeliančių įvairias ligas; • duokite darbo galvos smegenims (spręskite kryžiažodžius, daugiau skaičiuokite), bendraukite, atraskite naujų įspūdžių šaltinius. Nesėdėkite nuo ryto iki vakaro prie televizoriaus ar kompiuterio, taip išsaugosite žvalų protą ir gerą savijautą; • nesigydykite patys ir vartokite tik gydytojo paskirtus vaistus; • auginkite žydinčias gėles, nes augalai mažina nervinę įtampą; • venkite skubos (nedarykite nieko paskubomis, nesistenkite „nuversti kalnų“), nes skubėjimo patiriamas nuolatinis stresas kenkia sveikatai; • raskite laiko artimiems žmonėms, bendraukite, bet neapkalbinėkite (apie kitus atsiliepkite tik gerai arba tylėkite), tokios nuostatos laikosi Okinavos gyventojai.

Nustatyta, kad kai kurie dalykai, emocijos ir situacijos motyvuoja, o kai kurie – atima norą.

Motyvaciją gali slopinti baimė, nerimas, pyktis ir kitos neigiamos emocijos. Žmones motyvuoja pritarimas, pripažinimas, supratimas, palaikymas ar materialus atpildas. Taip pat labai sėkmingai motyvuoja kitų žmonių gyvenimo ilgaamžė patirtis ir teigiami pavyzdžiai.

Kodėl nuo pat vaikystės reikia formuoti motyvuotus sveikos gyvensenos įpročius bei higienos įgūdžius?

Taigi, norint pagerinti gyventojų sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę, reikia motyvuoto ir sąmoningo noro nuo pat vaikystės formuoti tinkamus higienos įgūdžius ir ugdyti sveikos gyvensenos įpročius pasitelkiant įvairiapusius, sisteminius ir naujausius mokymo ir mokymosi metodus, praktinius užsiėmimus bei kitų žmonių gyvenimo ilgaamžę patirtį ir teigiamus pavyzdžius.

Informaciją pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė 2015/3

23

Arbatmedžių aliejus (Melaleuca Alternifolia) – aštrokas, turintis silpną kardamono ir muskatinio riešuto kvapą.

Pasižymi stipriomis antiseptinėmis, antimikrobinėmis savybėmis, vartojamas kosmetikoje ir farmacijoje.

Jis tinka esant infekcijoms, grybeliniams susirgimams. Puiki kojų priežiūros priemonė. Idealus patalpų oro gaiviklis, naikinantis mikrobus.

Arbatmedžių aliejus – natūralus antiseptikas, turintis unikalią savybę: skatina odos atsinaujinimą, nesukelia šalutinio poveikio sveikam audiniui, o tuo tarpu kai kurie sintetiniai antiseptikai gali erzinti sveikus audinius ir trikdyti bakterinės floros pusiausvyrą.

Arbatmedžių aliejus – natūralus antiseptikas Arbatmedžių aliejaus vartojimas

• Į vonią rekomenduojama įlašinti 5–10 lašų aliejaus ir 15 min. pagulėti; stresui ir įtampai pašalinti tinka arbatmedžių ir levandų arba pipirmėčių aliejų mišinys (et. aliejaus lašų skaičius individualus); • celiulito profilaktikai sumaišyti: ~5 lašus arbatmedžių et. al., ~5 lašus kadagių et. aliejaus (arba atlasinių kedrų et. al.), ~5 lašus citrusinių augalų (pvz., greipfrutų, mandarinų, citrinžolių, citrinų ar kt.)

24

2015/3

et. al. arba vietoj citrusinių et. al. – ~5 lašus kavos et. al. ar kavos, greipfrutų et. al. mišinio ir 20 ml bazinio aliejaus (pvz., migdolų, sezamų, arganų, makadamijų, abrikosų kauliukų ar kt.) ir įtrinti pažeistas kūno vietas (rekomenduojama 2 kartus per dieną); • grybelinių ligų profilaktikai kojas mirkyti šilto vandens vonelėse su keletu lašų arbatmedžių aliejaus; • paviršinius įbrėžimus ir žaizdas nuplauti, po to keletą kartų per dieną tepti arbatmedžių aliejumi. Šis aliejus tinka ir spuoguotų vietų dezinfekcijai; • arbatmedžių aliejus mažina perštėjimą vabzdžių įkandimų vietose. Nuo vabzdžių įgėlimų padės skystis, gautas sumaišius vieną dalį aliejaus ir 10 dalių vandens. Eidami į lauką juo pasitepkite atviras kūno vietas; • skaudančią gerklę skalauti šiltu vandeniu su keletu lašų aliejaus; • burnos ertmės priežiūrai ant šepetėlio su dantų pasta užlašinti porą aliejaus lašų ir valyti dantis.

Siūlą dantims valyti suvilgyti aliejumi ir valyti kaip paprastai. Tai padės naikinti bakterijas tarp dantų.

Arbatmedžio aliejus veiksmingas nuo šių bakterijų: Staphylococcus aureu, S.faecalis, S.pyogenes, Propionibacterium acnes, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Salmonella typhi.

Priešgrybelinis poveikis: Aspergillus flavus, A.niger, Candida albicans, Thrichophyton, Mentagrophytes, T.rubrum, Epidermophyton, Floccosum

AR ŽINOTE, KAD... ...arbatmedžio aliejus kaip antiseptikas 5 kartus stipresnis už spiritą.

Privalumai • visiškai natūralus produktas; • labai greitas poveikis; • veikia kaip antiseptikas; • naikina kai kurias bakterijas; • naikina kai kuriuos grybelius; • spartina kraujo apytaka.

Esant sužeidimams • aliejų skiesti 1:10,1:5 vandeniu ar augaliniu aliejumi ir tepti pažeistas vietas; • skiesti reiktų tepant didesnį odos plotą; • neskiestą aliejų galima vartoti nuo spuogų, vabzdžių įkandimo, t. y. mažam odos plotui.

V A RT O J I M A S ––––––––––––––

Smulkūs sužeidimai, įbrėžimai, vabzdžių įkandimai.

Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išlipęs Botaniko paplūdimyje iš kvapių jo lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pasijuto žymiai geriau. Botanikas J. Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes.

O 1920 m. Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi.

Kaip saugiai vartoti eterinius aliejus?

• Visų pirma – nedidelis kiekis. Pravartu atsiminti seną posakį: „Mažas kiekis yra vaistas, o didelis gali tapti nuodas.“ Taip pat nepatartina vieną kurį nors aliejų vartoti ilgai.

• Vartoti tik išoriškai.

• Nevartoti neskiesto tiesiai ant odos. Neskiestus galima vartoti tik ramunėlių, levandų ir arbatmedžių eterinius aliejus.

• Saugotis, kad nepatektų į akis. Patekus plauti vandeniu.

• Saugoti nuo vaikų.

• Vaikams reikėtų atskiesti labiau. Eukaliptų ir pipirmėčių aliejus nepatartinas vaikams iki 3 metų.

• Prieš vartojant eterinius aliejus, rekomenduojama pasitikrinti alerginį jautrumą: 1 lašą eterinio

aliejaus ištirpinti šaukštelyje augalinio aliejaus ir patepti dilbio odą. Jei po kurio laiko oda paraus ar ims niežėti, šio aliejaus nevartokite.

• Dėl fototoksinio efekto nevartoti citrusinių aliejų, bergamočių, melisų prieš einant į tiesioginę saulės šviesą.

• Nėščios moterys, sergantys epilepsija ir turintys įvairių sveikatos sutrikimų dėl eterinių aliejų vartojimo privalo pasitarti su gydytoju.

Būkite atsargūs!

Jei nenurodyta, kad arbatmedžio aliejus tinka vidiniam vartojimui, jis tinka tik išoriškai.

2015/3

25

Kad geriau matyčiau

Geras regėjimas – visaverčiam gyvenimui Į pagalbą – vaistiniai augalai

Mokslinėje ir liaudies medicinoje yra žinomas teigiamas kai kurių vaistinių augalų poveikis regėjimo funkcijoms gerinti. Nuo seno teigiama, kad mėlynių uogų ekstraktai turi daug antocianozidų, kurie skatina tinklainėje esančio rodopsino regeneraciją ir gerina prisitaikymą prie tamsos bei šviesos. Girtuoklių, mėlynių, spanguolių, šeivamedžių uogų, aviečių, braškių mišiniai ir vartojami atskirai veikia kaip puikūs antioksidantai. Šias uogas naudinga valgyti šviežias, džiovintas bei gerti jų arbatas. Įrodyta, kad šių uogų vartojimas gerina mikrocirkuliaciją, stiprina akių kapiliarus bei apsaugo nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Verta paminėti ir vynuogių sėklas. Jose esantys proantocianidai taip pat yra stiprūs antioksidantai. Pastebėta, kad ekstraktai su vynuogių sėklomis stiprina kraujagyslių sieneles bei mažina riziką sirgti organizmo senėjimo nulemtomis akių ligomis.

Regėjimo priešai

Pirmiausia akis reikėtų saugoti nuo streso, jos, kaip viso žmogaus organizmo dalis, gana greitai rea-

26

2015/3

guoja į įtampą, ir žinoma, tik neigiamai. Akims taip pat kenkia ryški arba blanki šviesa, dulkės, dūmai, suodžiai, sausas oras.

Skaitydami pasirūpinkite tinkamu apšvietimu, niekada neskaitykite gulėdami. Norintieji sulieknėti turėtų nepamiršti, kad staigus svorio praradimas pirmiausia neigiamai atsilieps regėjimui.

Mažinkime akių įtampą

Šiais laikais, kai ilgai sėdime prie kompiuterio, norom nenorom susiduriame su akių įtampa, perštėjimu, ašarojimu. Vienas iš pačių greičiausių būdų sumažinti įtampą – užsidengti akis delnais. Tereikia atsiremti alkūnėmis į stalą, rankas iškelti ties akimis taip, kad delnais uždengtume skruostus. Palenkite galvą ir prilaikykite ją rankomis taip, kad visa galvos masė užgultų rankas, o kaklo raumenys visiškai atsipalaiduotų. Taip ramiai pasėdėkite 5–10 minučių.

Per dieną šią procedūrą rekomeduojama atlikti kelis kartus.

Akių kompresai

Sutrinkite mėtų lapų ir užsidėkite aplink akis. Toks kompresas šalina aplink akis esančius tamsius ratilus.

Pratimai regėjimui gerinti

Kasdien skirkite vienodą laiko tarpą (prieš mankštą ar po jos) akių mankštai. Darydami pratimus pasistenkite susikurti tokią aplinką, kad niekas neblaškytų jūsų dėmesio. Atminkite, kad pratimų naudą įvertinsite tik atlikdami juos nuolat, nes kaip ir sportininkai – turite nuolat palaikyti gerą akių raumenų formą. Po mankštos save pamaloninkite kokiu nors skanėstu. Kaip sakoma, gerus įpročius reikia lavinti.

Akys – mūsų sielos veidrodis. Šis nesenstantis posakis tinka kalbant ir apie mūsų fizinę akių sveikatą, ir apie dvasinę būseną. Nenuilstamai stebinčios pasaulį, akys išduoda nuovargį, ligas, o spindi, kai

esame sveiki ir žvaliai nusiteikę. Šiomis dienomis pablogėjus regėjimui, skubame pirkti naujus akinius, dar pablogėjus, renkamės stipresnius lęšius, tik ar nevertėtų stabtelėti ir pagalvoti, kaip patys galime sustiprinti savo regėjimą. Visavertė mityba, ilgas miegas, nuolatiniai akių pratimai ir tinkami vitaminai akims padės greitai ir nebrangiai pagerinti regėjimą ir bendrą savijautą.

Gerinkime savo mitybą

Ir kaip nekalbėsi apie mitybą, kai kalbame apie akis. Geriausias akių vitaminas – vitaminas A. Maistas, turintis šio vitamino, skatina akių sveikatą ir grožį. Norint gerai matyti, reikėtų saikingai vartoti produktus, kuriuose daug cukraus, nes jis labai kenkia lęšiukui ir gali paskatinti miopiją. Saikingai vartokite riebalų, pakankamai gerkite skysčių bei rinkitės maisto produktus, pagamintus iš rupiai maltų miltų.

Venkite druskos, valgykite daug daržovių ir vaisių ir gerkite polivitaminų.

Pradėkime rūpintis savo akimis jau nuo šiandien ir pasižadėkite kiekvieną dieną lėtai sumirkčioti bent po 100 kartų.

Kad geriau matyčiau

Medvilnines servetėles pamirkykite į bulvių sultis ir užsidenkite akis. Labai tinkama priemonė patinusiems vokams.

Akis užsidenkite vėsioje arbatoje pamirkytomis marlės skiautelėmis.

Sutarkuokite pusę agurko, nukoškite sultis ir padėkite jas į šaldytuvą. Atsigulkite, atsipalaiduokite, nuvykite šalin blogas mintis ir pagulėkite 10–15 minučių. Tikrai pajusite pagerėjimą.

VISIOVITALIS • Natūralių medžiagų derinys gerai akių būklei palaikyti.

• Apsaugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio.

• Palaiko vaizdo ryškumą.

• Padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

• Aprūpina organizmą vitaminais ir mikroelementais.

Kompleksinis maisto papildas „Visiovitalis“ gaminamas iš džiovintų mėlynių uogų miltelių, praturtintas natūraliu bičių pieneliu, liuteinu bei vitaminais A, E ir C. Mėlynės (Vaccinium myrtillius L.). Jų uogose yra taninų ir antocianų. Jie reguliuoja pigmento rodopsino, kuris padeda matyti tamsoje, sintezę, saugo akies lęšiuką, stiprina kapiliarų sieneles, turi antisklerotinį, antioksidacinį poveikį, saugantį ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų veikimo.

Bičių pienelis (apilakas). Tai vienas stipriausių natūralių biostimuliatorių. Jis gerina bendrą organizmo būklę, skatina medžiagų apykaitą, reguliuoja lipidų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies darbą, fizinį ir protinį darbingumą, stiprina regėjimą, atmintį.

Liuteinas kaupiasi akies tinklainės geltonojoje dėmėje, kurios dėka matome ryškų ir kokybišką vaizdą. Jis saugo geltonąją dėmę nuo degeneracijos ir žalingo ultravioletinių spindulių poveikio, gerina akių kraujotaką, veikia kaip antioksidantas.

Vitaminas A padeda išsaugoti normalų regėjimą, jis svarbus normaliai gleivinių ir odos būklei palaikyti, imuninės sistemos veiklai, ląstelių specializacijai, geležies apykaitai.

Vitaminui E (tokoferoliui) būdingos veiksmingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją, organizme kovoja su laisvaisiais radikalais, normalizuoja širdies funkciją ir gerina kraujotaką, saugo nuo aterosklerozės, stiprina imuninę sistemą, padeda organizmą aprūpinti deguonimi, mažina nuovargį.

Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Svarbus normaliam kolageno formavimui ir normaliai odos, kraujagyslių, kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų funkcijai, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

30% 2015/3

27

Visavertei mitybai

Pradžia 7 psl.

Topinambuose esantis inulinas stimuliuoja bifido ir pieno rūgšties bakterijas, kurios yra mūsų žarnyno geroji mikroflora ir nuo kurios didžiąja dalimi priklauso mūsų sveikata ir gera savijauta. Inulinas padeda atkurti mikroflorą, reguliuoja angliavandenių metabolizmą, mažina cholesterolio kiekį. Taip pat padeda reguliuoti kūno svorį nutukimu sergantiems žmonėms.

Be inulino, topinambuose yra ir kitų biologiškai aktyvių komponentų: skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų – geležies, silicio, cinko, magnio, kalio, fosforo, kalcio; B ir C vitaminų; pektininių komponentų; organinių rūgščių bei aminorūgščių.

Nustatyta, kad topinambai reguliuoja kraujo spaudimą ir virškinamojo trakto veiklą, apsaugo kepenis ir inkstus. Taip pat didina organizmo imunitetą, veikia profilaktiškai stresą, suteikia organizmui energijos.

Taip pat topinambai rekomenduojami vartoti osteoporozės profilaktikai.

Topinambų šaknis galima valgyti tiek termiškai apdorotas, tiek ir patiekaluose kaip salotas. Neapdorotose topinambų šaknyse buvo nustatyta daug biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų A, B1 (tiamino), B2 (riboflavino), B3 (niacino), B5 (pantoteno rūgšties), B6 (piridoksino), B9 (folato), C, E, cholino, proteino, kalcio, didelis kiekis geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario, mangano, seleno, omega 6 polinesočiųjų rūgščių, natūralių cukrų, skaidulinių medžiagų, įvairių angliavandenių ir t.t.

Cheminė topinambų šaknų sudėtis rodo, kad jų teigiamas poveikis organizmui yra labai įvairus. Tai ir dalyvavimas organizmo energijos apykaitos procesuose, širdies sveiko darbo užtikrinimas, galimas apetito didinimas, kojų sustingimo mažinimas, raumenų darbo palaikymas, nervų ir kraujotakos sistemos veiklos palaikymas, deguonies išnešiojimo po organus ir audinius pagerinimas, imuninės sistemos stiprinimas, nuovargio ir silpnumo šalinimas, dėmesio sukoncentravimo gerinimas, infekcijų tikimybės mažinimas, plaukų ir nagų sveikatingumo užtikrini-

mas, galvos svaigimo ir skausmo šalinimas, apatijos profilaktika, depresijos prevencija, nervų sistemos, raumenų darbo gerinimas, irzlumo ir sutrikimo profilaktika, chroniškos diarėjos profilaktika, ištvermės didinimas.

Viena iš galimybių topinambus vartoti ištisus metus yra jų džiovinimas iki 6–10 proc. drėgnio. Šiuo metu topinambų milteliai naudojami įvairių vaistų, funkcionaliųjų ir dietinių maisto produktų gamyboje, taip pat diabetikams skirtų maisto produktų gamyboje. Topinambai yra unikalus augalas, galintis pats save apsisaugoti. Jis nekaupia nitratų, sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų elementų, yra nekenksmingas aplinkai, o maisto produktai, į kurių sudėtį jis įeina, tampa funkcionalesni ar net vartotini įvairių ligų profilaktikai.

Topinambai ar maisto produktai, turintys topinambų, rekomenduojami vartoti įvairioms grupėms: žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata, sportuojantiems, nėščioms ir maitinančioms motinoms, žmonėms, kenčiantiems nuo diabeto, aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio, širdies kraujagyslių ligų, disbakteriozės, virusinio hepatito. Šių augalų antžeminė dalis – nepakeičiamas vaistas nuo įvairių sąnarių ligų: artritų, artrozių, bursitų, osteochondrozės, būklės po atraminio judėjimo aparato traumų. Tokiems ligoniams patariama mėgautis voniomis, paruoštomis su džiovintais topinambų lapais ir stiebais (100 gramų / 5 litrams vandens, virti 5 min. ir palaikyti 30–40 min., tuomet prafiltruoti ir nuovirą pilti į vonią, taip paruoštoje vonioje būti ne ilgiau kaip 15 min.).

Tokios vonios patariamos ir sergantiems kraujagyslių ligomis (kojų venų ateroskleroze ir kt.). Topinambų nuoviras tinkamas veidui valyti, todėl gydantis tokiose voniose patariama prausti ir veidą. Vienam gydymo kursui patariama taikyti 8–10 taip paruoštų vonių. Po vieno mėnesio pertraukos, kursą vėl galima kartoti.

Taip pat smulkintus džiovintus topinambų lapus ir stiebus galima naudoti arbatai. Užplikius verdančiu vandeniu reikėtų palaukti 30 min., kol ekstrahuosis biologiškai aktyvios medžiagos. Per dieną rekomenduojama išgerti tokio nuoviro vieną stiklinę, geriausiai mažais gurkšneliais visos dienos metu. Šviežius topinambų lapus galima vartoti kaip salotas, tokios salotos padeda išgyti nuo kepenų ligų.

Topinambai padeda išvalyti organizmą ir normalizuoti metabolizmo procesus.

Taigi, šis puikus augalas yra puiki alternatyva savo ir aplinkinių sveikata besirūpinantiems sąmoningiems žmonėms. Juo labiau, kad šis augalas yra nelepus ir gali augti įvairiomis klimatinėmis sąlygomis.

Doc. dr. Elena Bartkienė Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra, LSMU VA

28

2015/3

©Fraser Macrae/BHF

Pasaulio įvairenybės

Lidso universiteto tyrėjas nustebino fotokonkurso žiuri komisiją ypatingu kadru

Čia – ne povandeninio rifo koralai ir ne sausi pusryčiai ant grindų.

Lidso universiteto Medicinos mokyklos tyrėjas Fraseris Macrae paskelbtas nacionalinio fotografijos konkurso nugalėtoju už štai šią nuotrauką, kurioje įamžintas mūsų kūnuose esantis... Kas?

Kraujo krešėjimas

Kraujas. Tiksliau, nuotraukoje nufotografuotas kraujo krešulys ir jį sudarančios dalelės. „Kraujo krešėjimas“ – taip pavadinta jo kompozicija, kurioje pateikiamas detalus kraujo krešulio vaizdas, matomas pro mikroskopą. Dėl tokių krešulių gali ištikti infarktas arba insultas.

Pilka masė nuotraukoje – sukrešėjęs kraujas, kuriame matyti aibė įvairiausių kraujo ląstelių, jos vaizduojamos skirtingomis spalvomis. Iš pradžių naudojantis elektroniniu mikroskopu buvo padaryta nespalvota krešulio nuotrauka, o tada kraujo ląstelės buvo nuspalvintos pagal jų tipą: eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, čia – raudoni, trombocitai – žydros, o baltieji kraujo kūneliai leukocitai čia vaizduojami violetiniai, mėlyni, žali ir geltoni. „Aš – ir menininkas, ir mokslininkas, – kalbėjo nuotraukos autorius. – Norėjau pasidalinti šiuo nepaprastu vaizdu su kitais, pademonstruoti, kokių netikėtų grožybių galima rasti atliekant tyrimus. Nepaprastai džiaugiuosi tapęs konkurso nugalėtoju – visų nuotraukos šiemet buvo nuostabios.“ F. Macrae tyrinėja, kaip kūne susidaro krešuliai. Su kolegomis jis mėgina išsiaiškinti, kodėl širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių krešulių struktūra būna kitokia: krešuliai būna tvirtesni ir sunkiau suskaidomi.

Parengta pagal www.technologijos.lt informaciją

2015/3

29

Suraskite 7 skirtumus

Su šypsena

Linksmasis kampelis

Po sunkios darbo dienos į namus renkasi gandrų šeimyna. Parskridęs tėvas guodžiasi ką tik parskridusiai mamai gandrienei: – Na ir nusikaliau šiandien, vos sparnus bepavelku. Šiandien žmonėms atnešiau net penkis berniukus.

– Oi, nesakyk,– atsako gandrienė,– ir man sunki diena buvo. Atnešiau žmonėms keturias mergytes, irgi siaubingai pavargau.

Pakalbėjo, pasiguodė ir laukia sūnaus gandriuko. Laukia, laukia, o tas grįžta tik paryčiais linksmas, gerai nusiteikęs...

– Kas tau dabar? Kur buvai? Ką veikei? – klausia tėvai.

– Ai, mes truputį su draugais... studentus gąsdinom...

Skambina žmona vyrui į darbą ir sako: – Tai va, turiu tau dvi naujienas, viena bloga, kita gera. Kurią nori išgirsti pirma?

– Pirma sakyk gerą.

– Mūsų naujosios mašinos oro pagalvės veikia...

Po audringos nakties: Ji: aš sergu aids.

Jis: aš irgi.

Ji: o aš pajuokavau.

Jis: daugiau nejuokausi...

Pas psichoterapeutą: – Matau, kad nervinatės?

– Taip, mane labai prispaudė, reikia į tualetą...

– Ar norite apie tai pasikalbėti?

Gydytojas dietologas ligoniui: – Štai jūsų dieta: 300 gramų troškintų cukinijų, 400 gramų žalumynų ir kiek tik norite salotų lapų per dieną.

– Gydytojau, o ant kaklo reikia pasikabinti varpelį ar ir taip galima ganytis?

30

2015/3

Smagioji medicina Horizontaliai: 2. Alerginis rinitas.

3. Nėščiųjų gydytoja.

5. Odos ligų gydytojas.

6. Apsilankymas pas gydytoją kitaip.

8. Pernelyg didelis susirūpinimas sveikata, ligų ieškojimas jų net nesant.

13. Lietuvos roko grupė, suburta A.Kaušpėdo.

15. 0 (I), A (II), B (III), AB (IV) - kraujo ... .

Vertikaliai: 1. Biologijos mokslo šaka, tirianti gyvūnų elgesį.

4. Medicinos prietaisas, skirtas kvėpavimo takų ligoms, daugiausia astmai, gydyti.

7. Užsikrėtimas utėlėmis.

9. Trumpiausias mėnesio pavadinimas, atitinkantis medžio pavadinimą.

10. Senovės germanų pavasario šventė, kurios naktį, buvo tikima, raganos išteka už velnių – .... naktys.

11. Riteris mot. g.

12. Lokys, gyvenantis Šiaurės Amerikoje.

14. Vabzdys, turintis tipišką pilvelio piešinį, susidedantį iš tamsiai rudų ir geltonų skersinių dryžių.

Išminties gintarėliai Kaukės Paplūdimyje susitiko Grožis ir Negražumas. „Šokime į jūrą maudytis“, – pakvietė vienas kitą.

Nusirengę paniro į bangas. Netrukus Negražumas išlipo iš vandens ir apsivilkęs Grožio drabužiais nužingsniavo savais keliais.

Grožis, išlipęs į krantą, nerado savo drabužių, tačiau buvo labai drovus ir nenorėjo likti nuogas.

Tad apsivilko Negražumo apdarus ir nuėjo savais keliais (Kahlil Gibran).

Dar ir šiandien žmonės juos painioja.

Vis dėlto esti mačiusių Grožio veidą ir jį atpažįstančių, nepaisant jo drabužių. Ir esti tokių, kurie atpažįsta Negražumo veidą ir kurių neapgauna jo apdarai.

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai.

Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 39p.)

2015/3

31

Medicinos mokslų daktarė, aukščiausios kategorijos reabilitologė, vidaus ligų gydytoja Dalia Stasytytė-Bunevičienė primena apie vandens reikšmę žmogaus organizmui ir paaiškina jo naudą žmogaus savijautai bei sveikatai:

Natūralus mineralinis vanduo ,,Tichė“ – vienintelis Lietuvoje vidutinės mineralizacijos (1378 mg/l) nepaliestas, nepakeistas šarminis natūralus mineralinis vanduo (pH 7,6–7,8) maistinio plieno vamzdžiais išgaunamas iš giluminio 689 m gylyje esančio šaltinio, kurio sudėtis ypač tinkama organizmo mineralų pusiausvyrai palaikyti.

32

2015/3

„Žmogui kasdien reikia gerti pakankamai skysčių, nes daug jų netenkama. Troškulys – fiziologinė būklė, signalizuojanti, kad organizmui trūksta vandens. Nuo to, kiek jo išgeriame per dieną, priklauso medžiagų apykaitos procesai organizme, taigi – ir konkretaus asmens sveikatos kokybė dabar, jo augimo, brandos, senėjimo eiga ir ligų atsiradimas bei jų vystymasis. Labai svarbu žinoti, kad žmogaus organizme vykstančiuose procesuose gali dalyvauti tik vanduo, taigi visų kitų skysčių nauda sveikatai turėtų būti matuojama pirmiausia gryno vandens, patenkančio į organizmą, kiekiu. Vandens netenkame net ir kvėpuodami. Iškvepiamame ore yra vandens garų, vien todėl kiekvieną dieną mums būtina papildomai gauti nors pusę litro vandens. Sportuojant, sunkiai dirbant, o ypač šiltuoju metų laiku skysčių, pirmiausia vandens, reikia vartoti dar daugiau, nes pagreitėja medžiagų apykaita, per odą išskiriama daugiau šlakų ir gausiau prakaituojama. Kadangi medžiagų apykaitos procesų metu gaminami rūgštiniai junginiai, tinkamam jų šalinimui reikalingas ir kokybiškas vanduo. Taigi šioje vietoje reikėtų prisiminti šarminį vandenį, kuris subalansuoja organizme vykstančius procesus.“