SwO street 16

Page 1

SwO

street

Juozas statkevičius PV 2014-15

wang x H&M svečiuojamės operoje

Nr. 16 2014 lapkritis-gruodis


SwO street Akvilė Lesauskaitė vyriausioji redaktorė / Editor-in-chief akvile.lesauskaite@swo.lt Anžela Ter-Vardanian kūrybos direktorė / creative director Monika Bartoševičiūtė NAUJIENŲ REDAKTORĖ / FEATURES EDITOR Agnė Bolytė kalbos redaktorė / language editor ŽURNALĄ RENGĖ / TEAM: Ieva Dainytė Teklė Jasenkaitė Aistė Lukšaitė Silvija Markevičiūtė Benas Navanglauskas Dainius Ščiuka Edgaras Vladimirenko Ačiū prisidėjusiems / Our precious contributors: Gytis Gedvilas (Image Group) / Monika Kmitaitė (Image Group) / Monika Poškutė / Lukas Motiejūnas / Vaidas Jokubauskas / Ema Vasiliauskaitė / Kornelija Tocionytė / Edita Mockevičiūtė / Agnė Zapasnykaitė / Ieva Jarušauskaitė / Ingrida Rakauskaitė / Victoria Art / Victoria Nozhenko / Dara Dukhnovskaja / Daria Kryvokhyzha / Elena Romanova / Mari Volkova

SwO street – nemokamas miesto mados žurnalas Dizainas: SwO © SwO street Nr. 16 (2014 lapkritis-gruodis)

Leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra UAB SwO group nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

SwO | 2 street

www.swo.lt


Viršelyje: Alexander Wang x H&M kolekcija Fotografas: Dainius Ščiuka Vizažistė Monika Poškutė Stilistės: Monika Bartoševičiūtė ir Akvilė Lesauskaitė Modelis: Gytis Gedvilas Nuotraukose iš kairės: Mryia laikrodis, V. Jokubausko fotosesija, Joanos Vasconcelos instaliacija

numeryje skaitykite: Alexander wang x H&M. Viršelio fotosesija apie dizainerį specialiai SwO: alexander wang interviu kornelija. vaido jokubausko fotosesija ignas janulis: visur balta neįtikėtinos joanos vasconcelos instaliacijos įvaizdžiai iš operos: šikšnosparnis maištas buduare: margoji 8 dešimtmečio mada auros skulskytės kadruose – dalelė mūsų prancūziškas skonis, armėniškos šaknys miglos linijos. silvijos markevičiūtės fotosesija fotografija – žvilgsnis į kitų gyvenimus Fotosesija. 69 nakties šešėliai smilga beauty lab – kur dirba laimingi žmonės? naujas vardas: Agnė Byčiūtė–jankauskienė juozas statkevičius. užkulisiai

http://issuu.com/swomagazine https://www.facebook.com/SwO.magazine.LT http://instagram.com/swomagazine

www.swo.lt

4 20 24 28 38 42 48 54 56 62 70 80 92 108 118 120

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt.

3 | SwO

street


Alexander Wang x H&M kolekcija lapkritį bus šluojama pasaulio parduotuvėse. Tarp jų ir vienas Vilniaus taškas Gedimino prospekte. Sportu alsuojanti minimalistinė estetika, laisvalaikio kelnės iš šiugždančios odos, džemperiai su lyg nedideli kalnagūbriai iššokusiomis medžiagos raidėmis ir intriguojančios, daug atskleidžiančios, tačiau anaiptol nesaldžios suknelės sufleruoja, kad ši linija ne tik bus paklausi, bet ir įsispaus į tinklo istoriją kaip vienas įdomiausių „H&M“ ir žymaus dizainerio projektų. O jūs ar jau turite savo favoritus? Fotografas Dainius Ščiuka Modeliai Gytis Gedvilas (Image Group) Monika Kmitaitė (Image Group) Vizažistė ir plaukų stilistė Monika Poškutė Video Lukas Motiejūnas Stilius AKVILĖ LESAUSKAITĖ MONIKA BARTOŠEVIČIŪTĖ

SwO | 4 street

www.swo.lt


www.swo.lt

5 | SwO

street


SwO | 6 street

www.swo.lt


www.swo.lt

7 | SwO

street


SwO | 8 street

www.swo.lt


www.swo.lt

9 | SwO

street


SwO | 10 street

www.swo.lt


www.swo.lt

11 | SwO

street


SwO | 12 street

www.swo.lt


www.swo.lt

13 | SwO

street


SwO | 14 street

www.swo.lt


www.swo.lt

15 | SwO

street


SwO | 16 street

www.swo.lt


www.swo.lt

17 | SwO

street


SwO | 18 street

www.swo.lt


www.swo.lt

19 | SwO

street


Apie dizainerį Edgaras Vladimirenko

Po 2000-ųjų, pirmos dekados viduryje vienas po kito pradėjo žibėti naujosios mados žvaigždės, kurios konkuravo su tokiais gigantais kaip Gucci, Roberto Cavalli, Prada, Dior ar Chanel. Šviežiam jaunimui, kuris siūlė naują, gerokai modernesnę ir konceptualesnę mados kryptį, išties sunku, nes patikrintos avangardo ir seksualumo formulės tuo metu geidė visi. Vis dėlto vienam itin talentingam auksiniam Amerikos berniukui, kaip jį vėliau linksniuos mados žiniasklaida, pavyko nukreipti mados industrijos prožektorius ne tik į jo vardo mados namus, bet taip pat ir į jo mylimą braižą, kurio net po devynerių metų jis tikrai neketina išsižadėti. Alexanderis Wangas naujos kartos mados gerbėjams tapo industrijos etalonu, o jo verslumas ir talentas interpretuoti dabartinę jaunimo kultūrą atvėrė duris ne tik į mados olimpą, bet ir skatina prisidėti prie ne vieno didelio projekto.

SwO | 20 street

Savo vardo liniją modeliuotojas pradėjo 2005 metais, dar nebaigęs mokyklos. Didelis portraukis naujiems išbandymams A. Wangą mažais laipteliais stūmė į priekį, kol 2008 metais jo talentas ir darbas buvo įvertintas Amerikos dizainerių tarybos ir Vogue rengiamu Mados fondo apdovanojimu (angl. Fashion Fund Award). Su Annos Wintour ir Diane von Furstenberg palaikymu modeliuotojas vystė savo liniją neįtikėtinu greičiu, o įvairiausi mados apdovanojimai pasipylė lyg lietus iš rudeninio dangaus. Oficialiai buvo teigiama, jog A. Wangas tapo savo kartos genijumi. Perpratęs jaunų žmonių poreikius, laisvai derindamas sporto ir gatvės stilių elementus jis sukūrė, sakykime, kol kas galingą karalystę, kuri ne taip jau toli nuo nepriklausomos mados imperijos titulo. Kad ir kokie greitajam vartojimui tinkami atrodytų šie laukinio gatvės stiliaus

www.swo.lt


įkvėpti modeliuotojo produktai, jie slepia ilgą ir nuoširdumu persmelktą kūrybos procesą. Nuo pat karjeros pradžios A. Wango prioritetai buvo kolekcija nusakyti istoriją ir sukurti ryšį tarp kliento bei auditorijos, kadangi paties dizainerio teigimu, jei kūryboje pristygsta šių dviejų itin svarbių elementų, darbai netenka prasmės.Teigti, jog dizaineris mėgsta eksperimentuoti, būtų teisinga, bet tai jis daro visad nenužengdamas nuo komforto kartelės. A. Wango braižas giliai įsišaknijęs: sportinė apranga – tai patogumas ir lengvumas, tad kiekvieno sezono tendencijų mišinyje dizaineris atranda vietos ir klasikinės sportinės aprangos siluetams. Taip „Wang“ mados industrijoje tapo savotišku būdvardžiu sportiniams modeliams ar naujausių technologijų audiniams apibūdinti. A. Wangas turi labai tikslią įdėją – jis žino, ką nori sukurti, ir žino, kam kuria. Vis dėlto kai kuriems tai yra neįperkama prabanga, tad noras sukurti kažką savo, bet prieinamo didesnei auditorijai privedė prie „T by Alexander Wang“ idėjos. Kaip pats dizaineris teigia, to negalima vadinti dukterine linija. Tai dizainerio braižas, pritaikytas kiekvieną dieną nešiojamam rūbui, kurių ant podiumo A. Wangas pristatyti negalėtų. „T by Alexander Wang“ kolekcija turi pilną bagažą: lengvi marškinėliai, mezginiai, oda, vyriškos spintos detalės, vandeniui skirti ansambliai. Įdomus dalykas, jog A. Wangas neieško gryno įkvėpimo šaltinių, kurie galėtų būti nusakyti itin tai krypčiai būdingais elementais: „Tai www.swo.lt

21 | SwO

street


SwO | 22 street

www.swo.lt


dažniausiai prasideda abstrakčiu jausmu ar reakcija į tai, ką mes sukūrėme prieš tai“, – aiškina dizaineris. Nuo šios pradinės koordinatės A. Wangas ir jo kūrybinė komanda juda toliau, kas dieną vis keisdama savo kryptį. Modeliuotoją įkvepia tiek materialūs dalykai, tiek jausmai. Organiškas visų įkvėpimo šaltinių generavimas atsispindi A. Wango kolekcijose, kurios kuriamos labai nuosekliai. Na, o pats dizaineris išskiria, jog muzika ir atlikėjai yra vieni iš didžiausių įkvėpimo šaltinių. Mada labai stipriai ir ryškiai atsispindi muzikos industrijoje, tad pats A. Wangas pradeda nuo muzikos, o garso takelis groja labai svarbiais akordais kiekviename jo kolekcijos pristatyme. Moderniai natūralūs muzikos akordai palydi tvirtai bei greitai žengiančius modelius. Ir tikrai, kiekvienas A. Wango kolekcijos pristatymas – estetiškas mados šou ir muzikos junginys. Laikotarpis iki 2012-ųjų metų šiam vyrukui buvo gana ramus, kol amerikiečio oficialiai nepaskelbė naujuoju „Balenciaga“ mados namų kūrybos direktoriumi. Taip per kelis mėnesius Wang iš auksinio Amerikos berniuko tapo mažos Europos karalystės princu. A. Wango pirmtakas – Nicolas Ghesquiere – paliko nelengvą užduotį – ir toliau stebinti moderniais senųjų Christobalio Balenciagos modelių sprendimais. Taip jis ir padarė. Nuolankiai, lyg atsiklaupęs prieš mados namų archyvą, modeliuotojas pristatė savo pirmąją kolekciją 2013-ųjų vasarį, kurioje nepristigo nei apvalėjančių siluetų, nei amžinybe dvelkiančios elegancijos. Debiutu A. Wangas įrodė savo kūrybinę brandą ir tai, jog puikiai žino, ko nori moterys. Ch. Balenciaga buvo savo eros genijus www.swo.lt

ir moterų numylėtinis. A. Wangas taip pat jau puikiai perprato šių laikų moters norus ir poreikius, o neseniai sugebėjo „perkrimsti“ ir moderniąją „Balenciaga“ namų klientę. Išlaikydamas niekur nedingstančios elegancijos dvelksmą ore, A. Wangas sezonas po sezono kuria mados industrijos hitus, kurie nestokoja ir gatvės atspalvio. Naujasis „Balenciaga“ mados namų kūrybos direktorius parodė ir kitą savo pusę, jungiančią praeities dramatiškumą ir šiandienos technologijas. Iš pradžių tai buvo netikėtas sprendimas, bet po dvejų metų A. Wangas įrodė savo tinkamumą, nuolankiai atkurdamas mados namų kodus ir įliedamas savito braižo, tokio tinkamo šiai dienai. Vienas laukiamiausių šou mados savaitėje Niujorke, begalės mados apdovanojimų... Dizainerio-žvaigždės statusui patvirtinti reikėjo dar vieno didelio projekto. Ir tai įvyko, kai švedų greitosios mados tinklas „H&M“ nusprendė pasirinkti Wangą savo kasmetiniam bendradarbiavimui su žinomu mados vardu. Mados industrijoje sporto tendencijos siekia aukštumų, todėl ir A. Wangas buvo pasirinktas neatsitiktinai. 38 modelių kolekcija tvinksi naujausių technologijų medžiagomis ir sporto elementais. Modeliai skirti aktyviam judėjimui, o ne sportui sporto salėje. Funkcionalumas ir urbanizmas, itin tamsi spalvų paletė, pagyvinta vos keliais fluorescenciniais akcentais, byloja apie galimybę drabužius pritaikyti visur, net vakarinėje aprangoje! Ši A. Wango kolekcija „H&M“ tinklui – dar viena meilės odė sportiniam stiliui, kuri lapkričio 6 dieną pasiekė ir plačiąją auditoriją. 23 | SwO

street


specialiai swo: Alexander Wang interviu Monika B., Teklė J., Ieva D., Edgaras V. Akvilė L.

Pernai lankėmės Paryžiuje – Isabel Marant ir „H&M“ kolekcijos vakarėlyje ir pateikėme šviežiausius įspūdžius iš bohemiškai paryžietiška nuotaika nuspalvintos dizainerės kolekcijos. Šiemet naujausias vardas stebinti nepaliaujančiame „H&M“ bendradarbiavimo sąraše yra Niujorko žvaigždutė Alexander Wang, kurį pakalbinti proga teko ir SwO komandai. Skanaus! Monika: Apibūdinkite, jei turite, savo stiliaus etaloną – kokią moterį įsivaizduojate kurdamas? Nuo vidinių savybių iki išorės detalių? Alexander Wang: Mano dėmesį visuomet traukė dalykai, kurių nori, tačiau negali nusipirkti – labai neprabangus požiūris į pagrindinius spintos elementus, kuriuos moterys dėvi kiekvieną dieną. Tai tokie drabužiai, kaip marškinėliai ir džinsai, arba šiuo atveju – ALEXANDER WANG X H&M kolekcijoje tai – sportiniai rūbai, nuo sporto klubo salei skirtų viršutinių palaidinių iki bėgimo šortų. Manau, kad svarbiausia atsirinkti drabužius, kuriuos mielai dėvime kasdien, ir

SwO | 24 street

pakylėti juos, pasitelkiant išradingumą, humorą ir eksperimentines technikas. Nepasakyčiau, kad yra vienintelis stiliaus etalonas, į kurį galėtų sau lygiuotis kiekviena moteris, greičiau jau svarbesnis individualus moters pasirinkimas, su kuriais drabužiais ji jaučiasi natūraliausia ir dedanti mažiausiai pastangų į išvaizdą. Teklė: Kaip kuriantis žmogus, kartais tikriausiai panyrate į dvejones arba persvarstote darbo rezultatus. Kaip susidorojate su abejonėmis ir kas motyvuoja jus pradėti vėl ir vėl, vėl, kol liksite patenkintas? Alexander Wang: Dirbu remdamasis instinktais ir nuojauta. Taip įkūriau savo prekės ženklą, būtent taip jis visada ir vystėsi. Manau, svarbiausia – būti taip aistringai nusiteikusiam savo darbui, koks buvau pirmą dieną, kai į šią sritį pasinėriau. Pasitenkinimui ir nusiraminimui vietos tikrai nėra – stengiuosi mesti iššūkį sau sulig kiekviena nauja kolekcija.

www.swo.lt


Portretas: Steven Klein

25 | SwO

street


Edgaras: Papasakokite apie savo bendrą kolekciją su „H&M“ – ar kurdamas pastebėjote, kad aukojate ar atsisakote kažkokių pagrindinių savo stiliaus elementų? Alexander Wang: ALEXANDER WANG X H&M kolekcija reprezentuoja esminį Alexander Wang DNR, tad ne. Mano kolekcijose visad buvo galima justi stiprią pasirodymo ir sportinės aprangos įtaką, bet šis kartas – pirmasis, kai atsidėjau šiai temai visiškai ir dedikavau jai pilną drabužių liniją. Tai buvo puiki galimybė koncentruotis į sportinius elementus, kurie mane taip traukia – ar tai būtų visos tos funkcionalios detalės ir išnaudotos naujausios technologijos, ar tiesiog tas jausmas, aplankantis, kai sukuri sportinį drabužį, kuris skirtas ne tik treniruoklių salei, bet ir kasdieniam gyvenimui. Kolekcija pilna drabužių, kuriuos galima kabintis spintose – nuo universalių lauko striukių, kurioms tenka tarsi miesto šarvų rolė, iki urbanistinio stiliaus pagrindų, tokių kaip odos švarkeliai, treniruotėse matomi aprangos elementai arba suknelės, įkvėptos sporto.

dirbant prie savo asmeninės linijos ir darbo „Balenciaga“ mados namuose. Mano prekinis ženklas – individualus projektas, ir tik nuo manęs priklauso mados namų principai bei sprendimai, kokia kryptimi vystyti verta šį ženklą ateityje. Tuo tarpu „Balenciaga“ – vienas geriausiai žinomų Paryžiaus vardų su ilgai kurtu paveldu ir ypač gerbtinais mados namų simboliais. Štai ten mano darbas – stumti mados namus į priekį, ir visą esamą rinkinį padaryti aktualų ir prasmingą šiandienai. Abudu mados namai – labai skirtingi, ne tik dėl geografinės vietos, bet ir dėl mano pareigų juose. Akvilė: Kai tik pirmą kartą patekote į masinės mados spaudos akiratį, buvote iš karto vaizduojamas kaip be perstojo dirbantis jaunas talentas. Atskleiskite, ką veikiate, kai nedirbate? Alexander Wang: Kai nedirbu, dievinu linksmintis su savo draugais ir daryti gana įprastus dalykus.

Ieva:Tarp „AlexanderWang“ ir „Balenciaga“ ženklų yra akivaizdus stilistinis skirtumas. Kuris ženklas neša daugiau spaudimo ir atsakomybės – asmeninis, reikalaujantis išlaikyti ir nuolatos vystyti tikrąjį „aš“, ar antrasis, su istoriniu šleifu, įpareigojantis puoselėti ilgaamžes tradicijas ir tęsti jo istoriją, interpretuojant tokiu būdu, kuris būtų patrauklus šiuolaikiniam pirkėjui? Alexander Wang: Tiesa ta, kad man labai patinka šis balansas, kuris atsiranda

SwO | 26 street

www.swo.lt



SwO | 28 street

www.swo.lt


KORNELIJA

Fotografas VAIDAS JOKUBAUSKAS Stilistė EDITA MOCKEVIČIŪTĖ Vizažistė ir plaukų stilistė EMA VASILIAUSKAITĖ Modelis KORNELIJA TOCIONYTĖ Fotosesijoje panaudoti „Kristar Design” drabužiai ir „Fomi” aksesuarai. https://www.facebook.com/VaidasJokubauskasPhotography

www.swo.lt

29 | SwO

street


SwO | 30 street

www.swo.lt


www.swo.lt

31 | SwO

street


SwO | 32 street

www.swo.lt


www.swo.lt

33 | SwO

street


SwO | 34 street

www.swo.lt


www.swo.lt

35 | SwO

street


SwO | 36 street

www.swo.lt


www.swo.lt

37 | SwO

street


SwO | 38 street

www.swo.lt


ignas janulis: visur balta Teklė Jasenkaitė Asmeninio archyvo nuotraukos

Ignas Janulis – talentingas menininkas, užsiimantis tai grafiniu dizainu, tai fotografija. Paprašius papasakoti apie save keliais žodžiais, jis prasitaria, kad muzika – nuolatinė palydovė: „Jei tai sistemos klaidų inspiruotas projektas – Ryoji Ikeda, jei jaučiuosi įkvėptas rudeniškos melancholijos – Lietuvos auditorijos dar tinkamai neįvertinti mmpsuf.“

Menas? Manau, labiau sukrečia autoriaus kova už vienus ar kitus aspektus, nuomonę ar pasirinktą idėją. Kiekviena meno rūšis gali sukrėsti – priklauso nuo to, kaip ją pateiksi, kokiame kontekste ji kalbės ir kokia bus paties darbo koncepcija. Jei reiktų konkretizuoti tokį meną, sakyčiau: „Daugialypis: apčiuopiamas, iš(nu-)girstas, užuodžiamas, ragaujamas, įtraukiantis ar net išgyvenamas, patiriamas.“

Džiugu stebėti Igno entuziazmą, o skaitydami šį interviu neabejotinai pajusite ir jo atvirumą visam pasauliui. „Tamsią naktį ar paryčiais mėgstu išeiti į senamiestį: muzika, cigaretė ir termosas saldžios kavos. Turiu daug smulkių ritualų, kurie man, kaip asmenybei, yra svarbesni už viską, nors kitiems jie gali pasirodyti visiškai beprasmiai ir vaikiški.“ Ak, būtina paminėti smilkalų maniją, kuri neatsiejama nuo Igno kasdienybės…

Pastaruoju metu daug dėmesio yra skiriama menų sintezei: menininkai stengiasi atrasti vis naujų derinių, sujungti kiek įmanoma daugiau kontrastų, medijų ir panašiai. Kitaip tariant, daugiau dėmesio skiriama wow faktoriui, o ne pačiai kūrinio kokybei. Kaip Tau atrodo, ko turi siekti šiuolaikinis kūrėjas? Ko kurdamas sieki pats?

Koks menas, Tavo nuomone, labiausiai gali sukrėsti?

www.swo.lt

Sutinku. Tikriausiai dėl to menas ir tobulėja kaip saviraiškos forma. Pati kūrinio kokybė ir estetika turi būti tokia pati – paveiki, kaip ir wow faktorius. Manau, kad neįmanoma išgryninti ekstremalaus wow faktoriaus be tinkamai parinktų priemonių (nebent pasiduosi

39 | SwO

street


Įsimintini tavo portretiniai darbai, kuriuose, manipuliuojant žmogaus motyvais, įvedama tam tikra formos disharmonija. Gal galėtum daugiau papasakoti apie šiuos darbus?

eksperimento žavesiui). Šiuolaikinis kūrėjas turėtų atsižvelgti į savo vidinį balsą, savo poreikius, juos jungti su įrankiais, kuriuos naudos kurdamas. Tavo darbuose yra besidubliuojančių, iškreiptų ar „sudarkytų“ vaizdų. Kas nulėmė tokios formos pasirinkimą? Formos niekada aiškiai neišsirenku iš įsivaizduojamo sąrašo. Mintis kaip objektas niekada nėra vientisa, bent jau tol, kol ji yra mano galvoje. Tą ir bandau perteikti, t.y. idėjos suvokimą, kuris išbandomas per minties lūžio (interpretavimo) prizmę. Jaučiu savotišką kūrybinį fetišą vaizdo ir garso klaidoms, glitch’ui ar tiesiog kūrybos eigoje iššokusiam error. SwO | 40 street

Ačiū Dievui, ačiū Tėvams, ačiū Gamtai, jog turėjau nuostabią vaikystę, praleistą gamtoje. Kiek atmenu savo vasaras, gulėdavau hamake, pakabintame tarp dviejų pušų, skaitydavau knygas ant ežero kranto, braidydavau po nendres, vaikščiodavau po miškus. Pirmieji gyvenimo kadrai, gimę žaliuose ir gaiviuose Zarasų miškuose, iki šiol vis persipina sapnuose. Juos interpretuoju kaip erdvę, iš kurios gali gauti žinutes, vaizdinius, susijusius su individualia realybe, asmeniniu tobulėjimu ir požiūriu į gyvenimą. Dažnai vientiso sapno nepamenu, todėl naudoju detales, erdves, kurios yra išlikusios atmintyje. Galbūt tai ir sudaro formos disharmoniją, savitą vaizdo kryptį, siekimą įgyvendinti tai, ko neįmanoma atsiminti. KaipTavo kūrybą veikia socialinės problemos? O gal kaip tik savo darbais labiau sieki savianalizės nei visuomenės problematikos tyrinėjimo? Galbūt kam nors ir galėjo pasirodyti, kad mano darbai susiję su socialinėmis problemomis. Yra užuominų, bet jie nėra formuojami socialinių problemų rėmuose. Socialines problemas įvardinčiau kaip nusistovėjusių rėmų ar šablonų egzistavimą, prieš kuriuos stengiuosi eiti kaip prieš pūgą žiemą. Taip, darbais siekiu atrasti naujų požiūrio taškų ir nišų, kuriose galėčiau tobulėti: jungiu jau patikimas kūrybos priemones su visiškai www.swo.lt


„Galbūt kam nors ir galėjo pasirodyti, kad mano

darbai susiję su socialinėmis problemomis. Yra užuominų, bet jie nėra formuojami socialinių problemų rėmuose. Eksperimentas yra saviraiškos Karalius!”

nesusijusiomis. Eksperimentas yra saviraiškos Karalius! O juo labiau, kad rezultato dažniausiai negali nuspėti. Kaip pats apibūdintum savo kūrybą? Ką norėtum, kad pastebėtų žiūrovai? Galbūt iš auditorijos tikiesi tam tikro požiūrio ar matymo taško? Žinutes! Svarbiausia, kad darbuose atrastų žinutes ar bent jau jų užuomazgų! Dievaži, kartais mano pasiekiama auditorija net, atrodo, pamiršta, kad toks dalykas apskritai egzistuoja. Dažnai savo žinutes kūrinio turinyje skiriu vienam, keliems ar nedidelei saujelei žmonių, bet nestinga atvejų, kuomet tai dedikuoju viso pasaulio žmonėms. Visada įdomu išgirsti žmonių interpretacijas, neretai jos visiškai nesusijusios su paminėtu kūriniu. Tai skatina kurti toliau. 41 | SwO

street


Neįtikėtinos Joanos Vasconcelos instaliacijos

Teklė Jasenkaitė

Visi Joanos Vasconcelos darbai gali būti apibūdinami vos keliais žodžiais – antikontekstualumas, netradicinis buitinių daiktų interpretavimas ir intymumas. Paryžiuje gimusi menininkė išnaudoja visas plotmes – erdvę, spalvas ir emocijas, todėl darbai visuomet atspindi tam tikrą santykį tarp kultūrų, žmonių ir daiktų. Objektais jos kūriniuose tampa daiktai, kurie dažnai atskirti nuo kasdieninės aplinkos, virsta nuostabių instaliacijų ir skulptūrų ląstelėmis. Sumišę Nouveau Réalisme ir pop stiliai sukuria autentišką spalvų ir formų motyvą, kuris vis iš naujo atsiskleidžia erdviškuose judėjimuose įvairiausių galerijų ir muziejų erdvėse. Menininkė nagrinėja priešybių temas, taip sukurdama įvairių prasmių laukus.

SwO | 42 street

Kas suteikia daugiausiai pasitikėjimo imtis naujų projektų ir kurti? Darbas, darbas ir dar kartą darbas! Ką reiškia būti moterimi menininke? Ar manote, kad yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų menininkų? Negalvoju apie save kaip apie moterį menininkę, esu tiesiog menininkė (artist). Ir vyrai, ir moterys dėmesį turėtų kreipti į kokybišką darbą. Žinoma, gerai, jei menininkai lygina vienas kitą, tačiau tai turi būti be lyties ar amžiaus kriterijaus. Svarbus profesionalumas. Jūsų darbai beveik visuomet išlieka

www.swo.lt


Keistuoliai naktyje (Strangers in the night). 2000 m. Asmeninio archyvo nuotraukos

43 | SwO

street


erdviški bei didelių apimčių. Kaip erdvė jums padeda perteikti idėjas? Apimtis ir mastas tėra ankstesnių sprendimų pasekmė. Kuomet kūriau „Marilyn“, pasirinkau sukonstruoti aukštakulnį, 36 dydžio sandalą, naudodama populiarius ryžiams virti skirtus puodus. Todėl materijos pasirinkimas ir gamybos procesas (puodų multiplikacija) baigėsi dideliu darbo masteliu. Bet, pavyzdžiui, darbas „ANoiva“ (liet. Tiltas) jau visai kitas reikalas, kadangi atsiranda ypatingas ryšys su objektu – šviestuvu. Šviestuvas apibrėžiamas kaip šviesos šaltinis, turintis glaudų ryšį su architektūra. Pagaminti jį mažos apimties reikštų nuasmeninimą. Tiesą sakant, esu labai susidomėjusi ervės ir aplinkos potencialo ieškojimais, bet nereikia pamiršti, kad mano darbų dydis gana įvairus. Juose yra nemažai serijų, kurios kontempliuoja didelių ir mažų apimčių darbus.

SwO | 44 street

www.swo.lt


Kairėje viršuje: „ANoiva”. 2001-2005 m. Apačioje: kuriant „Aukso Valkiriją” (Golden Valkyrie). 2012 m. Šiame puslapyje viršuje: „Cottonopolis”. 2014 m. Apačioje: „Marilyn”. 2011 m.

www.swo.lt

45 | SwO

street


„Vaisių pyragėlis” (Fruit Cake). 2011 m.

Kiek svarbos jums turi auditorija? Ar manote, kad menininkas turi tvirtai laikytis savo įsitikinimų, ar atvirkščiai – būti lankstesnis ir daugiau komunikuoti su parodos lankytojais? Turint galvoje, kad mano darbai pasižymi stipriu interaktyvumu, žiūrovo vaidmuo yra aukščiausios svarbos. Tiesą sakant, publika yra tarpininkė mano darbų diskurse, ir man be galo įdomu, kaip žmonės suvokia ir reaguoja į mano kūrinius, ką perskaito juose. O menininko pozicija – tai labai subtilus ir asmeniškas klausimas. Manau, kad darbai turi egzistuoti anapus menininko, jo menininnė raiška ir yra darbas. Jei darbas „nekalba” ir nekuria naujų paradigmų, jei nieko neprideda, tuomet jis ir neegzistuoja. Yra

SwO | 46 street

menininkų, kurie aiškina savo darbus, bando juos „įrėminti”; kartais ir aš turiu taip elgtis, o kartais ne. Nors verčiau renkuosi to nedaryti. Svarbiausia yra tai, kad darbai turėtų diskursą, kuris būtų pakankamai atviras įvairioms interpretacijoms. Tai ir yra darbo turtingumas. Jei jie uždari ir konkretūs, nesileidžia būti interpretuojami, tai negali ir komunikuoti su skirtingomis publikomis. Skirtingi žmonės menui priskiria skirtingas atsakomybes. Jūsų nuomone, už ką atsakingas menas? Menas turėtų būti smalsus ir turėtų pagelbėti praplėsti žmonių pasaulio suvokimą.

www.swo.lt


„Lilicoptere”. 2012 m.

www.swo.lt

47 | SwO

street


ĮVAIZDŽIAI iš operos:

šikšnosparnis Akvilė Lesauskaitė

Kai susiruošiame kurti fotosesijas, dažniausiai renkamės drabužius iš mados namų, viešųjų ryšių įmonių, prižiūrinčių parduotuves, dizainerių studijų arba savo asmeninių archyvų. Šįkart pasukome kiek neįprastu keliu ir apsilankėme milžiniškoje drabužinėje, esančioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Sutemus išsikėlėme fotografuoti ant laiptų, esančių prie bilietų kasų, tarnybinėse patalpose už sunkių užuolaidų palikę repetuoti susirinkusius teatro solistus (kaip tik artėjo „Vienos kraujo” premjera), tarp jų ir Rafailą Karpį, kuris dainuoja ir „Šikšnosparnyje”. Iki pavasario operetė bus rodoma net šešis kartus. Kodėl sumanėme pristatyti LNOBT stiliaus archyvą? Turbūt ir jūs ne kartą esate sėdėję ir iš tolo salėje galvoję, kaip gerai būtų įsižiūrėti į kasdieniame gyvenime nematomus drabužius iš arti... SwO | 48 street

Pradedame nuo dizainerės Agnės Kuzmickaitės, kūrusios kostiumus visai operetei. Simboliška, nes nuotrauka dešinėje vaizduoja visai ne šikšnosparnius, bet tradiciškai jos skiriamuoju ženklu tapusius sparnuotus drugius. Nors gal pagaliau metas palikti šiek tiek vietos ir vaizduotei – juk operos scenos šviesose iš tolo gali visaip pasirodyti. Naujame, šiuolaikiškame ir šiai dienai, kaip sumanyta, artimame „Šikšnosparnio” pastatyme figūruoja Gedimino Šeduikio vardas, kuris režisūros ėmėsi po fortepijono ir teatrologijos studijų. Operetė nuo seno buvo lengvasis žanras, skirtas publikai linksminti. Ko tikėtis šiame pastatyme? Žinoma, kad meilės, bet kartu ir patrauklaus komizmo bei išpildytų techninių galimybių po scenos rekonstrukcijos. Taip pat ir nuostabių kostiumų: žemę šluojančių audinių, aksomo aplikacijų, garstyčių spalvos sijonų bei švelniausių pastelių.

www.swo.lt


Fotografas BENAS NAVANGLAUSKAS Komanda AKVILĖ LESAUSKAITĖ MONIKA BARTOŠEVIČIŪTĖ Vizažistė ir plaukų stilistė AISTĖ LUKŠAITĖ Modelis AGNĖ ZAPASNYKAITĖ Fotosesijoje panaudota dizainerės Agnės Kuzmickaitės kolekcija operetei „Šikšnosparnis”. Dėkojame LNOBT ir Nerijui Masevičiui. 49 | SwO

street


SwO | 50 street

www.swo.lt


Johann Strauss ŠIKŠNOSPARNIS 3 veiksmų operetė lietuvių kalba Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė Libretą į lietuvių kalbą vertė Vlada Mikštaitė ir Antanas Gailius Muzikinis vadovas ir dirigentas Martynas Staškus Dirigentas Julius Geniušas Režisierius Gediminas Šeduikis Scenografijos ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija) Šviesų dailininkas Levas Kleinas Choreografė Edita Stundytė Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas Premjera 2012 m. gruodžio 31 d. Trukmė 3 val. Šį sezoną rodomas: 2014-11-08 18:30 2014-12-06 18:30 2015-01-17 18:30 2015-02-19 18:30 2015-03-21 18:30 2015-05-23 18:30

www.swo.lt

51 | SwO

street


SwO | 52 street

www.swo.lt


www.swo.lt

53 | SwO

street


„Maištas buduare“: margoji aštunto dešimtmečio mada muziejuje

Muziejaus informacija. Nuotraukos: SwO.

Parodą rasite: Arsenalo g. 3A, Vilniuje. Ekspozicija veiks iki 2015 m. gegužės.

SwO | 54 street

www.swo.lt


Nauja mados istoriko Aleksandro Vasiljevo paroda „Maištas buduare“ skirta XX a. aštunto dešimtmečio madai. Tas neilgas laiko tarpsnis stiliaus požiūriu buvo margas, eklektiškas, prieštaringas: aštuntame dešimtmetyje buvo kovojama už saviraiškos teises, bet pasigendama vieningos mados koncepcijos. Tai – revoliucinis stilistinių pokyčių mene ir madoje metas: hipių epochą keitė liaudiškas (folk) stilius, vėliau plinta retro ir kariškas (military) stilius, greta randasi disko ir žėrinčio roko (glam rock) bei pankų stiliai. Aštunto dešimtmečio pradžioje hipių estetika keitė daugelio gyvenimo reiškinių formavimosi kryptį. Mados kūrėjams hipiai paliko pilną skrynią idėjų, kuriomis naudojasi naujos dizainerių kartos, – nutrintus džinsus, odines liemenes, kariškas milines ir batika dekoruotus marškinius. Susidomėjimas etniniais apdarais – taip pat hipių nuopelnas. Išradingomis etninių stilių interpretacijomis garsėjo Yves Saint Laurentas (1936– 2008). Jo „rusišką kolekciją“ keitė Kinijos šilkinės gėlėtų raštų suknios, švarkai stačiomis apykaklėmis (vad. mandarinais), papildė Indijos, Meksikos ir Maroko sidabras, skimbčiojantys čigoniški žiedo formos auskarai, hipių iš indėnų nusižiūrėti palankumo ar draugystės ženklai, suvyti iš siūlų, plonų odos juostelių su karoliukais.

Madingam „uniseksui“ atstovavo military ir safario stiliai, vienaip ar kitaip susiję su kariškų drabužių elementais. Military ir safario madą tas pats Y. Saint Laurentas pavertė klasika. Patogią ir funkcionalią jo kolekciją pirmiausia pripažino keliautojai ir medžiokliai. Greitai ja susidomėjo ir konservatyviau nusiteikę miestiečiai. Prie military „prilipo“ pankai, pabrėžtinai aktyviai mūvėdami kamufliažines kelnes su daugybe kišenių ir sunkius kareiviškus batus. Ekspozicijoje „Maištas buduare“ pristatomos aštuonios svarbiausios stilistinės mados kryptys, atspindinčios maištingo, ryškaus ir margaspalvio dešimtmečio madą, kai jaunimo muzika ir šokiai visame pasaulyje nugalėjo manieringą, perdėtai mandagią buržua visuomenę. Pirmą kartą Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodoje lankytojų dėmesį patraukia ne tik moteriški, bet ir vyriški kostiumai – demonstruojami ant naujų manekenų su rankomis, galvomis, perukais ir batais. Parodos kūrėjai tikisi, kad 100 naujų siluetų, kuriuos papildo per 400 aksesuarų, sukels teigiamų emocijų audrą ir mielų vyresnės kartos prisiminimų apie neeilinio dešimtmečio mados stilių įvairovę, kurių jungimas ir sąmoningas painiojimas vidinės laisvės jausmą padovanojo ir modeliuotojams, ir tiems, kas vilkėjo jų sukurtus darbus. 55 | SwO

street


Auros skulskytės

kadruose – dalelė mūsų Teklė Jasenkaitė Asmeninio archyvo nuotraukos

Kas gali būti puikiau, nei netikėtai atrasti talentingą fotografą? Auros Skulskytės nuotraukose gali pamatyti save – mažas taškelis virš lūpos, ne taip krentantys plaukai, strazdanos ant nosies galiuko... Žmones mergina vaizduoja tokius, kokie jie yra – be melo, paslėptų būsenų ar jausmų. Jų grožį įžvelgia ten, kur mes dažnai matome trūkumus, todėl nuotraukos savaime tampa artimos ir teikia pasitikėjimo pačiu savimi. Nekantraujame pasidalinti interviu su Aura! Tu ir fotografija. Koks Jūsų santykis? Kokias emocijas asmeniškai Tau kelia fotografija kaip reiškinys? Tikiu, kad kiekvienas pasaulį matome skirtingai. Taigi fotografiją naudoju kaip savo vizijos išraiškos priemonę. Kiekvienas kūrėjas galvoje jau turi suformuotą vaizdą, galutinį produktą ir jį išreiškia per savo įvaldytą „ginklą“. Mano atveju tai yra fotoaparatas. Tikriausiai mano tikslas yra ne kurti naują pasaulį, o tiesiog interpretuoti tai, ką kasdien matome visi – atkreipti dėmesį į tam tikras detales, parodyti žmogų iš kitos pusės, kitokia perspektyva, išryškinti jo natūralius

SwO | 56 street

bruožus, savybes, savitumą.

kitaip

tariant,

Ką norėtum, kad kiti pastebėtų žvelgdami į Tavo nuotraukas? Iš tiesų pagrindinis tikslas, kurį sau keliu, yra sugebėjimas padaryti tokią nuotrauką, kurią pamačius nepatikėtum, kad ji yra daryta Lietuvoje. Negalvok, kad tai patriotizmo stygius, atvirkščiai, siekiu parodyti, kad fotografija Lietuvoje nenusileidžia kitoms šalims ir taip pat gali būti (arba yra) ir pasaulinio lygio. Ypač dievinu skirtingas rases, įdomius, neįprastus bruožus, kurie suteikia žmogui savitumo – tarpą tarp dantų, strazdanas (!), apgamus, natūralų kaulėtumą, taip pat mane labai domina ir sutrikimai, tokie kaip depigmentacija bei albinizmas. Žodžiu, skatinu neįprastumą ir savo taip vadinamų „ydų“ pavertimą pasididžiavimu. Tos „ydos“ daro žmogų ypatingą, jos priklauso tik jam, ir tai labai gražu. Vadinasi, natūralūs modelio bruožai įkvepia fotosesijai, ar sugalvojusi idėją ieškai jai „pavidalo“? Taip, natūralūs bruožai man visuomet yra paskata fotosesijai. Nuolat ieškau žmogaus, kurio bruožai mane įkvėptų, ir

www.swo.lt


www.swo.lt

57 | SwO

street


radusi pradedu formuoti vaizdą galvoje, kaip norėčiau jį atskleisti savo fotografijoje. Procesas gana komiškas, o gal net creepy – paprasčiausiai sėdžiu ir spoksau į to žmogaus nuotraukas, stengdamasi įsivaizduoti kadrą... Negaliu net pasakyti, kad tai visuomet pasiteisina – kartais, pavyzdžiui, įsivaizdavusi merginą griežta poza fotosesijos metu pamatau, kad jai žymiai jaukiau ir geriau sekasi, kai jos nestatai į rėmus, o leidi daryti tai, ko ji nori. Tuomet net ir vėjavaikės vaidmeny SwO | 58 street

ji atrodo šimtą kartų gražiau arba atvirkščiai. Kartais mano įsivaizdavimas atneša vaisių, o kartais fotosesijos metu gimsta kažkas netikėto ir gražaus. Madingo individo tikslas parodyti, kad jis drąsus ir išraiškingas. O kokia, Tavo nuomone, yra madinga fotografija? Diskutuotina, kas yra madinga fotografija. Kaip bebūtų, tai nėra tas pats, kas mados fotografija. Mano nuomone, madingos fotografijos tikslas visuomet www.swo.lt


Nors šiuo metu nedaug judu, gatvės šokius šokau ketverius metus, tad vis tiek galiu tai vadinti savo hobiu. Be fotografijos piešiu, mėgstu kiną, norėčiau kažką gyvenime nuveikti ir su kinu. Myliu muziką, bet jai tikrai neturiu gebėjimų, bent jau kol kas... Manau, domėjimasis įvairiomis skirtingomis sritimis žmogų, kaip asmenybę ir kaip kūrėją, daro visavertį, todėl savęs kreipti tik viena linkme neketinu. Tiek profesiniu, tiek ir mokslo atžvilgiu norėčiau kažko kūrybiško, tačiau neapibrėžto vien fotografija. Mano patirtimi remiantis, taip galima labai greitai ir lengvai prarasti motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis ir, žinoma, įkvėpimą. Esi minėjusi, kad dėstytojai Tavęs nepalaikė, tačiau akivaizdu, kad Tavo nuotraukos sparčiai populiarėja ir susilaukia nemenko pasisekimo. Kaip manai, ką reikia daryti, kai matai, jog aplinkiniai nepritaria Tavo idėjoms?

yra parodyti kažką naujo ir atkreipti dėmesį. Tik išraiškos būdai skiriasi. Ar niekada nebuvo kilusi mintis užsiimti kuo kitu nei fotografija? Netikiu, kad žmogus gali daryti tik vieną – tą patį – dalyką visą gyvenimą ir netrokšti kažko daugiau. Iki fotografijos mėginau įvairias veiklas, bet žavesys ir susidomėjimas trukdavo ne ilgiau nei mėnesį. Tuo pat metu, kai atradau fotografiją, atradau ir šokį. Gatvės šokius www.swo.lt

Paprasčiausiai nesutapo požiūris į fotografiją ir siekiai. Ir nieko tokio, juk kiekvienam savo. Kai norisi, bet kiti nepritaria, ko gero, jums ne pakeliui. Tuo atveju pasitrauki iš jų kelio ir ieškai savojo. Nereikia kentėti ar bijoti kažką keisti – belaukiant galiausiai liksi nemotyvuotas ir įkvėpimą bus vis sunkiau rasti. Jei turi savų idėjų ar troškimų, kam gyventi, pildant kažkieno kito lūkesčius, nurodymus ar norus? Ką vertini kitų darbuose? Savitą stilių, estetiką, pasaulėžiūrą. Trumpai apie Tavo pačios stilių? Kas dedasi Tavo spintoje? 59 | SwO

street


Hmm… Šiokia tokia netvarka ten. Tai aš gatvės mergina, tai nusprendžiu prancūzaite pabūti… Patinka skirtingi stiliai, todėl spintoje yra visko. Bandau sudaryti top’ą, nors niekad apie tai rimtai nesusimąsčiau. Šukuosena? Dažnai „keičiu“ plaukus, tad jie dažniausia ir nulemia, kokia būsiu. Šiuo metu vėl esu trumpų plaukų, todėl gatvės drabužiai nebelabai tinka, nes nesinori būti sumaišytai su berniuku… (juokiasi). Apsmukę marškinėliai, marškiniai, milžiniškas megztinis ar trimis dydžiais per didelis švarkas, striukė – tik dabar SwO | 60 street

suvokiau, kad turbūt nelabai ir turiu SAVO dydžio viršutinės aprangos dalies. Mėgstu džinsus aukštu liemeniu. Kartais pasirodau su kepure (ypač tada, kai žvelgiant į veidrodį plaukai atrodo liūdnai), aviu sportbačius, o kai netingiu, pasipuošiu žiedais. Belekas, žodžiu. Ar Tavo nuotraukose atsispindi aprangos stilius, kurį pati mėgsti? Taip jau visad yra, kad atsispindi. Bandau nuo urban stiliaus pabėgti ir labiau į madą nerti, bet, matyt, nelemta. Prigimtis šaukia! www.swo.lt


www.swo.lt

61 | SwO

street


„Prancūziškas skonis, armėniškos šaknys“ Interviu su Eddy Anemian Edgaras Vladimirenko

Eddy Anemian gimė Prancūzijoje, kurioje jis perėmė prancūzišką mados manierą ir skonį. Bet vakarietiškas mados braižas – tikrai ne vienintelis dizainerio kūryboje. E. Aneniam turi armėniškų šaknų, o šios ryškiai, bet labai apgalvotai ir saikiai pasirodo per spalvas ir egzotišką raštų eklektiką. Galbūt dėl to dizaineris nebijo rizikuoti, rinkdamasis spalvas, ir kuria dar nematytas atspalvių kombinacijas, kurios keistai, tačiau visad dera E. Anemian darbuose. Tokia savų šaknų adaptacija modeliuotojo darbus paverčia tik subtilesniais ir labai asmeniškais. Kiekvienoje drabužio siūlėje slypi sava E. Anemian istorija, kurios unikalumas ir žavi mados SwO | 62 street

pasaulį. Šiuo atveju jaunasis dizaineris turi persvarą prieš visus savo oponentus, kurie taip pat siekia pripažinimo ir globalumo. Eddy savo unikalumą paverčia patrauklia ir dar nematyta mados industrijos preke, perteikta per prancūziško skonio prizmę ir belgiškos mados discipliną, įgytą studijų metu vienoje garsiausių ir prestižiškiausių mados mokyklų pasaulyje – „La Cambre“.

„H&M“ nuotraukos

Išsitraukite užrašų knygutes ir konspektuokite – jaunasis modeliuotojas Eddy Anemian yra nauja žvaigždė mados padangėje, kurio šuolis į karjeros aukštumas buvo „H&M“ Dizaino apdovanojino laimėjimas. Nutoti vis stebinti neketinantis dizaineris pasižymi nebūdingu šių dienų kūrėjams poetiškumu ir tikrosios aukštosios mados mąstymu.

www.swo.lt


Dar vienas ypač būdingas Eddy bruožas – aukštosios mados dvelksmas jo kūriniuose. Neabejotinai išlavintą ranką siuvimui turintis dizaineris mąsto lyg XXI amžiaus couturier – įmantrios technologijos ir siluetų rafinuotumas kalba apie E. Anemian suvokimą apie tikros moters norus bei jos įtemptą gyvenimo grafiką. Modeliuotojo kūrybos procesas komplikuotas – tai ilgų valandų darbas, ieškant ir atrandant harmoniją tarp kiekvieno drabužio modelio elemento. Dizaineris pasakoja, jog dirbdamas prie manekeno jis praleidžia nemažai laiko, kol atranda tobulą formą. Eddy bandymas suprasti proporcijas tam, kad galėtų mąstyti apie konstrukciją, rodo jo, kaip dizainerio, aukštą kūrybinį lygį, kuris verčia ne tik kurti, bet ir laužyti galvą, ar sukurtas gaminys turi prasmę. Galbūt todėl kiekvienas jo drabužis – meno kūrinys – reikalauja daug valandų darbo. Dizaineris atvirauja, jog jis turi visada būti labai kantrus ir be galo motyvuotas, kad kiekviena jo modelio struktūra būtų tobulai išbaigta. Aukštosios mados kūrybos proceso principus Eddy greičiausiai perėmė iš „Balenciaga“, „Gaspard Yurkievich“ ir „Yiqing Yin“ Paryžiaus mados namų, kuriuose Eddy atliko studijų praktikas. Ar galime sakyti, jog beveik prieš metus ant Stokholmo mados savaitės podiumo gimė aukšosios mados žvaigždė (ten jį ir atrado „H&M“)? Tikriausiai. Mes linkę manyti, jog E. Anemian vardas bus įrašytas prie moderniųjų haute couture virtuozų. Suprasdamas „H&M“ dizaino apdovanojimo svarbą jo tolimesnei kūrybai, E. Anemian į savo kolekciją šiam konkursui sudėjo viską, ką jis moka geriausiai. Kolekcijos įkvėpimas – filmo „I Am Love“ www.swo.lt

63 | SwO

street


(rež. Luca Guadagnino) veikėja, kurią įkūnija aktorė Tilda Swinton. Eddy Anemian pasakoja, kad jį sužavėjo personažo garderobas ir europietiškai egzotiškas atspalvis, kurio Eddy kūryboje taip pat nestinga. Dizaineris prasitaria, jog saulėti, pripildyti gėlių filmo kraštovaizdžiai įkvėpė jį į savo kolekciją įlieti įvairiausių puokščių. Eddy suprato, kad mados industrija matė galybę gėlių variacijų sezonas po sezono, tad noras pristatytį šią tendenciją kitaip buvo sumanus ir be galo inovatyvus sprendimas. Eksperimentas sukirpti juostomis gėlėtas medžiagas pasirodė būtent tai, ko reikėjo – netikėto „wow“ elemento ir aukštosios mados technologijos. Specialiai kurtas neužbaigtumo efektas greičiau jau pasirodo lyg romantiška estetika, nei netikėtas modernumo atspalvis. Spalvos, kurios E. Anemian reiškia tiek daug, buvo pasiskolintos iš prancūzų neoklasicizmo tapytojo JeanAuguste-Dominique Ingres. Regis, iš šio menininko paveikslų Eddy perėmė ir orią moters pozą. Jis nenori jokių nuogybių, – kaip tik bando pridengti kūną įdomiais siluetais su itin aukštomis apykaklėmis, kurios reikalautų aristokratiškos laikysenos. Kolekcijoje jaučiama stipri haute couture drama, kuri vėliau puikiai buvo adaptuota „kapsulinei“ kolekcijai, parduodamai „H&M“ parduotuvėse.

Kaip kūrėte šią kolekciją, vienas ar su komanda?

Eddy Anemian sutiko plačiau pakalbėti apie savo kūrybą, laimėjimą ir pripažinimą atnešusią kolekciją. Pasirodo, jog dizaineris nuo pat vaikystės jautė stiprų potraukį madai ir vaikiškas nuoširdumas bei džiugesys ligi šiol niekur nedingo ne tik iš Eddy darbų, bet taip pat ir iš jo gyvenimo!

Noras perkelti mineralus ir gėlėtus kraštovaizdžius į įvaizdį, atskleisti ir interpretuoti drabužyje emocijas, itališko filmo „I am Love“ poetiškumą, romantiką ir aristokratišką eleganciją.

SwO | 64 street

Savo kolekciją, krimsdamas ketvirtuosius metus „La Cambre“ mokykloje, aš kūriau vienas, o prie kolekcijos „H&M“ tinklui dirbau su komanda, be abejo, tam, kad pirmąją kolekciją padarytumėme patrauklią pirkėjams ir labiau komercišką. Ar galite kolekcijas surti sistemiškai – pagal tvarkaraštį, kelias per metus? Ar reikia daugiau laiko atskleisti idėjai savo kūriniuose, apmąstyti ir užbaigti visą drabužių liniją? Aš buvau studentas, tad kolekcija buvo sukurta per 8 mėnesius, bet tokiu būdu, kokiu mus moko kurti drabužius, pats galiu sukurti 2 kolekcijas per metus. Tai man atrodo normalus darbo grafikas. Nuo ko pradedate – pirma gimsta spalva ar forma? Aš stengiuosi įsivaizduoti viską vienu metu, kolekcijos sukūrimas – tai gana ilgas procesas, taigi apmąstau spalvas, tekstūras ir formas tuo pačiu metu, nes man viskas turi būti rišlu. Kokia yra pagrindinė kolekcijos, kuria visą rudenį prekiauja „H&M“, idėja?

Šiuo metu dirbate „Balenciaga“ mados namuose. Ar turite progą susipažinti

www.swo.lt


su šių namų archyvais ir ar jie turėjo žymesnės įtakos paties darbams? Taip, aš galiu aplankyti mados namų archyvus, bet po to kurdamas turiu atrinkti, atsijoti tai, kas jau yra sukurta. Mano tikslas – parodyti pasauliui savo paties estetiką, net jei tai ir yra labai sunku šiandienos madoje su visais prekės ženklais, kurie jau egzistuoja. Istorinis mados paveldas, žinoma, gali daryti įtaką, bet kaip dizaineris turiu tai pranokti, o ne kopijuoti. Ar kurdami kolekciją perėmėte ir vadovavotės funkcionalumo ir komercijos principais, kuriais vadovaujasi „H&M“ kompanija?

kryptį. Kas žavi jo paveiksluose ir kuriuos motyvus panaudojote savojoje kolekcijoje? Na, nuotrauka iš filmo „I am Love“ ir Ingres paveikslai man puikiai dera kartu ir turi naują prasmę. Tapytojo paveikluose visa sukasi ne tik apie žavesį, nuogybes, bet galiausiai ir apie šaltą grožį. Tai jokiu būdu ne koks kūnų siūlymas, bet drobėse pavaizduotos galingos moterys. Savo paveikslų konstrukcijose jis prideda (anatomiškai gal neteisingas, bet labai paveikias, - red. past.) ilgas ir dideles nugaras moters kūnui, tad stengiausi šį elementą perkelti ir į savo kūrinius, akcentuodamas šią zoną ir suteikdamas nugarai svarbos.

Be abejonės, mano kolekcija tapo kur kas komerciškesnė, tad mes apmąstėme kiekvieną gamybos linijos žingsnį – kaip greičiau siūti kiekvieną modelį, gerbti kiekvieną aplinkos apsaugos įstatymą – taip pat.

Antrą kvėpavimą suteikia...

Ar moteris, kurios prototipui kurta ši kolekcija, tokia pat subrendusi ir rafinuota, kaip ir Tilda Swinton, nuo kurios įvaizdžio idėjos atsispyrėte ir atsidėjote kūrybai?

Šioje kolekcijoje buvo apstu gėlių. Ar pats esate gamtos vaikas?

Taip, Tilda yra pirmasis įkvėpimas, bet bendrai tariant aš noriu pasiūlyti savo kolekciją kiekvieno charakterio ir tipažo moteriai, ir tikiuosi, kad šioje kolekcijoje tiek dvidešimtmetė, tiek penkiasdešimties metų moteris gali rasti sau artimą modelį. Teigėte, jog prancūzų dailininkas Ingres taip pat lėmė kolekcijos stilistinę

www.swo.lt

Paveikslai, kraštovaizdžiai, meno fotografijos, tautiniai kostiumai ir – ypač – tas balansas tarp prancūziško skonio ir mano armėniškų šaknų.

Iš tiesų tai nelabai... Aš tikrai myliu gėles ir manau, kad tai bus dar neišsemta kryptis mano kitoms kolekcijoms, bet vaikščioti kaime ar praleisti savo laisvalaikį gamtoje yra ne man... Aš šis raštuotų audinių derinimo principas yra kažkas naujo pačiam? Kokį efektą Jums leido tai išgauti? Tai gana eksperimentinis dalykas – negalėčiau tvirtinti, kad anksčiau esu prikūręs daug tokio pobūdžio kolekcijų

65 | SwO

street


SwO | 66 street

www.swo.lt


ir dabar tiesiog naudoju išmoktą triuką. Tačiau tokie bandymai leidžia mąstyti taip, tarsi įvaizdis būtų paveikslas, vadinasi, jį kuriant galima sutalpinti tai, ko norisi pačiam, o kurdamas aš mėgstu galvoti be jokių apribojimų. Ar kada nors mąstėte apie aukštosios mados kūrimą? Taip, nes aš stengiuosi perteikti amatą ir meistriškumą kiekvienoje savo kolekcijoje. Neskubu kurti kiekvieno drabužio, todėl man yra lengviau galvoti aukštosios mados būdu. Ar gyvenimas labai pasikeitė, laimėjus „H&M“ prizą?

norėjau prekinio ženklo su europietiško egzotiškumo estetika, mišinio tarp prancūziško skonio, su kuriuo užaugau, ir mano armėniškos kultūros įtakos. Kaip armėnišką kultūrą įpinate į savo darbus? Spalvų ir tektūrų pagalba. Net jei mes neatpažįstame to iš pirmo žvilgsnio, visada giliau paanalizavus mano darbuose glūdi armėniškas pagrindas. Manau, kad Armėnijoje yra tokių spalvų, kurių nėra niekur kitur ir tas vietinis moters noras puoštis, išgaunant savitą įspūdį, kažką tarp europietiško, rusiško bei rytietiško skonio, mane labai žavi. Kokios savybės daro Jus išskirtiniu?

Taip, žinoma. Toks didelis dėmesys mano darbams, tiek interviu bei straipsnių apie juos (tikime, atsakymų laukėme tikrai netrumpai!, red. past.), daug kelionių gamybos ir žiniasklaidos klausimais, ir, žinoma, naujas ratas žmonių, kurie seka mano kūrybą. Tai puiku – nežinau, kas dar turėtų nutikti, kad šiuo metu tapčiau dar laimingesnis. Kodėl, Jūsų nuomone, „H&M“ prizas buvo suteiktas būtent Jums? Galbūt dėl šios haute couture dvasios mano darbuose. Beje, tai buvo didžiulis iššūkis man, o ypač – „H&M“, apdoroti ir paruošti visa tai masinei gamybai. Kuo išsiskiriate iš kitų dizainerių? Aš nežinau... Turbūt savitumu – man yra svarbu turėti slypinčią istoriją už kolekcijos, bet, kita vertus, tai svarbu kiekvienam dizaineriui. Svarbiausia yra sukurti kažką naujo, ko mada dar neturi. Aš

www.swo.lt

Aš nesu išskirtinis (juokiasi), bandyti būti išskirtiniu reiškia „nusileisti ant žemės“, likti kukliu ir patenkintu priešais kiekvieną komentarą bei kritiką. Kada ir kaip supratote, kad mada yra dalykas, kuriuo norite užsiimti visą savo likusį gyvenimą? Labai, labai anksti – nuo šešerių jau norėjau būti dizaineriu ir niekada nepakeičiau nuomonės, taip galiausiai ir pasirinkau savo studijas. Lankiau piešimo pamokas, žiūrėjau begalę mados pristatymų, net bandžiau sukurti keletą suknelių savo mamai. Ką naudingo „La Cambre“ davė meno mokykla? Ji padėjo man suprasti ir atrasti savo estetiką, tai, kas yra svarbiausia. Ji įpūtė man pasitikėjimo priimti savo stilių, o ypač ji suteikė man tikrą organizuotumo

67 | SwO

street


jausmą. Ar domitės kitų dizainerių kūryba, stebite mados savaites? Ar pastebėjote kokių nors bendrų tendencijų, masiškai paplitusių tarp šios dekados modeliuotojų? Manau, jog dabar yra gana sunku suprasti didžiausias tendencijas ir aš teikiu pirmenybę mados namų tęstinumo siekimui. Aišku, esu suinteresuotas ir domiuosi visomis mados savaitėmis, dėl to, jog svarbu išgirsti, ką dizaineriai nori pasiūlyti rytojui. Galiu paminėti tai, kad dabar prekės ženklams yra be galo svarbus raštas ir tekstūra, bet formos yra gana paprastos, ir dėl to man visai gaila. Kuriame XX amžiaus dešimtmetyje norėtumėte dirbti ir kurti labiausiai? Galbūt dešimtajame dešimtmetyje, nes šiuo periodu pats užaugau. Bet nuoširdžiai kalbant, esu asmuo, kuris gyvena taip įsijautęs savo laikotarpyje, kad net negaliu įsivaizduoti savęs kitoje eroje. Kokia Jūsų mėgstamiausia saplva? Geltona, nes ji ryški, ji džiugi ir... aš norėčiau kurti taip, kad ji būtų kuo dažniau dėvima spalva! Kur jaučiatės geriausiai? Savo gimtajame mieste, tėvų namuose su savo seserimi, kai visi kartu dalinamės armėniškais pietumis. //

buvo išbandytas ypač dideliame projekte. „Christian Dior“ namų aukštosios ir prêt-à-porter mados linijose praktiką atliekantis modeliuotojas (atlikti jos pakvietė net pati Rafo Simonso dešinioji ranka) teigia, kad Eddy Anemian vardas prancūziškų mados namų sąraše tikrai atsiras, tik dar ne dabar. Dizaineris jaučia patirties stoką, tad dirbti daugiau ir mokytis – artimiausios ateities planai. Eddy tikisi, jog „Dior“ ne paskutinė praktikos vieta, naujų įdėjų, kurių Eddy taip trokšta, jis norėtų pasisemti ir kituose prestižiniuose mados namuose. Taigi, kodėl turėtumėte prisiminti Eddy Anemian vardą? Šio jauno vyro kruopščiai sukonstruoti modeliai praturtinti įdomiomis formomis ir tekstūromis. Į itin modernius kūrinius įsilieja aristokratiškas dvelksmas, tik barokui būdingas linijų dinamiškumas, Artimųjų rytų laisvumo pojūtis ir aukštosios mados išmintis. Toks kiek aštrokas mišinys susilieja į harmoniją, kurią, kitaip pavadinus braižu, turi tik Eddy Anemian. Išties, jo kūrinių neprilyginsi niekam – jie tampa lyg nauju etalonu ypač sunkiam, bet poetiškai romantiškam šiuolaikiškam braižui. Galima teigti, jog tokio kūrybinio stiliaus drabužiai patiks tik išskirtinį ir modernų dizainą mėgstantiems mados mylėtojams, bet grafiškumo motyvas Eddy Anemian kolekcijose lyg ir padeda pasiekti plastenę auditoriją, susiviliojusią išskirtiniu dizainerio skoniu spalvoms bei tekstūroms. Turėdamas tokį platų ir be galo profesionalų žinyną apie madą bei jos subtilybes ir pasimokęs industrijos gamybos ir masinės produkcijos paslapčių „H&M“ Dizaino apdovanojimo dėka, Eddy Anemian – puikiai parengtas platiems mados vandenims.

Eddy Anemian – dar tik savo kūrybą pradedantis dizaineris, kurio talentas jau SwO | 68 street

www.swo.lt


www.swo.lt

69 | SwO

street


miglos linijos Fotografė SILVIJA MARKEVIČIŪTĖ (LOOK LOOK) Vizažistė ir plaukų stilistė AISTĖ LUKŠAITĖ (LOOK LOOK)

Modeliai IEVA JARUŠAUSKAITĖ, INGRIDA RAKAUSKAITĖ Komanda AKVILĖ LESAUSKAITĖ, MONIKA BARTOŠEVIČIŪTĖ

Fotosesijoje panaudoti „New Yorker” drabužiai ir aksesuarai, „Dior Homme”, „Dior”, „Fendi”, „Carrera” akiniai nuo saulės. Dėkojame Polhem PR.

SwO | 70 street

www.swo.lt


www.swo.lt

71 | SwO

street


SwO | 72 street

www.swo.lt


www.swo.lt

73 | SwO

street


SwO | 74 street

www.swo.lt


www.swo.lt

75 | SwO

street


SwO | 76 street

www.swo.lt


www.swo.lt

77 | SwO

street


SwO | 78 street

www.swo.lt


www.swo.lt

79 | SwO

street


Fotografija – žvilgsnis į kitų gyvenimus

Ne paslaptis, kad rusaitės modeliai yra vienos geidžiamiausių pasaulyje bei susilaukiančios ypač daug kontraktų iš panašaus tipažo ieškančių elitinių mados namų savo reklamoms. Rusiškas stilius madoje taipogi yra itin savitas ir atpažįstamas. Šiek tiek šviesių besidraikstančių plaukų, giliai įsodintų akiduobių veide ir rūstaus, bet pasimetusio ir kiek fatališko žvilgsnio, lašelis gamtos ir kaimo, gabalėlis to šampaninio „glamūro“ ir kiti niuansai, nulipdantys vieną ir su niekuo nesupainiojamą estetiką – visa tai taip atpažįstama, tiesa? Susipažinkite su Stanislavu Mironovu, mados ir grožio fotografu iš Maskvos, SwO street skaitytojams atskleidžiančiu, kaip atrodo gyvenimas Rusijos didmiestyje.

Tekstas ir vertimas: Akvilė Lesauskaitė. Nuotraukos iš asmeninio fotografo archyvo.

SwO | 80 street

www.swo.lt


www.swo.lt

81 | SwO

street


Būti fotografu šiandien Maskvoje – kur slypi žaviausia viso šito dalis? Manau, tai kartu ir geriausia dovana, kurią suteikia fotografija: man būti fotografu reiškia sutikti žmones, nuolatos atrasti naujus dalykus, kad ir kur bebūčiau. Šuo atžvilgiu negali labai būti prisirišęs geografiškai. Fotografija suteikia man jaudidnačių galimybių, neribotą leidimą pažvelgti į kito gyvenimą – atidaryti juodą dėžę, kurioje nežinai, kas yra. Juk tai negali būti nei nuobodu, nei nuspėjama, atvirkščiai, ši sritis – visad žadanti, nuolatos nauja. Ir kol gyveni Maskvoje, pamatai,

SwO | 82 street

kad labai sunku nuo to atsiriboti – gyvenimas didmiestyje skubus ir greitas. Visa Maskvos fotografijos scena dabar susikoncentravusi į tai, kaip čia neatsilikus nuo to didžiulio ritmo, stengiamasi pasivyti naujausias tendencijas, tačiau dažnai svarbiausias dalykas – išdrįst ir imtis ryžtingų žingsių ir ko nors neracionalaus, žinai? Atrasti laiko sustoti ir apsidairyti aplink: kur aš esu ir ką jaučiu? Papasakok apie save. Kur gimei, ką labiausiai mėgai vaikystėje ir kaip įsitraukei į fotografiją? Gimiau Maskvoje. Pirmaisiais

www.swo.lt


savo gyvenimo metais su šeima turėjome labai daug keliauti, nes mano tėtis – karininkas, tad turėjo tarnauti armijoje. Apie metus su šeima teko gyventi Berlyne. Pamenu, mama sakė, kad grįžome į Maskvą gal vos prieš dvi ar tris dienas iki Berlyno sienos nugriovimo. Spėju, kad jei ne fotografija, būčiau muzikantas. Mano tėtis dirigentas, senelis – taip pat. Tai, matyt, ir mano genuose – vaikystėje turėjau savo vinilinių plokštelių grotuvą, klausydavau labai daug klasikinės muzikos. Kai paaugau, paauglystėje svajojau, kad tapsiu didžėjumi – nuo tada ir klausausi elektroninės muzikos. Vėliau atėjų studijų metai – mano aistra muzikai pakėlė ranką – galiausiai su draugais sukūriau grupę, kurioje grojau gitara ir rašiau dainas. Tai ilgai netruko, po kurio laiko išsiskirstėme. Tiesa, vėliau grojau dar vienoje grupėje, bet tai – jau kita istorija. Nuo vaikystės dienų išsaugojau meilę literatūrai. Manau, muzika ir knygos mane labiausiai ir veikė augant. Ką specifinio apie Rusijos mados ir grožio sceną dabar galėtum pastebėti?

dešimt metų. Tvarkiausi namie, kai staiga žvilgsnis užkliuvo už senos kameros. Net nežinojau, ar ji veikia, bet nusprendžiau šią išbandyti. Nusipirkau juostą, įsidėjau ją ir ėmiau daryti pirmas nuotraukas. Vėliau sužinojau, kad kamera priklausė mano seneliui (beje, tai buvo Zenitas). Tuo metu nebuvo nei Facebook ar Twitter tinklų, nei tų DUK Youtube video įrašų, kuriuos lengva atsukti nuo pradžių ir kartoti. Labai mėgau skaityti internetinius tinklaraščius – turėjau ir savo livejournal.com svetainėje. Pamenu, ten ir pramokau fotografijos pagrindų. Taigi taip – straipsnių skaitymas, keitimasis nuomonėmis forumuose bei tinklaraščiuose, mokymasis iš savo klaidų. Tai nenutiko staiga, o užtruko kelis metus, kol išsiaiškinau, kas mane labiausiai įkvepia fotografijoje ir kol ėmiau eiti ta kryptimi kūryboje pats. Tik 2009 metų pabaigoje nufotografavau tai, ką šiandien galėčiau pavadinti savo pirma mados fotosesija. Po kurio laiko tie kadrai buvo publikuoti švytinčioje plaukų salono reklamoje. Tada sekė ir pirmieji užsakymai. Manau, tai buvo 2009 ar 2010 metais, dešimtmečio pabaigoje.

Įsitraukiau į tai prieš beveik prieš

Fotografija nuo to laiko pasikeitė,

www.swo.lt

83 | SwO

street


SwO | 84 street

www.swo.lt


„Tvarkiausi namuose, kai staiga žvilgsnis užkliuvo už senos kameros. Net nežinojau, ar ji veikia, bet nusprendžiau šią išbandyti. Nusipirkau juostą, įsidėjau ją ir ėmiau daryti pirmas nuotraukas. Vėliau sužinojau, kad kamera priklausė mano seneliui – tai buvo Zenitas.”

www.swo.lt

85 | SwO

street


kasmet, jei ne kas mėnesį, tapdama vis labiau populiaresnė. Kai DSLRS (skaitmeninė kamera, red. past.) atpigo, šiuo metu vis daugiau žmonių gali sau leisti susidomėti fotografija. Ir matau, kad mados ir grožio fotografija tik auga ir stiprėja – ypač dideliuose miestuose kaip Maskva ar Sankt Peterburgas. Prieš keletą metų dar vyravo portretinė fotografija, peizažai ir persirenginėjimų kadrai, bet dabar man atrodo, kad gali pastebėti nemažai vertos dėmesio mados fotografijos. Pamažu žmonės ima mokytis, lanko paskaitas, vysto savo estetinį skonį. Be to, „web 2.0“ sukūrė tikrą revoliuciją. Prieš keletą metų rusiškos tarptautinių žurnalų versijos vietoj vietinių fotografų kur kas noriau rinkdavosi užsieniečius. Bet situacija pamažu keičasi: atsiranda nauji vardai, nauji leidiniai. Nesakau, kad viskas pasikeitė dramatiškai, bet kryptis akivaizdi. Jei prieš keturis ar penkis metus mes perėjome kopijavimo etapą, dabar pasakyčiau, kad imama daugiau mąstyti, siekiama suvokti ir vystyti savo asmeninę viziją. Ir tai tikrai geras aspektas. Atsirado tendencija nuotraukose siekti paprastumo – natūralaus įvaizdžio, natūralių akių, mažiau redagavimo. Dievinu tai.

SwO | 86 street

Koks fotografinis projektas tau buvo įsimintiniausias? Kadrai „L‘Officiel“ žurnalui, daryti pernai. Nuo pat pradžios kelyje stojo daugybė kliūčių. Nesibaigiantys ginčai pasiruošimo etape baigėsi tuo, kad likus porai dienų prieš fotosesiją, keitėme stilistą. Visgi pasistengėme ir paskutinę minutę suradome kitą puikų stilistą. Važiavome 200 kilometrų į kaimą, kad atrastume tą unikalią ir trokštamą vietovę ir foną nuotraukoms. Fotografavimas truko dvi paras, ir jau pirmąją mūsų mašina su visais daiktais įklimpo pelkėtame kelyje. Buvo sezono pabaiga – lapkritis – tad nenuostabu, kad vietinis viešbutukas buvo visai tuščias. Turėjome išsikapstyti patys. Po tuzino bergždžių bandymų grįžti į kelią, mums vis tik pasisekė rasti gelbėtoją – paskutinis likęs viešbučio darbuotojas kaip tik planavo grįžti į Maskvą. Tiesa, mūsų modelis taip sušalo, kad nejautė galūnių – mergina persišaldė. Nepaisant to, manau, atlikome puikų darbą. Kitą dieną viskas pasidengė sniegu – gamta mums iškrėti staigmeną, pažerdama pirmąjį tos žiemos sniegą. Spėjome viską sufotografuoti laiku – per kelias valandas sniegas ištirpo.

www.swo.lt


Beje, prieš keletą dienų naršiau internete ir radau neseniai padarytą fotosesiją „Numéro Russia“ žurnalui – žinoma, su kitais drabužiais ir kita mergina, tačiau ta pačia vieta ir netgi tais pačiais rakursais bei kaimo kadruotėmis. Regis, žinau, kas juos įkvėpė (nusišypso, aut. past.). Ar Maskva įkvepia kurti? Mano miestas tikrai turi tam tikrą įtaką man pačiam. Tačiau daugiausiai įdėjų gaunu iš muzikos, literatūros ir žmonių aplinkui. Mane įkvepia, kaip jie rengiasi, tai, kaip jie elgiasi. Ir tai, kokias emocijas jaučiu. Taip pat – mano paties požiūris. Kas yra gera nuotrauka? Dėl ko labiausiai stengiesi, kurdamas kadrą – kompozicijos, spalvų paletės, tam tikros nuotaikos ar žinutės žiūrovui? Kol mėginau kurti pirmas mados nuotraukas, labiau rūpinausi, kaip čia suradus ką nors, kas patrauktų akį – kažką išskirtinio ir neįprasto. Palaipsniui šios paieškos pasikeitė į tiesiog naujovių dairymąsi. Labai mėgstu žaisti su spalva ir šviesa. Bet tai, ko iš tikrųjų siekiu, yra

www.swo.lt

harmonija ir pagautos skirtingos nuotaikos, užfiksuotos skirtingos minties būsenos – tiek modelio, tiek mano paties, žvelgiančio į būsimą kadrą. Nuotrauka turėtų provokuoti jausti. Toks mano paties kriterijus. Ko nemėgstu, tai dirbtinės pozos rėmelyje. Tai per daug dirbtina. Jei nefotografuotum, tikrai išmėgintum... Galėčiau būti žurnalistas. Galvojau apie tai, kai studijavau – turiu gerus rašymo įgūdžius ir nemažai žmonių tai pastebi. Tai turbūt mamos genai – jos rašiniai visad buvo puikūs, ji netgi yra laimėjusi rašymo konkursuose. Kita vertus, beveik penkis metus ir dirbau viešųjų ryšių srityje. Kas dar... žinoma, kad muzika. Ak, ir vėl tie genai (šypsosi, aut. past.). Prisiminimai, kuriais šiandieną negalėtum pasidalinti, jei nebūtum pasukes į fotografiją. Jei ne fotografija, niekad nebūčiau sutikęs tiek talentingų žmonių. Ir nekalbu tik apie savo komandą ar kolegas – susidarau naujų draugų ir net sužadėtinę. Įgyjau daug patirties. Fotografija pakeitė požiūrį į daiktus, į gyvenimą.

87 | SwO

street


„Jei prieš penkis metus perėjome kopijavimo etapą, dabar imama daugiau mąstyti, siekiama suvokti ir vystyti savo as-meninę viziją. aspektas. Atsirado tendencija nuotraukose siek-ti paprastumo – natūralaus įvaizdžio, natūralių akių, mažiau nuotraukos redagavimo. Dievinu tai.”

SwO | 88 street

www.swo.lt


www.swo.lt

89 | SwO

street


Aplankiau naujų vietų, nelankytų šalių. Sutikau žmonių, kuriuos kasdieniame gyvenime kažin ar būčiau sutikęs, susipažinau su įžymybėmis. Niekad nebūčiau sužinojęs, ką reiškia jausmas, kai eidamas gatve, važiuodamas dviračiu ar mašina milžiniškoje Maskvoje, pamatai savo sukurtą fotografiją, kabančią didžiuliame reklaminiame stende. Arba tas jausmas, kurį patiri laukdamas prašmatnaus mados žurnalo numerio – taip nekantriai, tarsi paties galva būtų ant viršelio. O kur dar galimybė pažvelgti į mados pristatymų virtuvę? Podiumai ir modeliai, atmosfera. Bet šito aš neidealizuočiau. Tikrai ne – fotografija nėra pigus spindesys. Tai – terminų laikymasis, darbas, jaučiant nuolatinį spaudimą, o kartais ir kalbėjimasis su ypač sudėtingo būdo žmonėmis. Kad ir kaip bebūtų, juk visad reikia rasti ir mokėti kaip prieiti. Kas šioje srityje – tavo didžiausi herojai? Mert ir Marcus, Paolo Roversi, Hedi Slimane, Elliot Erwitt, Anton Corbijn. Rusijos scenoje tai Aleksejus Nikišinas ir Borisas Smelovas. Turiu fotoalbumų kolekciją – pavartau Mondino, La Chapelle, Newton. Specializuojuosi mados ir komercinėje fotografijoje, bet

SwO | 90 street

www.swo.lt


labai žaviuosi senais, juodai baltais praeities kino kadrais – urbanistiniu gyvenimu, to laiko portretais – tiek sovietiniais, tiek europietiškais. Papasakok, kuo šiuo metu dar mėgaujiesi?

Daugiau darbų: www.stanislavmironov.com.

www.swo.lt

Klausausi elektroninės muzikos. Daugiausiai deep house, bet mėgstu skirtingus ritmus: intelligent d’n’b, chillout, lo-fi. Myliu ambient ir trip hop muziką. Visos šios rūšys labai skirtingos. Buvau užaugintas su klasikinėmis gaidomis, Čaikovskio ir Mocarto kūryba, o kai buvo dešimt, pati geriausia grupė buvo „Queen“ ir Fredis Merkuris. Studijų metais pasinėriau į alternatyvią, grunge ir roko muziką, grodamas savo dainas vietinėje grupėje. Tada susižavėjau drum and bass. Šiandien galėčiau save pavadinti muzikos omnivoru (ir žolėėdžiu, ir mėsėėdžiu, red. past.). Dar mėgstu skaityti, ypač rusų klasikus – Tolstojų, Dostojevskį, Čechovą. Taip pat labai patinka Ray Bradbury, Robert Shekley. Pastaraisiais metais pamilau teatrą. Pernai rudenį ten per mėnesį apsilankydavau du ar net tris kartus. Tai vieta, kurioje galiu atsipalaiduoti ir mąstyti apie savo gyvenimą.

91 | SwO

street


SwO | 92 street

www.swo.lt


69 nakties šešėliai Fotografė Victoria Art http://uberfashionlab.tumblr.com

Stilistė Victoria Nozhenko Makiažo ir plaukų stilistė Dara Dukhnovskaja Dizainerė daria kryvokhyzha Aksesuarai Elena Romanova Modelis Mari Volkova

www.swo.lt

93 | SwO

street


SwO | 94 street

www.swo.lt


www.swo.lt

95 | SwO

street


SwO | 96 street

www.swo.lt


www.swo.lt

97 | SwO

street


SwO | 98 street

www.swo.lt


www.swo.lt

99 | SwO

street


SwO | 100 street

www.swo.lt


www.swo.lt

101 | SwO

street


SwO | 102 street

www.swo.lt


www.swo.lt

103 | SwO

street


SwO | 104 street

www.swo.lt


www.swo.lt

105 | SwO

street


SwO | 106 street

www.swo.lt


www.swo.lt

107 | SwO

street


„Smilga Beauty Lab“ – kur dirba laimingi žmonės? Monika Bartoševičiūtė Asmeninio archyvo nuotraukos. Gintarės ir Indrės portretų autorius: R. Mishka

Kvapni kava ir macaroons – taip žavingai mergaitiškai pradėjome mūsų keturių – Akvilės, Monikos, Indrės ir Gintarės – pasišnekučiavimą. Nuoširdus jauduliukas ir dideliu noru degančios akys. Išsitraukiu telefoną, mintyse prašau jo, kad tik jis neužstrigtų ir pokalbis įsirašytų, juk jau dabar tirtu iš nekantrumo! Rudeniškas peršalimas knaibo gerklę ne tik SwO redaktorei Akvilei, bet ir „Smilga Beauty Lab“ įkūrėjai Indrei.

SwO | 108 street

Indrė: Baisiausia yra sirgti per vestuves. Viena jaunoji, kuri buvo užėjusi, kaip tik peršalo... Akvilė: O aš šiandien į vestuves nenuėjau!.. Pamačiau nuotraukas tik dabar, pažiūrėjusi į „Instagram”. Gintarė: Turėjau panašią istoriją! Monika: Ar seniai jūs čia įsikūrusios? Indrė: Vakar su Gintare kaip tik šnekėjomės, jog ryt sueina mėnuo (pokalbis vyko rugsėjo pabaigoje, red. past.)!

www.swo.lt


Monika: O, tai su... gimtadieniu! Gintarė: Prabėgo lyg viena savaitė. Monika: Taip kaip susipažinote? Indrė: Mes mokėmės kartu; tobulinausi žinias, o Gintarė pradėjo. Gintarė: Taip, aš dėsčiau paskaitas apie plaukus, o pati buvau pasibaigusi tik makiažo sau kursus. Mokyklos, kurioje mokiau, vadovė pasiūlė pasimokyti ir makiažo amato. Atsimenu, tokia gera grupė buvo surinkta, visos pasikausčiusios, profesionalės. Ten ir susipažinome, taip? Indrė: Mokėmės maždaug pusantro mėnesio. Gintarė: Atsimenu, jog labai šalta būdavo eiti į paskaitas (juokiasi). Indrė: Gintarė įbėgdavo į studiją visą laiką apsnigta, būdavo minus dvidešimt, sausio mėnuo, o ji sau nuo Gedimino prospekto iki Žvėryno pėščiomis ateidavo! Gintarė: Taip, iš principo (juokiasi). Ir su lagaminais per visą Gedimino prospektą prabėgdavau. Indrė: O vizažistų lagaminai sveria daugiau nei stilistų... Gintarė: O, taip... Aš dabar nuėjau pas trenerį, jis sako: „Vaikeli, ką tu nešioji, tavo tokie nugaros raumenys!“ Aš net žinau, jog Gedimino prospekto ilgis yra 2,1 kilometro. Monika: O per kiek nueini (nubėgi)? Gintarė: Maždaug per 24 minutes nueidavau. Indrė: Bet nesakyk, kuo sunkesni tie lagaminai tampa, supranti, jog tuo mažiau priemonių reikia. Pavyzdžiui, dabar aš įsimetu į kuprinę kelis produktus ir žinau, kaip ką sumaišyti, kad gaučiau tai, ko reikia. Kam tampytis tą visą svorį! Fotografų studijos dažniausiai būna paskutiniame aukšte, tai kai reikia viską užsitempti į viršų... www.swo.lt

Gintarė: Tokios jau tos pradžios, po truputį viską perkiesi – pudras, šešėlius, nes galvoji, jog visko reikia. Po to, kai pradedi perprasti makiažą, supranti, jog tuos pačius šešėlius gali panaudoti kaip highlighterį ar skaistalus. Kai iš nieko gali padaryti daug... Monika: ...gali vadinti save meistru. Indrė: Su pažįstama visažiste Jurga juokavome, jog nors į negyvenamą salą mus išvežtų, su bananu ar angliuku padažytume (juokiasi). Akvilė: Taigi senovėje lietuvės taip ir dažydavo – uogomis. Indrė: Arba burokais ir pelenais, o miltai būdavo kaip sausas šampūnas. Gintarė: Krakmolas dar geriau, nes jis turi savybę sugerti. Monika: Supratome, kitą vasarą į festivalį vešimės ne sausą šampūną, o krakmolą (juokiasi). Gintarė: Sausą šampūną naudoju kartais, pavyzdžiui, kad pakelčiau modeliui plaukus, bet jis nėra sveikas produktas. Iš viso reta moteris moka taisyklingai išsiplauti galvą, aš taip pat to nežinojau, kol nepradėjau domėtis. Be to, dažna klaida, kurią bandome išaiškinti klientėms, yra ta, jog nereikia ant šaknų tepti kondicionieriaus, o šampūnas yra skirtas tik plaukų šaknims. Tada susilauki įtarių ir pasimetusių žvilgsnių. Juk mūsų plaukų galiukai ir taip sausi, tai kam juos dar labiau sausinti. Stengiesi auklėti savo naują kartą. Akvilė: Vasarą buvau festivalyje ir prie kranų nugirdau dviejų panelių pokalbį. Viena skundėsi, jog jos šampūnas visiškai neputoja, o aš kažkur kaip tik skaičiau, jog tokie šampūnai geriausi! Gintarė: Profesionalių šampūnų reikia nedaug ir per pirmą plovimą jie labai silpnai putoja, nes susitelkia į nešvarumus. Antrą kartą praskalavus 109 | SwO

street


Gintarė (viršuje) ir Indrė (apačioje). P. Mishka photography nuotr.

SwO | 110 street

su šampūnu jis stipriau užputoja. Kas yra putojimas? Tai – švaros pojūtis. Kodėl masinės gamybos šampūnai taip greit putoja? Nes jie neturi tiek jėgos išvalyti. Be to, reikia du kartus plaukti galvą – to dar irgi dažnas nežino. Kalbant apie profesionalią kosmetiką, žmonės yra labai skeptiški dėl kainos, nors realybė tokia, kad vietoj vieno profesionalaus šampūno buteliuko, kurio užtektų pusei metų, kas mėnesį pirksi paprastus šampūnus ir išleisi tiek pat. Bet viską keičia tas suvokimas, jog vienu kartu „turėsiu daug išleisti“. Be to, žmonės – mėgėjai prisipilti šampūno pilną saują, kad putotų kaip reikiant. Indrė: Kaip gali neputoti šampūnas (juokiasi). Akvilė: Aš pradėjau pirkti profesionalias priemones ir jos man... „neišsinaudoja“ (juokiasi). Monika: O kokias priemones naudojate pačios? Ką rekomenduotumėte? Indrė: Aš dirbu su dekoratyvine kosmetika, tai yra viena jos linija, kurią mes naudojame darbe. Ji tinka visiems odos tipams, tačiau jos cheminis pagrindas yra stiprokas, todėl kosmetikos nerekomenduočiau naudoti kasdien, nes ši galėtų ir sukelti alerginę reakciją, užsikimštų poros. Modeliai dažnai pradeda skųstis, jos oda „susigadina“. Aš pati perėjau prie mineralinės kosmetikos, naudoju „Rande James“, man labai patinka. Monika: O ką naudojate kiekvieną dieną? Indrė: Iš tiesų, kol nepradėjau dažyti kitų, kasdien darydavausi visą makiažą, užtrukdavau nuo 20 iki 30 minučių. O vėliau pradėjau dažytis mažiau ir dabar man užtenka CC kremo, tada – „Rande James” mineralinės pudros, dar naudoju „Rival de Loop“ blakstienų tušą.

www.swo.lt


Gintarė: Man atvirkščiai – seniau reikėjo tik blakstienų tušo, dabar prisidėjo pudra, skaistalai nusausinimas, modeliavimas. Tačiau akių kas dieną šešėliais nemėgstu dažyti. Iš tikrųjų, kai įpratini žmones, vėliau jų nebenustebinsi! Kai išsiruoši į vakarėli, pati jautiesi ypatingesnė. Indrė: Būna, merginos vaikšto su pilnai atliktu makiažu kas dieną ir kurį rytą pramiega... Viskas! Visi klausia, ar tik kartais ši neserga (juokiasi). Gintarė: Man patinka vienas posakis: „Vyrai su amžiumi gražėja, o pas moteris daugėja kosmetikos“ (juokiasi). Bet rimtai, kiekvienais metais savo kosmetinėje pamatai vis naują daiktą – ar lūpdažį, ar akių pieštuką – tas supratimas vis didėja. Kosmetika yra mūsų sritis, todėl nemanau, jog tai blogas dalykas. Akvilė: Ką darote, jei klientė visiškai „neturi“ vokų, bet užsinori „katės” akių? Ar dirbant su modeliais šios susierzina, jog ne taip padažėte? Indrė: Dažniausiai žmonės pasitiki specialistu ir tada tiesiog sukiesi iš situacijos: parodai, kuris makiažas jai labiausiai tiktų. Jos pasitiki ir leidžia daryti taip, kaip mums atrodo geriausia. Monika: O kaip su kirpimais? Jei ateina moteris ir nori nusikirpti Kare, nors ji turi idealius, ilgus plaukus – patari nesikirpti? Gintarė: Taip (juokiasi)! Sveikesnis plaukas yra svarbiau nei kirpimas. Man labai svarbu išmokyti klientą kaip prižiūrėti plauką, atkalbėti nuo nevykusių šukuosenų. O dažniausiai moterys nori kirptis dėl psichologinių veiksnių: turėjau klienčių, kurios staiga ateidavo ir norėdavo nusidažyti plaukus raudonai. O tada klausiu: „kodėl?“. Vėliau išaiškėja, jog moteris kenčia išdavystę,

www.swo.lt

nuoskaudas, jai norisi būti panašiai į kitą moterį. Stengiesi su kiekviena kliente šnekėtis, išsiaiškinti, ar ji tikrai to nori, ar kalba emocijos. Kartais juk būna ir spontaniški apsigalvojimai prie pat kirpyklos durų – būna, eina patrumpinti plaukų galiukų ir staiga persigalvoja, kad trumpins iki Kare, nes eidama pro šalį pamatė gražią merginą tokia šukuosena. Kartais turi būti tikru psichologu, jog išaiškintum klientui, jog tai jam nebūtinai tiks. Akvilė: Taip ir aš ilgai auginau plaukus, kol nesugalvojau vieną rytą jų nusikirpti. Monika: Aš turėjau „ugninį“ ežiuką ir dredus. Gintarė: Aš taip pat turėjau dredus, buvau nusidažiusi plaukus rožine, violetine spalva, turėjau žalią plaukų sruogą. O raudoni man tiko! Šiaip šiuo metu norėčiau padažyti rausvai – ji dabar yra pati pati madingiausia spalva, tokia ryški, neoninė, kaip tavo sportbačiai (rodo į Monikos batus, red. past.). Monika: Kaip man tiktų ant plaukų galiukų... Gintarė: Manau, kad kolekcijų pristatymuose dar kurį laiką matysime mėlynus, violetinius, rožinius, žalius plaukus. Indrė: Bet mėlyna nelegali spalva... Gintarė: Ji yra padaryta iš žalio ir violetinio pigmento. Monika: Nelegali? Gintarė: Mėlyna spalva Europos Sąjungoje yra uždrausta, nes mėlynas pigmentas sukelia vėžines lasteles. Akvilė ir Monika: Oho... Gintarė: Ir jei matote mieste merginą su mėlynais plaukais, pastebėsite, jog spalva nėra tikrai mėlyna, bet labiau indigo, šiek tiek linkusi į violetinį ar žalią toną. Europos meistrai labai stengiasi išgauti panašius į mėlyną spalvą

111 | SwO

street


pigmentus, nes paklausa yra didelė. Monika: Tai kaip supratau, mada domitės? Indrė: Na, Gintarei su plaukais yra šiek tiek paprasčiau, su makiažais yra sudėtinga, nes tendencijas, kurias pristato mados namai, labai sunku pritaikyti klientėms. Pavyzdžiui, šiais metais madingi spalvoti šešėliai – taip plačiai ir netvarkingai išskaidyti. Kiekviena moteris individuali, todėl jai reikia ieškoti atskiro varianto. Visgi dažniausiai klientės nori atrodyti ne taip išaukiančiai, todėl panaudoji tik mažą detalę, tarkim, padažai turkio spalvos šešėliais. Gintarė: Nebūtinai paprasčiau, tiesiog kitaip – mados pasaulis viską perteikia perdėtai, o mes tai turime išmokti skaityti. Juk retai išdrįstum nuo galvos iki kojų atkartoti visą įvaizdį, nusižiūrėtą nuo podiumo. Todėl negaliu aklai vadovautis tendencijomis: podiumu vaikšto modeliai rožiniais plaukais, o SwO | 112 street

savo klientėms patariu dažyti galiukus ar sruogą. Nors šių metų podiumas dėsto labai aiškias šukuosenų tendencijas, pavyzdžiui, žemai surištą „arklio uodegą“. Štai prieš porą metų buvo madingi plaukai, surišti aukštai ties pakaušiu, netvarkingi kuodai. Pynės visą laiką buvo madingos, bet dabar – ypatingai. Ir dar „ką tik atsikėliau“ tipo šukuosenos – tai skirta skubančioms moterims. Monika: Kad būtų lengviau (juokiasi). Gintarė: Man šis sezonas labai patinka, nes jis sutampa su mano skoniu – netvarkingos garbanos ir panašiai. Jau įdomiau. Indrė: Man patinka, jog šį sezoną grįžo sveiko veido spindėjimas, nebeliko matinių, nenatūralių veidų. Labai džiaugsiuosi, nes merginos tepsis mažiau pudros ir natūraliau atrodys. Monika: O žiemą nebūna atvirkščiai? Ar nenaudojame daugiau sluoksnių dažų? Gintarė: Nesvarbu, kiek, svarbu, kad atrodytum kuo natūraliau. Draugės www.swo.lt


neturėtų girti tavo pudros, o turėtų klausti: „kur susitvarkei odą?“. Merginoms, kurios tepasi labai daug pudros, vertėtų keisti požiūrį. Juk dažai savaime nepadarys odos natūralesnės, visiems tik parodysi, kad tiesiog naudoji pudrą. Svarbiausia, kad oda spindėtų iš vidaus, o tai priklauso ir nuo mitybos, ir nuo sveiko gyvenimo būdo, nes pajuodusių paakių, pavargusios odos nepaslėps jokios priemonės. Mes, žinoma, bandome visą laiką slėpti pervargimo žymes, tačiau tai neįmanoma – jis matosi iš akių, paakių, mimikos. Monika: O kada susipažinote su dažais? Indrė: Neatsimenu, kiek man buvo metų, bet nuo mažumės. Mano tėvai dirbdavo, todėl viena sėdėdavau namie ir iš neturėjimo ką veikti... pamenat, seniau būdavo tokios didelės kosmetinės su daug šėšėlių, lūpždažių? Tai aš tą, kuri buvo namie, visą peržiūrėdavau ir dar mamai papasakodavau, kas kam yra skirta. Mano sąsajos su mada prasidėjo vaikystėje, kai sėdėdavau kieme ir iš medžiagų siūdavau lėlėms drabužius. Gintarė: Aš užaugau tarp grožio industrijos specialistų – mano mama kirpėja, teta visažistė, todėl visą laiką sukausi tarp gražių moterų, bet niekada tuo nebuvau susiviliojusi. Žinoma, padėdavau mamai, pindavau draugėms kasas, bet kad tai bus mano pragyvenimo šaltinis, niekada nepagalvojau. Dar atsimenu, baigdama dvyliktą klasę per išleistuves to kračiausi, kai tėvų draugai spėjo, jog seksiu mamos pėdomis. Aš norėjau būti renginių organizatorė, suktis užkulisiuose. Įstojau į Vilniaus kolegiją ir supratau, jog kažkas ne taip. Man visai nepatinka teorija, o patinka kažką lipdyti, daryti! Buvo vasara po pirmo kurso ir sugalvojau – būsiu kirpėja... www.swo.lt

Monika: Iš niekur nieko! Gintarė: Taip, galvojau, tik pasimokysiu ir baigsiu, kad visą gyvenimą tai dirbsiu, atrodė nesąmonė. Į pirmas paskaitas eidavau sukąstais dantimis, o po to norėjau dar ir dar! Bet viskas taip greit praėjo, išėjau atlikti praktikos pas Vladą („Vasco grožio studija“, aut. past.), jis mane pasiliko, tobulėjau, prie profesijos prisidėjau ir vizažą. Mažais žingsneliais judu į priekį ir, atrodo, tai buvo suplanuota prieš dvidešimt metų. O dabar net neįsiviazduoju, jog galėčiau dirbti kitur. Akvilė: Jūs dviese dėstote „Smilga Beauty Lab“? Indrė: Ne mes vienos, yra dar žmonių. Viskas prasidėjo nuo to, kad aš pradėjau vesti makiažo sau kursus įvairiuose Lietuvos miestuose. Buvo didelis susidomėjimas, tada kaip tik susipažinau su Gintare ir dar mokydamasi pastebėjau, jog iš vizažistų dažnai reikalaujama, jog jie mokėtų tvarkyti plaukus, nes tiek klientėms, tiek fotografams tai yra patogu. Taigi su Gintare surengėme plaukų formavimo kursus, skirtus vizažistams, po to pradėjome mokyti ir jaunuosius visažistus, galiausiai prisidėjo ir stiliaus pamokos. Žmogus, dirbantis šioje srityje, turi suprasti visą visumą, gaudytis stiliuje: makiažas turi derėti prie šukuosenos, o šukuosena prie drabužių. Dėl to į tuos kursus sudėdavome tai, ko nerasdavau kituose kursuose (netgi kosmetologijos pamokas), nes svarbu patarti klientėms, kaip rūpintis oda. Taip pat ir veidotyros pamokos sparčiai populiarėja. Tai yra mokslas apie žmogaus veido bruožus ir jo charakterio savybes. Tarkim, kvadratinės veido formos žmogus bus labai geras derybininkas, kaip pavyzdį pasitelkime Dalią Grybauskaitę, moterį, užimančią 113 | SwO

street


aukščiausią postą. O apvalaus veido žmogus bus nuolankesnis, linksmesnis. Eglė (E. Pelienė, red. past.) galėtų daugiau papasakoti, nes ji buvo pirmoji, kuri pradėjo dėstyti šią sritį ir ją pasikvietėme čia. Darant makiažą labai svarbu išssiaiškinti, kur žmogus eina, jog žinotumei, kuriuos bruožus labiau išryškinti. Ar jis turi atspindėti tvirtą charakterį, ar kaip tik, sušvelninti bruožus. Monika: Taip, su makiažu gali žaisti. Indrė: Tarkime, „katės akys“ – ką jos reiškia? Fatališką moterį, griežtesnę natūrą. Tačiau vos keliais šešėlių potėpiais gali tai pakeisti ir kurti romantišką stilių. Tą patį žmogų padažius dviem skirtingais stiliais, jis pradeda skleisti į aplinką skirtingus signalus. Gintarė: O, pavyzdžiui, plaukų modeliavimo kursai yra pirmieji Lietuvoje, skirti vizažistams. Dėl to labai didžiuojuosi, nes aš esu pirmoji dėstytoja. Monika: Jūs tiesiog lipdote ir kuriate super moteris – barbes devyndarbes. Gintarė: Taip, nes kai dirbdavau su fotosesijomis, fotografai trindavo rankomis – galėdavau bet ką padaryti. Jiems universalumas apsimoka, vadinasi, tave ir samdys. Monika: Kaip atrodo jūsų darbo diena? Gintarė: Daug kam atrodo, jog mūsų darbas yra rožėmis klotas, bet taip nėra. Mano miego ir darbo koeficientas yra... 6 valandos miegui ir visos likusios – darbui. Indrė: Aš šių metų laisvus savaitgalius galiu ant vienos rankų pirštų suskaičiuoti. Kažkada, dirbdama 30 dienų iš eilės, supratau, kad nebesigaudau aplinkoje ir man reikia atostogų. Gintarė: Nors ir susiplanuoji turėti laisvadienį, tačiau, būna, paskambina SwO | 114 street

pažistamas fotografas ir prašo padažyti modelį, negali atsakyti. Nors modelis tik vienas, jo dažymas užtrunka kelias valandas, dar važiavimas ir pasiruošimas – tai jau yra darbo diena. Indrė: O darbo diena atrodo taip: iš ryto bėgi į seminarą, iš seminaro į fotosesiją, po jos padažai klientę, tada vakare vedi mokymus ir dar kartais būna, jog po mokymų irgi ateina klientė. Gintarė: Vien dėl šio interviu kiek tarėmės, kol visos atradom keturioms tinkamą laiką! Akvilė: Bet kai patinka, atrodo, tirpsta ir laikas. Indrė: Nepatiktų – nedirbtume. Gintarė: Bet taip laikas eina! Šis mėnuo studijoje praėjo kaip savaitė. Man gera, kai galiu žmogui atiduoti viską, ką pati žinau. Indrė: O po mokymų, kada nėra prie ko net prisikabinti, žiūrį į mokinės atliktą makiažą kaip į kūdikį... Gintarė: Aš nemoku apsakyti šio jausmo. Pavyzdžiui, užduodi užduotį savo studentėms ir atsisėdi tame kampe, taip tylu, ramu, muzika fone groja. O jos taip gražiai dirba, noriai mokosi ir prisimena, ką kalbėjau – tada stebi, kaip gimsta grožis, o tai gali prilyginti gėlės žydėjimui. Užaugini, išleidi profesionalus ir žinai, jog jie tau gėdos nepridarys. Man asmeniškai yra labai svarbus vardas – jei išleisiu su diplomu studentę, kuri nelankė paskaitų, o išėjusi sakys, jog „nieko neišmokė“, aš negalėsiu nieko paneigti, nes diplomą ji turi. Akvilė: Kiek laiko trunka kursai? Indrė: Du mėnesius, du kartus per savaitę. Monika: O yra makiažo kursų sau? Indrė: Taip, yra, bus ir trumpieji šukuosenų kursai. Pavyzdžiui, į profesionalius plaukų modeliavimo kursus www.swo.lt


ateina ir kirpėjos, kurioms trūksta praktikos, žinių. Gintarė: Taip keista, jog ateina merginos, dirbančios 15–20 metų, o nežinančios paprasčiausių pagrindų. Norėdamas būti mokytoju, turi turėti kelis charakterio bruožus – neturi būti pavydus, būti žingeidus pats, negailintis žinių, nes yra vizažistų, kurie galėtų būti nuostabiais dėstytojais, bet jie jaučia tokią konkurenciją ir pavydą, jog nenori dalintis žiniomis. Indrė: Dar pridursiu – turi turėti daug kantrybės. Gintarė: Aš asmeniškai nejaučiu konkurencijos, nes jei jausčiau – netobulėčiau. Konkurencija yra tiems, kurie bijo... Indrė: Arba nežino savo kelio. Gintarė: Jei kam nors esu konkurentė – tai tik jų asmeninė problema. Dažnas mūsų profesijos atsotvas tiesiog neišlaukia tos akimirkos, kai pradeda sektis. Tokioje industrijoje mes turime pagarbą užsitarnauti savo darbu. Jei esi silpnų nervų, tau nesiseka, tai šioje rinkoje neišsilaikysi, bet jei kas dieną į darbą eisi kaip į šventę, bus ar nebus tų klientų, mokysiesi ir tobulėsi – viskas pasiseks. Kiek auga aplinka, tiek ir pats turi augti, nes ateina įvairaus amžiaus žmonių – ir šešiolikamečių, ir penkiasdešimtmečių. Turi prisitaikyti. „Šešiolikinės“ dabar viską žino, ateina ir pasako, ko nori, ir jei nežinosi, kaip tai padaryti, mergina pas tave niekada nebeateis. Bet jei ja sutarsiu, ji vis sugrįš, atsives savo klasiokes ir net mamą! Monika: Taip, nes liežuviai – geriausios rekomendacijos. Akvilė: Kiek laiko rutuliojosi mintis atidaryti savo studiją? Indrė: Nuo praėjusio rudens. Didžiausia problema buvo patalpos. Vienu metu www.swo.lt

labai jų ieškojau, vis nesisekė ir tada viena kolegė pasakė: „Nustok ieškoti – ateis pačios“. Kai kurių dalykų tiesiog reikia išlaukti. Gintarė: Niekas neatsitinka veltui. Ta pati mano su Indre pažintis atvedė mus iki „Smilga Beauty Lab“. Kai labai labai nori, viskas taip plaukia, tik spėk gaudyti ir spėk įgyvendinti tas idėjas. Kuo daugiau darai – tuo daugiau prisimąstai! Jaučiamės savose rogėse ir neįsivaizduojame, ką kito galėtume daryti. Aišku, jog visą gyvenimą būsim čia, sakyti irgi negalime, nes visko būna. Patys bankininkai ir verslininkai meta darbus ir tampa jogos instruktoriais, o aukštus postus užimančios moterys ima ir ateina pas mus mokytis vizažo. Indrė: Man buvo gana panašiai – septynis metus metus dirbau marketingo srityje, nes ta vaikystės svajonė vienu metu buvo aprimusi. Tada atrodė, jog esu savo vietoje, bet pasiekiau tam tikrus tikslus ir nebemačiau, kur galėčiau tobulėti, nepatiko lietuvių požiūris į darbą, todėl norėjau kurti tokią komandą, šeimą, į kurią visi atėjusieji jaustųsi jaukiai. Monika: Papasakok, kada atsirado tas lūžis? Indrė: Viskas atėjo po truputį, nes negalėjau sau leisti tiesiog išeiti. Manau, tai prasidėjo, kai filmavome vieną TV klipą. Pamačiau mergaitę, su kuria kažkada susipažinome, o tame klipe ji grimavo. Aš jau buvau pradėjusi mokytis vizažo, mačiau, jog man tai patiktų, tačiau reikėtų derinti ir darbą biure, ir kursus kokius du metus, kol įsivažiuočiau ir ramia galva galėčiau užtrenkti biuro duris. Gintarė: Bet vis tiek sėdim dabar kaip biure popieriais apsikrovusios (juokiasi). Indrė: Tie septyni metai marketinge 115 | SwO

street


SwO | 116 street

www.swo.lt


davė labai daug žinių, nemanau, jog be jų bučiau tai sukūrusi. Gintarė: Mes visi priversti rinktis ir ieškoti. Ateiname į pasaulį, turime milijoną durų, milijoną galimybių. Kiekvienas dienoje turi 24 valandas ir kiekvienas pasirenka, kaip tas valandas išnaudoti. Baigus mokslus manęs aplinkiniai klausinėjo, ar nebijau konkurencijos, bet, pagalvojau, jei aš jaučiuosi savo vietoje, kodėl man reikia bijoti? Kas gali man trukdyti siekti savo svajonės ir dirbti? Indrė: Gintarė – pats didžiausias mūsų „pozityvas“, jei bloga nuotaika, žinote, kur kreiptis (juokiasi). Gintarė: Ateiname į gyvenimą vieni ir išeisime vieni, nereikia kažko įsikabinti ir bėgioti iš paskos. Koks esi pats, tokia ir tavo aplinka, todėl galiu savarankiškai pasirinkti, ar man būti susiraukusiai, pesimistiškai ir kad aplinkui viskas griūtų, ar vis tik būti išsišiepusiai ir matyti tokią pačią mane supančia aplinką. Pas mane labai retai ateina pikti klientai, jie irgi juk atsirenka, jaučia aurą. Ir liūdni klientai pas mane neateitų – nesutaptų biolaukai. Kai buvau maža, parašiau raštelį, kad užaugusi parašysiu knygą. Nežinau, gal gyvenimas pasisuks taip, jog kažką ateityje dar įkvėpsiu. Lietuvoje žmonės tokie prispausti... Indrė: Net ant sienos parašėme: „Linkime gražios dienos!“. Gintarė: Nenoriu, jog pro šias duris įeitų piktas žmogus. Ir tikrai neįeis, nes jis jaus, jog čia dirba laimingi žmonės. Nuotraukos dešinėje iš „Smilga Beauty Lab” archyvo. Darbus įamžino (iš viršaus į apačią): Konstantin Samarin, Aleksandr Semionov, tokia.lt. www.swo.lt

117 | SwO

street


Tarp aksesuarų kūrėjų naujas vardas:

Agnė Byčiūtė–Jankauskienė Teklė Jasenkaitė Autorės nuotraukos

Regis, kad galvos aksesuarai pamažu patraukia vis daugiau lietuvių menininkų dėmesio, o nauja spalio pabaigoje pristatyta Agnės Byčiūtės–Jankauskienės kolekcija susilaukė palankaus susirinkusios publikos reakcijos. Manekenės, pasipuošusios tiulio suknelėmis, žengė podiumu, pakeliui vis pasikvėpindamos ir galiausiai prisėsdamos prie vaišėmis nukrauto stalo. Ar žinote, kaip į žiniasklaidos akiratį pateko Agnė? Ogi pasipuošusi į „Mados Infekciją“ savo pačios kurtu aksesuaru. Tą nuotrauką pasigavo kone kiekvienas portalas. Į dizaino pasaulį pamažu, bet užtikrintai žengiančios Agnės papuošalai – blizgūs, daugiasluoksniai ir itin spalvingi. Renginio metu buvo pristatyta ir paroda svajingu pavadinimu „Deivė“, atskleidžianti aksesuarų vizijas, įgyvendintas fotografijose, prie kurių dirbo ir dvi merginos, padėjusios parengti ir šį, šešioliktąjį, SwO street numerį – tai Paryžiuje studijuojanti fotografė Silvija Markevičiūtė bei po kelionių darbų karštojoje Meksikoje į Lietuvą ne per seniausiai grįžusi vizažo ir plaukų meistrė Aistė Lukšaitė. SwO | 118 street

www.swo.lt


www.swo.lt

119 | SwO

street


Juozas Statkevičius. Užkulisiai Ievos dainytės nuotraukos

SwO | 120 street

www.swo.lt


Štai mūsų pirmojo 2014 metų SwO street sausio-vasario numerio iškarpa dešinėje, rodanti Juozo Statkevičiaus 2014 metų pavasario viziją. Dizaineris, kasmet lapkritį pristatantis po viešą didžiulę kolekciją, pernai metais su bėgančiais kovos menų sportininkais podiumu nukėlė mus į Japoniją, pažėręs kiek netikėtų neoninių aprangos elementų. O štai šiemet... O šiemet SwO, tiksliau, Ieva Dainytė, visą pasirengimą kolekcijai praleido ne kur kitur, bet Siemens užkulisiuose. Kviečiame pasižvalgyti! Ieva apie ką tik pristatytą 2015 m. pavasario-vasaros kolekciją: „Afrika. Marokas. Šalis, kurią, atrodo, perprasti sunku. O sukurti kolekciją, dedikuotą šiai kultūrai – taip pat nemenkas iššūkis. Bet per daugiau nei dvidešimt maestro kūrybos metų, manau, įsitikinome, Jis jų nebijo. Skirtingos šalys, istorijos, epochos, laikmečiai, meno kūriniai – tai, kas pastaruosius penkerius metus įkvėpė dizainerį ir tai, kas atsispindėdavo kolekcijose. Vargu, ar

www.swo.lt

to jis išmoko S. Žuko dailės technikume, Vilniaus dailės akademijoje ar besistažuodamas Arnhemo menų akademijoje. Kolekcijai papuošalus kūrė ilgametis „Yves Saint Laurent“ mados namų meistras David Daim, dirbęs dar su pačiu legendiniu dizaineriu. Batus tradiciškai modeliavo Manolo Blahnik. Šiemet – net šimtą porų. Pristatymo režisūra – teatro pasaulyje puikiai žinomos asmenybės, Gintaro Varno, dekoracijos Elvitos Brazdilytės ir jos komandos. Visumą kūrė Andriaus Alien muzika, Eugenijaus Sabaliausko šviesos ir, žinoma, pats Couturier – Juozas Statkevičius.“

121 | SwO

street


SwO | 122 street

www.swo.lt


www.swo.lt

123 | SwO

street



Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.